lyginamieji tyrimai
DESCRIPTION
Paskaita VDU magistrantams ir doktorantams apie lyginamuosius tyrimus ir kokybinę lyginamąją analizę.TRANSCRIPT
Lyginamieji tyrimai
dr. Vaidas Morkevičius
2012 balandžio 17 d., Kaunas
www.lidata.eu
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Paskaitos planas
Lyginimas ir lyginamoji perspektyva Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos) Lyginamojo metodo principai Kokybinės lyginamosios analizės principai
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Lyginimas ir lyginamoji perspektyva
Lyginimas – esminis bet kokio (ir kasdienio) mąstymo elementas (thinking without comparison is
unthinkable) Kaip nusakyti lyginimo esmę?
Elementarus apibrėžimas? Lyginimas – dviejų ar didesnio skaičiaus objektų
(atvejų ar stebėjimo vienetų) požymių (charakteristikų ar
kintamųjų) reikšmių (variantų) gretinimas ir jų panašumo (ar skirtumo) nustatymas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Lyginimas ir lyginamoji perspektyva
Jonas Petraitis ir Petras Jonaitis (objektai) yra vyrai (požymis – lytis; reikšmė – vyras)
Jonas Petraitis (objektas) yra vyras (požymis – lytis,
reikšmė – vyras), o Ona Petraitienė (objektas) – moteris (požymis – lytis, reikšmė – moteris)
Kubilius ir Kirkilas (objektai) priklauso skirtingoms partijoms (požymis) – TS-LKD ir LSDP (reikšmės)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Taigi pačia bendriausia prasme lyginimas yra susijęs su variantiškumu (variation) – lyginamų objektų (atvejų) stebimomis skirtingomis jų požymių (kintamųjų) reikšmėmis
Lyginimas (kartu su klasifikavimu) – esminis mokslo metodų ir logikos principas (if it is a science,
it goes without saying that it is comparative)
Lyginimas ir lyginamoji perspektyva
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Mokslo metodai: procedūros, kurių pagalba sistemiškai tikrinamos alternatyvios (konkuruojančios) hipotezės apie priežastinius sąryšius tarp reiškinių
Mokslinis metodas
Eksperimentinis metodas Neeksperimentinis metodas
Statistinis metodas
Lyginamasis metodas
Atvejo tyrimo metodas
Lyginimas ir lyginamoji perspektyva
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Tradiciškai mokslo metodų „aukso standartas“ – eksperimentinis metodas: Daroma speciali įtaka objektams, kad pasikeistų tam
tikrų („reikalingų“) jų požymių (kintamųjų) reikšmės, tuo pat metu kontroliuojant, kad nepasikeistų kitų („nereikalingų“) požymių reikšmės (1): Daroma įtaka, kad pasikeistų eksperimentinio atvejo ar jų
grupės požymio reikšmės Paveikti atvejai lyginami su kontroliniais, kurie turi būti į
juos kuo panašesni
Lyginimas ir lyginamoji perspektyva
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Tradiciškai mokslo metodų „aukso standartas“ – eksperimentinis metodas: Daroma speciali įtaka objektams, kad pasikeistų tam
tikrų („reikalingų“) jų požymių (kintamųjų) reikšmės, tuo pat metu kontroliuojant, kad nepasikeistų kitų („nereikalingų“) požymių reikšmės (2): Procedūros, kuriomis užtikrinamas kuo didesnis
eksperimentinių ir kontrolinių atvejų panašumas vadinamos „pašalinių kintamųjų kontrole“
Lyginimas ir lyginamoji perspektyva
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Tradiciškai mokslo metodų „aukso standartas“ – eksperimentinis metodas: Daroma speciali įtaka objektams, kad pasikeistų tam
tikrų („reikalingų“) jų požymių (kintamųjų) reikšmės, tuo pat metu kontroliuojant, kad nepasikeistų kitų („nereikalingų“) požymių reikšmės (3): Maksimali „nereikalingų“, „pašalinių“, „trukdančių“
kintamųjų kontrolė yra pagrindas išvadai apie priežastinio ryšio tarp manipuliuojamo (nepriklausomo) ir tyrinėtoją dominančio (priklausomo) kintamojo (ne)buvimą nustatyti
Lyginimas ir lyginamoji perspektyva
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Kai nėra galimybės tiesioginiu įsikišimu kontro-liuoti „nereikalingų“ kintamųjų reikšmių varia-cijos ar manipuliuoti „reikalingais“ kintamaisiais taikomi neeksperimentiniai metodai
Dominuojantis neeksperimentinis metodas – statistinis Statistinio metodo esmė: panašumų ir skirtumų tarp
objektų (atvejų) paieška, kai lyginami tų objektų požymių (kintamųjų) reikšmių pasiskirstymai
Lyginimas ir lyginamoji perspektyva
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Statistinio metodo taikymo sąlygos: Daug atvejų – didelė tiriamoji visuma (N) Stebėjimų įvairovė (kintamųjų reikšmių variacija) Atvejų (tiriamų objektų) skaičius ženkliai pranoksta
kintamųjų (tiriamų objektų požymių) skaičių, t. y. daug laisvės laipsnių:
(n-v)-1,
n – stebėjimo vienetų skaičiusv – kintamųjų skaičius
Lyginimas ir lyginamoji perspektyva
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Statistinio metodo principai (1): Jei neįmanoma daryti specialios kontroliuojamos
