6 es teisingumo teismas

8/22/2019 6 ES Teisingumo Teismas

http://slidepdf.com/reader/full/6-es-teisingumo-teismas 1/31

ES Teisingumo teismas



Europos Sąjungos teisingumo teismas

• (ES sut. 19 str.) Europos Sąjungos Teisingumo

Teismas apima Teisingumo Teismą, Bendrąjį Teismą ir specializuotus teismus. Jis užtikrina,

kad aiškinant ir taikant Sutartis būtų laikomasiteisės.



Teisingumo teismo sudėtis

• Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienosvalstybės narės. Jam padeda generaliniai advokatai.

• Teisingumo teismui padeda 8 generaliniai advokatai(skiriami ta pačia tvarka kaip teisėjai).

•

Keičiasi sudėtis kas treji metai. • Skyrimas – skiria valstybių narių vyriausybės bendru

sutarimu, pasikonsultavus su spec. komitetu, teikiančiunuomones dėl kandidatų tinkamumo eiti pareigas. (SESV255 str.)

• Reikalavimai – nepriklausomumas ir kvalifikacija(aukščiausioms teisėjų pareigoms užimti, arba yrapripažintos kompetencijos teisės specialistai)



Generaliniai advokatai (SESV 252 str.)

• Teisingumo Teismui padeda aštuoni generaliniaiadvokatai. Teisingumo Teismo prašymu Taryba,spręsdama vieningai, gali padidinti generalinių

advokatų skaičių. • Generalinio advokato pareiga – viešame posėdyje

visiškai nešališkai ir nepriklausomai teiktimotyvuotą išvadą dėl bylų, kuriose pagal Europos

Sąjungos Teisingumo Teismo statutą jis turidalyvauti.

• Dalyvauja žodinės procedūros metu.



Bendrasis teismas

• Įsteigtas 1988 Vieningos Europos aktu. VadinosiPirmosios instancijos teismas.

• Bendrąjį Teismą sudaro ne mažiau kaip po vienąteisėją iš kiekvienos valstybės narės.

• Nėra generalinių advokatų.

• Didžioji dalis bylų išnagrinėjama trijų teisėjų kolegijoje.

• Bendrojo teismo sprendimai per du mėn. gali būti

skundžiami Teisingumo teismui – teisės klausimais.• Bendrasis teismas nagrinėja apeliacijas dėl

specializuotų teismų sprendimų.



Teismo darbo organizavimo tvarka

• Teismas veikia pilna sudėtimi tik labai retaisatvejais, išskirtinio rimtumo bylose, kaippavyzdžiui, Komisijos nario ar Ombudsmeno

pašalinimo iš pareigų bylose.• Didžiojoje kolegijoje – ypatingai svarbiose

bylose, kur prašo šalis ir byla yra sudėtingaarba labai svarbi.

• Didžioji dalis bylų sprendžiama trijų ir penkiųteisėjų kolegijose.



• Darbas organizuojamas pagal Teismųpasitvirtintas procedūros taisykles.

• Rašytinė ir žodinė tvarka. Yra paskiriamas teisėjaspranešėjas.

• Apeliacija: Bendrasis – į Teisingumo teismą,specializuotieji – į Bendrąjį kreipiasi.

• Yra įsiteisėjusio sprendimo peržiūros procedūra, jei paaiškėja naujų faktų ar aplinkybių.

• Teismo sprendimai priimami be atskirųjųnuomonių.



Teismo reikšmė

• ESS 19 str.: Teismas užtikrina, kad aiškinant ir taikantSutartis būtų laikomasi teisės. – pritaikė šį principą,priimdamas ieškinius prieš subjektus, kurie nėra išvardintisutartyje.

•

Išvystė ES konstitucinių principų svarbą. • ES teisinės sistemos principai, išvystyti ESTT praktikoje:tiesioginis veikimas, viršenybė, valstybės atsakomybė užžalą.

• ESTT vaidmuo kuriant vidaus rinką – reikalaujant panaikinti

nacionalinius apribojimus ir kuriant vieningą rinką. • Taigi tai aktyvus teismas, ypač jo vaidmuo padidėja

institucijų neveiklumo metu.



Teismo kompetencijos rūšys

• Pareigų pagal sutartis nevykdymo procedūra

• Ieškinys dėl panaikinimo ir neveikimo

•

Prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra • Ieškiniai dėl žalos atlyginimo



Pareigų pagal sutartis nevykdymoprocedūra

• KOMISIJA: Jei Komisija mano, kad kuri nors valstybėnarė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, jišiuo reikalu pareiškia pagrįstą nuomonę, pirmasuteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę išdėstyti

savo pastabas.• VALSTYBĖ NARĖ: Valstybė narė, kuri mano, kad kita

valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagalSutartis, gali šiuo reikalu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

• Valstybė narė, prieš pradėdama bylą prieš kitą valstybęnarę dėl įtariamo kokios nors pareigos pagal Sutartisnevykdymo, pirmiau kreipiasi šiuo reikalu į Komisiją.



