mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.12

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 12 1

Tvarka irnetvarkapasaulyje

Tvarka irnetvarkapasaulyje

102009

12

Veiskitës irdauginkitës

Klimato

L i n k s m ø Ðv . K a l ë d ø , l a i m i n g ø N a u j ø j ø M e t ø !

kaita

2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 12

Asta VERBICKIENË

Ðiandien visas pasaulis artëja prie sutarimo, kad klimato kaita yra didelë problema irjai spræsti reikia bendrø viso pasaulio ðaliø pastangø. Klimato kaita vyksta – tai mes

realiai matome, ir mes visi atsakingi uþ ðià problemà. Todël reikalingi ir politiniaiveiksmai, ir pokyèiai kasdieniame mûsø gyvenime.

kaitos tema ir VGTU

„Ambasadoriai nemaþai bendraujatarpusavyje, taèiau kalbëtis ir aptarti kli-mato kaitos klausimus su visuomene ne-retai pritrûksta galimybiø. Mums ypaèsvarbu, kad tokiø bendrø renginiø metujø sveèiai diskutuotø ir suprastø bûsimossutarties reikðmæ“, – tokiais Danijos am-basadoriaus Lietuvoje Laurids Mikaelse-no þodþiais palydëta, Vilniaus Gediminotechnikos universitete lapkrièio 18 dienà,likus mënesiui iki Jungtiniø Tautø klimatokaitos konferencijos Kopenhagoje –COP15 (konferencija vyko 2009 metøgruodþio 7–18 dienomis), ávyko diskusijaapie klimato kaità.

Klausimà dël ekonomiðkai silpnøpasaulio valstybiø galimybiø dalyvauti

susitarime këlë VGTU Tarptautiniøstudijø centro studentë Eskedar Tilahun

Woldeyes ið Etiopijos

Renginio ðeimininkas VGTU moksloprorektorius Raimundas Kirvaitis pasi-dþiaugë, kad „Danijos – ðalies, kuri jau su-laukia gerø rezultatø kovoje su klimato kai-ta, – ambasada skatina kalbëti apie ðiasproblemas ir kitas valstybes. Mums ne ma-þiau svarbu girdëti, kokios pozicijos laiko-si kitos ðalys, kokius veiksmus daro, siek-damos sumaþinti klimato kaità“.

Renginyje dalyvavo Pietø Afrikos Res-publikos, Japonijos, Suomijos ir Ðvedi-jos ambasadoriai, diplomatai ið Didþio-sios Britanijos, JAV, Rusijos, Danijos am-basadø bei Europos Komisijos atstovy-bës vadovas Lietuvoje. Taip pat atvykoatstovai ið Lietuvos Respublikos finansø

bei Lietuvos Respublikos aplinkos minis-terijø, diskusijose dalyvavo ir gausiai su-sirinkæ VGTU, VU ir Mykolo Romerio uni-versiteto studentai. Sveèiai pristatë savoðaliø pozicijas svarbiausiais klimato kai-tos klausimais, kurie vëliau buvo svarsto-mi JT klimato kaitos konferencijoje Ko-

Renginá vedë VGTU mokslo prorektorius RaimundasKirvaitis, Suomijos ambasadorë Lietuvoje JE MarjaLiisa Kiljunen (viduryje) ir Danijos ambasados pirmojisekretorë Mette Truds¸ Kruse

PAR ambasadorë Dolana Faith Msimangatsako á studentës klausimà

penhagoje, siekiant pasiraðyti naujà ápa-reigojanèià sutartá dël pasaulinës klimatokaitos laikotarpiui po 2012 m., kai baigsgalioti Kioto protokolas.

Kioto protokolas – 1997 m. Kioto mies-te vykusioje Jungtiniø Tautø konferenci-

Lapkrièio 18 dienà, likus mënesiui ikiJungtiniø Tautø klimato kaitos konferen-cijos Kopenhagoje – COP15, diskusijaapie klimato kaità ávyko VGTU

Alek

so J

AUN

IAU

S n

uotr.


Klimatodiskutuota

JAV ambasados patarëjas TimothyP. O’Conoras aiðkina, kodël JAVnepasiraðë Kioto protokolo

tybiø, buvo nustatyta uþduotis per minë-tà periodà 8 proc. sumaþinti iðmetamø áatmosferà ðiltnamio dujø kieká. 1990 m.ðis tarðos á atmosferà kiekis Lietuvoje apy-tiksliai siekë 50 mln. tonø, o 2004 m. –apie 17 mln. tonø, todël manoma, kadLietuvoje Kioto protokolo reikalavimasbus ávykdytas.

„Labai svarbu, kad klimato kaitos pro-blemà ir bûtinybæ jà spræsti suvoktø kuodaugiau þmoniø, ypaè studentø – juk jiebus pagrindiniai susitarimo, priimto Ko-penhagoje, ágyvendintojai“,– susitikimeVilniaus Gedimino technikos universitetesakë Danijos ambasados pirmoji sekre-torë Mette Truds¸ Kruse.

Pasak dalyvavusio Europos Komisi-jos atstovybës Lietuvoje vadovo Kæstu-èio Sadausko, tokios diskusijos ne tik pa-rodo, kokius klausimus kelia skirtingospasaulio valstybës, bet ir iðkelia bûtinybæapie tai diskutuoti su visuomene.

Diskusijos iðvakarëse, lapkrièio 16 die-nà, Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto bibliotekoje, Galerijoje A, buvo ati-daryta Danijos ambasados parengta pla-katø paroda „Klimato kaita“.

Plakatuose – jø parodoje dvylika – pa-siûlymai ir patarimai, kaip kiekviena vy-riausybë, savivaldybë, ðeima ir kiekvie-nas individualiai galime bei turime prisi-dëti prie klimato kaitos maþinimo, kartuieðkoti problemos sprendimø. Mes visi tu-rime susimàstyti, koks yra oras, kuriuokvëpuojame, maþinti energijos vartojimà,rûðiuoti atliekas ar, kai galime, apsieiti beautomobilio.

joje pasiektas tarpvyriausybinis susitari-mas sumaþinti 2008–2012 m. iðsivysèiu-siø ðaliø ðiltnamio efektà sukelianèiø du-jø iðmetimus 5,2 proc., palyginti su 1990m. išmestu kiekiu. Taip pat buvo nustaty-tos konkreèios uþduotys atskiroms ða-lims. Lietuvai, kaip ir daugeliui kitø vals-

AstosVERBICKIE-

NËS nuotr.

VGTUbiblio-tekos

Galeri-joje A –Danijos

ambasa-dos

parengtaplakatøparoda

„Klimatokaita“


Mokslo ir technologijø raidos istorija ro-do, kad atsirandantys kitokie poþiûriai –naujos paradigmos radikaliai keièia þmo-gaus màstymà, kasdiená gyvenimà. Lauk-tina, kad artimiausiais deðimtmeèiais susi-formavusi nauja inþinerinë-technologinëbiologijos paradigma, kaip ir prieð ðimtà ki-tà metø mokslo apie negyvàjà gamtà – fizi-niø mokslø (chemijos ir fizikos) klasikinësamprata, lëmusi agrarinës (feodalinës) vi-suomenës virsmà industrine (kapitalistine)visuomene, taip pat radikaliai pakeis ne tikkasdiená þmogaus gyvenimo bûdà, bet irturës átakos gilesniems – etiniams þmoniøgyvenimo principams. Pavyzdþiui, etika uþ-kariauk (plëðk – plëðrûnas-auka sisteminëetika feodalinëje visuomenëje) pakito etikanukonkuruok (vienas kitam kenkianti rinkosetika industrinëje visuomenëje) ir lauktina,kad pradës vyrauti etika susikooperuok(mutualistinë – vienas kitam padëkime eti-ka) ateinanèioje kûrybinëje visuomenëje.Tai turëtø vyrauti biotechnologinëje informa-cijos gamybos epochoje. Nes naujai besi-formuojanti mokslo paradigma rodo, kadgyvosios gamtos raidà labiausiai lëmë nematerialiøjø, bet informacijos vertybiø ga-myba. O informacijos vertybei negaliojanttvermës dësniui, jos raidai bûtina koopera-cija, partneriavimo etika.

Kaip istorinës raidos pavyzdá galimapateikti negyvosios gamtos savybës –elektromagnetizmo reiðkiniø ir elektrotech-nikos mokslo technologinës raidos istori-jà. Pirmieji moksliniai Viljamo Gilberto elek-tromagnetizmo pastebëjimai (~1600 m.),per 200 metø iðsiplëtojæ á aukðto abstrak-taus matematinio lygio praktines MaikloFaradëjaus, Dþeimso Maksvelo, KarloSteinmeco elektrodinamines teorijas, pa-dëjo idëjiná pasaulinio masto industrinësVernerio fon Simenso firmos (1881– 1898,Siemens AG) pamatà Europoje ir GE(1892) (General Electric) JAV. Taip per te-orines abstrakcijas atsiradusi inþinerija perpraktiná ágyvendinimà visuomenëje lëmëdabartinæ industrijà ir kiekvieno mûsø gy-venimà. (Kaip þinome, Lietuvoje – Rietaveelektra atsirado jau 1892 m.)

Dabar, paskutinájá XX a., pirmàjá XXI a.deðimtmeèiais, kaþkas panaðaus dedasisu biologija. Audringai besiplëtojant mo-lekulinei làstelës ir sistemø biologijai, kaip

Sistemø biologija, inþinerinë biologija, konstruktyviojibiologija, sintetinë biologija, net poþiûris, kad biologijayra technologija – tai visa eilë naujø, ðiandien audringaibesiplëtojanèio gyvosios gamtos mokslo pavadinimø beikoncepcijø, siûlanèiø naujà gyvybës sampratà, kitokáSINTETINË

SISTEMØ BIOLOGIJA ––––– inþinerinëgyvybës paradigmaminëta, dygsta ávairiø pavadinimø biologi-jos mokslo ðakos ir ðakelës. Pasirodomokslinës monografijos pavadinimais„Biologija yra technologija“ bei originaliosmokslo koncepcijos, aiðkinanèios, kadmûsø Þemës gyvybës ir þmoniø visuome-nës evoliucija yra nepertraukiamas tech-nologinës raidos – vis atsirandanèiø nau-jø kokybiniø virsmø – bioinþineriniø kon-strukcijø atsiradimas (Technological singu-larity) bei plëtra. Net prognozuojama, kadpo keliø deðimtmeèiø þmogus sukurs to-kias informacines technologijas, kurios pa-sieks þmoniø kolektyvinës kûrybos galiasir net ðiame ðimtmetyje bus uþbaigta Þmo-gaus epocha Þemëje.

Ypatingà dëmesá atkreipia prieð kele-rius metus ryðkiai iðkilusi sintetinës biolo-gijos koncepcija. Sintetinës biologijos ter-minas, prieð ðimtmetá atsiradæs Prancûzi-joje, pastaràjá deðimtmetá jau kyla antràjabanga, kaip sintetinë sistemø biologija.

Kas yra sintetinë biologija?Sintetinë biologija (SB) yra nauja, aud-

ringai besiplëtojanti biologijos mokslø sri-tis, kuri, sutelkusi mokslinius (kol kas làste-lës molekulinius) tyrimus, siekia sukurti(„sintezuoti“) naujø biologiniø savybiø tu-rinèias struktûras bei sistemas. Sintetinësbiologijos tikslas yra ne tik biologinëmis sa-vybëmis pasiþyminèiø komponentø, naujøsudedamøjø daliø ir sistemø inþineriniai ty-rimai ir konstravimas, bet ir esamø natûra-liøjø biologiniø sistemø pertvarkymas. SBesmë schematizuotai pateikta 1 pav. Api-bendrinus pagal mûsø meto mokslo nuo-statas, galima teigti, kad tai nauja, inþine-rinio-technologinio (gilesnës sampratos)poþiûrio biologija.

Sintetinës biologijos plëtrà rodo, kadjau ðá tûkstantmetá matomos dvi ðios bio-logijos raidos bangos: pirmoji sintetinësbiologijos banga – atskirø baziniø mole-kulinës nanotechnologijos elementø sin-tezë ir jau prasidëjusi antroji banga – ðiøbaziniø molekuliniø biotechnologiniø ele-mentø integravimas á funkciðkai prasmin-

gas sistemas, imituojanèias làstelës bio-logijos funkcines savybes.

Tai, kas ðiandien vyksta sintetinës làs-telës biologijos lygmeniu, labai primenaprieð pusæ amþiaus vykusià elektrinæ-elek-troninæ informaciniø technologijø raidà.Pradþioje buvo elektromagnetinës relës irið jø daromos valdymo struktûros. Po toreles pradëjo keisti elektroninës lempos,o jas – tranzistoriai, tranzistorius – inte-gralinës schemos bei moduliai, o dabar –iðtisos integralinës kompiuteriø sistemos.

Pirmoji sistemø biologijos banga yraatskirø molekuliniø baziø, atliekanèiø kon-kreèias elementarias biotechnologinesfunkcijas, sintezë. Pavyzdþiui – promoto-riai, ribosominës transliacijos bei transk-ribcijos procedûrinius þingsnius vykdan-èios grandys. Tai ávairiausi molekuliniai rak-tai-jungikliai („sklendës“), kaskadiniai stip-rintuvai, impulsiniø poveikiø generatoriai,vëlinimo grandinës, osciliatoriai, erdviniaiatminties bei loginiai elementai. Visi ðiefunkciniai komponentai reikalingi siekiantsukurti genø ekspresijos valdymo struktû-ras, proteinø funkciná metabolizmà, làste-lë-làstelë komunikacijas. Ðie sintetinës bio-logijos þingsniai pagrásti genetinës inþine-rijos idëjomis, technika bei technologija.

Antroji sintetinës biologijos banga – pir-mosios bangos sukurtø komponentø beimoduliø integravimas á sisteminio lygiograndines. Tai jau bionanotechnologiniø

1 pav. Sintetinës biologijos esmës bei jossudedamøjø daliø diagrama

Dobilas KIRVELIS


InformatikaKibernetikaKompiuterijaInþinerijaTechnologijaMatematikaBiofizika

MolekulinëbiologijaMolekulinëgenomika

BioinformatikaBiotechnologijaBiochemija

Gyvybës kilmëDirbtinë gyvybë

Ortogonali gyvybëMinimali gyvybë

Bendroji ir teorinëbiologija

SINTETINËBIOLOGIJA


law Szybalski, 1921), ðá terminà pradëjæsvartoti mokslo sferoje tik 1974 metais. On-kologijos genetiko V. Ðibalskio sintetinësbiologijos samprata, paskelbta moksliniodisputo forma, praëjus beveik 60 metø poS. Leduko knygos „Sintetinë biologija“ pa-sirodymo Prancûzijoje, buvo artimesnë da-

mûsø gyvenimo bûdà. Pastaràjá deðimtmetá jie dygsta kaipgrybai po lietaus. Visa tai rodo, kad keièiasi biologijos mokslosamprata. Gimsta naujas poþiûris á biologijà – nauja gyvybësparadigma. Biologija tampa mokslo ir technologijøkûrybos dëmesio centru.

maðinø, paremtø molekulinës biologijos,proteomikos, genetinës inþinerijos idëjo-mis, kûryba ir gamyba. Pastaraisiais me-tais pasaulio mokslinëje spaudoje antro-sios sintetinës biologijos bangos temamoksliniø publikacijø kasmet paskelbiamadaugiau kaip dvidešimt.

Beje, sintetinës biologijos idëjos bei ban-dymai panaðius á gyvybæ reiðkinius imituoti,sintezuoti ir taip per sintezæ aiðkinti gyvybæbuvo pradëti prieð ðimtà metø Prancûzijoje.

Stefano Leduko sintetinë biologija irartimos idëjos anksèiau

1912 m. Prancûzijoje pasirodë Nantomedicinos mokyklos profesoriaus Stefa-no Leduko knyga „Sintetinë biologija, bio-fizikos studija“ (La biologie synthetique,etude de biophysique) (2 pav.).

2 pav. Sintetinës biologijos knygos virðelis irjos autorius Stefanas Ledukas

Prancûzø biologas Stefanas Ledukasgyvybinius mechanizmus aiðkino to metofiziniø mokslø – chemijos ir fizikos (ðian-dien fizikocheminiais) dësniais bei meto-dais. Jis buvo mokslininkas pionierius, ið-këlæs sintetinës biologijos paradigmà,gyvybës reiðkinius aiðkinæs difuzijos ir os-moso savybëmis bei dësningumais. Jis ty-rinëjo osmotinës kristalizacijos ir fiziologi-nius efektus veikiant elektros srove, taippat atliko originalius konkreèios fizikoche-minës kristalizacijos eksperimentus, imi-tuojant gyvøjø organizmø augimà bei dau-ginimàsi. Jo manymu, tai, kas vyksta pa-naðios cheminës sudëties kaip ir gyvøjøorganizmø elektrolitinëse terpëse, turëtøvykti ir gyvybëje. Jam pavykdavo elektro-litinëse terpëse iðauginti tokias kristalinesstruktûras, kuriø forma buvo visiðkai pa-naði á jûriniø dumbliø ar augalø lapø beimedþiø formas (3 pav.). (Ðiandien pana-ðius reiðkinius imituoja kompiuteriai, vyk-dantys fraktalines programas.)

3 pav. Amonio chlorido, vario sulfato ir natrio chloridokristalinës struktûros, iðaugintos-sintetintos þelatinoje

(Leduc, 1912)

S. Ledukas manë, kad biologinius pro-cesus bûtina aiðkinti fizikos principais kon-struojant fizikinius ir cheminius modelius,kurie demonstruotø augimà ir plëtotæ. Jisinþinerinëmis chemijos kombinacijomisbandë aiðkinti sistemø, kurios mëgdþiojagyvøjø organizmø kariokinezës mechniz-mus, bei ,,grybiniø” formø atsiradimà.

Bet tai ne vienintelë S. Leduko publi-kacija. 1906 m. pasirodë jo knyga „Gyvy-bës ir biogenezës fizikiniai pagrindai” (Lesbases physiques de la vie et la biogene-se) prancûzø kalba, o 1911 m. – moksli-nis straipsnis „Gyvybës mechanizmai“prancûzø kalba, 1914 m. – vertimas á an-glø kalbà. Deja, pasaulio mokslininkø dë-mesio jo idëjos nepatraukë. Anglosaksið-koje mokslo erdvëje net ir ðiandien sinteti-nës biologijos pavadinimo autoriumi lai-komas ne S. Ledukas, bet lenkø geneti-kas ið Lvovo – Vaclovas Ðibalskis (Wac-

bartinei sintetinës biolo-gijos sampratai, nes gy-vybës aiðkinimai buvogrindþiami ne tiek fiziko-chemija, kiek molekulinebiologija, DNR, genomi-ka. Tai ir suprantama,nes S. Leduko laikaisapie molekulinæ biologi-jà dar niekas daug ne-kalbëjo.

Kita mokslo kryptis,plëtojanti gyvøjø orga-nizmø principø, mecha-nizmø bei savybiø tyri-mus inþineriniø proble-mø sprendimams, yrabionika (bio(gyvybë) +nika(elektronika). Bioni-ka buvo ávardinta jau1958 m. JAV aviacijospulkininko Þako Stelo(Jack E. Steel, 1924–2009). Þ. Stelas bionikosmetodà naudojo ieðko-damas tobulø aeronau-tikos techniniø sprendi-mø – tyrinëjo paukðèiøskraidymo technologi-nes gudrybes. Tai buvoprieð 500 metø Leonar-do da Vinèi pradëtøpaukðèiø skraidymo me-chanizmø tyrimø tàsa,ieðkant inþineriniø spren-dimø skraidymo apara-tams kurti.

4 pav. Galimos sintetinës biologijos (SB) ir kompiuterinësinþinerijos analogijos (E. Andrianantoandro, S. Basu,

D. K. Karig, R. Weiss, 2006)

1950 m. Otto Šmitas (O. Schmitt, 1913– 1998), panaðià á bionikà idëjà ávardijokaip biomimetikà, mokslà, kuris gyvøjø or-ganizmø fiziologiniø mechanizmø veiklosprincipus mëgino pritaikyti inþinerinëmsbei techninëms problemoms spræsti. O.Ðmitas kûrë elektronines schemas, atlie-kanèias informacines procedûras. Kom-piuteriø inþinieriams þinomas elektroniniselementas – Ðmito trigeris, kuris dar kitaipvadinamas pirmuoju nervinës làstelës –neurono modeliu. Biomimezës ar biomi-mikrijos terminus plaèiai vartoja dirbtiniointelekto ir robotø bei kyborgø kûrëjai.

Galima teigti, kad sintetinës biologijosidëjos kûrybingø inþinerinio màstymo þmo-niø galvose kirbëjo visà laikà. Ðios idëjosatitiko to meto moksliniø tyrimø bei þiniølygá. Prieð pusæ tûkstantmeèio, þmogui sva-jojant skraidyti – vienaip, prieð pusæ am-þiaus, informaciniø technologijø gimimo lai-



kotarpiu – neuronø bei neurotinklø sampra-tos lygmeniu – kuriant protingas màstymomaðinas (artificial inteligence), o ðiandien– làstelës molekuliniu - genetiniu lygmeniu,kuriant dirbtinæ gyvybæ (artificial life).

Nûdienos sintetinës biologijos siekiailabai primena elektronikos, ypaè informa-ciniø technologijø inþinerijos raidos epo-chà – dirbtinës minimalios làstelës sinte-zë molekulinës biologijos ir genomikossamprata ið bioorganiniø molekuliniøstruktûrø bei jø virsmø.

Sintetinë biologija ðiandienKylanèios sintetinës biologijos esmë

vaizdþiai parodyta 4 pav., lyginant su ke-liais deðimtmeèiais anksèiau vykusia elek-troniniø informaciniø technologijø raida.

Ið pradþiø buvo kuriami elektroniniaitechniniai elementai – elektroninës lempos,tranzistoriai, kondensatoriai, varþos, ritës,o ðiandien SB – sintezuojami ar iðskiriamibaltymai, RNR, DNR ir genai. Vëliau – ku-riamos elektroninës sklendës, raktai, o SB– biocheminiø reakcijø struktûros. Dar vë-liau – elektroniniai modeliai, SB – bioche-miniø reakcijø tinklai. O atsiradæ kompiute-riai asocijuojasi su biologine làstele. Ir kom-piuteriø tinklai – tai dabar SB lygyje yra ant-roji sintetinës biologijos (SB) banga – sin-tetinë sistemø biologija (SSB) – audiniai iraudiniø bei làsteliø kultûros. Patá SB kûry-bos procesà vaizdþiai parodo 5 pav.

ganizacijà analizës per sintezæ metodu ið-këlë minimalios làstelës sintezës proble-mà. Yra sudaryta keletas minimalios làs-telës modeliø, vadovaujantis mokslo po-þiûriu: biocheminiu, fizikiniu ir kibernetiniu.

Minimalios làstelës schema bioche-mijos poþiûriu, susidedanti ið pagrindiniømolekulinës biologijos, genomikos, prote-omikos bei kitø biologiniais tyrimais iðaið-kintø funkciniø komponentø, 2006 m. pa-skelbta JAV tyrinëtojø A. C. Forsterio ir G.M. Churchio, pateikta 6 pav.

ninëmis technologijomis, yra paèios ge-riausios dirbti Þemës sàlygomis.

Tipiškas yra fizikinis, ið kvantomecha-nikos pozicijø sudarytas minimalios làste-lës modelis – tarsi gyvybës elementas, ku-ris vykdo panaðiø molekuliø sintezæ ir ap-ribotà jø agregacijà. Toks modelis, ban-dantis paaiðkinti minimalios molekulinësstruktûros, vadinamos minimalia làstele,augimà ir dauginimàsi, pateiktas 7 pav.

7 pav. Savaime susidariusios dirbtinës mini-malios làstelës, sudarytos ið 333 atomø, vaiz-das. Ði làstelë sudaryta ið PNR molekulësfragmento su prikabintu sensibilizatoriumi 11111,1,4di(N,Ndimetilamino)naftalenu, citozinomolekulës 22222, dviejø RRP molekuliø (kairëjeir virðuje deðinëje) 33333, dviejø RRP atliekø mo-lekuliø 4 4 4 4 4 (apaèioje ir deðinëje), ðeðiø RR mo-lekuliø 5 5 5 5 5 ir vandens molekuliø. Tai buvo gau-ta taikant PBEPBE/321G metodà. Anglies ato-mai ir jø jungtys pavaizduoti þaliomis laz-delëmis, vandenilio yra ðviesiai pilki, deguo-nies – raudoni, azoto – mëlyni. Vandenilinësjungtys pavaizduotos punktyrinëmis linijomis(A. Tamulis, 2006)

5 pav. Dirbtiniø genetiniø grandiniøkonstruktyviosios sintezës, pagrástos

sintetinës biologijos poþiûriu, aiškinamojischema (J. C. Liao, UCLA 2008)

Iš pradþiø sudaromas genominis pla-nas – genetinë informacinë programa. Pa-gal jà suformuojamos plazmidës. Atlieka-mas jø veiklos kompiuterinis modeliavimasbei dinaminës veiklos sisteminë analizë,po to – eksperimentinis tikrinimas – bio-cheminë struktûrinë sintezë. Taip kuriamabiologinë làstelë.

Ðiandienos sintetinës biologijos dëme-sio centre – minimalios làstelës sintezë, ku-ri ávairiø tyrinëtojø suprantama nevienodai.

Minimali sintetinë làstelëPasaulio mokslo dëmesys paþástant

gyvybës esmæ kaip làstelës funkcinæ or-

6 pav. Minimalios biocheminës làstelësmodelis, sudarytas ið septyniø skirtingø

biocheminiø funkciniø komponentø, sujungtøá gráþtamojo sàryðio dinaminæ sistemà.

(A. C. Forster G. M. Church, 2006)

Minimali làstelë – tai ið septyniø funk-ciðkai skirtingø biocheminiø mechanizmøgráþtamaisiais ryðiais suformuota dinami-në struktûra, demonstruojanti natûraliosgyvosios làstelës savybes. Biofizikos po-þiûriu tai atvira, membrana nuo aplinkosatribota tarsi biotermodinaminë sistema,sugebanti pasiimti ið aplinkos reikalingømedþiagø bei energijos, jas viduje tam tik-romis technologinëmis priemonëmis beiprocedûromis perdirbti, „remontuotis“– at-statyti „gendanèias“ dalis ir taip maþinti arbent palaikyti nemaþëjanèià entropijà(funkcinio organizuotumo lygá). Kaip ma-tyti, pagrindiniai minimalios làstelës funk-ciniai struktûriniai elementai – nukleorûgð-tys, perteikianèios pagrindinæ technologi-niø vyksmø informacijà, ir baltymai – pro-teomai, perdirbantys medþiagas, energi-jà, atliekantys transporto bei signalø per-davimo funkcijas. Antrines, konstrukcines-statybines technologines funkcijas atliekariebalai, angliavandeniai bei kiti biomole-kuliniai technologiniai elementai, kurie galibûti naudojami ir kaip laisvosios (naudin-gos) energijos iðtekliai. Visa tai yra susijæsu ið principo naujø bionanotechnologijøgimimu. Tai technologijø, kurias prieð 3–4milijardus metø natûraliai atrado gyvojigamta, ávaldymo pradþia. Neabejotina, kadðios, prieð milijonus metø iðbandytos tech-nologijos, palyginti su tradicinëmis meta-lø, plastmasiø, puslaidininkiø bei elektro-

Ðio 333 atomø minimalios làstelës mo-delio autorius teigia, kad jeigu molekuliø ag-regatas sugeba ið aplinkos pasiimti laisvà-jà (naudingà) energijà ir jà naudodamas sin-tetinti molekules, fizikocheminëmis jëgomispalaikyti optimalø agregato dydá, tai jau iryra gyvosios làstelës prototipas. Bet iðkylaklausimas, ar ði minimali làstelë sugeba pri-sitaikyti, t.y. adaptuotis ir iðlikti kintant ap-linkos sàlygoms? Siauras fizikinis poþiûrisneatsiþvelgia á gilesnes principines gyvøjølàsteliø savybes, jø struktûras – DNR, RNRbei kitas, kurios pagal molekulinës làstelësbiologijos sampratà vykdo principines gy-vybës funkcijas. Pasigendama to, kà biofi-zikos, biokibernetikos, bioinformatikosmokslai áþiûri ðiø struktûrø funkcinëje pa-skirtyje: gyvybës organizuotumo esmæ – in-formaciná valdymà – kibernetinæ esmæ.

Kibernetiná làstelës modelá jau prieðpusæ amþiaus, galima teigti, yra pateikæsmatematikas, pirmojo JAV kompiuterio kû-rëjas Dþonas fon Neimanas (John von Neu-mann,1903–1957). Sukûræs pirmàjá kom-piuterá praëjusio ðimtmeèio 5-ojo deðimtme-èio gale – 6-ojo pradþioje, toliau tyrinëjo sa-



Kibernetinë save kopijuojanti ir besito-bulinanti maðina-làstelë privalo turëti tokiaspat savybes kaip ir maðina-automatas S,tris esminius funkcinius komponentus: ga-mybos ir transporto (A), informacijà atmin-ties (nuorodø) I struktûroje, taip pat infor-macijos (nuorodø) kopijavimo K mecha-nizmus. Pagrindinis ir specifinis tokios làs-telës (automato) komponentas – informa-cija-veiklos programa, uþraðyta tam tikra ko-davimo forma, tam tikrais simboliais-signa-lais specialioje atminties struktûroje. Pagalðio komponento nuorodas (informacijà-pro-gramà) yra valdoma organizmo veikla: ima-mi iðtekliai ið aplinkos, jie perdirbami – ga-minami, transportuojami, t.y. vykdomi me-dþiagø ir energijos (metaboliniai) virsmai.Toks organizmas, gaunantis iðtekliø, galë-tø gaminti tik tikslias savo kopijas, be gali-mybës keistis. Tam, kad bûtø galima adap-tacija, technologinë programa – nuorodos-informacija I turi bûti sudaryta ið dviejø da-liø: stabilios ir nekintanèios IS , lemianèiospastovià gaminamø dukteriniø organizmøbendràjà struktûrà, ir kintanèios IK , atsitikti-nai besikeièianèios paveikus ar net nepa-veikus aplinkai, t.y kintanèios stochastiðkai.I = IS + IK informacinë organizacija lemiatokiø pat panaðiø, bet kaþkiek skirtingø or-ganizmø gamybà. Taip organizmai gali ágytidarvininës evoliucijos savybiø.

Neimano save gaminanti ir besitobuli-nanti maðina aiðkina ne tik atskiros làste-

8 pav. Dþono fonNeimano savekopijuojanèios irbesitobulinanèiosmaðinos-automato(làstelës) S,susidedanèios iðtrijø pagrindiniøkomponentø:gamybos irtransporto (A),informacijosatminties(nuorodø) (I), taippat nuorodøkopijavimo (K)priemoniø,funkcinë struktûra

lës, bet ir daugialàsèiø gyvøjø organizmø,jø populiacijø, net þmoniø visuomenës funk-cinës organizacijos bûtinà organizacijà, nu-rodo bûtinas funkcines sudedamàsias da-lis. Kibernetinei koncepcijai ne taip svarbu,ið ko organizmas padarytas, bet kokie jofunkcinës organizacijos – funkcionavimoprincipai. Jie gali bûti ágyvendinti ávairiau-siomis technologinëmis priemonëmis – me-talais, puslaidininkiais, plastmasëmis, skys-èiais ir t.t. Sintetinë biologija kol kas matotik biochemines nanotechnologijas. Nors

jau kuriamos ir làstelinës technologijos,aukðtesnio lygio biotechnologijos. Visos josremiasi informaciniais programinio valdy-mo mechanizmais. Net ir paprasèiausiø gy-vybæ imituojanèiø modeliø, minimalios làs-telës pamate bûtinai turi bûti psiche –siela(Platonas, ~400 p.m.e.), entelechijos (Aris-totelis, ~350 m. p.m.e.; Drišas, 1940), ar-cheaus (Paracelsas, Helmontas, 1540), Vis-Vitalis (Treviranus, 1700), organinës, orga-nizuojanèios „jëgos“ (A. Sniadeckis, 1804),kas ðiandien ávardijama kaip valdymas in-formacija (Vyneris, Šenonas, 1948). Speci-finë vertybë – informacija kartu su kitomis– medþiagos ir energijos – mokslinëmisvertybëmis tampa taip pat ir pamatine gy-vybës ir sintetiniø organizuotø sistemø spe-cifine vertybe. Toks poþiûris atveda á sinteti-næ sistemø biologijà.

Sintetinë sistemø biologijaSisteminio poþiûrio aiðkinant gyvybæ,

gyvàsias sistemas, jø funkcinæ organiza-cijà poreikis auga kasdien. Kadangi biolo-ginius eksperimentinius tyrimus pasauly-je vykdo tûkstanèiai moksliniø laboratori-jø bei institutø, kuriuose dirba daugybëþmoniø, o laboratorijø ir þmoniø skaièiusvis auga, todël geometrine progresija di-dëjantis faktø kiekis, jø reikðmës vertinimastampa didþiule biologijos mokslo proble-ma. Eksperimentiniø tyrimø duomenis, fak-tus bûtina sisteminti, todël iðkyla proble-

ma – kokiu poþiûriu, kokià sistemø teorijàtaikyti vertinant eksperimentinius faktus?

Ðiandien þinoma keletas biologiniø sis-temø teoriniø koncepcijø. Seniausia yra L.Bertalanfio bendroji sistemø teorija. Ji ma-þai kuo skiriasi nuo negyvosios gamtos fi-zikiniø sistemø teorijos ir nepaaiðkina dau-gybës gyvøjø sistemø reiðkiniø. Labai po-puliari èilieèiø H. Maturano ir F. Varelo auto-poiesis, arba save gaminanti, save kuriantigyvybës teorija. Bet ji yra tokio bendro po-bûdþio, kad sunkiai taikytina konkretiemseksperimentiniams faktams vertinti. Didþiulëbiologiniø sistemø bei jø elgsenos ávairo-vë, sudëtingumas ir stebëtinas stabilumasatkreipë CHAOS‘o teoretikø dëmesá. For-muojasi sudëtingø (complex) biosistemø te-orija chaoso bei fraktalø teoriniu pagrindu.Bet ir jos galimybës sintetiðkai aiðkinti yralabai ribotos. Artimiausia gyvybei yra kiber-netiniø, arba organizuotø sistemø teorija,kuri apima medþiagø ir energijos virsmø fi-zikochemines teorijas su informacijos ir val-dymo teorijomis ir aiðkina tikslingà sistemi-næ veiklà. Be to, organizuotø sistemø teori-nis poþiûris gana realistiðkai aiðkina sielos,entelechijos, archeaus, VisVitalis, organiniø-organizuojanèiø jëgø fenomenà, kaip infor-macijos, kuri valdo ir kuria funkciná organi-zuotumà, vertybæ. Pavyzdþiui, Peterio Cor-ningo holistinio darvinizmo koncepcija áve-da valdymo informacijos (control informa-tion) vertybæ, kuri pateikiama kaip esminë

9 pav. Organinës-organizuojanèios jëgos,arba siela-informacija gyvybëje ir þmoguje,kaip genetinë informacija uþraðyta DNR irneurotinklø kodavimo priemonëmis.(Mikelangelo Boneroti paveikslo biokiberne-tinë interpretacija )

ve gaminanèius ir besitobulinèius automa-tus bei maðinas. Jis suformulavo pagrindi-nius principus bei sudedamàsias dalis to-kiø maðinø, kurios sugebëtø gaminti savokopijas ir net tobulintis, t.y. adaptuotis, pri-sitaikyti ir iðlikti keièiantis aplinkos sàlygoms.Toks automatas demonstruoja ne tik inþi-nerinës maðinos, daugialàsèio organizmo,organizuotos sitemos, bet ir gyvosios làs-telës esmines savybes. Bendroji struktûri-në tokio organizmo – organizuotos siste-mos funkcinë schema pateikta 8 pav.

gyvybës vertybë – genetinë informacija –genomas. Jo nuomone, Siksto koplyèiojeesanèiame Mikelandþelo Buonaroèio (Mi-chelangelo Buonarroti) paveiksle, kurvaizduojamas Dievas, sutvëræs Adomo kû-nà ir perteikiantis jam sielà, siela interpre-tuojama kaip genomas – perduodamaDNR (9 pav.). Pats Dievas pavaizduotas tarsiþmogus, gyvenantis þmogaus smegenyse– ásuptas á þmogaus smegenø pjûvio for-mos rausvà drobulæ.

