NĖŠTUMAS IR RŪKYMAS

Parengė Renata

Rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga. Ši narkomanijos

rūšis sąlygoja daugiau sveikatos sutrikimų ir priešlaikinių mirčių nei visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos kartu paėmus. Vien Lietuvoje dėl rūkymo kasmet miršta per 7000 žmonių.

Kasdien rūkančių 20-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų dalis (proc.) 1994-2004m.

Cigaretės dūmų komponentai

Rūkymas ir vaisingumas

• Rūkymas mažina tiek vyrų, tiek moterų vaisingumą

• Rūkančios moterys daugiau nei 2 kartus dažniau nei nerūkančios patiria kiaušintakių nevaisingumą

• Net taikant dirbtinį in vitro apvaisinimą, nustatyta, kad rūkančios moterys pastoja sunkiau

• Rūkančios moterys turi 10 – 40 proc. mažesnę tikimybę pastoti vieno ciklo metu (Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad moterys surūkančios 5-9 cig./d. turėjo 1,8 k. didesnę tikimybę nepastoti per 12 mėn. Lyginant su nerūkančiomis)

Rūkymas ir nėštumas

● Ektopinis nėštumas1. Rūkymas iki 1,5 – 2,5 k. padidina negimdinio nėštumo riziką

2. Atliekant bandymus su gyvūnais nustatyta, kad cigaretės dūmų komponentai slopina kiaušintakių gleivinės peristaltiką

• Persileidimas 1. Rūkymas iki 25 proc. padidina persileidimo riziką 2. Bandymais aptikta, kad rūkymas neįtakoja embrionų su chromosominėmis anomalijomis žūties, bet reikšmingai įtakoja sveikų embrionų žūtį

Rūkymas ir nėštumas

• Placentos komplikacijos 1. Rūkymas iki 2,4 k. padidina priešlaikinio placentos atsidalinimo tikimybę (dėl hipoksijos ir vazokonstrikcijos) 2. Iki 3 k. padidėja placenta pirmaeigos tikimybė (dėl nuolatinės hipoksijos, kuri gali skatinti placentos didėjimą iki gimdos kaklelio)

• Priešlaikinis gimdymas Rūkančios moterys lyginant su nerūkančiomis iki 2 k. dažniau gimdo 22

nėšt. sav., 284 gr., 24 cm

prieš laiką (iki 37 nėštumo savaitės)

Rūkymas ir perinatalinės mirtys

(mirtis nuo 24 nėštumo sav. iki 4 sav. po gimimo)

Trečdalis perinatalinių mirčių Didžiojoje Britanijoje yra sąlygota rūkymo

Rūkymas ir vaikas

• Vaisiaus malformacijos Rūkymas iki 30 proc. padidina „kiškio lūpos“

ir „vilko gomurio“ riziką, iki 30 proc. padidina galūnių apsigimimų riziką bei iki 20 proc. – urogenitalinio trakto apsigimimų riziką

• Mažas gimimo svoris 1. Rūkančios motinos gimdo vidutiniškai 200

– 250 g lengvesnius naujagimius 2. Kai kurie tyrimai rodo, kad rūkančių

motinų vaikai gali gimti su nikotino abstinencijos simptomais

Rūkymas ir reprodukcinė sveikata

• Kiekvienai nėščiajai turi būti patariama mesti rūkyti jau pirmo apsilankymo pas gydytoją metu, nes ilgesnė rūkymo ekspozicija yra tiesiogiai susijusi su žala vaisiui.

• Metimas rūkyti ankstyvoje nėštumo fazėje sumažina riziką vaisiui iki minimumo. Net rūkymo intensyvumo sumažinimas yra prasmingas.

Patarimai metančioms

rūkyti

• Nėščiosioms pirmiausia turėtų būti patariama mesti rūkyti nenaudojant medikamentinės pagalbos, siekiant maksimaliai sumažinti riziką vaisiui.

• Ir tik toms, kurioms nepavyksta to padaryti be medikamentų, rekomenduojamas medikamentinis gydymas. Nereikia bijoti skirti nikotino pakaitalų, nes rūkančioji ir taip visą laiką gaudavo nikotiną, tik kartu su tūkstančiais kitų pavojingų sveikatai medžiagų.

• Kadangi priklausomybė nuo tabako yra ir fizinė, ir psichologinė, tai ir jos sėkmingam gydymui reikia įvairių metodų bei individualios taktikos. Šiuolaikinė medicina siūlo tokius gydymo būdus:

• Individuali gydytojo konsultacija

• Nikotino pakaitinė terapija:nikotininė guma; nikotininis pleistras;nikotininės pastilės; nikotininis aerozolis į nosį;nikotininis inhaleris; nikotininės poliežuvinės tabletės;

• Kiti farmakologiniai preparatai:bupropionas; nortriptilinas; raminantieji, klonidinas, stimuliuojantys ir kiti simptominiai vaistai

• Psichologinė (psichosocialinė) pagalba: konsultavimas (aiškinimas-mokymas);psichoterapiniai metodai (kognityvinė terapija, elgesio modifikavimas, hipnozė, autogeninė treniruotė, grupinė terapija);draugų, artimųjų parama.

• Kiti būdai (akupunktūra, aversinė terapija).

Pakaitinė nikotino terapija

• Nikotininė kramtomoji guma.

Nikotinas iš kramtomosios gumos patenka į kraują per burnos gleivinę, patenkina nikotino poreikį, sumažina ar pašalina abstinencijos reiškinius. Jei pacientas rūko iki 15 cig./d., patariama pradėti nuo 2 mg nikotino dozės, vienu gabalėliu pakeičiant 2–3 cigaretes; jei surūko 15–20 ir daugiau, pradedama nuo 4 mg dozės, pakeičiant juo 3–4 cigaretes, bet ne daugiau 12–15 gabalėlių per dieną.

• Nikotininis pleistras

Jis rekomenduojamas skirti, kad nebūtų dirginama skrandžio gleivinė, sergantiems opalige ar gastritais. Rekomenduojama kurso trukmė – 3 mėn., dozę laipsniškai mažinant. Nikotininis pleistras užtikrina nikotino patekimą į organizmą per odą 16 val. per parą. Pleistras yra patogus tuo, kad jį tereikia pakeisti vieną kartą per parą. Jo efektyvumas iš esmės nesiskiria nuo nikotininės kramtomosios gumos. Tyrimai rodo, kad nikotininis pleistras padvigubina sėkmingo metimo rūkyti šansą.

Literatūra

• Grabauskas V., Klumbiene J., Petkevičienė J., Dregval L., Šaferis V., ir kt. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2000. Kauno medicinos universitetas, Lietuva; Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas, Suomija; 2001.

• http://www.jaunimo-centras.lt/_img/_up/File/rukymas_ir_reprodukcine_sveikata.pdf

• http://www.jaunimo-centras.lt/_img/_up/File/tabakas_ir_sveikata.pdf

• http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_07/rukymas.pdf

• http://indigo.blogas.lt/ekologiskos-cigaretes-1655.html

• http://www.jaunimo-centras.lt/index.php?m=74&l=31

• http://www.jaunimo-centras.lt/index.php?m=74&l=30#3.4