migrantł gyvenimas lietuvoje: visuomenºs nuostatos ir ... · migrantØ gyvenimas lietuvoje:...

77

MIGRANTØ GYVENIMAS LIETUVOJE: VISUOMENËS NUOSTATOS IR MIGRANTØ PATIRTYS

Migrantø gyvenimas Lietuvoje:visuomenës nuostatos ir migrantø patirtys

Vida Beresnevièiûtë, Tadas Leonèikas, Karolis ÞibasSOCIALINIØ TYRIMØ INSTITUTO ETNINIØ TYRIMØ CENTRAS

Santrauka.Santrauka.Santrauka.Santrauka.Santrauka. Socialiniø tyrimø instituto Etniniø tyrimø centras, ágyvendindamas projektà �Lietuvojegyvenanèiø treèiøjø ðaliø pilieèiø integracijos politikos vertinimo principai ir rodikliai�, atliko studi-jà, kuria siekiama atskleisti ne ES pilieèiø gyvenimo Lietuvoje patirtis, nuostatas. Studijà sudarë ðietyrimai: visuomenës nuomonës apklausa apie gyventojø nuostatas Lietuvoje gyvenanèiø ne ES pilie-èiø atþvilgiu ir Lietuvoje gyvenanèiø ne ES pilieèiø apklausa. Pristatoma atlikta 480 Lietuvoje gyve-nanèiø, dirbanèiø ir studijuojanèiø ne ES pilieèiø apklausa atskleidë ðios tikslinës imigrantø grupësdemografiná profilá, gyvenimo ir darbo Lietuvoje sàlygas, naudojimàsi ðvietimo, socialinëmis paslau-gomis, socialiniø ryðiø tinklà, ávardijo poreikius ir lûkesèius. Tyrimø rezultatai leidþia daryti prielai-das apie ne ES pilieèiø integracijos problematikà, galimus iððûkius socialinei integracijos politikai,pateikia ateities tyrimø gaires.

Tyrimø apie ne ES pilieèius Lietuvoje apraðymas

Tyrimø tikslai ir uþdaviniai

Ágyvendinant projektà �Lietuvoje gyvenanèiø treèiøjø ðaliø pilieèiø integraci-jos politikos vertinimo principai ir rodikliai� atlikta iðsami Lietuvoje gyve-nanèiø ir dirbanèiø ne ES pilieèiø situacijos studija, kuria siekta analizuotiLietuvoje gyvenanèiø ir dirbanèiø ne ES pilieèiø adaptacijos ir integracijos áLietuvos visuomenës gyvenimà veiksnius. Ðiems tikslams pasiekti reikëjo ið-siaiðkinti Lietuvoje gyvenanèiø ir dirbanèiø ne ES pilieèiø socialines ir de-mografines charakteristikas, dalyvavimà darbo rinkoje (darbo patirtis, kvali-fikacija, darbo paieðka, darbo sàlygos ir kt.), ávertinti Lietuvoje gyvenanèiø irdirbanèiø ES ðaliø pilieèiø vaikø mokymosi galimybes, analizuoti Lietuvosaukðtosiose mokyklose studijuojanèiø ne ES pilieèiø patirtá, ávertinti ðiø pi-lieèiø poreikius, naudojimàsi socialinës paramos priemonëmis ir socialinë-mis paslaugomis. Tyrimo rezultatai leidþia pateikti Lietuvoje gyvenanèiø neES pilieèiø profilá, prielaidas apie integracijos galimybes ir socialinës para-mos kanalus, suformuluoti rekomendacijas dël uþsienieèiø integracijos á Lie-tuvos visuomenæ plëtros.

78

E T N I Ð K U M O S T U D I J O S 2 0 0 9 / 2E T H N I C I T Y S T U D I E S 2 0 0 9 / 2

Nuosekliai renkamos ir apdorojamos informacijos apie Lietuvoje gyvenan-èius ir á ðalá atvykstanèius ne ES pilieèius nëra. Dalis ðios informacijos galibûti analizuojama remiantis antriniais ðaltiniais (pvz., atliktø socialiniø tyri-mø duomenimis, valstybës institucijø suvestinëmis, ataskaitomis, ið dalies �vieðojoje erdvëje skelbiama informacija ir kt.). Vis dëlto empiriniai tikslinësgrupës tyrimai yra pirmas þingsnis siekiant ávertinti esamà situacijà bei no-rint aptarti migrantø integracijos problematikà, nustatyti rodiklius integraci-jos politikai vertinti.

Atliekamas tyrimas remiasi socialinës integracijos perspektyva, kuri apimaávairiø socialiniø grupiø (ðiuo atveju tikslinës grupës migrantø) veiksmø ir san-tykiø diferenciacijà, santykiø struktûros kiekybiniø ir kokybiniø aspektø anali-zæ, pagrindiná dëmesá skiriant socialiniø iðtekliø analizei1. Disponuojamø indi-vido faktiniø ar virtualiø iðtekliø aibæ sudaro socialinë (áskaitant ekonominæ)individo pozicija (uþimtumas, iðsilavinimas ir pan.), socialiniø ryðiø ir santykiøtinklai, informacijos valdymas, gebëjimai siekti tikslø ir socialinio statuso. Nag-rinëjant socialiniø iðtekliø svarbà Lietuvoje gyvenanèiø migrantø socialinei in-tegracijai, akcentuojamas socialiniø ryðiø ir tinklø pobûdis, jø heterogeniðku-mas ir iðtekliø panaudojimas, t. y. dalyvavimas skirtingose socialinëse sferose.Kasdieniame gyvenime individai gali disponuoti ekonominiais, socialiniais, ko-munikaciniais, kultûriniais, simboliniais ir kt. iðtekliais. Atliekamas empirinistyrimas siekia vertinti ðias socialinei integracijai aktualias sritis: uþimtumas ardarbas, ekonominë situacija, bûstas, vaikø ðvietimas, socialiniai ryðiai, sociali-nës paramos tinklai ir kiti gyvenimo Lietuvoje aspektai.

Tyrimo metodai

Atliekant Lietuvoje gyvenanèiø ir dirbanèiø ne ES pilieèiø situacijos tyrimà,kompleksiðkai derinti kiekybiniai ir kokybiniai socialiniø tyrimø metodai:

� Lietuvoje gyvenanèiø ir dirbanèiø ne ES pilieèiø anketinë apklausa,jà atliekant tiesioginio interviu metodu. Apklausai atlikti naudotas klau-simynas, siekiant suþinoti respondento nuomonæ, vertinimus, poþiûrá irpatirtis, susijusias su analizuojama tema, kurá pildë interviuotojas. Vie-no interviu trukmë � 45�60 min. Interviu vyko respondentø darbo vie-tose, namuose, Socialiniø tyrimø instituto patalpose ir kt. Lietuvos aukð-tosiose mokyklose studijuojanèiø ne ES pilieèiø apklausa atlikta inter-

1 Beresnevièiûtë, V. 2005. Etniniø grupiø socialinës integracijos dimensijos ðiuolaikinëjeLietuvos visuomenëje. Etniðkumo studijos: 2005/Ethnic Studies 2005. Vilnius, Eugrimas.182 p. ISSN 1822-1041.

79


netu, anketà pildant respondentui. Galutinëje duomenø bazëje sukaupti480 respondentø atsakymai.

� Ekspertø apklausa. Siekiant identifikuoti Lietuvoje gyvenanèiø ir dir-banèiø ne ES pilieèiø integracijos procesø problematikà, parengti tyri-mo instrumentus, pagilinti anketinës apklausos rezultatus, rengiant in-tegracijos rodikliø analizæ, buvo atlikta ekspertø apklausa, naudojant pu-siau struktûruoto interviu metodà. Ið viso atlikta 14 interviu su eksper-tais ið ávairiø valstybës institucijø, nevyriausybiniø ar kitø organizacijø,dirbanèiø migracijos procesø srityje. Vidutinë interviu trukmë � 30 min.

Tyrimo tikslinë grupë ir imtis

Pirminiuose tyrimo apie Lietuvoje gyvenanèiø ir dirbanèiø ne ES pilieèiø esa-mà situacijà dokumentuose tikslinë grupë skaidyta á du pagrindinius segmen-tus � tai leidimà laikinai gyventi (numatyta imtis N~300) ir leidimà nuolatgyventi (N~100) Lietuvos Respublikoje turintys asmenys. Remiantis atlikta ávai-riø ðaltiniø analize, tyrimo imtis buvo formuojama orientuojantis á tokias res-pondentø kategorijas: dirbantys uþsienieèiai ne ES pilieèiai (turintys leidimàlaikinai gyventi, atvykæ dirbti (~150 respondentø); teisëta veikla uþsiimantysuþsienieèiai ne ES pilieèiai (~100 respondentø), Lietuvoje aukðtosiose mokyk-lose studijuojantys ne ES pilieèiai (~50 respondentø) ir ne ES pilieèiai, á Lie-tuvà atvykæ ðeimos susijungimo pagrindu (~100 respondentø). Taèiau tyrimoimtis ir atskirø kategorijø santykis koregavosi tyrimo eigoje.

Ið viso tyrimo metu apklausta 510 Lietuvoje gyvenanèiø ne ES pilieèiø pa-gal anksèiau nurodytas respondentø kategorijas. Apklausos metu naudoti at-rankiniai klausimai, pagal kuriuos apibrëþtas respondento atitiktis ar neatitik-tis tikslinës grupës imigrantams: pilietybë, teisinis gyvenimo Lietuvoje statusas(leidimas gyventi, viza, be dokumentø ar kt.), pagrindinë atvykimo á Lietuvà prie-þastis ir gyvenimo Lietuvoje trukmë. Atliekant apklausos metu surinktø duo-menø kokybës kontrolæ, atsakymai á minëtus klausimus analizuoti kompleksið-kai, remiantis keliais kriterijais ir juos derinant su Gairëse pareiðkëjams pagalEuropos integracijos fondo 2007 m. metinæ programà nurodyta tiksline grupe2.

2 EIF 2007 m. metinës programos tikslinës grupës apibrëþiamos vadovaujantis ðiais LietuvosRespublikos ástatymo �Dël uþsienieèiø teisinës padëties� straipsniais: 40 str. 1 d. 1 p.,40 str. 1 d. 3�7 p., 40 str. 1 d. 12 p., 40 str. 1 d. 13 p., 53 str. 1 d. 1�6 p., 53 str. 1 d. 9 p.

Paþymëtina, kad dalyvavimas sociologiniame tyrime (ðiuo atveju apklausoje)grindþiamas laisvanoriðkumo ir anonimiðkumo principais. Respondentø atsakymai áklausimus ar kiti duomenys nëra tikrinami pagal asmens tapatybæ identifikuoti galinèiusar kitus dokumentus. Visa surinkta informacija, duomenys naudojami tik susumuoti, t. y.apibendrintiems rezultatams.

80


Dël ðios prieþasties po duomenø kokybës kontrolës galutinæ tyrimo imtá suda-rë 480 respondentø (71 studijuojantis aukðtosiose mokyklose ir 409 gyvenan-tys ir dirbantys ne ES pilieèiai Lietuvoje), kuriø atsakymai naudoti atliekantduomenø analizæ. Atsiþvelgiant á minëtus kriterijus, pagrindinëmis analizës ka-tegorijomis tapo dirbantys ir studijuojantys ne ES pilieèiai Lietuvoje.

