Paži

nk g

yvyb

ę 9

PI

RMO

JI K

NYG

ALa

ima

Mol

ienė

• St

asys

Mol

is

Apsilankyk www.knyguklubas.lt• Rasi naujausių knygų• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai• Dalyvausi diskusijose

ISBN 978-5-430-04622-4

Vadovėlio „Pažink gyvybę“ komplektą IX klasei sudaro:

VadovėlisPirmoji knygaAntroji knyga

Pratybų sąsiuviniaiPirmasis sąsiuvinisAntrasis sąsiuvinis

Laima MolienėStasys Molis

9Pažink

gyvybę

HC

O

N

Branduolys

Ląstelė

Molekulė

P I R M O J I

K N Y G A

�

T U R I N Y S

1.1. Gyvybei būdingos savybės / 81.2. Gyvybė – mokslo tyrimų objektas / 10Praktinė biologija / 12Savikontrolės užduotys / 13Papildomos užduotys / 13

2.1. Organizmo sandaros lygmenys / 162.2. Ląstelė – svarbiausias organizmų sandaros elementas / 182.3. Vienaląsčiai organizmai / 202.4. Audinių neturintys daugialąsčiai organizmai / 232.5. Audiniai – ląstelių specializacijos rezultatas. Augalų audiniai / 252.6. Gyvūnų audiniai / 272.7. Augalų organai / 292.8. Gyvūnų organai ir organų sistemos / 33Praktinė biologija / 35Savikontrolės užduotys / 36Papildomos užduotys / 37

3.1. Danga / 403.1.1. Organizmų kūno dangos įvairovė / 403.1.2. Žmogaus odos sandara ir funkcijos / 43Praktinė biologija / 45Savikontrolės užduotys / 46Papildomos užduotys / 47

3.2. Atrama ir judėjimas / 483.2.1. Organizmų atrama ir judėjimo įvairovė / 483.2.2. Žmogaus kaulų sandara ir funkcijos / 513.2.3. Žmogaus griaučiai / 543.2.4. Raumenys – aktyvi judėjimo organų dalis / 57Praktinė biologija / 59Savikontrolės užduotys / 60Papildomos užduotys / 61

3.3. Medžiagų ir energijos apykaita / 623.3.1. Medžiagų apykaita ir pernaša ląstelėje / 623.3.2. Organizmo vidaus terpė. Homeostazė / 653.3.3. Medžiagų pernaša įvairiuose organizmuose / 683.3.4. Žmogaus kraujotaka / 711. Kraujo reikšmė, sudėtis ir krešėjimas / 712. Eritrocitai. Kraujo perpylimas / 733. Leukocitai. Imunitetas / 754. Žmogaus kraujotakos organai / 785. Kraujo ir limfos tekėjimas organizme / 81Praktinė biologija / 84Savikontrolės užduotys / 85Papildomos užduotys / 87

Terminų žodynėlis / 87

I skyrius ĮVADAS

II skyrius NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI

DAUGIALĄSČIO

III skyrius ORGANIZMAS – DARNI

ORGANŲ IR ORGANŲ SISTEMŲ VISUMA

3

4.1. Organizmų kvėpavimas / 64.2. Žmogaus kvėpavimo organų sistema / 94.3. Plaučių sandara. Dujų apykaita plaučiuose ir audiniuose / 11Praktinė biologija / 13Savikontrolės užduotys / 14Papildomos užduotys / 155.1. Maisto medžiagos / 185.2. Su maistu gauname vandens, mineralinių medžiagų ir vitaminų / 205.3. Organizmų mityba / 245.4. Žmogaus virškinimo sistema / 275.5. Virškinimas burnoje ir skrandyje / 295.6. Virškinimas žarnyne / 32Praktinė biologija / 35Savikontrolės užduotys / 36Papildomos užduotys / 386.1. Kaip organizmai atsikrato nereikalingų medžiagų / 426.2. Kam reikalingi inkstai ir kiti šalinimo organai / 44 Praktinė biologija / 46Savikontrolės užduotys / 46Papildomos užduotys / 477.1. Humoralinė žmogaus organizmo funkcijų reguliacija / 507.2. Neuronai ir nervai / 537.3. Refl eksas – pagrindinė nervinės veiklos forma / 557.4. Centrinė nervų sistema. Galvos smegenys / 577.5. Centrinė nervų sistema. Nugaros smegenys / 597.6. Periferinė nervų sistema / 61Praktinė biologija / 63Savikontrolės užduotys / 63Papildomos užduotys / 658.1. Organizmų reakcija į aplinką / 688.2. Jutimo organai padeda pažinti aplinką / 728.3. Akis – regos organas / 758.4. Ausis – klausos ir pusiausvyros organas / 77Praktinė biologija / 79Savikontrolės užduotys / 79Papildomos užduotys / 819.1. Mitozė ir mejozė / 849.2. Organizmų dauginimasis / 879.3. Žmogaus dauginimosi organai / 909.4. Lytinės ląstelės ir jų susidarymas / 929.5. Brendimas / 949.6. Nuo vienos ląstelės iki organizmo / 969.7. Kontraceptinės priemonės / 99Praktinė biologija / 101Savikontrolės užduotys / 102Papildomos užduotys / 10310.1. Sveika gyvensena / 10610.2. Žalingi įpročiai / 10910.3. Ligos ir jų profi laktika / 11210.4. Organizmo apsauga ir gydymas / 115Savikontrolės užduotys / 118Terminų žodynėlis / 118

