LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Jolita Stonevičienė

SVEIKATINGUMO CENTRUOSE TEIKIAMŲ SVEIKATINGUMO

PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMAS

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas

dr. Vytautas Poškaitis

KAUNAS, 2011

SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba

SVEIKATINGUMO CENTRUOSE TEIKIAMŲ SVEIKATINGUMO PASLAUGŲ

KOKYBĖS VERTINIMAS

Jolita Stonevičienė

Mokslinis vadovas dr. Vytautas Poškaitis

Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos

vadybos katedra. Kaunas; 2011. 64 p.

Darbo tikslas. Įvertinti Kauno miesto sveikatingumo centruose teikiamų sveikatingumo

paslaugų kokybę.

Darbo uţdaviniai: 1. Išsiaiškinti Kauno miesto sveikatingumo centruose teikiamų

sveikatingumo paslaugų apimtis. 2. Nustatyti Kauno miesto sveikatingumo centruose

sveikatingumo paslaugas teikiančių darbuotojų kvalifikaciją. 3. Įvertinti pa(-si)rinktų

sveikatingumo treniruočių programų optimalumą pagal sveikatingumo centrų lankytojų

treniravimosi motyvus.

Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – sveikatingumo centruose teikiamų sveikatingumo

paslaugų kokybė. Surinkta ir susisteminta viešai skelbiama informacija apie Kauno miesto

sveikatingumo centrų teikiamas sveikatingumo paslaugas. Atlikta vienmomentinė

sveikatingumo centrų darbuotojų ir lankytojų apklausa. Statistinei duomenų analizei naudota

SPSS 17.0 kompiuterinė programa. Atlikta aprašomoji statistika, vertinta poţymių

priklausomybė, lyginti parametrinių ir neparametrinių kintamųjų vidurkiai bei proporcijų

lygybė. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p≤0,05.

Rezultatai. Siūloma 98,4 proc. individualių treniruočių su jėgos lavinimo treniruokliais, 95,2

proc. – su kardiotreniruokliais. Grupinių treniruočių programose aerobinė treniruotė derinama

su raumenų jėgos/ištvermės lavinimu (42,6 proc.). 6-ši sveikatingumo centrai siūlo specialią

treniruotę nėščiosioms. 4-se sveikatingumo centruose fizinės medicinos ir reabilitacijos

gydytojas atieka funkcinį ištyrimą ir vertinimą (8,2 proc.). Maisto papildų, skirtų

treniravimosi efektui sustiprinti, rekomendavimu bei pardavimu uţsiima 48,8 proc.

sveikatingumo centrų. 78,1 proc. sveikatingumo centrų darbuotojų yra baigę studijas ir įgiję

kvalifikaciją, suteikiančią teisę dirbti sveikatingumo centruose. Lankytojų poţiūriu, jie

sveikatingumo centruose (37,7 proc.) stiprina širdį ir kraujagysles, 32,7 proc. maţina kūno

masę, 27,1 proc. didina raumenų apimtis, 15,4 proc. nori sumaţinti skausmą. 92,3 proc.

lankytojų treniruočių programoje – pratimai su treniruoklais, 68,5 proc. – kardiotreniruotė,

46,4 proc. – plaukimas baseine, 31,2 proc. – pratimai ant nestabilių paviršių.

Išvados. 1. Daţniausios individualios sveikatingumo centruose siūlomos treniruotės yra

skirtos raumenų jėgos lavinimui bei kardiotreniruotė – bendrosios ištvermės lavinimui.

Grupinių treniruočių programose aerobinė treniruotė derinama su raumenų jėgos ar ištvermės

lavinimu. Informaciją apie sveikatingumo centruose siūlomus maisto papildus, skirtus

treniruotės efektui sustiprinti, teikia treneriai-instruktoriai. 2. Keturi penktadaliai apklaustųjų

sveikatingumo centrų darbuotojų yra įgiję kvalifikaciją, suteikiančią teisę dirbti ir teikti

sveikatingumo paslaugas, penktadalis neturi tinkamos kvalifikacijos. 3. Treniruočių

programos pa(-si)rinkimas rodo, kad pervertinama raumenų jėgos treniruotės komponentų

įtaka bendrosios ištvermės, lavinimui (p<0,05). Širdies-kraujagyslių sistemos lavinimui

pagrįstai pasirenkama kardiotreniruotė ir plaukimas baseine (p>0,05).

Praktinės rekomendacijos. Teikti pasiūlymus mokslo įstaigoms apie reikalingą specialistų

kvalifikaciją, įgūdţius, kuriant sveikatingumo centrų sektoriaus standartus pasitelkti

giminingų organizacijų patirtį, skirti didesnį dėmesį lankytojų švietimui apie sveikatingumo

treniruočių poveikį sveikatai.

Raktaţodţiai: sveikatingumo centras, sveikatingumo paslauga, kokybė.

SUMMARY Management of Public Health

QUALITY ASSESSMENT OF HEALTH SERVICES PROVIDED BY HEALTH &

FITNESS CENTRES

Jolita Stonevičienė

Supervisor Vytautas Poškaitis, Dr.

Departament of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of

Health Scences. Kaunas; 2011. 64 p.

Aim: To evaluate the quality of health services provided by health & fitness centres in

Kaunas.

Objects: 1. To find out quantity of health services provided by health & fitness centres in

Kaunas. 2. To determine the qualification of staff who provided health services in health &

fitness centres in Kaunas. 3. To evaluate the validity of fitness training program chosen for

(by) visitors in health & fitness centres in Kaunas according to their training grounds.

Methods: The object of research – the quality of health services provided by health & fitness

centres in Kaunas. The public information about health services provided by health & fitness

centres in Kaunas was collected and systematized. Questionnaire survey of staff and visitors

of health & fitness centres was performed. Statistical data analysis was performed using SPSS

17.0 software. It was performed descriptive statistics, assessed dependence symptoms,

compared means of parametric and non-parametric variables and compared equality of

proportions. The differences were statistically significant when the significance level p ≤ 0.05.

Results: Health & fitness centers proposed 98.4 % individual workouts with linear-isotonic,

weighted simulators and 95.2 % - with cardiosimulators. In group training programs aerobic

workout is combined with muscle strength or endurance training (42.6 %). 6 health & fitness

centers suggested special training for pregnant women. In 4 health & fitness centers physical

medicine and rehabilitation physician performed functional testing and evaluation (8.2 %).

48.8 % of health & fitness centers recommended and engaged in the sale food supplements to

enhance training effect. 78.1 % of health & fitness center staff have completed studies and

gained qualification. Visitors‘ point of view, in health and fitness center they strengthen the

heart and blood vessels (37.7 %), 32.7 % reduce body weight, 27.1 % increase muscle

volume, 15.4 % want to reduce the pain. 92.3 % of visitor‘s training program is composed of

exercise with simulators, 68.5 % - of cardiotrainings, 46.4 % - swimming in the pool, 31.2 %

- exercises on unstable surfaces.

Conclusions: 1. In health & fitness centers the most frequent individual workout is for

muscular strength training and cardio workout – for general endurance training, also for

warming up before the next workout. In the group training programs, aerobic workout is

combined with muscle strength or endurance trainings. Information about food supplements

to enhance training effect is given by coaches, trainers of health and fitness center. 2. Four-

fifths of surveyed health center staff are gained qualification giving the right to work and to

provide health services, one-fifth do not have adequate qualifications. 3. The choice of

training programs shows, that is overestimated the influence of muscle strength training

components for general endurance training, the physical property that determine the

cardiovascular system status (p <0.05). Cardio workout and swimming are reasonably chosen

for cardio-vascular system training (p> 0.05).

Practical recommendations: To present suggestions of necessary professional qualifications

and skills for educational institutions, use experience of allied organizations in developing

standarts of health and fitness centres industry, pay greater attention to education of visitors

about the health effects of fitness training.

Keywords: health and fitness center, health and fitness service, quality

TURINYS

ĮVADAS ..................................................................................................................................... 6

I. LITERATŪROS APŢVALGA ........................................................................................... 8

I.1. Sveikatingumo paslaugų kokybė ...................................................................................... 8

I.1.1. Paslaugų kokybės samprata ....................................................................................... 8

I. 1.2. Sveikatingumo paslaugos ir jų reglamentavimas ..................................................... 9

I.1.3. Sveikatingumo paslaugų kokybės vertinimo teorinis pagrindimas ......................... 11

I.2. Sveikatingumo centrų sveikatingumo paslaugos ........................................................... 12

I.2.1. Sveikatingumo centrų misija ................................................................................... 12

I.2.2. Širdies - kraujagyslių sistemos lavinimas ................................................................ 14

I.2.3. Griaučių – raumenų sistemos lavinimas .................................................................. 15

I.2.4. Kūno kompozicijos korekcija .................................................................................. 16

I.2.5. Specializuotos treniruočių programos ..................................................................... 17

I.3. Sveikatingumo paslaugas teikiančių specialistų kvalifikacija ...................................... 20

I. 3.1. Kvalifikacijos samprata ......................................................................................... 20

I.3.2. Sveikatingumo sektoriaus specialistų kvalifikacija ................................................. 20

I.3.4. Sveikatingumo centro specialisto veikla ................................................................. 24

I.4. Sveikatingumo centrų lankytojų pa(-si)rinktos sveikatingumo treniruočių programos

pagrįstumas ........................................................................................................................... 26

I.4.2. Sveikatingumo centrų lankymo motyvai ................................................................. 26

I.4.2. Ţinių apie fizinių pratimų poveikį įtaka sveikatingumo treniruotės rezultatui ....... 27

II. TYRIMO METODAI .......................................................................................................... 29

II.1. Tyrimo instrumentas ..................................................................................................... 29

II.2. Tyrimo organizavimas .................................................................................................. 29

II.3. Statistinė analizė ........................................................................................................... 30

II.4. Kontingentas ................................................................................................................. 31

III. REZULTATAI .............................................................................................................. 33

III.1. Sveikatingumo centruose teikiamų sveikatingumo paslaugų apimtys ........................ 33

III.2. Sveikatingumo centrų darbuotojų kvalifikacija ........................................................... 34

III.3. Sveikatingumo centrų lankytojų pa(si)rinktos sveikatingumo treniruočių programos

optimalumas pagal treniravimosi motyvus ........................................................................... 36

IV. REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................ 51

IŠVADOS ................................................................................................................................. 55

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ....................................................................................... 56

LITERATŪRA ......................................................................................................................... 57

PRIEDAI .................................................................................................................................. 65

SANTRUMPOS

EHFA – (angl. European Health and Fitness Assotiation) Europos sveikatos ir fitneso

asociacija;

FK – fizinis krūvis;

HN – higienos norma;

k-ja – konsultacija;

LR – Lietuvos Respublika;

LRS – Lietuvos Respublikos Seimas;

SC – sveikatingumo centras;

ĮVADAS

Pagrindinis ţmogaus sveikatą lemiantis veiksnys − individo pasirinktas gyvenimo

būdas [25]. Fizinio aktyvumo formos, tarp jų ir sveikatą stiprinančios, yra svarbus gyvenimo

būdo sudėtinis ir valdomas elementas. Fizinis aktyvumas – viena iš sveikos gyvensenos

sudedamųjų dalių. Jis turi atitikti fizinę, psichinę ir socialinę ţmogaus prigimtį. Šiuolaikinis

ţmogus daugelį darbų atlieka sėdėdamas, todėl tokiam ţmogui privalu papildomai judėti [3].

Daugelį metų mūsų šalyje buvo perdėtai vertinami elitinio sporto pasiekimai, tapę

siekiamybe ir savotišku idealios sveikatos modeliu. Tačiau profesionalaus sportininko fizinių

ypatybių rinkinys, siekiant ţmogaus galimybių ribų praplėtimo ir buitinius profesinius

poreikius tenkinančio „eilinio ţmogaus sveikatos rinkinio turinys― esmingai skiriasi ir

reikalauja specialaus dėmesio tiek asmeniniame, tiek pačiame aukščiausiame lygyje. Tik

visuomenės sveikatos lygis galų gale lemia tautos ir valstybės gyvybingumą ir potencialą

plačiąja prasme. Vis didėjantis sveikatingumo ir sporto centrų ir klubų bei juose

besilankančiųjų skaičius rodo, kad gyventojų domėjimasis asmenine kūno kultūra, fiziniu

pajėgumu auga. Sveikatingumo centrų sektorius uţima svarią vietą šalies ekonomikoje, nes

naudojimasis jų siūlomomis paslaugomis yra masinis reiškinys, o lankytojai – įvairių

socialinių grupių atstovai. Atėję į sveikatingumo centrą, lankytojai iš specialisto reikalauja

patrauklios treniruočių programos, naujausių metodikų, naujų ţinių, efektyvaus darbo,

ergonomiškų, saugių priemonių ir aplinkos. Be to, būtinas individualus dėmesys kiekvienam

besimankštinančiajam. Treneriai-instruktoriai siekia, kad treniruočių programos būtų ne tik

efektyvios, saugios, bet ir pasiekti rezultatai pastebimi, objektyviai interpretuoti, vaizdţiai

pateikti, rekomendacijos argumantuotos. Sveikatingumo centrų veiklos kokybiškumas

aktualus ne tik kiekvienam vartotojui, bet ir patiems tokios organizacijos darbuotojams:

pirmiesiems profesionalus paslaugų teikimas lemia puikią savijautą, gerą fizinę formą ir

sveikatą, o antriesiems suteikia tinkamas darbo sąlygas, palankią darbinę aplinką. Visa tai

aktualu ne tik sveikatingumo centrų teikiamų paslaugų vartotojams, bet ir visos šalies

gyventojams.

Lietuvoje įvairūs sveikatingumo centrų veiklos kokybės aspektai daugiausiai tirti

Lietuvos Kūno Kultūros Akademijos Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedroje,

veikiančioje nuo 1995 metų. Tyrimai atlikti marketingo ir reklamos, ekonomikos ir finansų,

verslo organizavimo, komunikacijų, teises, informacinių technologijų ţinių bei įgūdţių

sveikatingumo ir sporto centrų sektoriaus vadybos srityse (Medaikytė, 2006; Damušytė, 2009;

Bartkutė-Poderienė, 2010; Gricius, 2010; Maldeikienė, 2010; Mozūraitienė, 2010; Vitkutė,

2010). Europoje ir JAV sveikatingumo centrų industrijos paslaugų kokybė daţniausiai

vertinama nustatytų veiklos standartų aspektu (Sassatelli, 1999; Andrews et al, 2004;

Lagrosen&Lagrosen, 2007; Morrow, 2010).

Sveikatingumo paslaugos Europoje yra grieţtai klasifikuotos ir nustatytas jų

naudojimas. Lietuvos sveikatingumo ir sporto klubų bei centrų asociacija, Lietuvos

kurortologų asociacija taip pat siūlo reglamentuoti šios srities objektų veiklą mūsų šalyje. Šių

metų pradţioje pasiūlytas LR Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame

apibrėţiama ir reglamentuojama sveikatingumo paslauga [50]. Šios paslaugos apibrėţimas

nurodo, kad tai yra sveikatos stiprinimo ir profilaktikos paslauga, pagal patvirtintas metodikas

atliekama kvalifikuoto specialisto. Manome, kad šie sveikatingumo paslaugos komponentai

turi tiesioginių sąsajų su vienu iš sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės vertinimo būdų − t.y.

pagal lygius: struktūrą, procesą ir rezultatą [9]. Todėl šias sąsajas savo darbe pasirinkome kaip

sveikatingumo paslaugų kokybės vertinimo kriterijų.

Darbo tikslas − įvertinti Kauno miesto sveikatingumo centruose teikiamų sveikatingumo

paslaugų kokybę.

Darbo uţdaviniai:

1. Išsiaiškinti Kauno miesto sveikatingumo centruose teikiamų sveikatingumo paslaugų

apimtis.

2. Nustatyti Kauno miesto sveikatingumo centruose sveikatingumo paslaugas teikiančių

darbuotojų kvalifikaciją.

3. Įvertinti pa(-si)rinktų sveikatingumo treniruočių programų optimalumą pagal

sveikatingumo centrų lankytojų treniravimosi motyvus.

I. LITERATŪROS APŢVALGA

I.1. Sveikatingumo paslaugų kokybė

I.1.1. Paslaugų kokybės samprata

Sąvoka „kokybė― yra daugiareikšmė, priklausanti nuo šio ţodţio vartojimo konteksto.

Paslaugų kokybė apibrėţiama atsiţvelgiant į kiekvienos srities vartotojus. Manoma, kad

pirmasis kokybę analizavo Aristotelis III a. prieš mūsų erą, vėliau Hėgelis XIX a. ir kt.

Kokybė – tai kompleksinė sąvoka, apimanti visumą objekto savybių, kurios turi atitikti

nustatytus ir numanomus poreikius. Barczyk (1999) išskyrė penkis pagrindinius poţiūrius į

kokybę:

1. Filosofiniu požiūriu kokybiškas produktas turi „įgimtą pranašumą‖ prieš kitus produktus.

2. Kiekybiniu požiūriu daţnai produktai vertinami kaip vienodai kokybiški, nors turi skirtingą

kiekį įvairių poţymių.

3. Vartotojui kokybė — tai vartotojo reikalavimų produktui atitikimo lygis. Šiuo atveju

produkto kokybė ypač sunkiai nustatoma dėl skirtingo vartotojų skonio, skirtingų poreikių.

4. Gamyboje kokybė apibrėţiama kaip „atitikimas standartams‖. Bet koks nukrypimas nuo

normų yra defektas.

5. Vertės požiūriu produktas yra kokybiškas, jei jis atitinka reikalavimus (standartus) ir yra,

pagamintas minimaliomis sąnaudomis. Šiuo poţiūriu kokybės vertinimo subjektyvumas

atsiranda nustatant minimalias išlaidas [8].

Mokslo literatūroje randama daug kokybės apibrėţimų, tačiau manome, kad

tikslingiausia laikytis apibrėţimų, pateiktų tarptautiniame kokybės vadybos standarte,

patvirtintame ir Lietuvoje, LST EN ISO 9000:2007. Jame kokybė įvardijama kaip turimų

charakteristikų visumos atitikties reikalavimams laipsnis [57].

Paslauga suprantama kaip maţiausiai vienos veiklos, būtinai atliktos teikėjo ir

vartotojo, rezultatas ir daţniausiai būna nemateriali [48]. Esminis paslaugos ir prekės

skirtumas – tai veikla ir rezultatas tuo pačiu metu [88]. Paslaugos teikimo procesas gali būti

nustatytas ir apibūdinamas savybėmis, kurios tiesiogiai daro įtaką paslaugos teikimui. Šios

savybės yra kiekybinės (išmatuojamos) ir kokybinės (palyginamos). Tai priklauso nuo, kaip ir

kas vertina – paslaugų organizacija ar vartotojas. Daugelį kokybinių paslaugos savybių, kurias

vartotojas subjektyviai vertina, paslaugų organizacija turėtų vertinti kiekybiškai [58].

Kokybės valstybinis teisinis reglamentavimas itin svarbus ţmogaus ir visuomenės

gyvenime, darantis didelę įtaką visoms gyvenimo sritims, taip pat ir ţmogaus kaip vartotojo

santykiams su paslaugų teikėju. Šis reglamentavimas turi uţtikrinti vartotojo apsaugą nuo

nekokybiškų ir nesaugių paslaugų [48]. 1998 metais Lietuvoje priimtas Atitikties įvertinimo

įstatymas Nr. VIII- 870. Šis įstatymas nustato produktų, procesų, paslaugų, kokybės sistemų ir

fizinių asmenų kvalifikacijos atitikties įvertinimo sistemos struktūrą, įgaliotų institucijų,

Nacionalinio akreditacijos biuro, sertifikacijos įstaigų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų,

kontrolės įstaigų ir tiekėjų pagrindines pareigas bei teises ir kitus šios sistemos pagrindus. Bet

šis įstatymas netaikomas akreditavimui sveikatinimo ir sveikatingumo veiklai [52].

I. 1.2. Sveikatingumo paslaugos ir jų reglamentavimas

Lietuvos kurortologijos tyrimų studija (2007) siūlo sveikatingumo veiklą apibrėţti kaip

asmens laisvalaikio praleidimo formą, pagrįstą sveikos gyvensenos principais [54]. Iţdonaitė-

Medţiūnienė ir kt. (2010) akcentuoja sveikatinimo ir sveikatingumo veiklos sąsajas.