Þvalgomasis tyrimas: probleminiai ne ES pilieèiø gyvenimoir darbo Lietuvoje aspektai

Kuriant tyrimo apie Lietuvoje gyvenanèius ir á ðalá atvykstanèius ne ES pilieèiusmetodologijà, tyrimo instrumentus ir organizuojant tyrimà buvo atliktas þvalgo-masis tyrimas3, padëjæs uþmegzti tiesioginius ir netiesioginius kontaktus su tiks-linës grupës atstovais, surinkti pirminæ informacijà apie ne ES pilieèiø gyveni-mo Lietuvoje patirtis, apraðyti problemas, su kuriomis susiduria á Lietuvà atvy-kæ ir gyvenantys tikslinës grupës imigrantai.

Þvalgomojo tyrimo metu daugiausia sukaupta kokybinio pobûdþio informa-cijos, kuri rinkta interviu metodu, áskaitant tiesioginius pokalbius, pokalbius te-lefonu ir kitomis ryðio priemonëmis. Pagrindiniais respondentais gali bûti ávar-dijami keturiø santykinai iðskirtø grupiø atstovai. Daugiausia kontaktø buvo uþ-megzta su Lietuvoje registruotomis ávairiomis tautiniø maþumø organizacijo-mis ir jø atstovais4, pavyzdþiui, trisdeðimt keturiomis NVS ðaliø organizacijo-mis (daugiausiai � rusø bendruomeniø atstovais), aðtuoniomis musulmonø, ke-turiomis þydø ir kitomis organizacijomis. Kita grupë � tai ne ES ðaliø, ið kuriødaugiausiai á Lietuvà atvyksta pilieèiø, valstybiø diplomatiniø atstovybiø dar-buotojai, su kuriais atlikti ðeði interviu. Taip pat bendrauta su Lietuvos profesi-niø sàjungø, priklausanèiø Lietuvos profesiniø sàjungø konfederacijai, atstovais(devyni interviu) dël uþsienieèiø dalyvavimo profsàjungø veikloje, galimos pa-ramos mechanizmø ir kt. Paskutiniajai grupei priskirtini Lietuvoje gyvenantysne ES pilieèiai, pavyzdþiui, atlikti interviu su penkiais Tolimøjø Rytø ðaliø pi-lieèiais, trimis neseniai á Lietuvà atvykusiø musulmonø bendruomenës nariais,keturiais NVS ðaliø atstovais. Taip pat buvo atlikti interviu su kitø institucijø(ðvietimo ástaigø, darbo birþø, konsulatø, kt.) atstovais. Ðie interviu padëjo tyri-mui pasitelkti kuo platesná pirminiø kontaktø sàvadà, kuris buvo pleèiamas at-liekant ne ES pilieèiø kiekybinæ apklausà.

3 Informacijà, surinktà þvalgomojo tyrimo metu, apibendrino Eglë Tamulionytë, dirbusiEtniniø tyrimø centre projekto �Lietuvoje gyvenanèiø treèiøjø ðaliø pilieèiø integracijospolitikos vertinimo principai ir rodikliai� ágyvendinimo metu.

4 Pagal Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybëssudarytà registruotø tautiniø maþumø organizacijø sàraðà.

81


Ðiame tyrimo etape surinkti duomenys atskleidë ávairialypæ informacijà apieá Lietuvà atvykstanèius ar joje gyvenanèius ne ES pilieèius. Pirma, atliekant so-cialinius tyrimus, tikslinga atsiþvelgti á gyvenimo Lietuvoje teisinio statuso skir-tumus, t. y. leidimo laikinai ir nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje aspektus,susijusius su gyvenimo trukme Lietuvoje, veiklos pobûdþiu, ðeiminëmis aplinky-bëmis ir kt.

Tyrimas leidþia daryti iðvadà, kad Lietuvoje gyvenanèiø didþiausiø etniniø gru-piø (rusø, lenkø, baltarusiø) nevyriausybinës organizacijos, iðskyrus vienetiniusatvejus, neturi socialiniø ryðiø su pastaraisiais metais á Lietuvà atvykstanèiø atitin-kamø ðaliø pilieèiais (Ukrainos, Baltarusijos ar Rusijos). Atskirø organizacijø,kurios vienytø �naujai� atvykusius ðiø ðaliø migrantus, nëra. Musulmonø migran-tø organizavimosi aðys yra veikianèios religinës bendruomenës, daþniausiai ðei-mos susijungimo ar studijø tikslais �naujai� atvykæ musulmonai (pvz., ið Pakista-no, Egipto) bendrauja nedidelëmis grupëmis, siekdami iðvengti galimø asociacijøsu islamo fundamentalizmu. Tailando, Japonijos pilieèiø ir Kinijos ambasadosdarbuotojos teigimu, ðiø ðaliø pilieèiai daugiausia bendrauja per diplomatines at-stovybes arba neoficialius bendruomenës lyderius, o ambasados ganëtinai akty-viai teikia konsultacijas, organizuoja kultûrinius ir kitokius renginius.

Nuolatiná leidimà gyventi ðalyje turintys uþsienieèiai naudojasi platesnëmisteisëmis: laisvo asmenø judëjimo ES principu, politinëmis teisëmis (pvz., rinki-mø teise savivaldos rinkimuose), o leidimus laikinai gyventi turintys asmenyskasdieniame gyvenime susiduria su ávairiais apribojimais, pavyzdþiui, leidimàlaikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys Rusijos pilieèiai negali naudotisbeviziu reþimu gráþtant á kilmës ðalá; uþsiregistravus darbo birþoje paðalpos ne-mokamos Lietuvoje neiðdirbusiems 3 metø.

Aptariant darbo srities problemas þvalgybinio tyrimo metu minëtos maþiaupalankios darbo sàlygos, stiprios priklausomybës nuo darbdaviø aspektai, pa-vyzdþiui, baimë dalyvauti profesinëse sàjungose5; reikalavimas atitinkamø kva-lifikacijø darbuotojams iðlaikyti atitinkamos kategorijos valstybinës kalbos eg-zaminus, galimi darbuotojø iðnaudojimo atvejai, turimos kvalifikacijos neatitin-kantis darbas ir kt.

5 Lietuvos profesinës sàjungos nekaupia informacijos apie treèiøjø ðaliø pilieèiø ásitraukimàá jø veiklà. Gali bûti paminëti keli atvejai, kai profesinës sàjungos gynë imigrantø interesusdël neiðmokëtø atlyginimø: penki Moldovos ir vienas Ukrainos pilietis 2008 m. balandákreipësi á profsàjungà �Solidarumas� praðydami padëti iðsireikalauti atlyginimà ið Lietuvosámonës. Atstovaujami �Solidarumo� teisininkø ieðkovai laimëjo dvi bylas, kitos buvopabaigtos taikos sutartimis. 2009 m. á profsàjungà �Solidarumas� kreipësi Rusijos pilietisdël neiðmokëto atlyginimo, profsàjungos teisininkai rengë dokumentus teismui. Michailov,D. �Vairuotojai ið Moldovos ir Ukrainos liko be atlyginimø�. Solidarumas, Nr. 3(469),2008 04 25, [http://www.lps.lt/usr_img/2008-03.pdf].

82


Svarbus aspektas tiriant ne ES pilieèius Lietuvoje � tai kalbiniai ar rasiniaiskirtumai, kurie lemia skirtingas patirtis ir sukuria nepalankias situacijas. Ðiuoatveju paminëtinos pastaraisiais metais besikurianèios kinø ir turkø bendruo-menës. Ðalia konkreèiø problemø, susijusiø su kalbiniais barjerais ar informaci-jos gavimu, biurokratinëmis procedûromis, reikiamø dokumentø tvarkymu irgavimu, Pakistano, Indijos ir Jordanijos pilieèiai ávardijo ir neigiamas visuome-nës nuostatas, kurios yra itin ryðkios esant rasiniams, religiniams skirtumamsnuo daugumos visuomenës (minëti sunkumai susijæ su bûsto nuoma, gyvena-mosios vietos deklaravimu; nepasitikëjimas policija).

Sunkumus, susijusius su lietuviø kalbos nemokëjimu, akcentuoja daugelisimigrantø. Pavyzdþiui, dalis seniai Lietuvoje gyvenanèiø Ukrainos pilieèiø ne-turi leidimo nuolat gyventi, nes neiðlaiko valstybinës kalbos egzamino. Jordani-jos, Egipto, Pakistano pilieèiai minëjo, kad ne visi valstybiniø institucijø dar-buotojai moka anglø kalbà. Imigrantams ið Tolimøjø Rytø ðaliø kalbos proble-ma dar opesnë. Ðie asmenys daþniausiai nekalba jokia Lietuvoje populiaria uþ-sienio kalba (iðskyrus japonus, kurie kalba angliðkai). Tyrimo metu bendraujantsu kinais, á pagalbà pasitelkta kinø kalbà mokanti ir kontaktø su kinø bendruo-mene turinti mergina. Kita pastebima problema yra susijusi su kalbos mokymu-si pagal parengtas valstybinës kalbos mokymo programas ir priemones, nepri-taikytas mokyti asmenis, kuriø gimtosios kalbos struktûra smarkiai skiriasi nuolietuviø kalbos (pvz., arabø kalbos).

Tyrimo instrumentai

Tyrimo apie ne ES pilieèius Lietuvoje duomenims surinkti parengta anketa,kurià sudarë 59 klausimai. Anketà sudaro ðie pagrindiniai klausimø blokai:klausimai apie socialines ir demografines tikslinës grupës migrantø charakte-ristikas (18 klausimø); jø darbà ir gyvenimo sàlygas (19 klausimø); kalbømokëjimà, ne ES pilieèiø vaikø mokymàsi (11 klausimø) ir socialinæ para-mà bei socialines paslaugas (11 klausimø). Anketa lietuviø kalba iðversta áanglø ir rusø kalbas.

Atliekant ne ES pilieèiø studentø apklausà, anketa pakoreguota, dalá klausi-mø apie darbà keièiant klausimais apie studijas (ið viso 76 klausimai).

Ekspertø apklausoje naudoti pusiau struktûruoti interviu. Atsiþvelgiant á ana-lizuojamà problematikà (ðvietimas, uþimtumas, statistikos rinkimas, kt.) ir eks-pertø darbo pobûdá, buvo naudojami skirtingi klausimynai. Ekspertai buvo at-rinkti pagal ne ES pilieèiø integracijos problematikà ir migracijos ar integraci-jos politikos kûrimo ir ágyvendinimo infrastruktûros analizæ.

83


Respondentø atranka

Lietuvoje gyvenanèiø ir dirbanèiø ne ES pilieèiø tyrimui atlikti taikyta daugia-pakopë tikslinë respondentø atranka.

Pagrindiniai informacijos apie generalinæ visumà ðaltiniai:� Vieðai prieinama oficialioji statistika (Statistikos departamento �Demo-

grafijos metraðèiai�, Migracijos departamento �Migracijos metraðèiai�);� Informacija pagal specialias uþklausas. Atlikus pirminæ statistiniø duo-

menø ir prieinamø oficialiø ðaltiniø analizæ, specialios uþklausos pa-teiktos Lietuvos darbo birþai (áskaitant Lietuvos teritorines darbo bir-þas), Gyventojø registro tarnybai, Lietuvos aukðtosioms mokykloms irkitoms valstybinëms institucijoms. Pagal gautus atsakymus buvo kon-struojama atrankos schema ir tyrimo marðrutas;

� Informacija ið ávairiø institucijø ir organizacijø (diplomatinës ástaigos, tau-tinës bendrijos, profesinës sàjungos, aukðtosios mokyklos), potencialiaigalinèiø turëti ryðiø ir informacijos apie Lietuvoje gyvenanèius ne ES pi-lieèius (atliekami interviu su organizacijø ir institucijø atstovais);

� Informacija ið uþsienieèiø ne ES pilieèiø, gyvenanèiø Lietuvoje, taikant snie-go gniûþtës atrankos principà � tyrime jau dalyvavusiø respondentø buvopraðoma suteikti informacijà apie kitus potencialius respondentus.

