mokytis iš praeities – kurti ateitį: europos kultūros paveldas per … book_lt.pdf ·...

1

Mokytis iš praeities – kurti ateitį: Europos kultūros paveldas per „eTwinning“

Bendrai finansuojama pagal Europos Sąjungos programą „Erasmus+“

2 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:Europos kultūros paveldas per „eTwinning“

„eTwinning“ yra gyvybinga bendruomenė, kuri per 13 savo gyvavimo metų įtraukė daugiau negu 500 000 mokytojų iš maždaug 190 000* mokyklų. Taip pat buvo vykdoma daugiau negu 70 000* projektų, kuriuose dalyvavo apie 2 mln. mokinių iš viso Europos žemyno (*2018 m. gegužės mėn. duomenys).

Europoje ir kaimyninėse šalyse partnerėse veikiančių mokyklų bendruomenė „eTwinning“ – tai pagal „Erasmus+“ programą finansuojama Europos Komisijos iniciatyva mokykloms. Ji jungia mokytojus iš 36 Europos šalių ir 8 kaimyninių šalių.

Skaitmeninė „eTwinning“ platforma prieinama 29 kalbomis. Joje naršydami lankytojai gali susipažinti su įvairia vieša informacija apie tai, kaip prisijungti prie „eTwinning“. Platformoje taip pat paaiškinama šios programos nauda ir raginama semtis įkvėpimo bendriems projektams. Užsiregistravę mokytojai gali jungtis prie riboto naudojimo srities „eTwinning Live“, kuri yra individuali mokytojo sąsaja su bendruomene: ji padeda naudotojams rasti partnerių, bendrauti, bendradarbiauti vykdant projektus ir prisidėti prie profesinio tobulėjimo veiklos Europos šalių, ne Europos šalių ir centriniu Europos lygmeniu. Galiausiai, kartu darbuodamiesi prie projekto mokytojai gali naudotis kiekvienam projektui sukurta unikalia erdve, vadinamąja „TwinSpace“.

Taip pat „eTwinning“ siūlo kokybišką pagalbą naudotojams. Kiekvienoje projekte dalyvaujančioje šalyje (šiuo metu jų yra 44) veikianti Nacionalinė palaikymo tarnyba (NSS) arba Paramos partneriams agentūra (PSA) konsultuoja ir nukreipia galutinius naudotojus bei organizuoja įvairią veiklą, taip pat rūpinasi profesinio tobulėjimo galimybėmis šalies lygiu. Europos lygiu „eTwinning“ koordinuoja Centrinė palaikymo tarnyba (CSS), kuriai Europos Komisijos vardu vadovauja 34 švietimo ministerijų konsorciumas „European Schoolnet“. Centrinė palaikymo tarnyba palaiko ryšius su nacionalinėmis palaikymo tarnybomis ir paramos partneriams agentūromis, siūlo įvairias profesinio tobulėjimo galimybes bei organizuoja kitą veiklą, pavyzdžiui, kasmetę Europos konferenciją ir apdovanojimų teikimą, per kurį mokytojai ir mokiniai apdovanojami už dalyvavimą geriausiuose projektuose.

1

Mokytis iš praeities – kurti ateitį: Europos kultūros paveldas per „eTwinning“


TurinysPratarmė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3

Įvadas. Kultūros paveldas, jungiantis praeitį, dabartį ir ateitį . . . . . . . . . . . . . . . . .5

1. Kultūros paveldas ir švietimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .71.1. Europos kultūros paveldo metai – galimybė stiprinti paveldo mokymą . . . . . . . .81.2. Paveldo aiškinimas – būdas sudominti Europos mokinius ir studentus? . . . . . .9

2. „eTwinning“ ir kultūros paveldas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 132.1. „eTwinning“ ir jos ryšiai su kultūros paveldu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 142.2. Kultūros paveldas „eTwinning“ projektuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18

3. Kultūros paveldo mokymas mokykloje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 373.1. Kultūros paveldo mokymas skaitmeninėmis priemonėmis XXI a. klasėse . . . . 383.2. Dvidešimt idėjų ir užduočių, kaip pristatyti kultūros paveldą jūsų klasėje . . . . . 41

4. Sudominimas Europos kultūros paveldu – kiti mokymosi ištekliai . . . . . . . . . . 534.1 Europinis požiūris į istoriją ir paveldą –

Europos istorijos namai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 544.1.1. Europos istorijos namai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 544.1.2. Vieta, kurioje naujai žvelgiama į paveldą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 554.1.3. Mokymosi apie Europą ištekliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57

4.2 „eTwinning“ ir UNESCO mokyklos: kurti ateitį, atrandant praeitį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59

Išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65Literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67

3Pratarmė

PratarmėTiboras Navračičius, už švietimą, kultūrą, jaunimą ir sportą atsakingas Europos Komisijos narys

Bendras mūsų kultūros paveldas – tai europietiško gyvenimo būdo pagrindas. Jis supa mus miestuose ir miesteliuose, gamtiniuose kraštovaizdžiuose ir archeologinėse vietovėse. Jis slypi literatūroje, mene ir paminkluose, iš mūsų protėvių perimtuose amatuose, pasakose, kurias sekame vaikams, mėgstamuose patiekaluose ir filmuose, kuriuos žiūrėdami atpažįstame save. Kultūros paveldas padeda aiškiau suprasti, kas esame, ir stiprina suvokimą, kad priklausome taip pačiai Europos šeimai. Visi esame nariai taikingos bendruomenės, jungiančios daugiau nei 500 milijonų piliečių, kurių istorija turtinga, o kultūra persipina.

Europos kultūros paveldo metais norėčiau paskatinti žmones, ypač vaikus ir jaunimą, gilintis į turtingą ir įvairų Europos kultūros paveldą ir mąstyti apie vietą, kurioje jie gyvena. Ragindami tai daryti norime, kad jauni žmonės ateityje taptų mūsų kultūros paveldo globėjais ir saugotojais.

Šie metai leidžia mums atidžiau pažvelgti į tradicijas, atmintį ir praeities paminklus. Iš šių prisiminimų ir istorijos galime daug pasimokyti. Tikiuosi, kad tyrinėdami ir patirdami mūsų bendrą kultūros paveldą tiek klasėse, tiek už jų sienų, vaikai ir jaunuoliai supras, kad skirtinga jų tapatybė – vietinė, regioninė ar nacionalinė – gali papildyti, praturtinti ir sustiprinti vienas kitą bei drauge egzistuoti, kaip sudedamoji europietiškos tapatybės dalis. Įvairovė – tai mūsų turtas ir stiprybė.

Speciali Eurobarometro apklausa apie kultūros paveldą atskleidė, jog devyni ir dešimties apklaustųjų europiečių norėtų, kad kultūros paveldo būtų mokoma mokyklose, taigi šioje srityje mokykloms ir mokytojams tenka ypač svarbus vaidmuo.

Todėl man ypač malonu pristatyti šią 2018 m. „eTwinning“ knygelę, skirtą atverti mūsų klasių duris kultūros paveldui. Knygelėje pristatomi rinktiniai puikūs „eTwinning“ projektai, susiję su įvairiais kultūros paveldo aspektais ir formomis, kurie atskleidžia, kaip įvairaus amžiaus mokytojai ir mokiniai kūrybiškai ir spalvingais būdais nagrinėja šią temą.

Tiboras Navračičius


Šių metų „eTwinning“ knygelėje mokytojams ir mokiniams taip pat siūlomi įvairūs ištekliai ir konkrečios idėjos, skirtos tiek darbui klasėje, tiek ir veiklai už mokyklos bendruomenės ribų. „eTwinning“ projektai atskleidžia, kad kultūros paveldas vaikams ir jaunuoliams gali pasiūlyti daugybę galimybių mokytis ir veikti. Man labai patinka šis požiūris, kuris stiprina dialogą tarp skirtingų kultūrų ir kartų, padeda bendrai suprasti mūsų skirtumus ir panašumus bei skatina vertinti kultūrų įvairovę.

Esu dėkingas visiems mokytojams ir mokiniams, kurie dalyvavo įvairiuose renginiuose bei projektuose, taip pat „eTwinning“ iniciatyvai ir visai jos bendruomenei už indėlį užtikrinant Europos kultūros paveldo metų sėkmę. Ši knygelė – labiausiai apčiuo-piamas indėlis, kuris padės mums užtikrinti, kad kultūros paveldas neišnyks iš kasdienio mūsų gyvenimo net ir Europos kultūros paveldo metams pasibaigus. Tai – svarbiausia priemonė, galinti paskatinti tikrus mums priimtinus pokyčius, apsaugoti ir propaguoti paveldą, užtikrinti, kad Paveldo metai būtų naudingi piliečiams ir ilguoju laikotarpiu bei padėti mums kurti Europos Europą.

5

Kultūros paveldas, jungiantis praeitį,dabartį ir ateitį

2018 m. – Europos kultūros paveldo metai. Kultūros paveldas formuoja mūsų kasdienį gyvenimą. Jis supa mus Europos miestuose ir miesteliuose, gamtiniuose kraštovaizdžiuose ir archeologinėse vietovėse. Jis slypi ne tik literatūroje, mene ir paminkluose, bet ir iš iš mūsų protėvių perimtuose amatuose, pasakose, kurias sekame vaikams, mėgstamuose patiekaluose ir filmuose, kuriuos žiūrėdami atpažįstame save.

Šiais Europos kultūros paveldo metais daugiausia dėmesio skiriama vaikams ir jaunimui, kurie taps paveldo saugotojais ateityje. Eurobarometro duomenimis, didžioji dauguma respondentų (88 %) sutinka, kad Europos kultūros paveldo turėtų būti mokoma mokyklose, nes jis pasakoja apie mūsų istoriją ir kultūrą. (Speciali Eurobarometro ataskaita, Kultūros paveldas, 2017 m.)

Vaikai ir jaunuoliai turi galimybę susipažinti su daugeliu kultūros paveldo formų, apimančių • pastatus, paminklus, artefaktus, archyvus, drabužius, meno kūrinius, knygas, įrenginius,

istorinius miestus, archeologines vietoves ir kt. (tai vadinama materialiuoju paveldu).• Taip pat tai praktika, reprezentacijos, žinios, įgūdžiai ir žmonių mėgiama kultūrinė

raiška, pavyzdžiui, šventės. Paveldas taip pat apima kalbas ir žodines tradicijas, vaiz-duojamąjį meną, tradicinius amatus ir pan. (nematerialusis paveldas).

• Kraštovaizdžiai – geografinės vietovės, kuriose gamtos ištekliai dera su žmonių veikla ir tradicijomis.

• Ištekliai, kurie buvo sukurti skaitmenine forma (pavyzdžiui, skaitmeninis menas ir animacija) arba kurie buvo suskaitmeninti, siekiant juos išsaugoti (tekstai, vaizdai, vaizdo ir garso įrašai) – tai skaitmeninis paveldas.

Ką siūlo ši knyga?Šios knygos tikslas – atskleisti įvairius kultūros paveldo aspektus ir pateikti „eTwinning“ projektų pavyzdžių bei su kultūros paveldu susijusios veiklos idėjų.

Pirmoje jos dalyje paaiškinama kultūros paveldo sąvoka ir pristatomas mokymosi metodas – kultūros paveldo aiškinimas.

Įvadas

Įvadas


Antroje dalyje pateikiami įkvepiančių „eTwinning“ projektų pavyzdžiai, susiję su materia-liais, nematerialiais, skaitmeniniais ir gamtiniais kultūros paveldo aspektais.

Trečioje dalyje pristatomi Europos Sąjungos kultūros paveldo skaitmeninės platformos „Europeana“ ištekliai. Joje taip pat rasite idėjų darbui klasėje, susijusių su įvairiais moko-maisiais dalykais – nuo istorijos iki astronomijos, nuo matematikos iki kalbų mokymo.

Paskutinėje dalyje pateikiama informacija apie tai, kaip mokiniai gali daugiau sužinoti apie istoriją ir paveldą naudodamiesi Europos istorijos namų ištekliais. Taip pat sužinosite, kaip „eTwinning“ ir UNESCO mokyklos gali skatinti kultūros paveldą, organizuodamos įvairią veiklą mokyklos bendruomenėje ir už jos ribų.

Kultūros paveldas yra plati tema, kuri gali paskatinti drauge su mokiniais atlikti daugybę kūrybinių darbų. Taigi mes siūlome įkvėpimą, o jūsų dalis – propaguoti ir puoselėti kultūros ir Europos paveldą mokyklose.

„Turtingas ir įvairus mūsų kultūros paveldas – tai didžiulė galia, padedanti stiprinti mūsų tautą“, – Nelsonas Mandela.

7

Kultūros paveldas ir švietimas

1 skyrius

7


1.1. Europos kultūros paveldo metai – galimybė stiprinti paveldo mokymą Erminia Sciacchitano, vyriausioji mokslinė patarėja, Europos Komisija

Ilgus dešimtmečius kultūros paveldas buvo siejamas su paminklais, muziejais ir archeologija. Kultūros paveldo ir ugdymo ryšys dažniausiai apsiribojo pasyviu paminklų ir muziejų lankymu ir istorinių paminklų ar objektų stebėjimu. Labai dažnai tai buvo ekskursijos, kuriose daugiausia dėmesio buvo skiriama chronologinei įvykių istorijai, menkai susijusiai su besimokančiųjų gyvenimo patirtimi. Buvo labai paplitę lanks-tinukai su išsamia informacija apie konkretų paminklą, tačiau nesusiję su kontekstu arba su ankstesnėmis besimokančiųjų žiniomis ar patirtimi.

Pastaraisiais dešimtmečiais kultūros paveldo sąvoka buvo išplėsta, ir dabar jis apima nematerialųjį paveldą, gamtos, miestų ir kaimų kraštovaizdžius, skaitmeninį ir kino paveldą. Europos Tarybos bendrojoje kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijoje (Faro konvencija, 2005 m.) pateikiama išsamiausia kultūros paveldo apibrėžtis, apimanti materialųjį, nematerialųjį ir skaitmeninį jo aspektus:

Kultūros paveldas – grupė iš praeities paveldėtų išteklių, kuriuos, nesvarbu, kas yra jų savininkas, žmonės suvokia kaip jų nuolat besivystančių vertybių, įsitikinimų, žinių ir tradicijų atspindį ir išraišką. Jis apima visus aplinkos aspektus, kylančius iš žmogaus ir vietovių santykio laikui bėgant (Faro konvencija, 2005 m.).

Šioje konvencijoje pabrėžiama, kad kultūros paveldu gali būti laikomas bet koks ženklas arba simbolis, sukurtas žmogaus veiklos arba kuriam žmogus suteikė prasmę, kuris yra sąmoningai saugomas arba atkuriamas, o ne paliekamas natūraliam suirimui, užmarščiai ar sunaikinimui. Joje taip pat pabrėžiamos vertybės (t. y. kultūrinė, istorinė, estetinė, archeologinė, mokslinė, etnologinė, antropologinė vertė), įsitikinimai, žinios ir pereina-mieji laikotarpiai, kuriuos bendruomenė ar grupė, turinčios teisę naudotis šiais ištekliais ir laikomos atsakingomis už jų perdavimą ateities kartoms, laiko svarbiais. Konvencijoje pabrėžiama, kad minėtos vertybės nuolat vystosi.

Dabar visiškai pripažįstama, jog kultūros paveldui mūsų visuomenėje tenka esminis vaidmuo, nes jis sukuria bendrystės pojūtį ir savo šalyje, ir tarp valstybių, skatindamas tarpusavio supratimą ir bendras vertybes. Taigi rūpestis kultūros paveldu vis stiprėja.

Erminia Sciacchitano

9

Atsižvelgiant į šį platesnį kultūros paveldo supratimą ir didėjantį susidomėjimą, jis vis dažniau pasitelkiamas mokymo aplinkoje, daugiausia stengiantis supažindinti su kultūros paveldu kuo daugiau mokinių ir praturtinti mokymosi procesus.

Paveldo mokymas – tai mokymosi ir mokymosi metodas, grindžiamas idėja, kad paveldas suteikia besimokantiesiems galimybę patirti tai, ką jie mokosi. Tiesiogiai patirdami, tyrinėdami, analizuodami ir vertindami tokius paveldo objektus kaip pastatai, paminklai, darbo vietos, kraštovaizdžiai, artefaktai, ritualai ir tradicijos, besimokantieji įgyja žinių, intelektinių gebėjimų ir įvairesnių įgūdžių, stiprinančių jų gebėjimus palaikyti ir gerinti visuomenę bei gyvenimo būdą.

1.2. Paveldo aiškinimas – būdas sudominti Europos mokinius ir studentus? „Interpret Europe“ – Europos paveldo aiškinimo asociacija

Remiamasi ištraukomis iš „Interpret Europe“ (2017 m.) paskelbto straipsnio „Engaging citizens with Europe’s cultural heritage: How to make best use of the interpretive approach“ („Piliečių sudominimas Europos kultūros paveldu: kaip geriausiai panaudoti aiškinimo metodą“), Witzenhausen: „Interpret Europe“1

Atrodo, jpg paveldo aiškinimas kaip neformalusis mokymosi metodas, puikiai tinka „eTwinning“ projektams. Paveldo aiškinimas patyrimus paverčia įkvėpimo ir kūrybiškumu šaltiniais, skatina mokinių smalsumą, apima pasakojimus, kurie jiems gali būti įdomūs, ir skatina juos apmąstyti.

