SUDERINTA

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko

2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. S-765

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

2021 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-137

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO VALDYMO SRIČIŲ

2021–2023 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 23.900.0551

2021

Vilnius

2

I SKYRIUS

MISIJA

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos misija – lyderystė siekiant aiškios,

suprantamos ir tvarios teisės sistemos bei jos veikimo žmogaus naudai – atskleidžia siekį

kryptingai prisidėti visiems bendrai stiprinant valstybę ir užtikrinant geresnį gyvenimą Lietuvos

žmonėms. Būtent šis siekis yra numatytų strateginių tikslų, lemiančių būsimus pokyčius Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro valdymo srityse 2021–2023 metais, pagrindas.

II SKYRIUS

VEIKLOS PRIORITETAI

COVID-19 viruso pandemija sukėlė reikšmingų neigiamų padarinių ir formuoja netikėtus bei

sistemiškai naujus iššūkius visoms valstybės gyvenimo sritims, taip pat – valstybės institucijų veiklai.

Prisitaikius veikti naujomis sąlygomis, bus siekiama toliau tęsti pradėtus darbus ir įgyvendinti

numatytus prioritetus.

1. Kokybiška, į žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nukreipta, ir planuojama teisėkūra

Siekiant užtikrinti teisėkūros kokybę ir tobulinti egzistuojantį teisinį reguliavimą, svarbu

orientuotis ne į kiekybę, o į kokybę. Būtina paisyti numatomo teisinio reguliavimo vertinimo

proporcingumo, teisėkūros profesionalumo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo principų, o

teisėkūroje užtikrinti teisės viršenybės bei pagarbos žmogaus teisėms ir laisvės principus. Pagal teisės

viršenybės rodiklio reikšmes Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių

vidurkio. Įgyvendinant prioritetą bus daug dėmesio skiriama teisinio reguliavimo poveikio

vertinimui, konsultavimuisi su visuomene, teisės viršenybės principo užtikrinimui teisėkūroje, taip

pat bus siekiama atsisakyti perteklinio reguliavimo ir biurokratinių procedūrų tiek peržiūrint anksčiau

priimtus, tiek priimant naujus teisės aktus. Šis veiklos prioritetas atitinka Vyriausybės programos

nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų kovo 10

d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų

įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Planas), numatytą strateginį ministro darbą 8.1 „Žmogaus

teisių ir laisvių apsauga – teisėkūros prioritetas“.

2. Naujos kartos bausmių vykdymo sistema

Pertvarkyta bausmių vykdymo sistema turėtų užtikrinti veiksmingą ir rezultatyvų bausmę

atliekančių asmenų resocializacijos procesą bei aukščiausius žmogaus teisių apsaugos standartus

atitinkančias kalinimo sąlygas, taip pat – patrauklias ir saugias darbo sąlygas šios sistemos personalui.

Siekiant subalansuoti bausmių, baudžiamojo ir administracinio poveikio sistemą, būtina atlikti

atitinkamų teisės aktų ex post vertinimą. Šis veiklos prioritetas atitinka Plane numatytą strateginį

ministro darbą 8.3 „Efektyvi ir moderni bausmių vykdymo sistema“.

3. Nepakantumas korupcijai ir sistemos atvirumas

Įvairių sistemų ir institucijų atvirumas visuomenei padidintų gyventojų pasitikėjimą jų veikla.

Įgyvendinant prioritetą, bus siekiama stiprinti aukščiausiojo lygmens tarpžinybinį bendradarbiavimą,

skaidrumą, diegiant vertybinius, etikos bei moralės standartus, stiprinti teisinį ir antikorupcinį švieti-

mą, nuosekliai ir nuodugniai atlikti antikorupcinį teisinio reguliavimo vertinimą, mažinti korupciją

teisėsaugos ir teismų sistemoje, racionaliai sureguliuoti ikiteisminio tyrimo procesus, objektyviai

3

pagrįsti antstolių, notarų ir teisingumo ministro valdymo sričiai priskirtų registrų bei informacinių

sistemų įkainių reguliavimą.

4. Kokybiška teisinė pagalba ir pažangios teisinės paslaugos.

Demokratinėje valstybėje svarbu siekti, kad kiekvienas asmuo gautų kokybišką teisinę

pagalbą, kuri padėtų užtikrinti tinkamą asmenų teisės į teisingumą įgyvendinimą. Esminės valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos problemos – didelis teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo

krūvis ir per mažas atlygis už suteiktas teisines paslaugas – lemia teikiamos pagalbos kokybės

trūkumus. Įgyvendinant prioritetą, bus siekiama diferencijuoti atlygį už suteiktas paslaugas pagal bylų

sudėtingumą ir pobūdį, nustatyti aiškesnes sąlygas teikti antrinę teisinę pagalbą – visa tai padės

užtikrinti teikiamos teisinės pagalbos efektyvumą bei kokybę. Šis veiklos prioritetas atitinka Plane

numatytą strateginį ministro darbą 8.2. „Pažangios teisinės paslaugos“.

5. Atviri ir efektyvūs teismai – žingsnis greitesnio teisingumo link

Teismų našumas ir gerėjanti darbo kokybė sudarytų prielaidas didėti visuomenės pasitikėjimui

teismais. Įgyvendinant šį prioritetą bus siekiama labiau atverti teismų darbą visuomenei, subalansuoti

teismų darbo krūvį, atsisakant teismams nebūdingų funkcijų, skatinti alternatyvių ginčų sprendimo

metodų taikymą.

Svarbiausi darbai, įgyvendinantys veiklos prioritetus, bei siekiami rezultatai pateikiami šio

plano III skyriuje.

4

III SKYRIUS

STRATEGINIAI TIKSLAI IR PROGRAMOS

8 289 9 546 10 632

91 915

8 289 7 59910 632

93 181

8 289 7 51710 632

94 445

0

10 000

20 000

30 000

40 000

50 000

60 000

70 000

80 000

90 000

100 000

01 004 Teisės sistema 02 001 Paslaugosgyventojams ir verslui

02 007 Paslaugos gerinti ginčųnagrinėjimą

03 001 Bausmių sistema

2021⌐2023 metų asignavimų pasiskirstymas pagal programas, tūkst. eurų

2021 m. 2022 m. 2023 m.

02 001 „Paslaugos

gyventojams ir verslui“

01 004 „Teisės sistema“

I. Siekti skaidrios, darnios ir

veiksmingos teisės

sistemos

II. Padidinti teisinių institucijų

paslaugų patogumą

vartotojams ir jų efektyvumą

III. Pasiekti, kad bausmių

sistema būtų moderni ir

veiksminga

02 007 „Paslaugos gerinti

ginčų nagrinėjimą“

03 001 „Bausmių sistema“

1 lentelė. 2021–2023 metų asignavimų paskirstymas pagal programas (tūkst. eurų)

Eil.

Nr.

Programos kodas ir

pavadinimas

2021 metų asignavimai 2022 metų asignavimai 2023 metų asignavimai

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti iš viso

iš jų

darbo

užmokesčiui

iš viso

iš jų

darbo

užmokesčiui

iš viso iš jų darbo

užmokesčiui

1. 01 004 Teisės sistema 8 289,0 8 226,0 4 493,0 63,0 8 289,0 8 226,0 4 493,0 63,0 8 289,0 8 226,0 4 493,0 63,0

2.

02 001 Paslaugos

gyventojams ir

verslui

9 546,0 9 368,0 4 393,0 178,0 7 599,0 7 431,0 4 393,0 168,0 7 517,0 7 339,0 4 393,0 178,0

3.

02 007 Paslaugos

gerinti ginčų

nagrinėjimą

10 632,0 10 553,0 3 647,0 79,0 10 632,0 10 553,0 3 647,0 79,0 10 632,0 10 553,0 3 647,0 79,0

4. 03 001 Bausmių

sistema 91 915,0 88 240,0 65 953,0 3 675,0 93 181,0 89 506,0 65 953,0 3 675,0 94 445,0 90 770,0 65 833,0 3 675,0

Iš viso 120 382,0 116 387,0 78 486,0 3 995,0 119 701,0 115 716,0 78 486,0 3 985,0 120

883,0

116

888,0 78 366,0 3 995,0

6

1 strateginis tikslas

SIEKTI SKAIDRIOS, DARNIOS IR VEIKSMINGOS TEISĖS SISTEMOS

Lietuvos teisės sistema grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu. Šis principas

reiškia, kad žmogaus teisės ir laisvės turi būti užtikrintos, o valstybės institucijos privalo veikti

remdamosi teise. Teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo. Teisingumo

ministerija savo veikla siekia, kad teisės sistemoje būtų visapusiškai įgyvendinami teisingumo,

žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei kiti konstituciniai principai, taip pat – kad būtų užtikrinamas

asmens pasitikėjimas valstybe ir teise bei plėtojama pagarbos Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir

įstatymams kultūra.

Skaidrios, darnios ir veiksmingos teisės sistemos plėtra padės siekti geresnio teisinio

reglamentavimo. Viena iš esminių kokybiškos teisėkūros sąlygų – įtraukusis konsultavimasis su

visuomene, t. y. teisės aktų projektai ir jų poveikio vertinimas turi būti pristatomi visuomenei kuo

ankstyvesnės rengimo stadijos, į konsultavimosi procedūras įtraukiant kuo daugiau visuomenės. Taip

pat bus siekiama, kad būtų tinkamai ginamos asmens teisės ir laisvės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos

Konstitucijoje, ES teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos

įstatymuose ir kituose teisės aktuose, ir reguliuojamos asmenų politinės teisės, tobulinant rinkimų

kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą, inicijuojant kitų

konstitucinių įstatymų rengimą, užtikrinant, kad visi asmenys, net ir turintys negalią, galėtų deramai

pasinaudoti savo politinėmis teisėmis. Skaidri ir efektyvi teisės sistema sudaro sąlygas mažinti

korupciją, todėl ir toliau bus siekiama nuosekliai tobulinti valstybės valdymą intensyviau kovojant su

korupcija, jos apraiškomis ir atsiradimo galimybėmis. Būtent tokia teisės sistema visuomenė

pasitikės, ji padės asmenims geriau suvokti savo teises ir pasinaudoti galimybėmis. Plėtojant teisinę

sistemą ir siekiant užtikrinti lygias galimybes kreiptis į teismą, įvertinus pilietinės visuomenės

lūkesčius, toliau bus modernizuojami administracinių bylų teisena, baudžiamasis ir civilinis procesai,

plečiamas alternatyvių ginčų sprendimų taikymas, didinamos galimybės teismų procesuose pasitelkti

modernias technologijas, o siekiant sumažinti teismų darbo krūvį ir tolygiai jį paskirstyti teismuose

bei užtikrinti operatyvesnį ir ekonomiškesnį bylų procesą – atsisakoma teismams nebūdingų funkcijų.

Veikiant šiomis kryptimis, bus siekiama pagerinti teisės viršenybės principo įgyvendinimą (pagal šį

rodiklį Lietuva 2019 m. duomenimis užima 16 vietą tarp ES valstybių).

Pirmasis strateginis tikslas suformuluotas šioms teisingumo ministro valdymo sritims:

nacionalinės teisinės sistemos plėtra, civilinių teisinių santykių reglamentavimas, baudžiamoji ir

bausmių vykdymo politika, politinių partijų ir religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos bei

registravimo politika, rinkimų sistemos reglamentavimas, teisinių procesų reglamentavimas,

tarptautinis teisinis bendradarbiavimas ir atstovavimo Lietuvos Respublikos interesams

tarptautinėse ginčų sprendimo institucijose koordinavimas (užtikrinimas), visuomenės teisinis

švietimas, registrų teisinio reguliavimo srities politikos formavimas.

EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAI

Įgyvendinant šį strateginį tikslą bus siekiama šių efekto vertinimo kriterijų:

E-01-01 Teisės viršenybės indeksas, vieta tarp ES šalių

Šis efekto vertinimo kriterijus ir siektinos reikšmės perkeltos iš 2021–2030 metų nacionalinio

pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2020 m. rugsėjo 9 d, nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–

2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinis pažangos planas arba

NPP). Teisės viršenybės indeksas, matuojamas vieta tarp ES šalių, parodo, kurią vietą tarp ES šalių

užima Lietuva pagal Teisės viršenybės principo įgyvendinimą. Teisės viršenybės principas, vienas iš

kiekvienais metais Pasaulio banko skelbiamo Pasaulio viešojo administravimo rodiklio indikatorių,

matuojamas nuo 0 iki 100 proc. (procentiliais išreikšta vieta Pasaulio banko sudarytame reitinge) ir

7

atspindintis asmenų pasitikėjimą socialinėmis normomis bei paklusimą joms, labiausiai apima šias

sritis: sutarčių laikymąsi, nuosavybės teises, policiją ir teismus, nusikalstamumą ir smurtą (daugiau

informacijos internete adresu http://info.worldbank.org/governance/wgi/index.aspx#reports).

E-01-02 Lietuvos korupcijos suvokimo indekso įvertinimas, balais

Šis efekto vertinimo kriterijus ir siektinos reikšmės perkelti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės

programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72

„Dėl Aštuonioliktosios Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), ir Lietuvos

Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo

2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su

korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, bei NPP. Korupcijos suvokimo indeksas yra

vienas garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio

valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose

vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.

Šiam strateginiam tikslui įgyvendinti numatoma vykdyti vieną programą.

18

17

16

16

15

17

16

18

18

16

13,5 14 14,5 15 15,5 16 16,5 17 17,5 18 18,5

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

faktas 17 16 18 18 16

planas 18 17 16 16 15

faktas planas

2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

Planas 61 63 65 62 64 66 68

Faktas 59 59 60

ES vidurkis 64,6 64,7 64,3

54

56

58

60

62

64

66

68

70

8

01 004 „TEISĖS SISTEMA“

Bendroji informacija apie programą

Šia programa įgyvendinami šie teisingumo ministro 2021 m. prioritetai: I teisingumo ministro

prioritetas „Kokybiška, į žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nukreipta, ir planuojama teisėkūra“, III

teisingumo ministro prioritetas „Nepakantumas korupcijai ir sistemos atvirumas“ ir V teisingumo

ministro prioritetas „Atviri ir efektyvūs teismai – žingsnis greitesnio teisingumo link“.

Taip pat šia programa įgyvendinamos teisės aktų nuostatos, susijusios su teisėkūra, nacionalinės

teisės suderinamumu su ES ir tarptautine teise, atstovavimu valstybės interesams ES ir tarptautinėse

institucijose, pažangių mokslo pasiekimų diegimu į teisę, teisinėmis institucijomis, taip pat Lietuvos

Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo

valstybei Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo ir kitų įstatymų nuostatos.

Programa įgyvendinami Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos tikslai

ir programą įgyvendinančio tarpinstitucinio veiklos plano priemonės. Siekiant sukurti efektyvų teisinį

korupcijos privačiame sektoriuje reguliavimo mechanizmą 2021 m. bus atliktas vertinimas dėl reikalingo

korupcijos privačiame sektoriuje teisinio reguliavimo masto ir turinio. Atsižvelgiant į vertinimo

rezultatus 2022 m. planuojama parengti reikalingų teisės aktų projektus.

