Obuolys

Jis iš visų vaisių vartojamas dažniausiai.Manoma, kad šiuo metu auginamos dešimtys tūkstančių obelų veislių yra 3 veislių obelų, augusių Artimuose rytuose ir Balkanuose,palikuonys.Australijai priklausanti Tasmanijos sala ilgai buvo vadinama “Obuolių sala”.1840m.obelų sodai buvo užveisti salos pietryčiuose, obuoliai buvo tiekiami Indijai ir Naujajai Zelandijai.1850m., atradus aukso, Australijoje gerokai padaugėjo gyventojų, todėl padidėjo vaisių paklausa.Vienu metu auginta net daugiau kaip 500 obelų veislių.Šiandien šis skaičius yra sumažėjęs iki 10 veislių.

Kriaušė

Jos tėvynė Azija.Europoje ją pirmiausia pradėjo auginti senovės graikai.Arbūzas

Arbūzas yra kilęs iš Pietų Afrikos.Kalachario pusdykumėje iki šiol auga savaime.Žydai ir arabai augino arbūzą dar 1500 metų prieš mūsų erą.Vakarų Europoje jis atsirado tik XI-XII amžiuje kryžiuočių riterių dėka.Rusiškas augalo pavadinimas kilo iš iranų kalbos žodžio “charbiuza”, reiškiančio melioną arba didelį agurką.Įžymus keliautojas Deividas Livingstonas , kuris nukeliavo 50 000 kilometrų, pirmas iš europiečių susipažino su Kalachario arbūzais.Dykumoje jie laimingas radinys , nes tos dryžuotos “gertuvės” pilnos vandens.Jis rašė, kad visi dykumos žvėrys “pažįsta ir vertina tą dovaną”.Arbūzas mėgstamas visur, bet yra kraštų, kur jam rodoma ypatinga pagarba.Meksikiečiams trys spalvos primena kovos už laisvę dienas, kai Meksika tapo nepriklausoma.Savo pergalę žmones šventė kautynių vietoje, arbūzų lauke, su arbūzų griežiniais rankose.Štai kodėl Meksikos valstybės vėliavoje visiems laikams atspaustos trys arbūzų spalvos:žalia,balta ir skaisčiai raudona.

Paprastai prinokę arbūzai valgomi švieži.Kadangi jame daug ,jis labai gerai malšina troškulį.Iš arbūzų sėklų galima išspausti gero aliejaus.Arbūzų sultis virinant, galima pasigaminti tam tikros

koncentracijos arbūzų”medų”; jis ilgai stovi.Tokiame “meduje”yra 89 %cukraus.

Abrikosas

Prieš 4000 metų šis vaismedis buvo pradėtas auginti Kinijoje.Abrikosai senovės Romoje buvo laikomi brangiu skanėstu.Persai minkštus, auksaspalvius vaisius vadino”saulės kiaušiniais”.XVI a. viduryje persi-kus iš Italijos į Anglija parvežė Henriko VIII sodininkas.Švieži, su-nokę abrikosai valgomi žali arba virti kaip desertas, iš jų verdama uogienė.Džiovinti,konservuoti ir cukruoti abrikosai parduodami visus metus.

Persikas

Apvalus, nuo geltonos iki rausvos spalvos , pūkuota odele vaisius,balsvu, aromatingu minkštimu.Persikai į Europą atkeliavo iš Kinijos.Persiko pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos ir reiškia “persiškasis obuolys”.Yra dvi persikų grupės:vienų kauliukas lengvai atsiskiria nuo minkštimo, kitų- sunkiai.

Citrina

Citrinmedis kilęs iš Pietryčių Azijos, ten jis savaime auga kalnuose. Citrinas ir apelsinus pirmiausia pradėta au-ginti Kinijoje.Specifinį kvapą citrinmedžiui su-teikia eterinis aliejus, esantis šakelėse, lapuo-se, vaisių luobelėse. Citrinų sultys buvo patogus ir vertingas keliautojų produktas XVIII ir XIX amžiuje, kai kelionės burlaiviais buvo tokios ilgos, jog išlaikyti šviežias daržoves nebuvo įmanoma.Jūreiviai gerdavo citrinų sultis,kad išvengtų skorbuto-ligos, kurią sukelia vitamino C stoka.Kaip tik šio vitamino yra citrusiniuose vaisiuose.

Apelsinas

Žodis apelsinas kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia kinietišką obuolį. 2200m. pr.m.e. jis buvo auginamas Pietų Kinijoje. Tik 15a. apelsinai atsirado Europos šalyse ir buvo auginami oranžerijose (specialiose stik-linėse patalpose).Iš apelsinų daromi džemai,cukatai,sultys ,jie konservuojami.Kvapnus, sultingas ir skanus apelsinų minkštimas turi labai daug

vitamino C.

Ananasas

Ananasas yra vaisius, sudarytas

iš uogų, esančių po žvynais.

Ananasas savaime auga

Brazilijoje. Iš ten jį atvežė į kitas

šalis. Pirmiausia 16a. pradžioje jį

atvežė į Ispaniją.17a.pabaigoje

pradėtas auginti šiltnamiuose

Anglijoje ir vadinamas ”pine-

apple” (pušų obuoliai). Ananasus

apdulkina kolibriai. Kad būtų

gautos besėklės veislės ,

Havajuose kolibriai buvo

išnaikinti, juos laikyti uždrausta.

