mokslas ir gyvenimas 2006 m. nr.7-8

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 1

2006

7-8

Vandenilio

Valdovø rûmøatkûrimas:

radiniai, menovertybës

Þmonija – tarsiProf. Jonui Kubiliui – 85

saugojimas

Baltijos kelias

2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

Iðkilios asmenybës privalumø puokð-tëje yra daug ásimintinø bruoþø bei nu-veiktø darbø. Èia priminsime Lietuvosþmonëms Jubiliato mokslo, mokslinësveiklos organizavimo darbus.

Nuo ko ir kaip pradëjo profesoriuskurti Lietuvos matematikø mokyklà?

Valerijos ir Jono Kubiliø ðeima. Ið kairës: marti Milda Kubilienë, dukradoc. dr. Birutë Petrauskienë, vaikaitis Jonas Kubilius, p. V.Kubilienë,

vaikaitë Eglë Kubiliûtë, prof. J.Kubilius ir sûnus prof. Kæstutis Kubilius

Mokslo dirvos Prof. Jonui Kubiliui – 85

CK darbo ginti neleido, nes J.Kubilius pri-klausë tø laikø darbo kodekso 47a para-grafo sferai. Akademikas A.Kolmogoro-vas J.Kubiliaus atradimus paskelbë uþ-sienyje, be to, buvo N.Chruðèiovo „atly-dþio“ laikai. Taip 1957 m. Maskvoje V.Stek-lovo matematikos institute disertacija bu-vo apginta ir labai gerai ávertinta.

Tuo pat metu buvo reorganizuotasFizikos-technikos institutas á Technikosir Fizikos-matematikos institutus. Fizi-kos-matematikos institute Teorinës fizi-kos skyriaus vadovu buvo paskirtasprof. Adolfas Jucys, Eksperimentinës fi-zikos skyriaus vadovu tapo prof. Povi-las Brazdþiûnas, o Matematikos ir ast-ronomijos skyriui teko vadovauti J.Ku-biliui. Be to, prof. A.Jucys buvo paskir-tas instituto direktoriumi, o J.Kubilius –jo pavaduotoju moksliniam darbui.

Septintàjá deðimtmetá buvæ prof. J.Ku-biliaus diplomantai mokslo baruose pa-þengë pirmyn ir tapo savarankiðkø tyri-mø krypèiø vadovais. 1959 m. fizikos-ma-tematikos m. kandidato disertacijà apgy-në Vytautas Statulevièius. Taip pat ið Le-ningrado vëliau gráþo Eduardas Vilkas,baigæs operacijø tyrimo studijas pas prof.N.Vorobjovà. Ið Maskvos gráþo BroniusGrigelionis, studijavæs tikimybinius proce-sus pas akademikà B.Gnedenkà. Pasprof. N.Ðaninà matematinës logikos di-sertacijà apgynë Vilius Matulis.

Septintàjá deðimtmetá susiformavoskaièiø teorijos ir tikimybiø teorijos, ma-tematinës logikos, geometrijos, funkci-jø teorijos, diferencialiniø lygèiø ir skai-èiavimo matematikos bei kitos kryptys.

1958 m. J.Kubilius su kolegomissuorganizavo Lietuvos matematikø drau-gijà ir tapo jos valdybos pirmininku. 1961

1944 m. rudená Vilniaus universite-to matematikø branduolá sudarë prof.Zigmas Þemaitis, doc. Petras Katilius,dr. Gerardas Þilinskas ir vyr. dëst. Vy-tautas Paulauskas.

1946 m. pabaigoje Universitetà bai-gia matematikai Jonas Kubilius, KleopasGrincevièius, Aronas Naftalevièius, Ðlio-ma Strelicas. J.Kubilius jau turëjo moks-liná ádirbá skaièiø teorijoje. Minëti Jo kole-gos taip pat svajojo apie matematikosmokslo aukðtumas. Ilgainiui visi keturi ta-po moksliniø matematikos mokslo ðakøugdytojais: skaièiø ir tikimybiø teorijos,geometrijos bei funkcijø teorijos.

J.Kubilius, 1951 m. baigæs aspiran-tûrà Leningrado universitete pas prof.J.Linikà ir apgynæs fizikos-matematikosmokslø kandidato disertacijà, gráþo á Vil-niø turëdamas mokslinës veiklos pla-nà. Pagrindine tyrimø kryptimi buvo pa-sirinkta tikimybiø teorija, nes maþai vals-tybei reikëjo matematikos ðakos, kuri tu-rëtø iðplëtotà teoriná aparatà ir plaèiaspritaikymø galimybes.

„Sàjungos“ laikais mokslocentrai buvo sukoncentruotiMokslø akademijos sistemoje.Buvo manoma, kad pradináspecialisto parengimà gali at-

drosios matematikos katedros antraei-lininkas. Èia jis turëjo docento darbokrûvá ir ëmë telkti moksliniam darbuidëstytojus ir studentus.

1954 m. Universitetà baigë pirma-sis J.Kubiliaus diplomantas VytautasStatulevièius. Jis taip pat tobulintis bu-vo pasiøstas á Leningrado universitetàpas prof. J.Linikà. Jam buvo pasiûlytastudijuoti tikimybiø teorijà.

1955 m. J.Kubilius suorganizavo gar-søjá moksliná (Jo vardu pavadintà) semi-narà. Seminaro dalyviai buvo gabiausifakulteto matematikos studentai. Semi-naras ëmësi nagrinëti moderniàsias ma-tematikos disciplinas, kuriø paskaitosstudijø metais nebuvo skaitomos.

J.Kubilius intensyviai rengia daktarodisertacijà, kurios tikslas buvo pritaikytitikimybiø teorijos metodus skaièiø teori-jos problemoms spræsti. Jam pavyko su-formuoti ir pagrásti naujos matematikosðakos – tikimybinës skaièiø teorijos – pa-grindus ir parengti tyrimø metodus. Di-sertacija buvo parengta, taèiau partijos


likti universitetai. Tai buvo viena ið prie-þasèiø jaunam mokslininkui pasirinktidarbovietæ Lietuvos mokslø akademi-jos Fizikos-technikos institute. KartuJ.Kubilius buvo Vilniaus universiteto Fi-zikos-matematikos fakulteto daktaroGerardo Þilinsko vadovaujamos Ben-


artojas

m. pasirodë pirmasis Lietuvos matema-tikø oficiozo „Lietuvos matematikos rin-kinys“ pirmasis tomas. Nuo 1973 m. þur-nalas JAV verèiamas á anglø kalbà.

Septintàjá deðimtmetá Lietuva buvopripaþinta matematikos mokslo centru.1964–1982 m. buvo surengtos penkiosmokslinës matematinës logikos konfe-rencijos; 1965–2001 m. ávyksta penkiosskaièiø teorijos konferencijos; 1963–1978 m. – keturios geometrijos konfe-rencijos; 1971–2000 m. ávyksta penkiosdiferencialiniø lygèiø ir skaièiavimo ma-tematikos konferencijos; 1960–1999 m.– deðimt tikimybiø teorijos ir matemati-nës statistikos konferencijø; 1966–1985m. surengtos penkios operacijø tyrimokonferencijos; 1973–2006 m. ávyksta de-vynios tikimybiø teorijos ir matematinësstatistikos (Vilniaus tarptautinës) konfe-rencijos; 1997–2005 m. dirbo penkiosmatematinio modeliavimo ir analizëskonferencijos. Ðios konferencijos buvosàjunginës ir tarptautinës reikðmës.

1958–2006 m. ávyksta 47 Lietuvosmatematikø draugijos mokslinës kon-ferencijos.

Jeigu mestume þvilgsná á Lietuvosmatematikø ir informatikø sàvadà (Lie-tuvos matematikø ir informatikø sàvadas.Disertacijos. Fiziniø mokslø sritis / Paren-gë V.Verikaitë, http://www.mif.vu.lt/matinf/savadas/savadas.html), pastebëtume,kad vyraujanèios matematikos kryptysyra skaièiø teorija ir tikimybiø teorija.J.Kubiliaus genealoginiam medþiui pri-klauso 29 kandidatai (dabar daktarai),tarp jø 5 profesoriai.

Gráþkime á 1958 metus. J.Kubiliusbuvo paskirtas 80-uoju Vilniaus univer-siteto Rektoriumi, greitai buvo iðrinktas

Kinijojeiðleista lietuviømokslininkø knyga

Lietuviø mokslininkø veikalas sulaukëpasisekimo Kinijoje. Ðios ðalies leidykla„Chemical Industry Press“ iðleido knygos„Ávadas á kietakûná apðvietimà“ (A.Þukaus-kas, M.S.Shur, R.Gaðka, Introduction to So-lid-State Lighting, John Wiley & Sons, 2002,anglø k.) vertimà á kinø kalbà. Naujausiomsðviesos technologijoms skirtos knygos duið trijø autoriø yra lietuviai – Vilniaus univer-siteto profesorius, Lietuvos mokslø akade-mijos narys ekspertas Artû-ras Þukauskas ir Vilniausuniversiteto auklëtinis, JAVbendrovës „Sensor Elec-tronic Technology, Inc.“prezidentas dr. Remigi-jus Gaðka (Remis Gas-ka). Treèiasis knygosautorius – Renseleriopolitechnikos institu-to (JAV) profesoriusMichaelis S.Shuras.

Kietakûniø ðvie-sos ðaltiniø (puslai-dininkiniø ðviesosdiodø, ðviestukø) srityje lie-tuviai mokslininkai yra sukaupæ daugþiniø ir patirties. Prof. A.Þukauskas dirba pus-laidininkiø, skirtø optoelektronikai, medþiago-tyros bei naujausiø ðviestukø taikymo srity-se. Dr. R.Gaðka – aukðtøjø technologijø ben-drovës, pasaulyje pirmaujanèios ultravioleti-niø ðviestukø gamyboje, vadovas.

Kinijoje dëmesys á ðià knygà atkreiptasneatsitiktinai. Ðioje ðalyje sparèiai plëtoja-mos optoelektronikos technologijos, tarpjø puslaidininkiniø ðviestukø gamyba. Di-dþiausioje pasaulio valstybëje realizuoti mil-þiniðki kietakûnio apðvietimo projektai –ðviestukais apðviesti dangoraiþiai, senovësarchitektûros paminklai, dalis Didþiosios ki-nø sienos.

Vilniaus universitete ðviestukø tyrimai at-liekami ir jie taikomi Europos Komisijos re-miamame kompetencijos centre SELITEC.Èia bendradarbiaujant su kitomis Lietuvosmokslo institucijomis ir verslo partneriais ku-riamos bendrojo apðvietimo, augalø kultiva-vimo, biofluorescencijos jutikliø, organiniøðviestukø ir kitos fotonikos technologijos.

Per kelerius metus lietuviø autoriø „Áva-das á kietakûná apðvietimà“ tapo plaèiai þi-nomas – ðià knygà galima rasti daugelioðaliø universitetø bibliotekose, ja naudoja-si mokslininkai ir inþinieriai, dirbantys pus-laidininkinës optoelektronikos srityje. Da-bar juos papildë dar vienas, vienas gau-siausiø pasaulyje, skaitytojø bûrys.

J.Kubilius –Lietuvos jaunøjømatematikøolimpiadøorganizatorius irglobëjas. Jis sugrupe autoriøyra iðleidæsketuris olimpia-dø uþdavinynus.Su pirmosiosRespublikinësolimpiadosprizininkais1952 metais

profesoriumi ir Tikimybiø teorijos irskaièiø teorijos katedros vedëju. 1962m. tapo Lietuvos mokslø akademijostikruoju nariu. Beveik 33 metus J.Kubi-lius vadovavo iškiliajai Lietuvos mokyk-lai – Universitetui. Priminsime vienà kitàRektoriaus veiklos barà.

Pirmasis uþdavinys – apginti Uni-versitetà nuo atëjûnø ir savø kolabo-rantø këslø.

Suaktyvinti mokslininkø kolektyvøveiklà ir rengti moderniø mokslo srièiøaukðèiausios kvalifikacijos specialistus.

Plësti mokslinæ ir mokymo bazæ.Atstatyti vandalø nuniokotà Ðv. Jo-

nø baþnyèià ir Centrinius rûmus.Aprûpinti visus studentus ir aspiran-

tus bendrabuèiais.Per vienà kità deðimtmetá Vilniaus

universitetas savo laimëjimais ásitvirtinoimperijos universitetø pirmajame deðim-tuke. Vilniaus universitetas deðimt me-tø iki Nepriklausomybës tapo tautosðaukliu. Niekas iki 400 metø Universi-teto jubiliejaus nesuteikë tautai tiek vil-ties nusimesti okupacijos jungà. La-biausiai Universiteto Rektoriaus auto-ritetu ir valia jubiliejaus ðventë tapo ið-kilmingu tarptautiniu renginiu.

Niekad Rektorius nesiðvaistë tuð-èiomis kalbomis.

Per daugelá metø átikëjome Jo þmo-giðkaisiais, moksliniais ir politiniais sie-kiais.

Niekad negalime ignoruoti Jo kvie-timo dirbti nesiþvalgant, siekti moksloaukðtumø. Jis sako: „Dirbkite, garbëpati ateis á jûsø namus“.

Prof. habil. dr. Antanas LAURINÈIKAS,doc. dr. Henrikas JASIÛNAS


Vandenilio energetika: gavyba,saugojimas, elektrocheminë

konversija

Vandenilio energetika – tai komplek-sinë mokslo ir pramonës sritis, aprëpiantivandenilio gavybos, saugojimo bei elek-trocheminës konversijos technologijas.

Vandenilis nëra toks energijos ðalti-nis, kaip naftos produktai ar anglys. Kaipir elektros energija, jis turi bûti generuo-tas naudojant specialias technologijas irkitus energijos ðaltinius (1 pav.). Vande-nilis yra labiausiai paplitæs cheminis ele-mentas Visatoje, bet Þemëje laisvo jo në-ra, jis randamas organiniuose junginiuo-se ir vandenyje. Norint vandenilá panau-doti energetinëse sistemose, já reikia at-skirti ið ávairiø cheminiø junginiø.

Vandenilis yra lengviausias cheminiselementas ir esant kambario temperatû-rai bei atmosferos slëgiui jis uþima apie3000 kartø didesná tûrá, nei tà patá ener-gijos kieká galintis generuoti benzinas.Taigi, jei norima laikyti didelá vandeniliokieká, já reikia suspausti arba suskystinti

VandenilioDidëjant energijos poreikiui, visame pasaulyje intensyviai ieðkoma naujø technologijø, kaippadidinti energijos konversijos sistemø efektyvumà ir panaudoti naujus energijos ðaltinius,kurie jau artimiausioje ateityje ið dalies pakeistø naftos produktus, gamtines dujas, anglis.Ekologinës problemos taip pat verèia maþinti naftos produktø vartojimà ir daugiau naudoti

alternatyvias vandens, vëjo ir saulës energijos technologijas. Vienas ið perspektyviausiømoksliniø siûlymø ðioms problemoms spræsti yra vandenilio energijos vertimas elektros ener-

gija vandenilio kuro elementuose. Analizuojant pasaulio moksliniø institucijø ir pramonësámoniø aktyvumà vandenilio energetikos srityje galima prognozuoti, kad vandenilis taps

naujos kartos energijos ðaltiniu, pirmiausia transporto sektoriuje.

1 pav. Vandenilio energetikos ciklas

arba naudoti saugojimo cheminiuosejunginiuose technologijas.

Vandenilio kuro elementai – tai elek-trocheminiai árenginiai, kuriuose vande-nilio cheminë energija yra tiesiogiai pa-verèiama á elektros energijà. Reakcijosmetu nëra jokiø tarpiniø terminiø ar me-chaniniø procesø. Vandenilis reaguoja suore esanèiu deguonimi ir ðio proceso me-tu yra generuojama elektros energija.Skirtingai nuo vidaus degimo variklio, ku-riame vyksta vidaus degimo procesai ir

energija susiformuoja kaip ðiluma, kuroelementuose vyksta elektrocheminë re-akcija, kurios metu generuojama þemosátampos elektros energija ir ðiluma. Elek-tros energija gali bûti tiesiog panaudoja-ma elektros varikliuose, o ðiluma praran-dama á aplinkà arba panaudojama kituo-se sistemos procesuose.

Svarbiausios vandenilio saugojimoproblemos

Vandenilis yra lengviausias elementasVisatoje. Jis sudarytas iš vieno protono irvieno elektrono. Yra þinomi trys vandeni-lio izotopai: vandenilis arba protis (H), deu-

specialistams. Kompleksinëse vandeni-lio laikymo sistemose reikia panaudotimedþiagas, kurios lengvai reaguoja ir vi-siškai nereaguoja su vandeniliu.

Vandenilio saugojimo metodai

1 lentelëje pateikti JAV Energetikos de-partamento FreedomCar programos svar-biausi reikalavimai vandenilio laikymo sis-temoms, kuriuos numatoma pasiekti iki2010 metø. Ði programa daugiausia su-sijusi su transporto sektoriumi ir numato,kad automobiliuose turi bûti laikoma iki5,6 kg vandenilio, su kuriuo bus galimanuvaþiuoti ne maþiau kaip 500 kilometrø.

Savybës Matavimo vnt. TikslasVandenilio tankis (svorio procentais) % H 6Vandenilio tankis (tûrinis) kg H2/m3 33Kaina USD/kg H

2167

Darbinë temperatûra oC -40 – +50Paleidimo laikas s 15Ilgaamþiškumas ciklai 500Uþpildymo laikas min < 5

1 lentelë. JAV Energetikos departamento FreedomCar programos tikslai

teris (D) ir nestabilus izotopas –tritis (T). Visi šie izotopai gali su-formuoti kovalentines molekulesH

2, D

2 ir T

2. Normalios bûsenos

vandenilis yra bespalvës, bekva-pës ir netoksiðkos dujos, kuriøtankis esant 293 K temperatûrai– 0,08988 g/cm3.

Saugojant vandenilá siekia-ma laikyti kuo didesná jo kiekákuo maþesniame tûryje ir kuolengvesnëse saugojimo siste-mose. Esant kambario tempe-ratûrai ir atmosferos slëgiui 1 kg vande-nilio uþima 11 m3 tûrá. Norint sumaþintivandenilio tanká reikia dujas suspausti ar-ba suskystinti arba sumaþinti atstumàtarp vandenilio atomø, sudarant vande-nilio ir kitø medþiagø junginius. Kitas la-bai svarbus reikalavimas vandenilio sau-gojimo sistemoms – galimybë tûkstan-èius kartø pripildyti ir „iðimti“ vandenilá.

Vandenilio saugojimas yra vienas di-dþiausiø iððûkiø medþiagø inþinerijos

Dabar þinomi ðeði pagrindiniai me-todai, kaip saugoti reikiamà transportuivandenilio kieká: aukðto slëgio dujø ci-lindrai; suskystintas vandenilis krioge-ninëse sistemose; adsorbuotas vande-nilis ant labai didelio specifinio pavir-ðiaus ploto medþiagø; metalø hidridai;kompleksiniai junginiai, metalai ir kom-pleksiniai junginiai, turintys vandens. Vi-si vandenilio saugojimo metodai api-bendrinti 2 paveiksle.

2 pav. Vandenilio saugojimo metodai

ys


o saugojimasDr. Darius MILÈIUSLietuvos energetikosinstituto Medþiagøtyrimø ir bandymølaboratorijos vadovas

Saugojimo metodai skirstomi á dvi pa-grindines grupes: fizikinius ir cheminius.Taèiau në vienas ðiuo metu esamø van-denilio saugojimo metodø neatitinkakompleksiniø technologiniø-ekonominiøreikalavimø. Pasaulyje intensyviai tyrinë-jama, kaip sumaþinti vandenilio saugoji-mo sistemø savikainà, supaprastinti jaunaudojamas technologijas ir išlaikytiaukštus saugumo standartus.

Lyginant realius vandenilio saugojimopavyzdþius (3 pav.) reikia pastebëti, kadlaikant vandenilá slëgiminiuose induosereikalingas didelis slëgis (daugiau nei200 bar) ir kad saugojimo sistema uþ-ima pernelyg didelá tûrá. Naudojant krio-genines sistemas – iðauga energijosnuostoliai (iki 30 proc.). Teoriðkai geriau-sios vandenilio saugojimo sistemos, ku-riose naudojami metalo hidridai. Deja,norint saugoti 5 kg vandenilio, naudojantvienà geriausiai iðtirtø hidridø LaNi

5H

6

(1,4 % H2), sistemos bendras svoris gali

siekti 400 kg. Norint sumaþinti bendrà sis-temos svorá, reikia naudoti metalø hidri-dus, kurie gali efektyviai saugoti daug di-desná vandenilio kieká.

4 pav. pateikta vandenilio energetinësistema, kuri ðiuo metu jau naudojamaautomobiliuose. Uþpildant kuru, vande-nilis paduodamas á hidrido talpyklà, kuryra absorbuojamas. Norint pradëti eks-ploatuoti transporto priemonæ, talpyklapakaitinama, metalø hidridai desorbuo-ja vandenilá ir kontroliuojamas vandeni-lio kiekis patenka á kuro elementà, kurelektrocheminiø reakcijø metu yra gene-ruojama elektros energija, ðiluma ir van-dens garai. Elektros energija naudojama

3 pav. Vandenilio saugojimas autotransporte

elektros varikliui, o ðiluma gali bûti toliaunaudojama hidrido talpai kaitinti ir van-deniliui desorbuoti.

Slëgiminiai indai

Daugelis vandeniliu varomø automo-biliø prototipø dabar naudoja suspaus-tas dujas. Vandenilio saugojimo talposenaudojamas iki 700 bar slëgis ir ðios tal-pos yra apie aðtuonis kartus didesnësnei ekvivalentiná energijos kieká talpinan-èios ðiuolaikinës kuro sistemos. Atsiþvel-giant á tai, kad vandenilio kuro elementaigali bûti du kartus efektyvesni nei vidausdegimo varikliai, vandenilio talpos galibûti keturis kartus didesnës, kad uþtektøkuro nuvaþiuoti tà patá atstumà.

Aukðto slëgio vandenilio saugojimo

4 pav. Vandenilioenergetikos kompleksinësistema

5 pav. Vandenilio saugojimas slëgiminiuose induose

talpos yra labai sudëtingos struktûros (5pav.). Jos sudarytos ið daugelio sluoks-niø ir, atsiþvelgiant á saugumo reikalavi-mus, turi bûti cilindrinës formos. Ðios van-

denilio saugojimo siste-mos šiuo metu plaèiausiaitaikomos autobusuose,kuriuose jos paprastaimontuojamos ant stogo.

Kriogeninës sistemos

Dabar pasaulyje yraautomobiliø, naudojanèiøkriogenines vandeniliosaugojimo sistemas. Šiossistemos uþima daugmaþiau vietos nei esant su-spaustam vandeniliui. Su-skystintas vandenilisuþima tik 14 l/kg (10 MJ/l).Bet vandenilis garuojaesant –253 °C, todël, no-rint naudoti ðias saugoji-mo sistemas, reikia labaisandariø kriogeniniø tal-pø. Jei talpa prarastø san-darumà, vandenilis iðga-ruotø tiesiog ið stovinèioautomobilio.

Tiriama galimybë panaudoti komplek-sines kriogenines sistemas, sandarinimoproblemos iki ðiol nëra iðspræstos. Ma-noma, kad ðios sistemos geriausiai pa-siteisintø miesto transporte; autobusaigalëtø bûtø uþpildomi naktá.

Ðioms sistemoms taip pat bûdingi di-deli energijos nuostoliai: 10 proc. jos pra-randama suspaudþiant vandenilá ir30 proc. já suskystinant. Taigi tai didina su-minius vandenilio nuostolius, kurie susi-daro taip pat ir transportuojant vandeniláiki uþpildymo stoèiø.

Nukelta á 41 p.

6 pav. Apiben-drinti vandeni-lio saugojimometodøduomenys


Prof. Leono Kadþiulio nueitas gyve-nimo kelias yra labai prasmingas ir turi-ningas. Gimæs ûkininkø ðeimoje, gabusir darbðtus bûsimasis profesorius baigëKupiðkio gimnazijà ir dël to meto politi-nës situacijos Lietuvoje kurá laikà dirbotëvø ûkyje, o pasibaigus karui ástojo á Lie-tuvos þemës ûkio akademijos Agronomi-jos fakultetà. Taip savo gyvenimà susie-jo su þemës ûkiu, agronomo profesija.

Baigæs studijas (1950 m.), pradedadirbti Dotnuvos bandymø stoties vyres-niuoju mokslo darbuotoju ir nuo to me-to visà gyvenimà paskiria mokslui.1952–1955 m., nepasitraukdamas iðDotnuvos, studijavo Lietuvos moksløakademijos Þemdirbystës ir dirvoþemioinstituto aspirantûroje, mokslinius tyri-mus atliko Dotnuvos bandymø stotyje.Parengë ir apgynë ir ðiandien labai reikð-mingà daktaro disertacijà „Tinkamesniødaugiameèiø þoliø miðiniø parinkimasLietuvos TSR vidutinio sunkumo dirvo-se“ (1955 m.). Pirmà kartà Lietuvoje bu-vo parodyta liucernø átraukimo á ðienau-jamus miðinius galimybë ir nauda.

1956 m. buvo reorganizuotos þemësûkio mokslo tyrimo ástaigos, Dotnuvoje ákur-tas Lietuvos þemdirbystës institutas(LÞMTI), o jame – Pievø ir ganyklø skyrius,kuriame vyresnysis mokslo darbuotojasL.Kadþiulis pradëjo ilgameèius ganyklø ty-rimus. Ðiø tyrimø rezultatai davë pradþiàmoksliniais pagrindais Lietuvoje rengti kul-tûrines ganyklas. Tuo metu ðalies þemësûkiui reikëjo skubiø pievø, ganyklø ir sëjo-mainoje auginamø þoliø moksliniø reko-mendacijø. L.Kadþiulis ásitraukë á ðá darbàir jam paskyrë visà gyvenimà.

Á Institutà ið Sibiro tremties gráþta prof.Juozas Tonkûnas ir inicijuoja labai aktu-alius fundamentinius pievø ir ganyklø ty-rimus. Prof. L.Kadþiulis kartu su prof.J.Tonkûnu stiprina ir pleèia tematikà. Su-kuriama mokslinë mokykla. Nuo 1962 m.iki 1990 m. L.Kadþiulis vadovauja Lietu-vos þemdirbystës instituto Pievø ir ganyk-lø (nuo 1970 m. – Þoliø ûkio) skyriui, ku-rio tyrimø tematika kasmet buvo pleèia-ma. Tyrimai vyko Þemdirbystës instituteDotnuvoje bei jo padaliniuose ir apëmë

Lietuvos MA nario korespon-dento Leono Kadþiulio 80-tiesmetø Jubiliejus buvo paþymë-tas dviem turiningais renginiais.

2006 m. birþelio 27 d. Lietu-vos MA bibliotekoje buvo su-rengta mokslo darbø paroda„Esu agronomas“, kurioje buvo

Áþymus Lietuvos mokslø akademijosnarys korespondentas, profeso-

rius habilituotas daktarasLeonas KADÞIULIS ðvenèia

garbingà 80 metø jubiliejøpateiktos mokslinës publikaci-jos bei kiti mokslininko nueitàkelià reprezentuojantys darbai.

Praktinë mokslininko veiklosdalis buvo pristatyta Lietuvosþemdirbystës institute (Dotnu-vos akademijoje), kur prof. L.Ka-dþiulis akademiniuose skaity-muose „Þolininkystës mokslasir jo rezultatø sklaida“ apþvelgëþolininkystës tyrimus Lietuvoje,o direktorius MA n. e. Z.Dabke-vièius supaþindino su LÞI atlie-kamais lauko bandymais.

Prof. L.Kadþiulá sveikino LRVyriausybës, Ðvietimo ir moks-lo bei Þemës ûkio ministerijø at-stovai, Lietuvos MA, Lietuvosmokslo taryba, kolegos, kursodraugai (1950 m. LÞÛA laida),ðeimos nariai ir giminës.

pievas, ganyklas, daugiametes þoles pa-ðarui ir sëklai ávairiuose dirvoþemio ge-netiniuose tipuose.

Prof. L.Kadþiulio interesai labai pla-tûs – nuo mokslininko tyrëjo þolininkys-tëje iki agronomijos mokslo krypties spe-cialisto. Vienodai gerai iðmano agroche-mijà, inicijavo ir vadovavo tokiems tyri-mams, þemdirbystæ, augalininkystæ, rû-pinasi mokslo þiniø sklaida. DaugumaProfesoriaus ir jo mokiniø tyrimai kom-pleksiniai, ypaè kreipiamas dëmesys á ko-kybinius rodiklius.

Tokiam tyrimø tematikos formavimuiátakos turëjo tai, kad L.Kadþiulis vienasið pirmøjø agrariniø mokslø atstovø Tary-bø Sàjungos delegacijø sudëtyje daly-vavo Pasaulio ir Europos þolininkø kon-gresuose, konferencijose, kur susipaþin-davo su naujausiais Vakarø mokslininkølaimëjimais ir parsiveþtas idëjas ágyven-dindavo savo ar mokiniø darbuose.

Prof. L.Kadþiulio ir jo mokiniø þolinin-kystës moksliniai tyrimai atitiko VakarøEuropoje tuo metu nagrinëjamus klausi-mus – augalø mitybos, þolynø formavi-mo ir naudojimo, paðarø kokybës ir ki-tus. L.Kadþiulis tyrë ir tiria kultûriniø ga-nyklø bei sëjomainos þolynø árengimo irnaudojimo bûdus. Jo darbai paremti kon-cepcija – þoliø ûkio (pievø, ganyklø ir þo-liø arimuose) vienovë ir ávairovë skirtin-gomis gamtinëmis sàlygomis. Daugia-meèiø þoliø auginimo paðarui tyrimai pra-

turtino þolininkystës teorijà ir praktikà.Profesorius pagrindë svarbiausiems Lie-tuvos dirvoþemio genetiniams tipams þo-lynus, kurie pritaikyti atsiþvelgiant á aprû-pinimà biologiniu ar tràðø azotu ir orien-tuoti á paðarø ruoðimo technologijas. Pra-dëtos naujos þolininkystës tyrimø kryp-tys, orientuotos á fotosintezës didinimà,ekologiðkai ðvaraus, subalansuoto pagalgalvijams reikalingo paðaro reikmes. Pro-fesoriaus atlikti tyrimai liudija perspekty-vos jutimà ir darbø visapusiðkumà.

L.Kadþiulio sumanymu ir iniciatyvaLietuvos þemdirbystës institute 1972 m.pradëti ir iki 1991 m. Vakarø Europos pa-vyzdþiu atlikti galvijø ðërimo þoliniais pa-ðarais kompleksiniai tyrimai (vykdytojasdr. V.Bilevièius). Buvo pastatyta Valinavosferma. Ðie tyrimai buvo pavadinti Valina-vos modeliu. Jø esmë – produktyvias gal-vijø bandas iðlaikyti pigiais þoliniais pa-ðarais. Ðiuose tyrimuose dalyvavo Lietu-vos þemdirbystës, Maisto, Gyvulininkys-tës ir Þemës ûkio inþinerijos institutai. Ty-rimø rezultatai patvirtino Vakarø Europo-je darytø tyrimø teiginius, kad Lietuvosklimato sàlygomis galvijininkystës pro-dukcijà galima atpiginti, daugiau rûpinan-tis geros kokybës þoliniais paðarais.

Profesorius nuo pat savo mokslinësveiklos pradþios dirba labai intensyviai, va-dovauja temoms ir darbams. Sukauptagausi tyrimø medþiaga 1972 m. apiben-drinta habilitaciniame darbe „Daugiame-

Akad. Veronika VASILIAUSKIENËLietuvos mokslø akademijos

viceprezidentë

Virg

inijo

s V

AL

UC

KIE

NË

S n

uo

tr.


mokslininkas iragronomas

èiø þoliø auginimo ir naudojimo paðarui pa-grindai“. Tais paèiais metais, remdamasisðiuo darbu, iðleido monografijà „Daugia-meèiø þoliø auginimas paðarui“ (Vilnius,Mintis, 1972), kuri 1974 m. buvo apdova-nota Valstybine premija. Vëliau monogra-fija buvo iðleista rusø kalba (L., 1977).

Lietuvos mokslininkø darbai ið þolinin-kystës srities buvo plaèiai þinomi buvu-sioje Tarybø Sàjungoje. Prof. L.Kadþiu-liui (su bendraautoriais) buvo paskirtaSSRS Valstybinë mokslo premija uþ dar-bà „Þemiø sukultûrinimo ir jø intensyvausnaudojimo kultûrinëms pievoms ir ganyk-loms paþangios technologijos sukûrimasir ádiegimas (Lietuvos TSR pavyzdþiu)“.

Prof. L.Kadþiulio moksliniø tyrimø re-zultatai paskelbti 7 monografijose, per200 moksliniø straipsniø, tarp jø ir reikð-minguose uþsienio leidiniuose. Paraðë16 moksliniø ataskaitø (maðinraðtis, LÞIbibliotekoje). Be to, daug padaryta sklei-dþiant þemdirbiams naujausias moksloþinias – tai broðiûros, probleminiai irmokslo populiarinimo straipsniai þurna-le „Þemës ûkis“, periodinëje spaudoje,mokslo rekomendacijø leidiniuose.

Paþymëtina Profesoriaus veikla prista-tant ðalies mokslà uþsienyje bei sklei-dþiant geriausià Europos ir pasaulio pa-tirtá Lietuvoje.

Skaitë praneðimus apie pievininkys-tæ aukðèiausio lygio ávairiuose tarptauti-niuose renginiuose – Pasaulio pievinin-

kystës kongresuose, Europos pievinin-kø susirinkimuose Suomijoje (1966,1992 m.), Australijoje (1970 m.), Ðveica-rijoje (1971 m.), Ðvedijoje (1973 m.), Vo-kietijoje (1977 m.), D. Britanijoje (1982m.), dalyvavo kituose svarbiuose simpo-ziumuose, konferencijose Portugalijoje,JAV, Nyderlanduose, Prancûzijoje, Slo-vakijoje, Danijoje, Rusijoje bei buvusio-se TSRS respublikose.

Prof. L.Kadþiulis nuo 1990 m. dalyva-vo visuose Pasaulio lietuviø mokslo ir kû-rybos simpoziumuose Èikagoje ir Vilniuje.

Ypaè daug Profesorius nuveikë ren-giant aukðèiausios kvalifikacijos mokslodarbuotojus – buvo 17 daktaro diserta-cijø vadovas, doktorantûros komitetø na-rys. Jam vadovaujant parengti ir apginti2 habilitaciniai darbai.

Profesorius buvo tarptautinës progra-mos „Þmogus ir biosfera (MAB)“ Lietu-vos komiteto narys ir projekto „Ekologi-nis þmogaus veiklos poveikis landðaftui“vadovas, tarptautinës programos ECOS-LIT dalyvis, keleto moksliniø tarybø, dau-gelio komisijø narys ar pirmininkas, va-dovavo Þemës ûkio mokslo tarybai prieLR þemës ûkio ministerijos.

Labai reikšminga prof. L.Kadþiulio veik-la atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, re-formuojant ir kuriant naujà Lietuvos moks-lo sistemà. Jis buvo iðrinktas Lietuvosmokslo tarybos pirmininku (1992 m.), 1992m. dirbo Lietuvos Respublikos ministru be

portfelio (A.Abiðalos vyriausybëje) ir iki 2000m. vadovavo Lietuvos mokslo tarybai, kar-tu dirbdamas ir LÞI vyriausiuoju mokslo dar-buotoju ir Tarybos pirmininku.

Rûpinosi, kad bûtø áamþintas prof.J.Tonkûno mokslinis palikimas bei kitøtremtiniø agronomø atminimas Dotnu-voje.

Prof. L.Kadþiulio labai dideli nuopel-nai Lietuvos þemës ûkiui ir ðalies moksloraidai. Ypaè daug padaryta su kitais ða-lies mokslininkais pertvarkant mokslo irstudijø sistemà, rengiant Mokslo ir studi-jø ástatymà. Kaip Lietuvos mokslo tary-bos ekspertas ir ðiandien dalyvauja eks-pertiniame darbe vertinant ávairius tei-sinius dokumentus, reglamentus, su-

sijusius su ðalies mokslo proble-momis.

Prof. L.Kadþiuliomokslinë veiklaávertinta – jam su-teiktas Lietuvos nu-

sipelniusio mokslo vei-këjo garbës vardas (1976m.), profesoriaus pedago-

ginis mokslo vardas(1976 m.), 1985 m. jisiðrinktas Lietuvos moks-lø akademijos nariu ko-respondentu.

Uþ nuopelnus Lietu-vos mokslui L.Kadþiulis apdovanotas Ge-dimino V laipsnio ordinu.

Nors prof. L.Kadþiulis 2001 m. iðëjo ápensijà, bet ið aktyvios mokslinës veik-los nepasitraukë. Jis dalyvauja Lietuvosmokslø akademijos veikloje, yra Lietuvosmokslo tarybos ekspertas, atstovaujan-tis Lietuvos þemdirbystës institutui, „Vi-suotinës Lietuvos enciklopedijos“ ir „Þe-mës ûkio enciklopedijos“ moksliniø re-dakciniø tarybø narys, þurnalø „Þemdir-bystë“ ir „Þemës ûkio mokslai“ redakci-niø kolegijø narys, Lietuvos valstybiniomokslo ir studijø fondo ekspertas, Lietu-vos mokslininkø sàjungos tarybos narys,LÞI mokslinës programos „Pievø ir laukoþolynø bioávairovës formavimosi ir kitimodësningumø agroekobiologiniai tyrimaiávairios genezës ir tvarumo agrolandðaf-tuose“ vienas vadovø, doktorantø irmokslo darbuotojø konsultantas.

2006 m. birþelá LÞI taryba jam sutei-kë profesoriaus emerito statusà.

Sveikiname Profesoriø Jubiliejausproga ir linkime kuo geriausiossveikatos ir sëkmës Jam ir jo ðeimaitolesniame gyvenimo kelyje.

Leonas Kadþiulissu dukromisDanguole(kairëje) ir Giedre


Statistikos departamento paskelbti na-mø ûkiø tyrimo duomenys apie jø paja-mas teikia optimizmo. Ryðkus Vyriausy-bës ir kitø institucijø siekimas, kad ðaliesgyventojai maþiau patirtø nuostoliø dëlvykstanèiø ekonominiø, kainø ir kitø po-kyèiø. Namø ûkiø disponuojamos paja-mos (piniginës ir natûra) pasiekë 580 litøvienam namø ûkio nariui per mënesá. Áver-tinus kainø augimà realiosios pajamos pa-didëjo 14 procentø. Tai þenklus didëjimas.

Disponuojamø pajamø struktûra ma-þai pasikeitë. Pagrindinis jø ðaltinis – dar-bo uþmokestis ir nesamdomojo darbopajamos. Tyrimo duomenimis darbo pa-jamos sudarë 70 proc. visø disponuo-jamø pajamø. Antras ðaltinis – sociali-nës iðmokos (pensijos, paðalpos ir kt.).Jos sudarë 28 proc. disponuojamø pa-jamø. Kaime ðios pajamos sudarë ge-rokai didesnæ dalá negu mieste – 36 ir20 proc. atitinkamai.

Pajamø struktûra panaði kaip ir kaimy-ninëse ðalyse. Darbo pajamos Latvijojekiek aukðtesnës – apie 74 proc., Estijoje– 70 proc., taèiau socialiniø iðmokø dalismaþesnë – 25 ir 26 proc. atitinkamai.

Ar ne per

Petras Gediminas ADLYS

Namø ûkiø disponuojamos pajamos 2005 m. iðaugo 17 procentø.Taèiau maistui namuose skirta 37 proc., bûstui, kurui ir energijai

– 12 proc. visø vartojimo iðlaidø. Vadinasi, pusæ jø sudarëbûtiniausios neiðvengiamos iðlaidos. Iðlaidos ðvietimui, laisva-laikiui ir kultûrai tesudaro 6 procentus. Kokie vartojimo poky-

èiai, kaip mes atrodome lygindamiesi á kitas ðalis?

lëtai gerëja vartojimostruktûra?

didelis atskirø demografiniø, ypaè ðeimi-niø grupiø pajamø skirtumas. Antai di-dþiausios pajamos buvo sutuoktiniø po-rø be vaikø, o tokiø porø su vaikais iki 18metø sudarë 72 proc. pirmøjø, vieno su-augusio asmens su vaikais – tesudarë 61proc. pirmøjø. Gal tai viena ið prieþasèiøvis blogëjanèios demografinës situacijos?

Taèiau bene geriausiai ðalies gyven-tojø socialinæ padëtá parodo vartojimo ið-laidø struktûra. Vartojimo iðlaidos pernaisudarë 578 litus per mënesá vienam na-mø ûkio nariui (beveik prilygo pajamoms)ir padidëjo 13 procentø.

