lektoriaus knyga. programa „mokyklos bibliotekos darbuotojų bazinis kompiuterinis...

S F M I S N R . V P 1 - 2 . 3 - Š M M - 0 4 - V - 0 1 - 0 0 1

54 psl.

Mokyklų bibliotekų darbuotojų bazinis

kompiuterinis raštingumas

Lektoriaus knyga

Ugdymo plėtotės centras

1

Švietimo informacinių technologijų centras

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO VYKDOMAS PROJEKTAS

„MOKYKLŲ BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS TOBULINIMAS,

TAIKANT ŠIUOLAIKINES PRIEMONES“

SFMIS NR. VP1-2.3-ŠMM-04-V-01-001

„Mokyklų bibliotekų darbuotojų bazinis

kompiuterinis raštingumas“

Metodinė medžiaga, skirta lektoriui

Projektas „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“,

Nr. VP1-2.3-ŠMM-04-V-01-001, finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto lėšų pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto

„Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės

pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų

prieinamumą”. Projektas yra sudėtinė „Mokyklų tobulinimo programos plius“ dalis. Projekto vykdytojas –

Ugdymo plėtotės centras, partneris – Švietimo informacinių technologijų centras.

2

TURINYS

I. KOMPIUTERIS (6 val. auditorinės ir 2 val. savarankiško mokymosi)

1. Pagrindinės informacinių technologijų sąvokos (

1.1. Techninė kompiuterio įranga

1.2. Kompiuterio darbalaukis

1.3. Programų paleidimas ir galimi veiksmai su langais

1.4. Klaviatūra

2. IKT naudojimas ir failų tvarkymas mokyklos bibliotekoje.

2.1. Duomenys kompiuteryje

2.2. Failai ir aplankai

2.3. Hierarchinė informacijos struktūra kompiuteryje

2.4. Failų ir aplankų ieška kompiuteryje

II. TEKSTŲ TVARKYMAS (6 val. auditorinės ir 10 val. savarankiško mokymosi)

1. Teksto rinkimas

1.1. Programos paleidimas, lango struktūra ir elementai, pagrindinis meniu, įrankių juostos

1.2. Teksto įvedimas ir redagavimas, veiksmai su failais

1.3. Teksto žymėjimas, perkėlimas, kopijavimas, šalinimas, įterpimas

2. Teksto formatavimas

2.1 Teksto redagavimas

2.2. Pastraipų formatavimas

2.3. Pastraipų ženklinimas ir numeravimas

2.4. Puslapio formatavimas

3. Lentelės

3.1. Lentelių sudarymas ir redagavimas.

3.2. Langeliai

3.3. Tekstas lentelėse

4. Dokumento spausdinimas

III. SKAIČIAVIMAS SKAIČIUOKLE (6 val. auditorinės ir 6 val. savarankiško mokymosi)

1. Pagrindiniai skaičiuoklės veiksmai

1.1. Programos paleidimas

1.2. Lango struktūra ir elementai

1.3. Pagrindinis meniu, įrankių juostos

1.4. Veiksmai su langeliais, eilutėmis, stulpeliais

2. Duomenų tipai, skaičiavimai ir funkcijos

2.1. Duomenų tipų apžvalga

2.2. Formulės ir funkcijos

2.3. Aritmetinės funkcijos: sudėties, didžiausios, mažiausios reikšmės, vidurkio

3. Darbo su duomenų sąrašais pradmenys

3.1. Duomenų sąrašo sąvoka

3.2. Duomenų sąrašo įvedimas ir rikiavimas

3.3. Sąrašo filtravimas

4. Duomenų vaizdavimas diagramomis.

4.1. Diagramų rūšys

4.2. Diagramos kūrimas

5. Skaičiuoklės pritaikymas mokyklos bibliotekos darbe

IV. PATEIKČIŲ RENGIMAS (6 val. auditorinės ir 6 val. savarankiško mokymosi)

1. Darbas su pateikčių rengykle

1.1. Pateiktis ir skaidrė

1.2. Darbo su pateikčių rengykle „MS PowerPoint“ pradžia

http://www.ecdl.lt/modules/tinycontent/index.php?id=2#4%20modulis

3

1.3. Skaidrių maketai, dizaino šablonai bei ruošiniai

2. Tekstas ir kiti objektai skaidrėse

2.1. Tekstas skaidrėse

2.2. Paveikslai, lentelės, diagramos skaidrėse

3. Pateikties demonstravimas

3.1. Skaidrių (keitimo) rodymo efektai

3.2. Skaidrės elementų animacija

3.3. Pateikties pristatymas

V. INTERNETAS (6 val. auditorinės ir 10 val. savarankiško mokymosi)

1. Pagrindinės interneto paslaugos.

1.1. Interneto veikimo principai

1.2. Interneto paslaugos

1.3. Interneto adresai

2. Interneto naršyklės

2.1. Naršyklių apžvalga

2.2. Darbo su naršykle pradžia

2.3. Paieškos sistemos ir katalogai

2.4. Paieškos būdai. Aktualios mokyklos bendruomenei informacijos paieška.

2.5. Adresynas

3. Elektroninis paštas.

3.1. Elektroninio pašto programos

3.2. Žiniatinklinis paštas

3.3. Laiškų rašymas ir siuntimas

3.4. Elektroninis paštas ir saugumas

4. Pokalbiai ir bendravimas internete

4.1. Pokalbių internete programos

4.2. Pokalbių svetainės, forumai, bendradarbiavimo aplinkos, tinklaraščiai.

VI. INFORMACINĖS KULTŪROS UGDYMAS (4 val. auditorinės ir 6 val. savarankiško

mokymosi)

1. Mokyklos kultūra. Bibliotekos vaidmuo formuojant mokyklos kultūrą.

2. Informacinė kultūra. Palanki informacinė mokymosi aplinka mokykloje.

2.1. Bibliotekos vaidmuo kuriant palankią mokymosi aplinką mokykloje. Bibliotekininko

kompetencija.

2.2. Bibliotekų techninė ir programinė įranga. Aktualios informacijos talpinimas bibliotekos

svetainėje.

2.3. Bibliotekos fondo formavimas atsižvelgiantį ugdymo procesą ir mokyklos bendruomenės

poreikius

2.4. Kompiuterinės mokymo priemonės. Mokymo(si) svetainės

3. Informacinių gebėjimų ugdymo (informacinių problemų sprendimo) modeliai.

3.1. Informacinių gebėjimų modelis PLUS.

3.2. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis EXIT

3.3. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis BIG6 (Didysis šešetas)

4

I. KOMPIUTERIS

6 auditorinės val. ir 2 savarankiško mokymosi val.

Programos dalyvio žinios ir supratimas:

Atsakingai dirba kompiuteriu ir tinkamai naudojasi jo įrenginiais.

Apibūdina pagrindinius kompiuterio įrenginius.

Reikiamu būdu įjungia ir išjungia kompiuterį.

Skiria programos langų dalis: antraštę, meniu juostą, priemonių juostas, slankjuostę,

žino jų paskirtį.

Atveria ir užveria failus paleistose kompiuterių programose.

Pasirenką reikiamą laikmeną, aplanką, failą.

