lietuva - european commission · (atitinkamai 74 ir 72 proc. piliečių teigė, kad jie linkę...

Standartinis Eurobarometras 86

Šį tyrimą užsakė ir koordinavo Europos Komisijos Komunikacijos generalinis direktoratas.

Ši ataskaita buvo parengta Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje.

Šis dokumentas neatspindi Europos Komisijos požiūrio Jame pateiktos autoriaus interpretacijos ir nuomonės.

Standartinis Eurobarometras 86 – Bangos EB86.2 – TNS opinion & social

Visuomenės nuomonė Europos Sąjungoje

Šalies ataskaita

Lietuva

2016 M. ruduo


Standartinis Eurobarometras

VISUOMENĖS NUOMONĖ EUROPOS SĄJUNGOJE

LIETUVA

http://ec.europa.eu/COMMFrontOffice/PublicOpinion

Šį tyrimą užsakė ir koordinavo Europos Komisijos Komunikacijos generalinis direktoratas.

Ši ataskaita buvo parengta Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje.

1

Visuomenės nuomonė Europos Sąjungoje 2016 M. ruduo

Šalies ataskaita Lietuva


Ataskaitos autorius dr. Mindaugas Degutis.

TURINYS

Įvadas 2

I. Situacijos vertinimas 3 1 Pasitenkinimas gyvenimu 3

2 Artimiausių 12 mėnesių lūkesčiai 3

3 Svarbiausios problemos Lietuvoje ir ES 4

4 Pasitikėjimas institucijomis 6

5 Pasitikėjimas įvairiais informacijos šaltiniais 6

II. Požiūris į Europos Sąjungą ir jos politikos prioritetus 7 1 Europos Sąjungos įvaizdis 7

2 ES politikos prioritetų vertinimas 8

3 Požiūris į Romos sutartį, ES ateities vertinimas 9

4 Požiūris į migraciją 10

5 Ekonomikos skatinimo ir reguliavimo priemonių vertinimas 11

2




ĮVADAS

2016 m. lapkričio mėnesį visose 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse vykdytas standartinis Eurobarometro tyrimas. Ši ataskaita yra skirta pagrindiniams studijos rezultatams apžvelgti.

Ataskaitoje Lietuvos piliečių atsakymai į pagrindinius tyrimo klausimus yra analizuojami ir lyginami su visų 28 Europos Sąjungos valstybių narių piliečių atsakymų vidurkiais. Be to, pateikiamas kai kurių klausimų palyginimas su ankstesniųjų tyrimų duomenimis ir analizuojami įvairių socialinių ir demografinių respondentų grupių apklausos rezultatai. Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 1009 respondentai, Lietuvos Respublikos piliečiai. Respondentų (amžius – 15 metų ir vyresni) atranka buvo vykdoma taikant atsitiktinės-tikimybinės atrankos metodą; ji reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę. Apklausa buvo vykdoma personalinio interviu būdu respondento namuose naudojant CAPI (Computer Assisted Personal Interviews) sistemą. Apklausa vykdyta 2016 m. lapkričio 5 – 14 d. Tyrimo klausimynas ir techninė informacija apie tyrimą pridedami kaip šios ataskaitos priedai.

Šioje ataskaitoje analizuojami tik dviejų visos apklausos temų – esamos situacijos bei ateities lūkesčių ir požiūrio į Europos Sąjungą – duomenys. Kitus šios apklausos rezultatus galima rasti interneto svetainėje adresu

http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb86/eb86_en.htm.

3




I. SITUACIJOS VERTINIMAS

1 Pasitenkinimas gyvenimu

Dvejus metus Lietuvoje kilęs pasitenkinimo savo gyvenimu rodiklis 2016 m. rudenį smuktelėjo net 5 procentiniais punktais (toliau p.p.). Šiuo metu 70 proc. Lietuvos piliečių yra patenkinti savo gyvenimu (žr. 1 diagramą).

Atotrūkis nuo ES vidurkio per metus padidėjo dvigubai – nuo 6 iki 12 p.p.