Atrodytø, neblogi rodikliai, þenklus au-gimas. Taèiau lëtai gerëja vartojimo struk-tûra – pusæ sudaro iðlaidos maistui ir bûs-tui. Tai labai didelë, nebûdinga ðiuolaikið-kos ekonomikos bei kryptingos socialinës

raidos ðalims tokiø iðlaidø dalis. Paþiûrë-jau dinamikà. 1998 m. Lietuvoje maistui bu-vo iðleidþiama 48 proc., daugiau – 55 proc.– buvo tik Rumunijoje, net Bulgarijoje bu-vo 46 proc., o Lenkijoje – tik 35 procentai.Vëliau ði lyginamoji dalis maþëjo, taèiau ga-

na lëtai. Ji iki ðiolaiko pasiliko labaiaukðta, nors daugsocialiniø rodikliøgerëjo. Taèiau tainesudarë dides-niø galimybiø ðei-moms maþinti ið-laidø maistui dalá.

Todël nusisto-

Paþymëtinas sumaþëjæs atotrûkis tarpmiesto ir kaimo gyventojø pajamø: mies-tieèiø disponuojamos pajamos pasiekë636 litus vienam namø ûkio nariui per më-nesá, kaimo gyventojø – 467 litus.

Kartu per lëtai maþëja ir iðlieka labai

Pagrindiniø vartojimo iðlaidø dalis, procentais

Maistasnamuose

Bûstas,vanduo,elektra,kuras

Trans-portas

Drabu-þiai,avalynë

Ryðiai Laisvalai-kis, kultûra,ðvietimas

vëjo maþa iðlaidø dalis kitiems svarbiemsporeikiams tenkinti. Antai iðlaidos laisva-laikiui ir kultûrai beveik per deðimtmetá ið-augo nuo 3,5 iki 4,7 proc. (iki 27 Lt vie-nam asmeniui), sveikatos prieþiûrai –nuo 4,8 iki 5,1 proc. (30 Lt), ðvietimui –nuo 0,3 vos iki 1,2 proc. (7 Lt).

Kaip per pastaruosius penkerius me-tus pakito iðlaidø dalis pagrindiniams po-reikiams tenkinti, parodyta diagramoje.

Pernai taip pat beveik nepakito iðlai-dø transportui, ryðiams, ðvietimui dalis.Nors pinigine iðraiðka ðios iðlaidos gero-kai padidëjo. Taigi nusistovëjusi vartoji-mo struktûra nëra optimali.

O kaip atrodome ES? Paimkime Eu-rostato 2004 m. duomenis (2005 m. busvëliau), kurie perskaièiuoti siekiant palygi-namumo bei ekonominiø ir socialiniø veiks-niø átakos eliminavimo. Pagal ðiuos skai-èiavimus iðlaidos maistui ES ðalyse suda-rë vidutiniðkai 13 proc. visø vartojimo iðlai-dø. Vadinasi, Lietuvoje ði dalis buvo be-veik 3 kartus didesnë. Ji gerokai didesnënegu Latvijoje ir Estijoje – siekë po 21 proc.,Lenkijoje – 19 procentø. Deðimties ES ða-liø sàraðas maistui skirtø iðlaidø dalies ma-þëjimo tvarka pateikiamas grafike.

Maistui skirtø iðlaidø dalies maþëjimas,procentais

Lietuva

Latvija

Estija

Slovakija

Lenkija

Vengrija

Malta

ÈekijosRespublika

Portugalija

Kipras


Beje, pas kaimynus maþesnë ir ið-laidø maistui, bûstui, kurui ir energijaidalis kartu sudëjus: Latvijoje ir Estijoje– 42, Lenkijoje – 44, Lietuvoje – 49 proc.atitinkamai.

Jungtinëje Karalystëje, Airijoje, Liuk-semburge, Austrijoje, Nyderlanduose,Danijoje ir Vokietijoje iðlaidos maistui su-daro iki 12 procentø.

Pastaruoju metu neretai minima Slo-vënija. Ádomu, kad ir Slovënijoje iðlai-dos maistui tesudaro 16 procentø. Galið dalies tai ir bûtø atsakymas á vieno iðbuvusiø respublikos vadovø klausimà– „Sakykite, kuo Slovënija geresnë uþLietuvà“. Jis buvo iðkeltas diskusijø dëleuro ávedimo metu.

Beje, Slovënijoje 2004 m. minimalimënesinë alga Eurostato duomenimisbuvo 490 eurø (Lietuvoje 145), skurdorizikos lygis sudarë 10 proc. (Lietuvoje– 15), BVP, tenkanèio vienam gyvento-jui, iðreikðto perkamosios galios stan-dartais, lygis sudarë 78 proc. ES vidur-kio (Lietuvoje – 48).

Vartojimo lygis atskirose socialinë-se grupëse labai skiriasi, ryðkiai iðsiski-ria turtingiausieji. Antai deðimties pro-centø turtingiausiøjø vartojimo iðlaidosbuvo 8,4 karto didesnës nei deðimtiesprocentø skurdþiausiøjø. Blogiau, kadðis atotrûkis, maþëjæs ankstesniais me-tais, pastaraisiais vël pradëjo didëti. Per-nai, nors ir nedaug – 0,4 proc., jis vistiek padidëjo.

Dël to labai skiriasi vartojimo, ypaèmaisto produktø, struktûra. Antros grupësnamø ûkiuose nepakankamai suvartoja-ma gyvybiðkai svarbiø produktø. O ðiojegrupëje daug namø ûkiø su vaikais.

Apskritai tokia vartojimo diferencia-cija šalyje, kurios ekonomika taip spar-èiai auga, sunkiai paaiðkinama.

Vienas svarbiausiø socialinës rai-dos rodikliø yra santykinio skurdo lyg-muo. Jis parodo asmenø, kuriø varto-jimas maþesnis nei 50 proc. vidutiniøvartojimo iðlaidø, dalá. Nors, palygintisu 1995 m., santykinio skurdo lygmuoðalyje maþëjo, pastaraisiais metais jiskiek padidëjo ir sudarë: 2004 m. 16,1proc., 2005 m. – 16,9 procento.

Didþiausias santykinio skurdo lygisbuvo kaime, maþiausias – didþiuosiuo-se miestuose. Þemiau santykinio skur-do ribos pernai gyveno 29,5 proc. kai-mo gyventojø, 7,7 proc. didþiøjø mies-tø ir 14,8 proc. kitø miestø gyventojø.Palyginti su 2004 m. santykinio skurdolygis mieste neþymiai sumaþëjo, kaime– padidëjo.

Reikia turëti mintyje, kad santykinisskurdo lygis priklauso nuo vidutinio gy-venimo lygio. Jo kitimo átakà santykineiskurdo ribai galima eliminuoti indeksuo-

jant jà vartojimo kainø indeksu. Taipskaièiuojant santykiniame skurde gyve-nanèiø asmenø lyginamoji dalis 2005m. sudarë 13,8 proc. ir, palyginus su2004 m., sumaþëjo 2,3 proc. punkto.

Galima manyti, kad skurdo, o ir gy-venimo lygio apskritai, sampratos Lie-tuvoje interpretuojamos labai laisvai. Ty-rimo metu papraðyti ávertinti savo gyve-nimo lygá, vos 2 proc. priskyrë save gy-venantiems aukðèiau vidutinio lygio, o3 proc. atsakë, kad gyvena skurde.

Vartydamas Statistikos metraðtá, uþ-tikau ádomius, namø ûkiø pajamoms le-miamos átakos turinèius 2004 m. (2005m. bus ðiø metø pabaigoje) rodiklius.Tai vidutinis metinis neto darbo uþmo-kestis. Iðskirtos keturios pagrindinës so-cialinës ðeiminës grupës: vieniðo dir-banèio ir neturinèio vaikø asmens; su-tuoktiniø, kuriø dirba tik vienas, auginan-èiø du vaikus; dirbanèiø ir auginanèiødu vaikus sutuoktiniø; dirbanèiø ir ne-turinèiø vaikø sutuoktiniø. Ir ðtai kà ma-tome nagrinëdami ðia lentelæ. Lietuvo-je vidutinis metinis neto darbo uþmo-kestis visose keturiose grupëse suda-ro apie 15 proc. ES vidurkio, Latvijoje –13 proc., Estijoje – 19 proc. (2003m.),Lenkijoje – apie 24 proc., o Slovënijoje– 45 procentai. Matyt, tai didesnio ana-litikø dëmesio verti skaièiai.

Asmeniniais kompiuteriais apsirûpi-næ apie treèdalis, namuose naudojasiinternetu penktadalis namø ûkiø.

Statistikos departamentas atliekaskaièiavimus, parodanèius pagrindiniømaisto produktø suvartojimà vienam gy-ventojui vidutiniðkai. Ðiø rodikliø dina-mika ádomi ir daug sakanti. Ðtai mësosir jos produktø, perskaièiavus á mësà,1990 m. buvo suvartota 90 kg, nuo 1993m. ðis skaièius tapo maþesnis nei 60kg ir tik 2004 m. virðijo 60 kilogramø.Pieno ir jo produktø 1990 m. suvartota479 kg, nuo 1994 m. – maþiau nei 300kg ir tiek liko iki ðio laiko. Kiauðiniø 1990m. suvartota 306 vienetai, nuo 1994 m.maþiau kaip 200, o nuo 2001 m. suvar-tojama daugiau kaip 200 vienetø. Grû-dø produktø (duona, makaronai ir pan.)suvartojama daugiau – 1990 m. – 109kg, 2004 m. – 125 kg, bulviø kiek ma-þiau (147 ir 122 kg), darþoviø daugiau(79 ir 97 kg), vaisiø ir uogø taip pat dau-giau (24 ir 72 kg). Gerokai maþiau su-vartojama cukraus (44 ir 27 kg). Gal na-minukei gaminti cukrus pasirodë ma-þiau tinkamas...

Taigi mûsø vartojimo struktûra dartolima nusistovëjusiai ES senbuvëse irkai kuriose naujai priimtose ðalyse.

Tarptautinisduomenø baziø irinformaciniø sistemøspecialistø forumas

�

Liepos 4–6 dienomis Vilniaus Ge-dimino technikos universitete vyko 7-oji tarptautinë duomenø baziø ir infor-maciniø sistemø (Baltic Databases andInformation Systems) konferencija„Baltic DB&IS 2006“. Jà surengë Vil-niaus Gedimino technikos universite-tas, Matematikos ir informatikos insti-tutas bei Vilniaus universiteto Kaunohumanitarinis fakultetas.

„Baltic DB&IS2006“ – tai aukštomokslinio lygio forumas, kuriame da-lyvauja šios srities mokslininkai – te-oretikai ir praktikai – ið viso pasaulio.Jame buvo pristatytos naujausios in-formaciniø sistemø ir duomenø baziøtechnologijos, aptariamos ateities idë-jos. Konferencija suteikë gerà progàsusipaþinti su ðios srities pasaulio lai-mëjimais, pasikeisti patirtimi, o kartuir pristatyti Lietuvà, kuri ið tikrøjø turikuo didþiuotis, - sakë konferencijosorganizacinio komiteto pirmininkas,Vilniaus Gedimino technikos universi-teto Informaciniø sistemø katedrosprofesorius Olegas Vasilecas.

„Baltic DB&IS“ konferencijos kasdveji metai organizuojamos Baltijosšalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje). Josjau buvo surengtos Trakuose (1994m.), Taline (1996, 2002 m.), Rygoje(1998, 2004 m.), Vilniuje (2000 m.).

Šiemet konferencijoje dalyvavo per100 dalyviø ið 21 pasaulio ðalies. Pro-gramos komitetà sudaro 86 mokslinin-kai ið daugiau kaip 30 ðaliø. Daugelisjø yra ið pagrindiniø Europos Sàjun-gos ir JAV universitetø. Kviestinius pra-neðimus konferencijoje skaitë tokieáþymûs savo srities specialistai, kaipprof. Sharma Chakravarthy ið JAV,prof. Michaelis Wilsonas ið JungtinësKaralystës, prof. Giancarlo Guizzardiið Italijos, prof. Jean-François Bouli-caut iš Prancûzijos ir kiti.

„Baltic DB&IS 2006“ konferencijosmetu taip pat vyko doktorantø konsor-ciumas, kuriame savo darbus prista-të jauni ávairiø ðaliø mokslininkai, ir se-minaras „Informacinës technologijosverslui“. Smulkesnës informacijos apiekonferencijà galima rasti internete ad-resu: http://isl.vtu.lt/dbis2006/

Vanda ZUBELYTË

VGTU þiniasklaidos ir renginiødirektoriaus pavaduotoja


mokymas:

Birþelio 8–10 d. Vilniaus vieðbutyje „Crowne Plaza“ vyko tarptautinë konferencija „Biofizikosmokymas: programos, metodai, problemos“. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 90 dalyviø iðOlandijos, Vokietijos, Kroatijos, Suomijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos. Dþiugu, kad

aktyviai dalyvavo Vilniaus ir Klaipëdos universitetø studentai, besidomintys biofizika.

BiofizikosProf. dr.OsvaldasRUKÐËNASVilniaus

universitetasprogramos, metodai,problemos

Pirmosios sesijos metu buvo skaito-mi praneðimai, skirti ávairiems biofizikosstudijø aspektams. Pirmojo praneðimometu prof. Greta Pifat-Mrzljak ið RudjerBoskovic instituto (Kroatija) pateikë bio-fizikos studijø programø Europoje ap-þvalgà. Praneðimo metu atkreiptas dë-mesys á tai, kad Europoje tik keletas uni-versitetø ruoðia biofizikos bakalauruspagal atskirà studijø programà ir todëllabai dþiugu ir pavydu, kad Lietuvoje netdu universitetai rengia biofizikos baka-laurus. Kalbant apie biofizikø rengimà,buvo pabrëþta, kad dël savo tarpdiscip-lininës prigimties ðios studijos labai pri-klauso nuo bendradarbiavimo tarp ávai-riø mokslo srièiø specialistø.

Kitas svarbus dalykas – tai praktiniaiágûdþiai, ágyjami laboratoriniø darbø me-tu bei rengiant baigiamuosius darbus.Pastarøjø reikalingumas bakalauro stu-dijø lygyje sukëlë diskusijas, kuriø metuiðsiskyrë dvi prieðingos nuomonës. Bai-giamøjø darbø ðalininkai (kuriø, beje,buvo daugiau) teigë, kad tai labai svar-bus aukðtos kvalifikacijos specialistørengimo aspektas. Prieðininkai teigë,kad pagrindiniø studijø metu svarbiausuteikti teoriniø þiniø pagrindus ir kadbaigiamøjø darbø rengimas ekonomið-kai nepateisinamas.

Antrà praneðimà skaitë garsus foto-sintezës tyrimø specialistas prof. Rien-kas Van Grondelle’as ið Amsterdamo Vri-jë universiteto. Savo praneðime jis pa-teikë ádomià ir iðsamià biofizikos studijøir tyrimø Olandijoje apþvalgà. Ganadaug Olandijos aukðtøjø mokyklø ren-gia biofizikos specialistus, tiesa, daþ-niausiai magistro studijø lygio. Tyrimøtemos labai ávairios – nuo fotosintezësiki elektriniø procesø gyvuose organiz-muose. Nors biofizikai Olandijoje rengia-mi apie 50 metø, pastaruoju metu susi-

domëjimas ðia studijø sritimi sumaþëjo.Biofizikø ásidarbinimo galimybës gananeblogos, pastarøjø metø statistika ro-do, kad apie 30 proc. pasirenka akade-minæ karjerà, 15 proc. dirba medicinossrityje, 25 proc. pramonëje, 20 proc.valstybinëse ástaigose ir 10 proc. uþsii-ma pedagogine veikla. Kaip sëkmingasbiofizikø ádarbinimo problemos spren-dimas pristatyta koncerno „Phillips“ re-miama molekulinës medicinos progra-ma, kurios dëka nemaþai biofizikø gau-na darbà, atitinkantá jø iðsilavinimà.

Maskvos valstybinio Lomonosovouniversiteto Biofizikos katedros vedëjasprof. A.Rubinas papasakojo apie ðiosaukðtosios mokyklos patirtá rengiant bio-fizikos specialistus. Biofizikai ðiame uni-versitete rengiami daugiau kaip 50 me-tø, tuo uþsiima didelë, apie 100 darbuo-tojø turinti katedra. Prof. A.Rubinas biofi-zikos studijas palygino su menu ir biofi-zikà apibrëþë kaip mokslà apie sàveikas.Kalbëdamas apie metodinius biofizikørengimo aspektus, praneðëjas pabrëþë,kad labai svarbu skirtingus dalykus dës-tyti lygiagreèiai, nes tai padeda sujungtiskirtingø srièiø þinias. Studentø akiraèiuiplësti rengiami seminarai, kuriø metu pri-statomi ir aptariami Nobelio premijos lau-reatai ir jø darbai. Uþsienio kalboms stip-rinti nuo treèio kurso moksliniai semina-rai pradedami rengti anglø kalba.

Uþsienio sveèiø praneðimø dalá uþ-baigë prof. M.Miroðnièenka ið Kijevo na-cionalinio Ðevèenkos universiteto. Kije-vo universitete biofizikai irgi rengiamidaugiau kaip 50 metø. Skirtingai nuo kitøuniversitetø ðioje mokykloje studijostrunka 6 metus ir jos neskirstomos á 2pakopas. Ádomu, kad ði specialybë në-ra populiari – per metus biofizikà baigia10–12 studentø. Be akademiniø klausi-mø, praneðëjas pristatë ir savo vadovau-jamo kolektyvo laimëjimus raumenø bio-fizikos srityje. Ypaè daug klausimø su-

Greta Pifat-Mrzljak Rienkas Van Grondelle’as A.Rubinas M.Miroðnièenka


EUROPOS SÀJUNGA

këlë originalus raumenø susitraukimomechanizmas, paremtas raumeniniøsiûlø susisukimu, o ne slydimu, kaip tei-gia klasikinë teorija.

Antroji praneðimø sesija buvo skirtabiofizikos studijoms ir tyrimams Lietuvo-je. Klaipëdos universiteto prof. A.Kirku-tis pristatë ðio universiteto biofizikos ba-kalaurø studijø programà, kuri labiauorientuota á medicinos fizikos specialis-tø rengimà, kadangi tokiø specialistøtrûksta medicinos ástaigose. Nors biofi-zikos studijos Klaipëdos universitetevyksta tik antrus metus, bet jau yra kuopasigirti. Doc. A.Stankaus vadovaujamaBiofizikos katedra ðiais metais surengërespublikinæ mokslinæ-praktinæ konfe-rencijà „Virtualûs instrumentai biomedi-cinoje“, kurios metu buvo plaèiai aptar-tas moderniø technologijø pritaikymasbiomedicinos mokyme ir tyrimuose. Ka-tedroje ákurta moderni kompiuterizuotamokomoji laboratorija, kurioje studentaine tik mokomi programavimo LabViewaplinkoje, bet ir gali sukurti eksperimen-

tinæ árangà, kurios pagalba surenka duo-menis savo baigiamiesiems darbams.

Prof. O.Rukðënas ið Vilniaus univer-siteto apþvelgë biofizikø rengimà Vil-niaus universitete – pradedant bakalau-ro ir baigiant doktorantûros studijomis.Atkreiptas dëmesys, kad pirmieji biofi-zikai Vilniaus universitete pradëti rengti1962 m., ið karto, kai ákurta Biochemijosir biofizikos katedra. Ilgà laikà biofizikaibuvo rengiami kaip biofizikos speciali-zacijos studentai Gamtos mokslø fakul-tete. Bet nuo 2002 m. ðiame fakultetepradëta biofizikos bakalauriniø studijøprograma, á kurià dabar kasmet priima-ma po 25 studentus. Konferencijos ið-vakarëse darbus apgynë pirmieji ðiosprogramos absolventai, kurie turi gali-mybiø tæsti studijas biofizikos magist-rantûroje. Dalis praneðimo buvo skirtapristatyti Europos struktûriniø fondø fi-nansuojamà projektà “Biofizika: biofi-zikos magistriniø ir doktorantûros stu-dijø programø modernizavimas”. Ðio2,5 metø trukmës projekto metu busparengta ir iðleista 11 vadovëliø, pa-rengti 9 nauji kursai, 11 kursø perkelti ánuotoliniø studijø formà ir jau suorga-nizuota tarptautinë konferencija, skirtabiofizikos studijoms aptarti.

Praneðimø sesijà uþbaigë du prane-ðimai, kuriais bandyta konceptualiai pri-statyti, kas yra modernioji biofizika. Pa-gal Vilniaus universiteto doc. D.Kirvelá –vienà ið VU Biochemijos ir biofizikos ka-tedros ákûrëjø – biologines sistemas reik-tø vertinti ir tirti kaip informacines, uþda-ras kodavimo-dekodavimo kontroliuo-janèias sistemas. VU Fizikos fakultetoprof. R.Rotomskio manymu ðiuolaikinëbiofizika yra paremta nanotechnologijo-mis, kadangi nanotechnologijos yra kaip

slenkstis, skiriantis gyvàjà gamtà nuonegyvosios. Be to, prof. R.Rotomskis ið-samiai pristatë vienà ið biofizikiniø tyri-mø krypèiø Vilniaus universitete – bio-fotonikà, lazeriø taikymà medicinoje irbiologijoje.

Konferencijoje dalyvavo skirtingømokslo srièiø, skirtingø mokyklø atsto-vai, tad po kiekvieno praneðimo kildavonetrumpos, kartais net audringos disku-sijos. Nepaisant skirtingø nuomoniø at-skirais klausimais, visi konferencijos da-lyviai sutarë, kad tokie renginiai reika-lingi ir labai naudingi.

�

A.Kirkutis O.Rukðënas D.Kirvelis R.Rotomskis

Kas èia paraðyta?


Pirmoji radijo stotis pasaulyje buvopastatyta 1920 m. Pitsburge Pa ( JAV ).Jau kitais metais Amerikoje buvo keliosstotys ir milijonai radijo imtuvø. Euro-poje radijas atsirado 1922 m. – pirmiau-sia Prancûzijoje ir Anglijoje, vëliau Vo-kietijoje, Rusijoje, Ðvedijoje, Ispanijoje,Italijoje ir kitur. Radijas tapo populiarus.Antai 1926 m. Vokietijoje buvo daugiaukaip 1 mln. 200 tûkst. priimtuvø, Angli-joje – apie 2 mln., o JAV – daugiau kaip6 milijonai.

1922–1923 m. Europoje daugëjantradijo stoèiø, ðia naujove susidomëjoentuziastai ir Lietuvoje. Literatûros ðia te-ma lietuviø kalba nebuvo, o specialis-tus tuo metu buvo galima suskaièiuotivienos rankos pirðtais. Kiekvienas suko-si kaip iðmanë, todël bûta daug nusivy-limø. Matydamas didëjanti susidomëji-mà radiju, mano tëvelis Stasys Braðið-kis þurnale „Kultûra“ (1924 m. Nr.6) ið-spausdino straipsná „Ið radijo praktikos“ir ásteigë Ðiauliuose personalinæ ámonæ– Radijo laboratorijà. Ðis pavadinimasilgainiui tapo firmos vardu.

Stasys Braðiðkis, ið paðaukimo pe-dagogas, 1921–1922 m. komandiruoja-mas pasitobulinti á Leipcigo eksperimen-tinës psichologijos ir pedagogikos ins-titutà. Èia iðklauso kursus apie radijà iratlieka eksperimentiná darbà „Elektro-magnetiniø virpesiø suþadinimas ir jøperdavimas atstumu“. Eksperimentuibuvo panaudoti kà tik iðrasti katodiniaivamzdeliai – elektroniniø lempø prototi-pai. Ádomu, kad tuo metu jie dar buvoáslaptinti, teko praðyti policijos leidimoasmeniðkai jais naudotis.

Griþæs á Ðiaulius, dëstydamas moky-tojø seminarijoje, per rankø darbø pa-mokas Braðiðkis jau perteikia bûsimiemsmokytojams ágytas þinias apie radijà.„Dar noriu geru þodþiu paminëti rankødarbø mokytojà Braðiðká. Jo vadovauja-mi mes nemaþà techniná iðprusimà ági-jome. Pasidarydavome ausinius radijoaparatus. Galëjome klausytis visokiø sto-èiø. Atsimenu, kad gimnazistai ateidavo

Radijas, kaip technikos sritis, yra gana jaunas – vos 110 metø. XIX a.antrojoje pusëje savo darbais Maiklas Faradëjus (Faradey), DþimasMaksvelis (Maxwell), Heinrichas Hercas (Hertz) suformulavo elektro-magnetiniø virpesiø teorijos principus. Ðiuos darbus 1895 m. vainika-vo rusø mokslininko A.Popovo ir italo G.Markonio lygiagreèiai su-konstruoti ir pademonstruoti elektromagnetiniø bangø priëmimo irregistravimo aparatai – radijo imtuvø prototipai.Ðiais metais, minint Lietuvos radijo 80-metá, tikslinga prisiminti ðiostechnikos ðakos pirmuosius þingsnius ir jos entuziastus Lietuvoje.

Þvilgsnis

Ramutis BRAÐIÐKIS

á Lietuvos radiofonijos

istorijà

ir stebëdavosi, kad mes patys padarëmetas sunarstytas dëþutes ir klausydavo-me... Daug ko iðmokë Braðiðkis“, – raðosavo memuaruose þymus lietuviø tapy-tojas Antanas Gudaitis.

Bûdamas „Kultûros“ bendrovës vie-nas ið steigëjø (1920 m.), aktyvus þur-nalo „Kultûra“ bendradarbis, tëvelis ly-giagreèiai su straipsniais mokyklos irðvietimo tematika publikuoja þurnale po-puliarius straipsnius apie naujà techni-kos ðakà – radiotelefonijà, jos teoriniuspagrindus ir perspektyvas („Kultûra“,1925–1926 m. „Kaip paèiam pasidirbti irásirengti radijo aparatas“, „Radijo paveiks-lø perdavimas“, „Radijo telefono imtuvasvienos lempos“ ir kt.). Visi ðie straipsniaivaizdingai iliustruoti pieðinëliais irschemomis. Skaitytojø reakcija pralen-kë visus lûkesèius. Pasipylë uþklausimai,praðymai patarimø bei literatûros, atsilie-pimai apie teigiamus eksperimentus ir,be kita ko, nusivylimo kartëlis dël nepa-vykusiø bandymø. Plaèiosios visuome-nës susidomëjimas radiju, daugelio troð-kimas paèiam pasigaminti radijo apara-tà buvo svarbiausia paskata ásteigti ámo-næ, kuri visokeriopai padëtø radijo entu-ziastams. Ðtai kaip reglamentuoja radijolaboratorijos paskirtá pats steigëjas.

„Radijas kiekvienam ðiø dienø þmo-gui yra reikalingas kaip laikraðtis, knyga

ar kita kuri kultûrinio gyvenimo sàlyga.Naujienos, praneðimai apie orà, paskai-tos, koncertai, operos ir kt. pagalba ra-dijo pasiekia ne tik miesto, bet ir tolimiau-siø uþkampiø gyventojus“ („Kultûra“,1927 m.).

Praëjus vos3 mënesiamspo Kauno ra-dijo stotiespaleidimo pa-sirodë du iðsamûsstraipsniai pagrindiniuose Lie-tuvos dienraðèiuose: 1926 m. rugsëjo 8d. „Lietuvos þiniose“ – „Radijo klausimasLietuvoje“, rugsëjo 21 d. laikraðtyje „Lie-tuva“ – „Opieji radijo telefono klausi-mai“, kuriuose St. Braðiðkis nagrinëja ið-kilusias programø tematikos rengimo irradijo klausytojø interesø bei poreikiøproblemas. Ðtai pirmame straipsnyjegvildena nedidelio radijo klausytojø skai-èiaus prieþastis: „Visi Lietuvos radijo më-gëjai, kai radijo stotis veikia, jà klauso,–në vienas neklaidþioja po uþsienius. Norsjø yra nedaug (vos apie 500)... Daug kasnet neþino, kad Kauno radijo stotis jauveikia, nors seniai rengësi jai pradëjusveikti tuojau radijo aparatus ásigyti. Pirmair svarbiausia kliûtis radiotelefonui plistiyra aukðtas paðtui mokestis (100 litø me-tams), kuris reikia ið karto sumokëti. Rei-kia visiems stengtis padaryti átakà atitin-kamoms valdþios ástaigoms, kad radijomokestis bûtø sumaþintas ir jo mokëji-mas iðdëstytas mënesiais. Turëtø bûti kuodaugiau þiniø ið vidaus gyvenimo ir dar-bø. Kitas labai svarbus klausimas yra mû-

Stasys Braðiðkissu sûnumiRamuèiu. 1936m., Kaunas


sø stoties programø iðplëtimas. Manomanymu, pirmoje vietoje reikëtø ávestitrumpas paskaitas ið þemës ûkio, patari-mus ðeimininkëms ir pedagogines pa-skaitas.Reikia stengtis kuo daþniau duo-ti radijo koncertus. Muzika padaro radio-telefonà daug graþesná ir ádomesná. Ji yravisiems lygiai prieinama ir ádomi... Beto, radiotechnika patraukia didelá mëgë-jø skaièiø á darbà. Jie dirbasi patys sauaparatus, daro bandymus. Ypaè jaunimasðioje srityje randa sau sveikà darbà ir pra-mogà. Tai já atitraukia nuo kitokiø negeis-tinø pramogø.“

Antrame straipsnyje Braðiðkis nagri-nëja svarbà jungtis á radijo mëgëjø ben-drijas: ,,...Geriausia priemonë radijo klau-sytojams disciplinuoti ir radijo telefonuiiðplatinti, tai radijo mëgëjø organizacija.Ðiauliø radijo mëgëjai jau steigia koope-racijos pagrindais radijo bendrovæ, ku-rios veikimas galës ir kitose Lietuvos vie-tose iðsiplësti. Per organizacijà pagelbë-tø vienas kitam ir keltø per spaudà visa,kas trukdo radiotelefonui, kaipo svarbioskultûrinës reikðmës dalykui, iðsiplatinti“.Tokio pobûdþio organizacija – Radijomëgëjø sàjunga buvo ákurta 1928 m. bir-þelá. Jos aktyvus organizatorius ir ákû-rëjas buvo A.Mildaþis.

Sparti radiotechnikos paþanga, þmo-niø susidomëjimas radiju paskatino ma-no tëvelá gilinti ðios srities þinias ir skirtijam visà savo laikà. 1928 m. jis ástoja áKauno valstybinio universiteto Techni-kos fakultetà, deja, dël materialiniø sun-kumø baigë tik du kursus. Taèiau uni-versitete ágytos matematikos, fizikos,chemijos, mechanikos þinios labai iðplë-të galimybes orientuotis besiplëtojan-èios radiotechnikos gudrybëse ir toliausavarankiðkai kelti savo profesionalumà.Gerai mokëdamas vokieèiø kalbà jis uþ-sisako Vokietijoje, kur radiotechnikosmokslas buvo labai paþengæs á prieká(tuo metu ten jau veikë daugiau kaip 15radiofonijos stoèiø ir per milijonà radijopriimtuvø), techninës literatûros, sekaperiodinæ spaudà, prenumeruoja angløkalba þurnalà „Radio amateur“, rusø –„Radio front“.

1928–1930 m. Radijo laboratorija ið-plëtë savo veiklà – tuo laikotarpiu buvopagaminta ðimtai imtuvø – pradedantdetektoriniais „Banga“ ir baigiant 4 lem-pø „Baltik K 14“ ir gausiai reikmenø, rei-kalingø radijo aparatø gamybai. Apieplaèià laboratorijos veiklà byloja þinutës,pasirodþiusios to laikotarpio periodiko-je. Straipsnelyje „Sukonstruotas naujaspriimtuvas“ paþymima: „Ðiomis dieno-mis p. St.Braðiðkis, þinomas radijo spe-cialistas, sukonstravo patobulintà detek-toriná priimtuvà. Naujas priimtuvas maþakaina, geru veikimu pralenkia iki ðiol bu-

vusius detektorinius priimtuvus, jo ban-gø diapazonas siekia nuo 160 iki 2200metrø“ („Momentas“, 1928 m., Nr.6 ).Straipsnelyje „Braðiðkio radijo laborato-rijà aplankius“ kalbama apie saliø, erd-viø radiofikacijà. Þurnalisto þodþiais per-frazuotos Braðiðkio mintys: „... muzikan-tai tegalës tik parade grieþti, nes juos ki-

daugybë þmoniø – naujienø ir muzikosmëgëjø“ („Momentas“,1928 m., Nr.7 ).

1930 m. Radijo laboratorijos jëgomissumontuojama Ðiauliø kino teatruosepirmoji tonfilmo aparatûra garsiniams ki-no filmams demonstruoti. Sukonstruo-tas ir árengtas fonografas plokðteliø ára-ðymui. Laboratorijoje apsilankydavo pa-vieniai liaudies menininkai ir kolektyvaiáraðyti tautosakos, liaudies dainø, eiliø.Ðie áraðai patekdavo á muziejø, bet karometu neiðliko.

Suþinojæs 1930 m., kad Berlyno te-levizijos laboratorija atlieka bandomà-sias televizijos laidas, tëvelis pasigami-na savo konstrukcijos televizoriø sumechaniniu vaizdo išklojimu (Nipkovodiskas) ir pirmasis Lietuvoje eksperimen-tuoja priimant judamus vaizdus iš Berly-no. „Pirmas Lietuvoje paveikslø priëmimoaparatas jau kelinta savaitë mëginamasÐiauliuose, St.Braðiðkio laboratorijoje.Kiekvienà ðeðtadiená nuo 9–10 val. ryto su-sirenka nemaþai susidomëjusiø paþiûrëtitø bandymø.. Perduodamos filmos, rodo-mi paveikslai, pasirodo ir gyvi þmonës ek-rane...“ – skelbia „Mûsø momentas“ 1931m. kovo 1 d. numeryje.

1927 m. buvo sumanyta árengti ra-diofonijos stotá Ðiauliuose. Ðtai kas ra-ðoma dienraðèio „Lietuva“ 1927 m. nu-meryje: „... didesnio veikimo, ypaè 1927metais, parodë p. Braðiðkio laboratorija....paskutinëmis dienomis p. Braðiðkisárengë radijo siøstuvà. Jo veikimas pasi-reiðkia dar tik bandymais, bet jau ir tataisukëlë didelá Lietuvos radijo mëgëjø su-

sidomëjimà. Bangos ilgis 200 metrø.Siøstuvo veikimo sritis, kaip pasirodë, yragan didoka, nes girdima net Klaipëdoj.Tad Lietuvoj mes susilauksime antrossiunèiamos stoties, nes p. Braðiðkis rim-tai mano bendromis ðiaulieèiø pastango-mis savo siøstuvo programà padaryti gy-và ir ádomià“. Laikraðtis „Momentas“

1927 m. informuoja kad du ðiaulieèiamsgerai þinomi asmenys – radijo specia-listas Braðiðkis ir muzikos mokyklos di-rektorius Lekerauskas – deda pastan-gø Ðiauliuose árengti radijo stotá. Nuro-do, kad techniðkai jau pasirengta. Be-lieka sulaukti ið ministrø kabineto leidi-mo, ir stotis pradës transliuoti progra-mas. Kadangi leidimo ið vyriausybës ne-sulaukta, mano tëvelis privalëjo visusbandymus nutraukti. Ðiaulieèiø puose-lëtos viltys dël biurokratø kaltës neiðsi-pildë.

Kadangi Ðiauliuose buvo per maþaiklientûros, Radijo laboratorija nuo 1933metø pamaþu perkeliama á Kaunà. Iðpradþiø glaudësi ðalia Valstybinio radio-fono (Daukanto g.12 ), vëliau perkelia-ma á Nepriklausomybës aikðtæ, kur eg-zistavo iki 1940 metø.

Kaune tëvelis uþmezgë glaudþiussantykius su radijo stoties specialistaisSt.Blinstrubu, C.Sadausku. Ðis bendra-darbiavimas padëjo plësti radiotechni-kos mokslø þinias. Dirbdami Radijo la-boratorijoje iðklausæ pradiná radijo teori-jos kursà, gerais radiomechanikais ta-po daugelis jaunuoliø: Ðiauliuose – Vik-toras Raudonis, Vincas Stepuðaitis, Kau-ne – Nikolajus Semionovas, J.Jasutis irkiti. 1935–1937 m. tëvelá, kaip gerai uþ-sirekomendavusá specialistà, pakvieèiadirbti laisvai samdomu radiomechanikuá Lietuvos kariuomenës ryðiø batalionàÐanèiuose.

Radijo laboratorija

Nukelta á 39 p.

tur pavaduos ra-dijas. Ávairiuosepasilinksminimuo-se ir salëse grieðradijas ávairius ðo-kius ir muzikaliusdalykëlius... PrieSt.Braðiðkio radijolaboratorijos pre-kybos skyriausdurø átaisytas stip-rus radijo apara-tas su ruporu, skir-tas bendrosiospublikos patarna-vimui. Pavaka-riais, kai ðis apara-tas pradeda veik-ti, prie krautuvësgatvëje susirenka


Geriamasis vanduo yra vie-nas svarbiausiø nuolat vartojamø mais-to produktø, todël vartotojai turi bûti ap-rûpinami tinkamos kokybës vandeniu.Geriamasis vanduo turi bûti ðvarus, be

Kas mums yra van-duo, ar pakaks jo iðtekliø to-lydþio didëjantiems þmoni-jos poreikiams tenkinti, kaipkeièiasi þemëje esanèiogamtinio vandens kokybë,koká poveiká jai daro ûkinëþmoniø veikla? Tai tik nedi-delë dalis klausimø, kurie rû-pi ne tik vandená ruoðian-tiems ir tiekiantiems specia-listams, bet ir jo vartotojams.

Su ðiais klausimais be-tarpiðkai susidûriau 1982m., kai ið tuometinio Kau-no politechnikos institutovandentvarkos specialistørengimas buvo perkeltas áVilniaus inþineriná statybosinstitutà ir man buvo pasiû-lyta skaityti „Vandens che-mijos“ teoriná kursà bei pa-rengti atitinkamus laborato-rinius darbus. Praktinio dar-bo patirties beveik nebuvo,todël pirmaisiais metais rei-këjo labai daug dirbti, stu-dijuoti specialiàjà literatûrà(daugiausiai rusø kalba).Tada, o ir vëliau gelbëjo Vil-niaus universitete ágytachemiko analitiko specialy-bë ir ypaè nemaþa analiti-ko praktinio darbo ávairio-se srityse (taip pat ir ávairiøvandenø analizës) patirtis.

Ypaè daug neákainoja-mø praktiniø þiniø buvo ágy-ta 1995–1997 m. tuometinësStatybos ir urbanistikos mi-nisterijos uþsakymu vykdantûkiskaitiná mokslo darbà„Geleþies ir mangano ðalini-mo ið poþeminio vandensLietuvos sàlygomis tyrimai iratitinkamø normatyviniø do-kumentø projekto rengi-mas“. Ðá darbà vykdë jungti-në VGTU Vandentvarkos ka-tedros ir Geologijos institu-to Poþeminio vandens sky-riaus specialistø komanda.Mano uþduotis buvo analiti-nis viso ðio didþiulio darboaprûpinimas. Pusiau gamy-biniai bandymai buvo atlikti

Vilniaus

Vilniaus Antaviliø vandentie-kos stotyje ir Kauno Petraðiû-nø vandenvietëje. Dþiugu,kad tuo metu mûsø pareng-tos bereagentës poþeminiovandens gerinimo technolo-gijos vëliau buvo ádiegtos irpuikiai ðiuo metu veikia jauminëtose vandenvietëse.Pastaruoju metu taip patdaþnai tenka vaþiuoti á ávai-riø respublikos rajonø van-denvietes.

Ðiuo metu respubliko-je daug firmø siûlo ávairiau-sios vandens ruoðimo áran-gos. Ðiose firmose netrûks-ta vadybininkø, taèiau spe-cialistø reikalai gerokaiprastesni. Todël neretai var-totojui ásiûloma toli graþu nepati tinkamiausia vandensruoðimo áranga.

Teko bendrauti ir su fir-momis, kurios ruoðia ir pils-to geriamàjá vandená á bu-telius.

Su vandentvarkos spe-cializacijos bakalaurais irmagistrantais teko ne vienàkartà tirti, kaip veikia „Brita“,„Kenwood“ ir kiti maþiau gar-siø ir visiðkai negirdëtø firmøbuitiniai vandens filtrai (nau-ji ir paties regeneruoti), tirti„sidabriná“, „gyvà“ ir „negy-và“ vandená. Ketverius me-tus esu nuolat stebëjæs, kaipkeièiasi nitratø koncentraci-jos sodininkø bendrijojeesanèiuose ðachtiniuoseðuliniuose, bandþiau juos iðvandens ðalinti (beje, pakan-kamai sëkmingai). Esu iðty-ræs ir nustatæs cheminæ ne-legaliai platinamø vandensgerinimo (aktyvinimo) pa-kuoèiø sudëtá, árodæs, kadVokietijos „biznieriø“ Lietu-voje bandyta platinti „ener-getiðkai ákrauta“ ir ant van-dentiekio vamzdþio paka-binta televizoriaus nuotoli-nio valdymo pulto dydþiodëþutë vandens kokybës vi-siðkai nekeièia. Gal todël,

kad lietuviðkas poþeminisvanduo nesupranta vokiðkøburtaþodþiø.

