This article was downloaded by: [University of Teeside]On: 05 October 2014, At: 03:49Publisher: Taylor & FrancisInforma Ltd Registered in England and Wales Registered Number: 1072954Registered office: Mortimer House, 37-41 Mortimer Street, London W1T 3JH,UK

Geodezijos DarbaiPublication details, including instructions forauthors and subscription information:http://www.tandfonline.com/loi/tgac18

NAUJI FIZINĖS GEODEZIJOSUŽDAVINIAIAnt. Ražinskas a , А. Ражинскас & Ant. Ražinskas a

a KPI Vilniaus filialasPublished online: 27 Sep 2012.

To cite this article: Ant. Ražinskas , А. Ражинскас & Ant. Ražinskas (1964)NAUJI FIZINĖS GEODEZIJOS UŽDAVINIAI, Geodezijos Darbai, 2:1, 71-74, DOI:10.1080/13921843.1964.10553035

To link to this article: http://dx.doi.org/10.1080/13921843.1964.10553035

PLEASE SCROLL DOWN FOR ARTICLE

Taylor & Francis makes every effort to ensure the accuracy of all theinformation (the “Content”) contained in the publications on our platform.However, Taylor & Francis, our agents, and our licensors make norepresentations or warranties whatsoever as to the accuracy, completeness,or suitability for any purpose of the Content. Any opinions and viewsexpressed in this publication are the opinions and views of the authors, andare not the views of or endorsed by Taylor & Francis. The accuracy of theContent should not be relied upon and should be independently verified withprimary sources of information. Taylor and Francis shall not be liable for anylosses, actions, claims, proceedings, demands, costs, expenses, damages,and other liabilities whatsoever or howsoever caused arising directly orindirectly in connection with, in relation to or arising out of the use of theContent.

This article may be used for research, teaching, and private study purposes.Any substantial or systematic reproduction, redistribution, reselling, loan,sub-licensing, systematic supply, or distribution in any form to anyone isexpressly forbidden. Terms & Conditions of access and use can be found athttp://www.tandfonline.com/page/terms-and-conditions

GEODEZIJOS DARBAI, 11 t., 1964

NAUJI FIZINES GEODEZIJOS UlDAVINIAI

Ant. R а z i n s k а s

Paskutiniaisiais desimtmeciais smarkiai besivystant gamtos ir tech­nikos mokslams, geodezijai teko iseiti is jprastiniч remч ir salia ankstesniч darbч pradeti spr~sti visai kitokio poblidzio klausimus. Jau nebebuvo ga­lima tenkintis vien atstumч ir auksciч matavimu bei рlапч ir zemelapiч sudarymu. Visuose geo-moksluose geodezijai buvo iskelta eile klausimч, kurie anksciau, rodos, neturejo jokio rysio su geodezijos mokslu. Pavyz­dziui, anksciau geologams is geodezijos tereikejo tik planinio pagrindo, auksciч, о dabar- reikia Zemes plutos judesiч. Geografams taip pat anks­ciau uzteko gero zemelapio, о dabar jiems reikia zemynч judesiч, poliч pasikeitimo ir рап.

Net Zemes formos klausimч sprendimas dabar vyksta visai kitokioje plotmeje. Jeigu anksciau Zemes formai nustatyti uzteko laipsniniч mata­vimч, tai dabar blitinai reikalingi geofiziniai matavimai ir, visч pirma, gravimetriniai. Pastaruoju metu sioje srityje mums daug padeda dirьtiniai zemes palydovai.

Tokiu blidu geodezija vis daugiau siejasi su geofizika, geologija, geo­grafija ir kitais gretimais mokslais. Ir kaip tik rysium su siч mokslч laimejimais geodezijai iskyla daug naujч uzdaviniч.

Perzvelgsime kai kuriuos is jч. 1) Akademikas М. S. М о 1 о d е n s k i s pasiйle nauj4 laisvos ze­

mёs nutacijos teorij4. Jo pasiйlytas 2emёs modelis su skystu branduoliu leidzia spr~sti apie to branduolio suplokstёjiml! ir 2emёs gelmiч masiч pasiskirstyml}. Siч uzdaviniч sprendimui prof. А. Е. О s t r о v s k i s su­konstravo originalч labai jautrч polinkiomatj su distanciniu Zemёs pluto-; potvyniч ir atosliigiч registravimu. В. Р. Ре r с е v а s ir Р. S. М а t v e­j е v а s sudare naujl} precizinj harmoninёs analizes metodl} Zemёs po­tvyniч deformacijoms tirti. Тiek pas mus, tiek ir uzsienyje imta taikyti didelio tikslumo gravimetrus Zemes gravitacinio lauko kitimams ste­bёti. Matavimo duomenims apdoroti naudojamos elektronines skaiciavimo masinos.