Vykdant programą pirmiausia siekiama užtikrinti, kad teisėkūros procesas būtų skaidrus, atviras ir

prieinamas: visi suinteresuoti asmenys galėtų lengvai susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir

teikti pasiūlymus dėl jų, visos jų pastabos būtų įvertintos, visi teisės aktai būtų priimami tik visapusiškai

ir kvalifikuotai įvertinus jų įgyvendinimo priemones, sąnaudas ir pasekmes, paskelbus visus tyrimus,

analizes, atsiliepimus. Taip pat siekiama užtikrinti visapusišką teisės darnumą – priimami teisės aktai turi

ne tik neprieštarauti galiojantiems nacionaliniams teisės aktams, bet ir būti suderinti su ES bei tarptautine

teise. Viena iš pagrindinių priemonių teisės sistemos darnai, teisės aktų tarpusavio suderinamumui, teisės

aktų kokybei užtikrinti yra Teisingumo ministerijos pagal kompetenciją teikiamos išvados dėl kitų

institucijų parengtų teisės aktų projektų.

Koordinuojant ES teisės įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę procesą, siekiama užtikrinti

tinkamą ES teisės nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, kad nacionalinė ir ES teisė būtų derinamos

įvertinant visas galimas alternatyvas ir iš jų pasirenkant labiausiai Lietuvos interesus atitinkantį

sprendimą. Siekiant nacionalinės teisės darnumo su ES ir tarptautine teise, labai svarbus ir tinkamas

atstovavimas Lietuvos interesams ES ir tarptautinėse organizacijose bei jų gynimas. Tad siekiama

užtikrinti tinkamą atstovavimą Lietuvos interesams Europos Žmogaus Teisių Teisme, Jungtinių Tautų

Žmogaus teisių, Moterų diskriminacijos panaikinimo, Neįgaliųjų teisių bei Priverstinio dingimo

komitetuose, tarptautinėse organizacijose, ES teismuose bei kitose institucijose. Taip pat svarbu

užtikrinti, kad priimtais teisės aktais būtų pasiekti numatyti teisinio reguliavimo tikslai. 2020 m.

balandžio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimai, numatantys baigiamojo ex post

vertinimo modelio įdiegimą į teisėkūros ciklą, t. y. jau galiojančio ne mažiau kaip dvejus metus be

esminių pakeitimų teisės aktų realaus poveikio vertinimą, siekiant nustatyti, ar įgyvendinti teisinio

reguliavimo tikslai, koks buvo teisinio reguliavimo taikymas ir veikimas, jo įtaka (teigiamas poveikis ar

neigiamos pasekmės) tam tikrai sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupėms, tokio rezultato priežastys.

Tai padės apsispręsti, ar reikia tobulinti konkrečias teisės akto nuostatas, ir suvokti, kaip tai daryti.

Baigiamasis ex post vertinimas atliekamas vadovaujantis galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex

post vertinimo metodika.

Siekiant optimizuoti procesus, plėsti informacinių technologijų panaudojimo galimybes Lietuvos

Respublikos Seime svarstomi įstatymų pakeitimai, kuriuos priėmus atsiras galimybė pasitelkus

informacines technologijas nagrinėti baudžiamąsias bylas ar atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat

nuotoliniu būdu teikti notarines paslaugas.

Siekiant mažinti ir subalansuoti teismų darbo krūvį ir taip prisidėti prie kokybiškesnio teismo

proceso bei suteikti galimybę skirti daugiau išteklių sudėtingiems ginčams spręsti, parengti ir Lietuvos

Respublikos Seimui pateikti teisės aktų pakeitimai, numatantys apylinkių teismų funkcijų, nesusijusių su

ginčų sprendimu, perdavimą kitiems subjektams ir sudarantys galimybes plėsti neteisminį ginčų

9

sprendimą (administracinių ginčų komisijose, mokestinių ginčų komisijoje, vartotojų teises ginančiose

institucijose).

Bus siekiama, kad antstolių, notarų ir teisingumo ministro valdymo sričiai priskirtų registrų ir

informacinių sistemų įkainiai bei jų struktūra būtų maksimaliai vieši ir suprantami visuomenei, įkainių

reguliavimas būtų paremtas planavimu, skaidrumu, pagristas būtinomis sąnaudomis, antstolių darbas

naudojantis technologijomis ir e. aplinka taptų suprantamas, o susižinojimas apie vykdomas operacijas

su skolininko pinigais – paprastesnis ir galimas nuotoliniu būdu. Siekiant antstolių bei notarų veiklos

skaidrumo ir aukštesnių veiklos kokybės standartų, bus peržiūrėta ir aiškiau reglamentuota antstolių bei

notarų veiklos patikrinimų atlikimo tvarka, nustatant patikrinimų apimtis, taip pat bus siekiama užtikrinti,

kad antstolių ir notarų imamas atlygis atitiktų teisės aktuose nustatytus dydžius ir būtų įgyvendintas

antstolių bei notarų veiklos patikrinimų metu nustatytų trūkumų pašalinimo kontrolės mechanizmas.

Tarptautinis teisinis bendradarbiavimas padeda užtikrinti teisės veiksmingumą tarptautiniu lygmeniu,

teikiant teisinę pagalbą bei padedant susižinoti Lietuvos ir užsienio institucijoms. Tarptautinės sutartys,

reglamentuojančios tarptautinį teisinį bendradarbiavimą, užtikrina teisinį aiškumą ir tikrumą bei žmogaus

teisių taikymą plėtojant tokį bendradarbiavimą.

Ministro valdymo srityse išplėsime žaliųjų pirkimų taikymo apimtis, siekdami, kad nuo 2023 m.

tokie pirkimai taptų dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi.

Be to, vykdant programą siekiama užtikrinti skaidrumą ir darną formuojant teisingumo ministro

valdymo sričių valstybės politiką ir jos veiksmingą įgyvendinimą, vykdant nuoseklią politikos

įgyvendinimo priežiūrą ir koordinavimą.

Šios programos vertinimą planuojama atlikti 2023 m.

Programa yra tęstinė.

Programą įgyvendina Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal

darbo sutartis. Jie rengia teisės aktų projektus, teikia išvadas dėl teisės aktų projektų, koordinuoja

teisingumo ministro valdymo sričiai priskirtų institucijų veiklą, užtikrina tarptautinį bendradarbiavimą,

tarptautinių projektų įgyvendinimą ir koordinuoja atstovavimą Lietuvos Respublikos interesams

Teisingumo ministerijos kompetencijos srityje ES institucijose, tarptautinėse organizacijose bei užsienio

valstybėse.

Briuselyje dirba 3 nuolatiniai teisėsaugos atašė: teisėsaugos atašė teisingumo ir baudžiamosios

teisės reikalams, teisėsaugos atašė teisingumo ir vartotojų reikalams bei teisingumo ir intelektinės

nuosavybės atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių

organizacijų Ženevoje.

Iš viso šią programą 2021 m. įgyvendins 162 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal

darbo sutartis.

Programos koordinatorė – teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, tel 8 (5) 266 2998, el. p.

jurga.greiciene@tm.lt.

10

2 lentelė. 2021–2023 metų programos 01 004 „Teisės sistema“ tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai (tūkst. eurų)

Tikslo, uždavinio,

priemonės

kodas

Tikslo, uždavinio,

priemonės pavadinimas

Priemon

ės

finansavimo

šaltinis

Numatomi 2021 metų asignavimai Numatomi 2022 metų asignavimai Numatomi 2023 metų asignavimai Tarpinstituci

nio veiklos plano kodas,

Vyriausybės

prioriteto kodas

Vyriausybės

programos

įgyvendinimo plano

veiksmo Nr. iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti iš viso

iš jų darbo

užmokesčiui

iš viso

iš jų darbo

užmokesčiui

Iš viso

iš jų darbo

užmokesčiui

01

Užtikrinti teisės

sistemos darną bei tinkamą teisės

įgyvendinimą

4 390,8 4 390,8 1 794,7 4 390,8 4 390,8 1 794,7 4 390,8 4 390,8 1 794,7

01-01

Vertinti galiojančią teisę ir teisės aktų

projektus bei

užtikrinti politikos įgyvendinimo

priežiūrą teisingumo

ministro valdymo srityse

3 928,8 3 928,8 1 794,7 3 928,8 3 928,8 1 794,7 3 928,8 3 928,8 1 794,7

01-01-01

Rengti teisės aktų

projektus, teikti išvadas dėl kitų

institucijų pateiktų

teisės aktų projektų ir vykdyti teisės aktų

įgyvendinimo

priežiūrą

1.1.1.1.1 1 739,3 1 739,3 1 714,4 1 739,3 1 739,3 1 714,4 1 739,3 1 739,3 1 714,4 33

2.5.10; 3.2.3;

4.2.3; 4.2.5;

8.1.1; 8.1.6; 8.1.7; 8.1.10;

8.1.13–

8.1.15; 8.2.7–8.2.8;

8.3.1–8.3.8;

8.4.1–8.4.5; 8.5.1–8.5.4

01-01-02

Specialioji tikslinė

dotacija savivaldybėms

civilinės būklės

aktams registruoti

1.7.1.1.1 2 076,0 2 076,0 2 076,0 2 076,0 2 076,0 2 076,0

01-01-03

Organizuoti oro, jūrų

ir geležinkelių

transporto avarijų ir

incidentų tyrimus, nustatyti jų priežastis,

teikti saugos rekomendacijas

1.1.1.1.1 81,5 81,5 80,3 81,5 81,5 80,3 81,5 81,5 80,3

01-01-04

Vykdyti visuomenės

teisinio švietimo

veiklas

1.1.1.1.1 32,0 32,0 32,0 32,0 32,0 32,0

11

01-02

Užtikrinti vykdomųjų

dokumentų ir teismų sprendimų vykdymą

laiku

462,0 462,0 462,0 462,0 462,0 462,0

01-02-01

Pagal vykdytinus dokumentus atlyginti

asmenims turtinę ir

neturtinę žalą, atsiradusią dėl

valdžios institucijų

neteisėtų veiksmų, ir apmokėti išlaidas,

susijusias su

Lietuvos Respublikos

interesais

tarptautiniuose arbitražo teismuose

1.1.1.1.1 462,0 462,0 462,0 462,0 462,0 462,0

02

Užtikrinti

nacionalinius

interesus atitinkantį Lietuvos teisės ir ES

teisės bei tarptautinės

teisės suderinamumą, tinkamą Lietuvos

interesų atstovavimą ES, nacionalinuose

teismuose ir

tarptautinėse institucijose

1 014,5 1 014,5 1 000,0 1 014,5 1 014,5 1 000,0 1 014,5 1 014,5 1 000,0

02-01

Koordinuoti ES teisės

įgyvendinimo ir

perkėlimo į nacionalinę teisę

procesą, užtikrinti

rengiamų tarptautinių susitarimų atitiktį

nacionalinei teisei,

vykdyti tarptautinį teisinį

bendradarbiavimą

547,9 547,9 540,1 547,9 547,9 540,1 547,9 547,9 540,1

02-01-01

Valdyti ES teisės aktų ir juos

įgyvendinančių

nacionalinių priemonių srautus,

prižiūrėti procesą ir

vertinti pateiktus teisės aktų projektus

1.1.1.1.1 219,0 219,0 215,9 219,0 219,0 215,9 219,0 219,0 215,9 8.1.11–8.1.12

12

02-01-02

Teikti išvadas dėl

tarptautinių

susitarimų ir rengti dokumentus

tarptautiniams

susitarimams sudaryti, teikti

teisinę pagalbą,

siekiant užtikrinti Lietuvos ir užsienio

teismų bei kitų institucijų

susižinojimą

1.1.1.1.1 328,9 328,9 324,2 328,9 328,9 324,2 328,9 328,9 324,2

02-02

Laikantis nustatytų

reikalavimų atstovauti Lietuvai

ES, nacionaliniuose

teismuose ir tarptautinėse

institucijose

466,6 466,6 459,9 466,6 466,6 459,9 466,6 466,6 459,9

02-02-01

Nagrinėti teismo bylas ir pagal

kompetenciją

koordinuoti su tokiomis bylomis

susijusius valstybės

institucijų veiksmus,

rengti procesinius

dokumentus ir

atstovauti valstybei ES ir nacionalinėse

teisminėse

institucijose, taip pat EŽTT ir Jungtinių

Tautų komitetų,

kuriuose Vyriausybės atstovas

EŽTT yra įgaliotas

atstovauti valstybei, nagrinėjamose

bylose ir koordinuoti

EŽTT ir JT komitetų sprendimų vykdymą

Lietuvoje

1.1.1.1.1 466,6 466,6 459,9 466,6 466,6 459,9 466,6 466,6 459,9

03

Užtikrinti sklandžią ir efektyvią

teisingumo ministro

valdymo sričių institucijų veiklą

2 883,7 2 820,7 1 698,3 63,0 2 883,7 2 820,7 1 698,3 63,0 2 883,7 2 820,7 1 698,3 63,0

03-01 Užtikrinti sklandžius

veiklos 2 883,7 2 820,7 1 698,3 63,0 2 883,7 2 820,7 1 698,3 63,0 2 883,7 2 820,7 1 698,3 63,0

13

organizavimo,

planavimo ir stebėsenos procesus

03-01-01

Organizuoti veiklą ir

vykdyti veiklos

planavimą, stebėseną bei kontrolę

1.1.1.1.1 2 664,7 2 601,7 1 698,3 63,0 2 664,7 2 601,7 1 698,3 63,0 2 664,7 2 601,7 1 698,3 63,0

1.1.1.1.1 219,0 219,0 219,0 219,0 219,0 219,0

1. Iš viso Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetas

8 289,0 8 226,0 4 493,0 63,0 8 289,0 8 226,0 4 493,0 63,0 8 289,0 8 226,0 4 493,0 63,0

iš jo:

1.1. bendrojo

finansavimo lėšos

1.2. Europos

Sąjungos ir kitos tarptautinės

finansinės paramos lėšos

1.3. tikslinės

paskirties lėšos ir

pajamų įmokos

2. Kiti šaltiniai

(Europos Sąjungos

finansinė parama projektams

įgyvendinti ir kitos

teisėtai gautos lėšos)

Iš viso programai

finansuoti (1+2) 8 289,0 8 226,0 4 493,0 63,0 8 289,0 8 226,0 4 493,0 63,0 8 289,0 8 226,0 4 493,0 63,0

PASTABOS:

1. Priemonės finansavimo šaltiniai:

1.1. 1.1.1.1.1 – valstybės biudžeto lėšos;

1.2. 1.7.1.1.1 – specialioji tikslinė dotacija, numatyta atitinkamų metų biudžeto įstatyme;

1.3. 1.4.1.1.1 – biudžetinių įstaigų pajamų įmokos.

2. Tarpinstitucinio veiklos plano kodas: 33 – Lietuvos Respublikos nacionalinė kovos su korupcija 2015–2025 metų programa – rengiami teisės aktai.

14

3 lentelė. Programos tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Vertinimo

kriterijaus

kodas

Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų

pavadinimai

Vertinimo kriterijų reikšmės Susijęs

strategin

io

planavi

mo

dokume

ntas

2020

metų

2021

metų

2022

metų

2023

metų

01 „Užtikrinti teisės sistemos darną bei tinkamą teisės įgyvendinimą“

R-01 004-01-

01

Institucijų atstovų, teigiamai įvertinusių

teisines išvadas, dėl kurių išvengta

netinkamo teisinio reguliavimo, dalis,

proc.

94,9 95 95,5 96

R-01 004-01-

02

Pateiktų išvadų dėl kitų institucijų

pateiktų teisės aktų projektų nustatytais

terminais, proc.