Diagrama Nr. 1. Pasitenkinimo savo gyvenimu tendencijos

Šiuo rodikliu Lietuva vis dar atsilieka nuo artimiausių kaimynų: Lenkijoje yra 85 proc. patenkintų gyvenimu piliečių, Estijoje – 80 proc., o Latvijoje – 75 proc. Mažiau nei Lietuvoje patenkintų gyvenimu piliečių yra Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Vengrijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. Tradiciškai labiausiai patenkinti gyvenimu yra Danijos piliečiai (97 proc. patenkintųjų). Tik vienu ar pora procentinių punktų nuo jų atsilieka Švedijos, Nyderlandų, Airijos piliečiai.

2 Artimiausių 12 mėnesių lūkesčiai

Ateities lūkesčiai iš esmės lieka nepakitę keletą pastarųjų metų. Nuo 2013 m. nedidelį augimą keičia nedidelis nuosmukis, o po to - vėl šioks toks augimas. Per metus manančiųjų, kad artimiausi 12 mėnesių bus geresni tiek apskritai imant, tiek finansiniu bei ekonominiu aspektais, liko tiek pat (žr. diagramą Nr. 2). Nestabili politinė ir ekonominė situacija pasaulyje neleidžia Lietuvos piliečiams į ateitį žvelgti su didesniu pasitikėjimu ir labiau teigiamais lūkesčiais.

4




Diagrama Nr. 2. Ateities lūkesčių dinamika

Visoje Europos Sąjungoje yra šiek tiek mažiau piliečių (27 proc.) nei Lietuvoje, kurie mano, kad gyvenimas apskritai per artimiausius 12 mėnesių bus geresnis. Daugiausia tokių piliečių yra Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Maltoje ir Airijoje. Jose daugiau nei trečdalis piliečių yra nusiteikę optimistiškai. Po gana ilgo labiau pesimistiško periodo lūkesčiai galų gale pradėjo gerėti kai kuriose Pietų Europos šalyse. Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje daugiau nei 30 proc. piliečių tikisi geresnių artimiausių 12 mėnesių. Tačiau Graikijoje, Austrijoje, Vengrijoje optimizmo vis dar mažai: mažiau nei penktadalis jų piliečių nusiteikę sulaukti geresnių metų.

3 Svarbiausios problemos Lietuvoje ir ES

Atskirų Europos Sąjungos valstybių piliečiai labai skiriasi tuo, kokias problemas laiko svarbiausiomis savo šalyje. Daugiausia Lietuvos piliečių svarbiausiomis problemomis laiko infliaciją ir nedarbą (atitinkamai 51 proc. ir 26 proc., žr. lentelę Nr. 1). Toliau svarbos sąraše taip pat rikiuojasi sritys, susijusios su ekonomika ir gyvenimo lygiu: pensijos, mokesčiai, bendra ekonominė padėtis. Tik po jų yra minimos imigracijos, sveikatos apsaugos, švietimo sistemos. Tiesa, klausimyne nebuvo minimos sritys, kurios ko gero būtų ypač svarbios Lietuvai, pvz.: krašto gynyba arba emigracija.

Palyginti su 2009 m., t.y. pačiu ekonominės krizės įkarščiu, Lietuvoje sumenko daugelio ekonominių problemų, klausimų svarba, išskyrus infliaciją, kurią svarbia laiko net 32 p.p. daugiau piliečių nei 2009 m. Nors oficiali infliacija Lietuvoje 2016 metais buvo labai maža, viešoje erdvėje buvo daug diskusijų apie kainų kilimą, siejant tai su euro įvedimu. Jos, o taip pat prognozės, kad 2017 metais ir oficialiai fiksuojama infliacija bus gerokai didesnė, matyt, ir lėmė tokį didelį šio problemos svarbos pokytį.

Pastarųjų metų imigracijos į ES banga lėmė šios problemos aktualizaciją ir Lietuvoje, nors šalies piliečiai tiesiogiai tai jaučia ir nestipriai. Daugybė viešoje erdvėje vykstančių diskusijų apie švietimo sistemos bėdas taip pat lėmė ir šios srities svarbos padidėjimą. Tačiau net ir nuolatos ne itin tolimose kaimyninėse šalyse vykstantys teroro aktai kol kas nelabai gąsdina lietuvių – jie terorizmo nelaiko Lietuvai aktualia problema.