Palyginti su kitais mokymosi metodais, svarbiausias paveldo aiškinimo bruožas yra tas, kad jis aktyviai skatina dalyvius savarankiškai aiškinti savo patyrimus ir ieškoti su faktais susijusio jiems prasmingo konteksto. Šiuo metodu siekiama užtikrinti: • galimybę tiesiogiai susipažinti su pirminiais paveldo objektais (patyriminis mokymasis); • aktyvų bendradarbiavimą ir keitimąsi mintimis su kitais dalyviais, skatinant asmeninius

samprotavimus; • įsipareigojimą rūpintis paveldu (kuris taip pat yra asmeninio mokymosi šaltinis).

1. Kultūros paveldas ir švietimas

1. http://www.interpret-europe.net/fileadmin/Documents/publications/ie_engaging_citizens_with_europes_cultural_heritage_co.pdf

http://www.interpret-europe.net/fileadmin/Documents/publications/ie_engaging_citizens_with_europes_cultural_heritage_co.pdf

http://www.interpret-europe.net/fileadmin/Documents/publications/ie_engaging_citizens_with_europes_cultural_heritage_co.pdf


Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra

Mažų vaikų mąstymas ir jausmai tiesiogiai reaguoja į tai, ką jie patiria savo artimiausioje aplinkoje. Tačiau paveldo aiškinimas taip pat apima galimybes pažinti praeitį, kuri neap-siriboja asmenine patirtimi, todėl reikia atsižvelgti vaiko gebėjimą suvokti laiką. Pradžioje vaikas laiką suvokia siedamas jį su reguliariai vykstančiais įvykiais, pavyzdžiui, kiekviena savaite (šeštadieniais nereikia eiti į darželį) arba kiekvienais metais (gimtadieniu, Kalėdomis). Nors jaunesni vaikai mėgsta pasikartojimus ir nuspėjamumą, penkerių ir šešerių metų amžiaus mažyliai dažniausiai mielai mokosi naujų dalykų, susijusių ne tik su jų aplinka, ir klausosi pasakojimų apie kitų žmonių gyvenimus bei talentus. Tokio amžiaus vaikai pradeda suprasti, ką reiškia matuoti ir lyginti, taip pat pradeda suvokti praeitį ir ateitį. Tai yra būtina bet kokio paveldo aiškinimo išankstinė sąlyga, nes nagrinėjama praeities svarba.

Galimybė lyginti skatina vaiko smalsumą: „Parodykite man kažką, ko anksčiau niekada nemačiau!“ Gebėjimas lyginti būtinas tam, kad vaikas galėtų suprasti, ką nuveikė kiti žmonės ar būtybės. Tada vaikai gali suvokti aiškinančių istorijų apie praeities įvykius ar žmones prasmę ir susieti kultūros paveldą su savo gyvenimo patirtimi. Taip ugdoma atjauta.

Pradinis ugdymas

Pradėję lankyti mokyklą vaikai susipažįsta su asmenimis, kilusiais iš kitokios socialinės ir kultūrinės aplinkos, ir gali įgyti naujos patirties naujoje socialinėje aplinkoje.

Taigi mokykloms kultūros paveldo aiškinimas gali būti vertingas mokymo metodas, papildantis oficialųjį ugdymą. Mokymas klasėje dažniausiai grindžiamas tekstais ir medijos medžiaga, o daugiausia dėmesio skiriama bendrosioms žinioms, įgūdžiams ir požiūriui, kurie atitinkamoje šalyje laikomi svarbiais. Reikšmingi istoriniai įvykiai iliustruo-jami pasirinkus būdingus idealizuotus pavyzdžius.

Kita vertus, paveldo aiškinimas susijęs su tiesiogine patirtimi tikrose paveldo vietose. Tai konkretus vietinis paveldas, kuris yra vaiko gyvenamosios aplinkos dalies. Toks metodas stiprina realybės pojūtį: „Tai nutiko čia.“ Be to, vietinis paveldas retai kada visiškai atitinka idealizuotas bendrąsias sąvokas ir idėjas. Konkrečius daiktus ir atskirus žmones galima apibūdinti pasitelkus daugelį atspalvių bei spalvų ir neapsiribojant idealizuotu kategori-zavimu. Kultūros paveldo objektą galima aplankyti daug kartų ir aiškinti iš skirtingų pers-pektyvių.

11

Norint prasmingai sudominti pradinių klasių mokinius kultūros paveldu, galima būtų atsižvelgti į šiuos dalykus:

• Kultūros paveldas turėtų būti perteikiamas aiškinamaisiais pasakojimais, kurie susieja praeitį su ribota vaikų patirtimi ir skatina atjautą.

• Aiškinimas turėtų sustiprinti tikrovės pojūtį, panaudojant tiesioginį tikrų reiškinių patyrimą, susietą su įprastine gimtojo miesto ir jo apylinkių aplinka.

• Reikėtų pasirinkti tokį kontekstą ir praeities istorijas, kurios padėtų vaikams nukreipti žvilgsnį nuo savęs ir paskatintų atvirumą vertybių pokyčiams.

• Aiškinant paveldą, turėtų būti remiamasi smalsumu – žadinti vaiko susižavėjimą ir palaikyti tikrą susidomėjimą pasaulio turtingumu ir įvairove.

Vidurinis ugdymas, profesinis mokymas

Šis ugdymo etapas labiausiai atitinka intensyviausią gilesnės prasmės paieškos laikotarpį. Paaugliai linkę abejoti papročiais, tradicijomis, įpročiais, įsitikinimais ir požiūriu, kurie jiems buvo perduoti vaikystėje – jie ieško savo vietos pasaulyje ir savo tapatybės. Be to, tai laikotarpis, kai formuojamos individualios vertybės.

Aiškinamieji pasakojimai apie tikrus įvykius gali atverti naują požiūrį, padedantį paaugliams geriau suprasti įvairias idėjas ir kritiškai įvertinti jų įsitikinimų bei vertybių darną. Tai taip pat gali padėti geriau suprasti, kuo jaunuoliai sąmoningai nenori tapti. Kita vertus, toks pažinimas gali paskatinti ką nors, kuo paaugliai nors šiek tiek žavisi, tapti įkvėpimu ar net pavyzdžiu. Tokiu metu, kai jaunuoliai ieško vietos pasaulyje ir tarp kitų žmonių, prasmingas kultūros paveldas gali padėti jiems pertvarkyti savo vertybių sistemą ir naujai apibrėžti savo tapatybę.

Per šį įprastą emancipacijos procesą paveldo aiškinimas Europos visuomenei atveria daug neišnaudotų galimybių išplėsti savo asmenybės ribas. Jeigu aiškinti paveldą jaunuoliams padeda kvalifikuoti specialistai, tai gali labai paskatinti diskusijas ir apmąstymus bei padaryti jaunąją kartą ne tokią pažeidžiamą populizmo ir religinio fundamentalizmo2.

1. Kultūros paveldas ir švietimas

2. Pavyzdys: pagal programą „Erasmus+“ vykdomas projektas HIMIS (Paveldo aiškinimas gerinant migrantų integraciją mokyklose): http://himisproject.eu/en/home-page/

http://himisproject.eu/en/home-page/


Ω βγ

Norint prasmingai sudominti jaunuolius kultūros paveldu, galima atsižvelgti į šiuos dalykus:

• kultūros paveldas turėtų būti perteikiamas tokiais aiškinamaisiais pasakojimais, kurie konkretų paveldą sujungia su įsitikinimais ir vertybėmis, prasmingais jauniems žmonėms;

• turi būti pasirinktas toks kontekstas ir istorijos, kurios plėstų asmenybės ribas ir atvirumą vertybių pokyčiams – tik taip tapatybė gali išlikti lanksti net suaugus.

• Aiškinimas turėtų apimti keletą požiūrių, atveriančių tai, ką konkretus paveldas reiškia įvairiems istoriniams veikėjams (pavyzdžiui, kilusiems iš skirtingos socialinės ir kultūrinės aplinkos).

• Aiškinimas taip pat turėtų kelti atvirus klausimus, skatinančius bendravimą, diskusijas ir savianalizę, į kuriuos negalima paprastai atsakyti.

• Tokio amžiaus jaunuoliams pritaikytame paveldo aiškinime turėtų būti pagarbiai vertinamas asmens savarankiškumas ir jaunuolio nuomonė (kuri kartais gali būti net provokuojanti).

• Paaugliai gali ginčytis su paveldą aiškinančiu asmeniu, tačiau gerbti jo pagrįstus įsiti-kinimus ir nuoseklų elgesį.

13

Ω βγ

13

„eTwinning“ ir kultūros paveldas

2 skyrius


2.1.„eTwinning“ ir jos ryšiai su kultūros pavelduIrene Pateraki, Centrinės pagalbos tarnybos pedagogikos ir stebėjimo vadovė

Kultūros paveldas turi būti puoselėjamas, ir vaikams apie jį turi būti kalbama nuo ankstyvo amžiaus, tuo pat metu turėtų būti didinamas supratimas, kaip svarbu paveldą išsaugoti. Šia prasme mokyklų užduotis yra mokyti, vertinti ir saugoti unikalų kultūros bei gamtos paveldą, pasitelkiant įvairias mokymo sritis, ypač tokias kūrybines sritis kaip meninis ugdymas (Ivon, Hicela, Kuscevic, Dubravka, 2013, 2, S. 29–50).

Kultūros paveldo mokymo tikslas turėtų būti suteikti kiekvienam vaikui žinių apie jo kultūros paveldą. Be to, toks mokymas turėtų supažindinti jaunus žmones su darnaus vystymosi klausimais

ir padėti jiems tapti atviresniais kitų asmenų paveldui. Rekomenduojama stiprinti bendros Europos tapatybės suvokimą, o kultūros paveldo mokymą įtraukti į mokyklų mokymo programas (Jakoba Sraml Gonzalez, 2012).

Programa „eTwinning“ suteikia mokiniams galimybę susipažinti su skirtingomis kultūromis ir atsiverti kitokiam paveldui dalyvaujant įvairiuose projektuose. Net jei projektas nėra tiesiogiai susijęs su kultūros paveldo tema, mokiniai tam tikras kitokias kultūrines ypatybes gali suprasti bendraudami ir bendradarbiaudami su savo bendraamžiais.

Nuo „eTwinning“ pradžios 2005 m. mokytojai įgyvendino daug projektų, padėjusių mokiniams geriau suprasti savo bendraamžių kultūros ypatybes, įsigilinti į Europos paveldą, atrasti panašumus ir skirtumus bei galiausiai kurti bendrus išteklius. Kai kuriems projektams buvo suteikti Europos apdovanojimai, ir jie tapo geros praktikos pavyzdžiais. 2005 m. vykdant projektą „Europe, Education, Ecole – Club de Philosophie“ („Europa, švietimas, mokykla – filosofijos klubas“), vyresniųjų vidurinės mokyklos klasių mokiniai iš Italijos ir Prancūzijos keitėsi informacija apie kultūros, švietimo ir mokyklų vaidmenį ateities Europoje. 2007 m. Airijos ir Maltos pradinių klasių mokiniai keitėsi savo salų mitais ir legendomis, vykdydami projektą „Once upon a blog“ („Kartą buvo tinklaraštis“), o vidurinės mokyklos mokiniai iš Graikijos ir Prancūzijos pagal projektą 24 pas- 24 βήματα studijavo lotynų ir graikų kalbų žodynus bei jų įtaką šiuolaikinėms kalboms. 2012 m. vaikų darželių auklėtiniai iš Graikijos, Prancūzijos, Latvijos, Austrijos ir Portugalijos, vykdydami projektą „Act-in Art“ (Veiksmas mene), susipažino su Pikaso, Klimto, Klee, Monė ir Malevičiaus kūryba, ieškodami, stebėdami ir atpažindami jų kūrinius bei kurdami naujus elementus.

Irene Pateraki

15

Tai tik keli apdovanojimus pelniusių „eTwinning“ projektų pavyzdžiai, kurie skatino mokytojus ir mokinius domėtis bei daugiau sužinoti apie bendrą istoriją ir vertybes, taip pat savo darbu saugoti bei skatinti Europos kultūros paveldą.

Pasak „eTwinning“ ambasadorės Angeliki Kougiourouki,

„kultūros paveldas yra lyg nuolat vaisius brandinantis medis – jam reikia šaknų, įsitvirtinti žemėje, kamieno perduoti gyvybės syvams ir šakų, kurios leidžia pažvelgti į ateitį. Jį sudaro materialūs ir nematerialūs elementai, kuriuos turime išsaugoti, kad suprastume mūsų įvairovę, praturtėtume praeities žiniomis, pasitelkę svarbias vertybes formuotume savo kaip asmenų, bendruo-menių, visuomenės tapatybę, žvelgtume į priekį ir perduotume ateinančioms kartoms. Programa „eTwinning“ čia gali atlikti svarbų vaidmenį – vykdydami projektus mokiniai ir mokytojai gali bendrauti, suprasti ir gerbti įvairovę, taip pat bendradarbiauti siekdami bendro tikslo. Bendraudami, bendradarbiaudami ir mokydamiesi vieni iš kitų jie gali dalytis mintimis, daugiau sužinoti apie vertybes ir įsitikinimus, perimtus iš protėvių, gilinti žinias, grindžiamas savo asmeniniais įgūdžiais ir supratimu, bet formuoti mūsų bendrą ateitį“.

2018 m., Europos kultūros paveldo metais, daugelis mokytojų buvo skatinami pradėti dirbti su „eTwinning“ projektais, apimančiais visus kultūros paveldo aspektus ir susijusiais su įvairiais mokymo dalykais.

„eTwinning“ pasiūlė jiems papildomų išteklių, tokių kaip internetiniai seminarai, mokymosi renginiai bei specialios kampanijos, skirtos pabrėžti Europos kultūros paveldo svarbą ir gerinti jos supratimą.

Tokiuose projektuose dalyvaujantys mokiniai išreiškia savo nuomonę, užduoda klausimus, atsimena tai, ką jau žino, bei įgytą informaciją susieja su kitomis savo žiniomis. Taip pat jie bendradarbiauja su savo bendraamžiais bei supranta, kad gali ir išsaugoti savo kultūrą, ir gerbti savo partnerių kultūrą. Tai iš tiesų kūrybiškas būdas panaudoti praeitį, siekiant pakeisti ateitį.

2. „eTwinning“ ir kultūros paveldas


„eTwinning“ projektai

Pritaikyta Martenitza

16 Mokytis iš praeities – kurti ateitį: Europos kultūros paveldas per „eTwinning“

Visa galva pasinerkite į UNESCO paveldo vietas

Kultūros paveldas naujojoje

žiniasklaidoje

UNESCO – mūsų

paveldo raktas

Mus sujungia muzika

Senovės teatrų aidas

jų tyloje Duona kaip tradicija

Kultūros paveldas:

augalų galia

CLORIS – botanikos terminų žodynas, bendras Europos

kultūros paveldas.

Neįprasti mūsų šalies papročiai,

tradicijos ir tautosakos

veikėjai

„Olimpinės žaidynės – tarptautinė„vertybių

kalba“

„Migracijos praturtinta

kultūra“ (C.E.M)

Šokis mūsų kultūrose

Europos geoparkai


Aplankykime paminklus

drauge

Dalykitės savo kultūros paveldu

peržengdami sienas Antrasis

pasaulinis karas, istorija

ir kultūros paveldas

Nuostabus nuotykis

dviejuose pajūrio miestuose:

Romoje ir Sevilijoje

Virtualusis muziejus –

internetinės durys į tikrąjį

gyvenimą

Kultūros paveldas

mūsų virtuvėje

Cheminis paveldas

Skaitmeninio kultūrospaveldo

kodavimas

BEE BOT – atraskite

žmonių kultūrą

Grožis ir matematika – Europos kultūros

paveldo metai

Liaudies menas –

mūsų vietinis kultūros paveldas

Kultūros paveldas: S.O.S

(išgyvenimo kova)

Pasaulio paveldas

ir pasaulio taurė


2.2 Kultūros paveldas „eTwinning“ projektuose

Kultūros paveldas jau nuo mažų dienų turėtų tapti vaikų gyvenimo dalimi ir padėti jiems suprasti jo išsaugojimo svarbą. Atsižvelgiant į tai, mokytojai turi mokyti vaikus ne tik mėgautis ankstesnių kartų pasiekimais, bet ir mokytis iš praeities bei panaudoti šią patirtį ir žinias ateičiai kurti.

Dauguma „eTwinning“ projektų ir tikslingai, ir atsitiktinai susiję su įvairiais kultūros paveldo aspektais. Pradėdami vykdyti projektą mokiniai pirmiausia prisistato patys ir pristato savo šalį, o vėliau dalijasi su partneriais informacija apie kultūros paveldą. Pagal programą „eTwinning“ vykdoma daugybė su materialiuoju, nematerialiuoju, skaitme-niniu ir gamtos paveldu susijusių projektų. Toliau pateikiami keli „eTwinning“ projektų pavyzdžiai, apimantys skirtingus kultūros paveldo aspektus, kurie galbūt padės ir jums pasiūlyti idėjas, kurias galėsite panaudoti savo mokykloje.

„Daugiau nei žaislai“

Projekto tikslas Liaudiškuose žaisluose slypi įvairūs vertingi materialūs ir nema-terialūs kultūros paveldo elementai iš įvairių bendruomenių, regionų bei šalių. Susipažindami su įvairių rūšių žaislais mokiniai galėjo geriau suprasti ir daugiau sužinoti apie savo tradicinę kultūrą bei kūrybines ir estetines vertybes.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė virtualų muziejų, kuriame buvo ekspo-nuojami jų liaudiškų žaislų priešiniai su garsine informacija lankytojams.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai atliko tyrimus internete, lankėsi vietiniuose ir šalies muziejuose bei žaislų parodose, apklausė savo šeimų ir vietinių bendruomenių narius. Po to jie keitėsi informacija apie su žaislais susijusius mitus, papročius ir prietarus bei mokė,

kaip pasigaminti tokius žaislus. Galiausiai patys mokiniai kūrė savo partnerių liaudiškus žaislus ir keitėsi žaislais, kad mokyklose galėtų surengti parodas.

