VIRTUVĖ Veronikos Nevoinos

vasaros meniu

ŽMONĖS Respublikonė Agnė Žemaitytė

prisimena lemtingą pažintį

ISTORIJA Nomedai Cibarauskienei

gaila užmirštų vaikų

Margaritos Čiuplytės draugas kovos

menais nesidomi

“Respublikos” leidinys Nr.29 (762)

2009 m. liepos 18 d.

�

2009 liepos 18 D.TURiNYs

B R i G i T A

29 (762)

RespUBlikoNAs 8 p. Žmonės

4 Respublikoniukas Savęs paieškos Ugnę nuvijo į Airiją

6 Istorija Tik mūsų nepalik, mama Šių dienų drama: tėvas užsie-nyje, motina kalnely, vaikai - ant močiutės rankų

11 Pasirinkimas Jei prireiktų, galėtų patiesti ir vyrą Planetos karatė čempionės Margaritos Čiuplytės silpnybės

15 Testas Ar turi verslininkės gyslelę

VIRTUVė

17 Ką valgo tie, ku-rie mus maitina; vasara - salotų metas!; pasmali-žiaukime; viskas su actu

24 Pramogos25 Horoskopas

26 Vinis Pirmasis prezidentės išban-dymas - vandeniu

Viršelyje - Pasaulio kiokušin karatė čempionė Margarita Čiuplytė. Nuotrauka Viktoro Purio

Asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

Actas

Agnė Žemaitytė:

“Kaip aš paliksiu šeimą...”

� �

Kokia Ugnė buvo prieš dešimt metų? “Pašėlusi”, - susidariau nuomonę iš nuo-traukos, kurioje dešimtmetė įsiamžinusi su “Respublikos” leidėju Vitu Tomkum, valdžios vyrais ir “Respublikos” broliukais bei sesutėmis. Ugnės laiškas tai patvirti-no. Į Airiją mergina išdundėjo ne iš nusi-vylimo ir ne dėl to, kad Lietuvoje pasiju-to nereikalinga. Ugnė tebeieško savęs ir galbūt sugrįš tada, kai sužinos, ko ji nori iš gyvenimo ir ko gyvenimas nori iš jos. Galbūt dar po dešimties metų apie Ugnę išgirsime, nes ji tebesaugo svajonę tapti dailininke.

- Sveika, “Respublikos” komanda, ir sveiki visi mano broliukai ir sesytės. Esu

labai laiminga, kad jūs vėl norite mane pamatyti ir apie mane išgirsti.

Gyvenu Airijoje, jaučiuos esanti lietuvė, o dar tiksliau - suvalkietė. Visa mano vaikys-tė prabėgo tarp Vilkaviškio, kuriame gimiau, ir Pilviškių miestelio, kur baigiau gimnaziją. Įsimintiniausia mano mokykla - muzikos, kur išmokau skambinti pianinu ir kanklėmis. Vi-sada domėjausi muzika, svajojau užaugusi tapti dainininke. Svajonė dar niekur nedingo.

Mokykloje mokinė nebuvau stropi. Man visada labiau patiko laiką padalyti tarp mu-zikos, kiemo ir draugų, o ko neliko - teko va-dovėliams. Prisipažinsiu, buvau neklaužada. Atsiprašau mokytojų, kad griežiau “per ner-vus” pirmuoju smuiku, bet gal čia kalti mano muzikiniai gabumai? Cha - cha!

Nenoriu girtis ir vaidinti geruolės, buvau tokia, kokia buvau - kaip katinas vienas na-muose, kurį labiausiai traukia laisvė. Sąlygos tam buvo palankios. Kai penkeriais metais vyresnė sesutė Gintarė baigė mokyklą ir išva-žiavo, likau tėvams vienas vaikas namuose. Vienam vaikui laisvių visada daugiau, tiesa?

Per dešimt metų mano gyvenime tikrai daug ko įvyko. Pirmiausia, kaip ir “Respubli-ka”, atšvenčiau dar devynis gimtadienius, su-siradau daug gerų draugų, baigiau muzikos mokyklą ir, žinoma, vidurinę. O ją pabaigus prasidėjo naujas mano gyvenimo etapas. Norėjau stoti mokytis į Vilniaus muzikos ir meno akademiją, bet neapsisprendžiau, kur: į muzikinį ar į aktorinį fakultetą. Pasirinkau trečią variantą - padirbėti, kol susivoksiu, ko noriu. Taip esu Airijoje, pas sesutę Gintarę. Pirmasis mano darbas buvo labai įdomus, susijęs su telefonų aksesuarų pardavimu. Dabartinis viešbučio priimamajame - neį-domus. Airija graži šalis, jeigu nebūtų kalnų, nelabai kuo nuo gimtinės skirtųsi. Gyvenu netoli Dublino, miestelyje, primenančiame Pilviškius. Jaukus miestelis, daug lietuvių ir latvių, todėl ieškoti draugų tarp airių nebū-tina. Nemanau, kad turėčiau su jais apie ką nuoširdžiai pasišnekėti. Dauguma airių yra mandagūs ir paslaugūs, o dėl jų skonio ir sti-liaus, kaip sakoma, verčiau nediskutuoti. Lie-tuviai čia - kaip lietuviai. Kuo ilgiau gyvena, tuo daugiau airiškėja.

Apskritai tvarka Airijoje griežtesnė daugiau emigrantams, negu saviškiams. Saviškiams daugiau išimčių, o tai man at-rodo nenormalu ir erzina, todėl vis labiau pasiilgstu Lietuvos.

“Respublikai” noriu palinkėti daug nuostabių idėjų, tokių, kaip gimtadieniai, brolių ir sesučių paieškos. Džiaugiuos, kad savo gyvenimą pradėjau kartu su jumis. Il-go jums kelio!

Ž inoma aktorė Eglė GABRĖNAITĖ mėgsta ne tik vyš-nių uogienę, spektaklį “Vyšnių sodas”, kuris rodomas Žagarėje vykstančiame Vyšnių festivalyje ir kuriame ji atlieka pagrindinį vaidmenį, bet ir Vyšnių gatvę

Vilniuje. Ten ji gyvenanti nebe pirmus metus.“Kažkodėl visiems svarbu, ar aš mėgstu vyšnias, ar ge-

riu “Žagarės” vyšnių likerį, o ne tai, ką aš jaučiu vaidinda-ma Ranevskają šiame legendiniame spektaklyje, - kalbėjo E.Gabrėnaitė. - Aš iš tiesų mėgstu vyšnias ir jų likerį taip pat, bet man gražiausios jos, kai žydi. Tuomet apima sun-kiai žodžiais nusakomas jausmas: graudžiai gražu”.

Rimo Tumino režisuotas legendinis spektaklis aktorei E.Gabrėnaitei yra bene brangiausias jos kūrybinėje biogra-fijoje. Ir ne tik todėl, kad jis suvaidintas jau bemaž pusan-tro šimto kartų. Su juo susiję daug prisiminimų. Kad ir tai, jog teatrui gastroliuojant Švedijoje Eglė vaidino turėdama �0 laipsnių temperatūros. Ji teigia esanti laiminga, kad te-ko dirbti su bendraminčių komanda, kurią kažkas taikliai pavadino sekta. Kada nors, kai turės daugiau laiko, aktorė ketina parašyti knygą apie tuos giminingos jai sielos žmo-nes. O dabar, vasarą, E.Gabrėnaitė ketina kiek pailsėti, pa-bendrauti su anūku Dominyku, kuris su savo mama aktore Tatjana Liutajeva gyvena Maskvoje, ir vėl kibti į repeticijas.

RespUBlikoNiUkAsBRIGITos Žmonės UŽkUlIsIaIBRIGITos Žmonės

Aktorė

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

“Vyšnių sodo”

iš Vyšnių gatvės

Eglei Gabrėnaitei būna graudžiai

gražu, kai žydi vyšnios

Ugnę Savęs paieškos

nuvijo į Airiją

“G aila būtų, kad tokie jauni žmonės dingtų iš Lietuvos, ištirptų tautų maišalynėje“, - smilkteli nuojauta perskaičius vienu atsikvėpimu

parašytą nuoširdų “Respublikos” bendraamžės Ugnės Andriušytės pasakojimą apie gyvenimą Airijoje ir apie save - žmogutį, nesibijantį autoironijos.

Dalia BYČIENĖ

ŠAUkIAme “reSpUblIkoS”SeSeS ir broliuS

Vėl ieškome tų, kurių pavardės yra šiame sąraše, ir tų, kurių vardai nepaminėti, bet jie taip pat yra gimę 1989 m. rugsėjo 16 d.

REspublikoniukai:

1. Rimvydas baranauskas iš krikštonių (lazdijų r.)2. Eimantas boblauskas iš panevėžio3. Edita Čepulytė iš alytaus4. Eglė Gališanskytė iš kauno5. simona Goborovaitė iš Druskininkų6. Jekaterina ildiriakova iš klaipėdos7. Mantvydas Jokūbaitis iš Vilniaus8. Edita Junevičiūtė iš Vilniaus9. karolis kasiliauskis iš Šilalės10. Rūta kazalupskytė iš kauno11. Justė kriaučiūnaitė iš panevėžio12. ieva kumpikevičiūtė iš Raseinių13. Viktorija Marozaitė iš krekenavos (panevėžio r.)14. Viktorija Milončytė iš igliškėlių (Ma-rijampolės r.)15. sondra Mockutė iš Vilniaus16. lukas Murauskas iš Marijampolės17. Dovilė pačkauskaitė iš Vilniaus18. sabina palabinskaitė iš alytaus19. simona Radavičiūtė iš Vembūtų (Telšių r.)20. Tomas Rodžianskas iš pakiršinio (Radviliškio r.)21. Deividas urbonas iš Šiaulių22. Gintaras užupis iš kauno23. Gintarė Vosyliūtė iš Marijampolės24. ignas Žagrakalis iš Šiaulių

redakcijos archyvo nuotr.

iškadruotoje 1999m. nuotraukoje ugnė stovi prezidento Valdo adamkaus dešinėje

DAlIA

Pas orangutaniuką, kurio vardas

�

Dalia ibelhauptaitė su vyru Deksteriu keliautų nors į pasaulio kraštą

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

T eatro režisierė Dalia IBElHAUPTAITĖ, kuri sa-ve dalija dviem miestams - Londonui ir Vilniui, pusę vasaros praleido Lietuvoje. Ji padėjo ne-seniai našle likusiai mamai ir jau kūrė planus

rudeniui, tačiau labiausiai jos galva pastaruoju metu užimta kelione į Indonezijos džiungles pas oranguta-nus, kurių mama ir globėja vadinama lietuvių kilmės mokslininkė Birutė Galdikas.