Taigi, daugiau kaip 20metø dirbdamas geriamojovandens ruoðimo srityje, su-kaupiau nemaþa teoriniø irpraktiniø þiniø. Bendrauda-mas su gyventojais, matau,kad jiems trûksta elementa-riø þiniø apie geriamàjá van-dená. Daugeliui kyla klausi-mas, koká vandená gerti svei-kiau, koká pasiimti á savaitga-lio iðvykà, koks vanduo – ga-zuotas ar negazuotas yra ge-resnis, sveikesnis, kaip pa-prastais ir visiems prieina-mais bûdais pagerinti pras-tos kokybës poþeminá van-dená, verta ar neverta gamin-tis tirpsmo vandená ir kt.

Malonu, kad „Mokslo irgyvenimo“ leidëjai pritarëminèiai þurnalo puslapiuo-se spausdinti ciklà straips-niø apie ávairias geriamojovandens problemas. Ðtainagrinëtinø temø sàraðas:

1. Koká vandená gertisveika?

2. „Gyvasis“ ir„negyvasis“ vanduo.Mitai ir tikrovë.

3. Sidabrinio vandenspaslaptys.

4. Tirpsmo vanduo.Kas tai?

5. Nitratai ðuliniø irðaltiniø vandenyje. Kaipjø iðvengti?

6. Kietas ar minkštasvanduo – koks geriau?

7. Geriamojo van-dens ištekliai ir joruošimo Lietuvojeproblemos.

Jei þurnalo skaitytojamskiltø klausimø ar jie norëtøpasiûlyti naujø temø, pra-ðome kreiptis á þurnalo„Mokslas ir gyvenimas“ re-dakcijà arba á VGTU Chemi-jos ir bioinþinerijos katedrosdoc. dr. Juozà Jankauskà,tel. (8-5) 2744839.

uþkreèiamàsias ligas sukelianèiø mikro-organizmø, toksinius reiðkinius bei lëti-nes ligas skatinanèiø cheminiø medþia-gø. Geriamojo vandens tinkamumà nu-sako ávairûs vandens kokybës rodikliai(analitës), kuriø sàraðà ir optimalius dy-dþius rekomenduoja Pasaulinë sveikatosorganizacija (PSO). Ðie dydþiai paremtidaugiameèiais eksperimentiniais tyrimaisávairiose pasaulio ðalyse.

O kaip dël „chemiðkai gryno“ van-dens? Ar já sveika gerti? Tai nëra visið-kai paprastas klausimas. Pirmiausia ið-siaiðkinkime, kuo skiriasi „chemiðkai gry-nas“ vanduo nuo „chemiðkai negryno“vandens.

Chemiškai grynas vanduo yra toks, ku-riame, be vandens (H

2O) molekuliø, nëra

jokiø kitø molekuliø priemaiðø. Praktiðkaitokio vandens pagaminti neámanoma, to-dël sakykime, kad chemiðkai grynas yratoks vanduo, kuriame yra labai maþi ávai-riø priemaiðø kiekiai. Gamtoje tokio van-dens taip pat nerasime, nes vanduo yrapats geriausias, pats universaliausias iðvisø þinomø tirpikliø. Jokiame kitame tir-piklyje netirpsta tiek daug paèiø ávairiau-siø organiniø ir neorganiniø medþiagø(metalø, nemetalø, dujiniø medþiagø,rûgðèiø, baziø, druskø ir t.t.). Taigi gamto-je susiduriame tik su „chemiðkai negry-nu“, t.y. daugiau ar maþiau mineralizuotuvandeniu. Tuomet klausimà reikëtø formu-luoti taip: su kokiu ávairiø priemaiðø kiekiuvanduo yra sveikas gerti ir su kokiu prie-maiðø kiekiu já gerti yra nesveika?

Lietuvoje geriamojo vandens kokybæreglamentuoja norminiai dokumentai. Il-gà laikà galiojo trys svarbiausi norminiaidokumentai:

1) GOST 2874-92 „Geriamasis van-duo. Higieniniai reikalavimai ir kokybëskontrolë“;

2) GOST 2761-84 „Geriamojo van-dens centralizuoto tiekimo šaltiniai. Hi-gieniniai, techniniai reikalavimai ir parin-kimo taisyklës“;

3) SanPiN Nr. 4630-88 „Pavirðiniovandens apsaugos nuo tarðos sanitari-nës taisyklës ir normos“.

Dabar pagrindiniai Lietuvos Respub-likos geriamojo vandens norminiai doku-mentai yra: higienos normos (HN), Lie-tuvos standartai (LST) ir Lietuvos Res-publikos aplinkos apsaugos normatyvi-niai dokumentai (LAND). Pirmuosius dusovietinius standartus pakeitë naujoji Lie-tuvos higienos norma HN 24: 2003 „Ge-riamojo vandens saugos ir kokybës rei-kalavimai“. Ði higienos norma parengtaatsiþvelgiant á PSO rekomendacijas ir ES


direktyvas. Treèiàjá dokumentà pakeitëLietuvos higienos norma HN 48:1994„Kenksmingos medþiagos. Didþiausialeidþiama koncentracija ir laikinai leidþia-mas lygis þmogaus vartojamame vande-nyje“. Kenksmingø medþiagø sàraðe yra1247 pavadinimai, nurodyta jø pavojin-gumo klasë. Kadangi geriamasis vanduoyra ir mineralinis, reikëtø paminëti ir hi-gienos normà HN 28:1998 „Geriamasismineralinis vanduo. Kokybës reikalavimaiir programinë prieþiûra“.

Higienos norma HN 24: 2003, ma-nau, galios ilgai, kadangi parengta atsi-þvelgiant á visus higienistø reikalavimus.Esu ásitikinæs, kad geriant ðios higienosnormos reikalavimus atitinkantá vandenátikrai nieko blogo atsitikti negali. Já gertiið tikrøjø yra sveika. Bëda tik ta, kad ðiuometu dar nemaþa Lietuvos gyventojø da-lis negali vartoti tokios kokybës vandens.Dar daugelyje miesteliø, kaimø ir kaime-liø vandenvieèiø reikia árengti vandensgerinimo árenginius. Tad darbo per akis.Kiek ilgai uþtruks ðis darbas, priklausystiktai nuo finansavimo.

Lietuva yra unikali ðalis, nes geriamo-jo vandens tiekimo ámonës vartotojams tie-kia tiktai poþeminá vandená (antroji tokiaðalis yra Danija). Poþeminis vanduo yrasaugesnis mikrobiologiniu poþiûriu, jamepraktiðkai nebûna didesniø nitratø kiekiø,taèiau jame higienos normos HN 24: 2003reikalavimø neatitinka geleþies, amonio irneretai mangano koncentracijos. 1 len-telëje pateiktos leidþiamos ribinës gele-

þies, amonio, mangano, nitratø ir savitojoelektros laidþio (SEL) vertës. SEL yra pro-porcingas druskø kiekiui vandenyje, to-dël, þinant SEL vertæ, galima spræsti apievandens mineralizacijà. Padalinus SEL(µS/cm) ið 2, gaunamas apytikris druskøkiekis mg/L. Dauguma Lietuvos poþemi-niø vandenø yra nedidelës arba vidutinësmineralizacijos (SEL 400-800 µS/cm; taiatitinka 200-400 mg/L druskø).

Ðiek tiek norëèiau apsistoti ties Pa-saulio sveikatos organizacijos veikla.PSO yra Jungtiniø Tautø specializuotaspadalinys, kuris rûpinasi tarptautiniaissveikatos reikalais ir visuomenës sveika-ta. PSO buvo ákurta 1948 m., jos bûstinëyra Ðveicarijoje. Tai – konsultacinë insti-tucija, kurios viena ið funkcijø yra aprûpi-nimas geriamuoju vandeniu.

PSO normatyviniai dokumentai vadi-nami gairëmis arba nurodymais. Tai reið-kia, kad PSO tik rekomenduoja, kokiø ko-kybës rodikliø verèiø reikia siekti. 1984–1985 m. PSO iðleido leidiná „Geriamojovandens kokybës gairës“, o 1993 m. –naujà ðio leidinio redakcijà. Ðá leidiná su-daro trys tomai. Pirmasis tomas vadina-mas „Rekomendacijomis“, antrasis –„Sveikatos kriterijai ir kita papildoma in-formacija“, treèiasis – „Komunalinës van-dentiekos prieþiûra ir kontrolë“.

PSO rekomendacijos nëra privalo-mos, todël, nustatant nacionalinius stan-dartus, yra atsiþvelgiama á konkreèiaskiekvienos ðalies sàlygas, t.y. turimasvandens atsargas ir jo kokybæ, tradicijasir ðalies finansines galimybes.

Europos Sàjungos ðalis ápareigoja ESdirektyvos 80/778/EES, 98/83/EC „Apieþmogaus vartojamo vandens kokybæ“.Ðios direktyvos, savo ruoþtu, yra pareng-tos remiantis PSO rekomendacijomis.Ðtai kodël PSO rekomendacijos tampalyg ir privalomais nurodymais.

PSO rekomendacijø dël geriamojovandens kokybës esmæ galima apibûdin-ti taip:

�rekomenduojamø vandens koky-bës rodikliø dydis yra toks, kad vartoto-jas gali visà gyvenimà gerti toká vandenánerizikuodamas sveikata;

�vandens kokybë yra tokia, kad van-duo tinka gërimui ir higienos reikmëms;

�virðijus rekomenduojamà vandenskokybës rodiklio vertæ, reikia iðsiaiðkintivirðijimo prieþastis ir imtis priemoniø jaspaðalinti;

�nereikia laukti, kol vandens koky-bë pasieks leistinas ribas, bet stengtispalaikyti aukðèiausios kokybës lygá;

�trumpalaikiai vandens kokybës pa-blogëjimai nereiðkia, kad jis nebetinka ger-ti. Sprendimai dël tinkamumo turi priklau-syti nuo kenksmingos priemaiðos tipo;

�nacionaliniai standartai gali skirtisnuo rekomendacijø, atsiþvelgiant á van-dens vartojimo sàlygø ávairovæ.

Kontroliuoti visø vandens kokybës ro-dikliø neámanoma, todël PSO rekomen-duoja tam tikrus tarðos rodikliø atrankoskriterijus. Pavyzdþiui, mikrobinës tarðosindikatorius yra kaliforminës bakterijos.Jeigu ðiø bakterijø vandenyje nëra, tai tik-riausiai nëra ir patogeniniø bakterijø. Van-denyje, be abejo, yra ðimtai ir tûkstan-èiai ávairiausiø organiniø ir neorganiniømedþiagø, taèiau daugelio jø koncentra-cijos yra labai maþos. Todël kontrolei yraatrinktos þmogui potencialiai pavojin-giausios medþiagos.

Jeigu vandens ruoðimo technologi-jose naudojamos cheminës medþiagos,tai ðiø medþiagø likuèiai gali likti jau pa-ruoðtame vandenyje. Tokiais atvejais tu-ri bûti kontroliuojama ðiø medþiagø, t.y.koaguliantø, pvz., poliakrilamido arba ge-leþies ir aliuminio druskø, koncentracijaparuoðtame vandenyje.

Geriamojo vandens nekenksmingu-mà sveikatai patikimiausia bûtø nustaty-ti eksperimentiðkai ilgà laikà tiriant van-dens vartotojus, taèiau tai praktiðkai pa-daryti yra neámanoma. Todël tyrimai pa-prastai atliekami su gyvûnais ir mikroor-ganizmais, o gauti rezultatai ekstrapoliuo-jami þmogui. Tokiu bûdu nustatomos di-dþiausios leistinos cheminiø medþiagøkoncentracijos geriamajame vandenyje(DLK). Norint nustatyti DLK, reikia susi-tarti, kiek þmogus vidutiniškai suvartojavandens per parà. Laikoma, kad 60 kgsveriantis þmogus suvartoja 2 litrus, 10kg svorio vaikas – 1 litrà, o 5 kg svoriovaikas – 0,75 litro vandens per parà.

KokáDoc. dr. Juozas JANKAUSKAS

Gedimino technikos universitetas

vandená gertisveika?

Vandens kokybës rodiklis, jo raiðkos vienetai Higienos normos HN 24:2003 reikalavimai

1 lentelë. Iðtrauka ið Lietuvos higienos normos HN 24:2003 “Geriamojo vandenssaugos ir kokybës reikalavimai”

Savitasis elektros laidis (SEL), µS/cm 2500

Bendroji geleþis (Febendra

), mg/L 0,2

Amonis (NH4

+), mg/L 0,5

Manganas (Mn2+) , mg/L 0,05

Nitratai (NO3

–), mg/L* 50,0

*Nitratø problema yra aktuali tiktai ðachtiniams ðuliniams ir kai kuriems ðaltiniams

≥≥≥≥≥

≥

�


Manoma, kad daugeliui cheminiømedþiagø galima nustatyti dozæ, kuri ne-sukels nepageidaujamø pasekmiø. Ji va-dinama toleruojama dienos doze – TDD.Jos nustatymas pagrástas vadinamaisiaisNNEK (nesukelianèios nepageidaujamoefekto koncentracijos) arba MSNEK (ma-þiausios sukelianèios nepageidaujamàefektà koncentracijos) principais:

demineralizuoto vandens vartojimas. Tik-tai nesupraskite klaidingai þodþio „demi-neralizuotas“. Tai nëra paprastas, nemi-neralinis vanduo. Tai yra vanduo, ið kuriotam tikrais bûdais yra paðalinta didþioji da-lis druskø. Anksèiau vandená deminerali-zuodavo já distiliuodami. Dabar jau yra irkitø bûdø, pavyzdþiui, atvirkðtinis osmo-sas arba jonitø panaudojimas. Esu suðel-pæs distiliuotu vandeniu keletà þmoniø, ku-rie já vartojo organizmui „plauti“. Organiz-mo plovimas – kai þmogus kurá laikà ne-valgo jokio maisto ir vartoja vien demine-ralizuotà vandená. Svarbiausias tokio kan-kinimosi tikslas – paðalinti ið organizmokenksmingas medþiagas, taip pat ir jamesusikaupusias druskas. Neþinau, kiek toksbûdas yra efektyvus ir naudingas. Dël toreikëtø pasikonsultuoti su medikais. Ne-manau, kad medikai nebûtø atlikæ tokiøtyrimø, bent jau su gyvuliukais. Þiûrint iðchemiko pozicijø, toks bûdas nëra kaþ-koks fantastiðkas ar neámanomas. Yra nu-statyta – kuo vandenyje yra maþiau iðtir-pusiø ávairiø medþiagø, tuo lengviau ir ge-riau jame tirpsta naujos medþiagos. Taigiteoriðkai tai lyg ir ámanoma.

Pabaigai norëèiau dar kartà pakarto-ti, kad nors vandens tiekëjams darbo darilgai uþteks, jau daugelyje miestø ir rajo-nø centralizuotai tiekiamo vandens ko-kybë yra labai pagerëjusi, ir nemaþa da-lis Lietuvos gyventojø geria tikrai sveikàvandená.

Gyvasis ir negyvasis vanduoPasauliui visuomet reikia pranaðø ir

panacëjø, kurie gydytø visus ir nuo visko.Stebuklingai gydanèio gyvojo ir negyvojovandens laikas praëjo, taèiau daugelis tik-riausiai prisimena, kiek daug apie tai bu-vo kalbama (ir per televizijà) ir raðoma. Pa-sirodë árenginiø gyvajam ir negyvajamvandeniui gaminti namuose. Tiek gy-vajam, tiek ir negyvajam vandeniui buvopriskiriama daugybë stebuklingø savybiø.Pavyzdþiui, gyvuoju vandeniu palaisèiusgëles ar kitus augalus, jie tiesiog staigapradeda augti ir praþysta, o jo iðgërus nu-rimsta rëmuo. Negyvuoju vandeniu iðplau-tos pûliuojanèios þaizdos greitai pradedagyti ir kt. Kiek tiesos yra ðiuose teiginiuo-se? Kuo gi vienas nuo kito ið tikrøjø skiria-si gyvasis ir negyvasis vanduo?

Norint teisingai atsakyti á ðiuos klau-

simus, reikia iðsiaiðkinti du dalykus: ko-kiu bûdu yra gaunamas gyvasis ir negy-vasis vanduo ir kuo skiriasi vieno ir kitovandens cheminë sudëtis.

Viena mano kolegë, þinodama, jog aðtyrinëju vandens savybes, atneðë man á la-boratorijà gyvojo ir negyvojo vandens ga-mybos árenginukà. Jis buvo labai panaðusá elektriná virdulá. Ið tikrøjø tai buvo elektroli-zës árenginys, kuriame katodas (neigiamaselektrodas) atskirtas nuo anodo (teigiamoelektrodo) puslaide keramine pertvara. Ðia-me árenginyje elektrodai buvo du nemaþoskersmens grafito (anglies) strypeliai. Áren-ginio naudojimo instrukcija labai trumpa irpaprasta: á abu skyrius iki þymos pripilti van-dens ir ákiðti laido ðakutæ á elektros tinklà.Po 3–5 min. vienoje keraminës pertvarospusëje (prie katodo) pasigamina gyvasisvanduo, o kitoje (prie anodo) – negyvasisvanduo. Ið paþiûros vanduo abiejose per-tvaros pusëse atrodë nelabai estetiškai, ka-dangi buvo drumstas ir juodas.

Kas gi pasikeitë vandenyje per tas 3–5 min., kol per já tekëjo pastovioji elek-tros srovë? Þinant elektrolizës vandeni-niuose tirpaluose esmæ bei elektrolizësdësnius (juos, beje, suformulavo ir 1830m. paskelbë anglø fizikas M. Faradëjus),visiðkai nesunku numatyti, kuo skirsis gy-vasis vanduo nuo negyvojo.

Vanduo yra labai silpnas elektrolitas,turintis tuo pat metu ir rûgðtiniø, ir bazi-niø savybiø. Tai reiðkia, kad ðvariamevandenyje yra nedidelës, taèiau vieno-dos rûgðtines savybes sàlygojanèiø tei-giamø vandenilio (H+) jonø ir bazines(ðarmines) savybes sàlygojanèiø neigia-mø hidroksilo (OH-) jonø koncentracijos:

H2O H+ + OH-. (1)

Ðià vandens disociacijà galima pa-stumti á vienà arba kità pusæ. Pavyzdþiui,jeigu á vandená, kuris yra visiðkai neutra-lus (jame yra visiðkai vienodos H+ ir OH-

jonø koncentracijos ir jo pH = 7), pridësi-me cheminës medþiagos, kuri nusodins ánuosëdas OH- jonus, tai vanduo tuojau patpradës skilti á jonus, kad atstatytø suma-þëjusià OH- jonø koncentracijà. Taèiau (1)reakcijos lygtis rodo, kad disocijuodamasvanduo duoda vienodà H+ ir OH- jonøkieká. Vadinasi, vandenyje H+ jonø kon-centracija pasidarys didesnë uþ OH- jonøkoncentracijà ir vanduo pasidarys rûgð-tus (jo pH bus maþesnis uþ 7).

�

TDD= NNEKNF

= MSNEKNF

;

èia: NF – neapibrëþtumo faktorius.DLK arba rekomenduojamosios ana-

lièiø vertës nustatomos ið TDD:

DLK= TDD . ks . PC

;

èia: ks – kûno svoris, P – geriamaja-me vandenyje esanti TDD dalis, C – perparà suvartojamas geriamojo vandenskiekis.

TDD – medþiagos kiekis vandenyje(ar maiste), iðreikðtas mg/kg kûno ma-sës, kuris vartojamas kasdien visà gyve-nimà nesukelia pavojaus sveikatai. Kar-tais nustatoma priimtina dienos dozë –PDD. NNEK nustatoma remiantis ilgalai-kiais tyrimais. Kai jø stinga, nustatomaMSNEK, taèiau ðiuo atveju bûtinai nau-dojami neapibrëþtumo faktoriai – NF. Jøreikðmës kinta nuo 1 iki 10 atsiþvelgiant ágyvûnø tyrimø duomenø ekstrapoliavimoþmonëms patikimumà, tarprûðines varia-cijas, studijø ir rezultatø patikimumà, efek-to tipà ir pobûdá.

Kancerogeniniø medþiagø DLK nusta-toma remiantis daugiameèiais gyvûnø ty-rimais. Jos skirstomos á tokias grupes:

1 grupë – kancerogeniðkos þmo-nëms;

2A grupë – tikriausiai kancerogenið-kos þmonëms;

2B grupë – galbût kancerogeniðkosþmonëms;

3 grupë – neklasifikuojamos kaip kan-cerogeniðkos þmonëms;

4 grupë – tikriausiai nekancerogenið-kos þmonëms.

Realiai nustatant cheminiø medþiagøleidþiamas koncentracijas kyla gerokaidaugiau problemø, nes kai kurios jø yragenotoksinës, leidþiamø jø doziø nëra.Bëda dar ir ta, kad DLK skaièiuojamakiekvienai medþiagai atskirai, taèiau var-totojai susiduria su ðiø medþiagø miði-niais, todël nustatant DLK á tai stengia-masi taip pat atsiþvelgti.

Aptarus, kokius reikalavimus atitin-kantá vandená gerti yra sveika, belieka pa-samprotauti, ar sveika gerti „chemiðkaigrynà“ vandená.

Nemaþà dalá organizmui reikalingømedþiagø þmogus gauna su vandeniu.Tad kodël mes turëtume atsisakyti ðio pa-lyginti nebrangaus ávairiø reikalingø me-dþiagø ðaltinio? Esu girdëjæs apie ávairiusorganizmo valymo bûdus. Vienas ið jø yra


Analogiðkai (1) pusiausvyra pasistumsleidþiant per vandená pastoviàjà elektrossrovæ, kai katodas nuo anodo atskirtaspuslaide membrana. Ðiuo atveju vykstavandens skaidymas, tiktai OH- jonai nenu-sodinami á nuosëdas, bet ant anodo suar-domi ir á atmosferà skiriasi molekulinis de-guonis, o H+ jonai ant katodo paverèiamimolekuliniu vandeniliu, kuris taip pat iðle-kia á atmosferà. Taigi elektrolizës metu antelektrodø vyksta tokios reakcijos:ant katodo (-): 2 H+ + 2e- = H

2 ; (2)

ant anodo (+): 4 OH- - 4e- =O

2 + 2 H

2O. (3)

Prie katodo maþëja H+ jonø koncentra-cija, atitinkamai didëja OH- jonø koncen-tracija ir vanduo darosi vis labiau ðarmi-nis (jo pH>7). Taigi gyvasis vanduo turiðarminiø savybiø.

Prie anodo viskas vyksta prieðingai –maþëja OH- jonø koncentracija, atitinka-mai didëja H+ jonø koncentracija ir van-duo vis labiau rûgðtëja. Taigi negyvasisvanduo turi rûgðties savybiø. Jo pH<7.

O kaipgi stebuklai? Kodël negyvuojuvandeniu praplautos pûliuojanèios þaiz-dos greièiau gyja? Paaiðkinimas labaipaprastas. Bent ðiek tiek iðsilavinæsþmogus (jau nekalbant apie mikrobio-logus ar medikus) þino, kad praktiðkaivisi mikroorganizmai, taip pat ir puvimobakterijos, þûsta rûgðèioje terpëje (esantpH <<< 7). Jos jau nesidaugina, kaipH< 4,5, o pH reikðmëms dar labiaumaþëjant – tiesiog þûva. Po 5 min. elek-trolizës pH-metru iðmatuotas negyvojovandens pH buvo lygus 3. Beje, pana-ðià pH reikðmæ turi gazuotas vanduo ar-ba citrinos vaisiø sultys. Tokià arba pa-naðià vandens pH reikðmæ galima pa-daryti naudojant acto arba citrinos rûgðtá(populiariai vadinamà rûgðèiàja druska).Iðplaukite þaizdà gazuotu arba citrinosrûgðtimi parûgðtintu vandeniu ir gausitetà patá rezultatà. Beje, toká paèiø parûgð-tintà vandená vartoti daug maloniau, ka-dangi jis bus skaidrus. O kodël elektroli-zeryje pagamintas gyvasis ir negyvasisvanduo yra neðvarus, iðkrinta juodosnuosëdos? Todël, kad grafito elektrodainëra mechaniðkai tvirti ir besiskirdamosvandenilio ir deguonies dujos juos pa-maþu ardo. Daþniau toká elektrolizerá nau-dojant gana greitai elektrodai visiðkai su-irtø ir juos reikëtø keisti. Ðiø prietaisø ga-

2 lentelë. Kai kuriø produktø tipinës pH reikðmës

Produkto pavadinimas Produkto pH

Gërimai Kava 5.0Apelsinø+abrikosø sultys 3.7Svarainiø sirupas 2.8

Vaisiai Citrinos 2.8Apelsinai 3.5Mandarinai 3.7Obuoliai 3.9Kriauðës 5.0Granatai 4.3Bananai 4.7

Darþovës Morkos 6.1Svogûnai 5.4Bulvës 6.0Rauginti kopûstai 3.6

Pieno produktai Pienas 6.5Kefyras 4.6Grietinë 4.8Fermentinis sûris 5.3

Kiti produktai Vyðniø uogienë 3.3Medus 3.8Aðtrus pomidorø padaþas “Dainava” 3.9Virta Klaipëdos deðra 5.7“Daumantø” majonezas su krapais 4.5

Plaukø ir kûno Ðampûnas “Timotei” 5.7prieþiûros Ðampûnas “Schauma” 5.1priemonës Skystas muilas “Kamilien Seife” (firma CREATION) 7.0

Plaukø balzamas “L’OREAL EL’VITAL” 6.6Dušo þelë “ADIDAS” 5.8

Dantø pastos COLGATE 8.8BLEND-a-MED 8.4SENSODYNE® 8.4

Skalbimo ir Skalbimo milteliai “Ariel”, 3 % tirpalas 10.2valymo Skalbimo milteliai “Dixan”, 3% tirpalas 9.7priemonës Valiklis “Ajax”, 3% tirpalas 8.1

mintojams galiu patarti vietoje grafitoelektrodø naudoti aukso arba platinoselektrodus arba bent jau gerai poliruotokokybiðko nerûdijanèio plieno. Tada van-duo bus visiðkai skaidrus, nors prietaisokaina gerokai išaugs.

Beje, iðmatuota gyvojo vandens pHreikðmë buvo lygi 10,5. Taigi prie katodogaminasi pakankamai ðarminis vanduo.Tokià pH reikðmæ galima gauti gamtinia-me vandenyje iðtirpinus nemaþà kiekáskalbimo sodos (Na

2CO

3). Geriamosios

sodos (NaHCO3) tirpalo pH bûna tiktai

apie 8,5. Iðgërus gyvojo vandens, ðiektiek sumaþëja skrandþio rûgðtingumas irmaþiau grauþia rëmuo. Taèiau ir nuolatgeriant ðá vandená vargu ar galima iðsi-gydyti nuo padidëjusio skrandþio rûgð-tingumo, kadangi ðis vanduo veikia pa-sekmæ, bet ne prieþastá. Tà patá efektà

�

�

(tik dar greièiau) galima pasiekti iðgërusðiek tiek geriamosios sodos, suvalgiusgabaliukà kreidos (CaCO

3) arba sumal-

tø kiauðinio lukðtø (~ 98 % CaCO3). Vi-

sos šios medþiagos vienodai lengvaineutralizuoja skrandyje besigaminanèiàdruskos (HCl) rûgðtá.

Taigi gyvojo ir negyvojo vandens po-veikis yra susijæs su pastarojo rûgðtinë-mis ar ðarminëmis savybëmis. Lentelëjepateiktos ávairiø darþoviø ir vaisiø, taip patkitø produktø pH reikðmës. Gal tai pa-dës pasirinkti tinkamesnius produktusmaistui.

Lyginant jø rûgðtingumà reikia nepa-mirðti, kad, pH pasikeitus 1 vienetu, rûgð-tingumas keièiasi (maþëja arba didëja)10 kartø. Pavyzdþiui, obuolys, kurio pH= 4, yra 10 kartø rûgðtesnis uþ vaisiø ardarþovæ, kuriø pH = 5, ir 100 kartø rûgð-tesnis uþ produktus, kuriø pH = 6. Dau-guma gamtiniø vandenø turi silpnai ðar-miniø savybiø (jø pH yra tarp 7–8).

Visø ðiø produktø pH buvo iðmatuo-tas Olandijos firmos „Sentron“ pH-met-ru pH 1001 ir pagal naujà technologijàpagamintais elektrodais. Tvirtas smeigia-mas elektrodas leidþia greitai, patogiai irtiksliai nustatyti ne tik bet kokio vaisiausar darþovës, bet ir ðaldytos mësos pH.


Viena iðkiliausiø asmenybiø per visàVilniaus medicinos draugijos istorijà bu-vo daktaras Julijonas Ticijus (Julian Ti-tius, 1820–1898), vienintelis per 200 me-tø draugijos veiklos Garbës prezidentas,filantropas, daktaras, kurá ypaè mylëjo vil-nieèiai ir gerbë kolegos. Apie daktarà J.Ti-cijø daug þiniø iðliko Vilniaus universite-to bibliotekos rankraðtyno fonde F-26, Vil-niaus medicinos draugijos protokoluoseir tuometëje spaudoje. Pasinaudojæ ðiaisduomenimis bandysime priminti ðá nepa-prastà gydytojà, kuriam buvo prigijæs epi-tetas „auksinës ðirdies filantropas“.

„Kas jo nepaþinojo ið vyresniøjø, kasnegirdëjo ið jaunesniøjø?! Labai bûdin-ga, iðsiskirianti ið kitø simpatiðko dakta-ro filantropo povyza. Jo visa veikla susi-jusi su Vilniumi, jo ávykiais, þmonëmis –nuo aukðèiausio luomo, kur buvo spren-dþiami þmoniø likimai, iki vargingiausiøþmoneliø, kuriuos mylëjo visa ðirdimi,kuriems pasiðventë ir kuriuos iki dabargloboja ir gydo, kuriems visada sutei-kia pagalbà ir paguodà. Nëra Vilniujeþmogaus, kuris pagarbiai nenulenktøjam galvos“. Tai citata ið O.Bielinskio kal-bos, pasakytos 1890 m., minint Vilniausmedicinos draugijoje dr. Julijono Ticijaus50 darbo metø jubiliejø.

Julijonas Ticijus kilæs ið senos Sak-sonijos bajorø giminës, kuri atkeliavo áLietuvà XVIII a. pabaigoje. Jo senelis Fri-derikas Ticijus ádëjo daug pastangø ku-riant Vilniuje Labdarybës draugijà. Dak-taro tëvas Augustas Ticijus (AugustusTitius) gimë Poznanëje, ten baigæsmokslus atvyko á Vilniø drauge su J.Za-vadskiu ir ákûrë Vilniuje garsià spaustu-væ. Ticijø giminëje buvo keletas þinomøEuropoje þmoniø. Tai Dancigo gimnazi-jos rektorius Jonas Petras Ticijus, Leip-cigo universiteto rektorius Gotlibas Tici-jus (Gottlieb Gehard Titius), kurio por-tretà puoðë giminës herbas. Jo portre-tas kabëjo J.Ticijaus kambaryje Vilniu-je. Julijonas Ticijus laikë save lietuviu,pirmu lietuviu Ticijø giminëje.

Doc. dr. Dalia TRIPONIENË

JulijonasDaktaras

TicijusJulijonas Ticijus gimë 1820 m. Vil-

niuje, Antakalnyje, „Tivoli“ vadintamedvarelyje. Ið vaikystës prisiminë, kaipskaitë Adomo Mickevièiaus eiles, dova-notas jo motinai, kaip buvo ðvenèiamosprofesoriaus Andriaus Sniadeckio var-dinës. „Atsimenu, – sakë daktaras, –kaip paskutinákart buvo atðvæstos An-driaus Sniadeckio vardinës. Tai buvo tik-riausiai 1837 metais. Klinikos salë buvopilna gëliø, o vidury þilagalvis solenizan-tas. Kalbos sakytos lotyniðkai, tik pas-kutinio kurso studentas Adomas Pien-kevièius lenkiðkai pylë eilëraðtá, kuris bai-gësi þodþiais:

„Codzien dawny system znika,Codzien uczà nas nowego,Lecz trwa system KopernikaTrwa teoria Sniadeckiego”.

Kasdien senesnës sistemos iðnyksta,Kasdien moko naujo,Tik išlieka Koperniko sistemaIr teorija Sniadeckio.

(Laisvas vertimas autorës)

J.Ticijus mokësi Bazilijonø mokyklo-je, kuri garsëjo puikiu jaunuoliø auklëji-mu ir mokymu. 1835 m., bûdamas 15metø, J.Ticijus ástojo á Vilniaus medici-nos-chirurgijos akademijà. Entuziastin-gai mokësi, todël tuometiniai profeso-riai A.Belkevièius, N.Mianovskis, F.Rim-kevièius, K.Porcianka, J.Koþeniauskas irkiti negailëjo komplimentø gabiam irdarbðèiam studentui. J.Ticijus yra gavæsdaug studentiðkø apdovanojimø. Julijo-nas studentø buvo mëgiamas uþ stro-pumà, teisingumà, kuklumà ir uþ tai, kadniekam nejautë pavydo.

Akademija ádiegë jam pareigosmokslui, darbui ir visuomenei jausmà,kurá Ticijus iðsaugojo visà gyvenimà, odaugelis raðiusiøjø apie já pabrëþia, jogjis buvo tikras Vilniaus medicinos-chi-rurgijos akademijos auklëtinis. 1840 m.

baigæs studijas ir gavæs I klasës „Medi-cus primae classis“ gydytojo diplomà,20-metis jaunuolis su terapijos klinikosdirektoriumi prof. Feliksu Rimkevièiumiiðvyko á mokslinæ kelionæ po Europà,klausë paskaitø Berlyne ir mokësi pasþymius to meto profesorius.

J.Ticijus kelionæ á Berlynà apraðë. Ðtaiviena citata: „Su tëvu atvykome pas Gre-fæ, þymaus oftalmologo tëvà. Pas Grefæsutikome jaunà, puikiai kalbantá vokiðkaigydytojà, su kuriuo mus supaþindino. Pa-sirodë, kad tai rusas ir dar koks rusas –Pirogovas!” Su Pirogovu vëliau siejo il-galaikë paþintis ir draugystës ryðiai.

Tuo metu Berlyne buvo trys chirurgi-jos þvaigþdës – Grefë, Rustas ir Difen-bachas, pas kuriuos mokësi Ticijus ir Pi-rogovas.

Vëliau Ticijus nuvyko pas þymius tometo profesorius á Prahà, Londonà, Vie-nà, po to iðkeliavo á Italijà, kuri pavergëjaunà daktarà savo istorija, menais, mu-ziejais ir mëlynu dangumi. Romoje ap-sistojo ilgiau. Jis domëjosi viskuo – an-tikos ir krikðèionybës kultûra, archeolo-gija, literatûra, iðmoko diskutuoti apiemenà ir mokslà. Tai atsispindi jo laiškuo-se ir rašiniuose iš Italijos.

Gráþæs á Vilniø su gausiomis ne tikmedicinos, bet ir groþio, meno suvoki-mo þiniomis, pradëjo dirbti Savièiaus li-goninëje vidaus ligø gydytoju ordinato-riumi. Taikë paþangiausius gydymo me-todus, kuriø iðmoko uþsienio klinikose,ir netrukus pagarsëjo Vilniuje ir provin-cijose kaip labai geras praktikas.

1851 ir 1852 m. þiemà Ticijus tobuli-no savo chirurgijos þinias Sankt Peter-burge pas Pirogovà. Gráþæs pradëjodirbti Ðv.Jokûbo ligoninëje, vadovavoodos ligø skyriui, o mirus Ðv.Jokûbo li-goninës vyr.gydytojui J.Moðinskiui, Tici-jui buvo pasiûlyta jo vieta. J.Ticijus atsi-sakë administratoriaus vietos ir iðvykotobulintis á Europos klinikas – ilgesná lai-kà dirbo Paryþiuje pas profesorius Ne-latonà, Rikardà ir Trusso, su pastaruojuuþsimezgë ilga draugystë, apie kurià by-loja iðlikæ laiðkai su ádomiomis mintimisir pastebëjimais.

Gráþæs á Vilniø J.Ticijus uþsirekomen-davo kaip geras, sàþiningas ir nuoðir-dus gydytojas, turëjo daug kilmingø li-goniø, o vargðus gydë nemokamai irjiems padëdavo net panaudodamas áta-kingas paþintis.

J.Ticijus nuolat tobulinosi. 1861–1862 m. Heidelberge klausësi prof. Frid-richo paskaitø, lankësi Berlyne, 1876 m.þiemà Vienoje, kur mokësi naujausiø ty-rimo metodø, kuriuos pritaikë gráþæs á Vil-niø ir vël pelnë didþiulá ligoniø pasitikëji-mà ir dëkingumà.

J.Ticijus tæsë J.Franko Vilniuje pradë-


Daktaras Julijonas Ticijus, Vilniausmedicinos draugijos Garbës prezidentas

tà labdaringà veiklà ir nuo tada vargðaibuvo gydomi nemokamai. Vilniaus lab-darybës draugijos nariu J.Ticijus iðrink-tas 1847 metais. Vëliau jis buvo ðios drau-gijos vicepirmininkas, skyriaus direkto-rius ir labdaringà veiklà vykdë 50 metø.Niekas nëra tiek gero padaræs vargðamsir nelaimingiems vilnieèiams, naðlaièiamsir naðlëms, kaip daktaras J.Ticijus.

Daktaro J.Ticijaus filantropinë veiklabuvo labai plati. Jo namai visada buvo pil-ni vargðø ir iðmaldos praðanèiø þmoniø,daktaras visus iðklausydavo ir kuo galë-damas padëdavo. Ði þmoniø kategorijabuvo vadinama „Ticijaus pacientais“.

Daktaras J.Ticijus buvo visapusiðkaiiðsilavinæs þmogus, mëgo viskà, kasgraþu, vertino tikrà menà, mëgo arche-ologijà, istorijà, buvo sukaupæs daug se-nø istoriniø veikalø, portretø, graviûrø,medaliø, autografø. Jo kambarëlis buvokaip maþas senienø muziejus, kurá mie-lai visiems rodë. Ten buvo Moniuðkos,Syrokomlës autografai, Lelevelio, Kraðev-skio, Koþenevskio laiðkai, jo protëviø dar-bai ir portretai, gausybë nuotraukø: E.Tið-kevièiaus, Syrokomlës, H.Abramovièiaus(Vilniaus teatro direktorius) ir kitø. Dau-gelis muziejø gali didþiuotis gavæ ekspo-natø ið J.Ticijaus rinkiniø.

Daktaro kambarëlyje Pylimo gatvëjeviskas buvo graþiai sutvarkyta, ten visa-da þydëjo alpinës naðlaitës, nors kori-dorius ir priëmimo kambarëlis bûdavopilni varguoliø.

Keletà archeologijos straipsniø J.Ti-cijus yra iðspausdinæs þurnaluose. Kar-tu su Kirkoru paraðë „Vadovà po Vilniø“.

Daktaras J.Ticijus buvo Vilniaus vaikas,mylëjo miestà, paþinojo já ir gyveno jam.Kolegos tikino, kad J.Ticijus yra didelissavo kraðto istorijos, tradicijø ir papro-èiø autoritetas. Periodikoje spausdinti jostraipsniai reikðmingi istorikams.

J.Ticijus buvo þinomas ir laukiamasliteratø susibûrimuose. Mëgo teatrà, ra-ðë apie já, rëmë ir populiarino. Jo straips-niai, iðspausdinti tuometiniuose Varðu-vos leidiniuose, yra vertingi istorijos pa-minklai.

Daktaras J.Ticijus garsëjo kaip gabusir labai sëkmingai praktikuojantis gydy-tojas, puikus diagnostas, visur buvo kvie-èiamas á konsiliumus. Gydytojai já mëgoir gerbë. Teismuose abi ðalys mielai rink-davo daktarà J.Ticijø superarbitru uþ joteisingumà, iðmintá ir tolerancijà. Dr. J.Ti-cijus neretai savo nuopelnus mëgdavopriskirti kitiems. „Kriðtolinë natûra“ – taipdaktarà charakterizavo kolegos.

Vilniaus medicinos draugijos tikruo-ju nariu J.Ticijus tapo 1845 m., jo pavar-dë minima beveik visuose to meto drau-gijos protokoluose. Nuo 1848 m. J.Tici-jus nuolat renkamas valdybos nariu –bibliotekininku, iþdininku, 1864 m. vice-pirmininku. 1890 m. geguþës 12 d. ið-rinktas Garbës nariu. Draugijoje perskai-të praneðimus „De diagnosi purpurae“ir „Historia pancreatitidis“ (praneðimai ið-likæ), daug diskutavo diagnostikos ir gy-dymo klausimais, demonstravo ligonius.Draugijai J.Ticijus nusipelnë dar ir tuo,kad sugebëjo gauti lëðø ir draugijai nu-pirkti J.Franko memuarus.

