Brangi bendruomene,

Jau greitai švęsime mūsų valstybės atkūrimo šimtmetį. Visa Lietuva pasipuoš

trispalvėmis vėliavomis. Brangios ir mielos tos trys spalvos: geltona reiškia saulę, šviesą ir

gerovę, žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, raudona – drąsą ir už Tėvynę pralietą kraują.

Lietuvos vėliava irgi sukurta prieš 100 metų. Kaip būtų šaunu, kad ji Vasario 16-ąją

plevėsuotų prie kiekvieno Šakynos miestelio namo, kaip įrodymas, kad šventė atėjo į

kiekvieną gatvę, į kiekvieno mūsų širdį. Didžiuokimės Lietuvos istorija, savo krašto

tradicijomis ir papročiais. Gerbkime ir mylėkime gimtąją lietuvių kalbą, kuria tariame

švenčiausius žodžius: Mama, Tėvynė, Lietuva. Saugokime ir globokime savo nuostabią

gamtą ir jos turtus. Be valstybės laisvės ir mes nebūtume laisvi. Tikiu, kad Vasario 16-ąją

lietuviai visame pasaulyje giedos Lietuvos himną. Giedokime ir mes drauge su visais:

Lietuva, Tėvyne mūsų

Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia.

Nepriklausomybės aktas

„Lietuvos aido“ 1918 m.

vasario 19 d. numeryje

L I E T U V A I – 1 0 0 M E T Ų ! ! !

Šiandien 2018 m. vasario 16 d. – Lietuvos valstybei sueina 100

nepriklausomybės metų!!!

1918 m. vasario 16 d. 20 drąsių ir ryžtingų tautos patikėtinių pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą,

kuriuo paskelbė, kad Lietuva „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos

valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis

tautomis“. Nepriklausomybę apgynusi kovose su lenkais ir bolševikais, Lietuva 1920 m. Steigiamajame

Seime įtvirtino demokratinę parlamentinę santvarką. Pakilimo simboliu tapo lietuvių lakūnų Stepono

Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbis – 1933 m. jie vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną

(iš JAV į Europą). Lietuvos Respublikos laikais įtvirtinta pilietinė visuomenė ir kultūrinės vertybės

padėjo Lietuvai ištverti Sovietų okupaciją ir tapo Nepriklausomybės atkūrimo idėjiniu pagrindu.

Šakynos mokyklos direktorius

Vytautas Arvasevičius

Mažylio atradimas

Deja, svarbiausias XX a. Lietuvos valstybės

dokumentas – nepriklausomybės aktas – buvo dingęs.

Lietuvos Tarybos nariai pasirašė du priimto nutarimo

egzempliorius. Originalas, skirtas šiam įvykiui reprezentuoti,

buvo atiduotas saugoti Jonui Basanavičiui. Darbinis

dokumentas – dublikatas – iki sovietinės okupacijos 1940 m.

buvo saugomas Lietuvos prezidento kanceliarijos archyve

Kaune. Paskui jis paslaptingai dingo.

Didvyriu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)

profesorius Liudas Mažylis tapo per kelias minutes – kai

viešoje erdvėje buvo pranešta, kad būtent šis žmogus

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve atrado

Vasario 16-osios aktą. Jis bijojo, kad apie radinį nebūtų

paskelbta balandžio 1-ąją, nes visiems būtų galėję pasirodyti,

jog tai – pokštas. Naujiena paskelbta kovo 29-ąją – dieną, kai

Lietuva minėjo 13 įstojimo į NATO metines. Jis taip pat

išsiaiškino, kad rastą Aktą rašė signataras Jurgis Šaulys.

Ko sieksime minėdami valstybės atkūrimo šimtmetį?

Švęsdami valstybės atkūrimo šimtmetį sieksime ugdyti

visuomenės socialinę ir pilietinę atsakomybę, raginsime

aktyviai įsitraukti į šiam jubiliejui skirtų iniciatyvų įgyvendinimą

ir dalyvauti renginiuose, stengsimės sutelkti Lietuvos gyventojus

ir išeiviją modernios valstybės stiprinimo idėjoms įgyvendinti.