Pagrindiniai atrankos etapai

1. Lietuvoje dirbanèiø ne ES pilieèiø anketinë apklausa. Pagrindinë imties dalisformuota remiantis Lietuvos teritoriniø darbo birþø, pateikusiø duomenisapie ámones ir jose dirbanèius ne ES pilieèius 2008�2009 m. (didþioji da-lis darbo birþø pateikë informacijà apie darbuotojø pilietybæ, profesijà, lytáir kt. charakteristikas). Remiantis ðiais duomenimis sudaryta duomenø ba-zë, ið kurios apklausai pasirinktos ámonës, kuriose dirba santykinai dau-giau tikslinës grupës imigrantø. Vienoje ámonëje buvo apklausti ne dau-giau kaip 5 tos paèios ðalies pilietybæ turintys asmenys ir ne daugiau kaip3 tos paèios kvalifikacijos asmenys. Pagrindiniai atrankos etapai siekiantapklausti Lietuvoje dirbanèius ne ES pilieèius:� Kontaktai su ámonëmis, kuriose dirba ne ES pilieèiai;� Kontaktai (interviu) su tarpininkaujanèiais asmenimis � ámoniø atstovais;� Reikiamø respondentø atranka ir apklausa;� Kitø respondentø paieðka.

Paþymëtina, kad vos pradëjus apklausà teko koreguoti atrankos principusdël pokyèiø darbo rinkoje: dalis numatytø apklausti ne ES pilieèiø buvo

84


iðvykæ ið Lietuvos, dalis ámoniø nutraukæ savo veiklà ar kt. Potencialiø res-pondentø sumaþëjo ir jie tapo sunkiau pasiekiami.

2. Lietuvoje teisëta veikla uþsiimanèiø ir ðeimos susijungimo pagrindais á Lie-tuvà atvykstanèiø ne ES pilieèiø apklausa. Namø ûkyje apklausti ne dau-giau kaip 2 asmenys. Pagrindiniai atrankos etapai siekiant apklausti Lietu-voje teisëta veikla uþsiimanèius ir pagal ðeimos susijungimo pagrindus áLietuvà gyventi atvykusius ne ES pilieèius:� Kontaktai su Lietuvoje gyvenanèiø ir dirbanèiø ne ES pilieèiø bendruo-

menëmis ir nevyriausybinëmis organizacijomis, religinëmis bendruome-nëmis, neformaliomis grupëmis ar atskirais asmenimis;

� Reikiamø respondentø atranka ir apklausa;� Kitø respondentø paieðka.

3. Pagrindiniai atrankos etapai siekiant apklausti Lietuvos aukðtosiose mokyk-lose studijuojanèius ne ES pilieèius:� Statistikos departamento informacija (ne ES pilieèiai Lietuvos aukðto-

siose mokyklose pagal pilietybæ);� Kontaktai su aukðtøjø mokyklø skyriais, atsakingais uþ studentø ið uþ-

sienio ðaliø priëmimà;� Lietuvos aukðtosiose mokyklose studijuojanèiø ne ES pilieèiø duome-

nø bazës pagal pilietybæ, studijø trukmæ ir el. paðtà sudarymas ir imtiesformavimas, taikant proporciná minëtø charakteristikø pasiskirstymà;

� Reikiamo respondentø skaièiaus atranka ir kvietimas pildyti anketàinternete.

Duomenø rinkimas

Lietuvoje gyvenanèiø ir dirbanèiø ne ES pilieèiø apklausa atlikta ir duomenyssurinkti 2009 m. rugpjûèio�lapkrièio mënesiais. Apklausà vykdë vieðà konkur-sà laimëjusi tyrimø kompanija UAB RAIT ir Socialiniø tyrimø instituto jau-nesnieji specialistai.

Duomenø analizës turinys

Tyrimo duomenø analizës rezultatai pateikiami pagal pagrindinius tyrimo klau-simus ir struktûrines anketos dalis: aptariamos apklausoje dalyvavusiø Lietuvo-je gyvenanèiø ir dirbanèiø ne ES pilieèiø socialinës ir demografinës charakte-

85


ristikos, bûsto klausimai, patirtis darbo rinkoje, santykiai su ávairiomis institu-cijomis ir kiti klausimai, susijæ su socialinës paramos infrastruktûros naudoji-mu ir tikslinës grupës migrantø poreikiø identifikavimu. Ðioje leidinio dalyjepateikiami pagrindiniai apklausø rezultatø apibendrinimai: pradþioje � Lietu-vos visuomenës nuomonës apklausos apie Lietuvoje gyvenanèius ir dirbanèiusne ES pilieèius rezultatai, vëliau � Lietuvoje dirbanèiø, gyvenanèiø ir studijuo-janèiø ne ES pilieèiø apklausos duomenø analizës rezultatai. Tyrimo rezultataipateikia pagrindinius ne ES pilieèiø, gyvenanèiø ir dirbanèiø Lietuvoje, profiliobruoþus. Iðsamià tyrimo duomenø analizæ galima rasti Etniniø tyrimø centrointerneto svetainëje, kurioje yra tyrimø ataskaitos.

Lietuvos gyventojø nuostatos apie Lietuvojegyvenanèius ir dirbanèius ne ES pilieèius:pagrindiniai tyrimo rezultatai

Socialiniø tyrimø instituto Etniniø tyrimø centras, ágyvendindamas projektà�Lietuvoje gyvenanèiø treèiøjø ðaliø pilieèiø integracijos politikos vertinimoprincipai ir rodikliai� ir siekdamas nustatyti visuomenës nuostatas Lietuvojegyvenanèiø ne ES pilieèiø atþvilgiu, atliko visuomenës nuomonës tyrimà. Rep-rezentatyvià visuomenës nuomonës apklausà 2009 m. balandþio 3�10 d. atlikoUAB RAIT, kurios metu apklausta 1025 15�74 m. amþiaus nuolatiniø Lietu-vos gyventojø. Apklausos rezultatø paklaida nevirðija 3 proc.

Tyrimu siekta atskleisti Lietuvos gyventojø socialinës distancijos nuostatasne ES pilieèiø atþvilgiu gyvenimo kaimynystëje, darbo vienoje darbovietëje irnuosavo bûsto nuomos atvejais, nuomones apie Lietuvoje gyvenanèius ne ES pi-lieèius � ðalys, ið kuriø atvyksta, atvykimo tikslai, veikla, pagrindinës proble-mos, su kuriomis susiduria, Lietuvos gyventojø santykiø su ne ES pilieèiais po-bûdis, galimø valstybës priemoniø, skirtø ne ES pilieèiø integracijai, vertinimas.Tyrime naudotà klausimynà sudarë 17 teminiø klausimø ir 13 socialiniø demog-rafiniø klausimø apie respondentà.

Lietuvos gyventojø socialinës distancijos nuostatos

Lygindami apklausoje dalyvavusiø respondentø atsakymus apie socialinæ distan-cijà kaimynø, bendradarbiø ir potencialiø nuomininkø atþvilgiu matome, kadsocialiniø grupiø hierarchija iðlieka ta pati � visais atvejais labiausiai nemëgsta-

86


momis grupëmis laikytini ið ákalinimo ástaigø iðëjæ asmenys (65, 50 ir 76 proc.),asmenys su psichikos negalia (53, 54 ir 69 proc.), romai (58, 47 ir 71 proc.) irhomoseksualûs asmenys (51, 42 ir 62 proc.) � neigiamas nuostatas ðiø grupiøatþvilgiu turi daugiau nei pusë Lietuvos gyventojø (þr. 1 pav.). Stipriausiai nei-giamos nuostatos iðreikðtos bûsto nuomos atveju, silpniausios � darbo vienojedarbovietëje atveju.

Socialinës distancijos nuostatos ne ES pilieèiø atþvilgiu gali bûti fiksuoja-mos kinø, kazachø, turkø ir moldavø atvejais. Juodaodþiai, pakistanieèiai, èe-èënai ir musulmonai gali bûti sietini su Lietuvoje gyvenanèiais pabëgëliais arprieglobsèio praðanèiais asmenimis, todël traktuoti ðiuos asmenis kaip imigran-tus ið ne ES ðaliø, atvykstanèius ekonominiais ar ðeimos susijungimo pagrin-dais, ðiuo atveju yra tik ið dalies tikslinga. Socialinës distancijos nuostatos ki-nø, kazachø, turkø ir moldavø atþvilgiu yra vidutinës: maþdaug ketvirtadalis�penktadalis Lietuvos gyventojø teigia nenorintys gyventi kaimynystëje, dirbti vie-noje darbovietëje, o daugiau nei treèdalis � nuomoti bûsto kinams (27, 21 ir41 proc.), kazachams (22, 17 ir 37 proc.), turkams (25, 20 ir 42 proc.) ir mol-davams (14, 11 ir 28 proc.) (þr. 1 pav.).

Lietuvoje gyvenantys ne ES pilieèiai:ðalys, ið kuriø atvykstama, atvykimo tikslai

Atsakydami á atvirà klausimà apie ne Europos Sàjungos ðalis, ið kuriø, respon-dentø nuomone, daugiausia per pastaruosius dvejus metus atvyko uþsienieèiø,Lietuvos gyventojai daþniausiai nurodo Kinijà (18 proc.), Baltarusijà (16 proc.),Ukrainà (14 proc.) ir Rusijà (11 proc.). Panaðios dalies (13,4 proc.) responden-tø nuomone, daugiausia uþsienieèiø atvyksta ið Pakistano, Libano, Afganistanoir Irano, maþesnëmis dalimis � ið Èeèënijos ar Turkijos (atitinkamai 4,6 proc.,45 proc.) ar kitø ðaliø.

Visuomenëje vyrauja nuostatos, kad per pastaruosius dvejus metus á Lietuvàdaugiausiai ne ES pilieèiø atvyko siekdami èia ásidarbinti (79 proc.), daugumarespondentø teigia, kad daþniausiai á Lietuvà uþsienieèiai ne ES pilieèiai atvykstadirbti nelegaliai (65 proc.), studijuoti ar mokytis (62 proc.), praðyti prieglobs-èio (61 proc.). Pusës (52,3 proc.) respondentø nuomone, uþsienieèiai atvykstapas savo ðeimos narius arba pradëti verslà (45,4 proc.).

Didþioji dauguma Lietuvos gyventojø palankiai vertina ið Vakarø (pvz., Pran-cûzijos, Italijos, Belgijos, Vokietijos, Graikijos, kt.) (89 proc.), ið JAV (82 proc.)ir ið �naujøjø� Europos Sàjungos ðaliø (pvz., Latvijos, Bulgarijos, Èekijos, Slo-vakijos, kt.) (87 proc.) atvykusius uþsienieèius. Ið ne ES ðaliø atvykusius imig-

87


rantus palankiai vertina kiek daugiau nei pusë Lietuvos gyventojø, pavyzdþiui,Kinijos, Turkijos ar Kazachstano (58 proc.), o atvykstanèiuosius ið Pakistano irLibano � kiek maþesnë dalis (45 proc.). Paþymëtina, kad maþdaug treèdalisLietuvos gyventojø negatyviai vertina Lietuvoje gyvenanèius uþsienieèius ið ðiøðaliø: Pakistano (37 proc.), Libano (35 proc.), Kinijos (31 proc.) ar Turkijos(29 proc.), Afrikos valstybiø (30 proc.).

