ŽŪm subsidijuojamo mokslinio darbo vadovui...

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS

TVIRTINU: ………………………

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro

direktorius Zenonas Dabkevičius

2017 m. lapkričio mėn. 9 d.

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS

VEIKLOS

MTTV projektas Nr. MT-15-27

SOJŲ AUGINIMO TECHNOLOGINIŲ NORMŲ NUSTATYMAS

GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Žydrė Kadžiulienė

Akademija, Kėdainių r.

2017

2

Pagrindinis vykdytojas: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

Tyrimų laikotarpis: 2015–2017 m.

Tyrimo dalyviai:

Projekto vadovė:

Dr. Žydrė Kadžiulienė, tel. 8 (347) 37654, el. paštas [email protected],

LAMMC Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui,

Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja

Projekto

pagrindiniai

vykdytojai:

Dr. Irena Deveikytė, tel. (8 686) 93711, el. paštas [email protected],

LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus

vyresnioji mokslo darbuotoja

Dr. Dalia Ambrazaitienė, tel. 8 611 40 566, el. paštas

[email protected], LAMMC Vėžaičių filialo vyresnioji

mokslo darbuotoja

Dr. Jonas Šlepetys, tel. (8-614) 96733, el. paštas [email protected],

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos

skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas

mailto:[email protected]

mailto:[email protected]

3

TURINYS

ĮVADAS..................................................................................................................................... 4

TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA.................................................................................... 6

TYRIMŲ REZULTATAI......................................................................................................... 8

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ....................................................................................... 23

4

ĮVADAS

Nors soja Lietuvoje domimasi ir vis bandoma ją tirti jau per 90 metų vienu ar kitu klausimu,

ženklesnės plėtros sojos auginime nepasiekta. Galime teigti, kad sojos vieni iš mažiau pažintų pupinių

augalų Lietuvos žemės ūkio kontekste. Dėl pupelių turtingos sudėties sojos yra vieni iš svarbiausių

augalų visame pasaulyje. Jų plotai nuolat auga ir pastaraisiais dešimtmečiais turi didžiausią procentinį

padidėjimą palyginus su bet kurių kitų pagrindinių žemės ūkio augalų (Hartman et al., 2011). Europa

importuoja apie 70% savo augalinių baltymų poreikių, visų pirma sojų pupeles iš Pietų Amerikos (Bues

ir kt., 2013 m.). Įvairūs nauji tyrimai rodo, kad Europos aplinkos sąlygos yra tinkamos sojų auginimui,

ir tai galėtų būti sėkmingai naudojama patenkinti poreikius. Naujausi moksliniai tyrimai skiriami sojų

auginimui šaltuose klimato valstybėse, pavyzdžiui, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje.

Baltijos valstybės taip pat nėra įprastos sojų auginimo regione. Visiškas sojų augimo, vystymosi ir

aplinkos sąlygų apibūdinimas gali padėti suprasti mechanizmus, kurie lemia derlingumą (Van Roeckel

ir kt., 2015). Manoma, kad ateityje klimato kaitos pokytis žemės ūkio ekosistemoms bus palankus

šiaurės Europos žemės ūkiui bei augalų produktyvumo didinimui (Bindi, Olesen, 2011).

Vienas iš svarbių dalykų kiekvienam augalui, tiksliau jo produkcijos vartotojui – tai

derlingumas. Teigiama, kad didėjant teigiamoms temperatūroms ir CO2 koncentracijai augalų derliaus

komponentai ir biomasės pasiskirstymas tarp jų gali būti skirtingas, o tai galiausiai veikia pasėlių

produktyvumą. Pavyzdžiui, sojų, kurios yra šilamėgiai augalai, dėl padidėjusios šilumos gali mažėti

šakotumas ir ankščių kiekis augaluose, o taip kaip tik gali riboti derlingumą. Todėl labai svarbu

įvertinti augalų veislių gebėjimą toleruoti klimatinius stresus (Pereira-Flores ir kt., 2016).

Sojos yra vieni iš svarbiausių augalų visame pasaulyje (Eurostat, 2016). Sojos pupelės yra

svarbios tiek baltymingų miltų, tiek augalinio aliejaus gamybai. Pasėliai auginami maždaug 6 proc.

pasaulio ariamos žemės, o daugiau nei 40 metų sojų gamybos plotas turi didžiausią procentinį

padidėjimą, palyginti su bet kuriais kitais pagrindiniais augalais (Hartman et al., 2011). Dabartinis

produktų gamybos iš sojos padidėjimas sutampa su padidėjusia miltų ir aliejaus paklausa. Sojų

gamyba buvo 17 milijardų tonų (MMT) 1960 ir padidėjo iki 276 MMT 2013 metais (FAOStat).

Prognozuojama, kad atsižvelgiant į išplėstus plotus ir didesnius derlius, produktų gamyba iš sojų

ateityje didės. Kadangi sojos yra labiausiai naudojamų augalų maisto ir pašarų produktams

dabartiniame pasaulyje, tikėtina, kad auginimas šiauresnėse šalyse bus išplėtotas parenkant tinkamas

veisles, randant tinkamas auginimo technologijas, sukuriant veisles tinkančias šiaurinėms auginimo

sąlygoms, naudojant skirtingas biotrąšas, kurios mažintų abiotinius ir biotinius stresus, taigi sojos

galėtų duoti gerą derlių visomis klimato sąlygomis ir kasmet nepriklausomai nuo besikeičiančių oro

sąlygų.

Gauruotoji soja (Glycine max (L.) Merr.) yra pupinių šeimos augalas. Jos tėvynė - Pietryčių

Azija. Europoje pradėta auginti XIX a. antroje pusėje, pastaruoju metu auginama ne tik šiltesnio

klimato, bet ir šaltesnio klimato šalyse. Soja – vienametis, šviesiamėgis, trumpadienis, savidulkis,

šilumą ir drėgmę mėgstantis augalas. Sojų augalai status, stiebas šakojasi, augalų aukštis nuo 30 iki 60

cm. Pagrindinė šaknis – liemininė, pagrindinė šaknų masė išsidėsto 0-20 cm gylyje. Sojos specifinės

gumbelinės bakterijos (Bradyrhizobium japonicum) gyvena simbiozėje su soja (Vitkus, Svirskis, 2004).

Tai viena iš svarbių sojos augalų savybių, kaip ir kitų mums įprastų pupinių augalų savybių –

gebėjimas gumbelinių bakterijų pagalba fiksuoti atmosferos azotą, juo apsirūpinti bei palikti jo

5

dirvožemyje kitiems augalams. Įvairūs pupiniai augalai gali fiksuoti net iki 200 iki 300 kg azoto

hektarui, todėl pupiniai augalai ypatingai svarbūs sėjomainoje, tuo pačiu labai svarbūs tvariam žemės

ūkiui, kur jie ne tik užtikrina organinių medžiagų išteklius dirvožemyje, bet ir yra esminė priemonė

siekiant sumažinti intensyvaus ūkininkavimo įtaka dirvožemiui (Köpke ir Nemecek, 2010). Tačiau kol

sojų augalai neišplitę, tai ir sojos gumbelinių bakterijų dirvožemyje yra labai mažai, todėl reikia

naudoti inokuliaciją efektyviais štamais. Tinkamomis sojoms augti sąlygomis biologinio azoto

fiksavimo lygmuo būna gana aukštas (Herridge et al., 2008) ir skirtingomis agronominėmis sąlygomis

sojos augalai 25 – 75 proc. bendro azoto gauna fiksuodami N2 iš oro (Divito et al., 2016). Organinėje

žemdirbystėje inokuliuotos sojos gali sukaupti 40–52% daugiau azoto (Schweiger et al., 2016), todėl

svarbu tirti azoto fiksacijos aktyvumą ir inokuliacijos efektyvumą (Zimmer et al., 2016). Egzistuoja

genetiškai skirtingi B. japonicum štamai, kurie labai skirtingai veikia azoto fiksaciją (Gok et al., 2001;

Coskan et al., 2003), todėl svarbu tirti azoto fiksacijos efektyvumą ir išnaudoti sojų privalumus. Gerai

žinoma, kad kad azoto fiksacijos efektyvumas priklauso ne tik nuo gumbelinių bakterijų, bet yra

veikiamas daugelio aplinkos veiksnių (pvz, dirvožemio pH, drėgmė, temperatūra), taip pat kaip ir

skirtingų žemės dirbimo sistemų, dirvožemio struktūringumo ir derlingumo (Coskan ir Dogan, 2011).

Sojų geram augimui labai svarbi dirvos temperatūra (Vanhie et al, 2015) ir kiti augalo fiziologiniai bei

auginimo technologijų veiksniai (Van Roekel et al., 2015; Grasini et al., 2015). Svarbu išsiaiškinti

azoto sukaupimo kiekius skirtingose augalų dalyse, tai yra antžeminėje augalų dalyje ir požeminėje

dalyje, arba kitaip tariant šaknyse. Nuo azoto pasiskirstymo tarp tų dalių, taip pat priklauso augalų

derlingumas (Salvagiotti et al., 2008).

Sojų auginimo technologijos turi ekologinėje žemdirbystėje turi rimtų technologinių

apribojimų, kaip pavyzdžiui herbicidų naudojimas. Taigi, organinės žemdirbystės sąlygomis piktžolės

yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių augalų produktyvumą. Piktžolių žala, tai ne tik sumažėjęs

augalų derlius, bet ir pablogėjusi kokybė, tinkamumas maistui ir padidėjęs piktžolių sėklų bankas

(Ushino at al., 2012). Soja silpnai konkuruoja su piktžolėmis, ypač ankstyvais vystymosi tarpsniais

(Vollmann at al., 2010). Didelė konkurencija tarp sojos ir piktžolių spartina sojos brendimą, mažina

augalo aukštį, derlių ir sėklos kokybę, o taip pat didina drėgnumą ir ligų išplitimą (Vollmann at al.,

2010). Ankstyvos brandos sojos derliaus nuostoliai dėl piktžolių stelbimo būna mažesni nei vėlyvos

brandos sojos (Vollmann at al., 2010). Organinės trąšos, kaip azoto šaltinis, neigiamai veikia piktžolių

plitimą sojos pasėlyje, skirtingai nei mineralinės trąšos (Saberali, Mohammadi, 2015). Mechaninė

piktžolių kontrolės priemonė – tarpueilių purenimas sunaikina dalį piktžolių, t.y. tik tarpueiliuose, o

eilutėse jos lieka toliau augti. Akėjimas sumažina piktžolių kiekį ir eilutėse, tačiau patikimas derliaus

priedas gaunamas tik akėjant sojas ankstyvuose tarpsniuose (Leblanc, Cloutier, 2001).

Abiotiniai ir biotiniai veiksniai stipriau įtakoja tokiomis sąlygomis augalus, tačiau yra tyrimų,

kurie rodo, kad panaudojus tam tikras švelninačias priemones galima sumažinti augalų stresus

(Hartman et al., 2011), gera sojų mityba gali mažinti ligų ir kenkėjų atakas (Heckman, 2013).

Pavyzdžiui silicio panaudojimas daro svarbią įtaką mažinant biotinių (vabzdžiai, kenkėjai, ligų

sukėlėjai) ir abiotinių (sausrų, šalčio) veiksnių poveikį (Guntzer et al., 2012; Thilagam, 2014). Mūsų

sąlygomis, tai yra daugiau šaltesnio klimato sąlygomis, parenkant veisles labai svarbus rodiklis –

atsparumas šalnoms. Veislės kurios apibūdinamos kaip ankstyvesnio subrendimo –‘Merlin’, Lissabon,

Primus – pažymima, kad turi gerą atsparumą šalčio stresui (Balko, Ordon, 2015).