Per tarptautinius geofizinius metus ТаrуЬч Sl}jungoje veikё 7 Zemёs plutos potvyniч matavimo stotys (Maskvoje, Poltavoje, Dusanbe, Ascha-

71

Dow

nloa

ded

by [

Uni

vers

ity o

f T

eesi

de]

at 0

3:49

05

Oct

ober

201

4

bade, Tbllisyje, Novosiblrske ir Kazanёje). Artimiausiu metu tokia stotis. numatoma ir Pabaltijyje (Lietuvoje arba Estijoje). Atlikta nemaza stebё­jimq gravimetrais ir polinkiomaciais. Sie visi tyrimai parodё, kad tarp Europinёs TSRS dalies ir centrinёs Azijos yra didelis mantijos tamprumo skirtumas. Zemёs plutos potvyniq vёlavimas per par~ patvirtino М о 1 o­d е n s k i о pasiiilyt~ skysto branduolio veikimo efekt~. Polinkiomaciq duomenys teikia galimyb~ juos panaudoti, studijuojant Ьlokin~ Zemёs

plutos struktйr~. ir isaiskinti giluminius liizius. Tarp zemёs drebёjimq daznumo ir potvyniq itampos faziq taip pat.

atrodo, esama tam tikro rysio. 2) Zemёs formos istorinёs raidos klausimams spr~sti placias galimy­

bes atvёrё naujas mokslas- paleomagnetizmas. Jis leidzia nustatyti, kaip keitёsi Zemёs poliai per vis~ geologin~ evoliucijt}. Jo pagalba galiшa spr~sti ir apie zemynq judesius bei Zemёs plutos svyravimus. Sis moks­las, tik k~ pradёj~s zengti pirmuosius savo zingsnius, reikalauja visapusis­ko dёmesio.

3) Nepaprastai didel~ reiksm~ Zemёs formos klausimams turi virs:t­tinёs mantijos tyrimo rezultatai. Siuo metu virsutinёs mantijos proЬlema Zemёs moksluose yra pati svarblausia. Jai tirti organizuojami kompleksi­niai geofiziniai matavimai, daromi virsgiluminiai (iki. 15-20 km) gr~zi­

niai. Nustatyta, kad virsutinё mantija ne tik nusako Zemёs form~. bet nuo jos priklauso ir Zemёs magnetinis, gravitacinis bei elektros laukai.

Remiantis teorija apie Zemёs susidarym~ akumuliuojant tvirtas visatos daleles ir kiinus, daromos prielaidos, kad Zemё susideda is nevienalyciч kiinq. Gali biiti, kad kai kurie kiinai, patek~ i Zemёs mas~. yra skirtingi tiek savo mase, tiek ir chemine sudёtimi. Jq nevienalytiSkumas sukelia eil~ judesiq, persistiimimq, geofiziniq laukч pasikeitimq ir рап. Manoma, kad ir Zemёs sukimosi asies palinkimas savo orbltos plokstumoje yra stamblч kunч kritimo padarinys.

Mantijos nevienalytiskumas gali biiti tiriamas, steblnt Zemёs potvy­nius ir svorio jёgos pasikeitimus. Tokiq stebёjimq dёka ir buvo nustatyt3 sistematinis skirtumas tarp TSRS europinёs dalies ir centrinёs Azijos potvyniq.

Artimiausioje ateityje norima sudaryti vist} tinkl~ gravitaciniq punk­tq, kuriuose biitq vykdomi preciziniai matavimq pakartojimai. Tokie punk­tai 1964 m. bus pastatyti Estijoje, о ро metч planuoj ami ir Lietuvoje~

Jie duos detalius mantijos ir giluminёs Zemёs plutos nevienalytiskumo rezultatus.

4) Svarbl fizinёs geodezijos tyrimq sritis yra dabartiniai Zemёs plu­tos judesiai. Taciau, tiriant Zemёs plutos judesius, negalima apsiriboti vien tik statistiniu jq registravimu,- reikia mokёti paaiskinti ir juos suke­lancias priezastis. Jau dabar pagal atliktus tyrimus galima pasakyti, kad jie yra nepastoviis tiek laiko, tiek ir amplitudziч atzvilgiu. Manoma, kad juos sukelia giluminiai Zemёs masiq arba virsutinёs mantijos tekёjimai. Jie gali staigiai pakeisti judesio intensyvumt} ir netgi zenklt}. Taciau tik tolimesni tyrimai gali atsakyti i tuos labai idomius klausimus.

72

Dow

nloa

ded

by [

Uni

vers

ity o

f T

eesi

de]

at 0

3:49

05

Oct

ober

201

4

5) Su Zemёs plutos judesiais tampriai siejasi ir siluminiai zemёs srau­tai. Nustatyta, kad kylancios sritys visada duoda didesnius siluminius srautus, negu nusileidziancios. Tokiu budu manoma, .kad Zemёs plutos kilim~ sukelia suaktyvёjusios Zemёs masёs, о nusileidim~- praradusios ankstesnj aktyvum~.