45 60 70 80

01-01 „Vertinti galiojančią teisę ir teisės aktų projektus bei užtikrinti politikos įgyvendinimo priežiūrą

teisingumo ministro valdymo srityse“

P-01 004-01-

01-01

Teisės aktų projektų, parengtų

nustatytais terminais, dalis, proc. 91 100 100 100

P-01 004-01-

01-02 Įregistruotų civilinės būklės aktų, vnt.1 118 000 118 000 118 000 118 000

P-01 004-01-

01-03

Notarų, kurių veikloje per patikrinimus

nenustatyta trūkumų, dalis, proc. 65 70 75 80

P-01 004-01-

01-04

Antstolių, kurių veikloje per

patikrinimus nenustatyta pasikartojančių

trūkumų, dalis, proc.

73 75 80 85

P-01 004-01-

01-05

Gyventojų, manančių, kad kyšis padeda

spręsti problemas, dalis, proc. 71 64 56 48

18LRV

P2

P-01 004-01-

01-06

Laiku parengtų konstitucinių įstatymų

skaičius 1 2 5 8

18LRV

P

01-02 „Užtikrinti vykdomųjų dokumentų ir teismų sprendimų vykdymą laiku“

P-01 004-01-

02-01

Teisingumo ministerijai pateiktų vykdyti

teismų sprendimų ir taikos sutarčių,

įvykdytų nustatytais terminais, dalis,

proc.

96,3 97 97,5 98

02 „Užtikrinti nacionalinius interesus atitinkantį Lietuvos teisės ir ES teisės bei tarptautinės teisės

suderinamumą, tinkamą Lietuvos interesų atstovavimą ES, nacionaliniuose teismuose ir tarptautinėse

institucijose“

R-01 004-02-

01

Pateiktų pagrįstų ES teisės perkėlimo ir

įgyvendinimo pasiūlymų dalis, proc. 85 88 90 92

R-01 004-02-

02

Pripažintų nepagrįstais ir (ar)

nepriimtinais skundų dalis nuo

atitinkamais metais išnagrinėtų

Europos Žmogaus Teisių Teismo,

Jungtinių Tautų komitetų, kuriuose

Vyriausybės atstovas EŽTT yra

įgaliotas atstovauti valstybei

67 67,5 68 68,5

1 Kriterijaus reikšmės kiekvienai savivaldybei nustatytos 1 priede 2 XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa

15

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

perduotose bylose prieš Lietuvą,

skundų proc.

02-01 „Koordinuoti ES teisės įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę procesą, užtikrinti rengiamų

tarptautinių susitarimų atitiktį nacionalinei teisei, vykdyti tarptautinį teisinį bendradarbiavimą“

P-01 004-02-

01-01

Parengtų išvadų dėl nacionalinės teisės

aktų ir jų projektų atitikties Europos

Sąjungos teisei skaičius, vnt.

1 311 1 150 1 100 1 050

P-01 004-02-

01-02

Patvirtintų Europos Sąjungos teisės aktų

įgyvendinimo planų dalis, proc. 99 94 95 96

P-01 004-02-

01-03

Išvadų dėl tarptautinių susitarimų

projektų skaičius, vnt. 43 43 45 45

02-02 „Laikantis nustatytų reikalavimų atstovauti Lietuvai ES, nacionaliniuose teismuose ir tarptautinėse

institucijose “

P-01 004-02-

02-01

Bendras dokumentų, pateiktų Lietuvos

Vyriausybei ir ES teisminėms

institucijoms dėl dalyvavimo bylose,

skaičius, vnt.

35 38 40 42

P-01 004-02-

02-02

Įvertintų ir komunikuotų ES teisminių

institucijų nagrinėjamų ir užbaigtų bylų

skaičius, vnt.

947 1 000 1 050 1 100

P-01 004-02-

02-03

Bendras parengtų dokumentų

Vyriausybei perduotose EŽTT ir

Jungtinių Tautų komitetų, kuriuose

Vyriausybės atstovas EŽTT yra įgaliotas

atstovauti valstybei, bylose, taip pat

vykdant šių institucijų sprendimus ir

rekomendacijas bylose prieš Lietuvą ir

atitinkamų Konvencijų pažeidimų

prevenciją skaičius, vnt.

343 400 400 400

P-01 004-02-

02-04

Gautų / išsiųstų ir (ar) persiųstų teisinės

pagalbos prašymų, nuteistų asmenų

perdavimo ir (ar) perėmimo prašymų ir

arešto orderių skaičius, vnt.

6 471 5 000 4 500 4 300

P-01 004-02-

02-05

Sudarytų sutarčių dėl teisinio

bendradarbiavimo baudžiamosiose

bylose, ekstradicijos ir (ar) nuteistų

asmenų perdavimo skaičius, vnt.

22 23 24 25

P-01 004-02-

02-06

Bendras nacionaliniams teismams

pateiktų dokumentų, susijusių su

bylomis, kuriose Teisingumo ministerija

atstovauja Lietuvos valstybei, skaičius,

vnt.

500 500 500 500

03 „Užtikrinti sklandžią ir efektyvią teisingumo ministro valdymo sričių institucijų veiklą“

R-01 004-03-

01

Laiku įvykdytų Vyriausybės programos

priemonių dalis, proc. 67 100 100 100

R-01 004-03-

02

Veiklos kokybės gerinimas (įstaigų,

įsidiegusių kokybės vadybos metodus ar

sistemas, dalis), proc.

62,5 66,6 66,6 66,6

03-01 „Užtikrinti sklandžius veiklos organizavimo, planavimo ir stebėsenos procesus“

16

P-01 004-03-

01-01

Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo

visų viešųjų pirkimų vertės, proc. 3 4 5 6

18LRV

P

P-01 004-03-

01-02 Elektroninių dokumentų dalis, proc. 58 75 80 85

17

2 strateginis tikslas

PADIDINTI TEISINIŲ INSTITUCIJŲ PASLAUGŲ PATOGUMĄ VARTOTOJAMS IR JŲ

EFEKTYVUMĄ

Mokesčių mokėtojams svarbu gauti tinkamas valstybės institucijų teikiamas paslaugas.

Suprantama, kad teikiamos paslaugos turi būti patogios, efektyvios ir – svarbiausia – orientuotos į

vartotojus bei teikiamos pagarbiai. Todėl tikslas padidinti teisinių institucijų paslaugų patogumą

vartotojams ir jų efektyvumą yra skirtas optimaliai paslaugų plėtrai ir kokybei, kuri atlieptų

besikeičiančius paslaugų gavėjų lūkesčius ir poreikius, technologines naujoves, užtikrinti. Tikslas bus

įgyvendinamas teikiant visas Teisingumo ministerijai pavaldžių institucijų paslaugas, skirtas

vartotojams ir verslui, taip pat siekiant efektyviau nagrinėti ginčus. Teikiamų paslaugų kokybė ir

efektyvumas bei skelbiama informacija apie šių paslaugų vertinimą skatins didesnį pasitikėjimą

teisinėmis institucijomis ir jų darbu.

Šis strateginis tikslas suformuluotas teisingumo ministrui pavestai valdymo sričiai asmens

teisių ir laisvių apsauga: teisinės paslaugos, vartotojų teisių apsauga, asmens duomenų apsauga,

pramoninės nuosavybės apsauga, registrų teisinio reguliavimo srities politikos formavimas.

Šiuo strateginiu tikslu siekiama, kad teisinių institucijų teikiamos paslaugos būtų kokybiškos,

daug dėmesio būtų skiriama ne tik rezultatui, bet ir pačiam paslaugos teikimo procesui, kad paslaugos

asmeniui būtų teikiamos pagarbiai. Dėl teisinių institucijų teikiamų paslaugų patogumo ir efektyvumo

bus siekiama gerinti paslaugų ir informacijos apie teikiamas paslaugas pasiekiamumą elektroniniu

būdu, skatinti vartotojus naudotis elektroninėmis paslaugomis bei kuo racionaliau naudoti valstybės

biudžeto lėšas.

Įgyvendinant šį strateginį tikslą prisideda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga Valstybinė

duomenų apsaugos inspekcija.

EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAI

Įgyvendinant šį strateginį tikslą bus siekiama šių efekto vertinimo kriterijų:

E-02-01 Teisinių institucijų paslaugų, pasiekiamų elektroniniu būdu, dalis, proc.

Institucijos nuolat siekia, kad asmenims būtų kuo paprasčiau ir lengviau pasinaudoti jų teikiamomis

paslaugomis. Vienas iš paslaugų pasiekiamumo gerinimo kriterijų yra galimybė paslaugą gauti

elektroniniu būdu.

2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

Planas 95 96 97 97 98 98 98

Faktas 94,4 95,8 95,7

92

93

94

95

96

97

98

99

18

E-02-02 Vartotojų sąlygų indeksas, balais

Šis efekto vertinimo kriterijus ir siektinos reikšmės perkeltos iš Nacionalinio pažangos plano.

Vartotojų sąlygų indekso rezultatus visos ES mastu kas dvejus metus skelbia Europos Komisija.

Vartotojų sąlygų indeksas apskaičiuojamas vertinant tris komponentus: asmenų žinias

(informuotumą) apie vartotojų teises ir pasitikėjimą institucijomis bei rinkos sąlygomis, teisės aktų,

reglamentuojančių vartotojų apsaugą ir produktų saugą, laikymąsi bei įgyvendinimą, vartotojų

skundų ir vartojimo ginčų efektyvų sprendimą (daugiau informacijos internete adresu

https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/consumers-conditions-scoreboard-2019_pdf_en.pdf).

Paskutinį kartą Vartotojų sąlygų indeksas paskelbtas 2019 m., įvertinus 2018 m. apklausų duomenis.

Naujausi – 2020 m. duomenys turėtų būti paskelbti 2021 m.

E-02-03 Visuomenės informuotumo apie teisę į duomenų apsaugą lygis, proc.

Visuomenės informuotumo asmens duomenų apsaugos klausimais lygis parodo, kiek asmenys žino

savo teises ir jiems tenkančias pareigas. Savo teisių žinojimas yra labai svarbus žingsnis siekiant jas

ginti ir užtikrinti. Asmuo, žinantis savo teises, susijusias su duomenų apsauga, gali prevenciškai imtis

priemonių, užkertančių kelią jo teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimams, reikalauti iš kitų

asmenų, tvarkančių jo duomenis, laikytis nustatytų reikalavimų ir teikti atitinkamą informaciją bei

siekti apginti savo pažeistas teises kreipdamasis į priežiūros instituciją ir teismą. Asmenų, tvarkančių

kitų asmenų duomenis, informuotumas apie tai, kokios pareigos jiems tenka, gali padėti išvengti

galimų asmens teisės į duomenų apsaugą pažeidimų ir yra būtina prielaida siekiant užtikrinti aukštą

duomenų apsaugos lygį.

Šiam strateginiam tikslui įgyvendinti numatoma vykdyti 2 programas

2014 2016 2018 2020 2021 2022 2023

Planas 56,6 56,7 56,8

Faktas 55,9 56,8 56,4

ES vidurkis 61,9 64,8 63

505254565860626466

Planas Faktas ES vidurkis

2016 2018 2019 2020 2021 2022 2023

Planas 44 40 68 69 69 70 70

Faktas 35 68 68 73

0

20

40

60

80

Planas Faktas

19

02 001 „PASLAUGOS GYVENTOJAMS IR VERSLUI“

Bendroji informacija apie programą

Ši programa susijusi su Valstybinės vartotojų apsaugos plėtros 2019–2027 metų programos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 728, įgyvendinimu.

Nuo 2021 m. Valstybinė vartotojų apsaugos plėtros programa bus integruota į teisingumo srities plėtros

programą, rengiamą pagal Nacionalinį pažangos planą. 2019 m. Valstybės kontrolė pateikė valstybės

audito ataskaitą „Ar užtikrinama vartotojų teisių apsauga?“. Vykdant šią programą, bus siekiama

užtikrinti Valstybės kontrolės pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą.

Programos priemonių taikymas padeda įgyvendinti NPP horizontaliuosius principus: darnaus

vystymosi, inovatyvumo (kūrybingumo) ir lygių galimybių visiems.

Vienas iš programos tikslų yra užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą, tiek informuojant ir

konsultuojant vartotojus bei verslininkus vartotojų teisių apsaugos ir rinkos priežiūros klausimais, tiek

sprendžiant tarp vartotojų ir verslininkų iškilusius ginčus.

Siekiant tobulinti vartotojų teisių apsaugos sistemos veikimą, užtikrinti aukštą vartotojų teisių

apsaugos lygį, vienas iš prioritetų tebėra vartojimo ginčų neteisminio sprendimo sistemos tobulinimas

(ginčų skaičiaus valdymas, ginčų nagrinėjimo terminų trumpinimas, procesų optimizavimas ir vartotojų

asociacijų dalyvavimas nagrinėjant ginčus), siekiant vartojimo ginčų prevencijos ir taikiai išspręstų

vartojimo ginčų dalies didėjimo.

Kad vartotojai pasitikėtų internetine prekyba ir sėkmingai ja naudotųsi, toliau bus vykdoma

interneto svetainių stebėsena, vertinant jose pateikiamos informacijos atitiktį teisės aktuose įtvirtintiems

reikalavimams. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas nesąžiningos komercinės veiklos, klaidinamos

reklamos, nesąžiningų sąlygų sutartyse stebėjimui.

Atsižvelgiant į pokyčius rinkoje ir į rinkos priežiūros sričių aktualumą, ne maisto produktų rinkos

priežiūros srityje bus skiriamas dėmesys toms sritims, kuriose nesaugių produktų rizika yra didžiausia.

Atsižvelgiant į tarptautines tendencijas, ypač atidžiai bus tikrinamos vaikams skirtos prekės. Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į vartotojų ir verslininkų švietimo poreikius, toliau

aktyviai juos informuos ir konsultuos.

Siekiant teikti vartotojams visapusiškas paslaugas, atitinkančias „vieno langelio“ principą, toliau

bus plėtojama Vartotojų teisių informacinė sistema (VTIS), kurioje bus sukurtos naujos pažangios

el. paslaugos – vartotojimo ginčų neteisminis (alternatyvus) sprendimas dėl elektroninėje erdvėje

sudarytų sutarčių su pardavėjais, paslaugų teikėjais.

Taip pat programa skirta efektyviai pramoninės nuosavybės objektų teisinei apsaugai užtikrinti:

siekiant populiarinti pramoninės nuosavybės apsaugos priemones ir plėsti galimybes bei sudaryti kuo

palankesnes sąlygas registruoti pramoninės nuosavybės objektus, nuolat bus plečiamas teikiamų

elektroninių paslaugų sąrašas.

Teisingumo ministerija yra 14 registrų (Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Juridinių asmenų

registro, Nekilnojamojo turto registro, Adresų registro, Hipotekos registro, Turto arešto aktų registro,

Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, Įgaliojimų registro, Testamentų registro, Vedybų sutarčių

registro, Sutarčių registro, Patentų registro, Prekių ženklų registro, Dizaino registro) ir 8 valstybės

informacinių sistemų (Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos, Juridinių asmenų dalyvių

informacinės sistemos (JADIS), Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS), Antstolių

informacinės sistemos (AIS), Elektroninio dokumentų archyvo informacinės sistemos, Teisinės pagalbos

paslaugų informacinės sistemos, Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės

sistemos, Kalėjimų departamento informacinės sistemos (KADIS)) valdytoja. Planuojama sukurti naują

Politinių partijų narių registrą su pilnais narių sąrašais, nes veikianti Politinių partijų narių sąrašų

informacinė sistema neatitinka šiuolaikinių visuomenės poreikių ir interesų, piliečiai susiduria su

sunkumais, negali pasinaudoti savo konstitucine teise dalyvauti kitos partijos veikloje. Registras taptų ir

elektronine darbo priemone politinėms partijoms – pastarosios galėtų naudotis jo teikiamais duomenimis

sudarydamos narių sąrašus, informuodamos savo narius apie rengiamus suvažiavimus, organizuodamos

balsavimą juose.