Bus daugiau



Mokslas þmonijai atskleidë daug pasau-lio paslapèiø, bet kartu nustatë ir technolo-gijø ribas: negalime judëti greièiau uþ ðvie-sà, esame paþeidþiami vëþio ir kitø ligø. Beto, mes atsidûrëme prieð daug neiðvengia-mø faktø, tokiø kaip visuotinis klimato atði-limas, riboti gamtos iðtekliai ir ribotas mûsøamþius. Termodinamikos mokslas nusako,kas pasaulyje gali ir ko negali bûti. Antrasisjos dësnis yra bene svarbiausias. Ið jo ið-plaukia, kad mes gyvename pasaulyje, ku-riame neiðvengiamai daugëja netvarkos irmes nieko negalime pakeisti. Vien tik mû-sø gyvenimas veda á negailestingà pasau-lio iðsigimimà. Kad ir kokios tobulos bûtømûsø maðinos, jos niekada neiðvengs ener-gijos ðvaistymo. Antrasis dësnis ne tik nu-slopino svajones apie amþinàjá variklá, jis sa-ko, kad net visata ilgainiui iðeikvos savoenergijà ir uþsnûs amþiname sàstingyje, kuráfilosofai vadina šilumine mirtimi.

Ironiðka, bet termodinamikos mokslas,kurio antrasis dësnis yra tik vienas ið ketu-riø, atsirado XIX a. vidurio technologinio op-timizmo eroje, kai garo maðinos ir vidaus de-gimo varikliai keitë pasaulá, o fizikai Rudol-fas Klauzijus (Rudolf Clausius), Sadis Karno(Nicolas Sadi Carnot), Dþeimsas Dþaulis (Ja-mes Joule) ir lordas Kelvinas (Lord Kelvin)sukûrë energijos ir ðilumos teorijà, atsklei-dþianèià, kaip tos maðinos veikia ir kokià daláðilumos jos gali paversti darbu. Antrasis dës-nis buvo paskelbtas 18 metø anksèiau uþpirmàjá – energijos tvermës dësná, teigiantá,kad energija ið nieko neatsiranda ir niekurnedingsta. Nuo ðiø pradmenø termodinami-ka tapo vienu svarbiausiø fizikos ir techni-kos mokslø, kurio að daugelá metø mokiaustudentus. Jis yra sudëtingø sistemø kolek-tyviniø savybiø, ne tik ðiluminiø maðinø, betir bakterijø kolonijø, kompiuteriø atminties,net visatos juodøjø skyliø teorija. Visos ðiossistemos ið esmës elgiasi panaðiai, kaip nu-mato antrasis dësnis – visi procesai uþdaro-je sistemoje vyksta liekant energijai pasto-viai ir didëjant entropijai arba netvarkai. Galtodël netvarka kartais bûna tokia maloni.

Mums nepatinka netvarka. Bet tvarka nëra natûralusgamtos reiðkinys. O netvarka pasaulyje tik didëja. Taiiðplaukia ið fundamentalaus antrojo termodinamikos

dësnio. Kaip ið nieko didëjant netvarkai atsirado visata,Þemë, gyvybë ir þmogus? Kaip gamtoje atsiranda vis

tvarkingesnës ir tobulesnës sandaros? Ar pasaulistobulëja, ar degraduoja? Kas pasaulyje gali ir ko negali

bûti? Panagrinëkime ðias problemas.

Tvarka ir netvarka Prof. habil. dr. Jonas GRIGAS

Nepaisant antrojo dësnio visuotinumo,jis kartais atrodo paradoksaliai. Gamtojematome daug reiðkiniø, kai atsiranda irtvarka. Daugelis mokslininkø, pavyzdþiui,Laris Onzageris (Lars Onsager), Ilja Prigo-ginas (Ilya Prigogine), Saibrenas Grûtas(Sybren de Groot), Peteris Mazuras (Pe-ter Mazur) ir kiti XX a. siekë sukurti plates-næ termodinamikos teorijà. Ji tik patvirti-no, kad antrasis dësnis yra universalus. Jisgalioja ir maþø daleliø mikropasaulyje beinetiesinëse sistemose.

Ðiluminiø varikliø sukûrimas pagimdëtermodinamikos mokslà. Dabar já tæsia mo-lekuliniai varikliai gyvose làstelëse. Nors irlabai skirtingi, visi minëtieji varikliai veikiabendru principu: jie verèia energijà darbu.Pavyzdþiui, ATP molekulës tiekia kurà rau-menø molekulëms. Kitiems mikrovarik-liams energijà tiekia ðviesa, daleliø ar tem-peratûros gradientai.

Analogija tarp dideliø ir maþø varikliøyra labai didelë. Cheminës energijos fluk-tuacijos molekuliná variklá veikia taip, kaipkuro padavimo kitimas veikia stûmoklio ju-dëjimà automobilio variklyje. Todël dide-liø varikliø termodinamikà galima taikytimaþiems varikliams.

Termodinamika, grieþtai kalbant, tinkatik pusiausvyroms sistemoms, kai nekintamasë, energija ar temperatûra. Pusiausvy-roje esanèioms sistemoms laikas nevaidi-na jokio vaidmens. Taèiau realiame pasau-lyje gamta niekada nebûna pusiausvyroje

ir laikas yra svarbus. Viskas nuolat kinta.Termodinamikos dësnius taikome ir dina-minëms sistemoms. Tais atvejais mes da-rome uþslëptà prielaidà, kad dinaminiusprocesus galime aproksimuoti seka idea-lizuotø pusiausvyrø bûsenø. Kitaip sakant,ásivaizduojame, kad sistema yra visada pu-siausvira, net jei ji kinta einant nuo vienolaiko momento prie kito.

Antrasis dësnis nusako, kaip pusiau-svyrø bûsenø seka gali bûti negráþtama.Sistema negali gráþti á pradinæ bûsenà, ne-pareikalavusi uþmokesèio ið aplinkos. Ið-tirpæs stiklinëje arbatos cukrus savaime vëlnesusikristalizuos – stiklinæ reikia ádëti á ðal-dytuvà ir atðaldyti arbatà ðaldytuvo ener-gijos sàskaita. Ðá negráþtamà procesà api-bûdina entropija. Vaizdþiai kalbant, entro-pija yra sistemos netvarkos matas. Nëraentropijos matuoklio. Vykstant procesamsizoliuotoje sistemoje, entropija nekintagráþtamojo proceso metu ir didëja negráþ-tamojo proceso metu. Tokie yra visi rea-lûs procesai mûsø pasaulyje.

Pavyzdþiui, visø ðiluminiø varikliø va-romoji jëga yra ðilumos tekëjimas ið ðilu-mos ðaltinio á aplinkà. Jei varikliø dalys ju-dëtø be trinties, jø darbo ciklas bûtø gráþ-tamasis ir entropija liktø pastovi. Realausvariklio ciklas yra negráþtamas ir entropijadidëja. Kai variklis iðnaudoja kurà, ðilumaneteka, nusistovi pusiausvyra, variklis su-stoja ir entropija pasiekia didþiausià vertæ.Daugelio sistemø elgesys skiriasi nuo ði-

1 pav. 2 pav.


pasaulyje

technologijose randama didelë ávairovë or-ganizuotø ir nuolat besikeièianèiø fiziniø,cheminiø ir biologiniø struktûrø, kurias pa-aiškina nepusiausvira termodinamika.

Norint ið chaoso padaryti tvarkà, reikiatrupuèio netvarkos. Fizikai tokià iðvadà pa-darë ásigilinæ á netiesiniø sistemø elgesá. Jø

ti þemyn ir aukðtyn. Taèiau elektronø suki-niai mëgsta netvarkà. Elektronai pastoviussukinius ilgiau iðlaiko maþesnës energijosbûsenose (1 pav. slëniuose), tuo tarpu di-desnës energijos bûsenose jø sukiniai yralabiau padriki (paveikslo kalvose). Kai elek-tronø tankis didelis, jie stumdydamiesi tar-pusavyje suardo sukiniø tvarkà. Panaðiaielgiasi ir þmonës.

Spintroniniai árenginiai, kurie jauèiaelektronø sukinio pokytá, jau naudojami la-bai dideliam kiekiui elektroninës informa-cijos saugoti, tiriamos ir kitos tokiø árengi-niø taikymo galimybës.

Tvarka iš netvarkosNepusiausviros sistemos kartais elgia-

si kitaip, nei iðeina ið termodinamikos. Josturëtø artëti prie pusiausvyros ir bûti labiau-siai netvarkios. Visi realûs procesai yra ne-

gráþtami. Iðperëti viðèiukai atgal nevirstakiauðiniais, o kiauðinio atgal viðtai neásiûly-si. Sudegæs popieriaus lapas vël popieriu-mi nevirsta. Taèiau kai kuriuos procesus ga-lima apgræþti. Jûros vandeniui distiliuotinaudojamas osmoso reiðkinys. Jo metudruskos kiekio skirtumas abiejose memb-ranos pusëse sukuria slëgio skirtumà, ku-ris verèia vandená tekëti á sûresnio vandenspusæ ir já atskiesti. Taip sistema artëja á pu-siausvyrà. Taèiau galima sukurti atvirkðtináosmosà – iðoriniu slëgiu palaikant sistemànepusiausvirà, verèiant vandená tekëti á ma-þiau sûrià pusæ ir tapti geriamuoju.

Tai tarsi veidrodinio atspindþio procesas.Tokie procesai susijæ gráþtamumo principu.Uþ jo atradimà Larsui Onsageriui (Onsager)1968 m. paskirta Nobelio premija. Simetrijatarp ðiø procesø atspindi gráþtamumà fizikosdësniø, kurie valdo mikropasaulio daleliø ju-dëjimà. Taigi dësniai galioja pirmyn ir atgallaike. Negráþtamumas, kurá matome mikro-pasaulyje, kyla tada, kai daleles nagrinëja-me visas kartu. Gráþtamumo sàryðio atradi-mas pakeitë fizikø poþiûrá á pusiausvyrà. Norsmolekulës gali bûti labiausiai netvarkingos,sistema apskritai gali bûti tvarki. Gráþtamu-mo sàryðis parodo, kaip nepusiausvira sis-tema gali bûti labai tvarkinga.

Imkime nejudantá skystá. Jis yra izotro-pinis, jo savybës visomis kryptimis vieno-dos. Priverskime skystá tekëti pro metalinesgroteles. Nors skystis tampa turbulentinis,jis teka viena kryptimi, todël nëra izotropi-nis. Didinant tekëjimo greitá, turbulentiðku-mas didëja iki tol, kol jis vël tekës ne vienakryptimi. Taigi jis vël tampa izotropinis. Skys-tis ið izotropinës bûsenos perëjo á anizotro-pinæ ir vël gráþo á izotropinæ, t. y. ið netvar-kios á tvarkià ir vël á netvarkià bûsenà. Mole-kulinëje biologijoje ir gimstanèiose nano-

supratimas leidþia tobulinti elektroniniøprietaisø darbà ar net valdyti tokias ligas,kaip epilepsija, sumaþinus truputá netvar-kos. Gamta naudoja netvarkà organizuo-tumui sukurti. Yra tokiø situacijø, kai ne-tvarkos trûkumas sukuria netvarkà. Yradaug pavyzdþiø gamtoje, kuriems atsiras-ti talkina atsitiktinumai ir netvarka.

Netvarkos ávairovë sukuria mechanizmàsistemoms susitvarkyti. Netvarka gali pa-dëti chaotiðkoms lokalioms grupëms elg-tis panaðiai. Tada kaimynai prisijungia prieto judëjimo ir tas lokalus koordinuotas ju-dëjimas iðplinta. Rezultatas yra toks, kadindividualiø elementø organizuota sistemapakartoja jø judëjimà sudëtingu, bet taisyk-lingu bûdu. Taip vyksta faziniai virsmai iðnetvarkiø sistemø á tvarkias. Taip atsirandaferoelektra susitvarkius atomams. 2 pav. pa-vaizduotas stibio sulfojodido (SbSI) krista-lo elementarus narvelis, kuriame, paslinkusstibio (Sb) atomams deðimtàja angstremo(Å), kristalas ásielektrina, virsta tarsi elektrosbaterija, atsiranda naujos unikalios savy-bës. Taip atsiranda feromagnetizmas susi-tvarkius elektronø sukiniams, superlaidu-mas – dar áspûdingiau susitvarkius patiemselektronams. Faziniai virsmai, kuriø tyri-mams buvo skirta visa mano mokslinë veik-la, be jokiø sudëtingø technologijø sukuriasvarbias praktiniams taikymams medþiagøsavybes. Visuomenëje taip gimsta partijos,revoliucijos, o po revoliucijø vël susitvarkoþmoniø visuomenës. Taèiau ne bet koks ne-tvarkos kiekis vël sukuria tvarkà. Pasirodo,kad maþa netvarka nesukelia esminiø sis-temos pokyèiø, tuo tarpu daugiau netvar-kos sunaikina paèià sistemà!

Yra mananèiø, kad tvarka negali atsi-rasti ið netvarkos, kad bet kokiai konstruk-cijai reikalingas konstruktorius, bet ko-kiam kûriniui reikalingas kûrëjas, kuris ákû-nija jame savo idëjà. Taèiau mokslas ne-patvirtina ðios idëjos, kuri Dievà stato ámokslo virðûnæ.

luminio variklio. Toks yra kosmosas. Jeierdvë pleèiasi, entropija nuolat didëja ir nie-kada nepasieks pusiausvyros.

Netvarkos gausu ir mikropasaulyje. Kaikurie elektronai, tarsi baleto ðokëjai, savosukiniø (arba spinø) padëtis laiko tvirèiauuþ kitus elektronus. Elektronai yra tarsi ma-þi magnetëliai, kuriø poliai gali bûti nukreip-

3 pav.

4 pav.

5 pav.

Nukelta á 15 p.


ekonominë

Strateginës màstysenos valstybësekonominëje politikoje loginë

grandinëKai kalbama apie strateginæ màstyse-

nà ir jos logikà formuojant ir ágyvendinantvalstybës ekonominæ politikà, nereiðkia,kad turimos omenyje kaþkokios ypatingosstrateginiø iðvadø iðvedimo ið strateginiøprielaidø formalios taisyklës. Be abejonës,sprendþiant valstybës ekonominës politikosir strateginius, ir kasdienius operatyviniusuþdavinius, vadovaujamasi bendrosiomisformalios logikos taisyklëmis. Tik strategi-nei màstysenai, palyginti su màstymu ope-ratyvinëje valstybës veikloje, bûdinga daugdidesnë abstrakcija. O tai reiðkia, kad stra-teginë màstysena remiasi aukðtesnio abst-rakcijos lygio sàvokomis ir kategorijomis.

Kalbant apie ðalies ekonomikos plëto-tës strateginá valdymà, vartojama daugybëávairaus abstrakcijos lygio ekonominiø sà-vokø. Be abejo, reikalingos ne jos visos,pakanka tik keleto didþiausio abstrakcijoslygio ekonominiø sàvokø, kad atribotumemàstysenà strateginiu ir operatyviniu ly-giais. Norint atskleisti strateginës màstyse-nos valstybës ekonominëje politikoje ir veik-loje logikos esmæ, reikia atrinkti kelias di-dþiausio abstrakcijos lygio ekonomines sà-vokas, parodyti strateginës svarbos jø ry-ðius, apibûdinti strateginiø sprendimø pri-ëmimo specifinius (savitus) bruoþus. Stra-teginës màstysenos logikos esmæ pade-danèios atskleisti ekonominës sàvokos irjø ryðiai, sudarantys tarsi strateginës màs-tysenos loginæ grandinæ, parodyti paveiks-le. Ðios loginës grandinës pagrindu gali-ma suformuluoti septynias pagrindinesstrateginës màstysenos valstybës ekono-minëje politikoje taisykles.

Ðalies ekonominës situacijosnepertraukiamo strateginio

monitoringo svarbaI taisyklë: strateginë màstysena reika-

lauja suprasti ir ávertinti, kaip ðalies ekono-

Strateginës

Prof. Aleksandras VASILIAUSKASLMA n.k., LMA Humanitariniø ir socialiniø

mokslø skyriaus pirmininkas

logika ir valstybës

politika

(iðskirianèios ðalá ið konkuruojanèiø kitø ða-liø), kurios leidþia ðalies firmoms, diferen-cijuojant savo produktus ir (arba), palygintisu uþsienio konkurentais, þenkliai sumaþi-nus produkto gamybos sànaudas, konku-ruoti pasaulinëse rinkose. Savitos naciona-linës kompetencijos yra didþiausios, kai ða-lis disponuoja specifiniais ekonominiais ið-tekliais ir specifiniais nacionaliniais gebëji-mais efektyviai juos panaudoti.

III taisyklë: strateginë màstysena reika-lauja, kad valstybë ðalies ekonominës situ-acijos strateginá monitoringà vykdytø neper-traukiamai. Šalies ekonomikos strateginëssituacijos apibendrintas ávertinimas keturiaisaspektais (stiprybës, silpnybës, galimybësir grësmës) strateginio valdymo dalykinëjeliteratûroje vadinamas SSGG (SWOT san-trumpa anglø kalba – Strengths, Weaknes-ses, Opportunities, Threats) analize. SSGGanalizë apibendrina ávairius iðsamius ðaliesekonomikos aplinkos ir ekonominiø iðtekliøstrateginës analizës rezultatus, ir toks api-bendrinimas neturëtø bûti vienkartinis, o vyk-domas nuolat tam tikru periodiðkumu. Moks-liná pagrindà periodiniam ðalies ekonomi-kos situacijos strateginiam vertinimui turëtø

màstysenos

Strateginës màstysenos valstybës ekonominëjepolitikoje loginë grandinë

mikos konkurencingumà ir galutinius josveiklos rezultatus veikia dinamiðki aplinkos(politinës, tarptautinës ekonominës, teisi-nës, technologinës, socialinës, ekologinësir kt.) pokyèiai. Visapusiška strateginë ana-lizë leidþia identifikuoti dël aplinkos pokyèiø

garantuoti ðalies ekonomikos augimo ir kon-kurencingumo veiksniø nepertraukiamimoksliniai ekonominiai tyrimai.

Ekonomikos konkurencingumo iraugimoveiksniø kompleksiniø tyrimø

svarbaStrategine prasme ypaè svarbûs, taèiau

dabartiniu metu apleisti ir nekoordinuoja-mi yra Lietuvos ekonomikos konkurencin-gumo ir augimo veiksniø kompleksiniai ty-rimai, apimantys ðias svarbiausias proble-mines kryptis:

1) ekonomikos augimo ir konkurencin-gumo analizës ir prognozavimo modeliø,metodø ir duomenø baziø kûrimas;

2) Lietuvos ekonomikos augimo ir kon-kurencingumo svarbiausiø tendencijø irveiksniø analizë bei prognozavimas: demo-grafiniø procesø, gyventojø uþimtumo ir in-

ekonomikai atsiran-danèias galimybes irgrësmes. Atsiþvelgda-ma á jas valstybë galiracionaliau pasirinktiekonomikos plëtros al-ternatyvas, projektus irmodelius. Kad ðaliesekonomika sëkmingaiplëtotøsi, valstybë sa-vo strategijomis turi ar-ba prisitaikyti prie ap-linkos sàlygø, arba pa-keisti aplinkà sau pa-lankia linkme.

II taisyklë: strategi-në màstysena reika-lauja, kad priimant stra-teginius sprendimusiðorinës sàlygos bûtøsusiejamos su vidiniaisveiksniais. Visapusiðka ðalies ekonominiø ið-tekliø (þiniø iðtekliai, inovacijø sistema, ver-slumo iðtekliai, realaus kapitalo iðtekliai, de-mografiniai ir darbo jëgos iðtekliai, gamtiniaiiðtekliai, miestai ir apgyvendinimo sistema,socialinë, administracinë, fizinë ir finansinëinfrastruktûra) strateginë analizë turi atskleistipaèiai ðalies ekonomikai bûdingas stiprybesir silpnybes, o valstybë, atsiþvelgdama á jas,gali priimti realiai ágyvendinamus strateginiussprendimus.

Kad sëkmingai ir dinamiðkai plëtotøsiðalies ekonomika, valstybë turi pasirinktistrategijas, leidþianèias visokeriopai plëtotiir stiprinti savo ekonominius iðteklius, jøefektyvaus ir produktyvaus naudojimo na-cionalinius gebëjimus ir savitas nacionali-nes kompetencijas. Savitomis nacionalinë-mis kompetencijomis laikomos specifinësnacionalinës ðalies ekonomikos stiprybës


vesticijø á þmogiðkàjá kapitalà; investicijø árealø (fiziná) kapitalà ir materialinæ infrastruk-tûrà (energetika, komunikacijos, transpor-tas); mokslo, technologinës paþangos irinovacijø; informacijos ir komunikacijostechnologijø;

3) finansø sistemos, atskirø ekonomi-kos sektoriø (pramonë, þemës ûkis, staty-ba, transportas ir t.t.) plëtotës, antreprene-rystës ir firmø dinamikos (atëjimo, plëtimo-si ir pasitraukimo) tendencijø ir átakos Lie-tuvos ekonominiam augimui tyrimai;

4) svarbiausiø tarptautiniø veiksniø áta-kos Lietuvos ekonomikos augimui ir kon-kurencingumui tyrimai;

5) valstybës investicijø ir makroekono-minës bei struktûrinës politikos pokyèiø irátakos Lietuvos ekonomikos augimui ir kon-kurencingumui tyrimai.

Pateiktos probleminës tyrimø kryptyskompleksiðkai apima svarbiausius Lietuvosekonomikos augimo spartinimo ir konku-rencingumo didinimo problematikosmokslinio tyrimo aspektus ir pasiûlytos re-miantis pasaulinio ekonomikos mokslo, Pa-saulio banko, OECD ir kitø tarptautiniø or-ganizacijø vykdomø tyrimø tematika. Kom-pleksiniai tyrimai turëtø derinti fundamenti-nius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, ku-riais siekiama gauti moksliðkai pagrástø re-komendacijø dël stabilios ðalies ekonomi-kos plëtros, paspartinto augimo bei kon-kurencingumo didinimo. Kvalifikuotà ir ge-rai organizuotà moksliniø tyrimø koordina-vimà turëtø atlikti per artimiausius 2–3 me-tus suformuotas 75–100 tyrëjø naujas (vie-toj likviduojamo Lietuvos mokslø akademi-jos Ekonomikos instituto) Lietuvos ekono-mikos institutas, jei jis pats tiesiogiai vyk-dytø tokiam koordinavimui bûtinus ekono-minius tyrimus. Svarbiausios ðio naujo ins-tituto koordinavimo funkcijos bûtø ðios:

1) kartu su kitomis mokslinëmis institu-cijomis teikti siûlymus dël prioritetiniø eko-nomikos augimo ir konkurencingumo pro-blematikos tyrimo darbø ir talkinti LR Vy-riausybei derinant ir patvirtinant metines ty-rimø programas;

2) organizuoti moksliná ekonomikos au-gimo ir konkurencingumo tyrimø eigos irrezultatø aptarimà (seminarai, konferenci-jos, diskusijos ir kt.);

3) formuoti moksliniø ekspertø grupeskonkreèiø ekonomikos augimo ir konkuren-cingumo tyrimø tikslingumui ir galutiniamsrezultatams ávertinti;

4) garantuoti kompleksiniam tyrimui vie-ningà informacinæ bazæ – sukurti internetosvetainæ ,,Ekonomikos augimo ir konkuren-cingumo tyrimai”.

Dabar kai kuriuos epizodinius ðios pro-blematikos tyrimus mokslininkams valsty-bës vardu uþsako ministerijos, visiðkai jønederindamos. Praktiðkai taikomøjø moks-liniø tyrimø uþsakymø valstybës vardu mo-nopolistais tapo ministerijos. Mokslo ben-druomenë net neþino, kokiomis sumomis

disponuoja ir kokiais kriterijais remdamosiministerijos formuoja taikomøjø moksliniøtyrimø valstybës uþsakymus. Niekur neskel-biama, kaip vien tik ið tokiø uþsakymø iðsi-laiko daugybë privaèiø konsultaciniø firmøarba uþsidirba abejotinos kvalifikacijosmoksliniø ekspertø grupës. Ministerijos, ne-priekaiðtingai teisiðkai áforminusios uþsako-møjø tyrimø konkursus, blokuoja bet kokápasiûlymà mokslo bendruomenei ásiterpti átokiø uþsakymø koordinavimà.

Strategijos, šalies ekonomikoskonkurencingumas ir þmoniø

gyvenimo kokybëIV taisyklë: strateginë màstysena reika-

lauja pripaþinti, kad ðalies ekonomikos kon-kurencingumà ir galutinius rezultatus lemiaadekvaèiø kintanèiai iðorinei ir vidinei situ-acijai strategijø pasirinkimas. Unikalus ge-bëjimas valdyti ekonominius iðteklius, ku-rie yra svarbiausias firmos savitø naciona-liniø kompetencijø ðaltinis, apima taip patgebëjimà efektyviai pasirinkti ir ágyvendintistrategijas. Pasirinktø strategijø sëkmingigalutiniai rezultatai gráþtamojo ryðio kana-lais stiprina ðalies ekonominius iðteklius irnacionalinius gebëjimus juos efektyviai irproduktyviai panaudoti. Ekonomikos stra-teginio valdymo procese sukaupta patirtisir ágûdþiai taip pat plëtoja ðalies savitas na-cionalines kompetencijas.

V taisyklë: strateginë màstysena reika-lauja koncentruotis á ekonomikos nacionali-ná konkurencingumà didinanèias strateginesalternatyvas. Ðalies ekonomikos plëtros ge-neralinis strateginis tikslas turi bûti visuoti-nai pripaþástamas nacionalinio konkurencin-gumo didinimas. Tik konkurencinga pasau-linëje rinkoje ðalis, esant atviroms ir konku-ruojanèioms tarpusavyje nacionalinëms eko-nomikoms, leidþia garantuoti ðalies gyven-tojams aukðtesnæ gyvenimo kokybæ.

Þymus amerikieèiø strateginio valdymoautoritetas M.Porteris nacionalinio konkuren-cingumo svarbiausiais veiksniais (determi-nantais) laiko šiuos: 1) gamybos veiksniøparametrai; 2) firmø strategija, struktûra irkonkurencija; 3) vidinës paklausos paramet-rai; 4) eksportà palaikanèios veiklos ðakos.Gamybos veiksniø parametrai – tai materia-linës ir nematerialinës sàlygos, kurios yra bû-tinos norint suformuoti ðalies ekonomikosapskritai ir atskirø jos ðakø konkurenciniuspranaðumus. Plëtojant ðiuos pranaðumus,svarbus vaidmuo tenka firmø strategijai,struktûrai ir konkurencijai. Jeigu ðalyje nërakonkurencijos tarp firmø arba firmø strategi-ja neorientuoja á veiklà konkurencijos sàly-gomis, nacionalinës firmos tradiciðkai nede-monstruoja pranaðumø uþsienio konkuren-tams. Vidinës paklausos parametrai pir-miausia apibûdina paklausos dydá, plëtrostempà, diferenciacijà pagal produktus, klien-tø reiklumà produktø kokybei. Iðplëtotos pa-klausos sàlygomis vidinëje rinkoje nauji ga-miniai yra patikrinami iki jø patekimo á uþsie-

nio rinkas. Tik iðplëtotos giminingos veiklosšakos aprûpina eksportuojanèiø ðakø firmasbûtinomis medþiagomis, pusfabrikaèiais,komplektavimo detalëmis ir mazgais, pa-slaugomis ir informacija.

Bendrøjø determinantø sistemà M.Por-teris papildo atsitiktiniø ávykiø ir valstybëssprendimø átakos galimybe nacionaliniamkonkurencingumui. Atsitiktiniams ávykiams,kurie gali sustiprinti ar susilpninti naciona-liná konkurencingumà, priskiriami naujausimoksliniai atradimai, staigûs technologiniaiproverþiai, ekonominiø iðtekliø kainø dideliðuoliai (pavyzdþiui, „naftos ðokas“), finan-sinës arba valiutinës krizës, netikëti didþiu-lio masto vidinës ir uþsienio paklausos po-kyèiai, politiniai neramumai ir kitos nenu-spëjamos ið anksto aplinkybës. Valstybë tu-ri didelæ átakà visiems nacionaliná konkuren-cingumà sukeliantiems bendriesiems de-terminantams. Ta átaka gali bûti ir teigiama,ir neigiama. Savo vidaus ir tarptautine eko-nomine politika valstybë gali paveikti eko-nominiø veiksniø ir vidinës paklausos pa-rametrus. Daugelyje ðaliø valstybë biudþe-to dotacijomis ar kitaip remia eksportà pa-laikanèiø veiklos ðakø plëtrà.

VI taisyklë: strateginë màstysena reika-lauja koncentruotis á strategines alternaty-vas, kurios leidþia maksimaliai pagerinti ða-lies þmoniø gyvenimo kokybæ. Tradiciðkaiþmoniø gyvenimo kokybæ apibendrintai pa-rodo vidutinio vienam gyventojui tenkanèiobendrojo nacionalinio produkto rodiklis. Ta-èiau realaus BVP vienam gyventojui rodik-lis ne visiðkai tinka gyvenimo kokybës ly-giui matuoti, kadangi faktiškai jis atspinditik gyvenimo kokybës materialiná aspektà.Todël formuojant valstybës ekonominës po-litikos strategijà reikia atsiþvelgti á platesniusgyvenimo kokybës matavimus, apimanèiuskitus svarbius aspektus: 1) gyvenimo truk-më; 2) ðvietimas; 3) laisvalaikis; 4) laisvë.

Strateginë màstysena ekonomikoje pir-miausia siejama su manipuliavimu makroe-konominëmis kategorijomis ir kintamaisiaisbei jø santykiais. Svarbiausias strateginisvalstybës uþdavinys yra pasirinkti tokià vals-tybës makroekonominæ politikà, kad dëlspartaus ekonominio augimo nepaliaujamaigerëtø þmoniø gyvenimo kokybë. Þmoniøgyvenimo kokybës lygis makroekonomineprasme priklauso nuo pagaminto naciona-linio produkto, gyventojø pajamø ir kainø ly-gio. Strateginës màstysenos rezultatas – su-kurtas ekonomikos plëtros modelis, kuris pa-èiu bendriausiu pavidalu apibûdina, kaip vyk-domos strategijos leis didinti ekonomikosnacionaliná konkurencingumà ir gerinti þmo-niø gyvenimo kokybæ.

Valstybës ásipareigojimo ágyvendintistrategijà svarba

VII taisyklë: strateginë màstysena reika-lauja, kad valstybë prisiimtø atsakomybæuþ pasirinktà strategijà, ásipareigodama in-vestuoti ribotus ðalies ekonominius iðtek-


lius á tinkamà projektø ir programø portfe-lá. Projektas yra apibrëþtas procesø rinki-nys, ágyvendinamas pagal nustatytà uþ-duoèiø kompleksà, kuriam skiriami iðtek-liai ir laikas. Projektus galime ásivaizduotikaip strategijos ágyvendinimo „atomus“ –þemiausio lygmens darbo paketus, lei-dþianèius ágyvendinti strategijà. Tarpusa-vyje susijusiø projektø kompleksas turi bû-ti vykdomas koordinuotai, daþniausiai da-lijantis pagrindiniais ekonominiais iðtek-liais strateginiams tikslams pasiekti. Tokstarpusavyje susijusiø projektø komplek-sas vadinamas programa. Programas ga-lima ásivaizduoti kaip strateginiø ketinimø„molekules“, kuriose projektø – „atomø“specifinës grupës glaudþiai susietos tech-niniais ir organizaciniais ryðiais dël aukð-tesnio lygio strateginës naudos.

Ðalies ekonomikos plëtotës strategijo-se fiksuojami svarbiausi valstybës strate-giniai prioritetai, kurie vizijos, misijos ir stra-teginiø tikslø formuluotëse pateikiami abst-rakèiø ekonominiø sàvokø ir kategorijø kal-ba. Strategijoms ágyvendinti bûtina pereitinuo abstrakèiai suformuluotø valstybësstrateginiø prioritetø prie konkreèiø valsty-bës ásipareigojimø skirti laiko ir investuotiðalies ekonominius iðteklius á tinkamai pa-sirinktà projektø ir programø portfelá. Bevalstybës konkreèiø ásipareigojimø pasi-rinktoms strategijoms ágyvendinti, strategi-jas áforminantys dokumentai lieka dulkëtivalstybës institucijø archyvuose.

Kad strategijos bûtø sëkmingai ágy-vendintos, bûtina tinkamai vykdyti projek-tus ir programas. Naudinga stebëti tiekiðorinæ aplinkà, tiek ðalies ekonomikos vi-dinæ situacijà, lanksèiai ir greitai reaguotiá iðorinius ir vidinius pokyèius. Kad ðalisgautø didesnës strateginës naudos, stra-tegijø planuotojai valstybës institucijoseturi bûti susieti gráþtamuoju ryðiu ir infor-muojami apie tikruosius portfelio projek-tø ir programø vykdymo ir galutinius re-zultatus. Gráþtamasis ryðys yra tarsi nuo-latinë strategijas ágyvendinanèios valsty-bës laimëjimø kontrolë ir leidþia pasitik-rinti, ar pasirinktosios strategijos tebëratinkamos pasikeitus sàlygoms. Gráþtamo-jo ryðio informacija suteikia galimybæ áver-tinti, ar pasirinktas projektø ir programøportfelis vis dar dera su patikslintomis stra-tegijomis, ir atitinkamai perskirstyti ðaliesekonominius iðteklius. Gráþtamojo ryðio in-formacijà garantuoti gali jau minëtas ne-pertraukiamas strateginis monitoringas irkompleksiniai ðalies ekonomikos augimoir konkurencingumo veiksniø tyrimai.

Lietuvos ekonominës politikosstrateginio màstymo logikos ligø

simptomaiÈia buvo pateikti tik patys bendriausi

teoriniai samprotavimai apie strateginësmàstysenos logikà formuojant ir ágyvendi-nant valstybës ekonominæ politikà. Iðsa-

miau palyginti pateiktà teorinæ schemà surealybe Lietuvoje bûtø galima kitamestraipsnyje. Pateiksiu tik apibendrintà diag-nozæ – Lietuvoje valstybës ekonominës po-litikos formavimo ir ágyvendinimo strategi-nës màstysenos logika sunkiai serga. To-kià diagnozæ patvirtina ðie ligos simptomai.

Pirma, strategijos dar netapo pagrin-diniu instrumentu formuojant ir ágyvendi-nant valstybës ekonominæ politikà. Lietu-vos ekonomikos plëtros iki 2015 metø il-galaikë strategija, nors ir aprobuota LRSeimo, per septynerius metus nebuvo tin-kamai panaudota (iðskyrus kai kuriuosantraeilius epizodus LR finansø ministe-rijos veikloje formuojant ES struktûriniøfondø naudojimo programas). Jau baigia-si treti metai, kai LR ûkio ministerija netnepateikia Vyriausybei atnaujintos iki2020 metø ilgalaikës strategijos projekto.Dabartinë Vyriausybë net nebandë sku-biai parengti savo veiklos strategijos esantsudëtingai ekonominei situacijai.

Antra, valstybës veikla Lietuvos þmo-niø gyvenimo kokybei gerinti pagrásta po-litiniu populizmu, siekiant rinkëjø palan-kumo, o ne valstybës strateginiais priori-tetais, garantuojanèius ðalies ekonomi-kos konkurencingumo didinimà, ekono-minio augimo stabilizavimà, finansiniø ið-tekliø bei poreikiø subalansavimà ir kt.

Treèia, praktiðkai dar net nepradëta kurtiLietuvos ekonominës situacijos strateginiomonitoringo sistema. Strateginio monitorin-go komisija prie LR ûkio ministerijos per sep-tynerius veiklos metus jokiø svarbesniø dar-bø Lietuvos ekonomikos iðorinei ir vidineisituacijai kontroliuoti neatliko. Nebuvo jokiøbandymø pasitelkti ekonomistus mokslinin-kus ir praktikus kompleksiðkai analizuoti irprognozuoti ðalies ekonominës situacijosgalimø pokyèiø. Todël Lietuvos politinës irvaldþios institucijos organizuotai veiklaiesant sunkiai krizinei situacijai tebëra visið-kai nepasirengusios.

Ketvirta, valstybë net nebandë ásipa-reigoti dël parengtø ilgalaikiø strategijøágyvendinimo, tinkamai susiedama savoveiklos projektus ir programas su strate-gijomis. Parengta ðimtai vadinamøjø na-cionaliniø programø, kurios praktiðkai ne-susijusios su strategijomis. Su strategijo-mis nebuvo siejamos Vyriausybiø progra-mos ir jø ágyvendinimo planai. Vadinamiejiministerijø strateginiai planai tëra tik trime-tës paraiðkos veiklos biudþetiniam finan-savimui gauti.