“Su Birute susipažinome prieš dvejus metus ir labai susidraugavome. Man rūpi, kaip džiunglėse ji dirba, kaip globoja tuos didžiulius gyvūnus, iš kurių kildina-ma žmonių giminė. Aš ir pati prieš kelerius metus bu-vau gorilų draustinyje ir man buvo labai įdomu. Iš bež-džionių, manau, kartais ir žmonės galėtų pasimokyti. Ypač meilės ir globos savo vaikams ar porai, - šypsosi režisierė. - Kai šiemet Birutė buvo atvykusi į Lietuvą, vėl bendravome. Iš jos sužinojau, kad vieną oranguta-niuką ji pavadino mano vardu, todėl nekantriai laukiu, kada galėsiu jį apkabinti”.

Režisierė į orangutanų draustinį po kelių dienų ke-tina išvykti kartu su vyru britų kino aktoriumi Dekste-riu Flečeriu (Dexter Fletcher). “Mes abu esame gyvūnų mylėtojai ir nuotykių mėgėjai, o panašiose kelionėse geriausiai pailsime, nes nėra kada galvoti apie darbo reikalus”, - sakė D.Ibelhauptaitė.

� �

Viktorija (moters vardas pakeistas) iš tiesų nežino, kaip geriau - ar kad mergaitės ją vadintų mama, ar močiute. Kad Lietuvo-je daugėja močiučių ir senelių užaugintų vaikų, priežastis aiški - didėjantis nedarbas, nemąžtanti išvykstančių į užsienį banga.

Dažnas paliekantis vaikus gimtinėje sako: “Užsidirbsiu pinigų ir grįšiu”. Deja, būna, kad tas grįžimas užtrunka, o atža-las globoja giminaičiai arba dar blogiau - jos atsiduria vaikų globos namuose. Tad neskubėkime prasitarti, kad niekada ne-auginsime anūkų, netapsime nemokamo-mis auklėmis, tik vaikščiosime pas juos į svečius arba kviesimės pas save. Taip prieš penkerius metus kalbėjo ir vilnietė Vikto-rija, kurią dvi nedidukės mergaitės vadina mama, o kai supyksta, tuomet primena: “Tu ne mama, tu močiutė”.

kiEMsaRGė su aukŠTuoJu

Viktorijai iki pensijos dar keletas me-tų. Tiksliai kiek, ji nežino, nes pensinį am-žių moterims ketinama ilginti. Ji viena iš tų pusamžių moterų, kuriai teko nelengva ir atsakinga dalia auginti dvi anūkėles - Rūtą ir Rasą. Vyresnioji rudenį žengs į mokyklą, o penkiametė tebeis į vaikų darželį. “Tegul ilgi-na tą amžių, kad tik sveikatos užtektų, vis ne bedarbė, o tos pensijos ne kažin kiek tikiuosi gauti”, - sako moteris pilstydama į puodelius arbatą. Kiemsarge dirbanti kaimynė yra bai-gusi tuometinį Kauno politechnikos institu-tą ir daug metų darbavosi vienoje iš žlugu-

sių sostinės įmonių, kuri gamino populiarius lietuviškus elektros skaitiklius.

Sūnūs, pasak jos, didelių rūpesčių vai-kystėje nekėlė, nes jų šeima buvo nor-mali. “Vaikai turėjo tėvą, o aš vyrą, tačiau jis dažnai išgerdavo, o vieną gražią dieną išėjo pas jaunesnę. Per daug dėl to nesi-sielojau, nes vaikai jau buvo pilnamečiai ir patys bandė kurti savo gyvenimą. Ėmiau-si visokių darbų: prekiavau kioske, buvau kosmetikos platintoja, pardavėja... Vėliau sušlubavo sveikata, patyriau inkstų ope-raciją. Kai pasveikau, prekiavau turguje. Dabar jau ketveri metai esu diplomuota kiemsargė”, - šypsosi pašnekovė.

suDiE, paRyŽiau

Viktorija vertėsi visai neblogai ir sva-jojo nuvažiuoti į Italiją, pamatyti Romą ir Paryžių. Buvo skaičiusi apie šiuos gražiuo-sius miestus, tačiau jos svajonėms nebuvo lemta išsipildyti. Visai netikėtai susiklostė taip, kad jaunėlis Simonas atsivedė į namus Iloną ir pasakė, kad ji gyvens kartu. Tad vie-ną iš kambarių teko atiduoti jiedviem. Pora gyveno nesusituokusi ir susilaukė pirma vienos mergaitės, o po kelerių metų į pa-saulį pasibeldė ir kita. Viktorija tikėjosi, kad sūnus ir jo moteris susituoks, pasiims pa-skolą ir įsigis nuosavą būstą, bet apsiriko. Dvi šeimininkės namuose sutarė nekaip.

Praėjus keliems mėnesiams po antro-sios dukrelės gimimo, Iloną ištiko pogim-dyminė depresija. Po ligoninės Ilona dar

kokį pusmetį mergaites prižiūrėjo pati, bet ją vis dažniau traukė išlėkti iš namų. Vikto-rija dabar prisipažįsta, kad ji nesuvokė, jog marti ne šiaip kaprizinga.

Barniai namuose dažnėjo, o Simonas, neapsikęsdamas su tuo, jog mama nesuta-ria su mylimąja, ilgiau užtrukdavo su drau-gais ir grįždavo su kvapeliu. Dviejų šeimi-ninkių nesutarimas pasiekė kulminaciją. Jaunoji moteris vėl atsidūrė psichiatrijos klinikoje, o mėnesį pasigydžiusi pas vyrą ir mergaites nebegrįžo. Simonas liko vienas, o Rūtą ir Rasą padėjo prižiūrėti jo mama.

Po pusmečio sūnus pareiškė, kad iš-važiuoja dirbti į Angliją, o dukrelėms iš-laikyti siųs pinigų. Kai užsidirbs daugiau, grįš į Vilnių ir čia ieškos mergaitėms kitos mamos. Atsitiko taip, kad Viktorija po pus-mečio gavo gan solidžią perlaidą, po kelių mėnesių dar vieną. Paskui Simonas kelis kartus skambino prieš šventes, sveikino ir guodėsi, kad uždarbis sumažėjo ir nieko negali atsiųsti, o paskui ir visai prapuo-lė. Jau bemaž metai, kai iš jo nėra jokios žinios. “Gal susirado kitą moterį ir ten lai-mingai gyvena, nes žino, kad anūkėlių liki-

isToRijABRIGITos Žmonės

mo valiai nepaliksiu”, - bando teisinti sūnų ir save raminti moteris, o jos akys išduoda, kad vis dėlto ji nepateisina tokio Simono poelgio ir baiminasi, kad nebūtų ko bloga nutikę. Galvoja, gal skelbti paiešką per po-liciją, bet vidinis balsas ją vis sustabdo.

“Mano svajonės nuvažiuoti į Romą ar Paryžių nuplaukė, nes dabar gyvenu vie-nu rūpesčiu - kad anūkėlės išaugtų svei-kos ir doros”, - sako pašnekovė.

apiE MaMą iR TėTį

Ko jau ko, o lėlių ir kitokių žaislų čia daug. Jie nėra tokie, kokius turi turtingų tėvų vaikai. Įdomesnių žaislų nuperka dė-dė Andrius, jaunesnis Simono brolis. Jeigu ne jis, kartu gyvenantis ir padedantis išlai-kyti butą, sumokėti nemenkus mokesčius

už komunalines paslaugas, nupirkęs skal-bimo mašiną bei kitus buičiai reikalingus daiktus, moteriai būtų tikrai sunku.

“Dėkui Dievui, nors Andrius turi darbo, negeria ir man labai padeda. Mergaitės jį kartais pavadina tėte. Pirmus sykius jis net pyktelėjo ir pasijuto nejaukiai, o dabar pri-prato. Taip ir žaidžiame mamą ir tėtį”, - šyp-sosi nepraradusi humoro moteris. Ji kiek išgyvena ir dėl Andriaus, kuriam �� metai. Šiuo metu jis neturi merginos ir laiką lei-džia prie kompiuterio ar su draugais. Bet jeigu jis sumanytų vesti ir kurti savo lizde-lį, nebūtų kas padeda išlaikyti mergaites. Moteris gauna socialinę išmoką už laikiną-ją vaikų globą, dėl kurios jai teko gerokai pagadinti nervų. Mat panašiais atvejais, kai močiutės ar tetos kreipiasi dėl tokių išmokų, ilgokai tikrinamos gyvenimo sąly-gos bei aplinkybės ir neretai siūloma ati-duoti vaikus į valstybinius globos namus.

Viktorija veja mintį apie tokią perspek-tyvą. Pati išaugusi daugiavaikėje šeimoje, anksti netekusi tėvo, žino, jog nieko nė-ra brangiau už tikrų namų šilumą. “Todėl meldžiu Dievo, kad duotų man sveikatos ir kantrybės Rūtelę ir Raselę pastatyti ant kojų”. Pašnekovė baiminasi, kad mokykloje Rūtos vaikai neerzintų, nevadintų pames-tinuke, nes vaikų darželyje yra visko buvę. Tik auklėtojos supratingos ir sudrausdavo skriaudėjus, o tėvų paliktiems vaikams, ku-

rių buvo net penki, skirdavo daugiau dėmesio.

...Ant stalo garuoja ką tik iškepti blyneliai su šviežio-mis braškėmis. Tačiau mažo-ji suskanta prašyti: “Mama, aš noriu tų saldainių, ku-riuos atnešė teta”. Viktorija

sudraudžia ir liepia pirmiau valgyti blynų. Tuomet vyresnioji skuba paaiškinti: “Čia ne mūsų mama, o močiutė. Mama jau danguje, o tėtis - Anglijoje”.