5




Lentelė Nr. 1. Svarbiausios problemos šalyje Lietuva

2009 ruduo Lietuva

2016 ruduo ES – 28*

2009 ruduo ES – 28*

2016 ruduo

Kylančios kainos, infliacija 19% 51% 19% 15%

Nedarbas 64% 26% 51% 31%

Pensijos 7% 21% 9% 15%

Mokesčiai 16% 20% 8% 7%

Ekonominė padėtis 49% 19% 40% 19%

Imigracija 3% 15% 9% 26%

Sveikatos apsaugos sistema 7% 13% 14% 18%

Švietimo sistema 3% 9% 7% 10%

Valstybės skola nd 8% nd 10%

Nusikalstamumas 19% 6% 19% 11%

Būstas nd 3% nd 7%

Aplinkos apsauga, klimatas, energetika

1% 2% 4% 7%

Terorizmas 1% 1% 4% 14%

KLAUSIMAS: Kokios dvi svarbiausios problemos šiuo metu iškyla Lietuvai? *PASTABA: Kitų šalių piliečiams užduodamas klausimas apie jų šalį. Visoje Europos Sąjungoje aktualiausia problema yra nedarbas. Aktualiausias jis tokiose šalyse kaip Graikija, Ispanija, Kroatija, Slovėnija, Kipras, kuriose daugiau nei pusė ar beveik pusė piliečių teigia, kad tai svarbiausia problema šalyje. Imigracija visos ES mastu yra antra pagal svarbą problema. Šis problema ypač aktuali arba tose šalyse, kurios su ja tiesiogiai susidūrė kaip tarpinės imigrantų stotelės, arba turtingose šalyse. Vokietijos, Danijos, Švedijos, Nyderlandų, Austrijos, o taip pat Italijos, Maltos piliečiai mano, kad ši problema yra labai aktuali jų šalims. Imigracija ir terorizmas buvo dvi problemos, kurių aktualumas visos ES mastu akivaizdžiai padidėjo palyginti su 2009 m. Pastaroji problema, be abejo, aktualiausia yra su ja tiesiogiai susidūrusioms šalims – Vokietijai, Prancūzijai, Belgijai.

Beje, paklausti, o kokios problemos yra pačios aktualiausios visos ES mastu, tiek Lietuvos piliečiai, tiek visos ES piliečiai pirmiausia minėjo dvi: terorizmą (44 proc. Lietuvoje ir 33 proc. vidutiniškai ES) ir migraciją (53 proc. Lietuvoje ir 45 proc. vidutiniškai ES). Viešųjų finansų situacija kaip viena pagrindinių problemų buvo minima vidutiniškai 17 proc. europiečių.

6




4 Pasitikėjimas institucijomis

Lietuvos piliečių pasitikėjimas valstybės institucijomis yra labai panašus į visos Europos Sąjungos piliečių pasitikėjimo vidurkius. Labiausiai pasitikima yra policija ir kariuomene (atitinkamai 74 ir 72 proc. piliečių teigė, kad jie linkę pasitikėti šiomis institucijomis). Dar prieš keletą metų Lietuva nuo senųjų ES narių skyrėsi žymiai mažesniu pasitikėjimu teisėsaugos institucijomis, tačiau dabar situacija yra akivaizdžiai pakitusi į gerąją pusę. Pasitikėjimas policija nuo 2008 m. padidėjo 40 p.p. O dar svarbiau, kad pasitikėjimas teisingumu/teisėsaugos sistema Lietuvoje per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 25 proc. iki 46 proc. ir nuo ES vidurkio atsilieka tik 5 p.p. Pasitikėjimu teisėsaugos institucijomis požiūriu gerokai lenkiame beveik visas naująsias ES nares iš Rytų Europos. Toks pats ar šiek tiek didesnis pasitikėjimo lygmuo tėra Estijoje ir Čekijoje, iš dalies Vengrijoje ir Lenkijoje. Visose kitose šalyse – jis gerokai mažesnis.

Tradiciškai mažiausiai pasitikima partijomis ir parlamentu (atitinkamai 17 ir 22 proc.; reikia turėti omenyje, kad apklausa buvo vykdyta iš karto po Seimo rinkimų Lietuvoje). Tiesa, net ir šiomis institucijomis pasitikėjimas palyginti su 2008 m. pakilo 10 p.p. Pasitikėjimo partijomis vidurkis visoje ES yra lygiai toks pats, o parlamentais visoje ES pasitikima vidutiniškai 10 p.p. labiau. Pasitikėjimas vyriausybe, vietos valdžia, viešuoju administravimu tiek Lietuvoje, tiek visoje ES yra faktiškai vienodas.

