39

Geologijos akiraèiai 2018 Nr. 1

NAUJI METODAI

2017 m. atlikus tarptautiná tyrimà buvo nu-statyta, kad Baltijos jûros regione sprendþia-mi kompleksinës krantotvarkos klausimai yraekologinio arba ekonominio pobûdþio (Støt-trup et al., 2017). Taip pat buvo nustatyta, kaddaugeliui kompleksinës krantotvarkos projek-tø trûksta sistemiðkumo, ignoruojamos arbanëra tinkamai atstovaujamos ávairios interesøgrupës. Paradoksas, taèiau kompleksinëskrantotvarkos projektuose pasigendama kom-pleksiðkumo, daþnai priimami vienai interesøgrupei palankiausi sprendimai. Tyrimo iðvado-se buvo akcentuotas poreikis kompleksinëskrantotvarkos projektus grásti sisteminiu po-þiûriu, kuris apimtø tris tvarios plëtros elemen-tus – aplinkos apsaugà, socialinæ paþangà beiekonomikos augimà – ir kartu galëtø uþtikrin-ti efektyvesnæ mokslo bei politikos sàveikà,bûtø átrauktos ávairiø interesø grupës (Støttrupet al., 2017).

Sisteminis poþiûris (angl. Systems Appro-ach Framework, SAF) krantotvarkoje pradëtastaikyti palyginti neseniai (Hopkins et al., 2011).Toks metodas pasirenkamas, kai apie kom-pleksiðkai veikianèià gamtinæ–socialinæ siste-mà norima gauti kuo daugiau informacijos.Nuo tradicinio mokslinio metodo, kuris orien-tuotas á tiriamàjá objektà, SAF skiriasi labiau áproblemà orientuotais tyrimais, reikalaujanèiais

Marija Katarþytë, Ramûnas Povilanskas,Natalja Èerkasova, Klaipëdos universitetas

NAUJI PAPLÚDIMIAI KURÖIÙ MARIOSE –BÚTINYBÉ AR GALIMYBÉ?

Sisteminis poûiúriskrantotvarkoje

holistinio poþiûrio. Taikant mokslinius metodus,buvo sukaupta daug duomenø apie gamtinës–socialinës sistemos biotinæ ir abiotinæ sudëtá iratskirø komponentø sàveikà, bet palyginti ma-þai dëmesio skirta atskirø grupiø sàveikaiaukðtesniame lygmenyje.

2015–2017 m. Klaipëdos universiteto Jûri-niø tyrimø instituto mokslininkai kartu su kitøðeðiø Baltijos jûros regiono ðaliø mokslininkaisSAF metodà pritaikë skirtingiems kompleksi-nës krantotvarkos klausimams spræsti. Tai bu-vo vykdoma ágyvendinant programos BONUSBaltCoast projektà „Sisteminio poþiûrio taiky-mas tiriant ir tvarkant Baltijos pajûrá“ (http://www.baltcoast.net/).

Programos BONUS BaltCoast tikslas – su-jungti atskirose ðalyse vykdomus Baltijos jû-ros mokslinius tyrimus á tarptautiniu bendra-darbiavimu pagrástà tarpdisciplininæ ilgalaikæintegruotà programà siekiant darnios Baltijosregiono plëtros. Ði programa skatina aukðtomokslinio lygio daugiaðalius tyrimus visoseaplink Baltijos jûrà iðsidësèiusiose ðalyse (Da-nijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje,Suomijoje, Ðvedijoje, Vokietijoje), átraukiant irEuropos Komisijà. Rusija programoje dalyvau-ja dviðalio susitarimo pagrindu. Lietuvoje pro-gramà administruoja Lietuvos mokslo tarybair skiria dalá lëðø.

Maudykla Kurðiø mariose ties Kintais.

40

Geologijos akiraèiai 2018 Nr. 1

NAUJI METODAI

Ðalia didþiøjø pietinës Baltijos lagûnø (Kur-ðiø mariø, Aistmariø ir Ðèecino lagûnos) esan-tys regionai susiduria su panaðiomis problemo-mis, susijusiomis su poreikiu tvariai ekonomi-nei raidai, ypaè darnaus pajûrio ir pamario tu-rizmo plëtrai. Vienas pagrindiniø iððûkiø plëto-jant darnø pamario turizmà – prasta pietinës Bal-tijos lagûnø vandens kokybë, susijusi su eutro-fikacija (intensyvus dumbliø þydëjimas, neskaid-rus vanduo ir kt.). Todël pietinës Baltijos lagû-nø pakrantëse yra maþai paplûdimiø, galinèiøpritraukti turistus.