20

Būdama minėtų valstybės informacinių išteklių valdytoja Teisingumo ministerija įgyvendina šias

pagrindines funkcijas: metodiškai vadovauja registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams,

koordinuoja registrų ir valstybės informacinių sistemų funkcionavimą, rengia ir priima teisės aktus,

susijusius su registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų

kopijų tvarkymu, duomenų ir informacijos sauga, kibernetiniu saugumu ir asmens duomenų apsauga,

sprendžia registrų ir valstybės informacinių sistemų veiklos, plėtros ir juose tvarkomų duomenų atvėrimo

klausimus, nagrinėja registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų pasiūlymus dėl registrų ar

valstybės informacinių sistemų veiklos tobulinimo, priima dėl jų sprendimus ir kt. Vadovaujantis

Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Teisingumo ministerijai

pavesta formuoti valstybės politiką registrų teisinio reguliavimo srityje, taip pat Teisingumo ministerija

pagal kompetenciją derina registrų veiklą reguliuojančių įstatymų projektus.

Sieksime, kad Teisingumo ministerija būtų atvira, skaitmeninė, priimanti sprendimus, susijusius

su patikimais duomenimis. Įgyvendinsime duomenų atvėrimą ir stebėsime duomenų atvėrimo procesus

– planuojama palaipsniui iki 2024 metų atverti beveik visų Teisingumo ministerijos valdomų registrų ir

valstybės informacinių sistemų duomenis.

Nuolat siekiama, kad teisingumo ministro valdymo srities valstybės registrų ir informacinių

sistemų paslaugos būtų prieinamos ir kokybiškos. Įgyvendinant priimtus Teisingumo ministerijos

valdomų registrų ir informacinių sistemų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, 2021 m. numatoma

modernizuoti Hipotekos, Nekilnojamojo turto, Sutarčių registrus, taip pat Turto arešto aktų registrą,

Piniginių lėšų apribojimų ir Antstolių informacines sistemas, plėtoti Juridinių asmenų registravimo

elektroninę paslaugą (JAREP), atlikti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės

struktūros ir procedūrų pakeitimus, baigti kurti JADIS naudos gavėjų posistemį. Siekiant įgyvendinti

Civilinio kodekso pakeitimus, numatančius galimybę patogiau ir operatyviau duoti įgaliojimus bei juos

išregistruoti elektroniniu būdu, kurių įsigaliojimas numatomas 2022 m. birželio mėn. (dalis įsigalios

2023 m. sausio mėn.), būtina modernizuoti Įgaliojimų registro programines priemones.

Šia programa taip pat įgyvendinamas Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio

prevencijos tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m.

vasario 25 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos

tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ (toliau – Narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos

tarpinstitucinis veiklos planas).

Šios programos vertinimą planuojama atlikti 2023 m.

Programa yra tęstinė.

Programą įgyvendina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos

valstybinis patentų biuras, valstybės įmonė Registrų centras.

Iš viso šią programą 2021 m. įgyvendins 232 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal

darbo sutartį (170 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų ir 62 Lietuvos Respublikos

valstybinio patentų biuro darbuotojai).

Programos koordinatorė – teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, tel. 8 (5) 2662998, el. p.

jurga.greiciene@tm.lt.

21

2 lentelė. 2021–2023 metų programos 02 001 „Paslaugos gyventojams ir verslui“ tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai

(tūkst. eurų)

Tikslo,

uždavinio, priemonės

kodas

Tikslo,

uždavinio, priemonės

pavadinimas

Priemonės

finansavimo

šaltinis

Numatomi 2021 metų asignavimai Numatomi 2022 metų asignavimai Numatomi 2023 metų asignavimai Tarpinstitucinio

veiklos plano

kodas,

Vyriausybės prioriteto kodas

Vyriausybės programos

įgyvendinimo

plano veiksmo Nr.

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti iš viso

iš jų darbo

užmokesčiui iš viso

iš jų darbo

užmokesčiui iš viso

iš jų darbo

užmokesčiui

01

Užtikrinti efektyvią

vartotojų teisių

apsaugą

3 847,0 3 779,0 3 112,0 68,0 3 847,0 3 779,0 3 112,0 68,0 3 847,0 3 779,0 3 112,0 68,0

01-01

Tinkamai

derinti vartotojų

ir verslo subjektų

interesus

3 847,0 3 779,0 3 112,0 68,0 3 847,0 3 779,0 3 112,0 68,0 3 847,0 3 779,0 3 112,0 68,0

01-01-01

Įgyvendinti vartotojų teisių

apsaugą ir

konsultuoti verslo subjektus

1.1.1.1.1 3 616,7 3 548,7 3 074,0 68,0 3 616,7 3 548,7 3 074,0 68,0 3 616,7 3 548,7 3 074,0 68,0

01-01-02

Teikti

konsultacijas ir

tarpininkauti

sprendžiant

vartotojų ginčus su pardavėju

(paslaugos

teikėju) dėl netinkamos

kokybės prekių

(paslaugų), įsigytų kitose

Europos

Sąjungos valstybėse

1.1.1.1.1 78,0 78,0 38,0 78,0 78,0 38,0 78,0 78,0 38,0

01-01-03

Organizuoti

finansinės paramos

vartotojų

asociacijoms teikimą

1.1.1.1.1 46,3 46,3 46,3 46,3 46,3 46,3

01-01-04

Įgyvendinti valstybės

politiką ne

1.1.1.1.1 92,0 92,0 92,0 92,0 92,0 92,0

22

maisto produktų

rinkos

priežiūros ir turizmo

paslaugų teikėjų

veiklos priežiūros

srityse

1.4.1.1.1 8,0 8,0 8,0 8,0 8,0 8,0

01-01-05

Atlikti Lietuvos

rinkoje

realizuojamų elektroninių

cigarečių

skysčių pagrindinių

sudedamųjų

dalių tyrimus

1.1.1.1.1 6,0 6,0 6,0 6,0 6,0 6,0 40

02

Užtikrinti

efektyvią

pramoninės nuosavybės

objektų teisinę

apsaugą

2 864,0 2 754,0 1 281,0 110,0 2 864,0 2 764,0 1 281,0 100,0 2 864,0 2 754,0 1 281,0 110,0

02-01

Tinkamai

registruoti

teises į

pramoninės

nuosavybės objektus ir

informuoti

visuomenę apie pramoninės

nuosavybės

apsaugą

1.1.1.1.1 1 114,0 1 114,0 1 041,0 1 114,0 1 114,0 1 041,0 1 114,0 1 114,0 1 041,0

1.4.1.1.1 550,0 440,0 240,0 110,0 550,0 450,0 240,0 100,0 550,0 440,0 240,0 110,0

1.6.1.1.1 1 200,0 1 200,0 1 200,0 1 200,0 1 200,0 1 200,0

02-01-01

Išduoti patentus

ir registruoti prekių ženklus,

dizainą,

puslaidininkių

gaminių

topografijas ir

tinkamai tvarkyti registrų

duomenis

1.1.1.1.1 1 020,7 1 020,7 949,0 1 020,7 1 020,7 949,0 1 020,7 1 020,7 949,0

1.4.1.1.1 535,0 425,0 240,0 110,0 535,0 435,0 240,0 100,0 535,0 425,0 240,0 110,0

02-01-02

Populiarinti pramoninės

nuosavybės

apsaugą ir teikti informacinę bei

1.1.1.1.1 93,3 93,3 92,0 93,3 93,3 92,0 93,3 93,3 92,0 5.1.3–5.1.4

23

metodinę

pagalbą

asmenims, siekiantiems

apsaugoti teises

į pramoninės nuosavybės

objektus

02-01-03

Vykdyti tarptautinių

sutarčių ir ES

teisės aktų pramoninės

nuosavybės

apsaugos srityje nuostatas dėl

registravimo ir

informavimo

1.6.1.1.1 1 200,0 1 200,0 1 200,0 1 200,0 1 200,0 1 200,0

1.4.1.1.1 15,0 15,0 15,0 15,0 15,0 15,0

03

Užtikrinti

prieinamas ir

kokybiškas teisingumo

ministro

valdymo srities valstybės

registrų ir

informacinių

sistemų

paslaugas

2 835,0 2 835,0 888,0 888,0 806,0 806,0

03-01

Tinkamai

tvarkyti registrų duomenis

1.1.1.1.1 2 788,0 2 788,0 841,0 841,0 759,0 759,0

1.7.1.1.1 47,0 47,0 47,0 47,0 47,0 47,0

03-01-01

Registrų ir informacinių

sistemų plėtra ir

modernizavimas priimtų teisės

aktų nuostatoms

įgyvendinti

1.1.1.1.1 1 801,0 1 801,0

03-01-02

Masinio

vertinimo būdu įvertinti žemės

sklypus ir

statinius, įregistruotus

Nekilnojamojo

turto registro duomenų

bazėje, siekiant

surinkti

1.1.1.1.1 492,0 492,0 492,0 492,0 492,0 492,0

24

mokesčius, taip

pat kitiems teisės aktų

nustatytiems

tikslams

03-01-03 Plėtoti Adresų

registro veiklą 1.1.1.1.1 103,0 103,0 103,0 103,0 103,0 103,0

03-01-04

IS TEISIS3 ir

jos mediacijos posistemės

plėtojimas ir

palaikymas

1.1.1.1.1 280,0 280,0 164,0 164,0 164,0 164,0

03-01-05

Politinių partijų

narių sąrašų IS

plėtojimas ir priežiūra

1.1.1.1.1 82,0 82,0 82,0 82,0

03-01-06

Specialioji

tikslinė dotacija

savivaldybėms Gyventojų

registrui

tvarkyti ir duomenims

valstybės

registrui teikti

1.7.1.1.1 47,0 47,0 47,0 47,0 47,0 47,0

03-01-07

Gyventojų

registro

plėtojimas

1.1.1.1.1 30,0 30,0

1. Iš viso

Lietuvos

Respublikos valstybės

biudžetas

9 546,0 9 368,0 4 393,0 178,0 7 599,0 7 431,0 4 393,0 168,0 7 517,0 7 339,0 4 393,0 178,0

iš jo:

1.1. bendrojo finansavimo

lėšos

1.2. Europos

Sąjungos ir

kitos

tarptautinės

finansinės paramos lėšos

1.3. tikslinės

paskirties lėšos ir pajamų

įmokos

1 758,0 1 648,0 240,0 110,0 1 758,0 1 658,0 240,0 100,0 1 758,0 1 648,0 240,0 110,0

3 Teisinės pagalbos paslaugų informacinė sistema

25

2. Kiti šaltiniai

(Europos

Sąjungos finansinė

parama

projektams įgyvendinti ir

kitos teisėtai

gautos lėšos)

145,2 145,2 68,0 145,2 145,2 68,0 145,2 145,2 68,0

Iš viso

programai

finansuoti (1+2)

9 691,2 9 513,2 4 461,0 178,0 7 744,2 7 576,2 4 461,0 168,0 7 662,2 7 484,2 4 461,0 178,0

PASTABOS:

1. Priemonės finansavimo šaltiniai:

1.1. 1.1.1.1.1 – valstybės biudžeto lėšos;

1.2. 1.4.1.1.1 – biudžetinių įstaigų pajamų įmokos;

1.3. 1.6.1.1.1 – biudžetinių įstaigų pajamų įmokos, kurių panaudojimo apimtis ir tikslinė paskirtis nurodyta įstatyme ar Vyriausybės nutarime;

1.4. 1.7.1.1.1 – specialioji tikslinė dotacija, numatyta atitinkamų metų biudžeto įstatyme.

2. Tarpinstitucinio veiklos plano kodas 40 – Narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinis veiklos planas.

26

3 lentelė. Programos tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Vertinimo

kriterijaus

kodas

Tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai

Vertinimo kriterijų reikšmės

Susijęs

strategini

o

planavim

o

dokument

as

2020

metų

2021

metų

2022

metų

2023

metų

01 „Užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą“

R-02 001-01-

01

Lietuvos vartotojų teisių apsaugos

indeksas +21,7 +22 +22,3 +22,6

01-01 „Tinkamai derinti vartotojų ir verslo subjektų interesus“

P-02 001-01-

01-01

Vartojimo ginčų, išnagrinėtų per

90 dienų, dalis nuo visų

išnagrinėtų ginčų, proc.

- 83 84 85

P-02 001-01-

01-02

Nustatytus saugos ir kokybės

reikalavimus atitinkančių ne

maisto produktų Lietuvos rinkoje

dalis nuo visų patikrintų produktų

per metus, proc.

72,1 74 75 76

P-02 001-01-

01-03

Taikiai išspręstų vartojimo ginčų,

išnagrinėtų ne teismo tvarka,

dalis, proc.

37 41 43 45

P-02 001-01-

01-04

Verslininkų, kurie per nustatytą

terminą pašalino reikšmingus (ne

mažareikšmius) vartotojų teisių

apsaugą reglamentuojančių teisės

aktų pažeidimus, dalis, proc.

82 85 85 86

P-02 001-

01-01-05

Atliktų Lietuvos rinkoje

realizuojamų elektroninių

cigarečių skysčių sudėties ir

ženklinimo atitikties teisės aktų

reikalavimams kontrolinių tyrimų

skaičius, vnt.

30 30 30 30

Narkotikų,

tabako ir alkoholio

prevencijos

tarpinstitucinis veiklos

planas

02 „Užtikrinti efektyvią pramoninės nuosavybės objektų teisinę apsaugą“

R-02 001-02-

01

Elektroniniu būdu paduotų

prašymų dalis nuo visų prašymų,

kurie gali būti paduoti

elektroniniu būdu, proc.

90 88 93 100

R-02 001-02-

02

Verslo subjektų, žinančių apie

pramoninės nuosavybės apsaugos

galimybes, dalis, proc.4

82 80 82 82

02-01 „Tinkamai registruoti teises į pramoninės nuosavybės objektus ir informuoti

visuomenę apie pramoninės nuosavybės apsaugą“

P-02 001-02-

01-01

Prekių ženklų ekspertizių atlikimo

vidutinis terminas, mėn. 2,1 2 1,9 1,8

4 Tyrimas atliekamas kas dvejus metus

27

P-02 001-02-

01-02

Teigiamai vertinančių VPB

teikiamas paslaugas, jų

prieinamumą bei aptarnavimo

kokybę vartotojų dalis, proc.

80 82 84

03 „Užtikrinti prieinamas ir kokybiškas teisingumo ministro valdymo srities

valstybės registrų ir informacinių sistemų paslaugas“

R-02 001-03-

01

Registrų duomenų, teikiamų

automatiniu būdu, dalis, proc. 93 93 94 95

03-01 „Tinkamai tvarkyti registrų duomenis“

P-02 001-03-

01-01

Nekilnojamojo turto registre

įregistruotų nekilnojamojo turto

(žemės ir statinių) objektų,

įvertintų masinio vertinimo būdu,

dalis, proc.