T U R I N Y S

IV skyrius KVĖPAVIMAS

V skyrius MITYBA

VI skyrius ŠALINIMAS

VII skyrius ORGANIZMO FUNKCIJŲ

SAVIREGULIACJA

VIII skyrius JUTIMO ORGANAI

IX skyrius ORGANIZMŲ

DAUGINIMASIS IR VYSTYMASIS

X skyrius KAIP IŠSAUGOTI

SVEIKATĄ

PratarmėGamtos pasaulis labai įvairus – tai oras, uolienos, vanduo, žvaigždės. Tačiau nuo pat mažens kiekvieno dėmesį patraukia gyvybė – be galo įvairi, nepaliaujamai kintanti, stulbinanti spalvų ir atspalvių deriniais, tobulomis formomis bei sandara, tarpusavio darna. Toliau nagrinėdami biologijos kursą geriau pažinsite šį gamtos fenomeną.

Jūsų rankose – pirmoji iš trijų devintos ir dešimtos klasės biologijos vadovėlio knygų. Joje rasite išsamią ir apibendrintą, Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas atitinkančią medžiagą apie gyvąją gamtą. Biologijos pamokose turite įgyti ne tik biologijos žinių, bet ir jų taikymo įgūdžių. Siekėme, kad vadovėlio struktūra padėtų jums tobulinti savarankiš-ko mokymosi (gebėti surasti, išsiaiškinti, suprasti, apibūdinti, palyginti, pritaikyti, daryti išvadas) ir kitus bendruosius įgūdžius. Tam kiekvieno skyriaus pradžioje apibrėžti siektini tikslai. Svarbiausios sąvokos išspausdintos spalvotame fone pačiame tekste ir sukirčiuotos. Kiekvienos temos pabaigoje pateikiama pagrindinių jos minčių santrauka, klausimų bei užduočių. Daugiau bei įvairesnių klausimų ir užduočių rasite pratybų sąsiuvinyje.

Pilkame fone pateikiamos papildomos temos, kurios nėra privalomos. Jas galima nagrinėti kaip apžvalgines, taikyti mokiniams sudominti, darbui diferencijuoti.

Tikimės, kad tiek mokytojams, tiek ir mokiniams bus naudingi ir ,,Praktinės biologijos“ bei ,,Savikontrolės užduočių“ siūlomi darbai. Šias užduotis galima atlikti per pamoką, namuose arba kaip individualius ar grupinius projektus, taikyti žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, mąstymui ugdyti, pasiekimams kontroliuoti. Kurias užduotis, kur ir kada atlikti, pasirenka mokytojas.

Mokiniai, kurie domisi biologija, savo iniciatyva gali rinktis papildomas užduotis ir pagal galimybes jas atlikti užklasinėje veikloje (būreliuose) ar namuose. Ne visos užduotys pasiro-dys lengvos, ne į kiekvieną klausimą pasiseks atsakyti vienareikšmiškai. Šias ir kitas iškilusias problemas jums visada padės išspręsti mokytojas.

Sėkmės gamtos pažinimo kelyje Jums linki autoriai

6

4.1Organizmų

kvėpavimas

Kvėpavimas Kvėpavimas. Didžioji dauguma organizmų turi gauti deguonies, kad išgyventų

ir galėtų atlikti įvairias gyvybines funkcijas. Sausumos gyvūnai deguonį įkvepia iš oro, o vandens – vartoja vandenyje ištirpusį. Energijos ląstelės gauna su mais-tu. Deguonies reikia jai atpalaiduoti. Šis procesas prime na degimą, nes degant irgi dalyvauja deguonis. Tačiau degimas vyksta labai greitai ir atpalaiduojama labai daug šilumos. Tuo tarpu kvėpavimas – laipsniškai ir atpalaiduojama tokia energija, kurią galima naudoti gyvybiniams procesams palaikyti. Taip pat kvė-puojant ląstelių viduje išsiskiria dujos – anglies dioksidas, kurias organizmas turi pašalinti. Visas šis procesas – deguonies paėmimas, oksidaciniai procesai ląstelėse, su sidariusio anglies dioksido pašalinimas – vadinamas kvėpãvimu.

Labai mažiems organizmams, pavyzdžiui, pirmuo nims, duobagyviams, plokščio-sioms kirmėlėms, gauti pakankamai deguonies nesunku. Dėl difuzijos jis į orga-nizmą patenka pro visą šio paviršių ir pasklinda ten, kur jo reikia. Kai kurie smulkūs gyvūnai, pavyzdžiui, vabzdžiai, yra labai veiklūs ir jiems reikia gana daug deguonies. Todėl po visą vabzdžio organizmą yra išsi šakojęs daugybės mikroskopinių kvėpavimo vamzdelių, trachėjų, tin klas. Trachjos į išorę atsive-ria mažytėmis an gelėmis, vadinamaisiais kvėptùkais. Jos yra labai išsišakojusios, atšakos pasiekia atskiras ląsteles (4.1 pav.).