• Komisijos neveikimas netrukdo VN pareikštiieškinį ESTT dėl pažeidimo.

• PAŽEIDIMAS: pažeidžiamos ESS ir SESVnuostatos.

• Komisija pradeda procedūrą savo iniciatyvaarba skundo pagrindu. Dažniau – individualiųskundų pagrindu, tačiau pabrėžiamasobjektyvus šio proceso pobūdis.



• Neformali procedūra – VN gali pateikti

paaiškinimus ir turi galimybę susitarti su Komisija.

• Formalus pranešimas apie pažeidimą. Paprastai

duodami 2 mėn. atsakyti, o per metus Komisijanusprendžia, ar tęsti procedūrą.

• Jei klausimas neišsprendžiamas – teikiama

argumentuota nuomonė. Nurodomi pagrindai,kuriais remiamasi konstatuojant pažeidimą.

• Komisija perduoda klausimą ESTT.



Argumentuota nuomonė

• Tai oficiali Komisijos nuomonė dėl VNpadaryto pažeidimo.

• Nurodo pažeidimo esmę, taip pat terminą, per

kurį tas pažeidimas turi būti ištaisytas.• Aiškus nurodymas, kuo VN „kaltinama“.

• Būtina nurodyti priežastis. Galima ginčyti, kad

nepakankamai argumentuota.• Jos argumentų pagrindu reiškiamas ieškinys

ESTT.



Pažeidimų rūšys

• Nuoširdaus bendradarbiavimo pareigospažeidimai.

• Netinkamas ES teisės įgyvendinimas

• ES išorės santykių įgaliojimų pažeidimas

• Sistemingi pažeidimai, bendros praktikos



ESTT sprendimai

• 1. Konstatuojamas pažeidimas.

• 2. VN nevykdant sprendimo, Komisija suteikia

galimybę VN pasiaiškinti, neišsiaiškinus teikiateikimą ESTT paskirti piniginę baudą.

• Komisija nebeteikia po Lisabonos šiojestadijoje argumentuotos nuomonės.

• Dėl direktyvos – iš karto gali prašyti baudos, jau pirmojo sprendimo priėmimo metu.



Prejudiciniai sprendimai (SESV 267 str.)

• Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimtiprejudicinį sprendimą dėl:

• a) Sutarčių išaiškinimo; • b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir

išaiškinimo. • Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas,

manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu,gali prašyti Teismą priimti dėl jo prejudicinį sprendimą.

• Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme,kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau

apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teismą.• Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme nagrinėjant bylą,

susijusią su sulaikytu asmeniu, Teismas sprendimą priima kiekgalima greičiau.



Klausimai, dėl kurių kreipiamasi

• ESS ir SESV nuostatų aiškinimas-

nepasisakoma dėl nac. Teisės nuostatųgaliojimo. Interpretuojamos sutartys.

• Dėl ES institucijų teisės aktų galiojimo.Nepriklausomai nuo to, ar yra tiesiogiai

veikianti nuostata.



Subjektai, kurie gali kreiptis

• VN teismai arba tribunolai – sprendžia ESTT, pagalsavo kriterijus, o ne pagal nac. teisėskategorizavimą.

•Kriterijai: – Ar institucija įsteigta teisės akto pagrindu?

– Ar nuolatinė?

– Ar jos sprendimai yra privalomi?

– Ar dalyvauja jos procedūroje dvi šalys, t.y. ar yraginčas?

– Ar ji yra nepriklausoma?



Subjektai, kurie privalo kreiptis

• Jei nebegalima apskųsti sprendimo teisminetvarka.

• Tai yra, ar konkrečiu atveju konkretus asmuo

galėtų apskųsti sprendimą. Jei toksapskundimas priklauso nuo priimtinumovertinimo, vis tiek laikoma, kad apskųsti šisasmuo gali.

• Jei galima apskųsti teisės klausimais – irginelaikoma atveju, kada nebegalima apskųsti.



Acte clair doktrina

• Nacionalinis teismas gali nuspręsti,kad

klausimas yra toks aiškus, kad nereikia kreiptisį ESTT – jei ESTT jau yra išaiškinęs analogišką

klausimą, arba nuostatos tokios aiškios, kadnereikia jokio papildomo aiškinimo.

• ESTT tikisi, kad nac. teismai nesikreips tik tada,

kai reikalas iš tiesų yra aiškus.



Ieškiniai dėl teisės aktų teisėtumo

• Galima ginčyti priimtų ES teisės aktų teisėtumą.

• Sąlygos:

– Konkretaus subjekto veiksmai gali būti teisminio

proceso klausimas;

– Aktas toks, kurį galima ginčyti;

– Ginčijanti institucija turi turėti statusą tai daryti;

–

Turi būti neteisėtumas, nurodytas SESV 263 str. 2 d. – Laiko ribos.



Subjektai, kurių aktus galima ginčytiESTT (263 str.)

• Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prižiūriteisėkūros procedūra priimtų teisės aktų,Tarybos, Komisijos ir Europos centrinio banko

priimtų teisės aktų, išskyrus rekomendacijas irnuomones, ir Europos Parlamento beiEuropos Vadovų Tarybos aktų, galinčių turėtiteisinių padarinių trečiosioms šalims,

teisėtumą. Jis taip pat prižiūri Sąjungos įstaigųar organų aktų, galinčių turėti teisiniųpadarinių trečiosioms šalims, teisėtumą.



Aktai, kuriuos galima ginčyti

• Sprendimai, reglamentai, direktyvos

• Galintys sukelti privalomus teisinius padarinius – taigi žiūrima ne tiek į formą, kiek į turinį.

• Negalima ginčyti neegzistuojančių teisės aktų. • Buv. trečiasis ramstis – ESTT negali spręsti dėl

policijos ar tesiėkūros institucijų operacijų

teisėtumo ar proporcingumo.• BUSP – ESTT neturi jurisdikcijos – išskyrus

pagal 40 str.



Ieškovai ginčijant teisės aktų teisėtumą

• VN, Europos Parlamentas, Taryba, Komisija –

privilegijuoti ieškovai

• Audito rūmai, ECB, Regionų komitetas – jei tai

liečia jų prerogatyvas.

• Kiti ES teisės subjektai – jei gali yra susiję su jųįgaliojimais.



Neprivilegijuoti ieškovai

• Tiesioginis suinteresuotumas (jei paveikia

pareiškėjo teisinį statusą ir nepalieka jamdiskrecijos teisės);

• Individualus suinteresuotumas



Netiesioginis aktų ginčijimas (267 str.)

• Privatiems pareiškėjams – kai nac teismai

pateikia klausimą prejudicinio sprendimo

būdu.

• Per nacionalinius teismus



Ieškiniai dėl neveikimo (265 str.)

• Jei Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, Taryba,Komisija arba Europos centrinis bankas, pažeisdamiSutartis, nesiima atitinkamų veiksmų, valstybės narės irkitos Sąjungos institucijos gali kreiptis į Europos SąjungosTeisingumo Teismą su ieškiniu dėl šio pažeidimo nustatymo.

Šis straipsnis tokiomis pačiomis sąlygomis taikomasSąjungos įstaigoms ir organams, nesiimantiems veiksmų.

• Ieškinys priimamas tiktai tuo atveju, jeigu ta institucija,įstaiga ar organas buvo pirmiau paragintas imtis atitinkamųveiksmų. Jei per du mėnesius po tokio paraginimo ta

institucija, įstaiga ar organas neapibrėžia savo pozicijos,ieškinys gali būti pateikiamas per kitus du mėnesius.



• Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo pirmesnėsepastraipose išdėstytomis sąlygomis gali paduotiTeismui skundą, kad Sąjungos institucija arba

įstaiga ar organas to asmens atžvilgiu nepriėmėkokio nors akto, išskyrus rekomendaciją ar

nuomonę.

•

Jei nepriėmė akto, kuris turėtų teisines pasekmes.• Turi įrodyti, kad konkreti institucija turėjo pareigą

veikti.



Prašymas pripažinti netaikytinu (277str.)

• Nepaisant to, kad 263 straipsnio šeštojoje pastraipojenustatytas terminas yra pasibaigęs, bet kuri teismoproceso, kuriame ginčijamas Sąjungos institucijos,įstaigos ar organo priimtas visuotinai taikomas aktas,

šalis gali remtis 263 straipsnio antrojoje pastraipojenurodytais pagrindais, kad Europos SąjungosTeisingumo Teismas tą aktą pripažintų netaikytinu.

• Negali būti taikomas prieš nac. teismus.

• Gali būti ginčijami tik bendrojo taikymo aktai. • ESTT pripažino, kad ir VN, kaip privilegijuotas subjektas,

gali pateikti ieškinį, jei toks būtinumas pasirodė vėliau.



T. a. pripažinimo neteisėtumaterialiniai pagrindai

• Kompetencijos trūkumas

• Esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas: – Teisė būti išklausytam

– Konsultacija ir dalyvavimas

– Pareiga pateikti priežastis

• ESS ir SESV ar jų taikymo taisyklių pažeidimai (įskaitant bendruosiusteisės principus) – Proporcingumo principas

– Teisinis tikrumas ir teisėti lūkesčiai – Nediskriminavimas,

–Skaidrumas,

– Atsargumo principas (precautionary principle)

• Piktnaudžiavimas įgaliojimais



T.a. pripažinimo neteisėtu pasekmės

• Jei neginčija per nustatytus terminus –

sprendimas tampa galutiniu šiam subjektui.

• Jei negaliojantis – tai nuo priėmimo, ab initio.

• Efektas erga omnes – tai yra, negalioja visiems

asmenims.

• Tik to konkretaus akto negaliojimas, to, kuris

ginčijamas.

6 es teisingumo teismas

Documents