1

2010 METŲ BIUDŽETAS

Ingrida Šimonytė

2

Viešieji finansai 2010

Mokesčių bazės toliau mažėja: mažės DU fondas, atitinkamai, mažės vartojimas, kainos

Mokesčių įplaukos į biudžetus mažėja net palyginus su “krizės piko” metais – 2009 metais

Mokesčių į visus biudžetus surinksime apie 3 mlrd. litų mažiau nei 2009 metais

Kai kurios išlaidos tuo tarpu augs nepriklausomai nuo valios

3

Viešieji finansai 2010 (2)

Deficitas, dėl 2006-2008 prisiimtų įsipareigojimų, vis dar linkęs plėstis “natūraliąja eiga”, nevaldomas kitąmet galėtų pasiekti net ir 15 procentų BVP

Proceso “savieiga” reikštų, kad iš deficito perviršio išsikapstytume apie 2017 metus, tam laikui skola jau viršytų 100 procentų BVP

Užduotis - suvaldyti deficito didėjimą ir taip sudaryti prielaidas ištrūkti iš užburto “deficitų-skolos” rato

4

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

2008 2009 I 2009 II 2009* 2010* 2011* 2012*

BVP augimas, grandine susietos apimties augimas, proc. 2,8 -13,3 -19,5 -18,2 -4,3 4,5 2,1

Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (vidutinis metinis), proc. 11,1

10,5 (kovas)

6,2 (rugsėjis) 3,6 -3,0 -2,8 -0,5

Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (gruodžio mėn. pabaigoje), proc. 8,5

7,4 (kovas)

2,3 (rugsėjis) -0,7 -4,0 -1,5 0,1

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis, proc. 20,6 1,9 -2,9 -6,8 -8,7 -0,9 -0,1

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 2151,7 2193,1 2172,6 2005,1 1829,9 1812,6 1811,6 Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc., darbo jėgos tyrimų duomenimis 5,8 11,9 13,6 14,6 19,8 15,0 14,1

Prekių ir paslaugų balansas, proc. BVP -11,2 -0,8 -2,0 -0,7 5,0 5,3 6,3

Vartojimo augimas, grandine susietos apimties augimas, proc. 4,6 -11,6 -15,0 -16,7 -14,0 4,5 0,7

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, grandine susietos apimties augimas, proc. -6,1 -37,6 -39,8 -45,0 18,2 2,5 2,0

BVP augimas to meto kainomis, proc. 13,6 -14,6 -16,1 -18,3 -8,3 2,1 2,0 * FM projekcijos, 2009 m. rugsėjis

5

Nominalaus BVP dinamika 2000-2010 m. (mln. Lt)

6

2010 m. valstybės biudžeto pajamų iš pagrindinių mokesčių projekcijos (tūkst. Lt)

Mokesčiai  2009 m.2010 m.

projektas

Pajamų pokytis palyginus su 2009 planu (+;-)

Pajamų pokytis

palyginus su 2009

planu (%)Gyventojų pajamų

mokestis 1199639 877793 -321846 -26,8Pelno mokestis 1743066 907741 -835325 -47,9PVM 6251688 6017864 -233824 -3,7Akcizai 3268841 3257424 -11417 -0,3Kitos pajamos 1934068 2091178 157110 8,1Iš viso 14397302 13152000 -1245302 -8,6ES ir kitų užsienio šalių

finansinės paramos lėšos 6417352 7891894 1474542 23,0

Iš viso pajamų 20814654 21043894 229240 1,1

7

Mokesčių pakeitimai 2010 metais

Pelno mokestį siūloma grąžinti į 15 procentų ribas nuo 2010-ųjų mokestinio laikotarpio. Mikroįmonėms – 50 procentų mažesnis tarifas (7,5 procento)

Nuostolių perkėlimas grupių viduje

Sąnaudos darbuotojų naudai – leidžiami atskaitymai

8

Mokesčių pakeitimai 2010 metais(2)

GPM (ir atitinkamai kitų “darbo mokesčių”) lengvata papildomo sveikatos draudimo įmokoms už darbuotoją (25 procento DU fondo)

+2 “kriziniai” proc. punktai Sodrai: 1 darbuotojo (dosnioji motinystė) ir 1 darbdavio (nedarbas) – labai aktyviai diskutuojamas klausimas

Įsigalioja dar vasarą priimti sprendimai apmokestinimo pakeitimų pajamų mokesčiu ir socialinio bei sveikatos draudimu:

- individualios veiklos (fiksuotos sąnaudos, apmokestinamųjų pajamų dalijimas pusiau)

- individualių įmonių savininkų (“pseudo alga”)

9

Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžetas (mln. lt)

 

2009 m.2010 m. projektas

2010 m. palyginti su 2009 m.

SkirtumasPokyčio

proc.

Pajamos

Valstybės biudžeto pajamos (su dotacija iš ES biudžeto)

20.814,7 21.043,9 229,2 1,1

Valstybės biudžeto pajamos (be dotacijos iš ES biudžeto)

14.397,3 13.152,0 -1.245,3 -8,6

Asignavimai

Valstybės biudžeto asignavimai (su dotacija iš ES biudžeto)

25.636,6 26.227,6 591,0 2,3

Valstybės biudžeto asignavimai (be dotacijos iš ES biudžeto)

19.219,2 18.335,7 -883,6 -4,6

10

Lietuvos Respublikos 2010 metų nacionalinis biudžetas (mln. lt)

  2009 m.2010 m.

projektas

2010 m. palyginti su 2009 m.