4S K Y R I U S

IŠNAGRINĖJĘ TEMĄ GEBĖSITE:

1 paaiškinti, kas yra kvėpavimas ir kokia jo reikšmė organizmui;2 nurodyti, kaip kvėpuoja įvairūs gyvūnai ir kiti organizmai;3 paaiškinti, kaip kvėpuoja augalai;4 nuosekliai išvardyti kvėpavimo takų dalis ir jų funkcijas;5 išaiškinti, kaip plaučių sandara prisitaikiusi atlikti funkcijas;6 paaiškinti, kaip įkvepiama ir iškvepiama;7 papasakoti, kaip vyksta dujų apykaita plaučiuose ir audiniuose.

4.1 pav. Vabzdžio kvėpavimo organai 4.2 pav. Voro kvėpavimo organai

Kvėptukai

Trachėjos

Vėduokliniai plaučiai

Trachėjos

I V S K Y R I U S

7

Voragyvių kūne dujų apykaita vyksta vėduo-kliniuose plau čiuose, kurie yra pilvelio apačioje (4.2 pav.). Vėduõkliniai plaũčiai sudaryti iš plonyčių plokštelių, nelyginant knyga, o jas skiria oro tar-pai. Ore esantis deguonis cir kuliuoja tarp plokš-telių ir pereina į kraują. Anglies dioksidas juda priešinga kryptimi – iš kraujo į orą. Dau gelis vorų turi dar ir trachjinius vamz deliùs, kuriais oras patenka į kūną. Jie panašūs į vabzdžių trachėjas, tik mažiau išsišakoję.

Dauguma didelių sausumos gyvūnų de guonį iš oro gauna plaũčiais, kuriuose gau su kraujagys-lių. Varliagyvių plaučiai – tai paprasti nedidelio maišelio formos dariniai (4.3 pav.). Dauguma šių gyvūnų dar kvė puoja drėgnà óda, kurią drėkina daugybės odos paviršiuje esančių liaukučių iš-skiriamos gleivės.

Ropliai kvėpuoja tik plaučiais, todėl šie yra didesni, porėtesni, sudėtingesnės sandaros nei varliagyvių.

Paukščių ir žinduolių plaučių sandara dar su-dėtingesnė. Kiekviename plautyje yra tūkstančiai nuo brònchų išsišakoju sių kvėpavimo vamzdelių – bronchiolių, kurios baigiasi oro pripil dytomis ma-žytėmis pūslelėmis – alveòlėmis. Jos yra išraizgy-tos kraujagyslių ir turi labai ploną sienelę. Pro sie-nelę iš alveo lėse esančio oro deguonis leng vai pa-tenka į kapiliarais tekantį kraują, o į orą pereina iš organizmo audinių kraujo atsineštas anglies dioksidas.

Varliagyvių, roplių ir žinduolių plaučiai neiš-tuštėja visiškai, o per kiek vieną įkvėpimo ir iš kvė-pimo ciklą yra vis papildomi. Dėl tokio nevisiš-ko vėdinimo ateinantis oras maišosi su liekančiu plaučiuose. Taip juose išsaugoma reikiama drėg-mė, bet būna ne tokia efektyvi dujų apykaita.

Paukščių kvėpavimas. Skraidantiems paukš-čiams reikia daugiau deguonies, todėl jų kvėpa-vimo sistema yra dar sudėtinges nė. Paukščiai turi su plaučiais susijungusius óro maišùs (4.4 pav.). Jie padeda kiekvienąsyk įkvepiant gauti kuo daugiau deguonies. Dujų apykaita juose nevyksta. Tai tėra šviežio oro saugykla. Paukščiui įkvė pus, oras per plaučius patenka į galinius oro maišus, paskui iš jų per plaučius srūva į priekinius ir yra iškvepia-mas. Taigi šviežias ir deguonies pri sotintas oras į plaučius patenka ir jį iškvepiant iš oro maišų.

4.3 pav. Stuburinių plaučių sandaros schema

VARLIAGYVIO ROPLIO PAUKŠČIO ŽINDUOLIO

4.4 pav. Paukščių kvėpavimo schema

ĮKVĖPIMAS

IŠKVĖPIMAS

Trachėja

Priekiniai oro maišai

Plaučiai

Galiniai oro maišai

I V S K Y R I U S

4.5 pav. Žiaunų sandara ir žuvų kvėpavimas 4.6 pav. Augalų kvėpavimo schema

Kvėpavimas vandenyje. Vandenyje deguonies ne tiek daug kaip ore, bet jo vis dėlto pakanka, kad gyvūnai galėtų kvėpuoti. Imti deguonį iš vandens jiems kur kas sunkiau negu iš oro. Todėl dauguma vandens gyvūnų (žuvys, kai kurie moliuskai, vabzdžių lervos, vėžiagyviai, buožgalviai) turi specialius kvėpavimo organus – žiáunas, pritaikytas kvėpuoti vandeny je. Tai daugybė klostėmis išsi-dėsčiusių plonų lapelių, pro kuriuos vyksta dujų apykaita su vandeniu (4.5 pav). Žuvies žiaunų lapeliai prisitvirtinę prie kremzlės arba kaulinių lankų. Žuvis įsiur-bia vandenį pro burną ir jam tekant virš žiaunų lapelių deguonis daugybe juos išraizgiusių kapiliarų (todėl jie yra raudonos spalvos) pereina į kraują. Kraujyje esantis anglies dioksi das pro žiaunas pašalinamas į vandenį. Žuvų žiaunos yra ertmėje galvos šonuose, bet kitų gyvūnų jos būna ir kūno išorėje.