Keletas tyrimų rodo, kad meteorologinės sąlygos yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių

įtakos sojų augimui, vystymuisi ir produktyvumui (Cerezini et al., 2016; Liu et al., 2008; Nielsen,

6

2008). Tačaiu ir agrotechniniai sprendimai gali įtakoti derlingumo formavimąsi besikeičiančioje ir

nepalankioje aplinkoje (Mandal ir kt., 2009). Sojos optimalios sėjos datas skiriasi pagal veislę,

auginimo sistemą ir aplinkos sąlygas (Divito et al., 2016), todėl pasirinkus teisingas kombinacijas

galima padidinti sojų pupelių derlius (Rowntree ir kt., 2014).

Švedų tyrėjų rezultatai rodo, kad iki 59 latitudės galima gauti iki 2,4 t ha—1 sojų derlių, kur

baltymų kiekis 39-41 proc., tačiau labai svarbu parinkti tinkamas dirvas ir laukus. Tyrėjai pastebi, kad

sojų sėjos laikas gali būti gana ilgas, pvz. nuo gegužės pradžios iki birželio pirmo dešimtadienio

pabaigos ir derliaus skirtumas minimalus. Tačiau sojos greičiausiai sudygsta sėjant jas gegužės mėn. 15

-25 dienomis. Tarpueilių pločio skirtumas mažai turėjo reikšmės derlingumui, tačiau sojos augintos

platesniais tarpueiliais 25 ar 50 cm subrendo anksčiau, beto, platesni tarpueiliai geriau tinka

mechaninei piktžolių kontrolei. 12,5 cm pločio tarpueilius galima naudoti įprastiniuose ūkiuose, kur

piktžolių kontrolei galimi panaudoti herbicidai, tačiau vistiek jie mažiau tinkami, jei vegetacijos

sezonas šaltas ir lietingas (Fogelberg, Fogelberg, 2013).

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos bandymų stotys

atlieka sojos veislių tyrimus ir pastaruoju metu yra 4 veislės įrašytos į Nacionalinį augalų veislių

sąrašą: ,Merlin‘ nuo 2013 m., Violetta nuo 2014 m. ir Amandine bei Lajma nuo 2015 m. Kol kas

derlingiausia Merlin veislė. Ūkininkai taip pat bando auginti Merlin, Violetta, Tundra, Progres veisles.

Augalininkystės ūkiuose svarbu turėti įvairių augalų sėjomainoje dėl skirtingų aspektų:

dėl derlingumo ir produkcijos arba ekonominio efekto, ir dėl to, kad vieni augalai sunaudoja daugiau

maisto medžiagų, kiti mažiau reiklūs joms, ir dėl ligų bei kenkėjų pasireiškimo. Ankštinių asortimento

išplėtimas sėjomainose būtų vienas iš pliusų dirvožemio derlingumui palaikyti bei sėjomainos sveikatai

gerinti. Sojos galėtų būti vieni tų augalų, jei galėtume pasiūlyti ganėtiną derlingumą bei tinkamas

auginimo technologijas. Lietuvoje mokslinių tyrimų rengiant sojų auginimo technologijas atlikta

palyginti nedaug ir dažnu atveju su senesnėmis veislėmis. Egzistuoja keletas adaptuotų technologijų,

atkeliavusių kartu su veislėmis. Tačiau norint plėtoti sojų auginimą, ypač vėsesnio klimato sąlygomis,

tinkamų technologijų parengimas yra būtinybė, tačiau jų parengimui reikia plėtoti mokslinius tyrimus,

dar reikia atlikti įvairių eksperimentų.

7

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

Projekto tikslas - įvertinti sojų skirtingų veislių, auginamų skirtingo pločio tarpueiliais, įtaką

sėklų derliui auginimo technologijose ekologinėje gamyboje.

Numatomi spręsti uždaviniai:

- ištirti sojų skirtingų veislių, tarpueilių pločio, mechaninės piktžolių kontrolės ir kitų auginimo

technologinių elementų įtaką augalų morfologiniams parametrams, pasėlių piktžolėtumui, sojų

derlingumui;

- pateikti rekomendacijas dėl sojų auginimo technologinių elementų, tinkamų ekologinės gamybos

ūkiuose;

- parengti sojų auginimo technologiją.

Įgyvendinus projektą bus surinkta ir įvertinta mokslinė informacija apie dažniausiai taikomas

technologijas ir jų atskirus elementus auginant sojas ekologinio ūkininkavimo sąlygomis kitose šalyse,

bus gauta mokslinių rezultatų sojų auginimo technologiniais klausimais Lietuvos klimatinėmis

sąlygomis, pateiktos technologinių elementų rekomendacijos sojų auginimui ekologinės gamybos

sąlygomis, bus pateikta pilna sojų auginimo technologija.

Tyrimų sąlygos ir metodai

Lauko bandymai įrengti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto

Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus ekologinėje sėjomainoje. Lauko bandymai pasėti lengvo

priemolio rudžemyje.

I eksperimentas. Sojų sėklos paruošimo, sėjos laiko ir tarpueilių pločio tyrimas. Pastarajam

eksperimentui projekte pasirinktas lauko bandymas, kur sojų sėklos inokuliuotos ir sėtos be

inokuliacijos, tarpueiliai pasirinkti 25 ir 50 cm bei sėjos laikas dviem terminais, kuriuos sąlyginai

pavadinome ankstyva ir vėlyva sėja. Toks eksperimentas buvo vykdytas 2015 m., tai yra 2016 m.

pakartotas laike. Detaliau schema išdėstyta 1 lentelėje.

1 lentelė. Bandymų schema

Var. Nr. Sėklos paruošimas Tarpueilių plotis Sėjos laikas 1 Sėklos neinokuliuotos (kontrolė) tarpueiliai 50 cm I terminas: Sėja

ankstyva - apytiksliai

gegužės viduryje

2 Sėklos inokuliuotos

3 Sėklos neinokuliuotos tarpueiliai 25 cm


5 Sėklos neinokuliuotos tarpueiliai 50 cm II terminas: sėja vėlyva

- apytiksliai 2 sav. nuo

I-ojo termino


7 Sėklos neinokuliuotos tarpueiliai 25 cm


Sojos priešsėlis buvo žieminiai kviečiai ‚Ada‘ auginti po raudonųjų dobilų, užartų žaliajai

trąšai. Nuėmus žieminių kviečių derlių, laukas buvo intensyviai dirbamas, tris kartus nuskustas ir vėlai

rudenį suartas. Pavasarį anksti nuakėtas. Siekiant kuo daugiau sunaikinti piktžolių, akėta iki sojos sėjos

kas savaitę priklausomai nuo sąlygų – 2016 m. gavosi 4 kartus.

Soja sėta, kai dirvos temperatūra buvo aukštesnė 150C. Prieš sėja dirva buvo įdirbta

germinatoriumi 10 cm gyliu. Sėta dviem terminais – gegužės 20 ir birželio 3 dienomis. Vėlesnis sėjos

terminas parinktas siekiant išvengti pavasarinių šalnų, kurioms soja yra gana jautri. Sojų sėklų norma –

8

120 kg ha-1 . Sėta sojų veislė ‘Merlin’. Soja pasėta 25 ir 50 cm tarpueiliais. Prieš sėją tą pačią dieną

sėkla inokuliuota 2, 4, 6, 8 variantuose (1 lentelė). Po sėjos dirva privoluota. Plačiaeilės sėjos pasėlio

tarpueiliai buvo purenti 2 kartus. Pirmą kartą purenti, kai sojos pasėlio eilutės tapo matomos. Vėliau

tarpueilių purenimas buvo atliekamas, atsižvelgiant į pasėlio būklę ir derinantis prie orų. Pagrindiniai

darbai ir jų atlikimo datos pateiktos 2 lentelėje. Piktžolės skaičiuotos kiekvieno laukelio dviejose 0,25

m-2 aikštelėse (0,25 x 1,0 m) ir perskaičiuota į m2.

2 lentelė. Pagrindinių lauko darbų, stebėjimų kalendorius

Pagrindiniai lauko darbai Darbų (stebėjimų) datos

Dirvos dirbimas Balandžio 20 d. ir vėliau iki sėjos kas savaitę

Sojų sėja I-uoju terminu – ankstyva sėja Apie gegužės 20 d.

Sojų sėja II-uoju terminu – vėlyva sėja birželio 3 d. (- apytiksliai 2 sav. nuo

I-ojo termino

Tarpueilių kultivavimas 2 kart, pirmą kart, kai eilutės buvo matomos.

Sojos I-ojo ir II –ojo terminų sėjos sojos

buvo nukultos

spalio paskutinėmis dienomis

II eksperimentas. Įvairių sojos veislių derliaus ir kokybės palyginimas.

Eksperimentui buvo pasirinktos 5 sojų veislės. Dvi veislės Violetta ir Merlin įrašytos į

Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Kitos trys veislės Bohemians, Silesia, Brunensis parsisiųstos iš

Čekijos respublikos, o pasirinktos jos, nes apibūdinamos kaip trumpesnės vegetacijos veislės bei kartu

potencialiai derlingos. Violettos veislės sojos buvo inokuliuotos skystu ir durpiniu inokuliantu. Kitos

veislės tik durpiniu inokuliantu. Sėtos plačiaeiliu būdu gegužės 20 dieną.

Meteorologinės sąlygos. 2015 m. pavasario pirmieji du mėnesiai buvo gerokai šiltesni ir

nežymiai sausesnis, palyginti su daugiamečio vidurkio duomenimis (3 lentelė). Gegužė buvo beveik

vienu laipsniu vėsesnė už daugiametį vidurkį. Birželio ir liepos mėnesiai taip pat buvo kiek vėsesni. Iš

vasaros mėnesių tik rugpjūtis išsiskyrė šiltesniais orais (paros temperatūra buvo 2,1oC didesnė,

palyginti su daugiamečiu vidurkiu). Pavasario mėnesiais kritulių netruko lyginant su daugiamečiu

vidurkiu, tačiau vasaros mėnesiais kritulių labai truko, ypač rugpjūčio mėnesį, kuomet 5,6 mm iškrito,

kitaip tariant kritulių nebuvo. Didesnis kritulių kiekis iškrito tik rugsėjo mėnesį. Vidutiniškai vertinant

vegetacijos sezoną, sąlygos sojų augimui, vystymuisi ir brendimui buvo vidutinės.

2016 m. pavasario pirmieji du mėnesiai buvo kiek šiltesni ir gerokai drėgnesni palyginus su

daugiamečio vidurkio duomenimis (3 lentelė). 2016 m. gegužės mėnesio temperatūra buvo aukštesnė

už daugiametį vidurkį, birželio ir liepos mėnesiais taip pat buvo kiek aukštesnė. Priešingai nei 2015 m.

kurie buvo sausringi, 2016 m. buvo permainingi kritulių kiekiu – gegužė sausoka, birželis beveik

norma, liepą ir rugpjūtį buvo gerokai daugiau kritulių nei daugiametis vidurkis, rugsėjis buvo labai

sausas, o spalis spalio mėnesį žemesnė nei įprasta temperatūra ir lietingos pirma ir trečia dekados.

Vidutiniškai vertinant vegetacijos sezoną, galima teigti, kad pavasaris buvo kiek komplikuotas dėl

balandžio drėgmės, o vėliau sąlygos sojų augimui ir vystymuisi buvo tinkamos, tačiau brendimas buvo

vidutinės.