Perrašo failą ar aplanką iš vienos laikmenos į kitą (pvz., iš atminuko į standų diską).

Apibūdina hierarchinę informacijos laikymo kompiuteryje struktūrą.

Naudojasi failų ir aplankų tvarkymo programa.

Suranda kompiuteryje reikiamą failą ir aplanką.

Programos dalyvio gebėjimai:

Taisyklingai naudojasi pele ir klaviatūra.

Atlieka pagrindinius veiksmus su programų langais.

Susiranda kompiuteryje reikiamą programą ir ją paleidžia.

Atlieka bendriausius veiksmus, būdingus daugumai kompiuterinių programų.

Sukuria failą, aplanką. Juos kopijuoja, perkelia, pervardina, pašalina.

Tinkamai ir atsakingai elgiasi su informacija kompiuteryje, taiko hierarchinę

informacijos laikymo kompiuteryje struktūrą.

1. Pagrindinės informacinių technologijų sąvokos.

(3 auditorinės val. ir 1 savarankiško mokymosi val.)

1.1. Techninė kompiuterio įranga

Mokymo uždaviniai:

Aptarti pagrindines kompiuterio funkcijas.

Supažindinti su pagrindiniais kompiuterio įtaisais bei jų paskirtimi.

Siūloma veikla

Auditorijoje Savarankiškai

Paaiškinti Akcentuoti

Pirmoji paskaita yra įvadinė, skirta lektoriui

susipažinti su programos dalyviais bei

supažindinti su kursų programa. Programos

dalyvių žinios apie kompiuterius įvairios ir

dažniausia nesistemingos, todėl labai svarbu

tinkamai atlikti situacijos analizę. Išsiaiškinti

klausytojų turimas žinias. Svarbi paties

lektoriaus nuostata taisyklingai vartoti

informacinių technologijų sąvokas bei

kompiuterijos terminus.

Taisyklingą informacinių

komunikacinių technologijų

sąvokų bei terminų

vartojimą.

Perskaityti I

SKYRIAUS 1.1

skyrelį.

Atlikti 1.1 pratimą.

Supažindinti su medžiaga skirta dalyviams, jos

struktūra ir duoti patarimus kaip skaityti ir dirbti

su šia medžiaga.

5

Supažindinti su kompiuterio struktūra bei

pagrindiniais įtaisais bei trumpai nusakyti jų

paskirtį. Galima dalyvių paprašyti, kad

kiekvienas papasakotų ką jis žino apie

kompiuterį bei kokią turi darbo su juo patirtį.

Pagrindiniai kompiuterio

elementai.

Procesoriaus, atmintinės,

vaizduoklio ir klaviatūros

paskirtis, galimos

klasifikacijos (pvz. pagal

paskirtį) bei pagrindinės

charakteristikos.

Atlikti auditorijoje 1.2 užduotį. Rekomenduoti

1.1 pratimą atlikti savarankiškai.

Žmonės vis labiau tampa priklausomi nuo įvairių

įrankių ar paslaugų. Retas gali įsivaizduoti, kaip

galima gyventi be televizoriaus, telefono,

kompiuterio ar interneto. Auditorijoje aptarkite

tokios priklausomybės gerąsias ir blogąsias

puses.

Priemonės

Kompiuteris su įvairiais išoriniais įrenginiais.

Pratimų ir užduočių komentarai

Klausimų paskirtis (1.2 užduotis) – sužadinti dalyvių mąstymą, skatinti išsakyti savo

nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.

Klausimų (1.2 užduotis) komentarai:

o Kokie įtaisai sudaro personalinį kompiuterį?

Personalinio kompiuterio pagrindinės dalys: procesorius, vidinė atmintinė, magistralė,

išoriniai įvedimo bei išvedimo įtaisai bei išorinė atmintinė.

o Kokius įvedimo įtaisus turi kompiuteris?

Klaviatūra, pelė, valdymo rutulys (ang. trackball), vairasvirtė (ang. joystick), skeneris (ang.

scaner), mikrofonas ir kt.

o Kokius informacijos išvedimo įtaisus turi kompiuteris?

Vaizduoklis (ang. monitor) (monitorius, displėjus), spausdintuvas (ang. printer), garso

sistema (ang. sound system) ir t.t.

o Kam reikalingas standusis diskas?

Kiekviename kompiuteryje yra vienas ar keli standieji diskai (ang. Winchester disk),

kuriuose saugoma programinė įranga bei kompiuterio naudotojų duomenys. Kuo talpesnis standusis

diskas, tuo daugiau duomenų galima jame išsaugoti.

o Kokiu tikslu naudojami atmintukai?

Atmintukai pasižymi didžiule talpa ir dideliu duomenų perdavimo greičiu. Tokios laikmenos

turi milžinišką populiarumą dėl patikimumo ir naudojimo patogumo. Juose kompiuterių naudotojas

saugo savo duomenys.

Lektorius internete gali rasti įvairių kompiuterio įrenginių paveikslėlių ir pasiūlyti dalyviams

juos įvardinti (atpažinti). Lektorius gali laisvai parinkti ir kitą užduotį.

Papildomi šaltiniai

Terminų ir sąvokų taisyklingumą galima pasitikrinti:

1. Dagienė V., Grigas G., Jevsikova T. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. – V.,

2005.

2. http://www.likit.lt/term/z2odynas.html // Kompiuterinės leksikos aiškinamasis

žodynas.

3. http://terminu.sodynas.info // Tarptautinių žodžių žodynas

4. http://www.autoinfa.lt/webdic // Dabartinės lietuvių kalbos žodynas

http://www.autoinfa.lt/webdic%20/

6

5. http://www.lkz.lt/dzl.php // Lietuvių kalbos žodynas.

1.2. Kompiuterio darbalaukis

Mokymo uždaviniai:

Išmokyti taisyklingai įjungti bei išjungti kompiuterį.

Supažindinti su pagrindiniais darbalaukio elementais.

Išmokyti naudotis pele ir ją taisyklingai laikyti.

Siūloma veikla



Paaiškinama kaip taisyklingai įjungti, o užsiėmimui

pasibaigus, kaip taisyklingai išjungti kompiuterį.

Programos dalyviai įjungia kompiuterį atlieka 1.3

pratimą.

Perskaityti I

SKYRIAUS 1.2

skyrelį. Atlikti 1.2

lentelėje aprašytus

veiksmus pele.

Lektorius gali

rekomenduoti visus

pratimus dar kartą

atlikti namuose.

Lektorius supažindina su darbalaukiu bei jo

elementų paskirtimi. Išaiškinami darbalaukio

skirtumai pateiktoje padalomojoje medžiagoje (1.3

pav.) su realiai matomais kompiuterio ekrane.

Atkreipti dėmesį, kad kituose kompiuteriuose

darbalaukio vaizdas gali skirtis nuo pateikto

paveikslėlio ir vaizdo dalyvio kompiuterio ekrane.

Paaiškinti darbalaukio

elementų: mygtukas

„Pradėti“, darbalaukis,

piktograma, šaukinys,

užduočių juosta -

paskirtį.

