lituanistinio ugdymo srityje dirbančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimo galimybių plėtotė

Vytauto Didžiojo universitetas

Lituanistinio ugdymo srityje dirbančių mokytojų kvalifikacijos

tobulinimo galimybių plėtotė

Dr. Odeta Norkutė, Vytauto Didžiojo universitetas K.Donelaičio g. 52, 401 [email protected]

2012 m. lapkričio 18 d., Londonas

mailto:[email protected]



Klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti mokytojai, dirbdami tarpkultūrinio

ugdymo srityje

• Koks mano požiūris į įvairias vertybes? • Ar aš baiminuosi bendravimo su tėvais? Kai kurie

kolegos sako, kad tai nieko tokio. Ar tikrai taip yra? • Ar yra kokių nors vadovėlių ar mokymo priemonių,

kuriuose aprašoma, kaip elgtis su skirtingų kultūrų žmonėmis?

• Ką daryti su kalbos deficitu? • Ar aš noriu daugiau žinoti apie kitų kultūrų, religijų,

šalių žmones ir jų gyvenimo būdą? • Ar migracijos patirtis yra vertybė? Kokia jos vertė?


Mokytojas – tarpininkas tarp skirtingų kultūrų

• Mokytojas – tai tarpkultūrinio ugdymo valdytojas ir strategijos kūrėjas.

• Mokytojui svarbu išmanyti savos kultūros ypatumus, kad juos galėtų tinkamai perteikti dirbdamas kitokioje kultūrinėje aplinkoje ar kitos kultūros atstovams.

• Mokytojo mąstymas turėtų remtis nuostata: idealūs ryšiai su kultūra galimi tuomet, kai žmonės palankiai nusiteikę tos kultūros atžvilgiu ir siekia abipusio santykio.


Pavyzdys: Anekdotai

Gimdymo namai. Įvairių tautybių vyrai prieina prie savo ką tik pagimdžiusių žmonų ir klausia:

Žydas: “Kas?” Žmona: “Berniukas ir mergaitė”. Žydas: “Kiek?” Žmona: “Berniukas 4500 gramų, mergaitė 3500 gramų”. Žydas pagalvoja ir sako: “Berniuką parduosim įvaikinimui, mergaitę pasiliekam”.

Estas: “Kas?” Žmona: “Mergaitė”. Estas: “Kiek?” Žmona: “Dviejų metukų”.

Rusas: “Kas?” Žmona: “Berniukas”. Rusas: “Kiek?” Žmona: “Nu, imk dvi dėžes degtinės”.

Olandas: “Kas?” Žmona: “Užaugs, apsispręs”.

Lietuvis: “Kas? Berniukas?” Žmona: “Ne”. Lietuvis: “O tai kas?!”


Tema: „Rasizmas anekdotuose“

Rasizmo apraiškų, poveikio, intencijų ar požymių anekdotuose atskleidimas

• Bendrų požymių rasistiniuose anekdotuose išskyrimas • Patikrinimas ir diskusija apie teiginių teisingumą • Išankstinės nuomonės anekdotuose atpažinimas ir

įvardijimas • Užgaulaus aspekto anekdotuose analizė ir kalbinės

sistematikos atpažinimas


Mokytojui keliami sudėtingi reikalavimai

• Suprasti mokinius: nė vienas mokinys nėra svetimas, nors kartais atrodo priešingai. Būtina tokia mokymosi ir poilsio aplinka, kad ji atspindėtų kultūrinę specifiką.

• Tinkamas savos kultūros pateikimas tampa svarbiu ugdymo veiksniu.

• Susipažinimas su mokinio gyvenimo situacija, siekiant tinkamos pagalbos susidūrus su problemomis.

• Tarpkultūrinių konfliktų vengimas. Tinkamiau juos analizuoti mokymosi proceso metu, aptariant socialines ar politines situacijas.

• Pavyzdys, kaip vienas svarbiausių poveikių: jei kalbama apie atvirumą, toleranciją, demokratiją, mokinys tai turi akivaizdžiai matyti ir išgyventi (nebūtinai net ir teigiamus pavyzdžius).


Stereotipai

• Jie tipiški europiečiai... • Lietuviai darbštūs žmonės ...• Lietuvaitės pačios gražiausios ...• Braliukai latviai ...• Italai – geri meilužiai, bet prasti darbuotojai • Britai – pakvaišę futbolo gerbėjai ir aistringi alaus gėrikai • Amerikiečiai – liberalūs, dirbtiniai ir kvaili storuliai • Ispanai – tinginiai • Kinai – valgo viską, kas juda • Prancūzai – arogantiški • Rusai – išlaidūs ir agresyvūs šnipai arba komunistai • Lenkai – skųstis mėgstantis neurotikai


Tema: „Etninių grupių diskriminavimas kalboje“

Požymių ir pavadinimų, siejamų atskirų žmonių grupių su vertinimu, pažeminimu arba pajuoka rinkinys

• Minčių lietus (bendrai klasėje arba grupėse) apie

etninių grupių požymius • Nustatymas, kokiuose viešuose kontekstuose (medijose,

žiniasklaidoje ir kt.) vartojama ir teiginių analizė • Teiginių atsiradimo analizė


Mokytojui keliami sudėtingi reikalavimai

• Dėmesys kultūros ypatumams: tradicijoms, šventėms, papročiams, elgsenai...

