DARBININKŲ BALSAS KLAIPĖDOS MIESTO IR APSKRITIES PROFESINĖS SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

Klaipėda, 2018 m. gegužės mėn. Leidžiamas nuo 1995 m. liepos mėn. Nr. 5 (297)

Užsieniečių, tapusių išnaudojimo priverstiniam darbui aukomis, teisinė padėtis Lietuvoje

Išnaudojimo priverstiniam darbui samprata kilo iš vergovės reiškinio. Tačiau kas sakė, kad vergovė neegzistuoja ir šiandien? Išnaudojimas priverstiniam darbui – tai nusikalstama veika, kuri pažeidžia teises laisvai rinktis atlyginamą darbą saugiomis sąlygomis, judėjimo ir apsisprendimo laisvę, taip pat apima bet kokio pobūdžio darbą prieš žmogaus valią, įskaitant darbą už skolas bei buitinį išnaudojimą. Tai Lietuvoje ypač aktualu šiandien, kai į mūsų šalį plūsta dirbti imigrantai iš Rytų. Išvykstančius lietuvius darbo vietose pakeičiantys ukrainiečiai ir baltarusiai dažnai dirba nelegaliai, be darbo sutarčių ir neturėdami jokių soc. garantijų. Tarptautinių teisės aktų kontekste, šio reiškinio prevencinė veikla apima keturias sritis: išankstinį kelio užkirtimą nusikaltimui įvykdyti, vykdant prevencinę veiklą, nukreiptą į priežasčių šalinimą bei problemos aktualizavimą, baudžiamąjį persekiojimą, nukentėjusių asmenų apsaugą ir institucinį bendradarbiavimą. Teisės doktrinoje prevencinė veikla išskiriama kaip pagrindinę

MOTINOS DIENA Pati gražiausia šventė. Pasveikinkime ir prisiminkime visas mamas, močiutes, promočiutes. Prisiminkime visas, kurių, gal būt, niekas nelanko, kurios rymo prie lango, laukdamos grįžtančių savo vaikų, anūkų. Padovanokime Joms šypseną, gerą žodį, pasidalinkime širdies šiluma ir mums visiems bus lengviau ir šviesiau. Aplankykime mirusias MOTINAS, nepraeikime pro šalį nelankomo kapo, uždekime žvakelę.

Edvardas ŠALKAUSKAS Klaipėdos miesto ir apskrities profsąjungos pirmininkas

Su Tarptautine darbo diena! Tarptautinės darbo dienos ištakos siekia 1886 metus, kai gegužės 1-ąją šimtai tūkstančių žmonių išėjo į Čikagos gatves paremti vienos gamyklos darbininkų, kuriems buvo uždrausta profsąjungos veikla. Viešai imta reikalauti sutrumpinti darbo dieną iki 8 valandų. Praėjus porai dienų policija demonstraciją numalšino, neapsieita be aukų. Kitą dieną surengto protesto metu į policininkus buvo mesta bomba, šie į minią nukreipė ugnį. Aštuoni demonstrantai buvo suimti ir nuteisti mirti (tik trys vėliau sulaukė malonės). Šie įvykiai sulaukė tarptautinių protestų. Po trejų metų Paryžiuje susirinkę 2-ojo Internacionalo – tarptautinio socialistų kongreso dalyviai paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena. Žmonės visame pasaulyje buvo pakviesti kasmet gegužės 1-ąją rengti vienos dienos streikus, kuriais ne tiek būtų reikalaujama reformų, kiek pademonstruoti darbo klasės jėgą. Jau kitąmet tokie renginiai įvyko keliolikoje šalių. Lietuvoje pirmaisiais tarpukario metais šventė buvo įteisinta, bet 1930 metais ne darbo diena panaikinta. Vėliau ją švęsdavo tik komunistai. Šventė įsitvirtino kartu su sovietų valdžia, todėl, atgavus nepriklausomybę, ji buvo vertinama skeptiškai, o daugumos atmintyje iki šiol turi „raudoną“ atspalvį. Dabar Tarptautinė darbo diena Lietuvoje yra valstybės šventė, simbolizuojanti dirbančių žmonių kovą už savo teises. Jos metu siekiama atkreipti dėmesį į darbininkų padėtį, pasirūpinti sauga ir sveikata, padėti bedarbiams įveikti skurdą. „Darbininkų balsas“

Mūsų jėga - vienybėje!

Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos

reikalavimas Lietuvos Vyriausybei

Dėl lygių teisių užtikrinimo mokant nedarbingumo pašalpą

2018 m. balandžio 09 d. Nr. A-3-255/18 Klaipėda

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu 2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110, aktuali įstatymo redakcija 2018-01-01 – 2018-03-31, kurio 14 straipsnyje (Ligos pašalpos dydis), 1 dalyje nurodoma, kad „Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų. Pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės tvarka“. Remiantis „SODROS“ informacija, žinome, kad valstybinių teisinių ir represinių institucijų darbuotojams, t.y. teisėjams, prokurorams ir pan., mokama 100 procentų darbo užmokesčio dydžio nedarbingumo pašalpa. Visiems kitiems Lietuvos Respublikos dirbantiesiems ligos pašalpa mokama tik 80 procentų nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tai LR Darbo kodekso 26 straipsnio (Darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, nurodančios, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnio (Lygybė įstatymui), 21 straipsnio draudžiančiu diskriminavimą (Nediskriminavimas) – pažeidimai. Todėl reikalaujame Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti nutarimą, kuriame būtų nurodyta, kad visiems Lietuvos Respublikos dirbantiesiems ligos pašalpa būtų mokama 100% gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Edvardas ŠALKAUSKAS

Vyriausybės atsakymas į

2018-04-09 raštą Nr. A-3-255/18

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išnagrinėjo Jūsų raštą dėl lygių teisių užtikrinimo mokant ligos (nedarbingumo) išmoką už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas. Pagal kompetenciją teikiame informaciją. Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo Nukelta į 2 pusl.

nukentėjusių, ar galėjusių nukentėti asmenų, apsaugos priemonė. Tad svarbu skirti ypatingą dėmesį priežasčių, skatinančių išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms, paklausą bei didinti visuomenės sąmoningumą. Tinkamam prevencijos vykdymui svarbu suvokti šios nusikalstamos veikos požymius, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str.: 1. tai įvairūs susitarimai (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.), kurių tikslas – išnaudoti asmenį darbui ar paslaugų teikimui; 2. kai asmuo į šią situaciją yra įtraukiamas panaudojus bent vieną iš valios palaužimo būdų, kas parodo, kad nesant kaltininko tiesioginių veiksmų, įtakojančių asmens apsisprendimą, pastarasis tokio sprendimo (dirbti ar teikti paslaugas tam tikromis sąlygomis) priėmęs nebūtų. Asmenų pažeidžiamumui ir reiškinio plitimui įtaką daro socialinės, ekonominės, švietimo, teisinės, institucinės veiklos ir nebaudžiamumo jausmo keliamos problemos, ko pasėkoje susidaro šios pažeidžiamų asmenų grupės: migrantai, ekonomiškai ir socialiai pažeidžiami asmenys, bedarbiai bei jaunimas. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis (toliau –VDI), šalyje vis dažniau pasitaiko užsieniečių, tapusių ar galėjusių tapti išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms aukomis, skaičius. Atsižvelgiant į prevencinės veiklos tikslus ir formuojamą tarptautinę politiką, Lietuvoje užsieniečių teisinės padėties klausimas yra opi problema, kadangi tapus šios nusikalstamos veikos auka, jam gali būti išduodamas leidimas gyventi šalyje iki 6 mėnesių, jei dėl to tarpininkauja ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismas. Migracijos departamento duomenimis, užsienietis, nutraukęs darbo sutartį, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o norėdamas sudaryti darbo sutartį su nauju darbdaviu, privalo kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, kuris išduodamas likusiam laikotarpiui. Turint omenyje tai, kad prekyba žmonėmis yra latentinis nusikaltimas ir ne visos aukos kreipiasi pagalbos, esamas teisinis reguliavimas apsunkina aukos, kuri dėl įvairių priežasčių nenori bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, teisinę padėtį, todėl nėra užtikrinama tinkama jos teisių apsauga. VDI duomenimis, Lietuvos Respublikoje dirbantys užsienio šalių piliečiai gali būti prekybos žmonėmis aukos, kurios yra išnaudojamos darbu. 2016 m. VDI 6 kartus (dėl 41 asmens) kreipėsi į Lenkijos, Latvijos, Estijos darbo inspekcijas dėl informacijos gavimo apie į Lietuvos Respublikos įmones komandiruotų užsienio piliečių darbo teisėtumą. Esamos situacijos kontekste, užsienio šalių darbuotojų teisių apsaugai nėra skiriamas pakankamas dėmesys, kas sudaro prielaidas plisti užsieniečių įtraukimui į išnaudojimą priverstiniam darbui ar paslaugoms.