Jau bemaž penkeri metai, kai Rūtelė ir Raselė nemato mamos. O prieš metus Viktorija iš Ilonos artimųjų, gyvenančių kitame mieste, gavo žinią, kad narko-mane tapusi anūkėlių motina mirė. Nuo mergaičių ji šios žinios nenuslėpė, nors jai teko sukurti kone pasaką apie tai, kaip jų tikroji mama iš dangaus mato, kaip jos elgiasi, ar geros ir pan. Tai pasakodama, Viktorija nubraukia ašarą ir sako: “Sunku suvokti, kas darosi mergaičių širdelėse. Kartais jos per daug išdykusios, vyresnio-ji kartais šaukia mamą per miegus, nes ją atsimena, kartais verkia ir prašo: “Tik tu mūsų nepalik”.

tik mūsų nepalik, mAmA

gAIlA VAikų

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos ko-misariato Prevencijos skyriaus inspektorė, dirbanti su nepilnamečiais, Nomeda Ciba-rauskienė:

“per pastaruosius penkerius metus tarp ri-zikos grupės vaikų išvykusių į užsienį tėvų vaikų nusikalstamumas nepadidėjo, bet nuo to mums nė kiek ne ramiau. neturėda-mi šalia mamos ar tėčio, vaikai jaučiasi ne-saugūs, juolab kad neretai jų seneliams pa-tiems reikia psichologinės ir materialinės pagalbos. su mažamečiais, žinoma, proble-mų mažiau, o 12-13 metų vaikai, išvykus tėvams, pasijunta suaugusiais. Jie jaučiasi laisvi ir nekontroliuojami, dažnai vietoj pa-mokų pasirenka pramogas, atsiranda įvai-rių pagundų, susijusių su alkoholiu ir nar-komanija. Šis paaugliškas tarpsnis yra pa-grindas žmogaus tolesniam gyvenimui. ar ne didesnė žala bus vaikui padaryta, jeigu jis vietoj duonos su sviestu suvalgys pyra-gaitį, tačiau neturės su kuo pasidalyti savo paaugliškais rūpesčiais?pastebėta, kad dažniau išvažiuoja ma-mos, kurios vienos augina vaikus. Galima suprasti, kad joms yra sunkiau negu pil-noms šeimoms, tačiau ypač joms vertėtų gerai pagalvoti, nes būtent paties bran-giausio žmogaus išvykimas vaikui yra di-džiulė trauma, o jeigu tas išsiskyrimas dar ir užtrunka, vaikas ima galvoti, kad jį pali-ko galbūt dėl to, jog jis buvo negeras. Vai-kai ir paaugliai apie atsakomybę papras-tai negalvoja, kartais nusikalsta kerštau-dami tėvams. Štai viena keturiolikmetė mergaitė nelankė mokyklos, buvo atžari ir neklusni, kaip vėliau paaiškėjo, būtent todėl, kad norėjo, jog apie tai būtų pra-nešta uždarbiauti išvykusiai jos mamai. ir ji savo pasiekė, dabar rašo draugėms iš ai-rijos ir sako, kad yra laiminga.pridursiu, kad tėvai prieš išvykdami į už-sienį, privalo apie tai pranešti vaikų glo-bos tarnyboms ir nurodyti asmenis, kurie, reikalui esant, atstovaus vaiko interesams.

M ano kaimynė jau priprato, kad mergaitės dažniausiai ją šaukia mama, o svetimi palydi klausiamais

žvilgsniais ar net mesteli: “Kokia sena mama”.

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

ČiA ne mūSų mAmA, o močIUtė. mAmA jAu dAnguje, o tėtIS - AnglIjoje

� �

RespUBlikoNAsBRIGITos Žmonės

Rūtos Grinevičiūtės pamokos

A.Žemaitytė “Respublikoje” pradėjo dirbti 1��� m., iškart po antrojo žurnalisti-kos kurso. Tiesa, jau buvo pakviesta į vieną įmonę, tačiau išvakarėse jai paskambino bendrakursė ir prasitarė, kad “Respublika” ieško naujų darbuotojų. Tuo metu Aktualijų skyriui vadovavusi Rūta Grinevičiūtė ieško-jo žmogaus jos pačios sumanytam Europos centro naujienų puslapiui, į kurį iš visos Lie-tuvos korespondentai siųsdavo savo krašto naujienas.

“Tai buvo puiki galimybė save išbandy-ti. Kitą dieną jau buvau priimta. Rūta turėjo neeilinį sugebėjimą - ji galėjo dar tą pačią dieną iškovoti žmogui darbo vietą, jeigu, jos manymu, šis yra reikalingas redakcijai, - pra-džių pradžią prisimena A.Žemaitytė. - Iš pra-džių su Rūta buvo labai lengva dirbti. Labai gerai sutarėme, jeigu padirbėjusi su ja išvis nepabėgau iš žurnalistikos”. (Juokiasi.)

Po kurio laiko gabią žurnalistę R.Grinevičiūtė pervedė į Aktualijų skyrių. Tad jai, kaip reporterei, tekdavo nueiti ir į Seimą, ir į Vyriausybę. R.Grinevičiūtė jai suteikė kietos žurnalistikos pamokų, kai reikėdavo, palydėdavo ir medžiagos dary-ti, ir parodydavo, kaip reikia dirbti. “Rūta buvo mano pirmoji mokytoja. Savo globo-jamus žurnalistus ji labai atsakingai ruoš-davo darbui”, - gerų žodžių R.Grinevičiūtei negailėjo jos mokyta žurnalistė.

Tuomet rašiniams Agnė ruošdavosi labai kruopščiai, kartais medžiagos eidavo rinkti ir į biblioteką, nes apie internetą tada net sva-joti negalėjai. Prisimena, kad prieš šešiolika metų redakcijoje dar tik buvo statomi kom-piuteriai, o žurnalistai mokėsi su jais dirbti. Pirmaisiais metais A.Žemaitytei teko patirti ir varginantį teismų maratoną. Vienas pašne-kovas iškėlė bylą jai ir dar dviem apie jį rašiu-siems respublikonams. “Tai, sakyčiau, dau-giau buvo to žmogaus problema. Jis tuo me-tu neturėjo už ką pragyventi, tačiau kokius dvejus metus mus tampė po teismus. Tie nuolatiniai teismo posėdžiai, nukėlimai labai trukdė dirbti. Galiausiai ši byla pasibaigė mū-sų naudai”, - prisiminė patyrusi žurnalistė.

iš žurnalistės - į redaktores

Studijuojant universitete A.Žemaitytei buvo sunku mokslus suderinti su įtemptu darbu Aktualijų skyriuje, todėl ji pasiprašė

pervedama į Kultūros skyrių. Šiek tiek kito-kio darbo niuansų Agnė stengėsi mokytis iš visų - iš Juliaus Lozoraičio, Ferdinando Kauzono ar savo kurso draugo Raimundo Celencevičiaus, kuris tuomet buvo Kultūros skyriaus redaktoriumi. Tačiau didžiausia savo mokytoja Agnė laiko Ireną Tiškutę. Tuo me-tu, kai Agnė perėjo į Kultūros skyrių, I.Tiškutė buvo vyr. redaktoriaus pavaduotoja, paskui ilgą laiką vadovavo priedui “Gyvenimas”, po kurio sparnu buvo ir Kultūros skyrius. “Kai man pačiai pasiūlė tapti “Gyvenimo” redak-tore, tariausi su Irena. Nors žurnalistikoje buvau išdirbusi bene dešimt metų, atrodė, kad nesusidorosiu su tokiomis atsakingomis pareigomis. Jai esu labai dėkinga už padrąsi-nimą, už labai vertingus patarimus”, - gražių žodžių I.Tiškutei nešykštėjo A.Žemaitytė.

Ji prisipažįsta, kad redakcijoje būta ir sunkių momentų, kai jau norėjosi kelti spar-nus, bet ją vis kažkas sulaikydavo - pokalbis, naujos pareigos, atostogos ar nuostabūs

kolektyvo žmonės: “Galvodavau, kaip aš pa-liksiu savo šeimą. Kaip paliksiu žmones, su kuriais kasdien susitinku, bendrauju, geriu kavą, kuriems galiu pasipasakoti asmenines problemas ir sužinoti, kas slegia jų širdis”.

Agnė neigia kalbas, kad visi respubli-konų vakarėliai pasibaigdavo jos namuose, pačiame sostinės senamiestyje: “Toks įspū-dingiausias balius buvo per mano trisde-šimtmetį. Jį savo namuose švenčiau su visa redakcija, visų atėjusiųjų tikriausiai nė nesu-skaičiuočiau. (Šypsosi.) Taip sutapo, kad per kelias dienas man suėjo trisdešimt, o a.a. fo-tografui Broniui Talaikiui - septyniasdešimt metų. Kartu sudėjus mums buvo šimtas me-tų”, - juokiasi ir dabar Šv. Mikalojaus gatvė-je gyvenanti žurnalistė. Kai su vyru ieškojo būsto, priešingai nei sutuoktinis, labiau no-rėjo buto. Atrodė, kad nuosavas namas rei-kalauja daug pastangų, kad geriau gyventi miesto centre, kur verda visas gyvenimas. “Tačiau dabar galvoju, kad visai norėčiau so-dybos, kur galėčiau pabūti gamtoje”, - sako sostinės daugiabutyje užaugusi žurnalistė.

patyrusio žurnalisto dukra

Nors tėvų buvo atkalbinėjama nuo šios profesijos, Agnė pritaria nuomonei, kad žur-nalistika yra gyvenimo būdas: “Aš buvau įstojusi ir į teisę, bet vis tiek pasirinkau žur-nalistiką. Toks jau mano būdas - kuo labiau atkalbinėja, tuo man labiau to reikia. O bro-lis įstojo į mediciną”. (Šypsosi.)

Agnė yra garsaus žurnalisto Vytauto Že-maičio, ilgą laiką “Švyturio” žurnale dirbusio žurnalistu ir redaktoriumi, duktė. Tais laikais jis garsėjo kaip labai originalus žurnalistas, rengiantis įdomius eksperimentus. Pavyz-džiui, kadaise prie Nemenčinės plento jis imitavo avariją ir apsimetė sužeistuoju. Pats išsitepliojęs raudonais dažais žiūrėjo, ar kas nors iš pravažiuojančiųjų sustos padėti “nu-kentėjusiesiems”.

nesusipratimai ir pravardės

Kartą A.Žemaitytė Vilniaus rajono sa-vivaldybėje rengė medžiagą apie rajono kultūros reikalus ir kalbino savivaldybės darbuotoją, nykų ir nuobodų, išsisukinė-jantį nuo bet kokių klausimų demago-gą. Tam reikalui Agnė buvo pasiskolinu-si iš tuomet Kultūros skyriuje dirbančio R.Celencevičiaus diktofoną.

kAiP Aš PAlikSiu savo šeimą...

R espublikoniškas periodas Agnei ŽEMAITYTEI (36) buvo lemtingas: dienraštyje pradėjusi savo žurnalistinę karjerą išdirbo kone keturiolika metų, pasisėmė neįkainojamos patirties ir vertingų gyvenimiškų pamokų. O tarp kolegų netgi sutiko mylimą žmogų ir su juo sukūrė šeimą.

Deimantė ZAILSKAITĖ

tokS jAU mAno būDAS - kUo lABIAU

ATkAlBINĖJA, tUo mAn lABIAU To REIkIA

agnės Žemaitytės

kelionių akimirka iš

islandijos

Aido

s Chl

ebin

skai

tės n

uotr.