Penkta, nors dabartinës Vyriausybësprogramoje ir buvo pirmà kartà skirta ne-maþai dëmesio strateginiam màstymuiugdyti valstybës institucijose, praktiniøþingsniø taip ir nesulaukta. Politikø ir val-dþios vyrø diskusijose þiniasklaidoje vie-ðai demonstruojamas þemas strateginiomàstymo lygis sukelia pesimistines nuo-taikas, kad artimiausiu metu strateginësmàstysenos logikos sunkios ligos mûsøvalstybëje nebus iðgydytos.

Simonas Konarskis – senos Grifo her-bo bajorø giminës palikuonis. Viena ið gi-minës ðakø nuo XVII a. gyveno Lietuvojeir iðpaþino evangelikø reformatø tikëjimà.Bûtent ið ðios ðakos, davusios daug ka-rybai nusipelniusiø vyrø, ir kilæs Simo-nas. Jo senelis, Jokûbas AleksandrasKonarskis (1729–1778), buvo LDK laukoetmonas, generolas-adjutantas. Tëvas,Jurgis Steponas Konarskis, – Kauno di-vizijos kavalerijos brigados leitenantas,Kosciuðkos sukilimo dalyvis, sukilimo me-tais iðsitarnavæs iki pulkininko. Vëliau iðkarinës tarnybos pasitraukë ir buvo Kal-varijos apskrities taikos teisëjas. Simonomotina – Paulina Viðnievska, Simono Við-nievskio, taip pat dalyvavusio Kosciuðkossukilime, dukra.

Gimë Simonas Konarskis 1808 m. ko-vo pradþioje Uþnemunëje, ðeimai priklau-siusiame Dapkiðkiø dvare, tuometinëjeKalvarijos apskrityje. Pakrikðtytas Seirijøevangelikø reformatø baþnyèioje parapi-jos kunigo Stanislovo Monkevièiaus ke-turiais – Simono Konstantino Juozapo Ig-noto – vardais. Ið pat maþø dienø auklë-tas patriotine dvasia. Tam daug pastan-gø dëjo motina, kuri, nepaisant sunkiømaterialiniø sàlygø po vyro mirties (Simo-no tëvas anksti mirë), rûpinosi sûnø ið-mokslinti. 1817 m. Simonas pradëjo mo-kytis Seinø paapygardinëje mokykloje,nuo 1821 m. perëjo á Lomþos vaivadijosmokyklà. Pasiþymëjo kaip gabus moki-nys. Mëgo matematikà, fizikà. Tarp pa-mëgtø dalykø buvo ir istorija bei geogra-fija. Neblogai pramoko kalbø, kas jam vë-liau labai pravertë. Mokyklos metais ið-ryðkëjo ir meniniai polinkiai. Vaikinukasneblogai pieðë, raðë eilëraðèius ir ypaèpamëgo groti fleita.

Baigæs mokyklà, tæsdamas giminëstradicijas, savo gyvenimà Simonas apsi-sprendë susieti su karyba ir 1825 m. pra-dëjo tarnauti Lenkijos Karalystës armijospëstininkø ðauliø bûryje. Po poros metøiðsitarnavo iki puskarininkio laipsnio.1830 m. lapkrièio mën. buvusios AbiejøTautø Respublikos þemëse kariniu per-versmu kariûnø mokykloje Varðuvoje pra-sidëjo sukilimas. Pulkas, kuriame tarna-vo Konarskis, ið karto prisidëjo prie suki-limo ir buvo priskirtas generolo Dezyde-rio Chlapovskio vadovaujamam korpusui.Su juo 1831 metø vasaros pradþioje per-sikëlë per Nemunà, kovësi to meto Lie-

170-osios þûtiesmetinës


rë visuotinës Europos revoliucijos planus.Sukilimo metais subrandintas laisvës sie-kis visiðkai uþvaldo veiklø jaunuolá. Kovauþ laisvæ tampa svarbiausiu tikslu, o orga-nizacinis ir teorinis pasirengimas ðiai ko-vai – gyvenimo bûdu. Lëðø pragyvenimuistoka, atsitiktiniai darbai, kuriø bûdavo pri-verstas imtis, kad iðgyventø (antai pragy-venimui uþsidirbdavo grodamas fleita artaisydamas laikrodþius), lydëjo Konarskávisais jo itin vingiuotais ir kaip reta ávykiøturtingais emigraciniø klajoniø metais. Ta-èiau nei nepritekliai, nei pavojai nenuslo-pino kovos ryþto.

Pirmaisiais metais tarp emigrantø vy-ravo ginkluoto sukilimo, kaip vienintelëspriemonës laisvei iðkovoti, ðalininkai. Ko-narskis aktyviai parëmë Juozapo Zaliv-skio, kaip tik tuo metu ásteigusio slaptà„Liaudies kerðto“ komitetà, ginkluoto su-kilimo buvusios Abiejø Tautø Respublikosþemëse idëjà. Ypaè patraukli Konarskiuiatrodë deklaruojama luomø lygybë ir bau-dþiavos panaikinimas. Tad 1833 m. pa-vasará svetima pavarde ir pasu iðkeliavo ágimtinæ su misija organizuoti sukilimà. Re-alybë buvo kitokia: susidûrë su visiðkuliaudies abejingumu kovai dël laisvës irpo keliø mënesiø betikslio bastymosi pomiðkus apsisprendë gráþti.

Naujas Konarskio emigraciniø kelio-niø etapas prasidëjo atvykus á Briuselá.Nesëkminga partizaninio karo misija ver-të ieðkoti naujø kovos bûdø. Vis patrauk-lesnis atrodë sumanymas imtis sistemin-gos propagandinës kampanijos ir pa-ruoðti visuomenæ bûsimam sukilimui. Ko-narskis buvo vienas ið tø, kurie skelbë,kad „mintis turi paremti ginklà. Iki paimantginklà á rankas, reikia þinoti, dël ko tai da-roma“. Po keleto Briuselyje praleistø më-nesiø iðvyko á Ðveicarijà. Apsistojo Bernokantone, kur sutiko nemaþai paþástamøið Prancûzijos laikø. Emigrantai ið buvu-sios Abiejø Tautø Respublikos þemiø Ðvei-carijoje netruko uþmegzti kontaktus su ita-lø emigrantais, kurie, vadovaujami Giu-seppe Mazzini, slaptos draugijos „JaunojiItalija“ ákûrëjo, ruoðësi þygiui á Italijà nu-versti despotiðko Sardinijos karaliaus.Ginkluotas lenkø bûrys turëjo paremti ita-lus, o ðie, iðkovojæ nepriklausomybæ, þa-dëjo remti lenkø nepriklausomybës sie-kius. Konarskis buvo bûryje, kuris 1834m. pradþioje turëjo vykti á Sabaudijà. Ta-

èiau visa ði akcija suþlugo vos tik prasi-dëjusi. Bûrys buvo iðblaðkytas, Konars-kiui pavyko pabëgti.

Sabaudijos akcija, nepaisant nesëk-mës, sutelkë jos dalyvius, visi jie tapokarðtais draugijos „Jaunoji Italija“ propa-guotø idëjø, toliau skleidþiamø Mazzinioákurtos naujos organizacijos „Jaunoji Eu-ropa“, ðalininkais. Ði organizacija svar-biausiu savo tikslu laikë „þmonijos atnau-jinimà ið vidaus“. „Jaunajai Europai“, be„Jaunosios Italijos“, priklausë analogið-kos „Jaunosios Vokietijos“ , „JaunosiosPrancûzijos“ , taip pat 1834 m. pavasaráákurtos „Jaunosios Lenkijos“ organizaci-jos. Konarskis tapo aktyviu emigracijojesubrendusios nuostatos, kad visuomenæbûtina parengti primti laisvës idëjà, rëmëjuir propaguotoju.

„Jaunoji Lenkija“ savo tikslu skelbënepriklausomybës iðkovojimà buvusiosAbiejø Tautø Respublikos þemëse. De-klaravo, kad vienintelis valdovas gali bûtiliaudis, þmonës. Liaudis „Jaunosios Len-kijos“ sampratoje – „tai visuma þmoniø,sudaranèiø tautà“. Liaudies santvarkospagrindas: Laisvë, Lygybë, Brolybë. Iðbendros laisvës nuostatos iðplaukia taippat ir politinë laisvë, siekimas garantuotibûvá patiems neturtingiausiems ir kartupatiems gausiausiems sluoksniams, vi-sø privilegijø panaikinimas, nustatymaspajamoms proporcingos mokesèiø sis-temos, visuotinis ðvietimas. Konarskis bu-vo vienas veikliausiø „Jaunosios Lenki-jos“ , vadovaujamos Komiteto su Joachi-mu Leleveliu prieðakyje, nariø. „JaunosiosLenkijos“ organizacija ëmësi rengti emi-sarus – á tëvynæ ketinamus siøsti slaptuspasiuntinius politinei veiklai. Bûsimie-siems emisarams kelti dideli reikalavimai.Ieðkota tiek fiziðkai, tiek psichiðkai atspa-riø, politinëse kovose uþgrûdintø, turin-èiø tvirtas demokratines paþiûras, jaunøir dràsiø, aukðtos moralës ir intelekto þmo-niø. Planuota tëvynëje steigti slaptas or-ganizacijas, koordinuoti jø veiklà, turintomenyje galutiná tikslà – visuotiná ginkluo-tà sukilimà. Emisarø uþduotis buvo va-dovauti organizacinei ir propagandinei ak-cijai, kad visuomenë reikiamu laiku bûtøparengta ginklu kovoti uþ laisvæ.

Konarskis tokiai uþduoèiai idealiai ti-ko. Apsiskaitæs, laisvai kalbantis prancû-zø, vokieèiø, anglø ir rusø kalbomis, gro-jantis fleita, neblogai dainuojantis ir pie-ðiantis jaunuolis lengvai bendraudavo irgalëjo nesunkiai uþmegzti kontaktus.Garsëjo oratoriniais gebëjimais – amþi-ninkø manymu, neturëjo sau lygiø. Jo kal-bos iðsiskyrë grieþta logika, konstrukty-vumu ir uþsidegimu, patraukianèiu klau-sytojus ir iðjudinanèiu abejinguosius.1835 m. vasarà, apsirûpinæs rekomenda-ciniais laiðkais, Konarskis drauge su

Simonas

Aldona PRAÐMANTAITË

Konarskis –kovotojas uþ laisvæ

tuvos teritorijoje. Dalyvavo Paneriø kau-tynëse, kurias sukilëliai po kelias valan-das trukusio mûðio pralaimëjo ir buvo pri-versti trauktis á Lietuvos gilumà. Paneriøkautynëse buvo pastebëti Konarskio ka-riniai gebëjimai, jam suteiktas kapitonolaipsnis ir teisë vadovauti batalionui. Ko-narskio vadovaujami kariai liepos pradþio-je kovësi mûðiuose ties Panevëþiu ir Ðiau-liais. Dalyvavimas sukilime – pirmas ko-vos uþ laisvæ etapas Konarskio biografi-joje. Sukilimui pralaimint, Konarskis drau-ge su generolo Chlapovskio korpusu kir-to Prûsijos sienà netoli Klaipëdos. Amþi-ninkai uþsimena, kad Konarskis tai sun-kiai iðgyveno – iki tol jo pavyzdþiu laiky-tas generolas staiga pasirodë kaip kapi-tuliuojantis karininkas. Konarskis, be abe-jo, ne taip ásivaizdavo kovos baigtá.

Po dvejoniø Konarskis apsisprendëemigruoti á Prancûzijà ir tæsti kovà uþ jomanymu ðventà laisvës, tautø iðsivadavi-mo reikalà. XIX a. 4-ojo deðimtmeèio poli-tinë situacija Europoje buvo palanki lais-vës idealø puoselëtojams. Prancûzijoje tuometu veikë keletas organizacijø, kurios kû-

Simonas KonarskisIð knygos W.Kwiatkowski, Szymon Konarski

na tle swej epoki, Wilno, 1939


dviem iðkiliais emigracijos kairiojo sparnoveikëjais broliais Adolfu ir Leonu Zaleskiaisatvyko á Krokuvà Burkhardo Sieverso, laik-rodþiø meistro ið Hanoverio, pavarde. Tu-rëjo konkreèià uþduotá – sustiprinti èia vei-kusià „Lenkø liaudies draugijà“. Per ga-nëtinai trumpà laikà Konarskis parengënaujus jos nuostatus. Be organizacinësstruktûros punktø, nuostatuose iðdëstytaidëjinë programa, besiremianti „JaunosiosLenkijos“ ideologija. Draugijos tikslusglaustai nusakë nariø duodama priesai-

veikti plaèiu mastu ir neákliûti policijai. Vi-sada apsirûpinæs legaliais dokumentaisiðgalvota pavarde, persirengæs tai dvari-ninku, tai pirkliu, dvaro ekonomu ar pa-galiau pono tarnu, skersai iðilgai iðvaþi-nëjo Lietuvà ir Rusijà, pasirodydavo irdingdavo policijai pradëjus uolesnes pa-ieðkas. Ypatingo atsargumo reikëjo susi-raðinëjant. Paprastai laiðkai buvo raðomitarp áprasto laiðko eiluèiø vadinamuojusimpatiniu raðalu – tokiu raðalu paraðy-tas tekstas bûdavo áskaitomas tik panau-dojus tam tikrà cheminæ medþiagà. Ypaèsvarbiai korespondencijai Konarskisnaudojosi savo sugalvota abëcële, kuriosraktà turëjo tiktai keli asmenys. Apsisto-jæs Lucko apylinkëse, Konarskis ákûrë ke-letà demokratiniø organizacijø Voluinës irPodolës gubernijose ir atvyko á Vilniø. Su-sisiekë su Medicinos-chirurgijos akademi-joje studijavusiu Pranciðkumi Savièiumi,èia veikusios draugijos vadovu. Ðá kelis kar-tus savo pavadinimà keitusi draugija turë-jo kelias deðimtis nariø ir telkë ne tik stu-dentus, bet ir miestieèius. Stojantieji á drau-gijà buvo prisaikdinami visas jëgas skirtikovai dël tëvynës laisvës ir tautos vieny-bës. Caro policija nustatë, kad Savièiusne kartà vyko susitikti su Konarskiu, pa-rengë naujà draugijos statutà. Jo dvasiabuvo artima Konarskio parengtiems „Len-kø liaudies draugijos“ nuostatams. Ryðiaisu Konarskiu aktyvino Savièiaus draugi-jos veiklà radikalesne kryptimi.

Konarskio misija Rusijos uþimtose bu-vusios Abiejø Tautø Respublikos þemë-se imperijos pareigûnams nebuvo pa-slaptis. 1836 m. birþelá Rusijos imperijosþandarmerijos ðefas jau turëjo þiniø, kadlenkø demokratai Prancûzijoje iðsiuntëKonarská per Krokuvà á Rusijos imperijà.Buvo perduotas ir iðsamus Konarskio ið-vaizdos apraðymas. Taigi Konarskio pa-ieðkos prasidëjo tik spëjus jam kirsti sie-nà. Pakankamai sudëtingomis aplinkybë-mis, kai þemë tikràja to þodþio prasmepradëjo svilti po kojomis, 1838 m. pava-

sará Konarskis vël atvyko á Vilniø, norëda-mas sutvarkyti spausdinimo árangos ga-vimo ir spaustuvës ákûrimo reikalus.Spaustuvë organizacijai buvo bûtina, nesemigracijoje leidþiamos knygos ir broðiû-ros bûdavo gaunamos labai nereguliariai,o ir pats persiuntimas buvo brangus ir ri-zikingas. Be to, emigracijoje leisti leidi-niai neretai netiko vietos sàlygomis.

Tàkart drauge su Ignotu Rodzievièiu-mi atvykæs Konarskis apsistojo uþeigojeuþ Auðros vartø. Savièiaus draugijos na-riams tarpininkaujant susisiekë su Piliesgatvës pradþioje gyvenusiu laikrodininkuJonu Duchonovskiu, beje, taip pat Aka-demijoje veikusios draugijos nariu, kuris,kaip manyta, galëjo parsiøsdinti reikalin-gus árenginius, nesukeldamas policijossusidomëjimo (siøsdindavosi ið uþsieniolaikrodþiø mechanizmus). Buvo sutartasusitikti pas vyninæ Vokieèiø gatvëje turë-jusá Nitlà Rosenthalá ir viskà iðsamiai ap-tarti. Imperijos pareigûnai apie Konars-kio atvykimà á Vilniø buvo informuoti ir pa-ieðkai metë didesnes pajëgas. Konarskiotardymo byloje yra duomenø, kuriais re-miantis galima kelti prielaidà, kad Rosent-halis ir praneðë policijai apie pas já apsi-lankiusá sveèià. Taèiau á vyninæ atëjusá sek-lá Konarskis vikriai apsuko aplink pirðtà ir,átikinæs, kad jie abu yra siøsti atlikti tospaèios uþduoties, tai yra suimti emisaràKonarská, paspruko. Ðis epizodas labairyðkiai iliustruoja Konarskio konspiraci-nius gebëjimus.

Keletà dienø slëpësi Medicinos-chirur-gijos akademijos klinikose, kur já atgabe-no kaip tariamai sunkø ligoná studentai.Kai policijos paieðkos ðiek tiek aprimo,nuspræsta, kad Konarskis turëtø iðvykti iðVilniaus, nes kiekviena diena didino rizi-kà bûti surastam. Tad klinikø personaluibuvo paaiðkinta, kad prieð keletà dienøatveþtas sunkus ligonis mirë. Nieko ne-laukiant, tariamas numirëlis buvo ádëtasá karstà ir paryèiais iðgabentas. Prie ka-piniø jo jau laukë Rodzievièius su nusam-

ka, kurios pagrindinis motyvas – „visi þmo-nës yra laisvi, lygûs ir susaistyti tarpusa-vyje brolybës ryðiais“. Draugijos nariai kë-lë uþdaviná uþsitikrinti liaudies paramà bû-simoje iðsivadavimo akcijoje, mokant orioslaisvo þmogaus laikysenos, ugdant tau-tos laisvës sampratà.

Po pusmeèio, 1836 metø gruodá, Ko-narskis perëjo sienà ir atvyko á vadinamà-sias vakarines Rusijos imperijos guber-nijas. Turëjo gerai apgalvotà planà – steig-ti slaptø organizacijø tinklà, kuriant nau-jas ir átraukiant jau veikianèias draugijas.Pradedant Voluinës ir Podolës guberni-jomis, ðis tinklas turëjo apimti ir tuometi-næ Lietuvà. Pasirengimas ir asmeninësKonarskio bûdo savybës èia labai praver-të. Konarskis turëjo retai pasitaikantá kon-spiratoriaus talentà, kurio dëka galëjo

Paminklinioakmensdabartinisvaizdas

Simono Konarskio egzekucijos vietoje1924 m. pastatytas paminklinis akmuo

(prof. J.Kloso projektas)


dytais arkliais. Konarskis èia persirengëavies kailiniais ir su ið anksto parûpintupasu Lukoðiaus Èulanèyko vardu leido-si á kelione kaip Rodzievièiaus liokajusMinsko link. Taèiau lemtis tàkart nebuvotokia palanki: vienoje ið pakelës uþeigøKryþkelio paðto stotyje, netoli Rûkainiø,prie kelio Vilnius–Ašmena, Konarskis bu-vo atpaþintas ir suimtas.

Netrukus buvo suimtas Savièius ir kitiAkademijoje veikusios draugijos nariai.Konarskio ir kitø suimtøjø teismo proce-sas, Vilniuje prasidëjæs 1838 m. lapkri-èio pabaigoje, truko kone tris mënesius.Pradëtas tyrimas ir tardymai ið pradþiønieko nedavë, nes, nepaisant itin þiau-riø kankinimø, Konarskis nepasakë nie-ko, kas bûtø galëjæ padëti atskleisti or-ganizacijos pobûdá ir tikslus. Byla paju-dëjo, kai tardomas palûþo Rodzievièiusir kai kurie kiti vëliau suimtieji ir davë ið-samius parodymus. Labai iðsamûs ra-portai apie tardymo eigà reguliariai siøstiá Peterburgà, kas akivaizdþiai rodo, koksdëmesys ðiai bylai buvo skiriamas. Nu-staèius, jog organizacijai priklausë daugið Voluinës ir Podolës gubernijø, analo-giðka tardymo komisija buvo ákurta Ki-jeve. Nuosprendis Vilniuje ákalintiesiemsbuvo paskelbtas 1839 vasario pabaigo-je. Konarskiui skirta mirties bausmë su-ðaudant. Pasak amþininkø, paskutiniàjànaktá prieð ávykdant bausmæ ið Konars-kio kameros kelias valandas sklido flei-tos garsai. Taip atsisveikino su pasau-liu ketvirtà deðimtá pradëjæs kovotojasuþ laisvæ, iki galo likæs iðtikimas savo gy-venimo idealams.

Nuosprendá buvo numatyta ávykdytiankstyvà rytmetá tuometiniame Vilniauspriemiestyje Pohuliankoje. Paryèiais á jokamerà buvo atsiøstas vienuolis bernar-dinas iðklausyti pasmerktojo iðpaþinties.Iðsiaiðkinus, kad Konarskis iðpaþástaevangelikø reformatø tikëjimà, atvyko ge-neralinis superintendentas kunigas Ste-ponas Lipinskis. Jis Konarskio praðymupalydëjo pasmerktàjá ir á egzekucijos vie-tà. Pasak amþininkø, su Konarskiu atsi-sveikinti atëjo minios þmoniø. Egzeku-cijà ávykdþius, kûnas buvo ámestas á èiapat iðkastà duobæ. Kapo vieta sutryptair sulyginta. Taèiau atminimas apie ug-ningà kovotojà uþ tëvynës laisvæ, uþ vi-suomenæ, kurioje þmones sietø laisvës,lygybës ir brolybës saitai, liko. Dar dau-giau – Konarskio mirtis tapo kovos uþlaisvæ simboliu bei ápareigojimu amþinin-kams ir ateities kartoms tà kovà tæsti. Jokonspiracinë propagandinë veikla pali-ko þenklø pëdsakà XIX a. kovø uþ laisvæistorijoje. Konarskio þûties vietà þymi1924 m. Vilniaus evangelikø reformatøbendruomenës rûpesèiu pastatytas pa-minklinis akmuo.

Gamtoje galima matyti daug áspûdin-gø daiktø, kurie atsirado ið atomø, mole-kuliø ar netvarkingø smëlio daleliø, kitaipsakant, ið netvarkos. Iðauga nuostabiaitvarkingi mineralø kristalai (kriðtolo, dei-manto ir ðimtai kitø), kuriuose atomai ið-sidëstæ ne bet kaip, o pagal labai grieþ-tus simetrijos dësnius. Skirtingai nei la-boratorijose auginami kristalai, jie neturikito kûrëjo kaip gamta.

Ásivaizduokime gamyklà, kuri gaminasudëtingos formos maþas plastmasinesdetales ir kurias reikia sudëti orientuotastam tikra tvarka. Tas detales sumeta á di-delæ virpanèià dëþæ. Detalës netvarkingaikratomos. Bet dëþës dugne yra tam tik-ros formos skylë. Kai detalë atsiduria prieskylës tinkamai orientuota, ji iðkrenta, jeinetinkamai orientuota – ji neiðkrenta. Iðdëþës byra tvarkingai orientuotos detalës.Ið chaotinio judëjimo netvarkos veikiantjëgoms atsiranda tvarka. Maðina panau-doja idëjà, kad tvarka gali atsirasti ið ne-tvarkos. Panaðiai ið netvarkingo smëlio at-siranda vëjo sukurtos kopos ir smëlio vil-nys (3 pav.), ið netvarkingai judanèiø van-dens molekuliø iðauga tvarkingos ðeðia-kampës snaigës ant langø (4 pav.) ir t.t.

O ar gali ið netvarkos atsirasti dar sta-bilesnës struktûros? Juk ið elektronø ir pro-tonø atsirado vandenilio ir sudëtingesniatomai, molekulës, mineralai, planetos, gy-vybë ir þmogus. Kaip? Gamtoje tai vykstaveikiant jëgoms – gravitacijos, elektromag-netinëms ir kitoms. Elektronui atsidûrus ða-lia protono, jie traukos jëgos dëka susipo-ruoja ir sudaro stabilø vandenilio atomà.Norint já iðardyti, reikia energijos. Panaðiaisusikuria þmoniø ðeimos. Joms iðardyti tai-pogi reikia energijos. Taip susidaro kitosstabilios struktûros. Sàveikos jëgos kartusu chaotiniu judëjimu gali sukurti tvarkin-gesnes stabilias struktûras. Kartà atsira-dusios, jos gali jungtis su kitomis stabilio-mis struktûromis ir prieðinasi iðardymui.Taip atsiranda tvarkingesnës struktûrosatominiame ir molekuliniame lygmenyje.Subërus á dëþutæ atskirai varþtø ir verþliøir kratant juos, po kurio laiko galima rastidalá varþtø su verþlëmis (5 pav.). Verþlëatsiranda ties varþtu, kitos nuolat judëda-mos jà truputá prisuka. Ið netvarkingos bû-senos atsirado tvarkingesnë. Gamtos jë-gos kuria ðiuos pokðtus. Visuomenëjetvarkà palaikanèios ir kurianèios jëgos yravaldþia, kariuomenë, policija.

1970 m. britø matematikas DþonasKonvojus (John Horton Conway) sukûrëmatematiná þaidimà, pavadintà Gyvybësþaidimu. Jis árodë, kad tvarkingos struktû-ros erdvëje ir laike gali atsirasti ið paprastøtaisykliø, veikianèiø chaotiðkà daleliø rin-kiná. Ðios taisyklës gali bûti parinktos bejokios uþuominos, kà jos turëtø sukurti perilgà laikà. Kompiuteriais ilgalaikius proce-sus mes galime sutrumpinti iki keliø minu-èiø. Kompiuteriui aklai þaidþiant pagal pa-sirinktas taisykles ið netvarkingø struktûrøpamaþu atsiranda tvarkingos. Jos nebû-na numatytos, jø net nelaukiama, jos ne-bûna tikslingai sukurtos. Bet jos aiðkiai pa-neigia nuomonæ, kad tvarka gamtoje ne-gali atsirasti ið netvarkos ir kad kûriniui bû-tinas kûrëjas. Fizikai panaðiu Monte Carlometodu modeliuoja faziniø virsmø atsira-dimà ar ávairiø prietaisø veikimà.

Kai ðis matematinis þaidimas buvo ið-rastas, daugelis matematikø kompiuteriaistyrë jo galimybes. Tik po keleriø metø bu-vo surasti tam tikri dësniai, kurie valdo pro-cesus. Ádomiausia tai, kad jie buvo visainetikëti net tiems, kurie iðrado þaidimo tai-sykles. Tvarka atsiranda veikiant gamtosdësniams be jokio iðankstinio numatymoar noro. Fizikos dësniai, kurie veikia ato-muose, molekulëse, Þemëje ir visatoje, yrapasekmë ypatingos erdvës ir laiko geomet-rijos ir objektø sàveikos taisykliø joje. Esanttinkamoms taisyklëms, stabiliø struktûrø irdësniø evoliucija ne tik galima, bet ir neið-vengiama. Galima bûtø ásivaizduoti geo-metrijas ir taisykles, kurios nesukuria tvar-kingø struktûrø ir dësniø, bet mes gyvena-me ne tokioje visatoje.

Tiems, kurie mano, kad viskam, kasvyksta pasaulyje, yra bûtinas kûrëjas irniekas nevyksta be jo valios, tokios iðva-dos nepatiks. Svetur teko sutikti tuo ásiti-kinusiø ir fizikos profesoriø, kurie gerai su-pranta gamtos dësnius. Deja, to negali-ma nei patvirtinti, nei paneigti.

Taigi tvarkos atsiradimas ið netvarkosneprieðtarauja nei antrajam dësniui, neitermodinamikos mokslui. Amþinieji varik-liai ir toliau bus neámanomi, ir mes galiau-siai pralaimësime kovà prieð degeneraci-jà. Ji gyvuoja kartu su savaiminiu tvarkosir sudëtingesniø struktûrø atsiradimu. Onetvarka þmoniø bendruomenëje, áskai-tant politikà, nuolat didëja, nes ji paklûstafundamentaliajam antrajam termodinami-kos dësniui. Taèiau, nepaisant visø ðiuo-laikinës visuomenës nelaimiø ir nesëkmiø,ji yra daugiau civilizuota nei buvo vidu-ramþiais. Pasaulis nëra idealus, bet ter-modinamika ir entropija dël to nekaltos.

Tvarka ir netvarkapasaulyje

Atkelta ið 9 p.


fon HumboltøLinksmø vaizdø riteris Klaipëdoje

Pirmà kartà baronas, romantikø idëji-nis vedlys Vilhelmas fon Humboltas (Wil-helm von Humboldt) (1767–1835) Klaipë-doje (Memel) lankësi su bendrakeleiviuitalu, gráþdami ið paþintinës kelionës poLivonijà. Tikslûs jø kelionës tikslai nëra þi-nomi. Jà liudija tik 1789 m. birþelio 15 d.piligrimuojanèio draugo ir linksmø vaizdøriterio laiðkas artimiesiems. Keliauninkaiið Klaipëdos pasuko á Tilþæ ir per Kara-liauèiø, Gdanskà dardëjo á Berlynà. Laið-ke taupiai, bet taikliai apraðë atokaus gy-nybiniais átvirtinimais apjuosto miestovaizdà, vietos gyvenimo savitumus, kaippavyko apgauti paðto karietø mokesèiørinkëjà ir keliauti uþ pusæ kainos.

Lietuviø kalbos gelbëtojø susitikimaiAntroji V. Humbolto kelionë á Rytprû-

sius ávyko karø su Napoleono armija me-tu, 1809 m. rugsëjo – lapkrièio mën., ir tu-rëjo lemtingø pasekmiø lietuviø tautos kul-tûrai. Keturiasdeðimtmetis Prûsijos kulto irðvietimo ministras (1801–1810) apþvalgi-nëje tarnybinëje kelionëje po Rytprûsiussiekë pamatyti, kaip pagrindinëse ir pra-dþios mokyklose ágyvendinamos jo diegia-mos ðvietimo naujovës. Kelionëje já lydëjoGumbinës departamento prezidentas ba-ronas H. T. fon Šionas (Heinrich Theodorvon Schön, 1773–1856). V. Humboltas il-gëliau apsistojo Karaliauèiuje. Èia susiti-ko su Teologijos fakulteto privatdocentukalbininku Liudviku Martynu Rëza (1776–1840). Paþintis su mokslo sluoksniuose þi-nomu kalbininku, filosofu ir egzotiniø kal-bø poezijos vertëju jaunajam dëstytojui pa-dëjo tvirèiau pajusti savo siekius. Be daly-kiniø pokalbiø, kaip toliau tvarkyti lietuviøkalbos seminaro veiklà, rûpintis lietuviø kal-bos ir paproèiø iðlikimu, aptarta tais pa-èiais metais iðleista poezijos rinktinë Pru-

Baronø Vilhelmo ir Aleksandro fon Humboltøapsilankymus Maþojoje Lietuvoje skiria dviejø

deðimtmeèiø nuotolis, skirtingi buvo jø tikslai irlankytø vietø áspûdþiai. Taèiau 200 metø senu-mo ávykiai mûsø kraðto kultûros istorijai sutei-

kia naujø atspalviø, mena lemtingus tautossàmonëjimo virsmus, iðkilius mokslo vyrus ir

nevienadienius jø darbus. Keliauninkø paliktiapraðymai yra vaizdingi XIX a. pr.

Maþosios Lietuvos pajûrio gamtos irþmoniø paproèiø liudijimai. Vilhelmo ir

kelionës per Maþàjà

Aleksandro

tena bei kiti dvasinæ bendrystæ liudijæ klau-simai. Privatdocento rûpestis dël lietuviøkalbos buvo suprastas ir palaikytas. 1810m. sausio 6 d. karalius pasiraðë ásakymà,kuriuo L. M. Rëza paskirtas ekstraordina-riniu teologijos profesoriumi ir Lietuviø kal-bos seminaro specialiuoju, t.y. dëstan-èiuoju, vadovu. Abiejø kalbos þinovø ben-dravimas vëliau peraugo á taurià bièiulys-tæ. 1814 m. pasibaigus karams su Napo-leonu, L. Rëza baigë eiti kariuomenës dva-sininko pareigas. Geguþës 12 d. atvykæsá Paryþiø, susitiko Prûsijos karaliðkàjá pa-siuntiná Didþiojoje Britanijoje 1810–1819m. baronà fon Humboltà. Bièiulis padëjoásigyti kelionës pasà á Londonà. Didmies-tyje prie Temzës L. M. Rëza ið Britø Biblijosplatinimo draugijos gavo 200 svarø ster-lingø naujam lietuviðkam Biblijos vertimuispausdinti. Vëliau L. M. Rëza raðë, kad po-kalbio Paryþiuje metu ambasadorius kas-kart vis sugráþdavo prie apsilankymo Ka-raliauèiuje 1809 m. rudená ir priminë: Ne-manykite, kad að lietuviø kalbà uþmirðau;prieðingai, dar ir ðiandien esu toks pat nuo-ðirdus ðio savito idiomo mylëtojas. Svarûspatarimai bei vieðas palaikymas L. M. Rë-zai labai pagelbëjo tvarkant sunkius leidy-bos darbus. Neatsitiktinai atsidëkodamas,o ir savo darbui suteikdamas reikðmingu-mo, 1818 m. iðleistø K. Donelaièio „Metø“(Das Jahr) áþangoje ádëjo eiliuotà dedika-cijà dideliam lietuviø tautos ir kalbos bièiu-liui V. fon Humboltui.

Vaizdingo posakio ištakos1809 m. Vilhelmo rudeninës kelionës

per Maþàjà Lietuvà nuotaikos ir patirtys

gerai atsiskleidë laiðkuose þmonai Karoli-nai á Italijà. Rugsëjo 22 d. laiðke uþsiminëapie lietuviø kalbos savitumà, liaudies dai-nø melancholines dermes. Teiravosi, ar ba-ronienë nenorëtø, kad dukrelëms atsiøstøspalvingø sukneliø su tautiniais mezginiøraðtais. Tos paèios dienos laiðke raðë: Ry-toj iðvykstu á Lietuvà. Kiek kelionë uþtruks,dar neþinau. Taèiau daugiau kaip deðimtdienø neketinu. Kità dienà raðyta: ... pla-nuojama vykti ið Karaliauèiaus per Ásrutá(Èerniachovskas), Gumbinæ (Gusevas), Til-þæ (Sovetskas) ir Klaipëdà. .... kelionë at-gal nusidrieks per visà Kurðiø nerijà iki Pi-liavos (Baltijskas). Laiðke ið Gumbinës rug-sëjo 27 d. raðë, kad Tilþëje buvo spalio 2d., o pakeliui á Klaipëdà vos nepavogta ke-lionës manta. Klaipëdoje buvo apsistojæspalio 5 dienà. Kitos dienos rytà këlësi permares á Smiltynæ. Kelionë nerija uþtruko dvidienas ir spalio 8 d. jau buvo Karaliauèiu-je. Spalio 10 d. laiðke þmonai raðë: ...Pas-kutiniosios mano kelionës dienos buvo iðtikrøjø malonios. Trys dienos – iðtisai jûrospakrantëje. Kurðiø nerija yra tokia savita, jogjà bûtina pamatyti kaip Italijà arba Ispanijà,idant sielai nestigtø nuostabaus groþio vaiz-dø... [...Die Kurische Nehrung ist somerkwürdig, daß man sie eigentlich eben-sogut wie Spanien und Italien gesehen ha-ben muß, wenn einem nicht ein wunder-bares Bild in der Seele fehlen soll...]. (cit.von Sydow 1909). Šis posakis XIX a. pa-baigoje tapo keliauninkø ðaukiniu, siûlan-èiu atverti ástabø Kurðiø nerijos gamtosgroþá. Pirmieji ðá teiginá skelbë kelioniø va-dovai po nerijà vokieèiø kalba. Kol kas tiks-liai nenustatyta, kuriais metais ir kieno dë-ka tai ávyko. Neabejojama, kad teiginysTomui Mannui tapo puikia autoriteto „re-

Lietuvà

Egidijus BACEVIÈIUS


komendacija“ apsilankyti nerijoje, atokia-me pirmapradës gamtos ir savitos kultû-ros neðëjø kampelyje. Raðytojas 1930–1932 m. su pertraukomis lankësi ir poil-siavo Nidoje, nuosavoje pagal vietos þve-jø trobos pavyzdá pastatytoje viloje. Á lietu-viø kalbà ðá V. fon Humbolto posaká pirmàkartà iðvertë ir paþintinëje knygelëje paskel-bë klaipëdietis Jonas Pronskus (Pronskus,1932, p. 2). Vëliau buvo paskelbta tiksles-niø vertimø (Leonas Stepanauskas, 1987,p. 63; Vyt. Gudelis, 1998, 236-240).