5 Pasitikėjimas įvairiais informacijos šaltiniais

Labiausiai patikimi informacijos šaltiniai tiek Lietuvos piliečių, tiek ir visų europiečių manymu, yra radijas ir televizija (Lietuvoje jais pasitiki atitinkamai 66 ir 62 proc. apklaustųjų, o visoje ES vidutiniškai – 59 ir 50 proc.). Taip pat daug piliečių pasitiki spauda (Lietuvoje pasitiki 53 proc., o ES vidutiniškai – 46 proc. apklaustųjų). Internetu pasitiki 43 proc. Lietuvos piliečių. Tai vienas aukščiausių rodiklių visoje ES, kur vidutinis pasitikėjimas šiuo informacijos kanalu yra 36 proc., o labiausiai juo pasitikima Lenkijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Graikijoje. Vienintelė šalis, kur internetu yra pasitikima labiau nei televizija ar radiju, yra Graikija. O pasitikėjimas interneto socialiniais tinklais visoje ES yra pats mažiausias iš visų informacijos kanalų. Vidutiniškai ES tik 21 proc. apklaustųjų teigė pasitikį jais (labiau pasitiki jaunesni žmonės). Lietuvoje jais pasitiki 28 proc. piliečių.

Palyginti su 2008 m. pasitikėjimas televizija, radiju, spauda Lietuvoje padidėjo 2 – 5 p.p. O pasitikėjimas internetu padidėjo net 19 p.p. Panašios tendencijos yra stebimos ir visos ES mastu. Apie pasitikėjimą socialiniais tinklais 2008 m. tyrime nebuvo klausiama, tačiau palyginti su 2014 m., kada pasitikėjimas socialiniais tinklais buvo pirmą kartą įtrauktas į apklausą, pokyčių neįvyko.

7




II. POŽIŪRIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ IR JOS POLITIKOS PRIORITETUS

1 Europos Sąjungos įvaizdis

Po daugiau nei 12 Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų Europos Sąjungos įvaizdis mūsų šalyje tapo nebe toks teigiamas. 2004 m. beveik du trečdaliai Lietuvos piliečių teigė, kad ES įvaizdis yra teigiamas. Šiuo metu taip mano tik 44 proc. apklaustųjų (žr. diagramą Nr. 3). Per metus teigiančių, kad ES turi teigiamą įvaizdį Lietuvoje sumažėjo net 9 p.p. Sunku pasakyti, kas tam turėjo daugiausiai įtakos, bet, ko gero, tai buvo ne vienas veiksnys: ir „Brexit“ referendumo rezultatas (ir galimi ateities pokyčiai Lietuvos piliečių migracijos į šią šalį galimybėms) bei jį lydėjusios diskusijos apie Europos Sąjungos problemas, ir tebesitęsiantis ekonominio nestabilumo laikotarpis, ir dar neišspręsta migracijos problema, ir, galų gale, suintensyvėjusios diskusijos apie euro įvedimo poveikį kainoms Lietuvoje.

Diagrama Nr. 3. Europos Sąjungos įvaizdis

Daugiausia gyventojų, kuriems ES įvaizdis yra teigiamas, yra Lenkijoje, Rumunijoje, Airijoje, Bulgarijoje, Liuksemburge. Šiose šalyse teigiančių, kad ES įvaizdis yra teigiamas yra apie pusę. Prasčiausias ES įvaizdis yra Graikijoje, kur mažiau nei penktadalis apklaustųjų teigė, kad maną, kad jis yra teigiamas. O Austrijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kipre mažiau nei 30 proc. visų gyventojų tvirtina, kad ES įvaizdis yra teigiamas.

