ŽŪm subsidijuojamo mokslinio darbo vadovui gerb - zum.lrv.lt · tinimo laipsnis, panaudoti...

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS

TVIRTINU: ………………………

Direktorius

Zenonas Dabkevičius

2012 m. lapkričio mėn. 7 d.

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR

TAIKOMOSIOS VEIKLOS

MTTV PROJEKTAS Nr. MT/11-4

„ŠALYJE PAGAMINTŲ KONSERVUOTŲ ŽOLINIŲ PAŠARŲ, NAUDOJAMŲ GALVIJŲ

ŠĖRIMUI, KOKYBĖS ĮVERTINIMAS SPEKTROMETRIJOS METODU“

2011-2012 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Alvyra Šlepetienė

Akademija

2012

2

Vykdytojai:

Jonas Šlepetys

Bronislava Butkutė

Jurgita Cesevičienė

Inga Liaudanskienė

Vykdanti įstaiga:- LAMMC filialas Žemdirbystės institutas

Vykdymo metai: 2011-2012

(Galutinė ataskaita pateikiama už 2011-2012 m.)

3

ŠALYJE PAGAMINTŲ KONSERVUOTŲ ŽOLINIŲ PAŠARŲ, NAUDOJAMŲ GALVIJŲ

ŠĖRIMUI, KOKYBĖS ĮVERTINIMAS SPEKTROMETRIJOS METODU

Alvyra Šlepetienė, Jonas Šlepetys, Bronislava Butkutė, Jurgita Cesevičienė, Inga Liaudanskienė.

Santrauka

Tyrimais įvertinta 2011-2012 m. pagaminto žolių bei kukurūzų siloso ir ekologiškai augintų ankšti-

nių žolių ir jų mišinių žalios masės kokybė, ištirta spektroskopinais ir cheminiais metodais. Išviso

išanalizuota ir įvertinta 75 mėginiai žolių siloso, 34 - kukurūzų siloso, 55 –ekologiškų žolinių paša-

rų. Nustatyta apibendrinus dviejų tyrimų metų duomenis, kad šalyje pagaminto žolių siloso kokybė

variavo panašiai pagal sausųjų medžiagų (Vx% = 27,2) ir siloso konservavimo kokybę parodantį pa-

rametrą – fermentacijos rodiklį (Vx% = 28,2). Labiausiai variavo angliavandenių kiekis (Vx% =

107,0%), atskiruose mėginiuose šis rodiklis svyravo nuo 0 iki 11,2% SM, vidutiniškai sudarė 2,86%

SM.2011-2012 m. žolių silosas buvo baltymingas (15,69 %) ir kito nuo 10,0 iki 24,4 % SM (Vx% =

18,2). Žolių siloso apykaitos energija buvo 9,65 MJ/kg SM, neutraliame tirpale išplautos ląstelienos

kiekis (NDF) -47,6%, rūgštiniame tirpale išplautos ląstelienos (ADF) 30,8% ir pelenų kiekis -

9,79%. Pašaras turėjo nemažai kalcio (Ca) -0,66% (min 0,21 %, max 1,36%) bei fosforo (P)- 0,31%

(min 0,18%, max 0,45%). Statistiškai patikimi stipriausi teigiami koreliaciniai ryšiai nustatyti tarp

apykaitos energijos AE ir energijos laktacijai (r=0,997**l). Pašarų baltymingumo didėjimas didino

ir apykaitos energiją (AE), r=0,559** bei didino ir energiją laktacijai r=0,567**. Šalyje pagaminto

kukurūzų siloso kokybė pagal vidutinį fermentacijos rodiklį (28,21%) atitiko kokybės reikalavimus

ir labiausiai variavo (Vx%=19,4), o pagal nesuvirškintos organinės medžiagos (Vx% = 17,1) ir fos-

foro (Vx% = 21,4) kiekius. Krakmolo rodiklis iš pagrindinių kokybės rodiklių pasižymėjo didžiau-

siu kintamumu, įvertinus pagal pagal jų variacijos koeficientą (Vx % =15,6). 2011-2012 m. kukurū-

zų siloso vidut. krakmolingumas buvo 32,81% SM. Apykaitos energija AE- 11,01 MJ/kg SM, o

energija laktacijai - 6,67 MJ/kg SM. Sukauptos pašare energijos požiūriu, kukurūzų silosas buvo

vertingesnis, negu žolių silosas, bet turėjo mažiau fosforo ir kalcio. Daug ž. baltymų turėjo ekolo-

giškai auginamos ankštinės žolės ir jų mišiniai. Didžiausias vidutinis ekologiškai išaugintų žolinių

pašarų baltymingumas (22,44% SM) nustatytas mėlynžiedės liucernos, tačiau pakankamai balty-

mingas pašaras buvo ankštinių ir varpinių mišiniai: r. dobilų ir eraičinsvidrių (20,50%SM) ir mėlyn-

žiedės liucernos ir eraičinsvidrių mišinio (20,88%SM). Eraičinsvidrių vidutinis baltymingumas buvo

daugiau kaip dukart mažesnis, negu ankštinių ar jų mišinių, naudojamų pašarams - 9,88% SM.

4

ĮVADAS

Pašarai – gyvulininkystės produkcijos gamybos pagrindas. Pagrindinis atrajotojų mitybos

šaltinis yra ganykla ir žolinių augalų pašarai. Nuo pašaro kokybės priklauso ne tik pagamintos pro-

dukcijos kiekis, bet ir mėsos, pieno savybės, sudėtis. Pagaminti sveiką kokybišką, ekologišką maistą

galima tik iš švarių teisingai pagamintų žaliavų, kurioms reikalavimai apibrėžti Pašarų įstatymu.

Žemės ūkio produktų, tarp jų ir pašarų, kokybės kontrolė labai svarbi šalies ūkiui, gyvulių šėrimo

specialistams, konsultantų darbe, žemės ūkio tyrimuose. Gyvūnų sveikatingumas ir produktyvumas

užtikrinami šeriant jų biologinius poreikius tenkinančiais pašarais.

Žemės ūkio produktų kokybės kontrolė labai svarbi šalies ūkiui, konsultantų darbe, žemės

ūkio tyrimuose. Pašaro kokybė įtakoja pagamintos produkcijos kiekį bei galvijų mėsos ir pieno sa-

vybes (Jatkauskas, Vrotniakiene, 2002; Butkutė, 2005; Butkutė, Gaurilčikaitė, 2008). Norint užtik-

rinti galvijų gerovę ir aukštą produktyvumą, racionuose turi būti subalansuotas kiekis energijos ir

svarbiausių maisto medžiagų − baltymų, nestruktūrinių angliavandenių (krakmolo, cukraus), ląste-

lienos, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir vandens (Marčiauskas, 2002; NRC, 2001; Butku-

tė, Gaurilčikaitė, 2008).

Lietuvoje pieno ūkis – prioritetinis žemės ūkio sektorius. Labai svarbūs – žiemos pašarai,

kurių kokybę ypač lemia jų paruošimo būdai. Silosas – daugelyje šalių yra labai vertinamas pašaras.

Naudojant šėrimui silosą, svarbu nustatyti jo kokybę, maistinę ir energinę vertę. Tam naudojami tiek

cheminiai, tiek instrumentiniai – spektriniai metodai, parengti cheminių tyrimų pagrindu, kai analizė

atliekama nenaudojant cheminių medžiagų. Analizuojant spektrometru nuskenuoti tiriamų mėginių

spektrai apdorojami kompiuteryje instaliuotomis matematinėmis lygtimis, duomenys suskaičiuojami

ir operatyviai atiduodami užsakovams.

Ekologinė gyvulininkystė yra svarbi sudėtinė ekologinio žemės ūkio dalis, padedanti

išlaikyti žemdirbystės pusiausvyrą, aprūpinti dirvožemį maisto medžiagomis ir gerinti jo savybes.

Ekologinė gamyba – tai naujos kokybės produktai bei aplinkosauginis ūkininkavimas, su-

kuriantis pusiausvyrą tarp žemės ūkio produkcijos gamybos, aplinkos apsaugos ir kaimiškos aplin-

kos išsaugojimo. Ekologinės gamybos ūkyje skatinama optimizuoti ekologinę gamybos pusiausvyrą

ir agrofitocenozės stabilumą. Plėtojant ekologinį gamybos būdą, labai svarbi yra sėjomaina (Skurde-

nienė, Ribikauskas, 2007). Šalyje atlikta kai kurių tyrimų apie pašarų įtaką gyvulių produkt y-

vumui . Lietuvos gyvulininkystės institute buvo tiriamas penimų buliukų, šertų ankštinių–varpinių

žolių silosu, pagamintu tranšėjoje ir ritiniuose, augimo intensyvumas, jų skerdienos kokybė ir mėsos

cheminė sudėtis (Vrotniakienė, Jatkauskas, 2005). Siloso cheminė sudėtis iš esmės nesiskyrė. Tačiau

buliukai, gavę silosą, pagamintą ritiniuose, augo 2,5% intensyviau nei šerti silosu, pagamintu tranšė-

joje. Ritininį silosą gavusių gyvulių mėsa pasižymėjo didesniu (0,76%) vandens rišlumu, mažesniais

(1,00%, P< 0,05) virimo nuostoliais bei aukštesniu (0,59 vieneto) mėsos baltymų vertės rodikliu, ly-

ginant su buliukų, gavusių tranšėjinį silosą, mėsa. Nustatyti skirtingomis technologijomis (tranšėjoje

ir ritiniuose) pagaminto siloso įtaka penimų buliukų didžiojo prieskrandžio fermentacijos rodik-

liams. Tačiau stokojama naujausių duomenų apie visoje šalyje gaminamo siloso kokybę, jos kitimo

tendencijas.

Siloso kokybė ir jo mitybinė vertė priklauso nuo daugelio biologinių ir technologinių

veiksnių: silosuojamų augalų rūšies, jų vegetacijos fazės ir sausųjų medžiagų kiekio silosavimo me-

tu; silosuojamos masės susmulkinimo; silosinės tipo, jos užpildymo trukmės ir žaliavos suslėgimo;

uždengimo plėvele ir užsandarinimo kokybės; oro sąlygų silosavimo metu (Jatkauskas, Vrotniakie-

nė, 2004; Vrotniakienė, Jatkauskas, 2004). Žolių ir kitos silosuojamos žaliavos kokybės kaitos dės-

ningumai daro įtaką ir iš jos gaminamo siloso kokybei, taip pat, kaip ir pašaro gaminimo būdas, vy-

5

tinimo laipsnis, panaudoti konservantai, gamtinės sąlygos (Jatkauskas, Vrotniakienė, 2009). Kartais

iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad siloso fermentavimosi procesas yra labai paprastas, tačiau jo

eigą ir galutinį rezultatą lemia daug veiksnių. Pavyzdžiui, siloso fermentacijai didelės įtakos turi au-

galų buferingumas. Ankštinių žolių, ypač liucernų, buferingumas didelis (daug baltymų ir mažai

cukraus), o kukurūzų vegetacinės masės – labai mažas (daug cukraus ir mažai baltymų). Kad silo-

suojamos masės pH rodiklis sumažėtų iki reikiamo lygio, liucernų silose turi pasigaminti daug dau-

giau organinių rūgščių, negu kukurūzų silose. Todėl liucernos priskiriamos prie sunkiai, o kukurūzai

– prie lengvai silosuojamų augalų. Labai svarbus rodiklis, lemiantis silosavimo sėkmę, yra sausųjų

medžiagų kiekis. Jei silosuojamų augalų masė labai sausa, ją sunku tinkamai suslėgti ir pašalinti orą.

Be to, per ilgai vytintoje žolėje susidaro nepalankios sąlygos pieno rūgšties bakterijoms augti ir

veikti, dėl to sumažėja fermentacijos intensyvumas (rūgimo procesas vyksta lėtai; pasigamina nedi-

delis kiekis organinių rūgščių; pašaras gali pradėti pelyti). Jei silosuojamų augalų masė labai drėgna,

susidaro palanki terpė nepageidaujamiems mikroorganizmams. Pastarieji sukelia pašaro baltymų

irimą, labai padidina sausųjų medžiagų nuostolius ir gamina toksinus. Jei oro sąlygos palankios, sil-

osuojamas žoles reikia pavytinti iki 30–35 proc. sausųjų medžiagų, kad būtų nuslopinta žalingų mik-

roorganizmų veikla, nes šie mikroorganizmai nemėgsta sausesnės terpės. Užsitęsus siloso saugyklų

užpildymui arba netinkamai jas užsandarinus, į pašarus patenka oras, kuris taip pat neigiamai veikia

fermentacijos procesą. Kitaip tariant, jei iš silosuojamos masės oras greitai nepašalinamas, pasiga-

mina daug acto ir sviesto rūgščių, amoniako ir kitų medžiagų (Jatkauskas, Vrotniakienė, 2005). Ku-

kurūzų siloso maistinę vertę sudaro pašaro sausojoje masėje esančios maisto medžiagos. Silosuoja-

moje žaliojoje kukurūzų masėje dažnai randama daug piktžolių. Piktžolės įtakoja pašarinę siloso

vertę ir virškinamumą (Pilipavičius ir kt., 2003). Kai kuriais ankstesniais tyrimais nustatyta, kad ku-

kurūzų silose žaliųjų baltymų yra mažai: nuo 65,9 iki 114,0 g kg-1

, todėl, sudarant racioną, reikia į

tai atkreipti dėmesį. Tikslinga šeriant papildomai pridėti baltymais turtingų koncentruotų pašarų

(Mikulionienė, Stankevičius, 2002; Baranauskas ir kt., 1998).