Priverstinis sustojimas nerijojePer Rytprûsius ir Kurðiø nerijà driekë-

si gamtotyrininko ir enciklopedisto Alek-sandro fon Humbolto (1769–1859) keliasá Rusijà. Derybos su fon A. Humboltu dëlgalimybës keliauti á Rusijos kalnus vyko1827–1828 metais. Gavus caro Nikola-jaus sutikimà bei piniginæ pagalbà, pra-sidëjo paruoðiamieji darbai. Be pagrindi-niø Rusijos gamtos tyrimø, gamtininkairuoðësi iðtirti Urale randamà platinà ir áver-tinti jos tinkamumà pinigams kalti. Kartusiekta nubraiþyti patikslintà þemës naud-menø þemëlapá. Kelionëje po Rusijà

gamtininkus globojo kartais pernelyg lan-di finansø ministro grafo G. fon Cancrinopalyda. Kelionë iðsamiai apraðyta Gusta-vo Rose 1837 m. Berlyne iðleistoje kny-goje Geologinë kelionë á Uralà, Altajø irprie Kaspijos jûros (Mineralogisch-geog-nostische Reise nach dem Ural und demAltai und dem Kaspischen Meere). Ið pra-dþiø norëta iðvykti pirmosiomis 1829 m.geguþës dienomis, taèiau mënesio pra-dþioje caras turëjo dalyvauti Varðuvojevyksianèiose karûnavimo iðkilmëse, tadkelionæ teko paankstinti. Ið Berlyno á Ka-raliauèiø dvi stebëjimø árangos prikrautospaðto karietos (diliþanai)iðvyko balandþio12 d. pavakare. Kelionëje kartu su A. fonHumboltu vyko mineralogas ir kristalø þi-novas Gustavas Rose (1798–1873), Ber-lyno universiteto geologas ir zoologas Kris-tianas Gotfridas Erenbergas (1795–1876)ir tarnas Semeringas. Keliautojai vylësi il-gai netrukti gruodo sukaustytais keliais. Ta-èiau jau antrà dienà prapliupo ðlapdriba,ir arkliams teko maknoti paþliugusiais ke-liais velkant sunkius veþimus. Balandþio14 d. keliauninkai pasiekë Dirðkiemá (Dirs-chau), kur buvo sustabdyti iðtvinusios Vys-

los, ledoneðis trikdë keltø eismà. Áveikuspirmà kliûtá, po dviejø myliø vël teko su-stoti ir keltis per iðtvinusá Nogatà. Ne itinsëkmingà kelionës pradþià paávairino uþ-sukdami á Marienburgo pilá. Balandþio 15d. rytà keliautojai pasiekë Karaliauèiø.Mieste praleido dvi turiningas dienas. Ben-dravo su astronomu F. V. Beseliu, lankësijo priþiûrimoje 1813 m. ásteigtoje observa-torijoje, domëjosi naujausiais dangausðviesuliø ir kûnø stebëjimais, apþiûrëjoNeumanno mineralø bei gydytojo Hage-no gintarø su inkliuzais rinkinius, domëjo-si 1661–1811 m. ðios vertingos sukietëju-sios dervos gavybos apskaitomis. V. Be-selio namuose sveèiai ir miesto aukðtuo-menë vakarieniavo bendrame susitikime.

Kelias Karaliauèius–Tilþë–Lauksargiai–Tauragë–Mituva baigtas tiesti tik 1833 me-tais. Kelionæ ketinta tæsti Tilþës ir Klaipë-dos kryptimi. Taèiau kelio þemynine dali-mi teko atsisakyti, ir ji buvusi visiškaipriešinga, nei teigia D.Kehlmannas nau-jausioje knygoje Pasaulio matavimas(2007). Keliauninkams Karaliauèiuje bu-vo praneðta, kad vaþiuoti per Tilþæ nega-lima, nes Nemuno vandenys iðtvinæ, ei-na iþas. Liko galimybë vykti senuoju pað-to keliu iðilgai nerijos. Atsitiktiniø aplinky-biø padiktuotos kelionës eigà liudija ap-lankytø vietø apraðai, asmeninio pobû-dþio pastabos 1837 m. G. Rose knygojebei laiškas broliui Vilhelmui. Ið Karaliau-èiaus kranto kryptimi karietos pajudëjobalandþio 18 d. rytà. Ið pradþiø riedëjovakariniu mariø krantu. Per dienà nuke-liavo iki Ðarkuvos, kur apsistojo nakvy-nei. Kitos dienos ryte patraukë toliau. Ðá-kart kelias suko jûros link ir ëjo smëliopaplûdimiu, kairiàjà karietos ratø porànuolat skalavo bangø purslai. Paðtininkopastangos sukti arklius geresniu, tvirta le-do pluta uþklotu keliu buvo bergdþios: ka-rietos be perstojo klimpo á þvirgþdingàsmëlá, vos uþteko jëgø jas iðjudinti, pa-galbon tekæ kviestis aplinkiniø kaimø gy-ventojus, kad ðie lentomis ir kuolais ið-

Baronai Vilhelmas ir Aleksandras fon Humboltai Liudvikas Martynas Rëza

„Kurðiø nerija yra tokia savita, jog jà bûtina pamatyti kaip Italijà arba Ispanijà, idant sielainestigtø nuostabaus groþio vaizdø“


keltø iki aðiø ir lingiø áklimpusias ka-rietas. Á Smiltynæ atvyko 19 d. pava-kare. Nemuno þemupys Kurðiø ma-riose taip pat buvo smarkiai iðtvinæs,vanduo dideliu greièiu verþësi á jûrà,neðdamas iðjudintas lytis. Nutarta ap-sistoti smuklëje. Kità dienà ledoneðisdar labiau sustiprëjo. Sangrûdosgremþë krantà, grasindamos paplau-ti smuklës ðeimininko vëjo malûnà irgyvenamàjá namelá: juos teko skubiaiiðardyti ir perkelti toliau nuo vandens.Balandþio 20 d. keleiviai praleidoSmiltynëje. Priverstinës pertraukosmetu A. Humboltas su bendraþygiaiskieme atliko magnetinio lauko stipru-mo ir magnetinës adatos nuokrypiomatavimus. Rodyklë rodë já esant68030‘7109‘1 – daugiau nei Berlyne.Iðsirinkæ 200 m atkarpà, nuo krantoiðmatavo srovës greitá: mariose jis sie-kë 3 pëdas (1 pëda lygi 0,2865 m),t.y. 0,8595 m/s; balandþio 21 d. padi-dëjo iki 7,4 pëdø (2,1201 m/ s). Prie-krantëje srovë, veikiama vidujinës trin-ties, sumaþëjusi iki 5,8 pëdø/s (t.y.1,6617 m). Gamtininkai nustatë, kadledoneðis nuplovë 500 pëdø (143 m)ilgio kranto ruoþà. Oro, matyt, bûta ne-blogo, nes uþsienieèiai spëjo paklai-dþioti Kopgalyje, apþvelgë Baltijos pa-jûrá. Krante rado dvigeldþio moliuskovalgomosios midijos (Mytilus poli-morphus) gelduèiø. Ðios rûðiesminkðtakûniø anksèiau buvo surastaHavelo (Berlynas) upës nuosëdose,Azovo jûroje ir kitur. Mokslininkai pa-grástai këlë mintá apie ðio gyvûno jûri-næ kilmæ. Balandþio 21 d. ryte smuk-lëje susitelkë daugiau keliautojø, ëmëstigti maisto ir gërimø. Ið miesto pa-siekë nerimà kelianèios kalbos, kadstipri srovë smëliu gali uþneðti seklu-mà prieðais Danës þiotis ir tuomet su-sikaupæs vanduo plûstels á miestà.Nutarta ilgiau nedelsti ir valtelëmis ke-liautojus perkelti á prieðingà krantà.Juos priþiûrëjo vyriausiasis Klaipëdospaðto direktorius Goldbeckas. Mies-te, laukdami, kol bus perkeltos sun-kiasvorës karietos, gamtotyrininkaiturëjo uþtektinai laiko apþiûrëti tvirto-væ, lankësi apsauginiame pylime,nuo bokðto þvalgësi po apylinkes irbendravo su miesto aukðtuomene.Miestas-piliavietë tuo metu buvæs ne-didelis, jame gyveno apie 5100 gy-ventojø. Nakvojo sveèiø namuose.Daugiau þiniø apie jø lankymàsi uos-tamiestyje neþinoma. Balandþio 22 d.keltu pergabentos karietos, ir tos pa-èios dienos popietæ keliauninkai pa-traukë Palangos link. Ties Kalote juospasitiko grafo G. fon Kankreno pa-siuntiniai su ágaliojamaisiais raðtais

tæsti kelionæ Rusijos þeme. Tartu (Dor-pato) miestà keliauninkai pasiekëbalandþio 27 dienà. Ðiame universi-tetiniame mieste turiningai leido dvidienas. Prie iðtvinusios Narvos vëlbuvo priverstinë pertrauka, kol ga-liausiai pasiekë Peterburgà. Paèiu lai-ku. Netrukus prasidëjo aðtuonias die-nas trukæs didysis Nevos ledoneðis.

1829 m. balandþio 29 d. laiðkebroliui Vilhelmui ið Peterburgo á Itali-jà raðë: [..] Ið visø tø kelionës á Rusijàkeistybiø (Unwelt), kà esu regëjæs,áspûdingiausia buvo Kurðiø nerija. Jo-je teko iðbûti keturias dienas. Èia patpridûrë, kad pakrantëje rado penkiørûðiø minkðtakûniø gelduèiø ir trisdumbliø rûðis… Þvelgiant per 180 m.nuotolá, galima teigti, kad tai pirma-sis mokslinis liudijimas apie LietuvosBaltijos pajûrio gyvàjà gamtà. Kelio-në po Rusijos platybes truko aðtuo-nis mënesius. Lankësi Urale ir Astra-chanëje. Atgalios gráþo per Maskvàir Peterburgà. Tø paèiø metø gruo-dþio mënesá nuo mineraliniø rinkiniøapsunkusios karietos patraukë á Ber-lynà. Ðá kartà vaþiavo keliu per Tau-ragæ–Tilþæ ir ryðkesniø prisiminimøneiðliko.

Vilhelmo àþuolas SmiltynëjeSmiltynëje prie senosios Smuklës

kopos ir to paties pavadinimo pradi-nës mokyklos veði du paprastiejiàþuolai. Medþiams apytiksliai 180–200 metø. Vienas medþiø vadinamasVilhelmo vardu. Neaiðki vardiniø me-dþiø pasodinimo istorija. Medþiusgalbût pasodino netoliese buvusiosSmiltynës sen. girininkijos miðkinin-kai. Vardas siejamas su Vokietijos kai-zeriu (1861–1888) Vilhelmu I. Rytprû-siø vardiniø medþiø sodinimo papro-tys dabar veik iðtrintas ið kraðto kul-tûrinës raiðkos. Daug medþiø ir pro-giniø þeldiniø sunaikinti ar sunyko dëlsenatvës. XX a. II pusëje nerijos kul-tûriniai kontekstai persimainë, tarpseno paveldo ir naujø gyventojø beipuoselëjamø vertybiø uþsimezgëtrûkèiojantis dialogas. Lietuviø tauto-sakos puoselëtojams ir gamtotyrinin-kams àþuolai primintø keliautojus Vil-helmà ir Aleksandrà Humboltus. Var-diniai Humboltø àþuolai praturtintøKurðiø nerijos lankytinø ir kraðto kul-tûros praeièiai svarbiø vietø gretas,deramai áprasmintume praeities pa-saulinio garso mokslo veikëjø vardusir jø nuopelnus lietuviø kalbai ir kul-tûrai bei garsinant pamario gamtossavitumà.

Taip pasakë Vieðpats, iðvydamasAdomà ir Ievà ið Rojaus, kai jie nusidëjo.Beje, jei ne toji pirmoji nuodëmë, mûsødabar nebûtø. Ádomu (1 pav.).

Dr. Jonas RUBIKAS

Dauginkitës. Ðis nurodymas skirtas netik þmonëms. Augalai, gyvûnai, visokiasmulkmë, visa kas gyva dauginasi. Kylaklausimas, panaðus á “Kas buvo pirmiau,viðta ar kiauðinis?” Ar gyva todël, kad dau-ginasi, ar dauginasi todël, kad gyva? Klau-simas tuðèias, beprasmis?

Kodël dauginimasis yra toks svarbusgyvybei? Paþvelkime á “Gyvybës medá” –virðuje yra þmogus, o ðakomis þemyn –visa kas gyva – dauginasi, o kai kurie,atrodo, tik ir gyvena, kad daugintøsi.

Evoliucijos medis ryðkiai parodo ávai-riø gyvybës formø (gyvø padarø) tarpu-savio ryðá bei priklausomybæ. Nuo medþioðaknø kylant aukðtyn gyvybës formos vissudëtingesnës, ir jos randa optimalø san-tyká su aplinka, tarsi niðà, kurioje gali sëk-mingai gyventi. Nupieðtasis Medis atspin-di evoliucijà remiantis dabar esamomisgyvybës formomis. Nors medis iðkerojoiki þmogaus, iðliko daugybë ðakø, kuriosrodo, kad net paèios ankstyvosios gyvy-bës formos, bent dauguma, iðliko ir da-bar klesti, tarsi evoliucija juos bûtø apë-jusi tame pirminiame lygmenyje (2 pav.).

1 pav. Iðvarymas ið Rojaus (Auguste Rodin)


Veiskitës ir dauginkitës...

atlikti fermentines reakcijas, skatinti arbaardyti ryðius tarp nukleotidø ar aminorûgð-èiø. Taip radosi struktûrø dariniai, kuriosbûtø galima pavadinti ikilàstelëmis (pro-tocells, angl.) (3 pav.). Apibendrintai gali-

ma pasakyti, kad radosi gana sudëtingidariniai, kurie jau sugebëjo aktyviai (galpasyviai?) ið aplinkos imti medþiagas ir di-dëti, ne suirti, bet pasidalinti ir vël didëti.Ðià savybæ bûtø galima pavadinti savotið-ka cheminiø ryðiø raiðka, lemianèia sudë-tingëjimo tikimybæ. Aiðku, tai tebëra tik prie-laida, þinant, kad tokie junginiai yra dabar-tinëje Þemëje.

Aplinka ardë ávairias susidariusiasstruktûras, o atranka palaikë tik atsparias.Pavienë struktûra, nors ir atspari, ilgainiuinepajëgë atsilaikyti aplinkos ir vidaus(molekuliø judëjimas, ryðiø nepastovu-mas ir kaita) ardanèiam veikimui. Atspa-

rumas reiðkësi ne tik darinio ilgaamþið-kumu, bet, svarbiau, atsigaminimu, dali-nimusi ir daugëjimu. Toks darinys turëjobûti gana sudëtingas, nes jau turëjo, te-gul ir labai paprastas, atgaminimo, struk-tûrø pasiskirstymo, ryðio su aplinka, pa-galiau dalijimosi sistemas. Truko milijo-nai metø, kol tarp milijardø ávairiø beveiktinkamø dariniø atsirado tas optimalus da-rinys ir prasidëjo evoliucija, lemta sàvei-kos, dauginimosi, kitimo ir atrankos.

Ir vis dëlto kas yra svarbiausiaevoliucijoje?

Ar galima ásivaizduoti evoliucijà, vyks-tanèià ramybës bûsenos, be judëjimo,nesidalijanèioje, nesikeièianèioje làstelë-je? Patá þodá suprantame kaip keitimàsiper dauginimàsi. Tad gal nëra visai be-prasmiðka ieðkoti tos pirminës struktûros,molekulës, lëmusios pirmàjá postûmá dau-gintis. Bûtina pabrëþti, kad ,,daugëjimas”ir ,,dauginimasis” yra skirtingos sàvokos.Daugëjimà galime ásivaizduoti vykusáankstyvoje Þemëje, prieð evoliucijà. Oapie evoliucijà tegalima kalbëti tik tada,kai susidarë dariniai, gebantys atsigamin-ti, daugintis ir kartu keistis, o kiti buvo at-rankos atmetami. Taèiau atranka palaikëtik tuos pakitimus, kurie atitiko besikeièian-èias aplinkos sàlygas. Tokie dariniai – galne taip tiksliai organizuotos ikilàstelës (3

2 pav.Evoliucijosspiralë irgyvybësmedis.Kiekvienasspiralësþingsnistoks pats irkitokspraeinadauginimosiinformacijosraiðkostaðkà: kitasindividas,kita rûðis

Pirmtakai

Peptidinënukleorûgðtis

Esteriai

JautrikliaiFosfo-lipidai

Mem

bran

osel

emen

tai

Atliekos Atliekos

Ðviesa

3 pav. Ikilàstelës (protolàstelës) susidarymas (ið dr. A.Tamulio darbø)

pav.), taèiau jose turëjobûti: informacijos mole-kulë, informacijos raið-kos sistema, baltymø irnukleorûgðèiø pirmtakøtiekimo ið aplinkos sis-tema; minimali infor-macija, tik savæs atga-minimui, tik dauginimo-si informacija, kad bûtødauginama dauginimo-si informacija.

Gyvybë yra vyksmøgrandinë, kuri taèiau yrauþdaryta á þiedà, tikriauþiedus, sudëtus á spira-læ: vyksmai kartojasi,bet kiekvienas naujas

þiedas turi galimybæ keistis. Todël galimateigti, kad gyvybë – vyksmø þiedas, o evo-liucija – tø þiedø sudaryta spiralë. Visi spi-ralës þiedai praeina vienà esminá þingsná,kurá galima laikyti pradþia – tai dauginimo-si informacija. Toliau plius-evoliucija pride-da papildomos informacijos ir jos raiðkaireikalingø mechanizmø. Spirale galimevaizduoti gyvybës medá ir visø þiedø svar-biausias pradþios þingsnis yra dauginimo-si informacija, o plius-evoliucija, pasiduo-danti atrankai, verèia medá ðakotis (2 pav.).

Bet gráþkime prie làstelës. Ji yra visosesanèios Þemëje gyvybës pagrindas, taipagrindinis spiralës þiedas.

Kas buvo pirmasis paklusæsásakymui daugintis; arba kas buvo

kol dar evoliucijos nebuvoKada Þemë buvo atðalusi tiek, kad ga-

lëjo susidaryti ávairûs daugiau maþiau su-dëtingi junginiai, jø radosi begalinë dau-gybë Þemës vandenyse, kranto linijoje irsausumoje. Tai galëjo bûti prieð kokius 4ar 5 milijardus metø (kà mums reiðkia mi-lijardas ðen ar ten, kai mes daþniausiai ne-gyvename net mums skirtø 100 metø?).Molekuliø ávairovæ skatino ávairaus pobû-dþio sàveikos. Cheminiø ir kitokiø ryðiø su-sidarymas ir irimas ir vël susidarymas.(Apie tai plaèiau patariama paskaitytidoc.dr. K.Konstantinavièiaus straipsná „Ko-dël làstelë maþa?“ MG, Nr 2–3, 2007). Ap-linka negailestingai þaibais, karðta lava,meteoritais, ávairia spinduliuote veikë van-denyse esanèius cheminius junginius,skatindama jungtis, irti, keistis ir sudarytinaujus, jau pasikeitusius junginius. Paga-liau vandenyne radosi gana sudëtingi jun-giniai – aminorûgðtys ir azotinës bazës,galinèios jungtis su cukrumi riboze ir fos-foro rûgðties liekana ir sudaryti nukleoti-dus. Ðie junginiai galëjo jungtis su kitais irsudaryti stambesnes molekules. Ðuoliuo-kime milijonais metø link ðiø dienø ir rasi-me susidaranèias didþiàsias molekules –aminorûgðèiø grandinëles – peptidus ir nu-kleotidø grandines – polinukleotidus beifosfolipidø ir angliavandeniø molekules irdar sudëtingesnius darinius, bûsimos gy-vybës sudëtines dalis. Kranto dumble,ypaè tam tiko molis, susidariusios ávai-raus ilgio ribonukleotidø grandinës, esanttam tikrai susilankstymo bûsenai, galëjo


Dauginimasis – ir paprastas, ir kartusudëtingas vyksmas: nuosekliai vienapaskui kità (o gal tiksliai – vienu metu)veikianèios trys sistemos: informacijosdvigubëjimo ir nuraðymo, baltymø sinte-zës, jø veiklos ir pasidalijimo sistemos.Ðios sistemos yra sujungtos tarsi á ratà,kuris kartojasi nesustodamas, jei aplin-koje yra pakankamai pirmtakø – amino-rûgðèiø ir nukleotidø. Ðio sistemø ratoveiklà diktuoja (ar galima pasakyti, kur yrarato pradþia?) DNR - RNR molekulëje ko-duota informacija baltymams, kurie lemiaRNR molekulës dvigubëjimà, informaci-jos nuraðymà, membranos statybà ir dali-jimàsi, ir dar informacija maþoms RNR mo-lekulëms, neðanèioms aminorûgðtis. Ne-bijokime pridëti dar informacijos nukleo-rûgðèiø pirmtakø – nukleotidø ir amino-rûgðèiø sintezei, nes aplinkoje jø gali pa-kankami nebûti. Ir vis dëlto rato pradþiatebûna informacijos nuraðymas, toliau –sintetinami baltymai, kurie dvigubina infor-macijos molekulæ ir po to nuo jø nuraðoinformacijà vëlgi tiems patiems balty-mams; kartu sintetinami membranos bal-tymai ir membrana persmaukia làstelæ, pa-dalindama informacijos molekules ir sin-tezës aparatà abiem naujoms làstelëms.

Dabar tai jau gerai þinoma. Taèiau pa-brëþtina, kad ðiame etape ir buvo paleis-tas gyvybës smagratis, nepaliaujantis gy-vybës atsinaujinimas, kurio spyruoklæ pri-suko aplinka, teikdama pirmtakus visið-kai naujai kokybei – gyvybei.

Tai pirmas þingsnis, kuris vëliau busvadinamas ávairiais vardais – vis vitalis,dauginimosi instinktu, pagaliau meile. Per-ðokime tolyn á prieká ir paþvelkime á da-bartinius organizmus, taip pat ir þmogø,ar tik nëra jø gyvenimo variklis ta pati tiki-mybinë cheminiø ryðiø raiðka? Sunku su-vokti, kad tokia autonominë sistema ga-lëjo atsirasti ir kad ji veikë ir tebeveikia.

Agresyvi, besikeièianti aplinka kartusu atranka kûrë naujas làsteliø formas su

sudëtingesniu, tikslesniu, saugesniu dau-ginimosi, ne tik su “taip‘‘ ar “ne” , bet ir“jeigu” mechanizmu, o tai reiðkë aplin-kos (atrankos) ir gyvybës santykiø sàly-giðkumà. Reiðkësi trys svarbiausios làs-teliø sugyvenimo formos: viena – làste-lës rijo viena kità kaip mitybos ðaltiná; kita– làstelës susiliedavo ir pagautoji ilgainiuitapo sudëtine dalimi – mitochondrija, taipatsirado dabartiniø eukariotiniø làsteliø,jei pagautoji turëjo fotosintezës savybæ –susiliejus ji tapo chloroplastu ir davë pra-dþià augalinëms làstelëms (4 pav.). Tre-èioji sugyvenimo forma – susiliejus làste-lës ágavo dvigubà genomà, kaip ir dabar-tinës eukariotinës làstelës. “Jeigu” pasi-rinkimo galimybë leido pakenktai làsteleinepasiduoti atrankos spaudimui, nes ta-patus genas paralelëje chromosomojegalëjo pakeisti pakenktàjá; arba “jeigu”mechanizmas leido kisti ir duoti pradþiànaujø savybiø individams.

Viengubo genomo làstelëse padvigu-bëjus chromosomai, vyksta pasidalijimasatskiriant chromosomas kiekvienai nau-jai làstelei. Dvigubo genomo eukariotinë-se branduolinëse làstelëse pasikeitë dau-ginimosi schema: padvigubëjus chromo-somoms làstelëje bûna po 4 tapaèiaschromosomas, kuriø poros specialiu me-chanizmu (mitozë) nutempiamos á làste-lës galus taip, kad pasidalijusios làstelësturëtø vël po dvigubà chromosomø rinki-ná. Abiejø tipø làstelëse veikia aplinkos iratrankos valdomas pirminis trinaris gyvy-bës smagratis: informacija – raiðka – dvi-gubëjimas – informacija – raiðka – dvigu-bëjimas... Tai nesuvokiamos galios jëga,verèianti milþiniðkas terpës talpas per ke-liolika valandø paversti tirðta bakterijø sus-pensija. Gyvybë visoje Þemëje – nuo karð-tøjø geizeriø iki ðàlanèio vandens – yragyvybinës jëgos verèiama daugintis.

Buvo gyvybë, bet nebuvo evoliucijos:visos vienalàstës buvo beveik vienodos,skyrësi tik energijos ir medþiagø apykai-

ta. Kaip gyvybei elgtis toliau – jau visi van-denys ir sausumos uþklotos negyvø ir gy-vøjø làsteliø daugybe sluoksniø. Daugi-nimasis dalijantis yra patogus, greitas, ne-lyginat kopijø ar klonø gamyba. O aplin-ka keitësi. Radosi lytis. Kaip atsirado skir-tingalyèiai ir lytinis dauginimasis, tegali-ma spëlioti, lyginant dabartinius organiz-mus. Juk skirtingalyèiø dauginimasis su-dëtingas, reikalauja pastangø tinkamopartnerio paieðkai, atrodo „neekonomið-kas“? Manoma, kad buvo paplitæs mity-bos bûdas ryti kitas làsteles. Ávairios for-mos daugybëje vienos bakterijos buvomaþesnës, jø buvo daugiau ir jas leng-viau rydavo didesniosios. Nesuvirðkin-tos tapo lyg ir parazitais – vyriðkomis lyti-nëmis làstelëmis. Susijungusios turëda-vo dvigubà genø rinkiná ir tai buvo tokiølàsteliø privalumas: atsirado galimybë su-silieti su geresniø savybiø partneriu.

Galbût vienu ið lyties (poravimosi)

veiksniø tapo DNR atkarpos, gebanèiospersikelti á specialios informacijos sritá kar-tu nulemiant lytá – poravimosi tipà. Tai jud-rieji elementai (dabartiniuose organiz-muose, pavyzdþiui, mielëse taip lemia-mas poravimosi tipas). Tolesnëje evoliu-cijoje lyties lemtá perëmë moteriðkoji ir vy-riðkoji chromosomos. Atranka palaikë to-

A B

1 2

34

5

6

78

2

3

4

5

6

8

8

4 pav. Augalinë-A ir gyvulinë-B làstelës; augalinëje làstelëje yra chloroplastai, kuriø nëra gyvu-linëje. 1 – chloroplastai; 2 – mitochondrijos; 3 – branduolys; 4 – branduolëlis; 5 – ribosomos;6 – Goldþio aparatas; 7 – vakuolë; 8 – endoplazminis tinklas

1α a

α

a

a

aα α

2

3

4

5

6

A

B

5 pav. A – mieliø judrieji elementai (JE) lemiaporavimosi tipà α arba a: 1– a poravimositipo JE neaktyvûs; 2 – α tipo JE; 3 – α kopijaásistato á 4 – poravimosi tipo sritá ir ið jos paða-linamas a JE; 5 – chromosomos dalis lemia αporavimosi tipà; 6 – a tipo JE neaktyvûs. B –kiauðinëlio apvaisinimas; matomos gausiaikiauðinëlá aplipusios sëklelës


kias platesniø rekombinacijos galimybiølàsteles ir susijungimas tapo bûtinas dau-ginimuisi, nors kai kurioms làstelëms iðli-ko ir paprasto klonavimosi galimybë. Kolkas lyties evoliucija remiasi tik hipotezë-mis ir prielaidomis dabartiniø organizmøpavyzdþiu (5 pav.).

Taip evoliucija þengë du svarbiusþingsnius – dvigubà genomà ir lyties at-siradimà. Ar be jø mes ir bûtumëm likævienalàsèiai?

Kiekybë gimdo naujà kokybæ –daugialàsèius

Labai supaprastintai daugialàsèiø at-siradimo pradþia – tai vienalàsèiø sankau-pos, kuriose làstelës pasiskirstë atliekamo-mis funkcijomis – pavirðiuje esanèios pa-laikë ryðá su aplinka ir ëmë mitybai tinkan-èias medþiagas; vidinës – perimdavo irpanaudodavo medþiagas bei signalus iðaplinkos ir dauginosi. Sankaupos kamuo-lëlis, nors ir sudarytas ið tapaèiø làsteliø irdaugindavosi vienai ar kelioms atskilus irsudarius naujus kamuolëlius, visos làste-lës savo chromosomose turëjo maþiausiaitrijø rûðiø informacijos atkarpas – genus:viena – tai komanda sudaryti kamuolëlá,kita – paimti ið aplinkos medþiagas ir sig-nalus, pagaliau treèioji – esant tinkamomssàlygoms ájungti dauginimosi sistemà.Taip paprastame kamuolëlyje jau radosidaugialàsèio organizmo esminë savybë –làsteliø dauginimasis ir skyrimasis. Visoselàstelëse genetinë informacija yra vieno-da, taèiau kraðtinëse làstelëse aktyvûs ry-ðio su aplinka ir medþiagø paëmimo ge-nai, viduje esanèiø – aktyvûs dauginimàsiájungiantys genai; visose làstelëse aktyvûssankaupos susidarymo genai. Paskirèiøpasiskirstymas vertë paprastà sankaupà– kamuolëlá darytis sudëtingesne morfo-logine struktûra (6 pav.). Ðis pavyzdys yradaugiau tariamasis, nors evoliucijos logi-ka sakytø, kad taip ir buvo: visos organiz-mo làstelës turi visà genetinæ informacijàir kartu skyrimosi programà, kur sàlygotu-mo jeigu dësnis galioja ir vidaus làsteliø, irgenø produktø (reguliacijos faktoriø), taippat ir aplinkos sàveikai.

Daugialàsèiø organizmø susidarymasir tolesnë evoliucija këlë naujus uþdavi-nius. 1. Svarbiausiø dauginimosi làsteliøatskyrimas á specialià struktûrà. 2. Skir-tingos lyties làsteliø susiliejimui bûtinasnaujas dalijimosi mechanizmas – susida-ro làstelës su viengubu chromosomø (ge-nomo) rinkiniu ir joms susiliejus (apsivai-sinus) susidaro làstelë (vadinama zigo-ta), kurioje yra atstatytas dvigubas chro-mosomø rinkinys. Ðiai làstelei dauginan-tis ir susidaro naujas organizmas. 3. Da-linimosi funkcijas, atliekamas vienoje làs-telëje, daugialàstyje atlieka làsteliø gru-pës – audiniai ir organai. Todël jau nuo

pirmøjø zigotos dalijimøsi làstelës prade-da skirtis. Skyrimasis – svarbiausias ir más-lingiausias vyksmas, kurio kryptis – ap-tarnauti, sudaryti tinkamas sàlygas atran-kos palaikomam dauginimuisi.

Þinduoliø làsteliø skyrimosi vyksmasyra pavaizduotas 7 paveiksle. Apvaisin-tas kiauðinëlis – zigota pradeda labai ak-

áeina á savitojo skyrimosi kelià. Bene svar-biausias valdymo veiksnys yra genomoraiðka – dalinimosi metu nuraðomos skir-tingø genø kombinacijos; sintetinami skir-tingi baltymai, kurie sàveikauja tarpusa-vyje sudarydami signalø sistemas làste-lës viduje, tarp làsteliø ir aplinkos. Akty-viai veikia maþosios RNR molekulës, ska-tindamos ar slopindamos genø nuraðy-mà. Tad skyrimosi vyksmus galime da-linti pirmiausia á skyrimosi krypties lemtáir po to tolesná jau savitàjá skyrimàsi, ve-dantá á galutiná tikslà – veikliøjø làsteliø su-sidarymà (8 pav.). Tokia skyrimosi valdy-mo schema yra visø daugialàsèiø orga-

A B

6 pav. Dvigubo chromosomø rinkinio (diploi-dinës) làstelës dalijimasis. A – mejozë: padvi-gubëjusios chromosomos (1) susiglaudþia irapsikeièia atkarpomis(2); pirmasis pasidaliji-mas á dvi diploidines làsteles (3); ir ðios dalija-si á keturias viengubo chromosomø rinkinio(haploidines) làsteles (4). B – mitozë: padvi-gubëjusios chromosomos (1) dalijantis làste-lei pasiskirsto po dvi tapaèias chromosomasabiejose làstelëse (2)

1

2

3

4

1

2

7 pav. Þinduoliø làsteliø skyrimasis: 1 – zigo-ta; 2 – blatocitas; 3 – gastrula: A – odos, ner-vø, pigmentinës làstelës; B – lytinës làstelës;C – raumenø, inkstø, kraujo làstelës; D – plau-èiø, endokrininiø liaukø làstelës

1 2

3

A B

CD

tyviai dalintis, susidaræs kamuolëlis dau-gëjant làsteliø ádumba ir toliau tampa sa-votiðku làsteliø maiðeliu, kurio vienamekraðte susikaupia làstelës sudarydamossavitas struktûras. Ðios làstelës jau yra nu-lemtos skirtis á ávairios paskirties làstelesir audinius suaugusiame organizme.

Kaip yra valdomas skyrimasis? Pirmø-jø dalinimøsi làstelëse genomas yra tarsiatviras ir atskirtos làstelës gali duoti pra-dþià naujam organizmui – tai visavertëskamieninës làstelës. Tolesniø dalinimøsimetu visavertiðkumas maþëja ir làstelës

1

8 pav. Bendrojilàsteliø

skyrimosischema:

1 – grupinëlemtis;

2 – skyrimasis;3 – làsteliø

tipas

nizmø raidos metu. Ypaè pirmieji raidosþingsniai yra beveik tapatûs, tad kur iðsi-skiria rûðys ir vëliau individai? Supranta-ma, kad individo genomas yra bûdingasrûðiai, tik kuri DNR atkarpa ir kuriuo metuásijungusi pasuka raidos vairà bûdinga sa-vitàja kryptimi? Ir vël reikëtø pabrëþti, kadsvarbiausias raidos veiksnys yra daugi-nimasis: làsteliø – sudarant organizmà irindividø – sudarant rûðies populiacijà.

Subrendusiame organizme làsteliø gru-pës sudaro savitos struktûros organus beiaudinius, ir làsteliø dauginimasis ir skyrima-sis tarsi sustoja: dar vienas ar keletas daliji-møsi, taèiau tai jau savitosios audinio ar or-gano làstelës. Jos paèios nesidalija, jos yragaminamos jø kamieniniø làsteliø ir gali bûtiskirtingo savitumo: pavyzdþiui, lygiøjø, sker-saruoþiø ar ðirdies raumenø làstelës. Pir-moji visavertë kamieninë làstelë yra zigotair dalijimasis po dalinimosi visavertës infor-macinis pajëgumas maþëja savitumo kryp-timi – daugiavertës ir vienavertës audiniøkamieninës làstelës. Pasiekus optimalø dy-dá savitøjø làsteliø gamyba sustoja. Taèiaunet ir subrendusiame audinyje randamosjo vienavertës kamieninës làstelës. Á jas da-bartiniu metu atkreipiamas ypatingas dë-mesys, nes jos gali bûti naudojamos gy-dymo – funkcijos atstatymo tikslais. Be to,paveikus tam tikrais cheminiais junginiais,làsteliø kultûroje jas galima gràþinti á anks-tyvø kamieniniø làsteliø bûsenà ir ájungti sky-rimàsi á ávairiø audiniø làsteles. Taèiau odos,gleiviniø, kraujo, jungiamojo audinio ir ið-skirtinës svarbos – lytiniø làsteliø kamieni-nës dauginasi ir gamina veikliàsias làste-les tam tikrà organizmo (ir þmogaus) gyve-nimo tarpsná.

2

3

Bus daugiau


VALDOVØ RÛMValdovø rûmø atkûrimo idëjai realizuo-

tis reikëjo laukti tinkamos progos. Jà puo-selëjo 1831 metø sukilëliai, jà matë savopieðtose vizijose architektas J.Kamaraus-kas. Dar sovietmeèiu 1983 m. paskelbta-me konkurse siûlyta Nacionalinæ galerijàákurti atstatytuose Þemutinës pilies rû-muose, tada buvo parengti rûmø hipo-tetiniai aukðtø planø, fasadø brëþiniai. Pokeleriø metø (1987 m. rudená) pradëtinuodugnûs XIX a. dviaukðèio namo, bu-vusio Gedimino kalno vakarinëje papë-dëje, architektûriniai tyrimai. Ðio namopirmo aukðto sienose ir rûsiuose rasta

Prieð du ðimtus metø buvo nugriauti Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës valdovø rûmai – mûsø nepriklausomos valstybës

reikðmingiausias statinys, jos garbingos istorijos iðkilus liudyto-jas. Ir ðtai ðiemet – 2009 metais – sugebëjome ðá savo ðalies

valstybingumo simbolá atkurti. Sugebëjome atkurti, nes esamelaisvi savo þemës ðeimininkai. Ðiandien atkurti rûmai kartu su

klasicistine Arkikatedra jau sudaro vieningà architektûrinævisumà, Vilniaus miesto centrui suteikia kilnumo, þavesio,

harmonijos, atgaivina jo svetimøjø paþeistà identitetà.