Virsutinё mantija gali buti skiriama i 3 grupes: pozemin~. pookeani­n~. posalynin~. Manoma, kad Zemёs plutos storis nёra pastovus; jis gali didёti ir gali mazёti. Diferenciacijos procesai, sukeliantieji tektoninius ju­desius ir magmatizm~. vyksta jvairiuose gyliuose. Kai kurie is jч smarkiai Yeikia Zemёs plut~. о kiti- tik mantij~.

Ве to, is kai kuriч duomenч sprendziama, kad mantija ро okeanais yra daugiau diferenciuota, negu ро zemynais, о tai labai svarbu, spren­dziant izostazines proЫemas ir jvedant jvairias pataisas.

6) Rysium su naujais mokslo pasiekimais, jvairios geodezijoje ir geo­fizikoje naudojamos formulёs reikalauja perziUrёjimo. Pavyzdziui, paprasta formali svorio jёgos koeficiento priklausomybё nuo aukscio yra netiksli ir gali duoti klaidingus rezultatus. Siems netikslumams isvengti reikia tai­kyti F u r j е eilutes. Biitina atkreipti dёmesj j tai, kad egzistuoja tamprus rysys tarp lokaliniц anomalijц ir izostaziniц anomalijц. Visa tai tampriai siejasi su Zemёs formos parametrч nustatymu.

7) Geofizinёms ir geologinёms proЫemoms spr~sti labai svarbu zi­noti geografiniч ilgiч pasikeitimus, sukeltus zemёs pavirsiaus deformн­cijч. Dalinai tokias deformacijas gali sukelti Zemёs sukimosi apie savo asj greicio netolygumai. Yra duomenч, kad, pavyzdziui, 1959 m. dёl suki­mosi greicio pasikeitimo Pietч Amerika pajudёjo Europos link ±6 т. Gaila, kad ilgiч matavimus labai iskraipo jvairios klaidos. Cia geodezijai taip pat nauja darbo dirva. Jau dabar nustatyta, kad rezultatч tikslumui labai didelёs jtakos turi: а) paviljono vidaus refrakcija, Ь) apie instru­ment~ susidariusi Zemёs isspinduliavimo asimetrija, einanti is vakarч· i rytus, с) vёjo efektas, d) vietinёs refrakcijos anomalijos, susidariusios: apatiniame atmosferos sluoksnyje. Ве to, taskams, esantiems skirtingame· geografiniame plotyje, didelёs jtakos turi zvaigzdziч katalogo klaidos, о taip pat Zemёs poliaus koordinaciч klaidos. Taciau visa tai turi Ьiiti

kruopsciai istirta.

Tuo ЬUdu fizinё geodezija reikalauja gan rimto dёmesio ir atveria placias perspektyvas naujiems mokslo laimёjimams.

Musч respuЫikoje kiek daugiau domimasi dabartiniais zemёs plutos judesiais, Zemёs forma ir paleomagnetizmu. Visi kiti fizinёs geodezijos uzdaviniai dar neturi sau tyrinёtojч. Taciau respuЬlikoje geodezininkч kas­met daugёja, ir, reikia manyti, artimiausiu metu bus imtasi nagrinёti ne tik minёtosios proЫemos, bet bus iskelta ir visa eilё naujч.

KPI Vilniaus filia\as 1963.IX.21

Dow

nloa

ded

by [

Uni

vers

ity o

f T

eesi

de]

at 0

3:49

05

Oct

ober

201

4

НОВЫЕ ЗАДАЧИ ФИЗИЧЕСКОП ГЕОДЕЗИИ

А. Р а ж и н с к а с

РЕЗЮМЕ

С развитием естественных и технических наук перед геодезией

возникло целый ряд новых задач. Из них следует упомянуть:

а) изучение стабильности формы ЗeMJllf,

б) фиксация колебаний земной коры, а также изменения гравита­

нионных и магнитных полей,

в) целый ряд вопросов, связанных в проблсмой верхней мантии и др. Все эти задачи требуют незамедлительного разреШения.

NEW PROBLEMS OF PHYSICAL GEODEZY

Ant. R а z i n s k а s

SUMMARY

А number of new proЬ\ems emerged for geodezy in the development of natural and engineering sciences. The most important of them are:

а) the investigation of the stabllity of the terrian configuration, Ь) the fixation of tectonic crustal movements and of the changes in

the gravitational and magnetic fields, с) analysis of questions connected with upper mantle and other

proЬlems.

All these questions need urgent solving.

Dow

nloa

ded

by [

Uni

vers

ity o

f T

eesi

de]

at 0

3:49

05

Oct

ober

201

4