8




2 ES politikos prioritetų vertinimas

Šiame Eurobarometro tyrime respondentai buvo prašomi pasakyti, kuriems Europos Sąjungos prioritetams jie pritaria arba nepritaria. Iš visų prioritetų daugiausiai Lietuvos piliečių pritaria bendrai Europos Sąjungos valstybių gynybos ir saugumo politikai (9 iš 10 apklaustųjų. Žr. lentelę Nr. 2). Pritarimas šiam prioritetui per metus padidėjo dar 2 p.p. Taip pat labai daug apklaustųjų lietuvių (84 proc.) pritaria bendrai ES valstybių narių energetikos politikai. Be abejo, šie du prioritetai yra būtent tos sritys, kuriose Lietuva aktyviausiai veikė pastaraisiais metais. Pirmojo prioriteto svarba Rusijos agresyvios politikos kontekste per pastaruosius penkerius metus dar padidėjo, nors ir prieš keletą metų Lietuvos piliečiai jam teikė daug svarbos. Taip pat labai svarbiais prioritetais Lietuvos gyventojai laiko bendrą ES užsienio politiką bei ES ir JAV laisvos prekybos ir investicijų sutartį (TTIP). Pirmojo prioriteto svarba per metus dar padidėjo – galbūt kaip reakcija į „Brexit“ procesą ir neaiškumą dėl JAV ateities politikos. Mažiausiu prioritetu Lietuvos gyventojai laiko tolesnę ES plėtrą, įtraukiant kitas šalis ateityje, tačiau jo svarba per pastaruosius metus vėl pakilo. Kaip ir prieš metus, du trečdaliai Lietuvos piliečių pritaria eurui kaip bendrai ES valiutai.

Nepaisant visų sunkumų, su kuriais susiduria ES pastaruoju metu, nepaisant Jungtinės Karalystės sprendimo trauktis iš ES, pritarimas jos veiklos prioritetams vidutiniškai visoje ES ir Lietuvoje per pastaruosius metus didėjo.

Lentelė Nr. 2. Europos Sąjungos prioritetų vertinimas ES - 28 LT

2015 2016 2015 2016

Bendra Europos Sąjungos valstybių narių gynybos ir saugumo politika

72% 75% 87% 89%

Bendra ES valstybių narių energetikos politika 70% 73% 81% 84%

Bendra 28 Europos Sąjungos valstybių narių užsienio politika

63% 66% 77% 82%

Laisvosios prekybos ir investicijų susitarimas tarp ES ir JAV

53% 53% 78% 78%

Bendra ES politika dėl migracijos 68% 69% 67% 71%

Europos ekonominė ir pinigų sąjunga su bendra valiuta euru

56% 58% 67% 67%

Tolimesnė Europos Sąjungos plėtra, ateityje įtraukiant kitas šalis

38% 39% 59% 65%

ES bendroji skaitmeninė rinka nd 59% nd 76%

Laisvas ES piliečių, kurie gali gyventi, dirbti, studijuoti ir užsiimti verslu bet kurioje ES vietoje, judėjimas

nd 81% nd 95%

Pritariančių visiems ES prioritetams vidurkis 60% 64% 74% 79%

KLAUSIMAS: Kokia yra Jūsų nuomonė apie kiekvieną šių teiginių? Prašau pasakyti, ar Jūs kiekvienam šių teiginių pritariate, ar ne.

9




Visoje ES vidutiniškai pritarimas visiems ES prioritetams yra mažesnis nei Lietuvoje. Ypač didelis skirtumas yra tolesnės ES plėtros ir laisvos prekybos sutarties su JAV atžvilgiu. Mažiausiai pritariančių šiai sutarčiai yra Vokietijoje ir Austrijoje (vos daugiau nei 20 proc.), o daugiausiai be Lietuvos – Airijoje, Švedijoje ir Rumunijoje (virš 70 proc.).

3 Požiūris į Romos sutartį, ES ateities vertinimas

Šiame Eurobarometro tyrime buvo pora klausimų skirtų Romos sutarties 60–mečio paminėjimui. 78 proc. Lietuvos ir 69 proc. visos ES piliečių mano, kad šios sutarties pasirašymas buvo teigiamas įvykis. Daugiausiai manančių, kad tai buvo teigiamas įvykis yra Liuksemburge (91 proc.), Nyderlanduose, Švedijoje (po 89 proc.), Airijoje (81 proc.). Mažiausiai teigiamos reikšmės šios sutarties pasirašyme įžvelgia Čekijos ir Jungtinės Karalystės piliečiai (mažiau nei 60 proc. sako, kad tai buvo teigiamas įvykis).