Apie atkurtusNapalys

KITKAUSKAS

Þemutinës pilies rûmø rytø korpuso lie-kanø. Buvo Atgimimo metai, ásisiûbavoLietuvos sàjûdis. Þmoniø ðirdyse vyra-vo nuojauta: pagaliau atsiranda progaprikelti ið nebûties Valdovø rûmus. Susi-kûrë entuziastø klubas ,,Talka” rûmø lie-kanoms toliau tirti. Netrukus nutarta tyri-

tuziazmo skatinama tyrimus lëðomisëmë remti tuometinë Kultûros ministeri-ja. Parama buvo tæsiama ir po Lietuvosvalstybës Nepriklausomybës atkûrimo.Rûmø atkûrimo idëjà nuo pat pradþiø pa-laikë ir lietuviø iðeivija.

Pirmiausia buvo atkasti rûmø rytø kor-puso pamatai, po to pereita prie pietø, va-karø ir ðiaurës vakarø korpusø pamatø ty-

rimo. Buvo tiriamas ir rûmø vidinis kiemas,nemaþi plotai rûmø pamatø iðorëje.

Tyrimø metu nustatyti tikslûs Valdo-vø rûmø plano matmenys, pertvarø vie-tos rûsiuose. Atsiþvelgiant á ðiuos natû-ros duomenis, nesunku buvo patikrintidailininko P.Smuglevièiaus, kitø XIX a. pir-

mosios pusës dailininkø, vaizdavusiø rû-mus, pieðiniø patikimumà, galimybæ jaisremtis atkuriant rûmus.

Valdovø rûmø atkûrimopagrindimas. Ar uþteko duomenø?

Tyrimø metu surinkta didelis kiekis ar-chitektûriniø detaliø ið smiltainio, vietinësmedþiagos konglomerato, marmuro, klin-èiø, keramikos, granito. Daug keramikosdetaliø rasta glazûruotu pavirðiumi – taigrindø plytelës, kokliø nuolauþos.

Derinant rûsiuose rastø pertvarø ið-sidëstymà su dailininkø pieðiniuose rû-mø fasaduose pavaizduotø langø sugru-pavimu, buvo nesunku nustatyti pertva-

Þemutinës pilies mûro

Atstatytø Valdovø rûmø fragmentas


statinius

mus tæsti visame buvusiø rûmø plote irateityje rûmus atstatyti kaip mûsø ðaliesvalstybingumo simbolá. Tyrimus ëmë glo-boti MA Istorijos institutas. Þmoniø en-


MUS ir ankstyvuosius

Þemutinës ir Aukðtutinës piliø XIII a. ant-rojoje pusëje – XIV a. pirmojoje pusëje pla-nas: 1 – maþojo gynybinio aptvaro sienos; 2– Katedra (pamatai rasti 1970 – 1976 m.); 3 –kvadrato plano bokðtas (jo liekanos yra po Ka-tedros varpinës pamatais); 4 – treèiojo etaposiena; 5 – punktyrinëmis linijomis paþymëta

Þemutinë ir Aukðtutinëpilys apie XIII a. vidurá.Pieðinio kairëje – pirmojiVilniaus katedra, aplinkja spëjamas aðtriakuoliøaptvaras; viduryje –maþasis gynybinis sumûro sienomis aptvaras(maþoji Þemutinë pilis);deðinëje virðuje –medinë Aukðtutinë pilis;priekyje – senoji Vilniosupës vaga, jos iðsiðako-jime – nedidelë sala(pagal natûros tyrimaispagrástà N.Kitkauskorekonstrukcijà dailininkoAntano Vaièekauskopieðinys)

mens apvadais, kuriø profiliavimas bûdin-gas renesansui. Reprezentaciniø meniø lu-bos kesoninës arba sijinës, ornamentuo-tos; grindys daugelyje patalpø ið kerami-niø glazûruotø ir neglazûruotø plyteliø, lan-gai su vitraþiniu ástiklinimu. Griuvenose ras-ta gausybë kokliø nuolauþø, jie buvo puoð-ti polichromija, reljefiniais augaliniais ir siu-þetiniais motyvais. Rûmuose bûta ir puoð-niø þidiniø. Kadangi mûsø Valdovø rûmaistatyti þemoje vietoje, ties Vilnios delta, to-dël ávairiø perstatymø ir remontø metu griu-venos (kokliø nuolauþos, susidëvëjusiosgrindø plytelës ir kt.) buvo iðpilamos rû-mø aplinkoje norint pakelti þemës lygá. To-dël mes turëjome daug vertingø originaliøpavyzdþiø rûmø fasadams ir interjerui at-kûrti. Ðiuo poþiûriu mes esame turtinges-ni ir uþ Krokuvos Vavelio rûmus. Renesan-sinës rekonstrukcijos metu prie pietø kor-puso ið kiemo pusës buvo pristatytos tri-aukðtës arkinës galerijos.

Reikia atskirai paþymëti didelá Þygi-manto Augusto indëlá pleèiant Valdovø rû-mø rezidencijà 1544–1548 metais.

Nukelta á 28 p.


spëjama siena, juosianti kyðu-lio vakariná galà; 6 – maþojo gy-

nybinio aptvaro spëjamos neiðli-kusios sienos ir kampinio bokðto vie-

ta; 7, 8, 9, 10 – Þemutinës pilies didþiojoaptvaro pietinë, ðiaurës vakarø, ðiaurinë ir ry-tinë sienos; 11 – vyskupo namas, statytas ikiantrojo Lietuvos krikðto, 1387 m. Jogailos do-vanotas Vilniaus vyskupui; 12 – Aukðtutinëspilies medþio ir þemës gynybinis aptvaras; 13– Vilnios upës senosios vagos vieta; 14 – Vil-nios upës kairiosios atðakos vieta po teritori-jos pertvarkymo

rø vietas antþeminiuose aukðtuose. Rû-mø aukðtis gana tiksliai nustatytas pa-gal vienà dail. P.Smuglevièiaus pieðiná,kuriame Katedra pavaizduota kartu sudar nenugriautais rûmais. Nustatyta, kadrytø, pietø ir vakarø korpusai buvo trijøaukðtø; tik ðiaurës vakarø korpuso di-dþioji dalis – dviejø aukðtø.

Rûmai iðgyveno tris stilistinius periodus:vëlyvàjà gotikà, renesansà ir ankstyvàjá ba-

rokà. Gotikos stiliaus bruoþø yra turëjæ pie-tø korpusas ir rytø korpuso pietinë dalis.Èia rûmø menës net iki antro aukðto buvoskliautuotos; antþeminëse patalpose skliau-tai turëjo nerviûras, profiliuotø keraminiø ply-tø portalus. Fasadai buvo netinkuoti.

1530–1560 m. rûmai buvo iðplësti, pri-statyti vakarø ir ðiaurës vakarø korpusai.Fasadai buvo nutinkuoti, langø angos per-tvarkytos á staèiakampes su natûralaus ak-


Lietuvos þemdirbystës institute cheminiaityrimai pradëti daugiau kaip prieð aðtuonisdeðimtmeèius: nuo tø laikø, kai Dotnuvojeákurtoje Lietuvos þemës ûkio akademijoje bu-vo dëstyta chemija. Dabartinëje Lietuvosþemdirbystës instituto Cheminiø tyrimø la-boratorijoje dera iðsaugotos tyrimø tradici-jos ir su laiko permainomis atëjusios naujo-vës. Laboratorijoje atliekamø tyrimø struktû-ra kinta priklausomai nuo finansavimo,moksliniø tyrimø krypèiø, èia dirbanèiø moks-lo darbuotojø iniciatyvø, mokslo ir verslo uþ-sakovø reikalavimø. Laboratorijoje triûsia 12darbuotojø – mokslininkës, laborantës. Dau-gelis jø èia dirba didþiàjà savo gyvenimo dalá.Èia studijuoja, staþuoja doktorantai, prakti-kà atlieka universitetø studentai.

Cheminiai tyrimai Lietuvosþemdirbystës institute

Lietuvos þemdirbystës instituto Chemi-niø tyrimø laboratorija sprendþia ðiuosmokslinës veiklos uþdavinius: atlikus ávai-riapusius laboratorinius tyrimus, ávertintidirvoþemio chemines savybes, augalø mi-tybos procesus; kurti harmoningas þem-dirbystës sistemas, leidþianèias tausoti ið-teklius, iðsaugoti dirvoþemio kokybæ beiðvarø pavirðiná vandená.

Laboratorijoje cheminiais ir fizikiniais me-todais nustatoma javø, daugiausiai kvieèiø,grûdø bei jø produktø – miltø, duonos koky-bë ir jà lemiantys dësningumai. Iðryðkinamijavø grûdø kokybës skirtumai dël veisliø, po-rûðiø, ekologinës ir intensyvios auginimotechnologijø, meteorologiniø sàlygø, pjûtiesir sandëliavimo laiko bei ávertinamas jø tin-kamumas perdirbti. Pramoniniam perdirbi-mui svarbu, kad kvieèiø baltymingumas, kri-timo skaièius, sedimentacijos, glitimo rodik-liai atitiktø grûdø kokybei keliamus reikalavi-mus. Brabender farinografu atliekamos fari-nogramos, ið kuriø sprendþiama apie teðloskokybæ, vertinama, kam tinkami ðios veislëskvieèiø miltai – duonai ar konditeriniams ke-piniams. Naudojant ið investiciniø lëðø ásigy-tà specialiai ádiegtà programà farinogramosduomenys analizuojami kompiuteriu, dël tosutrumpëjo analizës laikas ir padidëjo duo-menø patikimumas.

LÞI Cheminiø tyrimø laboratorijoje che-miniais ir spektriniais metodais nustatomavarpiniø ir ankðtiniø þoliø, kukurûzø ir þoliøsiloso kokybë, paðarinë ir energinë jø vertë,

rapsø sëklø sudëtis bei þalingos medþiagos.Atliekami biodujø gamybai skirtø þoliø bio-masës kokybës tyrimai priklausomai nuo au-galø rûðiø, auginimo technologijos, pjûèiølaiko ir daþnio, nustatoma biodujø gamybosðalutiniø produktø cheminë sudëtis.

Laboratorijoje nustatoma dirvoþemiomakroelementø, humuso, organinës me-dþiagos kiekis, jos cheminës ir granulo-densimetrinës frakcijos, huminiø medþia-gø savybës; tiriami organinës medþiagosir anglies pokyèiai áprastai ir tausojanèiainaudojamuose dirvoþemiuose; ieðkomapriemoniø dirvoþemio savybëms gerinti.

Nauja laboratorinë áranga þemësûkio mokslo tyrimuose

Nuo moksliniø tyrimø techninës bazësdaug priklauso tyrimø rezultatai ir mokslinin-kø pasiekimai. Maþo naðumo ir nepakanka-mo tikslumo áranga neleidþia taikyti moder-niø, tarptautinius standartus atitinkanèiø me-todø, didinti mokslinës veiklos produktyvu-mo, vykdyti á ûkio poreikius orientuotø tyri-mø, be to, sudëtinga ásilieti á ES moksliniøtyrimø erdvæ ir ten dalyvauti lygiaverèiø part-neriø teisëmis. Lietuvos þemdirbystës insti-tuto Cheminiø tyrimø laboratorija orientuo-jasi á aukðtà tyrimø kokybæ – siekia nuolatdiegti naujus, modernius, efektyvius tyrimømetodus, ieðko ávairiø finansavimo ðaltiniølaboratorijos árangai atnaujinti. 2008 m. re-novuota dalis laboratorijos patalpø. Prade-dama naudoti investicinio BPD projekto,,Tausojanèio gamtiniø iðtekliø naudojimo ag-ronominiø tyrimø bazës Lietuvos þemdirbys-tës institute modernizavimas“ lëðomis ásigy-ta laboratorinë áranga, todël tobulëja ávairiø

þemës ûkiotyrimaiDr. Alvyra ÐLEPETIENË

Lietuvos þemdirbystës instituto Cheminiø tyrimø laboratorijos vedëja, vyriausioji mokslo darbuotoja

rûðiø mëginiø analizavimas, spartëja analiti-niai darbai, gerëja kokybë ir sauga. Naujaiásigyta áranga atitinka dabartinius kokybësstandartus. Laboratorijoje pritaikyti nauji dir-voþemio anglies, organinës medþiagos su-dëties nustatymo; labilios ir stabilios jos da-lies atskyrimo bei nustatymo metodai, nau-dojant granuliodensimetriná frakcionavimà,ultragarso technikà, FTIR spektroskopijà.Diegiami nauji fitoþaliavø kokybës (riebaløkiekio, riebalø rûgðèiø sudëties, lignino) nu-statymo metodai, pleèiamos artimosios sri-ties infraraudonøjø spinduliø spektroskopi-jos taikymo sritys.

Kam praverèia tyrimai?2008 m. augalø, vandens ir dirvoþemio

mëginiø analiziø skaièius virðijo net 42 tûks-tanèius. Apie 3/4 visø atliktø analiziø suda-ro augaliniø mëginiø tyrimai, kuriø didþiojidalis skirta mokslo programoms, naciona-liniams ir tarptautiniams projektams vykdyti.Dalis analiziø laboratorijoje atliekama ûki-ninkø, bendroviø, perdirbëjø, þemës ûkiokonsultantø uþsakymu. Taikant tradiciniusir modernius analizavimo metodus, áverti-nama maistiniø, paðariniø, techniniø, ener-giniø augalø kokybë. Natûraliø, dþiovintø irkonservuotø þoliø mëginiai sudaro 2/3 visøiðanalizuotø augaliniø mëginiø.

Cheminiø tyrimø laboratorijojevykdomi mokslo projektai

Laboratorijos darbuotojø vykdyti ðiereikðmingi projektai: „Maisto þaliavø ir ag-


Cheminiai

moksle

Siloso mëginiai, paruoðti analizuoti spektrometru NIRS 6500



rarinës aplinkos studijø tobulinimas(MAST)“ Nr. ESF/2004/2.5.0-03-396/BPD-167/25/2006, 2008 m.; „Pramoninës bio-technologijos plëtros programos“ projek-tas „Kvieèiai specialios paskirties biopoli-merams“ (KVIETPOLIMER), 2007–2009m.; „Augalinës biomasës energetinës ver-tës didinimas biotechnologiniais metodais(BIOMASË – BIODUJOMS) 2008–2010m.; ÞÛM programos „Ekologinio ûkinin-kavimo plëtra“ projektas „Ekologiðkø kvie-èiø grûdø tinkamumo perdirbti studija“2008–2009 m. 2007 m. vykdytas LMSFprojektas „Anglies stabilumo ir sekvestra-vimo dirvoþemyje pokyèiai vykstant þemë-naudø konversijai. 2008 m. – LMSF pro-jektas „Klimato kaitos poveikis CO2 dujøsrautams dirvoþemyje ir chlorofilo fluores-cencijai augaluose skirtingose aplinkose“.Ûkio subjektø uþsakymu 2008–2009 m.vykdyti projektai ,,Mokslinë studija apie ða-lyje pagamintø konservuotø paðarø fer-mentacijos rodiklio variavimà kokybës op-timizavimo poþiûriu“; „Mitybiniø ir antimi-tybiniø komponentø kiekiai bei jø santykisskirtingos kilmës þiemos paðaruose“; „Pi-gaus, greito metodo nemaistiniø kvieèiøgrûdø kokybës vertinimui sukûrimas“.

Siloso kokybës tyrimaiSiloso kokybë paprastai tiriama pra-

ëjus ne maþiau kaip vienam mënesiui posilosavimo. Siloso mëginiai imami specia-liais gràþtais, sudarant vidutinius, ne ma-þesnius kaip 1 kg masës ëminius. Jie de-dami á polietileno maiðelá, sandariai uþda-romi. Kol bus pristatyti á laboratorijà, ëmi-niai laikomi vësioje patalpoje ir saugominuo tiesioginiø saulës spinduliø. Kuo grei-èiau jie bus pristatyti á laboratorijà, tuo tiks-liau bus iðtirta paðaro maistinë ir energinëvertë. LÞI Cheminiø tyrimø laboratorijojeþoliniø paðarø (dþiovintø þoliø masës ar-ba ûkiuose gaminamø kukurûzø ir þoliø si-loso) kokybë tiriama ðiuolaikiðku, nereika-laujanèiu cheminiø reagentø, saugiu ap-linkai spektroskopiniu analizavimo meto-du prietaisu NIRS 6500. Ðis artimosios sri-ties infraraudonøjø spinduliø spektrosko-pijos metodas paðarø kokybei nustatytiplaèiai naudojamas ES ðalyse.

Natûralios drëgmës þoliø siloso mëgi-niai analizuojami naudojant angliðkà ADASlaboratorijos metodikà. Siloso vidutinis më-ginys vyniojamas á paketëlius, skenuoja-mas specialiu NIRS prietaiso moduliu. Ku-kurûzø silosui ištirti šiuo metodu taikomavokiška VDLUFA laboratorijoje ásigyta lyg-tis. Naudojant ðià lygtá nustatomi pagrin-diniai siloso paðarinës vertës rodikliai: þalibaltymai, þali riebalai, krakmolas, þalia làs-teliena, rûgðèiø tirpale iðplauta làsteliena,neutraliame tirpale iðplauta làsteliena, ce-liulazës tirpale nesuardomos organinësmedþiagos, þali pelenai. Taip pat apskai-èiuojama kukurûzø siloso apykaitos ener-gija AE, energija laktacijai NEL bei fermen-tacijos rodiklis, kuris charakterizuoja silo-so stabilumà. Apykaitos energija AE yrabendrosios energijos dalis, kurià gyvûnoorganizmas gali panaudoti medþiagø apy-kaitos procese, nes racionà bûtina suba-lansuoti pagal energijos kieká.

Rapsø sëklø kokybës tyrimaiRapsai, kaip ir dauguma kryþmaþiedþiø

augalø, kaupia gliukozinolatus, kuriø skili-mo produktai yra toksiðki. Gliukozinolatainepageidaujami ir gyvuliø paðarams nau-dojamose rapsø iðspaudose. Rapsø sëkløkokybë priklauso nuo vandens trûkumo,dirvos rûgðtumo, temperatûrø pokyèiø, ag-rotechnikos – veikiant ðiems veiksniams kin-ta gliukozinolatø kiekis ir sudëtis. Remian-tis LST standartu 1 klasës maistiniams rap-sams ir rapsukams, kaip ir sëkliniams, leis-tina bendrojo gliukozinolatø kiekio riba yra20 μmol g-1 sausos nuriebalintos medþia-gos. Gliukozinolatø kiekis rapsø sëklose nu-statomas artimosios srities infraraudonøjøspinduliø spektrometru NIRS – 6500. Ðiuospektrometriniu metodu taip pat nustato-mas þaliø baltymø, þaliø riebalø, sausø me-dþiagø kiekis rapsø sëklose. Tyrimams nau-dojami nemaltø ðvariø sëklø mëginiai. Su-pilti á specialias apvalias kiuvetes mëginiainuskenuojami monochromatoriumi su be-sisukanèiu moduliu. Nuskenuotiems ir ið-saugotiems spektrams analizuoti ir chemi-nei sudëèiai nustatyti naudojama LÞI Che-miniø tyrimø laboratorijoje dr. B. Butkutëssukurta lygtis. Gliukozinolatø kiekis rapsø

iðspaudose nustatomas cheminiu bûdu Pd-testu. Metodo esmë yra spalvoto komplek-sinio junginio susidarymas tarp metanoliotirpalu iðekstrahuotø gliukozinolatø ir pala-dþio jonø matuojant daugiakanaliu fotomet-ru Multiskan MS (450 nm). Dar nustatomasrapsø sëklø riebalingumas bei kiti pageidau-jami rodikliai.

Augalø anglies kiekio tyrimaiAugalø biomasës ir joje sukauptos an-

glies (C) kiekio tyrimai ypaè aktualûs da-bar, vertinant faktinius C kiekius biosfero-je, potencialø anglies dioksido iðmetimà áatmosferà ir ieðkant bûdø stabdyti ðá pro-cesà. Tokie tyrimai ðalyje tik ásibëgëja. Sie-kiant tiksliai nustatyti anglies kieká augali-nëje masëje, bûtina turëti patikimà instru-mentinæ árangà. Cheminiø tyrimø laborato-rijoje analizuojant Diuma metodu anglies,azoto ir sieros automatiniu analizatoriumi(Vario EL III), ðie rodikliai simultaniðkai (vie-nos analizës metu) nustatomi labai maþa-me homogenizuotame iki 0,2 mm daleliødydþio mëginyje. Analizei pakanka kelioli-kos miligramø svërinio. Mëginiai dedami áprogramiðkai valdomà specialià karuselæ,numatyta tvarka sudeginami deguoniessrovëje. Susidariusios deginiø dujos apdo-rojamos (valomos, redukuojamos) ir ma-tuojamos terminio laidumo detektoriumi.Elektrinis signalas registruojamas, kompiu-terine programa automatiðkai skaièiuojamibei pateikiami galutiniai anglies, azoto irsieros kiekiai, C/N santykis tiriamame më-ginyje. Ðios analizës metu nenaudojamirûgðtys, ðarmai, nuodingosios medþiagos,todël tausojama aplinka.

Dirvoþemio azotingumo nustatymasVienas svarbiausiø dirvoþemio derlin-

gumo rodikliø – jo azotingumas. Nustatytiazotingumà (suminá N kieká) svarbu dël ðioelemento esminio ryðio su augalø mitybair augimu – derliaus formavimu. Tiksliai dir-vos azotingumà galima ávertinti tik iðtyrusmëginius laboratorijoje. Azotas dirvoþemy-je yra organinës ir mineralinës (neorgani-nës) formos. Dirvoþemyje vyksta sudëtin-gas azoto junginiø persitvarkymas daly-vaujant mikroorganizmams, augant auga-


Laboratorijojenustatomosáprastai arekologiðkaiiðaugintøkvieèiø kepimosavybës



Vacllams. Dirvoþemyje esanèio azoto kiekiuinustatyti analitinëje praktikoje paplitæ dupagrindiniai metodai: Kjeldalio ir anksèiauminëtas Diuma, atspindintys du skirtingusnustatymo principus. Ðie abu metodai tai-komi LÞI Cheminiø tyrimø laboratorijoje.Kjeldalio metodas pagrástas organinësmedþiagos suardymu koncentruota sie-ros rûgðtimi. Rûgðèioje aplinkoje organi-nës formos azoto junginiai suardomi, o áamonio jono formà perëjæs azotas nudes-tiliuojamas, naudojant Kjeltec sistemà –atpalaiduojant já ðarmo pertekliumi, arbanustatomas spektrofotometriðkai, naudo-jant kompiuterinæ sistemà Cary 50 Conc.Lengviausiai augalai pasisavina dirvojeesantá mineraliná azotà. Mineralinio (neor-ganinio) azoto kiekis suprantamas kaipnitratø ir amonio formos azoto suma. Mi-neralinio azoto kiekis dirvoþemyje nusta-tomas atliekant specialias iðtraukas. Vie-nas labiausiai paplitusiø metodø, kai dir-voþemyje esantis amonio formos azotasnustatomas atlikus iðtraukà 1M kalio chlo-rido tirpalu. Gautoje iðtraukoje amonioazoto kiekis nustatomas spektrofotomet-riðkai. Laboratorijoje nitratø azoto kiekis1 proc. kalio aliuminio alûno iðtraukoje nu-statomas jonometriðkai naudojant nitra-tø jonams selektyvø elektrodà.

Tarptautinis bendradarbiavimastiriant dirvoþemio anglá

Pastaruoju metu labai svarbu ávertintiglobalias anglies atsargas dirvoþemiuose,anglies dioksido kaupimàsi atmosferoje,nes tai susijæ su klimato kaita. Þemës dan-ga (dirvoþemis) yra vienas pagrindiniø an-glies ðaltiniø biosferoje. Anglies atsargø irbalanso ávairiose ekosistemose ir visojebiosferoje ávertinimu vis labiau rûpinasi pa-saulio ir Lietuvos mokslininkai. Tiriama,kaip kinta anglies kiekis ávairiose agroeko-sistemose. Yra þinoma, kad anglies kau-pimasis arba nykimas labai priklauso nuoaugalø paliekamos biomasës kiekio bei su-dëties. Lietuvos þemdirbystës institute, da-lyvaujant Cheminiø tyrimø laboratorijai, nu-statyta, kad dirbamose þemëse skirtingøþemës ûkio augalø paliktas augaliniø lie-kanø kiekis armenyje ir dirvos pavirðiuje

Vaclovas Chomskis gimë 1909 m.Rietave, kunigaikðèio Bagdano Oginskiodvare, kuriame dirbo abu jo tëvai. TëvasRomanas Chomskis grojo klarnetu kuni-gaikðèio orkestre, su kuriuo daug kelia-vo. Mama Olga Kalkaitë-Chomskienë ku-nigaikðèio dvare skalbë ir tvarkë baltinius.Ðeima gyveno nedideliame dvaro name-lyje vaizdingoje vietovëje ant Jûros upëskranto. Gausioje Olgos ir Romano ðei-moje vyravo darna ir pagarba kitiems.

Mokslus V.Chomskis pradëjo 1916 m.Rietavo pradþios mokykloje, kurios dëlsunkiø materialiniø sàlygø nebaigë. 1921m. eksternu ástojo á Rietavo gimnazijà, ku-rioje baigë 4 klases, vëliau mokësi Kau-no technikos mokykloje, bet netrukusperëjo á Mokytojø profsàjungos vakarinæmokyklà. 1929 m. ástojo á Kauno univer-sitetà, bet dël ligos studijas teko nutraukti.1938 m. baigë Kauno universitetà, ágy-damas matematiko ir fiziko specialybes.

Profesinæ karjerà pradëjo 1938 m.Rokiðkio gimnazijoje, kur dëstë matema-tikà, fizikà ir fizinæ geografijà. Savo ini-ciatyva dirbo moksliná darbà, ypaè do-mëjosi matematine kartografija.

1940 m. perkëlus ið Kauno á VilniøMatematikos-gamtos fakultetà,V.Chomskis buvo pakviestas jame dirb-ti. 1944 m. praûþus karui ásijungë á nu-niokoto Vilniaus universiteto Gamtosmokslø fakulteto kûrimà. Tais metais jamsuteiktas docento vardas. 1945 m. ið-rinktas Kartografijos katedros vedëju, onuo 1946 m. pradëjo dirbti Gamtosmokslø fakulteto dekanu. Ðias pareigasëjo 18 metø – iki 1964-øjø. Jam vado-vaujant fakultetas iðaugo: pradëti rengtibiologai, geografai ir geologai, ásteigtasneakivaizdinis biologijos skyrius.

Vadovaujant profesoriui 1955–1960m. Fizinës geografijos ir kartografijos ka-tedroje pradëta studentø specializacija:limnologija (1955–1960), kartografija(1959–1978). Profesorius siekë, remda-masis savo mokiniais, realizuoti grandio-zinæ idëjà sudaryti kompleksiná Lietuvosatlasà. 1963 m. profesoriaus iniciatyvaprie Fizinës geografijos ir kartografijoskatedros pradëjo veikti mokomoji foto-grametrijos laboratorija. Nuo 1969 m.kaip þinybinë Fotogrametrijos laborato-rija atliko kultûros, o nuo 1979 m. – irgamtos objektø fotogrametrinæ fiksaci-jà: inventorizuoti keli ðimtai kultûros irgamtos objektø, sukurta keliolika tûks-tanèiø fotografiniø bei grafiniø vaizdø.

gali skirtis iki 9 kartø ir kad tai lemia orga-ninës anglies, taip pat ir humuso pokyèius.Naujausiais tyrimais nustatyta, kad dalisanglies junginiø dirvoþemyje kinta greitai,yra labilûs, o kiti, prieðingai, kaupiasi.

Tiriant anglies pokyèius dirvoþemyje tu-rime graþaus tarptautinio bendradarbiavi-mo patirties. Vykdant projektà, finansuotàLeverhulme Trust fondo, anglies kitimo dir-voþemyje tyrimai atlikti kartu su Lietuvosþemdirbystës instituto Kaltinënø bandymøstoties (habil. dr. B. Jankauskas, G. Jan-kauskienë) ir Volverhamptono universite-to (JK) mokslininkais (prof. M.A. Fullen, dr.C.A. Booth). Ðiame darbe palyginti orga-ninës medþiagos ir organinës anglies tyri-mø duomenys, gauti abiejose ðalyse, nau-dojant ávairias analizavimo metodikas, su-rasta duomenø matematinio perskaièiavi-mo galimybë. Kitos tarptautinës progra-mos (COST 627), kurià rëmë ir Lietuvosmokslo ir studijø fondas (LMSF), vykdymasleido ávertinti anglies kaupimàsi ganyklø þo-lynuose. LÞI Cheminiø tyrimø laboratorijakartu su Vilniaus universitetu ir Baltarusi-jos nacionalinës mokslø akademijos Gam-tos iðtekliø naudojimo problemø ir ekolo-gijos institutu 2007 m. vykdë LMSF pro-jektà ir nustatë skirtingø þemënaudø ir jøkaitos átakà anglies ir jos junginiø kitimuidirvoþemyje. Vykdant ðá projektà gauti ty-rimø duomenys pristatyti 2008 m. Mask-voje – Sankt Peterburge 14-ajame tarptau-tiniame humuso medþiagø tyrëjø suvaþia-vime From molecular understanding to in-novative applications of humic materials.Laboratorijoje gauti tausojanèiø þemës dir-bimo sistemø átakos dirvoþemio angliai irhumuso medþiagoms tyrimø duomenys2009 m. pristatyti Taline vykusiame 12-aja-me Ðiaurës–Baltijos šaliø humuso tyrëjøsimpoziume Symposium on Natural Orga-nic Matter in Environmentand Technologyin Tallinn, Estonia 14-17 June 2009.

Informacijos apie LÞI Cheminiø tyrimølaboratorijoje atliekamus tyrimus irsàlygas galima rasti internete http://www.lzi.lt arba teirautis tel. 8 347 37175;8 347 37664. Adresas: Instituto al.1,Akademija, Këdainiø r.



ovas ChomskisProfesorius

Daktaro disertacijà profesorius para-ðë ir apgynë 1948 metais. Ji skirta Lietu-vos kartografijos istoriniam paveldui –1613 m. Lietuvos þemëlapis. Jo analizë irvertinimas Lietuvos kartografinio vaizdoraidoje. Giminiø ir profesoriaus mokiniøpastangomis disertacija publikuota 2004metais. 1966 m. profesorius apgynë ha-bilituoto daktaro disertacijà Eþerø dubensforma ir kai kurie vandens masiø statikos,dinamikos ir termikos klausimai. Šios di-sertacijos pagrindu 1969 m. išleista mo-nografija Maþøjø eþerø dinamika ir termi-ka. 1968 m. Vaclovui Chomskiui suteik-tas profesoriaus vardas.

Profesoriui ne kartà áteikti aukðèiausiðalies apdovanojimai: 1959 m. Respubli-kinë premija uþ ,,Lietuvos TSR fizinës ge-ografijos” pirmàjá tomà (kartu su kitais),1969 m. suteiktas nusipelniusio moksloveikëjo vardas. Profesorius buvo ilgame-tis Vilniaus universiteto Gamtos moksløfakulteto mokslinës tarybos moksliniamslaipsniams teikti pirmininkas, Vilniaus uni-versiteto mokslinës tarybos narys.

Mirë 1976 m. balandþio 22 dienà. Pa-laidotas Antakalnio kapinëse.

Bûdamas universalus geografas pro-fesorius Vaclovas Chomskis turëjo dvimokslines aistras: kartografijà ir limnolo-gijà. Kuriai jis buvo labiau atsidavæs – sun-ku pasakyti.

Profesoriaus kartografijos interesai –matematinë kartografija – formavosi jau dir-

bant Rokiðkio gimnazijoje. Profesoriø do-mino teorinës problemos, kartografinë ter-minija, kartografinë toponimika ir ypaè kar-tografijos istorija. Savo disertacijos áþan-goje profesorius raðë: ...Lietuvos þemëla-piø analizë ir jø vertinimas ryðium su visuo-menine kultûrine lietuviø tautos raida, ben-drai imant, yra pribrendæs reikalas, nes supraeities kartografiniais objektais tenka su-sidurti ne tik kartografui, bet ir istorikui beiistorinës geografijos tyrëjui. Niûraus po-kario pradþia, o profesorius iðdrásta kalbë-ti apie lietuviø tautà, jos kultûrinæ raidà. Taipraðyti reikëjo dràsos, vidinio tvirtumo.

Vaclovas Chomskis atliko ne tik ið-samià 1613 m. þemëlapio analizæ, bet,kas ne maþiau svarbu, iðryðkino to þe-mëlapio vaidmená vëlesniuose Lietuvoskartografijos raidos etapuose. Daugely-je vëlesniø XVII a. Rytø Europos þemë-lapiø Lietuvos teritorijos vaizdas buvo ið-tisai arba konspektyviai perkeltas ið M.KRadvilos þemëlapio.

Kita labai svarbi profesoriaus VaclovoChomskio moksliniø interesø kryptis susi-jusi su kartologijos dalimi – matematinekartografija. Jo ilgameèiai tyrinëjimai bu-vo apibendrinti vadovëlyje „Kartografija“,kuris iðleistas profesoriaus mokiniø jau pomirties. Tai klasikinis kartografijos vadovë-lis, kuriame nagrinëjami geografiniai þe-mëlapiai ir jø elementai, kartografavimometodika, kartografinio vaizdo generaliza-vimo dësningumai, þemëlapiø sudarymobûdai, þemëlapiø redagavimo principai irtaisyklës, kartografiniø kûriniø klasifikaci-jos, geografiniø þemëlapiø analizës bûdaibei kartografijos istorija. Raðydamas va-dovëlá autorius ëjo pragmatiðku paprastu-mo (ne prastumo) keliu. Jis raðë: ... Kaikurie autoriai apsèiai pateikia papildomøsàlygø ir vargina skaitytojà formuliø perdir-binëjimu. Turint dabartinæ skaièiavimo tech-nikà, nëra prasmës logaritmuoti reiðkiniø,kaip nëra prasmës varginti protà ávairiomispapildomomis sàlygomis...

Dar viena kartografinë V. Chomskio in-teresø kryptis – kartografinë toponimika.Su kitø ðaliø vietovardþiø (toponimø) ra-ðyba susidûrë pirmieji lietuviðkø mokyk-liniø þemëlapiø kûrëjai. Daugelyje ikikari-niø þemëlapiø ir atlasø vienu metu varto-tos kelios toponimø raðybos formos. Beto, ávairiø autoriø ir leidyklø leidþiamuoseþemëlapiuose tø paèiø objektø, o kartaisir ðaliø pavadinimai buvo raðomi nevie-nodai. Visa tai këlë nemaþà painiavà,ypaè moksleiviams.

Taèiau svarbiausias profesoriausVaclovo Chomskio kartografinis darbas– Lietuvos atlasas. Iðleistas jis po profe-soriaus – ilgameèio vyriausiojo redakto-riaus ir iniciatoriaus – mirties. Iðsamus,nuoseklus, kompleksiðkas – tai vienasgeriausiø fundamentaliø kartografiniø kû-riniø tuometëje TSRS.

Pirmieji Vaclovo Chomskio eþerotyrosdarbai iðsirutuliojo ið kartografijos. Anali-zuodamas Geologijos ir geografijos insti-tute sukauptus Lietuvos eþerø tyrimø duo-menis, profesorius parodë, kaip kartogra-finiais metodais galima tirti eþerø povan-deninio reljefo formas. Kartu su bendra-darbiais jis apibendrino Lietuvos eþerø ka-talogo duomenis ir pateikë jø kartografiniusvaizdus. Novatoriðkas buvo Lietuvos eþe-ringumo þemëlapis, kuriame eþerø pasi-skirstymui teritorijoje pavaizduoti pirmà kar-tà panaudotas izolinijø metodas. Nauji bu-vo V. Chomskio darbai ir ið eþerø hidrodi-namikos, su kuria jis susiejo savo tolesnæmokslo veiklà. Ðiø tyrinëjimø brandþiausivaisiai – tai habilituoto daktaro disertacijair jos pagrindu paraðyta monografija. Norsðie darbai paraðyti prieð 40 metø, jie ir ðian-dien daþnai cituojami Lietuvos ir uþsienioeþerotyrininkø.