Programos dalyviai suranda savo kompiuterio

darbalaukyje ir padalomoje medžiagoje aprašytus

elementus: užduočių juostą, mygtuką „pradėti“ ir

aprašytas piktogramas.

Lektorius išaiškina kaip taisyklingai laikyti pelę.

Dalyviai atlieka 1.4 užduotį ir 1.5 pratimą.

Lektorius paaiškina pelės įtaiso ir pelės žymeklio

priklausomybę ir paaiškina, kaip gali keistis pelės

žymeklio išvaizdą (1.3 lentelė) ir nuo ko tai

priklauso.

Programos dalyviai atlieka 1.6 ir 1.7 pratimus. Lektorius paprašo

dalyvių pakomentuoti

1.6 ir 1.7 pratimų

atlikimą.

Dalyviai išjungia kompiuterį (1.8 pratimas). Lektorius įspėja apie

neteisingo išjungimo

pasekmes.

Lektorius apibūdina

kitas išjungimo lango

parinktis (1.6 pav.)

Priemonės

OS „Windows“. Gali būti kelios operacinių sistemų versijos.

7


Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta programos dalyviams skirtoje medžiagoje.

Lektorius gali rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose. Tai priklauso nuo grupės

pasirengimo lygio.

1.3. Programų paleidimas ir galimi veiksmai su langais

Mokymo uždaviniai:

Parodyti kaip susirasti reikiamą programą ir ją paleisti.

Supažindinti su pagrindiniais lango elementais.

Parodyti kokie ir kaip atliekami veiksmai su programų langais.

Siūloma veikla



Lektorius paaiškina kaip paleidžiamos programos,

panaudojant Start mygtuką.

1.9 pratimas. Perskaityti I

SKYRIAUS 1.3

skyrelį. Lektorius

gali rekomenduoti

visus pratimus dar

kartą atlikti

namuose.

Lektorius gali parodyti ir kitus programų paleisties

būdus: naudojant programų šaukinius

darbalaukyje; sparčioji paleistis.

Lektorius parodo įvairių tipų langus: programos

langą; aplanko langą; dialogo langą; informacinį

langą ir kt.

Rodant programos

langą galima atverti ir

failą.

Lektorius parodo pagrindinius lango elementus:

antraštės (pavadinimo), meniu, įrankių, būsenos

juostas; lango užvėrimo, padidinimo, suskleidimo

mygtukus; horizontalią ir vertikalę slinkties

juostas; lango rėmelį.

Programos dalyviai atlieka 1.10, 1.11, 1.12

užduotis.

Rodant programos

langą, parodomi ir visi

lango elementai.

Lektorius paaiškina ir parodo kaip atliekamas

judėjimas lange bei lango dydžio keitimas.

Dalyviai atlieka 1.13, 1.14, 1.15 pratimus.

Paaiškinamas slinkties

juostų atsiradimas.

Dalyviai išbando įvairius dviejų langų tarpusavio

išsidėstymo variantus ir atlieka 1.16 užduotį, 1.17

pratimą, 1.18 užduotį.

Lektorius paaiškina

kad veikiamojo lango

antraštė yra ryškesnė,

negu neveikiamojo.

Lektorius paaiškina, kaip uždaromi programų

langai. Dalyviai atlieka 1.19 pratimą.

Priemonės

Programas „Programa tekstų doroklis“ („WordPad“) ir „Kalkuliatorius“ („Calculator“).

Tekstinis failas.


Visų pratimų atlikimo technologijos aprašytos programos dalyviams skirtoje padalomojoje

medžiagoje.

1.10 užduoties lango elementus galima rasti 1.18 pav.

1.16 užduotis atliekama taip pat kaip ir 1.9 pratimas, tik atveriamas kitos programos langas.

1.4. Klaviatūra

8

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su klaviatūros sudėtimi ir pagrindiniais klaviatūros klavišais.

Pamokyti spausdinti – naudojantis klaviatūra rinkti įvairius ženklus.

Parodyti kaip perjungiamos klaviatūros veiksenos.

Siūloma veikla



Lektorius supažindina su pagrindiniais klaviatūros klavišais,

paaiškina kaip taisyklingai dirbti klaviatūra.

Klaviatūros

sudėtis, klavišų

paskirtis. Rankų

ant klaviatūros

padėtis. Žymeklio

paskirtis. 1.4

lentelėje aprašyta

valdymo klavišų

paskirtis.

Išmokti

sparčiau dirbti

klaviatūra.

Mokymąsi

dirbti

paspartintų

klaviatūros

treniruoklė. Ją

galima

parsisiųsti iš

interneto. Parodoma kaip perjungiama klaviatūros darbo veiksenas ir

dalyviai atlieka 1.21 pratimą.

Dalyviai atlieka 1.22 pratimą ir atveria programos

„Programa tekstų doroklis“( „WordPad“) langą.

Programos lango

atvėtimas - 1.9

pratimas.

Programos dalyviai atlieka 1.22 pratimą 1.23 užduotį.

Mokytojas paaiškina ir parodo, kaip tinkamai laikyti rankas

ant klaviatūros (1 pav.).

1 pav. Klavišų paskirstymas pirštams

Lietuviškoje

klaviatūroje

kairiosios rankos

pirštai laikomi ant

klavišų ASDŠ,

dešiniosios – ant

klavišų KLŲĖ.

Kai reikia surinkti

ženklą, nesantį po

pirštu, pirštas

staigiu judesiu

perkeliamas ant jo

klavišo,

spustelimas

klavišas, ir pirštas

sugrąžinamas į

nuolatinę jo vietą.

Mokymąsi dirbti paspartintų klaviatūros treniruoklės – šiam

tikslui skirtos kompiuterio programos, pateikiančios teksto

rinkimo pratimų ir, juos renkant, „pastebinčios“ klaidas,

„pasufleruojančios“, kuriuo pirštu ir kurį klavišą spausti,

informuojančios apie mokymosi rezultatus: kokia rinkimo

sparta, kiek padaryta klaidų.

Treniruotis reikėtų pradėti nuo lengviausiai renkamų raidžių

ASDŠ KLŲĖ. Jas spaudant, pirštai įpranta prie savo

nuolatinių vietų. Pirmiesiems „apšilimo“ pratimams

paprastai imamos raidės pakaitomis abiem rankom,

9

pavyzdžiui, kš, dl, sų, šdš, kldš ir t. t. Tada imami žodžiai,

sudaryti iš minėtų aštuonių raidžių, pvz.: kėlė, kėdė, dėdė,

asla, klasė, šaka, šakų, dėklas, sakalas, lėks ir pan.

Kai pirštai įpranta prie savo vietų, pamažu pradedama rinkti

kitas raides, t. y. mokomasi pirštų perkėlimo–spustelėjimo–

sugrįžimo judesių.

Tarpo klavišas spaudžiamas nykščiu tos rankos, kuri

paskutinę akimirką buvo laisva. Pamažu nykščiams

duodama daugiau darbo: mokomasi rinkti didžiąsias raides

ir kitus ženklus, kuriems reikia nykščiu paspausti antrojo

arba trečiojo lygio klavišus.

Mokymas baigiamas pradedant rinkti „realius“ tekstus.