Asmeninio albumo nuotr.

10 11

GiMTinė

Kai susitikome, ši tvirta, įdegusi švie-siaplaukė garbanė man šiek tiek priminė įsivaizduojamą amazonę. Netrukau sužino-ti, kad Margaritos vaikystė prabėgo kaime tarp ežerų, netoli Marijampolės. Tą išduoda vis prasimušantis suvalkietiškas akcentas. “Kai pasikalbu telefonu su mama, jis kaskart paaštrėja”, - šypsosi mergina. Kai Margarita augo, jai labai patikdavo maudytis ežeruo-se. “Lietuvos gamta nepaprastai graži, jei ži-nočiau, kad visą savaitę bus gražus saulėtas oras, niekada atostogų Lietuvos kaime ne-keisčiau į Egiptą ar Turkiją”, - tvirtina ji.

GRoŽis

Margarita gražių, taisyklingų veido bruožų. Paklausta, kokią kosmetiką nau-doja, ji pasakoja tik apie natūralias priežiū-ros priemones ir nebrangią kosmetiką. “Aš labai mėgstu puoštis ir prie veidrodžio pa-

P lanetos kiokušin karatė čempionė kaunietė Margarita Čiuplytė (2�) šį

sportą pamėgo, galima sakyti, nuo vaikystės, kai ryte rijo filmus su legendiniu Briusu Li. Na, o po to, kai ji pamatė filmą “Ledi drakonas”, jos vaikystės idealu tapo su blogiukais kovojanti ledi odiniais drabužiais.

Jurgita RANCEVIENĖ Viktoro Purio nuotraukos

pasIRInkImasBRIGITos Žmonės

ir vyrą

prireiktų,jeipatiestų

“Pašnekovas man prikalbėjo pusan-tros kasetės, bet iš to pokalbio mažai kas tiko mano rašiniui. Kai jau redakcijoje perklausiau visas tas nuobodybes, dikto-foną atidaviau Raimundui. Po kurio laiko, žiūriu, jis griūdamas pas mane atbėga visas pasiutęs... Pasirodo, toje kasetėje buvo neiššifruotas jo interviu su rašyto-ju Grigorijumi Kanovičiumi. Raimundas stengėsi kuo šalčiau sureaguoti, bet bu-vo labai nemalonu, kai interviu jam teko parašyti iš atminties”, - nemalonų nutiki-mą su šypsena prisimena ji.

O dar vienas nuotykis įvyko pirmaisiais darbo “Respublikoje” metais, kai su vyru Ta-du Ignatavičiumi važiavo pas tuometį dar skandalingai nepagarsėjusį Nemenčinės kleboną Ričardą Jakutį.

“R.Jakutis mus pasodino viename kam-baryje, o pats išbėgo sutvarkyti kažkokių

reikalų. Sėdime mes prie stalo ir staiga girdime už nugaros kažkokį keistą garsą “vyrs”, tarsi kažkas atsidarytų. Atsisukame, o ten senovinio bufeto durelės atsidaro... Ogi žiūrime, pilnas baras butelių... Susi-žvalgome su Tadu, be žodžių uždarome dureles ir toliau laukiame klebono. O tos durelės ir vėl “vyrs”, ir vėl tie buteliai... Gal-vojame: “Ką daryti? Ateis Jakutis ir pama-tys mus sėdinčius prie atidaryto baro”... Na, bendromis jėgomis vis dėlto kuriam laikui užvėrėme tas dureles”, - su šypsena prisi-mena Agnė šį nutikimą, kurį prieš interviu jai priminė sutuoktinis.

Ko vertos vien korektūros klaidos. Agnė svarsto, kad tikriausiai visi respublikonai pri-simins, kai laikraštyje po tuomečio Seimo pirmininko Česlovo Juršėno nuotrauka išėjo toks prierašas: “Seimo pirmininkas Česlovas”.

Daug metų Agnė neturėjo pravardės, nebent kolegos juodu su vyru pavadinda-vo mažybiniais žodeliais. Bet kai į “Laisva-laikį” atėjo dirbti žurnalistė Laima Karaliūtė ir joms teko dirbti toje pačioje salėje, Agnė buvo šmaikščiai praminta Barškuole, mat turėjo tokias basutes su prikabintais skam-baliukais. Tiesa, ši pravardė egzistavo tik siaurame kolegų rate.

kitas gyvenimo etapas

Prieš porą metų iš “Respublikos” A.Žemaitytė išėjo į pramoginį žurnalą “Klu-bas”, bet nenustojo skaityti “Respublikos” lai-kraščio (ypač šeštadieniais), kuriame išdirbo keturiolika metų.

Šiuo metu Agnė yra motinystės atosto-gose. Jos pirmagimiui Kasparui suėjo penki mėnesiai. Nors kai kurios mamos jau pirmo-mis savaitėmis palieka savo mažylius auklių priežiūrai ir kimba į darbus, beveik šešioli-ka metų be ilgesnės pauzės išdirbusi Agnė tiesiog mėgaujasi motinyste: “Manęs visi klausinėja apie darbus, bet apie juos kol kas stengiuosi negalvoti. Dabar yra kitas gyveni-mo etapas. Anksčiau sunkiai galėdavau pati-kėti, kad gimus vaikui gyvenimas apsiverčia 1�0 laipsnių kampu. Tačiau įsitikinau, kad šie rūpesčiai yra labai malonūs ir nėra taip bai-su, kaip gali pasirodyti iš pradžių”. (Šypsosi.) Galbūt žurnalistų dinastiją pratęs ir mažasis Kasparas? Jau pirmosiomis savo gyvenimo dienomis Agnės ir Tado sūnelis ligoninės personalo buvo “pakrikštytas” žurnalistu. Kasparas gimė � kg, tad ligoninėje tuo metu buvo tikras rekordininkas. “Viena kartu ligo-ninėje gulėjusi pažįstama mama perdavė, kad mūsų sūnų jos tarpusavyje vadina žur-nalistu”, - šypsosi ji.

RespUBlikoNAsBRIGITos Žmonės

ogI žIūrIme, PIlNAs BARAs BUTElIų...

SUSIžvAlgome SU tADU, bE ŽoDŽių uŽDaRoME DuRElEs Ir tolIAU lAUkIAme klebono

puikiai vairuojanti agnė su dainininku alanu Chošnau

dalyvavo automobilių lenktynėse. Dešinėje - jos vyras

žurnalistas Tadas ignatavičius

Asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

AgnėSPAlinkėjimAS“kai buvę ilgamečiai kolegos sako, jog palikdami “Respubliką” jautėsi tarsi skirdamiesi su šeima, tikiu jais. linkiu dabartiniams respublikonams išlaikyti anuometinę redakcijos atmosferą”

įdomu, ar mažasis kasparas seks savo

tėvelių žurnalistų pėdomis?

Aidos Chlebinskaitės nuotr.

12 1�

stovėti, - balta šypsena spindi Margarita. - Daug dėmesio skiriu plaukams, nes jie garbanoti ir sausi. Man patinka tradiciniai receptai. Tepu plaukus specialiais aliejais. Dažnai apsiperku ezoterinėse parduotu-vėse. Naudoju citrinų ir medaus kaukes. Neperku brangių priemonių, nes negaliu sau leisti ir nemanau, kad tai būtina”.

baTai

Merginos silpnybė - batai. “Manau, kad tos moterys, kurios nori turėti tvirtą pagrindą po kojomis ir trokšta įsitvirtinti gyvenime, linkusios pirkti daug batų. Man batų niekada nebus per daug. Kol kas ne-sijaučiu tvirtai, nes, atrodo, gyvenimas tik prasidėjo. Neseniai pradėjau dirbti. Ieškau savęs. Aš negaliu tvirtai pasakyti, kad tai, ką darau, ir yra tikroji “aš”, - sako sportinin-kė. Gimusi po Svarstyklių ženklu, ji sako il-gai svarstanti ir vengianti priimti svarbius sprendimus. “Aš labai mėgstu knebinėtis su mažmožiais. Mokyklos laikais mėgau piešti, siuvinėti ir karoliukus verti. Dabar mėgstu skaityti psichologines knygas ar apie jogą, ezoterinę literatūrą”, - apie kitus pomėgius pasakoja sportininkė.

TalisManai

“Tikiu talismanais. Saugau širdžiai mie-las smulkmenas. Tikiu skaičiais. Kai man prieš varžybas skiria numerį, aš būtinai surasiu seką, pagal kurią tas skaičius man turėtų nešti sėkmę”, - nuoširdžiai porina Margarita.

DiETos

Margarita sako, jog pinigai jai - kaip vėjas. “Labai greitai juos išleidžiu, - juo-kiasi ji. - Mėgstu skaniai pavalgyti, val-gymas man - gyvenimo malonumas. Man patinka miltiniai patiekalai, pyragai, ledai, šokoladai. Viską mėgstu: varškę, vaisius, bananus. Aš galiu vieną sykį per dieną pavalgyti normaliai, o paskui už-kandžiauti varške ar vaisiais. Dabar savęs neriboju”. Ji pasakoja, jog anksčiau val-gymas buvo nuolatinis stresas. “Nuolat sakydavau sau, dabar pavalgysiu ir pas-kui visą dieną nevalgysiu, tačiau išeidavo taip, kad tik dar daugiau prisivalgydavau. Svoris tarpais kaitaliodavosi labai greitai.

pasIRInkImasBRIGITos Žmonės

Dėl nUDAUžytų kRuMplių Ar

Mėlynių SUlAUkDAvAU replIkų IŠ Vaikinų

kAI VyRukai prISIkAbInA, pIrmIAUSIA pasinauDoJu MoTERiŠkais gInklAIS:

grAžIA ŠypsEna, mAlonIA kalba

net karatė sporte Margaritai Čiuplytei pasiseka išlikti moteriška

1� 1�

1. Įsivaizduokite, kad esate pati sau vir-šininkė. Kas jus labiausiai džiugintų?

a) Galimybė įgyvendinti savo idėjas - 2 taškaib) Kad pati už viską atsakau - 3c) Lankstus darbo grafikas - 1

2. Turite 5 min. laiko. Surašykite 10 savo privalumų, kurie, jūsų nuomone, rodo,

kad galite dirbti savarankiškai. Kaip sekėsi?a) Sugebėjau išvardinti tik 5 - 1b) Užduotį atlikau - 3c) Man reikia daugiau laiko - 2

3. Bankas atsisako suteikti paskolą jūsų idėjai įgyvendinti. Kaip reaguosite?

a) Apsvarstyčiau, gal atsisakyti sumanymo, tikriausiai mano idėja neįtikina - 1b) Bandyčiau gauti pinigų asmeniškai - 2c) Patobulinčiau verslo planą ir bandyčiau kreiptis į kitus bankus - 3