Teisininkė Indrė CVILIKAITĖ

Naujasis Darbo kodeksas augina prašymų darbo ginčų

komisijoms skaičių

Nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojęs naujojo Darbo kodekso „liberalumas“ užvertė prašymais visoje šalyje veikiančias darbo ginčų komisijas. Kad būtų patenkintos augančios bylų apimtys, įsteigtos dar 4 papildomos komisijos, kurių iš viso šiuo metu Lietuvoje veikia jau 18. Formalumais neapsunkintas darbo ginčų sprendimas yra nemokamas ir trunka iki 1 mėnesio, todėl VDI ragina darbuotojus vos pajutus darbdavio savivalę, apgavystę ar piktnaudžiavimą nedvejojant kreiptis ir spręsti ginčą teisės keliu. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja darbo ginčų komisijos praėjusiais metais gavo 6,7 tūkst. prašymų. Tai yra beveik penktadaliu daugiau nei 2016 m. Vis dėlto tendencijos nesikeičia: kaip ir anksčiau, absoliučioje daugumoje prašymuose keliamų reikalavimų figūruoja darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo klausimai. Tačiau 2017-aisiais metais kone penktadaliu daugiau gauta reikalavimų dėl žalos atlyginimo (materialinės atsakomybės). Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius atkreipia dėmesį, kad naujasis Darbo kodeksas išplėtė darbo ginčų komisijų kompetenciją. Dėl šios priežasties jau gaunama ir naujo pobūdžio prašymų, kurių nagrinėjimas iki tol nebuvo priskirtas darbo ginčų komisijoms. „Pagal naujus darbo ginčų komisijų įgaliojimus, dažniausiai asmenys kreipėsi dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Gauti pirmieji reikalavimai dėl baudų skyrimo darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties dėl darbo sutarties šalių ikisutartinių santykių. Taip pat sulaukta reikalavimų dėl minimalaus darbo užmokesčio už kvalifikuotą darbą mokėjimo, dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo bei kolektyvinių teisių gynimo“, – teigia VDI vadovas.

Nukelta į 3 pusl.

2 puslapis „Darbininkų balsas“, 2018 m. gegužės mėn. Nr. 5 (297)

________________________________________________________

Romas Kalanta – Lietuvos Laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos laisvės, gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje. Tėvas Adolfas Kalanta kovojo 16-ojoje lietuviškoje divizijoje, buvo sužeistas, vėliau dirbo partinį darbą. Motina Elena Kalantienė (Vyšniauskaitė) buvo gana religinga, vaikus stengėsi auklėti katalikiška dvasia – vaikystės svajonėse Romas Kalanta ketino tapti kunigu. Iki 1963 m. Romas Kalanta su tėvais ir artimaisiais gyveno Alytaus mieste, nuo 1963 m. jo gyvenimas buvo susijęs su Kauno miestu, Vilijampole. 1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš okupacinį sovietinį režimą, Romas Kalanta apsipylė benzinu iš 3 litrų stiklainio ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!“. Atskubėję greitosios pagalbos medikai Romą į ligoninę išvežė jau netekusį sąmonės. Pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos, konstatuoti viso kūno antrojo ir ketvirtojo laipsnio nudegimai. Oficialiais duomenimis, Romas Kalanta mirė 1972 m. gegužės 15 d. 4 valandą ryto.

***** P.S. „Darbininkų balsas“ redakcija pirmą kartą skelbia 1972 metais sukurtą nežinomo autoriaus dainą apie Romo Kalantos žūtį Kaune. Ji buvo parašyta rašomaja mašinėle ir slapta perduota vienam asmeniui, kuris perrašė šią dainą savo ranka (redakcijai asmuo žinomas). Už šios dainos platinimą tuomet grėsė suėmimas, teismas ir sovietinis konclageris. Šiandien daugelis jaunų dainininkų savaip interpretuoja šios dainos tekstus. Siekant, kad būtų išvengta terminų, galinčių įžvelgti dainoje tarpnacionalinio kurstymo motyvą, kai kurie žodžiai pakeisti.

„Darbininkų balsas“

Ispanų senjorai išėjo į gatves: reikalauja didesnių pensijų

Dešimtys tūkstančių Ispanijos pensininkų 2018-03-17 rinkosi į demonstracijas reikalaudami infliaciją atitinkančio pensijų augimo. Vyriausybės taupymo politika pasipiktinę senjorai sutartinai net 86 Ispanijos miestuose pasisakė prieš juokingą valdžios nustatytą pensijų „didinimo“ planą, kuris 2018-aisiais siekia vos 0.25 procento.

Ispanų pensininkai nepabūgo šalto oro ir lietaus tam, kad išreikštų griežtą savo nepritarimą Mariano Rajoy Vyriausybei. Senjorai mitinguose buvo nešini plakatais su užrašais „Apsaugokime pensijas Konstitucijoje“, „Ne - 0,25 procentams! Mes – prieš vargo pensijas“ ir pan. Vieningai demonstracijoje žygiuojančioje minioje buvo girdimi raginimai atsistatydinti Mariano Rajoy ir kaltinimai, kad „korumpuoti vagys savinasi mūsų pensijas“. Demonstracijas organizavusių profesinių sąjungų lyderiai demonstracijoje išryškino, kad mitingais ir protesto akcijomis įvairiuose šalies miestuose pradedamas „socialinis sprogimas visuomenėje“. Tai esanti politinės krypties pakeitimo provokacija, raginant atsigręžti į senstančios Ispanijos socialines problemas. Tuo tarpu socialistų partijos lyderis Pedro Sanchez pareiškė, kad M. Rajoy Vyriausybė įsipareigojo užtikrinti ispanų senjorams orias pensijas, tačiau nedaro nieko, ką žadėjo. Pensijų klausimas Ispanijoje yra itin aktualus. Ekspertai jau prieš kurį laiką aiškiai perspėjo apie nuolat senstančios Ispanijos demografiją ir ateityje šios šalies laukiančias problemas. Ispanijoje kaip ir didelėje dalyje kitų Europos šalių visuomenė sensta: čia vis mažėja darbingo amžiaus asmenų, kurie ir sudaro nacionalinį pensijų fondą, kai tuo tarpu pensininkų skaičius vis auga. Demonstracijos yra jau keletą savaičių vykusių protestų prieš mažas pensijas Ispanijoje kulminacija. Profesinės sąjungos įspėja, kad protestai tęsis ir toliau. Jie vyks tol, kol kasmetis pensijų didinimas atitiks infliacijos augimą ir leis pensininkams oriai gyventi iš to, ką patys savo jėgomis užsidirbo sąžiningai mokėdami mokesčius savo šaliai, kuri jais visiškai nebenori rūpintis. wsws.org ir nydailynews.com inf. _______________________________________________________________

Seminaras Čekijoje Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos teikimu, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ į trejų dienų seminarą Prahoje komandiravo UAB „Glassbel Baltic“ profesinės sąjungos skyriaus pirmininką Eriką Veličką. Seminaras vyko kovo 21-23 d. Jį organizavo ETUI (European Trade Union Institute), kurį remia Europos Sąjunga. Seminare dalyvavo Lenkijos, Lietuvos, Čekijos, Vengrijos, Anglijos, Nyderlandų ir Skandinavijos šalių profsąjungų atstovai. Erikas Velička iš seminare vykusių mokymų pasisėmė daug žinių, gavo informacijos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, kurio pagrindinė tema seminare ir buvo. Mūsų profsąjungiečiui Erikui Veličkai įteiktas seminaro mokymo baigimo sertifikatas.

Lina URBONOVIČIENĖ Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos

pirmininko pavaduotoja

Sukanka 46 metai,

kai Kaune 1972 m. gegužės

14 d. žuvo Romas Kalanta – Lietuvos Laisvės

šauklys

Atkelta iš 1 pusl. Vyriausybės atsakymas į

2018-04-09 raštą Nr. A-3-255/18 įstatymo 14 str. 1 d., ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80% ir didesnė negu 100% i6mokos gav4jo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad darbdavys turi teisę pasirinkti, kokio dydžio ligos išmoką mokėti laikinai nedarbingiems darbuotojams už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas. Atkreipiame dėmesį, kad išmokos dydis gali svyruoti tarp 80% ir 100% išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, ir, pavyzdžiui, būti 90%. Skirtingai nei Lietuvoje, pavyzdžiui, Latvijoje pirmąją nedarbingumo dieną sergantysis negauna jokios išmokos, nuo antrosios iki ketvirtosios nedarbingumo dienos darbdavys moka ne mažiau kaip 75% vidutinio darbo užmokesčio, nuo ketvirtosios iki dešimtosios dienos - ne mažiau kaip 80% vidutinio darbo užmokesčio dydžio ligos išmoką. Estijoje pirmąsias tris dienas sergantysis negauna jokios išmokos, nuo ketvirtosios iki aštuntosios dienos darbdavys moka 70% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką. Manytina, kad Lietuvoje darbdaviui už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas nustatytas ligos išmokos dydis nuo 80% iki 100% yra palankus, tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nedisponuoja duomenimis apie darbdavių už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas mokamus išmokų procentinius dydžius. Dėkojame už Jūsų iniciatyvą, kilus klausimams, maloniai prašome kreiptis. Pagarbiai

Viceministrė Eglė RADIŠAUSKIENĖ

Vilnius, 2018-04-20 Nr. (23.5-21) SD-2360

Apie Romą Kalantą Buvo saulėtas gegužis, Nuostabi šilta diena, Kai virš Kauno nuaidėjo, Romo priesaika tvirta.

Lietuva, Tėvynė brangi, Nors ir kaip tave myliu, Bet matyt sutryptą žemę, Aš daugiau nebegaliu.

Nedrebės degtukai rankoj, Nekovosiu su ugnim. Juodu pelenu aš virsiu, Susitarsiu su ugnim.

Rankoj butelis benzino, Chrizontemos plaukuose. Romas brūkšteli degtuką, Ir paskęsta liepsnuose.

Lietuva visa raudoja, Skaudžiai sovietų trypiama. Pakirstas baisios nelaimės, Žuvo Romas Kalanta.

Būkit prakeikti sovietai, Niekšai, būkit prakeikti! Kerštas krūvinas būs mūsų, Dėl sudegintos mirties.

Kaune vakare lijo, O prie kapo viena, Atsiklaupus raudojo, Dar jauna mergina.