Augalai, kaip ir dauguma kitų gyvųjų organizmų, irgi kvėpuoja. Skirtingai nei vykstant fotosintezei, kvėpuodami pro žiotelès jie sugeria iš oro deguonį ir išskiria ang lies dioksidą (4.6 pav). Fotosintezė naktį su stoja, o kvėpavimas vyksta visą parą.

Daugumai gyvųjų organizmų kvėpuoti reikia deguonies, bet mielės arba tam tikros bakterijos sukelia rūgimą visiš kai jo nenaudodamos. Rūgstant ląstelėse susidaro energijos. Jos nedaug, bet pakanka šiems mažiems organizmams eg-zistuoti. Tokie organizmai vadinami anaeròbais.

Kvėpavimas – tai procesas, kuriam vykstant:• iš aplinkos paimamas deguonis ir pernešamas į ląsteles;• per oksidacijos reakcijas ląstelėje išsiskiria energija (viduląstelinis kvėpavimas);• susidaręs anglies dioksidas pašalinamas iš organizmo.

Dujos juda į ląsteles ir iš jų dėl difuzijos. Vienaląsčiai, duobagyviai, kirmėlės kvėpuoja pro kūno paviršių, vabz-džiai – trachėjų tinklu, vorai – vėduokliniais plaučiais bei trachėjomis, varliagyviai – maišelio pavidalo plaučiais ir oda, ropliai – didesniais porė-tais plau čiais, paukščiai ir žinduoliai – iš bron-chiolių ir alveolių suda-rytais plaučiais. Paukščiai dar turi oro maišus. Van-dens gyvūnai kvėpuoja išorinėmis arba vidinėmis žiaunomis. Anaerobai – organizmai, kuriems nereikalingas deguonis.

S V A R B U

1 Apibūdinkite kvėpavimo procesą.2 Palyginkite augaluose vykstančius kvėpavimo ir fotosintezės procesus.3 Paaiškinkite, kaip kvėpuoja vandens ir sausumos gyvūnai.4 Nurodykite, kokiam procesui vykstant anaerobiniai organizmai apsirūpina energija.5 Kaip alveolių sandara pritaikyta efektyviai kvėpuoti?

K L A U S I M A I I R U Ž D U O T Y S

Kaulinislankas

Žiaunų lapeliai

KapiliaraiVarstomosios ląstelės

Žiotelė

8

9

Kvėpavimo reikšmė. Be maisto, žmogaus organizmui nuolat reikia ir deguonies. Kvėpavimas – gyvybiškai būtinas nuolatinės dujų apykaitos tarp organizmo ir aplinkos procesas. Kvėpuodamas iš aplinkos oro žmogus ima deguonį, o išski-ria anglies dioksidą (4.7 pav). Deguonis yra būtinas daugeliui mūsų organizme vykstančių cheminių reakcijų. Be jo negali vykti medžiagų apykaita. Jai vykstant ląstelėse ir audiniuose susidaro anglies dioksidas, kuris turi būti pašalintas, nes susikaupęs didesnis jo kiekis organizmui yra pavojingas. Kraujas anglies dioksidą surenka iš audinių ir nuneša į kvėpavimo organus, ten jis ir iškvepiamas. Kiekvie-nai ląstelei nuolat reikia energijos. Ji susidaro organizme skaidant ir oksiduojant organinius junginius. Kadangi šiuose procesuose dalyvauja deguonis, ląstelėms jo nuolat reikia. Žmogaus ir gyvūnų organizme nėra deguonies atsargų, todėl turi jo be paliovos gauti iš aplinkos. Tuo „pasirūpina“ kvėpavimo organų sistema.

4.2Žmogaus

kvėpavimo organų sistema

4.9 pav. Kvėpavimo organų sistema

4.7 pav. Įkvėpto ir iškvėpto oro sudėtis

21 % 0,03 % 16 % 4 %

Įkvepiamas oras Iškvepiamas oras

Deguonis Anglies dioksidas Azotas

Kvėpavimo organų sistema. Ją sudaro kvėpavimo ta-kai, pro kuriuos įkvepiamas ir iškvepiamas oras, plaučiai, kuriuose vyksta dujų apykaita tarp oro ir kraujo, taip pat juos hermetiškai dengianti krūtinplėvė (4.8 pav). Kvėpavi-mo takams priklauso nósies ertm, nosiãryklė, gérklos, gerkl (dar vadinama trachja), brónchai (4.9 pav).