įtakos tiriamiems objektams, tada ieškoma atvejų su skirtingomis tiriamų objektų požymių (kintamųjų) reikšmėmis
Ieškoma ryšio tarp dviejų ar daugiau tiriamų objektų (atvejų) požymių (kintamųjų) reikšmių (kovariacijos prasme)
Lyginimas ir lyginamoji perspektyva
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Statistinio metodo principai (2): „Nereikalingų“ kintamųjų (požymių) įtakos kontrolė
užtikrinama jų reikšmes laikant pastoviomis, t. y. tiriant kovariaciją tarp „reikalingų“ kintamųjų (požymių) reikšmių esant toms pačioms „nereikalingų“ kintamųjų (požymių) reikšmėms
Lyginimas ir lyginamoji perspektyva
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Statistinio metodo principai (2): „Nereikalingų“ kintamųjų (požymių) įtakos kontrolė
užtikrinama jų reikšmes laikant pastoviomis, t. y. tiriant kovariaciją tarp „reikalingų“ kintamųjų (požymių) reikšmių esant toms pačioms „nereikalingų“ kintamųjų (požymių) reikšmėms
Lyginimas ir lyginamoji perspektyva
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Tarptautinė sociologinė apklausa – periodiškai (kas pusę, 1 ar 2 m.) tas pats klausimynas patei-kiamas daugelio šalių atsitiktinai, tikimybiškai ir reprezentatyviai atrinktiems respondentams
Šalių lyginimas svarbus todėl, kad jame į atskiras visuomenes žvelgiama iš bendro konteksto perspektyvos, taigi atskirose šalyse vykstančius procesus galima įvertinti lyginamojoje perspektyvoje
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Ilgalaikiai tyrimai leidžia atskleisti ir visuomenės raidos tendencijas „Geriausias“ šiuo požiūriu tarptautinis panelinis
tyrimas Tačiau:
Tokie tyrimai brangūs Reikalauja aukštos vykdytojų kvalifikacijos
Vienas iš Lietuvos HSM duomenų archyvo (LiDA) tikslų vykdyti tokius tyrimus
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Pasaulyje atliekama nemažai įvairių tarptautinių sociologinių apklausų, tačiau keletas iš jų yra plataus profilio ir dažniausiai naudojamos publikacijose: 1973 (1962) m. - Eurobarometras 1981 m. - Vertybių tyrimai, iš pradžių tik Europoje
(EVS), vėliau ir pasaulyje (WVS) 1984 m. - Tarptautinė soc. tyrimo programa (ISSP) 2001 m. - Europos socialinis tyrimas (ESS)
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
ESS, ISSP ir EVS/WVS tyrimai yra pagrindiniai, kurių duomenys analizuojami siekiant atskleisti visuomenės raidos tendencijas tarptautinėje ir laiko palyginamojoje perspektyvoje: Plačiausias temų spektras Kokybiškiausi, griežčiausia palyginamoji
metodologija Išsiskiria ISSP ir ESS (Lietuvoje koordinuoja LiDA,
EVS ir WVS Lietuvoje koordinuoja VU)
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Kitos tarptautinės apklausos: 1979 m. - Europos rinkimų studija (EES) 1995 m. - Latinobarómetro → Globalbarometer:
Afro Barometer, Arab Barometer, Asian Barometer ir Eurasia Barometer
1991 m. - Centre for the Study of Public Policy → New Europe Barometer, New Russia Barometer, New Baltic Barometer, Yugoslav Successor States
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Kitos tarptautinės apklausos: SHARE – Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo
pensijon tyrimas (panelinis tarptautinis) PISA – OECD Tarptautinio mokinių vertinimo
programa TALIS – OECD Tarptautinis mokymo ir mokymosi
tyrimas EU-SILC – ES Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas WHS – JTO Pasaulio sveikatos tyrimas
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Kuo skiriasi pagrindiniai? Eurobarometras → ad hoc klausimai kiekvienoje
bangoje, nesiekiama kartotinumo (tik kai kuriais klausimais), lyginti galima kiekvienos bangos duomenis tarp šalių
EVS/WVS → daugmaž tie patys klausimai kas 5-10 metų, siekiama kartotinumo ir palyginamumo pasauliniu mastu
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Kuo skiriasi pagrindiniai? ISSP → klausimai skiriasi kiekvienoje bangoje, tačiau
kartojami kas maždaug 7-8 metus, siekiama kartotinumo ir palyginamumo pasauliniu mastu
ESS → dalis klausimų tokie patys, dalis klausimų skiriasi kiekvienoje bangoje (du klausimų blokai sudaromi atskirai bangai, tačiau kai kurie moduliai kartojami), siekiama kartotinumo ir palyginamumo Europos mastu
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Kur rasti duomenis? Pasauliniai archyvai:
ICPSR → didžiausias, bus prieiga Lietuvos tyrėjams GESIS → Eurobarometrai, EVS, ISSP NSD → The MacroDataGuide UK Data Archive → ESDS CESSDA
LiDA
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
LiDA archyvas: Virtuali skaitmeninė empirinių HSM duomenų
kaupimo, ilgalaikio saugojimo ir sklaidos infrastruktūra, suteikianti prieigą prie beveik 300 kiekybinių ir kokybinių duomenų rinkinių
LiDA kaupia, organizuoja ir teikia prieigą mokslininkams prie struktūrizuotų Lietuvos empirinių duomenų masyvų (bendradarbiauja su kitais pasaulio archyvais ir teigia prieigą prie jų duomenų).