Pratimų rinkinių galima rasti aklam rinkimui skirtoje

metodinėje literatūroje: knygose, straipsniuose.

Dalyviai atlieka padalomojoje medžiagoje esančią 1.24

užduotį.

Lektorius paprašo dalyvių pasitikrinti, ar jie taisyklingai

dirba klaviatūra.

Dirbama su klaviatūros treniruokle.

Priemonės

Programas „Programa tekstų doroklis“ („WordPad“) ir klaviatūros treniruoklė „KP Typing

Tutor“ arba „Tux Type“.


Beveik visų pratimų atliko technologijos aprašytos programos dalyviui skirtoje

padalomojoje medžiagoje.

1.22 užduotis atliekama taip pat kaip ir 1.9 pratimas, tik atveriamas kitos programos langas.

Lektorius turėtų pasirūpinti kad visuose kurantų kompiuteriuose būtų įdiegta kompiuterinė

programa, skirta mokytis dirbti klaviatūra.

Jei tokia programa yra, tai lektorius gali parinkti dalyviams tinkamas užduotys. Pasaulyje

yra daug klaviatūros treniruoklių. Jos pritaikytos įvairioms kalboms ir įvairiems besimokančiųjų

polinkiams. Vaikams daromos paprastesnės, bet žaismingos, suaugusiems – rimtesnės, metodiškai

labiau apgalvotos, pagrįstos. Lietuviškai standartinei klaviatūrai jau yra pritaikytų treniruoklių, pvz.:

„KP Typing Tutor“ ir „Tux Type“.


Klaviatūros treniruoklę galima rasti:

1. www.tucows.com/preview/199152

2. www.softlookup.com/display.asp?id=3241

3. www.akl.lt/programos

2. IKT naudojimas ir failų tvarkymas mokyklos bibliotekoje

(3 akademinės val. ir 1 savarankiško mokymosi val.)

2.1. Duomenys kompiuteryje

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su failo ir aplanko sąvokomis.

Išmokyti tinkamai ir atsakingai elgtis su informacija kompiuteryje.

Patyrinėti įvairių failų ir aplankų savybių (Properties) langus.

10

Siūloma veikla



Lektorius supažindina dalyvius su failo ir aplanko

sąvokomis, jų paskirtimi bei rūšimis ir juos

vaizduojančios piktogramos.

Failai, aplankai,

šaukiniai.

Perskaityti I

SKYRIAUS 2.1.

skyrelį.

Dalyviai aplieka 2.1 pratimą ir pildo 2.1 lentelę.

Dalyviai atlieka 2.2 pratimą ir pildo 2.2 lentelę.

Lektorius supažindina su informacijos kiekio

matavimo vienetais.

Bitas, baitas,

kilobaitas, megabaitas.

Priemonės

Dalyvių kompiuteriuose turėtų būti įvairių tipų failai (txt, doc, bmp, gif, jpg, rtf, html, xls,

ppt) ir juos atpažįstančios programos.


2.1 ir 2.2 pratimų atlikimo technologija aprašyta padalomojoje medžiagoje. Lentelę 2.1 ir

lentelę 2.2 galima persipiešti į sąsiuvinį.

2.2. Veiksmai su failais ir aplankais

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su failo ir aplanko sąvokomis.

Parodyti kaip keisti aplanko lange esančios informacijos rodymo būdus.

Padėti išsiaiškinti kaip kopijuoti, pervardinti, perkelti, šalinti failus ir aplankus.

Siūloma veikla



Lektorius paaiškina kompiuterio diskų loginius

vardus, kompaktinių diskų vaizdavimo

ypatumus, fizinius standžiųjų diskų įrenginius

ir jų loginius skaidinius.

Kreipiantis į diskinį

įrenginį, pirmiausia

nurodomas jo loginis

vardas (pvz.; C:, D:)

Lektorius gali

rekomenduoti visus

pratimus dar kartą

atlikti namuose.

Lektorius parodo kaip keisti aplanko lange

esančios informacijos rodymo būdus. Dalyviai

atlieka 2.4 pratimą.

Failo adresas

užrašomas taip:

diskas:\aplankas\failas

Dalyviai savarankiškai atlieka 2.5, 2.6, 2.7, 2.8,

2.9, 2.10, 2.11, 2.12, 2.13, 2.14, 2.15, 2.16,

2.17, 2.18, 2.19 pratimus. Kilus sunkumams,

lektorius padeda dalyviams.

Veiksmų su failais ir

aplankais atlikimo

panašumus.

Priemonės

Kiekvienam dalyviui pasiekiamas aplankas DARBINIS ir jame failas vardu tekstas.doc.


Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta padalomojoje medžiagoje skirtoje

klausytojams. Darbui auditorijoje lektorius gali paruošti ir kitas užduotys (pvz. užrašyti nurodyto

failo adresą), o namuose savarankiškai rekomenduoti atlikti padalomojoje medžiagoje aprašytus

pratimus.

11

2.3. Hierarchinė informacijos struktūra kompiuteryje

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su programa „Windows naršyklė“(WindowsExplorer).

Padėsi susikurti aplankų medį klausytojų kuriamiems failams saugoti.

Siūloma veikla



Lektorius supažindina su „Windows

naršyklė“(Windows Explorer). Paaiškina terminą

„hierarchija“ ir aplankų hierarchiją..

Su klausytojais paanalizuojami failų prievardžiai

(2.3 lentelė) ir jų peržiūrėjimo būdai.

Programos lango

vaizdo keitimas.

Elementų

išdėliojimo

galimybes.

Perskaityti I

SKYRIAUS 2.3.

skyrelį. .Lektorius gali

rekomenduoti kai

kuriuos pratimus dar

kartą atlikti namuose. Dalyviai savarankiškai atlieka 2.20, 2.21, 2.22 ir

2.23 pratimus ir užduotys. Lektorius stebi dalyvių

darbą ir, kilus sunkumams, padeda jiems.

Failo prievardį ir

failo tipą.

Priemonės

Programa „Windows naršyklė“(Windows Explorer) ir aplankų hierarchijos schema (2.9

pav.)


Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta padalomojoje medžiagoje skirtoje

klausytojams. 2.23 užduotį atlikti padės 2.22 pratimas.

Lektorius auditorijoje atlikti gali pasiruošti kitas užduotys, pvz.: sukurti aplanką

MOKYKLA, o jame aplankus su klasių pavadinimais (KLASE-1A, KLASE-1B, KLASE-2A ir t.t.).

2.4. Failų ir aplankų ieška kompiuteryje

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su informacijos ieška kompiuteryje.

Siūloma veikla



Lektorius dalyvius supažindina su pagrindinėmis

paieškos kompiuteryje galimybėmis.

Pademonstruoja paieškos skirtumus įvairiose OS.

Parodo ir pakomentuoja ieškos ir ieškos rezultatų

langus.

Kodėl reikia

mokėti susirasti

reikiamą

informaciją

kompiuteryje.

Perskaityti I

SKYRIAUS 2.4.

skyrelį. Ir

pasipraktikuoti ieškant

failų ir aplankų pagal

5vairius kriterijus..