Rankoj laiko ji kryžių, Kitoj - puokštę gėlių. Ne jurginus, ne rožes - Chrizontemų baltų.

Ne tėvų jos čia kapas, Miega Romas jame. Tyliai glosto paminklą, Jos švelnutė ranka.

Mergina tyliai šnabžda: - Romai, kur išėjai? Kam mane kareivių batams, Spardyti palikai?

Tavo žygdarbį kilnų, Jie apdrabstė purvais. Ir mane Laisvės Alėjoj, Spardė batais sunkiais.

Ir nugriaudėjo žodis, Sudrebėjo langai. Ir išgirdo Birutė, Romo žodžius ryškius.

Ačiū tau, Birutėle, Kad mane aplankai, Kad ant kapo nevysta Chrizontemų žiedai.

Kitą rytą per Kauną, Nuskambėjo žinia. Dega Laisvės Alėjoj, KGB mašina.

Ir nustebo čekistai, Kad lavonų penki, Nors mašinoje buvo, Jų tiktai keturi.

Atskubėjo „greitoji“, Rado pelenus tiktai. Negalėjo padėti, Daktarai, nei vaistai.

Miega Romas ir Birutė, Lietuvos du vaikai. Tyliai žiedlapius skleidžia, Chrizontemų žiedai.

Neskubėk,neskubėk nusileisti. Mes pakilsim, ir vėl, Lietuva bus laisva!

Prologas Ne, laisvės nėra, Tai pasakė Romas Kalanta. Ne, laisvės nėra, Ji pražuvo Kauno sode. Ne, laisvės nėra, Ji kažkur toli, ir arti...

Kaunas, 1972 metai

LIETUVOS JUODOJI DATA

2018 m. gegužės 17 d. 12:00 val. šalies didžiųjų miestų bei rajonų aikštėse, prie Prezidentūros ir kai kurių valdžios įstaigų bus minima Lietuvos valdžios įvykdyta Garliavos šturmo bei mergaitės Deimantės Kedytės pagrobimo iš jos senelių namų 72-ojo mėnesio sukaktis. Tuomet prieš mažą mergaitę ir savo piliečius Lietuvos valdžia smurtavo 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje, Kauno rajone. Visi, kas ne abejingi ateikime paminėti šią Lietuvai juodą sukaktį ir tarti NE! - valdžios vykdomam smurtui prieš savo piliečius, siekiančius tiesos ir teisingumo. Klaipėdoje Juodoji data minima Atgimimo aikštėje kiekvieno mėnesio 17 d. 12 val.

Virginija JURGILEVIČIENĖ

Klaipėdos visuomenininkai reiškia protestą prieš supūvusią valdžios sistemą bei smurtą Garliavoje, Kauno rajone, įvykdytą

2012 m. gegužės 17 d. ir Lietuvos pedofilinės valdžios reikalauja:

Laisvę Deimantei! Šalin rankas nuo Neringos Venckienės!

„Drąsos kelias“ politinės partijos Klaipėdos skyrius

Piliečius priima darbo dienomis: Nuo 8:00 val. iki 15:00 val.

S. Dariaus ir S. Girėno g. 21-21, LT-92254 Klaipėda

(prieš Sporto rūmus, durų kodas -247) Tel. (8-46) 217825, tel./faksas: (8-46) 411019

Mob. tel. 8-686-17406, 8-607-00133 El. paštas: klaipeda.drasoskelias@gmail.com

Mieli ubagai, būkite patriotai! Saulius POCIUS, 2018-04-16

Prie prezidentūros susirinkusio pensininkų mitingo atgarsis nė iš tolo neprilygo tam, kurį surengė laikinai einantysis genijaus pareigas. Matyt, senoliai neturėjo tokio uolaus dešiniarankio prodiuserio, todėl jų godos iškart liko užmarštyje. Pasiskundė vieni kitiems tie 150 žmonių iš 350 tūkstančių skurstančiųjų, pasiguodė, ir vėl šalyje spengia sakrali ramybė. Kam, sakykite, be pačių pensininkų rūpi jų buitis ir kasdienybė? Gal tiems į Seimą važinėjantiems veidams iš „leksusų“? Arba melsvamarškiniams ministerijų frantams, gaunantiems po du tūkstančius už gražius dantis ir niekam nereikalingų kanceliarinių koncepcijų rutuliojimą? O gal tiems politologams ir ekspertams, pliurpiantiems niekus, ir už tai ilgais išpuoselėtais pederasto pirščiukais vis paimantiems biudžeto pinigų iš bankomato? Net S. Skvernelis neištrivojo ir už sunkų kasdienį rinkimų laukimo darbą gaudavo po 1,7 tūkst. per mėnesį. Ką darysi, kai paskolų turi, o užsiėmimo lyg ir jokio? Dar kai kas totaliai uždraudė kalbėti apie tai, kad egzaltuotas kazarminis mojavimas auksiniais samčiais numaus paskutines kelnes nuo kūno. Kaipgi kitaip: saldafoninė ideologija ir "valstybinis požiūris" juk istoriškai svarbesnis už patį žmogų: "Mieli ubagai, būkite pagaliau patriotai!"

Tik va, ne visi piliečiai yra tokie jau nesvarbūs statistikos vienetai. Net ir pagyvenę jie vis dar būtų linkę būti žmonėmis, o ne nuskurdusiais jiems prilipdytų politinių šūkių anonimais. Galima kalbėti, ką nori, tačiau likimo valiai palikę senolius valstybinio sektoriaus ideologai bus verti pasmerkimo tol, kol mūsų pensininkams giedos baltojo nieko dainelę. Girdime ją jau dešimtmečius, o padėtis vis nesikeičia. Kiek žmones galima laikyti plepalų ir negebėjimo keisti situacijos įkaitais? Pažadų dieta įkyrėjo, reikia tikrų permainų, o ne parlamentinio sėdmenų kasymosi. Inf. „Klaipėda“

3 puslapis „Darbininkų balsas,“ 2018 m. gegužės mėn. Nr. 5 (297)

2018 m. sausio 13 d. atsiimdama Laisvės premiją Lietuvos Respublikos Seime, laisvės gynėja, politinė kalinė, vienuolė sesuo Nijolė Sadūnaitė savo kalboje visų susirinkusiųjų Lietuvos Respublikos vadovų akivaizdoje pabrėžė žmogaus teisę bendrauti su savo artimaisiais, kuri iš Deimantės Kedytės yra atimta, ir Prezidentei Daliai Grybauskaitei bei Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, anuomet, mergaitės pagrobimo metu, Lietuvos policijos generaliniam komisarui, uždavė klausimą, ar mergaitė gyva ar mirusi, ir prašė į šį klausimą atsakyti iki vasario 16 dienos. Laisvės premijos teikimo dieną Prezidentė atsakė, kad niekada nežinojo, kur yra mergaitė. Atsakymas ar Deimantė Kedytė yra gyva ar mirusi ir, jeigu mirusi, kur yra jos kapas, taip ir nebuvo duotas. Esant tokioms aplinkybėms, prašome neperduoti Neringos Venckienės Lietuvos teisėsaugai, nes atidavimas prilygtų mirties nuosprendžiui jai. Neringa Venckienė yra surinkusi daug medžiagos apie savo dukterėčios Deimantės Kedytės tvirkinimą, nors Lietuvos teismuose visomis jėgomis mėginta įrodyti, kad pedofilija tėra išgalvota istorija, o tikrieji mergaitės tvirkintojai neva yra mergaitės seneliai. Kun. Mindaugas MARTINAITIS

Deimantės Kedytės pagrobimo liudininkas

___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Balandžio 17-ąją 71-ą kartą priminėme Lietuvos valdžiai, kad

nieko neužmiršome ir niekur nesitrauksime

2018 m. balandžio 17-tą dieną jau 71-ą kartą susirinkome Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje priminti valdžiai, kad nieko neužmiršome ir niekur nesitrauksime. Vėl ir vėl užduodame tą pati klausimą, kurį visa Lietuva išgirdo iš Nijolės Sadūnaitės lūpų: Ar dar gyva Dimantė Kedytė? Ar dar ilgai tvers tylos siena, kuria nuo visuomenės atsitvėrė atsakingieji už mergaitės likimą? Atsiųsti policininkai mums aiškino

apie atstumus nuo valdžios „šventovių“, apie Susirinkimų įstatymą, kurio būtina laikytis, ir nieko-apie valdžios atsakomybę prieš piliečius,

Kunigas Mindaugas Martinaitis atviru laišku kreipėsi į JAV teisėsaugą, kad negrąžinti

Neringos Venckienės į

Lietuvą

Atviru laišku į JAV teisėsaugą kreipėsi ir kun. Mindaugas Martinaitis. Deimantės grobimo iš gimtųjų namų liudininkas ir prašo JAV atsakingųjų institucijų negrąžinti Neringos Venckienės į Lietuvą, nes jai tai būtų „mirties nuosprendis“.