Ką Lietuvai reiškia valstybės atkūrimo šimtmetis?

Lietuva – vyriausia iš Baltijos valstybių, savo istoriją

kurianti daugiau nei 1 000 metų. Mūsų valstybė 2018 m.

vasario 16 d. minės reikšmingą ir išskirtinę Lietuvos istorijos

datą – šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Prieš

šimtą metų iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų

rankų gavome priesakus visomis išgalėmis saugoti, turtinti ir

gražinti valstybę. Taip buvo pradėta atkurti nepriklausomos ir

demokratinės Lietuvos valstybės istorija, žengtas pirmas

ryžtingas žingsnis į dabartinę modernią Lietuvos valstybę.

Kuo skiriasi dvi Lietuvos nepriklausomybės dienos - Kovo

11-oji ir Vasario 16-oji?

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Prieš beveik šimtą metų pasirašytame valstybės atkūrimo

akte šalį atstatanti Lietuvos Taryba pabrėžė, kad atkuriama

valstybė nėra nauja, o tik seno valstybingumo tąsa. Svarbu

pabrėžti, kad Lietuvos valstybės istorija yra kuriama daugiau nei

1000 metų. Tuo skiriamės nuo Latvijos ir Estijos, kurios 2018 m.

paminės savo valstybių įkūrimo šimtmetį. Galime pagrįstai

didžiuotis, jog prieš šimtą metų pirmieji ir vieninteliai Baltijos

šalyse atkūrėme demokratine santvarka besiremiančią

nepriklausomą valstybę.

Skirtingai nei prieš beveik šimtą metų, 1990 m. atkuriant

šalies nepriklausomybę, Lietuvos, kaip valstybės, terminas jau

buvo iš esmės aiškus: šalis turėjo konkrečias sienas, patvirtintas

tarptautinėmis sutartimis, bei administracinio valdymo tinklą.

Kitaip tariant, Kovo 11-osios aktas skelbė šalies

nepriklausomybės, o ne pačios valstybės atkūrimo pradžią.

Gražiausi žodžiai Lietuvai

Nors mano mergytė gimė ir iki 2,5 metų augo ne Lietuvoje, bet ji labai myli Lietuvą. Gyvendami užsienyje jautėmės gerai,

laimingi, bet vis tiek buvome svetimšaliai. O grįžus į Lietuvą iškart širdis džiaugėsi kai matėme savo gimtojo krašto vaizdus, girdėjome

savo kalbą ir viskas buvo taip nuostabu. Ir mažoji mergytė augdama čia jaučiasi labai laiminga, visų mylima ir nuolat čiauškanti tarsi

mažas žvirbliukas. Štai kokiais žodžiais Emilija išreiškia savo meilę Lietuvai:

Lietuva, aš myliu tave už tavo gerumą;

Lietuva, aš myliu tavo spalvas;

Lietuva, aš tave saugosiu kaip angelas sargas;

Lietuva, aš niekuomet tavęs nepamiršiu;

Lietuva, aš tau padovanosiu patį spalvingiausią paveikslą gimtadienio proga.

Manau, kad tokie žodžiai iš vaiko lūpų pats nuoširdžiausias ir

gražiausias pasveikinimas Lietuvai 100-ojo gimtadienio proga.

Emilija (6 m.) ir mama

DEVINTOKAI:

Aš, Aušra, linkiu Lietuvai išlikti nepriklausomai ir toliau puoselėti

Lietuvos tradicijas.

Aš, Ieva, linkiu Lietuvai suteikti žmonėms daugiau galimybių, kad

mažėtų emigrantų ir, kad Lietuva gyvuotų dar daugybę šimtmečių!

AŠTUNTOKAI:

Aš, Loreta, linkiu Lietuvai, kad išliktų ir nebūtų karo.

Aš, Ema, linkiu, kad Lietuva liktų tokia stipria valstybe,

kokia iki šiol yra ir, kad neprarastų nepriklausomybės.