Sveikatinimas kaip asmens sveikatos prieţiūros dalis, apima ir sveikatingumo sąvoką, nes

asmens sveikatos prieţiūra tiek formaliu, tiek neformaliu aspektu priklauso nuo laisvalaikio

praleidimo formos, sveikos gyvensenos bei aktyvaus poilsio [32]. Sveikatinimo veiklos

apibrėţimas reglamentuotas LR Sveikatos sistemos įstatyme, patvirtintame 1994 m. liepos 19

d.

Sveikatingumo įstaigos apibrėţimas priimtas Statistikos departamento pagal Europos

Komisijos direktyvą. Tai yra įstaigos, teikiančios apgyvendinimo paslaugas, o taip pat

sveikatos stiprinimo ir sveikatos prieţiūros, pvz.: mineralinių vandenų kurortai, terminių

vandenų kurortai, sanatorijos, kalnų sanatorijos, reabilitacijos įstaigos, sveikatingumo ūkiai ir

kitos panašios įstaigos [61]. Lieka neaišku, ar sveikatingumo centrai, kaip įstaigos,

neteikiančios apgyvendinimo paslaugų, patenka į sveikatingumo įstaigų kategoriją. Šiuo metu

sveikatingumo centrams galioja Lietuvos Respublikos HN 123:2003, kurioje tiesiogiai

sveikatingumo sąvoka neatsispindi. Pagal šią HN įvardijamas sporto klubas kaip speciali

patalpa, kurioje renkasi ribotas skaičius vienodo pomėgio ţmonių, norinčių tobulinti savo

meistriškumą arba turiningai leisti laisvalaikį, o kūno kultūros ir sporto mėgėjų klubas - kurią

nors sporto šaką (rungtį) pamėgusių ţmonių grupė, reguliariai lankanti tos sporto šakos

pratybas, turėdama tikslą stiprinti ir saugoti savo sveikatą, įdomiai leisti laisvalaikį, bendrauti,

propaguoti ir diegti sveiką gyvenseną [29].

Nors sveikatingumo paslaugos teikiamos, tačiau jokiame Lietuvos įstatyme iki šiol tokios

sąvokos nėra. Tuo metu Europoje sveikatingumo paslaugos yra grieţtai klasifikuotos ir

nustatytas jų naudojimas. Lietuvos kurortologų asociacija (2010) siūlo sveikatingumo

paslaugą įvardyti kaip sveikatos stiprinimo, profilaktikos, prevencijos paslaugą, atliekamą

kvalifikuoto specialisto ir tik tam tikrose patalpose, pagal teisės aktus nustatytus reikalavimus.

Seime įregistruotos turizmo įstatymo pataisos, kuriose siūloma reglamentuoti, kad šios

paslaugos teikiamos viešbučių paskirties, paslaugų paskirties, gydymo paskirties, poilsio

paskirties ar sporto paskirties pastatuose, specialiai sveikatingumo paslaugų tiekimui

įrengtose patalpose, atitinkančiose higienos normų reikalavimus. Sveikatingumo paslaugos

būtų teikiamos pagal patvirtintas metodikas. Sveikatingumo paslaugų teikėjai privalėtų

pateikti aiškią, lengvai suprantamą ir teisingą informaciją apie teikiamas paslaugas, taikomas

metodikas, galimas komplikacijas, šalutinį poveikį, paslaugas teikiantį specialistą (vardą,

pavardę, pareigas) ir įgytą profesinę kvalifikaciją bei kitą informaciją [40]. 2011 kovo 23 d.

LRS Ekonomikos komitetas pritarė LR Sveikatos sitemos įstatymo pakeitimui, 14 straipsnio

papildymui. Naujas šio straipsnio pavadinimas bus „Sveikatingumo ir sveikatinimo

paslaugos― [50].

2010 m geguţės mėnesį Vilniuje įvykęs iniciatyvinis sveikatingumo ir sporto klubų bei

centrų asociacijos susirinkimas siūlė reglamentuoti šios srities objektų veiklą. Anot Mačiuko

(2010), reglamentavimas būtinas, nes nėra teisiškai patvirtintų sektoriaus veiklos standartų,

nėra realios sektoriaus personalo kvalifikaciją uţtikrinančios bei koordinuojančios sistemos,

mokymo įstaigos ruošia specialistus taip, kaip joms atrodo. Kol kas Lietuvoje nėra sektoriaus

pageidavimų, uţsakymų mechanizmų, nėra susitarimų su ligonių kasomis dėl prevencinių,

potrauminių, reabilitacijos programų realizavimo sveikatingumo paslaugų sektoriuje.

Asociacija numatė pagrindines uţduotis, spręstinas Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubų

bei centrų sektoriuje:

1. Įvesti standartų sistemą;

2. Sudaryti duomenų bazę;

3. Pradėti realią komunikaciją tarp veikiančių sektoriaus narių;

4. Uţtikrinti sektoriaus specialistų rengimą, koordinavimą, kvalifikaciją.

5. Dalyvavauti sveikatos prevencinių, fizinio aktyvumo skatinimo programų

valstybiniame uţsakyme;

6. Sukurti trenerių-instruktorių kvalifikacinę kortelę su ID;

7. Sukurti vieningą kliento sveikatos profilio ir fizinių rodiklių kortelę;

8. Adaptuoti sveikatingumo ir sporto klubų ir centrų darbo kokybės vertinimo metodiką

[62].

Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubų bei centrų asociacija yra pakviesta prisijungti prie

Europos sveikatos ir fitneso asociacijos (angl. EHFA). Šios organizacijos vykdomasis

direktorius H. Rudgers (2010) teigia, kad nustatyti sveikatingumo paslaugų sektoriaus veiklos

standartai uţtikrintų kokybę [78].

I.1.3. Sveikatingumo paslaugų kokybės vertinimo teorinis pagrindimas

Anot Barczyk (1999), norint įvertinti ir pamatuoti kokybę, reikia nusistatyti matavimo

kriterijus. Tai nelengvas uţdavinys, nes skirtingose organizacijose kokybė gali reikšti visai ką

kita [8]. Yra suformuluota nemaţai paslaugų kokybės matavimo metodų, tačiau

sveikatingumo srityje vis dar nėra bendro, įvairias kokybės dimensijas apimančio ir

įvertinančio metodo. Tam, kad būtų galima tinkamai išmatuoti kokybę, reikalinga

metodologija, kuri padėtų nustatyti tikslus ir pasirinkti tinkamus tyrimo metodus. Mokslo

literatūroje pateikiamų paslaugų kokybės vertinimo modelių gausa atskleidţia paslaugų

kokybės vertinimo sudėtingumą.

Sveikatingumo paslaugos esmė yra sveikatos stiprinimas bei ligų profilaktika, todėl

jos kokybės vertinimui priimtini ir tikslingi tie patys kaip ir sveikatos prieţiūros paslaugų

kokybės vertinimo lygiai – struktūra, procesas ir rezultatas. Sveikatos prieţiūros struktūra

apima stabilias paslaugų charakteristikas - personalą ir jo kvalifikaciją bei materialius

išteklius (pastatus, įrangą, technologijas, tyrimus). Sveikatos prieţiūros procesas – tai

personalo veikla diagnozuojant ir gydant pacientus, rizikos valdymas, pacientų informavimas.

Rezultatas (pasekmė) – rodo, kaip buvo įvykdyti gydymo uţdaviniai [9]. Taigi, struktūros

vertinimas tiria prieţiūros aplinką, proceso – tai, kas vyksta tarp sveikatos prieţiūros teikėjo ir

paciento; pasekmių vertinimas – paciento susidūrimo su sveikatos prieţiūros sistema

rezultatus. Šie visi trys komponentai tarpusavyje yra glaudţiai susiję. Rezultatas veikia ir

keičia procesą, visa tai atsiliepia struktūrai [55].

Norman (2001) siūlo paslaugos teikimo proceso rezultatą - vartotojo ir teikėjo sąveiką

ir tai, kas lieka vartotojui, kai baigiasi paslaugos teikimas - laikyti kokybės matu [67]. Tačiau

sveikatingumo paslaugų kokybės vertinimas pasiţymi specifiniu bruoţu: tokių paslaugų

rezultatas gali būti suvoktas ir įvertintas tik praėjus tam tikram laikui po paslaugų vartojimo,

stebint kaip jos paveikė kliento savijautą ir sveikatos būklę.

Sveikatingumo centruose, teikiančiuose didesnę paslaugų įvairovę, galimas optimalus

paslaugų suderinamumas ir individualus pa(si)rinkimas. Kaip teigia Damušytė (2009),

vartotojai sporto ir sveikatingumo centrus renkasi daţniausiai atsiţvelgdami į teikiamas

paslaugas, kadangi jų tikslas patenkinti savo poreikius, todėl daugumai svarbi paslaugų

įvairovė [19]. Anot Mozūraitienės (2010), paslaugų kokybė, tenkinanti vartotojų poreikius,

daro didţiausią įtaką sveikatingumo ir sporto centrų konkurencingumui. Lillrank ir kt. (2001)

pabrėţia organizacijos kultūros nuostatų, atspindinčių organizacijos poţiūrį į klientus,

paslaugų teikimą, personalą, svarbą [49].

Skirtingai nuo kitų paslaugų, sveikatingumo paslaugos yra neapčiuopiamos ir labai

subjektyvios, o tai apsunkina jų kokybės suvokimą ir vertinimą. Remiantis Vandermerve et al.

(1991) skirstymu, sveikatingumo paslaugos priskirtinos grynųjų paslaugų kategorijai,

pasiţyminčiai aukštu teikėjo ir gavėjo sąveikos laipsniu paslaugos teikimo metu [95].

Apibendrinant, sveikatingumo centruose teikiamų sveikatingumo paslaugų kokybės

vertinimo kriterijumi pasirinkome sąsajas tarp sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės

vertinimo lygių bei sveikatingumo paslaugos apibrėţimo komponentų. Manome, kad tai

leidţia suformuluoti konkrečius kokybės vertinimo objektus (1 pav.).

1 pav. Sveikatingumo paslaugos vertinimo kriterijus (sudaryta autorės pagal [9] ir [40])

STRUKTŪRA

Specialisto profesinė

kvalifikacija Paslauga atliekama

kvalifikuoto specialisto

PROCESAS

Treniruočių programų įvairovė,

suteikianti individualizavimo

galimybę

Teikiama sveikatos

stiprinimo ir

profilaktikos paslauga

REZULTATAS

Treniruočių programos

optimalumas* Paslaugos teikiamos

pagal patvirtintas

metodikas

*- lankytojo pageidavimų derinimas su realia nauda sveikatai

I.2. Sveikatingumo centrų sveikatingumo paslaugos

I.2.1. Sveikatingumo centrų misija

Reguliari fizinė veikla pasiţymi didţiuliu potencialu: gali padėti palaikyti gerą fizinę

ir psichologinę sveikatą visuose gyvenimo tarpsniuose, turi įtakos daugumai ţmogaus organų

ir sistemų. Sveikata labai daug priklauso nuo fizinės veiklos formos, trukmės ir intensyvumo.

Šiuolaikiniame sveikatingumo centre galima stiprinti kasdienio gyvenimo sveikatos išteklius

bei maţinti sveikatos rizikos veiksnius. Sveikatos ugdymo fizine treniruote paskirtis – be

rizikos didinant organizmo fizinį pajėgumą, sukelti teigiamus sveikatos pokyčius. Amerikos

Sporto Medicinos Taryba siūlo fizinio pajėgumo (angl. physical fitness) apibrėţimą: tai yra

gebėjimas atlikti kasdienines uţduotis, nerizikuojant sveikata, efektyviai ir be didelio

nuovargio, neprarandant energijos rekreaciniam aktyvumui laisvalaikiu, patenkinant

kasdieninio gyvenimo poreikius. Su sveikata susijusį fizinį pajėgumą galima suvokti kaip

gebėjimų, sąveikaujančių su sveikata, derinį, kurį sudaro individualūs ypatumai ir funkcinės

galimybės. Individualūs ypatumai daţniausiai yra genetiškai nulemti. Su sveikata susijusio

fizinio pajėgumo komponentai - kūno kompozicija, širdies - kraujagyslių sistemos pajėgumas,

lankstumas, raumenų ištvermė ir raumenų jėga, o taip pat pusiausvyra ir koordinacija.

Asmenų, kurių geras su sveikata susijęs fizinis pajėgumas, susirgimų rizika maţesnė ir

geresnė gyvenimo kokybė [1].

Dabar jau ţinoma, jog daugelį patologijų galima koreguoti kryptinga fizine treniruote.

Fizinio pajėgumo lavinimo tikslas susietas su fizinės gerovės siekimu ir palaikymu, maţinant

riziką sirgti širdies ir kraujagyslių, plaučių, medţiagų apykaitos, griaučių-raumenų sistemos

ligomis, o taip pat apima socialinius, protinius ir fizinius komponentus [11]. Įrodyta, kad

pasyvumas yra vienas su nugaros skausmu susijusiu problemu rizikos veiksnių, ypač stebima

senstančioje ir sėdimą darbą dirbančioje visuomenėje. Vystant efektyvias prevencines

strategijas, ypatingas vaidmuo tenka fizinių veiklų skatinimui kasdieniniame gyvenime, o taip

pat ir sistemingam, į sveikatą orientuotam mokymui [74].

Atskiri fizinio pajėgumo komponentai įvardijami fizinėmis ypatybėmis. Fizinė

ypatybė – ţmogaus gebėjimas atlikti konkrečią judamąją uţduotį. Biologinis fizinių ypatybių

pagrindas yra organizmo struktūros ir sistemos, padedančios ţmogui judėti, jausti, analizuoti

[92].

Sveikatingumo centrai savo lankytojams teikia sporto ir bendros fizinės būklės

optimizavimo paslaugas. Šios paslaugos yra specifnis produktas, kuris iš dalies yra

neapčiuopiamas, tačiau tiesiogiai arba netiesiogiai jų vartotojams suteikia naudą, malonumą

bei prisideda prie ţmonių poreikių – fizinės būklės, kūno formų, nuotaikos ir geros savijautos

– tenkinimo [37]. Sveikatos stiprinimo fiziniais pratimais veikloje išskiriamos trys

fundamentinės kryptys – tai ištvermės, lankstumo ir jėgos ugdymas. Lavindami šias fizines

ypatybes individai įgalinami sustiprinti savo sveikatą ir išvengti ligų., svarbiausia, kad

numatytų tikslų siekimas būtų vykdomas ―asmeninio komforto ribose‖, tai yra neviršyjant

asmeninių galimybių ir nesivaikant ―modelinių įvaizdţių‖ .

I.2.2. Širdies - kraujagyslių sistemos lavinimas

Analizuojant fizinio aktyvumo ir sveikatos tarpusavio ryšį, daugelis tyrinėtojų

pabrėţia teigiamą fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos darbingumui ir

funkcinei būklei [72]. Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijų lavinimui svarbesni

kiekybiniai judesio atlikimo kriterijai. Šios sistemos viena svarbiausių ypatybių yra bendroji

ištvermė [92]. Ištvermė – ţmogaus fizinė ypatybė, pasireiškianti gebėjimu ilgai tęsti nustatyto

intensyvumo darbą, priešintis atsirandančiam nuovargiui [99].

Ištvermės lavinimo pratimai efektyviai padeda kovoti su tokiais sveikatos rizikos

veiksniais kaip viršsvoris, hipercholesterolemija, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, stresas

ir kt. Tinkamiausios ištvermės lavinimo priemonės sveikatos stiprinimo aspektu yra cikliniai

pratimai. Tai fiziniai pratimai, kurių metu kartojami tie patys judesiai: ėjimas, bėgimas,

vaţiavimas dviračiu, kopimas laiptais, plaukimas, irklavimas, slidinėjimas ir t.t. Šių pratimų

metu galima gana tiksliai dozuoti fiziologinį krūvį organizmui. Sveikatingumo centruose šie

pratimai atliekami, panaudojant velotreniruoklius, irklavimo ergometrus, ėjimo/bėgimo

takelius, įvairių konstrukcijų laiptelius (stepus), orbitrekus/eliptrekus. Dauguma šių prietaisų

naudingi dar ir todėl, kad jų pagalba galima pratimą atlikti iš dalies kompensuojant kūno

svorį: tai naudinga ţmonėms turintiems viršsvorį, besiskundţiantiems sąnarių problemomis.

Pratimai kompensuotu kūno svoriu rekomenduojami ir ţmonėms kurie ketina uţsiimti fizine

veikla po ilgesnio neaktyvaus gyvenimo periodo [71].

Pagal Šakalytę (2007) reguliarūs aerobiniai fiziniai pratimai, pvz., greitas

vaikščiojimas ilgiau nei 30 min./d., sumaţina sistolinio kraujo spaudimo rodiklį 4-9 mmHg

[87]. Jau ne vieną dešimtmetį populiari ir mėgiama, ypač moterų, sveikatingumo aerobika.

Tyrimai rodo, kad didţioji dauguma moterų į aerobikos treniruotes ateina, norėdamos

kontroliuoti kūno masę, siekdamos tobulesnių kūno formų, o kitas treniruočių poveikis –

fizinio ir funkcinio pajėgumo padidėjimas, psichologinės būsenos gerinimas – „atrandamas―

vėliau [13, 47]. Sveikatingumo aerobika – tai aciklinių pratimų sistema, gerinanti širdies ir

kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų funkcijų pajėgumą, lavinanti raumenų jėgos ištvermę,

judesių koordinaciją. Reguliarios aerobikos pratybos didina širdies ir kraujagyslių sistemos

pajėgumą kaip ir kiti ištvermę lavinantys pratimai [24, 85]. Sveikatingumo aerobikos pratybų

metu atliekami fiziniai pratimai turi daug privalumų: emocionalūs, patrauklūs, juos gana

nesudėtinga atlikti. Įvairaus intensyvumo fizinių pratimų taikymas aerobikos pratyboms turi

poveikį svarbių ţmogaus sveikatai fizinių ypatybių lavėjimui. Treniruotėms ypatingą emocinį

atspalvį suteikianti muzika sukelia daugybę teigiamų emocijų [47, 73]. Vitartaitės ir kt.

(2004) atliktas tyrimas patvirtino, kad sveikatingumo aerobika 30–40 metų amţiaus moterims

yra tinkama fizinio aktyvumo forma širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumui didinti [96].

Lietuvos privačiuose sveikatingumo centruose atlikti tyrimai (2009) rodo, kad beveik

visi lankytojai pageidauja sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą. Tačiau vertinant

nurodomus treniruotės krūvio komponentus, nustatyta, kad jie iš tikrųjų didina raumenų

masę. Panašu, kad sudarytose sveikatingumo programose skiriama nepakankamai dėmesio

širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimui [34].

I.2.3. Griaučių – raumenų sistemos lavinimas

Raumenis lavina jėgos pratimai. Raumenų jėga – raumens gebėjimas raumenų

pastangomis nugalėti išorės jėgas ar priešintis joms. Specifinė jėgos forma – jėgos ištvermė.

Tai raumens gebėjimas įsitempti stipriai ir ilgą laiką. Šias raumenų ypatybes galima lavinti

atliekant pratimus su svarmenimis. Lankytojų ypač mėgiami jėgos ugdymo treniruokliai:

apkrova gai būti tiksliai dozuojama; kūnui suteikiamas tinkamai orientuotas (daţnai

papildomas) atramos plotas; dalinai arba griţtai ribojama judesio trajektorija ir amplitudė.

Visa tai leidţia didţiąją dėmesio dalį skirti paties judesio atlikimui ir paryškina dirbančių

raumenų pojūčius, o padidėjęs tonusas išlieka dar pakankamai ilgą laiką. Tačiau treniruokliai

ardo natūralią judesio seką, atsiradęs lėtinis nuovargis sąnariuose gali tapti organiniu

paţeidimu [92]. Atliekant raumenų jėgos lavinimo judesius taip pat tobulėja tarpraumeninė

koordinacija. Lavinant raumenų jėgą, reikėtų nepamiršti ir kitų ţmogaus fizinių ypatybių. Nuo

to labai priklauso ir pratimų sistemos ir treniruotėse taikomų metodų parinkimas. Parenkant

tam tikrą fizinių pratimų sistemą ir treniruočių metodus, galima iš anksto numatyti būsimus

rezultatus. Atliekant jėgos pratimus, galima harmoningai tobulinti kūno formas, kad sustiprėtų

raumenys ir išryškėtų jų reljefiškumas. Tačiau kartu reikėtų gerinti sąnarių paslankumą,

lavinti judesius, ugdyti ištvermę bei pratimais formuoti taisyklingą laikyseną [92].