Šalys: Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Lietuva, Rumunija, Turkija, UkrainaMokinių amžius: 8–15 m. Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/1528 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch1

https://twinspace.etwinning.net/1528


http://bit.ly/etwinningch1

19

„Aprendemos jugando“

Projekto tikslas Padėti mokiniams daugiau sužinoti apie savo kultūrinį, kalbinį, istorinį ir gamtos paveldą, taip pat apie nematerialųjį paveldą – vertybes, kurios vienija mus kaip pasaulio piliečius (taikus sambūvis, laisvė, tolerancija).

Kas buvo padaryta? Norėdami padėti vieni kitiems atrasti savo kultūros paveldą, mokiniai kūrė tekstinius ir vaizdo žaidimus.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai nagrinėjo savo šalies kultūros paveldą ir kūrė edukacinius žaidimus ispanų bei anglų kalbomis. Kiekvienoje žaidimo kortelėje buvo pateikta su kultūros paveldu susijusi vieta, asmuo, data, pateiktas vaizdas ir trys galimi atsakymai

(iš kurių tik vienas yra teisingas). Mokiniai taip pat gavo žaidimus iš savo partnerių ir žaidė juos, kad daugiau sužinotų apie partnerių šalies kultūros paveldą.

Šalys: Italija, IspanijaMokinių amžius: 10–14 m. Projekto nuoroda: https: //twinspace.etwinning.net/26348 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch2

„Wojtekas – kareivis lokys“

Projekto tikslas Tyrinėjant istoriją svarbu, kad mokiniai išmoktų pažvelgti į praeitį iš skirtingų perspektyvų. Tai jie padarė padedami rudojo lokio. Šio lokio skulptūrų galima rasti Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Kas buvo padaryta? Mokiniai drauge kūrė vaizdo įrašą, kuriame pasakojama istorija apie rudąjį lokį Wojteką.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai buvo raginami skaityti knygas apie Antrąjį pasaulinį karą – taip jie

sužinojo apie rudąjį lokį Wojteką, kurį per karą prisijaukino lenkų kareiviai.

Šalys: Lenkija, Jungtinė KaralystėMokinių amžius: 7–12 m. Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/23911 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch4


https://twinspace.etwinning.net/26348/home






„Spalvotos dainos“

Projekto tikslas Asmuo, kuriam meninis ugdymas buvo prieinamas nuo mažų dienų, turi daugiau galimybių lavinti jautrumą ir intelektinius gebėjimus, stiprinti savivertę ir kultūrinę tapatybę, mokosi saugoti ir puoselėti pliuralizmą, pripažinti ir gerbti kitus žmones.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė el. knygą, į kurią sudėjo visą savo veiklą, susijusią su menu, poezija ir muzika.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Šiuo meną su ugdymo procesais susiejusiu projektu buvo siekiama ne tik suteikti vaikams naujas bendravimo priemones ir išraiškos galimybes, bet ir galimybę susipažinti su vietiniais, savo šalių ir Europos menininkais, kurie prisidėjo prie Europos kultūrų ir kalbų įvairovės bei gausos. Jis taip pat stiprino vietinę mokinių tapatybę ir padėjo geriau pažinti kultūros paveldą per vietinių arba

mokyklų partnerių pristatomų menininkų darbus.

Šalys: Graikija, Italija, Lietuva, Ispanija, Jungtinė KaralystėMokinių amžius: 3–11 m. Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/26039 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch3

„Valorisons nos patrimoines“

Projekto tikslas Daugiau sužinoti apie vietinį ir apie Europos kultūros paveldą.

Kas buvo padaryta? Visą surinktą informaciją mokiniai panaudojo skaitme-ninei knygai sukurti.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai sukūrė interaktyvųjį žaidimą („cloze“ viktorinas), padedantį geriau pažinti jų partnerių kultūros paveldą: istorines vietas, virtuvę, architektūrą ir tradicijas.

Šalys: Belgija, Prancūzija, ItalijaMokinių amžius: 12–14 m. Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/23303






21

„CARPE ANTIQUIT@TEM!“

Projekto tikslas Suprasti Graikijos ir Italijos paveldą, nagrinėjant pagrindinius lotynų ir senovės graikų kalbų žodžius bei tai, kiek šių kalbų žodžių perėmė kitos Europos kalbos.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė iš lotynų ir senovės graikų kalbų kilusių žodžių žodyną, rengė etimologines viktorinas ir kūrė vaizdo įrašus apie svarbus Senovės Graikijos ir Romos asmenis.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai ieškojo iš Antikos laikų kilusių dalykų, kurie vis dar naudojami, apraiškų, sužinojo apie kasdienį senovės graikų ir romėnų gyvenimą, tyrė tradicijų kilmę (teatro,

vestuvių, laidotuvių), nagrinėjo tokių žymių žmonių kaip Periklis, Kaliopė, Ciceronas, Cezaris ir Temistoklis biografijas.

Šalys: Graikija, Italija, IspanijaMokinių amžius: 15–16 m.Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/30369 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch6

„Įvairios šventėsskirtingose Europos mokyklose“

Projekto tikslas Padedant sukurtam veikėjui, daugiau sužinoti ir geriau suprasti Europos kultūros paveldą bei gilinti mokinių žinias apie Europos šventes.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė el. knygą apie Maxo nuotykius, į kurią įtraukė tradicinius receptus ir žodynus.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai bendrai parengė knygą apie savo veikėjo Maxo nuotykius, kuris keliavo po visas projekto šalis. Maxo kelionė prasidėjo Ispanijoje – jis dalyvavo vakarėlyje ir gardžiavosi tradiciniais valgiais. Vėliau jis

aplankė Lenkiją, Suomiją, Rumuniją, Airiją, Ukrainą ir vėl grįžo į Ispaniją.

Šalys: Suomija, Airija, Rumunija, Lenkija, Ispanija, UkrainaMokinių amžius: 3–11 m.Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/24439Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch5









„Kai susitinka menas ir virtualybė!“

Projekto tikslas Daugiau sužinoti apie 20 menininkų, išnagrinėti po vieną šių menininkų kūrinį ir pasitelkus „Aurasma“ (papildytosios realybės priemonę) sukurti virtualią parodą.

Kas buvo padaryta? Mokiniai parengė parodą ir pristatė 20 meno kūrinių (daugiausia paveikslų), kurios sukūrė 20 menininkų iš Čekijos, Italijos, Lenkijos ir Prancūzijos. Siekdami šio tikslo, jie naudojo planšetinius kompiuterius su papildytosios realybės funkcija ir internetinį žurnalą.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Dirbdami grupėse mokiniai turėjo pasirinkti savo šalių menininkus ir parengti žaidimo partneriams skirtą viktoriną. Peržiūrėjusi informaciją apie

20 parinktų menininkų, kiekviena grupė turėjo dalyvauti viktorinoje apie partnerių menininką ir parengti apie jį pristatymą. Galiausiai mokiniai turėjo pasirinkti tam tikrą menininko kūrinį ir paruošti pristatymą, pasitelkiant papildytąją realybę.

Šalys: Čekija, Prancūzija, Italija, LenkijaMokinių amžius: 13–16 m.Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/23619 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch7

„Mano sodas, Tavo sodas, mūsų europietiški sodai...ir dar daugiau europietiškų sodų“

Projekto tikslas Gamtos paveldas reiškia biologinės įvairovės elementų visumą, apimančią florą, fauną, ekosistemas ir geologines struktūras. Projekto tikslas buvo suteikti mokiniams galimybę pažinti šią įvairovę pasitelkus interaktyvius, smagius, moksliškai pagrįstus kulinarinius ir meninius mainus.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė el. knygą, kurioje pristatė su savo sodais susijusias užduotis.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Kurdami vaizdo įrašus, pristatymus, minčių žemėlapius ir

viktorinas, mokiniai susipažino su savo šalių gamtos paveldu bei susijusiomis tradicijomis.

Šalys: Danija, Prancūzija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Italija, Lietuva, Tunisas Mokinių amžius: 12–16 m. Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/24216 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch9







23

„Eurocomics“ – pažink Europą skaitydamas komiksus

Projekto tikslas Smagiais ir kūrybiškais būdais padėti mokiniams daugiau sužinoti apie legendas, tradicinį maistą ir istorinius pastatus.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė apverstą elektroninę knygą „Aladdinas ir septynios pasakos“, kurios veikėjas lankosi mokinių miestuose ir atranda materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Atlikdami tyrimus ir dirbdami grupėse mokiniai atrado savo kultūros paveldą ir pieštuku sukurtus neišbaigtus piešinius pavertė pusiau profe-sionaliai sukurta komiksų knyga, kurios veikėjas keliauja po istoriją ir kultūrą.

Šalys: Čekija, Prancūzija, Gruzija, Graikija, Italija, Turkija Mokinių amžius: 14–16 m. Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/23618 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch10

„Kultūros paveldo objektaiEuropos šalyse“

Projekto tikslas Supažindinti mokinius su savo šalies ir kitų šalių kultūros paveldo objektais. Vykdydami projektą mokiniai galėtų apmąstyti, koks turtingas jų šalies paveldas ir kaip svarbu gerbti bei saugoti tiek savo, tiek kitų šalių kultūrą.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė žemėlapį, kuriame pažymėti jų šalių kultūros paveldo objektai, o partnerių paveldą demonstravo ant naudojant „Padlet“ sukurtų sienų.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Dirbdami poromis mokiniai turėjo pasirinkti kultūros paveldo objektų kategoriją (archeologi-nės vietovės, pastatai, tradicijos, bokštai, gamtos paveldas), tada jie ieškojo

informacijos ir ruošė pristatymus kitiems partneriams. Galiausiai pasitelkę „Tricider“ jie balsavo už mėgstamiausius objektus ir keitėsi nuomonėmis.

Šalys: Prancūzija, Graikija, Italija, IspanijaMokinių amžius: 11–13 m. Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/23667 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch8









„Atraskime Europosmatematikos pasaulį“

Projekto tikslas Projekto tikslas buvo padėti mokiniams atrasti ne tik turtingą savo partnerių kultūros paveldą, bet ir susipažinti su savo kultūros paveldu. Tai darydami mokiniai nagrinėjo apčiuopiamą matematikos ir aplinkos ryšį visoje Europoje.

Kas buvo padaryta? Svarbiausias projekto rezultatas buvo tarptautinė viktorina. Kiekvieno seminaro pabaigoje, mokiniams paskelbus vaizdo įrašus „TwinSpace“, jie paruošdavo susijusių klausimų. Mokytojai kai kuriuos šiuos klausimus įtraukė į milžiniškos apimties viktoriną ir pasitelkdami „Kahoot“ surengė Europos masto konkursą.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai padėjo savo partneriams atrasti vietinį paveldą per matematikos seminarus, rengiamus už klasės sienų, t. y. nuvykus prie objektų. Kiekvieną kartą partneriams buvo siunčiami tikri atvirukai, apibūdi-nantys aplankytas vietas ir seminaro temas, kad šie klasėse galėtų parengti

atvirukų stendus. Iš vaizdo įrašų, sukurtų po kiekvienos klasės kelionės, mokiniai parengė tarptautinę viktoriną ir surengė visų šiame kultūros nuotykyje dalyvavusių Europos mokinių konkursą.

Šalys: Belgija, Bulgarija, Čekija, Prancūzija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Vokietija, Graikija, Islandija, Italija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Ispanija, TurkijaMokinių amžius: 13–15 m. Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/21637 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningCH11

„Ar prisimenate šiąprofesiją?“

Projekto tikslas Po pramonės revoliucijos darbo pasaulis visiškai pasikeitė, ir tokių pokyčių aukomis tapo amatai. Šio projekto tikslas buvo išsaugoti atsiminimus apie įvairias tradicines profesijas, nes kultūros paveldas apima ne tik pastatus, knygas, dainas ir meno kūrinius, bet ir žmonių darbą bei tai, ką jie sukuria.



http://bit.ly/etwinningCH11

25

„Susipažinkite su kaimynais /Conoce a tus vecinos“

Projekto tikslas Supažindinti mokinius su trijų šalių kultūros paveldu, daugiausia dėmesio skiriant architektūrai, literatūrai, muzikai, maisto gaminimui ir tradicinėms sporto šakoms. Projektą parengė skirtingos katedros: Kalbų ir literatūros, Klasikinių kalbų, Istorijos, Biologijos, Muzikos, Kūno kultūros ir Anglų kalbos. Buvo siekiama padėti mokiniams suprasti, kad Europos piliečiams į kultūrą svarbu pažvelgti iš skirtingų perspektyvų.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė mitų el. knygą ir surengė fotografijos parodą, kurioje pristatė asmenukes kultūros paveldo objektų fone.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai nagrinėjo tradicinius Europos pasakojimus ir jų variantus, kurie pasiekė mūsų laikus, taip pat lankydamiesi savo regiono kultūros paveldo objektuose darė asmenukes. Jie

taip pat studijavo įvairias dainas, kurių melodijas sukūrė ispanų poetas Federico García Lorca, bei iš savo partnerių sužinojo tradicinių receptų.

Šalys: Suomija, Graikija, IspanijaMokinių amžius: 13–15 m. Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/17214 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch14

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė keletą internetinių žaidimų ir atminties kortelių žaidimą, kurį galima atsisiųsti ir atspausdinti.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai iš kiekvienos projekte dalyvavusios šalies šiek tiek pasigilino į tradicines profesijas ir iš surinktos informacijos sukūrė koliažus, modelius bei žaidimo korteles. Galiausiai jie sudarė daugiatautes komandas ir aptarė informaciją projekto „TwinSpace“ sukurtame forume. Be to, mokiniai drauge

parengė pristatymus, skirtus priminti mums apie beveik pamirštas profesijas. Į tokius pristatymus buvo įtraukti su praktine veikla susiję koliažai, animacija, vaizdo įrašai ir nuotraukos.

Šalys: Vokietija, Graikija, Lenkija, Portugalija, SlovėnijaMokinių amžius: 13–15 m.Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/43292 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch13









„Graikų – griko. Jūsų kalbaskamba panašiai“

Projekto tikslas Mokiniai turėjo nustatyti griko kalbos – mažumos dialekto, kuriuo kalbama Italijos pietuose esančioje vietovėje Grecia Salentina, kilmę ir raidą. Pristatydami projekto partneriams savo papročius ir tradicijas, mokiniai atskleidė kultūrų panašumus ir skirtumus.

Kas buvo padaryta? Svarbiausias projekto rezultatas buvo interaktyvus plakatas, kuriame buvo pateiktos mokinių atlikto tyrimo išvados.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai klausėsi tradicinių Griko dainų tam, kad galėtų sukurti žodžių debesis su raktiniais žodžiais, kuriuos galėjo atpažinti, ir taip

parengti žodyną, kuris padėtų jiems bendrauti. Mokiniai taip pat keitėsi mitais,

legendomis ir pasakomis bei sukūrė internetinę viktoriną, skirtą patikrinti, ko išmoko.

Šalys: Graikija, ItalijaMokinių amžius: 13–15 m. Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/25161 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch12

„Twinlaiškiai: kritiniaižvilgsniai į pasaulį!“

Projekto tikslas Padėti mokiniams nukreipti akis nuo savo kultūrinės tapatybės ir pažvelgti į aplink juos esančią visuomenę, kritiškai vertinant Monteskjė „Persų laiškus“ ir statant tiltus tarp Europos praeities bei dabarties.

Kas buvo padaryta? Mokiniai rašė epistolinį romaną, imituodami originalų kūrinį. Jį sudarė 161 laiškas, parašytas mokinių iš dešimtiems mokyklų, taip pat piešiniai, dialogas, pasakojimai, komiksai ir vaizdo įrašai.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai perskaitė „Persų laiškus“ ir jų įkvėpti atliko kūrybinio rašymo užduotį.

Šalys: Belgija, Prancūzija, Graikija, Italija, Rumunija, Ispanija, TunisasMokinių amžius: 12–18 m. Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/24460/ Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch16




https://twinspace.etwinning.net/24460/



27

„Gamtiniai parkai = tarptautinisturtas“

Projekto tikslas Projektu buvo siekiama atskleisti nacionalinių parkų grožį ir turtingumą, tyrinėjant jų fauną ir florą bei biologinę įvairovę, geriau informuoti apie gamtos paveldo išsaugojimo svarbą, sukuriant tarptautinį parką.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė svetainę, kurioje pristatė savo tarptautinį parką, taip pat žaidimus, skelbimus ir nuotraukas.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai ištyrė vietinių nacionalinių parkų ypatybes ir buvo suskirstyti į ekspertų komandas. Tada jie sudarė gamtos žodyną, infografiją apie elgesį tarptautiniuose parkuose, įrašė parkų reklamą ir sukūrė unikalią svetainę, kurioje

paskelbė atitinkamą informaciją apie savo tarptautinį parką.

Šalys: Čekija, Lenkija, Slovakija, IspanijaMokinių amžius: 14–15 m.Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/20319 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch15

„Lobio paieška! Atraskite savomiesto kampeliuose slypinčią matematiką ir geometriją!“

Projekto tikslas Šio projekto tikslas buvo suprasti, kad matematika, istorija, gamtos mokslai ir geometrija gali slypėti pastatuose ir erdvėse, sudarančiuose kiekvieno miesto ir miestelio kultūros paveldą. Pasitelkdami geometrinę analizę, mokiniai stengėsi geriau suprasti miesto erdves keičiantį menininkų meistriškumą.