V. Chomskio nuomone, vertinant van-dens masiø turbulentinæ sàmaiðà maþa-me eþere, bûtina atsiþvelgti á eþero dubensformà ir vëjo ásibëgëjimo kelio virð vandenspavirðiaus ilgá. V. Chomskis sukûrë meto-dikà, pagal kurià galima apskaièiuoti vi-dutiná vëjo ásibëgëjimo kelio ilgá – eþero di-naminio aktyvumo kriterijø. Èia profeso-rius buvo pirmasis, nes analogiðkà meto-dikà, kuri niekuo nesiskiria nuo V. Choms-kio pasiûlytosios, amerikieèiø mokslinin-kai paskelbë gerokai vëliau. Prabëgus darpenkeriems metams, ðvedø limnologas L.Hakansonas ðià metodikà modifikavo irpritaikë eþerø sedimentologijai.

Vienas didþiausiø V. Chomskio nuopel-nø eþerotyrai yra jo sukurta eþerø klasifi-kacija, paremta terminiu gyliu. Ði klasifika-cija buvo dar svarbesnio tyrimo – vandensmasës stabilumo sàlygø – tarpinis rezul-tatas. Profesoriaus Chomskio terminë eþe-rø klasifikacija iðsirutuliojo, o kartu ir papil-dë analogiðkas garsiøjø limnologø G.Whipple ir G. Hutchinsono klasifikacijas.Ji turëtø bûti vadinama Whipple-Hutchin-son-Chomskio klasifikacija. Ðitaip jà vadin-dami pastatysime Vaclovà Chomská ðaliapasaulinës eþerotyros klasikø, pakelsimejo idëjas á aukðèiausià lygmená.

Algimantas ÈESNULEVIÈIUS,Kæstutis KILKUS


Po 1610 metø gaisro Valdovø rûmaibuvo suremontuoti, interjerai ágavo anks-tyvojo baroko puoðybos elementø, pradë-tas naudoti marmuras, smiltainis, klintys.Barokinëse menëse árengti plafonai, me-niðkai dekoruoti siuþetine tapyba. Pada-ryta jungtis su naujai pastatyta barokineÐv. Kazimiero koplyèia.

Mûsø Valdovø rûmø tyrëjams, projek-tuotojams buvo surengtos penkios tiriamo-sios-mokomosios ekspedicijos po VidurioEuropos ðaliø ir Italijos istorines reziden-cijas. Galëjome ávertinti tø rezidencijø ar-chitektûrà, groþá, palyginti mûsø ið griuve-nø iðrinktus radinius su analogiðkais ele-mentais tose rezidencijose, ieðkant jø pa-naudojimui vietø mûsø atstatomuose rû-muose. Nemaþai rezidencijø atstatytos aratstatomos ir tose ðalyse (Vokietijoje, Len-kijoje, Italijoje, Slovakijoje, Èekijoje ir kitur).

Sukaupæ visà ðià medþiagà, pasimokæið uþsienio ðaliø patirties, mes neabejojo-me, kad mûsø Þemutinës pilies Valdovø rû-mus galime atkurti gana tikroviðkai, nedaugnutoldami nuo jø buvusio istorinio vaizdo.Ateityje turëtø bûti atkurta apytiksliai apie30 meniø su istorizuotais interjerais (ið visorûmuose buvo iki 60 meniø). Be abejo, iðpradþiø buvo nemaþai neaiðkumø, nes ne-turëjome patirties tokios didelës svarbosobjekto atkûrimui. Vis dëlto dabar, uþbaigæbent rûmø statybinës dalies atkûrimo dar-bus, galime teigti, kad eita teisingu keliu.

Maþasis Þemutinës pilies gynybinisaptvaras

Svarbu pakalbëti apie dar vienà Þemu-tinës pilies raidos momentà. Pastarojo me-to tyrimø metu surasta daug ankstesniømûro pastatø, buvusiø Þemutinëje pilyjeiki Valdovø rûmø pastatymo, fragmentø.Tai XIII a. antrosios pusës – XIV a. statiniøliekanos, pasklidusios po visà maþdaug10 ha dydþio Þemutinës pilies teritorijà.

Remdamiesi 1725–1737 m. J.G.M. Fiurs-tenhofo planu iki ðiol þinojome, kad Þemuti-nës pilies gynybinis aptvaras ëjo ið Vilniosupës kairiosios atðakos vidinës pusës ir bu-vo apie 1 km ilgio. Taèiau yra buvæs dar anks-tesnis, gerokai maþesnis mûro aptvaras. Di-dysis aptvaras (pagal J.G.M. Fiurstenhofoplanà) juosë iki 10 ha plotà, o maþasis ap-tvaras paèioje pradþioje saugojo 0,22 ha dy-dþio aikðtelæ. Maþasis aptvaras (Maþoji Þe-mutinë pilis) buvo kyðulio, besitæsianèio nuoPilies (Gedimino) kalno vakarø link, virðuje.Kyðulys buvo 3,0 – 6,0 m aukðèio, já ið pietø,vakarø ir ðiaurës vakarø juosë senoji Vilniosvaga, kurios buvusi trasa pastarojo meto ty-rimø metu taip pat nustatyta. Tik vëliau, perkelis ðimtmeèius kyðulá ,,paslëpë” ðalia jo be-siklostantys kultûriniai sluoksniai.

tampa su dabar atstatytø Valdovø rûmøvidiniu kiemu; ðio kiemo ðiaurës vakarøkampe dabar eksponuojamos aðtuonia-sienio donþono sienø liekanos.

Á vakarus nuo Þemutinës pilies maþojoaptvaro buvo sakralinë zona – ðventykla.Jos vietoje vëliau pastatyta pirmoji Vilniauskatedra. Ði sakralinë zona ið pradþiø grei-èiausiai turëjo mediná aðtriakuoliø aptvarà.

Tuo metu Aukðtutinë pilis turëjo bûti darmedinë, nes jos aptvare bei aikðtelës vi-duje dar nerasta tam laikotarpiui bûdingomûrinio aptvaro liekanø.

Dar tebesant senajai Vilnios vagai (ji te-këjo netoli nuo kyðulio pietinio ðlaito), ma-þasis aptvaras buvo praplëstas á pietø pusæ:pietinio ðlaito papëdëje buvo sumûryta kitaapsauginë gynybinë siena, prie jos ið vidauspusës pastatyta keletas mûro statiniø.

Þemutinës pilies teritorijospertvarkymas

Stiprëjant ir pleèiantis Lietuvos DidþiajaiKunigaikðtystei, matyt, reikëjo plësti ir Þemu-tinæ pilá. Reikëjo uþpilti senàjà Vilnios vagà,jà nukelti toliau á pietus ir á ðiaurës vakarus.Tiksliau – Vilnios upës vaga suformuota tojevietoje, kuri pavaizduota minëtame J.G.M.Fiurstenhofo plane. Greièiausiai tuo paèiumetu buvo iðkasta kita (deðinioji) Vilnios at-ðaka tarp Pilies (Gedimino) kalno ir Plikojo(Kreivosios pilies) kalno. Vilniaus Þemutinëir Aukðtutinë pilys atsidûrë saloje, o tai buvonaudinga gynybiniu poþiûriu. Be abejo, poðiø teritorijos pertvarkymø turëjo bûti mûrija-ma nauja jau didþiojo aptvaro gynybinë sie-na. Taip pat pradëti statyti mûro statiniai uþsenojo maþojo aptvaro ribø, kai kurie net kàtik uþpiltos Vilnios senvagës vietoje.

Svarbu paþymëti, kad po senvagës vie-toje statomø mûro statiniø pamatais jø pa-grindui árengti buvo naudojamos medþiokonstrukcijos. Tiriant ðià medienà dendroch-ronologiniu bûdu, nustatyta, kad medþiai bu-vo kirsti 1323 metais. Vadinasi, bent dalis èiaesanèiø mûro statiniø turëjo bûti sumûryti tuometu. Pagal tai galima spræsti, kad Þemuti-nës pilies pertvarkymo darbai turëjo bûti pa-daryti Gedimino valdymo pradþioje, o galpradëti ir Vytenio valdymo metais.

Taigi didysis Þemutinës pilies aptvarasmûrytas po to, kai buvo suformuota nau-joji Vilnios vaga. Tai turëjo vykti bent XIV a.treèiajame – ketvirtajame deðimtmetyje. Jeiant Vilnios upës uþpiltos senvagës mûrostatiniai buvo statomi jau Gedimino valdy-mo pradþioje, tai kada buvo sumûrytasmaþasis aptvaras kyðulio virðuje? Be abe-jo, jis ankstesnis.

Kas tas baltiðkasis (vendinis)mûras?

Prieð bandant atsakyti á ðá klausimà, rei-kia aptarti ankstyvøjø statiniø mûro savybes.Visø ðiø statiniø sienø pavirðiuje naudotasbaltiðkasis (vendinis) plytø perriðos bûdas,t.y. kai vienoje plytø eilëje dvi (o kartais ir tris)ilgàsias plytas pakeièia viena trumpoji. Moks-lininkai yra nustatæ, kad baltiðkasis (vendi-nis) mûras Danijoje, Ðiaurës Vokietijoje, Or-dino þemëse buvo naudotas nuo XII a. pa-baigos iki XIV a. vidurio. Kalavijuoèiø ordinoXIII a. pradþioje ákurtoje Rygoje jau pirmuo-siuose mûro pastatuose naudotos ir kera-minës plytos, kuriø perriða baltiðkoji.

Apie atkurtusVALDOVØ RÛMUS

Þemutinës pilies mûrostatinius

Atkelta ið 23 p. Maþojo aptvaro ðiauriniame kampe bu-vo donþono tipo iki 30 metrø aukðèio bokð-tas (ið pradþiø apvalus, vëliau aðtuoniasie-nis). Jis turëjo bûti ne tik gynybinis, bet irgyvenamas. Ðiame bokðte galëjo bûti ir di-dþiøjø kunigaikðèiø bûstinë. Maþojo aptva-ro aikðtelës viduryje stovëjo pailgas, ma-tyt, reprezentacinio pobûdþio vieno aukð-to mûrinis namas, po juo buvo rûsys, ku-rio sienas skaidë niðos. Galbût ðiame na-me buvo ta menë, kurioje Lietuvos didysiskunigaikðtis Gediminas 1324 m. priëmë iðRygos atvykusius popieþiaus legatø pa-siuntinius. Reikia pastebëti, kad maþojoaptvaro buvusi vidinë aikðtelë apytikriai su-


XIV a. antrojoje pusëje mûro pastatuo-se pradëta naudoti gotikinë plytø perriða,kai vienoje plytø eilëje vienà ilgàjà plytàkeièia viena trumpoji. Vilniuje Gediminokalno, Trakø pusiasalio ir salos piliø sie-nos mûrytos naudojant jau gotikinæ plytøperriðà: ðiø piliø mûriniai statiniai datuoja-mi XIV a. antràja puse – XV a. pradþia.

Baltiðkoji (vendinë) plytø perriða LietuvosDidþiojoje Kunigaikðtystëje statytose pilyseþinoma Medininkø, Lydos, Krëvos aptvari-nëse pilyse. Ðios pilys datuojamos XIV a. pra-dþia – pirmàja puse. Naugarduko pilies, taippat priklausiusios LDK, pavojingiausioje ðiau-rinëje medþio ir þemiø aptvaro dalyje XIII a.antrojoje pusëje buvo pastatytas keturkam-pis bokðtas, kurio sienø pavirðiuje naudotabaltiðkoji plytø perriða. Senuosiuose Trakuo-se maþdaug prieð deðimtmetá tiriant piliavie-tæ (apie 2 ha) irgi buvo rasta mûrinio aptvarofragmentø su baltiðkàja plytø perriða. Arche-ologas A. Kuncevièius ðio aptvaro statybàdatavo XIII a. pabaiga – XIV a. pradþia. Gar-dino Aukðtutinëje pilyje netoli pagrindiniø var-tø taip pat stovëjo didelis apvalus bokðtas(donþonas), statytas XIII a. viduryje ar antro-joje pusëje. Rusø metraðèiai mini, kad 1277m. Gardino pilá puolë rusai, o pilies bokðtasbuvo ginamas prûsø. Mat Lietuvos didysiskunigaikðtis Traidenis Gardine buvo ákurdi-næs nuo kryþiuoèiø pavergimo besigelbstin-èius prûsus, skalvius.

Dar tarpukariu Gardino Aukðtutinës pi-lies kieme buvo atkasti nedidelës mûrobaþnyèios pamatai, kurià to meto lenkøspecialistai datavo XIII a. viduriu, t.y. Min-daugo laikais. Pastaruoju metu baltarusiøarcheologas O.Trusovas ðá datavimà ðiektiek bando pavëlinti (XIII a. pabaiga – XIVa. pradþia). Abiem atvejais – tai LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës iniciatyva vyk-dytos statybos. Ið to matyti, kad net ato-

kiau nuo Vilniaus XIII a. antrojoje pusëje –XIV a. pradþioje buvo mûrijami gynybiniaibokðtai, o Gardine pastatyta ir baþnyèia.

O kaip buvo XIII a. antrojoje pusëje –XIV a. pirmojoje pusëje paèiame Vilniuje?

Baltiðkasis (vendinis) mûrasÞemutinëje pilyje

Vilniaus Þemutinës pilies teritorijojepastaruoju metu rasta iki 60-ties mûro ruo-þø su baltiðkàja plytø perriða. Be to, ðiøbaltiðkojo mûro fragmentø plytø matme-nys ir jø kraðtiniø proporcijos yra nevieno-dos. Pagal tai juos chronologiniu poþiûriugalima suskirstyti á penkis statybos etapus.Pirmajam ir antrajam statybos etapams pri-klausytø kyðulio virðuje ir jo pietiniame ðlai-te surasto ir aukðèiau apraðyto aptvaro sie-nos ir jo viduje buvæ statiniai. Treèiajam eta-pui priklauso pastatai, statyti kyðulio ap-linkoje jau panaikinus Vilnios upës senàjàvagà. Ðiam etapui priskirtini minëti 1323m. data paþymëti mûrai. Tai pirmiausia dve-ji ávaþiavimo vartai uþ maþojo aptvaro va-karinës sienos; pro juos ëjo senasis keliasper Þemutinës pilies teritorijà. Ðis kelias,be to, skyrë maþàjá aptvarà nuo sakralinëszonos, buvusios kyðulio smaigalyje.

Ketvirtasis etapas – Þemutinës pilies di-dþiojo aptvaro mûrai. Kaip minëta, ðis ap-tvaras pavaizduotas J.G.M. Fiurstenhofoplane. Jame buvo keletas gynybiniø bokð-tø, kai kurie ið jø saugojo vartus, jungu-sius pilá su iðore. Ðis aptvaras Þemutinëspilies teritorijà gynë nuo Kryþiuoèiø ordi-no puolimø XIV a. antrojoje pusëje.

Reikia pastebëti, kad didþiojo gynybinioaptvaro sienø dalis ties Naujuoju ir Senuojuarsenalu (dabar èia Lietuvos nacionalinio irTaikomosios dailës muziejaus pastatai) mû-ryta ðiek tiek vëliau – XIV a. penktajame de-ðimtmetyje ar to ðimtmeèio viduryje, nes ðiosaptvaro dalies mûre greta baltiðkosios jauesama ir gotikinës plytø perriðos.

Be abejo, seniausi buvo maþojo gyny-binio aptvaro statiniai. Jie statyti kyðulio vir-

ðuje, todël po jø pamatais nereikëjo klotimediniø konstrukcijø, kurias ðiandien bû-tø galima datuoti dendrochronologiniumetodu. Taèiau neabejotina, kad maþasisaptvaras ir jo mûro statiniai mûryti dar tuometu, kol nebuvo perstumta senoji Vilniosvaga, nepradëtas mûryti didysis Þemuti-nës pilies gynybinis aptvaras, t.y. statytaXIII a. antrojoje pusëje.

Maþojo aptvaro mûro statiniai chrono-logiðkai turi bûti artimi Gardino pilies don-þonui, ðios pilies kiemo baþnyèiai, Naugar-duko pilies gynybinio aptvaro XIII a. ant-rojoje pusëje statytam bokðtui. Taip pat ne-abejotina, kad jau ið pat pradþiø daugiau-sia mûro statybø buvo Vilniaus Þemutinë-je pilyje, kur ankstyvieji mûro statiniai iðsi-skleidæ dideliame 10 ha plote. Jie buvo pa-vyzdys ir kitø periferiniø piliø statybai.

Pastarojo meto istorikai pripaþásta XIII –XIV a. Lietuvos valstybëje buvus diarchinávaldymo modelá: Lietuvos didysis kuni-gaikðtis Algirdas ðalá valdë kartu su Trakøkunigaikðèiu Kæstuèiu; Gediminas, kaip ma-noma, taip pat Trakuose turëjæs kunigaikð-tá; Vytenio valdymo metais Trakø kunigaikð-tis galëjæs bûti jo brolis Gediminas ir t.t. Visdëlto visais ðiais atvejais Vilnius turëjæs bûtiLietuvos didþiojo kunigaikðèio buveinë. Taiakivaizdþiai liudija Vilniuje vykdytø daug lë-ðø reikalaujanèiø mûro statybø didelës ap-imtys, didþiuliai Þemutinës pilies teritorijospertvarkymo darbai. Taigi pirmenybæ mû-sø didieji kunigaikðèiai teikë Vilniui. Matyt,tik èia, Þemutinëje ir Aukðtutinëje pilyse, bu-vo mûsø besikurianèios valstybës pagrin-dinis administracinis centras.

Be to, akivaizdu, kad XIII – XIV a. Vil-niaus pilys buvo didþiojo kunigaikðèio do-meno branduolys, apie já periferijoje rikia-vosi kelios kitø piliø grupës. Periferinëspilys buvo skirtos ðio branduolio apsau-gai, prieigø prie jo gynybai.

Baigiant bûtina pabrëþti, kad jubilie-jiniams 2009 metams pavyko ne tik at-statyti Valdovø rûmus (tiesa, kol kas tikjø tûrius), bet ir iðryðkinti Vilniaus Þemu-tinës pilies – valstybës lopðio – svarbiau-sius ankstyvojo mûro statybos etapus.Tai ypaè svarbu prisimenant, kad dar vi-sai neseniai (ypaè lenkakalbëje literatû-roje) mums buvo átaigojama mintis, kadiki XV a. pradþios mûro statybø Lietuvojeapskritai nëra buvæ.

ir ankstyvuosius

Þemutinë ir Aukðtutinë pilys XV a. pradþioje.Pieðinio kairëje – 1387 m. Lietuvos krikðtoproga pastatyta Katedra, deðinëje virðuje –mûrinë Aukðtutinë pilis, tarp Katedros irAukðtutinës pilies – maþasis gynybinisaptvaras (Maþoji Þemutinë pilis) sudonþonu, priekyje – didysis Þemutinëspilies aptvaras (pagal natûros tyrimaispagrástà N.Kitkausko rekonstrukcijàdailininko Antano Vaièekausko pieðinys)


Prasidëjus 1988-iesiems Lietuvos SSRmokslo institucijose buvo pusketvirto ðimtoistorikø. Anot Èeslovo Laurinavièiaus ir Vla-do Sirutavièiaus, parengusiø Lietuvos is-torijos instituto leidþiamos ,,Lietuvos isto-rijos’’ XII tomà, ,,perestroikai priartëjus prieLietuvos, istorija tapo paèia aktualiausia irjautriausia vieðo gyvenimo sritimi. 1987 m.vietoje Broniaus Vaitkevièiaus Istorijos ins-tituto direktoriumi tapo Vytautas Merkys,garsëjæs ,,grieþtu pozityvizmu‘‘. JuozasJurginis, ne kartà slopintas, atsigavo. V.Merkio ir Alfonso Eidinto tandemas repre-zentavo tuometës Lietuvos visuomenësminimodelá, paradoksaliai jungiantá ir ne-priklausomos, ir sovietinës Lietuvos pavel-dà. Taèiau tas sujungimas buvo mechani-nis. (...) Akivaizdu tai, kad prasidëjusiø re-voliuciniø pokyèiø Lietuvoje jie netrukdëarba net juos skatino. V. Merkys su A. Ei-dintu daug prisidëjo prie to, kad Lietuvosvieðajame diskurse 1918–1920 m. ir 1939–1940 m. ávykiai bûtø pradëti pamaþu, betkryptingai vertinti objektyviai ir kad istori-nis vertinimas atitiktø Lietuvos nacionali-nius interesus (...)‘‘. J. Jurginis taip pat su-vaidino savotiðko ,,tilto” vaidmená. Nepri-klausomos Lietuvos laikais jis nedaug pri-sidëjo prie istorinës tematikos populiarini-mo, o juo labiau tyrimø. ,,Posûkis‘‘ á istori-jà ávyko pokariu ir daugiausia susijæs su1948 m. apginta disertacija. Ið esmës – jisbuvo toje paèioje iðeities pozicijoje kaip irJuozas Þiugþda. Abu turëjo ryðá su LKPvadovybe, buvo kontroliuojami ir turëjo pa-tys kontroliuoti, t.y. bûti ,,árankiais‘‘. Abu ne-turëjo darbo istorijos tyrimø baruose patir-ties. Jø veiklos rezultatas skirtingas: tiektada, tiek dabar J. Þiugþdos pavardë mi-nima su ironiðka ðypsena, o J. Jurginio –nors ir turint omenyje ,,nearchyvinio‘‘ isto-riko-raðytojo publikacijø trûkumus – kaip

JuozoŠis straipsnis parengtas remiantis pranešimu,perskaitytu Juozo Jurginio 100-meèiui skirtojekonferencijoje, kuri vyko 2009 m. lapkrièio 26 d.Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultete.

Jurginiomintysapie istorijosmokslà

Dr. Valdas SELENISVilniaus pedagoginis universitetas

vieno ið þymiausiø ir talentingiausiø istori-jos populiarintojø. Jo darbus þinojo ir ver-tino uþ ,,geleþinës uþdangos‘‘ atsidûræ is-torikai Zenonas Ivinskis, Vanda Daugirdai-të-Sruogienë, Konstantinas Aviþonis, Jo-nas Dainauskas. Su jais J. Jurginis patsstengësi uþmegzti draugiðkus ryðius. Tailiudija laiðkai, saugomi jo fonde Lietuvosliteratûros ir meno archyve.

Ðiame raðinyje mëginsiu pateikti J.Jurginio mintis apie istorijos mokslà isto-riniø politiniø ir kultûriniø transformacijømetu – Atgimimo laikotarpiu, kai Lietuvo-je vis labiau ásibëgëjo Sàjûdþio veikla, nu-tiesusi kelià á nepriklausomybæ.

Pirmiausia reiktø pastebëti, kad J. Jur-ginis buvo ið tø sovietmeèio intelektualø,kurie permainø nebijojo. Bronislovas Gen-zelis knygoje ,,Sàjûdis. Prieðistorë ir istori-ja‘‘ (Vilnius, 1999) prisimena, kad 1987 m.lapkrièio 26 d. Mokslø akademijos salëjejam vadovaujant diskusijai ,,Istorinë tiesa‘‘kalbëta apie istorijos mokslo bûklæ. Tuo-met Antanas Terleckas iðsakë savo poþiû-rá á Lietuvos valstybingumà, J. Jurginis, kaipir dauguma kultûros ir mokslo veikëjø, jokalbà sutiko ramiai. Kitais, jau 1988 me-tais, vis garsiau reikalaujant perleisti Adol-fo Ðapokos redaguotàjà ,,Lietuvos istori-jà‘‘ (V. Trumpa vëliau tai pavadins Ðapo-kos sindromu), J. Jurginis ,,Literatûroje irmene‘‘ (1988 m. birþelio 18 d.) raðë: ,,Isto-rikas, kaip ir kiekvienas kitas mokslininkas,vadovaujasi paþangos principu: mokinys,gerbdamas savo mokytojà, turi já pralenktisavuoju mokslo ánaðu (...)‘‘. Ðiuo atveju tu-rëta omenyje ,,Lietuvos TSR istorijos‘‘ pir-masis tomas, iðleistas 1985–1986 m., ku-ris, ,,nors ir nebe trûkumø, bet sprendþia-mø klausimø platumu ir gilumu anàjà tolipralenkë‘‘. Jurginis pabrëþë faktà, kad:,,netiesa, kad ,,masinis skaitytojas‘‘ pasi-genda Strijkovskio ar Narbuto (...) jam rei-kia Ðapokos ,,Lietuvos istorijos‘‘ (...). Taigali paliudyti bet kuris istorikas, dalyvavæssusitikimuose su visuomene. Að buvau pa-praðytas savo nuomonæ paskelbti spau-doje, kà ir darau, tai laikydamas savo pa-reiga, nes esu buvæs pirmojo tarybinio va-dovëlio autoriumi‘‘.

J. Jurginá þeidë, kad, vaduojantis ið sà-

stingio, demokratizacijai ásibëgëjant, vi-suomenëje pasigirdo balsø apskritai ,,nu-raðyti‘‘ sovietmeèio istorikø darbus: ,,Sie-kiant persitvarkymo, vieðumo ir demokra-tijos, gausu kritikos dabarèiai ir praeièiaiir priekaiðtø praeities aiðkintojams – da-barties istorikams. Nevertinant ir net ne-minint jø darbø, siûloma leisti Jano Dlu-goðo, Motiejaus Strijkovskio, TeodoroNarbuto veikalø vertimus ir nepamirðtiBiblijos, nors jos versti nebereikia, nes ver-timà yra palikæs Kauno arkivyskupasJuozapas Skvireckas. Taip siûlo ne moks-lininkai, o savamoksliai propagandistai,kalbëdami skaitytojo vardu. (...)‘‘ J. Jurgi-nis ne kartà yra mokslo populiarinimospaudoje, ið kurios iðsiskiria þurnalas,,Mokslas ir gyvenimas‘‘ (,,Kas yra istori-ja?‘‘, 1966, Nr. 12), ávairiomis progomis ra-ðæs kaip jis supranta istorijos mokslà, ne-praleido progos ir 1989 m. fotografuotiniubûdu perpublikuotos Adolfo Ðapokos re-daguotos ,,Lietuvos istorijos‘‘ apþvalgoje:,,Istorijos negalima sukurti ið naujo, ji pa-veldima ir pati yra nenutrûkstamas ryðystarp praeities ir dabarties. (...) Istorija, kaipir bet kuris kitas mokslas, duoda tai, ko iðjo praðai, bet pati nepasako, ko praðyti.Praðymus ar klausimus kelia idëjiðkai ir po-litiðkai prieðtaringa visuomenë. Á juos at-sakydamas, istorikas, nesvarbu, kurioje vi-suomenës pusëje stovëtø, turi remtis sa-vo paties iðmintimi, naudotis matematiniaisárodymø metodais ir laikytis mokslininkoetikos. Betikslá istoriko darbà visuomenëuþmirðta kaip bevertá‘‘.

Augustino Janulaièio darbø publika-cijos ,,Praeitis ir jos tyrimø rûpesèiai‘‘(1989 m.) pratarmëje Jurginis paþymëjo:,,Istorija – gamtos ir visuomenës raidospaþinimo mokslas. Norint patirti ir suvok-ti ðio mokslo paþangà, neuþtenka suda-ryti kurio nors istoriko darbø sàraðà ir pa-sigroþëti jo ilgumu, reikia pasakyti, kà jisdavë nauja ir reikðminga, kuo jis pralen-kë savo pirmtakus ir kas buvo jo sekëjai.Istorija, kaip ir bet kuris kitas mokslas, di-delë kiekvienos tautos kultûrinë vertybë‘‘.Jurginis ðiame tekste apibrëþia pozityvis-tinæ istorikø mokyklà, vieðpatavusià Eu-ropos pasaulietiniuose universitetuose,paveldëjusià racionalizmà, istorikø dëme-sá kreipusi á ekonominius ir socialiniusklausimus. Pozityvistinë istorikø mokyk-la, remdamasi evoliucijos teorija, paþan-gà laikiusi svarbiausiu istorijos objektu, oðios paþangos pagrindas – materialinësgyvenimo sàlygos.

Jurginis daþnokai vartojo pozityvizmo


istoriografijoje terminà, bet jis, matyt, ne-bûtø priskyræs prie pozityvistinës kryptiesistorikø ir Antano Aleknos bei kitø istori-kø kunigø nes pasaulëþiûrines-ideologi-nes orientacijas jis sutapatindavo su me-

todologinëmis. Kita vertus, Jurginis, ra-ðydamas apie Alberto Vijûko-Kojelavi-èiaus veikalà ,,Lietuvos istorija“, buvo pa-teikæs ir tokià sampratà: ,,Pozityvistinëskrypties istorikai tolimos praeities groþi-næ literatûrà, kaip istorijos liudininkà, tiektevertina, kiek joje greta gandø ir iðmo-nës randa tikrø faktø, papildanèiø doku-mentiniø ðaltiniø neabejotinas þinias, va-dinasi, uþkaiðo esamas paþinimo spra-gas.‘‘ Lenkø istorikas ir istoriografijos is-torikas Andþejus Grabskis (Andrzej F.Grabski) grieþtai skiria pozityvizmà isto-riografijoje ir istorizmà, pastebi, kad pir-masis galbût iðvis neegzistavo. Savo di-dþiulëje ,,Istoriografijos istorijoje‘‘ (Dziejehistoriografii, Poznañ, 2003) paþymi, kadpozityvizmas istorijos moksle buvo ,,dok-trina be praktikø‘‘. Pozityvizmo terminasyra nevienareikðmis, nesigilinant á filoso-finæ Ogiusto Konto (Auguste Comte) arsociologinæ jo sampratà, galima paminëti,kad, pavyzdþiui, Zenonas Norkus kol kasgeriausiame lietuviø autoriaus parengta-me veikale apie istorijos mokslo raidà ,,Is-torika‘‘ (Vilnius, 1996) skiria iðoriná (gam-tos ir socialiniø, net matematiniø metodøtaikymas) ir vidiná (grieþta ðaltiniø kritika,reikalavimas remtis vien faktais) pozity-vizmà. Vidinis pozityvizmas Prancûzijoje,Anglijoje ir JAV maþdaug atitinka vëlyvàjáistorizmà Vokietijoje. Todël amerikieèiø ar

britø istorikø ar sociologø publikacijoseneretai pasitaiko sàvoka ,,ðvelnusis ran-kiðkasis pozityvizmas‘‘ – pagal pirmosiosistorijos mokslinës paradigmos ,,tëvà‘‘ vo-kieèiø istorikà Leopoldà von Ranke.

Paraðæs, kad istorikas turi vadovautis,,matematiniais árodymø metodais‘‘, Jur-ginis tais paèiais 1989 metais iðleistos is-torijos apybraiþø knygos ,,Tëvynës paþi-nimas‘‘ pratarmëje paþymëjo, kad ,,Ra-ðytojo ir istoriko apybraiþos skiriasi, norsjos priklauso tam paèiam literatûros þan-rui‘‘. Istorikas nurodo, ið kur ima þinias irkiek jos patikimos, o be ginèø, abejoniø,skirtingø nuomoniø – nebûtø mokslo pa-þangos. 1992 metais iðleistoje knygoje,,Lietuviø epas. Didvyriai, karvedþiai, ku-nigaikðèiai‘‘ Jurginis pareiðkë, kad neno-ri iðsiþadëti prieð 10, 15 ar daugiau metøiðleistø knygø ir dël jø turinio atgailauti:,,Að nepriklausau prie mitinguojanèiø fi-losofø ir vienas kità niekinanèiø raðyto-jø‘‘. Pridûrë, kad: ,,Ðiuo metu neopozity-vistinë istoriografijos kryptis reikalauja,kad istorikas suprastø, jog istorijos ðalti-nis, kaip kultûros paminklas, atspindi epo-chos intelektualinæ ir moralinæ atmosfe-rà, istorinio paþinimo ir màstymo etapà,parodo, kokià átakà visa tai darë ir darovieðpataujanèioms idëjoms ir politikai.‘‘

Palietus metodologiná aspektà, pabai-gai galima paminëti ir svarbià Jurginio biog-rafijoje leidybinæ veiklà – klasikinius Lietu-vos istoriografijos veikalus, kurie planuotiiðleisti dar sovietmeèiu, taèiau neperþengëcenzûros ,,barjero‘‘. Atgimimo laikais spau-doje kilo kelios polemikos dël dviejø veika-lø neávykusio publikavimo. J. Jurginis, ,,Li-teratûroje ir mene‘‘ (1988 m. kovo 5 d.)aiðkindamasis, kodël Alberto Vijûko-Koje-lavièiaus veikalo ,,Historia Litvanae‘‘ spaus-dinimas prieð keliolika metø buvo sulaiky-tas, pareiðkë, kad Kojelavièius vaizdingaiapraðë karus, pavadindamas skyrelius,,rusai muða lietuvius‘‘ ir ,,lietuviai muða ru-sus‘‘. Ði teksto dalis davë pretekstà svars-tyti: ar tikslinga leisti lietuviø kalba feodaløklasës ir jos valdovø, visø pirma kunigaikð-èiø, istorijà, paraðytà prieð 300 metø kaipskaitiniø knygà jëzuitø akademijos studen-tams. Sulaikyta buvo paskutinë korektû-ra. Stanislovas Lazutka paskelbë atsaky-mà ir pavieðino savo recenzijà, raðytà 1984m. ,,Vagos‘‘ leidyklos praðymu (,,Literatû-ra ir menas‘‘, 1988 m. balandþio 2 d.). Anotjo, J. Jurginio straipsnyje ,,apverèiant vis-kà aukðtyn kojom, ,,anonimiðkai‘‘ kaltina-mas kaþkoks istorijos daktaras, minëtorankraðèio ,,Lietuvos istorija‘‘ recenzijosautorius, kaip vos ne pagrindinis ðios kny-gos sulaikytojas‘‘. Turëtas omenyje S. La-zutka, kuris atsikirto: ,,Iðspausdinus ma-no recenzijà, paaiðkëtø, kaip kartais raðo-mos ,,istorijos‘‘, ypaè tokiø prityrusiø meist-rø kaip akademikas J. Jurginis.‘‘

,,Literatûroje ir mene‘‘, Sàjûdþio epo-chos literatø polemikos tribûnoje, 1988 m.spalio 1 d. J. Jurginis atsiliepë á replikà Kor-nelijaus Platelio su Antanu Dambrauskupasikalbëjime, jog Jurginis ið Petro Klimoiðpraðë rankraðtá jo ,,Lietuvos istorijos‘‘ irnegràþino: ,,Po Stalino kulto pasmerkimo,prasidëjus kultûriniam renesansui, bûda-mas MA Istorijos instituto direktoriaus pa-vaduotojas moksliniam darbui, ryþausi pa-kartotinai iðleisti P. Klimo knygà ,,Lietuvossenobës bruoþai‘‘ ir Juozapo Stakausko,,Lietuva ir Vakarø Europa XIII amþiuje‘‘.Kreipiausi á autorius sutikimo ir abu suti-ko. Tik P. Klimas praðë neskubëti skelbti,nes tas jo darbas nedidelis, iðleistas Vil-niuje 1919 m., jis já gerokai papildysiàs(...).‘‘ J. Jurginis aiðkina, kad já iðtiko ne-sëkmë: sulaikytas knygos ,,Lietuvos TSRistorija‘‘ leidimas, o jis pats ,,nusikaltomarksizmui‘‘ ir porà metø á spaudà turëjo,,lásti pro adatos skylutæ‘‘ ,,kaip ðventrað-èio kupranugaris á dangaus karalystæ‘‘. Ájo pasiaiðkinimà atsiðaukë Laimë Lukoðiû-nienë, paskelbdama 1965 m. kovo 3 d. P.Klimo laiðko, kuriuo J. Jurginá praðë grà-þinti rankraðtá, faksimilæ, ir Juozas Urbðys,prisiminæs, kad P. Klimo praðymà perda-vë J. Jurginiui ir ðis patikino, kad graþinsi-às (,,Literatûra ir menas‘‘, spalio 29 d.). P.Klimo laiðkai yra ir Lietuvos literatûros irmeno archyve, Jurginio fonde. 1960 m.lapkrièio 25 d. Klimas raðë: ,,Siunèiu pir-mesniame laiðke þadëtà straipsnelá, kuristurëjo bûti áterptas á ávykiø atpasakojimàper pirmàjá tûkstantá mûsø istorijos metø(...) visos Europos ávykiø fone jos nuðvie-èia ir mûsø dalyvavimà juose‘‘ (LLMA. F.205. Ap. 1. B. 300. L. 1). Straipsnis pava-dintas: ,,Ið lietuviø tautos istorijos‘‘, 18 pa-ragrafas ,,Ðv. Brunas‘‘. J. Jurginio fondesaugomas jo ,,Lietuvos istorijos‘‘ skyriaus,,Karolio didþiojo imperija‘‘ maðinraðtis. Be-je, fondo apraðe klaidingai áraðyta, kad tai– A. Ðapokos ,,Lietuvos istorijos‘‘ dalis(LLMA. F. 205. Ap. 1. B. 470. 140 l.) Joje,skirtingai negu A. Ðapokos redaguotaja-me vadovëlyje, pabrëþta, kad Ðv. Bruno-no nuþudymo ,,in confinio Rusciae et Li-tuae‘‘ apraðymai yra ,,neabejotinai pirmiejiLietuvos vardo paminëjimai‘‘ (p. 139).