Kvėpãvimo taka prasideda nosies ertme, kurią kauli-nė ir kremzlinė pertvara dalija į dešiniąją bei kairiąją puses. Kiekvienoje pusėje yra vingiuotos landos, ku-

rių vingiuotumas padidina vidinį nosies ert mės paviršių. Nosies ertmę ir kitų kvėpavimo takų gleivinę dengia virpamàsis epitèlis. Gleivinėje gau su liaukų, išskiriančių šiek tiek gleivių, ku-rios sulaiko ir naikina mikroorganizmus. Glei-ves kartu su prilipusiomis prie jų dulkėmis vir pamojo epitelio plaukeliai judėdami nuo-lat pašalina į išorę – tada čiaudime, kosime – arba nukreipia į ryklę ir jos nuryjamos kartu su

Nosiaryklė

Antgerklis

Nosies ertmė

Burnos ertmė

Gerklos

GerklėBronchas

Plautis

Plaučių krūtinplėvė

Pasieninė krūtinplėvė

Krūtinplėvės ertmė

Diafragma

4.8 pav. Kvėpavimo organų schema

KVĖPAVIMO ORGANŲ SISTEMA

KVĖPAVIMO TAKAI

PLAUČIAI

Nosies ertmėNosiaryklėTrachėjaBronchai

BronchaiBronchiolės

Alveolės

KRŪTINPLĖVĖ

10

Į plaučius įkvėptame ore yra deguonies, kuris naudojamas visiems ok-sidavimosi procesams. Jiems vykstant sudėtingi organiniai junginiai skai-domi iki paprastesnių ir ląstelės gauna gyvybinei veiklai reikalingos energi-jos. Kvėpavimo sistemos organai pašalina ir orga-nizme susidariusį anglies dioksidą. Kvėpavimo organų sistemą sudaro kvėpavimo takai, plaučiai ir juos dengianti krūtin-plėvė. Kvėpavimo takams priklauso nosies ertmė, nosiaryklė, gerklos, gerk-lė, bronchai. Gerklose išsidėstęs balso aparatas, kurį sudaro balso stygos su balso plyšiu tarp jų.

S V A R B U

1 Kodėl iš organizmo turi būti pašalinamas anglies dioksidas?2 Paaiškinkite, kaip virpamasis epitelis apsaugo kvėpavimo takus.3 Eilės tvarka išvardykite kvėpavimo takus sudarančius organus, nurodykite jų paskirtį.4 Kuo ir kodėl skiriasi vyrų ir moterų balsas?5 Kodėl nepatariama valgant kalbėti?

K L A U S I M A I I R U Ž D U O T Y S

seilėmis. Nosies ertmėje oras sušyla ir sudrėksta. Iš čia jis patenka į nosiaryklę, paskui – į burninę ryklės dalį, tada – į gerklas.

Balso aparatas. Gerklos iš visų kvėpavimo takų yra sudėtingiausios sandaros. Tai ne tik kvėpavimo organas, bet ir balso aparatas (4.10 pav.). Jos panašios į piltuvėlį. Sienelės sudarytos iš kelių kremzlių, viena su kita susijungusių rau-menimis ir raiščiais. Pro gerklas pereina tik oras. Kad ryjant čia nepakliūtų maisto, įėjimą į gerklas uždaro antgerklis. Valgant nereikėtų kalbėti, nes tada įėjimas uždaromas nevisiškai, ir ryjamo maisto gali patekti į kvėpavimo takus – žmogus užspringsta. Kosulỹs – staigus ir smarkus oro iškvėpimas – padeda pro burną pašalinti svetimkūnius iš apatinių kvėpavimo takų. Skersai gerklų susifor-mavusios dvi baso stỹgos (4.11 pav.), tarp kurių yra balso plyšys. Kai žmogus tyli, balso stygos būna viena nuo kitos nutolusios, o kalbant jos šiek tiek susiglaudžia ir pradeda virpėti. Taip susidaro garsas. Kuo dažniau balso stygos virpa, tuo aukštesnis būna balsas. Moterų balso stygos trumpesnės negu vyrų, todėl virpa dažniau, o jų balsas aukštesnis. Žmogui, kitaip negu gyvūnams, būdinga arti-kuliuota kalba, kurios garsai susiję ne tik su stygų virpėjimu, bet ir su liežuvio, dantų, lūpų, abiejų žandikaulių padėtimi kalbant. Balso stygas reikia saugoti. Rėkiant ar per daug garsiai kalbant jos pertempiamos arba net sužalojamos. Dėl to balsas gali užkimti, tapti duslus ir net visiškai dingti. Šį organą taip pat veikia rūkymas ir alkoholis, dažni kvėpavimo takų uždegimai.

Iš gerklų įkvepiamas oras patenka į gerklę (trachėją), kuri panaši į vamzdelį. Priekinę jos sienelę sudaro kremzliniai pusžiedžiai, vienas su kitu sujungti raiš-čiais ir raumenimis. Užpakalinė minkšta gerklės sienelė prigludusi prie stemplės ir netrukdo slinkti maistui (4.12 pav.). Gerklė šakojasi į du pagrindinius bron-chus, kurie įeina į dešinįjį ir kairįjį plautį.

