LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJA2017 METŲ VEIKLOS PLANO

VYKDYMO ATASKAITA

2018__-___-___Vilnius

(sudarymo vieta)

Programa – Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinimas.Programos kodas – 01.09.Lentelėje pateikiama pagrindinė informacija apie Lietuvos transporto saugos

administracijai (toliau – Administracija) skirtus ir panaudotus asignavimus:

Skirti asignavimai, įskaitant patikslinimus (eurais)

Planuoti panaudoti asignavimai

(eurais)

Faktiškai panaudoti asignavimai

(eurais)

Panaudojimo proc.

Iš viso: 18710000 15868729 84,8Iš jų: ES lėšos 2142000 - -Bendrojo finansavimo lėšosValstybės biudžeto lėšos 16538200 15854129 95,9Kitos lėšos (biudžetinių įstaigų pajamų įmokos) 29800 14600 49

Įgyvendinamų investicijų projektų skaičius1

Planas Faktas Įgyvendinimo proc.

4 2 50

Valstybės biudžeto lėšos, skirtos įstaigai išlaikyti, iš viso: 7573589 7067907 93,3

Iš jų:Lėšos turtui įsigyti 688800 571370 83Lėšos darbo užmokesčiui 3711077 3591228 96,8

Patvirtintų pareigybių skaičius (planinis) 218  Patvirtintų pareigybių skaičius (laikotarpio pradžioje / pabaigoje) 215/218 218  

1 Įgyvendinamų projektų skaičius – nurodomas projektų, įtrauktų į susisiekimo ministro valdymo srities Valstybės investicijų programos vykdomų projektų sąrašą, kuris tvirtinamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu, skaičius.

1

I. APRAŠOMOJI DALIS

1.1. Aprašomas trumpas veiklos kontekstas, teisės aktai, įgyvendinami projektai

Misija: Vandens, geležinkelių ir kelių transporto eismo dalyvių saugumo didinimas.Vizija: Saugūs vandens, geležinkelių ir kelių transporto eismo dalyviai – saugi visuomenė. .Vertybės: Profesionalumas, inovatyvumas, paslaugumas.

Administracijos veiklos tikslai:1. Užtikrinti aukštą geležinkelių eismo saugos lygį.2. Užtikrini aukštą kelių transporto saugos lygį.3. Didinti geležinkelių sistemos sąveiką.4. Didinti kelių transporto sistemos sąveiką.5. Užtikrinti aukštą vandens transporto saugos lygį.6. Skatinti vandens, geležinkelių ir kelių transporto paslaugų teikimo konkurenciją,

gerinti vartotojams teikiamų geležinkelių, kelių ir vandens transporto paslaugų kokybę.

2017 m. Administracijos įgyvendinti projektai:

Etapais pradėtas įgyvendinti 2017–2018 m. investicijų projektas „FAMOS Odin“ – Baltijos jūrų greitkelių matavimų užbaigimas“. Įdiegta dalis Hidrografinio laivo hidrografinių duomenų surinkimo ir apdorojimo sistemų atnaujinimo darbų.

2017 m. pabaigtas įgyvendinti 2016–2017 m. investicijų projektas „Laivų inspektavimų informacinės sistemos (LIIS) modernizavimas“. Sukurta integracija su Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registru, sistema tapo funkcionalesnė, išplėstos galimybės el. būdu kontroliuoti, kaupti ir sisteminti duomenis ne tik apie jūros laivų, bet ir vidaus vandenų laivų patikrinimus.

Įgyvendinti ir įgyvendinami (tęstiniai) valstybės kapitalo investicijų projektai užtikrina vykdomos programos tęstinumą.

1.2. Įstaiga įgyvendina / dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetus

2017 m. Administracija prisidėjo prie šių Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ įgyvendinimo:

V Prioritetas. Saugi valstybė. 5.4. Kryptis. Viešojo saugumo stiprinimas ir bausmių vykdymo sistemos modernizavimas.

5.4.5. Darbas. Žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičiaus mažinimas, diegiant inovatyvias prevencijos ir kontrolės sistemas. Administracija diegia saugumo priemones kelių ir geležinkelių transporto srityje (pažeidimų fiksavimo pervažose, telefonų blokavimas pavojingojoje geležinkelio zonoje, specialios mokymo priemonės vaikams).

2

III Prioritetas. Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas. 3.1. Kryptis. Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas.

3.1.2. Darbas. Viešojo sektoriaus įstaigų vidinių procesų optimizavimas. 4. „LEAN Vyriausybės“ (angl. LEAN Government) metodologijos įdiegimas valstybinio sektoriaus įstaigose, siekiant optimizuoti vidaus procesus: Administracija prisideda prie šios krypties įgyvendinimo taikydama šiuos „LEAN Vyriausybės“ metodologijos metodus: 3S, KanBan, KaiZen, Gemba, „5 kodėl“, Standartizuotas darbas ir X-Matrix.

3.1.4. Darbas. Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas. 6. Viešojo sektoriaus naudojimosi elektroninėmis paslaugomis efektyvinimas, atsisakant perteklinių ir dubliuojančių informacinių technologijų sprendimų, konsoliduojant viešuosius pirkimus: prisidėdama prie šios krypties įgyvendinimo Administracija didino naudojimosi elektroninėmis paslaugomis efektyvumą ir pasiekė, kad elektroniniu būdu pateiktų prašymų, palyginti su visais pateiktais prašymais gauti administracines paslaugas, teikiamas elektroniniu būdu, dalis 2017 metais sudarė 81 procentą. 2016 metais šis rodiklis buvo 77 procentai.

8. Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant procesus:visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema: Administracijoje naudojama dokumentų valdymo sistema „Avilys“ leidžia naudoti veiklos efektyvumą didinančias technologijas: mobilųjį parašą, automatinę sąsają su Elektroninių pranešimų ir dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims informacine sistema e. pristatymas, nuotolinį dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo įrankį.

3.2. Kryptis. Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas ir informacinės visuomenės plėtra.

3.2.1. Darbas. Žmogaus patogumui skirtos viešosios paslaugos2. Viešųjų ir administracinių paslaugų kokybės vertinimo sistemos sukūrimas,

atsižvelgiant į klientų atsiliepimus, paslaugų suteikimo greitį ir kokybę, įstaigų vertinimas ir reitingavimas pagal paslaugų kokybės kriterijus. 2017 metais Administracija pradėjo diegti Bendrojo vertinimo modelį ir nustatė priemones, kad teikiamos administracinės paslaugos būtų orientuotos į klientus. Siekdama skatinti kokybiškai aptarnauti klientus, Administracija atliko apklausą ir išrinko paslaugiausius valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai).

3. Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas, įdiegiant efektyvumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą: praėjusiais metais Administracija tęsė 2016 metų pabaigoje pradėtą „LEAN Vyriausybės“ metodologijos metodo KaiZen taikymą ir supaprastino bei sutrumpino daugelio administracinių paslaugų teikimo procesus. Įtakos procesų paspartinimui taip pat turėjo darbo vietų kompiuterinės įrangos atnaujinimas.

4. Pažangių viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų sukūrimas: duomenų teikimo ir naudojimo paprastinimas; automatinis paslaugų inicijavimas; paslaugos gavimo laiko sutrumpinimas, paslaugos teikimo procesuose panaudojant informacinių technologijų sprendimus; viso paslaugos teikimo proceso automatizavimas, paslaugos rezultato pateikimas elektroninėje erdvėje; paslaugų vartotojų įtraukimas kuriant elektronines paslaugas; paslaugų gavimas įvairiais šiuolaikiniais įrenginiais: Administracija prisidės prie šios krypties įgyvendinimo sukurdama priemones teikti daugiau pažangių elektroninių paslaugų, trumpins jų suteikimo laiką automatizuodama procesus.

3

1.3. Administracijos 2017 m. prioritetinės kryptys:

1. Eismo įvykių tyrimas, siekiant išsiaiškinti konkrečias jų priežastis ir parinkti efektyvias priemones nustatytoms priežastims šalinti.;

2. Visuomenės sąmoningumo didinimas ir saugių įpročių formavimas.3. Saugos kultūros diegimas rizikingiausiose geležinkelių įmonėse.4. Tikslinių patikrinimų atlikimas rizikingiausiose įmonėse.5. Tikslinių transporto priemonių patikrinimų atlikimas.6.Administracijos personalo valdymo tobulinimas, siekiant padidinti darbuotojų

įsitraukimą į atliekamą veiklą, sumažinti kontroliuojamą išorinę darbuotojų kaitą, didinti darbuotojų kvalifikaciją ir kompetenciją bei gerinti. Administracijos teikiamų administracinių paslaugų ir atliekamų patikrinimų kokybę.

7. Administracijos funkcijų ir vykdomų procesų, neturinčių įtakos kelių, geležinkelių ir vandens transporto eismo saugai, optimizavimas, užtikrinant tinkamą LEAN vadybos veikimą ir taikymą.