1890 m. Vilniaus medicinos draugijossusirinkimo protokolas buvo skirtas dak-taro Ticijaus gyvenimo apraðymui. Jubi-liejaus proga apie J.Ticijø praneðimà drau-gijoje perskaitë þinomas istorikas, biblio-grafas daktaras O.Bielinskis, laikraðèiuo-se pasirodë þinutës apie garbaus dakta-ro jubiliejø ir niekas negailëjo gerø þodþiø.Jubiliejus buvo ðvenèiamas visuose visuo-menës sluoksniuose – oficialiuose, aris-tokratiðkuose ir didþiausiø vargetø.

1895 m. kovo 13 d. Vilniaus medici-nos draugijos pirmininkas K.L.Erbðtei-nas áteikë daktarui Julijonui Ticijui Impe-ratoriðkosios Vilniaus medicinos drau-gijos Garbës prezidento diplomà (iðli-kæs), iðspausdintà aukso raidëmis labaigraþiame aplanke.

Daktaro J.Ticijaus asmená savo prisi-minimuose ilgametis VMD sekretorius dr.Vladislovas Zagorskis charakterizavotaip: „Net vyresnio amþiaus bûdamas, vi-sada tvarkingai apsirengæs, elegantiðkalaikysena, giedra veido iðraiðka ir ðvel-nus balsas. Mëgo ir mokëjo kalbëti, o kal-bos buvo ádomios, turiningos, daþnai pa-ávairintos anekdotinëmis situacijomis iðprabëgusiø metø, bet niekad jokios ap-

kalbos. Noriai pasakodavo apie þymiusþmones, su kuriais teko bendrauti“.

J.Ticijaus asmená galëtø charakteri-zuoti ir jo kalbos jubiliejø progomis. Josatskleidþia daktaro meilæ þmonëms,mokslo aukðtinimà, pagarbà moralësprincipams. Savo autobiografijà J.Tici-jus paraðë dviem þodþiais „Að mokiausiir dirbau“.

Ið J.Ticijaus kalbø galima bûtø cituotitokius þodþius: „Mes visi einame sunkiukeliu, priekyje – nuolatinë kova su grio-vëjais, ið paskos seka visuomenës teis-mas, bet ne visada teisingas. Þmonësreikalauja ið mûsø gyvenimo, o gamtadaugeliu atvejø – mirties. Galëèiau darpridurti – saugokitës konkurencijos ir pa-vydo, kurie neverti mokslo þmogaus“.

„Ðirdingai linkiu iðgyventi iki mano se-natvës ir tegul Aukðèiausiasis iðsaugojums sàlygas, pakenèiamas senatvei: ge-rà atmintá, gerà regëjimà ir apsaugo nuovienatvës tarp gyvenimo negandø“.

„Daug iðliko prisiminimø apie garsiusprofesorius, kuriuos artimai paþinojau,nes pergyvenau visus garsius vyrus Eu-ropoje. Tegul lieka jums ðie prisiminimai,brangûs mano draugai“.

Daktaras Julijonas Ticijus mirë 1898 m.kovo 8 dienà.

Draugijos pirmininkas raðë paþymàvaldþiai, kad leistø laidotuvëse dalyvautiVilniaus visuomenei, ir praðë carà leistiáamþinti daktaro J.Ticijaus atminimà.

Paskutinæ pagarbà savo draugijosGarbës prezidentui draugijos nariai ati-davë iðkilmingai, gydytojai su frakais sto-vëjo po valandà garbës sargyboje irkarstà neðë rankomis, padëjo graþiau-sius vainikus ir gëles. Vilnieèiai, ypaè Vil-niaus varguomenë, raudojo.

Vilniaus medicinos draugijos nariodaktaro Julijono Ticijaus garbingai nu-gyvento gyvenimo principai atsispindi jopaties þodþiuose: „Principai, kuriais va-dovavausi gyvenime ir kuriuos jums, jau-nesni daktarai, persakau: sàþiningumasmoksle, pagarba kolegoms ir visuome-nei, o svarbiausia – artimo meilë. Aukð-èiausias atpildas mums tebûna – dëkin-gumo ašara varguolio akyse“.


Jau kelerius metus Europoje, JAV ir Azi-joje plëtojama nauja paskirstyto skaièiavi-mo ir internetu besiremianèio bendradar-biavimo paradigma, vadinama tinklu (grid).Tinkliniai paskirstytieji skaièiavimai suteikiagalimybæ atlikti bendrus darbus ir sujungtiresursus, perþengiant organizacijø ribas.Internetu susisiekiantys iðtekliai – tinklai,procesoriai, kaupikliai, jutikliai, eksperimen-tinë áranga ir kt. – gali bûti sujungiami á vie-nà visumà, sprendþiant bendrà uþdaviná,ir tai leidþia keistis duomenimis bei skai-èiavimo galia. Daugeliui taikomøjø uþdavi-niø ið, pavyzdþiui, Þemës stebësenos, di-deliø energijø fizikos, bioinformatikos, ast-rofizikos, medicininës diagnostikos, potvy-niø ar tarðos numatymo srièiø paskirstytie-ji skaièiavimai atveria naujas mokslinës pa-þangos galimybes.

Kompiuteriniø spieèiø

Pirmoji BalticGridprojekto konferencijaVilniuje

tinklai – efektyvaus darboateitis

jekto konferencija, surengta vieno ið pro-jekto partneriø VU Teorinës fizikos ir ast-ronomijos instituto. Suvaþiavo 96 regist-ruoti dalyviai ir sveèiai. Savo atstovusatsiuntë deðimt projekte dalyvaujanèiøinstitucijø ið ðeðiø ðaliø: Estijos, Latvijos,Lenkijos, Lietuvos, Ðvedijos ir Ðveicari-jos. Renginys vyko Lietuvos mokslø aka-demijos rûmuose.

Konferencijoje buvo perskaityta daugunikaliø, svarbiø praneðimø pirmà kartàLietuvoje nagrinëjamomis temomis. BobJones (EGEE projekto direktorius) kalbë-jo apie kompiuteriø tinklø pasiekimus E-moksle. Enrique Mitjana (Europos komi-sijos atstovas) apibûdino ES iniciatyvaskompiuteriø tinklø technologijose. Sve-èias ið Ukrainos Pavelas Petrenka papa-sakojo apie kompiuteriø tinklø infrastruk-tûros plëtojimà Ukrainoje. Bartekas Pa-lakas ið Lenkijos pristatë BalticGrid pro-gramø valdymui siûlomà grafinæ kompiu-terinæ aplinkà „Migrating Desktop“. Pas-kutinæ konferencijos dienà Vilniaus uni-versiteto informaciniø technologijø cen-tre vyko 44 atrinktø dalyviø mokymai.

Daugiau nei pusšimtis potencialiø ly-giagreèiø skaièiavimø sistemø vartotojøsusirinko BalticGrid projekto atvirø durødienos renginyje. Susitikimà pradëjo Lie-tuvos mokslø akademijos prezidentasZenonas Rokus Rudzikas ir VU Teorinësfizikos ir astronomijos instituto direktorëGraþina Tautvaiðienë. Penki lektoriai pa-teikë praneðimus apie skaièiavimo tinkløtechnologijas. Fabrizio Gagliardi, dauge-lio europiniø projektø iniciatorius, apibû-dino kompiuteriø tinklø naudojimà moks-le ir pramonëje. Maite Barroso Lopez pa-pasakojo apie europinio EGEE projektoveiklà. Lietuvos kompiuteriø tinklø pasie-kimus ir gaires pristatë LitGrid projektodirektorius Algimantas Juozapavièius. At-virø durø dienos renginys baigësi PeroÖsterio pasakojimu apie BalticGrid pro-jekto perspektyvas. Kitas BalticGrid pro-jekto visuotinis susitikimas vyks Estijoje.

Daugelyje Europos, Amerikos ir Azijosprojektø buvo kuriama ir tobulinama tarpi-në programinë áranga („middleware“, pro-graminiai „klijai“ tarp iðtekliø ir taikomøjøprogramø), siekiant sukurti pagrindà, ku-riuo dabar susijungia nuolatinio naudoji-mo paskirstytieji tinklai ne tik Europoje, betir tarp þemynø. Geri to pavyzdþiai – ES pro-jektas „Grid parengimas e-mokslui“ (Enab-ling Grid for E-SciencE, EGEE, http://www/eu-egee.org/) ir Pasaulinis didþiojo hadro-nø greitintuvo paskirstytasis tinklas fizikai(World LHC Computing Grid, WLCG, http://lcg.web.cern.ch/LCG/).

Norint uþpildyti spragas ir iðplëtoti tin-klø infrastruktûrà kitoms bendruomenëmsir ðalims, pradedami nauji projektai, kuriøvienas pavyzdys – ES Baltic Grid projek-tas (http://www.balticgrid.org/), siekiantisEuropos paskirstytojo skaièiavimo (EGEE)infrastruktûrà sukurti ir Baltijos valstybë-se. Projekte dalyvauja 10 partneriø ið Es-tijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Ðvedijosir Ðveicarijos. Projekto koordinatorius yraKaraliðkasis technologijos institutas, esan-tis Stokholme. Lietuvoje ðá projektà vykdoir kitø institucijø veiklà koordinuoja Vilniausuniversiteto Matematikos ir informatikos fa-kultetas bei VU Teorinës fizikos ir astrono-mijos institutas.

Vilniuje vyko pirmoji BalticGrid pro-

Lietuvos mokslø akademijos prezidentasZenonas Rokus Rudzikas sveikina BalticGrid

projekto atvirø durø dienos dalyvius

Habil. dr. Graþina TAUTVAIÐIENË,Ðarûnas MIKOLAITISVU Teorinës fizikos ir astronomijosinstitutas

BalticGrid projekto atvirø durødiena. Pirmoje eilëje ið deðinës:

projekto direktorius PerasÖsteris (Ðvedijos Karaliðkasis

technologijos institutas),projekto koordinatoriai Lietuvoje

Algimantas Juozapavièius(Vilniaus universiteto Matemati-

kos ir informatikos fakultetoprodekanas), Graþina Tautvaiðie-në (Vilniaus universiteto Teorinës

fizikos ir astronomijos institutodirektorë) ir Albertas Þalys

(Mokslo ir technologijø departa-mento prie Ðvietimo ir mokslo

ministerijos direktorius)

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.


Kodël skurdi Utenos kraðto þemë iðaugi-no Lietuvai tiek daug þymiø mokslo þmoniø:istorikà Adolfà Ðapokà, matematikà Vytautà

Statulevièiø, ekonomistà KazimieràMeðkauskà, kardiochirurgà Vy-

tautà Sirvydá ir dar daug daugkitø, maþiau garsiø? Ar ne

todël, kad èia gimæþmonës geriau uþ ki-

tus ávertino ðviesos,þiniø naudà ir ver-tæ siekiant geres-nio gyvenimo?

Visiems ute-niðkiams kelias ámokslo aukðtu-mas buvo sun-kus, ypaè mû-sø tëvams, kaidar Lietuva kû-rësi, kai tik dy-go pirmosiosgraþios ir ðvie-sios mokyklos.Taèiau ir mûsøkartos gyveni-

mas nelepino,mes augome sun-

kiais pokario laikais.Uþtai ta karta, man re-

gis, uþaugo kur kas la-biau uþgrûdinta, atspa-

resnë negandoms nei vë-lesnës. Jai priklauso ir Vy-

tautas Straiþys – Lietuvos MAnarys korespondentas, astrofizi-

kas, daugelio garsiø tarptautiniø ir uþ-sienio ðaliø mokslo draugijø narys, dauge-lio monografijø autorius, rugpjûèio 20-àjàðvenèiantis graþià sukaktá – septyniasdeðim-tàjá gimtadiená.

Kada ir kur prasideda kelias á mokslo pa-saulá? Þmoniø likimai nedaþnai sutampa, betgana dësninga, kad mokslininko kelià dau-guma jaunuoliø pasirenka anksti, jau viduri-nëje mokykloje – norint kà nors reikðmingogyvenime nuveikti reikia nevëluoti, rengtistam ið anksto. Bûsimam mokslininkui reikiane tik kaupti þinias, bet ir iðsiugdyti charak-terá, uþsispyrimà, darbðtumà. Galiu visai at-sakingai teigti, kad ir bûsimasis astrofizikastaip elgësi – juk susipaþinau su juo jau 1944metais, vëliau sëdëjom viename Utenos pra-dinës mokyklos Nr.1 suole ir kartu jà baigë-me 1946 metais – kaip greitai mums dabarbëga laikas!

O paskui mokëmës toje paèioje klasëje

Kaip prasidëjo kelias á þvaigþdesDr. Jonas RUDOKAS

visus aðtuonerius metus Utenos 1-ojoje vi-durinëje mokykloje ir visi stebëjomës Vytau-to darbðtumu, atkaklumu, mokëjimu siste-mingai dirbti su knygomis. Tiesa, ðios ypa-tybës atneðdavo jam ir nemalonumø: susi-domëjæs chemija, tiksliau – atomistika, jaubûdamas ðioje srityje, kaip sakoma, neblo-gai pasikaustæs, mokinys kartais nesusilai-kydavo ir susiginèydavo su chemijos moky-toja, bandydavo jà pataisyti. O tai buvo ver-tinama kaip netaktas, netgi áþûlumas...

Taèiau atomistikos þinovu Vytautas visdëlto netapo, jei neapsirinku, dël vienos pa-prastos prieþasties: paskutinëje klasëjemums dëstë astronomijà, ir kaip tyèia tadakaþkokiame mokyklos sandëliuke aptiko uþ-mirðtà nedidelá teleskopà. Taip mûsø mokyk-loje atsirado V.Straiþio vadovaujamas astro-nomø bûrelis, jo nariai giedromis rudens irþiemos naktimis godþiai stebëjo þvaigþdëtàdangø, pasistatæ tà teleskopà… Utenos baþ-nyèios ðventoriuje. Mat mes tada mokëmësklebonijoje, nes senosios, dar „Saulës“ drau-gijos 1918 m. ákurtos mokyklos kadaise to-kie erdvûs rûmai pasidarë ankðti, ir tarybøvaldþia atëjo á pagalbà…

1954 m. mûsø mokslai Utenoje baigësiir keliai iðsiskyrë, bet þinojau, kad Vytautuisekasi gerai, kad jis greitai ásitvirtino savomëgiamoje mokslo ðakoje, toli uþ Lietuvosribø iðgarsëjo sukurta daugiaspalve þvaigþ-dþiø fotometrijos sistema, rimtomis monog-rafijomis, mokslo populiarinimo knygomis.Greitai jam ir jo kolegoms prireikë naujos ga-lingesnës, modernesnës observatorijos neita, kuri buvo Vilniuje. Ir tokia observatorijabuvo pastatyta Molëtø kraðte, Kaldiniø kai-me – per didelius rûpesèius ir vargus… Oþinojau apie tai ið spaudos, kuri tada daugdëmesio skyrë mûsø mokslo laimëjimams,kuriø buvo vis daugiau.

Aiðku, buvo ir kitø sunkumø, apie vienàV.Straiþys mums kartà susitikus papasakojo:jis ilgokai ieðkojo þmonos, o nevedusiø Tary-bø Sàjungoje á uþsienio komandiruotes, ypaèá kapitalistines ðalis, neiðleisdavo – gali ne-gráþti, nes uþstato nepalieka… Taip daugelisádomiø, naudingø tarptautiniø konferencijøpraeidavo be þymaus mûsø astrofiziko. Vë-liau ðià problemà pavyko iðspræsti…

O uþbaigti ðiuos nelabai rimtus pamàsty-mus dera kuo geriausiais linkëjimais buvu-siam mokslo draugui graþios ðventës proga.

„Mokslo irgyvenimo“ þurnaloredakcija prisideda

prie Jubiliatobendramokslio

ðiltø þodþiø ir linkimûsø þurnalo

autoriui nuo 1-ojonumerio stiprios

sveikatos, ilgøgyvenimo metø ir

daug daug sëkmëspamiltojo astrono-

mijos mokslobaruose.



Ar prisimenate tà ðventiðkà 1989-øjørugpjûèio 23-iàjà? Tada susiëmæ uþ ran-kø stovëjome Baltijos kelyje. Atrodë, kadstovi visa Lietuva, visa Latvija, visa Esti-ja, ir ne tik, stovime susiëmæ rankomisvisa Europa, visas pasaulis – tiesa, beRusijos ir dar kai kuriø... Susiëmimas ran-komis mums reiðkë vienybæ, idëjiná ben-drumà, tarpusavio ryðá. Taip buvo.

Baltijos kelias á þmonijos praeitá

Ðá mums ðventà ávyká prisiminiau no-rëdamas mintyse sustatyti á eilæ visà þmo-nijà, ne ðiandien gyvenanèius – ir juos,bet gráþtamuoju laiku, susikabinti ranko-mis su praëjusiø kartø þmonëmis: ðian-dienis vaikaitis telaiko tëvo rankà, tas se-nelio, senelis savo tëvo, o ðis savo tëvo...ir taip tolyn á praeitá. Kokia tai bûtø nuosta-bi, ádomi eilë – rankomis pajustumëm galdar raðalu suteptà kà tik pasiraðiusio Lie-tuvos Nepriklausomybës Aktà daktaro Jo-no Basanavièiaus rankà, kiek tolëliau Vy-tauto Didþiojo, Gedimino, Mindaugo…Nors nelabai noriai, bet tektø paduoti ran-kà Èingischanui, dar toliau matytumëmMahometà, Jëzaus mokinius, faraonus,aistringàjà Kleopatrà, Sokratà, Cezará, to-liau, toliau, jau nepaþástami veidai, bet vi-si stovi þiûrëdami per savo vaikus á ateitá,link mûsø, veiduose nuostaba – kokie mesbûsime panaðûs ir kokie skirtingi...

Deja, mano senosios istorijos þiniosiðseko, vardai ir giminystës ryðiai dingotuometiniø metrikacijos biurø stalèiuose,todël pabandykime skaièiuoti kiek kitaip:dabartinës þmonijos pradþia laikykimeþmones, po ilgø klaidþiojimø persikëlu-sius á Eurazijos kontinentà, gyvenusiusolose, mokëjusius gaminti ir naudoti áran-kius, pieðti ant olos sienø. Galima many-ti, kad jie gyveno socialiná gyvenimà, gal-bût nelabai iðplëtotà dël socialiniø dar-buotojø trûkumo, nes nebuvo juos ren-gusiø universitetø. Tai rodytø, jog tà vi-suomenæ buvo nustojusi veikti natûraliojiatranka, o jà pakeitë atranka pagal gud-rumà, iðlikusi iki dabartinës postmo-dernistinës þiniø visuomenës. Kur jie gy-veno, ið kur paplito po visà pasaulá? Taibuvo prieð kokius 40–50 tûkst. metø. Kolkas juos laikykime mûsø menamosioseilës pradþia, tos þmonijos dalies, kuri at-sirado Eurazijos kontinente. Kas buvo to-

Þmonija -Dr. Jonas RUBIKAS

tarsiBaltijoskelias

Baltijos kelias. 1989 m. rugpjûèio 23 diena. Ar tu ten buvai?

liau uþ jø, kur eilë tæsësi – dar gráðimepaþiûrëti, bet dabar ðiai mûsø eilës da-liai duokime komandà paeiliui iðsiskai-èiuoti, pirmuoju tebûna dabartinis dvide-ðimtmetis. Kaip atrodytø toksai skaièia-vimasis ir kà jis mums duotø?

Skaièiavimo sàlygos tebûna tokios:suaugusiu þmogumi laikykime 20 metøjaunuolius, kurie jau kuria ðeimà ir gim-do vaikus – tad kartos (generacijos) am-þius bûtø 20 metø. Ar jie gyvens ilgiau arne, ne taip ir svarbu – jie jau davë pra-dþià kitai, naujai kartai. Taigi mûsø eilëjestovi dvideðimtmeèiai. Kiek jø bus eilëjenesunku suskaièiuoti – tereikia 50 000padalinti ið 20, gausime 2500. Tik 2500!Tiek nedaug kartø ir tiek daug laiko! Ojei prisiminsime Baltijos kelià ir skaièiuo-sime, kad rankomis sukibæ þmonës sto-vëjo kas du metrai, tai 2500 þmoniø uþ-ëmë 5 km kelio atkarpà!

Kilometrai – kartos – tûkstantmeèiai

Bauginantis ir stulbinantis jausmas:tik uþ 5 kilometrø stovëjo pirmasis ateivisið Afrikos Homo sapiens, mûsø propro-pro...senelis ir mes per rankø virtinæ ir da-bar jauèiame jo rankø stiprumà ir ðilumà.

Du su puse tûkstanèio ir penki kilomet-rai – daug ar maþai? Nei taip, nei ne, met-rai þmonijos eilëje – tai kartos, o kilomet-rai – tai ðimtmeèiai, tûkstantmeèiai.

O kas yra toliau á praeitá uþ sàlyginailaikomo pirmojo (ar paskutinio?) mûsøeilëje, atëjusio ið Afrikos á Eurazijos þe-mynà? O ir pati eilë ið tikrøjø yra gal ko-kius deðimt kartø ilgesnë ir mus nuo pra-dþios (kà laikyti pradþia?) skiria daugdaugiau, gal 20 000 kartø. Nuosekli eilë

Taip galbûtatrodëHomo

erectus –pirmoji

mûsøpropropro-

motinaLUCY,

gyvenusiprieð 2,5–2

milijonusmetø

tarsi dingsta, ji ne vientisa, pilna ðakø ða-keliø ir kelias iki protingojo þmogaus –Homo sapiens sapiens vingiuotas, trûki-nëjantis, pasislepiantis giliuose þemëssluoksniuose. Tik kaulai, iðsibarstæ po vi-sà Þemæ ir pusiau atsitiktinai rasti, leidþiamanyti, kad tai buvæ þmogëjantys indivi-dai – vieni daugiau, kiti maþiau panaðûsá dabartiná þmogø. Gamta ilgai eksperi-mentavo kurdama þmogø!

O jei peršoktume dar toliau á praeitá?Tektø ðuoliuoti labai toli, ðimtatûkstanti-niais metø ðuoliais, net milijoniniais... Ir


Gamtos bandymai kuriant þmogø: Homofloresiensis palyginti su dabartiniu Homosapiens ir jø kaukolës

Homosapiens

Homofloresiensis

Homo sapiensHomo floresiensis

kur sustoti, kà laikyti atskaitos taðku, kamsuteikti þmonijos pirmtako garbës vardà?Bene vikriausiai evoliucijos medþiu ðoki-nëjo primatai – beþdþionës, kol nuoþmogbeþdþioniø ðakos viena grupelë nu-sileido ant þemës, atsistojo ant kojø ir taippradëjo vaikðèioti. Tai buvo pirmieji ho-minidai (gal þmogënai?).

Radiniai veda mus tolyn á praeitá, á tøpirmøjø hominidø buveines, á Èado upësslëná, á Turkano eþero pakrantes. Ðiosevietose jau prieð kelis milijonus metø gy-veno gal patys seniausi hominidai, vaikð-èiojæ staèiomis. Griauèiø liekanos rody-tø, kad ten gyveno keleto ávairiø rûðiø ho-minidai. Praëjo milijonai metø, tûkstan-èiai kartø, kol evoliucija pasirinko Homoerectus þmonijos pradininku.

1974 m. mokslininkas archeologasDonaldas Johansonas Rytø Afrikoje su-rado gerai iðsilaikiusá hominidës skeletà.„Eureka! – suðuko mokslininkas, – juk taipirmoji visø mûsø motina – jau hominidë,Homo erectus, vaikštanti iðsitiesusi, pa-vadinkime jà LUCY“. Tiesa, dabartinëmisakimis þiûrint ji nebuvo graþuolë, nei la-bai grakðti, apaugusi tankiu kailiu, galdaugiau panaði á beþdþionæ nei á PamelàAnderson su kailiniais, nors... Lucy ir á jàpanaðûs hominidai gyveno prieð 2–2,5,gal daugiau milijonø metø. Staèiai vaikð-tantys – Homo erectus – turëjo svarbø pri-valumà – jie turëjo laisvas rankas maistuirinkti ir kovoti su kitais, juos puolanèiais,

be to, greitai bëgiojo, mokëjo kurti ugná,gamino árankius. Ar jie, bûdami ðiek tiekpanaðûs, gyveno kartu taikiai, ar padëda-vo vieni kitiems, kryþminosi?

Homo erectus gyveno Afrikoje, keitësikartos, jis tobulëjo, darësi þmogiðkesnis.Svarbi aplinkybë – jis keliavo, pasiekë Azi-jà, Australijà, Europà, visur palikdamas bu-

vimo pëdsakø: kasinëjant randami kau-lai ir veiklos árankiai.

Gruzijoje rasta netik griauèiø lie-

kanø, bet irprimity-

viø ginklø – akmenø. Rastos iðkasenos Azi-joje, Afrikoje ir ypaè gausios Europoje ro-do gyvenus senesnájá hominidà – pitekan-tropà ir kiek jaunesná neandertalietá. Mano-ma, kad Homo erectus, kaip sûnus palai-dûnas, pakartotinai gráþo á Afrikà. Per 200000 ar daugiau kartø pasikeitë jo kûnas,skeleto struktûra, ypaè kaukolë, padidëjosmegenys. Iðmokus iðgauti ir valdyti ugná,keitësi gyvenimo bûdas – jis tapo Homosapiens, dabartiniu þmogumi.

Taèiau Gamta eksperimentavo ieðko-dama bûsimojo Þemës „protingojo ka-raliaus“ optimalaus varianto. Randamosskeleto dalys liudija buvus vos ne trimet-riniø milþinø ir visai maþuèiø neûþaugø.Visaip galvojama apie kilmæ tø maþøjøþmogeliø, florieèiø – Homo floresiensis,– juos taip vadina, nes kaulai ir kaukolërasti Flores saloje Indonezijoje. Jie gyve-no prieð 13 000 metø ar anksèiau. Vienimano, kad tai neûþaugos ligoniai, kuriøpasitaiko ir dabar; kiti – jø dauguma –laiko juos arba tiesiogine Azijos staèiojoþmogaus, arba jau protingojo dabarti-nio þmogaus atðaka; pastarieji á ðias vie-

toves atkeliavo maþdaug prieð 40 000metø. Tose vietose rasti ir maþøjø dram-bliø kaulai. Ðie maþieji Gamtos kûriniaiiðnyko po didþiulio ugnikalniø iðsiverþi-mo prieð maþdaug 12 000 metø. Gal ma-þumas apskritai, ne tik þmonëms buvobûtina sàlyga iðgyventi?

Lucy gentainiai gal ir anksèiau gyve-næ, turëjo bûti tie patys pirmieji mûsø mi-nëtoje þmonijos eilëje. O jei norëtumëmpaþvelgti á jø genealogijà, tektø pavartytivisø beþdþioniø – primatø atsiradimo met-

rikus. Mus skiria apytiksliai nuo ðimpan-zës 4–6 milijonai, nuo gorilos 6–8 milijo-nai, nuo orangutanø 12–16 milijonø me-tø. O jei þiûrëtumëm dar toliau? Jau vienkasinëjant rastos liekanos, vadinamosiosfosilijos, verstø mus ðimtamilijoniniais me-tø ðuoliais gráþti á praeitá, kai prieð 4–5 mi-lijardus metø (!) Þemëje atsirado pirmiejivienalàsèiai mikroorganizmai – pirmojigyvybë. Sunku suvokti toká laiko nuotolá,kai mes gyvename vos 80–100 metø?

Þmogaus keliasapgyvendinantÞemës rutulá(ruda juosta) irapytikriaiapsigyvenimometai. Pradþia –Rytø Afrika

Nukelta á 28 p.


Penkiolikametøolimpinëje ð

Pranas RIMÐA

1991 m. lapkrièio 11 d., dalyvaujantTarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pre-zidentui Juanui Antonio Samaranchui, bu-vo paskelbti TOK nariø balsavimo paðtudël Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionali-niø olimpiniø komitetø (NOK) gràþinimorezultatai. 1991 m. rugsëjá Berlyne TOK

Vykdomojo komiteto posëdyje priimtàsprendimà vieningai patvirtino visi balsa-væ Tarptautinio olimpinio komiteto nariai.

Ðiuo dokumentu patvirtintas Balti-jos ðaliø nacionaliniø olimpiniø komi-tetø sugràþinimas ir pripaþinimas.

Tà dienà galima pavadinti Baltijosðaliø olimpine diena. Visos didþiausiosagentûros ðá Tarptautinio olimpinio ko-miteto praneðimà spaudai paskelbë pa-sauliui, o èia pat salëje TOK prezidentopasiraðyti oficialûs kvietimai ateinanèiaismetais dalyvauti XVI þiemos olimpinëseþaidynëse Albervilyje ir XXV Olimpiadosþaidynëse Barselonoje skriejo á Vilniø,Rygà ir Talinà. Taip baigësi 40 metø tru-kusi trijø Baltijos ðaliø nacionaliniø olim-piniø komitetø aneksija.

Lietuvai tai buvo treèias TOK pripaþi-nimas. Pirmà kartà Lietuvos NOK – Lie-tuvos sporto lyga, kurios veikla visiðkaiatitiko olimpinës chartijos reikalavimus,– buvo pripaþintas 1924 metais. Vienasið Lietuvos sporto pradininkø Stepas Gar-baèiauskas, „Kario“ þurnalo redakcijosþaidynëse akredituotas þurnalistas, pa-sirûpino, kad Lietuvos sportininkai bûtøpakviesti á VIII Olimpiados þaidynes Pa-ryþiuje. Geguþës 25 diena, kai Paryþiujeolimpiniame futbolo turnyre Lietuvossporto lygos pasiøsta Lietuvos koman-da (jos kapitonas ir vadovas buvo Ste-pas Garbaèiauskas) susitiko su Ðveica-

tuvos sportininkai 1932 ir 1936 metaisolimpinëse þaidynëse nedalyvavo. Suo-miai Lietuvos paraiðkà persiuntë Tarptau-tiniam olimpiniam komitetui, o Kûno kul-tûros rûmams patarë sudaryti LietuvosNOK pagal Olimpinës chartijos reikalavi-mus ir kuo skubiausiai kreiptis á Tarptauti-ná olimpiná komitetà Lozanoje.

Kûno kultûros rûmai 1939 m. liepà

Olimpinë èempionë Vida Vencienë (pirma iðkairës), TOK prezidentas Jacques Rogge’as,olimpinë èempionë Daina Gudzinevièiûtë irLTOK prezidentas Artûras Poviliûnas

TOK prezidentas Juanas Antonio Samaranchas Chateau de Vidy rûmuose priima LietuvosRespublikos Prezidentà Algirdà Mykolà Brazauskà ir já lydinèius asmenis (1997 m.)

rijos rinktine, tapo Lietuvos olimpinio sà-jûdþio istorijos atskaitos taðku. 1923–1925 m. Lietuvos sporto lygai vadovavogenerolas JonasJurgis Bulota (LSLCentro komitetopirmininkas). Taipraktiškai pirmasisLietuvos NOK pre-zidentas.

Antrà kartà Lie-tuvos NOK pripa-þintas 1939 me-tais. Po 1932 m.ðalies kûno kultû-ros reformos buvoákurta valstybinëinstitucija – Kûnokultûros rûmai, Lie-tuvos sporto lyga,pripaþintas Lietu-vos NOK, nutrau-kë savo veiklà, mû-sø ðalies sportinin-kai olimpinëse þaidynëse nebedalyvavo.

Kûno kultûros rûmai, kuriems vadova-vo Respublikos Prezidento skirtas direk-torius Vytautas Augustauskas, panoro vëldalyvauti olimpinëse þaidynëse ir 1939 m.pateikë paraiðkà Suomijos olimpiniam ko-mitetui. Suomijos NOK praneðë Kûno kul-tûros rûmams, kad kvieèiamøjø sàraðe,kurá sudarë TOK, Lietuvos nëra, nes Lie-

pateikë Tarptautiniam olimpiniam komi-tetui naujà „Lietuvos olimpinio komite-to“ sàraðà. Praktiðkai tai buvo ðvietimo

Alfredo PLIADÞIO nuotr.



ðeimoje

�

Du nepriklausomos Lietuvos olimpiniaièempionai Romas Ubartas (1992 m.) irVirgilijus Alekna (2000 ir 2004 m.)Alfredo PLIADÞIO nuotr.

StepoGarbaèiausko,

iðrûpinusioLietuvai

kvietimàdalyvauti VIII

Olimpiadosþaidynëse(1924 m.),þurnalisto

akreditacijoskortelë

Vasario 16-osios – Lietuvos valstybësatkûrimo dienos proga 2003 m. LietuvosRespublikos Prezidentas Valdas Adamkusordinu ,,Uþ nuopelnus Lietuvai” apdovanojoLietuvos tautinio olimpinio komitetoprezidentà Artûrà PoviliûnàDþojos Gundos BARYSAITËS nuotr.

ministro patvirtintas Kûno kultûros rûmøtarybos nariø sàraðas. Be to, LOK pir-mininkas Vytautas Augustauskas pa-praðë, kad jis bûtø „paskirtas“ Tarptau-tinio olimpinio komiteto nariu. Rugpjû-èio mën. Kûno kultûros rûmai (Lietuvosolimpinis komitetas) gavo TOK raðtà, pa-siraðytà prezidento grafo Henrio de Bail-leto-Latouro, kuriuo buvo praneðta, kad

Lietuvos NOK yra pripaþintas ir Lietuvossportininkai kvieèiami dalyvauti XII Olim-piados þaidynëse 1940 m. Helsinkyje.Taip pat laiðke pastebëta, kad TOK ge-neralinë asamblëja „sudaroma ne taip,kaip mano ponas Vytautas Augustaus-kas“, o formuojama ið olimpiniame sà-jûdyje pasiþymëjusiø asmenø.

Lietuva gavo ið Suomijos XII Olimpia-dos þaidyniø organizacinio komiteto kvie-timà, taèiau juo pasinaudoti sutrukdëAntrasis pasaulinis karas.

1951 m. TOK sesija Vienoje priëmënutarimà pripaþinti SSRS Olimpiná komi-

tetà (praktiðkai tokio nebuvo), Baltijos ða-liø NOK buvo aneksuoti. Lietuvos, Latvi-jos ir Estijos sportininkai olimpinëse þai-dynëse galëjo dalyvauti tik SSRS (URS)delegacijø sudëtyje.

86 Lietuvos sportininkai 1952–1988m. dalyvavo 9 Olimpiadø þaidynëse ir

dvejose þiemos olimpinëse þaidynëse.51 olimpietis apdovanotas medaliais. Iðviso gauta 60 medaliø, tarp jø 25 aukso– daugiausia uþ laimëjimus komandinë-se rungtyse bei þaidimuose, 5 auksomedaliai – Dano Pozniako, Linos Kaèiu-ðytës, Roberto Þulpos, Gintauto Umaroir Vidos Vencienës – iðkovoti asmeninë-se rungtyse.

Prasidëjus persitvarkymo sàjûdþiui,

OlimpinëèempionëDainaGudzinevi-èiûtësveikinaTOKprezidentàJacquesRogge’à,tapusáVilniausuniversite-to Garbësdaktaru

1988 m. gruodþio 11 d. Vilniuje ávyko Lie-tuvos sporto federacijø, organizacijø ir vi-suomenës atstovø suvaþiavimas, kuriamedalyvavo apie 500 delegatø ir sveèiø.

Suvaþiavimas ákûrë savarankiðkà ða-lies olimpinæ organizacijà – Lietuvos tau-tiná olimpiná komitetà (LTOK) ir ápareigojoiðrinktà LTOK vadovybæ (prezidentà, vyk-domàjá komitetà, generalinæ asamblëjà)siekti LTOK tarptautinio pripaþinimo.

1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietu-vos Nepriklausomybës atkûrimà, jau ko-vo 15 d. Lietuvos tautinis olimpinis komi-tetas kartu su Kûno kultûros ir sporto ko-miteto kolegija paskelbë kreipimàsi á Lie-tuvos pilieèius ir sporto visuomenæ, ku-riame pabrëþiama „jog nuo kovo 11 d.TSRS rinktinës de jure ir de facto yra kai-myninës valstybës rinktinës, o TSRSèempionatai – kaimyninës ðalies èempio-natai“. Tai buvo ne tik drastiðkas iððûkiscentrui, bet ir Lietuvos sporto organiza-cijø veiklos vieða deklaracija.

Kruvinuosius 1991 m. sausio 13-osiosávykius mûsø sportininkai sutiko aktyviau-siø valstybës gynëjø gretose. LTOK, siek-damas iðsaugoti tai, kas buvo pasiektaper daugiau kaip dvejø metø mûsø olim-pinës organizacijos veiklà, ir uþtikrinti jostæstinumà, sausio 10 d. priëmë nutarimà


Alfredo

PLIADÞIO

nuotr.


A.V.Matulionis gimë 1946m. birþelio 15 d. Kaune, mokytojos Kazi-mieros Naruðevièiûtës-Buèiûnaitës ir mið-kininko (vëliau miðkø ûkio ministro) Algir-do Matulionio ðeimoje. Baigë VilniausA.Vienuolio vidurinæ mokyklà. 1963–1968m. studijavo Kauno politechnikos institu-to Vilniaus filialo Prietaisø fakultete. Jis pa-sirinko tuo metu labai populiarià radioelek-tronikos specialybæ. Ðios srities specia-listai inþinieriai buvo reikalingi sparèiai au-ganèioms projektavimo ir konstravimo or-ganizacijoms ir prietaisø gamybos ámo-nëms. Su inþinieriaus diplomu buvo pa-skirtas dirbti Vilniaus elektros skaitikliø ga-myklos meistru. Ðias pareigas ëjo dvejusmetus. Nors darbas sekësi, taèiau jo pa-ðaukimas buvo ne inþineriniai mokslai. Beto, atsirado dar viena prieþastis, dël kuriosjis paliko gamyklà, – tai karinë tarnyba. Jamteko bûti karininku Ðiauliuose dislokuota-me aviacijos dalinyje. Laisvalaikiu domë-josi socialiniais mokslais. Èia ir iðryðkëjo jotikrasis paðaukimas – sociologija.

Atlikæs karinæ tarnybà, A.V.Matulionispradëjo dirbti Lietuvos mokslø akademi-jos Filosofijos, sociologijos ir teisës insti-tute. Èia jis praleido geriausius, prasmin-giausius ir kûrybingiausius savo gyveni-mo metus. Jis nuëjo kelià nuo jaunes-niojo mokslinio bendradarbio iki ðio Ins-tituto direktoriaus. Tuo metu Lietuvoje,kaip ir visoje Sovietø Sàjungoje, sociolo-gijos bûklë buvo sunki. Ðios mokslo sri-ties specialistai aukðtosiose mokyklose

Mûsø sveèiai,skaitytojai,

bendradarbiaiOna Ðulaitienë-Aliðytë – gerai þinoma

mûsø iðeivijos kultûros veikëja ir lietuvy-bës puoselëtoja. 1944 m. priversta pasi-traukti ið Lietuvos, 1950 m. ji atvyko á JAVir apsigyveno Èikagoje.

Aktyviai ásitraukusi á vietos lietuviø kul-tûriná gyvenimà ji ákûrë „Vaidilutës“ teatràir net 15 metø jam vadovavo – tvarkë re-pertuarà, suburdavo artistus, konsultavopastatymus ir kt. Teatre statomuose spek-takliuose daþnai vaidino ir Ðulaitienës duk-të Laima, kuri kaip gabi aktorë reiðkësi netik tarp lietuviø, ber ir tarp amerikieèiø.

nebuvo rengiami. Tuo tarpu bûtinybë ty-rinëti visuomenës struktûrà, jos raidosdësnius, socialiniø grupiøsantykius buvo bûtina. Todëlsociologijos centrai Lietuvo-je formavosi tiktai kitø srièiøspecialistø – inþinieriø, eko-nomistø, istorikø, psicholo-gø pastangomis. A.V.Ma-tulionis, turëdamas ben-dravimo su þmonëmistalentà, uþmezgë kûry-binius ryðius su Esti-jos, Latvijos, Rusijossociologijos centrømokslininkais. Ypaèglaudþiai jis bendradar-biavo su Estijos MA Socio-logijos skyriaus vadovuprof. Mikku Titma, Tartu universiteto prof.Pauliu Kenkmanu, TSRS MA Sociologiniøtyrimø instituto mokslininkais. Ðiø ryðiø dë-ka Lietuvos sociologai kartu su kitø res-publikø sociologais ëmë vykdyti bendrussociologinius tyrimus, rengë mokslineskonferencijas. Uþ bendrus tyrimus su Es-tijos mokslininkais A.V.Matulioniui 1986 m.buvo suteikta Estijos valstybinë premija.

Svarbià reikðmæ Lietuvos sociologi-jos raidai turëjo Pabaltijo sociologø aso-ciacijos ákûrimas. Prof. A.Matulionio, prof.R.Grigo, tuometinio Filosofijos, sociolo-gijos ir teisës instituto direktoriaus J.Ma-cevièiaus pastangø dëka 1976 m. buvosuorganizuotas Sociologø asociacijos

Ne kartà ávairiais aktualiais iðeivijoskultûros klausimais Ðulaitienë raðë ir vie-tos spaudoje, kurioje yra iðspausdinusiir keletà groþinës literatûros kûriniø.