Susirūpinimas dėl Neringos Venckienės likimo

SOS šūkį norisi šaukti visiems, kas gali nulemti Neringos Venckienės likimą: Negrąžinkite Neringos Venckienės į Lietuvą! Kodėl? Nes jai čia nesaugu. Nes su ja bus susidorota. Nes čia jai gresia mirtis, apie kurią bus sakoma: „Pakėlė ranką prieš save.“ Tendencingai spręstos pedofilijos bylos fone, kaip kokiame mįslingame detektyve, sutartinai keistomis aplinkybėmis mirė žmonės. Pirmosios aukos-teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė. Nusikaltimo vietoje, kad niekam nekiltų abejonių, kas kaltas, buvo „netyčia“ pamestas Drąsiaus Kedžio (Neringos Venckienės brolio ir pedofilijos aukos - Deimantės Kedytės - tėvo), ginklas. Vėliau - paties Drąsiaus Kedžio mirtis: keistomis aplinkybėmis su daugybinėmis smurto žymėmis, miręs neva užspringęs skrandžio turiniu. Po to, lyg sumaišius eilę, - Andriaus Ūso, kaltinto mergaitės tvirkinimu, mirtis, vos tik nuėmus jo apsaugą, taipogi keistomis aplinkybėmis - keturračiu apvirtus į mažą balutę. Buvome verčiami tikėti, kad tai nesmurtinės mirtys, todėl žudikų ieškoti nereikia. Mirčių sąrašas tuo neužsibaigia... Pedofilijos bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, kol pagrindinė liudytoja ir nukentėjusioji - Drąsiaus Kedžio aštuonerių metų dukra Deimantė Kedytė - 2012 m. kovo 23 d. didelėmis pastangomis buvo mėginama paiimti iš jos senelių namų Garliavoje. Dėl vaiko teisių apsaugos specialistės A. Vežbavičiūtės reikalavimų paėmimas buvo sustabdytas. Keista, kad ją buvo bandoma žūtbūt perduoti motinai, kuri buvo kaltinama mergaitės tvirkinimu. Gailiausiai 2012 m. gegužės 17 d. policijos ir spec.dalinių šturmu Deimantė Kedytė buvo jėga išplėšta iš namų (spec.operacijoje dalyvavo 240 pareigūnų). Apie jos tolesnį likimą jokių žinių iki šiol nėra.

apie jos pareigą sąžiningai, neišsisukinėjant atsakyti į žmonių užduodamus klausimus. Šiurpu suvokti, kad valstybės vardu išprievartauta ir įkalinta vaikystė neturėjo nei menkiausios galimybės išsigelbėti, jokio pasirinkimo – „dabar arba po minutės“ tu keliauji į pražūtį. Valstybė pademonstravo savo galią prieš bejėgį, nekaltą vaiką, prieš beginklius, neabejingus svetimam skausmui žmones. GĖDA. Tik Deimantės lūpomis išrėktas šauksmas „Žmonės jūs, ar ne žmonės?!“ iki šiol tebeskamba ausyse… Joana NOREIKAITĖ

Tiesa yra sąlyga mums išgyventi

Kasdien Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, keičiasi politiniai, ekonominiai įvykiai, tačiau jokių pokyčių, jokios informacijos apie Deimantę. Ar ji gyva? Ar pagrindinė liudininkė, kaip ir kiti pedofilijos byloje liudininkai, nėra nužudyti? Valdžia nutarė, kad nebuvo jokio pedofilijos skandalo, kad tai Drąsiaus Kedžio, jo tėvų, sesers, kaimynės, giminaičių ir didžiulio būrio tautiečių išgalvota istorija. Valdžia organizavo savo „teisingumą“ ir pradėjo tampyti po teismus žmones, kurie netiki valdžios sukurtomis pasakomis. Lietuvoje turime iškrypėlių, bet dėl jų elgesio ir veiksmų nėra nei aukų, nei mirčių. Kodėl? Piliečiai žino, iškrypėliai siautėja artimoje aplinkoje, priklauso turtingųjų ir galingųjų klanui. Garliavos atveju, iškrypėliai yra politinio, ekonominio, teisinio klano atstovai. Jiems nėra problema sunaikinti, išsityčioti iš Tiesos ir žmonių mirtimis, užglaistyti iškrypėlių - pedofilų nusikaltimus. Mes, piliečiai, tapome problema, nes reikalaujame teisingumo. Skaudulys Lietuvos valdžiai yra ir Neringa Venckienė, kuri pedofilų siautėjimą viešina JAV ir visam pasauliui. Nepriimtina valdžiai politinė kalinė ir disidentė sesė Nijolė Sadūnaitė. Nemalonus valdžiai ir Seimo narys, disidentas, Seimo narys Petras Gražulis, kuris parašė laišką JAV Kongreso atstovui. Atėjome į Atgimimo aikštę jau 71 kartą su vieninteliu plakatu „Ar dar gyva Deimantė?“. Susirinkę piketo dalyviai diskutavo apie prokurorus ir teisėjus, kurie valdžiai pageidaujant padeda užglaistyti Garliavos neteisėto šturmo pasekmes ir apie atvykusius automatais ginkluotus policininkus stebėti mūsų piketą. Ateisime ir gegužės 17 d., minėsime 72 mėnesių (šešių metų) nežinią dėl vaiko, kurį valdžia galimai išnešė į mirtį. Gyvybė yra svarbiausias turtas, todėl tylėti negalime!

Klaipėda, 2018-04-17. Virginija JURGILEVIČIENĖ

UAB „AKMEKA“ Gamyba iš akmens:

antkapiniai paminklai, židiniai,palangės,laiptai,stalviršiai ir kt. Kapų tvarkymas:

-pamatų pylimas, plytelių klojimas, raidžių kalimas; Laidojimo ir kremavimo paslaugos:

-Įvairūs karstai, įkapės: suknelės, kostiumai, avalynė, mirusiojo iš namų visą parą išvežimas, parvežimas Lietuvoje

ir už jos ribų, katafalkų ir autobusų nuoma, dokumentų tvarkymas, salių užsakymas, laidojimo

duobių kasimas. Kalvių k., Hugo Šojaus g. 5, Klaipėdos raj., LT-95409

Tel. 8-612-71977 (Jonas), tel. 8-657-58395 (Mantas). Tinklapis: www.akmeka.lt,

El. p. akmekainfo@gmail.com

Erikas LESAUSKAS – tel. (8-683) 93951

Nebelinksmas mūsų kaimas

Nebelinksmas mūsų kaimas, Nebenori nieks dainuot, Kai kas dieną kyla kainos, Tik tesugebam dejuot.

Nebeįperkamas sviestas, Nei grietinė, nei varškė. Į akis nuliūdę žiūri Ir šunelis, ir katė.

Kaulas mažas ir toks plikas, Nebėra ko pakramtyt, Bet dėl jo dar piniginę Gerai reikia pakratyt.

Paprasčiausiam skudurynę Buvę kainos - praeitis. Už nušiurusią paklodę Eurai penki - nebe trys.

O kai artinas rinkimai, Su labai gražiais veidais, Nuklijuotos visos tvoros Ir miestelio pakraščiai.

Kaip jie žada gerai dirbti, Lietuvą iš skurdo kelt, Bet į Seimą vos papuolę Viską užmiršta iškart.

Rimtam darbui nėra laiko, Reikia Pūką provokuot, Kad jisai kažkokiai mergai Siūlė meilę, prašė duot.

Juk prašyti nieks nedraudžia, Nori - duodi, nori - ne. Kad valdžia su niekais žaidžia, Tai maža iš to garbė.

Jau koktu kasdien klausytis Tų nesąmonių visų. Kam tą Lietuvą drabstyti Nenuplaunamu purvu.

Stasė Turulienė Panevėžio rajonas, Vadokliai

Darbo ginčai bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir viešas

įmonių, bendrovių, organizacijų paskelbimas, kurioms pateikti darbuotojų ieškiniai darbdaviams , savininkams dėl uždelstų ir

neišmokėtų atlyginimų bei delspinigių išieškojimo.

„Darbo ginčų komisija turi paisyti teismų praktikoje priimto principo in dublo pro reo (visos abejonės aiškinamos darbuotojui

naudingesne linkme).“

UAB „Saudosta,“ UAB „Lita Business,“ UAB „Oro parametrai,“ Kalvarijos savivaldybės administracija, Kretingos Marijono Daujoto pagrindinė mokykla,“ UAB „Edrija,“ UAB „Belemas,“ UAB „Irteka statyba,“ UAB „Tronas,“ UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas,“ UAB „Budova,“ UAB PolarLine,“ UAB „Nemenčinės statyba,“ IĮ „Etiudas Jums,“ UAB „Modusta.“

Klaipėdos miesto ir apskrities profsąjungos darbo inspekcija Tel./faks. (8-46) 411019, (8-46) 217825, mob. tel. (8-686) 17406

El. paštas: kmapsp@gmail.com

Atkelta iš 1 pusl.