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
LiDA veiklos: Nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenų
kaupimas ir sklaida Prieigos organizavimas prie duomenų pasauliniuose
HSM archyvuose Lietuvos mokslininkams ir tyrėjams Nacionaliniai ir tarptautiniai mokymai apie kiekybinių
ir kokybinių HSM duomenų analizės metodus Tarptautinių socialinių tyrimų (ESS ir ISSP)
Lietuvoje įgyvendinimo koordinavimas
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
LiDA duomenų katalogas: Apklausų duomenys:
Didžiausia ir dažniausiai naudojama duomenų archyvų kolekcija
Didžiąją dalį kolekcijos sudaro kitų mokslininkų jau įgyvendintų tyrimų duomenys, kuriuos kiti vartotojai gali naudoti atlikdami savo antrinę analizę
Prieiga prie apklausų duomenų rinkinių ir su jais susijusios informacijos nekomerciniais tikslais (mokslinių tyrimų, savišvietos ir mokymo) yra nemokama!
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
LiDA duomenų katalogas: Apklausų duomenys:
Lietuvoje atliktų tarptautinių tyrimų duomenų rinkiniai anglų kalba (GESIS, CSPP ir t.t.):CCEB: Šalių kandidačių Eurobarometras (2001-2004)CEEB: Vidurio ir Rytų Europos Eurobarometras (1989-1997)EB: Standartinis Eurobarometras (2004-2005)EES: Europos rinkimų studijos (2004)EVS: Europos vertybių tyrimas (1990, 1999/2000)NBB: Naujasis Baltijos barometras (1993-2004)SEE: Rytų Europos studijos
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
LiDA duomenų katalogas: Apklausų duomenys:
Lietuvoje atliktų tarptautinių tyrimų duomenų rinkiniai lietuvių kalba:ESS: Europos socialinis tyrimas
4 banga (2008-2010 m.) 5 banga (2010-2012 m.)
EES: Europos rinkimų studijos 7 banga (2009 m.)
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
LiDA duomenų katalogas: Apklausų duomenys:
Lietuvoje atliktų tarptautinių tyrimų duomenų rinkiniai lietuvių kalba:ISSP: Tarptautinė socialinio tyrimo programa
Socialinė nelygybė, 2010 m. lapkritis - 2011 m. vasaris Aplinka, 2010 m. lapkritis - 2011 m. vasaris Sveikata, 2011 m. lapkritis - gruodis Socialinė politika, 2010 m. lapkritis - 2011 m. vasaris Socialinė politika, 2011 m. lapkritis - gruodis
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
LiDA duomenų katalogas: Apklausų duomenys:
Kitų Lietuvoje atliktų tyrimų duomenų rinkiniai:LTES: Lietuva ir Europos SąjungaLVJ: Lietuvos vaikai ir jaunimasLVP: Lietuvos valdžia ir politikaPGI: Pilietinės galios indeksasRS: Rinkimų studijosSEB: Socialinis ekonominis barometrasSLT: Skaitmeninė Lietuva
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
LiDA duomenų katalogas: Apklausų duomenys:
Kitų Lietuvoje atliktų tyrimų duomenų rinkiniai:VS: Visuomenės sveikataZTLT: Žmogaus teisės LietuvojeLietuvos gyventojų geokultūrinės nuostatos, 2006 m. spalisLietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai, 2003 m. lapkritisKorupcija, 2004 m. kovasPožiūris į emigrantus, 2008 m. birželisPožiūris į imigrantus, 2010 m. sausisSkurdo problema Lietuvoje, 2007 m. spalis
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
LiDA duomenų katalogas: Istoriniai duomenys:
Ūkis (Žemės ūkis, miškų ir vandens ūkis) Ūkis (Prekyba, įskaitant užsienio) Gyventojai (surašymai, raštingumas, emigracija) Finansai (pinigų apyvarta) Kainos (gyvenimo lygio indeksai) Socialinė raida (užimtumas, gyvenimo lygis ir kita) Kultūra
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
LiDA duomenų katalogas: Duomenys prieinami pilnai:
Išsamūs duomenų aprašai su visa dokumentacija (klausimynai, ataskaitos ir pan.)