4.10 pav. Gerklos 4.11 pav. Balso stygos

TYLINT

KALBANT

Skydinė kremzlėBalso

plyšysBalso stygos

Kremzliniai gerklės pusžiedžiai

4.12 pav. Gerklų ir stemplės padėtis

I V S K Y R I U S

Balso stygaKaklo slankstelis

Stemplė

Gerklė

Virpamasis gleivinės epitelis

Maisto gumulėlis

Kremzlinis pusžiedis

RAMYBĖS BŪSENA RYJANT KĄSNĮ

11

4.13 pav. Alveolės

Plaučių sandara. Kiekvienas brònchas plaučiuose šakojasi į vis smulkesnius vamzdelius – bronchiolès, kurios užsibaigia pilnų oro plonasienių pūslelių – alveòlių kekėmis (4.13 pav.). Alveolių sienelės yra sudarytos iš epitelinių ląstelių sluoksnio ir apraizgytos tankaus kapiliarų tinklo. Šios ląstelės išskiria tam tikras biologiškai aktyvias medžiagas, kurios plonai sutepa alveolių paviršių. Susida-riusi plėvelė neleidžia joms subliūkšti, be to, naikina kartu su oru patekusius mikroorganizmus. Plaučių uždegimas, tuberkuliozė ir kitos infekcinės ligos šią plėvelę pažeidžia. Tada dalis alveolių sulimpa ir pro jas nevyksta dujų apykaita. Rūkančių žmonių alveolės praranda tamprumą, sukietėja, todėl pasunkėja kvė-pavimas ir dujų apykaita.

4.3Plaučių sandara.

Dujų apykaita plaučiuose

ir audiniuose

Alveolės yra akyta masė, kartu su bronchų šakomis sudaranti plaučius. Kiek-viename plautyje jų yra 300–350 milijonų. Bendras alveolių paviršius siekia dau-giau kaip 100 kvadratinių metrų, tai yra jis maždaug 50 kartų didesnis už odos paviršių. Todėl kraujas pro jų sieneles gauna daug deguonies ir išskiria labai daug anglies diok sido. Iš išorės kiekvieną plautį gaubia lygi, blizganti jungiamojo audi-nio plėvė – plaũčių krūtnplėvė (pleura). Krūtinės ląstą iš vidaus dengia paseninė krūtnplėvė. Tarp abiejų krūtinplėvių yra hermetiškas tarpas, kuriame oras retes-nis – tai krūtnplėvės ertm (4.9 pav.). Joje yra nedaug skaidraus skysčio, dėl kurio sumažėja trintis į krūtinės ertmės sieneles. Kadangi krūtinplėvės ertmėje nėra oro, tai plaučiai, atmosferos oro slėgio veikiami, visuomet būna prispausti prie krūtinės ertmės sienos. Jų tūris keičiasi kintant šios ertmės tūriui, t. y. kvėpuojant.

Plaučių alveolėse oras visą laiką keičiasi. Dėl kvėpavimo judesių jis tai patenka į plaučius, tai iš jų išeina (4.14 pav.). Ritmiškai įkvepiant ir iškvepiant plaučiai vėdinami. Žmogus kvėpuoja be paliovos visą gyvenimą. Kvėpavimo judesius re -guliuoja kvėpavimo centras, esantis pailgosiose smegenyse. Jo veiklą sąlygoja anglies diok sido kiekis kraujyje.

Gyvybinė plaučių talpa. Keičiantis organizmo būklei, keičiasi ir įkvepia mo bei iškvepiamo oro kiekis. Yra nustatyta, kad ramiai kvėpuodamas suaugęs žmogus įkvepia apie 500 cm3 oro, o daugiausiai jis gali iškvėpti apytikriai apie 3500 cm3. Šis kiekis vadinamas gyvýbine plaũčių talpà. Negalima iš plaučių pašalinti viso oro. Net giliausiai iškvėpus jo dar lieka apie 1000–1200 cm3. Todėl plaučių alveolės niekada nesulimpa (4.15 pav.).

Pripildyta oro ertmė

Alveolėssienelė

Kraujo kapiliarai

4.14 pav. Kvėpavimo judesiai

ĮKVĖPIMAS IŠKVĖPIMAS

Diafragma

Bronchiolė

12

Bronchai šakojasi į smul-kesnes bronchioles, ku -rių galuose yra oro pil-nos alveolės. Jų akyta masė ir sudaro plaučius, užpildančius krūtinės ertmę. Plaučius dengia krūtinplėvė, o krūtinės ertmę iškloja pasieninė krūtinplėvė. Tarp jų yra krūtinplėvės ertmė, ku-rioje oro tankis mažesnis. Gyvybinė plaučių talpa apytikriai lygi 3500 cm3. Plaučiuose deguonis pro alveolių kapiliarus paten-ka į kraują, o iš jo į al-veo lėse esantį orą skver-biasi anglies dioksidas. Audiniuose vyksta at-virkštinis procesas: iš kraujo į ląsteles pereina deguonis, o anglies diok-sidas skverbiasi iš ląste-lių į kraują. Šie procesai vyksta dėl difuzijos – medžiagos iš tos aplin-kos, kur jų daugiau, juda tenai, kur jų mažiau.