Kas buvo padaryta? Mokiniai naudojosi „Geogebra“ ir dalyvavo viktorinose. Galiausiai visose mokyklose projekto partnerėse vienu metu buvo organizuota lobio paieška, susijusi su aptartomis temomis.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai nagrinėjo įvairių paminklų geometrines formas ir susipažino su pagrindiniais geometrinių konstrukcijų principais.

Šalys: Kipras, Graikija, Italija, PortugalijaMokinių amžius: 15–17 m.Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/26008








„Vienas traukinys Europai“

Projekto tikslas Turtinga Europos istorija atsispindi katedrose, paminkluose ir papročiuose. Atlikdami įvairiais užduotis, mokiniai turėjo galimybę susipažinti su kultūros paveldu ir suprato, kad jų tapatybę suformavo unikali įvairovė ir turtinga kultūra. Buvo pristatytos ir įvertintos tiek UNESCO pasaulio paveldo vietos, tiek vietiniai paveldo objektai.

Kas buvo padaryta? Projekto rezultatas buvo smagi, informatyvi ir darni kelionė, kurios įspūdžiais keliautojai dalijosi „Prezi“ pristatyme.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai po Europą keliavo traukiniu. Keliaudami jie aplankė daugelį miestų ir rinko informaciją apie įvairias UNESCO pasaulio paveldo vietas. Mokiniai kūrė viktorinas, nagrinėjo UNESCO pasaulio paveldo vietų kriterijus ir siūlė, kokius vietinius objektus reikėtų įtraukti į šį sąrašą.

Šalys: Bulgarija, Prancūzija, Vokietija,Italija, Lenkija, SlovakijaMokinių amžius: 14–18 m.Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/44227Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch17

„Ar pažįsti mano miestą?“

Projekto tikslas Skatinti mokinius aktyviai ir atsakingai dalyvauti saugant ir puoselėjant vietinį, nacionalinį ir Europos kultūros paveldą. Stiprinti ryšį tarp mokyklos ir bendruomenės, kad mokiniai geriau suprastų su archeologinėmis ir istorinėmis vietovėmis susijusias tradicijas bei vertybes.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė turistinius maršrutus, el. knygas ir vaizdo įrašus, skirtus propaguoti jų regiono kultūrinį

turtingumą. Mokykla iš Italijos įsijungė į UNESCO asocijuotų mokyklų tinklą.




29

„Visata sudaryta iš trumpųpasakojimų“

Projekto tikslas Vadovaudamiesi mintimis, išsakytomis per ekspertų aptarimą, pavadintą „Skaitmeninių pasakojimų taikymas mokymui ir mokymuisi paremti“, kurį organizavo „Creative Classroom Group“ ir vedė Bernardas Robinas, mokytojai mokiniams pristatė projektą, kurio pagrindinis tikslas buvo aptarti būdus, padedančius tapti atsakingais skaitmeni-niais piliečiais, suprantančiais skirtingas kultūrines tapatybes.

Kas buvo padaryta? Pasakojimai buvo susiję su šalių įdomybėmis ir konkrečiais asmenimis iš kiekvienos šalies partnerės, kurie išsiskyrė kokioje nors kultūros paveldo srityje.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Vidurinės mokyklos mokiniai sukūrė multimedijos pristatymą – skaitmeninį pasakojimą, kuriame istorijos buvo pasakojamos kompiuterinėmis priemonėmis. Tokios istorijos apėmė skaitmeninių vaizdų, teksto, įrašyto garsinio pasakojimo, vaizdo ir (arba) muzikos įrašų derinį. Minėtos istorijos buvo įtikinamos ir prasmingos, taip pat svarbios kiekvienos šalies kultūros paveldui.

Po daugelio pokalbių „Skype“, du „avatarai“ savaitei lankydavosi kiekvienoje mokykloje ir miestelyje.

Šalys: Belgija, Kroatija, Čekija, Graikija, Vengrija, Italija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Moldova, Rumunija, Ispanija, Švedija, TurkijaMokinių amžius: 15–19 m.Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/21062 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch20

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai tyrė ir rinko su istorija, kultūra bei kulinarija susijusią informaciją. Jie organizavo edukacines keliones savo regione, sukūrė turistinius maršrutus ir reklamą, pristatančią materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą bei skatinančią kultūrinį turizmą.

Šalys: Albanija, Gruzija, Italija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Ispanija, Turkija, UkrainaMokinių amžius: 15–19 m. Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/25451 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch18








„Mūsų išgelbėtojų istorija“

Projekto tikslas Pradėję tyrinėti savo šalių istorinius didvyrius (Hanibalą Tunise, Viriato Ispanijoje ir Falkoną Italijoje), mokiniai buvo įkvėpti kultūros paveldo ir tapo šių dienų didvyriais, galinčiais pasiūlyti dabartinių problemų sprendimus ir temas, be kita ko, apimančias imigraciją, pabėgėlius, smurtą ir integraciją.

Kas buvo padaryta? Į tarptautines grupes susibūrę mokiniai platformoje „Kahoot“ sukūrė su minėtais trimis didvyriais susijusį projektą „Išgelbėtojų istorija“. Kaip tai buvo įgyvendinta? Į tris tarptautines grupes pasidaliję mokiniai ieškojo informacijos apie savo didvyrius ir ruošė apie juos filmukus, kuriuose jie pasakojo istoriją. Mokiniai parengė kultūrai skirtą „Kahoot“ ir varžėsi tarpusavyje surengę vaizdo konferenciją. Taip pat, kaip šių dienų didvyriai, jie sukūrė el. knygą, kurioje pristatė esamų problemų sprendimus.

Šalys: Italija, Ispanija, TunisasMokinių amžius: 14–19 m. Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/24960 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch19 (reikia susikurti paskyrą)

„Viduramžių Europospaslaptys“

Projekto tikslas Mokiniai atrado ir nagrinėjo įvairius viduramžių aspektus savo šalyje ir partnerių šalyje, norėdami geriau sužinoti, kaip buvo įkurti ir vystėsi miestai bei kaimai, taip pat giliau pasinerti į savo kultūros paveldą.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė įvairius pasakojimus apie skirtingus viduramžių aspektus ir pristatė juos kaip trumpus vaidinimus, animacinius filmukus

arba piešinius. Jų darbo vaisiai buvo sudėti į skaitmeninę knygą.




31

„Tu esi paveikslaspaveikslas“

Projekto tikslas Projektu siekiama padėti mokiniams geriau suprasti meno kūrinius, ypač visos Europos muziejuose saugomus garsiuosius paveikslus. Taip jie turėtų geriau suprasti kultūros paveldo, kaip priemonės susieti praeitį su savo dabartiniu gyvenimu, vertę, vertinti kultūrų įvairovę, atrasti bendrą istoriją ir vertybes bei ugdyti tarpusavio pagarbą ir supratimą.

Kas buvo padaryta? Buvo atkurti, nufo-tografuoti ir į „TwinSpace“ įkelti apie 200 tapybos kūrinių, kurių sukūrimo laikotarpis – nuo renesanso iki moderniojo meno. Nuotraukos, įskaitant bendrą darbą ir plakatus, buvo atspausdintos, ir visose mokyklose partnerėse kartu su pristatymais buvo surengtos parodos.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai buvo raginami pasirinkti garsius tapybos kūrinius ir atkurti juose pavaizduotas scenas: pasirinkti veikėjus, atkurti jų pozas ir veido išraiškas. Taip buvo sukurti statiški gyvieji paveikslai, kurie buvo nufotografuoti,

o nuotraukos įkeltos į „TwinSpace“, kur jas galėjo peržiūrėti visos mokyklos partnerės. Nuotraukos taip pat buvo panaudotos įvairiai bendrai veiklai, kurią mokiniai vykdė internetu, tokiai kaip žaidimai, viktorinos, konkursai, pasikeitimas komentarais ir pristatymais.

Šalys: Graikija, Italija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Ispanija, TurkijaMokinių amžius: 10–19 m. Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/22676

Kaip tai buvo įgyvendinta? Visų pirma mokiniai įgijo pagrindinių žinių apie viduramžius, vykdami į ekskursijas po savo miestus, žiūrėdami vaizdo įrašus apie viduramžius ir skaitydami susijusius tekstus. Po to jie pasisėmė idėjų savo pačių pasakojimams apie įvairius viduramžių aspektus. Abiejų šalių mokiniai bendra-darbiavo kurdami pasakojimus, kuriuos

kartu pristatė vaizdo įrašų, istorijų arba animacinių filmukų forma.

Šalys: Italija, VokietijaMokinių amžius: 11–14 m.Projekto nuoroda: https://twinspace.etwinning.net/49815 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch21







Kultūros paveldas yra tarsi

karališkosios šeimos žiedas,

perduodamas iš rankų į rankas,

iš kartos į kartą. Taigi tai lobis,

kurį privalome ne tik apsaugoti

ir išsaugoti, bet ir perduoti

jaunajai kartai.

Adriana Laze, AlbanijaPrie pasaulio kultūros prisideda kiekvienas žmogus. Štai kodėl taip svarbu pagarbiai vertinti ir saugoti visą kultūros paveldą vykdant šalies įstatymus ir tarptau-tines sutartis. Neteisėta prekyba artefaktais ir kultūros objektais, archeologinių vietovių grobstymas, istorinių pastatų ir paminklų sunai-kinimas šalies kultūros paveldui daro nepataisomą žalą.

Sakine Rüzgar, Turkija

Programa „eTwinning“ grindžiama bendradarbia-vimo projektais ir suteikia galimybę keistis mintimis bei požiūriais tarp skirtingų šalių mokyklų – tai stiprina tarpusavio pagarbą, supratimą ir gilina žinias.

Koks galėtų būti geresnis būdas sužinoti apie vieni kitų kultūros paveldą? Maria Vasilopoulou, Graikija

“

”Mokytojų mintys Turime vertinti mūsų šalies kultūros paveldą, kad suprastume kitus ir galėtume atviromis akimis žvelgti į pasaulį. Irene Confalone, Italija

33

Kultūros paveldas – atminties nešėjas. Jis leidžia jums užmegzti asmeninį ryšį su ankstesnių kartų kasdienio gyvenimo daiktais ir vietomis,

suprasti, ką žmonės galvojo apie save, bendruomenę, kurioje gyveno, ir kaip jie suvokė pasaulį Piotr Krzysztoforski, Lenkija

Mes, kaip piliečiai, priklausome visuomenei, kurios šaknys kyla iš praeities patyrimų ir kuri vysto savo tapatybę dabartyje, kad galėtų vesti į ateitį. Mes, mokytojai, galime sustiprinti savo kultūros paveldą per tokius tarptautinius projektus kaip „eTwinning“ arba „Erasmus +“, kurie padeda mokiniams geriau ir jautriau suvokti milžinišką viso pasaulio vertę.

Fina Vendrell, Ispanija

Manau, kad švietimas gali būti tikrai naudingas skleidžiant ir išsaugant kultūros paveldą, jei tik pasirenkate tinkamas priemones. Tiesą sakant, tai gali būti puikus būdas tiesiogiai bendrauti su jaunais žmonėmis, kuris tampa dar veiksmingesnis, jeigu paveldo temą klausytojams pateikiate įdomiai ir patraukliai. Kalbant apie „eTwinning“ vaidmenį manau, kad iš programa PUIKIAI palengvina visą procesą.

Gabriella Gasperini, Italija


Manau, kad bet kurios šalies kultūros paveldas atskleidžia jos iš praeities kylančias šaknis ir turtingą istoriją, kuri teikia informacijos ateinančioms šios šalies gyventojų kartoms. Jis saugomas ir išlieka žmonių protuose bei širdyse. Kultūros paveldas yra tautų šaknys, kurias puoselėja mylinti tautos žmonių dvasia.

Lina Qashu, Jordanija

Kultūros paveldas man reiškia labai

daug. Tai aplinka, kurioje augame.

Kalbos, įpročiai, maistas, tradicijos,

muzika, šokis, spalvos, paveikslai,

netgi būdas dėvėti drabužius –

kultūros paveldas turėjo įtakos visiems

šiems dalykams. Aš esu prancūzė

iš Martinikos. Tai nedidelė Karibų

jūros sala. Taigi mane suformavo dvi

kultūros, ir tuo labai didžiuojuosi.

Mirella Martins, Saint-Paul-lès-Dax,

Prancūzija


Kultūros paveldas mus formuoja.

Manau, kad labai svarbu skatinti

jaunus žmones rūpintis savo

paveldu. Manau, jog būtų naudinga

susieti tai su dabartiniais mokinių

interesais ir pasitelkti technolo-

gijas, kad kultūros paveldo turinys

taptų prieinamesnis ir įdomesnis.

Šiandienos kartoms reikia greitesnių

atsakymų, ir turime prie to prisitai-

kyti. Priešingu atveju mokiniai rinksis

kitą turinį.Vesna Kostic, Serbija

Kultūros paveldo mokykloje

turėtų būti mokomi jau nedideli

mokiniai, nes tai leidžia jiems

atsiverti kitoms civilizacijoms,

atrasti panašumus ir suvokti

skirtumus kaip tam tikrą

žmonijos turtingumą ir įvairovę.

Priimti save ir kitus iš tiesų ir yra

integracija.

Olfa Ben Hassine, Tunisas

Kultūros paveldas yra pasaulinis ir priklauso visiems. Svetlana Borsch, Ukraina

Tai mūsų DNR... Europiečiai yra

kultūrų mišinys, ir tai gerai, nes mūsų

paveldas unikalus. Mes esame tokie,

kokie esame, todėl, kad praeitis mus

praturtino, o dabartis nuolat mus keičia.

Istorija juda į ateitį, kuri tikrai atneš

naujų pokyčių Europai. Tačiau mūsų

paveldas taip pat yra čia, todėl taip

svarbu išsaugoti žmonių atmintį, jų

vertybes, pasiekimus ir net klaidas. Be

to, būsimos kartos neturėtų prasmės.

Delfina Casalderrey, Portugalija

35

“

”Mokinių mintys

Paveldas yra tai, ką mums

paliko praeitis. Paveldas – tai

viskas, ką žmogus sugebėjo

išsaugoti. Taigi mūsų seminaras

LE PIETRE PARLANO padeda

mums atrasti, pažinti, mylėti ir

vertinti tai, kas liko iš praeities.

Martina, Gaia, Alberto, 8 metų, Italija

Kultūros paveldas – tai dalykai, kurie svarbūs kiekvienai šaliai ir vaidina svarbų vaidmenį vietiniams žmonėms. Tai gali būti ir istorinis pastatas, ir naci-onalinis patiekalas. Apie kultūros paveldą sužinome iš tėvų, aplinkos arba mokytojų.Gohar, 16 metų, Armėnija

Kultūros paveldas – tai meno,

amatų, įpročių, tradicijų, tokių

vietų kaip muziejai, archeolo-

ginės vietovės, seni pastatai ir

pan. visuma, kuri kalba mums

apie žmones. Man patinka

lankytis tokiose vietose, nes

įdomu sužinoti, kaip žmonės

gyveno skirtingose pasaulio

vietovėse. Mokykloje man

patinka prisidėti prie projektų ir

dalyvauti pamokose šia tema.

Mėgstu istoriją ir geografiją.

Raul, 10 metų, Rumunija



Manau, kad tikrai svarbu rūpintis

kultūros paveldu, nes tai puikus

žinių šaltinis ir galimybė pasisemti

informacijos apie įvairias kultūras

ne tik iš knygų. Geriausias būdas

daugiau sužinoti apie kultūros

paveldą – pamatyti jį savo

akimis. Taip pat galite kalbėtis su

vyresniais žmonėmis, dalyvauti

tarptautinių mainų programose,

keliauti, kalbėti su užsieniečiais

arba naršyti internete.

Aleksandra, 17 metų, Lenkija

Kultūros paveldas – tai tradicijų, paminklų, kultūros rinkinys, taip pat tai, ką reikia ginti ir vertinti. Mes galime jį pažinti keliaudami, dirbdami užsienyje, klausydami ar ieškodami informacijos apie kitas kultūras ir lankydami paminklus. Michela, 16 metų, Italija

Man patinka lankytis muziejuose, nes jaučiuosi lyg keliaučiau laiku į praeitį ir gyvenčiau kitokį gyvenimą. Elena, 12 metų, Italija

3737

Kultūros paveldo mokymas mokykloje

3 skyrius


3.1. Kultūros paveldo mokymas skaitmeninėmis priemonėmis XXI a. klasėseMilena Popova, pakartotinio naudojimo paslaugų vadovė, „Europeana“

Ištisus 2018 metus Europos kultūros paveldo metų renginiai padėjo atkreipti dėmesį į Europos kultūros paveldo turtus, kurie yra kasdienio žmonių gyvenimo dalis. Tiesiog neįmanoma iki galo išnaudoti paveldo teikiamų galimybių mokymui ir mokymuisi. Mokytojai gali padėti mokiniams susipažinti su kultūros paveldu organizuodami išvykas į objektus, muziejus ar spektaklius. Be to, dabar į klases jie gali atsinešti suskaitme-nintus kultūros duomenis ir pasirūpinti, kad mokymasis taptų dar intuityvesnis, kūrybiškesnis ir įdomesnis.