Pratimų naudojant savo kūno masę metu pasipriešinimui įveikti pakanka efektyviai

panaudoti turimas savo jėgos galimybes. Atliekant šiuos pratimus nereikia jokios sudėtingos

įrangos, pakanka kilimėlio, kėdės, stalo arba suoliuko [91]. Dėl ilgo sėdėjimo darbe ar

mašinoje atsiradusiai raumenų įtampai šalinti ar traumų rizikai maţinti rekomenduojama

pusiausvyros ir koordinacijos treniruotė [10].

Nugaros skausmą patiria nuo 60 iki 90% ţmonių. Ypatingą medicininę ir socialinę

reikšmę turi lėtinis skausmas. Nustatyta, kad nuo jo kenčia apie 11% ţmonių [4]. Šie

skausmai daţniausiai susiję su giliųjų vidinių nugaros ir pilvo raumenų stabilumo ir ištvermės

trūkumu. Šie raumenys labiausiai turi įtakos kūno laikysenai, lankstumui ir koordinacijai.

Mokslo literatūroje akcentuojamas giliųjų liemens raumenų lavinimas pratimais ant nestabilių

plokštumų [92]. Pavyzdţiui, sėdėdint ant gimnastikos kamuolio prarandama stabili atrama,

aktyvuojami nusilpę ar atrofavęsi gilieji stuburo raumenys. Taip atrandama patogi bei

taisyklinga laikysena, kai simetriškos raumenų grupės gauna vienodą apkrovimą. Sėdint ant

gerai pritaikyto kamuolio (kojos per kelius ir klubus sulenktos 90 laipsnių kampu),

aktyvuojami ne tik pilvo, nugaros, bet ir kojų bei sėdmenų raumenys [6]. Tačiau tai toli graţu

nėra savaiminis „paprastas― procesas, ir patogumas nėra vienintelis ir pats svarbiausias

kriterijus. Kaip ir atliekant jėgos pratimus, taip ir mokantis taisyklingo sėdėjimo ar pratimų

atlikimo ant kamuolio būtina laikytis tam tikrų taisyklių ir daţnai yra būtina instruktoriaus ar

trenerio pagalba.

Dţ. Pilates sukūrė judesių valdymo ir sveikatos siprinimo sistemą, kurios originalus

pavadinimas − „Contrology―. Pagal šią sistemą ţmogus turėtų mankštintis, neperţengdamas

asmeninio psichofizinio komforto ribų. Mankšta padeda ugdyti taisyklinga kūno laikyseną,

sustiprina dubens ir nugaros, giliuosius liemens raumenis. Kartu atpalaiduojama nereikalinga

įtampa ir stresas. Pilates – ideali treniruotė tiems, kurie nusprendė sportuoti pirmą kartą

gyvenime, ir sportininkams, norintiems pagerinti savo rezultatus. Kadangi visi pratimai

atliekami lėtai, kontroliuojant savo judesius, pasiekiami ilgalaikiai rezultatai. Dėl šių

prieţasčiu Pilates daţnai rekomenduojamas ţmonėms, kenčiantiems nugaros skausmus. Ši

mankšta laikoma viena iš saugiausių [92]. Principai arba taisyklės suformuluotos Dţ. Pilates

ir pakoreguoti vėlesnių gausių jo pasekėjų remiasi ilgamete patirtimi ir labai sėkmingai

panaudojami tiek tradicinėje treniruotėje su svarmenimis ar treniruokliais, tiek ţaidybinėje

veikloje, o taip pat atliekant buitinius ir namų ruošos darbus.

I.2.4. Kūno kompozicijos korekcija

Kūno kompozicija (sudėtis) parodo kūno morfologiją arba kūno formą ir struktūrą.

Kūno kompozicija priklauso nuo ţmogaus amţiaus, lyties, mitybos, gyvensenos,

paveldimumo. Sveikatingumo treniruočių tikslas – optimalios raumenų ir riebalų masės

išlaikymas. Yra atlikta daugybė tyrimų, kurie rodo, kad sportuojant ir keičiant mitybą, kūno

kompozicija keičiasi. Taip pat tirti kūno kompozicijos pasikeitimai, susiję su dieta, pratimais

ir dietos bei pratimų kombinacija. Po eksperimentų pastebėta, kad sportuojantys asmenys

numetė daugiau riebalų, o ne aktyvios masės [101]. Todėl kaip antsvorio ir nutukimo

prevencijos priemonę daugelis mokslininkų rekomenduoja didinti fizinį aktyvumą [80].

Šiuo metu epidemiologiniuose tyrimuose daţniausiai asmenų antsvoris, nutukimas ar

per maţa kūno masė nustatoma kūno masės indeksu (KMI). KMI neįvertina asmens kūno

masės sudėties, todėl kūno riebalų kiekio klasifikacijai skaičiuojamas santykinis riebalų kiekis

(KR proc.) [92]. Sveikatingumo centrų specialistams tikslinga būtų lankytojų kūno

kompoziciją vertinti antropometriniais metodais – kūno segmentų dydţio ir proporcijų,

apimčių, skersmenų, riebalinių odos raukšlių matavimais. Vasiliauskas (2010) rekomenduoja

sveikatingumo centrų darbuotojams nesiūlyti normalaus KMI lankytojams laikytis dietos,

nesudarinėti valgiaraščių – tai gali daryti tik profesionalus dietologas. Taip pat siūloma viešai

lankytojų nesverti [10].

Ilgalaikis maţo ir vidutinio intensyvumo fizinis krūvis, siekiant sumaţinti riebalinio

audinio kiekį, yra optimaliausias, rekomenduojami ištvermės lavinimo pratimai. Dėl šių

pratimų poveikio padidėja organizmo gebėjimas naudoti riebalus kaip energetinę medţiagą

[59].

Nėra vieningos nuomonės, kurie fiziniai pratimai – jėgos ar bendrosios ištvermės

lavinimo – gali veiksmingiausiai maţinti konkrečios kūno dalies riebalinį audinį. Yra atliktas

amerikiečių mokslininkų tyrimas, patvirtinantis šešių savaičių jėgos (angl. resistans training)

lavinimo pratimų poveikį selektyviam poodinių riebalų kiekio sumaţėjimui treniruotoje

rankoje [44].

I.2.5. Specializuotos treniruočių programos

Nėščiųjų ir gimdyvių mankšta: šiai lankytojų grupei, norint saugiai mankštintis,

rekomenduojama laikytis tam tikrų nurodymų. Pirmiausia nėščioji turi pasitarti su gydytoju ir

gauti jo leidimą mankštintis, ypač jei prieš nėštumą nesimankštino. Turėtų būti individualiai

įvertinta kiekvienos nėščiosios esama griaučių – raumenų sistemos būklė, laikysena.

Mankštos metu širdies susitraukimų daţnis neturi viršyti 140 k/min, būtina riboti pratimus

gulint ant nugaros, vengti pusiausvyros išlaikymo reikalaujančių pratimų. Mankštinantis po

gimdymo ţindančioms sveikatingumo centrų lankytojoms, reikėtų atsiţvelgti į padidėjusio

sąnarių paslankumo galimybę [35]. Kadangi pratimų tempas, kartojimų skaičius, amplitudė

priklauso nuo nėščiosios funkcinių galių, Popovas (2005) siūlo nustatyti nėščiosios fizinio

pasirengimo grupę pagal įvairius kriterijus – plaštakų suspaudimo jėgą, pilvo preso jėgą ir

pan. [103].

Pagyvenusių žmonių sveikatingumo treniruotė: Didėjant pagyvenusių sveikatingumo

treniruočių lankytojų skaičiui, rengiant programas būtina atsiţvelgti į šios kategorijos

poreikius ir galimybes. Raumenų jėga, lankstumą, ištvermę galima lavinti bet kurio amţiaus

asmenims, tačiau reikia parinkti tinkamus pratimus ir jų intensyvumą. Asmenų, vyresnių nei

60 metų, širdies – kraujagyslių sistemos reakcija į fizinį krūvį pasiţymi išskirtinu arterinio

kraujo spaudimo padidėjimu. Todėl jų atliekami ištvermės lavinimo pratimai turi būti

maţesnio intensyvumo, ilgiau uţtrunka įsidirbimo fazė. Patartina lankyti baseiną, atlikti

pratimus vandenyje. Lankstumas yra viena pagrindinių fizinių ypatybių ir suprantamas kaip

ţmogaus gebėjimas atlikti judesius pakankama amplitude įvairiuose sąnariuose. Lankstumo

praradimas tolygus senatvės pradţiai, todėl vienas svarbiausių uţdavinių yra pasipriešinimas

lankstumo maţėjimui [92]. Griuvimai yra vienas labiausiai paplitusių ir rimtų problemų, su

kuriomis susiduria pagyvenę asmenys. Griuvimai yra susiję su mirtingumu, ligotumu, veiklos

sumaţėjimu ir ankstyvu slaugos poreikiu [12]. Gerinanti pusiausvyrą ir stiprinanti raumenis

treniruotė veiksmingai maţina pagyvenusių ţmonių kritimų skaičių [90]. Lengvos formos

joga skatina lankstumą, gerina pusiausvyrą. Lavinant fizines ypatybes tikslingos treniruotės su

gimnastikos kamuoliais, Tai-Chi ir pan. [30].

Kiekvienas gali pasirinkti pagal judamųjų gebėjimų ugdymo tikslus fizinės treniruotės

sistemą, kuri stiprins fizinę jėgą, didins lankstumą ir ištvermę [28] (1 lentelė).

1 lentelė. Su sveikata susijusio fizinio pajėgumo komponentų ir treniruočių sistemų sąsajos (sudaryta

autorės pagal [28], [92], [71], [72])

SU SVEIKATA SUSIJĘS FIZINIS PAJĖGUMAS

Širdies-

kraujagyslių

sistema

Griaučių-raumenų sistema

Nervų

sistema

Kūno

kompo

zicija

FIZINĖS

YPATY

BĖS

Ben

dro

ji

ištv

erm

ė

Ra

um

enų

jėg

a

Ra

um

enų

jėg

os

ištv

erm

ė

Gil

iųjų

lie

men

s

rau

men

ų

ko

ord

ina

cija

La

nk

stu

ma

s

Pu

sia

usv

yra

Sa

nty

kin

is

rieb

alų

kie

kis

Bendroji

ištvermė

Pratimai su

kardiotreni

ruokliais

Plaukimas

Aerobika

Aerobika

Plaukimas

Aerobika

Raumenų

jėga

Pratimai su

treniruok

liais

Pratimai su

laisvaisiais

svoriais

Pratimai

panaudo

jant savo

kūno svorį

Pratmai su

laisvaisiais

svoriais

Raumenų

jėgos

ištvermė

Aerobika

Plaukimas

Pratimai su

treniruok

liais

Pratimai su

laisvaisiais

svoriais

Aerobika

Pratimai

panaudo

jant savo

kūno svorį

Giliųjų

liemens

raumenų

koordinacija

Pilates

Pratimai

ant

nestabilių

paviršių

Lankstumas

Aerobika

Aerobika

Joga

Pusiausvyra

Pratimai

panaudojant

savo kūno

svorį

Pratimai

panaudojant

savo kūno

svorį

Pratimai

ant

nestabilių

paviršių

Pratimai

ant

nestabilių

paviršių

Santykinis

riebalų

kiekis

Pratmai su

laisvaisiais

svoriais

Aerobika

Pratimai su

kardiotreni

ruokliais

Paaiškinimas: tiesioginis poveikis, kombinuotas poveikis

I.3. Sveikatingumo paslaugas teikiančių specialistų kvalifikacija

I. 3.1. Kvalifikacijos samprata

Šiuolaikinėje mokslo literatūroje kvalifikacijos sampratai skiriamas didţiulis dėmesys.

Anot Sakalo (1998), kvalifikacija – darbuotojo tam tikros profesijos, specialybės įvaldymo

laipsnis, specialių ţinių ir darbo įgūdţių visuma, kurią ţmogus įgijęs gali kokybiškai

(kompetentingai) dirbti atitinkamos rūšies darbą [81]. Vaitkevičiūtė (1999) teigia, kad

kvalifikacija, tai ţmogaus tinkamumo tam tikram darbui laipsnis, reikiamų ţinių, įgūdţių

patirties turėjimas [93]. Lauţackas ir Dienys (2004) kvalifikaciją, apibūdina kaip ţinių,

mokėjimų, sugebėjimų, įgūdţių ir patyrimo visumą, kurią įgijęs ţmogus gali kokybiškai dirbti

atitinkamos rūšies ir sudėtingumo darbą [48]. Anot Jovaišos (2007) kvalifikacija – 1)

profesinio ugdymo reikalavimų įgyvendinimo kokybė; 2) veiklos specializacijos kokybė,

suteikiama baigus atitinkamos pakopos nuosekliąsias studijas ar profesines mokyklas [36].

Terminas naudojamas siekiant pabrėţti veiklos arba asmens profesinių gebėjimų tam tikroje

srityje lygmenį. Juo apibrėţiami situaciniai tam tikros veiklos reikalavimai ir asmeninės

savybės.

I.3.2. Sveikatingumo sektoriaus specialistų kvalifikacija

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo priimta nauja mokslo klasifikacija. Šio

pakeitimo tikslas – priartėti prie europinių standartų. Sveikatinimo sritis jungia kelių mokslų

kryptis. Europos Komisijos 1991 m. geguţės 6 d. teikiamoje mokslų klasifikacijos socialinių

mokslų srities šakoje ―Fizinis lavinimas, judesių mokymas, sportas‖ (S 273) paţymėta

nuoroda į biomedicinos mokslų srities mokslų šakas: ―Bioinformatika, medicininė

informatika, biomatematika, biometrika‖ (B 110), ―Skeletas, raumenų sistema‖ (B 580),

―Biomechanika, biometrika‖ (B 210; B 115). Tuo pačiu biomedicinos mokslų srities šakose

―Visuomenės sveikata, epidemiologija‖ (B 680) ir ―Fizinė medicina, kineziterapija,

revalidacija, reabilitacija‖ (B 710) nurodoma socialinių mokslų srities šaka ―Fizinis lavinimas,

judesių mokymas, sportas‖ (S 273) [72].

Pagal tarptautinį profesijų klasifikatorių ISCO-88/ISCO-2008, adaptuotą Europos

sveikatingumo sektoriui, išskiriamos specialistų kvalifikacijos (2 pav.):

2 pav. Sporto ir sveikatingumo darbuotojų profesinė klasifikacija (sudaryta autorės pagal [18])

Lietuvoje teisiškai apibrėţtos tik sporto trenerių ir sporto mokytojų kvalifikacinės

kategorijos Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Direktoriaus

įsakymu [41]. Pagal Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto įstatymą (2009), Kūno

kultūros ir sporto pratybas gali vykdyti tik kūno kultūros ir sporto specialistai. Darbdavys,

priimdamas į darbą kūno kultūros ir sporto specialistą, privalo įsitikinti, ar asmuo turi

reikiamą išsilavinimą arba galiojantį kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą [51]. Sporto

trenerio ir sporto mokytojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiose studijas

pagal atitinkamas studijų programas. Norintiems siekti trenerio ar sporto mokytojo

kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti

gebėjimai nėra pripaţįstami [27].

Lietuvoje sveikatingumo centruose kol kas nenustatyta sistema, pagal kurią būtų

galima apibrėţti šio sektoriaus darbuotojų kvalifikacijas [70]. Šiuo metu vadovaujamasi HN

123:2003, kurioje nurodoma, kad kūno kultūros ir sporto paslaugas teikiantys asmenys

privalo turėti specialųjį kūno kultūros ir sporto išsilavinimą arba atitinkamą licenciją (leidimą)

bei privalo stebėti kliento uţsiėmimus ir uţtikrinti jo saugumą [29]. Tačiau sveikatingumo

centruose dirbančių specialistų pareigas ir pareigines instrukcijas nustato sporto klubo

administracija, sudarydama su jais darbo sutartį.

Sveikatingumo paslaugas teikiančiam specialistui būtinos gilios sporto medicinos,

anatomijos, fiziologijos, biochemijos, biomechanikos, kineziologijos ţinios. Taip pat – patirtis

testuojant ir treniruojant įvairaus amţiaus, lyties bei fizinio pasiruošimo lankytojus. Šios

ţinios kartu su mokymo bei treniruočių principais ir metodais turi sąlygoti teisingų ir

efektyvių treniruočių procesą. Svarbu turėti specialių ţinių apie įvairaus amţiaus lankytojų

psichologines savybes [11]. Lietuvos sveikatingumo ir sporto klubų bei centrų asociacija

342 SPORTO IR

SVEIKATINGUMO

DARBUOTOJAI

342 1 sportininkai ir

sporto ţaidėjai

342 2 sporto treneriai,

instruktoriai ir teisėjai

342 3 sveikatingumo ir

rekreacijos

instruktoriai ir

programų vadovai

rekomenduoja iki 2012 m. uţtikrinti, kad asmeniniuose sveikatingumo sektoriaus specialistų

kvalifikacijos paţymėjimuose būtų nurodomas atitinkamas Europos kvalifikacinės sąrangos

lygmuo. Kvalifikacijų sąranga yra priemonė pasiektiems mokymosi lygiams įvertinti,

remiantis tam tikrais kvalifikacijų plėtros ir klasifikacijos kriterijais. Kvalifikacijos sąrangos

yra kvalifikacijų kokybės, prieinamumo, tarpusavio sąsajų bei visuomenės ar darbo rinkos

pripaţinimo šalyje ar tarptautiniu mastu pagrindas [22]. Pajaujienė (2010) pabrėţia

suaugusiųjų mokymosi būtinybę, nes turima profesinė kvalifikacija turėtų būti atnaujinama

atsiţvelgiant į darbo rinkos kaitą. Tačiau, jos nuomone, tiek Lietuvoje, tiek Europoje

vykstantys darbo rinkos pokyčiai lemia, kad ribos tarp formaliosios ir neformaliosios

mokymo sistemos vis labiau nyksta. [70].

Kiekviena sveikatos srities profesija turi tam tikras atskiras kompetencijas, bet taip

pat turi ir bendrumų. Vienas toks bendrumas - ţinios apie įvairaus pobūdţio fizinio krūvio

poveikį sveikatai. Bet fizinio krūvio poveikio sveikatai ţinių tyrimai tarp susijusių profesijų

atstovų, rodo, kad sporto treneriai ir fizinės terapijos specialistai turi ţymiai daugiau ţinių,

negu slaugos specialistai [63]. Sveikatingumo paslaugų teikėjo ir kliento sąveikos svarbi dalis

– informacijos perteikimas. Informacijos kokybė apima ne tik tikslumą ir objektyvumą, bet ir

patikimumą bei reputaciją. Informacijos gavėjui svarbu iš ko informacija gaunama [79]. Todėl

teikiant sveikatingumo paslaugas yra labai svarbi ir paslaugos teikėjo kvalifikacija bei

kompetencija: sugebėjimas parinkti ir pritaikyti (individualizuoti) sveikatingumo paslaugas

klientams, jas tinkamai suderinti ir pateikti. Kompetencija vadybine prasme reiškia absoliutų

sugebėjimą atlikti konkretų darbą pagal numatytus standartus.

Apibendrinant, sveikatingumo centro specialistui raikalinga kompetencija, kurią

Banytė ir kt. (2006), išanalizavę įvairių autorių pateikiamus darbuotojų kompetencijos

skaidymus ir apibūdina kaip techninės ir komunikacinių gebėjimų kompetencijų derinį.

Techninė kompetencija skaidoma į ţinias ir sugebėjimus, o komunikacinių gebėjimų – į

asmenybes charakteristikas ir bendravimo įgūdţius [7]. 2 lentelėje pateikta specialistų, kurių

įgyta kvalifikacija suteikia teisę dirbti sveikatingumo centruose, studijuojamų dalykų,

susijusių su minėtomis kompetencijomis, santrauka.