2001–2004 m. ištirta pievinių miglių (Poa pratensis L.), paprastųjų šunažolių (Dactylis glo-

merata L.), daugiamečių svidrių (Lolium perenne L.), tikrųjų eraičinų (Festuca pratensis Huds.), pa-

šarinių motiejukų (Phleum pratense L.) skirtingų rūšių veislių ir selekcinių numerių pirmos pjūties

žolių (491 mėginio) kokybė. Žalių baltymų, vandenyje tirpių angliavandenių, žalios ląstelienos, mo-

difikuotame rūgščių tirpale išplautos ląstelienos MADF, neutraliame tirpale išplautos ląstelienos

NDF kiekiai bei sausųjų medžiagų virškinamumas nustatyti artimosios srities infraraudonųjų spin-

dulių spektrometru NIRS-6500. Žolių kokybė skyrėsi priklausomai nuo auginimo metų meteorolo-

ginių sąlygų, žolių rūšies bei jų genetinės įvairovės (Bukutė, Paplauskienė, 2006). Vidutiniais duo-

menimis, didžiausia ŽB koncentracija – pievinėms miglėms (kitimo ribos 113–198 g kg-1

saus.

medž.), mažiausia daugiametėms svidrėms (83–132 g kg-1

saus. medž.), vidutiniais 2002–2004 metų

duomenimis žalių baltymų koncentracija tikrųjų eraičinų ir motiejukų plaukėjimo tarpsnio žolėje

buvo panaši. Tačiau naujausių tyrimų duomenų stokojama.

Tyrimų tikslas:

Nustatyti konservuotų žolinių pašarų kokybę spektrometrijos metodu; įvertinti pašaruose sukauptų

baltymų, ląstelienos, angliavandenių, kalcio ir fosforo bei kitų sudedamųjų dalių kiekius; skirtingo

naudojimo žolynų derliaus kokybės kitimą ir tinkamumą žiemos pašarams ruošti; ištirti ankštinių,

įvairių lietuviškų veislių raudonųjų ir baltųjų dobilų, ožiarūčio ir jų mišinių su varpinėmis žolėmis,

cheminės sudėties dinamiką; sukaupti ir apibendrinti duomenis apie 2011–2012 m. šalyje išaugintų

žolinių pašarų kokybę.

6

Numatomi spręsti uždaviniai:

1. Atlikus lauko bandymą ir surinkus šalyje pagaminto siloso mėginius, įvertinti konservuotų žolinių

pašarų, kukurūzų ir žolių siloso kokybę naudojant infraraudonųjų spindulių spektrometrijos metodą;

2. Ištirti skirtingo naudojimo žolynų derliaus kokybės kitimą ir tinkamumą žiemos pašarams ruošti

auginant žoles ekologinėje sėjomainoje;

3. Nustatyti svarbių organinių ir mineralinių elementų (baltymų, ląstelienos, angliavandenių, kalcio

ir fosforo) kiekių varijavimą žoliniuose pašaruose;

4. Atlikti šalyje pagaminto siloso kokybės monitoringą 2011–2012 m.; sukaupti duomenis apie Lie-

tuvoje 2011–2012 m. pagamintų žolinių pašarų kokybės varijavimą skirtinguose šalies regionuose

bei kokybės kitimo tendencijas.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

Tyrimų sąlygos, mėginių paėmimas, paruošimas

Žolių kokybiniai rodikliai nustatyti LAMMC Žemdirbystės institute Dotnuvoje įreng-

tame lauko bandyme. Lauko tyrimai buvo atlikti lengvo priemolio dirvoje (Endocalcari-

Epihypogleyic Cambisol). Dirvos pH – neutralus (7,3), humuso kiekis – 2,1%, augalams prieinamo

judriojo fosforo (P2O5) 50–80 mg kg-1

, judriojo kalio (K2O) 100–150 mg kg-1

. Tirta: gryni rytiniai

ožiarūčiai; grynos mėlynžiedės liucernos; gryni sėjamieji esparcetai; ožiarūčių 40%, liucernų 40%,

eraičinsvidrių 20%; ožiarūčių 40%, esparcetų 40%, eraičinsvidrių 20%; ožiarūčių 40%, liucernų

20%, raudonųjų dobilų 20%, eraičinsvidrių 20%; ožiarūčių 40%, baltųjų dobilų 20%, esparcetų

20%, eraičinsvidrių 20%. Sėklos normos grynos žolės pasėliui pasirinktos tokios: rytinių ožiarūčių

’Gale’ 30 kg ha-1

, mėlynžiedžių liucernų ’Birutė’ 15 kg ha-1

, sėjamųjų esparcetų ’Meduviai’ 80 kg

ha-1

, eraičinsvidrių ’Punia’ 18 kg ha-1

, raudonųjų dobilų ‘Vyliai’15 kg ha-1

, baltųjų dobilų ‘Ato-

liai’10 kg ha-1

. Kaip priešsėlis naudotas juodas pūdymas. Tirtas skirtingai naudojamų žolynų der-

liaus kokybės kitimas, tinkamumas žiemos pašarams ruošti. Nustatyta lietuviškų veislių raudonųjų ir

baltųjų dobilų, ožiarūčio ir jų mišinių su varpinėmis žolėmis kokybiniai rodikliai ekologinėje sėjo-

mainoje. Tyrimų laukas sertifikuotas kaip ekologinis. Jokių agrochemikalų ir trąšų nebuvo naudota.

Siloso , šieno ir šienainio mėginiai analizėms surinkti iš visų šalies regionų. Anali-

zėms siloso ir žolės mėginiai susmulkinti, išdžiovinti, išanalizuoti spektroskopiniais ir cheminiais

metodais.

Laboratoriniai siloso ir žolių tyrimo metodai

LAMMC Žemdirbystės instituto Cheminių tyrimų laboratorijoje žolinių pašarų, siloso kokybė

2011–2012 m. tirta artimosios srities infraraudonųjų spindulių (AIRA) spektrometru NIRS–6500.

Šiuo metodu analizuojant mėginiai skanuojami, ir gauti spektrai analizuojami naudojantis prietaise

instaliuotomis lygtimis. Metodas modernus, greitas, saugus aplinkai ir analitikui, nes nustatant ko-

kybinius rodiklius spektrometriniu metodu nenaudojami cheminiai reagentai. Reagentai naudojami

tik cheminiuose tyrimuose. Metodas yra įteisintas žalių baltymų, rūgštyse išplautos ląstelienos

(ADF), drėgmės kiekiui pašaruose nustatyti ir naudojamas daugelio ES šalių laboratorijose. Tų pa-

čių mėginių analizavimo tikslumas, palyginti su kitais metodais, yra geresnis (Maarum, Aastveit,

1990). Kukurūzų siloso analizei lygtis įsigyta iš VDLUFA laboratorijos Vokietijoje, panaudojus Lie-

tuvos žemės ūkio ministerijos paramą; įgyvendinant kokybiškų produktų gamybos ir kokybės tyrimo

sistemos plėtros priemonę. Kukurūzų silosui analizuoti pagal VDLUFA (Vokietija) metodiką ap-

skaičiuojama AE, NEL bei fermentacijos rodiklis, kuris priklauso nuo pH bei sausųjų medžiagų kie-

kio ir charakterizuoja siloso stabilumą. Žolių silosas tiriamas pagal ADAS (Anglija) metodiką. Bal-

7

tymų kiekis nustatytas Kjeldalio metodu; fosforo kiekis - spektrofotometriniu metodu su Carry 50;

kalcio kiekis – absorbciometru AAnalyst 200 sudeginus mėginį sieros rūgštyje su katalizatoriumi.

Mėginių pH nustatytas jonometru IONlab.

1 pav. Spektrometras NIRS 6500.

Meteorologinės są lygos . Meteorologinės sąlygos 2011–2012 metais buvo kontrastingos. At-

skirais augalų augimo ir vystymosi periodais jos labai skyrėsi kritulių kiekiu ir temperatūros režimu.

2011m. meteorologinės są lygos . Atskirais augalų augimo ir vystymosi periodais jos labai

skyrėsi kritulių kiekiu ir temperatūros režimu. Remiantis Dotnuvos (Kėdainių r.) meteorologijos sto-

ties duomenimis, sniego danga 2010 m. susidarė gruodžio mėnesio pradžioje, o mėnesio pabaigoje

jos storis jau siekė 34 cm. 2011 m. sausio pradžioje daugiamečių žolių laukuose sniego dangos storis

vidutiniškai siekė 35 cm, vėliau, (nuo sausio 7 d.) prasidėjus atodrėkiams ir palijus, sniegas tirpo,

sniego danga plonėjo ir antros dekados pabaigoje ji tesiekė apie 11 cm. Atodrėkiai tęsėsi iki sausio

19 d. Trečią dekadą atšalo, pasnigo, sniego danga pastorėjo ir mėnesio pabaigoje siekė apie 15 cm.

Dėl pustymo pažeme sniego danga buvo netolygi. Po atodrėkių pašalus, dirvos paviršiuje po sniegu

žemesnėse laukų vietose susidarė apie 1 cm storio ledo pluta. 2011 m. sausio pradžioje dirvožemis

daugiametėse žolėse buvo įšalęs 26–29 cm, o esant atodrėkiams žemutinė pašalo riba palaipsniui

mažėjo ir mėnesio pabaigoje įšalas liko 12–16 cm. Vasario pirmąjį dešimtadienį orai atšilo. Esant

dažniems atodrėkiams ir palijus, sniegas sparčiai tirpo. Daugelyje laukų jo visai neliko, arba sniego

danga buvo plonesnė nei 10 cm. Dirvų paviršius žolių laukuose atitirpo 1–2 cm, o įšalas siekė 12–

14 cm. Nuo vasario 10 d. staiga atšalo. Šalti orai tęsėsi iki mėnesio pabaigos, 15–22°C šaltis laikėsi

iki vasario 18 d. Esant vos kelių centimetrų storio sniego dangai, įšalas žolėse sparčiai gilėjo ir ant-

ros dekados pabaigoje jau siekė 60 cm, o mėnesio pabaigoje ir 71 cm gylį. Ši oro temperatūrų kaita

buvo nepalanki žolėms (1 lentelė).

8

1 lentelė. 2011 m. oro temperatūros ir krituliai Dotnuvoje

Mėnesiai

Temperatūra °C Krituliai mm

Vidutinė

Aukš

čia-

usia

Že-

miau

-sia

1924

-

2011

m.

vidur

kis

Dešimtadieniai

Per

mė-

nesį

Dienų

sk. su

kritul.

1 mm

ir dau-

giau

1924-

2011

m.

vidur-

kis

HTK Dešimtadieniai Per

mė-

nesį

I

II

III I II III

SAUSIS -2,6 -1,2 -5,4 -3,2 4,3 -18,2 -4,8 18,7 11,1 9,6 39,4 12 30,2 VASARIS 0,4 -11,5 -

13,5

-7,8 4,4 -22,3 -4,5 11,6 7,2 0,0 18,8 8 25,4

KOVAS -3,0 1,5 1,5 0,0 7,9 -18,2 -0,8 0,8 5,9 2,8 9,5 3 28,2

BALANDIS 6,2 6,4 13,8 8,8 24,0 -1,0 5,8 11,8 3,8 – 15,6 6 36,8 GEGUŽĖ 9,3 13,9 15,6 13,0 27,3 -1,3 12,3 9,2 13,6 24,0 46,8 9 52,2 1,0 BIRŽELIS 21,3 16,3 16,8 18,1 31,2 7,1 15,7 6,2 15,2 22,9 44,3 8 62,3 0,8 LIEPA 19,2 19,5 20,4 19,7 31,7 9,6 17,7 49,1 42,2 23,7 115,0 15 74,7 1,9

RUGPJŪTIS 18,0 16,8 17,4 17,4 28,9 9,6 16,7 40,1 55,1 8,6 103,8 11 74,0 1,9 RUGSĖJIS 14,0 13,7 13,3 13,7 23,1 6,9 12,0 23,0 26,4 4,6 54,0 14 51,3 1,3 SPALIS 11,3 6,0 5,6 7,6 19,3 -1,2 6,8 3,1 19,4 1,4 23,9 7 49,8

LAPKRITIS 4,4 2,8 4,4 3,9 10,6 -2,9 1,8 0,0 3,5 18,2 21,7 5 44,3 GRUODIS 2,4 2,0 1,2 1,9 8,6 -5,0 -2,4 19,7 11,0 13,8 44,5 16 37,3

PER

METUS - - Vi-

dut.

7,8 31,7 -22,3 6,4 - - ∑ 537,3 114 566,5

Nuo kovo mėnesio 7 d. oro temperatūros buvo teigiamos, o nuo kovo 11 d. ir vidutinė paros

oro temperatūra tapo aukštesnė nei 0oC (daugiamečiais duomenimis tai įvyksta kovo 22 d.). Vyrau-

jant atodrėkiams, laukuose sniego buvo likę tik vietomis. Mėnesio viduryje sniego liko tik meliora-

cijos grioviuose bei buvusiose sniego supustymo vietose. Žemesnėse laukų vietose pradėjo telktis

paviršinis vanduo. Mėnesio viduryje, žolių laukuose, viršutinis 10 cm dirvos sluoksnis atitirpo. Nors

mėnesio pabaigoje 0–30 cm dirvos sluoksnyje pašalo nebeliko, tačiau jis dar buvo likęs 30–75 cm

sluoksnyje. Mėnesio paskutinėmis dienomis pradėjo augti naujos žolių šaknelės, prasidėjo silpna jų

vegetacija. Balandžio mėnesio pirmą dekadą orai buvo šilti ir lietingi. Nakties oro temperatūros tapo

teigiamos. Esant šiltiems orams ir dažnai palyjant, pašalas dirvose sparčiai mažėjo ir balandžio pir-

mąjį dešimtadienį jo dirvose neliko. Žolių aktyvi vegetacija prasidėjo balandžio 5 d. Balandžio mė-

nesio 12 dieną prasidėjo pirmieji lauko darbai. Masiniai sėjos darbai parsidėjo apie balandžio 18

dieną. Balandžio trečią dekadą sudygo vasariniai miežiai ir juose įsėtos žolės. Augalams sudygti

oro sąlygos buvo palankios.