„Europeana“ – tai suskaitmeninto kultūros paveldo platforma ir virtualusis Europos kultūros paveldo metų veidas. „Europeana“ gali padėti mokytojams diegti naujovišką praktiką, siūlyti mokiniams įdomią patirtį ir ugdyti jų skaitmeninius ir kultūrinius įgūdžius. Šioje interneto svetainėje galima nemokamai susipažinti su daugiau negu 50 mln. suskaitmenintų objektų, saugomų visos Europos muziejuose, archyvuose, bibliotekose ir galerijose. Joje sukaupta daugybė turinio iš 43 šalių, kuris pateiktas 23 skir-tingomis kalbomis. Temos ir medijos priemonės labai įvairios: meno kūriniai, nuotraukos, drabužių dizainas, trimačiai vaizdai, žemėlapiai, laikraščiai ir pan. Šie skaitmeniniai įrašai siūlo daugybę galimybių patirti kultūros paveldo reiškinius ir aiškinti paveldą mokantis (tai aprašyta šios knygelės 1.2 poskyryje). Be to, daugiau negu 20 mln. kolekcijos elementų suteikta atviroji licencija, tai reiškia, kad juos lengvai ir nemokamai galima integruoti į mokomąsias programėles, žaidimus, platformas ir internetines paslaugas.

Mokytojai ir mokiniai gausius „Europeana“ turinio išteklius gali panaudoti veiklai klasėje pagal „eTwinning“ programą. Kolekcijose jie gali atlikti paiešką pagal spalvą, žmones, laikotarpį ir temas, taip pat nagrinėti rekomenduojamus išteklius, pradedant interneti-nėmis parodomis bei galerijomis ir baigiant teminėmis Pirmojo pasaulinio karo, meno, muzikos, mados, nuotraukų ir pan. kolekcijomis. „Europeana“ naujokams gali būti verta perskaityti patarimus apie paiešką, informaciją apie kūrėjus bei daugiau sužinoti apie autorių teises patogiame „Europeana“ naudojimo ugdymui vadove, kuris pateikiamas penkiomis kalbomis (anglų, prancūzų, ispanų, portugalų ir italų).

Gausios ir įvairios „Europeana“ kolekcijos padeda pedagogams praturtinti bet kokio mokymo dalyko pamokas. Pavyzdžiui, Pirmojo pasaulinio karo kolekcijoje pateikiami

Milena Popova

39

laiškai ir nuotraukos gali būti naudinga pagalbinė medžiaga istorijos pamokai, o asmeniniai pasakojimai iš kolekcijos „Migracija“ gali įkvėpti surengti esė konkursą mokantis kalbų.

Be to, mokytojai, pasinaudodami daugybe „Europeana“ siūlomų interaktyvių priemonių ir skaitmeninių mokymosi išteklių gali animuoti klases ir padėti mokiniams ugdyti skai-tmeninius bei kultūrinius gebėjimus. Darbas ir skaitmeniniais kultūros duomenimis ir priemonėmis pagerins jų skaitmeninį raštingumą, bendradarbiavimo ir kritinio mąstymo įgūdžius; o susipažinimas su kultūros paveldu padės geriau vertinti mūsų kultūros vertybes, stiprins priklausomybės jausmą, skatins smalsumą ir toleranciją gyvenant globaliame ir tarpusavyje susijusiame pasaulyje. Toliau rasite kelis „Europeana“ platformoje pateikiamų skaitmeninių mokymosi išteklių ir priemonių pavyzdžius, kuriuos galima panaudoti ir „eTwinning“ projektams.

1. Programėlė „Art Faces“Žymos: pradinis ugdymas, meninis ugdymas

Skaitmeninis žaidimas pradinių klasių mokiniams, kurį žaisdami jie susipažįsta su pasi-rinktais vaizduojamojo meno kūriniais iš „Europeana“ kolekcijų. Kiekvienas paveikslas siejamas su skirtinga mokymosi užduotimi, o baigiamoji viktorina padeda sudaryti portretų chronologiją ir atskleisti jų ypatumus.

Nuoroda: http://bit.ly/etwinningCHa

2. „Pirmasis pasaulinis karas: požiūrių mūšis“ – kelių lietimų elektroninė knyga ir internetiniai kursaiŽymos: vidurinis ugdymas, istorija, Pirmasis pasaulinis karas

Šioje interaktyvioje knygoje nagrinėjamos keturios hipotezės apie Pirmojo pasaulinio karo pradžią. Ji sudaryta naudojantis medžiaga iš „Europeana“ 1914-1918 metų kolekcijos. „iTunes“ U kursuose pateikiama interaktyvi papildoma medžiaga pamokoms, kurios pagrindą sudaro kelių lietimų knyga, padedanti mokiniams įvertinti šaltinius ir patiems susidaryti nuomonę apie tai, kas 1914 m. sukėlė šį karą. Abu ištekliai yra nemokami ir dvikalbiai (parengti anglų ir olandų kalbomis).

Kelių lietimų knygos nuoroda: http://bit.ly/etwinningCHb Kursų nuoroda: http://bit.ly/etwinningCHc

3. Kultūros paveldo mokymas mokykloje

http://bit.ly/etwinningCHa

http://bit.ly/etwinningCHb

http://bit.ly/etwinningCHc


3. El. knyga „Gyvūnai Didžiajame kare“Žymos: vidurinis ugdymas, istorija, Pirmasis pasaulinis karas

Ši nemokama dvikalbė (parengta italų ir anglų kalbomis) el. knyga skirta vidurinių mokyklų mokytojams ir mokiniams. Joje į Pirmąjį pasaulinį karą žvelgiama kare dalyvavusių gyvūnų akimis. Rengiant knygą buvo naudojamasi „Europeana“ 1914–1918 m. temine kolekcija.

Nuoroda: http://bit.ly/etwinningCHd

4. „Historiana“Žymos: vidurinis ugdymas, istorija, gamtos ir tikslieji mokslai

„Historiana“ siūlo papildomų europinių išteklių istorijos mokytojams ir mokiniams, įskaitant naujoviškas skaitmenines priemones, turinio šaltinius ir el. mokymosi užduotis, susijusias su „Europeana“ turiniu. Mokiniai gali nagrinėti rekomenduojamas mažąsias kolekcijas apie istorines asmenybes (pradedant Žana d‘Ark ir baigiant Karaliene Viktorija bei Stalinu) arba internetines mokymosi užduotis apie Pirmąjį pasaulinį karą, pramoninę revoliuciją, Britanijos sufražisčių judėjimą ir pan.

Nuorodos: http://bit.ly/etwinningCHk http://bit.ly/etwinningCHi

5. „Transcribathon“Žymos: vidurinis ugdymas, bendradarbiavimo priemonė, įvairios temos

„Transcribathon“ – tai internetinė mokymosi priemonė, skirta transkribuoti „Europeana“ Pirmojo pasaulinio karo kolekcijai priklausančius istorinius dokumentus. Ji leidžia mokiniams lavinti gebėjimus naudotis skaitmeninėmis medijos priemonėmis – mokytis kurti skaitmeninius įrašus ir pridėti metaduomenis (pavyzdžiui, vietą). Mokiniai taip pat gali įgyti vertingų komandinio darbo įgūdžių dirbdami grupėse ir varžydamiesi su kitomis komandomis ar mokyklomis. Mokytojai gali naudotis mokymo priemonėmis septyniomis skirtingomis kalbomis ir pritaikyti dokumentus įvairiems tikslams (pradedant istorijos ir baigiant pilietiškumo pamokomis).

Nuoroda: http://bit.ly/etwinningCHg

http://bit.ly/etwinningCHd

http://bit.ly/etwinningCHk

http://bit.ly/etwinningCHi

http://bit.ly/etwinningCHg

41

3.2 Dvidešimt idėjų ir užduočių, kaip pristatyti kultūros paveldą jūsų klasėje

„Nenoriu, kad mano namai būtų iš visų pusių aptverti mūro siena, o langai – užkrauti. Norėčiau, kad po namus galėtų kuo laisviau sklisti visų šalių kultūrų dvelksmas. Tačiau nenoriu, kad pūstų palei mano kojas.“

Mahatma Gandis

Suprasdami pasaulio kultūros paveldą, galime geriau pažinti savo pačių šaknis ir savo kultūrinę bei socialinę tapatybę. Dalyvaudami programoje „eTwinning“, mokytojai ir mokiniai turi galimybę į Europos kultūros paveldą žvelgti kaip į turtingą ir įvairią kultūrinės raiškos mozaiką. Mokiniai per „eTwinning“ gali daugiau sužinoti apie savo protėvių įsiti-kinimus, vertybes ir žinias, taip pat apie civilizacijas, kurios juos suformavo, ir susiliesti su paveldu bendradarbiaudami su bendraamžiais iš kitų šalių, keisdamiesi nuomonėmis, diskutuodami, mokydami ir pristatydami Europos kultūros paveldą. „eTwinning“ gali atlikti svarbų vaidmenį – per tarptautinį bendradarbiavimą išsaugoti milžinišką pasaulio kultūrinę įvairovę. Kultūros paveldas yra plati tema ir su juo susijusi veikla dažnai įtraukiama į „eTwinning“ projektus. Toliau rasite dvidešimt praktinės veiklos pavyzdžių, šeši iš kurių paimti iš „eTwinning“ projektų – juos galėsite panaudoti savo klasėje su kultūros paveldu supažindindami visų amžiaus grupių mokinius. Tai tik keletas idėjų, kurios gali padėti jums įkvėpti mokinius domėtis kultūros paveldu ir rengti naujoviškus projektus.

1. Atraskime mūsų materialųjį kultūros paveldą

Mokinių amžius: 5–9 m.Su mokiniais aptarkite, kas yra materialusis kultūros paveldas, ir pateikite kilnojamojo kultūros paveldo pavyzdžių (paveikslai, skulptūros, monetos, rankraščiai) bei nekilnojamojo kultūros paveldo pavyzdžių (paminklai, jūsų šalies archeologinės vietovės). Paprašykite mokinių pasirinkti vieną objektą ir nupiešti jį popieriuje arba naudojant internetinę priemonę, pavyzdžiui, „Collorilo“ (http://colorillo.com/). Iš visų partnerių piešinių sukurkite koliažą ir papuoškite klasę.

Mokinių amžius: 10–18 m.Su mokiniais aptarkite, kas yra kultūros paveldas, daugiausia dėmesio skirdami mate-rialiajam paveldui. Nustatykite kilnojamojo kultūros paveldo (paveikslai, skulptūros, monetos, rankraščiai) ir nekilnojamojo kultūros paveldo skirtumus. Paprašykite mokinių internete paieškoti savo regiono arba šalies kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir į „Padlet“ (https://padlet.com) arba į projekto „TwinSpace“ įkelti nuotraukas bei 2–3 informacijos eilutes.


http://colorillo.com/

https://padlet.com


2. Apsilankymas paveldo objekte arba muziejuje

Mokinių amžius: 5–11 m.Prieš lankydamiesi, paaiškinkite mokiniams, ką jie pamatys, ir parodykite keletą nuotraukų. Paprašykite sugalvoti klausimus, kuriuos jie norėtų užduoti gidui, ir užrašykite juos popieriuje.

Apsilankymo metu paprašykite, kad vaikai nurodytų labiausiai patikusią objekto dalį arba ypatybę. Paprašykite jų užsimerkti ir apibūdinti, ką girdi ir užuodžia, bei pasižymėti pastabas. Nepamirškite užduoti paruoštų klausimų gidui.

Po apsilankymo pasikalbėkite su mokiniais ir paprašykite pasidalyti įspūdžiais. Nusiųskite piešinius savo partneriams ir paprašykite paieškoti informacijos apie objektą, daugiau apie jį sužinoti ir pristatyti naudojant jūsų piešinius. Norėdami pridėti įrašytus komentarus, galite naudoti „Voicethread“ (https://voicethread.com/).

Mokinių amžius: 12–18 m.Prieš lankydamiesi paraginkite prie pasiruošimo darbų prisidėti kolegas.

• Istorijos mokytojas galėtų pateikti informacijos apie objektą amžiams bėgant.• Geografijos mokytojas galėtų atkreipti dėmesį į objekto vietovę.• Kalbų mokytojas galėtų pateikti su objektu susijusių tekstų.• Matematikos mokytojas galėtų paprašyti mokinių apskaičiuoti objekto matmenis ir kaip

jis buvo pastatytas. • Gamtos mokslų mokytojas mokiniams gali papasakoti apie galimas grėsmes, kylančias

objektui dėl taršos, turizmo, aplaidumo ir pan.

Paruoškite mokinius aptardami, ką jie gali nuveikti ir pamatyti apsilankymo metu, suskirs-tykite juos į grupes pagal interesus. Viena grupė gali nupiešti objektą, kita – nufotografuoti, trečia – apklausti gidą ir objekte dirbančius žmones, o ketvirta – įrašyti apsilankymo dalis.

Grįžę į klasę paklauskite mokinių, ką jie pamatė ir sužinojo, ir nuspręskite, kaip panaudoti apsilankymo metu surinktą medžiagą, daugiausia dėmesio skirdami tam, kaip įdomiai pristatyti ją savo „eTwinning“ partneriams. Mokiniai, naudodamiesi visa medžiaga, gali sukurti vaizdo įrašą ir įkelti jį į „TwinSpace“. Tada jie gali pakviesti savo partnerius peržiūrėti įrašą ir sukurti viktoriną su klausimais apie objektą.

Taip pat mokiniai su partneriais gali organizuoti nuotraukų konkursą, lankantis objektuose padarytas nuotraukas įkeldami į „Dotstorming“ (https://dotstorming.com/) ir balsavimu išrinkdami labiausiai patikusią. Iš geriausių nuotraukų galima surengti parodą ir pakviesti į ją mokyklos bendruomenę, tėvus ir regiono atstovus.

https://voicethread.com

https://dotstorming.com

43

3. Nacionalinio paveldo komiteto diskusija

Mokinių amžius: 15–18 m.Kiekvienais metais Pasaulio paveldo konvenciją pasirašiusios šalys turi teikti pasiūlymus, kokius jų teritorijoje esančius objektus reikėtų įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, siekiant apsaugoti gamtos ir kultūros paveldą (http://whc.unesco.org/en/globalstrategy/).

Papasakokite mokiniams apie šią konvenciją ir peržiūrėkite objektų sąrašą. Žaisdami vaidmenų žaidimą turite išsirinkti vieną pirmininką, du pirmininko pavaduotojus ir vieną žurnalistą. Šie mokiniai atstovaus komitetui, sprendžiančiam, kokius pasiūlytus objektus reikėtų įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą.

Kitus mokinius suskirstykite į šalies arba tarptautines grupes ir paprašykite jų rasti nacionalinę arba Europos paveldo vietą, kuri dar neįtraukta į sąrašą. Po to drauge pristaty-kite vietą ir priežastis, kodėl ją reikėtų įtraukti.

Surenkite „eTwinning Live“ renginį, per kurį visos grupės savo pasirinktas vietas pristatys komitetui. Grupės turi būti pasiruošusius atsakyti, pavyzdžiui, į tokius klausimus:• Ar vieta gerai saugoma?• Kodėl svarbu ją apsaugoti?• Ar parengti vietos išsaugojimo planai?• Ką apie šį pasiūlymą mano vietos gyventojai?• Kokią veiklą galima organizuoti, siekiant geriau informuoti apie vietos svarbą?

Po to komitetas nuspręs, kurią iš pasiūlytų vietų galima įtraukti į paveldo sąrašą, ir paaiškins priežastis.


http://whc.unesco.org/en/globalstrategy/


4. Tvarus turizmas ir paveldas

Amžius: 12–18 m.Kultūros paveldo objektai yra unikalūs ir lengvai pažeidžiami. Taigi turizmo institucijos turi rūpintis tvaria kultūros paveldo objektų plėtra.

Suskirstykite mokinius į dvi grupes.Pirmoji grupė turėtų parengti turizmo į kultūros paveldo objektus privalumų sąrašą.Antroji grupė turėtų surašyti grėsmes, kurias kelia turizmas į kultūros paveldo objektus.

Tada abi grupės turėtų pateikti savo sąrašus ir aptarti, kokių veiksmų reikėtų imtis, siekiant sumažinti turizmo keliamas grėsmes. Abu sąrašus galima paskelbti „Tricider“ (http://www.tricider.com/) – tai paskatins abi grupes bendrauti ir komentuoti viena kitos parengtą turinį.

5. Kultūros paveldas iš senelių lūpų

Amžius: 5–15 m.Seneliai ir vyresnio amžiaus žmonės gali pasidalyti vertinga informacija apie kultūros paveldą. Galite pakviesti juos į klasę ir paprašyti mokinių parengti svečiams klausimus, pavyzdžiui, apie tradicijas, senąsias dainas, šokius, vaikystės istorijas ir apie tai, kaip metams bėgant viskas pasikeitė.

Atsižvelgiant į mokinių amžių, su seneliais galima užsiimti įvairia veikla:• seneliai gali papasakoti istoriją, o mokiniai gali ją dokumentuoti, pridėti savo nuotraukas,

išversti į projekto kalbą ir pasidalyti „TwinSpace“;• seneliai gali atsinešti senų daiktų ir nuotraukų, o mokiniai gali surengti parodą. Parodą

jie gali nufotografuoti ir nuotraukomis pasidalyti su partneriais per tiesioginį „eTwinning“ renginį, taip pat tapti gidais ir pateikti išsamią informaciją apie įvairius objektus;

• seneliai į klasę gali atnešti senų nuotraukų ir daiktų, ir aptarti savo vaikystės tradicijas. Mokiniai gali įkelti tokių daiktų nuotraukas, o partneriai – pasinaudoti jomis ir sukurti naują istoriją;

• seneliai į klasę gali atsinešti senų savo regiono nuotraukų. Mokiniai gali nufotografuoti tas pačias vietas arba rasti panašių nuotraukų ir palyginti praeitį bei dabartį;

• seneliai gali mokyti vaikus tradicinių šokių ir dainų, o mokiniai jų gali mokyti savo partnerius.

https://www.tricider.com/;jsessionid=jedvTYuKihNcPJtmtUIT3Q

45

6. Vaidinimuose atgimstanti istorija

Amžius: 5–18 m.Atsižvelgdami į mokinių amžių, vaidinimus galite pasitelkti tam, kad padėtumėte jiems atrasti savo ir savo partnerių kultūros paveldą.