Klausytojai atlieka 2.24, 2.25, 2.26 užduotys arba

kitas lektoriaus paruoštas užduotys.

Failų paieška pagal

skirtingus

kriterijus.

12

Priemonės

Programos dalyvių kompiuteriuose turėtų būti įkelti įvairių tipų failai ir aplankai kurių jie

ieškos.


2.25 užduočiai atlikti lektorius turi paruošti klausytojų kompiuteriuose šių tipų failus: doc,

jpg, mp3, pdf.

2.26 užduočiai atlikti klausytojų kompiuteriuose turėtų būti skirtingu laiku ir skirtingų

dydžių failų.

ATSAKYMAI

Užduočių atlikimas:

1. Išsiaiškinkite kada yra matomas lango padidinimo mygtukas ?

Mygtukas, esantis lango antraštės juostos dešinėje (vidurinis mygtukas), sumažinantis langą

, matomas, kai langas padidintas;

Langą sumažinus, jo vietoje atsiranda priešingam veiksmui skirtas lango padidinimo

mygtukas .

2. Patikrinkite ar galima keisti programos Kalkuliatorius (Calculator) lango dydį?

Ne. Atverkite programos langą

ir įsitikinsite.

Programos Kalkuliatorius (Calculiator)

langas

3. Nustatykite iš kokių punktų susideda programų Kalkuliatorius (Calculator) ir

Programa tekstų doroklis (WordPad) meniu? Kokius meniu punktus turi abi programos?

Abi programos turi šiuos meniu punktus: Redagavimas, Rodymas, Žinynas.

Žiūrėti į programų meniu paveikslus.

Kalkuliatorius (Calculator) meniu Programa tekstų doroklis (WordPad) meniu

4. Patikrinkite ar programos Kalkuliatorius (Calculator) lange yra slankjuostė?

Ne. Atverkite programos langą ir įsitikinkite.

5. Kiekvienam, 1 lentelėje pavaizduotam, kompiuterio programos lango elementui

parašykite jo pavadinimą bei įvardinkite jo paskirtį.

6.

Pagrindiniai lango elementai

1 lentelė

Eil. Nr. Lango elementas Pavadinimas Paskirtis

13

1

.

Lango sumažinimo mygtukas Skirtas langui sumažinti.

2

.

Lango padidinimo mygtukas Skirtas langui padidinti.

3

.

Skirtas langui užverti ir baigti

darbą su programa.

4

.

Suskleidimo mygtukas. Programa talpinama į užduočių

juostą.

5

.

Slinkties juosta Peržiūrėti informacijai lange.

7. Jei Jūs turite kompiuterinių programų, skirtų mokytis dirbti klaviatūra, tai išbandykite

jas.

Parsisiųskite (www.akl.lt/programos) klaviatūros treniruokles ir, jas įsidiegę, išbandykite.

8. Failą Paint.exe pervardinkite į tekstas.exe. Pervardintą failą atverkite ir stebėkite kas

atsitiko.

Atveriama piešimo programa.

Atsakymai į klausimus:

1. Kuriais metais sukurtas pirmasis personalinis kompiuteris?

Personalinių kompiuterių istorija prasidėjo 1976 m., kai du amerikiečiai - Stivenas Džobsas

ir Stivas Vozniakas - savo garaže surinko kompiuterį, kurį pavadino „Apple“ (Obuolys). Tai buvo

pirmas kompiuteris, skirtas personaliniam naudojimui.

Papildomos informacijos galima rasti internete.

2. Ar turėjo pirmieji personaliniai kompiuteriai paklausą ? Kodėl ?

PK užsinorėjo Džobso ir Vozniako draugai. Vaikinai įkūrė firmą, ir jau 1976 m. rinkoje

pasirodė pirmasis pramoninis personalinio kompiuterio variantas - Apple II. Šie kompiuteriai turėjo

didžiulį pasisekimą, tad jų gamybos ėmėsi daugelis firmų. Lietuvoje kompiuteriai pasirodė

baigiantis šeštajam dešimtmečiui. Jie buvo labai dideli, nepatikimi, be to, sudėtinga ir brangi jų

eksploatacija.

Papildomos informacijos galima rasti internete.

3. Kokie komponentai sudaro personalinį kompiuterį?

Personalinį kompiuterį sudaro: procesorius, atmintinė (vidinė ir išorinė), magistralė,

išoriniai informacijos įvedimo ir išvedimo įtaisai, įtampos (maitinimo) šaltinis.

4. Kokie yra personalinio kompiuterio atminties tipai?

Atmintinė – kompiuterio duomenų laikykla. Į ją galima įrašyti duomenys, po to juos paimti

– perskaityti. Atmintinės yra vidinės ir išorinės; operatyvioji ir pastovioji.

5. Kokius įvedimo įrenginius turi personalinis kompiuteris?

Klaviatūra, pelė, valdymo rutulys (ang. trackball), vairasvirtė (ang. joystick), skeneris (ang.

scaner), mikrofonas ir kt.

6. Kokius išvedimo įrenginius turi personalinis kompiuteris?

Vaizduoklis (ang. monitor) (monitorius, displėjus), spausdintuvas (ang. printer), garso

sistema (ang. sound system) ir t.t.

7. Kas koordinuoja visą personalinio kompiuterio veiklą?

Visą kompiuterio veiklą koordinuoja valdymo įrenginys. Tai sudėtinė procesoriaus dalis.

8. Kokiu tikslu naudojami modemai?

Modemas – signalų moduliavimo ir demoduliavimo įtaisas iš kompiuterio siunčiamiems

skaitmeniniams signalams keisti į ryšio linijose naudojamus tolydžiuosius signalus ir atvirkščiai –

keisti (demoduliuoti).

14

9. Išvardinkite kelis simbolius, kuriems surinkti įjungiamas trečias klaviatūros lygis?

Lietuviškos kabutės („), (“), ženklai: (<), (>), (–), (@), (#), ($), (§), (^), (&), (*) ir kt

10. Išsiaiškinkite kas atsitiks jei pakeisite failo vardą?

Atsiranda dar vienas tokio pat turinio failas tik su skirtingu vardu.

11. Nustatykite kas atsitiks jei keisdami failo vardą pakeisite ir prievardį?

Pakeitus prievardį, tokio failo kompiuterinės programos gali nepažinti.

12. Išsiaiškinkite kaip sužinoti ar failas (arba aplankas) tilps į lankstų diskelį?

Reikia sužinoti failo dydį. Jis matuojamas KB, MB arba GB. Lanksčiojo diskelio talpa 1,4

MB.

13. Išsiaiškinkite kaip pele pažymėti vieną ir kaip pažymėti kelis failus?

Vienas failas pažymimas spragtelėjus pele, o keli nuspaudus klavišą Ctrl + pele.

14. Išvardinkite kokiose laikmenose saugomi failai ir aplankai?

Failai ir aplankai gali būti saugomi: standžiame diske, kompaktiniame diske, lanksčiame

diskelyje, atmintuke, magnetinėje juostoje.

II. TEKSTŲ TVARKYMAS



Žino rašyklės paskirtį ir moka ją paleisti.

Skiria rašyklės lango elementus, žino jų paskirtį, moka jais naudotis bei juos valdyti.