4. Ar jums būtų svarbi gyvenimo drau-go parama?

a) Svarbi, bet ne būtina sąlyga - 3b) Be jo paramos įmonės nesteigčiau - 1c) Savo sprendimo su jo nuomone nesiečiau - 2

5. Kaip manote, kada jūsų įmonė turėtų pradėti duoti pelną?

a) Iškart - 1b) Vėliausiai po pusmečio - 2c) Palūkėčiau iki 2 metų - 3

6. Norėjote steigti smulkią įmonę. Kon-sultantai tvirtina, kad jums reikės ke-

liasdešimties tūkstančių eurų pradinio kapi-talo. Kaip jausitės?a) Man pakerta kojas - tikriausiai kapituliuosiu - 1b) Tai realu, todėl rizikuosiu - 3c) Pradinės idėjos atsisakysiu, nes noriu ramiai mie-goti - 2

7. Savaitgalį ketinote atlikti smulkų bu-to remontą, o draugė gundo išvyka

su nakvyne. Ką pasirinksite?a) Džiaugiuosi galimybe prasiblaškyti ir kvietimą pri-imu - 2b) Atsisakau - 3c) Klausiu, ar ji padės man anksčiau baigti darbus, kad bent vieną popietę galėtume kartu pailsėti - 1

8. Įrengus biurą, jums liko šiek tiek pini-gų. Ką su jais veiksite?

a) Nusipirksiu puikų kavos aparatą - 2b) Geriau leisiu sau pasivaikščioti po parduotuves - 1c) Įsivesiu internetą - 3

9. Viršininkas pavedė jums svarbią už-duotį, namuose auga nelygintų skal-

binių kalnas, o vaikų darželis prašo padėti su-rengti šventę. Ką darysite?a) Pasakysiu viršininkui, kad darbą atliksiu viena diena vėliau. Juk svarbu bent retkarčiais pasirodyti ir darželyje - 1b) Padėti darželyje atsisakysiu. Man visko bus per daug - 3c) Žiūrėsiu, gal vis dėlto visur spėsiu - 2

N e viena moteris svajoja turėti savo firmą. Tačiau ne kiekviena yra gimusi būti verslininke: sėkmę lemia ne tik kvalifikacija ar ekonomikos padėtis, bet ir asmenybės bruožai. Atlikite šį

testą ir sužinokite, ar turite talentą vadovauti įmonei.

gyslelęAr turite

verslininkės

TesTAsBRiGiTos skAiTiNiAi“reu

ters

” nuo

tr.

Tai priaugi, tai per savaitę numeti � kilogra-mus. Labai savęs gailėdavau ir po varžybų atsigriebdavau”, - prisimena sportininkė.

ManikiūRas

“Man labai gražu pažiūrėti į moteris iš-puoselėtomis rankomis, ilgais nagais. Ma-no nagai turi būti tvarkingi ir trumpi. Jei nusilakuoju nagus, treneris būtinai pagi-ria: “Hm, kokie Margaritos nagai!” - kvatoja mergina. Ji rodo savo rankas ir pasakoja, kad jos dažnai būna nusėtos mėlynėmis. “Dėl nudaužytų krumplių ar mėlynių su-laukdavau replikų iš vaikinų. Anksčiau bu-vo skaudu, o dabar galvoju, kas man svar-biau: tai, kad nepažįstamasis ką nors lep-tels, ar tai, kad darau, kas patinka”.

DRauGas

Margarita turi draugą, su kuriuo ben-drauja jau trejus metus. Dvejus iš jų gyvena sykiu. Nuomojasi butą. Jis - jos kurso drau-gas. Pradėjo draugauti paskutiniame kurse. Anksčiau vienas kito nepastebėjo. “Jis visuo-met labai mane palaiko, bet nesidomi mano sporto šaka”, - šypteli Margarita. Pasak jos, draugas juokauja, kad jos sporte per daug vyrų, todėl jei imtų gilintis, suimtų pavydas.

ChaRakTERis

Pasak Margaritos, moteriškumas gali pasireikšti bet kur, ypač vyriškoje erdvė-je. “Pastebėjau, kad kai kurios merginos,

atėjusios sportuoti, suvyriškėja. Pati ma-nau, kad išlikti moteriška net vyriškuose užsiėmimuose paprasta. Moteriškumas juk kyla iš vidaus. Kitiems atrodau vi-suomet rami ir net flegmatiška. Kai stu-dijavau, nuolat tai pabrėždavo mano draugės, nors pati visuomet maniau, kad esu smarki ir greita”, - šypsosi jaunoji ka-ratistė.

JėGa

Mergina sako, kad matydama neteisy-bę virte užverda. “Kai chuliganai kabinė-jasi prie žmonių, kartais niežti rankas. Esu sykį trinktelėjusi jiems gatvėje. Žinoma, kai vyrukai prisikabina, pirmiausia pasi-naudoju moteriškais ginklais: gražia šyp-sena, malonia kalba. Gali paskui netikėtai trinktelėti, jei prireiktų. Manau, jei konf-liktas prieitų iki grumtynių, galėčiau nu-galėti vyriškį. Tačiau per gatvės konfliktą po kelių veiksmų viena iš pusių traukiasi”, - svarsto karatė meistrė.

VyRai

Šiuo metu Margarita dirba instrukto-re policijoje. Ji moko šaudybos, taktikos ir kovinių veiksmų. “Tik negalėčiau budėti gatvėse, nes man nepatinka matyti blogį. Aš net nežiūriu serialų apie policininkus. Nežiūriu kriminalinių laidų. Nenoriu pasi-duoti niūrioms mintims, - krato galvą švie-siaplaukė. - Na, o darbe vyrai, išvydę mo-terį instruktorę, labiau stengiasi”.

pasIRInkImasBRIGITos Žmonės

karatė Margarita susidomėjo dar

vaikystėje

1� 1�

10. Tarkime, galite pasirinkti bendra-darbę. Kokios jos savybės jums būtų

svarbiausios?a) Kompetencija - 3b) Kad jaustume abipusę simpatiją - 1c) Kad ji išmanytų tas sritis, kuriose nelabai susigau-dau pati - 2

11. Viršininkas jums patikėjo organizuo-ti firmos šventę, bet jau trečią sykį

keičia scenarijų. Kaip reaguosite?

a) Susinervinsiu, bet priimsiu jo pasiūlymus - 3b) Pasakysiu, kad organizuoti imtųsi kas nors kitas, nes jis tikriausiai nėra patenkintas mano darbu - 1c) Priversiu jį pažadėti, kad tai tikrai paskutinis pa-keitimas - 2

12. Draugė pasiskolintą suknelę grąži-na su didele riebalų dėme. Kaip

reaguosite?a) Draugiškai paprašysiu suknelę išvalyti - 3b) Nieko nesakysiu, bet supyksiu - 1

c) Pasakysiu jai apie tai. Jei ji atsiprašys, man to pa-kaks - 2

13. Mėsos parduotuvėje jums netyčia įdavė ne tą maišelį. Jame esanti

mėsa yra daug pigesnė už tą, kurią nusipirko-te. Ką darysite?a) Paskambinsiu ir pasakysiu - 3b) Nuvažiuosiu atgal ir pasiskųsiu - 2c) Kada nors vėliau apie tai priminsiu - 1

per 30 taškų

Jūs tobulai tinkate būti vadove: esate pasi-rengusi rizikuoti, tikite sėkme, gebate pasiek-ti savo, esate lanksti ir jaučiate atsakomybę. Esate pakankama realistė ir suprantate, kad savo firma ne visada yra rojus Žemėje: sėkmei reikia laiko, tvirtų nervų, daugybės energijos ir jus palaikančio žmogaus. Vienintelė rizika - neapskaičiuoti jėgų, nes mėgstate viską kon-troliuoti.

19-29 taškai

Esate kūrybinga ir mokate įkvėpti kitus. Tiesa, jums šiek tiek trūksta atkaklumo, at-

sakomybės jausmo ir talento organizuoti, todėl būtų idealu, jei rastumėte tinkamą talkininką. be to, esate linkusi blaškytis. kai susikaupia pernelyg daug reikalų, kartais nebepajėgiate visko aprėpti. Jūsų simpatiš-kas atsainumas su polinkiu į chaotiškumą savo firmoje gali tapti kliūtimi, nes tvarkyti buhalteriją ir mokėti mokesčius reikės. Jums prireiks užsispyrimo ir kantrybės, nes gali prireikti poros metų, kol pradėsite skinti pir-muosius vaisius. Galbūt jums geriau dirbti firmoje, kurioje gaunate kūrybinę laisvę, be visų jums nuobodžių rūpesčių, užgriūvančių firmos savininkę. Jei svajojate apie savaran-kiškumą, būtinai nuodugniai apsvarstykite realias galimybes.

Iki 18 taškų

Jums labiau patinka su kitais irkluoti laivą, užuot vienai stovėjus ant kapitono tiltelio. įpra-tusi dirbti komandoje, tikriausiai pasijustumėte labai vieniša ir nepademonstruotumėte visų geriausių savo savybių. Jums reikia jaustis sau-giai, dirbti ir sėkmės džiaugsmu dalytis su kole-gomis ir nebūti vienai atsakingai už viską. bet svarbiausia - kad visas jėgas galėtumėte skirti vien darbui, o ne rūpintis kreditu, verslo planu ir niekad neturėti laisvo vakaro. itin sunkiomis dienomis svajonė būti pati sau viršininke gali labai vilioti, bet iš esmės sugebate įvertinti ir samdomo darbuotojo padėties pranašumus.

sUskAIČIUokITE TAškUs

Parengė Milda KUNSKAITĖ

“reu

ters

” nuo

tr.

TesTAsBRiGiTos skAiTiNiAi

įsivaizduojate save tokiame katile?