88 83 83 83

P-02 001-03-

01-02

Įregistruotų, išregistruotų Adresų

registro objektų ir jų duomenų

pakeitimų dalis nuo teikėjų

dokumentuose pateiktų Adresų

registro objektų ir jų duomenų

pakeitimų skaičiaus, proc.

100 100 100 100

P-02 001-03-

01-03

Archyvinių civilinės būklės aktų

įrašų, gautų iš civilinės

metrikacijos įstaigų, duomenų

tvarkymas, vnt.5

52 673 45 000 45 000 45 000

P-02 001-03-

01-04

Sukurtų / modernizuotų

elektroninių paslaugų skaičius,

vnt.

4 44 0

P-02 001-03-

01-05

Perkeltų ir per Teisinės pagalbos

paslaugų informacinę sistemą

teikiamų el. paslaugų rūšys, vnt.

3 3 3

P-02 001-03-

01-06

Esamų PPNSIS funkcionalumų

skaičius, vnt. 2 1

P-02 001-03-

01-07

Sukurtas funcionalumas,

leidžiantis tvarkyti (kaupti)

asmenų kontaktinius duomenis

Gyventojų registre, vnt.

1

P-02 001-03-

01-08

Teisingumo ministerijos valdomų

registrų ir valstybės informacinių

sistemų duomenų atvėrimas,

registrų ir informacinių sistemų,

kurių duomenys atverti, skaičius

2 6 8 11 18LRVP

5 Kriterijaus reikšmės kiekvienai savivaldybei nustatytos 1 priede

28

02 007 „PASLAUGOS GERINTI GINČŲ NAGRINĖJIMĄ“

Bendroji informacija apie programą

Šia programa įgyvendinamas IV teisingumo ministro prioritetas „Kokybiška teisinė pagalba ir

pažangios teisinės paslaugos“, taip pat – Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos

įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto paskirtis yra užtikrinti teisines paslaugas

asmenims, kurie dėl savo sunkios materialinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių negali tinkamai

apginti savo pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Valstybė tokią teisinę pagalbą

teikia tik tiek, kiek ji yra pajėgi šią teisę garantuoti, atsižvelgiant į valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principus.

Įgyvendinant šią programą, bus siekiama užtikrinti, kad antrinė teisinė pagalba būtų teikiama

asmenims, kuriems ji yra būtiniausia. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba renka

duomenis apie pirminės ir antrinės teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą bei kiekvienais metais

pateikia savo veiklos ataskaitą Teisingumo ministerijai. Remiantis pateiktomis ataskaitomis bei kitais

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos efektyvumo vertinimo dokumentais

(duomenimis), bus analizuojama informacija apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą

ir svarstomos galimos priemonės šios pagalbos užtikrinimo proceso efektyvumui ir kokybei gerinti.

Kitas svarbus siekis – mažinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų

darbo krūvį ir užtikrinti adekvatų atlygį už suteiktas teisines paslaugas bei šio apmokėjimo tvarkos

skaidrumą, taip pat užtikrinti, kad advokatai savo darbo vietose, kurias suteikia Valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, būtų aprūpinti priemonėmis, sudarančiomis galimybę teikti

antrinę teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, o darbo vietose nebūtų pažeidžiamas esminis advokatų

veiklos principas – konfidencialumas. Bus siekiama, kad sąlygos valstybės garantuojamai teisinei

pagalbai gauti būtų aiškios ir visiems suprantamos, taip pat planuojama sukurti ir įdiegti valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo priežiūros mechanizmą.

Įgyvendinant šią programą, ypatingas dėmesys bus skiriamas Teisinės pagalbos paslaugų

informacinės sistemos sukūrimui. Tikimasi, kad ši sistema padarys valstybės garantuojamą teisinę

pagalbą prieinamesnę asmenims, kuriems būtinos teisinės paslaugos, ir sumažins administracinę

naštą tiek teisinių paslaugų teikėjams, tiek ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos

darbuotojams, taip pat leis teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu.

Be kita ko, bus vertinamas ikiteisminio tyrimo įstaigų ir teismų sistemos paruošimas ir

techninis aprūpinimas bei prireikus imamasi priemonių, kad būtų užtikrintos galimybės atliekant

ikiteisminio tyrimo veiksmus ar per teismo posėdį advokatui nuotoliniu būdu pasikonsultuoti,

pasitarti su atstovaujamuoju ar ginamuoju, nepažeidžiant esminio advokatų veiklos principo –

konfidencialumo.

Dar vienas svarbus akcentas – valstybės patirtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą

išieškojimas ir grąžinimas į valstybės biudžetą. Vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos ekonomiškumo ir valstybės biudžeto racionalaus naudojimo principais, bus tobulinamos

šių išlaidų išieškojimo ir grąžinimo procedūros.

Įgyvendinant šią programą dėmesys taip pat bus skiriamas teismo ekspertizei (tyrimams),

kurios rezultatai yra vienas iš reikšmingų įrodymų baudžiamajame, civiliniame ir administraciniame

procesuose. Siekiama, kad teismo ekspertizė (tyrimai) būtų atliekama kokybiškai ir per trumpiausią

terminą, pateikiant kuo daugiau kategoriškų išvadų. Teismo ekspertizės (tyrimų) kokybę, aukštą

išvadų kategoriškumą lemia aukšta teismo ekspertų kvalifikacija, naujausių mokslo ir technikos žinių

panaudojimas, moderni techninė ekspertinių tyrimų bazė, akredituoti tyrimo metodai, techninė

ekspertizių (tyrimų) kontrolė. Atsižvelgiant į tai, nuolat atnaujinama teismo ekspertizių įstaigų

techninė įranga, tobulinami teismo ekpsertizių (tyrimo) metodai, akredituojami nauji teismo

ekspertizių (tyrimų) metodai (metodų akreditacija užtikrina efektyvesnį tyrimų atlikimą, galimybę

keistis duomenimis su užsienio šalių ekspertinėmis įstaigomis), keliama teismo ekspertų

kvalifikacija, ugdomos jų kompetencijos, teikiama metodinė pagalba teismams ir teisėsaugos

29

institucijoms, taip pat, siekiant tobulinti teismo ekspertų gebėjimus tirti nusikalstamas veikas

kibernetinėje erdvėje, organizuojami specialūs mokymai, be to, nuolat vykdoma techninė teismo

ekspertizių (tyrimų) kontrolė.

Ypatingas dėmesys skiriamas teismo ekspertizių (tyrimų) trukmės trumpinimui. Siekiama, kad

teismo ekspertizės (tyrimo) terminas būtų ne ilgesnis nei 30 dienų. Atitinkamai tai lemtų trumpesnius

bylų teisminio nagrinėjimo ir nusikalstamų veikų tyrimų terminus.

Šios programos vertinimą planuojama atlikti 2023 m.

Programa yra tęstinė.

Programą įgyvendina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos teismo

ekspertizės centras.

Iš viso šią programą 2021 m. įgyvendins 206 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys

pagal darbo sutartis (58 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir 148 Lietuvos teismo

ekspertizės centro darbuotojai).

Programos koordinatorė – teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, tel. 8 (5) 266 2998, el. p.

jurga.greiciene@tm.lt.

30

6 lentelė. 2021–2023 metų programos 02 007 „Paslaugos gerinti ginčų nagrinėjimą“ tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai

(tūkst. eurų)

Tikslo, uždavini

o,

priemonės kodas

Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas

Priemonės

finansavimo

šaltinis

Numatomi 2021 metų asignavimai Numatomi 2022 metų asignavimai Numatomi 2023 metų asignavimai Tarpinstitu

cinio

veiklos plano

kodas,

Vyriausybės

prioriteto

kodas

Vyriausy

bės

programos

įgyvendi

nimo plano

veiksmo

Nr.

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti iš viso

iš jų

darbo

užmokesčiui

iš viso

iš jų

darbo

užmokesčiui

iš viso

iš jų

darbo

užmokesčiui

01 Užtikrinti palankesnes sąlygas tinkamai ginti pažeistas teises ar

įstatymų saugomus interesus

7 656,0 7 656,0 1 082,0 7 656,0 7 656,0 1 082,0 7 656,0 7 656,0 1 082,0

01-01

Laiku suteikti kokybišką teisinę

pagalbą ir sudaryti sąlygas

veiksmingai ginti teises

7 656,0 7 656,0 1 082,0 7 656,0 7 656,0 1 082,0 7 656,0 7 656,0 1 082,0

01-01-01

Sumokėti užmokestį už mediacijos paslaugas ir

apmokėti su šiomis paslaugomis

susijusias išlaidas

1.1.1.1.1 472,0 472,0 472,0 472,0 472,0 472,0

01-01-02

Sumokėti užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą (įskaitant advokatų, nuolat teikiančių antrinę valstybės

garantuojamą teisinę pagalbą,

išlaikymo išlaidas) ir atlyginti kitas antrinės teisinės pagalbos

teikimo išlaidas

1.1.1.1.1 5 329,3 5 329,3 5 329,3 5 329,3 5 329,3 5 329,3

01-01-03

Efektyviai administruoti

paslaugas, palengvinančias asmenims pažeistų teisių

gynimą

1.1.1.1.1 1 155,7 1 155,7 1 102,0 1 155,7 1 155,7 1 102,0 1 155,7 1 155,7 1 102,0

01-01-04

Specialioji tikslinė dotacija savivaldybėms pirminei

valstybės garantuojamai teisinei

pagalbai teikti

1.7.1.1.1 699,0 699,0 699,0 699,0 699,0 699,0

02 Užtikrinti kvalifikuotų teismo ekspertizių (tyrimų) atlikimą

įstatymų nustatyta tvarka

2 976,0 2 897,0 2 565,0 79,0 2 976,0 2 897,0 2 565,0 79,0 2 976,0 2 897,0 2 565,0 79,0

02-01

Gerinti atliekamų teismo ekspertizių (tyrimų) kokybę ir

diegti naujus tyrimo metodus

bei technologijas

2 976,0 2 897,0 2 565,0 79,0 2 976,0 2 897,0 2 565,0 79,0 2 976,0 2 897,0 2 565,0 79,0

02-01-01

Atlikti teismo ekspertizes

(tyrimus), taikant naujausius mokslo pasiekimus ir teismo

1.1.1.1.1 2 883,0 2 806,0 2 513,0 77,0 2 886,0 2 807,0 2 513,0 79,0 2 886,0 2 807,0 2 513,0 79,0

31

ekspertizei (tyrimams)

nustatytus kokybės reikalavimus 1.4.1.1.1 90,0 90,0 52,0 90,0 90,0 52,0 90,0 90,0 52,0

02-01-02

Organizuoti specializuotus mokymus, siekiant tobulinti

teismo ekspertų gebėjimus tirti

nusikalstamas veikas kibernetinėje erdvėje

1.1.1.1.1 1,0 1,0 41

02-01-03

Diegti pažangius veiklos

metodus ir procedūras, kurti ar

diegti analizės platformas arba techninius įrankius Lietuvos

teismo ekspertizės centre

1.1.1.1.1 2,0 2,0 41

1. Iš viso Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetas 10 632,0 10 553,0 3 647,0 79,0 10 632,0 10 553,0 3 647,0 79,0 10 632,0 10 553,0 3 647,0 79,0

iš jo:

1.1. bendrojo finansavimo lėšos

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos

lėšos

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos

90,0 90,0 52,0 90,0 90,0 52,0 90,0 90,0 52,0

2. Kiti šaltiniai (Europos

Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos

teisėtai gautos lėšos)

Iš viso programai finansuoti

(1+2) 10 632,0 10 553,0 3 647,0 79,0 10 632,0 10 553,0 3 647,0 79,0 10 632,0 10 553,0 3 647,0 79,0

PASTABOS:

1. Priemonės finansavimo šaltiniai:

1.1. 1.1.1.1.1 – valstybės biudžeto lėšos;

1.2. 1.4.1.1.1 – biudžetinių įstaigų pajamų įmokos;

1.3. 1.7.1.1.1 – specialioji tikslinė dotacija, numatyta atitinkamų metų biudžeto įstatyme.

2. Tarpinstitucinio veiklos plano kodas 41 – Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas.

32

3 lentelė. Programos tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Vertinimo

kriterijaus

kodas

Tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų

pavadinimai

Vertinimo kriterijų reikšmės Susijęs

strateginio

planavimo

dokumentas 2020

metų

2021

metų

2022

metų

2023

metų

01 „Užtikrinti palankesnes sąlygas tinkamai ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus“

R-02 007-

01-01

Valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos tarnyboje

gautų skundų dėl antrinės

valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos teikimo

kokybės skaičius nuo

sprendimų suteikti valstybės

garantuojamą teisinę pagalbą

skaičiaus, proc.

0,13 0,19 0,18 0,17

R-02 007-

01-02

Teigiamai vertinančių

Valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos tarnybos

teikiamas paslaugas, jų

prieinamumą bei aptarnavimo

kokybę apklaustų paslaugų

gavėjų dalis, proc.

85 86 87

01-01 „Laiku suteikti kokybišką teisinę pagalbą ir sudaryti sąlygas veiksmingai ginti teises“

P-02 007-

01-01-01

Sprendimų suteikti antrinę

teisinę pagalbą skaičius, vnt. 10 4426 14 500 14 000 13 500

P-02 007-

01-01-02

Asmenų, kuriems buvo

suteikta antrinė valstybės

garantuojama teisinė pagalba,

skaičius, vnt.

36 5507 48 000 47 500 47 000

P-02 007-

01-01-03

Pirminės valstybės

garantuojamos teisinės

pagalbos specialistų netiksliai

(netinkamai) užpildytų

prašymų suteikti antrinę

valstybės garantuojamą

teisinę pagalbą skaičius nuo

gautų prašymų suteikti

antrinę valstybės

garantuojamą teisinę pagalbą

skaičiaus, proc.

1,61 1,7 1,6 1,5

P-02 007-

01-01-04

Savivaldybės pirminės

valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos specialistų

netiksliai (netinkamai)

užpildytų prašymų suteikti

antrinę valstybės

garantuojamą teisinę pagalbą

skaičius nuo visų

savivaldybių parengtų

5 5 5

6 Skaičiui įtakos turėjo karantino paskelbimas 7 Skaičiui įtakos turėjo karantino paskelbimas

33

prašymų suteikti antrinę

valstybės garantuojamą

teisinę pagalbą skaičiaus,

proc.8

P-02 007-

01-01-05

Priimtų sprendimų paskirti

mediatorių procentas nuo

visų gautų prašymų dėl

mediacijos, proc.

40 41,5 43 44,5

02 „Užtikrinti kvalifikuotų teismo ekspertizių (tyrimų) atlikimą įstatymų nustatyta tvarka“

R-02 007-

02-01

Padidėjęs teismo ekspertizių

(tyrimų) išvadų

kategoriškumas, proc.

95 95 95 95

R-02 007-

02-02

Laiku atliktų ekspertizių ir

tyrimų skaičius (iki 30 d.),

proc.

66,2 61 62 63

02-01 „Gerinti atliekamų teismo ekspertizių (tyrimų) kokybę ir diegti naujus tyrimo

metodus bei technologijas“

P-02 007-

02-01-01

Akredituotų pagal LST EN

ISO/IEC 17025 standartą

tyrimo metodų skaičius, vnt.