SkirtumasPokyčio

proc.Pajamos

Nacionalinio biudžeto pajamos (su dotacija iš ES biudžeto)

24.612,9 24.172,8 -440,1 -1,8

Nacionalinio biudžeto pajamos (be dotacijos iš ES biudžeto)

18.195,5 16.280,9 -1.914,6 -10,5

AsignavimaiNacionalinio biudžeto asignavimai (su dotacija iš ES biudžeto)

29.434,8 29.356,4 -78,4 -0,3

Nacionalinio biudžeto asignavimai (be dotacijos iš ES biudžeto)

23.017,5 21.464,6 -1.552,9 -6,7

11

Valstybės biudžeto išlaidos

Kai kurios išlaidos 2010 metais didėja:

- skolos aptarnavimo išlaidos (2008 m. pabaigos kreditorinių įsiskolinimų ir šiųmečio deficito pasekmė) palyginus su 2009 metais didėja 589 mln. litų

Arba didinamos sąmoningai :

ES paramos kofinansavimas (beveik 70 procentų) - didėja 435 mln. litų, lyginant su 2009 metais

pervedimai į PSDF (suplanuota reforma) - didėja 337 mln. litų

pervedimai studijų krepšeliui (vykdoma reforma) - didėja 36 mln. litų

12

Valstybės biudžeto išlaidos(2)

– Visos likusios išlaidos mažėja, tačiau skirtingu mastu, atsižvelgiant į institucijų vykdomas programas, ES lėšų ir kofinansavimo poreikio dalį bei teisės aktais apibrėžtas funkcijas

– 2010 metais mažėja asignavimų valdytojų skaičius – vietoje buvusių 176 kitąmet lieka 146, taigi, mažėja 30-imčia, bei ženkliai, beveik 100-tu mažėja biudžeto programų skaičius (nuo 596 iki 502).

– Bendrosios valstybės valdymo išlaidos mažės beveik 23 procentais (valstybės tarnautojų darbo užmokestis 20%) lyginant su 2009 ir sudarys apie 1,2 mlrd. litų (viso be ES lėšų perskirstysime apie 30 mlrd. litų, kartu su SODRA)

– Tiek “kitos” institucijų išlaidos (mažinamos vidutiniškai 30%), tiek valstybės tarnautojų DU “grįžta” net į ankstesnius nei 2006 metai, tačiau kitas išlaidas, augusias geometrine progresija, ten grąžinti nelengva

13

Valstybės biudžeto asignavimų struktūra (tūkst. Lt)

14

Valstybės investicijų programa pagal sritis (tūkst. Lt)

2010 metaiiš jų iš jų

Valstybės valdymas 65.707 0 57.081 270Krašto apsauga 150.809 0 101.249 0Viešoji tvarka 30.969 0 32.516 0Švietimas 415.342 242.742 706.665 563.789Sveikatos apsauga 182.412 106.556 223.193 162.645Socialinė apsauga 60.367 45.505 102.006 82.150Aplinkos apsauga 592.915 316.294 782.989 581.992Kultūra 145.383 0 95.087 0Žemės ūkis 81.926 32.283 164.493 103.468Visuomenės apsauga 211.404 148.431 291.128 230.389Transportas ir ryšiai 1.147.655 1.027.625 1.540.455 1.214.516Kita veikla 447.557 358.982 976.338 849.132Iš viso 3.532.446 2.278.418 5.073.200 3.788.351iš jų informacinėms technologijoms

147.459 58.593 204.641 108.756

ES parama Iš viso Iš viso

Sritis

2009 metai

ES parama

15

Kodėl ir toliau ribojanti fiskalinė politika?

Skola vien dėl deficito finansavimo priaugs prie 40 procentų ribos kitąmet

Daugiau skolintis “ūkiui stimuliuoti” neturime jokių galimybių – tegul 30 procentų nuo 1 lito grįš į biudžetą, tačiau kažkam (tiksliau, mokesčių mokėtojams) liks likę 70 procentų skolos

Todėl išeitis – tolesnė fiskalinė drausmė, ES lėšų įsisavinimo sėkmė ir struktūrinės reformos

16

Ekonomikos skatinimui - ES lėšos

Lietuva neturi “manevro laisvės” naudoti tradicinius “fiskalinius stimulus” ekonomikai pagyvinti, taigi ES lėšos, nedidinančios fiskalinio deficito, tampa kertine priemone ūkiui stimuliuoti

Pagrindiniai darbai:- perskirstyti lėšas tarp sektorių užtikrinant maksimalias

galimybes lėšas įsisavinti per įmanomai trumpą laiką kreditų stimulo susitraukimui bent iš dalies amortizuoti;

- supaprastinti administracines procedūras

17

ES parama: ką planuojame?

2007-2013 m. veiksmų programų projektams planuojamos išmokėti ES ir valstybės biudžeto lėšos, mln. Lt

1.2134,7 %

1.9867,7 %

3.00611,6 %

4.62317,8 %

5.15519,9 %

5.32720,6 %

6292,4 %

3.97015,3 %

0

1.000

2.000

3.000

4.000

5.000

6.000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

18

Skolinimasis 2010 metais

Tikslu finansuoti einamąsias išlaidas ir biudžeto deficitą bei refinansuoti ankstesnes skolas, 2010 metais planuojama pasiskolinti apie 12,8 mlrd. litų

Planuojamas skolinimosi poreikis deficitui finansuoti sudarys apie 7,53 mlrd. litų.

Bus skolinamasi leidžiant Vyriausybės vertybinius popierius vidaus ir užsienio rinkose bei imant paskolas iš tarptautinių finansinių organizacijų, tokių kaip Europos investicijų bankas, Europos tarybos vystymo bankas, Šiaurės investicijų bankas

19

Dėkoju už dėmesį