Lietuvos gyventojø santykiø su ne ES pilieèiais pobûdis

Atliktos Lietuvos gyventojø nuomonës apklausos duomenimis, maþdaug treè-dalis apklausoje dalyvavusiø Lietuvos gyventojø nëra susidûræ, jiems nëra tekægirdëti ar bendrauti su ne ES pilieèiais Lietuvoje. Didþiausia dalis gyventojø(39 proc.) teigia, kad jiems neteko susidurti su Lietuvoje nelegaliai gyvenan-èiais uþsienieèiais (ne ES pilieèiais), treèdalis nieko nëra girdëjæ apie savo ver-slà pradëjusius (35 proc.), pas ðeimos narius atvykstanèius (34) ar studijuojan-èius uþsienieèius (30 proc.).

Daugiausia patirties apie Lietuvoje gyvenanèius uþsienieèius Lietuvos gyven-tojai turi ið netiesioginiø ðaltiniø � þiniasklaidos priemoniø, tarp kuriø domi-nuoja televizija. Tyrimo duomenimis, apie 40 proc. Lietuvos gyventojø yra turë-jæ netiesioginiø kontaktø su Lietuvoje gyvenanèiais uþsienieèiais ne ES pilieèiais,tarp kuriø geriausiai paþástami pabëgëliai: dauguma apklaustøjø yra matæ juostelevizijos laidose (61 proc.), kiek daugiau nei treèdalis yra skaitæ apie juos spau-doje (36 proc.), bet tik 7 proc. yra girdëjæ pasakojimø ið draugø ar paþástamø.Santykinai maþiausiai ið netiesioginiø kontaktø paþástami aukðtos kvalifikacijosdirbantys uþsienieèiai (gydytojai, dëstytojai), pas savo ðeimos narius á Lietuvàatvykæ uþsienieèiai.

Maþdaug kas deðimtas Lietuvos gyventojas yra turëjæs tiesioginiø kontaktøsu ávairiais Lietuvoje gyvenanèiais uþsienieèiais ne ES pilieèiais. Tyrime dalyva-væ respondentai geriausiai yra paþástami su þemos kvalifikacijos darbà Lietuvo-je dirbanèiais uþsienieèiais: beveik kas ðeðtas respondentas teigia, kad yra tekæsutikti (16 proc.), beveik kas deðimtam yra tekæ kalbëtis (8 proc.) ar paþintiasmeniðkai (7 proc.). Beveik kas septintas apklaustasis (15 proc.) yra matæs arsutikæs Lietuvoje studijuojanèiø uþsienieèiø, 7 proc. yra tekæ kalbëtis, o 5 proc.teigia paþástà asmeniðkai. Maþiausiai tiesioginiø kontaktø Lietuvos gyventojaituri su Lietuvoje gyvenanèiais pabëgëliais, nelegaliai gyvenanèiais uþsienieèiais(vos keli procentai yra sutikæ, kalbëjæ) ir aukðtos kvalifikacijos darbà dirban-èiais uþsienieèiais.

88


Ne ES pilieèiai Lietuvos visuomenëje: veikla ir potencialios problemos

Tyrime dalyvavusiems respondentams buvo pateikti ávairûs teiginiai apie tre-èiøjø ðaliø pilieèiø situacijà Lietuvoje, praðant pateikti savo nuomonæ. Nors di-dþioji dauguma apklaustøjø (73 proc.) teigia, kad Lietuvoje gyvenantys ar at-vykstantys uþsienieèiai dirba, taèiau daugiau nei pusë (58 proc.) linkæ sutikti,jog Lietuvoje gyvenanèius ir á Lietuvà atvykstanèius ne ES pilieèius iðlaiko mo-kesèiø mokëtojai, taip pat tyrime dalyvavæ respondentai nëra linkæ pritarti di-desniam valstybës dëmesiui á Lietuvà atvykstanèiø uþsienieèiø ne ES pilieèiøintegracijai (pritaria � 36 proc., nepritaria � 48 proc.). Daugiau nei pusë Lietu-vos gyventojø (56 proc.) nepritaria teiginiui, kad Lietuvoje gyvenantys ar at-vykstantys uþsienieèiai ne ES pilieèiai praturtina ðalies kultûriná gyvenimà, ta-èiau neprieðtarautø (53 proc.), jei jø vaikai mokykloje mokytøsi vienoje klasëjesu uþsienieèiø ne ES pilieèiø vaikais.

Lietuvos gyventojai linkæ akcentuoti uþimtumo svarbà (ketinimà dirbti, ási-darbinimo pirmenybæ teikti Lietuvos pilieèiams ir kt.) Lietuvoje gyvenanèiø uþ-sienieèiø atþvilgiu, taèiau vyraujanti gyventojø nuomonë atskleidþia tam tikrànerimà dël galimø socialiniø neramumø ar potencialiø grësmiø, kurias lemiauþsienieèiø buvimas Lietuvoje.

Didþiosios apklaustøjø daugumos nuomone, daugiausia sunkumø ne ES pi-lieèiams kyla dël lietuviø kalbos nemokëjimo (85 proc.). Kita galimø sunkumøgrupë susijusi su sunkumais ieðkant darbo (78 proc.) ir vaikø ðvietimu (73 proc.).Beveik du treèdaliai apklausoje dalyvavusiø Lietuvos gyventojø teigia, kad po-tencialûs sunkumai gali iðkilti dël socialinës paramos (65 proc.), sveikatos prie-þiûros paslaugø (64 proc.) ir neigiamø visuomenës nuostatø (64 proc.). Taip patdidelë dalis respondentø (62 proc.) laikosi nuomonës, kad ne ES pilieèiams su-dëtinga iðsinuomoti bûstà. Daugiausia abejoniø apklausoje dalyvavusiems res-pondentams kyla dël galimo smurto � ðiuo atveju apklaustøjø nuomonës pasi-skirsto beveik tolygiai: 48 proc. priima, o 42 proc. atmeta smurto prieð ne ESpilieèius galimybes.

Galimø valstybës priemoniø, skirtø ne ES pilieèiø integracijai, vertinimas

Apibendrinant Lietuvos gyventojø nuomones apie ávairias vyriausybës taikomasar taikytinas priemones Lietuvoje gyvenantiems ar atvykstantiems uþsienieèiams(ne ES pilieèiams) galima teigti, kad dauguma Lietuvos gyventojø yra linkæ pa-laikyti atvykstanèiø uþsienieèiø kontrolæ, ribojant jø skaièiø ir iðduodant leidi-mus tik esant darbo (þr. 2 pav.). Dauguma apklausoje dalyvavusiø Lietuvos gy-ventojø pasisako uþ santykinai grieþtà valstybës nuostatà atvykstanèiøjø uþsie-nieèiø atþvilgiu: trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojø (64 proc.) pritaria nuo-

89


monei, kad �valstybë turëtø uþkirsti kelià koncentruotam uþsienieèiø apsigyve-nimui Lietuvos teritorijoje�, daugiau nei pusë teigia, kad �valstybë turëtø grieþ-tai apriboti á Lietuvà atvykstanèiø uþsienieèiø ne ES pilieèiø skaièiø� (59 proc.)ir �turëtø grieþtai apibrëþti ðalis, ið kuriø á Lietuvà atvyksta uþsienieèiai ne ESpilieèiai� (54 proc.).

Palankiausiai Lietuvos gyventojai vertina priemones, skirtas vaikø ðvietimuiir lietuviø kalbos kursams organizuoti � joms pritaria didþioji dauguma respon-dentø (atitinkamai 78 ir 76 proc.). Dauguma Lietuvos gyventojø palankiai ver-tina vienodø teisiø suteikimà Lietuvos pilieèiams ir uþsienieèiams (ne ES pilie-èiams) gaunant sveikatos prieþiûros paslaugas (68 proc.), pagalbà tvarkant do-kumentus (leidimai gyventi, paðalpos gavimas, kt.) (66 proc.), vienodø teisiø dar-be uþtikrinimà (62 proc.), kvalifikacijos tobulinimo kursø (61 proc.) ir nemo-kamø teisiniø konsultacijø organizavimà (56 proc.).

Daugiausia abejoniø Lietuvos gyventojams kelia vienodø teisiø suteikimasLietuvos pilieèiams ir uþsienieèiams (ne ES pilieèiams) gaunant socialinæ para-mà ir socialiná bûstà. Dël socialinës paramos gyventojø nuomonës pasiskirstobeveik tolygiomis dalimis: 42 proc. respondentø yra linkæ sutikti, o 45 proc.nesutikti, kad valstybë turi uþtikrinti vienodas teises gaunant socialinæ paramà.Tuo tarpu dauguma gyventojø (54 proc.) nepritaria socialinio bûsto suteikimuiuþsienieèiams ne ES pilieèiams (35 proc. � pritaria) (þr. 3 pav.).

Lietuvos gyventojø nuomonës apklausos metu teirautasi, ið kokiø ðaliø at-vykstantiems uþsienieèiams (ne ES pilieèiams) jie yra linkæ teikti prioritetà. Pa-lankiausiai Lietuvos gyventojai vertina potencialius migrantus ið Baltarusijos, Uk-rainos ir Moldovos � pusë respondentø yra linkæ pritarti ðiø ðaliø pilieèiø atvy-kimui gyventi ir dirbti Lietuvoje (atitinkamai 53, 53 ir 46 proc.). Daugiau neipusë apklausoje dalyvavusiø respondentø nepalankiai vertina potencialius mig-rantus ið Afrikos ðaliø (59 proc.), Kinijos ir Turkijos ( po 58 proc.), Kazachsta-no (53 proc.) ir Pietø Kaukazo ðaliø (52 proc.).

Lietuvoje gyvenanèiø ir dirbanèiø ne ES pilieèiø situacijostyrimo pagrindiniai rezultatai ir apibendrinimai

Tyrime dalyvavusiø ne ES pilieèiø socialinësir demografinës charakteristikos

Atlikus 409 Lietuvoje gyvenanèiø ir dirbanèiø ne ES pilieèiø apklausos duo-menø analizæ gauti ðie rezultatai apie respondentus. Dauguma á Lietuvà atvy-kusiø ir gyvenanèiø uþsienieèiø (76,5 proc.) yra vyrai (moterys � 23,5 proc.),vidutinio amþiaus (26�44 m. amþiaus grupë sudaro 63 proc. tyrimo respon-

90


dentø), turintys ávairø iðsilavinimà � viduriná (29 proc.), profesiná (33 proc.)ar aukðtàjá (33 proc.).

Didþioji dauguma ne ES pilieèiø, dalyvavusiø apklausoje, turi laikinà leidimà(73 proc.), 15 proc. � nuolatiná leidimà gyventi Lietuvos Respublikoje, 7 proc. Lie-tuvoje gyvena su daugkartine nacionaline viza, 2 proc. teigia turintys LR ilgalai-kio gyventojo leidimà gyventi ES. Tyrime dalyvavo ið 36 pasaulio ðaliø atvykærespondentai. Daugiausia tikslinës grupës imigrantø yra atvykæ ið Baltarusijos(27 proc.), Rusijos (18 proc.), Ukrainos (17 proc.), taip pat nemaþà dalá sudaroimigrantai ið Kinijos (11 proc.), Turkijos (5 proc.). 4 proc. apklaustøjø sudaroGruzijos pilieèiai, 3 proc. � Armënijos.