2 lentelė. Studijuojami dalykai, susiję su techninės ir komunikacinių gebėjimų kompetencijų lavinimu (sudaryta autorės pagal [64])

MOKYMO

PROGRAMA

TRENIRAVIMO

SISTEMOS SVEIKATOS UGDYMAS KŪNO KULTŪRA

SVEIKATA IR FIZINIS

AKTYVUMAS KINEZITERAPIJA

Kvalifikacija Treneris Sveikatos ugdymo

specialistas Kūno kultūros mokytojas

Visuomenės sveikatos

specialistas Kineziterapeutas

Stu

dij

uo

jam

i d

aly

ka

i

Ug

do

tec

hn

inę

ko

mp

eten

ciją

1. Anatomija Anatomija Anatomija ir morfologija Anatomija Anatomija

2. Fiziologija

Fiziologija

Ţmogaus fiziologija

Bendroji, pratimų fiziologija

Fiziologija , patologija

3. Sporto

biochemija ir mityba

Sporto

biochemija ir mityba

4. Sporto ir pratimų

fiziologija

Sporto ir pratimų

fiziologija

Su sveikata susijusio fizinio

aktyvumo technologijos Funkcinė diagnostika

5. Judesių valdymas ir

mokymas

Judesių valdymas ir

mokymas Sporto judesių fiziologija

Sveikatos ugdymo ir

stiprinimo metodologija Judesių valdymas

6. Sporto ir fizinio ugdymo

teorija

Sporto ir fizinio ugdymo

teorija Reabilitacijos pagrindai

7. Biomechanika Sporto medicina Biomechanika

8. Moksleivių sveikatos

ugdymas

9. Fizinio aktyvumo

technologijos Fizioterapija

10. Mityba ir kūno masės

valdymas Gydomasis masaţas

11. Sveikatos programų

sudarymas

Fizinio aktyvumo ir

pajėgumo testavimas ir

vertinimas

12. Taikomoji fizinė veikla Rekreacinis fizinis

aktyvumas Bendroji kineziterapija

Ug

do

ko

mu

nik

aci

nių

geb

ėjim

ų k

om

pet

encij

ą

1. Uţsienio kalba Uţsienio kalba Uţsienio kalba Uţsienio kalba Uţsienio kalba

2. Informacinės

technologijos Informacinės technologijos Informacinės technologijos Informacinės technologijos

Informacinės

technologijos

3. Psichologija Kūno kultūros teorija ir

didaktika

Fizinio aktyvumo

psichologija Psichologija

4 Kalbos kultūra

5. Sporto treniruotės teorija ir

didaktika Specialybės kalba

EHFA standartuose pateikiamas panašus sveikatingumo sektoriaus specialistui būtinų

ţinių sąrašas – ţmogaus anatomija ir fiziologija, pratimų fiziologija, gyvenimo būdo vadyba,

įskaitant mitybos klausimus, pratimų technika, bendravimas [84].

Kvalifikacijos samprata neatsiejama nuo kvalifikacijos tobulinimo galimybių. Pajaujienės

(2010) nuomone, sporto ir sveikatingumo srities darbuotojų atestacija būtų svarbus

kvalifikacijos tobulinimo veiksnys [70]. Narkūnienės (2010) atliktame tyrime kaip paveikia

sveikatingumo centrų darbuotojų veiklą seminarų ir kitų mokymo kursų metu įgytos ţinios,

respondentai teigė, kad visas įgytas ţinias panaudoja darbe. Tyrimas parodė, kad mokymąsi

skatina psichologiniai veiksniai ir vidinės nuostatos. Visi respondentai atsakė, kad dalijasi

gautomis ţiniomis su kitais organizacijos darbuotojais ir tai daţniau atlieka taikydami

praktikoje. Sveikatingumo centrų specialistų atsakymai netiesiogiai byloja apie draugišką ir

nesuvarţytą bendravimą [65].

I.3.4. Sveikatingumo centro specialisto veikla

Fiziniai pratimai yra saugi sveikatos stiprinimo priemonė daugeliui ţmonių, tačiau

atsargumo priemonės būtinos siekiant didţiausio poveikio ir rizikos santykio. Dėl šios

prieţasties sveikatingumo centro specialistai prieš pradėdami testuoti asmens fizinį pajėgumą

ar skirdami fizinius pratimus turi įvertinti jo sveikatos būklę [89]. Kavaliausko teigimu

(2005), teisingai sudaryta sveikatos vertinimo anketa ir tinkamai atsakyti klausimai,

specialistui gali suteikti 90 proc. informacijos apie klientą [39]. Nors medicininė kontrolė

rekomenduojama bet kurio amţiaus ţmonėms prieš uţsiimant sisteminga fizine veikla, tačiau

vyresnio amţiaus ţmonėms prieš rekomenduojant vieną ar kitą fizinės veiklos rūšį, būtina

įvertinti tiek širdies ir kraujagyslių sistemos, tiek ir kitų organizmo sistemų svarbių fizinio

pratimo atlikimui, būklę [71]. Atsiţvelgiant į veiklos sėkmės, kryptingumo, praktiškumo ir

kūrybiškumo aspektus, specialistui siūlomas didaktinis kelias, formuojant ţmogaus kūną,

pajėgumą, atsparumą, sveikatą, apsisaugant nuo improvizacijos klaidų (3 pav.)

DIAGNOZĖ –

sąlygų paţinimas

kliento galimybių ir poreikių įvertinimas,

priklausomai nuo jo sveikatos būklės

medicininiu poţiūriu;

antropologijos, fiziologijos, ortopedijos,

motorikos, psichologijos, sociologijos tyrimo

metodikų ir technikų naudojimas.

PROGNOZĖ –

rezultatų numatymas

aiškių etapinių tikslų formavimas, fizinio

ugdymo vyksmo operacijų numatymas ir

individualizavimas;

prognozės metodų ir instrumentų naudojimas.

ORDINACIJA –

fizinio ugdymo(-si)

priemonių parinkimas,

programos sudarymas

reikiamų fizinių pratimų skyrimas,

atsiţvelgiant į individualius kliento ypatumus,

sąmoningumo lygį ir sąlygas, priklausančias

nuo organizacijos materialinės bazės,

edukacijos, tradicijų, fizinio aktyvumo

aplinkos, infrastruktūros, gyvenamosios

vietos.

REALIZACIJA –

fizinio ugdymo(-si)

programos įgyvendinimas

mokymas treniruotis, kontroliuojant savo

pojūčius;

treniruotės efektyvumo, įdomumo ir saugumo

uţtikrinimas.

EPIKRIZĖ –

fizinio ugdymo(-si) greitų ir

tolesnių rezultatų įvertinimas

pakartotinis kliento būklės vertinimas;

racionaliomis prielaidomis pagrįsta galimybė

specialistui įvertinti ir pagerinti savo darbą;

galimas tolesnės veiklos pradinis taškas arba

nauja diagnozė.

3 pav. Fizinio ugdymo veiklos dalių sekos grandinė (sudaryta autorės pagal [11] ir [72] )

JAV kineziologas-ekspertas Paul Chek (2006) mano, kad sveikatingumo ir

reabilitacijos srityje turėtų būti pasirinktas holistinis (vientisos visumos, kuri netolygi jos

elementų sumai) sveikatos graţinimo ir treniravimo metodas. Šis metodas efektyviai atkuria

sveikatą. Tradicinis metodas yra pagrįstas tik silpnos grandies gydymu. Holistinis poţiūris

padeda pagal laikyseną, eiseną, judėjimo savybių visumą suprasti kliento būklę, jo

nusiskundimus. Emocinė, protinė ir dvasinė būsena taip pat veikia judėjimo savybes. Geriau

suvokiant kūno sistemų sąsajas, galima tiksliau parinkti, pavyzdţiui, tempimo, mobilizacijos

pratimus, spręsti mitybos klausimus [14].

I.4. Sveikatingumo centrų lankytojų pa(-si)rinktos sveikatingumo treniruočių

programos pagrįstumas

I.4.2. Sveikatingumo centrų lankymo motyvai

Kavaliausko teigimu (2010), ţmonės į sveikatingumo centrus ateina susipaţinti,

surasti naujų draugų, uţmegzti naujų ryšių (verslo santykiai), pailsėti nuo įtampos, streso, dėl

sveikatos būklės gerinimo, prasidedančių susirgimų prevencijos, kūno kompozicijos

formavimo [38]. Tyrimai rodo, kad besimankštinančios moterys daţnai nepagrįstai siekia

maţinti kūno svorį, jų motyvacijoje vyrauja išvaizdos tobulinimo tikslai. Moterys daţniau

patiria nerimą dėl savo išvaizdos, tačiau įsipareigojantis poţiūris į mankštinimąsi yra vienodas

abiems lytims [17]. Taigi fizinį aktyvumą skatinančios programos turi pašalinį poveikį, t. y.

be fizinio aktyvumo didėja moterų noras suliesėti [98].

Lyginant subjektyvaus savo sveikatos būklės vertinimo ir išsimokslinimo duomenis

galima pastebėti tendenciją, kad kuo ţemesnis gyventojų išsimokslinimas, tuo blogiau jie

vertina savo sveikatą. Uţimama aukštesnė socialinė ir ekonominė padėtis (aukštesnis

išsimokslinimas ir geriau apmokamas darbas) yra susiję su labiau teigiamu savo sveikatos

vertinimu. Ši sąsaja gali būti paaiškinama taip: aukštesnio išsimokslinimo asmenys paprastai

turi daugiau ţinių apie sveiką gyvenseną (fizinį aktyvumą, mitybą, apie rūkymo ir svaigiųjų

gėrimų ţalą sveikatai), o didesnės pajamos leidţia geriau rūpintis savo sveikata, t. y. rinktis

įvairesnį maistą, vartoti daugiau švieţių vaisių ir darţovių, sportuoti [66].

Teigiami sveikatos pokyčiai galimi, jei fizinis aktyvumas atitinka ţmogaus

fiziologines galimybes. Bet koks poveikis sveikatai turi būti „pamatuotas―. Kvalifikuotas

fizinės sveikatos vertinimas turėtų būti pirmasis ţingsnis pradedant stiprinti sveikatą [89].

Amerikos Sporto Medicinos Taryba (angl. ACSM) rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytoju

prieš pradedant sveikatingumo treniruočių programą vyrams, vyresniems nei 45 metai ir

moterims, vyresnėms nei 55 metai, taip pat besiruošiantiems uţsiimti ypatingai aktyvia ar

neįprasta fizine veikla [1]. Taip pat manoma, kad neturintys ligų simptomų, gana sveiki

ţmonės, neatsiţvelgiant į amţių ir išeminės širdies ligos rizikos veiksnius, gali pradėti

vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo programą neatlikę medicinos tyrimų. Tokiems

ţmonėms siūloma patarti uţpildyti visuotinai pripaţintą „Pasirengimo fiziniam aktyvumui

klausimyną― (PAR-Q) [2]. Sveikatos vertinimo ir pasirengimo fiziniam aktyvumui, įrankių

parinkimas, pritaikymas ir atsakomybė tenka sveikatos siprinimo programą sudarančiam

specialistui [89]. Tačiau, kol Lietuvoje nėra sveikatingumo centrų sektoriaus specialistų

kvalifikacijos standartų, lankytojams patartina atsakingiau rinktis sveikatingumo treniruočių

programą, jos intensyvumą.

Maisto papildai yra apibūdinami kaip produktai, kurie vartojami per burną ir, kuriuose

yra dietinių ingredientų, papildančių dietą ar sumaţinančių specifinę maistinę stoką. Jie yra

daţnai parduodami kaip ergogeninės medţiagos, kurios gali pagerinti ar padidinti galingumą

[77]. Apţvalginiai tyrimai atskleidţia, kad šiuo metu svoriui maţinti sukurta ir reklamuojama

apie penkios dešimtys įvairių maisto papildų. Sveikatos profesionalai nesutaria dėl jų

saugumo ir veiksmingumo, todėl jų vartoti maţinant svorį nerekomenduoja. Daugelyje maisto

papildų, skirtų kūno masei maţinti, yra stimuliatorių, kurių ilgalaikis vartojimas gali sukelti

rimtą pavojų sveikatai ir nerekomenduotinas be gydytojo konsultacijos [56]. Pasaulyje ir

Lietuvoje atlikta daug tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad maisto papildų vartojimas siekiant

sustiprinti treniruotės efektyvumą – paplitęs reiškinys [34, 69, 94].

I.4.2. Ţinių apie fizinių pratimų poveikį įtaka sveikatingumo treniruotės

rezultatui

Sveikatingumo paslaugos procesas labai suasmenintas, prilygintinas teisinei,

medicines ar konsultacinei paslaugai. Todėl, skirtingai nei mechanizuotos paslaugos procesą,

sudėtinga apibrėţti išsamiomis rašytinėmis procedūromis [48].

Treneris ar instruktorius parinks sportuojančiojo galimybes ir interesus atitinkančius

pratimus ir sudarys programą. Tačiau siekdamas geriausio poveikio, stengsis, kad

sportuojantysis suvoktų pratimą kaip tikslingą judėjimo uţduotį, sugebėtų nusakyti jį ţodţiais,

įsivaizduotų, kurios raumenų grupės ir kokio pobūdţio darbą privalės atlikti, sugebėtų,

remdamasis pojūčiais, skirti raumenų būsenas – įtampą, atpalaidavimą ir pan. Jei lankytojas

šių elementarių dalykų nesuvoks, instrukcijos ir vadovo metodiniai nurodymai taps

nesuprantami ir maţaverčiai, įmantriausia įranga nebus veiksmingai naudojama. Todėl

atliekant pratimus labai svarbus judesio mokymosi ir išmokimo komponentas, nes tam tikras

fizinis pratimas skiriasi nuo įprastų judesių, kasdieninės veiklos bei įprasto fizinio aktyvumo..

Tačiau fizinio pratimo tikroji vertė glūdi gebėjime perkelti jo turinį į kasdienę buitinę ir

profesinę veiklą, ją pakoreguojant sveikatingumo kryptimi. Nuolat atliekami ir išmokti

pagrindiniai judesiai tampa įgudţiais, kurie atliekami be samoningo valdymo įsikišimo

(budingas automatizmas), vyksta tik judesio atlikimas negalvojant apie jį.

Tarp trenerio pateikiamos informacijos ar pratimo atlikimo instrukcijos ir realaus

atlikimo egzistuoja reali netikslaus suvokimo galimybė, jeigu sportuojantysis pats sau

nenusako atliekamo judesio trumpa, konkrečia nuoroda, išreiškiančia pratimo judesio ar

raumenų būsenos esmę. Tai padeda sudaryti reikiamą motorinę programą centrinėje nervų

sistemoje. Instruktoriui rekomenduojama perteikti ir elementarias ţinias apie ţmogaus

griaučių ir raumenų sistemos sandaros ypatumus [72]. Kuklys ir kt. (2000) aiškinimą

apibūdina kaip procesą, naudojamą pagrindţiant fizinio pratimo judėjimo veiksmo atlikimo

dėsningumus. Yra atsakoma į klausimus: ką, kaip, kodėl reikia daryti ir ko nereikia daryti.

Išsamaus judesių mokymo etapo uţdaviniai − mokomų judesių ir jų sąsajų bei prasmės

suvokimas, technikos detalių tikslinimas [45].

Egzistuoja prieţasčių, trukdančių treneriui (dėstytojui, instruktoriui) arba

kineziterapeutui kokybiškiau perduoti, o suinteresuotam asmeniui priimti ir panaudoti

gilėjančias ir gausėjančias ţinias ir patirtį. Viena iš jų - pernelyg supaprastintas judesių

mokymo ir atlikimo suvokimas. Judesio uţduoties suvokimas, aplinkos sąlygos ir asmens

sąmoningumo lygis, ankstesnė patirtis lemia sėkmingą arba nesėkmingą judesių mokymosi

procesą ir galutinį rezultatą. Judesių mokymasis ir valdymas kartu su organizmo prisitaikymo

galimybėmis sudaro sąlygas veiksmingai atlikti pratimus ir pasiekti pageidaujamo rezultato.

Praktika rodo, kad sveikatingumo centro lankytojus daţniausiai erzina, jog jie nemato tikslo

atlikdami tam tikrą pratimą. Tik kaip tolimas, abstraktus ir neapibrėţtas tikslas, suvokiamas

„sveikatos stiprinimas―, „jėgos didinimas―, „laikysenos gerinimas― ir pan. Tai ir sudaro

takoskyrą tarp sportuojančio asmens ir trenerio, kineziterapeuto ar reabilitologo, kuriems

artimas tikslas aiškus - sąmoningas judesio valdymas [92].

Jau 20-tame dešimtmetyje kūno kultūros pedagogai teigė, kad svarbu, jog jau

moksleiviai ţinotų savo motorinius gebėjimus, išmanytų veiklos būdus turimiems gebėjimams

išlaikyti ir vystyti, pripaţintų kūno kultūros prevencines vertybes, dėl ko reguliarus fizinis

aktyvumas taptų organine jo gyvenimo dalimi [5]. LKKA atlikti tyrimai (2008) tyrimai

parodė, kad didesnį fizinį aktyvumą galima pasiekti fizinių pratimų poveikio organizmui

įsąmoninimu. Tiriant studentų, būsimų kūno kultūros pedagogų, didaktinio parengtumo

sąsajas su mokinių fizine saviugda nustatyta, kad uţduočių įsisąmoninimas palankiai veikia

naujų judesių išmokimą. Ţinios, poveikis į psichoemocinę ir dvasinę sritis padidina mokinių

susidomėjimą sveika gyvensena ir fizine saviugda [21].

Apibendrinant, sveikatingumo paslaugų teikėjų informacijos kokybei vertinti

tinkamesnis yra subjektyvusis informacijos kokybės vertinimas. Pagal Ruţevičių (2007) šis

vertinimas remiasi susijusių su informacija asmenų poţiūriu, patirtimi ir poreikiais. Pastarųjų

nuomonė apsprendţia ar informacijos kokybė yra gera, ar bloga. Norint informacijos kokybę

įvertinti subjektyviai, galima pasitelkti anketas. Tokiu būdu, organizacija išsiaiškins, kokius

informacijos kokybės aspektus susijusios šalys laiko svarbiais ir kaip jie juos vertina [79].

II. TYRIMO METODAI

II.1. Tyrimo instrumentas

Kauno miesto sveikatingumo centrų teikiamų sveikatingumo paslaugų apimtys buvo

vertintos surinkus ir susisteminus viešai skelbiamą informaciją apie šių įmonių veiklą. Įmonių

sąrašas sudarytas pagal Lietuvo įmonių veiklos katalogą <www.info.lt/imoniu_paieska/>,

įvedus raktaţodį „ sveikatingumo centras, Kaunas― (Priedas Nr. 1).

Klausimynai sveikatingumo centrų darbuotojams (Priedas Nr. 2) ir lankytojams

(Priedas Nr. 3) sudaryti autorės, remiantis mokslo literatūra. Sveikatingumo centrų darbuotojų

klausimynas sudarytas iš demografinių klausimų ir klausimų apie kvalifikacijos kėlimą.

Sveikatingumo centrų lankytojų klausimyną sudaro klausimai apie demografinius duomenis,

sveikatingumo centro lankymo socialinius ir sveikatingumo motyvus, subjektyvų savo

sveikatos vertinimą, maisto papildų vartojimą. Sudarytas atskiras klausimas, leidţiantis spręsti

apie respondentų ţinias kokį poveikį sveikatai daro jų pasirinkta treniruočių programa.

Klausimyno sveikatingumo centrų lankytojams stabilumas pakartotiniams tyrimams

(angl. Test-retest reliability) vertintas atliekant pakartotinę tų pačių respondentų apklausą po

tam tikro laiko. Laiko intervalas yra nustatomas atsiţvelgiant į atliekamą tyrimą, bet paprastai

tai būna kelios savaitės. Klausimyno patikimumas pakartotinių vykdymų atţvilgiu

matuojamas Spearman- Brown koeficientu, kuris apskaičiuojamas pagal koreliacijos tarp

pirmo ir antro bandymų duomenų koeficientą [76].