Paprašykite mokinių pagalvoti apie savo šalies arba savo regiono tradicijas ir jas užrašyti. Jūsų partneriai tą pačią užduotį turėtų duoti savo mokiniams. Tada su mokiniais balsuodami išrinkite du įdomiausius pasiūlymus. Mokiniai turėtų rasti susijusios informa-cijos, pavyzdžiui, nuotraukų arba vaizdo įrašų, ir pasidalyti ja su partneriais. Kiekviena klasė turėtų išsirinkti vieną partnerių pasiūlytą tradiciją ir naudodamasi pateikta informacija paruošti vaidinimą. Mokytojas gali nufilmuoti vaidinimą ir pasidalyti įrašu „TwinSpace“.

Vyresni mokiniai taip pat gali aptarti tradicijas ir nustatyti, ar jose yra bendrų aspektų.

7. Gaminkime maistą ir skleiskime kultūrą

Amžius: 5–12 m.Mokiniai su partneriais dalijasi tradiciniais savo regiono receptais. Jie gali paruošti patiekalą klasėje arba įtraukti savo tėvus ir surengti Nacionalinės virtuvės dieną:• mokiniai savo klasei pristato patiekalus, kuriuos planuoja gaminti;• jie nusprendžia, kada surengs Nacionalinės virtuvės dieną;• tos dienos išvakarėse mokiniai drauge su tėvais gamina patiekalą ir fotografuoja

gaminimo procesą arba daro vaizdo įrašus;• kitą dieną mokiniai su tėvais atsineša patiekalus į mokyklą ir gali paragauti įvairių

skirtingų regionų patiekalų;• visi receptai su nuotraukomis ir vaizdo įrašais bendrinami „TwinSpace“.

Ir (arba) galima surengti Europos kulinarijos dieną:• kiekvienas mokinys išsirenka partnerių klasės mokinio pasiūlytą receptą; • parenkama Europos kulinarijos dienos data;• išvakarėse mokiniai drauge su tėvais gamina pasirinktą patiekalą;• kitą dieną mokiniai su tėvais atsineša patiekalus į mokyklą ir gali paragauti įvairių

skirtingų šalių patiekalų;• jie įrašo savo nuomonę apie skirtingus skonius, ieško panašumų ir skirtumų ir įrašyta

medžiaga dalijasi su partneriais.



8. Jūsų miesto gidai

Amžius: 12–18 m.Mokiniai raginami įdomiai pristatyti savo miestą ir taip pritraukti į jį daugiau turistų. Taip pat jie bendradarbiauja su partneriais ir jiems padeda.

Kiekviena klasė sudaro sąrašą klausimų apie savo partnerių vietovę: archeologines vietoves, kurias vertėtų aplankyti, kultūrines šventes, kuriose galėtų dalyvauti, tradicinius patiekalus, kurių galėtų paragauti ir pan.

Kiekvienos klasės mokiniai turi sukurti internetinį kelionių vadovą ir jame atsakyti į partnerių klausimus. Prieš parengdami galutinį variantą, kiekvienos partnerių klasės mokiniai patikrina, ar atsakė į visus klausimus, ir pateikia atsiliepimus savo bendraamžiams.

9. Kultūros paveldas ir verslumas

Amžius: 12–18 m.Lankantis muziejuje arba archeologinėje vietovėje paprašykite savo mokinių užsukti į muziejaus suvenyrų krautuvėlę. Paprašykite jų aprašyti, kokie objektai ten yra, ir padis-kutuokite, kodėl žmonės dažnai nori įsigyti suvenyrų, primenančių apie aplankytas vietas. Grįžę į klasę su mokiniais aptarkite, kokius kitus daiktus galima pardavinėti tokioje krautu-vėlėje ir kaip tokie daiktai galėtų reklamuoti šalies arba teritorijos kultūros paveldą. Mokiniai gali sukurti tokius suvenyrus ir nusiųsti juos partneriams, o partneriai taip pat atsiųs savo sukurtus daiktus. Po to abi klasės turėtų paieškoti daugiau informacijos apie vieni kitų šalies kultūros paveldą ir pabandyti sukurti naujus suvenyrus. Suvenyrams kurti galite naudoti skirtingas medžiagas, pavyzdžiui, kartonines dėžutes arba trimačius spausdintuvus.

47

10. Paminklų statyba

Amžius: 5–11 m.Jeigu vykdant projektą aptariami įvairūs paminklai, galite paprašyti mokinių sukurti garsių savo šalies arba savo partnerių šalies paminklų kopijas. Projekto tikslas yra pasiekti kuo didesnį panašumą į tikrąjį objektą ir tuo pat metu daugiau sužinoti apie mastelį, proporcijas bei koeficientus. Mokiniai gali nuspręsti, kokias medžiagas naudos, o kadangi yra nedideli, gali paprašyti tėvų pagalbos. Baigus gaminti visas kopijas galite surengti parodą ir arba pristatyti paminklus partneriams per tiesiogiai transliuojamą sesiją. Jeigu partneriai susidomėtų, jie galėtų pasiieškoti daugiau informacijos apie pastatytus paminklus.

12–18 m.Vyresnius mokinius galite supažindinti su žaidimu „Minecraft“ (https://minecraft.net/en-us/) ir paprašyti jų drauge atkurti paminklą arba sukurti naują esamo paminklo dimensiją. Mokiniai, vadovaudamiesi matematiniais principais, turės suplanuoti konstruk-cijos dydį, pasirinkti medžiagą, išmatuoti skersmenį ir aukštį. „Minecraft“ taip pat suteikia galimybę drauge dirbti nacionalinėms ar tarptautinėms komandoms.

11. Radijo laida apie kultūros paveldą

Amžius: 12–18 m.Suskirstykite mokinius į šalies arba tarptautines komandas ir suplanuokite kultūros paveldui skirtą radijo laidą.

Tokia laida galėtų apimti:• diskusiją apie kultūros paveldo vietos svarbą;• ištraukas iš eilėraščių arba literatūros kūrinių, kuriuose minima ta vieta;• muziką arba garsus iš kultūros paveldo objektų;• interviu su tokiuose objektuose dirbančiais žmonėmis, pavyzdžiui, archeologais, meno

kūrinių restauratoriais, išsaugojimo specialistais;• diskusijas apie kultūros paveldo apsaugą;• diskusijas apie nesąžiningą tokių kultūros paveldo objektų kaip Palmyra išnaudojimą.

Baigę kurti turinį, mokiniai gali pasitelkti „Audacity“ (https://www.audacityteam.org/) ir „SoundCloud“ (https://soundcloud.com/) savo tinklalaidėms kurti.


https://minecraft.net/en-us/

https://minecraft.net/en-us/

https://www.audacityteam.org

https://soundcloud.com


12. Materialiojo kultūros paveldo apsauga

Amžius: 12–18 m.Kai tik mokiniai supras, kas yra materialusis kultūros paveldas, paprašykite jų apibrėžti grėsmes paveldo objektams, kylančias dėl:

• oro ir vandens taršos; • žemės drebėjimų;• masinio turizmo;• žmogaus kišimosi; • karo;• stichinių nelaimių;• saugojimo sąlygų (apšvietimo, oro kondicionavimo).

Dirbdami grupėmis mokiniai pasirenka vieną iš pirmiau minėtų grėsmių ir drauge su komanda ją išnagrinėja, atlieka eksperimentus, ieško informacijos, kalbasi su ekspertais ir pan. Sužinoję daugiau, jie gali pasiūlyti tvarius sprendimus, kaip išsaugoti mūsų materialųjį kultūros paveldą.

13. Plėtra ir paveldas

Amžius: 15–18 m.Savivaldybė parengė miesto, kuriame gyvenate, plėtros planą, apimantį ir miesto centrą. Miesto centras yra gana senas, ir jame išlikę keli tradiciniai jūsų regiono namai. Šie namai yra svarbūs vietinės tapatybės atspindžiai, tačiau juose negalima palaikyti šiuo-laikinių būsto standartų. Pavyzdžiui, tokiuose namuose neįmanoma įrengti vanden-tiekio ir kanalizacijos. Jeigu plėtros planas bus įgyvendintas, seniausia miesto dalis bus sunaikinta, ir iškils nauji daugiabučiai. Kai kurie savivaldybės nariai pritaria siūlomam plėtros planui, tačiau kiti vietiniai politikai tam prieštarauja. Taigi suinteresuotosios šalys susirinko pasitarti ir nuspręsti, ar toks planas turėtų būti įgyvendintas (šis scenarijus įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo „Jaunųjų rankų“ išteklių rinkinį).

Scenarijus išdalijamas visoms mokykloms partnerėms. Jūs sudarote penkias grupes ir leidžiate mokiniams patiems pasirinkti grupę, kurioje jie norėtų dalyvauti:

a. projektą palaikantys savivaldybės nariai;b. projektui prieštaraujantys savivaldybės nariai;c. senamiesčio gyventojai;d. specialistai, pavyzdžiui architektai ir miestų planuotojai;e. žiniasklaidos atstovai.

49

Kiekviena mokykla taip pat turėtų išsirinkti pirmininką ir žurnalistą, kuris parašytų pranešimą apie posėdį. Po to kiekviena grupė drauge rengia „Meetingwords“ (http://meetingwords.com/) dokumentą ir rašo kalbą, padėsiančią apginti savo poziciją per susitikimą. Jie taip pat turi pagalvoti apie tai, kokius klausimus gali užduoti priešingos nuomonės atstovai, ir būti pasirengę ginti savo poziciją.

Iš anksto suplanuotu laiku klasės partnerės susitinka tiesioginiame renginyje „eTwinning Live“, ir prasideda diskusijos. Kiekviena šalis pateikia savo idėjas ir pasiūlymus, o pirmininkai priima sprendimą. Pasibaigus susitikimai, žurnalistai pranešimus paskelbia projekto „TwinSpace“.

14. Mūsų ryšys su dangumi

Amžius: 12–18 m.Paprašykite savo mokinių išnagrinėti su astronomija susijusius paveldo objektus, pavyzdžiui, paminklų liekanas, vietas, kraštovaizdžius, priemonės, archyvus ir pan. Ši tema plati, tad nuspręskite, ką tyrinėsite: materialųjį, nematerialųjį ar gamtos paveldą. Štai Einšteino bokštas Potsdame, Vokietijoje, pasižymi išskirtinėmis mokslo ir architek-tūros savybėmis, o senovės Graikijos istoriniai dokumentai daugiausia susiję su mate-matiniais astronomijos aspektais (pavyzdžiui, Antikiteros mechanizmas).

Atsižvelgiant į mokomąjį dalyką, galite sutelkti dėmesį į skirtingus elementus.

Daugiau informacijos: https://www3.astronomicalheritage.net


http://meetingwords.com

http://meetingwords.com

https://www3.astronomicalheritage.net


15. Kultūros paveldo stalo žaidimas

Amžius: 11–18 m.Mokiniams pavedama drauge sukurti stalo žaidimą, kurio klausimai būtų susiję su kultūros paveldu. Taigi mokinai turės:

• suprojektuoti žaidimo lentą ir balsuodami išrinkti geriausią;• pasirinkti žaidimo kategoriją (menas, tradicijos, istorija, kalbos ir pan.);• sukurti žaidimo figūrėles;• parengti klausimų korteles;• užrašyti žaidimo klausimus ir atsakymus. Kiekviena klasė partnerė turėtų parengti

klausimus apie savo šalį, arba vienas partneris klausimus apie savo šalį turėtų rengti su kitu partneriu, kuris pateikia keturis galimus atsakymus.

• Kiekviena klasė partnerė turi sukurti savo stalo žaidimą.

Mokiniai gali nuspręsti, ar keistis stalo žaidimais su partneriais, ar žaisti savo mokyklose ir draugus iš kitų klasių kviesti prisijungti prie žaidimo.

„eTwinning“ projekto idėja: Kultūros paveldo stalo žaidimas https://twinspace.etwinning.net/47907/ Šalys projekto dalyvės: Graikija, Ispanija

16. Tradicinių šokių mokymas ir mokymasis

Amžius: 6–15 m.Paprašykite mokinių pasirinkti tradicinį jų regiono šokį ir paieškoti daugiau informacijos, kaip jis susijęs su jų kultūros paveldu. Tada kartu sukurkite mokomąjį vaizdo įrašą, skirtą tiems, kurie norėtų išmokti šį šokį. Baigę, informacija apie šokį ir mokomuoju vaizdo įrašu pasidalykite su partneriais, kurie padarys tą patį. Naudodamiesi mokomuoju vaizdo įrašu jūsų mokiniais pabandys išmokti partnerių šokį ir sukurs atitinkamą vaizdo įrašą. Visus vaizdo įrašus, paruošiamąją ir informacinę medžiagą galima išsaugoti „Thinglink“: https://www.thinglink.com/

„eTwinning“ projekto idėja: Garsiojo skirtumo pasaulis https://twinspace.etwinning.net/23626/homeŠalys projekto dalyvės: Kroatija, Graikija, Lenkija, Turkija



https://www.thinglink.com

https://www.thinglink.com



51

17. Susipažinkite su savo partnerių muzika ir liaudies menu

Amžius: 8–15 m.Kiekviena klasė partnerė pasirenka tradicinę dainą. Norint visus vaizdo įrašus susieti su interaktyviu Europos žemėlapiu, galima naudoti „ThingLink“ (https://www.thinglink.com/).

Mokiniai dirba grupėmis. Kiekvienai grupei priskiriama kiekvienos partnerių dainos dalis, kuriai vaikai turi parengti choreografiją. Vaikai klausosi muzikos kelis kartus, repetuoja šokį, o vėliau daro šokio vaizdo įrašą. Visais vaizdo įrašais dalijamasi „Thinglink“ interak-tyviame Europos žemėlapyje.

„eTwinning“ projekto idėja: „DetecTwinning“ https://twinspace.etwinning.net/44486 Šalys projekto dalyvės: Prancūzija, Ispanija, Turkija

18. Tradiciniai pasakojimai su kitokia pabaiga

Amžius: 6–15 m.Mokiniai pasirenka kiekvienos partnerių klasės pasiūlytą tradicinę pasaką arba istoriją ir užsirašo pirmąją jos dalį. Tada kiekviena šalis pati rašo tolesnį kiekvienos pasakos arba istorijos skyrių ir taip kuria naujas istorijas.

Pasakojimus gali iliustruoti patys mokiniai, taip pat pagalbos jie gali paprašyti jaunesnių draugų, prieš tai papasakoję jiems istorijas.

Kartu galima atlikti įvairias užduotis:• suvaidinti istorijas;• paruošti lėlių teatro spektaklį;• įrašyti istorijas, pasitelkiant mokinius, mokytojus ir tėvus.

„eTwinning“ projekto idėja: „Vaikai 2020 m. Europoje“ https://twinspace.etwinning.net/11852/home Šalys projekto dalyvės: Kipras, Danija, Suomija, Vengrija, Nyderlandai, Ispanija


https://www.thinglink.com/





19. Mokymasis ir dalijimasis informacija apie kultūros paveldą, pasitelkus keliaujantį personažą

Amžius: 5–12 m.Mokiniai ir mokytojai pasirenka projekto veikėją, pavyzdžiui, pliušinį meškiuką, ir sudaro jo kelionės po Europą maršrutą. Pliušinis meškiukas kiekvienoje mokykloje partnerėje lankosi savaitę ir leidžia laiką su mokiniais. Mokiniai turi jį priimti, pasistengti, kad jis jaustųsi kaip namuose, dalytis informacija apie savo teritoriją ir tradicijas bei į kitą partnerių klasę išlydėti su nedidele dovanėle.

Savo partneriams mokiniai turi pristatyti visą veiklą, kurią atliko drauge su pliušiniu meškiuku. Baigus projektą bus parengta el. knyga, kurioje rasite visus pliušinio meškiuko nuotykius keliaujant po Europą.

„eTwinning“ projekto idėja: „Žvilgsnis į gyvenimą per objektyvą“ https://twinspace.etwinning.net/20868/pages/page/218013Šalys projekto dalyvės: Kroatija, Kipras, Danija, Prancūzija, Lietuva, Malta, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Turkija, Jungtinė Karalystė

20. Meno galerijos, pasitelkus papildytąją realybę

Amžius: 12–18 m.Mokiniai nagrinėja vietinių menininkų arba konkrečiu laikotarpiu gyvenusių menininkų kūrybą ir parenka keletą paveikslų, kuriuos bendrai aprašo, t. y. pateikia glaustą paveikslo aprašymą ir šiek tiek informacijos apie menininką. Norėdami dalytis informacija jie sukūrė „Vokis“ ir naudodami „Aurasma“ (papildytosios realybės priemonę) paruošė nuotraukas ir sujungė „Vokis“ su paveikslais. Meno parodos buvo surengtos visose mokyklose partnerėse. Lankytojams rekomenduojama į savo išmaniuosius telefonus atsisiųsti „Aurasma“, kad galėtų gauti daugiau informacijos apie parodoje pristatomus meno kūrinius.