8. 2017–2020 m. numatytų įgyvendinti projektų „Kelių transporto veiklos elektroninių paslaugų teikimo, konsultavimo ir informavimo sistemos sukūrimas“, „Saugumo didinimas geležinkelių pervažose“, „Mobiliosios automobilių ir geležinkelių transporto saugumo programos pėstiesiems sukūrimas“ , „Saugos priemonių, užtikrinančių, kad asmenys geležinkelį kirstų saugiai tam nustatytose vietose, nustatymas ir įgyvendinimas“ priemonių įgyvendinimas.

1.4. Pateikiama trumpa aplinkos analizė, pagrindinės aplinkos analizės išvados

Administracijos veiklai įtakos turi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vykdoma transporto politika, šalies ir transporto sektoriaus ekonominė situacija, teisės aktų pasikeitimai, taip pat socialinės ir technologinės tendencijos. Numatoma, kad visų šių veiksnių įtaka Administracijos veiklai bus minimali ir neturėtų ženkliai kisti.

1.5. Nurodomi pagrindiniai veiklai įtakos turėję veiksniai, lemiantys sėkmingą ar nesėkmingą veiklą, turėjusią įtakos rezultatams, pokyčiai

2017 m. diegti LEAN vadybos metodai Administracijos veikloje ir jų veikimo užtikrinimas. Metodai 3S ir KanBan leidžia užtikrinti tinkamą ir efektyvų Administracijos turimų kanceliarinių prekių ir atsargų valdymą. Kanceliarinių prekių sąnaudos sumažėjo apie 10 tūkst. eurų, t.y. 59 proc. mažiau lyginant su 2016 m. Taip pat atlaisvinta 5 tūkst. kv. m. patalpų ploto, komunalinės išlaidos sumažėjo 29 tūkst. eurų, t.y. 16 proc. lyginant su 2016 m.

2017 m. buvo atsisakyta 34 vnt. tarnybinio transporto, todėl lyginant su 2016 m. transporto išlaikymo sąnaudos sumažėjo 48,5 tūkst. eurų, t.y. 29 proc.

Procesų analizė sudarant vertės srauto žemėlapius leido išgryninti funkcijų tikslingumą. Funkcija, neturinti įtakos transporto eismo saugai, buvo perduota kitai kompetentingai institucijai. KaiZen pasiūlymai, Gemba ėjimai, procesų standartų parengimas, ir proceso robotizavimas sutrumpino teikiamų administracinių paslaugų ir vidaus procesų trukmę 1077 darbo dienų ir 54 tūkst. eurų.

4

Administracijos veiklos efektyvumo didinimo kryptys:

- LEAN vadybos metodų diegimas.- Bendrojo vertinimo modelio diegimas.- Informacinių technologijų išteklių ir galimybių panaudojimo tobulinimas ir plėtra.- Žmogiškųjų išteklių kompetencijų didinimas.- Vidaus administravimo ir komunikavimo procesų tobulinimas., - Viešųjų pirkimų per Centrinę perkančiąją organizaciją skatinimas ir elektroninių

pirkimų skaičiaus didinimas.

1.6. Nurodomi pagrindinės problemos, priežastys, iššūkiai

2017 m. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos saugios laivybos administracija prijungtos prie Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos. Problema – Lietuvos saugios laivybos administracijos teikiamos administracinės paslaugos ir kontrolė nėra atskirtos. Planuojama atskirti žmogiškuosius resursus, sutvarkyti teisinę bazę ir didinti gan žemą paslaugų teikimo ir apskaitos lygį.

Nuo 2017 m. prisidėjo nauja funkcija – eismo įvykių pirminių priežasčių analizė. Pradėti tirti kelių eismo įvykiai, kuriuose žūsta ar yra sužeidžiami žmonės. 2017 m. keliuose žuvo 192 žmonės, o Administracijos specialistai išanalizavo 34 (arba apie 18 proc.) tokių atvejų ir nustatė pirmines eismo įvykių priežastis. Buvo nustatyta, kad daugiausiai eismo įvykių įvyksta dėl neatsakingo eismo dalyvių elgesio kelyje, taip pat sąmoningumo ir švietimo trūkumo, dėl nepakankamų vairavimo įgūdžių, dėl nuovargio, dėl įvairių sveikatos sutrikimų ar vairuotojo reakcijos, dėl nepritaikytos infrastruktūros, dėl įmonėse netinkamai organizuojamo vairuotojų darbo eismo, dėl netinkamų pareigūnų veiksmų ir dėl reikalavimų neatitinkančios techninės būklės.

Atsižvelgiant į nustatytas priežastis buvo parengta ir patvirtinta 2018 – 2022 metų Lietuvos transporto saugos administracijos sausumos transporto saugumo strategija. Šioje strategijoje numatytos konkrečios priemonės eismo saugumui gerinti šalies keliuose: bus kreipiamas didesnis dėmesys pirminiam vairuotojų rengimui, aktyviau bendradarbiauja su kitomis atsakingomis institucijomis ir įstaigomis bei savivaldybėmis, didinamas vairuotojų ir kitų eismo dalyvių sąmoningumas ir įpročių formavimas, tikrinimai keliuose orientuojami į didžiausią riziką eismo saugumui keliančias sritis.

Administracijos specialistai ištyrė apie 80 proc. įskaitinių eismo įvykių, kuriuose dalyvavo keleivinės ar krovininės transporto priemonės, tačiau didžiausią tokių eismo įvykių dalį sudaro įvykiai, kuriuose dalyvauja lengvieji automobiliai, dviratės transporto priemonės ir pėstieji. TodėlAdministracija, bendradarbiaudama su Policija, ir toliau sieks aiškintis pirmines įskaitinių eismo įvykių priežastis ir sieks tirti ne tik keleivinių ar krovininių transporto priemonių, bet ir lengvųjų transporto priemonių įskaitinius eismo įvykius.

1.7. Pateikiama esminė kiekybinė ir kokybinė informacija apie vykdytų uždavinių, priemonių ir jų įgyvendinimo veiksmų rezultatus

5

2017 m. Administracijos reguliavimo srityje buvo 5841 įmonė, vykdanti keleivių ir krovinių vidaus ir tarptautinius vežimus, turinti 47,9 tūkst. keleiviams ir kroviniams vežti skirtų transporto priemonių, 309 vairavimo mokyklos, 125 mokymo įstaigos, vykdančios papildomą vairuotojų mokymą, 31 mokymo įstaiga, mokanti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu automobilių keliais, 10 techninės apžiūros įmonių ir 70 jų stočių, 13 ekspertizės įmonių, 61 tachografų dirbtuvė.

Įgyvendintos Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nuostatos

Metų pabaigoje Administracija administravo 367 tolimojo ir 150 tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutus. Per metus atlygino (išmokėjo subsidijas) 8,8 mln. Eur vežėjų per 2016 m. gruodžio mėn.–2017 m. lapkričio mėn. negautų pajamų, patirtų dėl keleiviams suteiktų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų.

Keleivių ir krovinių vežimas kelių transportu

2017 m. pabaigoje buvo 5841 vežėjas, besiverčiantis keleivių ir (ar) krovinių vežimo už atlygį veikla. Per metus vežėjų skaičius beveik nepakito (2016 m. pabaigoje buvo 5237 vežėjai).

Keleivių vežėjai 2017 m. pabaigoje turėjo 392 Bendrijos licencijas vežti keleivius ir 2404 šių licencijų kopijas, 141 licenciją verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais ir 843 šių licencijų kopijas. Per metus vežėjų, turinčių Bendrijos licencijas vežti keleivius, skaičius padidėjo 6,23 proc. (2016 m. pabaigoje – 369), autobusų, turinčių šių licencijų kopijas, skaičius padidėjo 15,02 proc. (2016 m. pabaigoje – 2089). Vežėjų, turinčių licencijas verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais, skaičius sumažėjo 11,90 proc. (2016 m. pabaigoje – 126), autobusų, turinčių šių licencijų kopijas, skaičius sumažėjo 7,90 proc. (2016 m. pabaigoje – 715). Bendras autobusų, kuriems buvo išduotos Bendrijos licencijų vežti keleivius ar licencijų verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais kopijos, skaičius per metus sumažėjo 15,80 proc. (2016 m. pabaigoje – 2804, 2017 m. pabaigoje – 3247).

2013 2014 2015 2016 2017Metai

0500

100015002000250030003500400045005000

34383641 3770

40514439

1321 1371 1349

8981126

317 332 346 369 392243 241 223 126 141

vežti krovinius tarptautiniais maršrutais

vežti krovinius vidaus maršru-taisvežti keleivius tarptautiniais maršrutais

vežti keleivius vidaus maršru-tais

Vnt.

1 pav. Licencijų vertis keleivių ir krovinių vežimu skaičius (gruodžio 31 d.).