29 29 30 30

P-02 007-

02-01-02

Dalyvavusių mokymuose

teismo ekspertizių (tyrimų)

užsakovų (klausytojų)

skaičius, vnt.

1 548 1 300 1 400 1 500

P-02 007-

02-01-03

Lietuvos teismo ekspertizės

centre sukurtų ar įdiegtų

pažangių veiklos metodų ir

procedūrų, analizės platformų

ar techninių įrankių, skirtų

kovai su nusikalstamomis

veikomis kibernetinėje

erdvėje, skaičius

1 Nacionalinės kibernetinio

saugumo

strategijos įgyvendinimo

tarpinstitucinis

veiklos planas

P-02 007-

02-01-04

Patobulinusių kvalifikaciją

Lietuvos teismo ekspertizės

centro ekspertų,

dalyvaujančių tiriant

nusikalstamas veikas

kibernetinėje erdvėje,

skaičius

3 3

8 Kriterijaus reikšmės kiekvienai savivaldybei nustatytos 1 priede

34

3 strateginis tikslas

PASIEKTI, KAD BAUSMIŲ SISTEMA BŪTŲ MODERNI IR VEIKSMINGA

Žmonėms svarbu, kad nusikaltę asmenys sulauktų adekvačios padarytai nusikalstamai veikai

bausmės ir ją atlikę nedarytų naujų teisės pažeidimų. Bausmių politika orientuojama į bausmes,

nesusijusias su laisvės atėmimu. Teisingumo ministerija ketina pasiekti, kad bausmių sistema būtų

skaidri, moderni ir veiksminga. Veiksmingumas sietinas su pagalba nusikaltusiam, siekiant sumažinti jo

nusikalstamo elgesio riziką. Įgyvendinant II ministro prioritetą „Naujos kartos bausmių vykdymo

sistema“ kartu su ekspertais bus parengtas aiškus planas, kokia turėtų būti bausmių vykdymo sistemos

vizija, identifikuota, kaip turi atrodyti bausmių vykdymo įstaigų struktūra ir sprendimai ilguoju

laikotarpiu.

Kita labai svarbi baudžiamosios politikos kryptis – ginti nukentėjusių nuo nusikaltimų

asmenų teises ir teisėtus interesus, užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą.

Bus siekiama įteisinti efektyvų žalos nusikaltimų aukoms, baudžiamuosiuose procesuose išteisintiems

asmenims atlyginimo mechanizmą.

Šis strateginis tikslas suformuluotas teisingumo ministrui pavestai baudžiamosios ir

bausmių vykdymo politikos valdymo sričiai.

Įgyvendinant šį strateginį tikslą bus siekiama šių efekto vertinimo kriterijų:

E-03-01 Asmenų, per dvejus metus sugrįžusių į laisvės atėmimo vietų įstaigas, dalis, proc.

Tai vienas iš kriterijų, atspindinčių nuteistųjų resocializacijos proceso veiksmingumą.

Kriterijus parodo, kokia dalis atvykusių atlikti terminuotos laisvės atėmimo bausmės asmenų anksčiau

jau buvo teisti laisvės atėmimo bausme ir paleisti į laisvę (atlikus bausmę, pagal lygtinį paleidimą ir

kitais pagrindais) per dvejus metus padarė naujų nusikalstamų veikų bei grįžo į laisvės atėmimo vietų

įstaigas. Kriterijus perkeltas iš NPP.

2020 2021 2022 2023

Planas 26 26 25,5 25

Faktas 24,6

23,5

24

24,5

25

25,5

26

26,5

Planas Faktas

35

E-03-02 Lietuvos laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų skaičius (100 tūkst. gyventojų)

Šis efekto vertinimo kriterijus parodo, ar baudžiamoji politika subalansuota, ar pernelyg dažnai

neskiriama kardomoji priemonė suėmimas ir laisvės atėmimo bausmė, ar efektyvus nuteistųjų

resocializacijos procesas. Kriterijus perkeltas iš NPP.

E-03-03 Taikyto realaus terminuoto laisvės atėmimo dalis nuo visų taikytų bausmių, proc.

Šis kriterijus leidžia stebėti baudžiamosios politikos pokyčių bei teismų praktikos tendencijas ir

atitinkamai vertinti paskirtų realaus laisvės atėmimo bausmių ir bausmių, nesusijusių su laisvės

atėmimu, santykį.

Šiam strateginiam tikslui įgyvendinti numatoma vykdyti vieną programą.

2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

Planas 245 235 225 216 185 175 165

Faktas 235 232 220 191

ES vidurkis 123 119 118 113

0

50

100

150

200

250

300

Planas Faktas ES vidurkis

2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

Planas 22,2 21,8 18 17 15 12 11

Faktas 19,3 18,6 17,36 16,02

0

5

10

15

20

25

Planas Faktas

36

03 001 „BAUSMIŲ SISTEMA“

Bendroji informacija apie programą

Šia programa įgyvendinamas II teisingumo ministro prioritetas „Naujos kartos bausmių vykdymo

įstaigos“, atitinkantis Plane numatytą strateginį ministro darbą 8.3 „Efektyvi ir moderni bausmių

vykdymo sistema“. Taip pat šia programa įgyvendinamas Narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos

tarpinstitucinis veiklos planas, Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo

tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d.

nutarimu Nr. 370 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo

tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ (toliau – Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų

programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas).

Siekiant subalansuoti bausmių, administracinių nuobaudų, baudžiamojo ir administracinio

poveikio sistemą, planuojama atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos

administracinių nusižengimų kodekso ir kitų susijusių įstatymų ex post vertinimą. Vadovaujantis

proporcingumo principu, bus svarstoma dėl tam tikrų kategorijų nusikalstamų veikų, pavyzdžiui, už

psichoaktyvių medžiagų nedidelio kiekio turėjimą be tikslo platinti, dekriminalizavimo.

Įgyvendinant šią programą ypatingas dėmesys bus skiriamas nuteistųjų resocializacijos proceso

tobulinimui, taip siekiant mažinti nusikalstamų veikų recidyvą ir padėti nusikaltusiems asmenims atlikus

bausmę sėkmingai grįžti ir integruotis į visuomenę. 2021 m. sausio 1 d. pradėta taikyti „nuteistųjų

palydėjimo“ priemonė, užtikrinanti koordinuotą įvairių socialinių tarnybų sąveiką ir į laisvę

paleidžiamam nuteistajam reikalingos pagalbos priemonių planavimą bei suteikimą. Pataisos įstaigose

bus didinamas socialinių darbuotojų ir psichologų skaičius, toliau bus diegiamas dinaminės priežiūros

darbo metodas, grindžiamas gerais ir profesionalumu grįstais pataisos pareigūnų ir nuteistųjų santykiais,

nuteistų asmenų padėties supratimu, rizikingų ir kritinių situacijų identifikavimu bei šių asmenų

konsultavimu socialiniais klausimais, taip pat pagalbos jiems teikimu.

Be to, skatinamas alternatyvių įkalinimui baudžiamosios atsakomybės formų (probacijos, bausmių,

auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) taikymas, plėtojama probacijos sistema. 2020 m. liepos

1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso pakeitimai, kurie išplėtė alternatyvių

bausmių ir probacijos taikymą. Tikimasi, kad šie pakeitimai ateityje iki 15 proc. sumažins kalinčių

laisvės atėmimo vietų įstaigose asmenų skaičių. Lietuvos Respubliks Seime priimtas dar vienas Bausmių

vykdymo kodekso ir susijusių įstatymų pakeitimų paketas, kuriuo numatoma resocializacijos reforma

pataisos įstaigose. Pakeitimai įsigalios 2022 m. ir, tikimasi, motyvuos nuteistuosius dirbti, dalyvauti

socialinėse programose, keisti elgesį ir pasirengti sugrįžti į visuomenę. Kitas svarbus siekis –

modernizuoti laisvės atėmimo vietų įstaigas ir jų veiklos metodus, keisti jų požiūrį į nuteistuosius, plėtoti

šiose įstaigose šiuolaikinę infrastruktūrą, atitinkančią tarptautinius reikalavimus, prioritetą teikiant

kamerų tipo patalpoms. Veiklos ir infrastruktūros pokyčiai lemia didesnį taupumą bausmių vykdymo

sistemoje, saugesnę įstaigų veiklą ir geresnes personalo darbo bei įkalintų asmenų laikymo sąlygas. Taip

pat pagal galimybes Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje planuojama plėsti pusiaukelės namų ir atvirų

kolonijų tinklą. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo kryptys ir uždaviniai bus įtraukti į rengiamą

2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano 8.2 uždavinį įgyvendinančią plėtros programą.

Didinant tarnybos bausmių vykdymo sistemoje patrauklumą ir plečiant karjeros galimybes, kasmet

nuosekliai bus siekiama didinti personalo darbo užmokestį ir užtikrinti kitas darbuotojams numatytas

socialines garantijas. Bausmių vykdymo sistemos personalui bus siekiama užtikrinti metodologinį

palaikymą, galimybes kelti kvalifikaciją ir stimulą vidinei motyvacijai stiprinti, teikti informaciją,

susijusią su rizikų vertinimu ir valdymu, bei sudaryti sąlygas ugdyti vertybines nuostatas, stiprinti vidinę

komunikaciją.

Bendradarbiaujant su šios srities ekspertais bus peržiūrimi bausmių vykdymo institucijoms taikomi

vadovavimo ir priežiūros principai ir turinys.

Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo kodekso, Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos

kompensavimo įstatymo, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir

atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ŽKĮ) pakeitimus, kuriais

37

siekiama įtvirtinti kompensavimo pinigais mechanizmą asmenims, kuriems ikiteisminio tyrimo ar

baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė –

suėmimas, tačiau priimtas galutinis nuosprendis juos išteisinti. Taip pat siūloma išplėsti ŽKĮ galiojimo

laike nuostatas ir užtikrinti, kad kuo daugiau asmenų galėtų gauti kompensaciją už sunkiais ir labai

sunkiais smurtiniais nusikaltimais jiems padarytą žalą.

Programa yra tęstinė.

Programą įgyvendina Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžios įstaigos.

Iš viso šią programą 2021 m. įgyvendins 3 782 Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų bei

įmonių valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

Programos koordinatorius – teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, tel. 8 (5) 266 2886, el. p.

elanas.jablonskas@tm.lt.

38

2 lentelė. 2021–2023 metų programos 03 001 „Bausmių sistema“ tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai

(tūkst. eurų)

Tikslo,

uždavinio, priemonės

kodas

Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas

Priemonės

finansavimo

šaltinis

Numatomi 2021 metų asignavimai Numatomi 2022 metų asignavimai Numatomi 2023 metų asignavimai

Tarpinstitucinio veiklos plano

kodas,

Vyriausybės prioriteto kodas

Vyriausybės programos

įgyvendinimo

plano veiksmo Nr.

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyti iš viso

iš jų darbo užmokesčiui

iš viso iš jų darbo

užmokesčiui iš viso

iš jų darbo užmokesčiui

01

Kurti veiksmingą ir

modernią bausmių vykdymo sistemą

91 116,0 87 441,0 65 953,0 3 675,0 92 382,0 88 707,0 65 953,0 3 675,0 93 646,0 89 971,0 65 833,0 3 675,0

01-01 Plėtoti probacijos

sistemą 7 455,0 7 455,0 6 218,0 7 455,0 7 455,0 6 218,0

7

455,0 7 455,0 6 218,0

01-01-01

Vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos

registre esančių asmenų

priežiūrą ir elgesio korekcijos priemones

1.1.1.1.1 7 047,0 7 047,0 6 218,0 7 047,0 7 047,0 6 218,0 7 047,0 7 047,0 6 218,0