Pakartotinių matavimų stabilumas laiko atţvilgiu patikrintas atlikus pakartotinę 12

respondentų apklausą po 3 savaičių pertraukos. Vertinant klausimyno pastovumą pakartotinių

vertinimų atţvilgiu split-half testu, Spearman-Brown koeficiento reikšmė visam klausimynui

buvo lygi 0,932. Tai rodo aukštą klasės pastovumą [86]. Klausimyno sveikatingumo centrų

darbuotojams stabilumas pakartotiniams tyrimams nevertintas.

Tyrimo imtis nustatyta pagal formulę:

n = 1/ (Δ² + 1/N), kur

n – respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti;

Δ – paklaidos dydis; rezultatai įvertinami su 5 proc. paklaida;

N – generalinės visumos dydis.

II.2. Tyrimo organizavimas

Buvo atliktas vienmomentinis tyrimas keturiuose Kauno miesto sveikatingumo

centruose 2011 metų sausio-kovo mėnesiais, prieš tai gavus raštišką jų vadovų sutikimą. Buvo

gautas Bioetikos komisijos leidimas atlikti tyrimą. Iš sveikatingumo centrų vadovų ir

vadybininkų buvo suţinota, kad tyrimo metu buvo 1430 aktyvių lankytojų. Apskaičiuota

reprezentatyvi imtis – 303 lankytojai. Buvo išdalintos 345 anketos. Statistinei analizei

tinkamos 318 anketų (atsako daţnis – 92,2 proc.). Sveikatingumo centrų darbuotojams buvo

išdalintos 32 anketos. Statistinei analizei tinkamos visos anketos (atsako daţnis – 100 proc.)

Anketinę apklausą vykdė apmokyta tyrėja. Tiriamieji buvo atrenkami atsitiktinės atrankos

būdu. Tyrimas buvo atliekamas pateikiant pildyti anketą raštu: lankytojams prieš arba po

treniruočių sveikatingumo centre, darbuotojams – jų darbo metu. Kiekvienas tiriamasis prieš

atliekant apklausą buvo trumpai supaţindinamas, koks atliekamas tyrimas ir koks jo tikslas.

Vienai darbuotojo anketai uţpildyti reikėjo vidutiniškai 4 minučių, lankytojo − 8 minučių.

Tyrimas buvo atliekamas tik tiriamiesiems sutikus, anonimiškumo principu.

II.3. Statistinė analizė

Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa, grafiniam tyrimo

rezultatų vaizdavimui naudota Excel 2007 programa. Nagrinėjamų poţymių pasiskirstymui

pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika - absoliutūs (n) ir

procentiniai daţniai (proc.). Kiekybiniai duomenys pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai (m)

su standartiniu nuokrypiu (sd). Kolmogorovo-Smirnovo testu vertintas skirstinio

normalumas. Santykių skalės poţymiai, pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį, nebuvo skirstomi į

intervalus, siekiant neprarasti pirminės informacijos [26]. Parametrinių kintamųjų vidurkių

lyginimui naudotas Stjudento t-testas dviems nepriklausomoms imtims. Poţymių

priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus, proporcijų lygybei tikrinti- z

kriterijus. Neparametrinių kintamųjų vidurkių lyginimui naudotas Mann-Whitney U testas

dviems nepriklausomoms imtims. Maţoms imtims (n<5) taikyta tik aprašomoji statistika. Kai

reikšmingumo lygmuo p≤0,05, poţymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai

reikšmingu.

II.4. Kontingentas

Keturiuose Kauno miesto sveikatingumo centruose į anketos klausimus atsakė 32

sveikatingumo paslaugas teikiantys darbuotojai. Iš jų 59,4 proc. vyrų (n=19) ir 40,6 proc.

moterų (n=13). 3 lentelėje pateikti sveikatingumo centrų darbuotojų demografiniai duomenys.

3 lentelė. Sveikatingumo centrų darbuotojų demografiniai duomenys

Rodiklis Vyrai

m ± sn

Moterys

m ± sn

Bendras

m ± sn Reikšmingumas*

Amţius metais 29,6 ± 6,4 34,1 ± 8,8 31,9 ± 7,7 p=0,141

Bendras darbo

veikatingumo

centruose staţas

metais

8,1 ± 3,3 5,9 ± 2,2 7,0 ± 3,0 p=0,001

Darbo

dabartiniame

sveikatingumo

centre staţas

metais

6,4±3,0 5,4±1,9 5,9±2,4 p=0,071

*- Mann-Whitney U testas

Išsilavinimas Vyrai

n proc.

Moterys

n proc.

Iš viso

n proc.

Reikšmin-

gumas*

Vidurinis 1 5,3 0 1 3,1

p=0,684

Aukštesnysis 2 10,5 2 15,4 4 12,5

Aukštasis(kolegija) 5 26,3 0 5 15,6

Aukštasis(universitetas) 11 57,9 11 84,6 22 68,8

Iš viso 19 100,0 13 100,0 32 100,0

*- χ² testas

Keturiuose Kauno miesto sveikatingumo centruose į anketos klausimus atsakė 318

lankytojų. Iš jų 60,4 proc. vyrai (n=192) ir 39,6 proc. moterys (n=126). Lankytojų amţiaus

skirstinys pasiskirstęs pagal normalųjį dėsnį (p=0,688). Vidutinis amţius – 32,2±7,3 metų.

Jauniausias į anketą atsakęs lankytojas buvo 18 metų, vyriausias – 66 metų. Sveikatingumo

centro lankymo staţo skirstinys pasiskirstęs pagal normalųjį dėsnį (p=0,051). Vidutinis

lankymo staţas 4,4±1,8 metų. Trumpiausiai lankęs buvo 1 mėnesį, ilgiausiai – 20 metų.

Lankytojų demografiniai duomenys pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. SC lankytojų demografiniai duomenys

Rodiklis Vyrai

m ± sn

Moterys

m ± sn

Bendras

m ± sn Reikšmingumas*

Amţius metais 30,3 ± 6,9 35,1 ± 7,9 32,2 ± 7,3 p=0,068

Sveikatingumo

centro lankymo

staţas metais

3,1 ± 1,4 5,8 ± 2,2 4,3 ± 1,8 p=0,001

*- t testas

Išsilavinimas Vyrai

n proc.

Moterys

n proc.

Iš viso

n proc. Reikšmingumas*

Nebaigtas

vidurinis

15 7,8 7 5,6 22 6,9

p=0,001

Vidurinis 54 28,1 12 9,5 66 20,8

Aukštesnysis 23 12,0 13 10,3 36 11,3

Aukštasis 100 52,1 94 74,6 194 61,0

Iš viso 192 100,0 126 100,0 318 100,0

*- χ² testas

Profesionali

sportinė veikla

Vyrai

n proc.

Moterys

n proc.

Iš viso

n proc. Reikšmingumas*

Nėra 153 79,7 105 84,0 257 81,3

p=0,001 Yra 14 7,3 0 14 4,4

Buvo 25 13,1 20 16,0 45 14,2

Iš viso 192 100,0 126 100,0 318 100,0

*- χ² testas

III. REZULTATAI

III.1. Sveikatingumo centruose teikiamų sveikatingumo paslaugų apimtys

Tyrime buvo vertinama tokia Kauno miesto sveikatingumo centrų veikla, kuri atitinka

sveikatingumo paslaugos sampratą – treniruotės ir jų programos, mitybos ir reabilitacijos

specialistų konsultacijos, maisto papildų pasiūla ir pan. Lietuvos įmonių veiklos kataloge

atrinkta 17 Kauno mieste įsikūrusių įmonių, teikiančių minėtas sveikatingumo paslaugas. 12

iš jų apie savo veiklą ir sveikatingumo paslaugas skelbia internetiniuose tinklapiuose, apie 5

informacija buvo suţinota telefonu arba iš vadovų. Susistemintų treniruočių programų,

konsultacijų, tyrimų pasiūla pateikta 4 paveiksle.

*- z testas, p<0,05, lyginant su kitomis programomis, išskyrus kardioterniruotę

**- z testas, p<0,05, lyginant su jogos, funkcinio ištyrimo paslaugos daţniu

4 pav. Sveikatingumo centruose teikiamos sveikatingumo paslaugos

Daţniausios individualios sveikatingumo centruose siūlomos treniruotės yra skirtos

raumenų jėgos lavinimui (linijiniai-izotoniniai, svertiniai treniruokliai, laisvieji svoriai) (98,4

proc.). Kardiotreniruotė (bėgimo takeliai, elipsiniai, irklavimo treniruokliai, stacionarūs

dviračiai, lipynės) skiriama bendrosios ištvermės lavinimui, taip pat apšilimui prieš kitą

treniruotę atlikti (95,2 proc.).

Sveikatingumo centruose siūlomos grupinių treniruočių programos daţnai kombinuotos,

pvz., aerobinė treniruotė (42,6 proc.) derinama su raumenų jėgos ar ištvermės lavinimu. Tuo

tikslu choreografija derinama su pratimais ant lipynės, su svareliais, elastinėmis priemonėmis

(gumomis ir kt.). Sudaromos tikslinės treniruotės atskiroms kūno zonoms – pilvui, šlaunims,

sėdmenims.

Dviejuose Kauno miesto SC įrengti baseinai, kuriuose lankytojai gali savarankiškai

plaukioti, o taip pat yra mokomi plaukti (3,4 proc.). Šiuose SC taip pat teikiamos

fizioterapinės vandens procedūros, veikia įvairios pirtys (2,3 proc.).

Šeši SC siūlo specialią treniruotę nėščiosioms. Du SC informuoja, kad šią treniruotę veda

kineziterapeutas. Aštuoniuose SC konsultuoja ir individualias, viename – grupines procedūras

atlieka kineziterapeutai (37,2 proc.). Trijuose SC dirba, o viename atvyksta esant reikalui

fizinės medicinos ir reabilitacijos bei sporto medicinos gydytojai. Jie atieka funkcinį ištyrimą

ir vertinimą, konsultuoja treniruočių programos pasirinkimo klausimais (8,2 proc.).

Maisto papildų, skirtų treniravimosi efektui sustiprinti, rekomendavimu, pardavimu

uţsiima 48,8 proc. (n=8) sveikatingumo centrų. Tačiau tik du SC nurodo, kad gali suteikti

mitybos specialisto konsultaciją. Kitais atvejais šiuos preparatus galima įsigyti bei gauti

informaciją iš trenerių-instruktorių.

III.2. Sveikatingumo centrų darbuotojų kvalifikacija

Pagrindinė mokslo įstaiga, kurioje sveikatingumo centruose dirbantys specialistai buvo

įgiję išsilavinimą – Lietuvos Kūno Kultūros Akademija. Mokslo įstaigų sąrašas pateikiamas 5

lentelėje.

5 lentelė. Mokslo įstaigos, kuriose sveikatingumo centrų darbuotojai baigė studijas

Mokslo įstaigos

Baigė studijas

n proc.

Lietuvos Kūno Kultūros Akademija 16 50,0

Kauno Medicinos Universitetas 4 12,5

Vilniaus Pedagoginis Universitetas 2 6,3

Kauno Kolegija 3 9,4

Kitos 7 21,9

Iš viso 32 100,0

Respondentai nurodė savo mokslo studijų kryptį. Biomedicinos mokslų studijų kryptį

buvo pasirinkę 28,1 proc. (n=9), socialinių mokslų studijų – 34,4 proc. (n=11), sveikatos

prieţiūros − 9,4 proc. (n=3). 25 proc. (n=8) respondentų buvo įgiję kitokių mokslo studijų

krypties išsilavinimą, 3,2 proc. (n=1) neturėjo išsilavinimo.

Respondentų buvo klausiama, kokia yra įgyta jų profesinė kvalifikacija. Atsakymai

pateikti 6 lentelėje.

6 lentelė. Sveikatingumo centrų darbuotojų profesinė kvalifikacija

Profesinė kvalifikacija

Respondentai

n proc.

Sporto treneris 8 25,0

Kūno kultūros pedagogas 7 21,9

Visuomenės sveikatos specialistas 2 6,3

Kineziterapeutas 5 15,6

Fizinės medicines ir reabilitacijos gydytojas 2 6,3

Kitos 7 21,9

Neturi jokios 1 3,1

Iš viso 32 100,0

25 proc. (n=8) respondentų buvo baigę bakalauro, 28,1 proc.(n=9) – magistro ir 6,3

proc. (n=2) – daktaro sudijų pakopą. 9,4 proc. (n=3) nenurodė jokios baigtų studijų pakopos.

Sveikatingumo centrų darbuotojų buvo klausiama, ar jie šiuo metu studijuoja. Teigiamai

atsakė 25 proc. (n=8) respondentai. Iš jų – 3 magistrantūros ir 2 doktorantūros studijose.

Į klausimą apie kvalifikacijos kėlimą per pastaruosius 12 mėnesių teigiamai atsakė

87,5 proc. (n=28) respondentai. Jie nurodė sritis, kuriose kėlė savo kvalifikaciją (5 pav.):

*- z testas, p<0,05, lyginant su kitomis temomis, išskyrus treniruotės(-čių) poveikio

**- z testas, p<0,05, lyginant su bendravimo, reabilitacijos, mitybos temomis

5 pav. Sveikatingumo centrų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo temos

III.3. Sveikatingumo centrų lankytojų pa(si)rinktos sveikatingumo treniruočių

programos optimalumas pagal treniravimosi motyvus

Vertinant respondentų atsakymus dėl kokių socialinių motyvų jie lankosi SC, daugiau

nei trečdalis paţymėjo, jog mankštinasi sveikatingumo centre laisvalaikio praleidimui (39,6

proc.), nes namuose mankštintis neįdomu, sunku prisiversti (37,1 proc.) bei nori gauti

profesionalių patarimų ir būti priţiūrimi (35,2 proc.). Daţniausi socialiniai motyvai, kodėl

einama treniruotis į sveikatingumo centrus, pavaizduoti 6 paveiksle.

*- z testas, p<0,005, lyginant su laisvalaikiu, ne namie besimankštinančiais, su norinčiais profesionalių patarimų

6 pav. Sveikatingumo centro lankymo socialiniai motyvai

Moterys SC lanko norėdamos gauti profesionalių patarimų ir būti priţiūrimos

reikšmingai daţniau nei vyrai (p<0,05). Taip pat matoma tendencija, kad moterys daţniau

lankosi SC kartu su šeimos nariais ar draugais bei darbo kolegomis (7.lentelė)

7 lentelė. Sveikatingumo centrų lankymo motyvai pagal lytį

SC lankymo

socialiniai

motyvai

Vyrai

n proc.

Moterys

n proc. Reikšmingumas*

Laisvalaikio

praleidimas

77 40,1 49 38,9 p=0,893

Lankosi su šeima 22 11,5 28 22,2 p=0,308

Lankosi su kolegomis 7 3,6 12 9,5 p=0,599

Namie mankštintis

neįdomu

67 34,9 51 40,5 p=0,599

Nori profesionalių

patarimų

59 30,7 73 57,9 p=0,001

*- z testas

Gauti profesionalių patarimų ir būti priţiūrimi daţniau nori neturintys išsilavinimo

(nebaigtas vidurinis) sveikatingumo centrų lankytojai lyginant su turinčiais aukštąjį

išsilavinimą respondentais (p<0,05) (8 lentelė).

8 lentelė. Sveikatingumo centrų lankymo motyvai pagal išsilavinimą

SC

lankymo

socialiniai

motyvai

Išsilavinimas

Reikšmingumas* Nebaigtas

vidurinis

n proc.

Vidurinis

n proc.

Aukštesnysis

n proc.

Aukštasis

n proc.

Laisvalaikio

praleidimas

9 40,9 28 42,2 12 33,3 77 39,7 p>0,005

Lankosi su

šeima

5 22,7 3 4,5 0 42 21,6 p>0,005

Lankosi su

kolegomis

1 4,5 1 1,5 0 17 8,8 p>0,005

Namie

mankštintis

neįdomu

5 22,7 27 40,9 21 58,3 65 33,5 p>0,056

Nori

profesionalių

patarimų

17 77,3* 18 27,3 6 16,7 71 36,6 p=0,001

*- z testas, p<0,005, lyginant su turinčiai aukštesnį išsilavinimą

Lankytojų poţiūriu, jie sveikatingumo centruose daţniausiai stiprina širdį ir

kraujagysles (37,7 proc.), maţina kūno masę (32,7 proc.) bei didina raumenų apimtis (27,1

proc.). Sveikatingumo centro lankymo prieţasčių pasiskirstymas pavaizduotas 7 paveiksle.

*-z testas, p<0,005, lyginant su maţinančias kūno masę, didinančiais raumenų apimtis ir stiprinančiais

širdį/kraujagysles

7 pav. Sveikatingumo centrų lankymo sveikatos motyvai

Vyrai daţniau nei moterys, lankydamiesi sveikatingumo centruose, nori padidinti

raumenų apimtis, o moterys daţniau siekia stiprinti širdies bei kraujagyslių sistemą (p<0,05)

(9 lentelė).

9 lentelė. Sveikatingumo centrų lankymo sveikatos motyvai pagal lytį

SC lankymo

sveikatos

motyvai

Vyrai

n proc.

Moterys

n proc.

Reikšmingumas*

Stiprina širdį ir

kraujagysles

59 30,7 61 48,4 p=0,046

Didina raumenų

apimtis

91 47,4 27 21,4 p=0,007

Maţina kūno masę 60 31,3 44 34,9 p=0,701

Nori atsikratyti

skausmo

30 15,6 19 15,1 p=0,962

*- z testas

Įvertinus respondentų atsakymus apie jų SC lankymo sveikatingumo motyvus, gauti

rezultatai rodo, kad turintieji aukštąjį išsilavinimą reikšmingai daţniau nori stiprinti širdį ir

kraujagysles, negu respondentai su viduriniuoju išsilavinimu (p<0,05). Tačiau didinti

raumenų apimtis reikšmingai daţniau negu visi kiti, nori respondentai su nebaigtu

viduriniuoju išsilavinimu (p>0,05) (10 lentelė).

10 lentelė. Sveikatingumo centrų lankymo sveikatos motyvai pagal išsilavinimą

SC lankymo

sveikatos

motyvai

Išsilavinimas

Reikšmin

gumas* Nebaigtas

vidurinis

n proc.

Vidurinis

n proc.

Aukštes

nysis

n proc.

Aukštasis

n proc.

Stiprina širdį ir

kraujagysles

9 40,9 5 7,6 3 8,3 10 53,1’’ p=0,001

Didina

raumenų

apimtis

17 77,3** 28 42,4 6 16,7 67 34,5 p=0,001

Maţina kūno

masę

10 45,5 27 40,9 3 8,3 64 33,0 p>0,005

Nori atsikratyti

skausmo

2 9,1 0 5 13,9 42 21,6 p>0,005

Yra

nėščia/gimdyvė

0 0 0 4 2,1 --------

*- z testas, ‗‘- lyginant su turinčiais vidurinįjį išsilavinimą, **- lyginant su turinčiais kitą išsilavinimą

Beveik pusė respondentų (48,1 proc.) SC lankosi ir mankštinasi 2-3 kartus per savaitę,

trečdalis (32,1 proc.) – 4-6 kartus per savaitę. Beveik dešimtadalis lankosi kasdieną (8,8

proc.) (8 pav.).

8 pav. Treniravimosi sveikatingumo centruose daţnis

Buvo vertinta kaip daţnai respondentai lanko SC dėl sveikatos motyvų. Gauti

rezultatai parodė, kad norintieji padidinti raumenų apimtis treniruojasi SC 4-6 kartus per

savaitę, t.y. reikšmingai daţniau, nei dėl kitų motyvų (p<0,05). Dėl kitų motyvų respondentai

daţniausiai treniruojasi SC 2-3 kartus per savaitę (p<0,05) (11 lentelė).

11 lentelė. Treniravimosi sveiaktingumo centruose daţnis pagal sveikatos motyvus

Treniravimosi

SC

daţnis

SC lankymo sveikatos motyvai

Stiprina širdį

ir krauja-

gysles

n proc.

Didina

raumenų

apimtis

n proc.

Maţina

kūno

masę

n proc.

Nori

atsikratyti

skausmo

n proc.

Yra

nėščia/

gimdyvė

n proc.