Reziumuojant galima konstatuoti, kad,prasidëjus Sàjûdþio epochai, Jurginis ver-tino ir nepriklausomos Lietuvos istorikus,ir jø darbus, bet nesutiko, kad sovietme-èiu istorikai neparengë geresniø darbø, taiyra ,,nepralenkë pirmtakø‘‘. Istorijos moks-là vertino pozityvistiðkai, t.y. progresuojantá,kaip ir kitus mokslus, bet, kita vertus, ak-centavo jo visuomeniðkumà, ideologinessroves. Rûpinosi kiek leido galimybës ne-priklausomos Lietuvos laikø (buvo ágijæstiek likusiø Lietuvoje, tiek emigravusiø is-torikø pasitikëjimà) ir senosios istoriogra-fijos paminklø publikavimu.

Juozas Jurginis


Keisti – toks apibûdinimas labiausiaitinka daugumai Klaudijaus Driskiaus fo-tografijø herojø, jø nuotaikoms, ávy-kiams. Taèiau kalbu ne apie lietuviø lite-ratûros ar folkloristikos pamëgtus mie-lus keistuolius ar vadinamuosius kaimo„jonelius“. Tas keistumas, kuris ðiek tiekgàsdina. Keistumas, kurá savyje atpaþás-ti, bet niekada nenori pripaþinti. Tai dvi-gubas keistumas, gimdantis ironiðkàdistancijà, ne tik objekto, bet ir savæs pa-ties atþvilgiu. Að juk irgi keistas to iðorið-kai paprasto, bet ne naivaus gyvenimoatþvilgiu. Kita vertus, giminystëmis, uþ-sislëpusiais áproèiais, prasimuðanèia tar-me, atsiminimais esu jo dalis. Tokia po-zicija leidþia bûti ironiðkam be pagieþosir atsiribojimo. Lygiai toks – dvigubas –Klaudijaus Driskiaus santykis su fotogra-fijos tradicija. Ironija ir distancija já iðski-ria ið minëtos jau prieðkary pradëtos for-muoti kaimo vaizduosenos.Vis dëlto taine ta ironija, kuri negráþtamai atplëðianuo fotografijos tradicijos. Tai ðen, tai tenvël pamatai augustiniðkas neoklasikinesformas ar buraèiðkà aistrà „autentikai“.Ðis prisiriðimas prie tradicijos teikia re-gai jautrumo, kurá ironija kiek slopina.

Net smagiausiose Klaudijaus Dris-kiaus fotografijose prasiðvieèia truputisskausmo, nekart seniai nuslopusio, nu-grimzdusio á pasàmonæ. Partizanø nevil-tis, akinanti sovietinio gyvenimo pilkuma,galiausiai þinojimas – mes esame pas-kutiniai. Paskutiniai „tikri“ sentikiai, pas-kutiniai „tikri“ þemdirbiai, muzikantai, alu-dariai. Tai savotiškas Lietuvos istorijos arbent vienos epochos liudijimas.

ApieKlaudijausDriskiausfotografijà

Vytautas ALIŠAUSKAS

Istorijosliudijimas


1

2

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 12 33 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 12 33

3

4

5

6

71. Kunigas Algirdas Dauknys Veprio eþere2. Broliai Kralikai Ðvè. Mergelës Marijos apsireiðkimo vietoje3. Pranas ir Matas Paberþiai4. Povilas Statauskas5. Jeronima ir Linas Kublickai6. Antanas ir Marytë Marcinkevièiai7. Sentikiø ðventikas Aleksandras Kudriaðovas


Kai man pasiûlë pasidalyti mintimis ðiatema, mielai sutikau – atrodo, neabejoti-nai save galiu laikyti mokslininku (daugiaukaip 1000 publikacijø, kurios cituojamosuþsienyje, sukurtos naujovës, patvirtintosiðradimais, daug mokiniø ir t.t.). Taèiau, jau-nieji kolegos, neparengiau jums paskaitos,pasiremdamas kitø mokslininkø tyrimais.Tiesiog noriu perteikti savo mintis.

AR MOKSLININKU GIMSTAMA? Pa-galvoti apie genetikà galima – juk nema-þai yra pavyzdþiø, kai profesoriaus ðeimo-je vaikas irgi tampa profesoriumi, cirko ar-tistø – cirkininku, muzikanto – muzikantuir t.t. Neabejotina aplinkos ir sociumo, kuriðaugo vaikas, reikðmë. Jei vaikas, pakly-dæs miðke, bus uþaugintas vilkës – tokiefaktai þinomi – jis bus laukinis. Ir genamspasireikðti reikia sàlygø. Genais ið tiesø per-duodama nemaþai savybiø, ir pastarojodeðimtmeèio mokslininkø tyrinëjimai rodo,kad mûsø smegenys jau iki gimimo yra,,pakrautos” bazinëmis programomis. Vai-kas nëra ,,tabula rasa”, kaip manyta anks-èiau. Taèiau bûtø liûdna jei ir þmogus tap-tø genø uþprogramuotø savybiø vergu arauka. Laimei, yra epigenetika, biochemi-niai procesai, kurie veikia vienoká ar kitokágenø pasireiðkimà ir, svarbiausia, tuos pro-cesus galima keisti norima linkme.

Todël manau, kad tiek genø, tiek epi-genetikos ir aplinkos (auklëjimas, moky-mas) dëka vieni yra gabûs (manoma, kad1 ið 400), kiti talentingi, dar kiti yra indigovaikai ar genijai.

Negaliu slopinti savo minèiø, kad to-kie, kaip Leonardas da Vinèi, Mocartas,Bachas, Einðteinas, Èiurlionis ir kiti, turi irneþemiðkø kûrybiniø jëgø. Gal jie pana-ðûs á Emilijà Blavatskajà, kuri tarsi “kaþ-kam” diktuojant raðë teosofinius veikalus,kuriø turinys visiðkai neatitiko jos kuklausiðsilavinimo, kitaip sakant, gal genijai të-ra tinkamas árankis, laidininkas realizuotiinformacijà ið mus supanèio vadinamojoinformacinio lauko. Pastebëjau, kad mi-

nëtieji ir kiti genialûs þmonës gebëjo pa-sireikðti ne vienoje srityje.

Norëtøsi pridurti, kad visi gabûs, talen-tingi ar genialûs þmonës daug dirbo. Beto, manau, jie neapsiëjo ir be intuicijos. Taiypatingas, neeilinis sugebëjimas pastebëtitai, pro kà ðimtai ir tûkstanèiai þmoniø pra-eina abejingi. Tai netikëtai suvokta reiðki-niø reikðmë ir numatymas, kaip juos sëk-mingai panaudoti.

Taèiau, manau, intuicija pasireiðkia ta-da, kai mokslininkas tam yra pasirengæs –kaip sëklai turi bûti parengta dirva. Juk tur-bût ne vienam teko gulëti po obelimi ir ma-tyti krentantá obuolá, taèiau bûtent Niutonuikilo mintis, leidusi sukurti gravitacijos dës-ná. O ar neádomu, kad Mendelejevas, daugvargæs kurdamas savo periodinæ elemen-tø lentelæ, galutiná sprendimà susapnavo?Intuicija vis daugiau vertinama ir jau taiko-ma praktikoje, pavyzdþiui, verslo srityje.

Taèiau pakalbëkime, kokiø savybiø turiturëti mokslininkas ir ar jas galima iðsiug-dyti. Nepretenduoju iðvardyti visø savybiø,bet kai kurios nekelia abejoniø. Tai – þin-geidumas, noras ieðkoti, stengtis paþinti tai,kas neþinoma. Be ðiø savybiø nebûtø nau-jø þemiø atradëjø, iðradëjø ir apskritai moks-lo paþangos. Þmogus, kuris gyvena vado-vaudamasis principu ,,Kaip radome, taippaliksime”, panaðus á tupintá ðulinyje, ið ku-rio gali matyti tik dangaus lopinëlá.

Á istorijà nuëjo tokie senovës moksli-ninkai, kurie, uþsidaræ savo laboratorijojeprie kolbø ar bibliotekos kampelyje, visàgyvenimà kaþkà kûrë ir neretai tik po jømirties bûdavo atrandami jø tyrimø rezul-tatai. Daþnai mokslininkai buvo laikomi ið-siblaðkëliais, uþuomarðomis, atitrûkusiaisnuo gyvenimo. Laikui bëgant keièiasimokslininkai, keièiasi ir poþiûris á juos. Ðiaislaikais reikalingas platus, globalus poþiû-ris. Jis negali atitrûkti nuo dinamiðkai be-siplëtojanèio pasaulio. Be to, maþai kà galisukurti pavieniui dirbantis mokslininkas.Mokslininkui turi rûpëti, kaip bus ádiegti jodarbo rezultatai.

Mano pagrindiniai moksliniø ieðkojimørezultatai pasiekti, iðëjus uþ siauros ðirdieschirurgo specialybës ribø, sandûroje sutechnikos mokslais, konkreèiai elektronika.

Kaip tapti(Praneðimas, skaitytas Nacionalinësmoksleiviø akademijos ir Lietuvos moksløakademijos bendroje konferencijoje2009 m. lapkrièio mën.)

Akad. Jurgis BRËDIKIS

mokslininku?

Be to, neiðvengiamai buvo reikalingi ben-draminèiai. Kartu su jais sukûrëmë daugiaukaip 60 iðradimø. Bûdavo, nustebæ maneklausdavo, gal turiu koká iðradimø virusà,kad visi atëjæ á mûsø kolektyvà tampa iðra-dëjais. Tokiems ir savo studentams aiðkin-davau, kad sukurti iðradimà visiðkai papras-ta. Ðtai, pavyzdþiui, jûs sëdite ant suolo arkëdës. Pagalvokite, kas neleidþia pajusti vi-siðkà komfortà: sëdynë, atloðas, aukðtis ardar kas nors. Pirmas etapas – surasti trû-kumus. Antras – pagrásti pasiûlymus, kaiptuos trûkumus paðalinti. Ðtai ir viskas, jeikiti dar nëra suradæ analogiðkø sprendimø.Iðkilus problemai, neretai skelbdavau ,,sme-genø atakà” ir ið gautø pasiûlymø realizuo-davome optimalius.

Yra toks posakis: ,,Bûtinybë – iðradi-mø motina”. Tai 100 proc. atitinka mûsøiðradimus. Visi ,,gimë” siekiant padëti pa-cientams, kenèiantiems dël kokio nors me-todo netobulumo ar tiesiog jo nebuvimo.

Nuo ko gi pradëti, siekiant lavinti moks-lininko savybes? Nieko naujo tikriausiai ne-pasakysiu. Reikia branginti laikà, neðvais-tyti jo veltui (sugebëti pasakyti “ne”), ið-mokti planuoti savo veiklà, laikytis discip-linos ir drausmës, bûti atkakliam, kantriam,iðtvermingam ir nuosekliam. Ðtai èia paci-tuosiu Dþekà Londonà: TIKIU BÛTINYBEDIRBTI SISTEMINGAI IR NELAUKIU ÁKVË-PIMO. Turi uþvaldyti mokslinio ieðkojimoaistra, turi tapti sprendþiamos problemosfanatiku. Mokslininko, kaip ir kiekvieno ku-rianèio þmogaus, ir uþ laboratorijos sienønepalieka mintys apie sprendþiamas pro-blemas. Ir dar. Áþengdamas á mokslo ðven-tovæ, turi bûti sàþiningas ir doras, sugebë-ti ginti mokslinæ tiesà. Ir knygos, interne-tas, knygos! Ir geri mokytojai.

Teisingai pasakë Nobelio premijos lau-reatas I. Pavlovas: MOKSLAS REIKALAU-JA VISO GYVENIMO. Að pridurèiau: ir svei-katos. Mokslas reikalauja daug jëgø, tad rei-kia laikytis sveikos gyvensenos, tiek dvasi-nës, tiek fizinës. Að daug sportavau ir galiupabrëþti – svarbiausia, kà duoda sportas,yra ne áveikti metrai ar kilometrai, ne sekun-dës ar kilogramai, o valia. Treniruodamasiságauni pasitikëjimo, kad tai, kas buvo ne-áveikiama, nepasiekiama, tampa galimu!

Þmogus, o kartu ir tauta, gyvi savo dar-bais. Mokslininkø ánaðas á pasaulio moks-lo lobynà yra nemirtingas ir todël reikiapuoselëti mokslà, kuris garsina ir aukðti-na Lietuvos vardà. Perfrazuodamas prieðkelis ðimtus metø Mikalojaus Daukðos pa-raðytus þodþius apie gimtàjà kalbà, galiuteigti, kad ne þemës derlumu, ne miestøgraþumu tautos áeis ir liks istorijoje, o pir-miausia savo ánaðu á pasaulio kultûrà, á pa-sauliná mokslà.


Brailio kodas numizmatikoje

2a pav.

1 pav.

2b pav.

3 pav.

4 pav.

Vidas ÞIGAS, dizaineris

2009 m. pasaulio visuomenë miniBrailio raðto iðradëjo prancûzo Luji Brai-lio (Louis Braille, 1809-01-04 – 1852-01-06) 200-àsias gimimo metines. Bûsima-sis iðradëjas gimë Paryþiaus priemiesty-je Kuvré. Apako bûdamas trejø metø su-siþeidæs yla. Bûdamas dvideðimties, 1829m. iðrado ir paskelbë iki ðiol vartojamàreljefiná taðkø ðriftà akliesiems. Vadinamie-ji Brailio raðmenys be raidþiø ir skaièiø,uþraðyti tuo paèiu bûdu, reiðkia skyrybosbei muzikiniø natø þenklus, matematiniusir cheminius simbolius.

Pasaulyje pirmoji knyga Brailio raðme-nimis – ,,Prancûzijos istorija” buvo ið-spausdinta Prancûzijoje 1837 metais.1952 m., minint L.Brailio 100-àsias mir-ties metines, jo palaikai iðkilmingai buvoperlaidoti á Paryþiaus Panteonà.

Bene pirmoji L.Brailio portretà ir jo rað-menimis paraðytà tekstà ant savo mone-tø 1981 m. iðkalë Britø Sandraugos narëMeno Sala (Isle of Man). Tie metai buvopaskelbti Tarptautiniais invalidø metais.Meno Sala ta proga iðleido 12-os mone-tø serijà. Trys ðios serijos vienos kronosvertës monetos vaizduoja Brailio raðme-nø autoriaus portretà.

Pirmoji serijos moneta yra nukalta ir iðvario-nikelio, ir ið sidabro (925 / 1000). Jøskersmuo – 38 milimetrai. Antroji, maþes-nio skersmens, nukalta ið skirtingos pra-bos aukso: viena ið 374/1000 prabos, kita– ið 917/1000. Treèioji nukaltaið platinos (950/100) (1pav.). Jø tiraþas tik 100vienetø.

Plaèiau apieBrailio raðmenisant monetø ,,Moks-le ir gyvenime” raðy-ta 1992 m. 9 numery-je (V.Þigas. ,,Brailio rað-menys numizmatikoje”).

Pirmosios ðiemet L.Brailá

nacionaline moneta pagerbë JungtinësAmerikos Valstijos. Jos kovo mënesá nu-kalë proginæ kolekcinæ vieno dolerio ver-tës sidabrinæ (900/1000) monetà su iðra-dëjo portretu. Reverse pavaizduota tað-kø kompozicija reiðkia þodþio BRAILLEtrumpiná-kodà BRL, uþraðytà Brailio ðrif-tu. Averso su portretu autorius – dizaine-ris D. Iskovicas (Joel Iskowitz). Monetosaverso modelá sukûrë skulptorë -graverëF.Hemfil (Phebe Hemphill). Reverso kom-pozicijos su skaitanèiu berniuku autorë –dizainerë S. Gembl (Susan Gamble). Mo-netos reverso modelá sukûrë skulptorius-graveris D.Mena (Joseph Menna).

Proginá dolerá 0,4 milijono egzemplioriøtiraþu nukalë Filadelfijos monetø kalykla (2apav.). Dalis tiraþo turi kolekcinæ kokybæPROOF ir yra nukalta poliruotais ðtampaisant poliruotø sidabro ruoðiniø (2b pav.).

Europoje 2009 m. rugsëjá ant 2 eurøvertës proginës apyvartinës monetos na-cionalinës pusës L.Brailio portretà nuka-lë Belgijos Karalystë. Iðradëjo portretas

trimis ketvirèiais pasuktas á deðinæ. Vir-ðuje paraðytas tekstas LOUIS BRAIL-

LE prancûzø kalba. Tai viena ið tri-jø nacionaliniø kalbø, privalomøBelgijoje. Apaèioje – dvi datos –1809 ir 2009. Kairëje trys verti-kalûs taðkai reiðkia vardo pirmà-jà raidæ ,,L”. Deðinëje – du verti-kalûs taðkai reiðkia pavardës

pirmàjà raidæ ,,B”. Portretassu apraðytais tekstais yranukaltas ant aukso

spalvos vario-aliuminio-geleþies-manga-no lydinio. Portretà juosia sidabro spal-vos nikelio-þalvario lydinio þiedas su dvy-lika penkiakampiø þvaigþduèiø, simboli-zuojanèiø Europos Sàjungà (3 pav.).

Bimetalinës monetos reverso kompo-zicija – tipinë. Skaitmuo ,,2” ir ant Euro-pos þemëlapio iðkaltas monetos nomina-lo pavadinimas ,,EURO”. Monetos svoris

– 8,75 gramo, skersmuo – 25,75 mi-limetro. 7500 monetø turi kolek-cinæ kokybæ PROOF. Ðios rû-ðies proginë moneta ápakuo-ta á bordo spalvos veliûru ið-klotà dëþutæ ir Belgijos kara-liðkosios monetø kalyklos

parduotuvëje (Monnaie Roy-ale de Belgique) kainuoja 18,5

euro (4 pav.). Kolekciniø ir apy-vartiniø proginiø eurø su apraðy-tu L.Brailio portretu monetø ti-

raþas kol kas neskelbiamas.2 proginiø eurø monetà,

skirtà L.Brailiui, yra pasiþa-dëjusi nukalti ir Italijos Res-publika. Prancûzijos mone-tø kalykla (Monnaie de Pa-ris) savo tautieèio progine

moneta dar nepagerbë. Ðie-met auksiniais ir sidabriniais eu-

rais buvo pagerbtas inþinierius ir konstruk-torius G.Eifelis (Gustave Eiffel, 1832–1923)ir du dailininkai impresionistai. Tai A.Re-

nuaras (Auguste Renoir, 1841–1919) ir K.Moné (Claude

Monet, 1840–1926).Bet tai jau kita

tema.

Luji Brailis


agrariniø moksløLMA akademikë

Veronika VASILIAUSKIENË

Lietuvos mokslø akademijoje –þymiausi

atstovaiLMA Þemës ûkio ir miðkø mokslø sky-

riuje pagal mokslo kryptis nariais eksper-tais antrai kadencijai iðrinkti: prof. habil. dr.Lietuvos miðkø instituto direktorius Remi-gijus Ozolinèius (miðkotyra); prof. habil. dr.Lietuvos sodininkystës ir darþininkystësinstituto Sodo augalø genetikos ir biotech-nologijos skyriaus vedëjas Vidmantas Sta-nys (agronomija); prof. habil. dr. Lietuvosveterinarijos akademijos rektorius Henri-kas Þilinskas (zootechnika). Ðiø mokslinin-kø darbai yra svarbûs atitinkamø mokslokrypèiø teorijai ir praktikai, skelbti Lietuvosir uþsienio geriausiuose mokslo leidiniuo-se bei reikðmingi ðalies miðkø ir þemësûkio paþangai. Bûdami LMA nariai pirmà-jà kadencijà savo veikla daug prisidëjo or-ganizuojant Þemës ûkio ir miðkø moksløskyriaus veiklà bei vykdant Mokslø aka-demijos statutines nuostatas.

Remigijus Ozolinèius gimë 1956-11-14. 1980 m. baigë Lietuvos þemës ûkiouniversiteto Miðkø fakultetà. Biologijosmokslø daktaras (1985 m.), habilituotasdaktaras (1997 m.), profesorius (2000 m.).Moksliniø tyrimø kryptis – klimato kaita,miðko ekosistemø tvarumas.

Pirmà kartà miðkotyroje ir apskritai fi-tocenologijoje prof. R. Ozolinèius (kartu sukolegomis) detaliai iðtyrë miðko susidary-mo ir formavimosi dësningumus. Atrastasnaujas, iki ðiol neþinomas medþio reakci-jos á aplinkos pokyèius efektas. Sukurtaoriginali medþio morfologinio stabilumo te-orija. Atskleisti ir iðaiðkinti nauji medynostruktûros formavimosi dësningumai,reikðmingi miðko, kaip ekosistemos, tva-rumui paþinti. Reikðmingi tyrimai nustatant

medþiø bûklës diagnostinius testus, oypaè aplinkos kokybei vertinti naudojantmedþius kaip bioindikatorius. Pasiûlyta ori-ginali defoliacijos standartizavimo meto-dika gamtinës aplinkos kokybei vertinti. Pir-mà kartà Lietuvoje tirtas medienos pelenøpoveikis miðkø ekosistemoms bei dirbti-nës sausros átaka medþiø bûklei, augimui,reprodukcinëms savybëms. Autorius ap-raðë daugiau nei 30 naujø Lietuvos miðkømedþiø formø, kurios iki ðiol nebuvo mi-nëtos. Kartu su bendradarbiais sukûrënaujus berþø rûðiø identifikavimo metodus.Dabar tiria klimato kaitos átakà miðko eko-sistemø bûklei ir medynø tvarumui. Uþmokslo laimëjimus 2004 m. (kartu su ben-draautoriais) paskirta Lietuvos mokslo pre-mija, 1992 m. – Britø tarybos premija.

Prof. R. Ozolinèius dirbo pagal tarp-tautinius projektus WOOD-EN-MEN (bu-vo darbinio paketo WP4 vadovas),ENERTREE ir kt., yra tarptautinës pro-

gramos COST Action E25 Valdymo ko-miteto, IUFRO tarptautinës tarybos na-rys, Konsultacinës tarybos prie LR Ap-linkos ministerijos narys.

Profesorius yra 5 doktorantø vadovas(3 disertacijos apgintos). Nuo 2003 m. va-dovavo 5 doktorantûros komisijoms, dir-bo 7 habilitacijos procedûros komisijoseir 16 doktorantûros komitetø. LÞÛU ir VDUskaito paskaitas. Prof. R. Ozolinèius yra5 moksliniø þurnalø ir kitø leidiniø redak-cijø kolegijø narys. Paskelbë 10 monog-rafijø ir knygø (lietuviø, anglø, rusø, lenkøkalbomis), per 180 moksliniø straipsniøLietuvos ir uþsienio leidiniuose, átrauktuo-se á MII duomenø bazes, mokslo popu-liarinimo publikacijø (tarp jø 2 knygas).Aukðtøjø mokyklø studentams parengë2 vadovëlius (kartu su bendraautoriais),5 mokomàsias knygas. ÐMM mokslo po-puliarinimo darbø konkursuose jam sky-rë premijas.

Vidmantas Stanys gimë 1955-06-20.1978 m. baigë Lietuvos þemës ûkio uni-versiteto Agronomijos fakultetà. Mokslødaktaras (1984 m.), habilituotas daktaras(1997 m.), profesorius (1999 m.). Moks-linës veiklos kryptis – agronomija.

Prof. V. Stanys pirmà kartà parengëdaugiametës svidrës haploidiniø augaløkûrimo technologijas auginant izoliuotasin vitro dulkines. Jo nustatytais principaisir dabar remiasi Danijos, Olandijos selek-cijos mokslo tyrimo ástaigos ir selekcinësfirmos, kurdamos daugiametës svidrëshomozigotines linijas. Jis ákûrë Augaløbiotechnologijos laboratorijà Lietuvos so-dininkystës ir darþininkystës institute, ádie-gë sveikos sodo augalø sodinamosiosmedþiagos dauginimo sistemà Lietuvo-je, sukûrë naujus augalø selekcijos me-

Uþ tarptautinio lygio mokslopasiekimus ir ryðiø su Lietuvastiprinimà Ðvietimo ir mokslo

ministerijos Mokslo premija áteiktatrims uþsienyje gyvenantiems

mokslininkams lietuviams.Ið kairës:

prof. Andrius KAZLAUSKAS,prof. Vytautas Viktoras KLEMAS

ir Giedrius SUBAÈIUS

PREMIJOS


Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 12 37 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 12 37

bes, pagerinti jø vislumà. Taip pat nustaty-tas ir ávertintas biologiðkai aktyviø medþia-gø poveikis gyvuliø organizmo ávairioms sis-temoms, jø susikaupimo ir iðskyrimo ypa-tumai. Ðie darbai atlikti bendradarbiaujantsu Ðvedijos, Vokietijos mokslininkais. Moks-

todus, parengë daug naujø, originaliø so-do ir darþo augalø selekcinës medþiagoskûrimo metodikø, inicijavo augalø genøinþinerijos mokslines programas Lietuvo-je bei ðios krypties tyrimus. Vykdo vyð-niø, treðniø ir slyvø selekcijà, yra 3 treð-niø, 4 braðkiø, 5 juodøjø serbentø veisliøautorius ir bendraautoris.

Prof. V. Staniui ir jo vadovaujamaimokslininkø grupei uþ darbø ciklà „Sodoaugalø genetiniai-selekciniai tyrimai“ pa-skirta 1998 m. Lietuvos mokslo premija.Uþ nuopelnus Lietuvos Respublikai ir uþLietuvos vardo átvirtinimà pasaulyje2007 m. apdovanotas ordino „Uþ nuopel-nus Lietuvai“ Riterio kryþiumi. Jis vadova-

Nuo 1994 m. dësto LÞÛU. Prof. V. Sta-nys vadovavo 3, dalyvavo 6 habilitacijosbei 17 doktorantûros taryboms, vadova-vo 12 doktorantø, 7 ið jø jau sëkmingaiapgynë daktaro disertacijas. Dabar vado-vauja 5 doktorantams.

Prof. V. Stanys, bûdamas nariu eksper-tu, vadovauja LMA Þemës ûkio ir miðkømokslø skyriaus Augalø biotechnologijoskomisijai. Be to, yra Lietuvos sodininkys-tës ir darþininkystës instituto tarybos pir-mininkas, LÞI ir LMI tarybø narys, Tarptau-tinës sodininkystës mokslo organizacijos(ISHS), Lietuvos valstybinio mokslo ir stu-dijø fondo valdybos ir ekspertø komisijosnarys, Pramoninës biotechnologijos plët-ros programos tarybos pirmininkas, LMAþurnalo „Þemës ûkio mokslai“ ir moksli-nio leidinio „Sodininkystë ir darþininkys-të“ redakcijø kolegijø narys.

Paskelbë 3 monografijas, vadovëlá„Þemës ûkio augalø biotechnologija“,273 mokslines publikacijas Lietuvoje beiuþsienyje, ið kuriø 51 MII bei 111 kitosetarptautinëse duomenø bazëse referuo-jamuose þurnaluose, kartu su bendraau-toriais parengë „Þemës ûkio augalø se-lekcijos terminø þodynà“.

Henrikas Þilinskas gimë 1951-03-28.1974 m. baigë Lietuvos veterinarijos aka-demijà. Mokslø daktaras (1981 m.), habili-tuotas daktaras (1993 m.), profesorius(1994 m.), Ðvedijos karaliðkosios Þemësûkio akademijos uþsienio narys. Ðvedijosþemës ûkio universitetas suteikë FRVCS ve-terinarinës medicinos akuðerijos ir gineko-logijos krypties kvalifikaciná laipsná. Moksli-niø tyrimø kryptis – gyvuliø reprodukcinësveiklos, jø sëklinimo efektyvumo tyrimai.

Prof. H. Þilinskas tyrë ávairiø þemës ûkiogyvuliø reprodukcinës veiklos ypatumussiekiant ðias savybes pagerinti bei efekty-viau pritaikyti technologinëms gyvuliø lai-kymo ir eksploatavimo sàlygoms. Tyrimaisnustatë, kad, naudojant kiauliø ir karviø ly-tinei veiklai reguliuoti hormonus ir kitas bio-logiðkai aktyvias medþiagas, galima iðsau-goti geresnes gyvuliø reprodukcines savy-

PREMIJOS

vo ir dirbo tarptautiniuose moksliniuoseprojektuose, tarp jø: ES projekte „Japoni-nis svarainis – naujas Europoje vaisinis au-galas sulèiø, aromatiniø medþiagø ir pek-tinø gamybai“, COST 851 „Gametiniø làs-teliø ir molekulinës selekcijos panaudoji-mas, gerinant augalus“, „Ekologiniai so-do augalø tyrimai“ – su Lenkijos Varmijosir Mozûrijos universitetu; „Svogûnø gino-genezës tyrimai“ – su Krokuvos þemësûkio akademija; „Sveikos sodo augalø so-dinamosios medþiagos sistemos kûrimoprojektas Lietuvoje“ – su Olandijos sodi-namosios medþiagos sveikatingumo kon-trolës organizacija Naktuinbaum.

liniai darbai tæsiami ir dabar bendradarbiau-jama su Suomijos ir Ðvedijos mokslininkais.

Per 1988–2000 m. laikotarpá prof. H. Þi-linskas padëjo gyvuliø reprodukcijos tyri-mø mokyklos pagrindus. Jam vadovaujantapginta 10 daktaro disertacijø, buvo 6 ha-bilitaciniø komitetø ir tarybø pirmininkas, 29doktorantûros komitetø (tarybø) narys, da-bar vadovauja LVA doktorantams. Prof. H.Þilinskas nuo 1995 m. yra JAV Andrologøasociacijos garbës narys, 1996–2003 m. –Ðiaurës ir Baltijos ðaliø þemës ûkio univer-sitetø (NOVA–BOVA) asociacijos vykdomo-jo komiteto narys, 2004–2006 m. – BOVAasociacijos rektorius. Profesorius yra LVAsenato ir tarybos narys, tæstinio þurnalo „Ve-terinarija ir zootechnika“ vyr. redaktorius, Þe-mës ûkio mokslø tarybos prie LR ÞÛM pir-mininkas, LMA ÞÛMMS Gyvulininkystës irveterinarinës medicinos sekcijos pirminin-kas, Aukðtojo mokslo tarybos narys.

Paskelbë per 120 moksliniø publika-cijø (16 anglø k.) Lietuvoje bei uþsienyje,ið jø 18 straipsniø ISI cituojamø straips-niø sàraðe.


Baltijos Asamblëja áteikëapdovanojimus mokslo,

literatûros ir meno premijølaureatams. Mokslo premijà

ðiemet pelnë literatûros irtautosakos tyrinëtojas

Leonardas SAUKA.Premija akademikui atiteko

uþ fundamentinæ keturiøtomø folkloro studijà

„Pasaka Eglë þalèiøkaralienë“.

2009 metø JonoBasanavièiauspremijoslaureate tapoNacionaliniomuziejausdirektorëBirutëKULNYTË.Sveikiname!

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.


,

Nustebino syká nugirstas pokalbis va-þiuojant troleibusu ið Saulëtekio. VienasVilniaus Gedimino technikos universite-to studentas, telieka amþiams uþmirðtasjo vardas, draugams pasakojo, neva apiesavo universitete buvusá studentiðkà te-atrà suþinojæs tik paskutiniais studijavimo(studentavimo?) metais. Ið pokalbio nuo-girdø nebuvo galima suprasti, kokia ne-laimë tai nulëmë, o ir neatrodë, kad já taijaudintø.

Bûna, klausia:- Teatrà lankai?- Na, lankau...- O jums ten moka?- Ne...- Tai ko ten tada vaikštai?Arba dar blogiau:- Gerai tau, talentà turi...- Gal ir tu turi, nueik pabandyti.- Baik, kur jau man... aš gi nieko ne-

moku.- Išmoksi.- Ai, laiko neturiu, ir šiaip...Èia neimsiu vardinti visos tos gausy-

bës gerø dalykø, kuriø nepatiria teatrà ig-noruojantys arba tie, kuriems reikia, kadmokëtø. Neuþtektø vietos ir laiko. O ir tiks-lo tokio neturiu. Geriau praverti vienas slë-piningiausiø VGTU duris ir paþiûrëti, á kàpanaðûs tampa tie, kurie ten nemokamaisvergais laikomi.

Naujai atsiradusios ir tada dar netu-rëjusios pavadinimo teatro studijos prem-jera ávyko 2000 m. kovo 9 d., kai publikapirmàkart iðvydo „Equus” pagal PëterioÐaferio pjesæ. O ðiemet pavasará „Palë-pë“ – Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto teatras-studija, ákurta 1999 m. re-þisieriaus Olego Kesmino, paminëjo sa-vo veiklos deðimtmetá.

Ðis studentiðkas teatras Lietuvoje irdaug kur uþsienyje þinomas labai gerai.Ðtai geologai iki ðiol neatsidþiaugia, kadÐeðkinës ozas Vilniuje XX a. viduryje bu-vo átrauktas á enciklopedijà „Britannica“,o kad „Palëpë“ jau deðimti metai atsto-vauja Lietuvos akademiniam jaunimui irreprezentuoja savo ðalá uþsienyje galbûtdaþniau (o kai kuriose ðalyse ir vieninte-lë) negu kuris kitas neprofesionalus ða-lies teatras, vëliavø niekas nekilnoja. Ko-

Simonas SAARMANN

VGTU TEATRAS-STUDIJAPalëpë,

„Sugráþimas“ – scenos iðAdomo Mickevièiaus gyveni-mo Lietuvoje. Dalia Kasperiû-naitë-Neverdauskienë(Motina)

„Ðeðëlis“. Sonata Paliulytë – Julija Dþiuli irArûnas Proberkas – finansø ministras

kiam Maroke ar kur kitur, patikëkite, yratokiø, kurie nieko negirdëjæ apie mûsøkrepðininkus, o ,,Palëpës” dalyviø vardusnet uþraðyti moka. Apskritai, jei girtis ne-bûtø negraþu, tikrai patvirtinèiau, jog taistipriausias, produktyviausias ir gausiau-sias toks teatras Lietuvoje.

Ateis diena, kai apie „Palëpæ“ sklis le-gendos, kaip apie tarpukario Kauno „Jau-nøjø teatrà“ sklando. Juk ne vienas teat-re uþsibûna ilgiau negu paèiame univer-sitete. Þiûrëk, jau nebe studentai ir susi-tuokæ, o su vaikais ateina. Ne spektakliøþiûrëti, o vaidinti. Ir ne dël to, kad nepa-mainomi bûtø ar jaunesniø neatsiranda,o todël, kad patys nori ir þino, kad jø vi-sada laukia. Kai kam, þiûrëk, jau trisde-ðimt per galvà muða, o jis vaidina. Jamnemoka, bet jis vaidina. Ne du ir ne penkimetë studijas VGTU ir tapo profesiona-liais aktoriais. Sakysit, teatras inþinieriusið kelio iðveda? Ne. Sakoma „uþsikrëtëteatru“, bet tai tik nieko nesakanti skam-bi frazë. Kas þino, gal jaunas þmogus sa-vo gyvenime svarbiausià sprendimà pri-ëmë, pasiprieðindamas viskà uþ já nu-sprendþiantiems tëvams, ir pasirinko tai,kas jam visø mieliausia.

„Palëpës” teatras-studija neturi ápras-tos teatro salës – vaidinimams yra pritai-kytos dvi greta esanèios auditorijos. Ðio-se kamerinëse patalpose, kuriose telpa30 – 50 þiûrovø, ir yra rodomi teatro vaidi-nimai, o scenografijai naudojamos patal-pos sienos.

Ðiuo metu studijos veikloje dalyvaujajau apie 50 – 70 þmoniø – ne vien VGTU

studentø. Daugumos jø studijos ar darbasvisiðkai nesusijæ su menais. Nepaisant to,studijos nariai ne tik vaidina, bet ir patysreþisuoja, raðo inscenizacijas, kuria deko-racijas ir kostiumus, taip pat dirba ðviesosir garso operatoriais, rengia spektakliø pro-gramëles ir afiðas.