Patys duomenys (SPSS, Stata, Excel etc.) sutvarkyti ir „išvalyti“
Paieška → duomenų rinkinių paprasta ir su tezauru, kintamųjų paieška
NESSTAR → duomenų peržiūrai ir pirminei analizei:Dažniai, kryžminės lentelės, aprašomoji statistika, koreliacija ir
regresija
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
LiDA duomenų analizės mokomoji medžiaga: Metodologiniai mokymų paketai:
Statistinė kiekybinių duomenų analizė su SPSS ir STATA Kompiuterizuota kokybinių duomenų analizė su NVivo ir
Text Analysis Suite Lyginamieji tyrimai su Tosmana ir fs/QCA Taikomoji regresinė analizė socialiniuose tyrimuose
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
LiDA duomenų analizės mokomoji medžiaga: Mokymų kursų medžiaga :
Kompiuterinis pasirengimas duomenų archyvo vartojimui Informacinis raštingumas duomenų archyvo vartojimui Statistinė analizė humanitarinių ir socialinių mokslų
tyrimuose Kokybinių duomenų analizė humanitarinių ir socialinių
mokslų tyrimuose Kokybinė lyginamoji analizė (QCA): principai ir
programinės priemonės
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
LiDA duomenų analizės mokomoji medžiaga: Mokymų kursų medžiaga :
Aprašomoji kiekybinių duomenų analizė Antrinė kiekybinių duomenų analizė Kiekybinių duomenų internetiniuose archyvuose analizė Apklausų duomenų analizė Inferencinė statistika socialiniuose moksluose Koreliacinės ir regresinės analizės pagrindai Daugialypės regresinės analizės taikymas socialiniuose
tyrimuose
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
LiDA duomenų analizės mokomoji medžiaga: Mokymų kursų medžiaga :
Logistinė regresija socialiniuose tyrimuose Kokybinė lyginamoji analizė ir neryškiųjų aibių metodas Tarptautinių apklausų duomenų analizė (anglų kalba) Apklausų tyrimų problemos: metodologija ir kokybė (anglų
kalba) LiDA saugomų duomenų analizė Nesstar aplinkoje
(Moodle)Į LiDA Moodle aplinką bus perkelti ir kita mokomoji
medžiaga
Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Atvejo studija – seniai pripažintas kokybinių tyrimų metodas, kai giliai ir išsamiai analizuo-jama daug vieno ar kelių objektų požymių
Lyginamasis metodas – senas kaip ir pats mokslas ar logika, tačiau sistemiškiau išplėtotas tik XIX am. vid., kai J. S. Mill išleido monografiją Logikos sistema, kurioje buvo išdėstyti priežastinių ryšių nustatymo logikos kanonai
Lyginimas ir lyginamoji perspektyva
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Apibendrintai moksle lyginamasis metodas suvokiamas: Ryšių (priežastinių sąryšių) tarp reiškinių analizės
metodas, kuris remiasi alternatyvių hipotezių apie priežasties ir pasekmės ryšius tikrinimu pasitelkiant empirinius įrodymus
Indukcinių išvadų darymo metodas, kurio pagalba atrandami kintamųjų tarpusavio ryšių dėsningumai (reguliarumai)
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Pagal Caramani (2008): Lyginamuoju metodu siekiama nustatyti priežastinius
reguliarumus (dėsningumus) Lyginamasis metodas – tai loginių procedūrų visuma,
kurių pagalba sistemiškai tikrinamas alternatyvių (konkuruojančių) hipotezių apie priežastinius sąryšius tarp reiškinių empirinis pagrįstumas ir tos hipotezės arba patvirtinamos, arba atmetamos
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Dominuojančiu požiūriu lyginimas yra ne tik lyginamojo, bet ir eksperimentinių ar statistinių metodų pagrindas, nes: Visų empiriškai orientuotų socialinių mokslų
pagrindinis epistemologinis principas yra priežastinių ryšių tarp „reikalingų“ kintamųjų (tiriamų objektų požymių) nustatymas ir patvirtinimas, kontroliuojant „nereikalingų“ kintamųjų (tų pačių objektų kitų požymių) įtaką (kintamųjų analizė)
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Lyginamojo metodo specifika (1): Makrosocialinių reiškinių skirtumų ir panašumų
tyrinėjimas (tai pagrindinis tyrimų tikslas, nors iš esmės „viskas lygintina, kas palyginama“)
Tyrimo problemų, kuriose yra „mažai atvejų“ (small N) nagrinėjimas (N >= 2, kai statistinė analizė netaikytina)
Intensyvioji analizė, kai tiriama daug kintamųjų (požymių) ir mažai atvejų (vs. ekstensyvioji analizė, kur tiriama daug atvejų ir mažai kintamųjų)
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Lyginamojo metodo specifika (2): Taigi mažas N – ne vien trūkumas: kuo mažiau
atvejų, tuo geriau galime įsigilinti į kiekvieną iš jų (giliausi žinovai – vieno atvejo tyrėjai, pvz., istorikai, tačiau jiems sunkiausiai sekasi spręsti nesutarimus dėl priežasčių įvardijimo)
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Taigi nors lyginamasis metodas fundamentalių principų požiūriu nėra išskirtinis metodas, siaurąja prasme jis turi savo „nišą“: Leidžia nagrinėti situacijas su mažu atvejų kiekiu