2017 m. atšilo kovo pabaigoje, prasidėjo žieminių kviečių vegetacija. Balandis ir gegužė buvo

šiltesni, palyginti su daugiamečiais duomenimis. Gegužės mėnesį ir pirmąją birželio dekadą kritulių

iškrito daugiau ir sąlygos augalams augti buvo palankesnės. Perteklinis kritulių kiekis iškrito liepos ir

rugpjūčio mėnesiais. Tai sunkino augalų brandą ir derliaus dorojimą. Rugsėjo mėnesį įsivyravo šilti ir

sausi orai.

9

3 lentelė. Meteorologinės sąlygos bandymų vykdymo laikotarpiu

Mėnuo

Temperatūra oC Krituliai mm

vid.

paros

daugia-

metė

per

mėnesį

daugia-

metis

2015 m.

Sausis -0,6 -4,7 72,6 31,1

Vasaris 0,1 -4,4 4,6 25,5

Kovas 4,4 -0,7 48,7 28,1

Balandis 7,0 5,8 51,5 36,9

Gegužė 11,4 12,3 50,4 52,1

Birželis 15,1 15,7 26,3 62,3

Liepa 17,1 17,7 57,6 75,5

Rugpjūtis 19,7 16,7 5,6 74,2

Rugsėjis 14,0 12,1 66,0 51,3

Spalis 5,9 6,8 6,7 49,1

2016 m.

Sausis -8,0 -4,5 35,9 31,1

Vasaris 1,5 -4,3 78,5 26,0

Kovas 1,9 -0,65 37,1 28,2

Balandis 7,1 5,9 59,5 37,3

Gegužė 15,0 12,3 27,3 52,0

Birželis 17,5 15,7 57,4 61,9

Liepa 18,6 17,8 128,2 75,8

Rugpjūtis 17,1 16,8 109,2 73,8

Rugsėjis 14,0 12,1 8,7 50,9

Spalis 5,4 6,8 87,9 49,5

2017 m.

Sausis -3,2 -4,4 14,2 30,95

Vasaris -1,6 -4,3 25,1 26,0

Kovas 3,5 -0,6 38,9 28,3

Balandis 5,6 5,9 48,2 37,4

Gegužė 12,8 12,3 3,4 51,5

Birželis 15,4 15,7 72,1 62,0

Liepa 16,7 17,7 153,8 76,7

Rugpjūtis 17,3 16,8 53,2 73,6

Rugsėjis 13,3 12,1 123,1 51,7

Spalis 7,4 6,8 89,3 49,9

10

REZULTATAI

I eksperimentas. Dėl sausokų orų gegužės trečią ir birželio pirmą dekadomis lėtokai dygo ir

vystėsi. Spartesnis jos vystymasis buvo tik sušilus orams ir gausiau palijus birželio antroje

pusėje.Vėliau dėl drėgmės pertekliaus dirvoje, soja išaugo aukšta, tačiau tik vietomis pagulė, kur buvo

sėta 25cm tarpueiliais. Pasėta 50 cm neišgulė. Sėklų brendimui orai antroje vasaros pusėje buvo

nepaplankūs. Sojos pradėjo nokti tik rugsėjo mėnesį, per kurį iškrito tik 8,7 mm.kritulių, tačiau per

rugsėjį subręsti sojos nespėjo. Lietingas spalis sojos brendimui buvo ypač nepalankus, taigi sojų Merlin

brendimas užsitęsė, ypač vėlyvesnės sėjos.

4 lentelė. Sojos vystymosi periodai 2016 m:

Vegetacinio augimo etapai:

Išvaizda:

Etapo kodas VE - išdygimas VC – 2 pradinių

lapelių išleidimas

V1 – pirmasis

trijų lapelių

išleidimas

V3 – 3 trilapių

išleidimas

Data pirmoje

sėjoje:

2016.05.30 2016.06.03 2016.06.20 2016.06.30

Data antroje

sėjoje:

2016.06.20 2016.06.30 2016.07.07

Pastabos: Dviejų sėjų sojos augimo ciklo skirtumai ryškiausi buvo vegetacinių (V) etapų metu

Reprodukcinio vystymosi etapai:

R1 – Žydėjimo

pradžia

R2 – Pilnas

žydėjimas

R3 – ankščių

formavimo

pradžia

R4 – pilnas

anksčių

suformavimas

Data pirmoje

sėjoje: 2016.07.14 2016.07.27

Data antroje

sėjoje:

Pastabos: Žydėjimas ir ankščių formavimas vyko palaipsniui, tad žymių skirtumų nematyti

11

4lentelės tęsinys

R5 – sėklų

formavimo

pradžia

R6 – pilnas sėklų

suformavimas

R7- pradinė

branda

R8- vėlyvoji

branda

Data pirmoje

sėjoje: 2016.08.11

2016.08.25 2016.09.13 2016.10.17

Data antroje

sėjoje:

2016.09.13 2016.09.28 2016.10.27

Pastabos: Pupelių formavimo stadijoje išryškėjo brandos skirtumai, 2-tai sėjai trūko dar

papildomų palankesnio oro dienų, biomasės sukaupimui pupelėse.

Kaip minėta anksčiau, soja buvo sėjama dvejais terminais. Tai darė įtaką ne tik vystymosi

periodo trukmei, bet ir augalų produktyvumui. Įvairiuose literatūros šaltiniuose raginama soją sėti

anksti kiek tik meteorologinės sąlygos leidžia, nes bet koks sėjos vėlinimas asocijuojamas su

produkcijos nuostoliu. Nors soja jautri pavasarinėms šalnoms, jos augimui ypatingai svarbi dienos

trukmė ir vystymosi tarpsnių atitikimas. Pirmosios sėjos augalų vegetacijos trukmė: 131 d., antrosios

117 d. Sojos vystymosi periodai buvo registruojami vegetacijos metu kas dvi savaites (4 lentelė).

Tikslesniam subrendimo skirtumų apibūdinimui, sojos buvo pakartotinai vertinamos pasiekus

R7-R8 vystymosi tarpsnius, 2016 metų spalio 17 d. Vertinimas parodė kokį poveikį brendimui turėjo

sėjos laikas, skirtingų dydžių tarpueiliai ar inokuliacija (5 lentelė).

5 lentelė. Technologinių sprendimų poveikis brandos laikui

Vari-

antas Auginimo technologija

Vidutinis

subrendimo

balas

Vertinimo sistema

1 Neinokuliuota, tarpueiliai

50 cm, ankstyva sėja 8,75

5 – augalai žali, lapuoti. Lapai žali ir rusvi,

stiebai žali, ankštys žalios ir rusvos. Pupos

žalios, kartais gelsvos.

6 – dauguma augalų rusvi, su rusvais lapais.

Stiebai žali, ankštys žalios ir geltonos. Pupos

labai minkštos, žalios, šlapios.

7 – dauguma augalų rusvi, su rusvais lapais.

Stiebai žali, ankštys geltonos, nesilukštena.

Pupos minkštos, geltonos.

2 Inokuliuota, tarpueiliai



25 cm, ankstyva sėja 9



12


50 cm, vėlyva sėja 6

8 – augalai rusvi, be lapų. Stiebai rusvi,

ankštys geltonos, lukštenasi sunkiai. Pupos

pokietės, geltonos, drėgnos, persignybia.


ankštys geltonos, lukštenasi lengvai. Pupos

kietokos, geltonos, mažai drėgnos.


ankštys geltonos, lukštenasi lengvai, vietomis

prasižioję. Pupos visiškai kietos, geltonos,

mažai drėgnos, apvalios formos.


50 cm, vėlyva sėja 6,5


25 cm, vėlyva sėja 6


25 cm, vėlyva sėja 5,5

Sojos produktyvumas. Sojos augalai savo augimo piką abiem metais pasiekė skirtingu

metu (2015.07.24 ir 2016.08.25) . Be to ir produktyvumo rodikliai buvo labai skirtingi (6 lentelė).

6 lentelė. Sojos produktyvumo rodikliai, 2015 ir 2016 metais.

Variantai

2015 07 24 2016 08 25

Augalo

aukštis,

cm

Antžeminė

orasausė

masė, g

Šaknies

orasausė

masė, g

Augalo

aukštis,

cm

Antžeminė

orasausė

masė, g

Šaknies

orasausė

masė, g

Ankstyva sėja

Sėklos

neinokuliuotos

Tarpueiliai

50 cm 32,7 6,68 1,24 82,83 19,88 2,55

Sėklos inokuliuotos 25,1 3,53 0,89 103,13 18,3 1,73

Sėklos

neinokuliuotos

Tarpueiliai

25 cm 24,8 3,20 1,26 96,5 15,94 1,94

Sėklos inokuliuotos 25,5 3,71 1,19 109,17 13.33 1.28

Vėlyva sėja

Sėklos

neinokuliuotos

Tarpueiliai

50 cm 31,2 8,01 1,51 65,46 7,93 1,22


Sėklos

neinokuliuotos

Tarpueiliai

25 cm 33,4 7,31 1,42 75,75 7,05 1,02


Vidurkis 27,5 5,10 1,18 85,68 17,00 1,84

2015 metais lemiamas veiksnys buvo inokuliacija: neinokuliuota soja pasiekė didesnį aukštį ir

akumuliavo didesnę biomasę. 2016 metais kritinis veiksnys buvo sėjos laikas, o kartu ir klimatinės

sąlygos, dienos trukmė. Antroji sėja buvo per daug vėlyva, o sojos augalai sukaupė gerokai mažesnę

biomasę bei nepasiekė tokio aukščio. 2016 m dėl konkurencijos, augalai aukštesni buvo sėjant

mažesniais tarpueiliais.

Inokuliavimo efektyvumas. Azoto fiksacija buvo vertinama kas dvi savaites, nuo pirmųjų

gumbelių pasirodymo iki pajuodavimo. Sojos pavyzdžiai imti 6 kartus, pradedant 2016-06-30 ir

baigiant 2016-09-12. Rugsėjo 12 d. pastebėtas gumbelių pajuodavimas, kas parodo jų neaktyvumą.

Sėkmingai inokuliuoti buvo tik pirmos sėjos augalai. Antrosios sėjos augalai gumbelių nesuformavo.

Tačiau Rugpjūčio gale pavieniai augalai pradėjo auginti gumbelinių bakterijų kolonijas, net

neinokuliuotuose variantuose. Tai galėjo lemti bakterijų migravimas dirvožemyje (1 pav.)

13

1 pav. Azoto fiksacijos efektyvumas 2016 m sojos vegetacijos metu.

Lyginant dviejų metų duomenis, buvo stebimos panašios azoto fiksavimo tendencijos.

Gumbelinių bakterijų daugiausiai turėjo pirmos sėjos augalai. Liepos mėnesį daugiausiai gumbelių

pastebėta ant sojos augalų sėtų 25 cm tarpueiliais. 2016 metais oro sąlygos gumbelių augimui buvo

palankesnės lyginant su 2015 metais (2 pav.).

2 pav. Sojų sėklų inokuliavimo sėkmingumas, 2015 ir 2016 metais.

Aktyviausia azoto fiksacija nustatyta 2016-08-25. Gumbelių masė ant 1 augalo siekė 1,36 g.

Tačiau didžiausiu gumbelių kiekiu augalai pasižymėjo dar 2016-08-11 vertinime (7 lentelė).

14

7 lentelė. Gumbelių formavimosi dinamika 2016 m. vegetacijos laikotarpiu

Variantai

Data

N, 50

cm, I

sėja

I, 50

cm, I

sėja

N, 25

cm, I

sėja

I, 25 cm,

I sėja

N, 50

cm, II

sėja

I, 50

cm, II

sėja

N, 25

cm, II

sėja

I, 25 cm,

II sėja

Vidutinis gumbelių kiekis ant 1 augalo , vnt.