Gegužės pirmos dekados vidutinė paros oro temperatūrą buvo 1,5oC žemesnė už normą. Kri-

tulių iškrito 61% dekadinės normos. Gegužės antros dekados vidutinė paros oro temperatūrą buvo

1,2oC aukštesnė už normą, o kritulių iškrito 68% dekadinės normos. Augo žolių įsėliai, pradėjo

plaukėti daugiametės varpinės žolės. Gegužės trečią dekadą vyravo šilti orai. Gegužės trečios de-

kados vidutinė paros oro temperatūrą buvo 2,5oC aukštesnė už normą, o kritulių iškrito 89% deka-

dinės normos. Pradėjo žydėti ožiarūčiai, susiformavo ankstyvųjų raudonųjų dobilų butonai. Oro są-

lygoms augalams augti buvo palankios.

9

Birželio pirmą dekadą orai buvo labai šilti ar net karšti. Dienomis oro temperatūra siekdavo

+30°C. Vidutinė dekados oro temperatūra buvo 6,1°C aukštesnė už normą. Per dekadą palijo tik

kartą, o iškritę krituliai sudarė tik 33% dekados normos. Vyravę labai šilti, sausi orai ir vėjuoti orai

greitai garino iš dirvos drėgmę. Daugiamečių žolių, vasarinių miežių bei vasarinių rapsų 0–10 bei

10–20 cm dirvos sluoksniuose drėgmės kiekis pasiekė kritinę augalams augti ribą, kuomet augalai

vidurdienio valandomis, dėl drėgmės trūkumo, pradeda vysti. Pirmą dekadą augalams augti ir vysty-

tis trūko drėgmės. Birželio antrą dekadą vyravo šilti orai, o antrąjį penkiadienį – lietingi. Vidutinė

dekados oro temperatūra buvo 0,6°C aukštesnė už normą. Kritulių iškrito 33% dekados normos, bet

jie buvo gausūs. Drėgmės atsargos dirvoje dar labiau sumažėjo lyginant su pirma dekada ir pasiekė

kritinę ribą normaliam daugelio žemės ūkio augalų augimui. Dekados pradžioje pražydo vėlyvesnių

veislių raudonieji dobilai (“Arimaičiai”). Vidurio Lietuvoje daugiametės ankštinės žolės, kurios turi

ilgesnes šaknis (liucernos, raudonieji dobilai, esparcetai, ožiarūčiai) nuo sausros nukentėjo mažiau

nei varpiniai žolynai. Ypač išryškėjo sausros pasekmės mažai ar visai netręštuose varpiniuose žo-

lynuose. Žolės mažai išsikrūmijo, dar mažiau formavo generatyvinių ūglių. Žolynų aukštis buvo

20–30 cm mažesnis nei įprastai.

Liepos pirmą dekadą orai buvo šilti, lietingi ir vėjuoti. Vidutinė dekados oro temperatūra bu-

vo 2,6ºC aukštesnė už normą. Kritulių iškrito net 256% dekados normos. Drėgmės atsargos dirvoje

pasipildė ir sąlygos augalams augti buvo palankios. Drėgmės augalams trūko birželio mėnesio pir-

mos ir antros dekadų laikotarpiu (pav.) Drėgmės kiekis dirvoje buvo sumažėjęs iki kritinės auga-

lams augti ribos – augalų vytimo taško ir 0–20 cm dirvos sluoksnyje dirvožemio drėgmės kiekis bu-

vo 7–12%. Birželio trečią dekadą palijo. Drėgmės kiekis 0–10 cm dirvos sluoksnyje nežymiai padi-

dėjo ir buvo 12–15%. Nors drėgmės kiekis dirvoje buvo nedidelis, tačiau lietaus vandenį augalai

įsisavino per lapus, tad drėgmės trūkumo laikotarpis augalams sėkmingai pasibaigė. Liepos mėnesio

pirmą dekadą iškrito 49,1 mm kritulių. Drėgmės kiekio atsargos dirvoje padidėjo ir 0–10 cm dirvos

sluoksnyje siekė 16–18%, o visame armenyje drėgmės kiekis jau buvo 15–17%.Liepos mėnesio ant-

rą dekadą iškrito 42,2 mm kritulių ir drėgmės atsargos dirvoje dar padidėjo.

Nors pusę pirmosios rugpjūčio dekados dienų vyravo sausi ir šilti orai, tačiau antroje jos pusė-

je iškrito net 174% dekados normos kritulių. Vidutinė dekados oro temperatūra buvo 0,3ºC aukštes-

nė už normą. Dekados pradžioje dirvos buvo normaliai drėgnos, o pirmos dekados gale, gausiai pa-

lijus, jos tapo šlapios. Drėgmės kiekis 0–10 ir 0–20 cm dirvožemio sluoksniuose siekė, atitinkamai

17–19 bei 15–17%. Rugpjūčio 11–18 dienomis vyravo vidutiniškai šilti ir lietingi orai. Vidutinė oro

temperatūra buvo 0,5°C aukštesnė už normą. Per minėtą laikotarpį iškrito 45,1 mm kritulių arba net

237% normos. Kadangi lijo vos ne kasdieną, žolėms augti sąlygos buvo palankios.

Remiantis Dotnuvos meteorologijos stoties duomenimis, rugsėjo mėnesio 1–20 dienomis, vy-

ravo šilti, lietingi ir vėjuoti orai. Vidutinė pirmos dekados oro temperatūra buvo 0,2ºC, o antrosios

dekados – 2,0ºC aukštesnė už daugiametę normą. Kritulių per pirmą dekadą iškrito 135%, o per ant-

rą – 144% normos. Pirmą dekadą prasidėjo žieminių javų sėja. Dekados pradžioje dirvos buvo nor-

maliai drėgnos, o jos pabaigoje ir antroje dekadoje – vietomis tapo net šlapios (pav.). Žolių atolams

augti sąlygos buvo geros. Spalyje, vyraujant šiltiems ir vidutiniškai drėgniems orams, žolės gerai

pasiruošė žiemojimui. Vegetacija nutrūko spalio mėnesio pabaigoje.

Kukurūzų pasėliai – gražūs ir gana produktyvūs. Teko matyti augalų, kurie užmezgė net 3–

4 burbuoles. Tradiciškai vienas augalas jų išaugina vieną, rečiau – dvi. Daug kukurūzų pasėlių, kurie

tikrai nesubręs tiek, kad juos galima būtų kulti, tačiau po 2010 metų, labai tikusių auginti kukurūzus

grūdams, palikta nemažai kukurūzų plotų būtent grūdams.

2011 m. ruduo Vidurio Lietuvoje (Dotnuva) buvo šiltas, sausas, vėjuotas ir ilgas. Lietinges-

nis buvo rugsėjis, o spalio ir lapkričio lietūs buvo negausūs. Rudens mėnesių vidutinė oro tempera-

10

tūra buvo 1,6°C aukštesnė už daugiametį vidurkį, o kritulių iškrito 67% daugiamečio vidurkio. Dir-

vos buvo normaliai drėgnos. Sąlygos žiemkenčių sėjai buvo geros, tad dauguma žiemkenčių buvo

pasėti optimaliu laiku. Per spalio mėnesį buvo užregistruotos penkios dirvos paviršiuje šalnos. Lapk-

ričio pirmą dekadą baigėsi aktyvioji daugiamečių žolių vegetacija. Ji truko keletą dienų ilgiau lygi-

nant su daugiamečiu terminais. Gruodžio mėnesį vyraujant nešaltiems orams, mėnesio viduryje žo-

lių šaknelių galiukai buvo šviesiai baltos spalvos. Tai buvo įrodymas – jog augalai nebuvo žiemos

ramybės būklėje. Tik nuo sausio mėnesio vidurio, atšalus orams, žolės pilnai nustojo vegetuoti.

Remiantis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute atliktais dirvo-

žemio drėgmės stebėjimais, nustatyta, jog rugsėjo mėnesio I–II dekadomis, produktyvios drėgmės

atsargos 0–10 cm bei 0–20 cm dirvožemio sluoksnyje buvo pakankamos daugumos žemės ūkio au-

galų augimui (2-5 pav.).

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

22

III I II III I II III I II III I II III I II

4 5 6 7 8 9

Ž. kviečiai Cukriniai runkeliai V. miežiai V. rapsai Raud. dobilai

Augalų vytimo drėgmės zona

Drė

gm

ė (

pro

c.)

Mėnesiai ir dekados

Drėgmė 0-10 cm dirvožemio sluoksnyje

Optimalios drėgmės zona

2 pav. Drėgmės kiekio dinamika 0–10 cm dirvožemio sluoksnyje 2011m. balandžio III–

rugsėjo II dekados laikotarpiu (Dotnuva)


0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

22

III I II III I II III I II III I II III I II

4 5 6 7 8 9


Drė

gm

ė (

pro

c.)

Ž. kviečiai Cukr. runkeliai V. miežiai V. rapsai Raud. dobilai



3 pav. Drėgmės kiekio dinamika 0–20 cm dirvožemio sluoksnyje 2011m. balandžio III–

rugsėjo II dekados laikotarpiu (Dotnuva)

11

02468

101214161820222426

II III I II III I II III I II III I II III I II

4 5 6 7 8 9

Ž. kviečiai Cukriniai runkeliai V. miežiai V. rapsai Raud. dobilai


Drė

gm

ė (

pro

c.)




4 pav. Drėgmės kiekio dinamika 0–10 cm dirvožemio sluoksnyje 2012 m. balandžio II–

rugsėjo II dekadų laikotarpiu (Dotnuva, drėgmės duomenys iki rugsėjo 18 d.)


02468

101214161820222426

II III I II III I II III I II III I II III I II

4 5 6 7 8 9


Drė

gm

ė (

pro

c.)

Ž. kviečiai Cukr. runkeliai V. miežiai V. rapsai Raud. dobilai



5 pav. Drėgmės kiekio dinamika 0–20 cm dirvožemio sluoksnyje 2012 m. balandžio II–

rugsėjo II dekadų laikotarpiu (Dotnuva, drėgmės duomenys iki rugsėjo 18 d.)

2012 m. vasario mėnesį dirvožemio įšalas daugiametėse žolėse jau siekė 46 cm, o vi-

dutinis sniego dangos storis siekė 10 cm. Nuo kovo 10 dienos atšilus orams ir nutirpus sniegui pa-

šalas sparčiai mažėjo ir kovo 24 d. jo jau nebebuvo. Pradžiūvus viršutiniam dirvožemio sluoksniui

prasidėjo pasėlių priežiūros darbai. Dotnuvoje, kovo 25 d. pradėjo augti naujos žieminių rugių ir

kvietrugių, o kovo 28 d. – daugiamečių žolių šaknelės, prasidėjo jų vegetacija. Šiais metais, priešin-

gai nei 2011m, žolės Lietuvoje peržiemojo labai gerai. Žuvusių augalų plotai labai nedideli. Balan-

džio 10 d., pradžiūvus dirvoms, prasidėjo pirmieji pavasario žemės dirbimo darbai LAMMC Žem-

dirbystės instituto laukuose. Sėjos pradžia tokia pat, kaip ir 2011 m. Balandžio mėnesio pabaigoje

sudygo balandžio antros dekados sėjos vasariniai rapsai, miežiai, pradėjo dygti žirniai. Gegužės ant-

rąjį penkiadienį išplaukėjo pieviniai pašiaušėliai, parsidėjo ganiavos sezonas. Gegužės 25 d. išplau-

kėjo šunažolės, ir tai įvyko 5–7 d. anksčiau nei daugiamečiai terminai. Mėnesio pabaigoje išplaukė-

jo kitos varpinės žolės – dirsės, eraičinai ir pievinės miglės. Birželio pirmą dekadą vyravo vėsūs

orai. Vidutinė oro temperatūra buvo 2,3°C žemesnė už normą. Kritulių iškrito 94% dekados nor-

12

mos. Vyravo apysausis viršutinis dirvožemio sluoksnis. Drėgmės kiekis dirvožemyje sumažėjo iki

10%. Birželio antros dekados oro temperatūra buvo 0,8°C aukštesnė už normą. Kritulių iškrito 85%

dekados normos. Drėgmės kiekis dirvoje išliko nepakitęs, lyginant su pirma dekada. Trečią birželio

mėnesio dekadą gausiai palijo, vietomis su gūsiniu vėju. Drėgmės kiekis dirvoje ženkliai padidėjo.

Šienapjūtė prasidėjo gegužės viduryje. Dėl šiltų orų labai greitai augo ir brendo daugiametės

žolės, tad norint pagaminti kokybišką pašarą, kol dar varpinės žolės nesubrandino sėklų – teko šie-

nauti gana anksti. Daugiau pagaminta konservuoto pašaro – šienainio, nes birželio orai buvo nepa-

lankūs šieno ruošimui. Gegužės pabaigoje prasidėjo stiprūs lietūs, o ir birželio mėnesį (iki 26 d.) jau

buvo 10 lietingų dienų (su daugiau nei 1,0 mm kritulių). Pirmos žolės derlius geras, sukultūrintose

pievose apie 4,5 – 5,0 t ha-1

.

Daugiametėms žolėms ankstyvas pavasaris buvo itin palankus. Vidurio Lietuvoje ŽI bandy-

muose, Dotnuvoje, gautas rekordinis I pjūties žolės derlius. Antros žolės derlius gali siekti apie 50–

60% pirmosios pjūties derliaus, tai yra, gausesnis nei ankstesniais metais.