(small N) Leidžia nustatyti deterministines būtinas ir
pakankamas reiškinių priežastines sąlygas Suteikia galimybę paaiškinti reiškinius daugeriopomis
sąlygų konjunktūromis
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Deterministinės priežastines hipotezės: Priežastinis ryšys viena-
reikšmiškas (patvirtinę tokią priežastinę hipotezę žinome, ką tam tikroje konkrečioje situacijoje reikia padaryti, kad sukelti tam tikro tipo įvykį)
Tikimybinės priežastinės hipotezės: Tai, kad C yra E
priežastis statistikos prasme, reiškia, jog E yra (TIK) labiau tikėtinas tada, kai C yra, negu tada, kai C nėra. P(E/C) > P(E)
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Deterministinės būtinos sąlygos (neatmestos pagal
vienintelio panašumo taisyklę): Būtina sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta, kuri esti visais
atvejais, kai ta baigtis atsitinka (taigi baigtis negali atsitikti nesant tai sąlygai, tačiau jos vienos nepakanka baigčiai atsitikti) Baigmės Y nebūna be priežasties X Išjungę X, išvengsime Y (bet įjungę X, Y dar negausime, kai
X yra tik būtina, bet nepakankama sąlyga)
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Deterministinės pakankamos sąlygos (neatmestos
pagal vienintelio skirtumo taisyklę): Pakankama sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta, kuriai
esant visais atvejais atsitinka ta baigtis (tačiau baigtis gali atsitikti ir esant kitai sąlygai, taigi ji gali būti nebūtina) Visada, kai būna priežastis X, būna ir baigmė Y Įjungę X, sukelsime ir Y (bet Y gali būti sukeltas ir be X, kai
X yra pakankama, bet nebūtina Y sąlyga)
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Deterministinės būtinos ir pakankamos sąlygos (neatmestos pagal jungtinę panašumo ir skirtumo taisyklė) Būtina ir pakankama sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta,
kuriai esant visais atvejais atsitinka ta baigtis, ir baigtis negali atsitikti neesant tai sąlygai (egzistuoja tik viena priežastinė sąlyga) Baigmės X nebūna be priežasties Y ir atvirkščiai X įjungimas ir išjungimas yra vienintelis būdas sukelti Y
arba jo išvengti
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Deterministinės INUS sąlygos (daugeriopos ir
konjunktūrinės): Priežastis X yra baigmės Y sąlyga, jeigu X viena
atskirai nėra nei pakankama, nei būtina Y sąlyga, o priežastinį vaidmenį atlieka tik tam tikrame kontekste, kuriam esama alternatyvų Nepakankama (insufficient), bet reikalinga ar neperteklinė
(non-redundant) dalis nebūtinoje (unnecessary), tačiau pakankamoje (sufficient) Y sąlygoje
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Deterministinės INUS sąlygos (daugeriopos ir
konjunktūrinės): X yra daugeriopa Y priežastis, jeigu jai yra
alternatyvų (skirtingos sąlygos, o ta pati baigmė)
X ARBA W ARBA Z → Y X yra konjunktūrinė (arba konjunkcinė) Y priežastis,
jeigu X pakanka sukelti Y, tik kai duotos tam tikros kitos sąlygos
X IR W IR Z → Y
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Deterministinės INUS sąlygos (daugeriopos ir
konjunktūrinės): X yra konjunktūrinė ir daugeriopa Y priežastis, kai ji
konjunktūrinė (veiksminga tik „kompanijoje“), o visam sąlygų rinkiniui, kurio būtina dalis ji yra, esama alternatyvių sąlygų kombinacijų, iš kurių kiekviena pakankama baigmei Y sukelti
(X IR W IR Z) ARBA (W IR C IR D) → Y
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Lyginamoji perspektyva daugiausiai taikoma: Biologijoje:
Lyginami skirtingoms biologinėms rūšims priklausantys objektai (individai, atvejai)
Socialiniuose ir humanitariniuose moksluose: Tradiciškai lyginami skirtingoms kultūroms, visuomenėms,
civilizacijoms ar kitokioms socialinėms ar kultūrinėms makrosistemoms priklausantys objektai (atvejai)
Ragin (2008): lyginamojoje perspektyvoje galima analizuoti bet kokius objektus
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Lyginamųjų tyrimų pavyzdžiai socialiniuose ir humanitariniuose moksluose: Politinių partijų Lietuvoje ir Baltijos šalyse (ar EU-
27) tyrimas Studentų vertybinių nuostatų Lietuvoje ir studentų
vertybinių nuostatų Baltijos šalyse tyrimas Korupcijos suvokimo Lietuvoje ir korupcijos
suvokimo kitose pasaulio šalyse tyrimas
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Iki 1987 m. lyginamasis metodas buvo suprantamas kaip pagal eliminacinės indukcijos taisykles (Millio kanonus) atliekamas mažo kiekio atvejų (mažo N) lyginimas neeksperimentiniame kontekste, siekiant patikrinti ar išplėtoti kokią nors priežastinę (ryšio tarp priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų) hipotezę