2016-06-30 0 2,1 0 1,05 0 0 0 0

2016-07-14 0,05 6,8 0 6,15 0 0 0 0

2016-07-27 0 7,65 0 17,1 0 0 0 0

2016-08-11 0 81,35 0 27 0 0 0 0

2016-08-25 0 33,9 0,15 18,75 0 0,45 0,05 0,15

2016-09-12 1,5 33,6 2,8 17,7 2,05 3,05 3,9 2,45

Vidutinis gumbelių svoris ant 1 augalo, g

2016-06-30 0 0,06 0 0,03 0 0 0 0

2016-07-14 0 0,31 0 0,36 0 0 0 0

2016-07-27 0 0,35 0 0,43 0 0 0 0

2016-08-11 0 1,26 0 0,8 0 0 0 0

2016-08-25 0 1,36 0,02 1,06 0 0,06 0 0,03

2016-09-12 0,06 1,17 0,02 0,89 0,05 0,11 0,08 0,22

Apibendrinti sojos biologiniai rodikliai 2015-2017 m. 2015m. didžiausią bendrą biologinę

masę sojos išaugino pasėjus siauraeiliu būdu. Tai nulėmė didesnį augalų skaičių. Aukštesnės sojos

išaugo, kai sėkla buvo inokuliuota ir auginta platesniais tarpueiliais. Sėklų kiekis vienoje ankštyje

keitėsi nuo 2,0-2,6vienetų. Daugiau sėklų ankštyje užsimezgė auginant sojas platesniais tarpueiliais

2016 m. Didžiausią bendrą biologinę masę sojos išaugino pasėjus inokuliuotą sėklą (8

lentelė).Tai nulėmė didesnis augalų skaičius. Aukštesnės sojos išaugo, kai sėkla buvo inokuliuota ir

auginta siauresniais tarpueiliais. Patikimai mažesnės sojos išaugo, sėjant vėlyvesniu terminu. Sėklų

kiekis vienoje ankštyje keitėsi nuo 2,4-2,8 vienetų. Galima įžvelgti tendenciją- daugiau sėklų ankštyje

užsimezgė auginant sojas platesniais tarpueiliais ir inokuliavus sėklą.

2017m. augalų skaičius buvo mažiausias – 32-52 vnt/m2 ,menkai buvo ir užmegzta ankštyje

sėklų 1,9-2,4. Nedidelė buvo ir bendroji sojos masė 354 -591 g/m2

Trejų metų vidutiniai biologinių rodiklių duomenys pateikiami lentelėje. Anksčiau pasėjus

sojos augalų masė, augalų skaičius, turėjo tendenciją ar patikimai didėjo. Akštyje sėklų patikimai

daugiau išaugo paėjus soją anksti ir platesniais tarpueiliais 2,4 -2,5 vienetai. Augalų skaičius ploto

15

vienete buvo patikimai didesnis o ankščių kiekis turėjo tendenciją didėti, siauraeiliame sojos pasėlyje.

Inokuliavus sojos sėklas, pasėlyje augalų masė didėjo nepatikimai, tačiau augalų aukštis, pasėjus anksti

padidėjo patikimai. Ankščių kiekis nuosekliai didėjo inokuliavus soją -13-98 vnt/ m2. Padidėjimas

sepatikimas. Inokuliuotos sojos pasėlyje sėklų kiekis ankštyje turėjo tendenciją didėti.

8 lentelė. Sojos pasėlio biologiniai rodikliai 2015- 2017 m. vidurkiai

Variantai Augalų

masė,

g/m2

Augalų

skaičius,

vnt/m2

Augalų

aukštis,

cm

Ankščių

kiekis,

vnt/ m2

Sėklų

kiekis,

ankštyje

1. A sėja, 50cm tarpueiliais (neinokuliuota) 452 46 58 497 2,4

2. A sėja, 50 cm tarpueiliais (inokuliuota) 523 47 64 595 2,5

3.A, sėja, 25cm tarpueiliais ( neinokuliuota) 434 62 64 539 2,1

4.A. sėja, 25 cm tarpueiliais ( inokuliuota) 526 64 69 655 2,3

5.V. sėja, 50cm tarpueiliais ( neinokuliuota) 468 43 56 575 2,3

6. V. sėja, 50 cm tarpueiliais ( inokuliuota) 478 47 58 562 2,4

7. V. sėja, 25cm tarpueiliais ( neinokuliuota) 483 61 58 529 2,2

8. V. sėja, 25 cm tarpueiliais ( inokuliuota) 503 61 58 573 2,4

R05 83,04 8,1 5,3 98,6 0,29

2015 m. Sojos derliaus duomenys pateikti 9 lentelėje. Geriau soja derėjo pasėta vėlyvesniu

terminu. Tam įtakos tūrėjo vėsūs orai gegužės ir birželio mėnesiais. Pasėjus soją gegužės 12 d.

platesniais tarpueiliais gauta 2301-2608 kg/ha sėklų. Vėliau pasėta soja derėjo šiek tiek geriau – 2423-

2745 kg/ha. Derliaus priedas nepatikimas. Inokuliuota sėkla patikimai didino sojos derlių, kai ji buvo

pasėta plačiais tarpueiliais. Sėjant siauresniais tarpueiliais, ypač vėlinant sėją derliaus patikimo priedo

negauta. Siauresniais tarpueiliais pasėta soja derėjo geriau. Tą galima paaiškinti didesniu augalų

skaičiumi. Platesni tarpueiliai palankesni sojai būtų drėgnesniais metais. Mat tuomet siaurais

tarpueiliais auginama soja dažnai išgula, padidėja nuėmimo nuostoliai.

2016 m., priešingai, geriau soja derėjo pasėta ankstyvesniu terminu, gegužės 20 d. Tam įtakos

turėjo įtakos lietingi orai liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Pasėjus soją gegužės 20 d. platesniais

tarpueiliais gauta 1220-2155 kg/ha sėklų. Pasėjus 25 cm tarpueiliais ankstyvuoju terminu sėklų gauta

patikimai daugiau 1225- 2516 kg/ha. Vėliau pasėta soja derėjo patikimai prasčiau –pasėta platesniais

tarpueiliais 717- 955kg/ha, siauresniais tarpueiliais – 733-965 kg/ha. Vėlyvesni termino sėjos sojų

derlius tiek sėjant plačiais tarpueiliais, tiek ir siaurais esminiai nesiskyrė. Derliaus priedas nepatikimas.

Inokuliuota sėkla patikimai didino sojos derlių, kai ji buvo pasėta abiem terminais tiek plačiaiais tiek ir

siaurais tarpueiliais. Ypač žymai derlių padidino (iki dviejų kartų) pasėjus inokuliuotą sėklą

ankstyvuoju terminu. Sėjant vėliau (06- 03), dėl inokuliacijos azotą fiksuojančiomis bakterijomis sojos

derliaus priedai patikimi kone trečdaliu didesni (31,7-33,2 proc.). Tokį didelį inokuliavimo efektyvumą

galima paaiškinti ekologiniu ūkininkavimo būdu. Mat, jau 14 metų nenaudojamos jokios trąšos ir

dirvoje pradėjo trūkti sojai prieinamo azoto. Dėl to, inokuliavus sojos sėklą azotą fiksuojančiomis

bakterijomis, gautas žymus derlaius priedas Siauresniais tarpueiliais pasėta soja derėjo geriau, ypač

paėjus anksčiau. Tą galima paaiškinti didesniu augalų skaičiumi(lentelė). Platesnius tarpueilius galima

purenti. Taip galima sumažinti piktžolų ravėjimo darbus ekologiniame ūkyje. Platesni tarpueiliai

palankesni sojai labai drėgnais metais. Mat, tuomet siaurais tarpueiliais auginama soja dažnai išgula,

padidėja nuėmimo nuostoliai. Šiaip 2016m. dėl užsitęsusio šlapio rudens soją sudoroti ,ypač turint

didesnius plotus, buvo nelengva. Dalis sojos ekologiniuose ūkiuose liko nenukulta.

16

Dėl itin nepalankių metų sojos derlius 2017m. buvo gautas 2-3 kartus mžesnis, nei

tinkamesniais sojai auginti 2015 ir 2016m. Derlius atskiruose variantuose kito nuo 634 iki 966kg/ha ir

nesiekė vienos tonos.Vėlinan sėją dviem savaitėmis ir sėjant plačiaeiliu būdu, sojos derlis nepatikimai

mažėjo paklaidos ribose. Tuo tarpu soją pasėjus dviem savaitėmis vėliau, siauresniais tarpueiliais, sojos

derlius sumažėjo patikimai iki 656 -742 kg/ha. Dėl inokuliacijos sėklos derliaus priedai sėjant

plačiaeiliu būdu abiemsėjos trminais patikimi – priedas 160-182 kg/ha. Pasėjus soją siauresniais

tarpueiliais inokuliuota soja pasėta anksčiau derlių padidino patikimai - 118kg/ha. Tačiau vėliau

pasėjus derliaus priedas 86kg/ha dėl inokuliacijos – nebepatikimas.

Vidutiniais trejų metų duomenimis, Merlin veislės soja didžiausą derlių davė pasėta inokuliuota

sėkla ankstyvuoju terminu gegužės viduryje, siaurais 25 cm tarpueiliais - 2130kg/ha. Sėjant vėliau

siauresniais tarpueiliais inokuliuotos sojos patikimai derliaus nepadidino. Sėjant neinokuliuotą sėklą,

platesniais ir siauresniais tarpueiliais ir vėlinant sėjos laiką sojos derlius sumžėjo nepatikimai 143-

89kg/ha. Inokuliuotų sojų derliaus sumažėjimas vėlinat sėjos laiką, patikimas 393-511kg/ha.

Vidutiniais duomenimis inokuliuotų sojų derlius 350kg/ha didesnis negu neinokuliuotų. Vėlinant

pasėti dviem savaitėmis sojų derlius vidutiniškai sumažėjo 291kg/ha. Siauresniais tarpueiliais augintų

sojų derlius180kg/ha didesnis negu auginant plačiais.

9 lentelė. Sojos sėjos laikų sėklų derlius 2015 - 2017 m.

Variantai Derlius, kg/ha Vidurkis

2015 2016 2017 1. A sėja, 50cm tarpueiliais (neinokuliuota) 2301 1220 634 1385

2. A sėja, 50 cm tarpueiliais (inokuliuota) 2608 2155 794 1852

3.A, sėja, 25cm tarpueiliais ( neinokuliuota) 2525 1255 848 1543

4.A. sėja, 25 cm tarpueiliais ( inokuliuota) 2858 2566 966 2130

5.V. sėja, 50cm tarpueiliais ( neinokuliuota) 2423 717 586 1242

6. V. sėja, 50 cm tarpueiliais ( inokuliuota) 2745 955 768 1489

7. V. sėja, 25cm tarpueiliais ( neinokuliuota) 2934 773 656 1454


R05 251,0 99,4 112,4 146,2

Sėklų kokybiniai rodikliai. 2015m. sojos sėklos išaugo smulkios. 1000 sėklų svoris

buvo 140-155g (10 lentelė) Inokuliuotos sojos išaugino stambesnę sėklą, nei neinokuliuotos. Dėl

inokuliavimo teigiamas efektas sėklos stambumui gautas auginant sojas plačiaeiliu būdu. 2016 m. sojos

sėklos išaugo gana stambios. 1000 sėklų svoris buvo 156-182g. Inokuliuotos sojos išaugino stambesnę

sėklą, nei neinokuliuotos. Dėl inokuliavimo teigiamas efektas sėklos stambumui gautas auginant sojas

tiek plačiaeiliu, tiek ir siauraeiliu būdu. Žymesnę įtaką sėklų stambumui inokuliavimas turėjo,

anksčiau sėjant soją. Smulkiausa sojos sėkla buvo drėgnais 2017 metais. 1000 sėklų svoris buvo 124-

136g.Tirtos priemonės patikimai neįtakojo sojos 1000 sėklų svorio.Smulkiausia išaugo pasėjus soją

vėlai siauraeiliu būdu.Vidutiniais trejų metų duomenimisankstyvos sėjos inokuliuota soja išaųgino

patikimai stambesnę sėklą sėjant plačiaeiliu ir siauraeiliu būdu.