Lietuvai atgavus nepriklausomybæ,Ðulaitienë joje lankosi vos ne kasmet. Jidaug keliauja po kraðtà, stebëdama èiavykstanèius visuomeninio judëjimo pro-cesus, pati bandydama prisidëti prie nau-jos Lietuvos atkûrimo. Jà labai jaudinatautiniai patriotiniai bei religiniai reikalai,kuriems Ðulaitienë skiria daug dëmesioir energijos. Ji ypaè nori geriau paþintiLietuvos kaimà, jo þmones ir ta tema ke-tina paraðyti knygà, kurioje pateiktø sa-vo vieðnagiø Lietuvoje metu kilusias min-tis ir sukauptus pastebëjimus.

Pati kilusi nuo Alvito, ji ne vienà va-sarà èia praleidþia, ypaè aktyviai ben-draudama su vietos vaikø globos namøauklëtiniais, nuoðirdþiai rûpindamasi jø

�


„Dël Lietuvos tautinio olimpinio ko-miteto veiklos tæstinumo ypatingo-mis sàlygomis“, o LTOK preziden-tas Artûras Poviliûnas laiðku kreipë-si á TOK prezidentà J.A.Samaran-chà, pabrëþdamas, kad „nëra jokiøgarantijø, kad agresija ir þudynësnebus tæsiamos, kad Lietuvos olim-pinis komitetas nebus sunaikintas“.LTOK prezidentas kategoriðkai pa-reiðkë, kad „po TSRS kariuomenësávykdytø þudyniø Lietuvos sportinin-kø atstovavimas Sovietø sàjungosrinktinëms olimpinëse þaidynëse irkitose tarptautinëse varþybose bû-tø ne tik neámanomas, bet ir amora-lus“.

Griûvanèios imperijos agonijosfone LTOK veikla dar labiau ryðkëjoir stiprëjo. Pirmasis þingsnis á tarp-tautinæ arenà buvo ryðiai su mûsøiðeivijos sporto organizacijomis. Jau1988 m. gruodþio pabaigoje Lietu-vos sportininkø delegacija iðvyko áAustralijà dalyvauti III Pasaulio lie-tuviø sporto þaidynëse Adelaidëje.

Taèiau kelias á tarptautiná pripa-þinimà buvo labai sunkus. 1989 m.LTOK ir Lietuvos olimpiniø sportoðakø federacijos kreipësi á tarptauti-nes federacijas, kuriø narë Lietuvabuvo tarpukario metais, dël narys-tës atstatymo, bet jokio teigiamo at-sakymo negavo.

Tarptautinis olimpinis komitetaspradëjo gauti ne tik LTOK, bet ir ki-tø ðaliø kolektyvø bei asmenø laið-kus bei tarpininkavimus, todël TOKprezidentas buvo priverstas su jø tu-riniu supaþindinti Vykdomojo komi-teto narius ir net sesijos dalyvius.Buvo nutarta TOK bûstinëje Loza-noje priimti Baltijos valstybiø olim-pinio sàjûdþio vadovus pokalbiui1990 m. vasario 15 dienà. Tà dienàEstijos, Latvijos ir Lietuvos atstovaipirmà kartà perþengë TOK rûmøslenkstá. Juos priëmë TOK administ-racijos vadovas generalinis direkto-rius F.Carrardas ir ryðiø su NOK’aisdirektorë A.Beddow. Nors ðis susi-tikimas nieko nesprendë, bet klojokelius kitiems susitikimams. Liepos30 d. tuose paèiuose rûmuose mû-sø delegacijos susitiko su daugiauTOK vadovø ir administracijos dar-buotojø. Lietuvos delegacija buvogausiausia: LTOK prezidentas Artû-ras Poviliûnas, viceprezidentas Ka-zimieras Motieka, vykdomojo komi-teto nariai – olimpinis èempionas Ar-vydas Sabonis ir þurnalistë RomaGrinbergienë.

Nukelta á 32 p.


Sveikiname Arvydà Virgilijø Matulioná, profesoriø, habilituotà so-cialiniø mokslø daktarà, Lietuvos mokslø akademijos nará ekspertà,Socialiniø tyrimø instituto direktoriø, 60 metø proga

Pabaltijoskyr ius.Per ðiàasociacijàL i e t u v o ssociologaiásijungë á Pa-saulinës so-ciologø aso-ciacijos veiklà.A.V.Matulionis kartu su Latvijos ir Estijosbei kitø respublikø mokslininkais dalyva-vo ir skaitë praneðimus daugelyje pasau-liniø sociologø kongresø – Upsaloje (Ðve-dija, 1978), Meksike (Meksika, 1982), De-lyje (Indija, 1986), Madride (Ispanija,

1990), Monrealyje (Kana-da,1998), Brisbane (Australija,

2002) ir kitur.Greta mokslinës veiklos A.V.Ma-

tulionio gyvenime reikðmingà vietà uþ-ima pedagoginis darbas. Jo svajonë

buvo pradëti rengti sociologijosspecialistus Vilniaus

universitete.D a u gvaikð-

èiojo poávairiau-

sias insti-tucijas, áro-

dinëjo ðiosspecialybës

reikalingumà,rengë studijø

programas.Pastangos ne-

nuëjo veltui – Vil-niaus universiteto

Filosofijos fakultetebuvo ásteigta baka-

lauro ir magistro sociologijos specialybë.Nuo 1975 m. Jubiliatas yra Vilniaus univer-siteto dëstytojas, profesorius. Vëliau, atkû-rus Lietuvos nepriklausomybæ, sociologusëmë rengti ir kitos aukðtosios mokyklos.Èia irgi neapsieita be prof. A.V.Matulioniopagalbos. Jis buvo ir yra Vytauto Didþiojouniversiteto, Kauno technologijos univer-siteto profesorius, ilgametis Valstybinëskvalifikacinës komisijos pirmininkas. Dau-

gelis Jubiliato auklëtiniø ðiuo metu yramokslø daktarai, universitetø dëstytojai,mokslo tyrimo institutø darbuotojai. Jiemsprofesorius buvo arba mokslinis vadovas,arba disertacijos oponentas.

1993–1998 m. prof. A.Matulionis dir-bo labai atsakingà darbà Lietuvos Res-publikos Prezidentûroje – PrezidentoA.Brazausko patarëju ðvietimo, kultûros,mokslo ir religijø klausimais. Ir dirbdamasPrezidentûroje neatitrûko nuo sociologi-jos, vykdë sociologinius tyrimus ir teikëiðvadas Prezidentui.

Prof. A.Matulionio pomëgiai þinomi netik jo kolegoms, bet Lietuvos ir uþsieniomokslininkams, jo draugams. Jis yra foto-menininkø draugijos tikrasis narys, suren-gæs fotografijos parodø, þinomas autogra-fø rinkëjas. Yra surinkæs kelis tûkstanèiusgarsiø Lietuvos ir pasaulio kultûros, meno,mokslo, politikos veikëjø autografø. Jo ko-lekcija neabejotinai yra vienas vertingiau-siø autografø rinkinys ne tik Lietuvoje.

Daugelis Lietuvoje prof. A.V.Matulio-ná paþásta kaip melomanà, ypaè operi-nio meno þinovà. Jis yra buvæs daugely-je pasaulio operos teatrø, surinkæs dau-gybæ pasaulio þvaigþdþiø autografø.

Linkime Profesoriui dvasios stiprybës,geros sveikatos, kûrybinës energijos,ðviesos ir santarvës ðeimoje, dar daugpuikiø mokslo laimëjimø.

Dr. Palmira KATINAITË,doc. dr. Antanas ÈIUÞAS

ir materialiniais, ir dvasiniais poreikiais.Ðiø vieðnagiø metu Ðulaitienë „atrado“„Mokslà ir gyvenimà“ ir tapo ne tik joskaitytoja, bet ir bendradarbe. 2003 m.10-ajame þurnalo numeryje buvo ið-spausdintas jos straipsnis „Iki pasima-tymo, mielas Alvite!“, kuriame ji apraðëtuometinio savo apsilankymo Alvite áspû-dþius.

Eiliná kartà lankydamasi Lietuvoje,Ðulaitienë uþsuko ir á „Mokslo ir gyveni-mo“ redakcijà, pasidomëjo þurnalo at-eities ir darbo perspektyvomis, papasa-kojo apie savo kà tik paraðytà 3 veiks-mø komedijà „Budynos be pakasynø“,kuria jau susidomëjo Los Andþelo lietu-viø teatro trupë.

Atsisveikindama Ðulaitienë paþadëjobendradarbiauti þurnale ir toliau.

Bronius AMBRAZIEJUSSustabdyta akimirka ,,Mokslo ir gyvenimo” redakcijoje: vieðnia Ona Ðulaitienë su þurnalovyriausiuoju redaktoriumi Juozu Baldausku (kairëje) ir redkolegijos nariu Juozu Banioniu

VirginijosVALUCKIENËS

nuotr.


Gráþkime prie mûsø eilës, kur nekan-traudami laukia tie 2500 mûsø artimøjøeuropiniø protëviø. Geriau ásiþiûrëjæ ma-tysime, kad arèiau pradþios (ar galo) ei-lë tarsi sutrûkinëjusi, þmonës lyg sutri-kæ, neþino, kuriam ið kaimynø paduotirankà.

Mes galvojome eilæ pradëti èia, Lie-tuvoje. Bet eilës pradþia galëjo bûti Azi-joje, Amerikoje ar Australijoje – pradþiosvieta mums nëra taip svarbi. Rytø ir Va-karø eilës susitiko lyg meilës pasimaty-me, vos ne ant Vidurþemio jûros rytiniokranto prieð maþdaug 50 000 metø.

Mes keliaujame laike tarsi fantastinia-me filme – tûkstanèiai metø – tai to filmoatskiri kadrai. Norëjome paklausti, ið kurjie atëjo á ðá istoriná pasimatymà, kur jie ke-liavo toliau ið ðios kryþkelës? Bet juk ðios

Þmonija - tarsiBaltijoskelias

Atkelta ið 23 p.

X chromosoma

Y chromosoma

linkos átaka, smëlis, vëjai, sausra, ðaltis. Kei-tësi ir gyvenimo bûdas, atsirado tvirti ir sa-viti gyvenimo paproèiai.

O mes, ið pradþiø uþsukæ á Indijà, pa-buvæ lygumose ir kalnuose, keliavome ávakarus, tarsi vydamiesi saulæ. Ten rado-

me jau gyvenanèius neandertalieèius, sujais greièiausiai nesigiminiavome, nepa-likome bendrø palikuoniø, o, kaip ir derajau moderniems þmonëms, juos tiesiogiðstûmëme.

Taip þmonës iðsisklaidë ir uþëmë netatokiausius kampelius. Kuriam duoti ran-kà, ar mus sieja giminystës ryðys? Taip,nes iðtiesæs vienà rankà keliaujanèiam árytus, kità tiesdamas einanèiam á vaka-rus, mûsø link, ateivis ið Afrikos sujungëmus visus á vieningà, tarsi elektros ener-gijos sistema, tinklà sakydamas: „Nebi-jokite tiesti rankos, visi esate þmonës, vi-si mûsø, afrikieèiø keliautojø, vaikai, pa-þymëti M168 þyme, neþiûrëkite, kad at-rodote skirtingai, nes skirtumø rasite irtarp vienodai atrodanèiø“.

Ið tikrøjø, visi mes sugebame apiben-drintai màstyti, gyvename socialiná gyve-nimà, gaminame darbo árankius, kurie pa-deda gerinti buitá, prisitaikome prie gyve-namosios aplinkos arba jà pritaikome sa-vo poreikiams, kuriame menà, kaupiame

ir perduodame þinias – argi iðskaièiuosivisus þmoniø bendrumus? Bet mes gy-vename biurokratø pasaulyje, todël linkæreikalauti paþymëjimo, kortelës, liudijimoapie mûsø giminystës ryðá, kas ið ko ki-læs. Paprasèiausia bûtø, jei palygintumëm,kà paveldime ið kartos á kartà. Paveldimekûno sandarà, organizmo veiklà, protavi-mo savybes. Palygindami iðkasenose ran-damas skeleto dalis, o kartais ir visà ske-letà su dabartinio þmogaus kaulais, ma-tome laipsniðkos evoliucijos kelià, taip patgalime nustatyti apytikrá laikà, kada tasþmogus gyveno. Pavyzdþiu gali bûti at-rastasis Lucy skeletas. Dabartiniai tyrimometodai leidþia tiksliau nustatyti evoliuci-nius ryðius. Tad vël gráþtame prie pavel-dëjimo, tik jau tirdami ir lygindami paèiàgenetinæ medþiagà.

Þmogus, kaip ir visas gyvasis pasau-lis, paveldi genetinæ medþiagà – làstelë-se esanèias chromosomas, jø tik 23 po-ros. Bet kà lyginti? Aiðku, atsakysite, nu-kleotidø sekas. Palyginti 4,5X109 nukleo-tidø vieno su tiek pat nukleotidø kito þmo-gaus? (Vienas þmogaus genomo tyrëjøyra pasakæs, kad genomo nukleotidø se-kos nustatymas yra toks varginantis dar-bas, kad já turëtø atlikti kalëjime sëdintysnuteistieji iki gyvos galvos.) Ar rasti atitiki-mai ir skirtumai parodys giminystës ryðá?

X ir Y chromosomø palyginimas

Þmogaus Y chromosoma. Y chromosomos vidinë schema ir mutacijosY chromosomoje – M168 ir kitos bei jø atsiradimo apytikris laikas

vietos (Eurazija) Homo erectus jau buvoseniausiai þinomos, jø ávairiai pasikeitusiøpalaikø, rodanèiø juos èia buvus, randa-ma daugelyje vietø. Bet ne juos Gamta pa-sirinko tolesniems evoliucijos bandymams.

Kaip jau matëme, Homo erectus Afri-kos miðkuose klajojo daugiau kaip du mi-lijonus metø ir per 200 000 kartø pasikei-të ir tapo Homo sapiens. Ðtai tie protin-gieji, daug ko iðmokæ, susibûræ á bendri-jas afrikieèiai ir keliavo, tai jie pirmieji at-ëjo á jau minëtà pasimatymà.

O kur keliavo toliau? Vieni á rytus, kursaulë teka – jø laukë ilga ilga kelionë á pie-tinæ Azijos pakrantæ, jos salas, net Austra-lijà, taip pat ðiaurës link per Kinijà ir ðaliaesanèias þemes á Sibirà, o ið ten sausumaar ledu á Amerikos kontinentà (tada dar ne-reikëjo vizø), o juo – toks tolimas kelias ikiPatagonijos, gal net Horno iðkyðulio... Ilgakelionë ne tik vargino, bet ir keitë þmones:sëslesni pasilikdavo pakeliui, keitësi odosspalva, tai rusva, tai gelsva, veido bruoþai,akys, skruostikauliai, nosies forma. Tai ap-

Homo erectuskaukolës palyginti

su dabartinioþmogaus kaukole:

kito veido kauløforma ir didëjo

kaukolës smegenødalis

H. erectus

H. neanderthalensis

H. floresiensis

H. sapiens

Be to, susidarantlytinëms làste-lëms vyksta tapa-èiø chromosomø(viena tëvo, kitamotinos) perkry-þa, tai yra apsikei-timas atkarpomis.Todël individo ge-nomas darosi pa-naðus á tëvø ge-nomø mozaikà.Ryðkesniø duo-menø galima tikë-tis susiaurinuspaieðkos laukà ikigenetinës struk-tûros, kuri jungtøkartas praktiðkainesikeisdama,nedalyvaudamaperkryþoje. To-kios struktûrosyra Y chromoso-ma ir mitochon-


drijø (Mt) DNR (deoksiribonukleorûgðtis).Taip ir dar tiksliau nustatome paveldë-

jimo, giminystës ryðá dabar gyvenantiemsgeriausiu atveju trijø–keturiø kartø þmo-nëms. Bet mûsø yra daugiau kaip penkimilijardai, kaip nustatyti visø giminystësryðá? Kaip nustatyti mûsø ryðá su gilios se-novës þmonëmis, ið ko suþinoti apie jø ke-liones, paplitimà Þemëje ir evoliucijà?

Tiriamos ávairø rasiø, ávairiose vietosedabar gyvenanèiø þmoniø, taip pat ið ras-tø þemëje skeleto liekanø iðskirtos Y chro-mosomos ir Mt DNR sekos, jos lyginamos,nustatomas panaðumas, pasikeitusiø nu-kleotidø vieta ir laikas. Taip dabartiniaiþmonës ir iðkastos skeleto liekanos ir lei-dþia mums paþvelgti á minëtàjà eilæ.

Archeoseksologija: Y Adomas

Kas yra bûdinga Y chromosomai, kuoji skiriasi nuo kitø ir nuo X chromosomos?Pirmiausia tai vyriðkà lytá lemianti chromo-soma; visose làstelëse, be 22 porø, yra Xir Y chromosomos; susidarant vyro orga-nizme lytinëms làstelëms, kiekviena sëk-lelë gauna po viengubà chromosomø rin-kiná, tad á vienas sëkleles patenka X, á ki-tas - Y chromosoma, ði pastaroji sëklelë irduoda pradþià vyriðkos lyties individui.(Moters làstelëse yra XX, o vyro – XY dvi-deðimt treèioji chromosomø pora.)

Y chromosoma skiriasi nuo kitø, taimaþiausia chromosoma – apie 60 Mb,tuo tarpu X chromosoma – apie 160 Mb(I Mb – vienas milijonas nukleotidø po-rø). Y chromosomoje yra 156 genai, da-lis jø koduoja baltymus, ið jø 12 randamiávairiuose audiniuose, o 11 genø raiðkavyksta tik sëklidëse; yra gausu nekoduo-janèiø pasikartojanèiø sekø. Dar viena sa-vybë – 95 proc. Y chromosomos sudarovadinamoji MSY (ið angliðkø þodþiø ma-

le specific Y, vyrams bûdinga Y) dalis, kurinedalyvauja genetiniuose mainuose suX chromosoma (galuose esanèios tik ne-didelës Y chromosomos atkarpos apsi-keièia su tapaèiomis X atkarpomis ). Bû-tent ði aplinkybë buvo svarbi Y chromo-somai atsirasti. Manoma, kad þinduoliøgenome nuo bendro pirmtako poros X irY chromosomos atsiskyrë prieð 300 mi-lijonø metø, kai dël ávairiø prieþasèiø nu-stojo vykæ poros viduje genetiniai mai-nai. Ið pradþiø Y chromosomoje buvo iki1500 genø, bet veikliøjø genø maþëjo,atsirado neveikliøjø (pseudo) genø. Ma-noma, kad genø skaièius maþëjo po 5genus per 1 milijonà metø. Ir dabartinë-se sëklelëse Y chromosoma nepatvari,yra jautri ávairiems poveikiams, nes ne-turi apsaugos bei atitaisymo (reparaci-jos) sistemø. Tad vyriðkos linijos perspek-tyva nëra ðviesi, nes maþdaug po 10 mi-lijonø metø Y chromosoma bus suirusi ir

taps neveikli, ir vyrai... Bet nenusiminki-me, dar turime laiko kokius gerus devy-nis milijonus metø, tad dar pagyvenki-me! Es leben Wein, Weib und Gesang!*,kaip dþiûgaudavo jaunuoliai valsø kara-liaus Ðtrauso laikø Vienoje.

Kai kurios nukleotidø sekos atkarposnaudojamos kaip þymenys vyriðkosiospopuliacijos tyrimams. Paprastai pasi-renkamos tokios sekos, kurios nekoduo-ja veikliojo baltymo, ir tiriamos jose mu-tacijos – sekos pasikeitimai, kurie kartàávykæ toliau perduodami su Y chromo-soma kitoms kartoms ir taip plinta þmo-niø populiacijoje. Ið jø ir surandame kar-tø toliuose patá pirmàjá, kurio Y chromo-somoje ta mutacija tapo giminystës þy-meniu. Pavyzdþiui, iðtyrus Airijos gyven-tojus rasta, kad Y chromosomos þyme-nø pasikeitimø pobûdis yra artimas ga-liðkas pavardes turinèiø grupëje, neskaip ir Y chromosoma, taip ir pavardëperduodama vyriðkàja linija.

Ádomûs þydø populiacijos tyrimai. Ma-noma, kad jie yra kilæ ið Pietø Afrikos ban-tu kalba kalbanèios lembø populiacijos.Kaip amatininkai ir prekeiviai jie paplitoávairiuose kraðtuose, susimaiðë kryþmin-damiesi su vietinëmis moterimis. Taip ke-liavo Y chromosoma iðlaikydama tëvo li-nijà. Þydø religijos tarnai – kunigai (cohenþydø kalba) – sudarë atskirà populiacijosdalá, nes kunigu galëjo bûti tik kunigo sû-nus. Tokia paveldëjimo grandinë esà ei-nanti nuo Aarono, Mozës brolio, kurá pir-muoju ir vyriausiuoju kunigu paskyrë Die-vas ir nurodë paveldëjimo sûnumis kelià.Tad Y chromosomos þymenø tyrimas lei-dþia nesunkiai nustatyti jø kilmës ir gimi-nystës linijà. Apraðyti pavyzdþiai tiriant ai-riø ir þydø populiacijas rodo, kad Y chro-mosoma gali parodyti ne tik pasiskirsty-mà ir ryðá þmonijos viduje, bet ir tolimàjáryðá su mûsø tolimaisiais protëviais.

Atrodytø, jei mûsø eilëje stovëtø vienvyrai, tai, lygindami Y chromosomas, ga-lëtumëm susekti tà giminystës siûlà. Kasyra mûsø Y chromosominës eilës gale?Biblija sako – pirmasis buvo Adomas, tadjo Y kopijà mes ir neðiojame. Kada gy-veno tas pirmasis þmogaus Y chromo-somos davëjas – Y Adomas? RemiantisY chromosomos DNR (pabrëþtina, ap-skaièiuojamas mutacijø atsiradimo lai-kas) genetinio laikrodþio duomenimis YAdomas gyveno taip pat Afrikoje prieð60 000–90 000 metø.

Pastarøjø metø duomenys tarsi pa-tvirtino, kad vyrija, bent jau Eurazijos, kiloið vienintelio tëvo – Adomo. Tiriant dabargyvenanèiø vyrø Y chromosomà rasta mu-tacija, pavadinta M168. Ádomu, kad tamutacija rasta beveik visø tirtø vyrø Y chro-

mosomoje. Ðtai vienas pavyzdys: iðtyruskeletà mongolø kilmës amerikieèiø rasta,kad tik vieno Y nëra bûdingos M168 mu-tacijos, be to, nustatyta, kad daugumaMongolijos vyrø turi ðià mutacijà. Ði mu-tacija buvo ir garsiojo Èingischano Y chro-mosomoje. Yra þiniø, kad, praëjus vos 100metø nuo chano gimimo, suskaièiuota iki20 000 vyrø, turinèiø tuos paèius þyme-nis, kaip ir garsiojo chano Y chromoso-ma. Gal be jo buvo dar keletas garsiø kar-vedþiø, tapusiø tokiø Y þymenø ðaltiniu?

Vienoje Rytø Afrikos pakrantës saløgyvena daugelio ávairiø tautybiø ir kilmësþmoniø. Tai ateiviai ið Kinijos, Indijos,Malaizijos, Filipinø ir ið kitur, be to, ir iðpaèios Afrikos ávairiø vietø. Visø vyrø, ið-skyrus keletà afrikieèiø, Y chromosomo-je rasta M168 mutacija. Vadinasi, tie af-rikieèiai kilo ið „nepateptojo“ M168 þy-me Y Adomo antrininko.

Atrodytø, kad mes tupime ant vienosauganèio ir besiðakojanèio Y medþio ða-kos (su savitu Y chromosomos mutacijørinkiniu, vadinamu haplotipu). Bandyki-me leistis þemyn kamieno link ir rasimetarp stambesniø (su maþesne mutacijøávairove) jau minëtojo Èingischano ðakàsu gausiomis atþalomis, o ðakø daugy-bë ir visos auga ið vieno bendro kamie-no. Ar tas bendras kamienas ir yra mûsøY Adomas, paþymëtas M168 þyme? Ða-lia jo, be abejo, gyveno ir kiti vyrai, beðios þymës, taèiau ðià mutacijà turintys(vargu ar galima bûtø jà laikyti prieþasti-mi) pasiþymëjo daugeliu iðskirtiniø vado,kario, organizatoriaus savybiø. Jie suge-bëjo duoti pradþià ir suburti jau protin-gø, kalbanèiø sava kalba þmoniø popu-liacijà. Kaip minëta, ji gyveno prieð 60 000metø, gal dar seniau, ir pakilo á þygá uþ-imti visø Þemës kontinentø. O tai juk, tie-sà sakant, ir esame mes patys.

Mitochondrinë Ieva

Tai buvo vyriðka linija. Taèiau mûsøeilëje stovi ir moterys, jø eilë gal yra irsvarbesnë. Jø rankos – jungianti gran-dis – tai mitochondrijos (toliau – Mt), ga-na savotiðki làstelës vidaus kûneliai. Jielabai svarbûs làstelei, audiniams ir visamorganizmui, nes yra energijos gaminto-jai, tarsi akumuliatoriai. Sutrikus jø veik-lai kyla ávairios ligos, net Parkinsono, beto, organizmo senëjimas yra susijæs susilpnëjanèia Mt veikla.* Tegyvuoja vynas, moterys ir dainos! �

Þmogausmitochondrijoselektroninë nuotrauka


Yra labai svarbi aplinkybë: mitochon-drijos svetimos làstelei, lyg sugyventi-niai (dabar þmonëse madinga simbio-zës forma), taèiau mitochondrijos negaligyventi ne làstelëje, o làstelë negali gy-venti be jø (yra ir iðimèiø, kai kurie pir-muonys). Mitochondrijos yra kilusios iðbakterijø: prieð 1,5 milijardo (109) metøsudëtingos branduolinës làstelës pagro-bë, manoma, α-proteobakterijas, kuriospradëjo sugyventi su làstele, o ði panau-dojo jø kvëpavimo sistemà savo medþia-gø apykaitos reikmëms. Ilgainiui, gyve-nant làstelëje, ðiai bakterijai nereikalin-gi genai buvo prarasti arba persikëlë álàstelës branduolá, kitø genø persikëlëtik dalys. Taip susidarë dabartinës mi-tochondrijos genomas. Dauginasi Mtbesidalindamos làstelës viduje.

Kaip atrodo þmogaus làsteliø Mt? Tainedideli apvalûs arba pailgi 0,2–7 µmkûneliai, làstelëje jø gali bûti nuo deðim-èiø iki tûkstanèiø, priklausomai nuo làs-telës energijos poreikiø. Mitochondrija– tai savotiðkas membranø maiðelis; Mtyra DNR ir RNR molekuliø. Mt DNR yranedidelë – tik 16,5 tûkstanèio nukleoti-dø porø, ir tokiø tapaèiø molekuliø jojegali bûti deðimtys. Koduoja 13–14 bal-tymø; genomas yra labai apkarpytas,nes koduojami baltymai, tai daugiausiaitik kvëpavimo grandinës didþiuliø balty-mø atskiros dalelës.

Bet gráþkime prie gyvosios eilës. Galkiek keistoka, bet ðis lyg ir svetimas làs-telei kûnelis – mitochondrija leidþia pa-sekti þmonijà vis toliau á pradþià, vis gi-liau link gyvybës medþio ðaknø.

Mitochondrijø yra visose làstelëse, ta-èiau vyriðkose làstelëse joms tapus sëk-lele, jø beveik nelieka, nes sëklelëje la-bai standþiai supakuotos chromosomosir dauguma làstelës struktûrø ir medþia-gø yra paðalintos, nes sëklelë nevykdomedþiagø apykaitos ar kitokios veiklos,jos tikslas – áneðti tëvo genetinæ informa-cijà – DNR á kiauðinëlá. Tai matëme ir kal-bëdami apie Y chromosomà.

Kiauðinëlis – kas kita. Jam reikalingadaugybë ávairiø medþiagø, struktûrø, bal-tymø sintezës kûneliø ir, aiðku, mitochon-drijø – energijos gamintojø – juk kiauði-nëlis tai naujos gyvybës lopðys.

Mums svarbu tai, kad mitochondrijosperduodamos kitai kartai tik motinos lini-ja (tikimybë, kad apvaisinimo metu pa-tekusi viena kita sëklelës mitochondrijaturës átakos bûsimø làsteliø mitochondrijøvisumai, yra labai nedidelë). Tolesnis ke-lias kitoms kartoms eina taip pat tik perdukterá – motinà, nors motinos mitochon-drijos yra ir sûnø làstelëse, bet, kaip ma-tëme, su sëklelëmis jos neperduodamos.

Galima teigti, kad moteriðkàja – moti-nø linija tokios pat mitochondrijos keliauja

per kartas labai toli á praeitá (aiðku, ke-liaus ir á ateitá), galbût iki pirmosios moti-nos – „Mitochondrinës Ievos“, gal net ikiLucy ar dar toliau... Taèiau visos bran-duolio ar mitochondrijø DNR yra veikia-mos aplinkos veiksniø, kurie sukelia, daþ-niausiai dvigubëjimo metu, klaidas – mu-tacijas, kai sekoje pasikeièia vienas ar kelinukleotidai ar kitaip pakinta genomas.Mutacija koduojanèioje sekoje daþnai yramirtina dël pakitusios baltymo struktûrosir (ne)veiklos. Nekoduojanèioje keletoðimtø nukleotidø sekoje mutacijos Mtveiklos nekeièia ir tik kartø kartose kau-piasi (ði genomo dalis vadinama kintan-èia kilpa (diversity) – D – kilpa), todël iðmutacijø kiekio ðioje sekoje galima ap-skaièiuoti laikà, kada jos ávyko pirmàjá kar-tà ir paplito þmonës. Ðis metodas ir bu-vo panaudotas nustatant laikà, kada gy-veno ponia Mitochondrinë Ieva.

Tariant, kad vidutiniškai 2–4 proc. se-kø pasikeièia per vienà milijonà metø, ras-ti Mt DNR 0,57 proc. pakitimø rodytø, jogMitochondrinë Ieva, jau Homo sapiens –modernusis þmogus, gyveno prieð 140000–200 000 metø Afrikoje.

Mt Ieva buvo viena ið palyginti nedi-delës, gal keleto tûkstanèiø tokiø naujøþmoniø populiacijos. Tad paskutinis ilgo-je kartø eilëje gali paimti mûsø senosiospirmosios motinos Mt Ievos abi rankas,nes toliau mitochondrinio ryðio grandistarsi nutrûksta. Daroma gana dràsi prie-laida, kad Mitochondrinë Ieva kaip moti-na turëjo bûti viena, nes bûtent jos mito-chondrijos keliavo kartomis motina – duk-të – motina... iki mûsø dienø.

Taèiau pasiekti pirmosios Mt Ievos bu-veinæ nëra taip lengva. Mûsø, pavadin-kime jà europine, eilë baigësi 2500-uo-ju, arba pirmuoju ateiviu ið Afrikos, o MtIevos gentainiø turëtumëm ieðkoti tarp èiagyvenusiø prieð 200 000 metø, tad rei-këtø atskaièiuoti jau Afrikoje 7500 kartø.

Baltijos kelyje mûsø eilë nusitæsë darkokius penkiolika kilometrø. Nepasiekë-me nei Latvijos, Panevëþio, net Ðirvintø –o jau spaudþiame rankà mûsø pirmajaimotinai poniai Mitochondrinei Ievai! Kaiparti ir kaip toli yra moderniojo þmogauspradþia! O jei lëktuvas, barstydamas gë-les, nuskristø Via Baltica magistrale darkokius 200 kilometrø (du milijonai metø!),tai paskutinë Lietuvos laukø gëlë nukristøtiesiai Lucy á tankias rusvas garbanas.

Dabar jau 5 milijardai ðoka ratelá

Moderniøjø þmoniø eilës pradþia lai-kykime Mitochondrinæ Ievà. Taip, pra-dþia, nes pradþios negalime pakeisti, odabarties eilës galas dar tæsis á ateitá.Kiek? Niekas negali pasakyti, atspëti,numatyti. Juk Lucy taip pat negalëjo nu-matyti, kad jos graþûs kailiniuoti vikrûs

palikuonys taps tingiais, plikais, iðvirtu-siais pilvais, didelëm galvom padarais.Gal mes taip keistai atrodysime ateitieskokiam nors Homo debilicus, ypaè jeievoliucija – þmogaus neprotingas pro-tingëjimas ir kûno makdonaldëjimas –vyks dabartiniu keliu ir toliau.

Þemëje dabar mûsø gyvena perpenkis milijardus. Nebandykime visø su-statyti á eilæ ir skaièiuoti. Taèiau kaip messudarëme jau minëtàjà mûsø eilæ? Svar-biausi duomenys yra gauti iðtyrus gy-venanèiø ávairiose Þemës vietose Ychromosomos ir Mt DNR nekoduojan-èiø sekø atkarpas – genetinius þymenis.Dabar gyvenantys þmonës gali bûti ar-ba neseniai – tik kelios kartos ar dar ma-þiau á ðià vietovæ atsikëlusiø þmoniø, kiti– ðioje kiek didesnëje geografinëje vie-tovëje gyvenantys ðimtmeèius ir galbûtesantys tiesioginiai tø pirmøjø ateiviø pa-likuonys (pavyzdþiui, Indonezijos salos,Naujoji Zelandija, Australija, kalnø irÐiaurës atskirtose vietovëse); dabartiniaimilijoniniai miestai yra didþiulis ávairiau-siø þmoniø miðinys. Taèiau jie visi atsi-neðæ savo tëvø Y ar motinø Mt DNR þy-menis, o juose, tarsi vizos keliautojo pa-se, mutacijos parodo tiriamojo kilmæ irnueità iki dabarties kelià.

Tokio genetinio tyrimo duomenis pa-tvirtina iðkastø griauèiø liekanø tyrimai.Molekulinës biologijos metodai leidþianustatyti ið randamø kaulø iðskirtos DNRatkarpø nukleotidø sekà ir jà analizuoti.Y chromosomos sekas sunku panaudotimolekuliniams evoliucijos tyrimams, nesji yra palyginti didelë ir làstelëse yra tarpkitø 45 chromosomø, be to, senuosekauluose DNR randama suirusi ir dar la-biau suyra iðskyrimo metu. Taèiau Ychromosomos þymenys (YAP, Alu,M168 mutacija ir kiti) yra naudojami ti-riant dabartinius þmones.

Mt DNR yra daug maþesnë, jø daugtapaèiø molekuliø yra visose làstelëse.Tad yra daug didesnë galimybë iðskirtireikiamo þymens D – kilpos atkarpà. To-dël ir gaunami duomenys yra tikslesni.Molekuliø padauginimo metodai leidþiatiksliai nustatyti iðskirtø atkarpø nukleo-tidø sekà. Mt DNR plaèiai naudojama irtiriant dabartiniø þmoniø populiacijà, kainorima nustatyti tarpusavio ryðius ir kil-mës vietà.

Aiðku, derinant su iðkastø skeleto da-liø tyrimu, gaunami gana patikimi duo-menys, nurodant ir tam tikrà paklaidà.Ji gali bûti deðimtys, ðimtai tûkstanèiømetø. Juo giliau prie evoliucijos medþioðaknø, tuo galima paklaida yra dides-në. Gana keistas jausmas – ðimtus tûks-tanèiø metø verèiame kaip kalendoriauslapelius, rodanèius savaitës dienas, lygsuvoktumëm tik skaièius iki deðimties,

�


nesusimàstydami apie tuos penkis arðeðis nulius, stovinèius uþ mums su-vokiamø skaièiø.

Poetas sakë: „Að apglëbèiau visàpasaulá, visà Þmonijà...“ Ir jis teisus –þmonija yra tarsi viena ðeima, tos ma-þutës làstelës dalelytës – mitochondri-jos – yra milijardinës ðeimos narius vie-nijanèios gijos.

Lucy gentainiø, Mitochondrinës Ie-vos ir Y Adomo palikuoniø smalsu-mas, iðradingumas, geresnës buitiespaieðkos, potraukis keliauti per kartøkartas atëjo iki mûsø eros, mûsø, da-bartinio dutûkstantmeèio gyventojø.Pasaulá jau randame it margà gená,kiekviena gyvenamoji aplinka keitëþmogø, jo odos spalvà, veido bruo-þus, buities, gyvenimo, religinius pa-proèius.

Sëslø gyvenimà drumstë smalsiø-jø kelionës ir karingøjø þygiai. Karai,badas, migracijos, greitos kelionës su-maiðë sësliuosius gyventojus, pada-rë abejotinà kiekvieno asmens priklau-somybæ vienai ar kitai grupei. O akty-vus kryþminimasis su naujos aplinkosgyventojais su kiekviena karta didinatyrimo paklaidà, nes atneða naujø ge-nø rinkiná á naujà aplinkà.

Taèiau motinos Mt DNR ryðys yrastiprus, jo nepaslëps odos spalva arveido bruoþai. Ðtai kodël pasauliniumastu atliekami Mt DNR tyrimai svar-bûs ne tik valstybëms, bet ir tautoms,þmoniø grupëms, pagaliau kiekvie-nam mûsø. Mëgstama pajuokauti:„Nenustebkite, jei jûsø kaimynas Þir-mûnø daugiabutyje bus genetiðkaisvetimesnis, nei gyvenantis Malaizijosdþiunglëse“.

Yra þemës lopinëlis ir jame gyve-nanèiø þmoniø bûrelis, vos nepasime-tantis Þemës rutulio didybëje ir didþiu-lëje þmoniø gausybëje, – tai Lietuva irlietuviai. Ar neuþmirðo mûsø Didþiojievoliucija ir þmonijos judëjimas þemy-nais? Ne, mes þinome, kas esame, iðkur atëjome, kaip bûrëmës á vieningàtautà ir valstybæ, – tai apraðyta prof. Vai-duèio Kuèinsko knygoje „Genomo ávai-rovë: lietuviai Europoje“ (iðleista 2004m.) ir straipsnyje „Lietuviø genomo kil-më“ (MG, 2006 m., Nr.1). Paskaitykite,lietuviai turi savo veidà, savo genomà,savità genetiniø þymenø rinkiná.

Mes esame ðiø, dabar gyvenan-èiø kartø þmonës. Tieskime rankà kiek-vienam, ar gyvenanèiam Afrikoje, arAzijoje, ar uþ poliarinio rato, ar ties pu-siauju, ar visai ðalia mûsø – mes vie-nos Motinos ir vieno Tëvo vaikai ir jaismums lemta bûti ir neþinomoje, be-galinëje ateityje.

Zosima Panopolisietis (apie 350-400):alchemija – puolusiø angelø mokslas apie

spalvotus drakonusDr. Marytë KUODYTË

Zosima – graikø mokslininkas, laiko-mas vienu ið alchemijos pradininkø. Jisgimë Panapolise, dabar tai – AkchmimasEgipte. Dirbo Aleksandrijoje. Apie jo gy-venimà beveik nëra þiniø. Þinomi jo rað-tai, kuriuos sudaro 28 knygos. Jose jispasakoja apie filosofiná akmená, kuris ne-tauriuosius metalus paverèia sidabru irauksu, ir apie „dieviðkàjá vandená“ – pa-nacëjà, kuri garantuoja amþinà jaunys-tæ, neblëstantá groþá, ilgaamþiðkumà, dva-sios pakylëjimà... Jo raðtuose minimasarsenas, apraðomas ðvino acetato susi-darymo procesas, be to, paþymima, kadðis junginys yra saldaus skonio. Taigi ga-lima manyti, kad to meto tyrinëtojai atlik-davo ir organoleptinius tyrimus, t.y. pa-ragaudavo naujai gautà cheminæ me-dþiagà, rizikuodami apsinuodyti.

Manoma, kad Zosima pirmasis pami-nëjo chemijos – „chymeia“ pavadinimà.Þinomas Rusijos mokslininkas Levas Ra-binovièius 1979 m. iðleistoje knygoje „Al-chemija, kaip viduriniøjø amþiø kultûrosfenomenas“ pateikë Zosimos apraðytà le-gendà apie alchemijos atsiradimà. Zosi-ma savo knygoje „Imutas“, skirtoje Egip-to dievo Imgotepo pagarbinimui, raðë:„Ðventajame raðte sakoma, kad gyvuojademonø giminë, kuri santykiauja su mo-terimis. Hermis raðo apie juos savo kny-goje apie gamtà. Senas ir Ðventas raðtaspasakoja, kad kai kurie angelai, susiþa-vëjæ meile moterims, nusileido ant þemësir atskleidë joms gamtos paslaptis. Dëlðios prieþasties angelai buvo iðvaryti iðdangaus ir nuteisti amþinai tremèiai þe-mëje. Ið puolusiø angelø ir þemës moterøsantykiø gimë milþinø padermë. Knyga,ið kurios jie mokësi meno gyventi, vadi-nosi Chema. Ið èia ir pavadinimas – Che-ma, suteiktas ðiam menui apibûdinti“.