Kasdieną 15 12,5 8 6,8 10 9,6 1 2,0 0

4-6 k.per sav. 39 32,5 59 50,0 17 16,3 9 18,4 0

2-3 k. per sav. 52 43,3 45 38,1 58 55,8 23 46,9 3 75,0

1-2 k. per mėn. 6 5,0 4 3,4 2 1,9 6 12,2 0

Nereguliariai 8 6,7 2 1,7 17 16,3 10 20,4 1 25,0

Iš viso 120 100,0 118 100,0 104 100,0 49 100,0 4 100,0

Reikšmingumas* p=0,008 p=0,001 p=0,001 p=0,001 ------

*- χ² testas

Kad maisto papildus vartoja siekiant geresnių treniravimosi rezultatų, atsakė beveik

trečdalis respondentų (29,8 proc.). Iš jų 43,2 proc. vyrų ir 7,9 moterų. Vyrai reikšmingai

daţniau vartojo maisto papildus (p<0,001). Vartojančiųjų maisto papildus vidutinis amţius

buvo 28,6±8,6, nevartojančiųjų – 33,7±7,4 metų. Vartojantieji maisto papildus siekiant

geresnių treniravimosi rezultatų statistiškai reikšmingai jaunesni (p<0,005). Vertinant maisto

papildų vartojimą pagal išsilavinimą, negauta reikšmingo skirtumo (p>0,005). Respondentų

buvo klausiama, kas rekomendavo vartoti maisto papildus. Atsakymai pateikti 9 paveiksle.

9 pav. Rekomendavusieji vartoti maisto papildus treniravimosi rezultatams gerinti

Įvertinus šiuos rezultatus pagal lytį, gauta, kad vyrai reikšmingai daţniau neklausia

niekieno rekomendacijų ir apsisprendţia patys vartoti maisto paildus treniravimosi

rezultatamas pagerinti (p<0,05) (12 lentelė).

12 lentelė. Rekomendacijos maisto papildų vartojimui pagal lytį

Rekomendavo

vartoti maisto

papildus

Vyrai

n proc.

Moterys

n proc.

Reikšmingumas*

Nusprendė pats(-i) 55 65,9 2 22,2

p=0,001

Gydytojas 0 1 11,1

Mitybos specialistas 4 4,9 3 33,3

SC instruktorius 22 26,8 2 22,2

Paţįstami 2 2,4 1 11,1

Iš viso 83 100,0 9 100,0

*- χ² testas

Įvertinus respondentų atsakymus apie maisto paildų vartojimą treniravimosi

rezultatams gerinti pagal jų išsilavinimą, gauta, kad turintys aukštąjį išsilavinimą daţniausiai

pasikliauja SC ternerio-instruktoriaus rekomendacijomis (p<0,05). Vyrauja tendencija, kad

turintieji ţemesnį išsilavinimą maisto papildus vartoti nusprendţia patys (13 lentelė).

13 lentelė. Rekomendacijos maisto papildų vartojimui pagal išsilavinimą

Rekomendavo

vartoti maisto

papildus

Išsilavinimas

Nebaigtas

vidurinis

n proc.

Vidurinis

n proc.

Aukštesnysis

n proc.

Aukštasis

n proc.

Nusprendė pats(-i) 7 100,0 24 88,9 9 83,3 14 33,3

Gydytojas 0 0 0 1 2,2

Mitybos specialistas 0 1 3,7 0 6 13,3

SC instruktorius 0 1 3,7 2 16,7 21 46,7

Paţįstami 0 1 3,7 0 2 4,4

Iš viso 7 100,0 27 100,0 11 100,0 44 100,0

Reikšmingumas* ----- ----- ----- p=0,004

*- χ² testas

Respondentų buvo klausiama nuomonės apie savo sveikatą. Daugiau kaip pusė (61

proc.) savo sveikatą laiko gera, apie penktadalis (22 proc.) − labai gera. 16,4 proc. mano

sveikatą esant vidutiniška, 0,6 – bloga (10 pav.).

10 pav. Subjektyvus savo sveikatos būklės vertinimas

Toliau vertinome SC lankymo sveikatingumo motyvus pagal subjektyvų savo

sveikatos vertinimą. Gauta reikšminga priklausomybė tarp siekimo stiprinti širdies-

kraujagyslių sistemą ir gero savo sveikatos būklės vertinimo (p<0,05). Tačiau į SC ateinantys

su tikslu atsikratyti skausmo, savo sveikatą vertina vidutiniškai (p<0,05) (14 lentelė).

14 lentelė. SC lankymo sveikatingumo motyvai pagal savo sveikatos būklės vertinimą

Subjektyvus savo

sveikatos būklės

vertinimas

SC lankymo sveikatos motyvai

Stiprina širdį

ir krauja-

gysles

n proc.

Didina

raumenų

apimtis

n proc.

Maţina

kūno

masę

n proc.

Nori

atsikratyti

skausmo

n proc.

Labai gerai 32 26,7 35 29,7 27 26,0 11 22,4

Gerai 77 64,2 63 53,4 65 62,5 14 28,6

Vidutiniškai 11 9,2 19 16,1 11 10,6 23 46,9

Blogai 0 1 0,8 1 1,0 1 2,0

Iš viso 120 100,0 118 100,0 104 100,0 49 100,0

Reikšmingumas* p=0,023 p=0,076 p=0,206 p=0,029

*- χ² testas

Dauguma respondentų rinkosi individualią treniruočių formą (73,9 proc.). Beveik

pusės (48,1 proc.) respondentų treniruotės forma buvo mišri dėl to, kad jie vykdė ne vieną

treniruočių programą. Nepilnas dešimtadalis (7,9 proc.) respondentų lankė tik grupines

treniruočių programas. Įvertinus treniruočių formos pasirinkimą pagal sveikatingumo

motyvus, paaiškėjo, kad visais atvejais respondentai daţniau renkasi individualią treniruočių

formą (p<0,05) (15 lentelė).

15 lentelė. Treniruočių programos forma pagal sveikatos motyvus

SC lankymo

sveikatos

motyvai

Treniruočių programos forma Iš viso

n proc.

Reikšmin

gumas* Individuali

n proc.

Grupinė

n proc.

Mišri

n proc.

Stiprina širdį

ir kraujagysles

93 77,5 15 12,5 12 10,0 120 100,0 p=0,002

Didina raumenų

apimtis

108 91,5 0 10 8,5 118 100,0 p=0,001

Maţina kūno

masę

83 79,9 5 4,8 16 15,4 104 100,0 p=0,001

Nori atsikratyti

skausmo

37 75,5 5 10,2 7 14,3 49 100,0 p=0,009

*- χ² testas

Respondentų klausėme, kokios jiems buvo suteiktos konsultacijos, atlikti fizinės

būklės tyrimai ar nustatyti ribojantys veiksniai prieš pradedant treniruočių programą.

Rečiausiai buvo konsultuojamasi su gydytoju (6 proc.) ir mitybos specialistu (4,7). Beveik

trečdalis respondentų teigia, kad jiems buvo įvertinta laikysena (32,1 proc.). Laikysena, KMI,

kūno kompozicija, skausmo fizinio krūvio metu atsiradimo galimybė bei buvusios traumos

vertinti reikšmingai daţniau, nei buvo konsultuotasi su mitybos specialistu ar gydytoju

(p<0,005) (11 pav.).

*-z testas, p<0,05, lyginant su kitais vertinimais

11 pav. Fizinės būklės vertinimas/konsultacijos prieš treniruočių programą

Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas – daţniausias mūsų respondentų motyvas,

paskatinęs ateiti treniruotis į SC. Dėl šios prieţasties įvertinome, kaip tirta fizinė būklė,

nustatyti ribojantys veiksniai bei suteiktos konsultacijos prieš treniruočių programą. Gauti

rezultatai rodo, kad konsultacija su gydytoju buvo reikšmingai retesnė, nei kūno kompozicijos

ir laikysenos vertinimas (p<0,05) (12 pav.).

*- z testas, p<0,05, lyginant su laikysenos ir kūno kompozicijos vertinimo daţniu 12 pav. Fizinės būklės vertinimo, ribojančių veiksnių nustatymo ir konsultacijų daţnis

Prieš treniruočių programą su gydytoju konsultavosi vidutiniškai 42,1±8,2 metų,

klientai, iš jų – vyrų vidutinis amţius 37,2±9,8 metų, moterų 44,4±7,3 metų. Pagal specialistų

rekomendacijas, vyresniems nei 45 metų vyrams ir vyresnėms nei 55 metų moterims prieš

pradedant treniruočių programą reikalinga gydytojo konsultacija. Įvertinome, ar mūsų minėtų

kategorijų respondentai konsultavosi su gydytoju (13 pav.). Rezultatai rodo, kad dauguma

abiejų lyčių respondentų nesikonsultavo su gydytoju.

13 pav. Vyresnio kontingento konsultacijų su gydytoju daţnis

Į klausimą kas rekomendavo treniruočių programą, daugiau kaip pusė respondentų

(52,8 proc.) nurodė, kad SC treneris, daugiau kaip trečdalis (34,6) pasitikėjo savo jėgomis.

Kitų specialistų ar SC iš anksto sudarytos programos buvo maţiau populiarios (14 pav.).

14 pav. Treniruočių programų sudarytojai

Buvo suţinota, kad respondentų treniruočių programa daţniausia buvo sudaryta iš 3

treniruočių būdų. Daugiausiai buvo pasirinkę 5 treniruočių būdus, maţiausiai – 1. 15

paveiksle parodytas treniruočių būdų pasirinkimo daţnis.

*- z testas, p<0,005, lyginant su kitais treniruočių būdais

**- z testas, p<0,05, lyginat su pratimų ant nestabilių plokštumų, aerobikos, Pilates, jogos pasirinkimo daţniu

15 pav. Treniruočių būdų pasirinkimo daţnis

Apie trečdalį respondentų teigė stipriną širdies-kraujagyslių sistemą. Tačiau jų

pasirinktos treniruočių būdai rodo, kad daugiausiai buvo pasirinkusių pratimus su

treniruokliais (90,6 proc.). Šis treniruotės būdas nėra klasifikuojamas kaip turintis tiesioginį

poveikį širdies-kraujagyslių sistemos lavinimui. Pakankamai daug respondentų pasirinko

plaukimą baseine (64,1 proc.) ir pratimus su kardiotreniruokliais (73,5 proc.). Plaukimo

baseine įtaką širdies-kraujagyslių sistemos lavinimui respondentai įvertino 4,04±0,9 balo, o

pratimus su kardiotreniruokliais – 4,81±0,9 iš 5 galimų. Respondentų vertinimas reikšmingai

nesiskyrė nuo realaus galimo poveikio (p>0,05). Tik apie penktadalį respondentų pasirinko

aerobiką kaip širdies-kraujagyslių sistemos lavinimo būdą (23,1 proc.) (16 pav.).

*- z testas, p<0,05, lyginant su aerobikos, jogos, Pilates, pratimų ant nestabilių plokštumų, panaudojant savo

kūnos svorį pasirinkimo daţniu

16 pav. Siekiančių lavinti širdies-kraujagyslių sistemą pasirinkti treniruočių būdai

Pratimus su treniruokliais pasirinkę respondentai įvertino šio treniruotės būdo poveikį

griaučių-raumenų sistemai 4,51±0,8 balo iš 5 galimų. Respondentų vertinimas reikšmingai

nesiskyrė nuo realaus galimo poveikio (p>0,05). Apskaičiavus kaip respondentai vertina

pratimų su treniruoklais poveikį širdies-kraujagyslių sistemai, gautas vidutinis 1,89±0,9 balo

vertinimas. Kadangi šis treniruotės būdas tiesiogiai nelavina širdies-kraujagyslių sistemos, tai

respondentai reikšmingai pervertino pratimų su treniruokliais poveikį (p<0,05). Plaukimo

baseine įtaką griaučių-raumenų sistemos lavinimui respondentai įvertino 3,97±0,7 balo iš 5

galimų. Respondentų vertinimas reikšmingai nesiskyrė nuo realaus galimo poveikio (p>0,05)

(17 pav.).

*- z testas, p<0,05, lyginant su pasirinkusiais aerobiką, jogą, Pilates, pratimus ant nestabilių plokštumų,

panaudojant savo kūnos svorį

17 pav. Siekiančių lavinti griaučių-raumenų sistemą pasirinkti treniruočių būdai

Respondentai, siekiantys sumaţinti savo kūno masę, taip pat daţnai rinkosi pratimus

su treniruokliais (85,1 proc.). Šio treniruotės būdo įtaką kūno kompozicijos pokyčiams

pervertino, skyrę 4,32±0,7 balo iš 5 galimų (p<0,05). Respondentai tiksliai įvertino aerobikos

ir pratimų su kardiotreniruokliais įtaką kūno masės maţinimui (p>0,05) (18 pav.).

*- z testas, p<0,05, lyginant su kitais treniruočių būdais, išskyrius kardiotreniruoklius

**- z testas, p<0,05, lyginant su pasirinkusiais jogą, Pilates, pratimus ant nestabilių plokštumų

18 pav. Siekiančių maţinti savo kūno masę pasirinkti treniruočių būdai

Respondentai, norėdami sumaţinti skausmą, renkasi pratimus ant kilimėlio,

panaudojant savo kūno svorį (55,1 proc.), plaukimą baseine (40,8 proc.), teisingai vertindami

šių treniruotės būdų poveikį skausmo maţinimui (p>0,05). Tačiau nepakankamai vertina

Pilates ir pratimų ant nestabilių plokštumų poveikį, skirdami atitinkamai 3,51±0,9 ir 3,05±0,8

balo iš 5 galimų (p<0,05). Nors pratimus su treniruokliais renkasi daugiau kaip pusė

respondentų, jaučiančių skausmą (55,1 proc.), tačiau jie nelaiko šio treniruočių būdo

reikšmingu maţinant skausmą (19 pav.).

*- z testas, p<0,05, lyginant su aerobikos, jogos, Pilates pasirinkimo daţniu

19 pav. Siekiančių sumaţinti skausmą pasirinkti treniruočių būdai

IV. REZULTATŲ APTARIMAS

Sveikatingumo centruose teikiamų sveikatingumo paslaugų kokybės vertinimo

kriterijumi pasirinkti objektyviai vertintini elementai, kurie suformuluoti iš tiesioginių sąsajų

tarp sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės vertinimo būdų pagal lygius bei sveikatingumo

paslaugos apibrėţimo komponentų.

Kauno miesto sveikatingumo centruose teikiamos plataus spektro sveikatingumo

paslaugos. Daţniausios individualios sveikatingumo centruose siūlomos treniruotės yra

skirtos raumenų jėgos lavinimui (98,4 proc.) bei bendrosios ištvermės lavinimui (95,2 proc.).

Grupinės treniruočių programos daţniausiai sudaromos taip, kad vienu metu būtų lavinamos

įvairios ţmogaus fizinės ypatybės. Taip pat sudaromos patrauklios lankytojams tikslinės

treniruotės atskiroms kūno zonoms – pilvui, šlaunims, sėdmenims. Norintys lavinti bendrąją ir

raumenų jėgos ištvermę gali rinktis plaukimą baseine. Sveikatingumo centrai siūlo specialią

treniruočių programą sveikoms nėščiosioms, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo

konsultacijas. Lietuvoje kol kas nėra atlikta tyrimų apie sveikatingumo centruose teikiamų

sveikatingumo paslaugų pasiūlą. Sveikatingumo centrų sektorius beveik visas yra privatus,

labai priklausomas nuo ekonominės situacijos šalyje. Tai labai dinamiškas sektorius, turintis

prisitaikyti prie įvairių socialinių grupių atstovų poreikių.

Mūsų tyrimas parodė, kad, maisto papildų, skirtų treniravimosi efektui sustiprinti,

rekomendavimu, pardavimu uţsiima beveik pusė sveikatingumo centrų. Tačiau tik du SC

nurodo, kad gali suteikti mitybos specialisto konsultaciją. Kitais atvejais šiuos preparatus

galima įsigyti bei gauti informaciją iš trenerių-instruktorių. Zametaškin (2009) atlikto tyrimo

rezultatai rodo, kad maisto papildų vartojimas yra paplitęs reiškinys šalies sveikatingumo

centruose, o didţioji dauguma tiriamųjų (82,4 proc.) teigė, kad susidaryti nuomonę dėl maisto

papildų vartojimo būtinybės labiausiai padėjo treneris, jis suteikė ir daugiausia informacijos

apie maisto papildus [98]. Pagal Sakalauskaitę (2010). pagrindinis informacijos šaltinis apie

maisto papildus tarp apklaustųjų buvo internetas, draugai ir kolegos bei kiti, iš kurių

daţniausiai įvardyti sporto treneriai. Priešpaskutinėje vietoje apklaustieji nurodė mitybos

specialistus/dietologus, o paskutinis informacijos šaltinis buvo farmacininkai [82].

Tyrimo metu daugiau kaip pusė apklaustų sveikatingumo centrų darbuotojų nurodė,

kad studijas yra baigę Lietuvo Kūno Kultūros Akademijoje. Tai pagrindinė Lietuvos sporto,

sveikatos ugdymo specialistų ―kalvė‖. Trečdalis respondentų nurodė baigę kitas mokslo

įstaigas, ruošiančias specialistus, kurių kvalifikacija tinkama dirbti sveikatingumo centruose.

Daugiau kaip penktadalis respondentų yra baigę studijas, nesusijusias su sveikatingumo

sritimi (šokėjai, autošaltkalvis) arba tik baigę treniruotės vedimo kursus. Galima teigti, kad

penktadaliui respondentų trūksta specifinių ţinių, kurių ne visuomet pakanka ir specialistams.

1997 m. atliktas Vilniaus Pedagoginio Universiteto pirmakursių studentų ţinių apie kūno

kultūrą ir sportą, treniravimosi galimybes ir naudą tyrimas. Rezultatai parodė, kad dauguma

pirmakursių nepakankamai supranta kūno kultūros, sporto reikšmę ir naudą ţmogaus

organizmui. Fiziškai pasyvių studentų ţinių lygis buvo reikšmingai ţemesnis nei fiziškai

aktyvių [5]. Vilniaus Pedagoginio Universiteto studentų tyrimas (2009) atskleidė, kad studijų

metu 1/3 kūno kultūros specialybės studentų gauna per maţai ţinių apie sveikatą ir sveiką

gyvenseną. Studentai supranta atsakomybę uţ savo sveikatą, tačiau jiems trūksta ţinių ir

įgūdţių, kad galėtų sveikai gyventi [75]. Kol Lietuvoje nepatvirtinti sveikatingumo sektoriaus

veiklos standartai, pvz., vandens aerobikos instruktoriumi gali dirbti kiekvienas aerobikos

insrtuktorius, jei turi ţinių ir patirties šioje srityje. Tuo tarpu pagal EHFA standartus ši

specialybė yra išskirta kaip atskira kvalifikacija [70]. Tačiau Valeikaitės (2008) atliktas

tyrimas atskleidė, kad Lietuvos sveikatingumo centrų aerobikos instruktoriai – aukštos

kvalifikacijos specialistai baigę bakalauro ir magistrantūros studijas. Aerobikos instruktorių

turimi kvalifikacijos tobulinimo paţymėjimai nėra pakankamai reikšmingi, nes nėra sukurtos

sistemos, pripaţįstančios turimų paţymėjimų svarbą [94].

Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad, lankytojų poţiūriu, jie sveikatingumo centruose

daţniausiai stiprina širdį ir kraujagysles (37,7 proc.), maţina kūno masę (32,7 proc.) bei

didina raumenų apimtis (27,1 proc.). Beveik penktadalis (15,4 proc.) nori atsikratyti

sakusmo. Sakalauskaitės (2010) atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinis tiriamųjų

mankštinimosi tikslas yra didinti raumenų masę (65,6 proc.). Vyrai (57,1 proc.) daţniau negu

moterys (11,3 proc.) yra linkę mankštintis dėl raumenų jėgos didinimo. Moterys (88,7 proc.)

daţniau negu vyrai (42,9 proc.) renkasi ištvermės didinimą [82]. Aukštesnio išsilavinimo

asmenys turi daugiau ir tikslesnių ţinių apie kūno masės kontrolę ir galbūt rečiau siekia

maţinti kūno masę, juolab kad jų kūno masė taip pat yra maţesnė [42]. Be to, ţemesnio

išsilavinimo moterys prasčiau priima per ţiniasklaidą perduodamą informaciją apie sveiką

gyvenseną [31].