17

10 lentelė. Sojos sėjos laikų 1000 sėklų svoris 2015 - 2017 m.

1000 sėklų svoris, g Vidurkis

Variantai 2015 2016 2017 1. A sėja, 50cm tarpueiliais (neinokuliuota) 143 156 132 144

2. A sėja, 50 cm tarpueiliais (inokuliuota) 151 182 136 156

3.A, sėja, 25cm tarpueiliais ( neinokuliuota) 140 157 133 143

4.A. sėja, 25 cm tarpueiliais ( inokuliuota) 155 178 132 155

5.V. sėja, 50cm tarpueiliais ( neinokuliuota) 144 171 134 150


7. V. sėja, 25cm tarpueiliais ( neinokuliuota) 148 174 125 149


R05 5,0 4,6 6,3 3,9

2016m.sėjant inokuliuotas sėklas, sojos sukaupė ženkliai daugiau baltymų (11

lentelė).Tai ypač akivaizdu, kai sojos buvo pasėtos pirmu terminu. Sėjant po dviejų savaičių sojų

baltymingumo tendencijos inokuliuotų sėklų naudai išliko. Inokuliuotos sojos išaugino sėklas, kurių

baltymų kiekis viršijo 30 proc. Riebalų kiekio kaupimasis turėjo priešingas tendencijas (12 lentelė).

Inokuliuotose sojose riebalų kaupėsi mažiau, nei neinokuliuotose. Pasėjus vėliau, riebalų sojose

susikaupė mažiau.Vidutiniai duomenys artimi 2016m. duomenims.

11 lentelė. Sojos sėjos laiko įtaka baltymų kiekiui sėklose , % , 2016- 2017 m.

Variantai Baltymai

2016 2017 vidurkis

1 var. 50cm neinokuliuota 29,5 31,59 30,55

2 var.50 cm inokuliuota 34,61 30,87 32,74

3 var. 25 cm neinokuliuota 27,39 30,32 28,86

4 var. 25 cm inokuliuota 33,87 30,31 32,09

Vėlyva sėja





12 lentelė. Sojos sėjos laiko įtaka riebalų kiekiui sėklose, % , 2016-2017 m.

Variantai Riebalai

2016 2017 vidurkis





Vėlyva sėja





18

Sojų piktžolėtumas. Sojos pasėlyje vyravo trumpaamžės dviskiltės (magnolijainės) piktžolės

(95 %), iš kurių daugiausia rasta baltųjų balandų, daržinių žliūgių, smalkinių tveetikų ir raudonžiedžių

notrelių (3 pav.). Daugiamečių piktžolių sojos pasėlyje augo 5 procentai, o iš jų vyravo paprastosios

kiaulpienės ir smulkiosios rūgštynės, pavienės augo dirvinės pienės. Šiais metais sojos pasėlyje

piktžolių sudygo apie 3 kartus mažiau, nes dirvoje trūko drėgmės.

3 pav. Vyraujančių piktžolių išplitimas sojos pasėlyje prieš mechaninę kontrolę

4 pav. Vyraujančių piktžolių išplitimas ankstyvos sėjos sojos pasėlyje pirmos apskaitos metu

19

5 pav. Vyraujančių piktžolių išplitimas vėlyvos sėjos sojos pasėlyje pirmos apskaitos metu

Pirmos apskaitos duomenimis, ankstyvos sėjos sojos pasėlyje gausiausiai išplitę buvo baltosios

balandos (4 pav.). Jos sudarė beveik pusę viso piktžolių kiekio. Jų skaičius svyravo nuo 13 iki 17 vnt.

m-2. Antra pagal gausumą piktžolė buvo daržinė žliūgė, kurios rasta 3-5 vnt. m-2 ir ji sudarė 13 %

bendro piktžolių kiekio. Nežymiai mažiau buvo rasta raudonžiedžių notrelių - 3-5 vnt. m-2. Kitų

trumpaamžių piktžolių augo daug mažiau – 1-7 %. Daugiametės piktžolės tesudarė 1%.

Piktžolių kiekis buvo apie tris karus didesnis vėlyvos sėjos sojos pasėlyje, negu ankstyvos sėjos.

Pasėlyje vyravo taip pat baltoji balanda ir daržinė žliūgė (5 pav.). Tačiau dabar baltoji balanda tesudarė

ketvirtadalį piktžolių kiekio. Naujai sudygo veronikos, smalkiniai tvertikai, gausiau augo trikertės

žvaginės, dirviniai garstukai ir kt. Gausiau sudygo ir daugiametės piktžolės.

Antros apskaitos duomenys rodo, kad trumpaamžių piktžolių kiekis padidėjo 1,6 karto,

palyginus su pirma apskaita. Daugiamečių piktžolių didėjo ženkliau. Pirmos apkaitos metu jų kiekis

nesiekė 1 vnt m-2, o antros apskaitos metu – apie 4 vnt m-2. Papildomai sudygo visų piktžolių rūšių,

ypač baltažiedžių šakinių, trikerčių žvaginių ir dirvinių našlaičių. Smalkinis tvertikas, bekvapis

šunramunis, raudonžiedis progailis ir dėmėtasis rūgtis rasti tik antros apskaitos metu. Ankstyvos sėjos

sojos pasėlyje vyravo baltoji balanda, daržinė žliūgė ir dirvinė našlaitė (6 pav.). Kitos piktžolių rūšys

sudarė 1-5 %.

Vėlyvos sėjos pasėlis buvo švaresnis, nei ankstyvos sėjos. Naujai sudygo dirvinės glažutės. Jų

nerasta pirmos apskaitos metu vėlyvajane pasėlyje. Šios apskaitos metu visų piktžolių rūšių rasta

mažiau, išskyrus bekvapius šunramunius. Vyravo baltoji balanda, trikertė žvaginė ir daržinė žliūgė (7

pav.). Iš daugiamečių piktžolių daugiausiai rasta plačialapių gysločių ir daug mažiau (0,3-3,0 vnt.m-2)

dirvinių pienių ir dirvinių asiūklių

20

13 lentelė. Sojos pasėlio piktžolėtumas ekologinės žemdirbystės sąlygomis, I apskaita

Piktžolių skaičius, vnt. m-2

Variantas vienamečių daugiamečių iš viso

Ankstyva sėja

Sėklos neinokuliuotos Tarpueiliai

50 cm

30,3 0,3 30,6

Sėklos inokuliuotos 30,0 0,0 30,0


25 cm

29,7 0,3 30,0


Vėlyva sėja


50 cm 95,3** 6,0** 101,3**

Sėklos inokuliuotos 90,0** 3,7* 93,7**


25 cm

97,0** 8,3** 105,3**

Sėklos inokuliuotos 78,0** 7,0** 85,0**

* - esminiai skirtumai esant 95% tikimybės lygiui, ** – 99%.

6 pav. Vyraujančių piktžolių išplitimas ankstyvos sėjos sojos pasėlyje antros apskaitos metu

21

7 pav. Vyraujančių piktžolių išplitimas vėlyvos sėjos sojos pasėlyje antros apskaitos metu

Antros apskaitos duomenimis, piktžolių skaičius kito nedėsningai (14 lentelė).

14 lentelė. Sojos pasėlio piktžolėtumas ekologinės žemdirbystės sąlygomis, II apskaita

Piktžolių skaičius, vnt. m-2


Ankstyva sėja


50 cm

55,3 4,0 59,3



25 cm

51,3 3,0 54,3

Sėklos inokuliuotos 41,0 1,0 42,0*

Vėlyva sėja


50 cm 42,0 7,3 49,3

Sėklos inokuliuotos 29,7** 7,3 37,0**


25 cm

54,3 8,0 62,3

Sėklos inokuliuotos 39,3* 7,0 46,3

22

15 lentelė. Sojos pasėlio piktžolėtumas ekologinės žemdirbystės sąlygomis, II apskaita

Piktžolių orasausė masė g m-2


Ankstyva sėja


50 cm

802,1 6,4 808,5



25 cm

267,2* 1,9 269,0*

Sėklos inokuliuotos 284,5* 0,1 284,5*

Vėlyva sėja


50 cm 68,0** 7,8 75,8**



25 cm

90,8** 3,6 94,4**


16 lentelė. Agrotechninių priemonių įtaka sojos pasėlio piktžolėtumui ekologinės žemdirbystės

sąlygomis, II apskaita

Inokuliavimas

(B veiksnys)

Tarpueilių plotis (A veiksnys) B veiksnio vidurkiai

Plačiaeiliai (50 cm) Siauraeiliai (25 cm)

Inokuliuota 278,0 187,9 232,9

Neinokuliuota 442,1 181,7 311,9

Sėjos laikas (C veiksnys) C veiksnio vidurkiai

Ankstyva 655,6 276,7 466,2

Vėlyva 64,5 92,9 78,7

A veiksnio vidurkiai 360,1 184,8

Veiksnys A R05 = 83,44

Veiksnys B R05 = 83,44

Veiksnys C R05 = 83,44

Sąveika A x B R05 = 118,00

Sąveika A x C R05 = 118,00

Sąveika B x C R05 = 118,00

Sąveika A x B x C R05 = 83,44

Pirmos apskaitos duomenimis, ankstyvos sėjos sojos piktžolėtumas buvo vidutiniškai apie tris

kartus mažesnis nei vėlyvos sėjos (13lentelė). Tam įtakos turėjo drėgmės trūkumas dirvožemyje.

Esminiai skirtumai tarp tarpueilių pločio ir inokuliacijos neišryškėjo.

Piktžolėtumo skirtumus geriau atspindi piktžolių masė. Didžiausia piktžolių orasausė masė

nustatyta ankstyvos sėjos plačiais tarpueiliais augintose sojose (15 lentelė). Sojos, augdamos tankiau, iš

esmės buvo mažiau piktžolėtos. Sėjos vėlinimas taip pat mažino bendrą piktžolėtumą, tačiau neturėjo

įtakos daugiamečių piktžolių augimui. Sėjos laikas turėjo esminę įtaką sojos pasėlio piktžolėtumui (16

lentelė). Piktžolėtumas nepriklausė nuo inokuliacijos ir tarpueilių pločio.

Priemonės piktžolėtumui mažinti. Ekologinės žemdirbystės sąlygomis piktžoles

kontroliuoti galima tik mechaninėmis (akėjimas, tarpueilių purenimas) ir agrotechninėmis (veislė,

tarpueilio plotis, sėjos laikas) priemonėmis. Optimaliausias akėjimo laikas, kai piktžolės skilčialapių

tarpsnio. Šiuo metu akėjant sunaikinama virš 70 proc. ir pažeidžiama virš 10 proc. piktžolių. Tačiau

akėjimo laiką lemia ir sojos vystymosi tarpsnis (1 pav.). Sojas galima akėti, kai jos turi du tikruosius

23

lapus. Jas akėjant ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais akėjimo greitis neturėtų būti didesnis nei 3-4

km/val. Akėjimas sumažina piktžolių kiekį ir eilutėse, tačiau patikimas derliaus priedas gaunamas tik

akėjant sojas ankstyvuose tarpsniuose.