Pagrindine atvykimo á Lietuvà prieþastimi tyrime dalyvavæ respondentai ávar-dija darbà, kai atvykstama á numatytà darbo vietà (54 proc.). Antra pagal po-puliarumà ne ES pilieèiø atvykimo á Lietuvà prieþastis � ðeimos reikalai, su-sijæ su ðeimos susijungimu ar kitais giminystës ryðiais (19 proc.). Dar 12 proc.teigia atvykæ ieðkoti darbo (savarankiðkai pradëti verslà), 8 proc. paskatinoatvykti mokslas ar studijos. Dauguma tyrime dalyvavusiø ne ES pilieèiø(56 proc.) á Lietuvà atvyko 2007 m. ar vëliau, 18 proc. � 2005�2006 m., liku-sieji (27 proc.) � 2004 m. ar anksèiau.

Daugiau nei pusë apklaustø ne ES pilieèiø Lietuvoje nurodo, kad turi su-tuoktiná, su kuriuo gyvena (53 proc.) arba ðiuo metu gyvena su partneriu besantuokos (14 proc.). Maþdaug ketvirtadalis tyrime dalyvavusiø respondentøgali bûti priskirti vieniðiems, t. y. nëra sudaræ santuokos ar gyvenæ partnerystë-je (14 proc.), yra iðsituokæ (8 proc.) ar turi sutuoktiná, bet kartu negyvena(13 proc.), yra naðliai.

Internete pateiktà anketà studentams uþpildë 71 Lietuvoje studijuojantis neES pilietis. Remiantis studentø atsakymais, dauguma (76 proc.) jø yra moterys(vyrai � 24 proc.), 18�23 m. amþiaus (66 proc.). Didþioji dauguma atvykæ iðkaimyniniø ðaliø: Ukrainos (30 proc.), Baltarusijos (27 proc.) ir Rusijos(16 proc.). Didþioji dauguma (86 proc.) turi laikinà leidimà gyventi Lietuvoje(6 proc. � nuolatiná leidimà), pagrindine prieþastimi atvykti á Lietuvà nurodomokslà (90 proc.). Daugiausia tyrime dalyvavo studentø, gyvenanèiø Klaipë-doje (78 proc.), Vilniuje (16 proc.), Kaune ir Panevëþyje. Didþioji dauguma(72 proc.) gyvena mokslo institucijai priklausanèiame bendrabutyje, 17 proc.nuomojasi bûstà ið privaèiø savininkø. Didþiausia dalis tyrime dalyvavusiø stu-dentø gyvena kartu su draugais (39 proc.).

Ne ES pilieèiø gyvenimo sàlygos

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje gyvenantys ne ES pilieèiai koncentruojasi didþiuo-siuose miestuose � Vilniuje (29 proc.) ir Kaune (27 proc.), 16 proc. gyvena Klai-

91


pëdoje. Galima teigti, kad atvykæ á Lietuvà tikslinës grupës migrantai gyvenaganëtinai sësliai � gyvenamosios vietos (miesto, gyvenvietës) në karto nekeitæteigia 64 proc. apklaustøjø. Dauguma apklaustøjø teigia, kad gyvena bute ar na-me (73 proc.), o maþdaug ðeðtadalis bendrabuèio tipo kambaryje (17 proc.) aratskirame kambaryje bute (3 proc.), likusieji kaip gyvenamàjà vietà nurodo ámo-nës ar kitas patalpas (3 proc.), vagonëlá ar vieðbutá (po 2 proc.). Taèiau atsaky-mai á klausimà, kam priklauso bûstas, kuriame gyvenate, leidþia daryti prielai-dà, kad daugiau nei treèdalio apklaustø ne ES pilieèiø gyvenimo sàlygos pri-klauso nuo darbdavio: 33 proc. teigia, kad bûstas yra darbdavio nuosavybë,4 proc. � darbdavio nuomojama ið privaèiø savininkø. Kas ketvirtas respon-dentas nurodo, kad bûstas yra jo ar jo ðeimos (22 proc.), tëvø (3 proc.) ar kitøgiminiø (3 proc.) nuosavybë. Ið privaèiø nuomininkø bûstà nuomojasi 26 proc.apklaustøjø. Tyrimo duomenimis, penktadalis apklaustøjø (22 proc.) gyvena kar-tu su bendradarbiais.

Finansiniai iðtekliai ir padëties vertinimas

Pagrindinis apklausoje dalyvavusiø ne ES pilieèiø pajamø ðaltinis � darbo uþ-mokestis (77 proc.). Tarp kitø ðaltiniø minima tëvø parama (5 proc.), nelegaliveikla (3 proc.), stipendija (2 proc.), paðalpos (3 proc.) ir kt. Praðant ávardytiasmenines vidutines mënesines pajamas, daugiausia respondentø (39 proc.) nu-rodo, kad jos svyruoja 1001,00�2000,00 Lt ribose, penktadalis (20 proc.) ávar-dija vidutines mënesines pajamas iki 1000,00 Lt, 14 proc. � 2001,00�3000,00Lt. 3001,00 Lt ir daugiau nurodë 18 proc. apklaustøjø. Apklausoje dalyvavusiørespondentø nurodytas vidutinis darbo uþmokestis � 1941,57 Lt yra aukðtesnisnei Statistikos departamento skelbiamas 2009 m. treèio ketvirèio vidutinis dar-bo uþmokestis � 1664,9 Lt (neto), o privaèiame sektoriuje � 1598,80 Lt6 .

Vertindami savo ar ðeimos gyvenimo sàlygas, palyginti su situacija prieð 12mënesiø, pusë tyrime dalyvavusiø Lietuvoje gyvenanèiø ne ES pilieèiø (49 proc.)teigia, kad situacija nepakito, kiek daugiau mananèiøjø, kad situacija pablogëjo(29 proc.) nei pagerëjo (20 proc.).

Pagrindiniu pajamø ðaltiniu tyrime dalyvavæ ið ne ES ðaliø atvykæ studentaiávardija stipendijà, taip pat nemaþa dalis mini paðalpas ið savivaldybës ir ávairiàkità veiklà, pavyzdþiui, prekybà, perpardavinëjimà ir pan. Daugiau nei pusësnurodþiusiøjø savo vidutines mënesio pajamas (56 proc.) nevirðija 1000,00 Lt.Likusieji nurodo didesnes sumas. Vertindami savo ar savo ðeimos gyvenimo

6 Statistikos departamentas, Praneðimas spaudai, Darbo uþmokestis 2009 m. treèiàjá ketvirtá.2009 11 25.

92


sàlygas, palyginti su situacija prieð 12 mënesiø, didþioji dauguma apklaustø neES pilieèiø studentø jas vertino kaip pablogëjusias (37 proc.) arba nepakitusias(42 proc.).

Ne ES pilieèiø darbo sàlygos

Dauguma apklausoje dalyvavusiø ne ES pilieèiø ðiuo metu Lietuvoje dirbauþ atlygá (77 proc.), po 4 proc. teigia dirbantys be atlygio (ðeimos verslas),6 proc. � ieðkantys darbo ar besirengiantys pradëti verslà. Tyrimo duomeni-mis, didþioji dauguma (82 proc.) apklausoje dalyvavusiø respondentø ðiuo metudirba, nedirba 17 proc. respondentø. Lietuvoje niekada nedirbæs teigia kas de-ðimtas (11 proc.) respondentas. Lyginant tyrime dalyvavusiø tikslinës migran-tø grupës respondentø atsakymus pagal lytá, Lietuvoje nëra dirbusios 27 proc.apklaustø moterø ir 5 proc. vyrø. Daugiausia dirbanèiøjø koncentruojasi trans-porto, sandëliavimo srityje (25 proc.), panaðiomis dalimis statybos, vieðbuèiøir restoranø sektoriuose (atitinkamai 15 ir 14 proc.). Dar 6 proc. nurodo dir-bantys prekybos, 5 proc. � apdirbamosios pramonës srityse. Didþioji daugumadirba privaèiose ámonëse (75 proc.), valstybës ástaigose dirbantys teigia 6 proc.respondentø. Kalbant apie dirbanèius privaèiose ámonëse, dauguma (64 proc.)dirba Lietuvos kapitalo, 20 proc. � uþsienio kapitalo, o 12 proc. bendrose Lie-tuvos ir uþsienio kapitalo ámonëse.

Aptariant apklausoje dalyvavusiø ne ES pilieèiø uþimamas pareigas, be-veik lygiomis dalimis pasidalija dirbantys specialistais (38 proc.) ir darbinin-kais (37 proc.). 13 proc. teigia dirbantys vadovais ar esantys ámonës savinin-kai, 5 proc. � tarnautojai. Trys ketvirtadaliai dirbanèiø ne ES pilieèiø (75 proc.)teigia turintys Lietuvoje galiojanèius kvalifikacijà patvirtinanèius dokumentus,deðimtadalis (12 proc.) teigia, kad tokie dokumentai nereikalingi. Pusëdirbanèiø apklaustø tikslinës grupës imigrantø (50 proc.) nurodë, kad dirba40 val. per savaitæ, treèdalis (31 proc.) � daugiau nei 40 val. per savaitæ. Kiekdaugiau nei deðimtadalis (13 proc.) dirbanèiø tyrime dalyvavusiø ne ES pilie-èiø dirba maþiau nei 40 val. per savaitæ. Daugiau nei pusë dirbanèiø ne ESpilieèiø (54 proc.) dirba pagal terminuotà darbo sutartá, 28 proc. � pagal ne-terminuotà. 4 proc. apklausoje dalyvavusiø respondentø teigia esantys koman-diruoti darbuotojai.

Aptariant bûdus, kuriais apklausoje dalyvavæ ne ES pilieèiai rado dabartinæar paskutinæ darbovietæ Lietuvoje, treèdalis apklaustøjø (34 proc.) nurodo Lie-tuvoje gyvenanèius draugus, paþástamus, panaðiomis dalimis � kitose ðalyse gy-venanèius draugus (14 proc.), ádarbinimo agentûras (13 proc.) ar darbdavio kvie-timà (13 proc.). Po 8 proc. respondentø nurodo internetà, skelbimus spaudoje

93


ar darbo birþà. Daugumai dirbanèiø (70 proc.) apklausoje dalyvavusiø tiksli-nës grupës imigrantø dabartinë darbo vieta � vienintelë (pirmoji) Lietuvoje,16 proc. nurodo, kad dabartinë darbo vieta � antroji Lietuvoje. Kiek daugiaunei ketvirtadalis (27 proc.) keitusiøjø darbovietæ kaip pagrindinæ prieþastá ávar-dija rastà kità darbà pas kità darbdavá, po deðimtadalá nurodo, kad darbà tekokeisti dël struktûriniø organizaciniø pokyèiø ámonëje ar netinkamø darbo sà-lygø (po 9 proc.). Po 7 proc. respondentø teigia, kad rado kità darbà pas tà patádarbdavá arba pradëjo savo verslà, o 6 proc. nurodo, kad baigësi darbo sutartis.