„eTwinning“ projekto idėja: „Muziejaus baladė“ https://twinspace.etwinning.net/33628/Šalys projekto dalyvės: Prancūzija, Liuksemburgas, Portugalija

https://twinspace.etwinning.net/20868/pages/page/218013

https://twinspace.etwinning.net/20868/pages/page/218013



5353

Sudominimas Europos kultūros paveldu– kiti mokymosi ištekliai

4 skyrius


4.1 Europinis požiūris į istoriją ir paveldą – Europos istorijos namaiDr. Constanze Itzel, Europos istorijos namai Muziejaus direktorė

4.1.1 Europos istorijos namai

Dar visai neseniai Europoje buvo dešimtys tūkstančių muziejų, tačiau labai nedaug jų buvo skirti pačiai Europai. 2017 m. gegužės mėn. Briuselyje duris atvėrė Europos istorijos namai, įkūnijantys siekį įvairiapusę Europą sutalpinti istorijos muziejuje. Europos Parlamento inicijuotą muziejaus koncepciją sukūrė unikali tarptautinė istorikų ir muziejų specialistų komanda.3

Europos istorijos namuose veikia nuolatinė paroda, pasakojanti apie XIX–XX a. Europos istoriją. Į šį pasakojimą taip pat įpinta

Europos integracijos istorija. Ekspoziciją sudaro kolekcija, surinkta iš daugiau negu 300 subjektų 37 šalyse.

Europos istorija – tai tokia gausybė informacijos, kad muziejaus erdvę būtų galima užpildyti kelis kartus. Kitaip negu buvo galima tikėtis, Europos istorijos namuose nėra atskirų šalių istorijai skirtų skyrių – į istoriją žvelgiama iš europinės perspektyvos. Pristatomi tie istoriniai reiškiniai, kurie a) kilo Europoje; b) paplito po visą Europą; c) laikomi svarbiais iki šiol.

Europos istorijos namai yra mokymosi, apmąstymų ir diskusijų forumas, atviras bet kokio amžiaus ir bet kokios kilmės asmenims. Svarbiausias jo tikslas yra padėti suprasti nepaprastai sudėtingą Europos istoriją, skatinti keistis mintimis ir abejoti prielaidomis.

3. Išsamų šio proceso apibūdinimą ir šiame straipsnyje aprašytus principus rasite leidinyje Perikles Christodoulou, Andrea Mork (eds.): „Creating a House of European History“, Brussels 2018.

Dr. Constanze Itzel

55

4.1.2.Vieta, kurioje naujai žvelgiama į paveldą

Vienas iš šio muziejaus, Europos istorijos namų, tikslų yra išsaugoti paveldą4. Jame taip pat keliami klausimai, kas yra paveldas ir kaip jis vystosi – tai daroma tiek per nuolatines, tiek per pirmąsias laikinas parodas. Nors paveldo sąvoką apskritai apibrėžti ne taip paprasta,5 tai tampa dar sunkiau, kai iškeliamas klausimas, kad iš tiesų yra Europos paveldas.

Atsakymas į šį klausimą nagrinėjamas nuolatinėje parodoje.6 Filme atkreipiamas dėmesys į istorinius reiškinius, suformavusius Europos žemyną, tokius kaip migracija, senovės Graikija ir Roma, didelė krikščionybės įtaka, besikeičiančios sienos ir kt. Šie mūsų žemyną suformavę reiškiniai pristatomi stende su labai simboliniais objektais. Tai: graikų filosofija; demokratija; teisinės valstybės principai; krikščionybė; humanizmas;

Europos istorijos namai, Park Leopold, © Nicolas Withof, Europos istorijos namai, 2018 m.

4. ICOM muziejų etikos kodekse (2017 m., 8 p.) pabrėžiama muziejų pareiga kaupti ir saugoti savo kolekcijas, taip prisidedant prie gamtos, kultūros ir mokslo paveldo išsaugojimo.

5. Pavyzdžiui, Laurajane Smith kultūros paveldą apibrėžia kaip „kultūros procesą ar veiksmą, susijusį su kultūrinės tapatybės, individualios ir kolektyvinės atminties bei socialinių ir kultūrinių vertybių kūrimu ir derinimu“, žr. leidinį Laurajane Smith „Cultural Heritage.Critical Concepts in Media and Cultural Studies“, Londonas, 2007 m., p. 2.

6. Čia vartojama plati kultūros paveldo apibrėžtis, apimanti politinį ir intelektualinį paveldą.

4. Sudominimas Europos kultūros paveldu– kiti mokymosi ištekliai


Nuolatinė paroda, paroda apie XIX a. Europą; © Europos Sąjunga, 2018 m.

Interaktyvusis stebėjimas „Mano

Europa“, laikinoji paroda SĄVEIKOS;

© Europos Sąjunga, 2018 m.

57

kolonijinė plėtra; prekyba vergais; valstybinis teroras; Apšvieta; revoliucijos; kapitalizmas; marksizmas, komunizmas ir socializmas, nacionalinė valstybė ir holokaustas.7 Lyginant šiuos dalykus, lankytojų klausiama: Ar visa tai galėjo įvykti, jeigu Europos paveldas būtų kitoks? Ar su šiuo paveldu gali tapatintis visi europiečiai, net jeigu jis skirtingai juos paveikė?

Pirmoje laikinojoje parodoje „Sąveikos“ pristatomi paveldo formavimosi būdai8. Ji apima materialųjį, nematerialųjį kultūros paveldą, taip pat gamtos paveldą. Paroda atskleidžia, kad tai, jog gana nedidelė Europa sutalpino tiek daug skirtingų teritorijų, kalbų, religijų ir etninių grupių, lėmė dažnus tarpkultūrinius ryšius, konfliktus ir bendradarbiavimą.

Nagrinėjant turtingo kultūros paveldo ištakas paaiškėja, kad tai, ką mes vadiname savo kultūra arba šalimi, dažnai yra daugelio sąveikų erdvėje ir laike rezultatas. Pirma laikinoji Europos istorijos namų paroda nagrinėja šias įvairias vidines ir išorines šaknis, pavyzdžiui, per valgių receptų ir produktų istoriją, augalų, prieskonių ir gyvūnų istoriją, sporto šakų, idėjų, meno formų, žodžių, pasakų ir kitų kasdieniame gyvenime mus supančių dalykų istoriją. Visos šios idėjos ir produktai taip pat patyrė sudėtingą įtaką, tad jie atskleidžia tarptautinį paveldo pobūdį9.

Panašiai įpinta ir šiandienio gyvenimo kelionė. Ją iliustruoja interaktyvioji kartografavimo priemonė – www.myinteractions.eu. Šios priemonės turinį išimtinai kuria naudotojai – atsakymai į klausimus apie tai, kas jungia žmones ir vietoves visoje Europoje, sudėliojami siekiant pavaizduoti žmonių ryšius ir pomėgius. Gautas modelis, atskleidžia, pavyzdžiui, linijų į Rytus stoką arba pirmenybę italų virtuvei ir rodo, kad istorija labai smarkiai suformavo tai, kaip suvokiame Europos erdvę. Galima generuoti rezultatus, bet taip pat galima atlikti paiešką internete arba svetainėje ir taip sukurti medžiagą diskusijoms apie šiandienines kultūrines sąveikas10.

4.1.3.Mokymosi apie Europą ištekliai

Kaip ir teigia šiuolaikinis muziejų mokslas, Europos istorijos namai supranta, kad mokymasis nėra šalutinis muziejaus veiklos produktas, tačiau jos pagrindas11. Muziejus – tai vieta, įvairioms tikslinėms grupėms siūlanti neformalųjį ir savanorišką mokymąsi, tiek pažintinį, tiek emocinį.

7 Daugiau informacijos rasite „European History, Permanent Exhibition Guidebook“, Briuselis, 2017 m. 8. Žr. Christine Dupont, Constanze Itzel (red.): „Interactions.Centuries of Commerce, Combat and Creation“. Parodos

katalogas. Liuksemburgas 2017 m. 9. Taip pat žr. Gerard Delanty, „The European Heritage.A Critical Re-Interpretation“, London, New York 2018, p. 29ff.10. www.myinteractions.eu11. Sąvokai „mokymasis“ teikiama pirmenybė prieš „ugdymą“, nes ji atskleidžia aktyvų besimokančiojo vaidmenį.



Keli nuolatinės parodos lygiai leidžia skirtingai į ją gilintis, atsižvelgiant į ankstesnį žinių lygį ir apsilankymo muziejuje trukmę. Daugiakalbiame planšetiniame kompiuteryje pateikiama išsamesnė informacija (garso įrašai, filmai) 24 kalbomis. Nuolatinę parodą papildo patogus šeimai skirtas maršrutas, kurio tema – kelionė laiku. Vidurinių mokyklų mokiniams siūlomos įvairios užduotys.

Pirma laikinoji paroda skirta kitiems mokymosi stiliams ir tenkina įvairius lankytojų poreikius. Ji skatina mokytis įsitraukiant į smagų ir įvairius pojūčius žadinantį atradimo procesą bei per sąveikas su parodos eksponatais ir kitais lankytojais.

Europos istorijos namuose nesiūlomas pastovus mokymosi turinys – čia taikomas kritinis požiūris. Tai atskleidžia šie trys pavyzdžiai: klausimų naudojimais, dėmesys interpreta-cijai ir atminties idėja.

Klausimai glaudžiai įpinti į pačią parodos koncepciją ir pateikiami per visą pasakojimą: lankytojų prašoma išsakyti savo nuomonę, lyginami įvairūs požiūriai, o objektus galima labai įvairiai interpretuoti.

Interpretacijos idėja, aptinkama, pavyzdžiui, tada, kai ekspozicijoje rodoma, kaip Europos mitas buvo ilgus šimtmečius naudojamas pateikti požiūriui į Europą, arba pristatoma, kaip per laiką keičiasi Europos kartografinis vaizdas, atsižvelgiant ir į stebėtojo geografinę padėtį. Interpretacija taip pat yra laiptinėje pakabinto 25 m aukščio meno kūrinio tema – tai įvairių citatų apie istoriją sūkurys.

Parodos pasakojimas apie bendrus istorinius procesus tampa dar sudėtingesnis įtraukus atminties koncepciją, kuria skatinama abejoti tuo, ką mes, asmeniškai arba kolektyviai, renkamės prisiminti ir ką norėtume pamiršti.

Parodą papildomo mokymosi ir renginių programos. Galiausiai, 24 kalbomis pateikiama internetinė mokymosi priemonė leidžia tarptautinį turinį naudoti darbui klasėse visoje Europoje. Šios priemonės temos (migracija, konfliktai, žmogaus teisės, tapatybė, infor-macinės technologijos) buvo pasirinktos taip, kad atitiktų įvairias Europos mokyklų mokymo programas12. Teikdami šį internetinį pasiūlymą Europos istorijos namai siekai užmegzti ryšį su mokiniais iš visos Europos, papildyti mokymą europiniu aspektu ir didinti domėjimąsi bendra istorija.

12. Išteklius galima parsisiųsti iš čia: https://historia-europa.ep.eu/en/educators-teachers/classroom-activities.

59

4.2 „eTwinning“ ir UNESCO mokyklos: kurti ateitį, atrandant praeitį

Nors gerinant kultūros paveldo supratimą svarbus vaidmuo tenka muziejams, mokytojai turi privilegiją raginti mokinius atrasti savo praeitį, mokytis iš protėvių ir taip kurti ateitį. Mokyklos yra gausus informacijos šaltinis, be to, jos padeda mokiniams įgyti praktinių įgūdžių vykdant konstruktyvią veiklą.

Dėl šių priežasčių toliau pateikiame įvairios veiklos pavyzdžius iš tų mokyklų, kurioms buvo suteiktas naujas „eTwinning“ mokyklos ženklas ir kurios jau priklauso prieš 70 metų sukurtam UNESCO asocijuotų mokyklų tinklui.

„eTwinning“ mokyklos ženklas buvo pradėtas teikti 2018 m. siekiant pripažinti ir įvertinti toks pačios mokyklos vadovų ir mokytojų komandų dalyvavimą programoje. „eTwinning“ mokyklos yra pripažintos lyderės šiose srityse:

• skaitmeninė praktika;• el. saugumo praktika;• naujoviški ir kūrybiški pedagogikos metodai;• nuolatinio darbuotojų profesinio tobulėjimo skatinimas;• mokymosi bendradarbiaujant praktikos skatinimas tarp darbuotojų ir

mokinių.

Artimiausiais metais „eTwinning“ mokykloms teks svarbus vaidmuo, nes jų misija yra įkvėpti tolesnį „eTwinning“ programos vystymąsi ir nagrinėti įvairias temas. Viena iš tokių temų gali būti kultūros paveldo propagavimas ir išsaugojimas.

UNESCO asocijuotų mokyklų tinklas (https://aspnet.unesco.org/) – tai ilgalaikis pasaulinis tinklas, jungiantis visame pasaulyje veikiančias švietimo įstaigas siekiant tokių bendrų tikslų kaip tarptautinis supratimas ir bendradarbiavimas, tarpkultūrinis dialogas ir taika, darnus vystymasis ir kokybiško švietimo praktika.

UNESCO asocijuotų mokyklų tinklas taip pat vykdo bendrą projektą su Europos Komisija. Šis projektas buvo pradėtas Europos kultūros paveldo metų kontekste, o jo tikslas – padėti geriau suprasti bendrą istoriją ir vertybes ir labiau vertinti kultūrų įvairovę per kultūrinius mainus, grindžiamus kultūrinio paveldo aiškinimu, pristatymu ir dalijimusi informacija apie jį, taip pat skatinti vaikus (naujai) atrasti ir dalykis savo nematerialiuoju kultūros paveldu.

Toliau šioje dalyje mintimis ir patirtimi dalijasi „eTwinning“ mokyklų, kurios dalyvaudamos UNESCO tinkle jau dirbo su kultūros paveldo projektais, direktoriai ir mokytojai.



Mokykla: ITCG Enrico Fermi, Tivolis, ItalijaMokyklos direktorius (-ė): Laura GiovannelliMokytojas (-a): Grazia Del Tito

Kada jūsų mokykla prisijungė prie UNESCO asocijuotų mokyklų tinklo?Mūsų mokykla prie UNESCO asocijuotų mokyklų tinklo prisijungė 2013 m.

Kokią su kultūriniu paveldu susijusią veiklą organizuo-jate savo mokykloje ir kas joje dalyvauja?

Mes vykdėme projektą „Salvaguardia dei beni materiali e immateriali di Tivoli e della Valle dell’Aniene“. Šis projektas buvo pradėtas prieš dvejus metus ir baigsis 2018 m. spalio mėn. Projekto tikslas – padėti mokiniams geriau pažinti meno ir kultūros paveldą. Projektas apima įvairią veiklą, skirtą gilinti žinias apie dvi Tivolyje esančias UNESCO pasaulio paveldo vietas (vilą d'Estė ir Adriano vilą), taip pat geriau pažinti mūsų teritorijai būdingas muzikos ir šokio formas, kurių jauni mokiniai jau nepraktikuoja.

Mūsų mokykla (profesinė mokykla „ITCG Fermi“) šį projektą rengė bendradarbiaudama su dviem mokymo įstaigomis iš Tivolio: vidurine mokykla „IC Tivoli II Baccelli“, gimnazija „Liceo Spallanzani“, taip pat Sent Aman lez O vietovėje (Prancūzijoje) įsikūrusia mokykla „Notre Dame des Anges“ (taigi projektas apėmė ikimokyklinį, pradinį, vidurinį ir aukštesnįjį ugdymo lygius). Prie projekto taip pat prisidėjo Tivolio savivaldybė ir tokios vietinės orga-nizacijos kaip Tivolio „Leo“ klubas ir kooperatyvas „Visite guidate Tivoli“.

Ar jūs, kaip „eTwinning“ mokykla, į minėtą veiklą tikitės įtraukti daugiau jūsų mokyklos mokytojų?Į šį projektą jau įsitraukė daug mokytojų. Jo sėkmė turėjo teigiamą ir stiprų poveikį bei paskatino kolegas aktyviai dalyvauti ir kitoje veikloje bei projektuose.

Ar galite pasiūlyti UNESCO tinkle numatytą veiklą, kurią būtų galima įtraukti pagal „eTwinning“ mokyklos koncepciją? Vykdydami „eTwinning“ projektus, skatinančius pasaulinį pilietiškumo ugdymą, galime propaguoti kultūros paveldą naujosios kartos atstovams ir skleisti savo veiklą „eTwinning“ mokyklų tinkle. Būdami „eTwining“ mokykla mes taip pat galime organizuoti internetinius ir vietinius renginius, kuriuose pristatome savo veiklą kitoms mūsų regiono mokykloms.

Laura Giovannelli Grazia Del Tito

61

Mokykla: Pentapolio aukštesnioji vidurinė mokykla, Graikija Mokyklos direktorius (-ė): Nikolina StathakiMokytojas (-a): Theodora Gkeniou

Kada ir kodėl jūsų mokykla prisijungė prie UNESCO asocijuotų mokyklų tinklo?UNESCO asocijuotų mokyklų tinklui, kuris jungia 11 500 mokyklų iš 182 šalių, mūsų mokykla priklauso jau ketverius metus – taip siekiame skatinti taiką, humanitarinį švietimą ir kultūrų dialogą visame pasaulyje. Trys svarbiausi šio tinklo ramsčiai yra kūry-biškumas, bendravimas ir naujovės.