S V A R B U

1 Kaip sudaryti plaučiai?2 Kokia krūtinplėvės ertmės sandara ir svarba kvėpavimui?3 Paaiškinkite, kaip ir kodėl skiriasi įkvėpto ir iškvėpto oro sudėtis.4 Papasakokite, kaip dujų apykaita vyksta audiniuose.5 Kas tai yra gyvybinė plaučių talpa?

K L A U S I M A I I R U Ž D U O T Y S

Dujų apykaita plaučiuose. Įkvepiamo ir iškvepiamo oro sudėtis skiriasi (4.7 pav.). Atmosferos ore, kuris patenka į plaučius, yra beveik 21 % deguonies, apie 79 % azoto, maždaug 0,03 % anglies dioksido ir šiek tiek vandens garų bei inertinių dujų. Iškvepiamame ore lieka tik 16 % deguonies, o anglies dioksido padaugėja iki 4 %. Daugiau atsiranda ir vandens garų. Tik azoto ir inertinių dujų kiekis nesikeičia. Deguonies ir anglies dioksido kiekis toks nevienodas yra dėl dujų apykaitos plaučių alveolėse. Jose daugiau deguonies negu kapiliaruose esan-čiame kraujyje. Dėl difuzijos pro alveolių kapiliarų sieneles jis skverbiasi į kraują ir ten jungiasi su hemoglobinu. Kraujas prisijungusį deguonį neša į audinių ląs-teles. Tuo tarpu alveolių kapiliarais tekančiame kraujyje anglies dioksido koncen-tracija gerokai didesnė negu alveolėse esančiame ore. Todėl iš kraujo jis pereina į alveoles ir pašalinamas iš organizmo (4.16 pav.).

Dujų apykaita audiniuose. Iš plaučių į audinius atitekėjusiame kraujyje deguo-nies daugiau negu ląstelėse, kuriose jis naudojamas įvairiems cheminiams proce-sams. Dėl difuzijos deguonis iš kraujo skverbiasi į ląsteles. Tuo tarpu vykstant medžiagų apykaitai jose susidaro daug anglies dioksido. Todėl anglies dioksidas iš ląstelių skverbiasi į kraują, kuriame jo koncentracija yra mažesnė. Čia da-lis šių dujų jungiasi su hemoglobinu, o kita dalis su kraujo plazma nunešama į plaučius (4.16 pav.).

4.15 pav. Gyvybinė plaučių talpa: gilus iškvėpimas (a), negilus iškvėpimas (b), negilus įkvėpimas (c), gilus įkvėpimas (d)

4.16 pav. Dujų apykaitos plaučiuose ir audiniuose schema

LIEKAMASIS PLAUČIŲ TŪRIS

Plaučių alveolė

Arterinis kraujas

Audinių ląstelės

Veninis kraujas

I V S K Y R I U S

CO2

O2

13

P R A K T I N Ė

B I O L O G I J A

3. Žuvies žiaunų sandaros tyrimas

Apžiūrėkite žuvį ir nustatykite:• kur yra žiaunos;• kokia jų spalva; • kiek yra žiaunų lankų; • kiek ant jų yra žiaunų lapelių ir kaip jie

išsidėstę; • kaip žiaunų sandara pritaikyta kvėpuoti.

4. Stuburinių kvėpavimo modelis

Sukurkite virtualių arba kitokių veikiančių modelių, rodančių, kaip: • vanduo priverčiamas tekėti pro žuvų žiaunas (kuo tai svarbu dujų apykaitai); • įkvepia ir iškvepia varlė; • kvėpuoja paukščiai.

5. Alveolės modelis

Pagaminkite plaučių alveolės modelį ir paaiš-kinkite: • kokias šio organo dalis jis vaizduoja; • koks procesas vyksta alveolėse; • kaip jam pritaikyta alveolių sandara.

1. Žievlęšiukų tyrimas

Ant ievos, obels, kito medžio ar krūmo 5–10 mm skersmens šakelių raskite žievlęšiukų. Pamėginkite ištirti:• kokia jų reikšmė augalui;• ar vienodai pasiskirstę;• kiek jų esama 1 cm2;• koks yra atstumas tarp jų: a) mažiausias, b) vidutinis.

Žievlęšiukai

2. Bandymas „Augalų kvėpavimas“

Naudodamiesi paveiksle pavaizduotomis priemonėmis, suplanuokite ir atlikite bandymą, įrodantį, kad augalai kvėpuoja.

Bandymo priemonės: sandari dėžė, vazoninis augalas, stikli-nis gaubtas, padėklas, plastilinas, medinė skalelė, degtukai

Šakelės žievėje matomi žievlęšiukai

Alveolės modelis

14

6. Diafragmos svarbos plaučių ventiliacijai modelis

Pagaminkite iliustracijoje pavaizduotą modelį ir, demonstruodami, kaip jis veikia, paaiškin-kite, kokius organus kurios jo dalys atitinka bei kaip sukeliamas įkvėpimas ir iškvėpimas.

• kuriame paveiksle vaizduojamas įkvėpimas, o kuriame – iškvėpimas;

• kokius organus atitinka modelio detalės.