Paskutinis birželio dešimtadienis buvo drėgnesnis (50,3 mm arba 64,7% mėnesio kritulių

kiekio) nei pirmasis ir antrasis, vidutinė paros oro temperatūra buvo 14,8°C. Liepos mėnesio pirmo-

jo dešimtadienio oro temperatūra buvo 19,3°C ir kritulių iškrito 20,5 mm., dirvožemiai buvo pakan-

kamai drėgni. Dirvožemio ariamojo sluoksnio temperatūra 0–10 cm gylyje buvo 17,0–17,6°C.

Liepos pirmą dekadą orai buvo šilti, o keletą dienų – ir karšti. Aukščiausia oro temperatūra

siekdavo 31°C. Pirmoji mėnesio dekada taip pat pasižymėjo lietingais ir vėjuotais orais. Kritulių iš-

krito 334% normos. Po smarkaus liūtinio liepos 8 d. lietaus su vėju, kurio metu iškrito 41,3 mm kri-

tulių, dirvos tapo šlapios. Dar labiau padidėjo išgulusių ne tik žieminių, bet ir vasarinių javų pasėlių

plotai. Drėgni ir šilti orai buvo palankūs augalų ligoms ir kenkėjams plisti.

Antros dekados orai buvo panašūs į pirmos dekados orus, tik vėsesni. Trumpai, nors ir ne-

gausiai palynodavo vos ne kasdien. Būdinga tai, jog lietūs, lydimi gūsingų vėjų, pasireikšdavo gana

lokaliai, todėl pasėlių išgulimas laukuose ne masiškas ir ne ištisinis, bet lokalus.

Esant pakankamai drėgmės, žolių atolas jau buvo šienaujamas. Prieš didįjį javapjūtes darby-

metį buvo gera proga papildyti žiemos pašarus baltymingais žolių atolais. Ypač vešlūs raudonųjų

dobilų, liucernos atolai. Daugumoje ūkių žolių apvytinta masė buvo sukama į šienainio ar siloso ri-

tinius.

Vidurio Lietuvoje, remiantis Dotnuvos meteorologijos stoties duomenimis, liepos mėnesio

orai buvo permainingi temperatūros atžvilgiu, lietingi ir vėjuoti. Buvo ir didelių karščių, ir smarkių

liūčių. Liepos 29 dieną aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 34,2°C. Kai kurios naktys buvo vė-

sios. Kritulių iškrito 161% daugiamečio vidurkio. 20 ir 30 dienomis praėjo liūtiniai lietūs su vėju.

Liepos mėnesio hidroterminis koeficientas (HTK) sudarė 2,0 (norma 1,5).

Sąlygos kukurūzų žaliajai masei formuotis, bulvių gumbams bei runkelių šaknims augti buvo

palankios – beveik visą laiką paros vidutinė oro temperatūra buvo aukštesnė kaip 15˚C.

Rugpjūčio 2-6 dienomis orai buvo labai šilti (aukščiausia oro temperatūra siekė 27–29˚C),

o kitomis dienomis buvo vidutiniškai šilta. Vidutinė oro temperatūra buvo 0,3 °C aukštesnė už nor-

mą. Orai buvo lietingi. Kritulių iškrito 187% normos. Smarkus lietus užfiksuotas rugpjūčio 7 d.,

kuomet prilijo 29,4 mm kritulių. Produktyvios drėgmės atsargos padidėjo visuose dirvožemio

sluoksniuose (0–10 cm, 0–20 cm ir 0–50 cm).

Kukurūzų burbuolės – pieninės brandos. Pasėliai gana gražūs, nes jiems intensyviai augant

pakako drėgmės ir šilumos. Sunkesnėse dirvose bei laukų pakraščiuose ar lomose, dažnai stovi van-

duo, tad kukurūzai skurdesni.

13

Atolas – vešlus, ypač žolynuose su ankštiniais augalais (liucerna, raudonaisiais dobilais).

Ganyklose žolė vešli, žolės gyvuliams yra pakankamai. Todėl rūpintis papildomu gyvulių šėrimu

nereikėjo.

Remiantis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute atliktais dirvo-

žemio drėgmės stebėjimais, buvo nustatyta, jog nuo birželio trečios iki rugpjūčio mėnesio antros de-

kados pabaigos, produktyvios drėgmės atsargos 0–10 cm bei 0–20 cm dirvožemio sluoksnyje buvo

pakankamos daugumos žemės ūkio augalų augimui.

Vidutinė rugpjūčio mėnesio temperatūra buvo 17,7°C (tai 1,6°C aukštesnė nei daugiametis vi-

durkis), o lietaus iškrito 46% daugiau nei 65 metų daugiametis vidurkis. Per dvi rugsėjo dekadas li-

jo 6 kartus ir iškrito 26,7 mm kritulių. Vidutinė mėnesio temperatūra buvo 13,2°C. Tai leido įsibėgė-

ti ne tik žiemkenčių sėjai, bet ir bulviakasiui. Rugsėjo mėnesį dirvos buvo normaliai drėgnos.

Kukurūzų pasėliai buvo neblogos būklės, tačiau žemesni nei įprasta. Dar vyko augimas, nes

nebuvo šalnų. Žolės ganyklose buvo pakankamai.

Spalio mėnesio pirmųjų dviejų dekadų vidutinė temperatūra buvo 8,5°C, artima daugiametei,

kritulių iškrito 40 mm. Dirvos buvo normalaus drėgnumo, palankios rudeniniams darbams atlikti.

Tik trečios dekados pabaigoje orai atšalo, iškrito pirmasis sniegas, sustojo daugiamečių žolių vege-

tacija.

TYRIMŲ REZULTATAI

Darbo etapų vykdymas . Atliekant tyrimus 2011–2012 m. dėmesingai atliktos visos užduotys pa-

gal MTTV projekto vykdymo plane numatytus darbų etapus. Pirmiausiai buvo parengtos lauko ban-

dymų, laboratorinių tyrimų metodikos, įsigyta tyrimams vykdyti reikalingos laboratorinės priemo-

nės. Lauko bandymuose buvo atlikta būtina žolynų priežiūra, pjūtys, mėginių paėmimas, paruošimas

analizėms, laboratorinės analizės, duomenų statistinis apdorojimas, aprašymas. Ekspediciniu būdu

paimti siloso ir žalių pašarinių augalų mėginiai paimti, užregistruoti ir išanalizuoti laboratorijoje.

Šalyje pagaminto žol ių ir kukurūzų siloso mėginių bei žalios biomasės mėginių su-

rinkimas ir jų kokybės įvertinimas laboratorijoje . Remiantis mokslinės literatūros bei ki-

tais informacinės sklaidos šaltiniais buvo paimti ir išanalizuoti skirtingi kukurūzų, žolių siloso, ir ža-

lių pašarinių augalų biomasės mėginiai. Tirtas silosas, kuris buvo pagamintas įvairiais būdais skir-

tinguose šalies regionuose. Ištirta žolių siloso, šienainio kokybė, pašarinė ir energinė vertė, pašaruo-

se sukauptų baltymų, ląstelienos, angliavandenių, kalcio ir fosforo kiekiai. Tyrimų duomenys įver-

tinti statistiškai programa Basic statistic. Duomenys pateikti lentelėse bei paveiksluose.

Taikytų spektrometrinių metodų panaudojimo pranašumas, lyginant su kitais metodais, yra ta-

me, kad mėginių tyrimams nenaudojami reagentai, taip pat pasiteisina santykinai mažos tyrimų iš-

laidos (Barber et al., 1990). Spektroskopijos metodo naudojimas NIRS prietaisu sumažina variaciją

analizės metu, lyginant su kitais metodais.

Žol ių s i loso kokybė išanalizuota viso tyrimo laikotarpio yra pateikiama 1–3 lentelėse. Žiemai

ruošiamų pašarų pagrindinę dalį sudaro pirmosios pjūties žolė. Žolėms senstant, didėja jų sausosios

masės derlius iš ploto vieneto, tačiau pašaras būna prastesnės kokybės. Įvairių rūšių daugiametės

varpinės žolės, bręsdamos savo maistinę vertę praranda nevienodu tempu. Atlikti žolių kokybės ty-

rimai rodo, kad daugiausiai visų ląstelienos frakcijų sukaupė šunažolės, o pievinėse miglėse jų kie-

kis kito mažiausiai. Žolių baltymingumas sparčiai sumažėja žolėms pradėjus masiškai žydėti, o ląs-

telienos kiekis padidėja. Sparčiausiai keičiasi greitai bręstančių rūšių ir ankstyvųjų veislių žolių ko-

14

kybė, kas atitinka ir anksčiau gautus tyrimų duomenis (Butkutė, 2005). Iširtų 2011 m. žolės siloso ir

šienainio mėginių SM kiekis svyravo gana plačiose ribose (26,7–72,2), vidutiniškai buvo 42,1% (2

lentelė). Apykaitos energija MJ kg-1

sausoje medžiagoje buvo 7,26–10,5, vidutiniškai 9,35; energija

laktacijai atitinkamai: 4,23–6,17 MJ kg-1

, vidutiniškai 5,41. Siloso baltymų kiekio minimali ir mak-

simali reikšmės skyrėsi daugiau negu 2 kartus: nuo 10,0 iki 22,1%, vidutiniškai 15,1%. Tarp tirtų

rodiklių didžiausia variacija silosas pasižymėjo pagal angliavandenių kiekį, kadangi tai labai greitai

kintantis rodiklis: reikšmės svyravo nuo 0 iki 9,4% sausoje medžiagoje, o vidutiniškai nustatyta

2,91%. Labai svarbus energetine verte rodiklis – žalių riebalų kiekis buvo 2,26–4,28%, vidutiniškai

3,34%. Daugiau AE nustatyta anksti nupjautuose varpinių žolių mišiniuose, kuriuose vyravo dau-

giametės svidrės, o nupjautuose vėlyvesniu laiku – pašariniai motiejukai. Mažiausiai AE turėjo bir-

želio pabaigoje iš peraugusios žolės pagamintas silosas. Atitinkamai keitėsi ir žalių baltymų kiekis

jame. Jaunoje gegužės mėnesį nušienautoje žolėje yra daug turtingų baltymais lapų, todėl ji buvo ge-

rai virškinama, joje susikaupė nedaug ląstelienos.

2 lentelė. Lietuvoje 2011 m. pagaminto ir ŽI Cheminių tyrimų laboratorijoje išanalizuoto žolių silo-

so kokybė (n=38)

Kokybės rodiklis

Vidurkis

±

±

%

Min.

Max.

Variacijos

koeficientas

(Vx %)

Sausos medžiagos SM, % 42,1 1,79 4,26 26,7 72,2 26,2

Apykaitos energija AE, MJ kg-1

SM 9,35 0,10 1,11 7,26 10,5 6,9

Energija laktacijai, MJ kg-1

SM 5,41 0,07 1,30 4,23 6,17 8,0

Ž. baltymai, % SM 15,1 0,45 2,97 10,0 22,1 18,2

VTA, % SM 2,91 0,46 15,65 0,0 9,4 96,5

Ž. riebalai, % SM 3,34 0,07 2,13 2,26 4,28 13,1

NDF, % SM 48,0 1,01 2,1 34,3 58,8 12,9

ADF, % SM 31,8 0,62 1,95 27,0 46,2 12,0

Žalia ląsteliena, % SM 25,5 0,46 1,79 19,6 32,5 11,0

Ž. pelenai, % SM 10,1 0,51 5,03 2,96 20,8 31,0

pH 4,47 0,08 1,80 4,00 6,50 11,1

Fermentacijos rodiklis 23,6 1,32 5,6 11,5 30,5 24,4

Kalcis (Ca), % 0,51 0,03 5,54 0,21 0,88 34,1

Fosforas (P), % 0,32 0,01 3,38 0,18 0,45 20,8

Tinkamai įrūgęs silosas išlieka geros kokybės gana ilgai, tačiau atidengus siloso kaupus ir pradėjus

jį šerti, siloso kokybė suprastėja. Pašaras ima gesti dėl sąlyčio su oru: aerobinėje aplinkoje pradeda

daugintis pelėsiai ir mielės. Pastarosios skaido pieno rūgštį ir tuo pačiu didina siloso pH. Padidėjus

pH rodikliui, t.y. sumažėjus rūgščių kiekiui silose, žalingos bakterijos, kurių veikla buvo nuslopinta

(dažniausiai klostridijos), vėl pradeda daugintis ir skaidyti maisto medžiagas. Pašaras genda ir kais-

ta. Taigi atidengus silosą, vyksta vadinamoji antrinė fermentacija. Jos visiškai išvengti neįmanoma.

Jei silosas iš saugyklų tvarkingai imamas ir tuoj pat sušeriamas, antrinė fermentacija sumažinama iki

minimumo.Siloso pH ir kiti parametrai priklauso nuo siloso gaminimo technologijos ir SM kiekio

pašare, t. y. vytinimo laipsnio. Geriausias toks silosas, kurio viename kilograme yra 281–450 g SM

(Jatkauskas, Vrotniakiene, 2002). Palyginti su drėgnesniu tokio pat maistingumo silosu, pavytintas

pašaras turi mažiau suminių rūgščių, mažiau acto rūgšties, optimalų pieno rūgšties kiekį. Rodikliai,

atskleidžiantys siloso fermentacijos kokybę (pH, baltymų skilimas, bendrasis rūgščių, atskirų rūgš-

15

čių kiekis ir kt.) priklauso nuo siloso gamybos technologijos. Ritiniuose silosas paprastai gaminamas

iš vytintos žolės, todėl SM kiekis juose yra didesnis. Tuo tarpu SM kiekis tranšėjose konservuotame

silose būna mažiausias. 2012 m.žolių silosas turėjo vidutiniškai 35,48% SM, 16,59% ŽB, AE

9,97%, NEL 5,83 (3 lentelė).