6

Krovinių vežėjai 2017 m. pabaigoje turėjo 4439 Bendrijos licencijas vežti krovinius ir 40849 šios licencijos kopijas, 1126 licencijas verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais ir 3881 šių licencijų kopiją. Per metus vežėjų, turinčių Bendrijos licencijas vežti krovinius, skaičius padidėjo 9,58 proc. (2016 m. pabaigoje – 4051), krovininių automobilių, turinčių šių licencijų kopijas, skaičius padidėjo 31,87 proc. (2016 m. pabaigoje – 30977). Vežėjų, turinčių licencijas verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais, skaičius padidėjo 25,39 proc. (2016 m. pabaigoje – 898), krovininių automobilių, turinčių šių licencijų kopijas, skaičius padidėjo 29,50 proc. (2016 m. pabaigoje – 2997). Bendras krovininių automobilių, kuriems buvo išduotos Bendrijos licencijų vežti krovinius ar licencijų verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais kopijos, skaičius per metus padidėjo 14,67 proc. (2016 m. pabaigoje – 39008, 2017 m. pabaigoje – 44730).

2013 2014 2015 2016 2017Metai

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

45000

27811 2848630977

36011

40849

4278 4532 45312997 3881

1170 1307 1506 2089 24041336 1348 1335715 843

vežti krovinius tarptautiniais maršrutais

vežti krovinius vidaus maršrutais

vežti keleivius tarptautiniais maršrutais

vežti keleivius vidaus maršrutais

Vnt.

2 pav. Licencijų vertis keleivių ir krovinių vežimu kopijų skaičius (gruodžio 31 d.).

Per 2017 m. išduota, pratęsta, pakeista 16959 keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklos licencijos, licencijos kopijos ir keleivių vežimo savo sąskaita veiklos sertifikatai. Tai 19,90 proc. mažiau nei per 2016 m. (21173). Iš to skaičiaus per 2017 m. išduotos, pratęstos, pakeistos 1025 licencijos (41,89 proc. mažiau nei 2016 m. – 1764). 17,90 proc. sumažėjo ir per 2017 m. išduotų, pratęstų, pakeistų licencijų kopijų ir keleivių vežimo savo sąskaita veiklos sertifikatų skaičius (15934), lyginant su 2016 m. (19409).

7

2013 2014 2015 2016 2017Metai

0

5000

10000

15000

20000

25000

1406 1840 1257 1764 1025

19621 1839913264

1940915934

licencijų kopijų ir sertifikatų

licencijų

Vnt.

3 pav. Per metus išduotų, pratęstų, pakeistų licencijų, licencijų kopijų ir keleivių vežimo savo sąskaita veiklos sertifikatų skaičius.

Pagal tarptautinius susitarimus ir bendrų komisijų protokolus leidimais vykdyti tarptautinius keleivių ir krovinių vežimus keliais keičiamasi su 31 valstybe. 2017 m. užsienio valstybėms perduota 405 100 leidimų (3,24 proc. daugiau nei 2016 m. – 392 400). Iš kitų valstybių gauta 361 320 leidimų (7 proc. mažiau nei 2016 m. – 388 900).

Per 2017 m. Administracija gavo 21 621 Lietuvos vežėjų prašymą išduoti užsienio valstybių leidimų (18,80 proc. daugiau nei 2016 m. – 18 199) ir išdavė 191 005 leidimus (13,98 proc. daugiau nei 2016 m. – 167 583 ).

2013 2014 2015 2016 2017Metai

0

50000

100000

150000

200000

250000

300000

350000 320786279043

182363 167583191005

Vnt.

4 pav. Per metus išduotų užsienio valstybių leidimų vežti keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais skaičius.

2017 m. iki gruodžio 1 d. buvo išduoti 14 409 leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Šių leidimų išduota 5,83 proc. daugiau nei 2016 m. (13 615). Nuo 2017 m. gruodžio 1 d. leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis funkcija perduota Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.

8

2013 2014 2015 2016 2017 (11 mėn.)Metai

02000400060008000

10000120001400016000

1084511793

13155 13615 14409Vnt.

5 pav. Per metus išduotų leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis skaičius.

Lengvinamos Lietuvos Respublikoje ne ES piliečių įdarbinimo sąlygos ir palyginti nedideli atlyginimai profesionaliems vairuotojams (lyginant su Vakarų Europos valstybėmis) lemia didėjantį profesionalių vairuotojų, vežančių krovinius, įdarbinimą iš trečiųjų šalių. 2017 m. Administracija išdavė 13 626 vairuotojo liudijimus vežėjams, įdarbinusiems vairuotojus ne Europos Sąjungos valstybių piliečius. 2017 m. net 99,1 proc. visų pateiktų prašymų vairuotojo liudijimams ir jų kopijoms gauti buvo pateikta internetu. Lyginant su 2016 m. (9 866 vairuotojų liudijimai), vairuotojų liudijimų išduota 3,7 tūkst. daugiau.

2013 2014 2015 2016 2017Metai

02000400060008000

10000120001400016000

3650

6715 6959

9866

13626

Vnt.

6 pav. Vairuotojų liudijimų išdavimas 2013–2017 metais

Per 2017 m. buvo išduoti 19 926 kelionės lapai, naudojami vežti keleivius nereguliariais reisais tarptautiniais maršrutais. Kelionės lapų buvo išduota 17,68 proc. daugiau nei 2016 m. (16 932).

Kelių transporto techninė priežiūra

9

Atliekant Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos funkcijas kelių transporto priemonės tinkamumo vežti pavojinguosius krovinius patvirtinimo srityje2 2017 metais išduota 1714 ADR sertifikatų transporto priemonėms, vežančioms pavojinguosius krovinius. Vežėjams taip pat išduoti 4097 ATP sertifikatai transporto priemonėms, vežančioms greitai gendančius maisto produktus tarptautiniais maršrutais. Šių sertifikatų išduota 57,94 proc. daugiau nei 2016 m. (2594).

2013 2014 2015 2016 2017Metai

13501400145015001550160016501700175018001850

15381595

1815

1717 1714

Vnt.

7 pav. 2013–2017 m. išduotų ADR sertifikatų skaičius.

2013 2014 2015 2016 2017Metai

0500

10001500200025003000350040004500

1993 20081470

2594

4097Vnt.

8 pav. 2013–2017 m. išduotų ETP sertifikatų skaičius.

Vykdant transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimą, 2017 m. buvo išduotos 1065 pažymos dėl individualaus patvirtinimo ir 24 sertifikatai dėl transporto priemonių tipo patvirtinimo.

Vairuotojų mokymas

2017 m. įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojų mokymą vykdė 309 vairavimo mokyklos, 125 mokymo įstaigos turėjo teisę vykdyti papildomą vairuotojų mokymą. Lyginant su 2016 m., vairavimo mokyklų skaičius beveik nepakito.

2 Šios funkcijos atliekamos vadovaujantis atitinkamomis Europos sutarties dėl pavojingųjų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) 9 dalies nuostatomis.

10

2017 m. teisė dirbti vairavimo mokykloje vairuotojų mokytoju ir (ar) vairavimo instruktoriumi buvo suteikta neterminuotam laikui 269 asmenims.

Kelių transporto specialistų kompetencijos vertinimas

2017 metais asmenų, susijusių su pavojingųjų krovinių vežimu automobilių keliais, mokymą vykdė 31 mokymo įstaiga. Lyginant su 2016 m., šių mokymo įstaigų skaičius nepakito.

Įgyvendindama veiklos plano programą kelių transporto specialistų kompetencijos vertinimo srityje Administracija egzaminavo asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu automobilių keliais bei licencijuojama kelių transporto veikla, ir išdavė jiems atitinkamus pažymėjimus ar suteikė teisę mokyti. 2017 metais 84,4 proc. prašymų laikyti egzaminus buvo pateikta internetu.

Lentelėje pateikiama lyginamoji informacija apie 2013–2017 m. Administracijoje laikytus egzaminus, susijusius su kelių transportu:

Egzamino rūšis 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.Vairuotojų, vežančių pavojinguosius krovinius, egzaminai 3528 4083 3879 3280 2946Pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistų egzaminai 156 174 176 118 135

Transporto vadybininkų egzaminai 3038 2885 2867 2987 2916Mokytojų, mokančių asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, egzaminai 3 31 19 42 12

Skaitmeniniuose tachografuose naudojamų kortelių išdavimas

Administracija, vykdydama kortelių išdavimo centro (angl. CIA – Card Issuing Authority) funkcijas, 2017 metais išdavė 19 594 tachografo korteles, iš kurių 18 080 (92,27 proc.) vairuotojo kortelių, 1 372 (7,0 proc.) įmonės kortelės ir 121 (0,7 proc.) dirbtuvių kortel.

2017 metais tachografo kortelių išduota 17,2 proc. daugiau, nei 2016 metais (16 715).