I V S K Y R I U S

S A V I K O N T R O L Ė S

U Ž D U O T Y S

PRISIMINKITE IR APIBŪDINKITE ŠIAS SĄVOKAS.

Alveolės

Balso stygos

Bronchai

Drėgna oda

Gerklė

Gerklos

Kosulys

Virpamasis epitelis

Nosiaryklė

Žiaunos

Žiotelės

Kvėpavimas

Kvėpavimo takai

Plaučiai

Plaučių krūtinplėvė

Trachėja

Vėduokliniai plaučiai

Nosies ertmė

Oro maišai

Pasieninė krūtinplėvė

Krūtinplėvės ertmė

Modelis, kuriuo demonstruojama diafragmos įtaka kvėpavimo judesiams

Modelis, kuriuo demonstruojama tarpšonkaulinių raumenų įtaka įkvėpimui ir iškvėpimui

7. Tarpšonkaulinių raumenų svarbos kvėpavimui nustatymas

Šiame paveiksle matote kitą kvėpavimo jude -siams paaiškinti skirtą modelį. Pagaminkite jį iš storesnio kartono ar medienos juostelių ir paaiškinkite, kaip jis veikia:

8. Kiek deguonies reikia vienam mokiniui pamokoje?

Susiraskite skyriaus tekste duomenis apie iškvėp to ir įkvėpto oro sudėtį bei kiekį, nu-statykite kvėpavimo dažnį ir atlikę matemati-nius skaičiavimus atsakykite: • kiek deguonies reikia vienam mokiniui per pamoką; • kiek jo reikia visiems klasės mokiniams per pamoką; • koks oro ir deguonies kiekis išvėdintoje

klasėje. Padarykite išvadą, ar tokio dydžio klasėje esantiems žmonėms pakanka deguonies.

15

PASITIKRINKITE ŽINIAS.

8. Kvėpavimo takus iškloja: A oda; B raumenys; C virpamasis epitelis; D kremzlės.

9. Plaučiai sudaryti iš: A bronchų, bronchiolių, alveolių; B bronchų, krūtinplėvės, alveolių; C alveolių, kapiliarų, bronchų; D krūtinplėvės, alveolių, bronchiolių.

10. Kvėpavimo judesius reguliuojantis centras yra: A didžiuosiuose pusrutuliuose; B pailgosiose smegenyse; C smegenėlėse; D vidurinėse smegenyse.

PAPILDOMOS UŽDUOTYS

1. Kokiame vandenyje daugiau ištirpusio oro: A šiltame ar šaltame; B užterštame ar švariame; C stovinčiame ar tekančiame; D gilaus ar seklaus telkinio?

2. Kokiu oru sveikiau kvėpuoti: A šiltu ir sausu; B šiltu ir drėgnu; C šaltu sausu; D šaltu drėgnu?

3. Kodėl nevėdintoje patalpoje sunkiau susikaupti ir mokytis?

4. Kai vandenyje trūksta deguonies, žuvys pakyla į paviršių ir ,,gaudo“ orą. Kodėl tai jų negelbsti nuo uždusimo?

5. Paaiškinkite, kodėl dirva, kurioje auga augalai, purenama.

6. Eilės tvarka surašykite organizmų ląsteles, pradėdami nuo tų, į kurias deguonis greičiau- siai patenka iš aplinkos: galvos smegenų ner- vinė ląstelė, slieko raumeninė ląstelė, ameba, bakterija, vabzdžio antenos receptorinė ląstelė.

1. Kvėpavimas – tai: A įkvėpimas ir iškvėpimas; B diafragmos atliekami kvėpavimo judesiai; C įkvėpimas, oksidaciniai procesai ląstelėje, iškvėpimas; D oksidaciniai procesai ląstelėje.

2. Vabzdžiai kvėpuoja: A pro kūno paviršių; B trachėjomis; C plaučiais; D žiaunomis.

3. Dujų apykaita plaučiuose vyksta dėl: A difuzijos; B osmoso; C diafragmos; D jų tūrio kitimo.

4. Plaučiais ir oda kvėpuoja: A rupūžė; B driežas; C gulbė; D delfi nas.

5. Oro maišus turi: A banginis; B kregždė; C vėžlys; D lydeka.

6. Buožgalviai kvėpuoja: A žiaunomis; B plaučiais; C trachėjomis; D oda.

7. Tarp nosiaryklės ir trachėjos yra: A nosies ertmė; B bronchai; C alveolės; D gerklos.

Paži

nk g

yvyb

ę 9

PI

RMO

JI K

NYG

ALa

ima

Mol

ienė

• St

asys

Mol

isApsilankyk www.knyguklubas.lt• Rasi naujausių knygų• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai• Dalyvausi diskusijose

ISBN 978-5-430-04622-4

Vadovėlio „Pažink gyvybę“ komplektą IX klasei sudaro:

VadovėlisPirmoji knygaAntroji knyga

Pratybų sąsiuviniaiPirmasis sąsiuvinisAntrasis sąsiuvinis

Laima MolienėStasys Molis

9Pažink

gyvybę

HC

O

N

Branduolys

Ląstelė

Molekulė

P I R M O J I

K N Y G A