Daugiau kaip pusei mūsų respondentų treniruočių programą rekomendavo SC treneris-

instruktorius (52,8 proc.). Jie taip pat daugiau kaip penktadaliui tiriamųjų (26,4 proc.)

rekomendavo vartoti maisto papildus treniruočių efektui pagerinti. Pajaujienės (2009)

laisvalaikiu besimankštinančių moterų apklausa parodė, kad vienu reikšmingiausių svorio

maţinimo elgsenai įtaką darančių veiksnių gali būti trenerio- instruktorius poveikis. Daugiau

nei pusė moterų pripaţino, kad sportuojant treneris nuolat aiškina, kaip maţinti kūno riebalų

kiekį, skatina laikytis dietos ir vartoti svorį maţinančius papildus, nors nebuvo nustatytas

ryšys tarp šios teikiamos informacijos ir moterų kūno masės indekso. Manoma, kad treneriai

skatinami taip elgtis, nes daugelis sveikatingumo centrų papildomai pelnosi iš maisto papildų

prekybos [68]. 1999-2000 metais JAV Nacionalinė sveikatos ir mitybos tarnyba vykdė

apklausas pagal tam tikrus demografinius ir gyvenimo būdo kriterijus. Išanalizavus tyrimų

rezultatus, paaiškėjo, kad moterys labiau nei vyrai, ţmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą,

maţesnį antsvorį ir daugiau sportuojantys, daugiau vartoja maisto papildų, ypač

multivitaminų – multimineralų. Amţius taip pat turi įtakos maisto papildų vartojimui. Tyrimo

duomenimis, papildus daţniau vartojo jaunesnio amţiaus gyventojai [15]. Lenkijoje

Krokuvoje atliktame tyrime nustatyta, kad tarp laisvalaikiu besimankštinančių ţmonių maisto

papildai daţniausiai vartojami jaunimo tarpe (21-25 amţiaus) [16]. Anot Oliver et al., (2008)

maisto papildus daţniausiai vartotoja jaunuoliai, kurie kaţkurį laiką, kelias valandas per

savaitę vaikščioja į sporto salę ir laikosi tam tikro tipo dietos [68].

Daugiau kaip pusė mūsų tiriamųjų savo sveikatos būklę vertina gerai, penktadalis –

labai gerai. Sakalauskaitės (2010) tirtų laisvalaikiu besimankštinančių ţmonių didţioji dalis

(80 proc.) savo sveikatą įvertino gerai. Labai gerai savo sveikatą įvertino 19,2 proc.[82].

Sugretinus poţiūrio į savo sveikatą ir fizinį aktyvumą duomenis nustatyta statistiškai

reikšminga šių kintamųjų sąsaja, t. y. kuo daţniau asmuo laisvalaikiu yra fiziškai aktyvus, tuo

jis savo sveikatą subjektyviai linkęs vertinti geriau. Poţiūrio į savo sveikatą ir fizinį aktyvumą

duomenų palyginimas socialinių-demografinių kintamųjų grupėse atskleidė, kad blogiau savo

sveikatą linkę vertinti ţemesnės socialinės padėties, vyresnio amţiaus asmenys ir moterys

[60].

Pa(-si)rinktos sveikatingumo treniruotės pagrįstumą vertinome pagal lankytojų

treniravimosi motyvus. Gauti rezultatai patvirtino kitų tyrėjų išvadas, kad pervertinami

raumenų jėgos treniruotės komponentai širdies-kraujagyslių sistemos (bendrosios ištvermės)

lavinimui. 2009 metais 12-koje Lietuvos privačių sveikatingumo centruose besimankštinančių

asmenų kūno masę didinančių maisto papildų vartojimo tyrimas atskleidė, kad yra reikšmingų

nesutapimų tarp tiriamųjų suvokiamo treniravimosi tikslo ir suplanuotų bei vykdomų

treniruočių: nors raumenų masės auginimo motyvas uţėmė paskutinę vietą mankštinimosi

tikslų grupėje (daugiau nei 90 proc. tiriamųjų teigė, kad besimankštindami norėtų sustiprinti

širdies ir kraujagyslių sistemą), tačiau vertinant nurodomus treniruotės krūvio komponentus

buvo nustatyta, kad daugiau negu pusė tiriamųjų (56,1 proc.) iš tikrųjų didina raumenų masę.

Beveik penktadalis tiriamųjų teigė, kad jie niekada ir jokiomis sąlygomis (ne tik

sveikatingumo klube) neuţsiima jokia aerobine veikla. Niekada neuţsiimančių aerobine

veikla buvo reikšmingai daugiau vyrų. Ši informacija rodo, kad sveikatingumo centruose

kuriamose programose gali būti pernelyg sureikšminamas raumenų masės auginimo veiksnys

arba besimankštinantys asmenys neteisingai supranta ir vykdo jiems nurodytas programas. Be

to, panašu, kad sudarytose sveikatingumo programose skiriama nepakankamai dėmesio

širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimui [34].

Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus galime teigti, kad Kauno miesto

sveikatingumo centrai teikia plataus spektro sveikatingumo paslaugas – įvairias treniruočių

programas, specialistų konsultacijas, fizinės būklės tyrimus. Sveikatingumo centrų

administracijos kartais įdarbina nepakankamos kvalifikacijos darbuotojus teikti

sveikatingumo paslaugas. Manome, kad netinkamos kvalifikacijos darbuotojai sutinka dirbti

uţ maţesnį atlygį, o tai paranku sveikatingumo centrų savininkams. Lietuvos mokymo

institucijos turi pakankamai studijų programų ir ruošia specialistus, kurių įgyta kvalifikacija

suteikia teisę dirbti sveikatingumo centruose. Sveikatingumo centrų lankytojai pervertina

raumenų jėgos treniruotės komponentų įtaką bendrosios ištvermės, ypatybės, nuo kurios

priklauso širdies-kraujagyslių sistemos būklė, lavinimui. Taip gali būti dėl nepakankamos

informacijos iš specialistų, dėl ypatingai gausios jėgos lavinimo treniruoklių pasiūlos

sveikatingumo centruose.

IŠVADOS

1. Daţniausios individualios sveikatingumo centruose siūlomos treniruotės yra skirtos

raumenų jėgos lavinimui (linijiniai-izotoniniai, svertiniai treniruokliai, laisvieji

svoriai)(98,4 proc.) bei kardiotreniruotė, skiriama bendrosios ištvermės lavinimui, taip

pat apšilimui prieš kitą treniruotę atlikti (bėgimo takeliai, elipsiniai, irklavimo

treniruokliai, stacionarūs dviračiai, lipynės) (95,2 proc.). Grupinių treniruočių

programos daţnai kombinuotos, kuomet aerobinė treniruotė derinama su raumenų

jėgos ar ištvermės lavinimu (42,6 proc.). Maisto papildų, skirtų treniravimosi efektui

sustiprinti, rekomendavimu, pardavimu uţsiima 48,8 proc. sveikatingumo centrų.

Beveik visais atvejais informaciją apie šiuos preparatus teikia treneriai-instruktoriai.

2. Beveik keturi penktadaliai apklaustųjų sveikatingumo centrų darbuotojų yra įgiję

kvalifikaciją, suteikiančią teisę dirbti ir teikti sveikatingumo paslaugas (78,1 proc.).

Daugiau kaip penktadalis (21,9 proc.) apklaustųjų neturi tinkamos kvalifikacijos.

3. Kauno miesto sveikatingumo centrų lankytojų poţiūriu sveikatingumo centruose jie

daţniausiai stiprina širdį ir kraujagysles (37,7 proc.), maţina kūno masę (32,7 proc.)

bei didina raumenų apimtis (27,1 proc.). Beveik penktadalis (15,4 proc.) nori

sumaţinti skausmą. Įvertinus pasirinktos treniruočių programos pa(-si)rinkimą,

nustatyta, kad pervertinama raumenų jėgos treniruotės komponentų įtaką bendrosios

ištvermės, fizinės ypatybės, nuo kurios priklauso širdies-kraujagyslių sistemos būklė,

lavinimui (p<0,05). Širdies-kraujagyslių sistemos lavinimui pagrįstai kardiotreniruotę

pasirinko 73,5 proc., plaukimą baseine − 64,1 proc. apklaustųjų (p>0,05).

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Sveikatingumo centrų sektoriaus vadovams ir dabdaviams – suformuluoti ir pateikti savo

pasiūlymus mokslo įstaigoms apie specialistų kvalifikaciją, reikalingus įgūdţius.

Lietuvos Sveikatingumo ir sporto centrų ir klubų asociacijai – kuriant sveikatingumo

centrų sektoriaus standartus pasinaudoti giminingų organizacijų − Lietuvos kurortologų

asociacijos, Lietuvos Kineziterapeutų draugijos − patirtimi.

Sveikatingumo centrų specialistams – skirti didesnį dėmesį lankytojų švietimui apie

sveikatingumo treniruočių poveikį sveikatai.

LITERATŪRA

1. ACSM‘s Health-related physical fitness assessment manual. American College of sport

medicine. 2005. Second edition, P. 2-4.

2. ACSM. Guidelines for Exercise Testing and Presciption, 2000.

3. Alessandri N. Physical activity to improve quality of life. In: 10th World sport for all

congress: book of abstracts. Rome; 2004.

4. Andersson G.B.J. The epidemiology of spinal disorders. In: Frymoyer JW, ed. The adult

spine: principles and practice. NY: Raven Press, Ltd.;1991; P. 107-46.

5. Armonienė J. Kūno kultūros vieta ţmogaus vertybių sistemoje. Švietimo reforma ir

mokytojų rengimas. IV tarptautinė mokslinė konferencija, pranešimai ir tezės. Vilnius,

1997; 31-35 p.

6. Aušiūrienė R., Petrikonis K. Kineziterapija su gymnic kamuoliais. Knygiai, 2000; 48 p.

7. Banytė J., Gadeikienė A., Kuvykaitė R. Paslaugų įmonės ţmogiškųjų išteklių valdymo

ypatumai. Engineering Economics, Work Humanism, 2006, 47 p.

8. Barczyk C. Visuotinės kokybės vadyba. 1999, Vilnius: Eugrimas. 83 p.

9. Baţanskienė V., Morkūnienė P. Sveikatos prieţiūros kokybės uţtikrinimo programa.

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 1998, tomas II, Nr. 5, p. 512-514.

10. Bimba R. Šiuolaikinė sveikatingumo treniruočių programa. Treneris, 2005, Nr. 2, 6 p.

11. Bimba R. Fitneso treniruotė... Kas tai?. Atletika [interaktyvus] 2001 m; Nr. 1 [ţiūrėta

2010.balandţio 4 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.rbimba.lt/Naujienos/Publikacijos /Sveikatingumas/Fitneso-treniruote.html>

12. Brown A.P. Reducing falls in elderly people: A review of exercise interventions.

Physiotherapy Theory and Practice. 1999, 15, P. 59–68.

13. Cash-Smith S. Women and cardiovascular disease. Clinical brief. AAOHN Journal.

2002 Oct; 50(10): P. 443-8.

14. Chek P. Holistic Approach to Training. C.H.E.K Institute Corrective High-performance

Exercise Kinesiology, 2006, 4-8 p.

15. Cheryl. L. R. Multivitamin-multimineral supplements: who uses them? American

Journal of Clinical Nutrition 2007; 85(suppl):277S–9S.

16. Chłopicka. J., Wandas. P., Zachwieja. Z. Dietary supplements selected by young people

exercising in fitness rooms in Kraków and environs. Rocz Panstw Zakl Hig. 2007;

58(1):185-9.

17. Chu H., Bushman B., Woodard R. Social physique anxiety, obligation to exercise, and

exercise choices among college students. Journal of American College Health: J Of

ACH, 2008, 57 (1), P. 7—4.

18. Čingienė V. ES Leonardo da Vinci projekto „European Fitness Accreditation― tikslai ir

galimybės Lietuvos fitneso sektoriui. LSSCKA susirinkimas, seminaro medţiaga.

Vilnius, 2010, 10 p.

19. Damušytė V. Sporto ir sveikatingumo centrų paslaugų kokybės tyrimo galimybių

studija. Magistro baigiamasis darbas. LKKA, 2009, 51-68 p.

20. Di Pietro L. Physical activity, body weight and adiposity: an epidemiologic perspective.

Exercise and Sport Sciences Reviews 2005; 23:275-303

21. Dumčienė A., Sipavičienė S., Ramanauskienė I. Lietuvos kūno kultūros akademijos

studentų rengimas mokinių fizinės saviugdos gebėjimų ugdymui. Sporto mokslas. 2008,

Nr. 1 (51), 25 p.

22. Europos Kvalifikacijų Sistema. Koncepcija. Briuselis; 2005

23. Europos Parlamento rezoliucija dėl „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas:

antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje―(2006/2231(INI)).

Europos Sąjungos oficialus leidinys 2007; 93-99.

24. Garrick JG, Regua RK. Aerobic dance: a review. Sports Medicine. 1998;6. P. 169-179.

25. Grabauskas V. Sveikatą sąlygojančių veiksnių analizė. Nacionalinės Sveikatos Tarybos

metinis pranešimas; 2003. p. 11.

26. Grabauskas V., Misevičienė I., Padaiga Ţ., Klumbienė J., Petkevičienė J., Zaborskis A.

ir kt. Fundamentinė epidemiologija. Bendrasis vadovėlis. KMU leidykla, Kaunas 2003,

27 p.

27. Gricius D. Vadybinės kompetencijos aspektai trenerių veikloje. Magistro baigiamasis

darbas. LKKA, 2010, 11 p.

28. Haskell WL, I-Min Lee, Pate RR, Powell KE, Blair SN, Franklin BA et al. Physical

Activity and Public Health: Updated Recommendation for Adults From the American

College of Sports Medicine and the American Heart Association. Medicine and Science

in Sports and Exercise. 2007; 39(8):1082-1090.

29. HN 123:2003 „Patalpų ir įrangos, skirtų kūno kultūrai ir sportui, higienos reikalavimai―.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodţio 12 d. įsakymas

Nr.V-737.

30. Hurley, B., Kostek, M.C. Exercise Interventions for Seniors - What Training Modality Is

Best For Health?. Orthopedic Physical Therapy Clinics of North America, Vol. 10, No.

2, June, 2001, 213 p.

31. Iversen A. C., Kraft P. Does socio-economic status and health consciousness influence

how women respond to health related messages in media? Health Education Research,

2006, 21 (5), P. 601—610.

32. Iţdonaitė-Medţiūnienė I., Grigorjevaitė I. Sveikatinimo paslaugų teikimo situacijos

analizė Lietuvos kurortinėse teritorijose. Ekonomikos, vadybos ir technologijų įţvalgos.

Mokslinė-praktinė konferencija, pranešimų medţiaga. VšĮ Vakarų Lietuvos verslo

kolegija, 2010; 143 p.

33. Įmonių paieška. Veiklų sąrašas: sveikatingumo centras (Kaunas) (interaktyvus). Prieiga

per internetą: <http://www.info.lt/paieska/sveikatingumo+centras/Kaunas> [ţiūrėta

2009.12.10].

34. Jankauskienė R., Kairaitis R. Sveikatingumo centruose besimankštinančių asmenų kūno

masę didinančių maisto papildų vartojimas. Sporto mokslas. 2009, Nr. 3 (57), 62 p.

35. Janušonienė L., Bacevičienė R. Kineziterapijos pagrindai akušerijoje. Panevėţio

kolegija. Panevėţys, 2006, 37- 58 p.

36. Jovaiša L. Enciklopedinis edukologijos ţodynas. Vilnius, Gimtasis ţodis. 2007

37. Kavaliauskas V. Sveikatingumo treniruočių sistemos principai bendrame „Wellness―

kontekste. Seminaro medţiaga., Druskininkai, 2007.10.13-14.

38. Kavaliauskas V. Sveikatingumo treniruočių sistema (STS) ir jos pritaikymas

šiuolaikiniame sporto ir sveikatingumo klube. Seminaro medţiaga., Druskininkai,

2007.10.13-14.

39. Kavaliauskas V. Šiuolaikinis sporto ir sveikatos klubas: galimybės, perspektyvos,

rezultatai. Pagyvenusių ţmonių slauga ir reabilitacija. Respublikinės mokslinės praktinės

konferencijos medţiaga, 2005; 52 p.

40. Kazlauskienė J. Sveikatos turizmo reglamentavimas. Pasiūlymai Turizmo įstatymui.

Turizmo taryba prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos. 2010; 5-9 p.

41. KKSD generalinio direktoriaus įsakymas. Lietuvos sporto trenerių kvalifikacinių

kategorijų nuostatai. 1995 m. balandţio 6 d. Nr. 94.

42. Klumbienė J., Petkevičienė J., Helasoja V., Prattala R., Kasmel A. Sociodemographic

and health behavior factors associated with obesity in adults populations in Estonia,

Finland and Lithuania. European Journal of Public Health, 2004, 14 (4), P. 390—400.

43. Kokkinos PF, Papademetriou V. Exercise and hypertension. Coronary Artery Disease:

March 2000; Volume 11, Issue 2, pp 99-102.

44. Kraemer W.J., Adams K., Cafarelli E., Dudley G.A., Dooly C., Feigenbaum M.S. et al.

American College of Sports Medicine position. Progression models in resistance

training for healthy adults. Med Sci Sports Exerc 2002; 34: 364-80 P.

45. Kuklys V., Blauzdys V. Kūno kultūros teorijos ir metodikos teminai bei sąvokos.

Mokymo priemonė kūno kultūros specialybės studentams. VPU, 2000; 4 p.

46. Lam, T. C., Zhang, J., Jensen, B. Service Quality Assessment Scale (SQAS): An

Instrument for Evaluating Service Quality of Health-Fitness Clubs. Measurement in

Physical Education and Exercise Science. 2005, No. 9 (2), 79-111.

47. Laukkanen R.M., Kalaja M.K., Kalaja S.P., Holmala E.B., Padvolainen L.M.,

Tummvuori M, et al. Heart rate during aerobic classes in women with different previous

experience of aerobics. European Journal of Applied Physiology. 2001;84. P. 64-68.

48. Lauţackas R., Dienys V. Profesijos mokytojų strateginių kompetencijų nustatymo ir jų

kvalifikacijos tobulinimo modulių rengimo metodika. Vilnius, PPRC, 2004.

49. Lillrank P., Shani A.B., Lindberg P. Continuous improvement: Exploring alternative

organizational. Total Quality Management, 2001. Vol. 12. Nr. 1. P 41-55.

50. Lietuvos Respublikos Seimas. Teisės aktų ir Seime įregistruotų teisės aktų projektai.

Prieiga per internetą:

<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=396411&p_query=sveikating

umo&p_tr2=3> [ţiūrėta 2011.04.10].

51. Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto įstatymas. Vilnius. Nauja įstatymo

redakcija (41 straipsnis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.): Nr. X-1501, Ţin. 2008-04-17, Nr.

47-1752 p.

52. Lietuvos Respublikos Atitikties įvertinimo įstatymas, 1998.10.06, VIII-870, Vilnius.

Valstybės ţinios, 1998, Nr. 92-2542.

53. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo

"Dėl Lietuvos gyventojų 2008-2020 metų fizinio aktyvumo skatinimo strategijos

patvirtinimo" projektas Nr. XP-2797, 2010.05.12. [interaktyvus]. Lietuvos Respublikos

teisės aktų projektai [ţiūrėta 2010 geguţės 31 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=38861&p_query=&p_tr2=&p_

org =26&p_fix=y>

54. Lietuvos kurortologijos tyrimų studija. VšĮ Lietuvos kurortologijos tyrimų centras,

Druskininkai. 2007, 3 p.

55. Leger A. S., Schnieden H., Walsworth-Bell J. P. Evaluating health services

effectiveness, 1992, p. 2-3.

56. Lenz T.L., Hamilton W.R Supplemental products used for weight loss. Journal

American Pharmaceutical Association. 2004, 44: P. 59-67.

57. LST EN ISO 9004:2007 lt en. Kokybės vadybos sistemos pagrindai ir aiškinamasis

ţodynas (ISO 9000:2005). Vilnius. Lietuvos standartizacijos departamentas, 2007.

58. LST EN ISO 9004:2001. Kokybės vadybos sistemos. Veiklos gerinimas,

rekomendacijos. Vilnius. Lietuvos standartizacijos departamentas, 2001.

59. Lohman T.G. Advances in body composition assesment. Current issues in exercise

science series (monograph 3). Champaign, Il: Human Kinetiks; 1992.