26 proc. europiečių, paklausti, kokie žodžiais ateina į galvą, kalbant apie Romos sutartį, sakė, kad tai – „viltis“. 12 proc. tas žodis yra „pasitenkinimas“, o 19 proc. Romos sutartis kelia neigiamas asociacijas („nerimą“, „liūdesį“, „nepasitenkinimą“). 26 proc. ji nekelia jokių asociacijų, o dar 9 proc. neatsakė į klausimą.

Vidutiniškai 50 proc. Europos Sąjungos piliečių teigia, kad jie yra optimistiškai nusiteikę ES ateities atžvilgiu. Lietuvoje tokių žmonių yra gerokai daugiau, net 70 proc. 2015 m. pavasarį visoje ES jos ateities atžvilgiu optimistiškai nusiteikusių piliečių buvo 58 proc., o Lietuvoje – 74 proc. Akivaizdu, kad pastarųjų metų įvykiai (terorizmas, referendumas Jungtinėje Karalystėje ir kitų šalių politikų abejonės, migracijos krizė, nesibaigiantis ekonomikos perspektyvų neapibrėžtumas) kelia piliečiams vis daugiau abejonių dėl sėkmingos ES ateities. Lietuva ir Airija yra dvi didžiausios optimistės, o mažiausiai optimizmo yra Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje, Kipre (optimistų šiose šalyse arba mažiau arba vos daugiau nei 40 proc.).

Vidutiniškai trečdalis Europos Sąjungos piliečių teigia, kad būtų geriau, jei jų šalis pasitiktų ateitį ne Sąjungos sudėtyje. Lietuvoje taip manančių yra 25 proc. Daugiausiai taip galvojančių yra Slovėnijoje (50 proc.), taip pat Kipre (49 proc.), Jungtinėje Karalystėje (48 proc.), Italijoje (45 proc.). Mažiausiai norinčių ateityje būti ne ES nare yra Maltoje (14 proc.), Vokietijoje ir Nyderlanduose (po 17 proc.).

Trys ketvirtadaliai europiečių mano, kad ES sukuria per daug biurokratizmo, o 82 proc. sutinka su teiginiu, kad Europos Sąjungai reikėtų aiškesnės žinios. Lietuvoje su šiais teiginiais sutinka atitinkamai 65 proc. ir 70 proc. piliečių. Daugiausiai manančiųjų, kad ES per daug biurokratijos, yra Vokietijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Švedijoje (visose jose daugiau nei 80 proc.). Daugiausiai manančiųjų, kad Europos Sąjungai trūksta aiškios žinios, yra Prancūzijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Liuksemburge (visose šiose šalyse taip manančiųjų yra apie 90 proc.).

Tiesa, tuo pat metu net 70 proc. ES piliečių sutinka, kad ES lengvina verslo sąlygas Europoje. Ypač daug (po 90 proc.) taip galvojančių yra Vokietijoje ir Švedijoje. Lietuvoje tokių apklaustųjų yra 72 proc. Mažiausiai su šiuo teiginiu sutinka Čekijos, Graikijos, Italijos, Vengrijos piliečiai (tik apie 50 proc. kiekvienoje iš jų).

10




4 Požiūris į migraciją

Eurobarometro tyrime buvo keletas klausimų apie požiūrį migraciją. Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma ES piliečių gana teigiamai vertina imigraciją iš kitų Europos Sąjungos šalių ir gerokai mažiau teigiamai – imigraciją iš trečiųjų šalių (žr. diagramą Nr. 4). 7 iš 10 Lietuvos piliečių teigia, kad imigracija iš kitų ES šalių kelia teigiamus jausmus. Tačiau tik ketvirtadalis sako, kad tokius pat jausmus kelia ir imigracija iš ne ES valstybių narių. Per metus tokių piliečių Lietuvoje padaugėjo 7 p.p., o visoje ES – 3 p.p. Tokį pokytį tikėtina lėmė 2016 m. sumažėjusi migracijos iš Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos banga.