„Linkiu, kad visi meno specialybiø stu-dentai scenoje bûtø tokie techniðki, kokietechnikos mokslø studentai „Palëpëje“ yrameniðki“, – vienas ið labiausiai ástrigusiøpalinkëjimø visiems universitetø teatrø tarp-

tautinio festivalio dalyviams. Nepaisant uni-versiteto pakraipos, jame studijuojanèiøjaunuoliø poreikiai ir galimybës yra nenu-spëjami. Vieni teatre apsiriboja vienu kituvaidmeniu, kiti praleidþia kelis jo sezonus,kol sulaukæ patinkanèio spektaklio vël ási-traukia á repeticijø maratonà. Yra tokiø, ku-riems vien vaidinti negana. Verta paminëtiVaidà Matusevièiûtæ, sureþisavusià ne vie-nà spektaklá ir kitaip prisidëjusià prie kitøkûrimo, Dainiø Braþiûnà, vaidinantá, reþi-suojantá, raðantá inscenizacijas ir muzikàspektakliams, teatro senbuvá, tapusá neat-siejama jo dalimi, Vytautà Danilevièiø. „Pa-lëpë“ yra iðleidusi kelias kompaktinesplokðteles su muzika spektakliams, kuriàsukûrë Jonas Sakalauskas.

„Eidama þiûrëti jûsø spektaklio ma-niau, kad ið tiesø pateksiu á palëpæ, opatekau á tikrà gerà teatrà“, – ðitaip pospektaklio susijaudinusi pasakë vienosaktorës moèiutë. Teko girdëti nuomoniø,kad á „Palëpës“ spektaklius reikëtø par-


„Ðeðëlis“ gastroliø metu Minske 2009 m. Geriausio antraplaniovyro vaidmens nominacijos nugalëtojas Arnas Petkevièius –Cezaris Bordþija (kairëje) ir ðaunusis Donatas Maèiulis – Pjetras

„Ðeðëlis“.RegimantasPeèiulis –Mokslininkas(kairëje) irDainiusBraþiûnas

davinëti bilietus (áëjimas visada laisvas)tokiomis pat kainomis, kaip á Nacionali-ná dramos teatrà. Þinoma, tai tik senti-mentalûs þodþiai. Iki tikro teatro dar tolitiek aktoriø meistriðkumui, tiek teatrotechninëms galimybëms. Uþburia stu-dentø dràsa maþoje patalpoje vaidintiper metrà nuo þiûrovø, kai gali pagautikaþkieno iðmuðantá ið vaidmens þvilgsnáar þiûrovø ðnabþdesá. Taip pat jaunøþmoniø nuoðirdumas ir noras paþinti beiperteikti savo suvokimà, vertinimà ar pa-

rodijà visiðkai nepaþástamiems þmo-nëms. Sugebëjimas iðlaikyti þmoniø dë-mesá pusantros ar dvi su puse valandos.

„Palëpë“ – tik maþytë universiteto gy-venimo dalis. Iðsikrovæ ir atsigavæ studen-tai kitomis akimis þiûri á savo studijas, ki-taip bendrauja su kurso draugais, dësty-tojais. Atsiranda glaudesnis ryðys su uni-versitetu. Nebereikia klaidþioti po miestàir ieðkoti pramogø ar kitokios veiklos. Uni-versitetas tampa didesne gyvenimo dali-mi bræstanèio þmogaus sàmonëje, pade-da jam formuoti platesná, tolerantiðkesná

akiratá, plësti paþintis ir ryðius. Nemate-rialiniø vertybiø kûrimui ir protø bendravi-mui, o ne merkantiliðkiems siekiams.

Iðskirtiniai teatro bruoþai: kolektyvostabilumas (nemaþai trupës nariø uþsibû-na ilgiau nei du sezonus), produktyvumas(kasmet teatras pristato ne maþiau kaipdvi premjeras, o per sezonà, kuris trunkanuo rugsëjo iki birþelio, parodoma apieðimtà spektakliø). Teatro nariai neskirsto-mi á grupes. Visi yra lygûs arba prozið-kiau sakant – nepakeièiamø nëra. Kiek-vienas vaidmuo turi po porà ar kelis dub-lerius. Daþnai vienas þmogus tame pa-èiame spektaklyje turi kelis vaidmenis irnuolatos persirenginëja. Bûna taip, kadkiekvienam vaidmeniui viename spektak-lyje jis turi skirtingus dublerius. Susidaroðiokia tokia maiðalynë, taèiau tai nieko ne-trikdo. Visada sëkmingai pavyksta surinktivisà aktoriø sudëtá, o ta maiðalynë netgiatveria visokiø neiðbandytø kombinacijø.Daþnai rodomi spektakliai pritraukia daugþmoniø, kurie, net nematæ afiðos, kartaisateina ið anksto neuþsiregistravæ, nes jauþino, kad „Palëpëje“ tokiomis ir tokiomisdienomis, tokià ir tokià valandà papras-tai kaþkas rodoma. Ir neapsirinka.

Nors bûna, kad atëjæ á teatrà þmonësaptinka visai ne teatriniais kostiumais ap-sirengusius aktorius, kaþkà pjaunanèius,kalanèius, daþanèius... Tai teatro talkø die-nos, bûtinos prieð kiekvienà spektaklá, nesviskas teatre, pradedant dekoracijomis irbaigiant aktoriø ðukuosenomis, yra pa-èiø padaryta. Reikia, pavyzdþiui, ið suneð-

tø skiauteliø, nëriniø ir mezginiø ar bulviømaiðø pasiûti kostiumà. Tà ,,palëpieèiai”savo pirðtais ir siuvamosiomis maðinomisnamuose ar, kad nevargintø namiðkiø, at-sineðæ á teatrà, padaro patys. Prireikia, pa-vyzdþiui, tokio dalyko kaip betleika – pra-ðom, susiëjæ sumeistrauja spintà atsida-ranèiomis durelëmis, slaptomis perdan-gomis, skylëmis ir takais lëlëms judëti, pa-èiomis lëlëmis ir kitkuo.

Teatro reþisierius Olegas Kesminasyra geras strategas. Numatomas patoguslaikas, kad premjeros nesikirstø su stu-dentø egzaminø sesijomis, teatro gastro-lëmis, kitomis svarbiomis datomis.

Labai svarbi dalis teatro gyvenime –gastrolës. Jos daþnos ir apima plaèià ge-ografijà. O uþsienio teatrø, su kuriais „Pa-lëpei“ yra tekæ dalyvauti festivaliuose Lie-tuvoje, sveèiuose ar kur kitur susitikus,sàraðas dar ilgesnis.

Festivaliuose uþsienyje susirandidaug draugø, su kuriais bendravimas irtoliau nenutrûksta. Vienas teatro aktoriustaip susiþavëjo Ispanija, kad su ERAZ-MUS mainø programa iðvyko pusmeèiuistudijuoti á tà ðalá. Teatre ágytà patirtá ir pa-tobulintas uþsienio kalbos þinias vëliaugalima panaudoti ir studijø ar mokslo tiks-lais iðvykus á konferencijas, seminarus ardarbo reikalais. Pagaliau teatre ágyta pa-tirtis leidþia lengviau ir paprasèiau, sëk-mingiau ir dràsiau ginti diplominius dar-bus, aiðkiau kalbëti didelei auditorijai. Da-ryti tai nuotaikingai. Taip pat ir bûsimiemsdëstytojams nepakenks ágyti charizmatið-kumo dar studijø metais studentiðkameuniversiteto teatre. Po „Palëpæ“ turëtø bûtivisose aukðtosiose mokyklose.

VGTU teatras studija „Palëpë“.Adesas: Trakø g. 1, LT-01132 VilniusEl. paštas [email protected]: http://teatras.vgtu.lt

„Ðeðëlis“. Lina Petrauskaitë – Julija Dþiuli(kairëje) ir Renata Rimkutë – Anunciata


Per tuos melagius ir skundikus mûsøvos nesumuðë

Nors apskritai Krymo kalnai yra jauni,mes vaikðtome po ypaè senovinës kal-nodaros vietà. Pasakysime taip – jautiesilyg juros periodo parke (ypaè prieblan-doje). Nes pagrindiniai Karadago kalnai– tai juros periodo ugnikalnis.

Trumpai norëtume paaiðkinti apie ne-aukðtø kalnø masyvà, vadinamà vienubendru vardu – Karadagas. Geologai tvir-tina, kad maþdaug prieð 160 mln. metøveikë didþiulis ugnikalnis Choba-Tepe. Iðpradþiø Choba-Tepe verþësi jûros dugne,o vëliau ið lavos susidaræs kalnas iðkilovirð jûros. Tada beveik nustojo tekëjusi la-va, o prasidëjo vulkaniniai sprogimai. Taigiðiuolaikinis Karadagas – senovinio jurosperiodo laikø ugnikalnio liekanos. Patsugnikalnis buvo sugriautas, palaidotas pouolienomis, o vëliau þemës tektoniniø pro-cesø vël iðkeltas á pavirðiø.

Galbût viena áspûdingiausiø vietø yraMirusysis miestas. Èia vaizduotæ jaudinajuodos fantastiniø formø uolos, primenan-èios bokðtus arba kolonas. Visa tai iðmar-ginta kerpiø dëmëmis, o fone – jûros më-liai. Geologai mano, kad bûtent èia kaþ-kada bûta senovinio ugnikalnio (paleo-vulkano) pagrindinio kraterio. Kaip tik iðèia, ið virðaus, atsiveria vaizdas á Auksi-nius, t. y. Ðaitano (arba Pragaro), vartus.Ðaitano vartai – tai jûros vandenyse sto-vinti uola, primenanti arkà. Kai pakrantësjuodi skardþiai paskæsta vakaro ðeðëliuo-se, Auksiniai vartai, esantys toliau kran-to, dar bûna apðviesti vakaro saulës. Ta-da jø rusvai auksiðkas atspalvis ryðkiaikontrastuoja su tamsiomis pakrantës uo-lomis ir akmeninë arka primena milþinið-kà aukso luità. Kita áspûdinga uola – taiÐaitan-Barmak (arba tiesiog Velnio pirð-tas), ji primena milþiniðkà akmeninæ liûtofigûrà su þmogaus galva.

Pakeliui link Ðaitano (arba Auksiniø)vartø susitinkame su „nelegalais“. Iki ðiolKaradago centre, ant aukðtos uolos, ap-þvelgianèios jûros tolius, iðliko rusø kari-në bazë. Kaþkokie ðios bazës lankytojaineturëdami leidimø bando nukakti prievietos, ið kurios atsiveria vienintelis sau-suma prieinamas vaizdas á Auksinius var-tus. J.R.S. baiminasi paslysti ant rieduly-no ir nugarmëti á 300 m gylio daubà ar

Atsiminimai apie þygius Karadago gamtos rezervateÐis pasakojimas yra apie VPU Biosistematikos tyrimø grupës ekspedicinius

lauko darbus Ukrainoje, Karadago rezervate. Ðiame straipsnyje minimi trumpi-niai iððifruojami taip: A.R. – tai mokslo projektø vykdytojas Andrius Remeikis,J.R.S. – profesorius Jonas Rimantas Stonis, A.D. – daktaras Arûnas Diðkus (apieBiosistematikos tyrimø grupæ galite pasiþiûrëti internete – www.life4diversity.com).

Pabaiga. Pradþia 2009 m. Nr. 11

net paèià jûrà. Susiorientuoti padeda to-lumoje pasirodæs ekoturistø bûrys. Pasi-rodo, tie ekoturistø gidai yra ne tik leidi-mø tikrintojai (mûsø leidimà lankytis re-zervate per dienos þygá patikrino gal ko-kius 5 kartus), bet ir skundikai.

Patenkinti nusileidþiame „oþkø“ takaisprie pat vakarinio rezervato pakraðèio. Re-zervato kordone mus uþlaiko. Atlekia ap-siputojæs, kruvinais kojø pirðtais, nubroz-dintais keliais, nubrozdinta galva, suplë-ðytais marðkiniais, perðlapæs nuo prakai-to visø apsaugininkø vadas. Kad jis vyru-kas rimtas, matyti ne tik ið jo stambaussportiðko sudëjimo, bet ir ið átûþio putø,

drimbanèiø jam ið burnos. Jis rëkia ir ma-tyti, kad dar þodis ir ims muðtis. Oi, su-dauþys mus, nelaimëlius, neliks në ðlapiosvietos... O uþ kà? Apsaugininkas kiða á akissavo paþymëjimà, liepia garsiai skaityti jovardà ir pavardæ, tvirtina, kad per mus vi-same Karadage kilo baisi sumaiðtis. Èiames, pasirodo, kalti dël jo kraujuojanèiøþaizdø. Anot jo, mes lankëmës Mirusiaja-me mieste ir dabar mus prievartauja prisi-paþinti. Kai J.R.S. pabando kuo manda-giau paaiðkinti, jog nei to Mirusiojo mies-to neþinome, nei nieko mums ten nerei-kia, paaiðkëja dar baisesnë tiesa. Pasiro-do, mes tuo lyg pasakome, kad jis aklas,

Mûsø tiriamø gaubtagalviø mina.Tai vidinë iðgrauþa, kurià padaromaitindamasis vabzdþio vikšras

dienoraðtisKrymo

dienoraðtisJonas Rimantas STONIS, Andrius REMEIKIS


Viena þymiausiøKaradago uolø –Auksiniai (Ðaitano)vartai


nieko nemato ir dar kvailas (èia taip jis patsiðvartë...). Mus turbût tie melagiai gidai pa-skundë (gal jie mus supainiojo su „nelega-lais“?). Bet esmë nuo to nesikeièia – apsau-gininkas visiðkai átûþta. Staiga ávyksta ste-buklas – paminëjus dr. Budaðkino (kaip mû-sø kolegos) vardà, átampa pradeda slûgti.Mus pasiveda á ðonà, paduodam rankas,maloniai atsisveikiname ir patraukiame linktyrimø stoties. Taip, tvarka èia grieþta, o ta-da kodël dr. Budaðkinas mums sakë, kadUkrainoje gali daryti kà tik nori?.. O gal irtiesa, juk, paminëjus Budaðkino pavardæ,mûsø prieðai staiga virto draugais.

Kokie vabzdþiai primena graþuolæNefertitæ?

Nors Karadago vabzdþiai dar nëra iðsa-miai iðtyrinëti, manoma, kad rezervate galibûti aptinkama 9000 vabzdþiø rûðiø, tai yraapie 70 proc. visos Krymo faunos. Iki ðiol árezervatà atvyksta ávairiø ðaliø specialistai,kurie atlieka entomologinius tyrimus ir kaskartà papildo rezervato vabzdþiø sàraðà. Be-ne geriausiai ðiame neáprastos gamtos kam-pelyje yra iðtyrinëti drugiai – jø þinoma apie1700 rûðiø. Kai kurie Karadago lankytojaidievagojasi rezervate matæ kolibriø. Taèiautai vieni ið áprasèiausiø Karadago drugiø –ilgalieþuviai sfinksai (paukðèiai kolibriai gy-vena tik Amerikos atogràþose). Skirtingainuo kitø sfinksø, ilgalieþuviai sfinksai akty-vûs dienà ir jie ið tiesø truputá primena kolib-rius, nes nektarà pasiekia ilgu straubliukunenutûpdami ant augalo. Be graþuoliø dru-giø, atvirose vietose visur galima pamatytiskraidanèius marguosius askalafus (Asca-laphus macaronius). Ðie 5 cm ilgio (matuo-jant per iðskleistus sparnus) tinklasparniøbûrio vabzdþiai yra tikri plëðrûs ëdrûnai. Taippat galima aptikti aukos betykojantá aðtuo-niø centimetrø ilgio maldininkà – rytiná ðal-muotá (Empusa fasciata). Pasak dr. Budað-kino, ðiø vabzdþiø patinø galvos profilis pri-mena oþio snuká, o pateliø profilis – graþiau-sià senovës Egipto laikø moterá, faraonoAmenchotepo IV þmonà Nefertitæ. Retkar-èiais þolëse galima aptikti ir patá didþiausiàþiogø atstovà – stepinæ sagà (Saga pedo),

kurios ilgis kartais siekia iki vienuolikoscentimetrø. Ðie þali ar ðviesiai rusvi vabz-dþiai yra besparniai ir plëðrûs. Kita ádomiðiø vabzdþiø ypatybë – kad Karadage gy-vena ir dauginasi tik sagø patelës, ku-rios sëkmingai apsieina be patinø.

Vasaros pradþioje, ðiltais, ramiais bir-þelio ir liepos vakarais, galima pamatytipatá didþiausià Karadago vabalà – elnia-ragá (Lucanus cervus, 8 cm). Ðie gigan-tiðki, ragus primenanèiais þandais gin-kluoti patinai skraido àþuolynuose, ieð-ko ramiai tupinèiø pateliø ir kartais galinetyèia ásivelti á merginø, kurios vaikðtovakarais po àþuolynus, ðukuosenas.

Karadage visada girdësite cikadødainas. Tai dideli vabzdþiai, iki 6 cm il-gio. O ant vieno medþio kartais jø galibûti deðimtimis.

Pasikëlus aukðèiau, prie uolø, galimaaptikti trumpasparná maldininkà – boli-varijà (Bolivaria brachyptera). Ðis vabz-dys taip puikiai maskuojasi nuobirynuo-se, kad pastebësite tik jeigu jis pajudës.Rudená visiðkai subræsta paprastasis beikryminis maldininkai. Paprastojo maldi-ninko (Mantis religiosa) patelë poravimo-si metu daþnai suëda patino galvà ar netdalá krûtinës, o kai meilës þaidimai baig-ti, tai ir visà partnerá. Taip patelë gaunakiauðinëliams vystytis bûtinø mitybosmedþiagø, o patinas dël savo palikuo-niø paaukoja pats save.

Vyrukai domisi lapaisNiekaip negalime ásësti á vietiná au-

tobusà, vaþiuojantá ið tyrimø stoties áKoktebelá ir Feodosijà. Todël nueinameá Biologijos stoties parkà. Kokia laimë!Netikëtai ant platanø lapø pirmà kartàaptinkame gaubtagalviø minø. Ðito neiRytø Europoje, nei Azijoje dar nebuvoþinoma. Turëtø bûti nauja Rytø Europairûðis – platininis gaubtagalvis, kuris ikiðiol buvo þinomas kaip Vidurþemio jû-ros priekranèiø gyventojas. Deja, kol kasaptinkame tik tuðèias senas minas bevikðrø. Proverþis ávyksta netikëtai, kai pa-vyksta aptikti du pirmus gyvus vikðrus.

Bet tam tenka vogèia lipti per parko meta-linæ tvorelæ, bailiai dairytis ir lankstyti beidraskyti parko medþiø ðakas. Todël ne-nuostabu, kad netrukus kaip ið po þemiøatsirado paklaikæs stoties sargybinis ir supasibaisëjimu pareiðkë: „Na, kà jûs daro-te!?.“ Mes, kaip visada, lemename, kadesame entomologai, o mûsø vietinis moks-lo partneris yra dr. Budaðkinas. Tai pade-da ir ðá kartà (nereikia net jokiø árodymøpateikti). Pro ðalá vaikðto „normalûs“ þmo-nës (bei poilsiautojai ið paplûdimiø). Gir-dim paneliø komentarus: „Va, vyrukai la-pais domisi...“.

Nuo ðiol, kai tik proga, vis verþiamësapþiûrëti Karadago platanø. Reikia pasa-kyti, kad mums sekasi. O ðtai ðiandienA.R. be galo laimingas – jau susidarë pir-mieji kokonai. Dalis medþiagos bus au-ginama kaip kolekciniai egzemplioriai, odalis bus fiksuojama šimtaprocentiniameetilo alkoholyje DNR tyrimams.

Vargas dël gaudyklës ekrano (iðtikrøjø – paklodþiø)

Vieðbutëlyje ðeimininkë pasisiûlo pa-keisti paklodes. Surenkame ir atiduoda-me visas, ir tà, kurià naudojame kaip gau-dyklës ekranà. O varge, mums, jau pa-miltiems sveèiams, ðeimininkë atneða ge-resnës kokybës, spalvotas paklodes. Tai– fiasko! Juk mûsø ðviesinës gaudyklësekranui reikia tik balto audeklo, o ne spal-voto. Nejau eisi aiðkinti ðeimininkei, kadjos paklodës yra naktimis slapta iðneða-mos á kalnus ir kabinamos ant purvinø uo-lø ir kad mums reikia tik balto audinio.Taèiau vis dëlto J.R.S. nueina pas ðeimi-ninkæ: „Labai labai atsipraðau, gal kiti irmëgsta miegoti pasiklojæ spalvotas pa-klodes, o að ápratæs tik prie baltø...“ Þino-ma, gauname, ko norime.

Karadago augalaiJeigu kalbësime apie saugomus auga-

lus, tai Pojarkovos gudobelë (Crataegus po-jarkovae arba kai kuriø mokslininkø nuo-mone – C. orientalis pojarkovae) neabejo-tinai yra tapusi Karadago retøjø augalø sim-boliu. Sakoma, kad iki 2020 m. Pojarkovos


Maldininko (rytinio ðalmuoèio) nimfa Skaudvabalis. Manoma, kad rezervate galibûti aptinkama 9 tûkst. vabzdþiø rûðiø

Karadago rezervate aptinkama 2800augalø rûðiø, taèiau daugiausiai èia su-klestëjæ astriniø ðeimos augalai


gudobelë gali visiðkai iðnykti, todël plaka-tas ragina iðsaugoti ðià augalø rûðá. Kita re-zervato ádomybë – bukalapë pistacija (Pis-tacia mutica). Jos rezervate daugybë, bettai Ukrainos Raudonosios knygos augalas.Kryme aptinkami tûkstantmeèiai egzem-plioriai. Medelio mediena vertinga, taèiauypaè kieta. Vietiniai gyventojai pasakoja,kad á jà lûþta kirviai ir pjûklai. Medienojedaug smalos, ið kurios gaminami ávairûslakai, naudojami tapybos darbams. Padþio-vintà ðerdá Kaukazo ðalyse ir Irane iki ðiolvartoja kaip kramtomàjà gumà.

Ið viso Karadago floroje – 1175 stuo-meniniø augalø rûðys, priklausanèios 477gentims ir 103 ðeimoms. Tai maþdaug pu-së visos Krymo floros. Daugumai Kara-dago floros augalø bûdingas Meditera-ninis arealas, o kai kurie ið jø yra Krymoedemai. Ið viso rezervate auga 52 tik Kry-me aptinkamos augalø rûðys, ið kuriø ke-lios – vien tik Karadage.

„Ðerifas“ mums buvo gerasÐiandien uþsigeidëme neámanomo –

patekti á ðiuo metu visiðkai uþdraustà re-zervato zonà. Nusileidæ þemyn á þemuti-ná kardonà, pamatome tikrø tikriausiàAmerikos vesternø ðerifà: rûstus veidas,plaèiabrylë skrybëlë, dirþas su blizgan-èia sagtimi ir visokie þetonai, bylojantys,kad „að èia vadas“. „Ðerifas“reikalaujasu juo kalbëtis tik oficialiai ir nerodomums jokio draugiðkumo. Bet kà jûs ma-note?.. „Ðerifas“, paklausinëjæs apie mû-sø kilnius tikslus, atveria geleþinius var-tus ir leidþia mums be direktorës leidi-mø savarankiðkai lankytis uþdraustoje te-ritorijoje: „Jûs gi, entomologai, svarbødarbà darote rezervatui, todël eikite ir bû-kite ten kiek tik norite!“.

Karadagas – vienaáspûdingiausiø vietø ne

tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje

Voragyviø manijaTen, kur akmenynai, taip pat senuo-

se pastatuose retkarèiais galima aptiktikryminá skorpionà. Rezervato darbuoto-jai juo didþiuojasi, sakydami, kad tai en-deminë Krymo rûðis. Taèiau pastarøjømetø tyrimai parodë, kad tai tik vienas iðkeliø sunkiai identifikuojamø porûðiø, pri-klausanèiø karpatinio skorpiono rûðiai(Euscorpius carpathicus). Kryminis skor-pionas (E. carpathicus tauricus) yra ne-didelis padarëlis, jo ilgis nevirðija 4,5 cm,todël, nors ir nuodingas, storesnës þmo-gaus odos, pvz., pado savo telsono ge-luonimi pradurti negali.

Pats stambiausias Krymo voragyvis –solpûga (Geleodes aranoides), kurios il-gis matuojant su galûnëmis gali siekti ar-batinës lëkðtelës skersmená. Deja, Kara-dage solpûgø nedaug. Solpûgos atrodogrësmingai – labai plaukuotos, ginkluo-

tos didþiulëmis aðtriomis chelicero-mis, taèiau nenuodingos. Pasi-

þymi neáprastu agresyvu-mu. Suerzinta

solpûga ásisiûbuoja ant savo ilgø kojø irðoka ant skriaudëjo, judindama galingascheliceras (kurios, beje, sukelia grieþiamødantø garsà). Taèiau solpûgø bijoti nerei-kia. Nereikia ir jø erzinti – juk jos minta irdvëseliena, todël, pradûrusios þmogausodà, gali uþkrësti þaizdà. Solpûgos yraypaè ëdrios. Sakoma, kad esant gausy-bei maisto solpûgos gali ësti, kol plyðta jøpilvelis.

Kà daryti, jeigu ákando karakurtas?Karakurtø patelës pavojingesnës, nes

jos didesnës uþ patinus (siekia iki 2 cm),taèiau ir patinø bei jaunikliø ágëlimas pa-vojingas. Karakurtø nuodai pasiþymi ner-vø sistemà paralyþiuojanèiomis savybë-mis. Ákandus pajuntamas deginantisskausmas, kuris paplinta po visà kûnà.Vëliau dël mëðlungiðko krûtinës làstosraumenø traukuliø prasideda dusimas. Ki-tas simptomas – psichinis susijaudinimasir protu neáveikiama mirties baimë. Kai ku-riais atvejais liga trunka keletà savaièiø,o sunkiais atvejais mirtis iðtinka per pir-màsias dvi paras dël kvëpavimo centroparalyþiaus. Vienas þymus XX a. vidurioprofesorius zoologas P. Marikovskis pa-siûlë drastiðkà, bet veiksmingà bûdà, su-ðvelninantá karakurto ákandimo pasek-mes. Toje vietoje, kur ákando karakurtas,uþdedami 2–3 degtukai ir padegami. Ka-rakurto nuodai yra baltyminës kilmës.Juos karakurtas suleidþia negiliai (maþ-daug iki pusës milimetro). Todël nuodusámanoma termiðkai suardyti (baltymai ko-aguliuoja). Taèiau ðis bûdas veiksmingastik pirmàsias 2–3 minutes po ákandimo,nes vëliau didþioji dalis nuodø jau bûnanukeliavæ á kraujà. Dauguma karakurtoákandimø ávyksta dël neatsargumo – þmo-nës netyèia basomis uþmina ant voro ar-ba neapsiþiûrëjæ apsiauna batus, kuriuo-se tûno karakurtas. Daþnai pats ákandi-mo momentas lieka nepastebëtas, ma-noma, kad bakstelëjo koks spygliukas.Sunku suvokti, kodël ðiam maþyèiam,vabzdþiais mintanèiam vorui reikalingi to-kie siaubingo stiprumo nuodai. Galbûttam, kad iðþudytø grauþikus, kuriø urvuo-se mëgsta apsigyventi ðie vorai?

Nuodingøjø gyvaèiø Karadagenëra

Ropliø Karadage ap-tinkamos 9 rûðys. Kry-

me gyvena ir patsdidþ iaus iasEuropos drie-þas – gelton-


Maldininkonimfa


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2009

12

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.12 (614) gruodis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2009-12-10SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Kultûros, filosofijos ir

meno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

pilvis. Ðis bekojis drieþas (gluodenas) ga-li siekti iki 1,5 m ilgio. Deja, Karadage jaugeras deðimtmetis niekas jo nebematë.Kolega A.R. sumàsto paaiðkinti, kodëlKaradage pastaruoju metu nebeaptinka-mi geltonpilviai (á Rytus ir á Vakarus nuorezervato jø gana gausu). Ar nebus dëljø nykimo kalti ðernai, taip pat ir eþiai,kuriø masiðkai prisiveisë rezervate.

Karadage gyvena ir paprastasis beivandeninis þalèiai. Vandeninis aptinka-mas tik jûros pakrantëje. Ðie þalèiai –puikûs plaukikai, mëgsta gaudyti þuvisir krevetes sekliuose uþutekiuose. Þino-ma, nenuodingi, taèiau vietiniai gyven-tojai juos laiko nuodingø jûriniø gyva-èiø giminëmis ir jø bijo. Vis dëlto nerei-këtø bandyti jø gaudyti – iðgàsdintas þal-tys iðskiria ið kloakos neapsakomai dvo-kiantá sekretà, kurio kvapo bus labai sun-ku atsikratyti. O jeigu roplys uþklumpa-mas netikëtai ir jam pastojamas keliasatsitraukti, jis persivers savo ryðkiu juo-dai oranþiniu pilvu á virðø ir apsimes ne-gyvu. Kad atrodytø dar tikroviðkiau, pra-vers burnà ir net iðkið lieþuvá.

Viena daþniausiø Karadago gyvaèiø– kaspijinis arba dar kitaip vadinamasgeltonpilvis þalèiûnas. Tai pati didþiau-sia Europos faunos gyvatë, net Karada-ge kaþkada bûta dvimetriniø individø.Uþkluptas þalèiûnas ne visada slepiasi.Atvirkðèiai, daþniausiai iðsiþiojæs irðnypðdamas puola á atakà. Gali ákàsti.Jau sklando legendos, kaip ðie þalèiû-nai persekioja pavienius gyventojus.

Pabrëðime, nuodingøjø gyvaèiø Ka-radage nëra. Vienintelë Krymo pusiasa-lio nuodinga gyvatë – stepinë angis –gyvena (ir vietomis gausiai) lygumose,pasitaiko ir kalnuose, taèiau sausojepriekrantës zonoje jø nebûna.

Norø dar turimeGreit baigsis mûsø þygiai Karadage.

Todël mûsø vietinis kolega dr. Budaðki-nas nori mus visaip pamaloninti ir nu-stebinti. Jis ásodina mus kartu su kitaisgamta besidominèiais turistais á laiveláir iðlydi á nuostabià jûros ekskursijà ap-link Karadagà. Áplaukiame á Auksiniø var-tø paèià arkà ir mums visiems liepiamesti monetas bei uþminti norus – esàiðsipildo. Gryna nesàmonë, netikim! Betnorø mes tikrai turime... Ðiø lauko dar-bø Karadage dëka ryðkëja naujo, þa-vaus mokslinio projekto kontûrai. Ðá pro-jektà dar ðiais metais ketina pradëti vyk-dyti kolega A.R., bendradarbiaudamassu dr. J. Budaðkinu ir J.R.S.

Beje, ten, prie tos uolos, jûros dug-ne, jau tiek primëtyta monetø, kad Auk-siniai vartai pateisina savo pavadinimà.

Jono Rimanto STONIO nuotr.

A.VERBICKIENË Klimato kaitos temadiskutuota ir VGTU ................................................... 2

D.KIRVELIS Sintetinë sistemø biologija –inþinerinë gyvybës paradigma ................................. 4

J.GRIGAS Tvarka ir netvarka pasaulyje ................... 8

A.VASILIAUSKAS Strateginës màstysenoslogika ir valstybës ekonominë politika ................... 10

A.PRAÐMANTAITË Simonas Konarskis –kovotojas uþ laisvæ ................................................ 12.

E.BACEVIÈIUS Vilhelmo ir Aleksandrofon Humboltø kelionës per Maþàjà Lietuvà ........... 16

J.RUBIKAS Veiskitës ir dauginkitës... .................... 18

N.KITKAUSKAS Apie atkurtus Valdovø rûmusir ankstyvuosius Þemutinës piliesmûro statinius ........................................................ 22

A.ÐLEPETIENË Cheminiai tyrimai þemësûkio moksle ............................................................ 24

A. ÈESNULEVIÈIUS, K. KILKUS ProfesoriusVaclovas Chomskis ................................................ 26

V.SELENIS Juozo Jurginio mintys apieistorijos mokslà ...................................................... 30

V.ALIÐAUSKAS Istorijos liudijimas ......................... 32

J.BRËDIKIS Kaip tapti mokslininku? ...................... 34

V.ÞIGAS Brailio kodas numizmatikoje .................... 35

V.VASILIAUSKIENË Lietuvos moksløakademijoje – þymiausi agrariniømokslø atstovai ...................................................... 36

Premijos ................................................................. 36

S.SAARMAN VGTU teatro studija ,,Palëpë” ........... 38

J.R.STONIS, A.REMEIKIS Krymo dienoraðtis ........ 40

Knyga proto atgaivai .............................................. 44

44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 12ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr. 12, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

,,A.Ruþas prieð trejus metus (2006) paskelbëmonografijà ,,Atminties fenomenas”. Tuo leidiniujis árodë, kad grynoji filosofija toli graþu nepriklau-so vien profesionalams, t.y. laipsniuotiems tos sri-ties autoriams. Ði mano recenzuojama studija josautoriø galutinai átvirtina ne tik kaip profesionaliaimàstantá filosofà, bet dar ir sëkmingai klojantá pa-matus iðskirtinei globalizacijos gimdomai to moks-lo srièiai, kurià galëtume ávertinti kaip antroposofi-jà <...>. Nuo áspûdingo, neeilinio veikalo pradþiosiki pat jo pabaigos minèiai imlaus skaitytojo dë-mesys tiesiog kaustyte prikaustomas prie Þmo-gaus kaip Pasaulio fenomeno. Autorius nuosek-liai, daþnai ðmaikðèia, bet eiliniam skaitytojui su-prantama mintimi plëtoja imperatyviná teiginá apiePasaulio protingumà, kaip jo imanentinæ savybæ irjos atspindëjimà þmogaus sàmonëje...”

Prof. habil.dr. Romualdas GRIGASLietuvos MA narys korespondentas, Tarptautinës

informatikos akademijos tikrasis narys

,,Jau pats knygos pavadinimas re-cenzentà nuteikia jos tekstà skaityti ati-dþiai ir ieðkoti pateisinimo tokiam auto-riaus apsisprendimui. Turinio konstruk-cija, t.y. knygos struktûriniø daliø pava-dinimai, rodo dràsø, novatoriðkà suma-nymà. Þvelgdamas ið bendrosios edu-kologijos ir antropologinës politologijospozicijø galiu tik patvirtinti, kad atrodæsáþûlokas autoriaus sumanymas pavyko,jo intelektualinis triûsas pasiteisino”.

Doc. dr. Vladas SENKUSVPU Sociologijos ir politologijos

katedros vedëjas

Albertas Ruþas(g. 1937 m. Kretingo-je) VU Istorijosfakultete ágijo þurna-listikos specialybæ.

Knyga proto atgaivaiA l b e r t a s R u þ a s . Þ m o g u s k a i p p a s a u l i o s a v i m o n ë

Studijavo teisæ, vëliausavarankiðkai Vakarøir Rytø filosofijosklasikà bei naujausiølaikø fizikà. Paraðëdvi monografijassàmonës fenomeno-logijos tema: ,,Atmin-ties fenomenas” ir,,Þmogus kaipPasaulio savimonë”.Jose bandoma ámintimaterialaus pasaulioraidos kelià nuovadinamojo DidþiojoSprogimo iki gyvybës,sàmonës ir màstymo.

,,Trumpai drûtai, Alberto Ruþo knygaman buvo tikra proto atgaiva, padëjusiiðsivaduoti ið politinio bei visokio kitokiokasdienybës terðalo, pasineriant á fantas-tiðkus, ðmaikðèius autoriaus pamàsty-mus, kurie labai labai, jauèiu, pravers ma-no kûrybinëje praktikoje, tiek ,,gráþèiojantatgaliop” á ðëtoniðkai sunkià mûsø visøpragyventà epochà po svetimu padu,tiek þvelgiant á prieká ðviesos, tiesos ir de-mokratijos link dabartinëse mûsø laisvosLietuvos savybëse... Ir, þinoma, nekan-triai laukiant ðio kûrybingo nerimailos Al-berto Ruþo naujø filosofiniø divertismen-tø, prisodrintø kilniø dvasinio pobûdþiodimensijø, iðminties ir vyriðkos, tai lyrið-kos, tai autoironiðkos, ðypsenos”.

Pranas TREINYSRašytojas

Knygos pristatymometu Albertas Ruþassu prof. Jonu Grigu irprof. Romualdu Griguturëjo apie kàpasiðnekëti

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.12

Documents

maoji emutin

strategin

virginijos

gamybos ir

literatra

mokslas ir

literatroje

kartu su bendraautoriais