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Millio priežastinės analizės kanonai (1):1. Vienintelio panašumo taisyklė: Jeigu koks nors reiškinys
(sąlyga, aplinkybė) nuolat lydi tiriamą reiškinį, o kiti reiškiniai (sąlygos, aplinkybės) kinta, vadinasi, tas reiškinys yra tiriamojo priežastis arba pasekmė
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Millio priežastinės analizės kanonai (2):2. Vienintelio skirtumo taisyklė: Jeigu atvejų, kai tiriamas
reiškinys įvyksta, ir atvejų, kai jis neįvyksta, visos sąlygos sutampa, išskyrus vieną, esančią tik pirmuoju atveju, vadinasi, ši sąlyga yra tiriamo reiškinio priežastis, pasekmė arba būtina priežasties dalis
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Millio priežastinės analizės kanonai (3):3. Jungtinė panašumo ir skirtumo taisyklė: Jeigu du ar
daugiau tiriamo reiškinio atvejų turi tik vieną bendrą sąlygą, o du ar daugiau atvejų, kai tiriamas reiškinys neįvyksta, neturi tarp savęs nieko bendra, išskyrus tai, kad jie visi neturi minėtos sąlygos, vadinasi, ji yra tiriamo reiškinio priežastis, pasekmė arba būtina priežasties dalis
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Millio priežastinės analizės kanonai (4):4. Liekanų taisyklė: Iš reiškinio atėmus tą jo dalį, kuri, kaip žinoma
iš ankstesnių tyrimų, yra tam tikrų priežastinių sąlygų pasekmė, reiškinio liekana yra likusių sąlygų pasekmė
5. Lydimųjų (lygiagrečių) kitimų taisyklė: Jeigu vienas reiškinys visada kinta tam tikru būdu, kai tam tikru būdu kinta kitas reiškinys, vadinasi, pirmasis reiškinys yra arba antrojo reiškinio priežastis, arba pasekmė, arba jie abu turi bendrą priežastį
Durkheim (5) – kiekybinė socialinių mokslų metodologija; de Tocqueville ir Weber (1-3) – lyginamoji socialinių mokslų metodologija
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Millio eliminacinės indukcijos taisyklių ribos: Suteikia pakankamą pagrindą atmesti priežastines
hipotezes, bet tik išskirtiniais atvejais suteikia pagrindą jas priimti
Jeigu lieka neatmestų hipotezių, tai galime jas priimti, tik jeigu įvykdytos ar bent aproksimuotos (daugmaž įvykdytos) „vienintelio panašumo“ ir „vienintelio skirtumo“ sąlygos (aproksimacija įmanoma tik eksperimentiniame kontekste)
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Millio eliminacinės indukcijos taisyklių trūkumai neeksperimentiniame kontekste (1): Mechaniškai taikant (pavienėms sąlygoms),
nepagrįstai eliminuojamos sąlygas, kurios gali būti konjunktūrinės, daugeriopos arba konjunktūrinės ir daugeriopos priežastys
Trūkumas nėra svarbus, kai hipotezės tikrinamos eksperimentu – kontroliuojant visas sąlygas, galima išmatuoti kiekvienos atskirai paimtos sąlygos priežastinį poveikį
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Millio eliminacinės indukcijos taisyklių trūkumai neeksperimentiniame kontekste (2): Nėra itin svarbus atliekant statistinę analizę, jeigu
atvejų ir laisvės laipsnių pakanka kintamųjų sąveikoms (konjunktūroms) analizuoti
Šis trūkumas darosi svarbus, kai kontekstas neeksperimentinis, o N santykinai mažas statistinei analizei korektiškai atlikti
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Kokybinė lyginamoji analizė buvo sukurta (Ragin, 1987) kaip lyginamojo metodo modifikacija, pritaikyta tikrinti ir plėtoti deterministines priežastines hipotezes neeksperimentiniuose kontekstuose, kur susiduriama su konjunktūriniu ir daugeriopu (INUS sąlygų tipo) priežastingumu
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Po 1987 m. lyginamasis metodas suprantamas kaip pagal eliminacinės indukcijos taisykles (Millio kanonus) ARBA kokybinės lyginamosios analizės (KLA) būdu atliekamas mažo kiekio atvejų (mažo N) lyginimas neeksperimentiniame kontekste, siekiant patikrinti ar išplėtoti kokią nors priežastinę (ryšio tarp priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų) hipotezę
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Abi lyginamojo metodo formas sieja determinis-tinė priežastingumo samprata ir mažas N
KLA reikia mažiausiai 7-8 atvejų: Konkretus skaičius priklauso nuo kintamųjų skaičiaus
bei stebėjimų įvairovės (nebeprasminga, kai atvejų pakanka statistinei analizei)
Formalios viršutinės ribos nėra, bet didėjant atvejų skaičiui, mažėja galimybės įsigilinti į kiekvieną iš jų, bei prieštaringų eilučių (dėl matavimo klaidų ar pan.) tikimybė
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Paprastai pasitelkus KLA sistemiškai tiriami nedidelio kiekio (7-50) atvejų panašumai ir skirtumai – įvairovė, siekiant ją paaiškinti Kiekis negali būti didelis, nes tyrėjas turi būti gana