9 pav. Skaitmeninių tachografų identifikavimo kortelių išdavimas 2013–2017 metais

11

2013 2014 2015 2016 2017Metai

0

5000

10000

15000

20000

25000

1556012068 11089

1671519594

Vnt.

2017 m. internetu pateiktų prašymų tachografo kortelėms gauti skaičius padidėjo 45,77 proc., lyginant su 2016 m., ir sudarė 37,20 proc. visų pateiktų prašymų.

Eismo įvykių tyrimai kelių transporte

Siekiant nustatyti, kodėl įvyksta tiek kelių, tiek geležinkelio transporto eismo įvykiai taikant „5 kodėl“ metodą, atliekama kiekvieno eismo įvykio aplinkybių analizė. Nustačius eismo įvykio pirmines priežastis, teikiamos rekomendacijos eismo saugai gerinti, kad ateityje neįvyktų tokio pobūdžio eismo įvykių.

Kelių transporto eismo įvykiai, kuriuose žūsta ar sužeidžiami žmonės, pradėti analizuoti nuo 2017 m. pradžios. Praėjusiais metais buvo išanalizuoti 94 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 34 žmonės ir 102 buvo sužeisti. 2017 m. buvo išanalizuota apie 80 proc. eismo įvykių iš visų įskaitinių eismo įvykių, kuriuose dalyvavo keleivinės ar krovininės transporto priemonės ir žuvo ar buvo sužeisti žmonės. Atlikus eismo įvykių aplinkybių analizes nustatyta, kad priežastys, dėl kurių įvyko eismo įvykiai, yra šios:Priežastys Žuvo SužeistaNeatsakingas eismo dalyvių elgesys kelyje, sąmoningumo trūkumas, švietimas

16 55

Nepakankami vairavimo įgūdžiai 8 9Nuovargis 3 14Sveikatos sutrikimai, reakcija 3 7Infrastruktūra 2 46Įmonėse netinkamai organizuojamas vairuotojų darbas 2 10Pareigūnų veiksmai 1 0Techninė būklė 0 10

Eismo įvykių tyrimai geležinkelių transporte

Geležinkelių transporte analizuojami ne tik eismo įvykiai, kuriuose žūsta arba yra sužeidžiami žmonės, bet ir eismo įvykiai arba riktai, kuriuose apgadinama geležinkelių infrastruktūra arba riedmenys.

2017 metais įvykio 70 geležinkelių transporto eismo įvykių, kurių metų žuvo 20 bei buvo sunkiai sužeista 12 žmonių. Daugiausia geležinkelių transporto eismo įvykiuose nukenčia pašaliniai asmenys (asmenys, neturintys teisės būti pavojingojoje geležinkelio zonoje), pervažų naudotojai (asmenys, kertantys geležinkelio liniją bet kokia transporto priemone arba pėsčiomis geležinkelio pervažoje) ir perėjų naudotojai (asmenys, kertantys geležinkelio liniją pėsčiomis geležinkelio perėjoje).

Visuomenės sąmoningumo didinimas ir saugių įpročių formavimas

Siekdama nustatyti pėsčiųjų žinias apie saugų geležinkelio kirtimą ir parinkti geriausias priemones, didinančias žmonių saugumą, buvo atlikta apklausa „Sauga kertant geležinkelį“ Vilniuje, Kaune, Lentvaryje, Jonavoje, Kėdainiuose, Klaipėdoje ir Radviliškyje. Apklausos buvo atliekamos geležinkelio pervažose bei vietose, kuriose dažnai pastebimi pašaliniai asmenys, kertantys geležinkelį.

12

Kadangi žmonės ne visada suvokia geležinkelio keliamą riziką ir pavojų, nežino Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo, pėstieji pervažų naudotojai ne visada yra susipažinę su Kelių eismo taisyklėmis, vykdomos prevencinės bei švietimo akcijos žmonių sąmoningumui didinti.

2017 m. lapkričio mėn. kartu su kelių policija buvo vykdoma pervažų kontrolės akcija Alytaus rajone, kurios metu eismo buvo tikrinama, ar eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių, buvo dalinami atšvaitai ir kalbamasi apie saugaus elgesio šalia geležinkelio ir jį kertant svarbą.

Darbuotojai 2017 m. lapkričio 24 d. viešėjo Pasieniečių mokykloje, kurios darbuotojams ir teritoriniams Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniams tiesioginės mokymų transliacijos metu papasakojo apie veiksmus, kaip saugiai elgtis prie geležinkelio ir kaip saugiai jį kirsti. Tokiu būdu žinia apie saugą paskleista didelei auditorijai.

2017 m. gruodžio 11 d. Administracijos ir policijos pareigūnai dalyvavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ surengtoje prevencinėje akcijoje Panerių geležinkelio stotyje. Jos metu buvo kreipiamas dėmesys į traukinių keleivių pasirenkamą būdą kirsti geležinkelį. Keleiviams buvo išdalytos skrajutės, informuojančios apie saugų elgesį šalia geležinkelio.

2017 m. gruodžio 12 d. Administracijos darbuotojai skaitė pranešimą, kaip saugiai kirsti geležinkelį, Skemų globos namuose. Šio vizito tikslas buvo paskleisti žinutę apie eismo saugą, kad skaudūs eismo įvykiai, koks įvyko 2017 m. gegužės 5 d., kai traukinys mirtinai traumavo Skemų globos namų gyventoją, nepasikartotų“.

Saugos kultūros diegimas rizikingiausiose geležinkelių įmonėse

Saugos kultūra – tai įmonės suvokimas, kad sauga – pagrindinis prioritetas įmonėje, bei tokį suvokimą atspindinčių elgesio normų visuma. Saugos kultūra yra tiesiogiai susijusi su įmonės saugos valdymo sistema (SVS). Aukšto saugos kultūros lygio įmonėje SVS aprašyti procesai veikia praktikoje, įmonės vadovybė ir darbuotojai supranta SVS procesus, saugos svarbą, aktyviai prisideda prie saugos užtikrinimo bei saugos kultūros puoselėjimo.

Saugos kultūros koncepcija  grindžiama pasitikėjimo, savanoriško procesų, veiklų tobulinimo, siekiant aukščiausio saugos lygio įmonėje, principais. Ji yra priešinga baudimo, poveikio priemonių taikymo kultūrai.

Atrinkus 6 didžiausias įmones, kuriose buvo įvykęs bent vienas eismo įvykis, būtent šioms įmonėms buvo pasiūlyta diegti saugos kultūrą. Parengus klausimyną rizikingumui įvertinti, jis buvo išsiųstas įmonėms.

Saugos kultūra gali būti matuojama lygiais nuo 1 iki 5 (1 – žemiausias, 5 – aukščiausias). Lygiai nustatomi pagal 6 pagrindinius kriterijus, kurių kiekvienas susideda iš kelių subkriterijų. Įvertinus visus kriterijus gaunamas bendras saugos kultūros lygis:

1 lygis – SVS yra parengta, tačiau praktikoje joje aprašyti procesai iš esmės neveikia arba neatitinka įmonės realios veiklos. Rizikos nėra valdomos arba valdomos nesistemiškai, pavieniui.

2 lygis – SVS yra parengta, naudojama rizikoms valdyti, tačiau procesai nesuderinti, trūksta vientisumo, koordinavimo ir suderinamumo.  Įmonės veikla daugiau orientuota į pelno

13

siekimą nei į saugos valdymą. Rizikos yra valdomos joms įvykus, tačiau nėra siekiama jas identifikuoti ir užkirsti  kelią jų atsiradimui iš anksto.

3 lygis – SVS veikia ir yra naudojama kaip pagrindinis įrankis rizikoms valdyti. Yra požymių, rodančių, kad bandoma iš anksto numatyti galimas rizikas, tačiau nepakankamai. Įmonėje nustatytos saugos kultūros užuominos.

4 lygis – pasiektas 3 lygis + SVS aktyviai naudojama siekiant identifikuoti ir valdyti visas rizikas. Įmonė aiškiai supranta saugos kultūros reikšmę nuo aukščiausių įmonės vadovų iki žemiausios grandies darbuotojų.

5 lygis – pasiektas 4 lygis + SVS yra tokia, kad nuolat skatina įmonę tobulėti. Įmonė aktyviai siekia pagerinti saugą ir vystyti saugos kultūrą, naudojant informaciją, gautą ne tik iš geležinkelio sektoriaus, bet ir iš už jos ribų. Įmonė žino jau esamas arba ateityje iškilsiančias rizikas bei aktyviai siekia jas spręsti bei yra įsitikinusi savo gebėjimu valdyti riziką. Sauga yra neatskiriama įmonės veiklos dalis.

Įmonės įsivertino saugos kultūros lygį atsakydamos į klausimyną. Peržiūrėjus užpildytus klausimynus nustatyti įmonių saugos kultūros lygiai: 3 įmonės, turinčios 3 saugos lygį ir 3 įmonės, turinčios 4 saugos lygį.