Ágyvendinant minëtà BaltCoast projektà Lie-tuvoje, daugiausia dëmesio buvo skiriama mau-dyklø vandens kokybës tyrimams ir turizmo plët-rai Kurðiø mariø regione. Taikant SAF ir ekolo-giná–socialiná–ekonominá (ESE) vertinimà, buvoanalizuojama, ar tikslinga Kurðiø mariø pakran-tëje árengti naujus paplûdimius, siejant tai su tuo,jog paskutinájá deðimtmetá buvo daug investuo-ta á nuotekø tvarkymo sistemø renovavimà irplëtrà tiek apie Kurðiø marias, tiek visame Ne-muno upës baseine.

Pagal tarptautinius susitarimus (Direktyvadël maudyklø vandens kokybës valdymo (2006))Lietuvoje ir Europos Sàjungoje maudyklø van-dens kokybë vertinama matuojant mikrobiologi-næ tarðà, t. y. þarniniø enterokokø ir þarniniø

lazdeliø kieká vandenyje. Jeigu jø kiekis virðijanustatytas leidþiamos tarðos ribas, laikoma, kadvandens kokybë netinkama maudytis dël padi-dëjusios rizikos þmogaus sveikatai.

Sisteminio poþiûrio (SAF)taikymo schema kranto-tvarkoje (ið Schernewski etal., 2017).

Konceptualus sisteminio poþiûrio (SAF) ir ekologinio–socialinio–ekonominio (ESE) vertinimo taikymo modelis(ið Schernewski et al., 2017).

41

Geologijos akiraèiai 2018 Nr. 1

NAUJI METODAI

Literatûra

2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dël maudyklø vandens kokybësvaldymo, panaikinanti direktyvà 76/160/EEB.

Hopkins, T. S., Bailly, D., & Støttrup, J. A systems approach framework for coastal zones. Ecology and Society,2011, 16(4): 25.

Schernewski, G., Baltranaitë, E., Katarþytë, M., Balèiûnas, A., Èerkasova, N., & Mëþinë, J. Establishing newbathing sites at the Curonian Lagoon coast: an ecological–social–economic assessment. Journal of Coas-tal Conservation, 2017, p. 1–13.

Støttrup, J. G., Dinesen, G. E., Janßen, H., Gillgren, C., & Schernewski, G. Re-visiting ICM theory and practice:Lessons learned from the Baltic Sea Region. Ocean & Coastal Management, 139. 2017, p. 64–76.

Umgiesser, G., Èerkasova, N., Erturk, A., Mëþinë, J., Katarzyte, M. New beaches in the shallow estuarinelagoon: model–based E. coli pollution risk assessment. Journal of Coastal Conservation. 2017, p 1–14.

Ðiuo metu Kurðiø mariose yra vienas paplû-dimys Kintuose, kur nuo geguþës iki rugsëjostebima maudyklos vandens kokybë. Rekrea-ciniø vietø ðalia mariø yra ir kitur: Svencelëje,kur renkasi jëgos aitvarø mëgëjai, o Neringosmiesto planuose numatyta vieta Nidoje, prie Kur-ðiø mariø, kur turëtø bûti atidaryta maudykla.

Mokslininkai kartu su Neringos miesto savi-valdybës, Kurðiø nerijos nacionalinio parko direk-cijos, UAB „Neringos vanduo“, turizmo organi-zavimo atstovais ávertino maudyklø árengimo ak-tualumà, su tuo susijusias problemas, aptarë al-ternatyvius turizmo plëtros scenarijus. Vykdantprojektà buvo atlikti iðsamûs mikrobiologinës tar-ðos Kurðiø mariose tyrimai, tarðos sklaidos mo-deliavimas, turistø apklausos ir socialinis–

ekonominis vertinimas. Pagal lauko tyrimø rezul-tatus ir ávertinus dabartinës mikrobiologinës tar-ðos Kurðiø mariose situacijà, bûtø galima árengtipaplûdimá ties Nida. Galima tarðos grësmë bûtøtik tuo atveju, jei á Kurðiø marias patektø neiðva-lytø nuotëkø (Umgiesser et al., 2017). Kita ver-tus, projekto metu atliktas socialinis–ekonominisvertinimas parodë, kad Kurðiø mariø vandens ko-kybë ir galimybë jose maudytis á Kurðiø nerijà at-vykstantiems turistams nëra tiek svarbûs, kad bû-tø ekonomiðkai naudinga árengti naujà paplûdi-má (Schernewski et al., 2017). Taèiau maudyk-los árengimas Kurðiø mariø, kurios áðyla greièiaunei Baltijos jûra, pakrantëje leistø anksèiau pra-dëti maudymosi sezonà, tai padëtø spæsti se-zoniðkumo Neringoje problemà.

Potenciali vieta Kurðiø mariose ties Nida naujai maudyklai árengti (M. Katarþytës nuotraukos).