Avokada

Atogrąžų medžių val-gomas vaisius, turintis daug minkštimo ir viduje – riešutą, grai-kinio riešuto didumo. Avokada kilusi iš Meksikos ir Centrinės Amerikos.Šių šalių gyventojams ji dažnai ne mažiau svarbi kaip mums mėsa. Avokadų vaisiai malonaus sko-nio, primena graikinį riešutą.Kadaise anglai

avokadą vadino”gardemarinų sviestu”.Šis pavadinimas matyt atėjo iš tų laikų, kai dažnose kelionėse laivų įgulos avokadą vartodavo maistui.Jie labai maistingi, kaloringesni už visus kitus vaisius.Jie valgomi švieži,

kartais tepami ant duonos,daromos salotos,tyrelės.Savo forma jie primena didelę kriaušę.Nežinia kodėl šie vaisiai dar vadinami”krokodilo kriauše”.

Kivis

Kivis arba aktinidija kilusi iš Kinijos.Senuose kinų raštuose minima kaip Yang-Tao , sveikatos ir amžinos jaunystės šaltinis.Šie vaisiai dar vadinami kiniškais agrastais arba beždžionių persikais.Kivis yra

nuostabus ne tik savo išvaizda, bet ir vardo kilme. Nors moksli-ninkai spėja, kad aktinidijos amžius siekia 50 milijonų metų, tačiau nauja veislė buvo išvesta tik šio amžiaus vidu-ryje Naujojoje Zelan-dijoje, ir tik 1974 metais oficialiai buvo priimtas šios veislės prekybinis pavadini-mas “Kiwifruit”- paukščio kivio garbei.

Datulės

Pailgas, gintaro ar tamsiai rudos spalvos, sal-daus minkštimo datulių palmių vaisius.Arabai iki šiol datules laiko pagrindi-niu valgiu, pa-keičiančiu net duoną. Afrikos šiaurėje besi-driekiančiose dykumose datulių palmės yra gyvybės medis, žaliuojantis tokiomis sąlygomis, kuriomis joks kitas augalas negali augti.Yra pasitaikę atvejų, kai datulių palmė vaisius vedė net visą 100 metų.Vaisiaus pavadinimas kilęs iš senovės graikų žodžio daktylos, reiškiančio “pirštas”.Datulė gali užaugti iki 30 metrų aukščio ir gyventi net 200 metų.

Figos

Nedidelis, minkštas kriaušės formos vaisius saldžiu puriu

minkštimu, kuriame gausu smulkių, valgomų sėklų.Iš visų

vaisių figa yra saldžiausia.Šis augalas kilęs iš Mažosios

Azijos. Ir karstai mumijoms buvo daromi iš figmedžio. Ir

Adomas su Ieva “apsirengė”figos lapeliais.Jis dar

vadinamas saldžiuoju fikusu , inžyru.Giliausiai į žemę

nusidriekę laukinių fikų šaknys- iki120 metrų.Seniau figos

būdavo užpilamos karštu dykumos smėliu – tada vaisiai

išdžiūdavo ir negesdavo.džiovintos figos Paryžiaus

turguose imtos pardavinėti jau XIV amžiuje.

Churma

Churma yra kilusi iš Kinijos ir Japonijos. Neprinokę vaisiai dėl tanino rūgšties traukia burną.Tai lygia odele, pomidoro formos vaisius, nuo geltonos iki oranžinės spalvos, sultingu saldžiu minkštimu, kuris, kai visiškai sunoksta, panašus į drebučius.Šis vaisius dar vadinamas sharona, persimona,kaki.Juose labai daug karotino,daug vitaminų A ir C., bei kalcio.

GranatasApvalus, raudonai geltona odele, maždaug apelsino dydžio granatmedžio vaisius. Kartus tarpsluoksnis jį padalija į keletą skyrių, kuriuose saldžiame, tamsiai raudoname, panašiame į drebučius, minkštime

susitelkusios sėklos. Granatmedis kilęs iš Azijos (Persijos, Irano). Jis žinomas jau 5000 metų. Anot senovės Graikijos mitų, Persefonė (pavasario deivė) už tai, kad suvalgė šešias granato sėklas, buvo pasmerkta kiekvienais metais šešis mėnesius praleisti požeminėje Hado karalystėje. Kai Persefonė išeidavusi iš požeminio pasaulio, žemė atgydavusi, rasdavosi daug pavasario ženklų, o kai deivė vėl išnykdavusi tamsybėse-

ateidavęs ruduo. Granatų sezono metas būna rudens pabaigoje. Pranašas Mahomedas tvirtino, kad granato vaisius turi vertingą savybę: suvalgytas vaisius apsaugo nuo pavydo ir neapykantos. Senovės Egipte jo žiedus ir vaisius dėdavo į mirusiųjų karstus. Augalas naudojamas rytietiškiems kilimams dažyti, nes turi dažomųjų medžiagų.

Melionas

Dauguma meliono porūšių kilę iš paprastojo meliono. Valgomojo meliono vaisius pirmą kartą buvo išaugintas XV amžiuje Italijoje iš sėklų,atvežtų iš Armėnijos. Melionai tikriausiai kilę iš Pietryčių Azijos ir vartoti maistui senovės egiptiečių ir persų.

Vynuogė

Vynuogės yra svarbiausias pasaulio vaisinis daugiametis augalas. Iš vynuogių gaminamas vynas, jos vartojamos desertui, jas išdžiovinus gaunama razinų. Beveik iš viso Europoje ir Viduržemio pajūrio šalyse surenkamo vynuogių derliaus gaunamas vynas. Kalifornijoje didesnė derliaus dalis džiovinama, trečdalis skiriama vynui, o likę vaisiai suvalgomi švieži arba konservuojami.