01-01-02

Probacijos vykdymo

koordinavimas ir probacijos sistemos

efektyvumo didinimas

1.1.1.1.1 400,0 400,0 400,0 400,0 400,0 400,0 8.2.9

01-01-03

Organizuoti Lietuvos

probacijos tarnybos prižiūrimiems

nepilnamečiams

kryptingą užimtumą skatinančias priemones

1.1.1.1.1 8,0 8,0 8,0 8,0 8,0 8,0 14

01-02

Vykdyti veiksmingą

nuteistųjų resocializaciją

3 896,0 3 846,0 3 711,0 50,0 3 896,0 3 846,0 3 711,0 50,0 3

694,0 3 654,0 3 591,0 40,0

01-02-01

Didinti socialinės

reabilitacijos

veiksmingumą

1.1.1.1.1 3 764,0 3 764,0 3 711,0 3 764,0 3 764,0 3 711,0 3

642,0 3 642,0 3 591,0

01-02-02

Plėtoti bendrąją,

atrankinę ir tikslinę

narkomanijos prevenciją laisvės

atėmimo vietų įstaigose,

užtikrinti kompetentingų

valstybės institucijų,

atliekančių narkotinių ir psichotropinių

medžiagų ir jų pirmtakų

(prekursorių) apyvartos

1.1.1.1.1 60,0 60,0 60,0 60,0 40

39

kontrolę, materialinį ir

techninį aprūpinimą

01-02-03

Plėtoti priklausomybių

reabilitacijos programos taikymą laisvės

atėmimo vietų įstaigose

1.1.1.1.1 20,0 10,0 10,0 20,0 10,0 10,0 40 8.2.2

01-02-08

Plėtoti laisvės atėmimo

vietų įstaigose socialinių įgūdžių

lavinimo programas

1.1.1.1.1 9,0 9,0 9,0 9,0 9,0 9,0 14

01-02-10

Organizuoti priemones, skirtas pakartotinio

smurto prevencijai ir

kovai su priklausomybėmis

1.1.1.1.1 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 14

01-02-12

Įsigyti priemonių, skirtų

nuteistiesiems neleidžiamų turėti

daiktų patekimo į

laisvės atėmimo vietų įstaigas užkardymui

stiprinti

1.1.1.1.1 40,0 40,0 40,0 40,0 40,0 40,0 14

01-03

Užtikrinti laisvės

atėmimo vietų įstaigų optimalią veiklą bei

modernizuoti jų

infrastruktūrą ir veiklos metodus

79 765,0 76 140,0 56 024,0 3 625,0 81 031,0 77 406,0 56 024,0 3 625,0 82

497,0 78 862,0 56 024,0 3 635,0

01-03-01

Vykdyti saugų ir

veiksmingą laisvės atėmimo vietų įstaigų

valdymą

1.1.1.1.1 54

124,0 54 124,0 50 349,0 54 124,0 54 124,0 50 349,0

54 196,0

54 196,0

50 349,0

01-03-02

Užtikrinti laisvės

atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų

išlaikymą, priežiūrą ir

materialinį aprūpinimą

1.1.1.1.1 12

830,0 12 830,0 731,0 12 830,0 12 830,0 731,0

12

830,0

12

830,0 731,0

01-03-03

Vykdyti informacinių

sistemų ir informacinių

technologijų in-frastruktūros

modernizavimą ir plėtrą

1.1.1.1.1 400,0 400,0 400,0 400,0 400,0 400,0

01-03-04

Atlikti lytiškai plintančių infekcijų ir

kitų užkrečiamųjų ligų

prevenciją, profilaktiką ir gydymą

1.1.1.1.1 83,0 83,0 83,0 83,0 83,0 83,0

40

01-03-05

Teikti teisės aktų

nustatytas mokamas

paslaugas nuteistiesiems ir

komunalines paslaugas

Pravieniškių gyvenvietei

1.4.1.1.1 644,0 644,0 643,0 644,0 644,0 643,0 644,0 644,0 643,0

01-03-06

Stiprinti bausmių

vykdymo sistemos personalo

administracinius

gebėjimus

1.1.1.1.1 932,0 932,0 739,0 932,0 932,0 739,0 932,0 932,0 739,0 8.2.3

01-03-07

Koordinuoti laisvės

atėmimo vietų įstaigų

veiklą, kontroliuoti bausmių vykdymo

sistemos teisinės bazės

nuostatų įgyvendinimą

1.1.1.1.1 3 946,0 3 946,0 3 495,0 3 946,0 3 946,0 3 495,0 3

946,0 3 946,0 3 495,0 8.2.1; 8.2.4

01-03-08

Vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigų

materialinės ir

techninės bazės modernizavimą ir plėtrą

1.1.1.1.1 3 220,0 3 220,0 3 225,0 3

225,0 3

235,0

3 235,0

8.2.5

01-03-09

Pagal vykdytinus

dokumentus atlyginti žalą dėl netinkamų

kalinimo sąlygų

1.1.1.1.1 722,0 722,0 722,0 722,0 722,0 722,0

01-03-10

Užtikrinti pakaitinio

gydymo tęstinumą asmenims, patekusiems

į laisvės atėmimo vietų

įstaigas

1.1.1.1.1 5,0 5,0 40

01-03-12

Įgyvendinti 2014–2021 m. Europos ekonominės

erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų

Teisingumo ir vidaus

reikalų programos dalį Nr. 19 „Suėmimas ir

bausmių vykdymo

sistema“

1.3.3.1.48 10,0 10,0 9,0 10,0 10,0 9,0 10,0 10,0 9,0

1.2.3.1.48 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0

1.3.3.1.49 56,0 56,0 47,0 56,0 56,0 47,0 56,0 56,0 47,0

1.2.3.1.49 10,0 10,0 9,0 10,0 10,0 9,0 10,0 10,0 9,0

1.3.3.1.47 2364,0 2364,0 3440,0 3440,0 4616,0 4616,0

1.2.3.1.47 417,0 417,0 607,0 607,0 815,0 815,0

02 Ginti nukentėjusių nuo

nusikaltimų asmenų 799,0 799,0 799,0 799,0 799,0 799,0

41

teises ir teisėtus

interesus

02-01 Užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos

žalos kompensavimą

799,0 799,0 799,0 799,0 799,0 799,0

02-01-01

Kompensuoti

smurtiniais nusikaltimais padarytą

žalą

1.1.1.1.1 98,0 98,0 98,0 98,0 98,0 98,0

1.6.1.1.1 700,0 700,0 700,0 700,0 700,0 700,0

02-01-02

Organizuoti regreso

(atgręžtinio

reikalavimo) teisės įgyvendinimą iš

asmenų, atsakingų už

žalą, teismo tvarka išieškoti išmokėtų

kompensacijų dydžio

sumas ir teismo paskirtas įmokas į

Nukentėjusių nuo

nusikaltimų asmenų fondą

1.1.1.1.1 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0

1. Iš viso Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetas

91

915,0 88 240,0 65 953,0 3 675,0 93 181,0 89 506,0 65 953,0

3

675,0

94

445,0

90

770,0 65 833,0

3

675,0

iš jo:

1.1. bendrojo

finansavimo lėšos 429,0

429,0

11,0

619,0

619,0

11,0

827,0

827,0

11,0

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės

finansinės paramos

lėšos

2 430,0 2 430,0 56,0 3 506,0 3 506,0 56,0 4

682,0 4 682,0 56,0

1.3. tikslinės paskirties

lėšos ir pajamų įmokos 1 344,0 1 344,0 643,0 1 344,0 1 344,0 643,0

1

344,0 1 344,0 643,0

2. Kiti šaltiniai

(Europos Sąjungos

finansinė parama projektams įgyvendinti

ir kitos teisėtai gautos

lėšos)

Iš viso programai finansuoti (1+2)

91 915,0

88 240,0 65 953,0 3 675,0 93 181,0 89 506,0 65 953,0 3

675,0 94

445,0 90

770,0 65 833,0

3 675,0

PASTABOS:

1. Priemonės finansavimo šaltiniai:

1.1. 1.1.1.1.1 – valstybės biudžeto lėšos;

42

1.2. 1.4.1.1.1 – biudžetinių įstaigų pajamų įmokos;

1.3. 1.6.1.1.1 – biudžetinių įstaigų pajamų įmokos, kurių panaudojimo apimtis ir tikslinė paskirtis nurodyta įstatyme ar Vyriausybės nutarime;

1.4. 1.2.3.1.47 – 2014–2021 m. Norvegijos finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos;

1.5. 1.3.3.1.47 – 2014–2021 m. Norvegijos finansinės paramos lėšos;

1.6. 1.2.3.1.48 – 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programų valdymo bendrojo finansavimo lėšos;

1.7. 1.3.3.1.48 – 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo techninės paramos ir programų valdymo lėšos;

1.8. 1.2.3.1.49 – 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programų valdymo bendrojo finansavimo lėšos;

1.9. 1.3.3.1.49 – 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo techninės paramos ir programų valdymo lėšos.

2. Tarpinstitucinių veiklos planų kodai:

2.1. 40 – Narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinis veiklos planas;

2.2. 14 – Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas.

43

3 lentelė. Programos tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Vertinimo

kriterijaus

kodas

Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų

pavadinimai

Vertinimo kriterijų reikšmės

Susijęs

strategini

o

planavim

o

dokument

as

2020

metų

2021

metų

2022

metų

2023

metų

01 „Kurti veiksmingą ir modernią bausmių vykdymo sistemą“

R-03 001-01-

01

Probacijos veiksmingumo lygis

(įvykdžiusių probacijos sąlygas asmenų

dalis), proc.

78,7 73 74 75

R-03 001-01-

02

Modernizuotų laisvės atėmimo vietų

įstaigų dalis nuo visų laisvės atėmimo

vietų, proc.

31 47 51 57

R-03 001-01-

03

Asmenų, per metus lygtinai paleistų iš

laisvės atėmimo vietų, dalis, palyginti su

bendru paleistų asmenų skaičiumi, proc.

44 45 47 49 NPP

01-01 „Plėtoti probacijos sistemą“

P-03 001-01-

01-01

Dirbančių ir besimokančių nuteistųjų,

esančių probacijos tarnybų registre, dalis,

proc.

57,2 62 62,5 62,5

P-03 001-01-

01-02

Besimokančių nepilnamečių, esančių

probacijos tarnybų registre, dalis, proc. 89,7 92,5 92,5 92,5

P-03 001-01-

01-03

Asmenų, esančių probacijos tarnybų

registre, atlyginusių nusikalstama veika

padarytą materialinę žalą, dalis nuo

bendro tokį įpareigojimą turinčių asmenų

skaičiaus, proc.

58,8 65 67 68

P-03 001-01-

01-04

Baigusių elgesio keitimo programas

asmenų, esančių probacijos tarnybų

registre, dalis nuo visų programose

dalyvaujančių asmenų, proc.

92,8 85 87 88

P-03 001-01-

01-05

Lietuvos probacijos tarnybos prižiūrimų

nepilnamečių, sėkmingai baigusių

užimtumo priemones, nukreiptas į

socialinių įgūdžių ugdymą, dalis, proc.

ne mažiau kaip

42,5 28 29 30

Viešojo

saugumo plėtros 2015–

2025 metų

programos įgyvendinimo

tarpinstitucini

s veiklos planas

P-03 001-01-

01-06

Pradėtų ikiteisminių tyrimų

probuojamiesiems lygis (dalis

probuojamų asmenų, kuriems pradėtas

ikiteisminis tyrimas), proc. ne daugiau

kaip

7,7 7,6 7,5 7,4

01-02 „Vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją“

P-03 001-01-

02-01 Nuteistųjų, įgijusių specialybę, skaičius 654 750 750 750

P-03 001-01-

02-02

Dirbančių nuteistųjų, laikomų laisvės

atėmimo vietų įstaigose, dalis, proc. 40,1 42 43 44

P-03 001-01-

02-03

Nuteistųjų, neturinčių drausminių

nuobaudų, dalis, proc. 55,5 54 56 58

44

P-03 001-01-

02-04

Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų

asmenų, sėkmingai baigusių socialinių

įgūdžių lavinimo programas, skaičius ne

mažiau kaip

606 120 120 120

Viešojo saugumo

plėtros 2015–

2025 metų

programos

įgyvendinimo

tarpinstitucinis veiklos

planas

P-03 001-01-

02-05

Aplankytų nuteistųjų jų gyvenamosiose

vietose, vykdant priemones, skirtas

smurto prevencijai ir kovai su

priklausomybėmis, skaičius ne mažiau

kaip

3 717 3 200 3 200 3 200

Viešojo saugumo

plėtros 2015–

2025 metų programos

įgyvendinimo

tarpinstitucinis veiklos

planas

P-03 001-01-

02-06

Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų

asmenų skundų mažėjimas (skundų

skaičius vienam šimtui įkalintų asmenų),

vnt.

143,9 45 40 37,5

P-03 001-01-

02-07

Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų

nuo psichiką veikiančių medžiagų

priklausomų asmenų, kurie atlikdami

laisvės atėmimo bausmę baigė pilną

įstaigose taikomos psichosocialinės

reabilitacijos programą, dalis (proc. nuo

programoje dalyvavusių asmenų

skaičiaus)

58,5 55 60 65

Narkotikų,

tabako ir alkoholio

prevencijos

tarpinstitucinis veiklos

planas

P-03 001-01-

02-08

Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų

nuo psichiką veikiančių medžiagų

priklausomų asmenų, kuriems įkalinimo

metu teiktas (tęstas) gydymas dėl

opioidinės priklausomybės, dalis, proc.

100 100 100 100

Narkotikų,

tabako ir alkoholio

prevencijos

tarpinstitucinis veiklos

planas

P-03 001-01-

02-09

Atliktas psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimo paplitimo laisvės atėmimo vietų

įstaigose tyrimas, vnt.

1

Narkotikų,

tabako ir alkoholio

prevencijos

tarpinstitucinis veiklos

planas

01-03 „Užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigose optimalią veiklą bei modernizuoti jų infrastruktūrą ir

veiklos metodus“

P-03 001-01-

03-01

Įkalintų asmenų, išgydytų nuo

tuberkuliozės, dalis nuo susirgusių

asmenų, proc.

62,9 92 95 95

P-03 001-01-

03-02

Žmogaus imunodeficito virusu infekuotų

asmenų, laikomų laisvės

atėmimo vietų įstaigose, gydomų

antiretrovirusiniais vaistais, dalis, proc.

57,4 95 95 95

P-03 001-01-

03-03

Pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis,

tobulinusių kvalifikaciją, dalis, proc.

61 62 63 64

P-03 001-01-

03-04

Darbuotojų, pagilinusių žinias socialiniais

klausimais, skaičius, vnt. 568 575 580 585

P-03 001-01-

03-05

Įvadinius mokymus baigusių pataisos

pareigūnų dalis, proc. 98 97 97,5 97,5

P-03 001-01-

03-06

Laisvės atėmimo įstaigų vietų, kuriose

pagerintos asmenų laikymo sąlygos,

skaičius, vnt.

457 930 300 1 046

45

P-03 001-01-

03-07

Kursantų, besimokančių pagal Pataisos

pareigūno modulinę profesinio mokymo

programą, įgijusių pataisos pareigūno

kvalifikaciją, dalis, proc.

100 96 96,5 97

P-03 001-01-

02-08

Pasipriešinimo pareigūnams ir smurto tarp

įkalintų asmenų atvejų skaičius (vienam

tūkst. įkalintų asmenų)

10,3 5,9 5,8 5,7

P-03 001-01-

02-09

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų

patekimo į laisvės atėmimo vietų įstaigas

užkardymo dalis, proc.

79,5 64 65 67

Narkotikų,

tabako ir

alkoholio prevencijos

tarpinstitucini

s veiklos planas

02 „Ginti nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teises ir teisėtus interesus“

R-03 001-02-

01

Teisėtų ir pagrįstų, nepanaikintų teismo

tvarka sprendimų kompensuoti

smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą

priėmimas, proc.

100 99 99 99

02-01 „Užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą“

P-03 001-02-

01-01

Asmenų, kuriems kompensuota (avansu ir

pasibaigus baudžiamajam procesui)

smurtiniais nusikaltimais padaryta žala,

skaičius, vnt.

155 190 190 190

P-03 001-02-

01-02

Asmenų, kuriems nekompensuota (avansu

ir pasibaigus baudžiamajam procesui)

smurtiniais nusikaltimais padaryta žala,

skaičius, vnt.

75 75 75 75

P-03 001-02-

01-03

Ieškinių ir kitų procesinių dokumentų dėl

išmokėtų kompensacijų grąžinimo regreso

tvarka skaičius, vnt.

236 400 300 190

P-03 001-02-

01-04

Atvejų, kai kreiptasi dėl laiku

nesumokėtos baudžiamojo poveikio

priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo

nusikaltimų asmenų fondą priverstinio

išieškojimo, skaičius, vnt.

660 250 250 250

46

IV SKYRIUS

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROJEKTAI

4 lentelė. Investicijų projektai ir asignavimai

(tūkst.eurų)

Pri

emo

nės

ko

das

Inst

itu

cijo

s (į

stai

go

s)

(pri

emon

ės v

ykd

yto

jo)

pav

adin

imas

Inv

esti

cijų

pro

jek

to

pav

adin

imas

Įgyvendini

mo terminai

Ben

dra

ver

tė

Pan

aud

ota

lėš

ų i

ki

20

20

01

01

Pla

nu

oja

ma

pan

aud

oti

20

20

met

ais

2021 metais 2022 metais 2023 metais

pra

dži

a

pab

aig

a

Lie

tuv

os

Res

pu

bli

ko

s

val

sty

bės

biu

dže

to l

ėšo

s iš jų

Kit

i ša

ltin

iai

Lie

tuv

os

Res

pu

bli

ko

s

val

sty

bės

biu

dže

to l

ėšo

s iš jų

Kit

i ša

ltin

iai

Lie

tuv

os

Res

pu

bli

ko

s

val

sty

bės

biu

dže

to l

ėšo

s iš jų

Kit

i ša

ltin

iai

tik

slin

ės p

ask

irti

es

lėšo

s ir

p

ajam

ų

įmo

ko

s

Eu

ropo

s S

ąju

ng

os

ir

kit

a ta

rpta

uti

nė

fin

ansi

nė

par

ama

ben

dro

jo f

inan

sav

imo

lėšo

s

tik

slin

ės p

ask

irti

es

lėšo

s ir

p

ajam

ų

įmo

ko

s

Eu

ropo

s S

ąju

ng

os

ir

kit

a ta

rpta

uti

nė

fin

ansi

nė

par

ama

ben

dro

jo f

inan

sav

imo

lėšo

s

tik

slin

ės p

ask

irti

es

lėšo

s ir

p

ajam

ų

įmo

ko

s

Eu

ropo

s S

ąju

ng

os

ir

kit

a ta

rpta

uti

nė

fin

ansi

nė

par

ama

ben

dro

jo f

inan

sav

imo

lėšo

s

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23

02 001

02 01

01

Lietuvos

Respublikos

valstybinis

patentų biuras

Ilgalaikio

turto

Valstybinia

m patentų

biurui

įsigijimas

2005 2024 1 182,0 750,0 102,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0

02 001

03 01

01

Valstybės

įmonė

Registrų

centras

Registrų ir

valstybės

informacini

ų sistemų

tobulinimas

ir

modernizavi

mas priimtų

teisės aktų

nuostatoms

įgyvendinti

2020 2021 2 776,0 360,0 1 801,0

03 001

01 03

08

Kalėjimų

departamenta

s

Alytaus

pataisos

namų

2011 2021 6 235,0 708,0 698,0 2 867,0

47

bendrabučio

Nr. 2

rekonstravi

mas

Iš viso investicijų projektams

10 193,0 1 458,0 1160,0 4 768,0 100,0

100,0 100,0

100,0 100,0

48

V SKYRIUS

ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI IR VALDYMO IŠLAIDOS

5 lentelė. Informacija apie teisingumo ministro valdymo srities žmogiškuosius išteklius, asignavimus jiems išlaikyti ir valdymo išlaidas

(tūkst. eurų)

Eil.