Zosimos kûriniai buvo plaèiai tyrinëja-mi Aleksandrijoje ir vëliau viduriniøjø am-þiø alchemikø. Bet jais domëtasi ir XX am-þiuje. 1970 m. J.Lindsay savo knygoje„Achemijos ðaltiniai graikø – romënø Egip-te“ (The origins of alchemy in Graeco-Ro-man Egypt. N.Y., 1970, p. 344) pateikia Zo-simos traktate „Apie gerà vandens koky-bæ ir jo sudëtá“ apraðytà mistinio gydan-èiojo – „gyvojo“ vandens gamybos pro-ceso apraðymà. Zosima raðë, kad jis pa-tyræs regëjimà: „Að maèiau þyná, stovintáprieð sostà, kuris buvæs taurës pavidalosu daugybe pakopø. Þynys taræs: „Að esuskaistyklos þynys ir jauèiu didþiulës jëgospoveiká, kuri mane tarsi gniuþdo. Ðvintant

atëjo tarnas, kuris sugriebë mane uþ atla-pø, nudûrë kardu, padalino mane á gaba-lus. Nuplëðæs odà nuo galvos, jis sumai-ðë kaulus su mësa ir iðkaitino mane ug-nyje, kad áteigtø man tiesà, jog dvasia su-yra kartu su kûnu. Ðtai ta jëga ir gniuþdomane“. Kol þynys taip kalbëjo, jo akys pa-sruvo krauju. Baigæs jis sudraskë á gaba-lus savo kûnà. Að regëjau, kaip jis þudëpats save, grauþdamas save dantimis. Ap-imtas siaubo, að atsibudau ir ëmiausi ap-màstyti regëjimà, klausdamas, ar tai tik-roji vandens sandara“. Taigi, norint paga-minti „gyvàjá“ vandená, alchemikui reikiagerokai pavargti.

Labai ádomiai Zosima apraðë ir vëliaudaugelá amþiø alchemikø traktatuose var-tojamus simbolius, drakonus, nusidaþan-èius ávairiomis spalvomis. Suprantama,kad kalbama apie metalø, jø oksidø spal-vø pokyèius vykstant cheminëms reakci-joms. Bet alchemikams spalva – tai ne tikestetinis pojûtis, bet ir mistinis dvasinis po-kytis – simbolis, siejantis dangaus ir þe-mës stichijas, nes þemës gelmëse gimæaukso grynuoliai ðvyti paslaptinga gelto-na spalva, kuri bûdinga ir Saulei, alche-mikø poþiûriu, dangaus valdovei. J.Lind-say minëtojoje knygoje pateikia toká Zosi-mos tekstà: „Ðtai paslaptis: drakonas, ry-jantis savo uodegà, prarytas ir iðlydytas,iðtirpintas ir perdirbtas rûgimu. Jis tampatamsiai þaliu ir virsta geltonu. Ið jo atsiran-da ir raudona cinoberio (HgS - gyvsidab-rio sulfitas) spalva. Tai filosofø cinoberis.Drakono ásèios ir nugara geltonos spal-vos, galva tamsiai þalia. Jo keturios kojos– tai keturios stichijos. Jo trys ausys – taibesiplaistantys garai. Vienas maitina ki-tà savo krauju, vienas pradeda kità. Es-më þavisi esme, esmë suþavi esmæ. Irne todël, kad jie prieðingybës, bet todël,kad tai viena ir ta pati esmë ir atsirandaið savæs paèios – sunkiai, su pastango-mis. O, mano drauge! Skirk savo protàðiam mokslui ir tu neapsiriksi. Bûk rim-tas ir atidus, kol nepamatysi pabaigos.Drakonas tyso prie slenksèio. Jis saugoðventyklà, nugalëk já. Uþmuðk já, nudirkjam odà ir, nuplëðæs jo mësas iki pat kau-lø, dëk jas ant laiptø, vedanèiø á ðventyk-là. Áeik á jà ir tu atrasi trokðtamà laimæ.Ðios ðventovës þynys, kaþkada buvæs va-rinis, dabar jau pakeitë savo spalvà, otai reiðkia ir savo prigimtá, ir tapo sidabri-niu. Praslinkus keleriems metams, jei pa-norësi, tu pamatysi já pavirtus auksiniu“(Lindsay, p. 348–349). Alcheminis drako-nas – tai cheminiø procesø eigoje kin-tanèios medþiagos alegorija.�


Þalsvasis ðaltinis

Penkiolikaolimpinëje metø

Atkelta ið 26 p.

2006 m. balandþio 17 d.,bendradarbiaujant Lietuvosspeleoklubui „Aenigma“ irMaskvos speleoklubui „Sokol-niki-RUDN“, buvo surengtasPasvalyje esanèios versmës,þinomos kaip „Þalsvasis ðalti-nis“, tyrinëjimas.

Patyræs speleologas narasAleksejus Aksionovas Þalsvàjáðaltiná po vandeniu tyrinëjo

apie 11 minuèiø. Rezultataibuvo dþiuginantys ir sensa-cingi – iki ðiol laikytas apie 10m gylio urvas, pasirodë, tæsia-si iki 16 m gylio ir dugne iðsi-ðakoja á dvi viena prieðais kitàiðsidësèiusias sales.

Ðio uþvandeninto urvo-versmës pirmasis ðulinys yraapie 5 m skersmens ir 7 m gy-lio, baigiasi akmenø ir uolie-

Pasitarime dalyvavæs TOK preziden-tas J.A.Samaranchas susipaþino su mû-sø delegacijos jam áteiktu 3 Baltijos vals-tybiø vadovø – Vytauto Landsbergio, Ana-tolijaus Gorbunovo ir Arnoldo Riutelio –laiðku, kuriame praðoma TOK prezidentàatstatyti mûsø turëtas teises tarptautinia-me olimpiniame sàjûdyje. Nepaisydamasdiplomatiðko SSRS olimpinio komitetoprezidento Vitalijaus Smirnovo (tokiu sta-tusu jis dalyvavo susitikime) prieðtaravi-mo, J.A.Samaranchas paþadëjo pasitartisu TOK vykdomojo komiteto nariais dëlspecialios komisijos Baltijos valstybiø pro-blemoms spræsti sudarymo.

1990 m. rugsëjo 17 d. Tokijyje vyku-siame Vykdomojo komiteto posëdyje bu-vo sudaryta Baltijos ðaliø informacinë ko-misija (Information Commission of theOlympic Movement in the Baltic coun-tries), kuriai vadovauti pavesta TOK vi-ceprezidentui Keba Mbaye ( Senegalas).

1991 m. „politinis landðaftas“ Euro-poje greitai ir radikaliai keitësi. Lietuvaijie prasidëjo kruvinais sausio ávykiais, va-sarà – muitininkø þudynëmis. Á Lietuvàrinkosi IV Pasaulio lietuviø sporto þaidy-niø dalyviai. Neþinia gaubë Baltijos vals-tybiø olimpinio sàjûdþio sprendimo klau-simà. LTOK vadovybë primygtinai reika-lavo naujo susitikimo Lozanoje.

1991 m. liepos 8–9 dienomis Baltijosðaliø NOK vadovai susitiko su beveik prieðmetus sudaryta Baltijos komisija ir TOKprezidentu J.A.Samaranchu. Jis tvirtai pa-reiðkë: „Sprendimas turi bûti priimtas irsportininkai neturi nukentëti“. Samaran-cho pasakyti þodþiai buvo ne tik jo credo,bet ir pranaðystë. Daugiau kaip po më-nesio prasidëjæs Maskvos puèas sugrio-vë ne tik sovietø imperijà, bet ir visà Euro-pos socialistiná lagerá. Europoje atsirado17 naujø NOK’ø, kuriuos, iðskyrus Lietu-và, Latvijà ir Estijà, Tarptautinis olimpiniskomitetas oficialiai pripaþino 1993 metais.

1991 m. rugsëjo 18 d. Berlyne su-rengtas TOK Vykdomojo komiteto posë-dis nusprendë, kad „nebëra prieþasèiø,kliudanèiø pripaþinti Baltijos ðaliø nacio-nalinius olimpinius komitetus, Lietuvà,Latvijà ir Estijà gràþinti á olimpinæ ðeimàir jø sportininkus pakviesti dalyvauti jauXVI þiemos olimpinëse þaidynëse ir XXVOlimpiados þaidynëse“.

Galutiniam mûsø pripaþinimui (tai yraTOK sesijos prerogatyva) buvo iðimtinaipanaudota pagreitinta procedûra – „bal-savimas paðtu“ – ir jau 1991 m. lapkrièio11 d. paskelbtas minëtas TOK verdiktas.

Lietuva á tarptautiná olimpiná sàjûdá su-gráþo tuo metu, kai jau buvo atsisakyta më-gëjiðkumo principo. Ið Olimpinës charti-jos buvo iðbrauktas straipsnis apie më-gëjo statusà, dël kurio buvo diskutuoja-ma beveik visà ðimtmetá. “Pasikeitimø, ku-riuos per pastaruosius metus yra pada-ræs olimpinis sàjûdis, kertinis akmuo, beabejonës – mëgëjiðkumo pabaiga ir pro-fesionalø olimpinëse þaidynëse pasirody-mas. Atkurta lygybë tarp sportininkø, pri-eita prie ðiø laikø realybës“, – yra pasa-kæs TOK prezidentas J.A.Samaranchas.

Lietuvos sportininkai jau Barselonojesusidûrë su ðia realybe. Lietuvos krepði-nio rinktinë susitiko su iðreklamuota JAV„svajoniø komanda“. Keturiø olimpiadø,kuriø þaidynëse lietuviai 6 kartus rungë-si su garsiausiais amerikieèiais, rezulta-tai liudija – neáveikiamø nëra (LIETUVA(LTU) – JAV (USA): XXV OÞ, 1992 m.,Barselona – 76 : 127; XXVI OÞ, 1996 m.,Atlanta – 82 : 104; XXVII OÞ, 2000 m.,Sidnëjus – 75 : 85, 83 : 85; XXVIII OÞ,2005 m., Atënai – 94 : 90, 96 : 104).

Antras pavyzdys – disko metimas, ku-ris jau Barselonoje iðgarsino Lietuvà. Pir-masis nepriklausomos Lietuvos olimpi-nis èempionas Romas Ubartas (diskometimas – 65,12 m ) .

Nuolatinio tobulëjimo simbolis – Vir-gilijus Alekna: XXVI OÞ, Atlanta, 1996 m.65,30 m – V vieta, XXVII OÞ, Sidnëjus,2000 m. 69,30 m – olimpinis èempionas,XXVIII OÞ, Atënai, 2004 m. 69,89 m –olimpinis èempionas ir rekordininkas.

Per 14 metø, arba matuojant olimpiniaismetais per 3,5 olimpiados, 9 Lietuvos de-legacijos dalyvavo 4 Olimpiadø þaidynë-se ir 5 þiemos olimpinëse þaidynëse. 170Lietuvos merginø ir vaikinø kovojo dël sa-vo ðalies olimpinës garbës, 157 ið jø pirmàkartà iðëjo á olimpinæ arenà. 44 (4 aukso, 2sidabro ir 38 bronzos) medaliai papildë Lie-tuvos olimpiniø trofëjø lobynà.

Romas Ubartas, Daina Gudzinevièiû-të, Virgilijus Alekna – toks „protokolinis“nepriklausomos Lietuvos olimpiniø èem-pionø sàraðas. Reikia pridurti, kad Dai-na Gudzinevièiûtë ir Virgilijus Alekna yrair olimpiniø rekordø autoriai.

Ðiuo metu Lietuvos olimpiniam sàjû-dþiui vadovaujantá Lietuvos tautiná olimpi-ná komitetà sudaro 105 nariai ir 19 garbësnariø, tai aukðèiausia respublikos olimpi-nio sàjûdþio valdþia (generalinë asamblë-ja). Didþiausias LTOK nariø skaièius atsto-vauja ðalies olimpiniø sporto ðakø fede-racijoms, kurios yra 32 tarptautiniø fede-racijø narës (trys – bobslëjus, roguèiøsportas ir softbolas – ið 35 olimpiniø spor-to ðakø Lietuvoje savo federacijø neturi).

LTOK vykdomasis komitetas (13LTOK nariø): prezidentas, generalinis

,,Þalsvasis ðaltinis“Pasvalyje


ðeimoje

nø nuolauþø uþvarta. Toliauurvas iðsiðakoja á dvi sales:Saulëtàjà bei Aenigmà.

Salë Aenigma veda pietø-pietryèiø kryptimi, nuolaidi, josplotis ávairuoja nuo 5 iki 12 m,salë nuoþulniai krypsta þemynnuo 7 iki 16 m gylio. Lubøskliautas nelygus, laiptuotas,aukðtis – iki 5 metrø. Salësgrindys uþdengtos nuo lubøkrintanèiomis uolienø nuolau-þomis, luitais.

Saulëtoji salë tæsiasi ðiau-rës-ðiaurës vakarø kryptimi,

savo struktûra labai panaði áAenigmà, taèiau ðiek tieksiauresnë: plotis – nuo 5 iki10 m, nuoþulniai gilëja iki 15m ir ðiame gylyje lubos ir grin-dys tarsi susiglaudþia. Aið-kios ribos, kur saliø lubos irgrindys susilietø, nëra, praëji-mai susiaurëja tiek, kad liekaplyðys, uþverstas nuo lubø at-skilusiomis nuolauþomis. Pir-majame ðulinyje vandenstëkmë praktiðkai nejuntama:2006 m. balandþio 17 d. bu-vo apie 0,1 m/s. Panërus gi-

liau, salëse tëkmës praktiðkaivisiðkai nëra. Þinoma, van-dens tëkmës greitis susijæssu vietovës klimato sàlygo-mis ir kartais gali bûti daugdidesnis. Þalsvajame ðaltiny-je matomumas palietus sie-nas greitai dingsta, vanduosusidrumsèia, natûrali ðviesasaulëtà dienà neþymi arba ið-vis nejuntama.

Tolesniems urvo tyrimamsbûtina sudaryti detalià topo-nuotraukà. Iðsamesnio tyrimoreikalauja abiejø saliø lubø bei

grindø sanglaudos, kur gali-ma aptikti tolimesniø praëji-mø, uþvandenintø erdviø. Taippat reikia kruopðèiau iðtirtiabiejø saliø sienas. Didþiau-siø keblumø narams Þalsva-jame ðaltinyje gali kilti dël grei-tai susidrumsèianèio van-dens. Galimi krintantys luitainuo lubø skliautø, problema-tiðki itin siaurø praëjimø salë-se pranërimai.

SaulëBRAZIÛNAITË-PANKIENË

1992 – 2004 m. (XXV - XXVIII OÞ) olimpinëse þaidynëse dalyvavusiø Lietuvos olimpiniørinktiniø struktûra ir dinamika pagal lytá ir olimpinæ patirtá

1988 m. 1992 m. 1996 m. 2000 m. 2004 m.Moterys (proc.) 36 21,7 26,7 34,6 20,3Vyrai (proc.) 64 78,3 73,3 65,4 79,7

Po kreivëmis nurodomi debiutavusiø (pirmas dëmuo) ir jau þaidynëse dalyvavusiø sportininkø skaièiai

Parengë Pranas RIMÐA

sekretorius, 3 viceprezidentai, iþdininkasir dar 7 kiti nariai, tarp kuriø dvi olimpi-nës èempionës – Vida Vencienë ir Dai-na Gudzinevièiûtë.

LTOK generalinë asamblëja kas 4metai renka prezidentà, vykdomàjá komi-tetà, revizijos komisijà ir garbës teismà.

Ið LTOK nariø sudaryta 13 nuolatiniøkomisijø.

LTOK pripaþásta ir remia Lietuvosolimpinæ akademijà, Lietuvos olimpieèiø

asociacijà, Lietuvos kilnaus elgesio ( FairPlay ) komitetà, sportas ir aplinka komisi-jà ir kitas organizacijas.

Lietuvos tautiniam olimpiniam komi-tetui vadovauja jau penktai 4 metø kaden-cijai generalinës asamblëjos iðrinktas pre-zidentas Artûras Poviliûnas.

Artûras Poviliûnas, rugpjûèio 10 d.ðvæsiantis 55 metø sukaktá, Lietuvos kû-no kultûros instituto (dabar Kûno kultû-ros akademija) absolventas (1973 m.).

1976–1979 m. þinias gilino Maskvoskûno kultûros mokslinio tyrimo institutoaspirantûroje, sportinio pedagoginio dar-bo praktikos ágijo dirbdamas krepðinio tre-

neriu ir LVKKI dëstytoju. 1987 m. paskir-tas Lietuvos valstybinio kûno kultûros irsporto komiteto pirmininko pavaduoto-ju. Èia 1988 m. ásijungë á prasidëjusá sà-

jûdá Lietuvos tautiniam olimpiniam komi-tetui atkurti ir vadovavo darbo grupei, ren-gianèiai Lietuvos sporto federacijø, orga-nizacijø ir visuomenës atstovø suvaþia-vimà. 1988 m. gruodþio 11 d. suvaþiavi-mas iðrinko Lietuvos tautinio olimpinio ko-miteto prezidentu.

1989–1991 m. tapo Baltijos ðaliø at-kurtø olimpiniø organizacijø þygio dëlLietuvos, Latvijos ir Estijos NOK tarptau-tinio pripaþinimo ir gràþinimo á tarptauti-ná sàjûdá lyderiu. Tai pasiekus, vadovaujane tik ðalies olimpiniam sàjûdþiui (visø9 Lietuvos delegacijø, dalyvavusiø 4Olimpiadø þaidynëse ir 5 þiemos olim-pinëse þaidynëse, vadovas), bet yra ak-tyvus tarptautiniø olimpinio sàjûdþio ins-titucijø dalyvis:

2 kadencijas (1995–2001 m.) buvo ið-rinktas Europos olimpiniø komitetø (jun-gianèiø 48 NOC) vykdomojo komiteto na-riu, Pasaulio olimpiniø komitetø asocia-cija ANOC 1992 m. iðrinko sporto árengi-niø komisijos nariu, o 2002 m. ANOC vyk-domosios tarybos nariu Europai. 2006 m.perrinktas antrai 4 metø kadencijai.

Uþ aktyvià tarptautinæ ir mokslinæveiklà Lietuvos kûno kultûros akademi-ja suteikë garbës daktaro, o Lietuvosolimpinë akademija – akademiko vardà.

1998 m. Tarptautinis olimpinis komi-tetas apdovanojo aukðèiausiu olimpiniuapdovanojimu – Olimpiniu ordinu.

2004 m. jam áteiktas ANOC ordinas„Uþ nuopelnus pasaulio olimpiniam sà-jûdþiui“. Tarp apdovanojimø – daugelioðaliø ordinai ir medaliai, garbës þenklai.LTOK apdovanojimai – „Olimpinëþvaigþdë“ ir LTOK garbës þenklas.

Svarbiausi Lietuvos valstybiniai ap-dovanojimai:

Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedi-mino III laipsnio ordinas (1998 m.), or-dinas „Uþ nuopelnus Lietuvai“ koman-doro didysis kryþius (2003 m.).

Visi ðie apdovanojimai eksponuoja-mi LTOK bûstinës posëdþiø salëje.


Jau vaikystëje supratau – ágimti yra dutalentai: dailininko ir muziko. Jokiø mokslønebaigæs brolis Ignas be vargo nupieðda-vo paþástamo þmogaus portretà, iðdroþda-vo arba nulipdydavo skulptûrà. Jo ið ðlynonulipdytos nuogos sëdinèios mergaitës ei-davo paþiûrëti net pagyvenusios moterys,o medinë „Laisvës“ statulos kopija ant sta-lo stovëjo kol sudegë karo metu.

Kiek besistengiau mëgdþioti vyresnájábrolá, nieko neiðëjo. Mokslo draugas norë-jo dainuoti, bet taip traukdavo „pro ðalá“,kad sugadindavo visà piemenø chorà. Su-pratau – „mëlynas dangus“ ne visiems...

Meno þmonës, atrodo, turëtø bûti lai-mingi – publika tau ploja, gerbëjai dova-noja gëles, kai kurie net ásimyli... Atro-do, gyvenimas bëga dainoje, ðokyje irmuzikoje. Taèiau ið tikrøjø dienos kartaisbûna labai sunkios.

Vadinamøjø Smetonos laikø teatro pri-madona Teofilë Vaièiûnienë memuaruo-se prisimena, kaip, sûneliui galinëjantissu mirtimi, spektaklio pertraukos metu par-bëgusi verkdavo prie jo lovelës, o gráþu-siai tekdavo kvatotis vaidinant vëjavaikæ.

Ant Ðekspyro teatro uþraðyta: „Totusmundus agit histriomen“ ( Visas pasau-lis vaidina). Vaidina visi, bet ne visiemssekasi. Juokaujama, kad mirðtanèiam të-vui aktorius prisipaþino – nors ir baigëstudijas, daug tobulinosi, bet niekada sa-vo vaidyba neprilygo politikams.

Operos solistui, be gero balso, klau-sos, dar bûtina turëti ir aktoriaus talentà.Jauna dainininkë Auðrelë Liutkutë sako-si esanti laiminga, kad pasirinko tokiàprofesijà. Buvau nustebæs, kai ji pradëjopasakoti, koks sunkus ir ilgas buvo ke-lias prie Laimës þiburio.

Kai penkeriø metukø Auðrelë gûdþia-me Jankaièiø kaime gyvenanèiai mamaipareiðkë bûsianti dainininke, mama nu-sikvatojo, nors ji pati turi puikø dramati-ná sopranà. Svajonë netikëtai ëmë pil-dytis, kai ðeima persikëlë gyventi á ryð-kø Þemaitijos kultûros centrà Rietavà.Gyventi Rietave ir netapti bent jau me-no mëgëju neámanoma. Þinoma, mokë-si muzikos mokykloje.

Sunki, bet tokia

talento Juozas ELEKÐIS

brangi ir miela

Cholesterolio tipai irproblemos

Chemijos ir fizikos mokslø sparti plëto-të ir tikslesniø tyrimo metodø sukûrimas tie-sia naujus kelius medþiagø apykaitos pro-cesams þmogaus organizme paþinti. Nuojø labai priklauso biomedicinos paþanga,ligø atsiradimo samprata bei ateities me-dicinos profilaktikos ir gydymo laimëjimai.

Nors aterosklerozës atsiradimo ir josplëtotës prieþastys vis labiau ryðkëja, ta-èiau dël to cholesterolio pertekliaus reikð-më patologijai plëtotis në kiek nesuma-þëjo. Tiek daug knygø ir straipsniø prira-ðyta apie cholesterolá, jo fiziologinæ reikð-mæ ir pertekliaus rizikà. Taèiau perþen-gus á làstelinio lygio tyrimus atsiranda visplatesnis supratimas, keliantis ir naujasjo paþinimo detales.

Cholesterolis, esantis þmogaus krau-jo plazmoje ir atskirose lipidø frakcijose,nëra vienalytë medþiaga. Jis bûna skir-tingø tipø. Iki ðiol praktiðkai buvo dau-giausia vertinamas skirtumas tarp cho-lesterolio, esanèio maþo tankio lipopro-teinø frakcijoje, neðamo á audinius, ir di-delio tankio lipoproteinø frakcijoje, trans-portuojamo ið audiniø á kepenis, o ðiuometu ryðkëja, kad toks vertinimas yra ne-pakankamas, kad yra kur kas sudëtin-giau. Cholesterolis skiriasi pagal daleliødydá ir pagal tai suskirstytas á tipus, kuriøðiuo metu rasta apie 20. Þmogaus krau-

Auðrelës þodþiais, pirmoji muzikos mo-kytoja Janina Gerulienë buvo nuostabi,pasiðventusi darbui ir savo mokiniamsmokytoja. Á pamokas pedagogë vaþinëjonet uþ 54 kilometrø. Ji tapo ne tik mokyto-ja, bet ir drauge, todël nereikëjo galvoti,kà kviesti Auðrelës dukrytei krikðto tëvais.

Klaipëdos Stasio Ðimkaus konserva-torijoje mokësi dëstytojos Rimos Ramo-nienës kurse. Uþsispyrusi þemaitë 1991m. lapkrièio mënesá, norëdama ásitikintisavo sugebëjimais, iðdráso dalyvauti pir-mame savo gyvenime Beatrièës Grince-vièiûtës konkurse, kuriame lydëjo sëkmë.Èia ávyko svarbi paþintis – prof. VirgilijusNoreika, klausæs jos dainavimo, pakvie-të studijuoti Muzikos akademijoje.

Auðrelë, kaip visada, ruoðësi labai at-sakingai. Metus vaþinëjo konsultuotis pasprof. Vladà Mikðtaitæ. 1992 m. tapo menoðventovës studente. Apie profesoræ Vla-dà Mikðtaitæ Auðrelë gali pasakyti labaidaug gero. Profesorë kantriai jà vedë á pro-fesionalumo kelià, mokë dainavimo sub-tilybiø, visur ieðkoti prasmës. Ji átikino, kadjauna dainininkë gali labai daug pasiekti,belieka tik „gerai praverti burnà“. Paver-gë profesorës bendravimo betarpiðku-mas, geranoriðkumas. Ji kviesdavosi á na-mus, vadinamuosius muzikinius vakarus,kur ne tik gerdavo kavà, uþkandþiauda-vo, klausydavosi muzikiniø áraðø, bet juosir aptardavo. Profesorë be pavydo atiduo-davo viskà, kà turëjo, kà þinojo. Galimasakyti, ji savo studentæ pamilo kaip duk-terá. Net susirgusi jà kviesdavosi. Studi-juodama dalyvavo katedros studentø kon-certuose, festivaliuose.

Auðrelë sakosi esanti laiminga ir dël to,jog á jà atkreipë dëmesá prof. Virgilijus No-reika. Dainininkas net tuose kûriniuose, ku-rie atliekami ðimtus kartø, mokydavo atrastikaþkà nauja. Profesorius árodë, kad daina-vimas – tikras mokslas, begalinis kûrybi-

nis procesas. Apie interpretacijas, þanrusdaugiausia þiniø gavo kaip tik ið jo.

Gerø pamokø gauta ið prof. Vytauto Vir-þonio. Bûdamas dirigentu, jis supaþindinosu operos subtilybëmis. Didþiulë pamokabuvo operos „Sevilijos kirpëjas“ pastaty-mas. Labai daug þiniø pasisëmë ið biblio-tekø, taip pat ir dëstytojø turimø fondø.

Baigusi bakalauro ir magistro studijas,Auðrelë 2000 m. ástojo á Meno aspirantû-rà, nors jau turëjo puikø muzikiná iðsilavi-nimà. Po aðtuoneriø studijø metø ryþositobulintis toliau. Tais pat metais atëjo ir pir-masis rimtas laimëjimas – metø pradþiojelaimëjo Vincës Januðkaitës-Zaunienëspremijà, prie kurios fondo sudarymo pri-sidëjo Vydûno draugija ir Èikagos akade-minis skautø sàjûdis. Dël jos varþytis pa-skatino tai, kad be jokiø paþinèiø, uþnu-gario pateko á antrà turà Josefo Vitolio kon-kurse Latvijoje. Konkurso dalyviams bu-vo keliami ypaè dideli reikalavimai. Daini-ninkas turëjo bûti visuomenininkas, regu-liariai koncertuoti. Varþytis teko net su 17merginø. Taigi átampa didþiulë. Vis dëltosëkmë lydëjo Auðrelæ Liutkutæ. Áteikiantpremijas dalyvavo Vydûno draugijos pir-mininkas habilituotas humanitariniø moks-lø daktaras Vacys Bagdonavièius. Po me-tø su juo artimiau supaþindino reþisieriusLeonas Ciunis. Tada uþsimezgë bendra-darbiavimas su Vydûno draugija.

Baigus meno aspirantûros studijas,reikëjo apginti pirmà moksliná darbà, ku-ris susidëjo ið trijø daliø: „Vilniaus muzi-kinis gyvenimas 1939–1944 m., Vilniausmuzikos mokykla ir Vilniaus operos teat-ras“. Tai labai platus darbas, teko surink-ti daugybæ dokumentø. Pralietas prakai-tas nenuëjo veltui – baigusi aspirantûrà,liko dirbti Muzikos akademijoje, ið pra-


kurso keliu ji pateko ir á prestiþinius meist-riðkumo kursus Olandijoje (1999 m.),Austrijoje (2000 m. ir 2002 m.), kur tekodalyvauti reprezentaciniuose kursø kon-certuose. Teko koncertuoti net Èikagoje,Detroite, Fenikse, Los Andþele, su an-sambliu „Sutartinë“ Olandijoje.

Lietuvos radijo fonduose yra per 50dainininkës atliekamø muzikos kûriniø ára-ðø. Dabar jau 4 metus Auðrelë dësto Mu-zikos akademijoje. Tai be galo ádomus, kû-rybingas darbas. Tenka dirbti su ávairiøcharakteriø, ávairiø norø turinèiomis, betlabai kûrybingomis asmenybëmis. Jaunadëstytoja su kiekvienu ieðko asmeniniøkontaktø, taip siekdama iðsiaiðkinti, kaskam patinka, kas kam labiausiai gali sek-tis. Bûtina paþinti þmogaus vidø, susikal-bëti su juo per muzikà, padëti atsiskleisti.

Jaunam dainininkui per savaitæ skiria-ma tik viena akademinë valanda, oscenoje profesionalas turi dainuo-ti labai gerai. Galiausiai atëjo iðsva-joto savarankiðko darbo ir meninëskûrybos metas.

Auðrelë ne tik dësto, bet kvie-èiama dainuoti ir Operos teatre,Klaipëdos muzikiniame teatre, la-bai daug koncertuoja ávairiuoserenginiuose, Lietuvos muzikø sà-jungos, Muzikø rëmimo fondo

koncertø cikluose, su savostudentais koncer-tuoja St. Vainiûno

namuose. Kaip solis-të yra dainavusi su Lie-

tuvos nacionaliniu simfo-niniu orkestru, Vilniaus mu-

zikos mëgëjø orkestru, Seno-sios muzikos kameriniu ansam-

bliu.Ji pirmà kartà Lietuvoje 2001 m. at-

liko a capella Vydûno dainas, buvo pir-moji J.Baltramiejûnaitës vokalinio ciklo

„Wer Lieben kann ist Glucklich“ atlikëja(2002 m.), pirmà kartà Lietuvoje atliko Ka-raliðkosios puikybës vaidmená A.Scarlatti2-jø daliø oratorijoje „Ðv. Kazimieras Lietu-vos ir Lenkijos globëjas“. Kitais metais ðiàoratorijà buvo pakviesta dainuoti Eurora-

naðta

Ju

ozo

EL

EK

ÐIO

nu

otr

.

jo plazmos maþo tankio lipoproteinuoserandamas septyniø skirtingø tipø choles-terolis, o esantis didelio tankio lipopro-teinø frakcijoje – penkiø tipø.

Pastarøjø metø cholesterolio pertek-liaus poveikio tyrimai rodo, kad arteri-niø kraujagysliø sieneliø aterosklerotiniøplokðteliø susidarymas priklauso nuocholesterolio tipø ir yra labai glaudþiai su-sijæs su kreðulio formavimusi. Taigi ma-noma, kad nuo cholesterolio tipo priklau-so kraujo kreðulio susidarymas, sukelian-tis infarktà. Todël ir esant normaliai ben-drojo cholesterolio koncentracijai kraujo

plazmoje, infarktas galimas. Nors choles-terolio padaugëjimas kraujo plazmoje,kai virðijama norma, apskritai yra nenau-dingas, taèiau pavojingiausiu jo tipu yralaikomas smulkiø daleliø cholesterolis,esantis maþo tankio lipoproteinø frakci-joje. Ðio tipo cholesterolis greièiau ir stip-riau sukelia arterijø sieneliø paþeidimopoþymius. Nustatyta, kad þmonës, tu-rintys daugiau tokio tipo cholesterolio,infarktu suserga daug daþniau ir jø mir-tingumo procentas bûna didesnis. Krau-jo plazmos didelio tankio lipoproteinøcholesterolis (penki jo tipai), neðamas á

kepenis, nëra toks pavojingas, kadangijis yra atsparesnis ir kepenyse metabo-lizuojamas.

Cholesterolio perteklius yra labaisvarbus rizikos veiksnys, kuris daugiau-sia priklauso nuo þmogaus mitybos. Ka-dangi ir esant normaliai cholesteroliokoncentracijai kraujo plazmoje nebûti-nai yra normalus kenksmingiausio jo ti-po kiekis, reikia ypaè rûpintis, kad bûtøsubalansuota mityba ir kiekybiniu, ir ko-kybiniu atþvilgiu.

Prof. Domicelë MIKALAUSKAITË

dijo koncerte, kuriame grojo jungtinis Lie-tuvos, Latvijos ir Estijos senosios muzikosansamblis, o dirigavo Roberto Gini (Itali-ja). Sunku bûtø iðvardyti kur koncertuota.

Jaunajai dainininkei ið tikrøjø nëra ka-da nuobodþiauti – birþelá ji kartu su cho-ru „Dobilas“ koncertavo Vokietijoje, o rug-pjûtá Vokietijoje jau vyks jos soliniai kon-certai. Tà patá mënesá dalyvaus tarptau-tiniame Tytuvënø festivalyje.

Taigi laisvalaikio nedaug, bet, kaip pa-ti juokauja: „Dirbk mëgiamà darbà ir nëvienos dienos nereikës dirbti“. Ji labai la-bai mëgsta savo darbà. Mëgsta jà ir þiû-rovai – niekada po koncerto neiðeina begëliø, visada palydima griausmingø ova-cijø. Ir jokios „þvaigþdþiø ligos“! Stebinajos paprastumas, nuoðirdumas, mokëji-mas bendrauti. Dainininkës repertuareklasika, liaudies dainos, ðiuolaikiniø au-toriø kûriniai. Dþiaugiuosi, kad jos reper-tuare atsispindi ir mano kûryba.

Dainininkë, nors ir vengia daug kal-bëti apie savo mokslinæ veiklà, bet jospëdsakai mokslo dirvoje jau áminti. Daly-vaudama mokslinëje Vydûno konferen-cijoje Telðiuose, ji ne tik padainavo jo har-monizuotas liaudies dainas, kurias yraáraðiusi kompaktiniame diske, bet jas iranalizavo. Tai buvo pirma vaizdinga iliust-racija, kuriai ryþosi mokslinëje konferen-cijoje. Kol kas rimèiausias mokslinis dar-bas paraðytas baigiant aspirantûrà, uþkà jai suteiktas meno licenciato laipsnis.

Dabar Auðrelë nori imtis kito – para-ðyti knygutæ apie buvusià savo profeso-ræ Vladà Mikðtaitæ. Profesorë buvo ne tikpuiki pedagogë, dainininkë, reþisierë, betir nuostabus þmogus.

Svajoja parengti ir mokymo priemo-niø studentams, nes jauèia, kad ir èia ga-lëtø pasakyti kai kà naujo. Paklausta, kàveikia, kai ðvente tapusio darbo vis dëltonëra, Auðrelë Liutkutë atsako greitai: skai-tau muzikinæ ir dvasinio pobûdþio litera-tûrà, ilgai vaikðtome su dukrele gamtoje,o, atsiradus progai, skubu á numylëtàjáRietavà, kurio labai pasiilgstu, kaip ir tentebegyvenanèios mamos.

Savo ruoþtu jos pasiilgsta þiûrovai.

dþiø savo buvusios profesorës VladosMikðtaitës asistente, o vëliau savarankið-kai dëstyti kameriná dainavimà.

2002 m. dalyvavo konkurse ir ið 24dalyviø pateko á prof. Virgilijaus Noreikosnaujai susikûrusià operos studijà. Kon-


1938–1941 m. mokantis Alytaus vals-tybinëje gimnazijoje, vyko ávairûs kultûri-niai renginiai, kaip pavasarinës medeliøsodinimo ðventës, Alytaus miesto ðauliørinktinës jubiliejai, raiðkiojo skaitymo va-karai, kariuomenës su visuomene susi-artinimo ðventës, senovës dienos ne tikpaèiame Alytuje, bet ir Merkinëje, Dau-guose, Seirijuose. Mokslas Alytaus vals-tybinëje gimnazijoje buvo aukðto lygio,vyravo didelë drausmë. Su visu tuo ir no-rëèiau supaþindinti „Mokslo ir gyvenimo“þurnalo skaitytojus, nes tø laikø amþinin-kø maþai jau beliko.

1938 m. Kauno darbo rûmai suren-gë Alytuje pirmosios medicinos pagalbosdviejø savaièiø vakarinius kursus. Ið vi-sos Alytaus gimnazijos tik að vienas ásto-jau ir sëkmingai juos baigiau. Kursuosedëstë gydytojai Stasys Kudirka, SimasJanavièius, Vasilijus Stepanovas ir kiti.Gavæs paþymëjimà (já saugau iki ðiol),„Margio“ skautø draugovëje gavau ir sa-nitarijos instruktoriaus vardà. Ant manoskautiðkos uniformos kairiosios rankovësbuvo prisiûtas raudonas kryþius baltamefone. Nuo to laiko visada lydëdavau vi-sas skautø iðvykas su medicininiu krep-ðiu, kuriame neðiojausi paprasèiausiaspirmosios pagalbos priemones. Tai bu-vo mano pirmas þingsnis á medicinà.

Gimnazijoje daug dëmesio buvo ski-riama mokiniø estetiniam, doroviniam,tautiniam auklëjimui. Mus mokë gerbti irmylëti ne tik savo tëvus, brolius, seseris,mokytojus, bet ir visus moksleivius, ne-svarbu, kokios tautybës ar tikëjimo jie bû-

Alytaus valstybinë gimnazija ir

Prof. habil. dr. Vincas LAPINSKASNusipelnæs respublikos gydytojas

kultûriniai renginiaiAlytuje 1935-1945

tø. Mûsø klasë buvo kaip viena ðeima,kurioje puikiai sutarë lietuviai, þydai, len-kai, rusai ir totoriai. Daþnai vyko literatû-ros, raiðkiojo skaitymo vakarai, karnava-lai ir ðokiai gimnazijos salëje. Èia ðokda-vo ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, netpats gimnazijos direktorius.

Gerai prisimenu paèià pirmàjà moks-lo dienà medinëje (Þaliojoje) Alytaus gim-nazijoje, kuri dabar atrodo tokia kuklutëir maþutë. Tada, 1934 metais, man, pir-mà kartà atvykusiam ið Raitininkø kaimo,Alytus atrodë toks didelis, nepaprastas,o pati gimnazija áspûdinga, erdvi, didþiu-liais langais ir labai ðviesiomis klasëmis.Áþengëme á jas nedràsûs, pilni lûkesèiø irsvajoniø. Viskas buvo nauja, nematyta.Þaliojoje gimnazijoje mokësi atskirai ber-niukai ir mergaitës. Mergaitëms dar bu-vo filialas dabartinëje Lelijø gatvëje (ta-da Dugnø), vadinama „ðpokinyèia“. Mû-sø Þaliàjà gimnazijà vadino „arklide“.

Man ástojus á II klasæ direktorius buvoA.Gustaitis, vëliau Adolfas Orvidas, kurisdël savo grieþtumo ir komandavimo bu-vo pramintas „virðila“. Tvarka buvo grieþ-ta kaip kariuomenëje. Áëjus mokytojui áklasæ, ypaè direktoriui, bûdavo taip tylu,kad girdëdavai, kaip musë skrenda. Þie-mà mokiniø uniforma buvo viena, vasa-rà – kita. Kelnës turëjo bûti iðlygintos,batai nublizginti, iki penktos klasës plau-kai visai nukirpti. Auklëtojas kartà per sa-vaitæ liepdavo nusiauti batus, o kojinespadëti ant suolo, eidavo ir tikrindavo kojøir rankø ðvarà. Koridoriuje leisdavo vaikð-èioti tik po du. Visur ir visada pirmiausia

turëdavome praleisti mergaites (1939–1940 m. jau buvo miðrios klasës).

Susitikæs gatvëje mokytojà, turëjaiprieð 4 m nusiimti kepuræ, kairæ rankà pri-spausti prie ðono ir pasisveikinti: „Labadiena, ponas mokytojau“. Jeigu pavëluo-si pasisveikinti, tai mokytojas tave pirmaspasveikins, bet èia pat sustabdys, pa-klaus pavardës, klasës, gràþins atgal ágimnazijà sakydamas: „Pasiliksi po pa-mokø ðiandien, ryt ir poryt“. Gráþti atgal ágimnazijà, susirandi budintá mokytojà, pri-sistatai jam. Nuveda á klasæ ir duodaspræsti uþdavinius. Jeigu valanda praei-na, o uþdaviniai neiðspræsti, neleidþia na-mo. Kartais pasigailëjæs budintis moky-tojas padëdavo uþdavinius iðspræsti. Potokios mandagumo pamokos, kità kartàsusitikæs mokytojà gatvëje ir bijodamaspraleisti tà kritiná atstumà, sveikinsi já neprieð 4, o prieð 10 metrø.

Neleisdavo laikyti rankø kelniø kiðenë-se. Jeigu pamatys laikantá rankà kiðenë-je, tuojau pasiðaukia, uþsiraðo pavardæ,klasæ, liepia uþsisiûti kiðenæ mënesiui (ojeigu laikai abi rankas kiðenëse, tai ir abi).Reikia kartà per savaitæ ateiti ir parodyti,kad tavo kiðenës tikrai uþsiûtos. Po 22 va-landos mieste be tëvø neturi teisës pasi-rodyti. Nuo penktos klasës (dabartinës de-vintos) leisdavo auginti plaukus, bet tik to-kio ilgio, kad nesiektø nosies. Jeigu uþsi-auginai per ilgus plaukus arba kuo norsprasiþengei, liepdavo ryt ateiti plikai nu-kirpta galva. Jeigu ateisi nenusikirpæs dëlpinigø ar laiko stokos, èia pat, klasëje, auk-lëtojas rankine maðinële nuvaro takà nuokaktos iki pakauðio. Na, o taip „pagraþin-tas“ susirasi ir pinigø, ir laiko.