BRiGiTos VIRTUVėVITamInų lysVės vasarą mažumėlę keičia mūsų valgiaraštį - pamėginkime pasigaminti salotų pagal dIeToloGų RekomendacIjas, pasikliaukime ResToRanų šefų skoniu ir pasinaudokime jų patarimais; išvirkime sau ir svečiams nUosTaBIų saldaInIų

nuotrauka Irmanto SidareVičiauS

22 p.pasmaližiaukime!Viskas

su actu 23 p.

alVyda eIGmInIenė kepa kVapnų sūRį

18 p.

ką valgo tie, kurie mus

maitina

1� 1�

Gardų kepsnį galite paruošti iš tik ką sume-džioto šerno mentės arba kumpio. Žvėrieną dera marinuoti su žolelėmis, galite naudoti kadagių uogas, čiobrelius, rozmariną. su-kapokite česnaką ir juo įtrinkite mėsą, pa-barstykite šviežiai maltais pipirais. palikite parai ar net kelioms, kad prieskoniai ir čes-nakas įsigertų ir mėsa suminkštėtų.prieš kepdami orkaitėje mėsą pabarstykite

druska, lengvai įtrinkite, paskui patepkite aliejumi (geriausia alyvuogių). kartu į skar-dą sudėkite bulvytes su lupena, prieš tai jas būtina gerai nuplauti ir pabarstyti druska bei rozmarinu, šiek tiek palaistykite alieju-mi. kepkite šernieną uždengę folija, esant 170 laipsnių temperatūrai, apie 40 minu-

čių. nuėmę foliją apliekite mėsą atsiradusiu skysčiu ir pakepkite dar 15 minučių, kad gražiai apskrustų.baravykus ar kitus miško grybus apkepkite svieste, pabarstykite druska ir pipirais. Ga-lite įberti žiupsnelį čiobrelių.

kurie muS mAitinAką vAlgo tIe,

keptAS SūrISSu PrieSkoniAiSŠiam pikantiškam patiekalui tinka kaimiškas ar iš parduotuvės pirktas varškės sūris.sūrį iš vakaro reikia aptepti alyvuogių alieju-mi, tada įtrinti adžikos, pabarstyti raudonėlių, saldžiųjų pipirų, rozmarino ar baziliko. Žole-lės ar smulkintos daržovės, kurios dedamos ant sūrio, priklauso nuo jūsų skonio. Mano galva, labai skanu pamarinuoti sūrį su pomi-dorų padažu, ančiuviais ir paprika. Taip pa-ruoštą sūrį įvyniokite į foliją ir įdėkite nakčiai į šaldytuvą. Tik kepdami ant žarijų sūrį nepa-mirškite jį apversti, kad apskrustų ir kita jo pusė. sūrį kepkite 10 minučių. pabandykite, tikrai jums patiks!

V asara diktuoja savo madas, kurių esmė - taupyti laiką, kad jo liktų daugiau išvykoms į gamtą ar maloniam pasimėgavimui greitai ir išradingai paruošiamu valgiu.

Šį sykį “Brigitoje” svečiuojasi keturios šeimininkės, kurios šiaip jau rūpinasi sostinės gyventojų ir svečių maitinimu.

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

1�

Vasarą Alvyda eIgmInIenė, restoranų tinklo “Da’antonio” generalinė direktorė, į darbą važinėja iš netoli sostinės esančios sodybos, kurioje ne tik puikus sodas, bet ir ganosi sa-vų avių. Todėl nenuostabu, kad šeimos va-saros valgiaraštyje daug daržovių, pieno ir jo produktų. Mėsos Eigminai irgi neatsisako, nes ji ranka pasiekiama - juk avys savos. Tad dažnai kūrenamoje vasaros kepsninėje ant žarijų čirškinama aviena, jos šonkauliukai ar kepenėlių šašlykas.alvyda prisipažįsta, kad nėra mėgėja su-kiotis prie puodų ir kurti kokius nors kuli-narinius stebuklus. “Vasarą virtuvei papras-čiausiai gaila laiko, nes norisi laisvesnėmis

dienomis iškylauti gamtoje. Mūsų šeima mėgsta žygius baidarėmis, tad paruošiu to-kių valgių, kurie tinka kepti ar pasišildyti ant laužo. Jokių ypatingų valgių receptų ne-sivaikau. Ruošiu iš tų produktų, kurių randu šaldytuve. Jame, beje, visada yra mūsų res-torane populiarių itališkų raviolių pusgami-nių, dar šio bei to. Vienas iš iškylai tinkančių valgių - folijoje arba metaliniame uždarame inde ant žarijų keptas varškės sūris.

tInkA Ir nAmIe, ir iškylAi

alvyda Eigminienė vasarą pasiruošia pusgaminių iškylai

Mums pasisekė: sostinės restorano “steake house” sa-vininkę ritą StAnkevIčIenę radome laukiančią svečių

prie tik ką paruošto šernienos kepsnio. Tą žvėrį mote-ris su bičiuliais nušovė prieš kelias dienas. Šią vasarą tai buvo pirmoji R.stankevičienės medžioklė, ir labai

sėkminga. “Mėgstu stirnieną, šernieną ir valgau ją pa-prastai virtą ir paskanintą įvairiais prieskoniais. Reikia

nepagailėti morkų, svogūnų, česnakų ir kt. prie žvė-rienos labai tinka bulvės, morkos, pomidorai, rauginti

agurkėliai, miško grybai, troškinti ar rauginti kopūstai. Vasara - šašlykų kepimo metas, tačiau noriu visiems priminti, kad nesižavėtų bet kur ir nežinia iš kokios

mėsos kepamais šašlykais, jeigu nesate tikri, kad ji nėra užkrėsta trichinelioze”.

mėgStAmIAUSIAS vAlgIS -žVėrienA

ŠernIenA SUbArAVykAiS

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

sVečIasBRIGITos VIRTUVė

Rita stankevičienė džiaugiasi medžioklės laimikiu, kurį paruošė restorano virtuvės šefė honorata lyndo

20 21

Parengė Laima SIUTILIENĖ

Jums reikės:2 saldžiųjų pipirų,citrinos,50 g alyvuogių aliejaus,juodųjų alyvuogių be kauliukų,indelio sardinių,2 kiaušinių,1 šaukšto kaparių, druskos.

Orkaitėje ar ant anglių iškepkite pipirus, gra-žiai nulupkite odelę, pašalinkite sėklas ir su-pjaustykite juostelėmis, pabarstykite druska. Sudėję į salotinę apšlakstykite citrinų sultimis ir aliejumi. Nuo sardinių pašalinę odelę ir išė-mę kaulus, sutrinkite žuvį šakute ir išdėliokite ant pipirų. Kietai virtus kiaušinius susmulkin-kite ir pabarstykite ant viršaus. Puoškite aly-vuogėmis ir kapariais.Dietologo komentaras: Neabejotinas lyde-ris nominacijoje “sveiki pietūs” ir net “sveika vakarienė”, - šias salotas galite drąsiai valgy-ti vakare, nesukdami galvos dėl figūros (1 porcija - apie 1�0 kcal). Pakeptos daržovės vertingų elementų nepraranda, užtat geriau virškinamos. Alyvuogių aliejus ir alyvuogės aprūpina antioksidantais, kurie įveiks laisvuo-sius radikalus ir teigiamai paveiks jūsų odą.

•••••••

tuniSieČių SAlotoS

Jums reikės:1 didelio greipfruto,150 g šviežių ar atšildytų jūros produktų,1 avokado,1 šaukšto išgliaudytų kedrų riešutų,4 šaukštų alyvuogių aliejaus,druskos, maltų baltųjų pipirų pagal skonį.

Greipfrutą nuplaukite, nupjaukite viršūnė-lę, išgremžkite minkštimą, pašalinkite plė-veles. Avokadą supjaustykite pusžiedžiais. Jūros produktus sumaišykite su avokadu ir greipfrutu, užbarstykite druskos ir pipi-rų, užpilkite aliejaus ir sumaišykite. Gauta mase pripildykite greipfrutą, uždenkite nupjauta viršūnėle ir valandai įdėkite į šal-dytuvą. Tiekdami į stalą užbarstykite kedrų riešutų.Dietologo komentaras: Salotos labai ver-tingos, bet gana kaloringos (viena porcija - maždaug �00 kcal). Jei mažai judate, geriau valgykite jas ne pietums, bet pusryčiams, - il-gai jausitės sotūs, nepersivalgysite, nes šiuo-se produktuose nėra greitųjų angliavandenių ir gyvulinės kilmės riebalų. Šviežiame greipf-rute daug vitamino C, o jūros produktai dos-nūs baltymų.

••••••

Su jūroS gėrybėmiS (SICIlIetIŠkoS)

Jums reikės:

Salotas suplėšykite ir sudėkite į dubenį. Daržoves, kivį ir tunus supjaustykite ku-beliais, sumaišykite ir gražiai krūvele iš-verskite ant salotų. Stambiai supjaustytus šparagus ir kiaušinį išdėliokite ant viršaus. Salotas papuoškite alyvuogėmis, apšlaks-tykite aliejumi ir pagal skonį apibarstykite žalumynais. Galima užvarvinti šlakelį balza-minio acto.Dietologo komentaras: Puikus patiekalas pietums, - gana sotus, su puikiai derančiais ingredientais ir nelabai kaloringas. Pietūs tu-ri būti lengvesni už pusryčius, o šios salotos puikiai atitinka šį reikalavimą: viena porcija - tik 220 kcal. Jei metate svorį, jų puikiausiai užteks pietums: salotose idealiai subalansuo-ti riebalai, baltymai ir angliavandeniai.

iSPAniškoS SAlotoS

pomidoro,agurko,morkos,saujelės gūžinių

salotų,pusės kivio,svogūno,bulgariško pipiro,

••••

•••

poros saliero stiebų,100 g konservuotų

tunų,konservuotų šparagų,kiaušinio,alyvuogių,česnako,druskos, pipirų.

••

•••••

Š is metų laikas puikus dar ir tuo, kad pietums nesinori karštos sriubos ir kepsnio - puikiausiai galima pasisotinti

ir salotomis. Kurios iš jų naudingesnės?

menIUBRIGITos VIRTUVė

metas!Vasara -

SAlotų

mykolo Ambrazo nuotr.

sostinės “Esse” restorano savininkė Vero-nika nEVoina, su vyru Janu vasarą taip pat gyvenanti sodyboje Trakų rajone, sa-ko, kad jų šeimos valgiaraštyje populia-riausios yra įvairios mišrainės, žaliosios salotos su priedais. ypač paranku jas val-gyti vasarą, kai gali jų nusiskinti čia pat esančioje lysvėje. Veronika pati jas augi-na, o palaistyti padeda jaunesnioji dukra.“Mano lysvėse dera paprastos salotos, ridikėliai, svogūnėliai, petražolės, o štai vienais metais pabandžiau pasodinti ir gražgarsčių (“rukolų”) salotų. Maniau, bus su jomis vargo ir nustebau, kad joms mūsų žemėje patiko. Gražgarstės puikiai veši visą vasarą ir ant mūsų stalo yra kas-dien. Jų skonis toks subtilus, kad valgome ir nenusibosta. Žinoma, į jas pridedame visokių priedų, galima žuvies, galima mė-sos gabalėlių, paskaninti raudonaisiais pi-pirais ar pomidoriukais. beje, tos salotos labai tinka moterims, nes jos dar vadina-mos grožio salotomis”.