3 lentelė. Lietuvoje 2012 m. pagaminto ir ŽI Cheminių tyrimų laboratorijoje išanalizuoto žolių silo-

so kokybė (n=37)

Kokybės rodiklis

Vidurkis

±

±

%

Min.

Max.

Variacijos

koeficientas

(Vx %)


Apykaitos energija AE MJ kg-1

SM 9,97 0,07 0,74 9,12 11,30 4,5


SM 5,83 0,05 0,87 5,25 6,76 5,3

Ž. baltymai, % SM 16,29 0,47 2,88 11,50 24,40 17,5

VTA, % SM 2,80 0,55 19,55 0,00 11,20 118,9

Ž. riebalai, % SM 3,70 0,10 2,65 2,51 5,08 16,1

NDF, % SM 47,18 0,80 1,70 37,60 57,80 10,3

ADF, % SM 29,79 0,46 1,55 23,00 35,20 9,4


Ž. pelenai, % SM 9,47 0,33 3,47 6,30 16,70 21,1

pH 4,34 0,05 1,23 3,90 5,30 7,4

Fermentacijos rodiklis 22,86 1,31 5,73 -9,51 30,00 34,9

Kalcis (Ca), % 0,81 0,04 4,84 0,32 1,36 29,4

Fosforas (P), % 0,31 0,01 2,77 0,20 0,41 16,9

Sausų medžiagų (SM) kiekis pašare įvertintas silose kartu su šienainio mėginiais, todėl maksimalus

72,2% SM kiekis rodo, kad kai kurie ūkininkai ruošia žiemai pašarą ir iš gana daug sausų medžiagų

turinčių žaliavų (4 lentelė).Žolių siloso baltymų kiekio minimali ir maksimali reikšmės skyrėsi 2,4

karto: min 10,0 – max 24,4, vidutiniškai – 15,69% SM. Variacijos koeficientas 2011–2012 m. buvo

18,2 proc., tai rodo, kad konservuotų žolinių pašarų baltymingumas tyrimų laikotarpiu buvo gana

skirtingas. 24,4 proc. maksimalus pasiektas baltymingumas, kai pašaro sudėtyje buvo neperaugusių

ankštinių žolių.

Pašarų vertę didina gyvuliams reikalingų mineralinių medžiagų kiekis, kuris turi būti subalansuotas

jų mitybos racione. Žalių pelenų kiekis parodo suminį mineralinių medžiagų kiekį pašare. Kai kurie

autoriai nurodo, kad didesnė kaip 10 % SM pelenų koncentracija reiškia, kad silosuotos žolės buvo

užterštos žemėmis (Butkutė, 2010). Dviejų tyrimų metų duomenys rodo, kad vidutiniškai ž. pelenų

kiekis neviršijo šio rodiklio (9,79% SM), svyravo labai plačiose ribose nuo 2,96 iki 20,8 % SM. Pa-

grindinio peleninio elemento kalcio (Ca) kiekis vidutiniškai buvo 0,66%, svyravo ribose nuo 0,21

iki 1,36% SM. Tarp tirtų rodiklių 2011–2012 m. didžiausia variacija silosas pasižymėjo pagal van-

denyje tirpių angliavandenių kiekį (vidut. Vx %=107), kadangi tai labai greitai kintantis rodiklis, nes

anaerobinės siloso fermentacijos metu VTA mikroorganizmų pirmiausiai pasisavinami, paverčiami

lakiosiomis siloso rūgštimis. Reikšmės svyravo nuo 0 iki 11,2% sausoje medžiagoje, o vidutiniškai

nustatyta 2,86%.

16

4 lentelė. Lietuvoje 2011–2012 m. pagaminto ir ŽI Cheminių tyrimų laboratorijoje išanalizuoto žo-

lių siloso kokybė (n=75)

Kokybės rodiklis

Vidurkis

±

±

%

Min.

Max.

Variacijos

koeficientas

(Vx %)



SM 9,65 0,07 0,76 7,56 11,30 6,6


SM 5,62 0,05 0,88 4,23 6,76 7,6

Ž. baltymai, % SM 15,69 0,33 2,10 10,00 24,40 18,2

VTA, % SM 2,86 0,35 12,36 0,00 11,20 107,0

Ž. riebalai, % SM 3,51 0,06 1,80 2,26 5,08 15,6

NDF, % SM 47,59 0,64 1,35 34,30 58,80 11,7

ADF, % SM 30,80 0,40 1,31 23,00 46,20 11,3

Ž. ląsteliena, % SM 25,17 0,32 1,27 18,50 32,50 11,0

Ž. pelenai, % SM 9,79 0,30 3,11 2,96 20,80 26,9

pH 4,41 0,05 1,10 3,90 6,50 9,6


Kalcis (Ca), % 0,66 0,03 4,51 0,21 1,36 39,0

Fosforas (P), % 0,31 0,01 2,19 0,18 0,45 19,0

2011–2012 m. išanalizuotų siloso mėginių (n=75) koreliacinė – regresinė analizė rodė tas pačias, tik

daugeliu atvejų labiau išryškino matematinės priklausomybės tendencijas, negu vien tik 2011 m.

(n=38) (5 lentelė).

5 lentelė. 2011–2012 m. šalyje pagaminto žolių siloso kokybės rodiklių koreliacinė – regresinė ana-

lizė (n=75)

X Y

Linijinė kore-

liacija

r

Linijinė regresija

Y = A +

Bx

Apykaitos energi-

ja (AE) Energija laktacijai 0,997**l ± 0,009 -0,912 0,676

ž. pelenai -0,317**l ± 0,111 22,510 -1,318

NDF -0,505**l ± 0,101 90,489 -4,444

ADF -0,683**l ± 0,086 67,082 -3,758

ž. lasteliena -0,365**l ± 0,109 40,609 -1,599

Ž. baltymai 0,559**l ± 0,097 -8,621 2,518

Ž. riebalai 0,423**l ± 0,106 -0,028 0,367

Fosforas 0,462**l ± 0,104 -0,105 0,043

Energija laktacijai ž. pelenai -0,312**l ± 0,111 20,533 -1,913

NDF -0,498**l ± 0,101 83,862 -6,457

ADF -0,677**l ± 0,086 61,664 -5,494

ž. lasteliena -0,355*l ± 0,109 38,065 -2,295

Ž. baltymai 0,567*l ± 0,096 -5,44 3,761

Ž.riebalai 0,438*l ± 0,105 0,371 0,559

Fosforas 0,462**l ± 0,104 -0,046 0,064

17

Stiprūs koreliaciniai ryšiai (teigiama linijinė koreliacija r =0,997**) nustatyti tarp apykaitos energi-

jos (AE) ir energijos laktacijai, kas rodo, jog abu šie rodikliai yra tinkami pašaro energinei vertei

charakterizuoti. Neigiami patikimi koreliaciniai ryšiai nustatyti tarp apykaitos energijos (AE) ir žalių

pelenų, visų formų ląstelienos formų ląstelienos (NDF, ADF ir žalia). Tai rodo, kad visų šių išvar-

dintų rodiklių didėjimas mažina žolinių pašarų apykaitos energiją. Pašarų baltymingumo didėjimas

didino ir apykaitos energiją (AE), r=0,559** bei didino ir energiją laktacijai r=0,567**. Didesnis

fosforo kiekis pašaruose patikimai siejosi ir su didesne apykaitos energija ir energija laktacijai

(r=0,423** ir r=0,597). Analogiškai ir ž. riebalų kiekio didėjimas konservuotuose žoliniuose paša-

ruose didino apykaitos energiją (AE), r=0,423**, energiją laktacijai r=0,438**. Didėjant konservuo-

to pašaro pH, statistikai patikimai mažėjo fermentacijos rodiklis (r=-0,875**), nes aukštesnių pH

verčių silosas akivaizdžiai buvo technologiškai prasčiau pagamintas ir jo kokybė blogesnė ir pagal

kitus rodiklius. Ekologiškai išaugintų žolinių pašarų kokybė. Ankštinės žolės yra svarbus kokybiškų pašarų, kurie

turtingi pilnaverčių baltymų, šaltinis. Ypač vertintini ekologiškai išauginti ankštiniai pašariniai žo-

lynai. Be to, ankštiniai augalai, fiksuodami atmosferos azotą, apsirūpina ne tik patys ekologiškai

švariu azotu, bet ir nemažus jo kiekius palieka šaknyse ir ražienose, tuo praturtindami dirvas humu-

su. Ypač tuo požiūriu yra reikšmingi rytiniai ožiarūčiai. Tai viena iš ilgaamžiškiausių ankštinių žo-

lių, kuri žolyne išsilaiko daugiau kaip penkiolika metų. Rytiniai ožiarūčiai užaugina didelį žolės der-

lių, kuris atskirais metais svyruoja mažiau negu kitų žolių. Sausų medžiagų derlius dažnai būna di-

desnis kaip 10-12 t ha-1

. Ožiarūčiai dažnai sėjami negryni, o sudaromi mišiniai su varpinėmis ir

ankštinėmis žolėmis. Nors mišiniuose gaunamas ir didesnis žolės derlius, tačiau ožiarūčiai žolynuo-

se ilgiau išsilaiko, kai sėjami gryni. Produktyvių melžiamų karvių poreikius gali tenkinti žoliniai pa-

šarai, kurių sausose medžiagose yra 14–16% arba 140–160 g kg-1

žalių baltymų. Visais tirtais atve-

jais šienaujamoje žolėje buvo pakankamai žalių baltymų (6 lentelė).

6 lentelė. Žalių baltymų, virškinamųjų proteinų ir apykaitinės energijos kiekiai žolynuose ir jų kon-

centracija žolės sausųjų medžiagų kilograme.

Žolynai

Ž. baltymai Virškinamieji

proteinai Apykaitos energija

kg ha-1

g kg-1

kg ha-1

g kg-1

GJ ha-1

MG kg

-

1

1. Ožiarūčiai 100% 658 177 444 120 38,46 10,29

2. Liucernos 100% 1002 174 654 114 57,56 10,07

3. Esparcetai 100% 763 145 506 96 50,53 9,83

4. Ož. 40%, liuc. 40%, eraičinsv.

20%

1004 164 643 105 60,23 9,91

5. Ož. 40%, esp. 40%, eraičinsv.

20%

736 147 491 98 48,57 9,70

6. Ož. 40%, liuc. 20%, r. dob. 20%,

eraičinsv. 20%

853 155 546 99 53,30 9,77

7. Ož. 40%, b. dob. 20%, esp. 20%,

eraičinsv. 20%

716 144 477 96 47,79 9,70

R05 81,0 5,6 51,0 3,8 4,790 0,172

18

Ypač daug virškinamųjų proteinų turėjo ožiarūčiai (120 g kg-1

) arba mišinys su ožiarūčiais (105 g

kg-1

), susidedantis iš 40% ožiarūčių, 40% liucernų ir 20% eraičinsvidrių. Pastarasis pasižymėjo pa-

čia didžiausia apykaitos energija, gaunama iš ha – 60,23 GJ ha-1

. Tirtų ankštinių žolynų SM apykai-

tos energija buvo didesnė (9,7–10,29 MJ kg-1

), negu žolių siloso (9,35 MJ kg-1

). Įvairių ląstelienos

formų žolynuose (trijų pjūčių naudojime) koncentracijos pateiktos 7 lentelėje.

7 lentelė. Ląstelienos, NDF ir MADF kiekiai žolynuose trijų pjūčių naudojime laboratorinių tyrimų

duomenys.

Žolynai Žalios ląstelie-

nos, g kg-1

NDF,

g kg-1

MADF,

g kg-1

Pirma pjūtis, trijų pjūčių naudojime

1. Ožiarūčiai 100 % 336 452 336

2. Liucerna 100 % 314 402 311

3. Esparcetai 100 % 300 392 315

4. Ož. 40%, liuc. 40%,eraičsv. 20%, 319 405 306

5. Ož. 40 %, esp. 40 %, eraičsv. 20 %, 302 400 319

6. Ož. 40%, liuc. 20% , r.dob.20%, eraičsv. 20%, 323 385 311

7. Ož. 40%, b. dob. 20%, esp. 20 %, eraičsv. 20% 314 423 331

R05 63,7 76,3 6,42

Antra pjūtis, trijų pjūčių naudojime

1. Ožiarūčiai 100 % 282 431 307

2. Liucerna 100 % 306 419 324

3. Esparcetai 100 % 265 339 338

4. Ož. 40%, liuc. 40%, eraičsv. 20%, 314 417 326

5. Ož. 40 %, esp. 40 %, eraičsv. 20 %, 274 368 304



R05 29,2 54,4 46,5

Trečia pjūtis, trijų pjūčių naudojime

1. Ožiarūčiai 100 % 265 288 209

2. Liucerna 100 % 329 356 267

3. Esparcetai 100 % 211 211 174

4. Ož. 40%, liuc. 40%, eraičsv. 20%, 328 386 294

5. Ož. 40 %, esp. 40 %, eraičsv. 20 %, 239 236 195



R05 39,9

Žiemai ruošiamų pašarų pagrindinę dalį sudaro pirmosios pjūties žolė. Žolėms senstant, didėja jų

sausosios masės derlius iš ploto vieneto, tačiau pašaras būna prastesnės kokybės. Įvairių rūšių dau-

giametės varpinės žolės, bręsdamos savo maistinę vertę praranda nevienodu tempu. ŽI atlikti žolių

kokybės tyrimai rodo, kad daugiausiai visų ląstelienos frakcijų sukaupė šunažolės, o pievinėse mig-

lėse jų kiekis kito mažiausiai. Žolių baltymingumas sparčiai sumažėja žolėms pradėjus masiškai žy-

dėti, o ląstelienos kiekis padidėja. Sparčiausiai keičiasi greitai bręstančių rūšių ir ankstyvųjų veislių

19

žolių kokybė. Ankštinės žolės ir jų mišiniai gali būti naudojami 3 pjūčių režimu, tada jos nespėja pa-

senti, gaunamas geresnės kokybės pašarai.