Tikslinių patikrinimų atlikimas rizikingiausiose įmonėse

Kelių transporte:

2017 m. gruodžio mėn. naudojantis ūkio subjektų, susijusių su kelių transportu, stebėsenos ir informavimo valstybės informacine sistema IS „Vektra“ (toliau – IS „Vektra“), kurios viena iš funkcijų vertinti su kelių transporto veikla susijusių ūkio subjektų rizikingumą nesilaikant teisės aktų nuostatų, nustatyti rizikingumo vertinimo kriterijus, buvo išanalizuoti 3 metų patikrinimų duomenys, nustatyti vidutiniai rizikingumo laipsniai ir patvirtintos ūkio subjektų sritys, keliančios didelį rizikingumą. Patvirtinus ūkio subjektų rizikingumo vertinimo kriterijus buvo atliktas ūkio subjektų rizikingumo vertinimas ir remiantis rizikingumo vertinimo duomenimis parengti ir patvirtinti 2018 m. ūkio subjektų sąrašai planiniams tikrinimams atlikti. Tokiu būdu prevencijos priemonės 2018 m. bus nukreipiamos į ūkio subjektų veiklos sritis ir į ūkio subjektus, sukeliančius didelę riziką.

Tikslinių transporto priemonių patikrinimų atlikimas

2017 m. šalies valstybinės reikšmės keliuose ir pasienio kontrolės punktuose buvo vykdomi tiksliniai transporto priemonių patikrinimai sunkiasvorių ir (arba) didžiagabaričių transporto priemonių leidimų naudojimo kartu su Muitinės pareigūnais leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais naudojimo srityse.

Atsižvelgdama į tai, kad dalis žmonių žūsta ar yra sužeidžiami eismo įvykių metu dėl transporto priemonių neatitikties techninės būklės reikalavimams, Administracija kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais bei Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovais įgyvendino bendrą priemonę siekiant pagerinti eismo saugumą keliuose. Transporto priemonių techninės būklės atitikties reikalavimams atliktų 5 bendrų patikrinimų metu nustatyta, kad iš patikrintų automobilių 30 proc. lengvųjų ir 30 proc. krovininių kelių transporto priemonių turėjo didelius techninės būklės trūkumus. Iš visų patikrintų automobilių 4

14

proc. turėjo draudžiančių eksploatuoti trūkumų (sukabintuvas, stabdžiai, padangų protektoriaus gylis), dėl to šioms transporto priemonėms buvo uždrausta tęsti kelionę ir panaikinta techninė apžiūra. Iš visų nustatytų trūkumų beveik 40 proc. sudaro trūkumai, susiję su automobilių žibintais ir apšvietimu, apie 20 proc. trūkumai, tiesiogiai turintys įtakos eismo saugumui – stabdžiai, ratai, padangos.

Patikrinimai keliuose ir pasienio kontrolės punktuose

2017 m. patikrintos 12 698 transporto priemonės, iš jų: 11 898 Lietuvos ir užsienio valstybėse registruotos keleivius ir (ar) krovinius vežančios transporto priemonės ir 800 mokymui skirtų transporto priemonių. 74 proc. transporto priemonių ir jų ekipažai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus vežant keleivius ar krovinius bei vykdant vairuotojų mokymą. 1063 transporto priemonėms už nustatytus pažeidimus buvo uždrausta važiuoti toliau.

2017 m. kelyje patikrintų transporto priemonių statistika pavaizduota lentelėje:

PatikrinimaiAtlikta tikrinimų

Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių

užsienyje įregistruotų transporto priemonių Iš viso

Keleivinių transporto priemonių 623 61 684Krovininių transporto priemonių 3413 7801 11214

Mokymui skirtų transporto priemonių 800 - 800Iš viso 12698

2017 m. šalies keliuose buvo pasverta ir (ar) išmatuota 3111 sunkiasvorių ir didžiagabaričių transporto priemonių, atlikti 3206 transporto priemonių techninės būklės patikrinimai ir buvo patikrintos 564 transporto priemonės, vežusios pavojinguosius krovinius.

Specialistų patikrinimai

Atliekant techninės apžiūros kontrolierių kontrolę, 2017 m. patikrinti 455 techninės apžiūros kontrolieriai. Taip pat buvo atlikta 40 tachografų dirbtuvių mechanikų patikrinimų.

Laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, inspektavimai

2017 m. atlikta 57 laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, inspektavimai (iš viso 68 inspektavimai). Tai sudaro 55 proc. visų 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų skaičiaus. Pagal ISM kodekso reikalavimus atlikti 13 laivų vertinimai pagal pateiktas paraiškas, pagal ISPS kodekso reikalavimus atlikti 13 laivų vertinimai, pagal MLC konvencijos reikalavimus – 19 laivų inspektavimai. Per metus atliktos 264 vidaus vandenų laivų, plaukiojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių techninės apžiūros pagal pateiktas paraiškas. Per 2017 m. inspektuoti 238 užsienio šalių laivai pagal Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/16/EB nuostatas. Iš įskaitinių I pirmenybės laivų inspektavimų praleista laivų nebuvo. Inspektuota 93,85 proc. II

15

pirmenybės laivų (įpareigojimas – ne mažiau kaip 85 proc.). Pagal šiuos rodiklius susisiekimo ministro įsakyme nustatyti įpareigojimai įvykdyti.

2017 m. Paryžiaus MoU uostuose atlikta 28 laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, 37 patikrinimai. 2017 m. užsienio uostuose buvo sulaikytas vienas Lietuvoje registruotas laivas AQUARIUS (2017-01-15 Marselyje, Prancūzija).

2017 m. LR vidaus vandenyse atlikta 50 saugios laivybos kontrolės reidų. Saugios laivybos kontrolės reidų metu pažeidėjams surašyta 92 administracinio teisės pažeidimo protokolų. 2017 m. navigaciniu laikotarpiu LR vidaus vandenyse fiksuotos 6 avarijos, susijusios su pramoginiais ir asmeniniais laivais. Atlikta 6034 pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų (periodinių).

LR jūrų laivų ir LR vidaus vandenų laivų registrų informacija

Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre per 2017 m. įregistruota 10 jūrų laivų, 2018-01-01 Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoti 103 laivai, kurių bendroji talpa (BT) – 414539.

Prekybiniai laivai (BT 100 ir daugiau)

Laivo paskirtis Skaičius Bendroji talpa (BT)

Transportiniai refrižeratoriai 9 28664Krovininiai 24 139413Keleiviniai įvažiuojamieji laivai 8 190880Naftos tanklaiviai 1 2021

Prekybiniai laivai (BT mažiau kaip 100)

Laivo paskirtis Skaičius Bendroji talpa (BT)

Krovininiai 1 42                                                                    

Kiti laivai 

Laivo paskirtis Skaičius Bendroji talpa (BT)

Žvejybos 44 47933Vilkikai 10 3330Spec. paskirties 6 2256

2018-01-01 Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruoti 278 vidaus vandenų laivai. Per 2017 m. įregistruotas 21 vidaus vandenų laivas, perregistruoti – 28, išregistruoti – 3.

Jūrų departamente įforminti dokumentai

16

2017 m. įformintas 10551 dokumentas jūrininkams, taip pat 1730 vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikacijos ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių dokumentų.

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

70006209

1086 967656 510 505 315 170 83 50 0

Įformintų jūrinių dokumentų skaičius

Specialusis liudijimas Jūrinio laipsnio diplomo išdavimo patvirtinimasLR jūrininko knygelė (išduota naujų) GJNASS radijo operatoriaus diplomo išdavimo patvirtinimasKvalifikacijos liudijimo išdavimo patvirtinimas Jūrininko knygelės pratęsimasJūrinio laipsnio diplomas Kvalifikacijos liudijimasGJNASS radijo operatoriaus diplomas Diplomo pripažinimo patvirtinimasLengvatinis leidimas

10 pav. Įformintų jūrinių dokumentų skaičius

2017 m. įformintia1730 dokumentų vidaus vandenų transporto specialistams ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiams.

17

0

200

400

600

800

1000

1200 1108

315

161100

46

Įformintų vidaus vandenų transporto specialistų ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių dokumentų skaičius

Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinis kvalifikacijos liudijimasMotorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimasB grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomo patvirtinimasB grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomasB grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimas

11 pav. Įformintų vidaus vandenų transporto specialistų ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių dokumentų skaičius

Suorganizuoti ir įvykdyti 73 jūrininkų kompetencijos įvertinimo egzaminai (mokymo įstaigose), 92 jūrininkų kompetencijos įvertinimo egzaminai (Administracijos egzaminų klasėje).

Suorganizuoti ir įvykdyti 156 (Klaipėdoje) ir 215 (Kaune) vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikacijos ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių egzaminai.