Mano nuomone, šių idealų siekia ir „eTwinning“ bendruomenė.

Kokią su kultūriniu paveldu susijusią veiklą organizuojate savo mokykloje ir kas joje dalyvauja?Graikijoje kiekvienais metais rengiame mokinių simpoziumus. Jie vyksta Šiaurės Graikijoje – Salonikuose, ir šalies pietuose – Atėnuose. Norėdami dalyvauti šiuose renginiuose, kuriame teatro spektaklius ir padedame mokiniams pasiruošti debatams bei apskritojo stalo diskusijoms pagal kiekvienais metais nurodomas temas. 2014 m., pirmaisiais metais, kai šis simpoziumas vyko Salonikuose, mes sukūrėme spektaklį „Pažintis su Salonikų bizantiškaisiais paminklais“. 2017 m., trečiajame simpoziume, daugiausia dėmesio skyrėme nematerialiajam paveldui, vietiniams papročiams ir tradicijoms, taip pat parengėme kitą spektaklį, pavadintą „Menikio kalno šešėlyje“ – šis kalnas stūkso netoli mūsų mokyklos.

Minėtą veiklą daugiausiai vykdo ir jai vadovauja mūsų mokyklos matematikos mokytoja, kuri taip pat yra dramos taikymo ugdymui specialistė ir bendrauja su mokinių grupėmis, kurie vaidina spektakliuose ir dalyvauja diskusijose. Šią veiklą taip pat remia mokyklos direktorė, be to, ją finansiškai ir emociškai remia tėvai, o idėjomis ir kitais būdais prisideda ir daugiau mokytojų.

Ar jūs, kaip „eTwinning“ mokykla, į minėtą veiklą tikitės įtraukti daugiau jūsų mokyklos mokytojų?Jau minėjau, kad mūsų mokykloje yra mokytojų grupė, su kuria galima veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti. Šiai grupei daugiausia priklauso kalbų mokytojai, tačiau mes norėtume įtraukti ir meninio ugdymo, muzikos, IRT bei užsienio kalbų mokytojus, kurie galėtų pasidalyti savo patirtimi, ir projektai būtų vykdomi sklandžiau.

Nikolina Stathaki


Theodora Gkeniou


Kaip jūs, kaip „eTwinning“ mokykla, galite bendradarbiauti ir propaguoti atitinkamą veiklą kitose savo regiono mokyklose, tarp kolegų ir vietinėje bendruo-menėje? „eTwinning“ mokyklos yra mokymosi organizacijos, todėl jos įsipareigojamos dalyvauti iniciatyvose, skatinančiose dalytis žiniomis. Mūsų įstaigoje gali būti ir per visus mokslo metus buvo organizuojami seminarai, praktinio mokymo kursai, apskritojo stalo diskusijos ir projektų pristatymai, kurių tikslas – skleisti mūsų veiklos rezultatus ir keistis gerąja patirtimi. Vietinės švietimo ir administracinės institucijos visada mus palaiko, taip pat finansiškai remia mūsų sumanymus. Be to, „Erasmus+“ projektai, kuriuos atrasti mums padėjo „eTwinning“ partnerystė, teikia mums daugiau galimybių nuolat vystytis ir keistis.

Ar galite pasiūlyti UNESCO tinkle numatytą veiklą, kurią būtų galima įtraukti į „eTwinning“ mokyklos koncepciją?Mokinių simpoziumai – tai idėja, kuria verta dalytis, nes ji suteikia paaugliams galimybę išsakyti savo nuomonę. Jie taip pat padeda atskleisti kūrybiškumą realiame gyvenime ir interaktyviame kontekste, stiprinti iniciatyvos ir verslumo jausmą, nes mokiniai aktyviai dalyvauja ir daugiausia savarankiškai rengia įvairią medžiagą – tai gali būti žaidimas, filmas, pristatymas, vaidinimas arba bet kokią kitą meninės raiškos forma.

Be to, mokiniai dalyvauja diskusijose atitinkamais metais nagrinėjamomis temomis, gerina gimtosios ir užsienio kalbų bei mokymosi mokytis įgūdžius, gerina kultūrinį sąmoningumą ir išraišką, kaip aprašyta 8 pagrindinių gebėjimų sistemoje. Per tokias diskusijas mokiniai raginami gilintis į tam tikrą temą, ruoštis diskusijoms ir ją aptarti, mokytis kalbėti viešai, ginti savo argumentus ir argumentuotai prieštarauti. Abi veiklos rūšys – tiek meninė, tiek lingvistinė, gali būti organizuojamos bendradarbiaujant ir vykdomos internetu, pasitelkiant programas „Adobe Connect“ ir „eTwinning Live“.

63

Mokykla: Ivano Vazovo kalbų mokykla, Plovdivas, BulgarijaMokyklos direktorius (-ė): Anelia MitevaMokytojas (-a): Maya Kyulevchieva

Kokią su kultūriniu paveldu susijusią veiklą organizuojate savo mokykloje?Mokiniai, padedami savo mokytojų, parengė įvairius pranešimus tokiomis temomis kaip Balkanų kultūros paveldas, graikų-romėnų kultūros paminklai, krikščioniškasis paveldas, UNESCO pasaulio paveldo vietos, Bistriškių močiučių dainos, martenitsos ir pan. Mes taip pat surengėme

pamokas „Geometrija nacionaliniuose siuvinėjimo raštuose“ ir „Čiprovcų kilimų geometrija“. Mes organizavime vaizdo konferencijas su kitomis UNESCO mokyklomis iš Kijevo (Ukraina) ir Baku (Azerbaidžanas), kurios taip pat prisidėjo prie UNESCO projekto „Mokymasis ateičiai“. Galiausiai sukūrėme keletą „eTwinning“ projektų, pavyzdžiui: „Bulgarų ir lenkų kultūros tradicijų panašumai ir skirtumai“, „Sveiki, etwin draugai! Pažaiskime senus žaidimus!“, „Maisto globalizacija“, „Patarlė išsklaido nuobodulį“, „Kai du miestai reiškia Europą“.

Ar jūs, kaip „eTwinning“ mokykla, į minėtą veiklą tikitės įtraukti daugiau jūsų mokyklos mokytojų?Šiuo metu vykdome „Erasmus +“ projektą „Mokymo medžiaga ir užduotys UNESCO mokykloms“, apimantį tokias temas kaip tvarumas, pilietiškumas, tarpkultūrinis mokymasis, kultūros paveldas, taika ir žmogaus teisės. Taip pat organizuojame atvirąsias pamokas įvairiomis temomis ir siūlome mokiniams galimybę savo darbus pristatyti įvairiuose festivaliuose ir šventėse. Kiekvienais metais dalyvauja vis daugiau mokytojų, o tapę „eTwinning“ mokykla galime būti šios programos ambasadoriai ir įtraukti daugiau suinteresuotų šalių, tokių kaip kaimyninės mokyklos, savivaldybė ir vietinė bendruomenė.

Kaip jūs, būdami „eTwinning“ mokykla, galite bendradarbiauti ir propaguoti atitinkamą veiklą kitose savo regiono mokyklose, tarp kolegų ir vietinėje bendruomenėje? Būdami „eTwinning“ mokykla mes galime dalytis gerąja patirtimi su kitais kolegomis, dalyvauti regioninėse ir švietimo konferencijose bei propaguoti „eTwinning“ bei mūsų darbą tarp kolegų. Esame dinamiška organizacija, todėl stengiamės skleisti savo darbą ir kurti sinergiją su kitais tinklais. Esu įsitikinusi, kad daugelis partnerių iš UNESCO asociacijos būtų suinteresuoti bendradarbiauti pasitelkiant „eTwinning“ programą ir kurti su kultūros paveldu susijusius europinius projektus.

Anelia Miteva Maya Kyulevchieva



Mokykla: Simono Gregorčičiaus pagrindinė mokykla, Kobaridas, SlovėnijaMokyklos direktorius (-ė): Melita Jakelj Mokytojas (-a): Aurora Calvet

Kokią su kultūriniu paveldu susijusią veiklą organizuojate savo mokykloje?Mes neseniai paminėjome mokyklos 50-ąsias metines, taigi nemažai gilinomės į savo mokyklos praeitį. Taip pat surengėme parodą ir atvirų durų dieną, per kurią mūsų mokyklą aplankė 200 žmonių. Į kultūros paveldo temą mokiniai gilinosi lankyda-miesi muziejuose, senoviniuose namuose ir parodose, kalbė-damiesi su savo seneliais. Kita klasė dalyvavo „eTwinning“ projekte „Smagu susipažinti“, kuris buvo vykdomas drauge su partneriais iš Ispanijos ir per kurį mokiniai susipažino su vieni kitų kultūra.

Kiekvienais metais vykdome kokį nors projektą, prie kurio prisideda visa mokykla – visi 330 mokinių, mokytojai ir kiti darbuotojai. Šiais metais atradome bendradarbiavimo su vyresne karta naudą ir stengsimės tėvus bei senelius įtraukti ir į būsimus projektus.

Ar pasitelkdami „eTwinning organizuojate su UNESCO asocijuotų mokyklų tinklu susijusią veiklą? Taip, mes palaikome ryšius su viena mokykla iš Slovėnijos ir viena iš Čekijos bei kitiems mokslo metams pradėjome ruošti „eTwinning“ projektą apie kultūros paveldą.

Ar jūs, kaip „eTwinning“ mokykla, į minėtą veiklą tikitės įtraukti daugiau jūsų mokyklos mokytojų?Taip, praėjusiais metais visi mokytojai dalyvavo vykdant „Erasmus+“ projektą, kuris taip pat bus užregistruotas „eTwinning“. Manau, kad mums, kaip „eTwinning“ mokyklai, tenka didelė atsakomybė ir mes turėtume skatinti naujovišką mokymą bei mokymąsi. Visgi nepaisant visų darbų, kuriuos atliksime, ir kolegų, kuriuos įtrauksime, ministerijos ir švietimo direktoratai turi suteikti mums įgaliojimus ir remti mūsų misiją.

„eTwinning“ mokyklos, be abejo, atliks savo vaidmenį kaip šios programos ambasadorės, padėsiančios atnaujinti mokymo metodus, puoselėti bendradarbiavimo dvasią ir įkvėpti daugiau mokytojų dirbti šia kryptimi. Kultūros paveldas yra tik viena iš daugelio temų, susijusių su požiūriu į mokyklą kaip į visumą, kurią nagrinėdami su savo mokiniais mokytojai gali padėti jiems kurti ateitį, pažįstant praeitį.

Melita Jakelj

65

ApibendrinimasSanti Scimeca, „eTwinning“ projektų vadovė, Centrinė pagalbos tarnyba

„eTwinning“ Europos kultūros paveldo metus paminėjo siūlydama daugybę iniciatyvų: seminarus, konferencijas, veiklą internetu, medžiagą ir, žinoma, šią knygelę. Kultūros paveldo populiarumą tarp „eTwinning“ dalyvių iliustruoja šis pavyzdys: 2018 m. Europos Komisija pasiūlė „eTwinning“ atrinkti tris projektus, kuriems Europos kultūros paveldo metų baigiamo-joje konferencijoje būtų suteiktas ypatingas apdovanojimas. Šis iniciatyva virto „eTwinning“ specialiuoju kultūros paveldo prizu. Buvo nedelsiant pradėta komunikacijos kampanija, o mokytojai buvo raginami siekti šio prizo teikiant prašymus suteikti nacionalinį kokybės ženklą. Vos po kelių mėnesių,

dar likus nemažai laiko iki termino pabaigos, šiam specialiam prizui jau buvo pasiūlyta daugiau nei 600 projektų (trečdalis visų prašymų suteikti nacionalinį kokybės ženklą). Tai rodo du dalykus: visų pirma, kad mokytojai labai domisi kultūros paveldo tema ir mielai bendradarbiauja su kolegomis iš visos Europos, taip pat kad mokytojai vis dar atranda kultūros paveldo sąvoką ir jos reikšmę vietinėms bendruomenėms bei vaikams.

Šios knygos skaitytojas, be abejo, supranta Europos kultūros paveldo turtingumą: paveldas nuolat musu supa ir yra akivaizdesnis, nei mes apie jį galvojome. Visgi ne kiekvienas senovinis dalykas gali būti laikomas kultūros paveldu – tai yra tik žmogaus veiklos rezultatas, kuris yra sąmoningai saugomas arba atkuriamas, o ne paliekamas natūraliam suirimui, užmarščiai ar sunaikinimui. Mes žinome (ir kas nors gali pastebėti, kad tai irgi mūsų kultūros paveldo dalis), kad vienintelis būdas sužinoti, kad iš tiesų esame ir kur norime eiti, yra suprasti, iš kur atėjome. Mūsų kultūra yra dinamiškas nuolat besikeičiančių normų rinkinys: kartkartėmis tokia kaita trunka šimtmečius, o kartais – vos pusę kartos. Šiais, pasak Baumano, „takios“ visuomenės laikais privalome įtvirtinti savo vertybes tame, kad iš tiesų įtvirtinta ir įrodyta bei nepasiduoti gundymams lengvai išspręsti sudėtingas problemas. Mūsų kultūros paveldas yra ne tik paminklai ir receptai, bet ir tai, kaip mes mąstome ir aiškiname tikrovę. Laimei, filosofai ir mokslininkai, paprasti žmonės ir vizionieriai ilgus šimtmečius darė įtaką mūsų kultūrai ir šiandien gali ištiesti mums pagalbos ranką. Istorijos ir kultūros paveldas neturėtų būti laikomi našta, kurią tenka vilkti, tačiau atsakymu į mūsų abejones – patikimu kompasu šiais kartais sunkiai suprantamais ir trikdančiais laikais.

Santi Scimeca

Apibendrinimas


Šių metų „eTwinning“ knygelė yra dovana visiems programos „eTwinning“ dalyviams, kurie visada norėjo dalyvauti su kultūros paveldu susijusiame projekte, tačiau to nepadarė, nes nežinojo, nuo ko pradėti. Taip pat tai dovana mokytojams, kurie kultūros paveldą visada laikė priemone mokyti istorijos klasėse ir sudominti mokinius, tačiau nežinojo, kad jis gali duoti kur kas daugiau – tai gali būti būdas suprasti dabartį ir deramai pasiruošti ateičiai.

67

Literatūra• Alsayyad, Nezar (ed.), Consuming Tradition, Manifacturing Heritage. Global Norms

and Urban Forms in the Age of Tourism. New York: Routledge, 2001. • Bendix, R.F., Eggert, A., Peselmann., A. (eds.), Heritage Regimes and the State.

Göttingen: Universitätsverlag Göttingen, 2012. • Europos Taryba, Faro, 2005. https://www.coe.int• Europos Komisija. Integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą formavimashttp://

ec.europa.eu/assets/eac/culture/library/publications/2014-heritage-communication_en.pdf

• Europos Parlamento ir Tarybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas (ES) 2017/864 dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32017D0864&from=LT

• Jakoba Sraml Gonzalez, Trends in practical cultural heritage learning in Europe 2012, Research report, The Nordic Centre of Heritage Learning 2012

• Lazzaretti, Luciana, The resurge of the “societal function of cultural heritage”. An intro-duction. City, Culture and Society, 3:4 (2012): 229–233.

• Sonkoly, G., Vahtikari, T., Innovation in Cultural Heritage Research. For an integrated European Research Policy. Brussels: European Commission, 2018.

• Speciali Eurobarometro ataskaita. Kultūros paveldas, 2017 m. http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/WhatsNew/index

• Europos kultūros paveldo metų interneto svetainė http://europa.eu/cultural-heritage/european-year-cultural-heritage_lt

Literatūra

https://www.coe.int/en/web/portal/home

http://ec.europa.eu/assets/eac/culture/library/publications/2014-heritage-communication_en.pdf



https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32017D0864&from=EN

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32017D0864&from=EN

http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/WhatsNew/index

http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/WhatsNew/index

http://europa.eu/cultural-heritage/


69

Leidėjas„eTwinning“ centrinė pagalbos tarnybawww.etwinning.net

„European Schoolnet“ („EUN Partnership AISBL“)Rue De Trèves 61, 1040 Brussels, Belgium (Briuselis, Belgija)www.europeanschoolnet.org

RedaktoriaiIrene Pateraki, Santi Scimeca

Dizaino koordinatorėClaire Morvan

Kalbos koordinatoriusDanosh Nasrollahi

Originalus dizainas„Pitch Black Graphic Design“, Haga / Berlynas

Maketavimas ir spausdinimas„HOFI Studio“

Tiražas1000 egz.

ISBN9789492913647

Išleista 2018 m. rugsėjo mėn. Šiame leidinyje išsakytos nuomonės yra autorių nuomonės, kurios nebūtinai sutampa su „European Schoolnet“ arba „eTwinning“ centrinės paramos tarnybos nuomone. Ši knyga išleista laikantis „Attribution – Non Commercial-Share Alike 3.0 Unported Creative Commons“ (CC BY-NC-SA 3.0) licencijos sąlygomis (http://creativecommons.org/licenses/by-nc-sa/3.0/). Leidinio rengimas buvo finansuojamas pagal Europos Sąjungos „Erasmus +“ programą. Šis leidinys atspindi tik jo autorių nuomones, ir Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už jokį galimą čia pateiktos informacijos panaudojimą.

http://europa.eu/cultural-heritage

www.europeanschoolnet.org

https://creativecommons.org/licenses/by-nc-sa/3.0/

https://creativecommons.org/licenses/by-nc-sa/3.0/



www.etwinning.net

Bendrai finansuojama pagal Europos Sąjungos programą „Erasmus+“

www.etwinning.net