1 pav. Akėjimo galimybės

Tarpueilių purenimo efektyvumas labai priklauso nuo purenimo laiko ir pasirinktos

technikos. Suvėlinus purenimą perauga piktžolės, jas būna sunkiau sunaikinti (2 pav.). Be to, piktžolės

jau būna padariusios savo blogą darbą – nustelbusios sojas.

a b

2 pav. Purenimo laikas: a – optimalus, b – suvėluotas.

a b

3 pav. Tarpueilių purentuvai: a – tinkamas, b – netinkamas.

24

Purentuvo tipas turi įtakos purenimo kokybei, ypač esant nepalankioms meteorologinėms

sąlygoms (sausai, supuolusiai dirvai), kuomet noragėliai sunkiai sminga į dirvą ir prastai ją purena (3

pav.). Todėl purentuvo privalumas yra lengvai reguliuojamas purenimo gylis. Tarpueilių purenimas

sunaikina dalį piktžolių, t.y. tik tarpueiliuose, o eilutėse jos lieka toliau augti.

II eksperimentas. Sojų vystymasis. Tikslesniam subrendimo skirtumų apibūdinimui, sojos

buvo vertinamos pasiekus R7-R8 vystymosi fazes, 2016 metų spalio 17 d. Vertinimas parodė kuri rūšis

turi trumpesnį brendimo laiką ir būtų tinkamesnė lietuviško klimato vegetacijos trukmei.

17 lentelė. Skirtingų sojos veislių brendimo skirtumai 2016 m, Dotnuva

Vari-

antas Sojos veislė

Vidutinis

subrendimo

balas

Vertinimo sistema

1 Violeta (1)

8,5

5 – augalai žali, lapuoti. Lapai žali ir rusvi, stiebai žali,

ankštys žalios ir rusvos. Pupos žalios, kartais gelsvos.

6 – dauguma augalų rusvi, su rusvais lapais. Stiebai žali,

ankštys žalios ir geltonos. Pupos labai minkštos, žalios,

šlapios.

7 – dauguma augalų rusvi, su rusvais lapais. Stiebai žali,

ankštys geltonos, nesilukštena. Pupos minkštos,

geltonos.

8 – augalai rusvi, be lapų. Stiebai rusvi, ankštys

geltonos, lukštenasi sunkiai. Pupos pokietės, geltonos,

drėgnos, persignybia.


geltonos, lukštenasi lengvai. Pupos kietokos, geltonos,

mažai drėgnos.


geltonos, lukštenasi lengvai, vietomis prasižioję. Pupos

visiškai kietos, geltonos, mažai drėgnos, apvalios

formos.

2 Violeta (2) 7

3 Merlin 8,25

4 Bohemians

8,75

5 Silesia

6,75

6 Brunensis 5,75

Sojos produktyvumas. Sojos veislės skirtingu intensyvumu ir kiekiu kaupė biomasę.

Didžiausią biomasę ir fotosintetinantį plotą užaugino veislė Brunensis, nežymiai nuo jos atsiliko H-15-

007-0072 ir De 013-130660. Šių augalų augimo pikas buvo rugsėjo mėnesį, tuo tarpu Violeta ir Merlin

augimą sustabdė anksčiau (šios veislės yra ankstyvesnės) (8 pav.).

8 pav. Sojos veislių sukaupta biomasė (g ant 1 augalo)

25

Be to ir kiti produktyvumo rodikliai buvo skirtingi (18 lentelė). Aukščiausi buvo Silesia veislės

augalai ir daugiausiai svėrė augalo šaknis, o antžeminė dalis “Violeta” veislės inokuliuotos durpiniu

substratu.

18 lentelė. Sojos veislių produktyvumo rodikliai 2016 rugpjūčio 25 d, Dotnuva

Eil nr. Sojos veislės Augalo

aukštis,

cm

Antžeminė

orasausė

masė, g

Šaknies

orasausė

masė, g

Gumbelių

biomasė,

g

Derlius,

kg/ha

1 Violeta (1) 87.63 31,39 2,54 1.92

2 Violeta (2) 99,7 33,26 2,08 2

3 Merlin 102,5 28,53 1,82 1,55

4 Bohemians 100,05 27,31 1,79 1,5

5 Silesia 105,11 34 2,89 2,33

6 Brunensis 102,79 29,23 2,27 2,38

Inokuliavimo efektyvumas. Visos sojos veislės buvo inokuliuojamos prieš sėją, tačiau

skirtingais preparatais - skystu arba durpiniu. Augalų veislės pasižymėjo skirtinga azoto fiksacijos

geba.

a) Bohemians (iš kairės) ir Violeta (iš dešinės) b) Silesia (iš kairės) ir De 013-130660 (iš dešinės)

5 pav. Sojos veislių gumbelių kiekių skirtumai

2016 rugsėjo 12 dieną atlikto gumbelių tyrimo metu nustatyta azoto fiksacijos pabaiga. Dalis

gumbelių buvo pajuodę ir negalėjo fiksuoti azoto, be to ir matomas gumbelių skaičiaus mažėjimas

visuose variantuose. Iki tol gumbelių rožinė spalva ir bakterijų aktyvumas buvo stebimas visuose

augaluose.

26

6 pav. Gumbelių biomasės kitimas ant skirtingų sojos veislių 2016 m

Azoto fiksacijos piką soja pasiekė 2016-08-25 d. Daugiausiai gumbelių suformavo ir gausiausia

azoto fiksacija pasižymėjo sojos veislė Silezia, mažiausiai Merlin ir Violeta (1).

7 pav. Gumbelių kiekio kitimas ant skirtingų sojos veislių 2016 m

27

Sėklų derliaus duomenys pateikiami 19 lentelėje. 2016 didžiausią sėklų derlių davė Merlin sojų

veislė. Jų derlius beveik dvigubai viršijo Violetta veislės sėklų derlių. Šios abi veislės pagal subrendimą

buvo ankstyviausios, subrendo spalio viduryje. Kitos Čekijos selekcijos sojų veislės nuėmimo metu

buvo visiškai subrandinę tik apie 80%.ankštelių Dar vėlyvesnės brandos buvo vokiški sojų numeriai.

Čekiškų sojų veislių sėklų derliai iš hektaro buvo panašūs ir viršijo 2 tonas (2175-2216 kg/ha).

Prasčiausiai derėjo vokiškų sojų veislių numeriai (1333-1490 kg/ha). Apdorojus Violetta sojos sėklas

durpiniu inokuliantu, sėklų derlius gautas patikimai didesnis, negu apdorojus jas skystu inokuliantu.

2017m. papildomai tirta ankstyva estiška veilė Laulema. Dėl ypač lietingų orų rugsėjo ir spalio

mėnesiais, kuomet kritulių iškrito 2.5 karto daugiau nei įprastai, veislių bandymus kombainu buvo

neįmanoma nuimti. Biologinis derlius nustatytas iš kvadratinio metro 4 pakartojimais. Didžiausią derlių

davė Brunensis ir Merlin veislių soja.Tačiau Brunensis veislė yra vėlyva ir mėginių ėmimo metu buvo

nebrandi. Jos kombainu tuo metu kulti negalėtume. Vidutiniais dviejų metų duomenimis didžiausias

derlius gautas taip pat Brunensis ir Merlin veislės sojų. Prasčiausiai derėjo iš Vokietijos gautų sojos

veislės. Pagal ankstyvumą anksčiausiai rugsėjo mėnesio viduryje subrendo estiška veislė Laulema,

tačiau ji derliumi neprilygo Merlin veislės sojoms. Be to jos ankštelės savaime atsidarinėja. Prie

ankstyvesnų veislių galima priskirti ir Violetta veislės soją.Durpinis inokuliantas gautas iš Vokietijos

abiejais metais buvo efektyvesnis už skystą inokulintą gautą iš LAMMC Žemdirbystės instituto.

19 lentelė. Įvairių sojos veislių sėklų derlius 2016- 2017 m.

Derlius, kg/ha Vidurkis

Variantai 2016 2017* 1. Violetta (skystas inokuliantas) 1208 1182 1195

2. Violetta (durpinis inokuliantas) 1482 3138 2310

3. Merlin (durpinis inokuliantas) 2661 3489 3075

4. Bohemians (durpinis inokuliantas) 2175 3250 2712

5. Silesia (durpinis inokuliantas) 2216 2744 2480

6. Brunensis (durpinis inokuliantas) 2188 4044 3116

7. De 013-130660 (durpinis inokuliantas) 1490 2957 2223

8. H-15-007-0072 (durpinis inokuliantas) 1333 3013 2173

9. Laulema (durpinis inokuliantas) 2702

R05 161,7 824,7 420,2

Pastaba: * biologinis derlius, perskaičiuotas iš 1 m2 keturiais pakartojimais

2016 m. stambiausias sėklas išaugino čekiškos sojų veislės Jų 1000 sėklų svoris kito nuo194 iki

229g. (20 lentelė). Ankstyvesnių veislių Merlin ir Violeta sėkla buvo smulkesnė 177- 180g. 2017m.

kartu su čekiškomis veislėmis estiškos veislės sojos sėklos (205g) priskirtinos prie stambesnių.

20 lentelė. Įvairių veislių sojos 1000 sėklų svoris, 2016- 2017 m.

1000 sėklų svoris, g Vidurkis

Variantai 2016 2017

1. Violetta (skystas inokuliantas) 180 147 164

2. Violetta (durpinis inokuliantas) 179 183 181

3. Merlin (durpinis inokuliantas) 177 165 171

4. Bohemians (durpinis inokuliantas) 215 232 224

5. Silesia (durpinis inokuliantas) 229 246 238

6. Brunensis (durpinis inokuliantas) 194 194 194

7. De 013-130660 (durpinis inokuliantas) 187 183 185

8. H-15-007-0072 (durpinis inokuliantas) 182 189 186

9. Laulema (durpinis inokuliantas) 205

R05 6,2 9,9 5,8

28

Durpiniu inokuliantu paveikus Violetta veislės soją, baltymų susikaupė daugiau, nei paveikus

skystu inokuliantu Atinkamai 34,63 ir 37,36%proc.vienetai (21 lentelė). Baltymų kiekis sojų veislėse

paveikus durpiniu inokuliantu buvo gana panašus (35,78- 37,36%). Sojos įvairų veislių sėklose riebalų

kiekis keitėsi nuo14,7 (Violetta )iki16,8 % (Merlin ) veislės sojose.

21 lentelė. Sojos veislių sėklų baltymai ir riebalai % , 2016-2017 m.

Veislės Ankstyva sėja

Baltymai Riebalai

1. Violeta skystas inokuliantas 34,63 15,94

2. Violeta durpinis inokuliantas 37,36 14,71

3. Merlin durpinis inokuliantas 36,74 16,8

4. Bohemians durpinis inokuliantas 35,78 16,14

5. Silesia durpinis inokuliantas 37,32 15,67

6. Brunensis durpinis inokuliantas 37,07 14,89

7. De 013-130660 durpinis inokuliantas 37,19 16,03

8. H-15-007-0072 durpinis inokuliantas 37,02 15,59

29

IŠVADOS

Vidutiniais trejų metų duomenimis, Merlin veislės soja didžiausą derlių davė pasėta inokuliuota

sėkla ankstyvuoju terminu gegužės viduryje, 25 cm tarpueiliais - 2130kg/ha. Sėjant vėliau siauresniais

tarpueiliais inokuliuotos sojos patikimai derliaus nepadidino. Vidutiniais duomenimis inokuliuotų sojų

derlius buvo 350kg/ha (24,5% ) didesnis negu neinokuliuotų. Soją, paėjus gegužės viduryje, derlius

vidutiniškai buvo didesnis 291kg/ha (20,2%), negu sėjant dviem savaitėm vėliau. Siauresniais

tarpueiliais 25cm augintų sojų derlius buvo 180kg/ha (12,1% ) didesnis, negu auginant plačiais 50 cm

tarpueiliais. Tačiau 25cm tarpueilių ekologiniame ūkyje įdirbti mechanizuotai neįmanoma.