Nr.

Institucijos

/ įstaigos

pavadinima

s

2020 metai 2021 metai 2022 metai 2023 metai

Pareigybių

skaičius Išlaidos darbo užmokesčiui

Valdy

mo

išlaido

s

Pareigybių

skaičius

Išlaidos

darbo

užmoke

sčiui

Valdy

mo

išlaido

s

Pareigybių

skaičius

Išlaidos

darbo

užmoke

sčiui

Valdy

mo

išlaido

s

Pareigybių

skaičius

Išlaidos

darbo

užmoke

sčiui

Valdy

mo

išlaido

s iš

viso

iš jų

valst

ybės

tarna

utoja

i

Išlaidos

darbo

užmoke

sčiui

Dėl

ekonom

inės

krizės

sunažint

a darbo

užmoke

sčio

(atlygin

imo)

dalis

tūkst.

eurų

(teikiam

as

poreikis

)

Iš viso iš

viso

iš jų

valst

ybės

tarna

utoja

i

iš viso

iš jų

valst

ybės

tarna

utoja

i

iš

viso

iš jų

valst

ybės

tarna

utoja

i

1. Teisingumo

ministerija 169 148 4 484,8 196,2 4 681,0 5 541,0 162 142 4 560,0 5 483,0 162 142 4 560,0 5 483,0 162 142 4 560,0 5 483,0

2.

Kalėjimų

departamen

tas

200 166 4 873,0 87,0 4 960,0 203,0 162,0 3 495,0 203,0 162,0 3 495,0 203,0 162,0 3 495,0

3.

Kalėjimų

departamen

tui

pavaldžios

įstaigos

3 589 2 736 53 960,0 524,0 54 484,0 3

579,0

2

736,0 61 748,0 3 579,0

2

736,0 61 748,0 3

579,0

2

736,0 61 628,0

3.1.

Nuteistųjų,

atliekančių

ūkio

darbus,

darbo

užmokestis

*

1 256,0 1 256,0 643,0 643,0 643,0

4.

Lietuvos

teismo

ekspertizės

centras

148 112 2 317,0 32,0 2 349,0 148 112 2 565,0 148 112 2 565,0 148 112 2 565,0

49

5.

Lietuvos

Respubliko

s

valstybinis

patentų

biuras

66 42 1 304,0 28,0 1 332,0 62 40 1 281,0 62 40 1 281,0 62 10 1 281,0

6.

Valstybinė

vartotojų

teisių

apsaugos

tarnyba

170 143 2 839,5 45,5 2 885,0 170 129 3 112,0 170 129 3 112,0 170 129 3 112,0

7.

Valstybės

garantuoja

mos

teisinės

pagalbos

tarnyba

58 26 995,9 26,1 1 022,0 58 24 1 082,0 58 24 1 082,0 58 24 1 082,0

8.

Lėšos

valdymo

srities

įstaigų

2019 m.

kreditorinia

ms

įsiskolinim

ams

padengti

6 290,0

Iš viso 4 400 3 373 70 774,2 938,8 79 205,0 5 541,0 4 396 3 339 78 486,0 5 483,0 4 396 3 339 78 486,0 5 483,0 4 396 3 339 78 366,0 5 483,0

Valdymo išlaidos skaičiuojamos, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakyme Nr. 184 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir

savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo“. Informacija teikiama apie asignavimų valdytojus, kurie nurodyti minėto įsakymo 2 priede.

* 2020 m. valstybės biudžeto lėšos – 339,0 tūkst. eurų, pajamų įmokos – 917,0 tūkst. eurų; 2021–2023 m. pajamų įmokos – 643,0 tūkst. eurų.

50

VI SKYRIUS

VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS

Bendrosios veiklos sritis Planuojami atlikti

darbai Laukiamas rezultatas

Įgyvendinimo

terminas

Teisingumo ministerija

Dokumentų valdymas ir

administravimas

Plėsti elektroniniu parašu

pasirašomų dokumentų,

teisės aktų sąrašą

Elektroninių dokumentų dalis –

75 proc.

2021-12-31

Pasirengti pildyti antstolių

ir notarų veiklos ataskaitas

bei pateikti jas

Teisingumo ministerijai

skaitmeniniu būdu,

ministerijoje apdoroti šias

ataskaitas automatiniu

būdu, naudojant

informacinių technologijų

priemones

Pasirengta įgyvendinti teisines

bei technines priemones, kad 100

proc. antstolių bei notarų veiklos

ataskaitų būtų teikiamos ir

apdorojamos naudojant

informacines technologijas

2023-12-31

Viešieji pirkimai Viešųjų pirkimų

procedūrų, kurių

neprivaloma vykdyti

naudojantis Centrinės

viešųjų pirkimų

informacinės sistemos

priemonėmis, atliekamų

elektroniniu būdu,

skaičiaus didinimas

Elektroniniu būdu atliekamų

viešojo pirkimo procedūrų, kurių

neprivaloma vykdyti naudojantis

Centrinės viešųjų pirkimų

informacinės sistemos

priemonėmis, dalies didėjimas

(10 proc.)

2021-12-31

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Personalo valdymas Darbuotojų kvalifikacijos

kėlimas ir motyvavimo

sistemos tobulinimas

Darbuotojų, dalyvavusių

mokymuose ir tobulinusių

kvalifikaciją, dalis 2021 m. (ne

mažiau kaip 20 proc.)

2021-12-31

Paslaugų vartotojams

tobulinimas

Vartotojų teisių

informacinės sistemos

(VTIS) plėtojimas

Sukurtos 3 naujos pažangios el.

paslaugos vartotojams

2021-12-31

Lietuvos teismo ekspertizės centras (LTEC)

Efektyvesnis ir

kokybiškesnis LTEC

procesų valdymas ISO

17025:2018 standarto

pagrindais

Užtikrinti sklandų

standarto ISO 17025

2018 metų versijos

įdiegimą LTEC veikloje

Nacionalinio akreditacijos biuro

patvirtinimas dėl LTEC veiklos

atitikties ISO 17025:2018

standartui

2023-12-31

51

VII SKYRIUS

VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PLANUOJAMI PASIEKTI PAGRINDINIAI VEIKLOS

RODIKLIAI

Eil.

Nr.

Valstybės valdomos įmonės

pavadinimas Rodiklio pavadinimas

Planuojamos rodiklių reikšmės*

2021

metais

2022

metais

2023

metais

1. Valstybės įmonė

„Mūsų amatai“ 1. Vidutinis įdarbintų nuteistųjų

(suimtųjų) skaičius 1 143 1 153 1 190

2. Veiklos pelningumas, proc. 1,8 1,9 2,0

*Siektinų pagrindinių veiklos rodiklių skaičius ir vertės nustatyti atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. spalio 18 d. Vilniaus

apygardos teismo nutartimi valstybės įmonei „Mūsų amatai“ iškelta restruktūrizavimo byla, siekiant atkurti įmonės mokumą,

bei patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas.

______________________

52

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

valdymo sričių 2021–2023 metų strateginio

veiklos plano 1 priedas

Savivaldybių dotacijos ir savivaldybėms nustatomi vertinimo rodikliai

Eil.

Nr. Savivaldybės 2021 metų savivaldybės vertinimo rodiklio reikšmės

Tikslas 01.04-01 Užtikrinti teisės sistemos darną bei tinkamą teisės įgyvendinimą

Uždavinys 01.04-01-01 Vertinti galiojančią teisę ir teisės aktų projektus bei užtikrinti politikos įgyvendinimo

priežiūrą teisingumo ministro valdymo srityse

Priemonė 01.04-01-01-02 Specialioji tikslinė dotacija savivaldybėms civilinės būklės aktams registruoti

P-01.04-01-01-02 Įregistruotų civilinės būklės aktų, vnt.

1. Akmenės r. 729

2. Alytaus m. 1925

3. Alytaus r. 986

4. Anykščių r. 959

5. Birštono 214

6. Biržų r. 905

7. Druskininkų 839

8. Elektrėnų 745

9. Ignalinos r. 568

10. Jonavos r. 1694

11. Joniškio r. 777

12. Jurbarko r. 919

13. Kaišiadorių r. 1184

14. Kalvarijos 364

15. Kauno m. 11676

16. Kauno r. 3530

17. Kazlų Rūdos 412

18. Kėdainių r. 1799

19. Kelmės r. 1161

20. Klaipėdos m. 6926

21. Klaipėdos r. 1641

22. Kretingos r. 1443

23. Kupiškio r. 599

24. Lazdijų r. 724

25. Marijampolė 2173

26. Molėtų r. 600

27. Mažeikių r. 1984

28. Neringos 130

29. Pagėgių 258

30. Pakruojo r. 674

31. Palangos m. 842

32. Panevėžio m. 3285

53

33. Panevėžio r. 1197

34. Pasvalio r. 902

35. Plungės r. 1387

36. Prienų r. 912

37. Radviliškio r. 1231

38. Raseinių r. 1150

39. Rietavo 275

40. Rokiškio r. 994

41. Šakių r. 1048

42. Šalčininkų r. 1173

43. Šiaulių m. 3972

44. Šiaulių r. 1525

45. Šilalės r. 772

46. Šilutės r. 1778

47. Širvintų r. 551

48. Skuodo r. 674

49. Švenčionių r. 882

50. Tauragės r. 1388

51. Telšių r. 1409

52. Trakų r. 1407

53. Ukmergės r. 1378

54. Utenos r. 1448

55. Varėnos r. 908

56. Vilkaviškio r. 1476

57. Vilniaus m. 30921

58. Vilniaus r. 2970

59. Visagino 1012

60. Zarasų 598

Iš viso

118000

Tikslas 02.01-03 Užtikrinti prieinamas ir kokybiškas teisingumo ministro valdymo srities valstybės registrų ir

informacinių sistemų paslaugas

Uždavinys 02.01-03-01 Tinkamai tvarkyti registrų duomenis

Priemonė 02.01-03-01-06 Specialioji tikslinė dotacija savivaldybėms Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims

valstybės registrui teikti

P 02.01-03-01-03 Archyvinių civilinės būklės aktų įrašų, gautų iš civilinės metrikacijos įstaigų, duomenų tvarkymas,

vnt.

1. Akmenės r. 287

2. Alytaus m. 862

3. Alytaus r. 383

4. Anykščių r. 383

5. Birštono 96

6. Biržų r. 383

7. Druskininkų 287

8. Elektrėnų 383

9. Ignalinos r. 191

10. Jonavos r. 670

11. Joniškio r. 383

54

12. Jurbarko r. 383

13. Kaišiadorių r. 479

14. Kalvarijos 191

15. Kauno m. 4596

16. Kauno r. 1532

17. Kazlų Rūdos 191

18. Kėdainių r. 766

19. Kelmės r. 383

20. Klaipėdos m. 2489

21. Klaipėdos r. 957

22. Kretingos r. 574

23. Kupiškio r. 287

24. Lazdijų r. 287

25. Marijampolė 862

26. Molėtų r. 287

27. Mažeikių r. 862

28. Neringos 96

29. Pagėgių 96

30. Pakruojo r. 287

31. Palangos m. 287

32. Panevėžio m. 1436

33. Panevėžio r. 574

34. Pasvalio r. 383

35. Plungės r. 574

36. Prienų r. 383

37. Radviliškio r. 574

38. Raseinių r. 479

39. Rietavo 96

40. Rokiškio r. 479

41. Šakių r. 479

42. Šalčininkų r. 479

43. Šiaulių m. 1628

44. Šiaulių r. 670

45. Šilalės r. 383

46. Šilutės r. 670

47. Širvintų r. 191

48. Skuodo r. 287

49. Švenčionių r. 383

50. Tauragės r. 574

51. Telšių r. 670

52. Trakų r. 479

53. Ukmergės r. 574

54. Utenos r. 574

55. Varėnos r. 383

56. Vilkaviškio r. 574

57. Vilniaus m. 8713

58. Vilniaus r. 1532

59. Visagino 287

60. Zarasų 287

55

Iš viso

45000

Tikslas 02.07-01 Užtikrinti palankesnes sąlygas tinkamai ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus

Uždavinys 02.07-01-01 Laiku suteikti kokybišką teisinę pagalbą ir sudaryti sąlygas veiksmingai ginti teises

Priemonė 02.07-01-01-04 Specialioji tikslinė dotacija savivaldybėms pirminei valstybės garantuojamai teisinei

pagalbai teikti

P 02.07-01-01-04 Savivaldybės pirminės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos specialistų netiksliai (netinkamai)

užpildytų prašymų suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skaičius nuo visų savivaldybės (arba nuo

visų savivaldybių) parengtų prašymų suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skaičiaus, proc.

1. Akmenės r. 5

2. Alytaus m. 5

3. Alytaus r. 5

4. Anykščių r. 5

5. Birštono 5

6. Biržų r. 5

7. Druskininkų 5

8. Elektrėnų 5

9. Ignalinos r. 5

10. Jonavos r. 5

11. Joniškio r. 5

12. Jurbarko r. 5

13. Kaišiadorių r. 5

14. Kalvarijos 5

15. Kauno m. 5

16. Kauno r. 5

17. Kazlų Rūdos 5

18. Kėdainių r. 5

19. Kelmės r. 5

20. Klaipėdos m. 5

21. Klaipėdos r. 5

22. Kretingos r. 5

23. Kupiškio r. 5

24. Lazdijų r. 5

25. Marijampolė 5

26. Molėtų r. 5

27. Mažeikių r. 5

28. Neringos 5

29. Pagėgių 5

30. Pakruojo r. 5

31. Palangos m. 5

32. Panevėžio m. 5

33. Panevėžio r. 5

34. Pasvalio r. 5

35. Plungės r. 5

36. Prienų r. 5

56

37. Radviliškio r. 5

38. Raseinių r. 5

39. Rietavo 5

40. Rokiškio r. 5

41. Šakių r. 5

42. Šalčininkų r. 5

43. Šiaulių m. 5

44. Šiaulių r. 5

45. Šilalės r. 5

46. Šilutės r. 5

47. Širvintų r. 5

48. Skuodo r. 5

49. Švenčionių r. 5

50. Tauragės r. 5

51. Telšių r. 5

52. Trakų r. 5

53. Ukmergės r. 5

54. Utenos r. 5

55. Varėnos r. 5

56. Vilkaviškio r. 5

57. Vilniaus m. 5

58. Vilniaus r. 5

59. Visagino 5

60. Zarasų 5

Iš viso 5

__________________________