• Mokymo medžiagos parengimas taip, kad joje atsispindėtų tarpkultūrinis aspektas. Kritinio požiūrio svarba, siekiant atskleisti tarpkultūriškumą.

• Gimtosios kalbos svarbos ir ypatumų atskleidimas ir akcentavimas. Kalba – tai mąstymo struktūrų vystymo pagrindas.

• Savo kalbinės patirties plėtotė ...


Pavyzdys


Tema: „Politinės karikatūros“

Priešininko demaskavimas ar susidorojimas

• Karikatūrų rinkinys iš įvairių šalių pagal pasiūlytą tematiką

• Skirtingų šalių palyginimas• Požymių, būdingų politinei karikatūrai pagal šalis ar

kultūras, palyginimas • Karikatūrų grupavimas pagal politines sritis


Projektas, skirtas lituanistinio ugdymo srityje dirbantiems mokytojams, finansuojamas ES ir Lietuvos lėšomis: „Integruoto modelio, skirto užsienyje gyvenantiems bei iš

užsienio atvykusiems lietuvių ir kitų šalių vaikų lituanistiniam ugdymui bei su jais dirbančių pedagogų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimui, sukūrimas ir išbandymas (Lituanistinis modelis)"

Tikslas: sukurti ir išbandyti integruotą modelį, skirtą užsienyje gyvenančių ir iš užsienio atvykusių vaikų lituanistiniam ugdymui bei su jais dirbančių pedagogų kvalifikacijos tobulinimui


Laukiamas projekto rezultatas

Sukurtas integruotas lituanistinio ugdymo modelis aktualus Lietuvoje ir tarptautiniu mastu, kadangi jo metu sukurtais produktais: mokymo medžiaga, kvalifikacijos tobulinimo programomis, informacinėmis sistemomis galės naudotis įvairiose pasaulio šalyse dirbantys ir gyvenantys mokytojai, tėvai, kiti suinteresuoti asmenys.


Projekto veiklos Nr. Uždaviniai Nr. Projekto veiklos Įgyvendinimo

laikotarpis

1.1 Modeliuoti sistemišką ir nuoseklų lituanistinio ugdymo organizavimo procesą

1.1.1 Lituanistinio ugdymo modelio kūrimas

2012 m. kovo 1 d. – 2012 lapkričio 30 d.

1.1.2 Metodinės informacinės lituanistinio ugdymo bazės sukūrimas

2012 m. birželio 1 d. – 2013 m. liepos 31 d.

1.2 Išbandyti sukurto lituanistinio ugdymo organizavimo modelio veiksmingumą

1.2.1 Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginiai (Lietuvoje ir užsienyje)

2013 m. balandžio 1 d. –

2013 m. spalio 31 d.


Lituanistinio ugdymo modelio kūrimas

Modelio struktūroje detalizuojamos trys esminės lituanistinio ugdymo plėtros priemonės:

• užsieniečių vaikų Lietuvoje ugdymui ir integracijai į švietimo sistemą, užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų ugdymui ir iš užsienio grįžusių lietuvių vaikų ugdymui ir integracijai į švietimo sistemą reikalingos sąlygos;

• inovatyvių lituanistinio ugdymo modulių kūrimo metodinės gairės;

• mokytojų kompetencijų plėtros ir kvalifikacijos tobulinimo programų nuostatos.


Lituanistinio ugdymo modelio kūrimas

• Vizitai užsienyje veikiančiose lituanistinėse mokyklose ir susitikimai su jose dirbančiais mokytojais: JK, Airijoje, Vokietijoje. Vyko 2012 m. kovo – birželio mėn.

• Pasidalijimo patirtimi seminarai mokytojams Lietuvoje. Vyko 2012 m. liepos ir spalio mėn.

Sukurtas lituanistinio ugdymo modelis bus patalpintas informacinėje bazėje ir prieinamas visiems suinteresuotiems lituanistiniu ugdymu asmenims. Planuojama publikuoti 2013 m. sausio mėn.


Metodinės informacinės lituanistinio ugdymo bazės sukūrimas

• Informacinės sistemos, skirtos mokytojų, dirbančių su užsieniečiais, iš užsienio grįžusiais vaikais Lietuvoje ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų, kvalifikacijos tobulinimui, sukūrimas.

• Praktiniai naudojimosi informacine baze mokymosi seminarai Lietuvoje ir užsienyje (JK, Airijoje, Vokietijoje, Norvegijoje). Planuojami nuo 2013 m. sausio iki birželio mėn.

• Kvalifikacijos tobulinimo programų ir mokymo medžiagos sukūrimas: mokytojams, dirbantiems su užsieniečių vaikais; mokytojams, dirbantiems su iš užsienio grįžusiais vaikais; užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams

• Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginiai Lietuvoje ir užsienyje: JK, Airijoje, Vokietijoje, Norvegijoje.