Naujasis Darbo kodeksas augina prašymų darbo ginčų

komisijoms skaičių Darbo ginčų komisijų praktikoje pastaruoju metu itin dažna ir vertinga bylų baigtimi laikomi atvejai, kai ginčo šalys susitaria tarpusavyje – būna sudaroma taikos sutartis. Tai ekonomiškiausias ir efektyviausias sprendimas abiems ginčo pusėms. Štai 2017 metais net 63 proc. arba 3 iš 5 darbo ginčų komisijų nagrinėtų bylų baigėsi reikalavimų patenkinimu arba taikos sutarčių tarp ginčo šalių sudarymu. Kadangi Darbo ginčų komisijos ginčą nagrinėja trišaliu principu – užtikrinamas proceso nešališkumas, objektyvumas ir skaidrumas. Darbo ginčų sprendime dalyvauja VDI atstovas ir socialiniai partneriai: darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovai. Iš pastarųjų tai – kvalifikuoti profesinės sąjungos teisininkai. Atsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes priimamas sprendimas, o ginčas dėl formalumų nebuvimo darbo ginčuose nebūna ištęstas. Taigi dirbantieji gali greitai ir operatyviai atgauti nesumokėtus pinigus, kurie yra pati dažniausia kreipimosi į darbo ginčų komisijas visoje Lietuvoje priežastis. Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje – esant reikalui jis bus persiųstas reikiamai darbo ginčų komisijai. LR Valstybinė darbo inspekcija

4 puslapis „Darbininkų balsas“, 2018 m. gegužės mėn. Nr. 5 (297)

Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos

REIKALAVIMAS

Dėl laidojimo pašalpos dydžio keitimo 2018 m. kovo 20 d. Nr. A-3-249/18

Klaipėda

Remiantis Lietuvos Respublikos Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 pakeitimo įstatymo, 2016 m. rugsėjo 20 d. Nr. XII-2612, nauja redakcija, 6 straipsniu „Laidojimo pašalpos dydis“, nurodoma, kad „Laidojimo pašalpa yra 8 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio. Laidojimo pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į laidojimo pašalpą, galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį.“ Šiuo metu bazinės socialinės išmokos dydis tik 38 eurai. Taigi 8 BSI dauginame iš 38 eurų ir gauname 304 eurus, kai tuo tarpu vien tik duobės iškasimo kaina 238 eurai (Kaune). Įvedus eurą, kainos faktiškai susilygino su buvusiomis litais, todėl reikalaujame, kad laidojimo pašalpos dydis būtų 1040 eurų, taip kaip buvo litais, o ne sumažintos 3,45 kartų. Prašome skubiai Lietuvos Respublikos Vyriausybę inicijuoti įstatymo pataisą, o Seimo narius įstatymu keisti laidojimo pašalpos dydį. Kitu atveju, būsime priversti dėl laidojimo pašalpos dydžio kreiptis į tarptautines institucijas, t.y. Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei kitas žmogaus teises ginančias institucijas. Pirmininkas Edvardas ŠALKAUSKAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS Gedimino per. 53, LT-01109 Vilnius. Tel. (8-5) 239 6780, faks. (8-5) 239 6439, el. p. socrdakt@lrs.lt _________________________________________________________________________________

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2018-03-27 Nr. S-2018-2354

KOPIJA Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės Gauta: 2018-04-05. sąjungos pirmininkui Edvardui Šalkauskui Reg. Nr. A-4-280/18 DĖL LAIDOJIMO PAŠALPOS

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (toliau-Komitetas) gautas Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininko Edvardas Šalkausko reikalavimas :Dėl laidojimo pašalpos dydžio ir įstatymo pataisos.“ Rašte prašoma atsižvelgiant į išaugusias laidojimo paslaugų kainas padidinti laidojimo pašalpą iki 1040 eurų. Šiame rašte keliama ta pati problema, kaip Šiaulių apskrities bendruomenių konferencijos 2018-03-16 kreipimesi Nr. G-2018-2845. Siunčiame Jums pagal kompetenciją išnagrinėti šį kreipimąsi, prašome, įvertinus valstybės finansines galimybes, apsvarstyti galimybę didinti laidojimo pašalpos dydį. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti pareiškėją ir Komitetą.

PRIDEDAMA: Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininko kreipimasis - 1 lapas pirmajam adresatui.

Pagarbiai, Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ Komiteto pirmininkė

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS

APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

Šiaulių apskrities bendruomenių 2018-04-06 Nr. (15.3-35)SD-2058 federacijai Į 2018-03-14 raštą

Klaipėdos miesto ir apskrities Į 2018-03-20 Nr. A-3-249/18 profesinei sąjungai

KOPIJA: LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai

DĖL LAIDOJIMO PAŠALPOS

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau-Ministerija) išnagrinėjo LR Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto persiųstą Šiaulių apskrities bendruomenių federacijos 2018-03-18 kreipimąsi „Dėl laidojimo pašalposm“ LR Vyriausybės kanceliarijos ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto persiųstą Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos 2018-03-20 reikalavimą „Dėl laidojimo pašalpos dydžio keitimo ir įstatymo pataisos,“ ir teikia Ministerijos specialistų nuomonę. Atkreiptinas dėmesys, kad laidojimo pašalpa nėra priskiriama prie pagrindinių socialinių lengvatų, t.y. ja neu-tikrinamas minimalus pragyvenimo lygis, nes mokama nevertinant mirusio ar laidojančio asmens pajamų. Be to, laidojimo pašalpos tikslas nėra laidojančiam asmeniui kompensuoti visų patirtų išlaidų, susijusių su mirusiojo asmens laidojimu. Šia parama siekiama iš dalies finansinėmis priemonėmis paremti laidojančius asmenis, todėl jos dydis nėra siejamas su patitomis laidojimo išlaidomis. Kiekvienais metais laidojimo pašalpa išmokama 40 tūkst. asmenų. 2017 metais laidojimo pašalpai mokėti visose savivaldybių administracijose panaudota 12 milijonų eurų, o laidojimo pašalpa išmokėta 39,6 tūkst. asmenų. Įvertinus Jūsų kreipimuose pateiktą siūlymą - padidinti laidojimo pašalpos dydį nuo 304 € iki 1040 eurų - papildomas lėšų poreikis iš valstybės biudžeto sudarytų 30,3 mln.€ metams (iš jų: 29,4 mln.€ - laidojimo pašalpai mokėti, o 0,9 mln.€ - laidojimo pašalpai administruoti). Pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 12 d. priimtas Lietuvos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriame suformuoti valdžios sektoriaus finansiniai rodikliai atitinka fiskalinės drausmės nuostatas, tačiau išnaudojimas visas valstybės biudžeto išlaidų limitas. Todėl, manytina, kad įgyvendinti Jūsų siūlymą - padidinti laidojimo pašalpos dydį nuo 304 € iki 1040 € - ir prisiimti naujus įsipareigojimus, kuriems vykdyti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, 2018 metais nėra finansinių galimybių, nes būtų

Lietuvos Seimo URK-a pritarė skandalingosios CETA sutarties ratifikavimui

LR Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) vienbalsiai pritarė Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutarties ratifikavimui (toliau – CETA). 2018 m. kovo 28 d. vykusiame posėdyje šį klausimą svarstė ir Sveikatos reikalų komitetas, kuris taip pat sutarties ratifikavimui pritarė bendru sutarimu. Tokiu būdu Užsienio reikalų komitetas, esantis pagrindinis komitetas svarstant ES laisvos prekybos ir tarptautinių sutarčių ratifikavimo klausimus, šiandien galėjo užbaigti CETA svarstymo komitetuose procesą. Sutarties ratifikavimo klausimas toliau bus svarstomas Seimo posėdyje. Šią sutartį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Seimui ratifikuoti 2017 m. gegužės mėnesį. Pati sutartis buvo pasirašyta 2016 m. spalį. Anot Užsienio reikalų ministerijos, susitarimas pagerins sąlygas lietuviškoms prekėms ir paslaugoms patekti į didelės perkamosios galios rinką ir suteiks galimybę Lietuvos įmonėms dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose. Ministerija mano, kad Lietuvos eksportuotojai vien iš CETA numatyto muitų liberalizavimo sutaupys daugiau kaip 1 mln. eurų muito mokesčio per metus, Lietuvos įmonės galės eksportuoti į Kanadą be importo muitų, sutrumpinant formalumų tvarkymo laiką pasienyje ir sumažinant reguliavimo kliūtis. Tačiau šios sutarties kritikai baiminasi, kad įsigaliojus sutarčiai, Lietuvą užplūs pigesni, genetiškai modifikuoti produktai ir netgi iškils grėsmė nacionaliniams interesams. „CETA vadinamas „naujos kartos“ susitarimu. Jame įtvirtinta naujoviška investuotojų apsaugos (arbitražo) sistema leis tūkstančiams tarptautinių verslo korporacijų bylinėtis su nacionalinės valdžios institucijomis dėl nepatinkančių teisės aktų, įstatymų“, – sako Karolis Klimka Europiečių iniciatyvos prieš TTIP ir CETA atstovas Lietuvoje. Šiai sutarčiai priešinasi ir žalieji. Jie vadina ją „nešvariausiu sandėriu pasaulyje“.Žalieji teigia, kad CETA

susitarime nėra nė žodžio apie iškastinio kuro atsisakymą, ekologiškų energijos šaltinių naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą žemės ūkio sektoriuje. Kanados vyriausybė sėkmingai pasinaudojo derybomis, kad atvertų kelius nešvariausio kuro pasaulyje — bitumingojo smėlio naftos — importui į Europos Sąjungą. Aplinkosaugininkai mano, kad CETA neužtikrinamas pagrindinių tarptautinių aplinkosaugos susitarimų ratifikavimas. CETA leis įsitvirtinti praktikai aplinkos apsaugos priemones skųsti arbitražo teismui kaip „neteisėtas kliūtis prekybai“. O dėl investicijų apsaugos bet kokios nacionalinės reformos tampa pernelyg brangios, nes nacionalinė valdžia verčiama tiesiogine prasme susimokėti už savo sprendimus. Lietuva čia jau turi skaudžios patirties: tarptautinė verslo korporacija „Veolia“ pateikė 100 milijonų eurų ieškinį Lietuvai Vašingtono arbitraže — ir paaiškino kodėl: esą Lietuvos valdžios institucijos priėmė daugiau nei 50 šiai korporacijai nepalankių įstatymų pakeitimų. Masiniai protestai prieš CETA vyko Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Visiškai ir galutinai jis įsigalios tik tada, kai jį ratifikuos visos ES valstybės narės. Šį susitarimą turės ratifikuoti visi nacionaliniai ir regioniniai ES valstybių parlamentai. Živilė AKELAITYTĖ

Įsibėgėja kova su nelegaliu darbu statybvietėse Valstybinė darbo inspekcija (VDI) imasi dar griežtesnių kontrolės veiksmų prieš nusikaltimus, susijusius su darbu. VDI žvilgsnis krypsta į statybvietes, kuriose klesti nelegalus darbas, dirba formaliai neįdarbinti užsieniečiai, nesilaikoma saugos ir sveikatos reikalavimų bei fiksuojami atlyginimo mokėjimo pažeidimai. Per Jungtinių operacijų centro patikrinimą keliose Vilniaus rajono statybvietėse pareigūnams teko gaudyti iš antro aukšto šokusius nelegalus ir neblaivius statybininkus, o statybų vadovus už reikalavimų nevykdymą sulaikyti.