Kita veikla užtikrinant saugią laivybą jūroje ir vidaus vandenyse

2017 m. kateriu patikrintas valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio Neries upėje ruožas Vilniaus mieste (10,5 km), atlikti eksploatuojamo laivakelio kontroliniai gylių matavimai, patikrintas ženklinimas.

2017 m. vadovaujantis gauta navigacinės saugos informacija, paruošta ir išplatinta 90 navigacinių įspėjimų, sudaryti ir paskelbti 5 biuleteniai „Pranešimai jūrininkams“, atnaujintas ir paskelbtas navigacinis leidinys „Lietuvos navigaciniai ženklai ir šviesos. Baltijos jūra. 2017“.

Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento Hidrografijos ir laivų eismo stebėsenos skyrius 2017 m. pamatavo gylius 109,0 km2 Lietuvos jūros rajono plote (1–3 pav.). Taip pat 2017 m. su aerokartografavimo sistema buvo pamatuotas kranto linijos ruožas nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos uosto pietinio molo. Dalyvaujant EITP lėšomis kofinansuojamame projekte Nr. 2015-EU-TM-0132-M „FAMOS Odin: Baltijos jūros greitkelių matavimų užbaigimas“ hidrografiniame laive „Varūna“ buvo sumontuota įsigyta nauja įranga (projekto 3 veikla – matavimų infrastruktūra.

Informacija apie pamatuotus plotus jūroje pagal kategorijas

18

CAT I CAT II CAT III

Pamatuota 2017 metais, km² 49.5 56.3 3.2Pabaigta iš viso, % 92.1 29.2 9.9

Iš viso, km² 1569.2 1822.9 3041.4Pabaigta iš viso, km² 1445.0 533.1 302.1Planuojamas 100 % pabaigimas, metai 2018 2024 2038

2017 m. išplatinti nacionaliniai elektroniniai jūrlapiai

12 pav. Informacija apie pamatuotus plotus jūroje pagal kategorijas.

19

Pamatuoti plotai jūroje iki 2017 m. pagal kategorijas

1445.0

302.1

124.2

533.1

2739.3

1289.8

0

1000

2000

3000

4000

5000

plot

as, k

m²

liko pamatuoti ploto, km² 124.2 1289.8 2739.3

pamatuotas plotas, km² 1445.0 533.1 302.1

I kategorijos plotas II kategorijos plotas III kategorijos plotas

13 pav. Visų pamatuotų plotų Lietuvos jūros rajone schema.

Siekiant užtikrinti saugią laivybą Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, vadovaujantis 1974 m. Tarptautine konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74), V skyrius, p. 2.2., parengti ir išleisti saugios laivybos poreikius tenkinantys elektroniniai navigaciniai jūrlapiai. Administracija, naudodamasi platintojo paslaugomis (Sutarties su Norvegijos hidrografijos tarnybos kartografijos įstaigos (PRIMAR), Nr. 37, 2012-05-29 d.), per 2017 m. išplatino 5638 kopijas elektroninių jūrlapių ir jų atnaujinimų (žr. 1 pav.). Informacija apie pajamas, gautas išplatinus jūrlapius, pateikta 1 lentelėje.

UŽ KETVIRTĮ PARDAVIMO TIPAS SUMA (USD)

I [2017.01.01 – 2017.03.31] KOMERCINIS 1 338,00II [2017.04.01 – 2017.06.30] KOMERCINIS 1 425,00III [2017.07.01 – 2017.09.30] KOMERCINIS 1 456,00

IV [2017.10.01 – 2017.12.31] KOMERCINIS 1 453,00IŠ VISO 5 672,00

20

14. pav. 2017 m. išplatinti nacionaliniai elektroniniai jūrlapiai per Norvegijos hidrografijos tarnybos kartografijos įstaigos elektroninių duomenų serverį (PRIMAR).

Laivų eismo stebėsena

2017 metais Administracija, eksploatuodama Nacionalinę laivų eismo stebėsenos informacinę sistemą (toliau – NLESIS), nepertraukiamu režimu vykdė laivų eismo stebėseną Lietuvos atsakomybės jūros rajone, vertino laivų keliamą riziką saugiai laivybai, žmonių ir aplinkos saugumui. NLESIS pagalba autorizuotiems naudotojams buvo teikiamos 4 elektroninės paslaugos (x pav.):

1. Duomenų teikimas Europos Sąjungos kompetentingoms institucijoms apie į Lietuvos jūrų uostus įplaukiančius ar iš jų išplaukiančius laivus bei jais gabenamą pavojingą ar taršų krovinį ir žmonių skaičių.

2. Duomenų apie laivus, esančius Lietuvos atsakomybės jūros rajone ar Lietuvos jūrų uostuose, peržiūra.

3. Pranešimų apie incidentus su laivais, esančiais Lietuvos atsakomybės jūros rajone ar Lietuvos jūrų uostuose, teikimas Europos Sąjungos kompetentingoms institucijoms (SafeSeaNet).

4. Pranešimo formalumų apie laivus, atplaukiančius į AB „Orlen Lietuva“ Būtingės naftos terminalą ar jame esančius, peržiūra.

Taip pat buvo teikiama ir paslauga gyventojams – duomenų apie laivus, esančius Lietuvos atsakomybės jūros rajone ar Lietuvos jūrų uostose, peržiūra. Per 2017 metus 614 gyventojų tokia paslauga pasinaudojo 2924 kartus.

Gerindama teikiamų paslaugų kokybę 2017 metais Administracija pranešimų formalumus laivams, plaukiantiems į / iš Būtingės naftos terminalą, pradėjo tvarkyti elektroniniu būdu, vieno langelio principu, atsižvelgdama į Direktyvos 2010/65/ES reikalavimus. Pasirašytos sutartys su 8 institucijomis ir su 7 laivus agentuojančiomis įmonėmis.

21

HELCOM AIS regioninę stotį perkėlus į Norvegiją, Administracija 2017 vasario mėn. sustabdė AIS duomenų srautą iš NLESIS bazinių AIS stočių į EMSA SSN ir nukreipė tik į Norvegijos regioninę AIS tarnybinę stotį.

Eil. Nr.

Pranešimo tipas I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis

IV ketvirtis

Iš viso 2016 m.

1. PortPlus, iš jų 10676 10180 11538 11762 441561.1 Su informacija apie HAZMAT, iš jų 1555 1474 1674 1966 66691.1.1 Tik atplaukiant į Lietuvos jūrų uostą 134 241 209 201 785

1.1.2 Tik išplaukiant iš Lietuvos jūrų uosto 1391 1170 1401 1637 55991.1.3 Atplaukiant ir išplaukiant 30 63 64 128 2851.2 Iš Būtingės naftos terminalo 133 146 146 144 5691.3 Iš Klaipėdos jūrų uosto 10513 10015 11360 11586 434742 Laivų pranešimai (AIS) 124662 31471 24/7 24/7 24/73 Incidentai 6 5 2 16 294 Pranešimo formalumai 133 146 146 144 569

1.8. Pateikiama informacija apie atliktas studijas, tyrimus, apklausas ir jų išvadas, pasiektus rezultatus ir kita svarbi informacija

1. 2017 m. Administracinių paslaugų departamentas, siekdamas užtikrinti kokybišką įstaigos klientų aptarnavimą, atliko anoniminę kelių transporto klientų apklausą dėl pasitenkinimo vertinimo. Apklausų tikslas – siekiant tobulinti Administracijos veiklą ir skatinti klientų teigiamą požiūrį, ištirti ir įvertinti, ar klientai patenkinti Administracijos veikla, aptarnavimu ir teikiamomis administracinėmis paslaugomis, nustatyti tobulintinas veiklos sritis, lemiančias didesnį klientų pasitenkinimą. Apklausoje dėl aptarnavimo gerinimo dalyvavo 366 respondentai. Administracijos veiklos kokybė šiais metais įvertinta 4,14 balo iš 5 galimų (pernai buvo 4,2).

Nemažai respondentų per 2017 m. administracinių paslaugų teikimo srityse pastebėjo teigiamų pokyčių. Teigiama, kad elektroninės administracinės paslaugos yra patogios ir taupo laiką. Administracija gavo įvairių pasiūlymų ir rekomendacijų dėl savo veiklos ir aptarnavimo gerinimo. Apie pusę rekomendacijų pateikusių respondentų nurodė, kad Administracija patenkina jų lūkesčius.

2. 2017 metais buvo atliktas dalinis keleivių srautų tyrimas autobusų ir geležinkelių maršrutuose. Tyrimo rezultatai leis sukurti ekonomiškai efektyvią ir darnią viešojo keleivinio transporto sistemą. Apibendrinti tyrimo rezultatai rodo, kad šiuo metu veikiančioje viešojo keleivinio transporto sistemoje, vertinant efektyvumą iš keleivio perspektyvos, tik apie 14 proc. efektyvesni yra autobusų maršrutai.