Kartais naudojama net 4 pjūčių režimas. Taip naudojant didžiausias vidutinis ekologiškai išaugintų

žolinių pašarų baltymingumas (22,44% SM) nustatytas mėlynžiedės liucernos pašare, tačiau pakan-

kamai baltymingas pašaras buvo ankštinių ir varpinių mišiniai: r. dobilų ir eraičinsvidrių (20,50%

SM) ir mėlynžiedės liucernos ir eraičinsvidrių (20,88% SM) (5 pav.). Erainčinsvidrių vidutinis bal-

tymingumas buvo daugiau kaip dukart mažesnis, negu ankštinių ar jų mišinių, naudojamų pašarams

- 9,88% SM.

1,58

3,28 3,193,59 3,34

9,88

20,5019,94

22,44

20,88

0

5

10

15

20

25

Eraižinsvidrės R.dobilai R.dobilai.+eraičinsv. Mėlynž. liuc. Mėlynž. liuc.+eraičinsv.

5 pav. Azoto ir žalių baltymų (% SM) kaupimasis pašarams auginamų ekologinių žolynų biomasėje.

2011-2012 m. laboratorinių tyrimų duomenys.

Kukurūzų žalios biomasės kokybė. Viena iš priežasčių, lemianti kukurūzų siloso kokybę, yra kuku-

rūzų siloso žaliavos kokybė, kurią įtakoja įvairios priežastys, iš kurių viena iš svarbiausių- meteoro-

loginės sąlygos jų vystymosi ir brendimo periodu.

Karvių produktyvumą bei pieno savikainą lemia pašarų energinė vertė. Nustatant pašarų energinę

vertę gauti duomenys aktualūs gyvulininkystės specialistams ir praktikams. Pašarų neto laktacijos

energija (NEL) priklauso nuo jų cheminės sudėties ir organinių medžiagų virškinamumo. Pašarų

NEL kiekis ES šalyse gali būti nustatomas įvairiais vertinimo testais – Hohenheimo vertinimo testu

(HFT) ir kt. Gauti rezultatai rodo, jog galima parinkti geriau virškinamus pašarus, tiksliau įvertinti jų

energinę (NEL) vertę ir racionaliau subalansuoti pieninių galvijų racionus. Tirtos kukurūzų žalios

masės sausųjų medžiagų (SM) dinamika pavaizduota 6 paveiksle. Kukurūzų augimo metu sausų

medžiagų kiekis liepos mėn. pradžioje vidutiniškai buvo 18,4%, o rugpjūčio antroje pusėje padidėjo

iki 31,1%. Spalio viduryje kukurūzų siloso SM kiekis praktiškai mažai keitėsi – 37,4%.

20

16,4

20,318,4

31,1

42,1 36,6

32,6

42,3

37,4

0

10

20

30

40

50

M-1 D-1 VIDUT-1 M-2 D-2 VIDUT-2 M-3 D-3 VIDUT-3

MĖGINIŲ PAĖMIMO LAIKAS

SM%

6 pav. Kukurūzų žalios masės SM dinamika 2011 m. liepos – spalio mėn. M-1, D-1 reprezentatyvūs

mėginiai, paimti 2011-07-04; M-2, D-2 reprezentatyvūs mėginiai, paimti 2011-08-18; M-3, D-3

reprezentatyvūs mėginiai, paimti 2011-10-13; VIDUT-1 vidutinė reikšmė 2011-07-04 datai;

VIDUT-2 vidutinė reikšmė 2011-08-18 datai; VIDUT-3 vidutinė reikšmė 2011-10-13 datai.

Vėlinant kukurūzų biomasės nuėmimą, joje kinta maisto medžiagų kiekis: didėja sausųjų medžiagų

dalis ir energija, bet mažėja žaliųjų proteinų, žaliosios ląstelienos ir žaliųjų pelenų. Viršijus raciona-

lų sausųjų medžiagų kiekį, atsiranda pavojus, kad siloso fermentacijos metu jame gali padidėti tem-

peratūra, susidaryti pelėsių židiniai.

Kukurūzų siloso kokybė. Kukurūzų siloso kokybės vidutiniai duomenys, minimalios ir maksimalios

reikšmės ir jų variacija pateikti 8-10 lentelėse. Vidutiniais duomenimis, pristatytų kukurūzų siloso

mėginių, pagamintų 2011 metais šalyje, kokybė, vertinant pagal apibendrinantį kokybės rodiklį -

fermentacijos rodiklį (pašaro rūgštumą ir konservavimosi būklę parodantis rodiklis) buvo gera -19,4

(8lentelė). Mažiausiai variavo AE (apykaitos energija) Vx% = 3,6 ir NEL (Vx %= 3,8), pH ir NDF-

Vx %=7,0. Atsirandant vis didesniam siloso gamybos patyrimui, naujoms technologijoms, dirbant

konsultantams, šalyje paruošiamo siloso kokybė gerėja, ką galimą matyti mėginių tyrimų duomenų,

palyginti su ankstesniais metais. Šiuo darbu buvo siekiama įvertinti pačius naujausius, t. y. š.m. mė-

ginių tyrimų duomenis. Pateikti tyrimų duomenys rodo, kad 2011 m. pagaminti kukurūzų siloso mė-

giniai buvos geros kokybės, tačiau skyrėsi savo mitybine ir energine verte. Labai svarbus energetine

verte yra silosas su dideliu krakmolo kiekiu. Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad pristatytuose

mėginiuose vidutinis krakmolo kiekis buvo 30,84%, tačiau atskiruose mėginiuose svyravo gana

plačiose ribose nuo 24,5% iki 40,50% sausoje medžiagoje. Lyginant su anksčiau apibendrintais

2004–2007 m. tyrimų duomenimis (Butkutė, Gaurilčikaitė, 2008 m.), kai buvo nustatyta 22,7%

krakmolo sausoje medžiagoje, 2007 m. ištirti mėginiai buvo didesnio krakmolingumo – 29,5%. Pa-

prastai daugiau krakmolo turintys pašarai turi mažiau baltymų. Mūsų tyrimais gauta, kad vidutinis

žalių baltymų kiekis buvo 8,9% sausoje medžiagoje, ir buvo artimas 2004–2007 m. nustatytam ku-

kurūzų siloso baltymingumui (9,0% sausoje medžiagoje). Tačiau 2011 m. buvo mėginių su 10,5%

baltymingumus (Šakių r. Lukšių ŽŪB). 2007 m. rudenį į LŽI Cheminių tyrimų laboratoriją pristaty-

tų mėginių baltymingumas kito nuo 7,6 iki 11,2%. Ištyrus gyvulių mitybai svarbių elementų kalcio

ir fosforo kiekius, nustatyta, kad kalcio vidutiniškai buvo 0,06%, fosforo – 0,26%.

21

8 lentelė Šalyje pagaminto ir ŽI Cheminių tyrimų laboratorijoje išanalizuoto kukurūzų siloso kokybė

(n=14) 2011 m.

Kokybės rodiklis

Vidurkis

±

±

%

Min.

Max.

Variacijos

koeficientas

(Vx %)

Sausosios medžiagos SM, % 35,64 1,28 3,59 27,80 42,30 13,4


SM 10,86 0,11 0,97 10,20 11,60 3,6

Energija laktacijai NEL, MJ kg-1

SM 6,59 0,07 1,01 6,13 7,12 3,8

Ž. baltymai, % SM 8,51 0,27 3,13 6,99 10,50 11,7

Ž. pelenai, % SM 5,36 0,16 2,90 4,62 7,00 10,9

Nesuvirškinta OM, % SM 26,69 1,06 3,96 19,10 32,20 14,8

NDF, % sausoje medžiagoje 34,49 0,64 1,87 29,20 39,10 7,0

ADF, % sausoje medžiagoje 20,23 0,64 3,14 16,70 25,50 11,8


Krakmolas, % SM 30,94 1,20 3,89 24,50 40,50 14,5

Ž. riebalai, % SM 3,05 0,08 2,72 2,46 3,50 10,2

pH 4,09 0,08 1,87 3,80 4,90 7,0


Kalcis (Ca), % SM 0,06 0,00 3,91 0,05 0,08 14,6

Fosforas (P), % SM 0,26 0,01 5,03 0,15 0,32 18,84

2012 m. metais siloso kokybė, vertinant pagal apibendrinantį fermentacijos rodiklį – 28,78 buvo ge-

ra (10 lentelė). Mažiausiai variavo AE (apykaitos energija) Vx% = 2,2 ir NEL (Vx %=2,7), pH (Vx

%=5,0), NDF (Vx%=7,8). Kukurūzų siloso kokybė gerėja, ką galimą matyti mėginių tyrimų duo-

menų, palyginti su praėjusiais ir ankstesniais metais. Šiuo darbu buvo siekiama įvertinti pačius nau-

jausius, 2011–2012 m. išanalizuoto kukurūzų siloso tyrimų duomenis. Pateikti duomenys rodo, kad

2012 m. pagaminti kukurūzų siloso mėginiai buvos geros kokybės, tačiau vis tiek skyrėsi savo mity-

bine ir energine verte. Labai svarbus energetine verte yra silosas su dideliu krakmolo kiekiu. 8 lente-

lėje pateikti duomenys rodo, kad pristatytuose mėginiuose vidutinis krakmolo kiekis buvo 34,12%,

tačiau atskiruose mėginiuose svyravo gana plačiose ribose nuo 25,1% iki 45,30% sausoje medžia-

goje. Vidutinis žalių baltymų kiekis 2012 m. buvo 8,69% sausoje medžiagoje, tačiau atskirų mėgi-

nių, kurių buvo išanalizuota 34, ž. baltymų kiekis svyravo nuo 6,98 iki 12,00%. Kalcio vidutiniškai

buvo 0,19% SM, o fosforo – 0,25% SM.

Kukurūzai silosui pjaunami, kai viso augalo sausosios medžiagos sudaro daugiau kaip 28, o grūdų –

per 40%. Racionaliausias pjovimo laikas, kai viso augalo sausosios medžiagos siekia nuo 30 iki

35%. Visame kukurūzų augale žaliosios ląstelienos kiekis priklauso nuo brandos ir pjovimo aukščio.

Vėlinant kukurūzų nuėmimą, didėja burbuolės ir likusios augalo dalies masių santykis ir energija.

Mažėjant žaliosios ląstelienos kiekiui, didėja organinės medžiagos virškinamumas. Kukurūzai pjau-

nami paliekant nuo 0,25 iki 0,35 m aukščio ražieną. Šią kukurūzų dalį gyvulių organizmas blogiau-

siai įsisavina. Ražienos aukštis turi būti toks, kad silose žaliosios ląstelienos dalis neviršytų

20% SM.

22

9 lentelė. Šalyje pagaminto ir ŽI Cheminių tyrimų laboratorijoje išanalizuoto kukurūzų siloso koky-

bė (n=20) 2012 m.

Kokybės rodiklis

Vidurkis

±

±

%

Min.

Max.

Variacijos

koeficientas

(Vx %)

Sausosios medžiagos SM,% 35,07 1,24 3,53 27,20 50,20 15,8


SM 11,12 0,05 0,49 10,70 11,70 2,2


SM 6,73 0,04 0,60 6,41 7,18 2,7

Ž. baltymai, % SM 8,69 0,25 2,85 6,98 12,00 12,7

Ž. pelenai, % SM 4,62 0,12 2,51 3,82 6,07 11,2


NDF, % SM 32,32 0,56 1,74 26,40 37,70 7,8

ADF, % SM 19,23 0,40 2,10 14,40 22,90 9,4


Krakmolas, % SM 34,12 1,17 3,43 25,10 45,30 15,3

Ž. riebalai, % SM 3,28 0,09 2,71 2,48 4,15 12,1

pH 3,88 0,04 1,12 3,70 4,40 5,0


Kalcis (Ca), % SM 0,19 0,01 5,01 0,12 0,27 22,4

Fosforas (P), % SM 0,25 0,01 5,26 0,17 0,42 23,5

Remiantis vidutiniais 2011–2012 m. duomenimis, matyti, kad išanalizuoto kukurūzų siloso mėginių

kokybė buvo gera (10 lentelė). Yra laikoma, kad pagrindiniai kukurūzų siloso kokybės vertinimo

rodikliai yra sausosios medžiagos, žaliosios ląstelienos dalis ir energinė vertė (Špokas, 2010). Ta-

čiau yra gerai, kai nustatoma daugiau jų maistinę ir energinę vertę parodančių rodiklių.

10 lentelė Šalyje pagaminto ir ŽI Cheminių tyrimų laboratorijoje išanalizuoto kukurūzų siloso ko-

kybė (n=34) 2011–2012 m.pagaminto ir ŽI išanalizuoto kukurūzų siloso kokybė

Kokybės rodiklis

Vidurkis

±

±

%

Min.

Max.