Atsakydami á klausimà, kokie veiksniai padëjo surasti darbà Lietuvoje, daþ-niausiai tyrime dalyvavæ ne ES pilieèiai ávardija ðiuos dalykus: darbo patirtá, kva-lifikacijà (78 proc.), draugø, paþástamø kontaktus (73 proc.) ir pripaþintà kvali-fikacijà (70 proc.). Beveik pusë respondentø nurodë, kad jiems padëjo surastidarbo skelbimai (49 proc.), darbdavio rekomendacija (47 proc.) ir geri kalboságûdþiai (46 proc.). Tyrimo duomenimis, beveik pusë visø tyrime dalyvavusiøne ES pilieèiø (45 proc.) yra dirbæ uþsienio ðalyse (t. y. ne Lietuvoje ir ne savokilmës ar gyvenimo ðalyje).

Dauguma dirbanèiøjø (69 proc.) teigia esantys patenkinti dabartiniu darbuLietuvoje. Beveik du treèdaliai nepatekintøjø (64 proc.) kaip pagrindinæ prie-þastá ávardija per maþà uþmokestá, dar 17 proc. teigia neiðnaudojantys savo ágû-dþiø ar patirties, 9 proc. nuomone � darbas nëra norimas, tokia pati dalis teigia,kad norëtø dirbti daugiau valandø. 6 proc. teigia patiriantys diskriminacijà (nei-giamà poþiûrá, elgesá) ið darbdavio ar bendradarbiø.

Ið ávairiø prieþasèiø, kurios gali bûti kliûtis ásidarbinant uþsienieèiams Lie-tuvoje, tyrime dalyvavæ ne ES pilieèiai daþniausiai ávardija ðiuos dalykus: iðsi-lavinimo, kvalifikacijos ar ágûdþiø trûkumà (61 proc.), kvalifikacijos neatitiki-mà (59 proc.), neþinojimà, kur, kaip ieðkoti darbo (58 proc.), kalbà (52 proc.),pagalbos ieðkant darbo trûkumà (49 proc.), uþsienieèiø ádarbinimo tvarkà(44 proc.) ir asmeninës sveikatos problemas (43 proc.), didelë dalis kaip gali-mà kliûtá ávardija savo amþiø (38 proc.). Daugiau nei ketvirtadalis galima kliû-timi mano darbo patirties Lietuvoje trûkumà (31 proc.), pilietybæ (29 proc.),neigiamà darbdaviø poþiûrá á uþsienieèius (27 proc.), lytá ir situacijà ðeimoje(po 26 proc.). Penktadalis (22 proc.) numano galimà neigiamà kitø darbuotojøpoþiûrá á uþsienieèius (þr. 4 pav.).

Pagal tyrime dalyvavusiø ne ES ðaliø studentø atsakymus, deðimtadalis(10 proc.) jø ðiuo metu dirba, áskaitant neformalius darbus. Populiariausios darbosritys: vieðbuèiai ir restoranai, ðvietimas ir kt. Studentø atsakymai byloja, kadjie dirba þemesnës nei turima kvalifikacijos darbà, kurá rasti padëjo draugai, dar-bo skelbimai, kvalifikacija ir turimi kontaktai. Teigæ, kad bandë darbintis Lietu-voje, sudaro pusæ (49 proc.) ne ES ðaliø studentø. Dirbantys respondentai tei-

94


giamai vertino darbo patirties, kvalifikacijos, darbo skelbimø, draugø ar paþásta-mø kontaktø, darbdavio rekomendacijø, pripaþintos kvalifikacijos átakà susiran-dant darbà.

Ið ávairiø prieþasèiø, kurios gali bûti kliûtis ásidarbinant uþsienieèiams Lie-tuvoje, tyrime dalyvavæ ne ES pilieèiai studentai pirmenybæ teikia ðiems daly-kams: kalbai (90 proc.), pilietybei (76 proc.), uþsienieèiø ádarbinimo tvarkai(66 proc.) ir informacijos apie darbo paieðkas stokai (65 proc.). Paþymëtina,kad dalykus, susijusius su kvalifikacijos ar patirties stoka, studentai ávardija penk-toje ðeðtoje vietoje, tuo tarpu ðie aspektai kaip galima kliûtis daþniausiai ávardi-jami Lietuvoje dirbanèiø ne ES pilieèiø. Pastebëta, kad studentës respondentësskyrë didesnæ reikðmæ lyties veiksniui nei vyrai respondentai (t. y. gerokai di-desnë dalis moterø nei vyrø pritarë, kad lytis gali bûti kliûtis ásidarbinant uþsie-nieèiams Lietuvoje). Moterys respondentës taip pat buvo linkusios didesnæ reikð-mæ skirti pagalbos ieðkant darbo stokai nei vyrai.

Ne ES pilieèiø mokamos kalbos

Tyrimo anketoje respondentams buvo pateiktas klausimas, kurias kalbas jie mo-ka. Pasirinktos keturios kalbos (valstybinë, dvi didþiausiø Lietuvos etniniø ma-þumø grupiø ir populiariausia uþsienio kalba Lietuvoje), taèiau respondentai tu-rëjo galimybæ nurodyti ir kitas mokamas kalbas. Kalbø mokëjimas vertinamasskale, kuri remiasi prielaida, kad jei respondentas teigia mokantis raðyti, tai jisir supranta, gali skaityti ir susikalbëti. Tyrimo duomenimis, daugiausia Lietuvo-je gyvenanèiø ne ES pilieèiø moka rusø kalbà � jos nesuprantantys ir nemokan-tys teigia 14 proc. apklaustøjø. Ið suprantanèiøjø ir mokanèiøjø didþioji daugu-ma (71 proc.) teigia mokantys rusiðkai raðyti, 17 proc. � laisvai susikalba. To-kius atsakymus lemia migrantø ið artimø kaimyniniø ðaliø vyravimas tarp visøne ES pilieèiø. Nors antroje vietoje apklausoje dalyvavæ ne ES pilieèiai nurodoanglø kalbà, taèiau jos visai nemokà teigia 54 proc. apklausoje dalyvavusiø res-pondentø. Tarp mokanèiøjø treèdalis (35 proc.) tik supranta, 44 proc. teigia ga-lintys raðyti.

Beveik pusë Lietuvoje gyvenanèiø ir dirbanèiø ne ES pilieèiø (47 proc.) ne-supranta, negali susikalbëti, nemoka skaityti ar raðyti lietuviø kalba. Tarp mo-kanèiøjø daugiausia yra tik suprantanèiø � 50 proc., 12 proc. teigia galintys su-sikalbëti lietuviðkai, 30 proc. � moka raðyti.

Tyrimo duomenimis, geriausiai Lietuvoje studijuojantys ne ES pilieèiai mokaanglø kalbà, kuria dauguma raðo (76 proc.), laisvai susikalba � 17 proc., su-pranta � 7 proc. Antra pagal mokëjimà yra rusø kalba, kurios visai nesupran-tantys teigia 9 proc. apklaustø studentø, o ja raðo didþioji dauguma (71 proc.),

95


14 proc. gali laisvai susikalbëti, tik suprantà rusiðkai teigia 6 proc. Lietuvojestudijuojanèiø ne ES pilieèiø. Lietuviø kalbos visai nesuprantantys teigia be-veik treèdalis (32 proc.) Lietuvoje studijuojanèiø ne ES pilieèiø. Lietuviðkaitik suprantantys sudaro penktadalá ne ES ðaliø studentø (23 proc.), skaitytigeba � 16 proc.

Ne ES pilieèiø vaikø ðvietimas

Dauguma (66 proc.) respondentø teigia turintys vaikø, ið jø du treèdaliai turivaikø iki 16 m., taèiau maþiau nei pusë (41 proc.) ðios grupës respondentø gy-vena kartu su vaikais Lietuvoje. Turinèiø vaikø ne ES pilieèiø buvo teiraujama-si, ar nors vienas ið vaikø lankë ðvietimo ástaigà Lietuvoje. Teigiamai á klausi-mà atsakë 39 proc. turinèiø vaikø respondentø. Vaikø darþelá ar prieðmokykli-næ grupæ ið viso lankë 77 ne ES pilieèiø, gyvenanèiø Lietuvoje, vaikai, kuriøpagal dëstomàja kalbà daugiau buvo grupëse lietuviø (49) nei rusø (27) kalba.Bendrojo lavinimo mokyklà lankë 94 apklausoje dalyvavusiø ne ES pilieèiøvaikai, kuriø daugiau rinkosi ðvietimo ástaigas rusø (55 vaikai) nei lietuviø kal-ba (38). 13 respondentø nurodë, kad jø vaikai studijavo aukðtojo mokslo ástai-gose (lietuviø, rusø kalbomis).

Dauguma ne ES pilieèiø, kuriø vaikai Lietuvoje lankë ðvietimo ástaigas, yrapatenkinti tomis ástaigomis (77 proc.). Ðiems respondentams buvo pateikti ávai-rûs teiginiai apie vaiko (vaikø) mokymàsi mokyklose. Didþioji dauguma teigë,kad mokykloje pakanka pagalbos vaikui, gerai nemokanèiam dëstomosios kal-bos, kad vaikui padeda mokytojai, socialinis pedagogas ar kiti klasës draugai.Taip pat didþioji dalis atsakiusiøjø á klausimus apie mokymàsi mokyklose nesu-tinka, kad mokykla netinka dël etniniø, religiniø, kultûriniø nuostatø, mokyk-loje yra daug patyèiø ar smurto, kad mokymas þemos kokybës ir kad vaikai ne-pritampa mokykloje, neturi draugø ir kad vaikas gauna blogus paþymius.

Ne ES pilieèiø naudojimasis socialine parama,socialinëmis paslaugomis

Siekiant iðsiaiðkinti Lietuvoje gyvenanèiø ne ES pilieèiø socialiniø santykiø tin-klà, jø disponuojamus socialinius iðteklius ir galimus paramos ðaltinius, atlikto-je apklausoje buvo klausiama, á kokias institucijas ar kokius asmenis jie kreipësiar turëjo reikalø ávairiose valstybës institucijose, nevyriausybinëse organizacijo-se ir kt. Anketoje buvo pateikti klausimai apie tai, kur jie kreiptøsi atsiradusfinansinëms, teisinëms problemoms, jei reikëtø rasti sveikatos prieþiûros spe-

96


cialistà, susirasti darbà ar bûstà, gauti paðalpà, surasti vaikams ðvietimo ástaigà,norëtø mokytis lietuviø kalbos ir kt. Taip pat respondentams buvo pateiktas klau-simas, kaip daþnai per paskutinius 12 mënesiø teko turëti reikalø ávairiose ástai-gose, institucijose su jø darbuotojais, ar kreiptis, pavyzdþiui, á savivaldybæ, svei-katos prieþiûros ástaigà, darbo birþà, policijà, teismà, ðvietimo ástaigà, þurnalis-tus ar nevyriausybinæ organizacijà. Nors ávardytos ástaigos nëra lygiavertës ir to-lygios, atsiþvelgiant á galimø kreipimøsi daþnumà (pvz., mokykla, kurià lankovaikai, ir kontrolieriø tarnybos), taèiau ðiuo atveju ne tiek svarbus kreipimasis ávienà ar kità institucijà, kiek formaliø ir neformaliø ryðiø modeliai, vyraujantystarp tyrime dalyvavusiø ne ES pilieèiø Lietuvoje.