Lituanistinio ugdymo informacinės sistemos schema

LUGIS svečias

LUGIS grįžtamojo ryšioanalitikas

LUGIS administratorius

LUGIS dėstytojas

LUGIS besimokantysis

Lituanistinio ugdymo portalas

Virtuali biblioteka

Virtuali mokymosi

aplinka

Grįžtamojo ryšio analizės

sistema

Naudotojų administravimas

Mokymo medžiagos akreditavimas ir

publikavimas

Portalo valdymas

Bendradarbiavimo priemonės

Asmeninio darbo organizavimo

priemonės

informacijos saugos ir veiklos tęstinumo

užtikrinimo priemonės

Mokymo medžiagos parengimas publikavimui

Mokymo kurso parengimas

Mokymo proceso užtikrinimas

Grįžtamojo ryšio surinkimas

Grįžtamojo ryšio klasifikavimas

Grįžtamojo ryšio analizė

Informacijos paieška ir naudojimas

LUGIS – Lituanistinio ugdymo informacinė sistema


Metodinės informacinės lituanistinio ugdymo bazės

sukūrimas • Virtuali biblioteka. Paskirtis: suteikti efektyvias informacijos

saugojimo ir paieškos funkcijas, kurios padėtų dalintis ir skleisti projekto metu sukurtą metodinę lituanistiniam vaikų ugdymui parengtą medžiagą bei užtikrintų tinkamą parengtos medžiagos autorinių ir kitų teisių apsaugą.

• Lituanistinio ugdymo portalas. Paskirtis: kaupti ir sisteminti informaciją apie užsieniečių vaikų, iš užsienio grįžusių ir užsienyje gyvenančių vaikų ugdymo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo situaciją Lietuvoje ir pasaulyje. Tai informacijos pateikimas viešojoje erdvėje suteikiant virtualius bendruomenės įrankius, reikalingus bendrauti visoms suinteresuotoms pusėms – t.y. besimokantiesiems, dėstytojams, tėvams, kitiems, besidomintiems lituanistiniu ugdymu asmenims.


Metodinės informacinės lituanistinio ugdymo bazės

sukūrimas

• Virtuali mokymosi aplinka. Paskirtis: suteikti visas reikalingas automatizuotas funkcijas, skirtas virtualiam pedagogų kvalifikacijos tobulinimuisi ir darbui su užsienyje gyvenančiais ir iš užsienio atvykusiais lietuviais ir kitų šalių atvykusiais vaikais bei jų lituanistiniam ugdymui.

• Grįžtamojo ryšio analizės sistema. Paskirtis: informacijos apie kvalifikacijos tobulinimo proceso eigą kaupimas ir grįžtamojo ryšio iš tikslinės grupės narių gavimas bei jos vertinimas.


Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas

Preliminarios kvalifikacijos tobulinimo programų sritys: • Kalbinių kompetencijų ugdymo(si) specifiniai ypatumai, sąlygoti

gyvenimo (išvykus svetur ir sugrįžus/atvykus į Lietuvą) aplinkybių: sociokultūriniai ir psichologiniai aspektai.

• Mokymo planavimo metodiniai aspektai. • Taikytinų kalbos mokymo metodų apibūdinimas. • Kalbos mokėjimo lygio nustatymo būdai.• Kalbos mokymo individualizavimas ir diferencijavimas. Išlyginamojo

pobūdžio užduotys.• Savarankiško ir nuotolinio mokymo(si) organizavimas. • Kalbinių, literatūrinių ir sociokultūrinių užduočių integravimas.• Užduočių ir pratimų pavyzdžiai. • Mokymo(si) medžiagos šaltiniai. • Testavimas.


Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginiai

Preliminarios mokymų temos: • Kalbinių kompetencijų ugdymo(si) specifiniai ypatumai, sąlygoti gyvenimo

(išvykus svetur ir sugrįžus/atvykus į Lietuvą) aplinkybių: sociokultūriniai ir psichologiniai aspektai.

• Mokymo planavimo, vykdant lituanistinį ugdymą, aspektai. • Kultūrinės aplinkos pakeitimo poveikis socializacijai. • Efektyviausi lietuvių kalbos mokymo(-si) metodai. • Kalbos mokėjimo lygio nustatymo būdai.• Kalbos mokymo individualizavimas ir diferencijavimas. Išlyginamojo pobūdžio

užduotys.• Savarankiško ir nuotolinio mokymo(si) organizavimas.• Kalbinių, literatūrinių ir sociokultūrinių užduočių integravimas.• Mokymosi medžiagos, skirtos kalbiniam ugdymui parengimas. • Mokymo(si) šaltiniai. • Testai.


Dėkinga už dėmesį

dr. Odeta Norkutė Vytauto Didžiojo universitetas

K.Donelaičio g. 52, 401, Kaunas [email protected]



lituanistinio ugdymo srityje dirbančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimo galimybių plėtotė

Documents