Variacijos

koeficientas

(Vx %)

Sausosios medžiagos SM, % 36,46 1,18 3,25 27,20 60,60 20,0


SM 11,01 0,06 0,52 10,20 11,70 3,0


SM 6,67 0,04 0,56 6,13 7,18 3,3

Ž. baltymai, % SM 8,62 0,18 2,09 6,98 12,00 12,2

Ž. pelenai, % SM 4,93 0,11 2,27 3,82 7,00 13,2


NDF, % SM 33,21 0,46 1,38 26,40 39,10 8,0

ADF, % SM 19,64 0,36 1,82 14,40 25,50 10,6


Krakmolas, % SM 32,81 0,88 2,68 24,50 45,30 15,6

Ž. riebalai, % SM 3,19 0,06 2,03 2,46 4,15 11,8

pH 3,96 0,04 1,10 3,70 4,90 6,4


Kalcis (Ca), % SM 0,14 0,01 9,14 0,05 0,27 53,3

Fosforas (P), % SM 0,26 0,01 3,67 0,15 0,42 21,4

23

Fermentacijos rodiklis buvo 28,21, o tai rodo gerą siloso konservavimo kokybę. Tiesa, pasitaikė

mėginių, kurių fermentacijos rodiklis buvo 3 kartus žemesnis (10,3) už maksimalią jo vertę (30,0),

ląstelienos kiekis kartais siekė virš 20% SM. Taigi, kai kuriems siloso gamintojams dar yra rezervų

patobulinti kukurūzų siloso ruošimo technologijas, pagerinti silosui naudojamos žaliavos kokybę, ir

tuo pačiu- žiemai konservuoto pašaro kokybę. Pagrindinių kokybės rodiklių didžiausiu kintamumu

(Vx % =15,6), įvertinus pagal jų variacijos koeficientą, pasižymėjo krakmolo rodiklis (2011–2012

m. vidutiniškai 32,81% SM). Apykaitos energija AE vidutiniškai 2011–2012 m. laikotarpiu buvo

11,01 MJ kg-1

SM, o energija laktacijai 6,67 MJ kg-1

SM. Sukauptos pašare energijos požiūriu re-

miantis vidutiniais duomenimis, kukurūzų konservuotas pašaras, silosas, buvo vertingesnis, negu žo-

lių silosas. Kukurūzų silosas turėjo mažiau fosforo ir kalcio, negu žolių silosas. 2011–2012 tyrimų

metų kukurūzų siloso duomenys rodo, kad vidutinis ž. pelenų kiekis buvo mažesnis, negu žolių silo-

so (4,93% SM), svyravo plačiose ribose nuo 3,82 iki 7,00% SM. Pagrindinio peleninio elemento

kalcio (Ca) vidutinis kiekis buvo 0,14%, svyravo ribose nuo 0,05 iki 0,27 % SM, ir beveik 5 kartus

buvo žemesnis, negu žolių siloso.Tarp atskirų pašarų kokybės rodiklių nustatytos matematinės tar-

pusavio priklausomybės (11 lentelė).

11 lentelė. 2011–2012 m. šalyje pagaminto kukurūzų siloso kokybės rodiklių koreliacinė – regresinė

analizė (n=34)

X Y

Linijinė

koreliacija

r

Linijinė

regresija

Y = A +

Bx

Apykaitos energija (AE) Energija laktacijai 0,933**l ± 0,064 -0,091 0,614

Ž. baltymai -0,142n ± 0.175 13,561 -0,449

Nesuvirškinta OM -0,704*l ± 0,126 120,386 -8,738

NDF -0,689**l ± 0,128 93,929 -5,514

ADF -0,880**l ± 0,084 80,484 -5,525

Žalia ląsteliena -0,907**l ± 0,074 77,023 -5,356

Krakmolas 0,731*l ± 0,121 -91,147 11,257

Energija laktacijai

(NEL)

Nesuvirškinta OM -0,789**l ± 0,109 123,407 -14,879

ADF -0,963**l ± 0,048 80,886 -9,183

NDF -0,726**l ± 0,121 92,15 -8,837

Žalia ląsteliena -0,991**l ± 0,023 77,352 -8,892

Krakmolas 0,826**l ± 0,100 -96,024 19,316

Ž. riebalai 0,409**l ± 0,161 -1,507 0,704

Ž. pelenai P % 0,452*l ± 0,158 0,069 0,038

Nesuvirskinta OM ADF 0,701*l ± 0,126 11,074 0,354 Žalia ląsteliena 0,756*l ± 0,116 9,353 0,36 Krakmolas -0,824*l ± 0,100 57,505 -1,022

NDF ADF 0,696**l ± 0,127 1,504 0,546

Žalia ląsteliena 0,711**l ± 0,124 0,637 0,524

krakmolas -0,755**l ± 0,116 80,997 -1,451

ADF Žalia ląsteliena 0,968**l ± 0,045 0,169 0,910

Krakmolas -0,741**l ± 0,119 68,504 -1,817

Žalia ląsteliena Krakmolas -0,783**l ± 0,110 69,638 -2,041

24

Apykaitos energija stipriais koreliaciniais tiesioginiais ryšiais siejosi su energija laktacijai (0,933**l)

ir krakmolo kiekiu (0,731**l), ir neigiamais – su nesuvirškintos organinės medžiagos (-0,704**l),

ADF (-0,880**l) ir ž. ląstelienos (-0,907**l) kiekiais. Koreliavo tarpusavyje ląstelienos formos –

ADF ir NDF (r=0,696**).

25

IŠVADOS

1. Žolių siloso kokybė 2011–2012 m. variavo panašiai pagal sausųjų medžiagų (Vx%=27,2) ir

siloso konservavimo kokybę parodantį parametrą – fermentacijos rodiklį (Vx% = 28,2).

Labiausiai silose variavo angliavandenių kiekis (Vx%=107,0%), atskiruose mėginiuose šis

rodiklis svyravo nuo 0 iki 11,2% SM, vidutiniškai sudarė 2,86% SM. Žolių silosas 2011–

2012 m. buvo baltymingas (15,69%), baltymų kiekis kito nuo 10,0 iki 24,4% SM

(Vx%=18,2). Žolių siloso apykaitos energija buvo 9,65 MJ kg-1

SM, neutraliame tirpale

išplautos ląstelienos kiekis (NDF) – 47,6%, rūgštiniame tirpale išplautos ląstelienos (ADF)

– 30,8% ir pelenų kiekis – 9,79%. Pašaras turėjo nemažai kalcio (Ca) – 0,66% (min 0,21%,

max 1,36%) bei fosforo (P) – 0,31% (min 0,18%, max 0,45%). Statistiškai patikimi stip-

riausi teigiami koreliaciniai ryšiai nustatyti tarp apykaitos energijos AE ir energijos lakta-

cijai NEL (r=0,997**l). Dėl pašarų baltymingumo didėjimo didėjo ir apykaitos energija

(AE), r=0,559** bei energija laktacijai (NEL) r=0,567**.

2. Šalyje 2011–2012 m. pagaminto kukurūzų siloso kokybė pagal vidutinį fermentacijos ro-

diklį (28,21%) atitiko kokybės reikalavimus ir labiausiai variavo (Vx%=19,4), bei nemažu

kintamumu iš pagrindinių kokybės rodiklių pasižymėjo pagal nesuvirškintos organinės

medžiagos (Vx%=17,1), krakmolo (Vx %=15,6) ir fosforo (Vx%=21,4) kiekius. 2011–2012

m. kukurūzų siloso vidutinis krakmolo kiekis buvo 32,81% SM; apykaitos energija AE –

11,01 MJ kg-1

SM , o energija laktacijai NEL – 6,67 MJ kg-1

SM. Sukauptos pašare energi-

jos požiūriu, remiantis vidutiniais duomenimis, kukurūzų konservuotas pašaras, silosas,

buvo vertingesnis, negu žolių silosas. Tačiau kukurūzų silosas turėjo mažiau fosforo ir kal-

cio, lyginant su žolių silosu. Kukurūzų siloso krakmolo kiekis didėjo, lyginant ankstesnį

laikotarpį, tai galima paaiškinti tuo, kad auginamos ankstyvesnės veislės.

3. Daug žalių baltymų turėjo ekologiškai auginamos ankštinės žolės ir jų mišiniai. Didžiausias

vidutinis ekologiškai išaugintų žolinių pašarų baltymingumas (22,44% SM) nustatytas mė-

lynžiedės liucernos pašare, tačiau pakankamai baltymingas pašaras buvo ankštinių ir var-

pinių mišiniai: raudonųjų dobilų ir eraičinsvidrių (20,50% SM) bei mėlynžiedės liucernos

ir eraičinsvidrių (20,88% SM). Eraičinsvidrių vidutinis baltymingumas buvo daugiau kaip

dukart mažesnis, negu ankštinių žolių ir jų mišinių, naudojamų pašarams - 9,88% SM.

Ekologiškai išaugintų ankštinių žolynų AE nenusileido įprastai išaugintiems.

4. Tarp atskirų kukurūzų siloso kokybės rodiklių nustatytos matematinės tarpusavio pri-

klausomybės. Apykaitos energija AE stipriais koreliaciniais tiesioginiais ryšiais siejosi su

energija laktacijai NEL (r=0,933**l) bei su krakmolo kiekiu (r=0,731**l) ir neigiamais – su

nesuvirškintos organinės medžiagos (r=-0,704**l), ADF (r=-0,880**l) ir ž. ląstelienos

(r=0,907**l) kiekiais. Koreliavo tarpusavyje ląstelienos formos – ADF ir NDF (r= 0,696**l).

26

ŠALYJE PAGAMINTŲ KONSERVUOTŲ ŽOLINIŲ PAŠARŲ, NAUDOJAMŲ GALVIJŲ

ŠĖRIMUI, KOKYBĖS ĮVERTINIMAS SPEKTROMETRIJOS METODU

Alvyra Šlepetienė, Jonas Šlepetys, Bronislava Butkutė, Jurgita Cesevičienė, Inga Liaudanskienė

REKOMENDACIJA

Tyrimų tikslas: nustatyti konservuotų žolinių pašarų kokybę spektrometrijos metodu; įvertin-

ti pašaruose sukauptų baltymų, ląstelienos, angliavandenių, kalcio ir fosforo bei kitų sudedamųjų da-

lių kiekius; skirtingo naudojimo žolynų kokybinius rodiklius; ištirti ankštinių, įvairių lietuviškų veis-

lių raudonųjų ir baltųjų dobilų, ožiarūčio ir jų mišinių su varpinėmis žolėmis, cheminės sudėties di-

namiką; sukaupti ir apibendrinti naujausius duomenis apie šalyje išaugintų žolinių pašarų kokybę.

Siloso, šieno ir šienainio mėginiai analizėms 2011–2012 m. surinkti iš visų šalies regionų.

Analizėms paimtas 1 kg vidutinis mėginys. Siloso ir žolės mėginiai susmulkinti, išdžiovinti, išanali-

zuoti spektroskopiniais ir cheminiais metodais. Žolių kokybiniai rodikliai nustatyti LAMMC Žem-

dirbystės institute Dotnuvoje įrengtame lauko bandyme. Lauko tyrimai buvo atlikti lengvo priemolio

rudžemyje. Dirvos pH – neutralus (7,3), humuso kiekis – 2,1%. Tirta: gryni rytiniai ožiarūčiai; gry-

nos mėlynžiedės liucernos; gryni sėjamieji esparcetai; ožiarūčių 40%, liucernų 40%, eraičinsvidrių

20%; ožiarūčių 40%, esparcetų 40%, eraičinsvidrių 20%; ožiarūčių 40%, liucernų 20%, raudonųjų

dobilų 20%, eraičinsvidrių 20%; ožiarūčių 40%, baltųjų dobilų 20%, esparcetų 20%, eraičinsvidrių

20%. Kaip priešsėlis naudotas juodas pūdymas. Nustatyta lietuviškų veislių raudonųjų ir baltųjų do-

bilų, ožiarūčio ir jų mišinių su varpinėmis žolėmis kokybiniai rodikliai ekologinėje sėjomainoje, jo-

kių cheminių medžiagų ir trąšų nebuvo naudota.

Siekiant gero galvijų produktyvumo ir sveikatingumo, reikalinga tiksliai įvertinti jų šėrimui

naudojamų siloso, šieno, šienainio kokybę. Vienas iš modernių greitų pigių ir tikslių metodų yra

spektrometrijos metodas, taikomas žolių, kukurūzų siloso kokybei įvertinti. LAMMC Žemdirbystės

institute Cheminių tyrimų laboratorijoje nustatoma pagrindiniai siloso kokybiniai rodikliai, teikia-

mos paslaugos ūkininkams ir kitiems užsakovams. Šis pažangus metodas plačiai taikomas išsivys-

čiusiose šalyse, tokiose kaip Vokietija ir kitose.

Sausosios medžiagos (SM) - pašaro dalis, atmetus jame esančią drėgmę. SM suteikia informaci-

ją apie pašaro kokybę. Didesnių už 45% SM silosas gali sukaisti, o per didelė jo drėgmė gali įtakoti

prastą jo fermentaciją, maisto medžiagų nuostolius. Tyrimais nustatėme, kad vidutinis žolių siloso

SM kiekis buvo 38,8%, tačiau pasitaikė mėginių, turinčių tik 22,0% SM.

Žali baltymai (ŽB) aprūpina gyvulio organizmą aminorūgštimis, reikalingomis augimui ir lak-

tacijai, palaiko gyvybines ir reprodukcines jo funkcijas. Tirti žolių siloso mėginiai buvo baltymingi

(vidut. 15,7%), ŽB kiekis kito nuo 10,0 iki 24,4% SM. Dėl pašarų baltymingumo didėjimo didėjo ir

apykaitos energija bei energija laktacijai.

Ląsteliena yra pagrindinė augalų ląstelių sienelių medžiaga. Ji sudaryta iš celiuliozės, hemice-

liuliozės ir lignino. Atrajojančių galvijų yra visiškai suvirškinama tik celiuliozė ir dalis hemiceliu-

liozės. Neutraliame tirpale išplautos ląstelienos kiekis (NDF) – buvo vidut. 47,6%, min. 34,3, max

58,8%; rūgštiniame tirpale išplautos ląstelienos (ADF) – vidut. 30,8%, min 23,0%, max 46,2%. Ža-

lios ląstelienos kiekis buvo vidut. 25,2%, min 18,5, max 32,5%.