Imigracija iš kitų ES šalių daugiausiai teigiamų jausmų kelia Švedijos, Suomijos, Airijos, Liuksemburgo, Vokietijos ir Lietuvos piliečiams. Jose daugiau nei 7 iš 10 apklaustųjų vidinė migracija kelia teigiamus jausmus. Mažiausiai teigiamų jausmų kyla Italijos, Čekijos, Kipro Latvijos piliečiams. Imigracija iš trečiųjų šalių daugiausiai teigiamų jausmų kelia Švedijos, Ispanijos, Portugalijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Airijos, Vokietijos piliečiams. Jose daugiau nei 4 iš 10 apklaustųjų teigė, kad migracija iš trečiųjų šalių jiems kelia teigiamus jausmus. Mažiausias procentas piliečių, kuriems tai kelia teigiamas emocijas, yra Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Bulgarijoje (vos 14 – 15 proc.).

Diagrama Nr. 4. Požiūris į migraciją, proc.

KLAUSIMAS: Prašome pasakyti, kokį jausmą Jums sukelia kiekvienas iš šių teiginių – teigiamą ar neigiamą?

86 proc. Europos Sąjungos piliečių pritaria, kad reikėtų imtis papildomų priemonių kovojant su nelegalia žmonių imigracija iš ne ES šalių. Penktadalis jų mano, kad tai turėtų daryti kiekvienos šalies vyriausybė, o likusieji mano, kad tai turėtų daryti arba Europos Sąjunga viena, arba Europos Sąjunga kartu su valstybių narių vyriausybėmis.

11




5 Ekonomikos skatinimo ir reguliavimo priemonių vertinimas

Šiame Eurobarometro tyrime buvo keletas klausimų apie galimas ekonomikos skatinimo ir reguliavimo priemones. Piliečiai visoje Europos Sąjungoje gana griežtai pasisakė už įvairias reguliavimo ir kontrolės priemones: net 86 proc. visų ES piliečių mano, kad reikėtų griežčiau reglamentuoti vengimą mokėti mokesčius ir naudojimąsi palankesnio apmokestinimo teritorijomis (žr. lentelę Nr. 3). Lietuvoje taip manančiųjų yra trys ketvirtadaliai visų apklaustųjų. Labiausiai tam pritaria Švedijos, Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos, Nyderlandų, Graikijos piliečiai (po 95 proc.). O mažiausiai – Estijos ir Latvijos piliečiai (tik truputį daugiau nei 70 proc. pritariančių). Taip pat labai daug ES piliečių pritaria finansinio sektoriaus atlyginimų reguliavimui.

Lentelė Nr. 3. Ekonomikos skatinimo ir reguliavimo vertinimas ES - 28 LT

Sutinka su teiginiais, pritaria priemonėms, proc.

Lietuvoje negalima atidėlioti priemonių biudžeto deficito ir valstybės skolos mažinimui

71% 75%

Privatus sektorius gali geriau nei viešasis sektorius kurta darbo vietas

63% 62%

Valstybinės lėšos turėtų būti panaudotos privataus verslo investicijoms skatinti ES lygmeniu

56% 63%

Reguliuoti finansinio sektoriaus atlyginimus 73% 70%

Griežčiau reglamentuoti vengimą mokėti mokesčius ir naudojimąsi palankesnio apmokestinimo valstybėmis ("mokesčių rojais")

86% 76%

KLAUSIMAS: Prašome nurodyti, ar Jūs visiškai sutinkate, linkęs (‐usi) sutikti, linkęs (‐usi) nesutikti ar

visiškai nesutinkate su kiekvienu iš šių teiginių.

Pagalvokite apie pasaulinių finansų rinkų reformą ir pasakykite, palankiai ar nepalankiai

vertinate kiekvieną šių priemonių, kurių imtųsi ES?

Taip pat labai daug manančių, kad jų šalis turėtų neatidėliotinai imtis priemonių biudžeto deficitui ir skolai mažinti. Daugiausiai taip galvojančių yra Latvijoje, Švedijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje (daugiau nei 80 proc. visų apklaustųjų). Mažiausiai – Estijoje (53 proc.). Ir nors beveik du trečdaliai europiečių mano, kad privatus verslas gali geriau kurti darbo vietas, šiek tiek mažesnis procentas jų sutinka, kad reikėtų skirti valstybės lėšas privataus verslo investicijų skatinimui.

lietuva - european commission · (atitinkamai 74 ir 72 proc. piliečių teigė, kad jie linkę...

Documents