Nelegalaus darbo reiškiniai apima prekybą žmonėmis darbo išnaudojimo tikslais, nelegalų / nedeklaruotą darbą, užsieniečių nelegalų darbas, darbo užmokesčio mokėjimą vokeliuose, kitus mokestinius pažeidimus, susijusius su darbu. Viename statybų

viršyta didžiausia leistina valdžios sektoriaus išlaidų didėjimo riba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvoje gimstamumo situacija nežymiai gerėja ir siekia Europos Sąjungos vidurkį, tačiau jis vis dar labai žemas. 2017 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 510,4 tūks. Vaikų iki 18 metų amžiaus ir jie sudarė 17,9 % visų šalies gyventojų. 2017 m. gimė 29,6 tūkst. kūdikių, kurių skaičius, palyginti su 2016 metais, sumažėjo 1 tūkst. (3,3 %). Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme yra įtvirtinta viena iš išmokų vaikams rūšių - vienkartinė išmoka vaikui (gimusiam, šeimoje ar šeimynoje globojamam vaikui ir įvaikintam vaikui). Jos dydis šiuo metu yra 11 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio - 418 eurų, kuris nesikeitė nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. Taigi, padidinus laidojimo pašalpos dydį iki 1040 €, manytina, kad būtų pažeisti socialinių išmokų dydžių nustatymo proporcingumo ir socialinio teisingumo principai. Pažymėtina ir tai, kad įgyvendinant XVII-tosios Vyriausybės programą, kuriai pritarta LR Seimo 2016-12-13 nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos,“ nuo 2018 m. sausio 1 d. įteisintas išmokos vaikui („vaiko pinigų“) mokėjimas visiems vaikams nevertinant šeimos gaunamų pajamų, o vykdant LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto LR Vyriausybės 2017-03-13 nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo,“ 1.2.1 papunktyje nurodytą priemonę, numatančią išmokų vaikams teisinio reguliavimo tobulinimą, užtikrinant išmokos vaikui („vaiko pinigų“) nuoseklų didinimą, šiuo metu pagal prioritetą yra svarstoma galimybė dėl išmokos vaikui padidinimo. Nuoširdžiai dėkojame Jums už pateiktą pasiūlymą tobulinant teisės aktus, tačiau dėl ribotų valstybės finansinių išteklių šiuo metu skirti papildomų valstybės biudžeto lėšų laidojimo pašalpos padidinimui, nėra galimybių.

Eitvydas BINGELIS LR Socialinės apsaugos ir darbo viceministras

_____________________________________________________

objekte inspektavimo metu nustatyta 11 individualiai dirbančių asmenų, iš jų 5 dirbo pažeisdami ūkinę / komercinę veiklą. Paminėtina, kad keli iš jų jau yra bausti už tokį pat pažeidimą. Asmenims bus surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnį, kuris užtraukia baudą nuo 300 iki 850 eurų. Pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo 850 iki 1500 eurų. Vykstant tikrinimui trys asmenys mėgino pasišalinti iš statybos objekto šokdami pro antro aukšto langus. Vienam pavyko pabėgti, o kitus sulaikė policijos pareigūnai. Statybų įmonės vadovas policijos taip pat buvo sulaikytas – už pareigūnų reikalavimų nevykdymą jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Nukelta į 5 pusl.

5 puslapis „Darbininkų balsas,“ 2018 m. gegužės mėn. Nr. 5 (297)

Atkelta iš 4 pusl. Įsibėgėja kova su nelegaliu darbu statybvietėse Patikrinime dalyvavę pareigūnai vietoje operatyviai aptarė veiksmus ir nutarė papildomai patikrinti dar vieną netoliese statomą vienbučių namų kvartalą. Nustatyti 5 juridiniai subjektai, kurių darbuotojai Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai dirbo statybvietėje. Dėl šių asmenų darbo pažeidimų tyrimai tęsiami. Patikrinimo metu užfiksuotas ir vienas užsienietis, kuris gyveno pačioje statybvietėje. Patikrinus jo blaivumą, užfiksuotas 2,47 promilės girtumas. Už darbuotojo nenušalinimą nuo darbo atsakingi asmenys bus nedelsiant traukiami administracinėn atsakomybėn.Tikrintojai taip pat atkreipė dėmesį į aplinkos teršimo atvejus statybvietėse, kur paliktos atliekų krūvos, o statybinės atliekamos medžiagos neišvežamos, bet deginamos statybvietėje. Ši informacija bus persiųsta pagal kompetenciją.

Valstybinė darbo inspekcija ________________________________________________________________________________________________________

Klaipėdos forumas

2018 m. balandžio 12 d., 18:00 val. Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulte vyko Klaipėdos forumo dalyvių susirinkimas, kurį organizavo aukštojo mokslo jaunimas.

Forumo darbotvarkėje buvo svarstomi šie klausimai:

1. Dėl prof. A. Jokubaičio ir V. Rubavičiaus renginio Klaipėdoje; 2. Dėl konferencijos "Nacionalinis saugumas Vakarų Lietuvoje"; 3. Pozicija ir aptarimas dėl istorinių pastatų išsaugojimo ir Klaipėdos krašto atminimo saugojimo; 4. Idėjos dėl Sąjūdžio 30-mečio minėjimo (Įsteigtas 1988-06-03); Forume dalyvavo mokslininkai, visuomeninių ir profsąjunginių organizacijų atstovai, Lietuvos Sąjūdžio dalyviai bei studentai.

Mantas MACIKAS Klaipėdos forumo koordinatorius

Nedelsiant keiskime Darbo kodeksą!

Europos Teisingumo Teismas (ETT) priėmė Lietuvos dirbantiesiems itin aktualų sprendimą dėl pasyvaus budėjimo namuose pripažinimo darbo laiku. Tai gali tapti pagrindu įrodant, jog budėjimas namuose turi būti prilyginamas normaliam darbo laikui. Nes naujojo, tik praėjusiais metais priimto LR Darbo kodekso 118 str. neatitinka Europos parlamento ir Tarybos Darbo laiko direktyvos ir todėl turi būti nedelsiant keičiamas. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ raštu kreipėsi asmeniškai į kiekvieną LR Seimo narį prašydama inicijuoti įstatymo pakeitimą dėl Darbo kodekso 118 straipsnio neatitikimo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai „Dėl tam tikrų laiko organizavimo aspektų“, įtraukiant pasyvų budėjimą į darbo laiką. Daugelio įmonių dirbančiųjų interesus visoje šalyje ginanti ir atstovaujanti LPS „Sandrauga“ šio žingsnio ėmėsi, nes delsimas tik aštrina susikaupusią nenormalią situaciją. Minėtame LR Darbo kodekso straipsnyje nurodyta, kad ,,Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengus atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvus budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką.“ Tuo tarpu ankstesnio iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso redakcijos 143 str. numatė, kad ,,Į darbo laiką įeina budėjimas darbe ir namuose“. Tuo tarpu Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB nustato, kad ,,Darbo laikas – tai bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką“. Šios darbo laiko apibrėžties neatitinka dabartinis LR Darbo kodeksas. Tam pagrindą suteikia 2018 m. vasario 21 d. Europos Teisingumo Teismo byla. Į jį kreipėsi Belgijos teismas dėl R. Matzak bylos prieš Ville de Nivelle dėl pasyvaus budėjimo namuose pripažinimo darbo laiku. ETT konstatavo, kad darbdavio reikalavimas būti bet kada pasiekiamam ir nedelsiant atvykti į darbo vietą atlikti darbinių funkcijų yra pernelyg suvaržantis darbuotojo galimybes užsiimti bet kokio pobūdžio asmenine ar socialine veikla, todėl turi būti pripažintas darbo laiku. Pagrindu laikant šią ETT nutartį, naujojo LR Darbo kodekso 118 str. neatitinka Direktyvoje nustatyto darbo laiko apibrėžimo, todėl yra iš esmės neteisingas. Kur dingo visi tie, kurių iniciatyva ši nuostata Lietuvoje buvo „prastumta“ ir įteisinta naujajame Darbo kodekse, šiandien nebeieškosime. Pasyvus budėjimas namuose visuomet pasirengus atlikti darbo funkcijas turėtų būti pripažįstamas įprastu darbo laiku, o jo

traktavimas Lietuvos teisėje privalo būti nedelsiant pakeistas. LPS „Sandrauga“, visų Lietuvos budinčių dirbančiųjų vardu, prašo Seimo narių inicijuoti pataisas, kurios normalizuotų šiuo metu pasyviai namuose budinčių kelius prižiūrinčių įmonių, tokių kaip VĮ „Kelių priežiūra“ bei autobusų parkų, kaip UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ vairuotojų darbo apmokėjimo sistemą. Nuo jos nuolat finansiškai kenčiantys darbuotojai yra priversti teisybės ieškotis mindami Darbo ginčų komisijų ir Lietuvos teismų slenksčius, įrodinėdami ir taip aiškų dalyką, jog buvimas darbe darbdavio žinioje turi ir privalo būti apmokamas.