Vidutinis fermentacijos rodiklis buvo 23,6, tačiau pasitaikė prastai užkonservuoto siloso. fer-

mentacijos rodiklis kito: min 0,0, max 30,5. Nustatyta, kad žolių siloso kokybė 2011–2012 m. kito

panašiai pagal sausųjų medžiagų (variacijos koeficientas (Vx%) = 27,2) ir siloso konservavimo ko-

27

kybę parodantį parametrą – fermentacijos rodiklį (Vx% = 28,2). Gerai užkonservuotas silosas turi

būti rūgštus.

Informatyvus siloso kokybės rodiklis yra pH. Kuo didesnis rūgštumas, tuo šis rodiklis mažesnis.

Žolių siloso vidut. pH reikšmė buvo 4,4, tačiau visų tirtų mėginių pH kito nuo 3,5 iki 6,5. Silosas su

mažesniu už 3,6 pH yra pernelyg rūgštus, kokybiško siloso pH vertė 4,0- 4,5, o nustačius didesnę už

5,0 pH vertę, galima įtarti, kad silosas blogai išsilaikęs.

Labiausiai silose variavo angliavandenių kiekis (Vx%=107,0%), atskiruose mėginiuose šis ro-

diklis svyravo nuo 0 iki 11,2% SM, vidutiniškai sudarė 2,86% SM. Žolių siloso vidut. apykaitos

energija buvo 9,65 MJ kg-1

SM. Nustatytas vidut. pelenų kiekis – 9,8%. Didesnis už 10% pelenų

kiekis reiškia, kad pašaras gali būti užterštas žemėmis. Pašaras turėjo nemažai kalcio (Ca) – 0,66%

(min-0,21%, max- 1,36%) bei fosforo (P) – vidut. 0,31% (min 0,18%, max 0,45%). Didėjant apykai-

tos energijai, esminiai didėjo ir energija laktacijai.

Ekologiškai auginamos ankštinės žolės ir jų mišiniai turėjo daug žalių baltymų. Didžiausias vi-

dutinis ekologiškai išaugintų žolinių pašarų baltymingumas - 22,4% SM nustatytas mėlynžiedės liu-

cernos pašare, tačiau pakankamai baltymingas pašaras buvo ankštinių ir varpinių mišiniai: raudonų-

jų dobilų ir eraičinsvidrių (20,5%) bei mėlynžiedės liucernos ir eraičinsvidrių (20,9%). Eraičinsvid-

rių vidutinis baltymingumas SM buvo daugiau kaip dukart mažesnis, negu ankštinių žolių ir jų miši-

nių, naudojamų pašarams (vidut. 9,88%). Ekologiškai išaugintų ankštinių žolynų apykaitos energija

(AE) nenusileido įprastai išaugintiems. Norint pasigaminti baltymingus pašarus, reikalinga auginti

mišrius ankštinius- varpinius žolynus, naudojant ilgaamžes ankštines žoles: baltuosius dobilus, liu-

cernas, esparcetus, ožiarūčius. Per sezoną žolyną nupjauti ne mažiau 3 kartus, pavytinus ruošti silo-

są. Geros kokybės pašarams ruošti tikslinga naudoti daug žalių baltymų turinčias ekologiškai augi-

namas ankštines žoles ir jų mišinius.

Šalyje 2011–2012 m. pagamintas kukurūzų silosas turėjo vidutiniškai 35,6% SM, min- 27,0%,

max- 42,3%. Kukurūzų siloso kokybė pagal vidutinį fermentacijos rodiklį (28,2%) atitiko kokybės

reikalavimus. Kukurūzų siloso vidut. pH buvo 4,1, kito nuo 3,8 iki 4,9. Iš pagrindinių kokybės ro-

diklių nemažu kintamumu pasižymėjo pagal nesuvirškintos organinės medžiagos (Vx%=17,1),

krakmolo (Vx %=15,6) ir fosforo (Vx%=21,4) kiekius. 2011–2012 m. kukurūzų siloso vidutinis

krakmolo kiekis buvo 32,8% SM; apykaitos energija AE – 11,0 MJ kg-1

SM, o energija laktacijai

NEL – 6,7 MJ kg-1

SM. Sukauptos pašare energijos požiūriu, remiantis vidutiniais duomenimis, ku-

kurūzų konservuotas pašaras, silosas, buvo vertingesnis, negu žolių silosas. Tačiau kukurūzų silosas

turėjo mažiau fosforo ir kalcio, lyginant su žolių silosu.

Kukurūzų siloso krakmolo kiekis didėjo, lyginant ankstesnį laikotarpį, tai galima paaiškinti tuo,

kad auginamos ankstyvesnės brandos kukurūzų veislės. Tarp atskirų kukurūzų siloso kokybės rodik-

lių nustatytos matematinės tarpusavio priklausomybės. Apykaitos energija AE stipriais tiesioginiais

koreliaciniais ryšiais siejosi su energija laktacijai NEL bei su krakmolo kiekiu ir neigiamais – su ne-

suvirškintos organinės medžiagos, ADF ir žalios ląstelienos kiekiais. Koreliavo tarpusavyje ląste-

lienos formos – ADF ir NDF.

Pašarai- gyvulininkystės produkcijos gamybos pagrindas. Įvairių pašarų mėginių analizės paro-

dė, kad tirtų pašarų cheminė sudėtis ir energinė vertė buvo labai įvairi dėl žaliavos rūšies, paruoši-

mo, žolyno botaninės sudėties ir naudojimo būdo. Todėl siekiant sudaryti racionalų galvijų šėrimo

racioną ir gauti optimalią produkciją, rekomenduojama laboratorijoje atlikti pašarų analizes ir nusta-

tyti pašarų maistinę ir energinę vertę.

Apibendrinant galima teigti, kad geriausiai įvairių grupių galvijų poreikius patenkins žoliniai,

turtingi ankštinėmis bei didelės energinės vertės pašarai pagaminti iš kukurūzų masės. Derinant šias

pašarų grupes galima ženkliai sumažinti koncentratų poreikį galvijų šėrimui.

28

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute Cheminių tyrimų laborato-

rijoje naudojant modernią laboratorinę įrangą nustatoma konservuotų ir džiovintų pašarų (siloso,

šienainio, šieno) pagrindiniai kokybiniai rodikliai, teikiamos paslaugos ūkininkams ir kitiems už-

sakovams.

Dėl pašarų tyrimų kreiptis arba pristatyti mėginius tyrimams į LAMMC Žemdirbystės institu-

to Cheminių tyrimų laboratoriją adresu: Instituto al.1, Akademija, Kėdainių r. tel. 8 347 37175; 8

34737664. internete: www.lzi.lt.

SUDERINTA: ………………………

Augalininkystės tyrimų priežiūros komisijos

pirmininkas Rimantas Krasuckis

2012 m..........................mėn............d.

29

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Barber, G.D., Givens, D.I., Kridis, M.S., Offer, N.W., Murray, I., 1990. Prediction of organic matter

digestibility of grass silage. Anim. Feed Sci. Technol. 28, 115–128.

2. Butkutė B. Žolinių pašarų kokybę lemiantys veiksniai. Mano ūkis, 2005, 6.

3. Butkutė B., Gaurilčikaitė R. Lietuvos ūkiuose gaminamo kukurūzų siloso pašarinę vertę ir kokybę

lemiantys veiksniai. Veterinarija ir zootechnika. 2008, t. 41 (63). P. 32- 41.

4. Butkutė B., Paplauskienė V., Daugiamečių varpinių žolių pašarinės vertės potencialas // Žemdirbystė.

Mokslo darbai, 2006, t. 93, Nr. 3, p. 172-187

5. Jatkauskas J., Vrotniakienė V. Siloso, pagaminto skirtingomis technologijomis ir iš skirtingos žalia-

vos, palyginamasis įvertinimas. Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2002, 40, p. 106-115

6. Jatkauskas J., Vrotniakienė V. Skirtingomis technologijomis pagaminto ankštinių-varpinių žolių silo-

so įtaka penimų buliukų didžiojo prieskrandžio turinio rodikliams ir gyvūnų sveikatai. Gyvulininkystė.

Mokslo darbai, 2004, 44, p. 30-37

7. Jatkauskas J., Vrotniakienė V. Konservuoti silosą biologiniais priedais verta. Mano ūkis 2005/5.

8. Jatkauskas J., Vrotniakienė V. The influence of application of a biological additive on the fermenta-

tion and nutritive value of lucerne silage. Zemdirbyste- Agriculture. 2009. Vol. 96. No. 4. P. 197–208.

9. Baranauskas S., Mikulionienė S., Kulpys J., Stankevičius R. Energinis pieninių galvijų pašarų įverti-

nimas pagal Hohenheimo vertinimo testą. Veterinarija ir zootechnika. 1998 T. 6 (28).

10. Marčiauskas S. Skirtingai tręštos kultūrinės ganyklos žolės maistingumas ir žolyno produktyvumas.

Gyvulininkystė. LGI mokslo darbai. 2002. T. 41. P. 59–69.

11. Marum, A.H., Aastveit, P., 1990. The precision of the Tilley and Terry method compared to the

NIRS method in estimating digestibility in breeding programs. In: Proceedings of the 3rd International

Conference on Near Infrared Spectroscopy, p. 566–569.

12. Mikulionienė S., Stankevičius R. Žolinių pašarų ir siloso cheminė sudėtis, maistinė vertė ir virškina-

mumas. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas,2002,T.18, (40), p.94-99.

13. NRC. Nutrient Requirements of Dairy Cattle: 7th Revised Edition. National Academy Press,

Washington,2001. 408 p. – [žiūrėta 2009-08-04]. – Internete: http://books.nap.edu/html/dairy_cattle/.

14. Pilipavičius V., Mikulionienė S., Stankevičius R. Chemical composition and feed value for ruminants

of weedy maize silage // Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, 2003,T.21, (43), p.90-92.

15. Skurdenienė I., Ribikauskas V., Bakutis B. Ekologinio ūkio privalumai gyvulinikystėje. Kaunas,

2007, 155 p.

16. Špokas L. Kukurūzų siloso gamybos technologija. Mano ūkis, 2010/10.

17. Vrotniakienė V., Jatkauskas J. Siloso, pagaminto tranšėjoje ir ritiniuose, įtaka penimų buliukų sker-

denos rodikliams // Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2005, 46, p. 72–81

http://books.nap.edu/html/dairy_cattle/

30

Priedas

MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR/AR TAIKOMOSIOS VEIKLOS REZULTATŲ DIEGIMAS IR

POPULIARINIMAS 2011-2012 M. (PROJEKTO REZULTATŲ ŠVIEČIAMOJI VEIKLA):

1. Padaryti 3 moksliniai pranešimai tarptautinėse konferencijose:

1.1.Tarptautiniame žolininkystės simpoziume, Raumberg-Gumpensteine (Austrija) “16th

EGF

„Grassland farming and land management systems in mountainous regions”, August 28 – 31,

2011 dalyvavo su pranešimu projekto vykdytojas ŽI vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Jo-

nas Šlepetys atsakingas projekte už lauko bandymo darbus.

1.2. Tarptautinėje konferencijoje FQH2011 Prahoje (Čekija), ekologiškų pašarų ir maisto klau-

simu 2011 gegužės 18-20 d. su žodiniu pranešimu dalyvavo projekto vykdytoja ŽI Cheminių

tyrimų laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Jurgita Cesevičienė, atsakinga projekte už siloso

mėginių laboratorinius tyrimus.

1.3. Projekto vykdytojas J. Šlepetys 2012 m. birželio3-7 d. dalyvavo tarptautinėje mokslinėje

konferencijoje, EGF2012, (24th

EGF General Meeting on Grassland – a European resource?),

Lenkijoje, Liubline, su moksliniu pranešimu žolininkystės tyrimų tema.

2. Straipsniai projekto tema:

2.1.Paskelbta mokslo populiarinimo straipsnis žurnale “Ūkininko patarėjas”, “Agrovizijai”

2011 m. parengtame specialiame numeryje.

2.2.Parengtas ir išdalintas lankstinukas (200 egz.) projekto tema ASU vykusioje parodoje

2011 m. kovo 31-balandžio2 d.“Ką pasėsi” ir parodoje vykusioje „Mokslo kavinėje“.

2.3.Atspausdintas straipsnis į žurnalą „Mano ūkis“: Šlepetienė A., Butkutė B., Šlepetys J.

Žolinių pašarų tyrimai žemdirbystės institute, 2012/gegužė, p. 55-59.

3. Kiti projekto rezultatų pristatymai:

3.1.Projekto vadovė A. Šlepetienė 2011-06-06. „Projektų dienoje“ pristatė Kėdainių r. Aka-

demijos gimnazijos mokytojams ir mokiniams LAMMC žemdirbystės instituto projekti-

nę veiklą, paskaitoje apie mokslinių projektinių darbų svarbą, tame tarpe ir šį ŽŪM pro-

jektą ir juo siekiamus rezultatus.

3.2.Kūrybinė grupė 2012 m. filmavo siužetą laidai „Kaimo akademija“, kur praktiškai de-

monstravome siloso analizę NIRS prietaisu ŽI Cheminių tyrimų laboratorijoje.

3.3.Projekto tema 2012 m. atlikti tyrimai pristatyti Pulavų (Lenkija) žemės ūkio universiteto

mokslininkams, LKT, ŽŪM, LŽŪU vadovams, specialistams, Šiaulių universiteto stu-

dentams jų vizitų ŽI Cheminių tyrimų laboratorijoje metu.

ŽŪm subsidijuojamo mokslinio darbo vadovui gerb - zum.lrv.lt · tinimo laipsnis, panaudoti...

Documents