Spausdina ir šalina tekstą.

Sugeba atšaukti ir grąžinti veiksmą (-us), žino šių funkcionalumų tarpusavio

priklausomybę.

Skiria rašyklės Keitimo, Įterpimo bei Išplėstinę veiksenas, moka jomis naudotis ir jas

valdyti.

Žino kokiais būdais galima žymėti tekstą ir jo fragmentus.

Žino apie šrifto, pastraipos ir puslapio formatavimo galimybes ir moka jomis

naudotis.

Moka kurti suženklintąjį ir numeruotąjį sąrašus, suvokia jų naudojimo privalumus.

Moka įterpti lentelę ir žino kaip suformatuoti ją pagal poreikius.

Žino kaip peržiūrėti paruoštą dokumentą prieš jį atspausdinant ir valdo spausdinimo

procesą.


Paleidžia rašyklę, moka valdyti pagal savo poreikius lango elementus ir jais

naudotis.

Atlieka pagrindinius veiksmus su failais: kuria naujus failus ir moka naudotis

šablonais, išsaugo failą ir pakeitimus jame, atveria ir užveria failus.

Spausdina ir žymi tekstą bei jo fragmentus pelės ir klaviatūros pagalba.

Iškerpa, nukopijuoja ir įklijuoja teksto elementus tame pačiame dokumente arba iš

vieno dokumento į kitą pelės ir klaviatūros pagalba.

Keičia šrifto stilių ir dydį, taiko įvairius teksto formatavimo variantus.

Formatuoja pastraipas: lygiuoja, nurodo teksto įtraukas liniuotės pagalba ir per

meniu.

Kuria suženklintąjį ir numeruotąjį sąrašą, tinkina juos.

Įterpia lentelę ir moka ją formatuoti: žymi, keičia, įterpia ir panaikina lentelės

elementus; formatuoja langelius ir kraštines.

Peržiūri ir redaguoja paruoštą spausdinimui dokumentą, atspausdina jį arba bet kurią

jo dalį; atšaukia spausdinimą.

15

1. Teksto rinkimas


1.1. Programos paleidimas, lango struktūra ir elementai, pagrindinis meniu, įrankių juostos

Mokymo uždaviniai:

Priminti kaip paleidžiamos programos ir parodyti kaip atverti rašyklės langą

nurodytais dalyvio medžiagoje būdais;

Supažindinti su pagrindiniais rašyklės lango elementais, paaiškinti jų paskirti ir

išmokyti jais naudotis bei valdyti pagal poreikius.

Siūloma veikla



Paaiškinama kam skirta rašyklė ir

kaip ją paleisti.

Išaiškinami rašyklės lango

skirtumai pateiktoje padalomojoje

medžiagoje (1.1 pav.) su realiai

matomais kompiuterio ekrane.

Akcentuojama kuo skiriasi rašyklė nuo

kitų taikomųjų programų.

Paaiškinama specifinių lango elementų

paskirtis.

Perskaityti

II SKYRIAUS

1.1 skyrelį.

Atlikti 1.7 pratimą.

Dalyviai atlieka 1.3 pratimą. Atkreipiamas dalyvių dėmesys, kad

meniu atsiveria sutrauktu pavidalu.

Paaiškinama, kodėl vaizduojami būtent

tokie punktai (dažniausiai naudojami).

Parodoma kaip išplėsti pilną meniu

sąrašą.

Paaiškinama kaip naudotis klaviatūros

klavišų deriniais komandoms atlikti.

Lektorius paaiškina kaip

velkamos matomos įrankių

juostos, kaip jos užveriamos ir

atveriamos.

Dalyviai atlieka 1.4 pratimą.

Paaiškinama kas yra mygtukų etiketės.

Parodoma kaip keičiasi pelės žymeklis

ant įrankių juostos vilkimo srities ir

paaiškinama kuo naudinga vilkimo

galimybė.

Trumpai apibūdinama dažniausiai

naudojamų įrankių juostų paskirtis.

Dalyviai atlieka 1.5 ir 1.6

pratimus.

Priemonės

MS Word programa.


Klausimų paskirtis sužadinti dalyvių mąstymą ir pastabumą, skatinti išsakyti savo nuomonę,

mokytis diskutuoti išklausant kitą.

Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta dalyviams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali

rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose ir aptarti nesklandumus per kitą paskaitą. Tai

priklauso nuo grupės pasirengimo lygio.

1.2. Teksto įvedimas ir redagavimas, operacijos su failais

16

Mokymo uždaviniai:

Parodyti, kaip spausdinti ir šalinti tekstą (po vieną ženklą, po visą žodį, fragmentą ir

t.t.);

Paaiškinti, kaip atšaukti ir grąžinti veiksmus;

Supažindinti su rašyklės Įterpimo ir Keitimo veiksenomis bei Intelektualiosiomis

žymėmis;

Paaiškinti, kas yra rašyklės šablonai;

Priminti, kokie yra pagrindiniai veiksmai su failais ir kaip jie atliekami.

Siūloma veikla



Lektorius parodo kaip pradėti įvedinėti tekstą.

Dalyviai atlieka 1.8 – 1.9 pratimus.

Akcentuojama, kad

spausdinant tekstą žymeklis

visada būna dešinėje nuo jo;

rašyklė automatiškai perkelia

tekstą į naują eilutę ir pirmą

sakinio žodžio raidę pakeičia

didžiąja. Paaiškinama, kokiu

principu rašyklė perkelia

tekstą į naują eilutę.

Perskaityti

II SKYRIAUS

1.2 skyrelį.


Lektorius supažindina dalyvius su rašyklės

Įterpimo ir Keitimo veiksenomis.


Akcentuojama, kad dažnai

netyčia paspaudžiamas

mygtukas INSERT,

aptariama kokios būna

pasekmės.

Lektorius supažindina dalyvius su

Intelektualiosiomis žymėmis ir jų pranašumais

(dydžių keitiklis, matavimo vienetų keitiklis,

ryšys su kitomis programomis, pvz., įvedus

datą, galima jai suplanuoti įvykį Outlook

kalendoriuje ir t.t.)


Lektorius supažindina dalyvius su failo

atvėrimo ir saugojimo dialogo langų struktūra.


Akcentuojami neleistini failo

pavadinime simboliai,

paaiškinama kodėl jie negali

būti naudojami.

Pabrėžiamas skirtumas tarp

„Įrašyti“ ir „Įrašyti kaip...“

funkcijų.

Lektorius paaiškina dalyviams šablonų

naudojimo pranašumus. Padeda užpildyti

pasirinktą šabloną.


Primenama kaip atverti

užduočių polangį „Naujas

dokumentas“.

Priemonės

MS Word programa.

17


Klausimų paskirtis – sužadinti dalyvių mąstymą ir pastabumą, skatinti išsakyti savo





1.3. Teksto žymėjimas, perkėlimas, kopijavimas, įterpimas

Mokymo uždaviniai:

Parodyti, kaip žymėti tekstą arba jo fragmentus pelės ir klaviatūros pagalba;

Išmokyti kopijuoti, perkelti ir įterpti tekstą pelės ir klaviatūros pagalba.