Apibendrinus respondentø atsakymus galima teigti, kad maþdaug pusë Lie-tuvoje gyvenanèiø ir dirbanèiø ne ES pilieèiø ávairiais klausimais yra linkæ pa-sitikëti specialistø pagalba ir kreiptis á juos ar specialias ástaigas, o treèdalio res-pondentø pagrindinis socialiniø ryðiø ðaltinis yra jø darbas. Specialistams tei-kiama pirmenybë ðiose srityse: teisinës pagalbos (kreiptøsi 51 proc. apklaustø-jø), leidimo gyventi pratæsimas (55 proc.), sveikatos prieþiûra (pirminë � 49,antrinë � 44 proc.), norint gauti paðalpà (41 proc.) ar siekiant kvalifikacijos pri-paþinimo, tolesnio mokymosi (38 proc.). Taèiau ir ðiais atvejais á darbdaviuslinkæ kreiptis didelë respondentø dalis, svyruojanti tarp daugiau nei treèdalio(pvz., leidimo gyventi pratæsimo atveju � 38 proc., teisinës pagalbos � 29 proc.)iki penktadalio (pvz., kvalifikacijos pripaþinimo � 27 proc., sveikatos prieþiû-ros atveju � 20 proc.). Prioritetas darbo santykiams skiriamas darbo (26 proc.kreiptøsi á darbdavá, 24 proc. � á draugus Lietuvos pilieèius, 17 proc. � á specia-listus), bûsto (atitinkamai 36, 20 ir 8 proc.) paieðkos atvejais, o lietuviø kalbosmokymosi atveju á darbdavius ar specialistus respondentai kreiptøsi lygiomisdalimis (29 ir 27 proc.). Atsiradus finansinëms problemoms, tyrime dalyvaværespondentai lygiomis dalimis linkæ kreiptis á ðeimos narius (36 proc.) arba darb-davá, bendradarbius (34 proc.) ir draugus Lietuvos pilieèius (14 proc.), o maþ-daug penktadalis (22 proc.) bandytø spræsti patys.

Apibendrinant atsakymus á klausimà apie tai, á kokias ástaigas ar institucijastyrime dalyvavusiems respondentams teko kreiptis per paskutinius 12 mënesiøgalima teigti, kad daugiausia Lietuvoje gyvenantys ne ES pilieèiai turi reikalø sumigracijos tarnybomis (kreipësi 59 proc. dël leidimø gyventi gavimo, pratæsi-mo, vizø, kitø ðeimos nariø ir kt.) � në karto á jas nesikreipæ nurodo 37 proc.apklausoje dalyvavusiøjø, o antra sritis pagal kontaktø daþnumà ávardijama pir-minë sveikatos prieþiûros grandis, á kurià per paskutinius 12 mënesiø kreipësi40 proc. respondentø (18 proc. teigia kreipæsi bent kartà, 15 proc. � 2�3 kartus,likusieji � daþniau). Bent kartà á savivaldybæ kreipësi 18 proc., 2 kartus ar dau-

97


giau � 3 proc. (daþniausiai ávardijamos kreipimosi prieþastys � gyvenamosiosvietos registravimas, paðalpø gavimas). Reikalø su kitomis ástaigomis ar insti-tucijomis turëjo nedidelë tyrime dalyvavusiø ne ES pilieèiø dalis, taèiau vertapateikti keletà pavyzdþiø. Antai á socialines paslaugas teikianèias ástaigas ið vi-so per 2008 metus kreipësi 9 proc. apklausoje dalyvavusiø respondentø. Dau-giausia kreiptasi dël ávairiø paþymø, socialiniø paslaugø, o treèdalis kreipimø-si yra susijæ su vaikais. Taip pat ir á pirminës sveikatos prieþiûros ástaigas maþ-daug penktadalis kreipimøsi buvo dël vaikø. Ketvirtadalis (25 proc.) tyrimedalyvavusiø ne ES pilieèiø yra kreipæsi á ðaliø, kuriø pilietybes turi, ambasadasar atstovybes (daþniausiai dël ávairiø dokumentø, vizø, vaikø pasø ar informa-cijos). Su baþnyèia ar religinëmis bendruomenëmis ryðius palaiko penktadalis(22 proc.) tyrime dalyvavusiø ne ES pilieèiø (þr. 5 pav.).

Apibendrinus respondentø atsakymus galima teigti, kad pagrindinis Lietu-voje studijuojanèiø ne ES pilieèiø socialiniø ryðiø ðaltinis yra platesnis nei kitøtikslinës grupës migrantø apklausos dalyviø, ypaè Lietuvos pilieèiø atþvilgiu. Di-desne ar maþesne dalimi apklausoje dalyvavæ studentai ávairiais klausimais yralinkæ kreiptis á specialistus, á draugus Lietuvos pilieèius ir kitus Lietuvoje gyve-nanèius uþsienieèius. Taip pat svarbus paramos ðaltinis � aukðtoji mokykla, ku-rioje jie studijuoja. Specialistams pirmenybë teikiama tokiose srityse kaip leidi-mo gyventi pratæsimas, teisinë pagalba, socialinë parama, kvalifikacijos pripaþi-nimas, lietuviø kalbos mokymasis. Á draugus respondentai labiau linkæ kreiptis,kai ieðko darbo, bûsto, sveikatos prieþiûros paslaugø.

Apibendrinant atsakymus á klausimà apie tai, á kokias ástaigas ar institucijastyrime dalyvavusiems respondentams teko kreiptis per paskutinius 12 mënesiøgalima teigti, kad daugiausia Lietuvoje studijuojantys ne ES pilieèiai turi reika-lø su migracijos tarnybomis (kreipësi 86 proc.). Antra sritis pagal kontaktø daþ-numà ávardijama ðvietimo ástaiga (49 proc.), treèioje vietoje � baþnyèia (41 proc.)(þr. 5 pav.).

Atsakydami á klausimà, kokio pobûdþio paslaugos ðiuo metu yra aktualiau-sios Lietuvoje gyvenantiems ir dirbantiems ne ES pilieèiams, tyrime dalyvavætikslinës grupës imigrantai iðskiria ðiuos aspektus: leidimo gyventi pratæsimas(37 proc.), lietuviø kalbos mokymasis ir finansinës paslaugos (po 25 proc.) irdarbo paieðka (10 proc.). Tuo tarpu Lietuvoje studijuojantys ne ES pilieèiai ávar-dija ðiuos dalykus: finansinës paslaugos (68 proc.), darbo paieðka (49 proc.) irleidimo gyventi pratæsimas (42 proc.). Studijuojanèios moterys respondentës la-biau nei vyrai sureikðmino kvalifikacijos pripaþinimo, tolesnio mokymosi (sa-vo, ðeimos nariø) ir leidimo gyventi pratæsimo paslaugas, taip pat sveikatos prie-þiûros paslaugas (þr. 6 pav.).

98


Ne ES pilieèiø nuomonës apie Lietuvos visuomenës nuostatas

Tyrime dalyvavusiø Lietuvoje gyvenanèiø ne ES pilieèiø buvo teiraujamasi, arjiems per paskutinius 12 mënesiø yra tekæ susidurti su neigiama þmoniø reakci-ja. Didþioji dauguma teigia, kad per aptariamà laikotarpá nëra patyræ neigiamosþmoniø reakcijos (68�90 proc.). Tarp atsakiusiøjø teigiamai ávardijamos ðios sri-tys: darbas (8 proc.) ar ieðkant darbo (6 proc.), 7 proc. ávardijo neigiamas kai-mynø reakcijas ar prieðprieðà ieðkant bûsto (5 proc.), taip pat respondentai mi-ni neigiamas nuostatas vieðajame transporte ir parduotuvëse (po 5 proc.). Tarprespondentø paèiø ávardytø vietø ar situacijø, kuriose jie patyrë neigiamas þmo-niø reakcijas, yra paminëtos migracijos tarnybos, gatvë ar susidûrimas su skin-hedais (þr. 7 pav.). Palyginti su kitais tikslinës grupës migrantais, kur kas dau-giau studentø pastebi negatyvø poþiûrá. Daþniausiai ávardijamos sritys � vieðasistransportas (61 proc.), parduotuvës (49 proc.) ir kaimynai (31 proc.). Taip patnemaþa dalis ávardija kavines, restoranus (28 proc.), neigiamas nuostatas ieð-kant darbo (23 proc.) ar banke (21 proc.). Moteriðkos lyties respondentës daþ-niau nei vyriðkosios lyties respondentai nurodë susidûræ su neigiama þmoniøreakcija ieðkant darbo, bûsto ar banke. 17 proc. apklaustø studentø teigia ven-giantys tam tikrø vietø baimindamiesi, kad su jais gali bûti blogai elgiamasi dëlto, kad yra imigrantas ar priklauso maþumai.

3 proc. tyrime dalyvavusiø Lietuvoje gyvenanèiø ne ES pilieèiø nurodë ven-giantys tam tikrø vietø baimindamiesi, kad su jais gali bûti blogai elgiamasi dëlto, jog jie yra imigrantai ar priklauso maþumai (vietos, kuriø respondentai ven-gia: kavinës nakties metu, Sereikiðkiø parkas, stoties rajonas, miestas uþ centroribø, kai kurios taksi firmos). Tuo tarpu tarp studentø ne ES pilieèiø tam tikrøvietø vengianèiø dalis didesnë � 17 proc. Studentø minimos vietos: kavinës, res-toranai, bankai, kitos vieðos vietos.

Apibendrinti atsakymai á klausimà apie pasitenkinimà ávairiais gyvenimoLietuvoje aspektais atspindi teigiamas Lietuvoje gyvenanèiø ir dirbanèiø tre-èiøjø ðaliø pilieèiø nuostatas: labiausiai Lietuvoje gyvenantys ne ES pilieèiaiyra patenkinti þmonëmis (gyventojais) (atsakymai �visiðkai patenkinti, paten-kinti� � 83 proc.), aplinka, klimatu (79 proc.), paslaugø kokybe, gyvenimo bû-du (po 76 proc.), poilsio, laisvalaikio galimybëmis (75 proc.). Daugiausia abe-joniø vertinant ávairias sritis sukelia politinës sàlygos (atsakymai �nei paten-kintas, nei nepatenkintas� � 34 proc.), atstumas tarp ðeimos (kilmës ðalies)(31 proc.), ekonominës sàlygos (29 proc.), ðvietimo sistema (26 proc.). Dau-giausia neigiamø vertinimø atitinkamai priskiriama atstumui tarp ðeimos (kil-mës ðalies) (atsakymai �visiðkai nepatenkintas, nepatenkintas� � 28 proc.), dar-bo galimybëms (19 proc.), ekonominëms sàlygoms (20 proc.) ir ið dalies sau-gumui (12 proc.).

99


Apibendrinant atsakymus á klausimà apie pasitenkinimà ávairiais gyvenimoLietuvoje aspektais galima teigti, kad Lietuvoje studijuojantys ne ES ðaliø stu-dentai yra ganëtinai kritiðki. Dauguma (61 proc.) neigiamai vertina darbo gali-mybes Lietuvoje. Treèdalis yra nepatenkinti saugumu (37 proc.), atstumu tarpðeimos (35 proc.), potencialiais konfliktais dël rasiniø etniniø ar religiniø prie-þasèiø (32 proc.), aplinkiniø poþiûriø (27 proc.). Moteriðkos lyties responden-tës labiau nei vyriðkos lyties respondentai patenkintos Lietuvos klimatu, ðvieti-mo sistema ar mokymøsi, kultûrine ávairove ir politinëmis sàlygomis.