Aš, Viržinija, linkiu, kad Lietuva būtų taikinga ir laisva!

Aš, Ieva, linkiu, kad Lietuva turėtų daug pinigų, ir būtų taika.

Aš, Austėja, linkiu, kad visi Lietuvos žmonės būtų laimingi.

Aš, Aivaras, linkiu Lietuvai daugiau džiaugsmo.

Aš, Tadas, linkiu Lietuvai laimės.

SEPTINTOKAI:

Aš, Dominyka, linkiu, kad Lietuva išliktų laisva.

Aš, Gabija, linkiu, jog Lietuva amžinai būtų laisva.

Aš, Simona, linkiu, kad Lietuva būtų stipri.

ŠEŠTOKAI:

Aš, Gabrielė, linkiu Lietuvai išlikti nepriklausomai.

Aš, Gabrielė, linkiu Lietuvai, kad jos žmonės būtų laimingi.

Aš, Karolina, linkiu Lietuvai gyvuoti dar tūkstantį metų.

Aš, Nomeda, linkiu Lietuvai visada būti laisvai.

Aš, Saulutė, linkiu Lietuvai būti didinga valstybe.

DEŠIMTOKAI:

Aš, Toma, linkiu, kad Lietuvoje atsirastų daugiau žmonių, kurie garsintų

Lietuvos vardą.

Aš, Fausta, linkiu, kad žmonės rūpintųsi ne tik savimi, bet ir Lietuva.

Aš, Haroldas, linkiu Lietuvai būti stipria.

PENKTOKAI:

Aš, Austėja, linkiu Lietuvai taikos ir gerumo.

Aš, Mantas, linkiu Lietuvai daug meilės.

Aš, Rosita, linkiu, kad Lietuva ilgai gyvuotų.

Lietuva mano tėvynė, ar aš galiu Jos

nemylėti? Ne ! Ar aš galiu Jos negerbti? Ne!

Tėvynė tai, kaip mama ir tėtis. Jų nepasirinksi.

Todėl 100-čio proga aš Lietuvai linkiu išlikti oriai

ir išdidžiai visur ir visada, nesvarbu kas ją valdytų,

iš jos tyčiotųsi, ar paliktų..." Aš myliu Lietuvą, ar

mylit Ją Jūs...." (M. Mikutavičius).

Šakynos mokyklos direktoriaus pavaduotoja

ugdymui Jurgita Januškevičienė

Retas kuris jausmas tegali pripildyti širdį

tokio naudingos veiklos troškimo, kaip aiškus

supratimas, kiek buvo kentėta, patirta, siekiant

laimės šiandien gyvenančiai kartai, kurios dalelė

esame ir mes.(S. Žeromskis)

Šakynos mokyklos direktoriaus pavaduotoja

ugdymui Lina Samoškienė

Atkurtos Lietuvos šimtmetis yra neatsiejama kiekvieno Mūsų

tautos piliečio gyvastis. Juk kiekvienas norime būti laisvi, o ši sukaktis

parodo Mūsų tautos norą egzistuoti ir kurti savo ateitį.

Tėvynė – tai ne milijonai žemės valakų, ne miškai, ne upės. Tėvynė

– sąvoka moralinė. Žmogus širdy nešiojasi Tėvynę. Tik tas jos nepraras,

kas nenorės...“ (rašytojas J. Grušas)

Šakynos mokyklos istorijos mokytojas Audrius Mickevičius.

Lietuva – tai mūsų namai. Mes čia

gimėm ir augom. Išvykus svetur širdis

šaukia namo ☺

R. Leliukienė

Ikimokyklinės-priešmokyklinės ugdymo grupės informacija

Šakynos mokykla netradiciškai švenčia

Lietuvos šimtmetį, vasario 13-ąją buvo

organizuojamas sąspietis (flashmobas) –

gyvasis šimtmetis – mokyklos bendruomenės

nuotrauka.

Taip pat vyko edukacinis užsiėmimas –

Lietuvos žemėlapio kūrimas.