Mano tëvø namuose buvo grieþtadrausmë, todël tokia tvarka gimnazijojeman patiko. Tos tvarkos að laikausi ir ikiðiolei. Nepatiko tik vienas direktoriaus Or-vido poelgis. Paprastai po ilgosios pertrau-kos, po skambuèio visi skubam á klases.Direktorius stovi prie durø ir kiekvienà ati-dþiai nuþvelgia. Pamatæs, kad mano ba-tai praplyðæ, uþsiraðë pavardæ ir klasæ irliepë ryt ateiti su naujais batais ir jam iðpat ryto pasirodyti. Naujø batø að, aiðku,jokiu bûdu negalëjau nusipirkti, nes pa-prasèiausi batai kainavo apie 10 litø, o të-vas man palikdavo mënesiui 50 centø, ge-rai, jeigu visà lità. Uþ tuos centus galëjau

Þalioji gimnazija


metais

nusipirkti tik sàsiuviniø, pieðtukø, raðalo.Vadovëliø naujø neturëjau, skolindavausiið draugø, konspektuodavau klasëje. Ki-tà rytà atëjau su tais paèiais batais, tik kiekpats pasitaisæs. Direktorius pradëjo ðaukti:„Kodël nenusipirkai naujø?“. „Neturiu pi-nigø“, - að jam atsakiau. „Neturi pinigø,tai neik á gimnazijà“, – ir iðvarë mane iðsavo kabineto. Dþiaugiausi, kad ne ið gim-nazijos. Ðitie direktoriaus skaudûs þodþiaiiki ðiol liko mano ðirdyje.

1931 m. Alytaus miðkø urëdija perlei-do ið Alytaus girininkijos miðkø 108 ha Aly-taus miesto savivaldybei. Gavusi toká di-delá miðko plotà, savivaldybë nutarë ásteigtiAlytaus miesto parkà. Ðis plotas buvo pa-dalytas á keturias dalis: centrinæ parko dalá,gimnazijos, stadiono ir kurorto.

Graþiausiai ið jø buvo sutvarkytas cen-trinis miesto parkas, pavadintas K.Pet-rausko vardu. Pirmiausia já aptvërë graþiamedine, þaliai nudaþyta figûrine tvora, nu-tiesë sijoto smulkaus þvyro lygius takus,apsodintus akacijomis, alyvomis.

Pagal Alytaus inþinieriaus Vytauto Tre-èioko planà centriniame miesto parkeárengë graþø apvalios formos fontanà. Ja-me pasodino baltøjø ir raudonøjø van-dens lelijø. Aplinkui þydëjo roþiø krûmai.

Ðalia fontano buvo pastatyta koncer-tø estrada. Visi parko takeliai elektrifikuoti.Aplink fontanà apvalioje aikðtelëje buvopastatyta daug graþiø, su atramomis, bal-tai daþytø suolø. Estradoje ðventinëmisdienomis antrojo ulonø pulko orkestrasrengdavo koncertus miesto publikai. Di-riguodavo pulko kapelmeisteris Apolina-

ras Likerauskas. Koncertø pasiklausytisusirinkdavo daug miesto gyventojø, jau-nimo, moksleiviø. Tai buvo vienas kultû-ringiausiø ir graþiausiø estetinio lavinimoir muzikos propagavimo renginiø. Visi or-kestrantai – kariûnai, graþiai ir tvarkingaiapsirengæ, mandagûs, linksmai besiðyp-santys. Pertraukëliø metu pats kapel-meisteris ir kai kurie orkestrantai prisi-

jungdavo prie publikos, vykdavo ádomûspokalbiai, o panelëms atsirasdavo pro-ga susipaþinti su ðauniais kariûnais.

Nors ir kiti parkai buvo graþiai sutvar-kyti – iðkirsti menkaverèiai krûmai, iðve-dþioti takeliai, pristatyta suoleliø, per gi-lias daubas pastatyti graþûs mediniai til-teliai, taèiau centrinis buvo vienas gra-þiausiø ne tik Alytuje, bet ir visoje Lietu-voje. Iðpuoselëtame, graþiai priþiûrëtameparke miesto þmonës, o ypaè jaunimas,gimnazistai, skirdavo pasimatymus. Ne-girdëjau, kad kas rautø roþes ar skintøgëles, lauþytø alyvø ðakeles. Tai buvo Aly-taus miesto ðirdis, jo paþiba. Stovëda-mas prie fontano, galëjai groþëtis nepri-klausomybës paminklu, atsiverdavo vaiz-das á antràjá gimnazijos parkà.

Ðiame parke, atrodo, 1938 m. buvopasodintas Laisvës àþuolas, kuris soviet-meèiu paslaptingai dingo.

1986 m. bûdamas Alytuje per savogimnazijos 1941 m. laidos 45 metø jubi-liejø, uþëjau á ðá parkà. Man ðirdá suspau-dë: koks nejaukus, ðaltas ir apleistas jisatrodë. Dingo buvæs groþis, kaip A.Ba-ranausko Anykðèiø ðilelio. Tas vaizdasmane taip paveikë, kad, gráþæs á Vilniø,paraðiau graudø laiðkà buvusiam Alytausmiesto LKP partijos komiteto sekretoriuiS.Rybakovui ir jo antrajam sekretoriuiP.Aleksandravièiui, pridëdamas ðità pa-èià nuotraukà. Po dviejø savaièiø gavauatsakymà, kad miesto centrinio parko re-montui Alytaus miesto vykdomasis ko-mitetas skyrë 200 tûkstanèiø rubliø. Poremonto parko iðvaizda pagerëjo, bet dar

toli buvo iki ankstesnio groþio.Prisimenu 1935–1941 m. Alytaus gim-

nazijos mokytojus, kaip vienintelius kul-tûros ir ðvietimo neðëjus ir skleidëjus Dzû-kijoje. Daug jø nuëjo Anapilin, uþsimirð-ta jø pavardës, vardai. Mes labai gerbë-me savo mokytojus, jie buvo mums di-deli autoritetai, geri specialybës þinovai,pedagogai ir psichologai, beveik visi bai-gæ aukðtàjá mokslà.

Mûsø 1935–1941 m. Alytaus gimna-zijos 15-osios laidos mokymosi metu di-rektoriai buvo A.Gustaitis, vëliau AdolfasOrvidas (1896–1978, mirë Èikagoje), ojam emigravus á Vokietijà, Stasys Barz-dukas (1906–1981, mirë Klivlende). Lie-tuviø kalbos mus mokë Bulvièiûtë-Straz-dienë, Jonas Þekevièius (1904–1982),Vytautas Maknickas-Maknys, StasysBarzdukas, raðytoja Ona Zinkevièiûtë, Jo-nas Staskeliûnas (1945 m. iðvyko á Puns-kà), Ona Tarvydaitë-Roznikienë. Lotynøkalbà dëstë Mykolas Babilius (1902–1985), kun. Juozas Jakðtys, VladimirasKostelnickis (1892–1973), be to, jis va-dovavo ir gimnazijos chorui. Vokieèiø kal-bos mokë Stefanija Haðkerienë (1894–1967), Veèiorkienë, Roznikas, Andriukai-tytë. Prancûzø kalbos – Viktorija Ðvabai-të-Brazauskienë, raðytojas Jonas Ðukys(1906–1987), Koþekauskaitë (1940 m. ið-tekëjo uþ Lietuvoje internuotos lenkø ka-riuomenës karininko ir iðvyko á Lenkijà).Rusø kalbos – Zigmas Varanka (1908–1944), Vladimiras Kostelnickis. Istorijosmokë Borutaitë-Bajerèienë (1902–1992),Ðapoka, V.Kostelnickis, Gaidys. Matema-tikos – Adolfas Orvidas, S.Vièas, Saliamo-nas Antanaitis (þuvo Vokietijoje autokatast-rofoje), Stasys Totorius (1880–1977), Mar-cinkienë, Zigmas Rupeika, Repðevièienë.Fizikos – J.Vitkauskas (1880–1958). Gam-tos mokslø – Akvilina Sondeckaitë-Ðukie-në (1905–1982), Natkevièiûtë. Geografi-jos, þmogaus anatomijos – S.Antanaitis,Vincas Kairys (mirë Vokietijoje). Dailës irpieðimo – Vytautas Brazdþius (1898–1967). Muzikos ir dainavimo – Stasys Na-vickas (1905–1972, mirë JAV). Fizinës kul-tûros pamokas vedë Zigmas Varanka(1908–1944), Karolis Dineika, Albinas Bliû-dþius, Benjaminas Meðkelis, Bakûnaitë.Namø ruoðà – mokytoja Buèiûnienë.Tiky-bos mokë kunigai Augustinas Vaitiekai-tis, Juozas Jakðtys, Juozas Navickas, Fe-liksas Sruoginis. Mokyklos raðtvedys ir bu-halteris buvo Stasys Aukselis.

Mokytojas Jonas Þekevièius skatinomus rinkti Dzûkijos tautosakà, pasakas,poringes, senø þmoniø atsiminimus, pa-tarles, másles, ávairius senø laikø ávykius .

Iki ðiø dienø iðliko atmintyje ádomiospamokos, auklëjimo valandëlës, didelisreiklumas, punktualumas ir tvarkingu-mas. Buvo rengiamos ádomios ekskursi- �

Alytaus miesto parkas


jos, sporto varþybos ir raiðkiojo skaitymokonkursai.

Mokytojas Vytautas Brazdþius 1929m. ásteigë Alytaus kraðtotyros muziejø,kuriuo toliau labai rûpinosi mokyklø ins-pektorius Jonas Miðkinis (1913–1992, mi-rë Roèesteryje).

Pirmoji Alytaus (Þalioji) gimnazija taislaikais buvo didelis mokslo ir kultûros cen-tras Dzûkijoje. Gimnazijoje praleisti metaipaliko neiðdildomà áspûdá visam mano gy-

venimui. Tai ir pavasarinës medeliø sodi-nimo ðventës, kai visa gimnazija su mo-kytojais ir paèiu mokyklos direktoriumi, dû-dø orkestro lydimi ir dainuodami, þygiuo-davo ið Þaliosios mokyklos S.Dariaus irS.Girëno gatve per visà miestà á PirmojoAlytaus miðkà (prie Kauno ir Merkinësplento). Èia mûsø jau laukdavo miðkinin-kai ir Alytaus aukðtesniosios miðkininkys-tës mokyklos kursantai. Vieni su specia-lia áranga spaudëme duobutes, o kiti á jaskiðo jaunus 2–3 metø puðø daigelius.

Tos ðventës mus iðmokë gerbti, mylë-

ti ir tausoti gamtà, jos turtus, sudrausti ne-klauþadas, lauþanèius medelius ir krûmus.Tie mûsø sodinti medeliai jau aukðtalie-menës lyg þvakës puðys, kurioms per 65metus. Parvykæ pavasará atostogø ir savotëviðkës sodybas apsodindavome liepai-tëmis, berþeliais, klevais, kuriuos iðsikas-davome ið gretimo miðko. Ta meilë me-dþiams iðliko ðirdyje iki ðiø dienø.

Menu ir visuomenës susiartinimo su ka-riuomene ðventes. Tàdien bûdavo atida-

rytos visos durys: galëjome eiti kur nori-me, pasëdëti orlikono këdëje, pasukioti or-likono vamzdá, nutaikyti já á ásivaizduojamàprieðo lëktuvà, galëjome paimti á rankasðautuvà (be ðoviniø), mokomàsias grana-tas, minas, kardà, ietá. Èia pat gaudavomeiðsamios informacijos apie kiekvienà gin-klà. Kareiviniø kieme buvo pastatyti stalai.Vaiðinomës skania, su maþais mësos ga-baliukais kareiviðka kopûstø sriuba, kuriosgalëjai valgyti nors ir dvi ar tris lëkðtes. Darir dabar jauèiu tos sriubos skoná.

O kaip patikdavo sportininkø iðvykos

á kitø apskrièiø gimnazijas. Traukiniu va-þiuodavome su dainomis, dalyvaudavo-me krepðinio, kvadrato turnyruose, ávai-riose lenktynëse. Visos ðios iðvykos baig-davosi linksmomis vaiðëmis su muzikair ðokiais. Taip uþmegzdavome draugys-tës ryðius, po to ilgai susiraðinëdavome.

O ádomiausias ir svarbiausias rengi-nys, visiems palikdavæs neiðdildomà áspû-dá, – tai Dzûkø senovës dienos. 1935 m.Alytaus apskrities gydytojas ir Alytausmiesto tarybos narys Simas Janavièiuskartu su Dzûkø kraðtotyros muziejaus va-dovais Jonu Miðkiniu (mokyklø inspekto-riumi) ir Vytautu Brazdþiumi (Alytaus gim-nazijos dailës mokytoju), padedami “Spo-RûTos” (sporto rûmø tarybos), surengëpirmàjà Dzûkø senovës dienà Alytuje.

Senovës dienoje dalyvavo daug þmo-niø ir jaunimo, daug dzûkø ir totoriø raite-liø ið Merkinës, Perlojos, Nedzingës, Va-rënos, Raiþiø, Raitininkø ir ið kitø kaimø.Buvo inscenizuotas dzûkø, totoriø ir kry-þiuoèiø mûðis. Programà vedë pats SimasJanavièius. Ið lentø buvo pastatyta buta-forinë pilis, prie jos pakyla prezidiumui.Prezidiume sëdëjo Alytaus miesto savival-dybës civilinës valdþios ir kariðkiø atsto-vai. Á Dzûkø senovës dienà atvyko ir Lie-tuvos Respublikos Prezidentas AntanasSmetona, kurá kartu su Alytaus valdþiosatstovais ir matote nuotraukoje (4 pav.).

Per ðià ðventæ buvo ðokami senovësdzûkø ðokiai, rodomos ávairios insceniza-cijos, vaidinimai. Águlos aikðtëje vyko ið kai-mø atvykusiø raiteliø lenktynës. Ðiose lenk-tynëse ir inscenizuotoje kovoje su kryþiuo-èiais dalyvavo ir du mano vyresnieji bro-liai – Alfonsas ir Cezaris. Alfonsas su savojauna 3,5 metø kumelaite Stirna laimëjopirmàjà vietà ir gavo 50 litø premijà.

Á ðià Dzûkø senovës dienà suvaþiavoið ávairiø vietø labai daug valstieèiø ir jau-nimo. Alytaus miestas tokio didelio sam-bûrio þmoniø nebuvo regëjæs. Neturin-èius kur nakvoti priëmë Alytaus pradþiosmokykla, aukðtesnioji miðkø mokykla, netir privatûs visai nepaþástami þmonës ap-nakvino savo namuose. Buvo pristatytakariðkø palapiniø, kuriose irgi nakvojoþmonës, neturintys kur apsistoti. Per nak-tá iki ryto grojo muzika, netilo dzûkiðkosdainos ir ðokiai.

Neþiûrint tokio didelio þmoniø sambû-rio, nekilo jokiø nesusipratimø, muðtyniø.Per visà ðventæ mieste patruliavo antrojoulonø pulko kareiviai, vadovaujami kari-ninkø su kardais prie ðonø, jiems talkinoAlytaus miesto ðauliø rinktinës ðauliai.

Ði diena pakëlë þmoniø dvasià, tauti-næ savimonæ. Á namus jie gráþo pasisë-mæ geros nuotaikos, dvasinës kultûros.

Antràjà Dzûkø senovës dienà Merki-nëje surengë Alytaus kraðtotyros drau-gija ir Merkinës inteligentija 1936 m., ku-

1935–1941 m.Alytausgimnazijosmokytojai

PrezidentasA.SmetonaAlytuje persenovësdienosiðkilmes

�


rioje taip pat dalyvavo Prezidentas An-tanas Smetona. Senovës ðvenèiø me-tu veikdavo liaudies meno, amatø, et-nografiniø eksponatø parodos. Dalá ðiøeksponatø ásigydavo Kauno Èiurlioniogalerija, Ðiauliø „Auðros“, Alytaus „Dzû-kø“ (vëliau pavadintas Alytaus kraðto-tyros) muziejai.

1937 m. Dzûkø senovës diena buvoDauguose, o paskutinë – 1938 m. Seiri-juose. Vëliau, prasidëjus neramumamsEuropoje, jos jau nebuvo rengiamos.

Tos ðventës – tai giliai lietuviø sielo-je arba tautos esmëje tûnojæs laisvëspasiilgimas, tartum iðsiskleidæs Lietuvosnepriklausomybës atokaitoje. Tai dide-lis bendras palikimas, kuris niekada ne-turi iðnykti. Ðiose ðventëse dalyvavo irpasakotojai, ir dainininkai, buvo rodo-mi teatralizuoti rugiapjûtës pabaigtuviø,vestuviø senovinø apeigø, piemenø irkiti vaizdeliai. Ðventës turëjo ir dideláauklëjamàjá vaidmená. Èia galëjai pama-tyti ir baltmarðkiná lietuviø dëdæ, susi-juosusá panèiu, arba jaunø þvaliø vyrøeiles, þygiuojanèias su dalgiais ant pe-èiø, ir jaunas graþias merginas tautið-kais drabuþiais su grëbliais, pagaliaune vienà lietuviðkà tetulæ su bûdingaismoterims tautiðkø drabuþiø priedais. To-kiø dienø tradicijos amþiø tolumose,nuo pat Lietuvos valstybës sukûrimo.

1940 m. uþgriuvo sovietø okupaci-ja. Pirmiausia buvo iðmestos tikybos irvokieèiø kalbos pamokos, panaikintosvisos organizacijos: skautø, ðauliø, jau-nalietuviø ir kt.

Prisimenu pirmàjá Geguþës 1-osiosparadà. Á centrinæ miesto turgaus aikð-tæ (dabar Rotuðës a.) buvo suvaryta vi-sa gimnazija. Èia atveþë didelá glëbá prielazdø pritvirtintø Lenino, Stalino ir kitøTSRS vyriausybës nariø portretø. Jø nie-kas nenorëjo imti, todël kai kam ágrûdoprievarta, bet, vadovui nusisukus, pla-katus tuoj numesdavome ant þemës.Gimnazijos komsorgas, mûsø klasësdraugas Tatarskis, matydamas, kad nie-kas nenori tø plakatø neðti, surinko iðvisos gimnazijos deðimtá kà tik iðkeptøkomjaunuoliø. Jie ir turëjo su ðiais pla-katais þygiuoti.

Ties Ðauliø namais buvo pastatytatribûna, kurioje stovëjo Alytaus miesto irrusø armijos atstovai. Praeinant gimna-zijai pro tribûnà, á ðiø atstovø sveikinimà„Valio draugui Stalinui ir Leninui“ viauk-telëjo tik keli komjaunuoliai, o visa gim-nazija su savo mokytojais priekyje grës-mingai tylëdama praëjo pro tribûnà.

Gimnazijà baigëme 1941 m. birþelio21 d., o 22-àjà rengëmës iðkilmingomsiðleistuvëms. Taèiau 5 valandà ryto pra-sidëjo karas. Jau antràjà karo dienà mû-sø klasës abiturientas A.Raþaitis þuvo –

buvo vokieèiø suðaudytas. Kaþkas Ne-muno gatvëje nuðovë vokieèiø kareivá.Vokieèiai gaudë visus, kas tik pakliuvopo ranka, ir keliasdeðimt þmoniø, tarp jøir abiturientà A.Raþaitá, suðaudë èia pat,gatvëje. A.Raþaitis palaidotas Ðventø an-gelø baþnyèios ðventoriuje.

Atëjæs á gimnazijà buvau mobilizuo-tas kaip „medikas“: davë man keturisvyrus, du neðtuvus, dujokaukes, pasky-rë vyresniuoju. Turëjome ið subombar-duoto miesto centro surinkti visus þu-vusiuosius. Buvo karðtos dienos. Rin-kome uþmuðtuosius – sudegusius, su-draskytus, guldëme ant neðtuvø ir ne-ðëme á Angelø sargø baþnyèios ðven-toriø. Èia juos guldëme á vienà eilæ ða-lia Zimavièiaus paminklo. Dariau visøþuvusiøjø sàraðà, kuriame nurodþiau ly-tá, apytikrá amþiø, apsirengimà, akiøspalvà, ypatingas þymes, ið kurios vie-tos paimtas. Taip penkiese dirbome vi-sà dienà. Vokieèiø kariðkiai mums ne-trukdë. Paskui vakare atëjo kita briga-da, kuri èia pat iðkasë didelæ ilgà duo-bæ ir mûsø surinktieji ta paèia eile, kaipsàraðe, buvo be karstø palaidoti.

Mûsø gyvenimas buvo neramus –sunkus karas, dar sunkesnis pokaris.Ðie ávykiai nepaliko nuoðalyje ir mûsøklasës. Kas þuvo miðke nelygioje kovo-je (Lionginas Baliukevièius, Kostas Raè-kauskas, J.Kazlauskas, Januðkevièius,J.Lepeðka), kas kanèiø kelius ëjo Sibi-re – kalëjimuose, lageriuose (A.Þilionis,J.Èepukaitis, B.Zdanavièius, V.Bilaðis,P.Pangonis). Laimingesni buvo tie, ku-rie suspëjo iðvykti á kitus kraðtus laimësieðkoti. V.Kadziliauskas-Kadis – á Kana-dà, E.Ûselytë, F.Finkelytë, B.Taujanskai-të, V.Vailionis, B.Roþanskas, B.Ðklërius,R.Runèa, V.Empakeris – á JAV, V.Naru-ðevièiûtë – á Prancûzijà, Z.Èepukaitytë– á Lenkijà, M.Kuklianskis, Ch.Leibzonas– á Izraelá, S.Lukaitis – net á tolimàjà Aust-ralijà. Tarp kitko, Vladas Vailionis (1922–1994) paaukojo 500 JAV doleriø 2-osiosvidurinës mokyklos muziejui árengti.

Kad ir kur bûèiau, visuomet ðviesiau-siomis spalvomis prisimenu savo jau-nystës miestà Alytø, savo gimnazijà.Daug kas gyvenime uþsimirðta, bet tikne pagarba ir meilë mûsø gimnazijosmokytojams. Buvome lyg molis, o mû-sø mokytojai lyg skulptoriai tà molá min-kë, formavo, kol ið mûsø padarë þmo-nes, mylinèius savo kraðtà, jo kalbà.Daþniausiai mes neturëjome progos,dràsos ir patyrimo jiems to pasakyti, betpadëkos jausmas uþ jø triûsà, kantry-bæ, pastangas iðauklëti mus gerais, do-rais þmonëmis iðliko iki ðiø dienø.

Karinëse ryðiø dirbtuvëse jis greitaiuþsitarnauja sumanaus, techniðkai su-brendusio darbuotojo vardà ir gerai bu-vo vertinamas bataliono vadovybës. De-ja, dël politiniø intrigø 1937 m. privalëjopalikti ðá darbà.

Sudëtingose radijo imtuvø schemoseorientuotis be specialios aparatûros taponebeámanoma. Gedimø, nestabilaus dar-bo ar iðkraipyto garso atgaminimo prie-þastims nustatyti reikëjo tiksliø prietaisø,testeriø, lempø emisijos matuokliø ir kt. Vi-sas ðias radijo diagnostikos priemones të-velis pasigamindavo savo jëgomis, pagalnuosavas konstrukcijas toje paèioje labo-ratorijoje. Jo pagaminti prietaisai univer-salumu ir tikslumu daþnai pranokdavopramoninius egzempliorius.

Kauno radijo aparatø prekybos fir-mos (Telefunken, Zenit ir kt.) sudarë suRadijo laboratorija garantinio remonto irprieþiûros sutartis, palengvindamos të-veliui klientûros paieðkas. Laboratorijosstelaþai, lentynos visada bûdavo perpil-dyti atgabentø taisyti ávairiausiø tipø irfirmø aparatø.

1940 m. St. Braðiðkio, kaip aktyvausradijo specialisto, epopëja baigësi – jisbuvo pakviestas á atsakingas valstybi-nes pareigas, bet laisvalaikiu aukðto pro-fesionalumo radijo specialisto ágûdþiuspanaudodavo buityje.

Vietoj epilogo

Gimiau 1927 m., esu beveik vienme-tis su Lietuvos radiju. Vaikystë ir paaug-lystë prabëgo Radijo laboratorijos, glau-dþiai susijusios su radijo raida, aplinkoje.Tai nulëmë ir mano profesijos pasirinki-mà. 1946 m. baigiau Vilniaus politechni-kumà. 1947 m. ástojau á Vytauto Didþiojouniversiteto Elektrotechnikos fakultetà. Ið-klausiau garbingø pedagogø K.Barðaus-ko, J.Stanaièio, Dzisnionio paskaitø kur-sà. Vëliau baigiau Maskvos elektrotech-nikos ryðiø institutà. Nuo 1952 m. dirbauradijo skyriaus inþinieriumi, vëliau Vilniausradijo centro vyriausiuoju inþinieriumi, va-dovavau Vilniaus telecentro, radijo ir tele-vizijos objektø statybai respublikoje.

Garbingo jubiliejaus proga sveikinu vi-sus radiofonijos kûrëjus – ir tuos, kurie darsëkmingai darbuojasi, ir tuos, kurie triûsëprie radiotechnikos lopðio Lietuvoje!

Þvilgsnis áLietuvos

radiofonijos istorijà

Atkelta ið 13 p.

�

vankiø jëgainiø parkà ámanoma gauti ke-liø MW galingumus palyginti nedideliuo-se plotuose (pvz., Nemune, þemiau Kau-no, 2 MW galingumo jëgainiø parkas galibûti árengtas 1,0 km upës ruoþe;

– mûsø skaièiavimai rodo, kad 10kWgalingumo pramoniniu bûdu gaminamaijëgainei árengti reikëtø apie 40 000–60000 litø investicijø, neskaitant iðlaidø in-frastruktûrai krante;

– Magnuso jëgø (Magnuso principoesmë – skysèio ar dujø sraute besisukan-tá cilindrà veikia jëga, statmena srautokrypèiai, kurios dydis, kaip rodo skaièia-vimai, auga ir nuo srauto greièio didëji-mo, ir nuo cilindro sukimosi kampinio grei-èio) naudojimas bepatvankëje energeti-koje didina konverterio darbo efektyvumà,t.y. efektyvesnis n.v.k. poþiûriu.

Išvados:1. Bepatvankës technologijos priski-

riamos atsinaujinantiems energijos ðalti-niams. Pleèiant jas, atsisakoma dalies ið-kastinio kuro, jos ekologiðkai ðvarios, plë-tojama energetiðkai nepriklausoma vie-tinë pramonë, steigiamos naujos darbovietos, energetinis ûkis tampa maþiau pri-klausomas nuo áveþtiniø energijos ðalti-niø. Atsinaujinanèiø energijos ðaltiniønaudojimas yra viena ið prioritetiniømokslo ir pramonës krypèiø, finansuoja-mø ið ES struktûriniø fondø.

2. Gerëja verslininkø, naudojanèiø be-patvankes technologijas, ir aplinkosau-gininkø tarpusavio supratimas: upës sro-vë netvenkiama ir neuþliejamos derlin-giausios ir rekreacijos poþiûriu vertingiau-sios þemës teritorijos, neuþtveriami þuvømigracijos keliai, uþtvankose neiðmeta-mos metano dujos, upës nedumblëja.

3. Bepatvankës jëgainës galëtø bûtisavotiðka alternatyva vëjo jëgainiø par-kams, kurie vizualiai terðia aplinkà ir vei-kia tik esant vëjui, reikalauja energijosakumuliavimo árenginiø.

4. Naudojant konverterá, dirbantá Mag-nuso jëgø principu, gaunamas aukðtes-nis naudingojo veikimo koeficientas, ne-gu áprastinëje hidroenergetikoje. Bepat-vankës hidrojëgainës árengimas ir staty-ba truktø 6–8 mënesius, o jos atsiperka-mumas – 3,5–5 metai.

5. Ðios hidrojëgainës yra saugios dëlmaþø mechanizmø judëjimo greièiø irðvelniø judanèiø pavirðiø tiek floros, tiekir faunos atþvilgiu.

UAB „Sklypo energija“ toliau finan-suoja realaus modelio kûrimà bei pramo-ninio modelio techninës uþduoties pro-jektavimui rengimà. Bendrovës vadovai,suprasdami, kad visi su tuo susijæ dar-bai yra be galo plaèios apimties, kvieèiapareikðti kritines pastabas, pasiûlymusbei siûlo kooperuotis kuriant realiai vei-kiantá bepatvankës elektrinës modelá.

Iðanalizavus pasaulines hidroenerge-tikos plëtros tendencijas, aiðkëja, kad pa-grindiniai tikslai yra du. Pirma, didinti esa-mø hidroagregatø naudingojo veikimo ko-eficientà, esamø ir naujø elektriniø ekono-miðkumà ir rentabilumà, maþinti neigia-mas hidroelektriniø pasekmes ekologijai,didinti maþøjø hidroelektriniø pajëgumus.Antra, plëtoti bepatvankes technologijas:panaudojant potvyniø – atoslûgiø, van-dens srovës kinetinæ energijà.

Paprasèiausias bepatvankës hidroe-lektrinës variantas bûtø nuo átvirtinto

plausto á tekanèià srovæ nuleistassraigtas, kurio besisukanti aðis

per reduktoriø sujung-ta su genera-

toriumi. Ið genera-toriaus per reguliatoriøenergija perduodama á baterijà, ið kuriossu keitikliø pagalba generuojama kinta-mosios srovës 50 Hz 220 VAC átampa.Upë neuþtvenkiama ir vandens srovë lais-vai prateka ðalia turbinos. Praktikoje nau-dojamos labai ávairios jëgainës (turbinos)bei jø iðdëstymo tëkmës atþvilgiu bei tvir-tinimo bûdai: pasrovinë, dugninë, plau-kiojanti, girlianda, sparnuota ir kitos.

Prie bepatvankiø priskiriama ir potvy-niø – atoslûgiø energija. Ðios energijosiðtekliai pasaulyje yra daug didesni ne-gu áprasti hidroenergetiniai, taèiau elek-triniø yra maþai. Svarbiausia prieþastis yra2,5 karto didesni statybos kaðtai, lyginantsu áprastinëmis hidroelektrinëmis. Hidro-agregatai tokiose elektrinëse naudojamitokie pat, kaip ir hidroelektrinëse, ener-gijos gavimo bûdas – áprastinis, árengiantuþtvankas.

JAV kuriami planai panaudoti Golfosrovës iðteklius, Japonijoje – Kurosivo sro-væ, kuriø kinetinë galia keliasdeðimt kartødidesnë uþ viso pasaulio upiø galià. To-kios elektrinës bus sudarytos ið daugybësnedideliø turbinø, sujungtø sekcijomis, pri-tvirtintø prie vandenyno dugno.

Lietuvoje bepatvankë energetika, mû-sø þiniomis, iki ðiol nebuvo plëtojama. UAB

Bepatvankëar tikrovë

„Sklypo energija“ ëmësi iniciatyvos ir, ben-dradarbiaudama su UAB „Technogama”,finansavo „Bepatvankës hidroenergetinëssistemos“ modelio sukûrimà ir juo remian-tis atliktus eksperimentinius matavimus,ágalinanèius ávertinti tokio modelio prakti-nio taikymo ekonominá pagrindimà, taippat aplinkosauginius aspektus. Buvo su-konstruotas konverteris (Fig. Nr.3), kurioautorinës teisës priklauso UAB „Sklypoenergija“ (pagrindinis iðradimo autorius– Alfredas Motuzas), transformuojantisvandens srauto kinetinæ energijà á suka-màjá mechaniná judesá tam naudodamasMagnuso jëgas. Aukðèiau apibûdintasvandens srauto kinetinës energijos kon-vertavimo bûdas ir pats konverteris yra uþ-patentuoti. Šiuo metu vyksta realaus pa-vyzdþio gamybos parengiamieji darbai.

Atliktø tyrimø pagrindinës iðvadosyra ðios:

– tokio tipo konverteriø árengimas ne-paþeidþia ekologijos: upë neuþtvenkia-ma, þuvys ir kiti vandens gyvûnai gali per-plaukti toká ruoþà be jokiø trukdymø. Kon-verteriai neuþtveria upiø laivybai, van-dens sporto mëgëjams;

– konverterio naudingojo veikimo ko-eficientas >= 0,4 (teorinis apie 0,59), taiyra daugiau negu mûsø iðanalizuotojeliteratûroje nurodomas maþøjø hidroelek-triniø vandens turbinø (bepatvankiniø),kuriø n.v.k. <0,3;

– bandymais nustatyta, kad Magnu-so jëgø naudojimas bepatvankëse jëgai-nëse leidþia efektyviai panaudoti upiø van-dens srautus, kuriø greitis nuo 0,6 m/s, irtinka net Lietuvos upëms, kurios daþniau-siai nëra sraunios;

– pavyzdþiui, esant srovës greièiui 1m/s, teorinis galios potencialas ið 1 m2 Ne-ries upës skerspjûvio yra 500 W, planuo-jamas gauti – >200 W. Tokiu bûdu, norintturëti 10 kW galingumo jëgainæ naudo-jant 1,5 m gylio upës srauto dalá, reikëtøpanaudoti iki 30 m ploèio upës ruoþà, ta-èiau srautui esant 1,2 m/s pakaktø 17 mtam paèiam galingumui gauti, nes galiospriklausomybë nuo greièio yra kubinë;

– teoriðkai konverterius galima gru-puoti ávairiais bûdais ir kiekiais, t.y. gru-pëmis, kaskadomis, todël árengus bepat-

Alfredas MOTUZAS,Robertas SELENKOVAS

hidrojëgainë – mitas


Vandenilio saugojimas cheminiuosejunginiuose

Metalø hidridaiVandenilis gali bûti saugomas kietuo-

se cheminiuose junginiuose. Jis gauna-mas pakaitinus ðiuos junginius, kartais pa-naudojus papildomas chemines reakci-jas. Kieti hidridai gali bûti klasifikuojami ádvi pagrindines grupes. Pirmoji – reversi-niai hidridai, kurie laikomi automobilyje irpakaitinus iðskiria sukauptà vandenilá. No-rint regeneruoti ðiuos hidridus, vandenilistiekiamas esant slëgiui, didesniam nei dar-binis, ir temperatûrai, þemesnei nei de-sorbcijos. Antroji – tai hidridai, kuriø rege-neravimas yra technologiðkai sunkiai re-alizuojamas ar ekonomiðkai nenaudingas.

Apibendrinti vandenilio saugojimometodø duomenys pateikti 6 paveiksle.Ðiame paveiksle pateikti pagrindiniai me-talø hidridø techniniai duomenys ir paly-ginti su JAV Energetikos departamentotikslais, numatomais pasiekti 2010 me-tais. Matome, kad në vienas gerai iðtir-tas metalø hidridas neatitinka keliamøtechniniø reikalavimø.

Vienas ið perspektyviausiø metodøsaugoti vandenilá kietuose kûnuose yrareversiniai metalø hidridai. 2 lentelëje

giniø nepatvirtinti laboratoriniais tyrimais.Taèiau yra eksperimentiniø tyrimø, ro-

danèiø, kad, esant 120 bar vandenilio slë-giui, anglies nanostruktûros gali absorbuotiiki 8 proc. vandenilio, esant kriogeninëmstemperatûroms. Medþiagø prisotinimo van-deniliu fizikinës adsorbcijos metu esantkambario temperatûrai galima saugoti tik0,7 proc. vandenilio. Norint iðsaugoti iki8 proc. (1 vandenilio atomas/1 anglies ato-mas) esant kambario temperatûrai reika-lingi iki ðiol neþinomi anglies ir vandenilioryðio mechanizmai. Daugelis vandenilio lai-kymo metodø buvo tikrinti keliose labora-torijose ir nebuvo patvirtinti.

Vandenilio saugojimo tyrimaiLietuvoje

Vandenilio saugojimo mokslo tyrimodarbai Lietuvoje vykdomi nuo 2000 metø.Ðie darbai ið esmës susijæ su nanokristali-niø metalø hidridø sinteze, gautø junginiøanalize bei hidrinimo/dehidrinimo proce-sø modeliavimu. Eksperimentiniai darbaiatliekami Lietuvos energetikos institute, Me-dþiagø tyrimø ir bandymø laboratorijoje, fi-zikiniø procesø modeliavimas – Vytauto Di-dþiojo universiteto Fizikos katedroje. Moks-lininkai aktyviai dalyvauja Tarptautinës ener-getikos agentûros, vandenilio taikymo su-tarties 17-os grupës „Kietos ir skystos bû-senos vandenilio saugojimo medþiagos“veikloje. 2002–2004 m., bendradarbiaujantsu Sandia National Laboratories (JAV), bu-vo sëkmingai susintetintos ir iðtirtos Mg-alanato plonasluoksnës struktûros. Mg-ala-natas gali saugoti iki 8,2 proc. vandenilioesant apie 150 oC desorbcijos temperatû-rai. Norint taikyti ðá vandenilio saugojimojunginá transporte iðlieka hidrido reversið-kumo problema: suformavus ir dehidrinusMg-alanatà, susiformuoja sudëtingi Mg-Al lydiniai, kuriuos sunku dar kartà priso-tinti vandenilio. Vykdyti darbai Mg-alana-tø srityje buvo finansuojami JAV Energe-tikos departamento lëðomis. Nuo 2003 m.LEI ir VDU mokslininkai aktyviai bendra-darbiauja su Stokholmo, Poitiers (Prancû-zija) ir Londono universitetø, Norvegijosenergetikos instituto bei ES Komisijosenergetikos instituto (European Commis-sion - DG JRC Institute for Energy) moksli-ninkais. Dalyvauja keturiuose 6BP progra-mos projektuose, susijusiuose su vande-nilio saugojimo medþiagø sinteze ir savy-biø analize. Vykdant vienà ið ðiø projektø(Marie Curie Hydrogen Storage ResearchTraining Network „HyTRAIN“) buvo priim-tas doktorantas Emmanuelis Wirthas(Prancûzija), kuris atlieka Mg-Ni nanokris-taliniø hidridø sintezës mokslo tyrimo dar-bus LEI ir VDU, o jø savybes iðtirs ES Ko-misijos energetikos institute. Numatoma,kad 2008 m. jis sëkmingai parengs ir ginsdaktaro disertacijà VDU.

Vandenilio saugojimasAtkelta ið 5 p.

2 lentelë. Tûrinis ir gravimetrinis vandeniliotankis metalø hidriduose

Hidridai Tûrinis Gravi-tankis, 1022 metrinisatomø/cm3 tankis,

svorio %

LiH 5,9 12,6PdH

0,64,3 0,6

Mg H2

6,7 7,6TiH

29,2 4,0

VH2

11,4 3,8FeTiH

26,0 1,9

Mg2NiH

45,9 3,6

LiAlH4

5,7 10,6Mg(AlH

4)2

7,0 9,3

pateikti intensyviai tyrinëjami metalø hid-ridai, naudojami vandeniliui saugoti. Dau-gelis ið ðiø hidridø gali sëkmingai sau-goti daugiau nei 6 masës % vandenilio.

Faktiðkai hidridai gali saugoti daugiauvandenilio tûrio vienete nei suskystintasvandenilis (7 pav.) ir kai kurie ið jø, pvz.,LaNi

5H

6 gali desorbuoti vandenilá esant

artimai kambario temperatûrai. Ðis hidri-das gali adsorbuoti ir desorbuoti vande-nilá per 5–10 minuèiø.

Dujinës fazës vandenilis sudaro H2

molekules, ir norint sumaþinti atstumustarp ðiø molekuliø reikalingi dideli slëgiai.

(b)

Suskystintas vandenilis suformuoja mo-lekuliø klasterius. Metalø hidriduose van-denilis suformuoja junginius su metali-nës matricos atomais, o atstumai tarpvandenilio atomø yra maþiausi ið visø tri-jø laikymo technologijø.

Vienas didþiausiø iððûkiø, norint ma-siðkai pradëti naudoti metalø hidridus van-deniliui saugoti – bendra saugojimo sis-temos masë. Pavyzdþiui, kosmoso tech-nologijose plaèiai taikomas LaNi

5H

6 gali

saugoti tik 1,4 proc. vandenilio. Taigi, no-rint iðsaugoti 5 kg vandenilio, reikia turëti360 kg LaNi

5H

6. Geresnë medþiaga –

MgH2, kuris gali saugoti 7,6 proc. vande-

nilio ir kuriame vandenilio atomai ásiskver-

8 pav.MgH

2

gardelë

bia á magnio gardelæ (8 pav.), bet vande-nilio desorbcijos temperatûra ið ðio che-minio junginio siekia apie 350 oC ir hidri-do sintezë vyksta esant apie 300 oC.