giliai susipažinęs su kiekvienu atveju (vienas iš lyginamojo metodo tikslų – įsigilinti į studijuojamus atvejus)
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Apibendrinant, trys esminiai lyginamojo metodo principai, išskiriantys jį kaip metodą: Vadovavimasis (išplėtotais) Millio indukcinės logikos
kanonais ir Būlio matematine logika (algebra) nustatant priežastinius sąlygų ir baigmių ryšius
Deterministinių būtinų, pakankamų, būtinų ir pakankamų bei INUS priežastinių sąlygų pagrindu suvokiamas priežastingumas
Konjunktūrinių ir daugeriopų (INUS) deterministinių aiškinimo modelių pripažinimas
Lyginamasis metodas
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Lyginamojo metodo pagalba siekiama atskleisti priežastinę reiškinių įvairovę: Studijuojami reiškiniai yra apibrėžiami tyrimo
pradžioje, o tokio tyrimo tikslas – paaiškinti tam tikro atvejų rinkinio įvairovę (baigmės požiūriu)
Pavyzdžiui, kodėl Lietuvoje demokratija tarpukariu žlugo, o Suomijoje – ne (1):1. Demokratijos žlugimo (išlikimo) („priklausomo
kintamojo“) apibrėžimas
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Pavyzdžiui, kodėl Lietuvoje demokratija tarpukariu žlugo, o Suomijoje – ne (2):2. Tikslas – paaiškinti priežastinę demokratinių režimų
žlugimo (išlikimo) tarpukario Europoje įvairovę
3. Europos šalys suskirstomos pagal tai, ar demokratija jose žlugo (išliko) tarpukariu
4. Ieškoma sąlygų ar jų kombinacijų („nepriklausomų kintamųjų“ reikšmių), kurios vienija tas šalis, kuriose demokratija žlugo ir skiria jas nuo tų šalių, kuriose demokratija išliko
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Taigi KLA susitelkiama ties atvejų, kurių baigmė vienoda, charakteristikų panašumo tyrinėjimu: Charakteristikų panašumas turi tuos atvejus skirti nuo atvejų
su kitokia baigme ir paaiškinti baigmės pobūdį
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
KLA tikslai (Ragin 2011):1. Įvairovės tyrinėjimas:
Atvejų įvairovės tyrinėjimas – skirtingų priežastinių sąlygų, susijusių su tam tikrais atvejų tipais (tam tikromis „baigmėmis“), nustatymas (arba priežastinių sąlygų konfigūracijų, lemiančių atvejų skirstymą į pogrupius, nustatymas)Pavyzdžiui, demokratija Lietuvoje tarpukariu žlugo dėl žemo
ekonominio išsivystymo (lyginant su Suomija)
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
KLA tikslai (Ragin 2011):2. Kultūriškai ar istoriškai reikšmingų reiškinių
interpretavimas: Specifinių (netipinių) ar reikšmingų situacijų ir įvykių
nagrinėjimas (KLA padeda ir išskirti (atrasti) tokius atvejus)Pavyzdžiui, kodėl demokratija tarpukariu žlugo Vokietijoje,
kurios ekonominis išsivystymas buvo aukštas
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
KLA tikslai (Ragin 2011):3. Teorijos plėtojimas:
Nors lyginamoji analizė prasideda „nuo teorijos“ (deduktyviai) – baigmių ir sąlygų apibrėžimo bei hipotetinių priežastinių ryšių numatymo – jos eigoje paprastai teorija yra modifikuojamaPavyzdžiui, vien aukštas ekonominis išsivystymas šalyje
nepaaiškina demokratijos išlikimo tarpukario Europoje (kitas svarbus veiksnys – vyriausybės stabilumas ar pan.)
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
KLA apibendrinta logika (Ragin 2011):1. Atvejų atrinkimas:
Pagal tyrimo problemą ir tikslus Turi būti laike ir erdvėje gana aiškiai apibrėžti Turi būti palyginami ir relevantiški (gerai atspindėti
nagrinėjamą problemą) Gali būti ne tik šalys ar regionai
2. Teorinio modelio parinkimas: Pagal tyrimo problemą ir tikslus Padeda išgryninti atvejus, pastebėti svarbius jų aspektus
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
KLA apibendrinta logika (Ragin 2011):3. Įvairovės analizė:
Priežastinių sąlygų konfigūracijų susijusių su tam tikromis atvejų baigmėmis paieška empiriniuose duomenyse („tarp atvejų“)
Priežastinių sąlygų konfigūracijų jungtys su baigmėmis turi būti prasmingos (kitu atveju reikia peržiūrėti atvejus ar teorinį modelį)
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Atvejų identifikavimo būdai (Gerring 2007): Tipiniai atvejai (tipiniai reiškinio pavyzdžiai) Įvairovę atskleidžiantys atvejai (pavyzdžiai
atspindintys reiškinio įvairovę) Išskirtiniai atvejai (pavyzdžiai atspindintys išskirtines,
neįprastas reikšmes) Nukrypstantys atvejai (pavyzdžiai, kurie nukrypsta
nuo bendros tendencijos) Įtakingi atvejai (pavyzdžiai, kurie turi didžiausios
įtakos bendrosioms tendencijoms)
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Atvejų identifikavimo būdai (Gerring 2007): Labai svarbūs atvejai (pavyzdžiai, kurie tikrai
(ne)turėtų būti tokie, kaip prognozuojama iš anksto) Trajektorijos atvejai (pavyzdžiai, kurie tikrai (ne)veda
link tam tikros baigmės) Panašiausi atvejai (atvejai, kurių bruožai labai panašūs