Inokuliavus soją, išaugo stambesnė sėkla. Joje susikaupė daugiau baltymų. Inokuliuotos sojos

išaugino sėklas, kurių baltymų kiekis viršijo 30 proc. Riebalų kiekio kaupimasis turėjo priešingas

tendencijas. Inokuliuotose sojose riebalų kaupėsi mažiau, nei neinokuliuotose. Pasėjus vėliau, baltymų

ir riebalų sojose susikaupė mažiau.

Trejų metų duomenimis, sėjos vėlinimas iš esmės sumažino sojos pasėlio piktžolėtumą, tačiau

tarpueilio plotis ir inokuliacija piktžolių kiekiui įtakos neturėjo.

Iš tirtų 8 sojų veislių ir selekcinių numerių, vidutiniais dviejų metų duomenimis, didžiausias

derlius gautas iš Brunensis ir Merlin veislės sojų. Tačiau Brunensis veislė yra vėlyva. Anksčiausiai

rugsėjo mėnesio viduryje subrendo estiška veislė Laulema, tačiau ji derliumi neprilygo Merlin veislės

sojoms. Be to, jos ankštelės savaime atsidarinėja. Prie ankstyvesnų veislių galima priskirti ir Violetta

veislės soją, tačiau derliumi atsilieka nuo Merlin. Durpinis inokuliantas gautas iš Vokietijos abejais

metais buvo efektyvesnis už skystą inokulintą gautą iš LAMMC Žemdirbystės instituto.

Ekologiniam ūkiui tinkamiausia ankstyva sojos veislė Merlin. Auginti soją ekologiniuose

ūkiuose dėl lietingų rudens orų, kurie sutampa su derliaus dorojimu, gana rizikinga.

30

EKOLOGIŠKAI AUGINAMŲ SOJŲ TECHNOLOGIJA

(Auginimo pradinė technologija paruošta remiantis atliktais tyrimais ir naudojant literatūrą )

Sojos nėra reiklios dirvai, tačiau joms geriau

tinka purios, pakankamai laidžios ir ypač

nepiktžolėtos, nerūgščios dirvos. Sojoms reikia

drėgmės, bet jos prastai auga sunkiuose moliuose,

kur ilgai laikosi vanduo. Visai netinka durpynai, dėl

dažnai pasitaikančių vėlyvų šalnų. Optimalus dirvos

rūgštingumas yra pH 6,5 – 7,0. Rūgščiose dirvose

sumažėja biologinio azoto fiksacija bei maisto

medžiagų prieinamumas.

Priešsėliai

Geriausi sojų priešsėliai – varpiniai javai, kukurūzai, cukriniai runkeliai, bulvės ir daugiametės

varpinės žolės. Svarbiausia sąlyga parenkant sojų priešsėlį ekologinės žemdirbystės sėjomainoje

yra dirvos užsikrėtimas piktžolėmis, ypač daugiametėmis, kurioms sojos yra labai jautrios. Labai

piktžolėtose dirvose pravartu prieš auginant sojas laikyti juodą arba užimtą pūdymą. Nors sojos

nėra labai jautrios atsėliavimui, tačiau ekologinėje sėjomainoje to reikėtų vengti, dėl ligų ir kenkėjų

galimo išplitimo. Pačios sojos yra puikus priešsėlis daugeliui augalų rūšių, nes yra dirvą gerinantis

augalas, kaupiantis azotą.

Dirvos dirbimas

Rudenį pravartu pikžolėtesnę dirvą du-tris kartus nuskusti. Jei dirvos užsikrėtę varpučiu ir kitomis

daugiametėmis piktžolėmis, tai tokias dirvas iki sojos sėjos reikia apvalyti nuo piktžolių, laikant

juodą pūdymą ir intensyviai naikinant daugiametes piktžoles skutiku ir plūgu. Rudenį keletą kartų

nuskustą ir suartą dirvą pavasarį, kai tik pradžiūna, nuakėti sunkiomis akėčiomis iki sėjos, akėjimą

ar kultivavimą kartoti kas savaitę. Prieš sėją laukas įdirbamas germinatoriumi ar kultivatoriumi su

akėčiomis 5-7 cm gyliu. Tinkamai rudenį suartą nepiktžolėtą dirvą pavasarį sojų sėjai galima

tinkamai paruošti sumažinus akėjimų skaičių

Tręšimas

Sojos yra gana reiklus augalas maisto medžiagoms. Sojos didžiąja dalimi reikalingo azoto

apsirūpina pačios, t.y. gauna iš ant jų šaknų gyvenančių gumbelinių bakterijų, jeigu jų yra dirvoje.

Todėl sojas ekologiškai galima auginti ir be azoto trąšų. Norint aprūpinti augalus kitais maisto

elementais ir gauti didesnį derlių, sojas būtina tręšti organinėmis arba kitomis ekologinei

žemdirbystei skirtomis trąšomis. Jei yra galimybė patręšti nepiktžolėtu mėšlu, tai jį geriau skirti

priešsėliui. Intensyviausiai maisto medžiagas sojos naudoja nuo žydėjimo iki ankščių susidarymo.

Sėjos laikas

Sojos dygsta, kai dirvos paviršius sušyla bent iki 8– 10 °C šilumos. Geriausia sojas sėti antroje

gegužės dekadoje, nusistovėjus šiltesniems orams. Sėti gegužės pabaigoje - birželio pradžioje-

rizikinga. Sojos derlius sumažėja penktadaliu, nuėmimas mėnesiu nusikelia į vėlyvą rudenį.

31

Sėjos būdai

Sojas sėti siaurais (12-15 cm) tarpueiliais nepatartina. Sojos pasėlis bus tankus, stigs apšvietimo,

prastai užsimezgs ankštys. Švaresnėse dirvose, kur mažai yra daugiamečių piktžolų galima sėti 25

cm tarpueiliais (eilinės sėjamosios kas antru noragėliu). Tokių tarpueilių negalima mechanizuotai

išpurenti, tačiau sojų augimui ir bredimui sąlygos būna kur kas geresnės negu pasėjus 12-15 cm.

Plačiais 50 cm tarpueiliais pasėjus sojas, tarpueilius galima mechanizuotai įdirbti, tačiau pasėlis

būna retesnis, derlius dažnai dešimtadaliu mažesnis, nei pasėjus 25 cm. Tarpueilių plotis priklauso

nuo dirvos piktžolėtumo ir turimos pasėlių priežiūros technikos. Labai svarbu tiksliai pasėti ir

tarpueilių plotį priderinti prie turimų purentuvų.

Sėklos norma

Sėklos norma priklauso nuo sėjos būdo, sėklų stambumo, dirvos pikžolėtumo ir piktžolių

naikinimo priemonių. Geriausia sėklos normą nustatyti milijonais sėklų hektarui. Dažnai sojų 1000

sėklų svoris yra apie 130-180 gramai. Taigi, sėjant siaurais tarpueiliais, reikės į ha išberti 0,7 – 0,8

mln., o plačiais - apie 0,5 mln. į ha daigių sėklų. Orientacinė sojos sėklų norma 80-120 kg/ha

daigių sėklų. Jei sėjama plačiais tarpueiliais ir numatoma pasėlius akėti, sėklos normą reikėtų 10 –

15 proc. padidinti. Prieš sėją sojų sėklas būtina apvelti joms tinkamu nitraginu (gumbelinėmis

azotą fiksuojančiomis Bradyrhizobium japonicum bakterijomis). Ypač kai ruošiamės auginti tose

dirvose, kur niekada nebuvo augintos sojos. Nitraginą reikia panaudoti prieš pat sėją. Geriau

naudoti durpiniu pagrindu paruoštą nitraginą nei skystą. Jis ilgaamžiškesnis, geriau technologiškai

tinka apvelti sojų sėklas. Inokuliuotos sojos duoda iki ketvirtadalio didesnį derlių. Sojos dygdamos

iškelia sėklaskiltes į dirvos paviršių. Todėl svarbu ne per giliai jas pasėti. Optimaliausias sėklų

įterpimo gylis – 3-5 cm. Sausą ir grumstuotą dirvą po sėjos būtina suvoluoti.

Pasėlių priežiūra

Esant šiltam gegužės orui ir priklausomai nuo drėgmės sojos sudygsta per 10-14 dienų. Sojos ypač

jautrios piktžolėms pradiniuose augimo tarpsniuose, kai formuoja šaknų sistemą. Sojos pirmą kartą

akėjamos praėjus 3 – 4 d. po sėjos. Jų akėti negalima likus 2 – 3 d. iki sudygimo, kai jų daigeliai

yra kabliuko formos. Po sudygimo, priklausomai nuo piktžolėtumo, sojos akėjamos, kai

suformuoja tikrąjį lapelį, o antrąjį - kai suformuoja 3 lapelius. Sojos gana gerai ištveria akėjimą,

tačiau jas reiktų akėti išilgai eilučių ekologinėmis akėčiomis. Akėti reikia antroje dienos pusėje.

Tada daigeliai yra ne tokie standūs ir mažiau traumuojami. Akėjant iki sudygimo, agregato greitis

turi būti ne didesnis 6 km/val., o po sėjos – 5 km/val. Vėliau platūs sojų lapai gerokai slopina

piktžoles. Auginant sojas plačiais tarpueiliais, reikalinga bent 2- 3 kartus juos išpurenti. Tam

geriausiai tinka įvairios frezos ar kultivatoriai su plokščiapjūviais noragėliais. Akėjimą reikia

derinti su tarpueilių purenimu. Tarpueilius geriau purenti po akėjimo. Sojos palankiai reaguoja ir į

nedidelį apkaupimą. Eilutėse išlikusias stambesnes piktžoles labai pravartu nurauti, nukirsti dalgiu

ar aukščiau sojų stiebų pakeltu žoliapjovės dalgiu. Tai labai sumažina neigiamą piktžolių įtaką

32

derliui ir jų sėklų išsibarstymą.

Sojų veislės

Ekologiniuose tyrimuose didžiausią derlių davė Brunensis ir Merlin veislių sojos. Tačiau čekiška

Brunensis veislė yra vėlyva, 2-3 savaitėmis subręsta vėliau, nei Merlin veislės sojos. O tai labai

svarbu, nes sojos dažnai subręsta vėlyvą rudenį. Pagal ankstyvumą anksčiausiai rugsėjo mėnesio

viduryje subręsta estiška veislė Laulema, tačiau ji derliumi neprilygsta Merlin veislės sojoms. Be

to, jų ankštys savaime atsidarinėja ir išbarsto sėklas. Prie ankstyvesnų veislių galima priskirti ir

lenkiškas Violetta veislės sojas, tačiau derlinugumu jas pastoviai lenkia Merlin. Taigi,

ekologiniam ūkiui tinkamiausia ankstyva austriška sojos veislė Merlin.