Anglies nanovamzdeliaiAnglies nanovamzdeliø taikymas van-

deniliui saugoti plaèiai tyrinëjamas nuo1997 metø. Mokslinëje literatûroje yra duo-menø, kad buvo sëkmingai gauti angliesnanojunginiai, kuriuose vandenilis gali su-daryti nuo 3 iki 67 proc. bendro svorio. Dau-geliu atvejø, norint prisotinti anglies nano-junginius vandenilio, naudojamas apie100 bar vandenilio slëgis; keliais atvejaistyrëjai teigia galimà vandenilio saugojimàesant atmosferos slëgiui. Dauguma ðiø tei-

(a)

7 pav.Vandeni-lio dujos(a),metalohidridas(b) irsuskys-tintasvandeni-lis (c)

c)



Akmenø rûþaDarius RAMANÈIONIS

Kai Ðiauliø rajone buvo in-ventorizuojami gamtos pamin-klai, taip iðëjo, kad á ðá sàraðànepateko në vienas rieduly-nas. Liko nepastebëtas ir uni-kalus geologinis darinys Ak-menø rûþa (Rieduliø rûþa, Rû-þa, Ruoþas, Velnio kelias). Ðisnatûralus akmeningas pylimas(ozas) tæsiasi nuo Ðiauliø iki Bu-biø apie 10 km pro Verduliø,Geguþiø, Ðlepkiø, Meðkiø kai-mus, Viesulø miðkà, Aukðtelkësgyvenvietæ. Tai paskutinio Lie-tuvos teritorija slinkusio ledynostabtelëjimo metu prieð 14 000m. susidariusiø akmeningø ozøar kraðtiniø morenø grandinë.Iðsiskiria aðtuonios iðlikusios at-karpos. Jø ilgis nuo 0,5 iki 1,8kilometro. Numelioruoti trûkiaitarp atkarpø siekia nuo 200 iki950 metrø. Jie atsirado þmo-nëms nukasus atskiras Rûþosdalis. Rûþa orientuota ið pietva-kariø á ðiaurës rytus. Jos plotissvyruoja nuo 25 iki 200 m, osantykinis aukðtis iki 8 metrø.Ðis ozas unikalus tuo, kad yraypaè riedulingas. Nuo seno taibuvo maþai naudojama þemë,nes þmonës negalëjo jos suar-ti ir ádirbti. Taèiau atsiradus ga-lingai technikai Rûþos iðlikimuiiðkilo didelis pavojus.

Panaðûs geologiniai dari-niai tuo paèiu Rûþos pavadi-nimu yra Tytuvënø regioninia-me parke. Yra istoriniø þiniø,kad tokiø „velniø keliø“ bûtanetoli Kurðënø.

Þmonës apie Rûþà menalegendas. Visgirdø gyventojasBronius Pranskietis taip apibû-dino Rûþà: „Neámanoma, visurakmenys, oi jo joj. Sako, kadðá akmenø kelià supylë velniai.Mat Rëkyvos dvaro ponas bu-vo pardavæs velniui „dûðià“.Puotavo kartà jis pas Bubiø po-nà ir sumàstë parvykti namo.Liepë velniams greitai nutiestiakmenø kelià nuo Bubiø dva-ro iki Rëkyvos. Velniai supylëper naktá tà kelià ir, ásodinæ po-nà á karietà, skubëjo iki pirmø-jø gaidþiø parvykti namo. Betsugiedojæs gaidys ir karieta suponu ir visa velniava nugarmë-jusi á Rëkyvos pelkes. O Rûþa,vadinama Velnio keliu, liko“. Ikiðiol Ðlepkiø kaimo þmonësmato, kaip nuo Viesulø miðkoásisuka vëjo sûkurys ir nulekiaRûþa. Sako, kad tai velnias bë-gioja savo supiltu keliu. Taippat þmonës pasakoja, kadpats didysis burtininkas Tvar-dauskis ðia Rûþa ant gaidþiojojæs. Kai kas èia bandë áþiûrë-ti Þemaièiø sienà, kuria esà þe-maièiai norëjæ atsiriboti nuoLietuvos. Ðie pasakojimai lei-

dþia vertinti Rûþà kaip kultûrospaveldo mitologiná objektà.

Koks þmoniø supratimasapie gamtos paveldo objek-tus, galima spræsti ið dabarti-nës Rûþos bûklës. Kelis kartussu bièiuliais praëjome ðia Rû-þa ir buvome suþavëti iðlikusiøjos riedulynø, bet nuliûdinti su-naikintø atkarpø. Rûþos naiki-nimo akcija prasidëjo jau pra-ëjusá ðimtmetá, kai tûkstanèiairieduliø buvo suskaldyti ir pa-naudoti istorinio Dubysos-Ven-tos perkaso, Rygos–Karaliauèiaus kelio statybai.Rûþa smarkiai buvo ardoma irprieðkariu. Akmenskaldys iðKuþiø pasakojo, kad prieð ka-rà ið Ðiauliø buvo veþami kali-niai skaldyti akmenø ant Rû-þos. Èia dirbo kelios privaèiosakmenskaldþiø brigados. Ta-èiau Rûþa labiausiai nukentë-jo pokario metais. Melioratoriaiiðstumdë á pamiðkes ir iðveþio-jo tûkstanèius rieduliø. Iðtisasatkarpas nukasë keliø ir namøstatybai. Kur buvo iðkastas kar-jeras, ten atsirado sàvartynas.Nukasto ozo vietoje ðalia nu-melioruoto Genupio upelio ply-

ti keliø hektarø aukðtelkieèiøneáteisintas sàvartynas. Didþio-ji Rûþos dalis nepataisomaisubjaurota. Verduliø ir Aukðtel-kës kaimuose ðalia Ðiauliø ku-riantis gyvenvietëms Rûþos at-karpos buvo paskirtos þmo-nëms individualiø namø staty-boms. Kaip pasakojo tas patsBronius Pranckietis, „nebuvoRûþa pripaþinta gamtos istori-

joje, tai ir nukasë, iðdalino skly-pams. Na, ir keikësi þmonës,lupdami buldozeriais ir sprog-dindami didþiulius riedulius,kad galëtø iðsikasti pamatus“.Dabar Rûþos vietoje Geguþiøkaime stovi Puðø, o Aukðtelkë-je Rûþos gatvës individualiønamø kvartalai.

Kur prieð kelerius metusdar buvo áspûdingiausia Rû-þos atkarpa ties Aukðtelke suðimtais galingø rieduliø, paèia-me ozo virðuje aptikome sava-valiðkà karjerà. Ðalia statomasmedienos perdirbimo cechas.Þemë, per kurià eina Rûþa, yragràþinta privatiems asmenims.Prieð metus vienas Verduliøkaimo gyventojas Rûþos ak-menis nuo savo þemës parda-vë kelininkams. Taip kasmetnyksta ir nyksta Velniø kelias.

Rûþa geologiðkai netyrinë-ta. Darant Ðiauliø kompleksinæekogeologinæ nuotraukà, Rû-þos pirminá apraðà padarë Lie-tuvos geologijos tarnybos spe-cialistas V.Mikulënas. Jis pripa-þino, kad geotopas turi paþinti-næ-mokslinæ vertæ ir yra saugo-tinas. Pagal specialiàsias þe-mës naudojimo sàlygas yradraudþiama naikinti akmeny-nus ir be Aplinkos ministerijosleidimo didesnius nei 0,5m2 ak-menis. Taèiau Rûþoje tai daugkur jau ávykæs faktas.

Tie, kas vaikðèiojo Rûþa,laipiojo nuo akmens ant ak-mens, kas stebëjosi nepa-

42 Mokslas ir gyvenimas


Dailininkai Romeriai

2006 m. birþelio 13 d. Radvilø rûmuoseatidaryta tarptautinë dailës paroda “Dailinin-kai Romeriai”, skirta dailininko akvarelininkoEdvardo Jono Romerio 200-osioms gimimometinëms. Sena bajoriðka Romeriø giminë pertris su puse amþiaus davë Lietuvai ne vienàiðkilø þmogø, ne vienà ásimenantá valstybës irvisuomenës, mokslo ir kultûros veikëjà.

Prisilietimas prie ðios giminës, natûralu, ke-lia ávairiø minèiø.

Atstovaudamas bene vienintelei Lietuvosvalstybës institucijai, oficialiai pavadintai ðiosgiminës atstovo vardu, t.y. Mykolo Romeriouniversitetui, labiausiai norëèiau prisiminti sà-sajas, kurios profesoriø Mykolà Pijø Romerá,ko gero, labiausiai paþástamà mûsø visuome-nëje, jungia su pagrindiniu ðios sukakties kal-tininku Edvardu Jonu.

Pirmiausia – tai gana artimas jø tarpusaviogiminystës ryðys sudëtingame ir ðakø bei at-ðakø gausiame giminës genealoginiame me-dyje. Dailininkas Edvardas Jonas ir Mykolo Pi-jaus senelis Mykolas Steponas buvo tikri bro-liai – sûnûs þinomo XVIII–XIX a. sandûroje gy-venusio paþangiø paþiûrø visuomenës veikë-jo Mykolo Juozapo – masono, gubernijos ba-jorø vadovo, Vilniaus tipografinës draugijos ákû-rëjo, uoliai besirûpinusio spaudos leidimo plë-timu ir skleidimu visuomenëje, jau XIX a. pra-dþioje këlusio baudþiavos panaikinimo idëjà,nesutaikomo carizmo prieðininko, dël to pa-tyrusio Petropavlovsko tvirtovës kazematø ka-linio gyvenimà ir politinæ tremtá.

Paþymëtina, kad abi ðios giminës ðakosturëjo galimybæ palaikyti tarp savæs nuolati-nius tiesioginius ryðius, gyvendamos, galimasakyti, artimoje kaimynystëje: Antanaðës dva-rà – ið tëvo paveldëtà Eugenijaus Jono ðei-mos lizdà, ir Bagdoniðkiø dvarà, kurá, bûda-mas dar septynmetis, Mykolo Pijaus tëvas taippat paveldëjo ið to paties þmogaus – savo se-nelio, nes tëvas buvo anksti miræs, teskyrëapie deðimt kilometrø.

Tikriausiai ði kaimynystë, nuolatinis ben-

prastomis jø formomis ir mar-gumynais, liko pakerëti. AntRûþos ties Meðkiais stovi ðim-tametis trikamienis àþuolas.Netoliese guli akmuo su „vel-nio“ pëda. Neseniai kelininkai,kur platinamas kelias á Bubiuskerta Rûþà, atkasë riedulá mil-þinà. Ðis riedulys didþiausiasÐiauliø rajone.

Norint iðsaugoti ðià unika-lià kraðtovaizdþio vertybæ, ið-likusias Rûþos dalis reikia átei-sinti kaip gamtos paminklà.Sutvarkius atskirø Rûþos at-karpø aplinkà, ji taptø ádomialankytina vieta. O mokslei-viams geologijos ir geografi-jos paþinimo šaltiniu.

Kiek Lietuvoje tokiø nuo-stabiø gamtos ðventoviø, ku-riø dar nesunaikino þmogus?Jø yra. Joms reikia mûsø glo-bos ir áprasminimo.

P.S. Vykstant masinei me-lioracijai ðimtai Lietuvos akme-nynø buvo sunaikinti. Ið prieð-karinëje Lietuvoje þinomø 450riedulynø iki mûsø laikø liko tikkeletas. O juk tai seniausi mû-sø kraðto gamtos ir kraðtovaiz-dþio paminklai, prieð tûkstan-èius metø atkeliavæ kartu su le-dynu. Ðie seniausi istorijos liu-dytojai yra vertingi ne tik geo-loginiu, bet ir istoriniu-etnogra-finiu poþiûriu. Nuo seniausiølaikø ávairiose kultûrose rodo-ma pagarba akmeniui. Riedu-liuose þmonës áþvelgdavo pa-slaptingus þenklus, ðventøjø,velniø, laumiø, verðiø, paukð-èiø ir kitø tvariniø paliktus pëd-sakus tais laikais, kai akmenysdar buvo minkðti. Þmonës ti-këjo, kad á akmenis ásikûnijamirusiøjø vëlës, kurios globo-ja giminæ. Akmenys mokai ga-lëdavo suteikti iðminties.

Ðiauliø gamtos ir kultûrospaveldo apsaugos klubas „Au-kuras“ rengia paieðkas ádomiøgamtos ir kultûros paveldo ob-jektø, kurie nëra átraukti á valsty-bës saugomø paminklø sàra-ðus. Jei turite þiniø apie juos,praneðkite:

Ðiauliø gamtos ir kultûrospaveldo apsaugos klubas „AU-KURAS“, Þaliûkiø g. 24a-2, LT-78102 Ðiauliai. Tel. 8 41370112, 8 686 12612, faks. 841 370336. El.paštas: [email protected]. Internetinispuslapis www.aukuras.lt

dravimas turëjo reikðmës darvienam ryðiui atsirasti – Myko-lo Pijaus draugystei, o vëliau irmeilei savo antros eilës pusse-serei Reginai Rachelei Kazimi-rai Romeraitei, dailininko Ed-vardo Jono anûkei, jo sûnaus,taip pat dailininko Edvardo Ma-to dukrai; meilei, 1909 m. pa-sibaigusiai jø santuoka, tiesa,nenusisekusia, neilgalaike.

Pats profesorius MykolasPijus, tiesa, nuëjo kitu – ne dai-lininko, bet mokslininko, teisi-ninko ir istoriko keliu, nors me-nui taip pat nebuvo abejingas.Jo ðilti jausmai dailei, apskri-tai kultûrai, reiðkësi gana ryð-

Edvardas Jonas Romeris,Romeriø ðeima, 1829 m.

Edvardas Jonas Romeris, Vilniaus vaizdas nuo Misionieriø kalno

kiai. Uþtenka paminëti, jog dar jaunystëje,prieð Pirmàjá pasauliná karà, jis priklausë Lie-tuviø dailës draugijai, buvo aktyvus ðios drau-gijos valdybos narys, rûpinosi pomirtinës Mi-kalojaus Konstantino Èiurlionio parodos or-ganizavimu. Savo namuose Bagdoniðkyjebuvo ásteigæs þymiausiø giminës þmoniø por-tretø, daugiausia pieðtø Edvardo ir AlfredoRomeriø, gale-rijà. Jis asme-niðkai bendra-vo su kai kuriaisþinomais lietu-viø dailininkais(A.Þmuidzina-vièium, V.Eidu-kevièium ir ki-tais), pozavopusbrolio Eu-genijaus þmo-nai Sofijai Dem-bovskai-Rome-rienei, garsiamðvedø portretis-tui Kronðtran-dui.

Romeriø giminës, kaip ir kai kuriø kitø daugLietuvai davusiø senøjø bajorijos giminiø – Zu-bovø, Birþiðkø ir kitø, veikla ir nuopelnai mûsøkraðtui, Lietuvos visuomenei savaime nëra vi-siðka terra incognita. Bet ði dailës paroda ne-abejotinai dar labiau sustiprina tà paþintá, su-daro puikià galimybæ arèiau paþinti ðià gimi-næ ir jos darbus, ypaè tokioje specifinëje, betlabai reikðmingoje kai kuriø jos þmoniø veik-los sferoje – dailëje. Ne tik susipaþinti, bet irpajusti tai, kuo buvo gyvenama anais jau ga-na nuo mûsø nutolusiais laikais.

Todël norëtøsi pareikðti nuoðirdþià padë-kà visiems ðios parodos rengëjams – organi-zacijoms ir atskiriems þmonëms, ypaè Jolan-tai Ðirkaitei.

Prof. habil. dr. Mindaugas MAKSIMAITIS

atkûrimas:Kur galima ramiai, be skubëjimo pa-

bûti, prisiliesti prie mûsø senosios isto-rijos, jos iðlikusiø simboliø – kultûros pa-veldo vertybiø?

Tam gera aura – Taikomosios dailësmuziejuje Vilniuje. Èia veikia su Lietu-vos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovørûmø atkûrimu susijusios parodos.

Jau 19 metø tiriama Vilniaus þemuti-nës pilies rûmø teritorija. Atskleista ne-maþai naujø duomenø apie didþiøjø ku-nigaikðèiø rezidencijà, jos puoðnumà, is-torinæ raidà.

Pasak Piliø tyrimo cento vadovo Edu-ardo Kauklio, visuomenei rodoma per1000 eksponatø, surastø ir sukauptønuo 1987m. vykdomø archeologiniø irarchitektûriniø tyrinëjimø. Kiekvienaismetais ekspozicija atnaujinama ir papil-doma naujai restauruotais Valdovø rû-mø teritorijos radiniais.

Ðiemet lankytojai pirmà kartà galiplaèiau susipaþinti su Lietuvos didþiojokunigaikðèio ir Lenkijos karaliaus Alek-sandro (1492–1506) veikla, jo laikø kny-gomis, maldynais, ikonografiniais pieði-niais, kitais retais eksponatais, surink-tais ið visos Europos. Ðiemet sukanka500 metø nuo karaliaus Aleksandro mir-ties. Tai vienas ið uþmirðtø valdovø, be-veik nuolatos (9 metus) rezidavæs Vil-niaus pilyse. Jis daug nusipelnë Vilniausmiestui: statë gynybinæ sienà, Valdovørûmø pietø korpusà, kitus valstybei reikð-mingus objektus. Èia jis këlë vestuvessu caro Ivano III dukterimi ir Vytauto pro-anûke pravoslave Elena, rûpinosi vals-tybës saugumu ir gerove.

Gausiausia kolekcija atspindi Lietu-vos Valdovø rûmø laikus – renesanso irankstyvojo baroko epochas. Labai ádo-

XVI a. koklis

XVI a. baldø fragmentas

XVII a. stiklo gaminiai

Valdovø rûmai ðiandien

Bronius SLAVINSKAS

radiniai,atkûrimas:meno vertybës

mi eksponatø grupë – tai seniausieji kok-liai, siekiantys XV a. – gotikos epochà.Nemaþa jø dalis papuoðta heraldinëmisfigûromis, Lietuvos valstybës vadovø irdidikø inicialais. Lankytojai gali susipa-þinti su stiklo radiniais, ávairiausiø tau-riø, indø fragmentais. Ðie dirbiniai at-spindi ne tik buitinius Valdovø rûmø po-reikius, bet ir liudija jø prabangà.

Valdovø rûmø teritoriniai, kultûriniaisluoksniai gerai iðsaugojo mediniø dir-biniø fragmentus. Tai tekinti indai, geldosir kt. Tarp medþio radiniø iðsiskiria unika-lus XIV a. antrosios pusës iðlikæs veþimoratas. „Á dienos ðviesà iðkeltos ðioje vie-toje buvusiø dar senesniø, iðnykusiø nuoþemës pavirðiaus prieð 500–600 metøpastatø liekanos, surinkta daug architek-tûriniø detaliø ið gotikos, renesanso irankstyvojo baroko periodø,“ – sako ilga-metis architektûros istorijos tyrinëtojas dr.Napoleonas Kitkauskas.

Itin gausiai pristatomi metalo dirbiniai.Tai ginklai (kalavijas, ietgaliai ir kt.), šar-vai, to meto amunicija. Dar vienas retasradinys – XV a. vienašmenis kalavijas.

Kita metalo dirbiniø grupë – buitiniaiárankiai ir architektûriniai elementai. Odi-niø dirbiniø kolekcija patraukia fantazijair originalumu. Valdovai ir dvariðkiai tu-rëjo savus nagingus batsiuvius... Arche-ologai yra suradæ gerai iðsilaikiusá XV a.pusbatá, papuoðtà pjaustytos odos ku-

tais. Manoma, kad ðis radinys Lietuvosarcheologiniø tyrimø istorijoje neturi ana-logø. Prieð 400–600 metø Valdovø rû-muose neðiotus batus restauravo piliøtyrimo centro „Lietuvos pilys“ restaura-torë Jurga Kalëjienë.

Ðiemet vykstantys didelës apimties ar-cheologiniai tyrimai þada atskleisti dar nevienà didþiøjø Lietuvos kunigaikðèiø, ka-raliø ir jø aplinkos gyvensenos ypatumà –neþinomo kultûros paveldo vertybæ.

Istorijos gerbëjai turëjo gerà progàsusipaþinti su neseniai Vilniuje pirmàkartà eksponuota tarptautine edukaci-ne fotografijø paroda „Liublino piliesÐvè. Trejybës koplyèia“. Ði gotikinë pi-lies koplyèia ir bizantiðkos jos interjerofreskos yra bene vienintelis taip gerai ið-likæs istorijos ir dailës liudininkas, bylo-jantis apie XIV–XV a. sandûros Lietuvosvaldovø estetiná skoná ir religinæ jause-nà. Koplyèia buvo perstatyta 1395–1416m. Lietuvos didþiojo kunigaikðèio ir Len-kijos karaliaus Vladislovo Jogailos ini-ciatyva, o jos vidø dekoravo ið Lietuvospakviesti meistrai.

Liublino muziejaus direktorius Zyg-muntas Nasalskis mums sakë, kad be-veik 590 metø teko laukti, kol koplyèiosfreskas buvo galima pristatyti Vilniuje,nors manoma, kad karalius Jogaila nekartà apie jas yra pasakojæs vilnieèiams.

Etninëje Lietuvoje ðio laikotarpio pa-

Valdovø rûmø

XVII a. papuošalai

Vazø herbo fragmentas

Valdovø rûmø krosnis

sø tautø simbolinë vieta. Ir garsusis pa-veikslas „Þalgirio mûðis“ Antrojo pasau-linio karo metais buvo slepiamas jø mu-ziejuje. Vokieèiai siûlë kelis ðimtus tûks-tanèiø markiø tam, kuris pasakys jo sau-gojimo vietà... Taèiau norinèiø pasipel-nyti tuomet neatsirado.

Taikomosios dailës muziejuje rodo-mi keturi itin vertingi senieji audiniai –XVI–XVIII a. pradþios flamandø ir pran-cûzø dirbtuvëse austi gobelenai. Tai Val-dovø rûmø paramos fondo surinktomislëðomis ásigyti kûriniai. Ið raðytiniø ðalti-niø yra þinoma, jog kaip tik ÞygimantoSenojo laikais Lietuvoje ir Lenkijoje jautikrai bûta ið Vakarø atsiveþtø gobele-nø, kurie puoðë valdovø, didikø, baþ-nyèios hierarchø rezidencijas.

Seniausias rodomas gobelenas(fragmentas) „Drambliø eisena“ buvosukurtas apie 1515–1520 m. garsioseFlandrijos Tournai miesto dirbtuvëse.Specialistai mano, jog ðis vëlyvosiosgotikos ir ankstyvojo renesanso stiliausbruoþø turintis gobelenas galëjo pri-klausyti Portugalijos karaliaus Manue-lio I rûmø Lisabonoje kolekcijai.

Kitas itin áspûdingas ir paslaptingasgobelenas – tai „Scena ið Aleksandro Di-dþiojo vestuviø“. Ðis audinys sukurtaspagal garsaus Nyderlandø dailininko irgraverio Martino de Voso pieðiná. Jis yrameistriðkai restauruotas ir geros bûklës.Tai padarë Lietuvos dailës muziejausP.Gudyno restauravimo centro specialis-tai. Gobeleno stilistika yra artima garsia-jai Þygimanto Augusto audiniø kolekci-jai, kuri kadaise puoðë ir Vilniaus valdo-vø rûmus, o dabar saugoma KrokuvosVavelio rûmuose,

Dar du Dailës muziejaus ásigyti ir eks-ponuojami vertingi gobelenai – „Mitolo-ginë scena“ ir verdiûra – greièiausiai yrasukurti XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pra-dþioje Prancûzijoje.

Daugelá specialistø, ekspertø nustebi-no Lietuvos dailës muziejaus ásigyti ir eks-ponuojami ávairiø epochø baldai. PasakLietuvos dailës muziejaus LDK valdovø rû-mø interjerø ir ekspozicijø skyriaus vedëjodr. Vydo Dolinsko, jau dabar ÞygimantoAugusto ar Vladislovo Vazos apartamentusgalima bûtø papuoðti ið tø laikotarpiø esa-mais baldais, pvz., tipiðku XVII a. raðomuo-ju barokiniu sekreteru su visais puoðniaisir slaptais stalèiais, prancûziðka spinta,karaliðkuoju sostu, gotikinëmis skryniomisir kitais vertingais nagingø meistrø sukur-tais darbais.

Chronologiniu poþiûriu pagrindiniaiakcentai yra trys epochos – gotika, re-nesansas, barokas. Neseniai Valstybinëskultûros paveldo komisijos ir ekspertø ta-rybos nariai vieningai pritarë Valdovø rû-mø interjerø atkûrimo koncepcijai. Pa-grindinë jos idëja, pasak rûmø atkûrimoprojekto vadovo Rimo Grigo, – tai priori-tetinis autentiðkø mûro liekanø ir rûmøraidos eksponavimas; interjeras bus ku-riamas pagal surinktà istoriografijà ir iko-nografijà, to laikotarpio analogus ir ar-chitektûrinius meninius principus. Patal-pø stilistika bus parenkama pagal mûrøstilistinæ kartogramà.

Rûmø menes papuoð beveik auten-

tiðki þidiniai ir krosnys, nes Þemutinëspilies teritorijoje surasta didþiausia kok-liø kolekcija, siekianti net XV amþiø. Jøyra daugiau kaip septyni tûkstanèiai,ávairiausiø spalvø ir ornamentø, papuoð-tø heraldinëmis figûromis, Lietuvos vals-tybës vadovø ir didikø inicialais. Jau da-bar Piliø tyrimo centro specialistai, rem-damiesi tipologija, ieðko geriausiø þidi-niø atkûrimo variantø, autentiðkø ele-mentø modeliavimo formø ir bûdø.

Kita dalis radiniø chronologine tvar-ka bus eksponuojama kartu su didakti-ne ekspozicija – ikonografija, portretais,kopijomis ir kt., þodþiu, bus atspindëtaviena ar kita epocha.

Susipaþinæs su interjerø atkûrimo ar-chitektø siûloma koncepcija, istorikas An-tanas Tyla sakë: „Pats interjero paveldasyra labai ðykðtus, jo atkûrimas reikalaujaypatingos metodikos, taèiau, susipaþinæs,kas yra jau padaryta, sukaupta, nusira-minau, darbai vyksta kryptingai...“

Kalbëdamas apie turimus ekspona-tus, ekspertø tarybos narys Romas Jalo-veckas ramino jø ásigijimo prieðininkus:„Að anksèiau taip pat skeptiðkai þiûrëjauá meno kûriniø pirkimà Valdovø rûmams,maniau, kad èia yra ðvaistomos lëðos,bet tik ðiandien, susipaþinæs èia, vieto-je, pamaèiau, kad tai yra autentiðki daly-kai, atitinkantys atkuriamà laikotarpá“.

Istoriko Romo Batûros nuomone,daugiau dëmesio reikëtø skirti gotikosepochai ir Vytauto Didþiojo Lietuvai, ku-rios istorija yra pasaulinës reikðmës.

– Interjerø árengimas – tæstinis pro-cesas, reikalaujantis moksliniø studijø iranalizës, taèiau jau dabar galima tvirtinti,kad turimos ir ateityje ásigysimos menovertybës, radiniai taps atkurtø Valdovørûmø interjerø ir ekspozicijø svarbiaisvalstybingumo akcentais, – sako Lietu-vos dailës muziejaus direktorius, LDKValdovø rûmø interjerø atkûrimo ir pri-taikymo reprezentacinëms, muziejinëmsir edukacinëms programoms vadovasRomualdas Budrys.

veldas iðlikæs labai fragmentiðkai. Þino-ma, jog panaði sieninë tapyba puoðëTrakø salos pilies meniø sienas, Vilniauskatedrà ir greta stovëjusiø Lietuvos val-dovø rûmø rezidencijà. Sveèias ið Len-kijos dar priminë, kad Liublinas tai mû-

Broniaus SLAVINSKO nuotr.

XVI a. keramika


Kas domina lenkus Lietuvoje?Lietuvoje kasmet vieði daug sveèiø ið

Lenkijos. Gali susidaryti áspûdis, kad juosdaugiausia domina Vilniuje Auðros vartai,ðv. Petro ir Povilo baþnyèia, Rasø kapinës,kuriose palaidota Juzefo Pilsudskio ðirdisir motina. Lietuvoje jie taip pat domisi len-kø maþumos padëtimi ir kt. Taèiau ðiemet

Kas domina lenkus Lietuvoje?Prof. habil. dr. Algirdas GAIGALAS

ásitikinome, kad atvykstanèiø lenkø inte-resai Lietuvoje bûna daug platesni. Jie no-ri pamatyti ir suþinoti naujienø ne tik apieLietuvos istorijà, kultûrà, etnografijà, eko-nomikà, bet ir gamtos ávairovæ ir jos ypa-tybes. Tuo ásitikinome priimdami ir lydë-dami kartu su prof. habil. dr. Olegu Pus-telnikovu didelæ grupæ (47 dalyviø) lenkøgamtininkø ið Gdansko, Ðèecino ir Vroc-lavo universitetø bei Slupsko pedagogi-nës akademijos. Profesorius O.Pustelni-kovas lenkus lydëjo per visà kelionæ iðLenkijos á Lietuvà ir atgal.

Po Lietuvà su kitais keliavo profeso-riai habil. dr. Vaclovas Florekas (geomor-fologas), Meèislavas Banachas (hidrolo-gas-klimatologas) ir Andþejus Koniasas(kartografas). Daugelis dalyviø yra Len-kijos gamtos prityræ tyrinëtojai. Prof. ha-bil. dr. Vaclovas Florekas yra áþymus upiøgeomorfologijos tyrinëtojas savo kraðte.Su juo mes esame paskelbæ keletà dar-bø apie Lietuvos upiø raidà ir jos ryðiussu Lenkijos upëmis.

Lauko geografiniø tyrimø „Lietuva2006“ gausios mokslininkø grupës tikslasbuvo susipaþinti su Lietuvos gamtinës ap-

linkos ávairove ir ypatumais. Juos dominoDruskininkø apylinkëse surandamos net tri-jø tarpledynmeèiø nuogulos, Pietryèiø Lie-tuvos zandrinë smëlinga lyguma, Baltijosmarginalinës ledyno pakraðèio aukðtumosir jø sandara Dzûkijoje ir Aukðtaitijoje, Tra-kø glaciokarstiniai eþerai su keiminiø kal-

èiai susipaþino su Neries slënio geomor-fologija: terasomis ir ðlaitø eroziniø kalvøreljefu – „Vilniaus Ðveicarija“, Valakupiø Ne-ries meandra ir daugeliu kitø objektø.

Vilniaus universiteto Botanikos sodebirþelio 26 dienos pavakaræ ávyko lenkøsusitikimas su Lietuvos gamtos draugi-jos nariais. Botanikos sodà aprodë direkt.pavaduotoja dr. Laima Balèiûnienë. Sve-èius priëmë draugijos ir Centro valdybosnariai. Galima padëkoti valdybos sekre-torei Monikai Meleðytei, kad susitikimaspraëjo ðiltoje draugiðkoje aplinkoje. Apiepagoniðkas tradicijas papasakojo NijolëBalèiûnienë. Operatorius ir reþisierius Ar-vydas Barysas pademonstravo videofil-mà „Baltijos gintaras“.

Pakeliui ið Vilniaus á Anykðèius buvoaplankyti Kavarsko stebuklingi vandenøðaltiniai. Anykðèiø apylinkës gausios gam-tininkams ádomiø objektø. Visko per trum-pà laikà neámanoma net apþiûrëti, todëldaugiau dëmesio buvo skirta Anykðèiøneogeno kvarciniams smëliams, prakas-tiems karjere, ið kurio jie eksploatuojamistiklo gamybai. Áspûdá paliko Puntuko ra-pakivio riedulys, ledyno atneðtas ið Piet-ryèiø Suomijos prieð 14 000 metø.

Birþø apylinkëse vyksta katastrofiniaiegzogeniniai reiðkiniai – karstinës ágriu-vos. Likënø kurorte aplankytas natûralussieros vandenilio turintis Smardonës ðal-tinis, kurio vanduo naudojamas gydymui.Jo hidrocheminius tyrimus beveik prieð200 metø atliko genialus mokslininkas Te-odoras Grotthussas, kurio tëvas valdëGeduèiø dvarà. Sveèius sudomino Jur-

Lenkø gamtininkøtyrinëtojø grupë prie

Puntuko

Pakruojodvaro

dolomitø tiltasper Kruojà

vø salomis. Sveèiai domëjosi ir erozinëmiskalvomis – Kernavës piliakalniais ir Neriesslënio plaèia terasa, kurios nuogulose ap-tinkami senosios Lietuvos sostinës – vi-duramþiø miesto archeologiniai radiniai. Vil-niuje, be áprastiniø turistiniø objektø, sve-


Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija:VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai:

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKISKonsultantë

SAULË MARKELYTËRinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS:

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio g. 36, LT-10305,

Vilnius

TELEFONAI:

vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,

redaktoriø - 2 34 41 00.

Faksas: 2 34 15 72

Elektroninis paðtas:

[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2006 07 19.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr.1431 . Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”,

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE

Science popular and historical

monthly. Editor-in Chief:

J.Baldauskas

“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2006

“Mokslo ir gyvenimo” adresas

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Eina nuo 1957 m.2006 m. Nr.7-8 (573-574) liepa - rugpjûtis

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOS

RËMIMO FONDASMOKSLAS ir

GYVENIMAS

2006

7-8Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU

T u r i n y s

Pirmajame þurnalo virðelyje:

gaièiø ozas, buvæs piliakalnis, dabar Kry-þiø kalnas netoli Ðiauliø, Meðkuèiø apy-linkëje, ðeðiolikos kamienø liepa Ventosslënyje Papilëje, netoli iðlikæ pilkapiai.

Ðiaurës Lietuvoje Lenkijos gamtinin-kai domëjosi devono sistemos dolomi-tais (Petraðiûnø karjere), permo siste-mos virðutinio skyriaus klintimis (Karpë-nø karjere), triaso sistemos raudonspal-viais moliais (Ðaltiðkiø karjere) ir jurossistemos uolienomis: sferosideritø ir an-glingø aleuritø atodangomis Ventos pa-krantëse Papilëje, jose randamais suak-menëjusiais gyvûnais. Jie susipaþino,kaip vyksta devono dolomitø kasyba sta-tybinei skaldai Pakruojo rajone ir kaipdolomitas naudotas ðeðiaarkiniam tiltuiper Kuojos upæ Pakruojo dvare. Naujo-sios Akmenës cemento fabrikas ið per-mo klinèiø ir triaso moliø gamina cemen-tà statyboms.

Sveèiai aplankë Ðmidtos versmæ irMosëdþio akmenø muziejø Skuodo ra-jone, kuris paliko nepakartojamà áspû-dá. Domëjosi naftos gavyba ir geotermi-ne energija Vakarø Lietuvoje. Lenkijosgamtininkø paþintinë ir tiriamøjø stebë-jimø kelionë pasibaigë Lietuvos pajûry-je, kurio gamtinë aplinka skiriasi nuoLenkijos pajûrio, nors priklauso tai pa-èiai Baltijos pietrytinei pakrantei.

Negalëjome èia iðvardyti visø tyrinë-tø gamtos objektø ir juo labiau patirtøáspûdþiø. Taèiau jautëme lenkø gamti-ninkø nuoðirdø domëjimàsi, palankumàir dëkingumà.

Kernavës piliakalniai. Vaizdas á Neries slëná,terasoje buvo ásikûræs viduramþiø miestas

Alg

irdo G

AIG

ALO

nuotr.

A.LAURINÈIKAS, H.JASIÛNAS Mokslo dirvosartojas ...................................................................... 2

Kinijoje iðleista lietuviø mokslininkø knyga ............... 3

D.MILÈIUS Vandenilio saugojimas ........................... 4

V.VASILIAUSKIENË Áþymus mokslininkasir agronomas ............................................................ 6

P.G.ADLYS Ar ne per lëtai gerëja vartojimostruktûra? ................................................................. 8

V.ZUBELYTË Tarptautinis duomenø baziø irinformaciniø sistemø specialistø forumas ................ 9

O.RUKÐËNAS Biofizikos mokymas: programos,metodai, problemos ............................................... 10

R.BRAÐIÐKIS Þvilgsnis á Lietuvos radiofonijosistorijà ..................................................................... 12

J.JANKAUSKAS Koká vandená gerti sveika? ........... 14

D.TRIPONIENË Daktaras Julijonas Ticijus ............. 18

G.TAUTVAIÐIENË, Ð.MIKOLAITIS Kompiuteriniøspieèiø tinklai – efektyvaus darbo ateitis ................ 20

J.RUDOKAS Kaip prasidëjo kelias á þvaigþdes ....... 21

J.RUBIKAS Þmonija – tarsi Baltijos kelias ........... 22

P.RIMÐA Penkiolika metø olimpinëje ðeimoje ......... 24

P.KATINAITË, A.ÈIUÞAS Sveikiname ArvydàVirgilijø Matulioná .................................................... 26

B.AMBRAZIEJUS Mûsø sveèiai, skaitytojai,bendradarbiai ......................................................... 26

M.KUODYTË Zosima Panopolisietis (apie 350–400):alchemija – puolusiø angelø mokslas apiespalvotus drakonus ................................................ 31

S.BRAZIÛNAITË-PANKIENË Þalsvasis šaltinis ....... 32

J.ELEKÐIS Sunki, bet tokia brangi ir mielatalento naðta ........................................................... 34

D.MIKALAUSKAITË Cholesterolio tipai irproblemos .............................................................. 34

V.LAPINSKAS Alytaus valstybinë gimnazija irkultûriniai renginiai Alytuje 1935-1945 metais ......... 36

A.MOTUZAS, R.SELENKOVAS Bepatvankëhidrojëgainë – mitas ar tikrovë ............................... 40

D.RAMANÈIONIS Akmenø rûþa ............................. 42

M.MAKSIMAITIS Dailininkai Romeriai .................... 43

B.SLAVINSKAS Valdovø rûmø atkûrimas: radiniai,

meno vertybës ....................................................... 44

A.GAIGALAS Kas domina lenkus Lietuvoje? .......... 46

P.KAROBLIS Lietuvos mokytojai antikos lopšyje .... 48

Vienam ið ,,Mokslo ir gyvenimo” þurnalokûrëjø, mûsø redkolegijos nariui

prof. Jonui Kubiliui – 85


L i e t u v o s m o k y t o j a i a n t i k o s l o p š y j e

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.7-8, 1- 48, Indeksas 5052, 3,95 Lt9 7 7 0 1 3 4 3 0 8 0 1 3

Lietuvos tautinis olimpinis komite-tas ir Lietuvos olimpinë akademija ge-guþës viduryje nuskraidino grupæ mo-kytojø, akademinio bei ðvietimo ben-druomenës atstovø – olimpizmo pro-paguotojø – á olimpiniø þaidyniø lopðáGraikijà. Tie, kurie dalyvavo ðioje iðvy-koje, tikrai nusipelnë paþinti antikos is-torines vertybes.

Grupëje buvo þymiausi mokytojai,daug nusipelnæ moksleiviø olimpiniamðvietimui: Irena Augutienë (KretingosMarijono Daujoto vid. mokyklos kûnokultûros mokytoja), Vilija Ðilingienë(Vilniaus Þvëryno gimnazijos kûno kul-tûros mokytoja), Helena Vaicekauskie-në (Ðirvintø „Atþalyno“ pagrindinës

mokyklos mokytoja), Neringa Kivytie-në (Panevëþio „Vyturio“ vid. mokykloskûno kultûros mokytoja), Vladas Janiû-nas (Kauno Salomëjos Nëries vid. mo-kyklos direktorius), Stanislava Dþiuge-lienë (Këdainiø rajono Josvainiø vid.mokyklos kûno kultûros mokytoja), Jo-nas Varkulevièius (Rokiðkio Lizdeikosgimnazijos direktorius), Robertas Ðui-pis (Ðiauliø r. Vebrûnø pagr. mokykloskûno kultûros mokytojas), Aldona Sli-dþiauskienë (Ignalinos rajono gimna-zijos kûno kultûros mokytoja) ir kiti.

Atënuose susipaþinome su garsiuantikos laikø paminklu – Akropoliu, Par-naso kalno papëdëje su Delfø Apolo-no ðventykla, Olimpija prie Kronos kal-no, kur Dzeuso garbei vyko olimpinës

þaidynës, aplankëme Homero apdai-nuotus Mikënus – vienà seniausiø Eu-ropos civilizacijos lopðiø. Pribloðkëakustikos meno ðedevras – antikoslaikø Epidauro amfiteatras, perstaty-tas IV a. pr. Kristø. Taip pat ásiminë irKarinto kanalas, kuris jungia Egëjo irJonijos jûras.

Apsilankæ Graikijoje dar kartà ási-tikinome, kad Graikijos olimpinë pa-tirtis ákûnija þmogiðkojo idealo supra-timà, kad olimpinës þaidynës ugdogeresnes þmogaus savybes – dvasin-gumà, ryþtà ir valià, padedanèiassportininkui siekti didþiulio tikslo, gy-venti ir elgtis dorai.

Prof. habil. dr. Povilas KAROBLISNuotraukos autoriaus

mokslas ir gyvenimas 2006 m. nr.7-8

Documents

doc

prof

tarp

1 pav

fizikos