IŠ lySvėS - į dubenį

sVečiAsBRIGITos VIRTUVė

20

grAžgArSčIų SAlotoSSu lAšišAReikės (2 porcijoms):

1 gūžės gražgarsčių salotų,2 griežinėlių greipfrutų,20 g rūkytos lašišos,1 saujelės išlukštentų kedro riešutų,2 saulėje džiovintų pomidoriukų

salotas nuplaukite ir nuskabykite. ant jų uždėkite kelis griežinėlius greipfrutų, prieš tai nulupę jų odelę, supjaustykite kelis saulėje džiovintus pomidoriukus. (Galima apsieiti ir be jų.) Jeigu norite sotesnio užkandžio, pridėkite rūkytos lašišos gabaliukų. paskui užbarstykite kedro riešutų. apšlakstykite alyvuogių aliejumi. bus dar skaniau, jei nepagailėsite ir šlake-lio balzaminio acto.

lietiniams reikės (4 porcijoms):

200 g miltų,1 kiaušinio,100 ml pieno (2,5 proc.),12 g sviesto,1 g druskos,1 g cukraus.Šokoladiniam padažui:60 g konditerinio šokolado,50 ml pieno (2,5 proc.),120 g vanilinių ledų (plombyro).Uogų padažui:18 g cukraus,20 g vyšnių,20 g aviečių,20 g braškių,20 g mėlynių.

lietinių tešlai visus komponentus gerai išmaišykite, kad neliktų gumu-liukų. po to paruoškite šokoladinį pa-dažą, jį pakaitindami, kol viskas virs vientisa mase. Jį supilkite į tešlą ir ge-rai išmaišykite. lietinį kepkite nevar-tydamos. patiekite blynus su ledais ir trintomis uogomis.

Veronika nevoina pataria prie šio patiekalo gerti lengvą vyną

Saul

iaus

ven

ckau

s nuo

tr.

sostinės restorane “Gusto blynai” matome, kaip besišypsanti jau-

na mergina nepavargdama kepa didžiulius lietinius. aštuoniolik-metė brigita Moleckytė, kuri čia

darbuojasi jau metus, sako: “lie-tiniai su įvairiais įdarais ir blynai

- man pats gardžiausias valgis, kurį gali greitai pasigaminti net ir tie, kurie save laiko negabiais ku-linarijai”. kepėja prisipažįsta, kad gali valgyti blynus net ir tris kar-tus per dieną. pasak jos, skanūs ir sveikatai naudingi blynai, jei į tešlą pridedama grikių miltų bei

sėlenų. “svarbiausia yra tinkamai iškepti lietinį, o į jį galite įvynioti ką tik norite. Vasarą dažnai kepu

blynus su cukinijomis ir varške. kūrybos malonumas ir impro-

vizacijos laisvė galima ir kepant blynus”, - šypsosi brigita ir pasiū-

lo smaližiams skirtą receptą.

brIgItA “pAmIŠUSI” dėl blynų

ŠokolADInIAI lIetInIAI SU leDAIS Iruogų PAdAžu

22 2�

PikAntiškA tyrėstambiai supjaustykite 4 raudonuosius pipirus be sėklyčių, 5 raudonuosius ai-triuosius pipirus, nykščio dydžio nuskustą ir stambiai sukapotą imbiero gabaliuką ir 3 skilteles česnako. Viską maždaug 2 mi-nutes trinkite mikseriu. Masę sudėkite į puodą, užpilkite 250 ml sidro acto, įdėki-te 400 g smulkiai supjaustytų pomidorų ir 450 g cukraus. užvirkite ir virkite ant mažos ugnies 45 minutes kartais pamai-šydama, kad masė neprisviltų prie puodo dugno. kai masė sutirštės, sukrėskite ją į 2 išplautus 450 g stiklainius. Tinka valgyti su sūriais.

PrieSkoniS kePSniAmSužvirkite 4 šaukštus salyklo acto, 2 šaukš-tus rudojo padažo, 2 šaukštus pomidorų tyrės, 2 sutrintas skilteles česnako, 2 šaukš-telius rudojo cukraus, 1 šaukštą aliejaus ir 1 šaukštelį aitriųjų pipirų. užpilkite ant 450 g kiaulienos šonkauliukų ir 10 minučių pavirkite.

SAlyklo ActAS Su mėtų PrieSkoniususmulkinkite 1 mažo ryšelio mėtų lape-lius, sudėkite juos į mažą dubenėlį, užpilki-te 2 šaukštus verdančio vandens ir 2 šaukš-telius cukraus pudros. Maišykite, kol cukrus ištirps, tada įmaišykite 3-4 šaukštus salyklo acto.

PAdAžAS VištienAisumaišykite 1 šaukštą chereso acto, 3 šaukštus pomidorų padažo, 2 šaukštus skysto medaus ir 1 sutrintą česnako skilte-lę. keptuvėje įkaitinkite 2 šaukštus auga-linio aliejaus ir pakepkite jame 1 susmul-

kintą svogūną, tada įdėkite 2 juostelėmis supjaustytas vištienos krūtinėles, 1 susmul-kintą raudonąjį pipirą ir 150 g ananasų ga-baliukų. pakepkite 10 minučių, tada įmai-šykite padažą ir kepkite dar 5 minutes. pa-tiekite su ryžiais.

Azijietiško PrieSkonio tunASsumaišykite 3 šaukštus ryžių vyno acto su 2 šaukštais augalinio aliejaus, 1 šaukštu skysto medaus, 1 šaukštu sojų padažo, 1 supjaustytu raudonuoju aitriuoju pipiru, 1 žaliosios citrinos žievele, sutarkuotu nykš-čio dydžio imbiero gabaliuku ir 2 sutrinto-mis česnako skiltelėmis. Šio marinato pa-kaks 4 gabaliukams tuno.

mArinAtAS jAutienoS kePSniAmSpamarinuokite 2 jautienos kepsnius 1 ci-trinos sultyse, sumaišytose su 3 šaukštais raudonojo vyno acto, 3 šaukštais alyvuogių aliejaus, 1 maža saujele šviežių čiobrelių stiebelių, 2 šakelėmis rozmarinų ir 2 sutrin-tomis česnako skiltelėmis.

PikAntiškAS PAdAžASsupjaustykite kubeliais 0,5 kg vynuoginių pomidorų, 1 prinokusį avokadą ir 0,5 agur-ko. pabarstykite prieskoniais ir sumaišykite su 1 smulkiai supjaustytu raudonuoju ai-triuoju pipiru, 1 ryšelio kalendrų lapeliais, 2 šaukšteliais cukraus pudros, 1 šaukštu baltojo vyno acto, 0,5 citrinos sultimis ir 2 šaukštais alyvuogių aliejaus.

PikAntiškAS PAdAžAS SAlotomSsumaišykite 1 šaukštą ryžių vyno acto, 1 šaukštą sojų padažo, 2 šaukštus seza-mų aliejaus, 1 šaukštą citrinų sulčių ir 1/4 šaukštelio vasabio miltelių. Šiuo padažu pagardinkite salotas ar špinatus.

konSerVuoti SVogūnAisupjaustykite griežinėliais 4 raudonuosius svogūnus. keptuvėje įkaitinkite 4 šaukštus aliejaus ir jame 10 minučių kepkite svo-gūnus, kol suminkštės. įmaišykite 200 ml balzaminio acto ir 75 g rudojo nendrių cu-kraus. užvirkite, truputį sumažinkite ugnį ir pavirkite 30 minučių. sukrėskite į išplautą 450 g stiklainį.

PAdAžAS uogomSsuberkite į dubenį po 200 g mėlynių, avie-čių ir žemuogių, pašlakstykite jas 3 šaukš-tais balzaminio acto ir palikite, kad išleistų sultis. sumaišykite 0,5 vanilės lazdelės sė-klytes su 50 g cukraus pudros, įmaišykite į uogas ir patiekite su vaniliniais ledais.

Parengė Rolanda STRUMILIENĖ

viskas suactu

Š is itin svarbus ingredientas išties pagerina maisto

kokybę, tik reikia mokėti jį tinkamai naudoti.

kĄ DARYTiBRIGITos VIRTUVė redakcijos archyvo nuotr.

S aldumynai gundo visą dieną ir visą gyvenimą. Nors

žinome, kad saldėsių geriau atsisakyti ir kad jie tikrai nėra visavertis maistas, bet... Kodėl mes tokie silpnavaliai ir kodėl nesveiki skanėstai mums yra tokie skanūs?

Saldumynų pomėgį lemia genai, teigia mokslininkai. Net naujagimiai su akivaiz-džiu pasitenkinimu reaguoja į saldumą. Įgimtas saldaus maisto pomėgis yra nu-lemtas evoliucijos: beveik visais gamtoje randamais saldaus skonio maisto produk-

tais galima maitintis nesibaiminant - jie nė-ra nuodingi, žodžiu, genų nulemtas žmo-gaus potraukis saldumynams garantuoja išlikimą. Be to, saldumynai mūsų smegeny-se paleidžia atlygio “mechanizmą” - išskiria-mas laimės hormonas serotoninas. Smege-nyse saldaus skonio medžiagos suaktyvina tuos pačius procesus kaip narkotikai. Todėl priklausomybės heroinui reiškinius galima šiek tiek sušvelninti saldumynais.

Be genų nulemto polinkio mūsų skoniui esminę įtaką daro motinos mėgstami val-giai. Manoma, kad vaisius nuo �2 savaitės reaguoja į vaisiaus vandenų skonį. Per vai-siaus vandenis ir vėliau per motinos pieną yra perduodami aromatai maisto produk-tų, kuriuos valgo motina. Skoniai, su kuriais taip susipažįsta naujagimis, paskui lengviau pripažįstami “gerais”. Vėliau mums įtaką da-ro tėvų ir draugų maisto pasirinkimas bei reklama. Maži vaikai nežinomų valgių pa-prastai ragauja po truputį. Bet kuo dažniau tėvai juos maitina kokiu nors patiekalu, tuo jis skanėja, net jei iš pradžių ir nepatinka. Šis principas galioja iki brandaus amžiaus. Val-

gį renkamės ne todėl, kad jį mėgstame, o mėgstame jį todėl, kad valgome.

Paprastai tik suaugę išmokstame ver-tinti karčius ir rūgščius produktus kaip ka-vą, alų, raudonąjį vyną ar citriną, kuriems jaučiame genetiškai nulemtą antipatiją - tokio skonio produktai gamtoje paprastai būna nevalgomi arba net nuodingi.