Ne ES pilieèiø nuomonës apie galimas integracijos priemones

Apibendrinant Lietuvoje gyvenanèiø ne ES pilieèiø nuomones apie ávairias tai-kytinas integracijos priemones Lietuvoje gyvenantiems ar atvykstantiems uþsie-nieèiams galima teigti, kad palankiausiai tyrime dalyvavæ respondentai vertinapagalbà tvarkant dokumentus (�pritartø, greièiau pritartø� � 96 proc.), vienodøteisiø Lietuvos pilieèiams ir uþsienieèiams (ne ES pilieèiams) gaunant sveika-tos prieþiûros paslaugas (95 proc.), vienodø teisiø darbe (94 proc.) uþtikrinimà,taip pat nemokamø konsultacijø, vienodø teisiø gaunant socialinæ paramà (po93 proc.) ir lietuviø kalbos kursø organizavimà (92 proc.).

Apibendrinus Lietuvoje studijuojanèiø ne ES pilieèiø nuomones galima teigti,kad nepalankiausiai respondentai vertina socialinio bûsto uþsienieèiams sutei-kimà (pritartø � 52 proc.). Kitos priemonës sulaukia respondentø didþiosiosdaugumos palaikymo. Moterys studentës iðreiðkë didesná pritarimà socialiniobûsto suteikimo priemonei nei vyrai studentai ir ðiek tiek maþesná pritarimàuþtikrinti vienodas teises Lietuvos pilieèiams ir uþsienieèiams (ne ES pilieèiams)darbe, gaunant sveikatos prieþiûros paslaugas ir organizuoti nemokamas teisi-nes konsultacijas.

Papraðyti ávardyti sritis, kuriose Lietuvoje gyvenantiems ne ES pilieèiams pa-kanka ar nepakanka informacijos, tarp srièiø, kuriose informacijos nepakankadaþniausiai minimas lietuviø kalbos mokymasis (25 proc.), verslo kûrimas (stei-gimas) (23 proc.), socialinës paslaugos (17 proc.) ir darbas (16 proc.). Informa-cijos pakanka kasdienio gyvenimo (71 proc.), laisvalaikio (69 proc.), bûsto(67 proc.) klausimais, sveikatos prieþiûros paslaugø (59 proc.) ar darbo(57 proc.) klausimais (þr. 8 pav.). Tuo tarpu Lietuvoje studijuojantys ne ES pi-lieèiai tarp srièiø, kuriose informacijos nepakanka, daþniausiai mini klausimus,susijusius su darbu (48 proc.), verslo steigimu (41 proc.), socialinëmis (39 proc.)ir sveikatos (35 proc.) paslaugomis. Didesnës respondentø dalies nuomone, in-formacijos pakanka laisvalaikio (61 proc.), ðvietimo, mokymosi (58 proc.), bûs-to (48 proc.), lietuviø kalbos mokymosi (47 proc.) klausimais. Didesnë dalis

100


moterø studenèiø nurodë stokojanèios informacijos apie darbà (ásidarbinimas,keitimas, leidimø gavimas), socialines paslaugas (áskaitant paðalpas).

Á klausimà, ar rekomenduotø kitiems uþsienieèiams atvykti á Lietuvà gyven-ti ir dirbti, dauguma (61 proc.) tyrime dalyvavusiø ne ES pilieèiø atsakë teigia-mai, penktadalis (22 proc.) abejojo, o kas ðeðtas (16 proc.) atsakë, kad nereko-menduotø. Tuo tarpu ne ES ðaliø studentai kiek kritiðkesni: beveik pusë (48proc.) nurodë teigiamus atsakymus, t. y. rekomenduotø arba ið dalies rekomen-duotø. Kita vertus, beveik ketvirtadalis respondentø nëra linkæ kitiems uþsie-nieèiams rekomenduoti atvykti gyventi ir dirbti á Lietuvà.

* * *Apibendrinus atlikto Lietuvoje gyvenanèiø, dirbanèiø ir studijuojanèiø ne ESpilieèiø situacijos tyrimo rezultatus galima daryti ðias pagrindines iðvadas ir api-bendrinimus:

� Atlikto respondentø socialinës ir demografinës charakteristikos atitin-ka Lietuvos statistinio imigranto profilá (þr. leidinio pradþioje): daugu-ma yra vidutinio amþiaus vyrai, atvykæ ið Rusijos, Baltarusijos ar Uk-rainos dirbti transporto, statybos, vieðbuèiø, restoranø ir kituose eko-nominës veiklos sektoriuose.

� Su darbo santykiais susijæ socialiniai ryðiai (darbo vieta, bendradarbiai,darbdavys) yra vienas ið pagrindiniø Lietuvoje gyvenanèiø ne ES pilie-èiø socialiniø iðtekliø ðaltiniø. Tai leidþia daryti prielaidas apie stipriàðios tikslinës grupës imigrantø priklausomybæ nuo darbdavio, kurià grin-dþia respondentø atsakymai tiek apie darbdaviui priklausanèio bûsto vy-ravimà, tiek apie nuostatas kreiptis pagalbos á darbdavius ar bendra-darbius ávairiais klausimais (áskaitant asmeninius, tiesiogiai su darbunesusijusius dalykus). Nors Lietuvoje studijuojanèiø ne ES pilieèiø at-veju darbdavio vietà keièia aukðtoji mokykla, taèiau taip pat pastebimikur kas intensyvesni neformalaus pobûdþio santykiai � ðios grupës imig-rantai labiau linkæ pagalbos ávairiais klausimais kreiptis á draugus, tiekLietuvoje gyvenanèius kitus uþsienieèius, tiek Lietuvos pilieèius. Taippat svarbiu informacijos ðaltiniu jie ávardija internetà.

� Dauguma tyrime dalyvavusiø ne ES pilieèiø yra patenkinti dabartiniudarbu Lietuvoje ir ávairiais gyvenimo Lietuvoje aspektais, taip pat perpastaruosius metus nëra pajutæ neigiamø gyvenimo sàlygø pokyèiø, jøvidutinis mënesinis atlyginimas yra didesnis uþ vidutiná Lietuvoje. Tuotarpu studijuojantys ne ES pilieèiai yra gerokai kritiðkesni, jautresni gy-venimo Lietuvoje atþvilgiu ir pastebi, atpaþásta neigiamus reiðkinius, to-kius kaip neigiama aplinkiniø reakcija ávairiuose socialiniuose santy-kiuose ir vieðose vietose, galima diskriminacija dël jø etninës kilmës ar

101


pilietybës, neigiamo darbdaviø ar kitø darbuotojø poþiûrio á uþsienie-èius, kalbos nemokëjimo. Taip pat Lietuvoje studijuojanèiø ne ES pilie-èiø dalis, ávardijanti patirtà neigiamà reakcijà vieðajame transporte, par-duotuvëse, kitose vieðose vietose ir ið kaimynø, ieðkant darbo ar bûsto,gerokai virðija likusios tikslinës grupës imigrantø atsakymus. Beveik kasðeðtas ne ES ðaliø studentas teigia vengiantis tam tikrø vieðø vietø Lie-tuvoje bijodamas blogo elgesio dël to, kad yra imigrantas ar priklausomaþumai. Tokiems atsakymams átakos gali turëti ir santykinai platesnistudijuojanèiøjø socialiniai ryðiai Lietuvos visuomenëje.

� Aktualiausiais Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys ne ES pilieèiai ávardijaformalaus teisinio statuso uþtikrinimà (leidimo gyventi pratæsimà), lie-tuviø kalbos mokymàsi ir finansiniø paslaugø prieinamumà. Tai leidþiateigti, kad, nepaisant numanomai laikino teisinio statuso ðalyje, Lietu-voje gyvenantys ir dirbantys ne ES pilieèiai turi ilgalaikio gyvenimo Lie-tuvoje nuostatø. Tarp srièiø, kuriose labiausiai nepakanka informacijos,daþniausiai minimas lietuviø kalbos mokymasis, verslo kûrimas (stei-gimas), socialinës paslaugos ir darbo klausimai. Minimas kalbos barje-ras aktualus tiek rusakalbiams, tiek anglakalbiams ar në viena ið ðiøkalbø nekalbantiems ne ES pilieèiams. Atsakydami á ávairius anketosklausimus, Lietuvoje studijuojantys ne ES ðaliø studentai teigia, kad pa-sigenda ávairaus pobûdþio informacijos, kuri bûtø kita nei lietuviø kal-ba. Paþymëtina, kad jei beveik pusë Lietuvoje dirbanèiø ir gyvenanèiøne ES pilieèiø visai nesupranta lietuviðkai, tai tarp studijuojanèiø ði da-lis sudaro treèdalá.

� Absoliuti dauguma tyrime dalyvavusiø ne ES pilieèiø itin palankiai ver-tina ávairias integracijos priemones Lietuvoje gyvenantiems ar atvyks-tantiems uþsienieèiams, tarp kuriø pirmenybë teikiama pagalbai tvar-kant dokumentus, vienodø teisiø Lietuvos pilieèiams ir uþsienieèiams(ne ES pilieèiams) gaunant sveikatos prieþiûros paslaugas ar socialinæparamà, vienodø teisiø darbe uþtikrinimui, nemokamoms konsultaci-joms ir lietuviø kalbos kursø organizavimui.

� Atlikto tyrimo duomenys atskleidë pagrindinius Lietuvoje gyvenanèiø,dirbanèiø, studijuojanèiø ne ES pilieèiø socialiná demografiná profilá,esamos gyvenimo ir darbo situacijos bruoþus, vyraujanèias nuostatas gy-venimo Lietuvoje aspektais. Neabejotinai sukauptus duomenis turëtø pa-pildyti vëlesni kartotiniai, tæstiniai kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai. Taippat atlikto tyrimo duomenys atskleidë sàsajas su anksèiau atliktais kitømigrantø grupiø (pvz., pabëgëliø) ar etniniø grupiø (pvz., romø) situa-cijos tyrimais ir poreiká atlikti lyginamàsias ávairiø imigrantø kategori-jø studijas, kurios galëtø identifikuoti nagrinëjamoms grupëms priklau-sanèiø asmenø integracijos trajektorijas ir ypatumus.

102


MIGRANTS� LIFE IN LITHUANIA: PUBLIC ATTITUDES

AND EXPERIENCES OF MIGRANTS

Vida Beresnevièiûtë, Tadas Leonèikas, Karolis ÞibasCENTRE OF ETHNIC STUDIES, INSTITUTE FOR SOCIAL RESEARCH

Summary.Summary.Summary.Summary.Summary. While implementing the project Third Country Nationals in Lithuania: Assessment andIndexes of Integration Policy, the Centre of Ethnic Studies at the Institute for Social Research carriedout an empirical study that aims at disclosing the attitudes and experiences of third country nation-als who currently live in Lithuania. The study covers the following surveys: public opinion surveyon the attitudes of the Lithuanian population with regard to third country nationals and a surveyof third country nationals living in Lithuania. The survey that questioned 480 third country na-tionals who work, live and study in Lithuania disclosed the socio-demographic profiles of thistarget group; the conditions of immigrants� life and work in Lithuania; and their use of educa-tional, social services, and social networks and identified their needs and expectations. The resultsof the study enables assumptions to be made about the problems third country nationals face withintegration and possible challenges for social policy and provides guidelines for future research.

103


P R I E D A I

104


105


106


107


108


109


110


migrantł gyvenimas lietuvoje: visuomenºs nuostatos ir ... · migrantØ gyvenimas lietuvoje:...

Documents