3. Administracija taip pat vykdė stebėsenos rodiklių apklausas dėl įgyvendintų projektų:

1) apklausa siekiant įvertinti įgyvendinto projekto „Geležinkelių transporto rizikos valdymo ir priežiūros viešųjų elektroninių paslaugų sukūrimas“ Nr. VP2-3.1-IVPK-03-V-01-008 stebėsenos rodiklius. Pasiektas projekto stebėsenos rodiklis sukurtų elektroninių paslaugų vartotojų, teigiamai vertinančių šias elektronines paslaugas, 81% dalis (Projektu siektinas rodiklis – 70 %).

22

2) apklausa nustatyti įgyvendinto projekto „Ūkio subjektų, susijusių su kelių transportu, stebėsenos ir informavimo sistemos sukūrimas“ Nr. VP2-3.1-IVPK-03-V-01-012 stebėsenos rodiklius. Pasiekti projekto stebėsenos rodikliai sukurtų elektroninių paslaugų vartotojų, teigiamai vertinančių šias elektronines paslaugas, 76,34 % dalis (Projektu siektinas rodiklis – 70 %) bei sukurtų elektroninių paslaugų vartotojų dalis nuo visų atitinkamų paslaugų vartotojų – 100 % (Projektu siektinas rodiklis – 30 %).

3) apklausa nustatyti įgyvendinto projekto „Viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemos VINTRA sukūrimas“ Nr. VP2-3.1-IVPK-03-V-01-017 stebėsenos rodiklius. Pasiektas projekto stebėsenos rodiklis sukurtų elektroninių paslaugų vartotojų, teigiamai vertinančių šias elektronines paslaugas, 73,77 % dalis (Projektu siektinas rodiklis – 70 %) bei sukurtų elektroninių paslaugų vartotojų dalis nuo visų atitinkamų paslaugų vartotojų – 100 % (Projektu siektinas rodiklis – 30 %).

4. Atliktos jūrininkų apklausos anketų apžvalga: 83 proc. jūrininkų yra patenkinti specialistų suteikta informacija, 67 proc. labai gerai ( 33 proc. – vidutiniškai) vertina specialisto paslaugumą ir dėmesingumą, 83 proc. pažymi, jog jiems rūpimas klausimas buvo išspręstas. Mokymo įstaigose vykstančių mokymų kokybę labai gerai įvertino 67 proc. jūrininkų, gerai – 33 proc. Jūrininkai tai pat pažymėjo, jog darbas atliekamas labai gerai, darbuotojai yra nuoširdūs ir draugiški, taip pat išreikštas pageidavimas, kad būtų pastatytas terminalas, kuriame būtų galima susimokėti už teikiamas viešąsias paslaugas.

5. Apklaustos visos 12 akredituotų mokymo įstaigų. Klientų, teigiamai vertinančių skyriaus veiklą, susijusią su akreditavimu ir veiklos kontrolės procesu, rodiklis – 100 proc. apklaustųjų. Pažymėta, kad visa informacija pateikiama laiku ir operatyviai, su korupcijos apraiškomis nesusidurta.

6. Atliekant vartotojų pasitenkinimo gautomis paslaugomis tyrimą, 2017 m. buvo gautos 25 ūkio subjektų anketos. Įvertinus visas užpildytas anketas, jose pateiktas pastabas, galima teigti, kad darbuotojai atsakingai vykdo savo funkcijas, mandagiai bendrauja su klientais, darbuotojų teikiamos konsultacijos yra naudingos, aiškios ir atitinkančios ūkio subjektų lūkesčius.

IV. KITŲ PAVEDIMŲ VYKDYMO DALIS

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo IV skirsnio įgyvendinimas:

1. Ūkio subjektų rizikingumo vertinimo sistemos naudojimas

2017 m. gruodžio mėn. naudojantis IS „Vektra“, kurios viena iš funkcijų vertinti su kelių transporto veikla susijusių ūkio subjektų rizikingumą nesilaikant teisės aktų nuostatų, nustatyti rizikingumo vertinimo kriterijus, buvo išanalizuoti 3 metų patikrinimų duomenys, nustatyti vidutiniai rizikingumo laipsniai ir patvirtintos ūkio subjektų sritys, keliančios didelį rizikingumą. Patvirtinus ūkio subjektų rizikingumo vertinimo kriterijus buvo atliktas ūkio subjektų rizikingumo vertinimas ir remiantis rizikingumo vertinimo duomenimis parengti ir patvirtinti 2018 m. ūkio subjektų sąrašai planiniams tikrinimams atlikti. Tokiu būdu prevencijos priemonės 2018 m. bus nukreipiamos į ūkio subjektų veiklos sritis ir į ūkio subjektus, sukeliančius didelę riziką.

23

2017 m. naudojantis IS „Vektra“ funkcionalumu buvo keičiamasi duomenimis su Europos Sąjungos valstybėmis per Europos kelių transporto įmonių registrą ERRU (angl. European Register of Road Transport Undertakings). Buvo gautas 441 pranešimas apie Lietuvos vežėjų padarytus pažeidimus užsienyje iš: UK, EE, CZ, FR, DE, SE, ES, FI, LV, SI, BE, DK. Taip pat buvo išsiųsti 166 pranešimai apie užsienio vežėjų padarytus pažeidimus Lietuvoje į: PL, LV, HU, EE.

2. Ūkio subjektų konsultavimas ir metodinės pagalbos teikimas

2017 m. 26 ūkio subjektams buvo teikta metodinė pagalba, kurios metu aiškintos teisės aktų, reglamentuojančių ūkio subjekto veiklą, nuostatos, teikti pasiūlymai ir rekomendacijos, kaip turi būti vykdoma veikla, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Ūkio subjektui poveikio priemonės netaikytos.

2017 m. Administracijos specialistai, siekdami užtikrinti vienodą ir kokybišką Administracijos kompetencijai priskirtų teisės aktų nuostatų taikymo aiškinimą ir reikalavimų laikymąsi, kaip ir praėjusiais metais, konsultacijas teikia naudodami informavimo ir konsultavimo įrangą. Per 2017 m. buvo priimti 16 859 (18074 – 2016 m.) telefonu besikreipiančių asmenų skambučiai. 2017 m. Administracija parengė 1494 (2349 – 2016 m. ) atsakymus ir išaiškinimus į elektroniniu būdu pateiktus klausimus.

Didelio dėmesio sulaukė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai dėl dešiniavairių automobilių, nes Administracija buvo įgaliota nustatyti specialiuosius reikalavimus siekiant šias transporto priemones įregistruoti Lietuvoje.

Į konsultacijų centrą dažniausiai buvo kreiptasi dėl: keleivių ir krovinių vežimo licencijavimo, leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo, užsienio šalių leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų, skaitmeninių tachografo kortelių išdavimo ir keitimo tvarkos, prisijungimo ir administracinių paslaugų užsakymų pateikimo naudojantis Administracijos elektroninėmis paslaugomis, taip pat dėl asmenų, susijusių su geležinkelių transporto eismu, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo bei jų galiojimo, taip pat dėl vidaus vandenyse naudojamų transporto priemonių registravimo.

3. Ūkio subjektų, vykdančių kelių transporto veiklą, priežiūra

2017 m. iš viso patikrinti 475 ūkio subjektai. Siekiant išvengti žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai, buvo atlikti 25 (5 proc.) neplaniniai ūkio subjektų patikrinimai.

Patikrinimai Atlikta tikrinimų, vnt.Įmonės, vežančios keleivius ir (ar) krovinius 413

Įmonės, vykdančios transporto priemonių vairuotojų mokymą 32Įmonės, vykdančios papildomą vairuotojų mokymą 25

Įmonės, atliekančios skaitmeninių tachografų techninę priežiūrą, remontą ir eksploatacijos nutraukimą 5

Iš viso 475

24

Iš patikrintų 475 ūkio subjektų 248 (arba 52 proc.) ūkio subjektai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir 227 ūkio subjektams už nustatytus pažeidimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai.

Administracija 2017 m. laikėsi principo, kad už mažareikšmius teisės aktų reikalavimų pažeidimus tikrinamiems ūkio subjektams sankcijos neturi būti taikomos ir ūkio subjektui turi būti sudaryta galimybė per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus, nustatytus patikrinimo metu, ir (ar) imtis priemonių, kad ateityje veikla būtų vykdoma nepažeidžiant teisės aktų nuostatų.

4. Ūkio subjektų, vykdančių geležinkelių transporte veiklą, priežiūra

2017 m. interneto svetainėje paskelbtas 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. VE-3 patvirtintas 2017 m. planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašas, kuriuo vadovaujantis buvo atlikti prižiūrimos srities ūkio subjektų veiklos patikrinimai. 2017 m. 95,3 proc. visų atliktų patikrinimų buvo planiniai, apie kuriuos iš anksto pranešta tikrintiems ūkio subjektams, taip pat 100 proc. ūkio subjektų patikrinimų buvo atlikta naudojant veiklos tikrinimo kontrolinius klausimynus. Didžioji dalis patikrinimų atlikta netikrinant ūkio subjektų vietoje, t. y. netrikdant ūkio subjektų veiklos.