Siūloma veikla



Lektorius paaiškina dalyviams, kodėl

svarbu išmokti žymėti tekstą (žodį, sakinį,

pastraipą ir t.t.) ir mokėti padaryti tai skirtingais

būdais (ir pele, ir klaviatūra).


Akcentuojama, kad tekstą

reikia žymėti ne tik

perkėlimui ir kopijavimui,

bet ir formatavimui bei

kitiems veiksmams su

tekstu atlikti.

Perskaityti

II SKYRIAUS

1.3 skyrelį.

Atlikti 1.20 ir 1.21

pratimus.

Lektorius paaiškina kuo naudinga

galimybė kopijuoti ir perkėlinėti tekstą, koks tarp

jų skirtumas.


Akcentuojama kodėl yra

naudinga išmokti atlikti

šiuos veiksmus ne tik

pele, bet ir klaviatūros

pagalba. Pabrėžiama, kad

tai pagreitina darbą.

Priemonės

MS Word programa.







2. Teksto formatavimas

(1 auditorinė val. ir 3 savarankiško mokymosi val.)

2.1. Teksto formatavimas

Mokymo uždaviniai:

Priminti kaip žymimas tekstas ir jo fragmentai;

Parodyti kaip formatuoti tekstą, supažindinti su formatavimo galimybėmis (pele,

klaviatūra, per meniu) ir jų taikymu.

Siūloma veikla

18



Lektorius parodo dalyviams,

kad rašyklėje galima įvairiai

formatuoti tekstą: keisti šrifto

stilių, dydį, taikyti įvairius

formatavimus.

Akcentuojama, kad formatuojamas jau

surinktas ir pažymėtas tekstas arba jo

fragmentas.

Perskaityti

II SKYRIAUS

2.1 skyrelį.

Dalyviai atlieka 1.28 pratimą. Atkreipiamas dalyvių dėmesys į rašyklės

ypatybę, kad šriftų pavadinimai sąraše

parašyti pačiu šriftu.

Dalyviai atlieka 1.29 pratimą. Akcentuojama, kad šrifto dydį galima ne tik

pasirinkti iš sąrašo, bet ir suvesti ranka.

Dalyviai atlieka 1.30 pratimą. Akcentuojama, kad šrifto paryškinimas,

pasvyrimas ir pabraukimas taikomas ir

atšaukiamas tais pačiais atitinkamais

mygtukais. Parodoma, kad visi formatai gali

būti pritaikyti tam pačiam teksto fragmentui.

Pabrėžiamas teksto formatavimo klaviatūros

pagalba patogumas.

Dalyviai atlieka 1.31 pratimą. Atkreipiamas dėmesys, kad tekstą galima

žymėti kaip markeriu, net pelės žymeklis

pasikeičia ir tampa kaip markeris.

Dalyviai atlieka 1.32 pratimą. Akcentuojama, kad pasikeičia tik šrifto

spalva, o automatinė spalva yra tradicinė

juoda šrifto spalva.

Lektorius parodo, kad visos

anksčiau išbandytos teksto

formatavimo galimybės ir daug

kitų papildomų gali būti

taikomos per šrifto formatavimo

meniu.


Akcentuojamos papildomos formatavimo

galimybės. Paaiškinama, kad taikomi

formatavimai matomi dialogo lango apačioje

esančiame peržiūros langelyje.

Paaiškinamas skirtumas tarp didžiųjų ir mažų

didžiųjų raidžių.

Pabrėžiama, kad tarpai tarp simbolių yra

valdomi per Šrifto formatavimo meniu ir

jeigu norima didesnių, nereikia klaviatūra dėti

tarpo po kiekvienos žodžio raidės. Kitaip

rašyklė automatiškai pradedama naują eilutę

gali „perplėšti“ žodį netinkamoje vietoje.

Siūloma dalyviams aptarti kada naudoti šrifto

formatavimo meniu, o kuriais atvejais

nereikia.

Priemonės

MS Word programa.







2.2. Pastraipų formatavimas

19

Mokymo uždaviniai:

Priminti kaip žymimos pastraipos, kaip tuo metu keičiasi pelės žymeklis;

Išmokyti lygiuoti pastraipas;

Paaiškinti kaip keisti pastraipų įtraukas įvairiais būdais (Formatavimo įrankių juostos

mygtukų pagalba, liniuotės pagalba bei per meniu);

Paaiškinti, kas yra liniuotės markeriai, kam jie skirti ir kaip jais naudotis;

Parodyti kaip valdomi tarpai tarp pastraipų ir eilučių.

Siūloma veikla



Lektorius paaiškina, kokios yra

pastraipų formatavimo galimybės:

lygiavimas, įtraukų keitimas.


Akcentuojama, kad keičiasi visų pažymėtų

pastraipų lygiavimas. Specialios įtraukos

(pirmos eilutės) nesikeičia.

Perskaityti

II SKYRIAU

S 2.2 skyrelį.

Dalyviai atlieka 1.35 pratimą. Akcentuojama, kad keičiasi visų pažymėtų

pastraipų įtrauka. Specialios įtraukos (pirmos

eilutės) nesikeičia.

Lektorius paaiškina kas yra

liniuotės markeriai ir kam jie

skirti. Paaiškina kam reikalinga

vertikali punktyro linija, kai

keičiamos pastraipos įtraukos.


Akcentuojama, kuo šitas įtraukų būdas

pranašesnis už ankstesnį (valdomos visos

įtraukos atskirai ir ne po ½ colio) ir kokių turi

trūkumų (neįmanoma nurodyti įtraukų

tiksliai).

Pabrėžti skirtumą tarp Atvirkštinės įtraukos ir

Kairinės įtraukos markerių.

Lektorius paaiškina ir parodo, kad

gali būti keičiamas tarpas tarp

eilučių ir pastraipų.


Akcentuojama, kad įtraukos gali būti

nurodytos labai tiksliai.

Paaiškinama, kam reikalinga galimybė valdyti

tarpus tarp eilučių ir pastraipų ir kuo ji

naudinga. Kodėl, jei norima didesnio tarpo

tarp pastraipų, neverta naudoti tuščias eilutes.

Priemonės

MS Word programa.







2.3. Pastraipų ženklinimas ir numeravimas

Mokymo uždaviniai:

Priminti kaip žymimos pastraipos;

Parodyti kaip pritaikyti suženklintąjį arba numeruotąjį sąrašą ir jį nuimti;

Paaiškinti kaip galima sąrašus tinkinti pagal poreikius.

Siūloma veikla

20



Lektorius parodo rašyklės

numeruotą ir suženklintąjį sąrašus,

paaiškina jų naudojimo patogumą

(nereikia sekti numeracijos, įtraukų

ir t.t.).


Akcentuojama, kad keičiasi suženklintų

pastraipų įtraukos.

Perskaityti

II SKYRIAUS

2.3 skyrelį.

Lektorius paaiškina, kad

suženklintąjį sąrašą galima tinkinti:

keisti ženkliukus bei juos

formatuoti.


pratimus.

Akcentuojama, kad galima ne tik išsirinkti

kitą ženkliuką, bet ir jį papildomai

tinkinti.