60. Maciulevičienė E., Kardelis K. Kauno vidutinio amţiaus gyventojų poţiūrio į savo

sveikatą sąsajos su fiziniu aktyvumu ir socialiniais-demografiniais veiksniais. Ugdymas.

Kūno kultūra. Sportas. 2009, 4 (75), 45-52 p.

61. Mačerinskienė A. Sveikatingumo ir poilsio kompleksų poreikio ir plėtros Lietuvoje

studija. Vilnius, 2007, 4 p.

62. Mačiukas A. Apie esmines Lietuvos fitneso sektoriaus problemas. Iniciatyvinis sporto ir

sveikatingumo klubų bei centrų susirinkimas, Vilnius, 2010.

63. Miller M.G., Berry D.C. Health-Related Physical Fitness Knowledge of Student Allied

Health Professions. Evaluation&The Health Professions. September 2000, vol. 23 no. 3,

P.305-317.

64. Mokymo programos. Prieiga per internetą:

<http://www.studijos.lt/mokymo_programos> [ţiūrėta 2011.04.15].

65. Narkunienė D. Sporto klubų darbuotojų įvertinimo ir mokymosi ryšys. Magistro

baigiamasis darbas. LKKA, 2010, 53 p.

66. Nilsson, P., Orth-Gomer, K. Self-rated Health in a European Perspective. Stockholm.

2000

67. Normann R. Service management: strategy and leadership in service business. England,

Essex. 2001; 3rd

edition.

68. Oliver. A. J., León. M. T., Hernández. E. G. Statistical analysis of the consumption of

nutritional and dietary supplements in gyms. Archives of Latinoamerican Nutrition.

2008 Sep;58(3):221-7.

69. Pajaujienė S. Kaip sveikatingumo klubų aplinkoje jaučiasi ir elgiasi laisvalaikiu

sportuojančios moterys?. Sporto mokslas. 2009, Nr. 4 (58), 62 p.

70. Pajaujienė S. Fitneso trenerių rengimas ir europiniai fitneso trenerio standartai. Seminaro

medţiaga. Vilnius, 2010, 3-19 p.

71. Poderys J. Asmens sveikatos ugdymas. Kaunas, 2000; x p.

72. Poderys J. Kineziologijos pagrindai. Mokomoji knyga, KMU leidykla, 2004, 210, 215 p

73. Potieliūnienė S. Aerobikos veiksmingumas fiziniu, psichologiniu bei socialiniu

aspektais. Pedagogika. 2001;55. 95-102 p.

74. Predel, H. G., Tokarski, W. Einfluss körperlicher Aktivität auf die menschliche

Gesundheit.Bundesgesundheitsblatt, Gesundheitsforschung, Gesundheitsschutz.

2005:48(8), 833-840.

75. Proškuvienė R., Černiauskienė M. Būsimų kūno kultūros specialistų sveikata ir

gyvensena. Visuomenės sveikata, 2009, Nr.2 (45), 67-72 p.

76. Pukėnas K. Apklausų duomenų analizė su SPSS. 2005, 17 p.

77. Roetert E. P., Facsm, Ph. D. Supplements in College Athletics Journal of Strength and

Conditioning. 2006, Volume 28, Number 2, pages 61-62.

78. Rutgers H. European Helth & Fitness Association. Introduction, Vilnius. Seminaro

medţiaga, 2010.

79. Ruţevičius J. Kokybės vadybos metodai ir modeliai. Vilniaus universitetas, Vilnius,

2007, 106 p.

80. Sahota P., Rudolf M.C., Dixey R., Hill A.J., Barth,J.H., Cade J. Randomised controlled

trial of primary school based intervention to reduce risk factors for obesity. British

Medical Journal. 2001, 323(7320), P. 1029-32.

81. Sakalas A. Personalo vadyba. Vilnius: Margi raštai, 1998. 159 p.

82. Sakalauskaitė L. Ryšys tarp mankštinimosi motyvacijos, nerimo dėl socialinio išvaizdos

priėmimo ir kūno masę keičiančių maisto papildų vartojimo besimankštinančių asmenų

imtyje. Magistro baigiamasis darbas. LKKA, 2010, 44 p.

83. Sapogovas J., Šaferis V., Jurėnienė K., Jurkonienė R., Šimatonienė V., Šimoliūnienė R.

Statistikos ir informatikos pagrindai. Mokomoji knyga. KMU, 2007, 38 p.

84. Setting the Standards for the European Health and Fitness Sector (Online). Available

from:

<http://www.ehfa.eu/fileadmin/CONTENT/images/Standards/Booklet_EHFA_2010_L3

L4_standards.pdf> (cited 2011. 05.05)

85. Shephard R.J., Balady G.J. Exercise as cardiovascular therapy. Circulation 1999;99, P.

963-972.

86. Statistic soliutions: statistical methods. Method section consulting for students‘

prospectus: sample size determination, statistical tests and statistical power. [Online].

Available from: <http://www.statisticssolutions.com/methods-chapter/statistical-

tests/reliability-analysis/> [cited 2010.10.20].

87. Šakalytė D. Kardiologo patarimai sergančiajam arterine hipertenzija. Kardiologijos

praktika 2007; Nr. 4, p.12-14.

88. Šalkauskienė L., Ţalys L., Ţalienė I. Komandinis darbas paslaugų sferoje. Mokomoji

knyga. Lucilijus, 2006, 5 p.

89. Šiupšinskas L., Vitartaitė A., Sendţikaitė E. ir kt. Asmens fizinės sveikatos vertinimas.

Praktikos vadovas. Kaunas, 2008, 5, 23 p.

90. Tamulaitytė I. Senų ţmonių griuvimai. Gerontologija. 2009; 10(2): 107–114 p.

91. Tinteris M. Jėgos ugdymas. VPU metodinė knyga. Vilnius, 2003; 3-22 p.

92. Vainoras A., Daunoravičienė A., Šiupšinskas L., Zaveckas V., Poderys, J., Mauricienė

V. ir kt. Kineziologija. Mokomoji knyga. Kaunas, 2008, 67-95 p.

93. Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių ţodţių ţodynas. Vilnius, 1999

94. Valeikaitė I. Lietuvos sveikatingumo centrų aerobikos instruktorių kompatencijas

atskleidţiančios dimensijos. Magistro baigiamasis darbas. LKKA, 2008, 59 p.

95. Vandermerwe S., Chadwick M. The internationalisation of services. The Services

Industry Journal, 1991, Vol. 9, No. 1

96. Vitartaitė A., Vainoras A., Sedekerskienė V., Poderys J. Sveikatingumo aerobikos

pratybų poveikis 30–40 metų moterų širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams

rodikliams. Medicina (Kaunas) 2004; 40(5), 451 p.

97. Zabinski M. F., Calfas K. J., Gehrman C. A., Wilfley D. E., Sallis J. F. Effects of

physical activity intervention on body image in university seniors: Project GRAD.

Annals of Behavioral Medicine, 2001, 23 (4), P. 247—252.

98. Zametaškin G. Laisvalaikiu besimankštinančių asmenų maisto papildų vartojimo

paplitimas ir poţiūris į jų vartojimą. Magistro baigiamasis darbas. LKKA, 2009, 51 p.

99. Ţumbakytė R., Poderys J., Kajėnienė A., Mauricienė V., Vainoras A. Sporto medicines

pagrindai. Universiteto vadovėlis. Kaunas, 2008; 19 p.

100. Wareham N. Physical activity and obesity prevention. Obesity reviews 2007; 8 (Suppl.

1), p. 109–114.

101. Wilmore JH. Exercise, obesity and weight control. Physical activity and Fitness

Research Digest1994, vol.6

102. WHO NCD (Noncommunicable Disease) Surveillance strategy [Online]. Programmes

and projects 2006 [cited 2010 Apr 4]. Available from:

<http://www.who.int/ncd_ surveillance/strategy/en/index.html>

103. Попов С.Н. Физическая реабилитация: Учебник для студентов высших учебных

заведений. Издание третье: 2005; 499-518 c.

PRIEDAI

1 priedas

KAUNO MIESTO SVEIKATINGUMO CENTRŲ SĄRAŠAS [33]

1. Amţių linija, UAB, Taikos pr. 44A, Kaunas Tel. (37) 380319,

http://www.linijasportas.lt/;

2. Fankas, aerobikos ir sporto klubas, Savanorių pr. 66/ Ţemaičių g. 31, Kaunas, Tel.

(37) 426868; http://www.fankas.lt/apie-fanka-1/lt/;

3. Impuls, sporto ir pramogų parkas, Baltų pr. 16, LT-44001 Kauno filialas, Tel. 1588,

http://www.impuls.lt/lt/bendras/;

4. Kalniečių sveikatingumo centras, Kalniečių g. 231, Kaunas,Tel. (676) 52001,

http://www.facebook.com/pages/Kalniečių-sveikatingumo-centras/175849289094619;

5. Leta, aerobikos klubas, VšĮ, Kuršių g. 7, Kaunas, Tel. (657) 57718,

http://www.facebook.com/pages/Aerobikos-klubas-LETA/157151717628998;

6. Retro, Kauno veteranų ritminės gimnastikos klubas, Sporto g. 6, Kaunas, Tel. (37)

302639;

7. Savas, sporto ir sveikatingumo klubas, Karo Ligoninės g. 6/ Kaunakiemio g. 38,

Kaunas, Tel. (37) 321297,

http://www.sportoklubai.lt/index.php/savas_sporto_ir_sveikatingumo_klubas/1417;

8. Sveikieji baltai, UAB, Baltų pr. 55, Kaunas, Tel. (37) 242343,

http://www.baltai.net/index1.php?D=1;

9. Ąţuolyno sporto ir sveikatingumo centras, UAB, Sporto g. 3, Kaunas, Tel. (37)

301010,

http://www.assc.lt/;

10. Amazonės, sveikatingumo ir aerobikos centras, UAB, Laisvės al. 51A, Kaunas, Tel.

(37) 323587,

http://www.amazongym.lt/amazon.php?sk=naujienos&id=1;

11. Hermis, sveikatingumo centras, Savanorių pr. 404, Kauno filialas, Tel. (37) 490300,

http://www.hermis.net/;

12. Kauno Šančių sporto ir sveikatingumo centras, Sandėlių g. 4C, Kaunas, Tel. (614)

22899,

http://www.facebook.com/pages/Kauno-Šančių-sporto-ir-sveikatingumo-

centras/156004161106137;

13. Kauno jungtinis sveikatos klubas, V. Putvinskio g.41-6, , Kaunas, tel.: (37) 33 92 92;

14. Kauno sporto ir sveikatingumo klubas „Vilnis", Aušros g.42a, Kaunas;

15. Kauno sveikatingumo ir sporto klubas „Amrita", V. Lansbergio-Ţemkalnio g. 5-43,

Kaunas;

16. ―Sveiko stuburo mokykla‖, Rotušės a. 19, Kaunas, 8 686 27980,

http://www.stuburomokykla.lt/.

17. Sportininkų testavimo ir reabilitacijos centras, UAB, Aušros g. 42A, LT-44158,

Kaunas, (37) 797895.

2 priedas

KLAUSIMYNAS SVEIKATINGUMO CENTRO DARBUOTOJUI

Gerbiamas(-a) kolega(-e),

LSMU MA Sveikatos vadybos magistrantė Jolita Stonevičienė atlieka tyrimą, kuriuo bus vertinamos

sveikatingumo centruose teikiamų sveikatingumo paslaugų kokybė. Kviečiame dalyvauti tyrime ir atsakyti į

anketoje pateiktus klausimus. Anonimiškumas garantuojamas, duomenys bus pateikiami apibendrinti, tik studijų

tikslams. Ţymėjimo pavyzdys

1. Jūsų lytis:

Vyras;

Moteris.

2. Jūsų amţius (metais):________________

3. Jūsų darbo staţas šiame sveikatingumo centre: _________(metai)________(mėnesiai)

4. Jūsų bendras darbo staţas sveikatingumo centruose: _________(metai)________(mėnesiai)

5. Jūsų išsilavinimas:

Pagrindinis;

Vidurinis;

Aukštesnysis;

Aukštasis (kolegija)

Aukštasis (universitetas)

6. Ar šiuo metu studijuojate:

Taip (įrašykite kur ir pereikite prie 8 kl.)

_____________________________________________________

Ne.

7. Kurioje mokslo institucijoje Jūs įgijote išsilavinimą? (įrašykite pavadinimą)

___________________________________________

8. Kokių mokslų studijų krypties yra

(bus) Jūsų išsilavinimas?

Biomedicinos;

Fizinių mokslų;

Humanitarinių mokslų;

Meno studijų;

Socialinių mokslų;

Sveikatos prieţiūros;

Technologijos mokslų;

Nestudijavau

9. Kokia yra (bus) Jūsų profesinė kvalifikacija?

________________________________

Neturiu jokios.

10. Ar kėlėte kvalifikaciją per pastaruosius 12 mėnesių

kvalifikacijos kėlimo kursuose?

Taip;

Ne (pereikite prie 12 klausimo).

11. Kokia Jūsų per pastaruosius 12 mėnesių lankytų kvalifikacijos kursų tema? (paţymėkite tinkamus

variantus):

Susijusi su Jūsų vedamos treniruotės(čių) technika;

Susijusi su Jūsų vedamos treniruotės(čių) poveikiu;

Susikusi su mitybos klausimais;

Susijusi su reabilitacijos (kineziterapijos, gydymo) klausimais;

Susijusi su sveikatingumo centrų veiklos, treniruočių naujovėmis;

Susjusi su bendravimu su klientais;

Kitokia(įrašykite)____________________

12. Kokią studijų pakopą Jūs esate baigęs(-usi) (šiuo metu studijuojate)?

Jokios;

Bakalauro;

Magistro;

Daktaro.

Dėkoju uţ sugaištą laiką

X

3 priedas

KLAUSIMYNAS SVEIKATINGUMO CENTRO LANKYTOJUI

Gerbiamas (-a) sveikatingumo centro lankytojau (-a),

LSMU MA Visuomenės sveikatos vadybos magistrantė Jolita Stonevičienė atlieka tyrimą, kuriuo bus

vertinamos sveikatingumo centruose teikiamų sveikatingumo paslaugų kokybė. Kviečiame dalyvauti tyrime ir

atsakyti į anketoje pateiktus klausimus. Anonimiškumas garantuojamas, duomenys bus pateikiami apibendrinti,

tik studijų tikslams. Ţymėjimo pavyzdys

1. Jūsų lytis:

Vyras;

Moteris.

2. Jūsų amţius (metais):

__________________

3. Jūsų išsilavinimas:

Nebaigtas vidurinis;

Vidurinis;

Aukštesnysis;

Aukštasis.

4. Kiek laiko lankote sveikatingumo centrą ? ____________(metai)____________(mėnesiai)

5. Kaip daţnai lankote sveikatingumo centrą?

Kasdieną;

4-6 kartus per savaitę;

2-3 kartus per savaitę;

1-2 kartus per mėnesį;

Nereguliariai.

6. Ar esate profesionalus (-i) sportininkas (-ė)?

Ne;

Taip;

Esu anksčiau profesionaliai sportavęs (-usi).

7. Kodėl mankštinatės sveikatingumo centre? (pasirinkite tinkamus variantus):

Laisvalaikio praleidimui;

Lankausi kartu su šeimos nariais ar draugais;

Lankausi kartu su kolegomis;

Namie mankštintis neįdomu, sunku prisiversti;

Noriu gauti profesionalių patarimų ir būti priţiūrimas(-a);

Stiprinu širdį ir kraujagysles;

Noriu padidinti raumenų apimtis;

Noriu sumaţinti kūno masę;

Noriu atsikratyti skausmo;

Esu nėščia ar neseniai gimdţiusi.

8. Ar vartojate maisto papildus ar kitus preparatus, siekdamas geresnių ir greitesnių mankštinimosi

rezultatų?

Taip;

Ne (pereikite prie 10 klausimo).

9. Kas rekomendavo vartoti maisto papildus ar kitus preparatus?

Nusprendţiau pats (-i);

Gydytojas;

Vaistininkas;

Mitybos specialistas;

Sveikatingumo centro instruktorius;

Paţįstami.

10. Kaip vertinate savo sveikatą per

pastaruosius 12 mėnesių?

Labai gerai;

Gerai;

Vidutiniškai;

Blogai;

Labai blogai.

11. Jūsų treniruočių programa:

Individuali;

Grupinė;

Mišri.

X

12. Prieš pa(-si)renkant treniruočių

programą Jums buvo (pasirinkite

tinkamus variantus):

Įvertinta laikysena;

Apskaičiuotas kūno masės indeksas;

Įvertinta kūno kompozicija;

Įvertinta pilvo ir nugaros raumenų jėga;

Išsiaiškinta dėl galimo su fiziniu krūviu susijusio

skausmo atsiradimo;

Konsultavo mitybos specialistas;

Konsultavo gydytojas (kokios

specializacijos?____________)

Išsiaiškinta apie buvusias traumas;

Kita (įrašykite)_____________________________

13. Treniruočių programą:

Pasirinkote pats(-i);

Parinko ir rekomendavo treneris-

instruktorius;

Rekomendavo kineziterapeutas;

Rekomendavo gydytojas

Iš anksto sudarė ir siūlo sveikatingumo centras;

Kita (įrašykite)_________________________

14.Kokia Jūsų treniruočių programa? (pasirinkite tinkamus variantus). Įvertinkite tik SAVO

treniruotės(-čių) poveikį Jūsų kūnui nuo 0 balų (visiškai nedaro poveikio) iki 5 balų (daro didţiausią

poveikį):

TRENIRUOKLIAI 0 1 2 3 4 5 AEROBIKA 0 1 2 3 4 5

Raumenims Raumenims

Sąnariams ir raiščiams Sąnariams ir raiščiams

Poodiniam riebaliniam

audiniui Poodiniam riebaliniam

audiniui

Širdţiai ir kraujagyslėms Širdţiai ir kraujagyslėms

Skausmo maţinimui Skausmo maţinimui

Bendrai nuotaikai Bendrai nuotaikai

BASEINAS 0 1 2 3 4 5 JOGA 0 1 2 3 4 5

Raumenims o o o o o o Raumenims

Sąnariams ir raiščiams o o o o o o Sąnariams ir raiščiams

Poodiniam riebaliniam

audiniui

o o o o o o Poodiniam riebaliniam

audiniui

Širdţiai ir kraujagyslėms o o o o o o Širdţiai ir kraujagyslėms

Skausmo maţinimui o o o o o o Skausmo maţinimui

Bendrai nuotaikai o o o o o o Bendrai nuotaikai

NĖŠČIŲJŲ IR MAMŲ

MANKŠTA

0 1 2 3 4 5 PILATES 0 1 2 3 4 5

Raumenims Raumenims

Sąnariams ir raiščiams Sąnariams ir raiščiams

Poodiniam riebaliniam

audiniui

Poodiniam riebaliniam

audiniui

Širdţiai ir kraujagyslėms Širdţiai ir kraujagyslėms

Skausmo maţinimui Skausmo maţinimui

Bendrai nuotaikai Bendrai nuotaikai

PRATIMAI ANT

KILIMĖLIO,

0 1 2 3 4 5 NESTABILIOS

PLOKŠTUMOS,

0 1 2 3 4 5

PANAUDOJANT KŪNO

SVORĮ

GIMNASTIKOS

KAMUOLIAI

Raumenims Raumenims

Sąnariams ir raiščiams Sąnariams ir raiščiams

Poodiniam riebaliniam

audiniui

Poodiniam riebaliniam

audiniui

Širdţiai ir kraujagyslėms Širdţiai ir kraujagyslėms

Skausmo maţinimui Skausmo maţinimui

Bendrai nuotaikai Bendrai nuotaikai

BĖGTAKIS,

VELOTRENIRUOKLIS

0 1 2 3 4 5 KITA(kokia?) 0 1 2 3 4 5

Raumenims Raumenims

Sąnariams ir raiščiams Sąnariams ir raiščiams

Poodiniam riebaliniam

audiniui

Poodiniam riebaliniam

audiniui

Širdţiai ir kraujagyslėms Širdţiai ir kraujagyslėms

Skausmo maţinimui Skausmo maţinimui

Bendrai nuotaikai Bendrai nuotaikai

Dėkoju uţ sugaištą laiką