2017 m. atliktas 41 patikrinimas: veikla, susijusi su pavojingų krovinių vežimu geležinkelių transportu, – 25 patikrinimai, statinių techninės priežiūros veikla – 2 patikrinimai, techninių prižiūrėtojų sertifikuojama veikla – 1 patikrinimas, saugos sertifikato ir (ar) įgaliojimų eismo saugos srityje reikalavimų laikymosi veikla – 13 patikrinimų (iš jų 5 tiksliniai vykdyti nuvykus į įmones).

2017 m. buvo nustatyti 2 ūkio subjekto veiklai keliamų reikalavimų dėl statinių techninės priežiūros nesilaikymo atvejai, kurių metu nustatyti 3 trūkumai.

Administracija taip pat priėmė 3 Administracijos teisės aktus mažinti priežiūros naštą ūkio subjektams.

5. Ūkio subjektų, vykdančių vandens transporto veiklą, priežiūra

2017 m. atlikti 3 mokymo įstaigų, rengiančių jūrininkus, planiniai priežiūros patikrinimai, 1 neeilinis priežiūros patikrinimas. Akredituota nauja mokymo įstaiga, rengianti jūrininkus – UAB „VIP Crewing Agency“; jai suteikta teisė vykdyti 6 mokymo programas: „Laivo apsaugos pareigūno mokymo programa, atitinkanti  1978 m. Konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų su paskesnėmis pataisomis (toliau – JRAB Konvencija) kodekso A-VI/5 poskyrio reikalavimus“, „Apsaugos sąmoningumo ugdymo jūrininkams mokymo programa, atitinkanti JRAB kodekso A-VI/6-1 poskyrio reikalavimus“, „Apsaugos sąmoningumo ugdymo jūrininkams, dalyvaujantiems laivo apsaugos užtikrinime, mokymo programa, atitinkanti  JRAB kodekso A-VI/6-2 poskyrio reikalavimus“, „Keleivių saugumo, krovinių saugumo ir laivo korpuso sandarumo užtikrinimo visuose keleiviniuose laivuose mokymo programa, atitinkanti JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 4 dalies reikalavimus“, „Tiesiogiai keleivius jiems skirtose patalpose aptarnaujančio personalo saugumo įgūdžių, minios valdymo, krizių valdymo ir žmonių elgesio visuose keleiviniuose laivuose mokymo programa, atitinkanti JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 1–3 dalių reikalavimus“, „Pavojingų ir kenksmingų krovinių gabenimo mokymo programa, atitinkanti JRAB kodekso B-V/b ir B-V/c poskyrių reikalavimus“. Papildomai akredituotos 3 mokymo programos: Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos mokymo programa – „Neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio

25

ir ilgesnių žvejybos laivų įgulos denio tarnybos vadovaujančių specialistų kursų mokymo programa, atitinkanti 1995 m. Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų II/1 ir II/2 taisyklių reikalavimus; BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos mokymo programos – „Saugos sąmoningumo ugdymo jūrininkams, dalyvaujantiems laivo apsaugos užtikrinime, mokymo programa, atitinkanti JRAB Konvencijos kodekso A-VI/6-2 poskyrio reikalavimus“ ir „Neformaliojo profesinio mokymo laivo virėjo mokymo programa, atitinkanti Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje 3.2 taisyklės, A3.2 standarto ir B3.2 gairių reikalavimus“. Atlikti 6 mokymo įstaigų, rengiančių vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius, planiniai patikrinimai, 1 neeilinis priežiūros patikrinimas. Akredituotos 2 naujos mokymo įstaigos, rengiančios vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius.

2017 m. vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos patikrinimo planu atlikti 4 planiniai prekybos vietų, prekiaujančių pramoginiais ir asmeniniais laivais bei jų pakabinamaisiais varikliais, patikrinimai bei 4 planiniai pramoginių laivų gamintojų, kuriems Administracija yra suteikusi gamintojo identifikacijos kodus, patikrinimai. Patikrinimai atlikti naudojantis patvirtintais kontroliniais klausimynais. Gamintojams nurodyti darnieji standartai. Tikrintų ūkio subjektų veikla atitinka Pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento bei Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 reikalavimus. 2017 m. gautas 1 pramoginių laivų gamintojo prašymas dėl gamintojo identifikacijos kodo suteikimo. Naudojantis patvirtintu gamintojų patikrinimo kontroliniu klausimynu, atliktas 1 neplaninis naujų pramoginių laivų gamintojo patikrinimas, surašyti patikrinimų aktai, remiantis jų išvadomis, pramoginių laivų gamintojui suteiktas gamintojo identifikacijos kodas.

2017 metais atlikta 60 įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių su saugia laivyba susijusias veiklas, teikiančių laivų agentavimo paslaugas ir valdančių vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas, planinių patikrinimų, nurodytų patvirtintame 2017 metų ūkio subjektų patikrinimų plane. Taip pat 2017 m. atlikta 197 statinių naudojimo priežiūra. Vadovaujantis Saugaus sausakrūvių laivų pakrovimo ir iškrovimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 3-24 „Dėl saugaus sausakrūvių laivų pakrovimo ir iškrovimo taisyklių patvirtinimo“ 15 punktu, atlikti 7 saugaus sausakrūvių laivų pakrovimo ir iškrovimo patikrinimai, neįtraukiant šių įmonių į patvirtintą 2017 m. ūkio subjektų patikrinimų planą ir neįspėjant iš anksto apie planuojamą patikrinimą.

Ūkio subjektų patikrinimai atlikti naudojant patvirtintus kontrolinius klausimynus. Atliekamų patikrinimų įmonių teritorijose ir patalpose vidutinė trukmė sudarė 1,2 val. Ūkio subjektai apie ketinamus vykdyti planinius patikrinimus informuoti iš anksto, informacija skelbiama Administracijos internetinėje svetainėje. Ūkio subjektų patikrinimų planas parengtas atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo kriterijus. Analizuojant nustatytų pažeidimų pobūdį, pastebėtina, kad ūkio subjektų patikrinimo metu 2017 m. dažniausiai buvo nustatyti mažareikšmiai pažeidimai, kuriuos ūkio subjektas gali pašalinti patikrinimo metu arba per nustatytą terminą. 2017 m. atestuota 11 įmonių, 6 įmonėms sustabdyta atestacija, 13 įmonių ir fizinių asmenų atestacija panaikinta.

Pasikeitus Vidaus vandenų transporto kodekso nuostatoms dėl vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų registravimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų patvirtinimo“ išdėstytas nauja redakcija.

26

Siekiant ūkio subjektų patikrinimo proceso aiškumo, skaidrumo ir efektyvumo tikslų, 2017 m. patvirtinti nauji vidaus vandenų uosto ir komercinės prieplaukos kontroliniai klausimynai.

V. KITŲ METŲ SIEKIŲ, ĮŽVALGŲ, GALIMŲ RIZIKŲ JŲ VALDYMO IR KITOS SVARBIOS INFORMACIJOS PATEIKIMO DALIS

2018 m. Administracijos veiklos uždaviniai:

1. Visuomenės švietimas ir įpročių formavimas. 2. Administracijos personalo valdymo tobulinimas, siekiant padidinti darbuotojų

įsitraukimą į atliekamą veiklą, didinti darbuotojų kvalifikaciją ir kompetenciją bei gerinti Administracijos suteikiamų administracinių paslaugų ir atliekamų patikrinimų kokybę.

3. Administracijos funkcijų ir vykdomų procesų, neturinčių įtakos transporto eismo saugai, optimizavimas, užtikrinant tinkamą LEAN vadybos veikimą ir taikymą;

4. Saugos kultūros diegimas rizikingiausiose geležinkelių įmonėse. 5. 2018 m. numatytų įgyvendinti projektų „Lietuvos transporto saugos administracijos

informacinių išteklių sukūrimas“, „Mobiliosios automobilių ir geležinkelių transporto saugumo programos pėstiesiems sukūrimas“, „Saugumo didinimas geležinkelių pervažose“, „Hidrografinio laivo hidrografinių duomenų surinkimo ir apdorojimo sistemų atnaujinimas (FAMOS projektas)“.

Rizikos, kurioms egzistuojant, gali būti neįvykdyti 2018 metų siekiai ir uždaviniai:

1. Teisės aktų pasikeitimai.2.Finansiniai ištekliai (sumažintas įstaigos finansavimas, nepakankamas lėšų skaičius

strateginiams tikslams pasiekti ir metiniams veiklos uždaviniams vykdyti).3. Žmogiškieji ištekliai (personalo kaita, nedarbingumas).4. Nuo Administracijos nepriklausančios aplinkybės (trečiųjų šalių įsipareigojimų

nevykdymas ir kt.).5. Užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros

27