Ligos

Sojas, pažeidžia fuzariozė, askochitozė, bakteriozė, sklerotiniozė, perenosporiozė ir kitos ligos bei

kenkėjai. Pas mus kol sojų plotai yra maži ligos žymių nuostolių dar nepadaro, aptinkami nedideli

šių ligų židiniai. Plečiantis sojų plotams, šios bėdos pasireikš ir tam reikia ruoštis – laikytis

sėjomainos, auginti atsparias veisles.

Derliaus nuėmimas ir saugojimas

Sojoms subrendus, jų lapai nubyra. Esant sausam orui, po savaitės jau galima jas kulti.

Pjaunamasis aparatas nustatomas į galimai žemiausią padėtį, kad į bunkerį patektų ir žemai

užsimezgusios ankštelės. Jei laukas nelygus geriau naudoti kombainus su siauresnėmis

pjaunamosiomis. Kombaino būgno apsisukimai turi būti ne dažnesni kaip 600 aps./min. Kitaip

sėklos gali būti skaldomos ar kitaip traumuojamos. Po praėjusių rudens šalnų ankštys lengviau

aižosi, būna mažesni kūlimo nuostoliai. Nukultos sėklos turi būti tuoj pat džiovinamos ne

aukštesnėje kaip 35°C temperatūroje. Džiovinant aukštesnėje temperatūroje, sėklos praranda

daigumą. Ilgesniam laikymui sėklas reikia išdžiovinti iki 12– 13 proc. drėgnumo. Sausas sojas

galima laikyti iki 1m storio sluoksniu. Tam tinka ir didmaišiai.

SUDERINTA:

(Tyrimų priežiūros komisijos pirmininkas)

(Vardas, Pavardė)

33

(Data)

Literatūros sąrašas

1. Balko C., Ordon F. 2015. Chilling tolerance in soybean (Glycine max (l.) Merr.) from the lab to

the field. Actas AEL, Nr.6, p. 103-104.

2. Coskan A., M. Gok, I. Onac, I. Ortas. 2003. The effects of rhizobium and mycorrhiza

interactions on N2-fixation, biomass and P uptake. Journal of Cukurova University Faculty of

Agriculture. 18 (1):35-44.

3. Coskan Ali and Kemal Dogan. 2011. Symbiotic Nitrogen Fixation in Soybean. Prof. Hany El-

Shemy (Ed.), ISBN: 978-953-307-534-1, InTech, DOI: 10.5772/20073. Available from:

http://www.intechopen.com/books/soybean-physiology-and-biochemistry/symbiotic-nitrogen-

fixation-in-soybean

4. Conley S.P., Stoltenberg D.E., Boerboom C.M., Binning L.K. Predicting soybean yield loss in

giant foxtail (Setaria faberi) and common lambsquarters (Chenopodium album) communities //

Weed Science. – 2003, vol. 51, iss. 3, p. 402-407.

5. Divito G. A., Echeverria H. E., Andrade F. H., Sadras V. O. 2016. Soybean shows an attenuated

nitrogen dilution curve irrespective of maturity group and sowing date. Field Crops Research

186, 1-9.

6. Fogelberg F., Fogelberg C.L. Swedish soya bean cropping – introduction of a hot crop to a cool

climate. Legume Perspectives, Issue 1, 2013, p.31.

7. Grassinia P., Torrion J. A., Yanga H.S., Reesc J., Andersend D., Cassmana K. G., James E.

Specht Soybean yield gaps and water productivity in the western U.S. Corn Belt. Field Crops

Research 179 (2015) 150–163

8. Gok M., T. Saglamtimur, A. Coskan, I. Inal, I, Onac, V. Tansı. 2001. Effects of organic and

mineral fertilizers on denitrification loss and nitrogen turnover in soil. Final Report of TARP-

1785, Tubitak, Ankara-Turkey

9. Guntzer, F., Keller, C, Meunier, J.-D. 2012. Benefits of plant silicon for crops: a review.

Agronomy for Sustainable Development, 32(1): 201-213.

10. Hartman, G. L., West, E. D., Herman, T. K. 2011. Crops that feed the World 2. Soybean—

worldwide production, use, and constraints caused by pathogens and pests. Food Sec., 3:5–17.

11. Heckman, 2013. Silicon: A Beneficial Substance. Better crops 97(4): 14-16. Henkel J. 2000.

Soy. Health claims for soy protein, questions about other components. FDA Consumer, vol. 34,

no. 3, pp. 13–20,

12. Hwang Hong-Sik, Jill K. Winkler-Moser, Erica L. Bakota, Mark A. Berhow, Sean X. Liu. 2013.

Antioxidant activity of sesamol in soybean oil under frying conditions. Journal of the American

Oil Chemists’ Society, Volume 90, Issue 5, pp 659-666.

13. Hungria M., Mendes I. C., Nakatini A. S. et al 2014. Effects of the glyphosate-resistance gene

and herbicides on soybean: Field trials monitoring biological nitrogen fixation and yield. Field

Crops Research 158, 43-54.

14. Jannink J.L., Orf J.H., Jordan N.R., Shaw R.G. Index selection for weed suppressive ability in

soybean // Crop Science. – 2000, vol. 40, iss. 4, p. 1087-1094.

15. Balko C., Ordon F. 2015. Chilling tolerance in soybean (Glycine max (l.) Merr.) from the lab to

the field. Actas AEL, Nr.6, p. 103-104.

16. Fogelberg F., Fogelberg C.L. Swedish soya bean cropping – introduction of a hot crop to a cool

climate. Legume Perspectives, Issue 1, 2013, p.31.

17. Gok M., T. Saglamtimur, A. Coskan, I. Inal, I, Onac, V. Tansı. 2001. Effects of organic and

mineral fertilizers on denitrification loss and nitrogen turnover in soil. Final Report of TARP-

1785, Tubitak, Ankara-Turkey

34

18. Guntzer, F., Keller, C, Meunier, J.-D. 2012. Benefits of plant silicon for crops: a review.

Agronomy for Sustainable Development, 32(1): 201-213.

19. Kalaiselvan V, M Kalaivani, A Vijayakumar, K Sureshkumar, K Venkateskumar. 2010. Current

knowledge and future direction of research on soy isoflavones as a therapeutic agents.

Pharmacogn Rev.;4(8):111-7. doi: 10.4103/0973-7847.70900.

20. Kaschuka G., Nogueira A., de Luca M. J., Hungria M. Response of determinate and

indeterminate soybean cultivars tobasal and topdressing N fertilization compared to sole

inoculationwith Bradyrhizobium. Field Crops Research 195 (2016) 21–27

21. Leblanc M.L., Cloutier D.C. Susceptibility of row-planted soybean (Glycine max) to the rotary

hoe //Journal of Sustainable Agriculture. – 2001, vol. 18, iss. 4, p. 53-61.

22. Pauferro N., Guimaraes A. P., Jantalia C. P. et al. 2010. 15N natural abundance of biologically

fixed N2 in soybean is controlled more by the Bradyrhizobium strain than by the variety of the

host plant. Soil Biology and Biochemistry 42, 1694 – 1700

23. Pauferro N., Guimaraes A. P., Jantalia C. P. et al. 2010. 15N natural abundance of biologically

fixed N2 in soybean is controlled more by the Bradyrhizobium strain than by the variety of the

host plant. Soil Biology and Biochemistry 42, 1694 – 1700

24. Pereira-Flores M. E., Justino F., Ruiz-Vera U. M., Stordal F., Melo A. A.M., de Ávila

Rodrigues R. 2016. Response of soybean yield components and allocation of dry matter to

increased temperature and CO2 concentration // Australian Journal of Crop science 10(6), 808-

818

25. Pester T.A., Burnside O.C., Orf J.H. Increasing crop competiveness to weeds through crop

breeding // Journal of Crop Production. – 1999, vol. 2, iss. 1, p. 59-76.

26. Saberali S.F., Mohammadi K. Organic amendments application downweight the negative

effects of weed competition on the soybean yield //Ecological Engineering. – 2015, vol. 82, p.

451-458.

27. Van Roekel R. J., Larry C. Purcellb,∗, Montserrat Salmerón. Physiological and management

factors contributing to soybean potential yield. Field Crops Research 182 (2015) 86–97

28. Vollmann J., Wagentristl H., Hartl W. The effects of simulated weed pressure on early maturity

soybeans // European Journal of Agronomy. – 2010, vol. 32, iss. 4, p. 243-248.

29. Ushino H., Iwana K., Jitsuyama Y., Ichyama K., Sugiura E., Yudate T., Nakamura S., Gopal J.

Effect of interseeding cover crops and fertilization on weed suppression under an organic and

rotational cropping system. 1. Stability of weed suppression over years and main crops of

potato, maize and soybean // Field Crops Research. – 2012, vol. 127, p. 9-16.

30. Salvagiotti F., Cassman K.G., Specht J.E., Walters D.T., Weiss A., Dobermann A. Nitrogen

uptake, fixation and response to fertilizer N in soybeans: A review. Field Crops Research 108

(2008) 1–13

31. Schweiger P., Hofer M., Hartil W., Wanek W., Vollmann J. 2012. N2 fixation by organically

grown soybean in Central Europe: Method of quantification and agronomic effects. European

Journal of Agronomy 41, 11-17.

32. Soybean. 2011. Ed. Miladinovic J., hrusric M., Vidic M. Institute of Field and Vegetable Crops,

Novi Sad, Serbia, 510 p.

33. Svirskis A. Retų ir perspektyvių pašarinių augalų rūšių kolekcijų tyrimas. 1998-2000 m.

Dotnuvoje darytų lauko bandymų ataskaita. Lietuvos žemdirbystės institutas, p.42-47.

34. Zimmer S., Messmer M., Haase T. et al. 2016. Effects of soybean variety and Bradyrhizobium

strains on yield, proteincontent and biological nitrogen fixation under cool growingconditions in

Germany. European Journal of Agronomy 72, 38-42.

35

MTTV PROJEKTO REZULTATŲ POPULIARINIMAS

Informaciniai straipsniai:

1. Kadžiulienė Ž., Arlauskienė A., Šarūnaitė L. Legumes for sustainability of agroecosystems. Baltic

Agronomy Forum- 2016. LLU, Jelgava, Latvia.p.16-17.

2.Deveikytė I., Kadžiulienė Ž. Piktžolės ir jų kontrolė ekologinėse sojų agrofitocenozėse. Mano ūkis,

2017, Nr.1

3. Žydrė Kadžiulienė, Irena Deveikytė, Monika Toleikienė, Jonas Šlepetys. Sojų auginimo

agrotechnologiniai tyrimai. Agroturtai, 2017

Seminaruose:

1. Ekologinės žemdirbystės ekosistemos įtaka lengvų dirvožemių tvarumui ir augalų produktyvumui.

Perloja, Varėnos r. 2016, rugpjūčio 9 d. Ž. Kadžiulienė. Derlingumo formavimo valdymas ekologinėse

augalininkystės sistemose.

2. Žirniai, sojos ir kiti ankštiniai augalai – kokios gi naujovės ? Ž.Kadžiulienė, K.Razbadauskienė,

J.Šlepetys, I.Deveikytė, R.Semaškienė, Akademija, Kėdainių r., 2017 06 28

Lauko dienos:

Lauko diena „Ekologinė augalininkystė: augalų ir dirvožemio derlingumas“, Akademija, Kėdainių r.,

sav. 2016 rugsėjo 21 d.

Pranešimai konferencijoje:

Žydrė Kadžiulienė, Aušra Arlauskienė, Lina Šarūnaitė. Legumes for sustainability of agroecosystems.

Baltic Agronomy Forum, Jelgava, Latvia, 07-08 July, 2016.

ŽŪm subsidijuojamo mokslinio darbo vadovui...

Documents