Inf. LPS „Sandrauga“ Duomenų apsaugos reglamento

įsigaliojimas 2018 m. gegužės 25 d. įsigalios Europos Sąjungos bendrojo duomenų apsaugos reglamentas. Jis paveiks visas organizacijas, turinčias duomenų, leidžiančių identifikuoti asmenį. Po ketverius metus trukusių debatų ir diskusijų dėl 2012 m. paskelbto ES bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – Reglamentas) projekto, 2016 m. Reglamentas patvirtintas. Iki Reglamento įsigaliojimo liko nedaug, todėl įmonės turi būti pasiruošusios praktiniam jo įgyvendinimui. Asmens duomenys yra bet kokia informacija apie fizinį asmenį – vardas, telefonas, adresas, buvimo vieta, pajamos, pomėgiai, pirkimo įpročiai, IP adresas, sveikatos informacija, nuotraukos, kliento numeris ir t. t. Tad atitinkamai, Reglamentas aktualus visoms įmonėms, kurios turi klientų duomenų bazes, taiko tiesioginę rinkodarą (pavyzdžiui, siunčia naujienlaiškius), vykdo savo patalpų vaizdo stebėjimą, tvarko savo darbuotojų ar kitų organizacijų perduotus duomenis ir pan. Pažeidus jo reikalavimus, gresiančios baudos gali siekti iki 4 proc. metinės pasaulinės apyvartos arba 20 milijonų eurų. Reglamentu įtvirtinamas visoje Europos Sąjungoje vienodas aukštas privatumo apsaugos standartas – kone kiekvienos organizacijos veiklos poveikis asmens duomenų apsaugai turi tapti nuolatiniu ir vienu iš pagrindinių bet kokios veiklos planavimo ir įgyvendinimo elementų.

Reglamentas detaliai nustato: -asmens teises kontroliuoti savo asmens duomenis (pvz., teisė susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis, teisė perkelti duomenis, nesutikti su jų tvarkymu, teisė „būti pamirštam“, pateikti skundą, reikalauti atlyginti žalą); -organizacijos pareigas renkant, naudojant ir perduodant asmens duomenis (pvz., nerinkti duomenų be pagrindo, draudimas siųsti reklamą, pareiga informuoti, ištrinti, tinkamai saugoti, reguliuoti procesus, per 72 val. informuoti apie saugumo pažeidimus); -teisių ir pareigų įgyvendinimo kontrolės mechanizmą (patikrinimai ir sankcijos). Inf. LPSK

Slaugytojoms sugrąžintas pilnas darbo užmokestis

LPS „Sandrauga“ dar kartą apgynė Kauno K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje dirbančias slaugytojas ir jų padėjėjas. Dar metų pradžioje atlyginimo lapeliuose slaugytojos pasigedo po 40, o padėjėjos neteko apie 33 eurų. Įstaigos direktorė šiuos atlyginimo kintamosios dalies apkarpymus motyvavo „neadekvačiai dideliu“ darbo užmokesčio fondu ir itin prasta slaugos ligoninės finansine padėtimi. Savo narius atstovaujanti profesinė sąjunga nedelsiant kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir apvaginėtoms moterims iškovojo jų pinigus. Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė įsikūrusi vaizdingose ir strategiškai reakreacinėms paslaugoms teikti itin patraukliose Kauno Panemunės vietose. Deja, graži aplinka dar negarantuoja gerų darbo sąlygų. Savivalė prieš slaugytojas ir jų padėjėjas šioje slaugos ligoninėje vis pasikartoja, o būtinosios priežiūros reikalaujančius pacientus prižiūrinčioms moterims vienintelė viltis lieka jų teises visuomet besąlygiškai pasirengusi ginti profesinė sąjunga „Sandrauga“. Į ją metų pradžioje solidariai ir kreipėsi net kelios dešimtys neteisėtus kintamosios dalies apkarpymus patyrusios moterys. Kvalifikuoti ir didelę patirtį sprendžiant darbo ginčų bylas turintys „Sandraugos“ teisininkai nieko nelaukdami ir nepraleisdami terminų kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su kolektyviniu būrio K. Griniaus slaugos ligoninės darbuotojų prašymu išspręsti jų galimos nepriemokos klausimą.

„Darbo santykius apibrėžiančiame Darbo kodekse nurodoma, kad prieš patvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. Apie numatomus darbo užmokesčio sistemos pakeitimus turi būti iš anksto supažindinti visi darbuotojai, tačiau taip neįvyko.

Slaugytojas jau pasitiko faktas, kad jų atlyginimas sumažėjo – tai grasino sugriauti moterų finansinius įsipareigojimus ir dar labiau susiaurinti galimybę pasirūpinti šeimomis, nes ir taip menkus atlyginimus gaunančioms slaugytojoms kintamosios darbo užmokesčio dalies sumažinimas būtų pastūmėjęs į dar gilesnę skurdinimo duobę“, – situaciją kreipiantis į Darbo ginčų komisiją pakomentavo ne kartą 2017 m. šioje slaugos ligoninėje viešėjęs ir slaugytojas konsultavęs „Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknis. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkų pastangomis K. Griniaus slaugos ligoninėje besidarbuojančios moterys atgaus už 2018 m. sausio mėnesį susidariusią atlyginimo nepriemoką. Be to, į kampą profesinės sąjungos teisiškai įsprausta slaugos ligoninės vadovybė slaugytojoms ir jų padėjėjoms įsipareigojo padidinti kintamąją darbo užmokesčio dalį. Ji 2018 m. I ketvirčiui pakeliama nuo 3 proc. iki 7 proc. Visa tai leido pasiekti Darbo ginčą užbaisiančios taikos sutarties iniciatyva. Profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkai puikiai žino taikos sutarčių naudą darbo užmokesčio nepriemokas patyrusiems darbuotojams. K. Griniaus slaugos ligoninės darbuotojų atlyginimo nepriemokų sugrąžinimas dar kartą įrodo ne tik taikos sutarčių, tačiau ir priklausymo profesinei sąjungai naudą. LPS „Sandrauga“ inf.

Kokių papildomų garantijų turi darbuotojai, sulaukę vyresnio

amžiaus?

Neretai vyresnio amžiaus žmonės baiminasi, kad likus nedaug laiko iki pensinio amžiaus arba vos jo sulaukę bus atleisti iš darbo. Nerimą kelia ir svarstymai, ar užklupus ligai arba neturint jėgų dirbti visu krūviu neteks nutraukti darbo sutarties. Nerimauti tikrai neverta, sako Valstybinės darbo inspekcijos atstovai. Naujasis Darbo kodeksas numato tam tikras papildomas garantijas vyresnio amžiaus darbuotojams. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus darbuotojas gali daug paprasčiau nutraukti darbo sutartį – jam tereikia parašyti prašymą ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu jis jau pasiekė įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją. Darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Įprastine tvarka, jeigu darbo sutartį nori nutraukti darbdavys, kai nėra darbuotojo kaltės, jis turi įspėti darbuotoją prieš vieną mėnesį. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne mažiau kaip penkeri metai, ir

trigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui kasmetines atostogas darbuotojo nurodytu laiku, jeigu žmogus serga chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai. Be to, neįgalumą turintis darbuotojas gali pasiimti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Papildomos socialinės garantijos socialiai pažeidžiamoms darbuotojų grupėms yra svarbi tema vykstančiame nuolatiniame socialiniame dialoge tarp darbdavių, profesinių sąjungų ir valstybės. Jei turite klausimų, kviečiame pasikonsultuoti su Valstybine darbo inspekcija arba įsilieti į socialinį dialogą internete adresu: www.socdialogas.lt Gintautas MIELEIKA ___________________________________________________

Noriu būti prezidentu

Aš tikiuosi krėslo, Nors valdyt nemoku, Vadovauti proto To - velnių apsėsto. Kuklumo mažai, Aš gi neturiu, Paprašysiu aš Ramūno Bet mano „tautelei“ Bet palaidot laisvę Ir tapsiu galiūnu. To užtektinai. Greitai sugebu. Prezidentu būsiu, Pataikaut, meluoti Įlindau į terbą Tautai šūdą grūsiu, Aš tikrai galiu, Aš valstybės klano. Ponus aš apžergsiu, Beprasmybės šūdą Kas valdo pasaulį, Lietuvą apdergsiu. Visada malu... Visi nusimano.

6 puslapis „Darbininkų balsas,“ 2018 m. gegužės mėn. Nr. 5 (297)

50-ties metų jubiliejaus proga Vilmą PAIMBREKYTĘ

Klaipėdos miesto ir apskrities profsąjungos narę

45-erių metų jubiliejaus proga Daivą BŪDVYTIENĘ

UAB „Germanika“ darbuotoją

20-ties metų jubiliejaus proga Edviną LIAUDANSKĮ

UAB „Espersen Lietuva“ darbuotoją

Gyvenimas ima kaip duoklę

Jūsų juoką, svajones, džiaugsmus, bet už tai dovanoja jums laimę ir

dar vienus gražius metus.

Nuoširdžiausi sveikinimai gimtadienio ir jubiliejaus proga!

Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga

Žemaitijos baldininkų darbininkų sąjunga

Natalją Jemeljanenko, Galiną Zacharenko, Viktorą Lukšą, Snežaną Andrejevą, Tatjaną Skomarochiną, Aušrą Kalkauskienę, Genę Adomaitienę, Ramūnę Vasiliūnienę, Rimantą Dačkų, Arvydą Kaminską, Vilmą Požienę, Renių Martinkų, Birutę Ražanauskienę, Ričardą Vasiliauską, Avardiną Kundrotienę, Dmitrij Lopatin, Ritą Kvasienė, Algimantą Daukantą, Laimoną Žąsytį, Brigitą Biterienę, Ireną Razutienę, Svetlaną Rimkienę, Nikolaj Kosynič, Olgą Grišiną, Svetlaną Salickienė, Daivą Paulauskienę, Vladimir Slipčenko, Eriką Veličką, Danutę Stankuvienę, Liną Krumplį, Eduardą Gaudiešių, Rytį Veverskį, Dalią Mačiulienę, Vaidą Domeikį, Arūną Karbauskį, Marių Povilą Mantą Lesauską, Romualdą Virbickį, Vitalij Karakulko, Jurgitą Taurinskienę, Vitalij Mirutą, Aurimą Rok.