Dar vienas daugeliui pažįstamas aspek-tas: nuo vaikystės mums teigiama, ką val-gyti yra sveika, o kas turėtų būti išimtis. O traukia visada tai, kas yra limituota. Todėl specialistai pataria apie valgio naudingumą sveikatai su vaikais apskritai nekalbėti, nes rezultatas gali būti atvirkščias - jie nusiteiks prieš šį valgį, galbūt visam gyvenimui.

Svarbiausia - nepiktnaudžiauti. Pavyz-džiui, plytelė šokolado, suvalgyta po ga-balėlį per savaitę, dar nieko nesusargdino ir niekam figūros nesugadino. Tuo tarpu visiškas jo atsisakymas paprastai baigiasi nevaržoma šokolado puota, kuri turi ma-žai ką bendra su mėgavimusi skanumu.

Parengė Ieva MIšKINyTĖ

Šokolado restorano “AJ šokolado restoranas” Kaune bendrasavininkis Rimvydas Danilevičius “Brigitos” skaitytojoms dovanoja išties gurmaniš-ką šokoladinių saldainių receptą, kvepiantį juo-dąja arbata bei apelsinų cukatomis (jei gaminsi-te tik sau, gerokai mažinkite ingredientų kiekį).

su apelsinų cukatomisNulupame � vidutinio dydžio apelsinus. Išgram-dome baltąją dalį, žieveles užpilame 1 l van-dens ir nuverdame kartumą. Nukoštas žieveles užpilame 1 kg cukraus ir 1 l vandens, verdame �0 min. Nukošiame, žieveles susmulkiname.Šokoladiniams saldainiams pagaminti reikės 1�20 g (�� proc.) grietinėlės. Į užvirusią grieti-nėlę įpilame �0 g juodos arbatos (arbatžolių). Paverdame, kad grietinėlė prisigertų arbatos aromato. Nukošiame, vėl užviriname, tik jau su 1�00 g juodojo šokolado. Maišome, kol šo-koladas ištirpsta. Gautą masę sumaišome su 200 g apelsinų cukatų ir supilame į 1-2 cm aukščio skardą. 2 val. palaikome šaldytuve. Supjaustome kvadratukais (2x2 cm), pabars-tome kakavos milteliais ir ragaujame.Tinka bet koks juodasis šokoladas. Jei kakavos masės procentas šokolade didesnis, saldainiai išeis kartesni.

šokolAdinė vIlIonė

PASmA

DeseRTAsBRIGITos VIRTUVė

ližiAukime!

jurgitos rancevienės nuotr.

Tokių skanėstų pagal Rimvydo Danilevičiaus receptą, galite pasigaminti ir jūs

2�

Giedrė MILKEVIČIŪTĖnuotraukoS Irmanto Sidarevičiaus

R inktiniai devynių Italijos regionų vynai bei prie jų tinkantys gardė-siai į sotinės viešbučio “Reval Hotel Lietuva” salę suviliojo nemažą bū-

rį gurmanų, tarp kurių buvo verslininkai, meno ir pramogų pasaulio žmonės. Pirmą kartą Vilniuje surengtas Italijos vynų ir ku-linarijos gaminių festivalis “Gourmet’s Ita-lia Vilnius”.

Vyno vertintojai turėjo galimybę susi-pažinti su italų gamintojais, atstovaujan-čiais �2 vyno namus ir paragauti geriausių rūšinių vynų. Dėl skonio ginčytis sunku. Tad vieniems vyno ragautojams labiau pa-tiko sodresni raudonieji, kitiems natūraliai saldūs, treti mėgavosi lengvesniais baltai-siais ar putojančiais gėrimais.

Pristatyme tarp kitų puikavosi ir pava-sarį vykusiame Lietuvos vyno čempiona-te vieną iš pagrindinių prizų laimėjusios “Giannio Masciarelli’o” vyninės gėrimai.

Itališko vyno degustacija - tai per Eu-ropą keliaujančio gurmaniškojo festivalio dalis. Iš Vilniaus festivalis jau kitą dieną per-sikėlė į Rygą, o po to į Taliną. Pasak renginį organizuojančios kompanijos “Gourmet’s International” prezidento Helmuto Kioche-rio, (Helmuth Köcher) Lietuva pirmą kartą pateko į festivalio turą dėl to, kad Vilnius šiemet yra Europos kultūros sostinė.

laisvaiItališkasvynas

liejosi

pasIŽmonėjImaIBRIGITos pRamoGos

“la boheme” restorano Vilniuje savininkai aidas akcijonaitis ir Mindaugas Miškinis paragauti vynų atvyko su savo antrosiomis pusėmis Greta ir ieva

Vyno žinovė Jolanta

smičienė bendravo

su lietuvos vyno

čempionate geriausiu

vynu pripažintos

firmos “Masciarelli”

atstove angela

akvaviva (acquaviva)

Graikų restorano “liūtų vartai” vadybininkė Dorata Tučkutė su

savininke lola sakanis

Dirigentas Modestas pitrėnas teigė, kad jam labiausiai patinka ispaniškas vynas

Vida Ramaškienė

išmano ne tik apie italų

kiną, bet ir vyną

perkusininkas pavelas Giunteris į degustaciją atėjo su drauge ana

Verslininkas osvaldas

Markevičius atrodo

itališkais vynais nenusivylė

čIUožėjAS PoVilAS VAnAgASliūtAS (liepos 2� d.)

DAInInInkAS žilVinAS žVAguliSliūtAS (liepos 2� d.)

AViNAs. Būsite žavūs ir ener-gingi, greitai leisitės į flirtą. Vie-nišiams tikėtina lemtinga pa-žintis. Savaitės pradžioje uoliai plušėsite, užtat nuo ketvirta-dienio galėsite atsipūsti. Finan-sinė padėtis nebloga, pasile-pinkite vienu kitu neplanuotu pirkiniu. Savaitgalį didėja nelai-mingų atsitikimų tikimybė.

jAUTis. Jūsų kasdienybėje tu-rėtų atsirasti daugiau vietos romantikai, švelnumui, eroti-kai. Kuo daugiau laiko skirsite širdies draugui, tuo geriau. Darbe viešpataus rutina, bet tai yra puiki proga užbaigti pradėtus darbus arba kurti naujus planus.

DVYNiAi. Sėdėti namuose jums bus pernelyg nuobodu, trauks būti tarp žmonių, bet pramo-goms švaistykite mažiau. Tvar-kydami piniginius reikalus kliau-kitės sveiku protu, o ne kieno nors pažadais. Tikėtina sumaiš-tis darbe. Sveikata nesiskųsite.

VėŽys. Savaitė turėtų būti kupi-na romantikos. Jei esate vieniši, galima lemtinga pažintis. Darbe svarbių sprendimų kol kas ne-priiminėkite, galbūt atsiras dar geresnių galimybių. Tikėtina, kad sulauksite kvietimo, išgirsite malonią naujieną arba gausite dovanų.

lIūTas. Jums kils daug naujų idėjų, būsite labai veiklūs. Vir-šininkai tikriausiai įvertins jūsų užsidegimą. Idealus metas pra-dėti sportuoti, keisti gyvenimo būdą, stilių. Galimas romantiš-kas nuotykis, intriguojanti pa-žintis, naudingas pasiūlymas.

meRGelė. Nuo trečiadienio tik-riausiai užgrius darbai. Būtina kruopščiai planuoti laiką, kitaip streso neišvengsite. Džiugins santykiai šeimoje, artimų žmo-nių laimėjimai. Sveikata bus ne-bloga, tačiau būtų naudinga daugiau pajudėti, pasimankš-tinti, pasivaikščiokite bent per pietų pertrauką.

sVaRsTyklės. Savaitės pra-džioje bus sunku sutarti su ap-linkiniais, būsite labai kovingi. Mažiau kritikuokite, elkitės diplo-matiškiau. Neįkyrėkite patari-mais gyvenimo draugui. Nuo trečiadienio aistros aprims. Geras metas kūrybai. Daugiau dėme-sio skirkite sveikatai ir grožiui.

skoRpioNAs. Darbe nesi-stenkite aprėpti visko, daugiau dėmesio skirkite kokybei, o ne kiekybei. Kad neprarastumėte vidinės ramybės, kartais leiskite sau patinginiauti, pasvajoti. Kuo daugiau dėmesio skirsite mylimam žmogui, tuo labiau jis stengsis dėl jūsų. Namuose viešpataus darna ir ramybė.

šaUlys. Esate labai įvairiapu-siškas žmogus, jums nelengva suderinti įvairius interesus. Ne-nusiminkite, jei visur nespėsite, geriau daugiau dėmesio skirki-te šeimai, artimiesiems. Jei esa-te vieniši, toks veiklumas jums visai naudingas. Tik nepamirš-kite apie poilsį.

oŽIaRaGIs. Savaitės pradžioje galimi konfliktai, nesklandumai, užtat antroji jos pusė tikriausiai bus maloni. Pasistenkite išlikti ra-mūs ir diplomatiški. Neskubėkite pasirašyti svarbių dokumentų ir pirkti brangių daiktų. Geras me-tas planuoti, užsiimti kūryba, pradėti atostogauti.

VANDeNis. Jūsų ir gyvenimo draugo interesai ne visada sutam-pa, bet yra netgi naudinga kai ka-da pasukti skirtingais keliais. Be to, juk turite pakankamai bendra-minčių tarp draugų ir bendradar-bių. Darbe laukia teigiami poky-čiai, nepražiopsokite savo šanso!

ŽUVys. Būsite įžvalgūs, pasižy-mėsite gera intuicija. Turėtu-mėte galiausiai išnarplioti vidi-nes problemas ar padėti tai pa-daryti kitiems. Seksis bendrau-ti su priešinga lytimi, kažką ga-lite labai sudominti. Geras me-tas leistis į kelionę, pradėti kū-rybinį projektą.

Liūto ženklo (7.23 - 8.21) žmonėsJie gimę įsakinėti ir valdyti - ir savo artimųjų būrelyje,

ir platesnėje erdvėje, bet Liūtams tenka nemažai paplu-šėti, kad įveiktų savo savybes, sietinas su žemiausiomis šio ženklo apraiškomis: garbėtroška, karštakošiškumu, tuštybe. Antraip gresia pavojus, kad jie nesugebės ade-kvačiai vertinti padėties, praras savitvardą, pasiduos pas-roviui. Jei įspūdžių godus Liūtas ugdo geriausias, tau-riausias savo ženklo savybes - pergalių troškimą, pažiūrų platumą, dosnumą, gebėjimą mąstyti ir veikti kūrybiškai, - jo neabejotinai laukia sėkmė.

Aktorė editA užAitė

VėžyS (liepos 22 d.)

HoRoskopAsBRIGITos paŽadaI Liepos 20-26 d.

myk

olo

Ambr

azo

nuot

r.