išskyrus NK ir PK → MSDO) Skirtingiausi atvejai (atvejai, kurių bruožai labai
skiriasi išskyrus NK ir PK → MDSO)
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Įvairovės analizės ir KLA ypatumai (Ragin 2011): Atvejis – priežastinių sąlygų reikšmių kombinacija
susijusi su tam tikra baigme (holistinė perspektyva) KLA yra labiau dedukcinis metodas, nes kintamųjų
(priežastinių sąlygų ir baigmės) parinkimas turi būti teoriškai pagrįstas, tačiau KLA gali būti naudojama ir indukciškai (nagrinėjant prieštaringus atvejus; logiškai galimus, bet nestebimus atvejus; logiškai tapačius atvejus ar, apskritai,
plėtojant teoriją)
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Įvairovės analizės ir KLA ypatumai (Ragin 2011): Lyginamos priežastinių sąlygų konfigūracijų
(kombinacijų) reikšmės – „duomenų matricos eilutės“, – o ne tų sąlygų reikšmės su baigmės kintamojo reikšmėmis („ne duomenų matricos stulpeliai“) Lyginamos nepriklausomų kintamųjų reikšmės tarpusavyje
(su skirtingomis ar tokiomis pat baigmėmis), o ne ieškoma kovariacijos (sistemingo reikšmių atitikimo) tarp nepriklau-somo ir priklausomo kintamojo reikšmių
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Įvairovės analizės ir KLA ypatumai (Ragin 2011): Specifinė priežastingumo samprata (1):
Priežastingumas nėra nustatomas „kartą ir visiems laikams“ Daugeriopas ir konjunktūrinis (konfigūracinis ar
kombinacinis) priežastingumas (1):Paprastai priežastinių sąlygų kombinacija lemia tam tikrą
baigmę, t. y. priežastingumas yra sudėtinisGali būti kelios priežastinių sąlygų kombinacijos lemiančios tą
pačią baigmę
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Įvairovės analizės ir KLA ypatumai (Ragin 2011): Specifinė priežastingumo samprata (2):
Priežastingumas nėra nustatomas „kartą ir visiems laikams“ Daugeriopas ir konjunktūrinis (konfigūracinis ar
kombinacinis) priežastingumas (2):Ta pati priežastinė sąlyga gali būti susijusi su skirtinga baigme,
priklausomai nuo to, kokios kitos priežastinės sąlygos veikia (yra susijusios)
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Įvairovės analizės ir KLA ypatumai (Ragin 2011): Specifinė priežastingumo samprata (3):
Priežastinio ryšio simetriškumas nėra būtinas, t. y. baigmės pobūdis gali būti nulemtas skirtingų priežastinių sąlygų kombinacijų
Atsargūs apibendrinimai: Kadangi mažai atvejų, apibendrinimai taikytini tik kitiems
gana panašiems atvejams Apibendrinimų pobūdis gali keistis atlikus kitus tyrimus
(papildomus ar gilesnius)
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Įvairovės analizės ir KLA ypatumai (Ragin 2011): KLA eigoje eliminuojamos nereikšmingos
priežastinės sąlygos: Teorijos ir hipotezės (kai kurios) paneigiamos ar
atmetamos, o ne patvirtinamos Eliminacinė, o ne enumeracinė logika (rezultatai „galutinai“
pasako, tik kas ko nelemia, o ne kas ką lemia)
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Įvairovės analizės ir KLA ypatumai (Ragin 2011): Skaidrus ir pakartojamas kokybinio tyrimo procesas:
Tai (tam tikruose tyrimo etapuose) užtikrina kompiuterinės priemonės
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Taigi – kada taikyti? Apibendrinti duomenims (tiesos lentelė → kurie
atvejai panašūs?) Patikrinti duomenų nuoseklumą (tiesos lentelė →
nustatomi prieštaringi (baigmės požiūriu) atvejai) Tikrinti hipotezes ir teorijas (paneigti (ar retais
atvejais patvirtinti) empiriniais tyrimais) Plėtoti teorijas (rezultatai veda link interpretacijų ir
papildomos atvejų analizės)
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
KLA tipai: Raiškiųjų aibių KLA (Ragin, 1987):
Dvireikšmiai (0/1) kintamieji Raiškiosios aibės (kiekvienas atvejis pilnai priklauso arba
nepriklauso aibei; galioja „negalimo trečiojo“ dėsnis) Programinė įranga: TOSMANA, fs/QCA, Stata (fuzzy), R (QCA)
Daugiareikšmių kintamųjų KLA (Cronqvist, 2007): Daugiareikšmiai kokybiniai kintamieji (1, 2, ...) Raiškiosios aibės Programinė įranga: TOSMANA, R (QCA, QCAGUI, QCA3)
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
KLA tipai: Neraiškiųjų aibių KLA (Ragin, 2000 ir 2008):
„Santykiniai“ kintamieji (proporcija nuo 0 iki 1) Neraiškiosios aibės (kiekvienas atvejis daugiau ar mažiau
priklauso arba nepriklauso aibei) Programinė įranga: fs/QCA, Stata (fuzzy), R (QCA3)
Kokybinė lyginamoji analizė
V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai
Pagrindiniai šaltiniai: Lietuvių kalba:
Norkus ir Morkevičius, 2011 www.lidata.eu/mokymai/metodologiniai/KLA www.lidata.eu/vadoveliai/KLA
Anglų kalba: www.compasss.org www.u.arizona.edu/~cragin www.tosmana.net
Kokybinė lyginamoji analizė