*************************************************

Mūsų jubiliatai

60-ties metų jubiliejaus proga: Ąžuolą KAVOLIŪNĄ

Všį „Palangos gintaras“ darbuotoją

Liubov BALOVNEVĄ Klaipėdos l/d. „Pingvinukas“ darbuotoją

Natalją REPŠEVIČIENĘ Klaipėdos l/d. „Pingvinukas“ darbuotoją

55-erių metų jubiliejaus proga Virginiją KAUŠYTĘ

AB „Klaipėdos baldai“ darbuotoją

Gegužės mėnesį gimtadienio ir

jubiliejaus proga

sveik iname mūsų

profsąjungiečius

Pagal nelaimingus įvykius darbe lenkiame tik Rumuniją

Vilniuje vykusiame seminare „Naujovės ir pasikeitimai darbų saugos srityje, nelaimingų atsitikimų mažinimas ir prevencija kitaip“ Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Jonas Gricius vardino nerimą keliančius skaičius.

Taigi, Lietuvoje per nepriklausomybės laikotarpį: 2 286 darbuotojų žuvo (tai prilygsta mažam miesteliui); 4 800 darbuotojų dėl traumų darbe diagnozuota sunki negalia; 70 000 darbuotojų buvo sužaloti lengvai; saugiau nei 80 000 darbuotojų dėl traumų darbe įgijo sunkesnę ar lengvesnę negalią (tai žmonių skaičius, prilygstantis Alytaus gyventojų skaičiui). Pagal nelaimingų įvykių darbe skaičių vis dar esame antrieji visoje Europoje (po Rumunijos). „Tai nėra tik formali statistika. Kiekvienas iš šių atvejų paliečia ne tik mus, bet ir šeimas, bendruomenes bei visą visuomenę. O tam, kad apsisaugotume nuo tragedijos darbe, kartais tereikia mažų korekcijų. Tad būkime sąmoningi ir saugokime vieni kitus darbe“, – ragino Jonas Gricius.

Policijos departamentas pertvarką vykdė netinkamai

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 12 d. patenkino profesinių sąjungų skundą. Pripažinta, kad įgyvendinant policijos reformą, Policijos departamentas tinkamai neįgyvendinimo darbuotojų informavimo ir konsultavimo. Tai reiškia, kad PD 2016 m. rugpjūtį-rugsėjį visoje Lietuvoje naujos pareigybės įsteigtos neteisėtai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtintų Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenų pagrindu inicijuota policijos reforma, be kita ko, priimti ir ginčijami sprendimai dėl naujų pareigybių tam tikruose apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose įsteigimo. Profesinės sąjungos, įžvelgdamos darbo įstatymų pažeidimus, kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą ir Policijos departamentą, reikalaudamos pašalinti pažeidimus, išnagrinėti profesinių sąjungų reikalavimus bei pateikti reikalingą informaciją, susijusią su policijos reforma. Policijos departamentas reikalavimus atmetė. Vilniaus apygar- dos administracinis teismas panaikino Policijos departamento sprendimus atmesti profesinių sąjungų reikalavimus bei panaikino eilę Policijos departamento 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais priimtų įsakymų dėl naujai steigiamų pareigybių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Telšių, Marijampolės, Utenos apskričių komisariatuose. Iš viso panaikinti 11 įsakymų bei 2 sprendimai. Tai reiškia, kad visos šių įsakymų pagrindu įsteigtos pareigybės yra įsteigtos neteisėtai. LPSK

„DARBININKŲ BALSAS“ redakcija

Steigėjas ir leidėjas: Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga Kodas: 193431871, S. Dariaus ir S. Girėno g. 21-21, LT- 92254 Klaipėda, (durų kodas – 247)

Tel. 8-46-217825, tel./faksas: 8-46-411019, mob. tel. 8-686-17406 El. paštas: kmapsp@gmail.com Internetinis tinklapis www.kmaps.lt A/sąsk. LT81 7300 0100 0232 9702 „Swedbank“. Banko kodas: 73000

* Pasirašyti straipsniai nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone

Tiražas 100 egz. Informacinis leidinys platinamas nemokamai

Redaktorius Edvardas Šalkauskas

Redakcinė kolegija: Gintautas Mieleika, Rimas Lukauskis, Nijolė Jakienė, Juozas Turauskas, Vilgelmina Čenokol, Jaras Valiukėnas, Kęstutis Lebrikas, Danutė Bielskuvienė, Liudmila Golubeva, Loreta Belova, Artūras Žigas, Vida Jančiauskaitė - Mačinskienė, Žaneta Milašienė, Marija Onsovič, Vaclovas Stončius

Dailininkas Rimas Lukauskis

Korektoriai - maketuotojai: Loreta Belova, Danutė Bielskuvienė, Laima Lukauskienė

Reporteriai: Jaras Valiukėnas (Vilnius), Kęstutis Lebrikas (Jungtinė Karalystė), Viačeslav Lapčuk (Rusija), Olgierd Borman (Vokietija), Marija Onsovič (Italija), Einaras Vildė (Jungtinė Karalystė), Gintautas Mieleika, Artūras Žigas (Klaipėda)

Šiandien tavo gynėjas – profesinė sąjunga!

Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga bei Žemaitijos baldininkų darbininkų sąjunga į savo gretas priima darbuotojus,

valstybės tarnautojus savo teisėms ginti, dėl darbo sąlygų, darbo apmokėjimo bei socialinei padėčiai erinti.

Nemokamai surašome ieškinius ir prašymus teismams bei Darbo ginčų komisijoms prie

Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Atstovaujame savo narius ginčuose ir derybose su darbdaviu,

o darbo bylose - Darbo ginčų komisijose ir teismuose. Savalaikė narystė yra vienas iš svarbiausių saugiklių,

saugant ne tik savo darbo vietą, bet ir darbo užmokestį bei kitas socialines garantijas. Susisiekti su mumis galite:

S. Dariaus ir S. Girėno g. 21-21, LT-92254 Klaipėda (prieš Sporto rūmus, durų kodas: 247)

Tel. (8-46) 217825, (8-46) 411019, (8-686) 17406 El. paštas: kmapsp@gmail.com

Vienkartinės pašalpos skyrimo tvarka

Profsąjungos nariams pašalpa skiriama šiais atvejais:

1. Artimųjų mirties atveju (tėvas, motina, vyras, žmona, vaikas);

2. Gimus profsąjungos nario vaikui; 3. Mirus profsąjungos nariui (skirti vienam iš jo artimųjų);

4. Gaivalinės nelaimės atveju (gaisras); 5. Leidžiant vaiką į pirmą klasę.

Pašalpai gauti reikalingi šie dokumentai:

Prašymas skirti pašalpą, mirties faktą liudijantį ar vaiko gimimo faktą liudijantį

dokumento kopiją, gaisro atveju - priešgaisrinės apsaugos tarnybos pažyma,

mokymo įstaigos pažyma, kad vaikas mokosi pirmoje klasėje.

ADRESAS: S. Dariaus ir S. Girėno g. 21-21, LT- 92254 Klaipėda ( durų kodas 247 )

Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga Žemaitijos baldininkų darbininkų sąjunga

Tel. 8-46-411019, 8-46-217825 Mob. tel. 8-686-17406

El. paštas: kmapsp@gmail.com

2017-01-28 Tarybos nutarimas Nr. 1-154/17

Nemokama fizinė medicininė reabilitacija

Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga bei Žemaitijos baldininkų darbininkų sąjunga savo

nariams organizuoja nemokamą penkių dienų fizinę medicininę ambulatorinę reabilitaciją Všį Klaipėdos

sveikatos priežiūros centre (Taikos pr.76).

Sergantiems: kvėpavimo sistemos, nervų, virškinamojo trakto, endokrininėmis ligomis, po judamojo-atramos aparato pažeidimų.

Sk iriama: masažo, parafino, purvo, vandens, Šarko dušo, povandeninio masažo procedūros.

Kreiptis į savo profsąjungų skyrių pirmininkus arba į Klaipėdos niesto ir apskrities

profsąjungą bei Žemaitijos baldininkų darbininkų sąjungą adresu:

S. Dariaus ir S. Girėno g. 21-21 LT-92254 Klaipėda (durų kodas-247)

Tel. (8-46) 411019, (8-46) 217825 Mob. tel. 8-686-17406

El. paštas: kmapsp@gmail.com

Edvardas ŠALKAUSKAS Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos

pirmininkas

Neimk vokelio, o sužinojęs pranešk, nes kitaip:

*jau rytoj tave apgaus tavo darbdavys; *įvykus nelaimingam atsitikimui, daugiau mokėsi

už gydymą; *susirgęs neturėsi už ką nusipirkti vaistų;

*atostogausi be pinigų; *negalėsi gauti paskolos ir pirkti išsimokėtinai;

*tavo vaikai negaus tinkamo švietimo; *senatvėje gausi mažą pensiją.

Imdamas vokelį - pagalvok apie senelį!

Vokelyje alga – gyvenimas skurde!

Mokesčių inspekcijos pasitikėjimo telefonas: 1882