Parodoma įtraukų nurodymo galimybę per

meniu.

Lektorius paaiškina, kad

suženklintąjį sąrašą galima tinkinti:

keisti ženkliukus bei juos

formatuoti.


pratimus.

Akcentuojama, kad ištrynus arba įterpus

kelis sąrašo punktus, išsilaiko

numeravimo eiliškumas.

Atkreipiamas dėmesys, kad numeruotasis

sąrašas taip pat gali būti tinkinamas.

Priemonės

MS Word programa.







2.4. Puslapio formatavimas

Mokymo uždaviniai:

Parodyti kaip formatuojami dokumento puslapių parametrai: paraštės, popieriaus

dydis ir lapo padėtis;

Paaiškinti kas yra dokumento antraštės ir poraštės, kam jos naudojamos ir valdomos;

Išmokyti numeruoti puslapius ir tinkinti numeravimą.

Siūloma veikla



Lektorius supažindina dalyvius su

puslapių tinkinimo galimybėmis:

puslapio parametrų valdymu,

paruošimu spausdinimui,

antraštėmis ir poraštėmis bei

puslapių numeravimu.

Akcentuojama, kad puslapių tinkinimas

įtakoja visą dokumentą, o ne tik pažymėta

teksto fragmentą.

Perskaityti

II SKYRIAU

S 2.4 skyrelį.

21

Dalyviai atlieka 1.44 pratimą. Paaiškinama, kokiais atvejais nurodoma

įrišimo paraštė (tarpelis).

Aptariama galimybė tinkinti puslapius per

sąrašą „Keli puslapiai“.

Dalyviai atlieka 1.45 pratimą. Akcentuojama, kodėl būtina žinoti ant kokio

dydžio popieriaus bus spausdinamas

dokumentas ir tiksliai jį nurodyti.

Lektorius paaiškina, kas yra

dokumento antraštės ir poraštės,

kaip jos apiforminamos ir kokią

informaciją galima ten pateikti (be

standartinės, pvz., dokumento arba

skyriaus pavadinimą, bet kokį

tekstą ir t.t.)


Akcentuojama, kad tvarkant antraštes ir

poraštes dokumentas tekstas tampa

neredaguotinas.

Paaiškinama, kad naudoti antraštes ir

poraštes patogu, nes nereikia sekti, kad jose

patalpintas tekstas būtų konkrečioje lapo

vietoje.

Paminėti, kad viena iš dažniausiai

naudojamų antraštės/poraštės

informacijos rūšių yra puslapių

numeriai. Paaiškinti, kad

numeravimas irgi gali būti

tinkinamas (numerių formatai,

šrifto tinkinimas, numeravimas ne

nuo pirmo lapo ir t.t.).


Akcentuojama, kad, jeigu dokumentas

saugomas keliuose failuose, yra naudinga

galimybė numeruoti puslapius ne nuo

pradžios. Taip pat jeigu yra titulinis lapas,

ant jo numerio neturi būti.

Priemonės

MS Word programa.







3. Lentelės


3.1. Lentelių sudarymas ir redagavimas.

Mokymo uždaviniai:

Parodyti kaip įterpiamos lentelės ir kokios yra jų tinkinimo galimybės;

Priminti kaip žymimas tekstas ir parodyti kaip žymimi lentelės elementai (langeliai,

stulpeliai, eilutės);

Išmokyti įterpti ir panaikinti eilutę (-es) arba stulpelį (-ius);

Parodyti kaip formatuojamos lentelės kraštinės.

Siūloma veikla



22

Lektorius parodo kaip

įterpiamos lentelės ir

išvardina jų formatavimo

galimybes.

Akcentuojama, kad be tradicinės lentelių

paskirties jos gali būti naudojamos tam tikrai

teksto struktūrai kurti.

Perskaityti

II SKYRIAUS

3.1 skyrelį.

Atlikti 1.49

pratimą. Dalyviai atlieka 1.48

pratimą.

Paaiškinama, kad nors ką tik įterpta lentelė

yra per visą lapo plotį, jos vienodi stulpeliai ir

eilutės, ji lengvai gali būti tinkinama pagal

poreikį.

Dalyviai atlieka 1.50 – 1.53

pratimus.

Akcentuojama, kad eilutės visada įterpiamos

virš pažymėtos eilutės, o stulpeliai – iš kairės

nuo pažymėto stulpelio.

Atkreipiamas dėmesys, kad kiek yra

pažymėta eilučių (stulpelių), tiek jų ir įsiterps.

Dalyviai atlieka 1.54

pratimą.

Akcentuojama, kad keičiant stulpelio plotį

arba eilutės aukštį pasirodo punktyrinis

orientyras, kurio dėka patogu pagal liniuotę

nurodyti tikslius parametrus.


pratimus.

Priemonės

MS Word programa.







3.2. Langeliai

Mokymo uždaviniai:

Parodyti, kad formatuoti galima ne tik eilutes arba stulpelius, bet ir langelius: sulieti

arba suskaidyti juos, nuspalvinti arba tinkinti kraštines.

Siūloma veikla



Lektorius parodo kokie veiksmai gali būti

atliekami su lentelės langeliais.

Perskaityti II SKYRIAUS

3.2 skyrelį.

Atlikti 1.57 – 1.60 pratimus.

Priemonės

MS Word programa.




23




3.3. Tekstas lentelėse

Mokymo uždaviniai:

Priminti kaip įvedamas ir formatuojamas tekstas;

Parodyti galimybę kartoti lentelės antraštinę eilutę kituose dokumento lapuose.

Siūloma veikla



Paminėti, kad tekstą lentelėse galima formatuoti

jau žinomais būdais ir pateikti papildomas

galimybes: vertikalųjį lygiavimą ir teksto

krypties keitimą.

Perskaityti

II SKYRIAUS

3.3 skyrelį.

Dalyviai atlieka 1.61 - 1.63 pratimus. Akcentuojama, kad

suliejant langelius su

tekstu, tekstas išlieka

atskiruose pastraipose.

Priemonės

MS Word programa.







4. Dokumento spausdinimas


Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su spaudinio peržiūros režimu, jo paskirtimi ir savybėmis;

Išmokyti spausdinti paruoštą dokumentą arba bet kurią jo dalį;

Parodyti, kaip greitai atšaukti spausdinimą.

Siūloma veikla



Lektorius paaiškina, kam prieš spausdinant

naudinga peržiūrėti dokumentą spaudinio

peržiūros režimu. Parodo kaip peržiūrėti vieną

arba kelis puslapius ir kaip redaguoti pastebėtas

klaidas.


Akcentuojamas funkcijos

„Sutraukti talpinant“

naudingumas.

Perskaityti

II SKYRIAUS

4 skyrelį.

Atlikti 1.65 ir

1.67 – 1.69

pratimus.

24

Lektorius paaiškina, kad rašyklė turi patogų

dokumento spausdinimo valdymą: galima

spausdinti ne visus puslapius, kelis dokumento

egzempliorius iškart, keisti mastelį ir .t.t


Priemonės

MS Word programa.







III. SKAIČIAVIMAS SKAIČIUOKLE



Apibūdina skaičiuoklės paskirtį.

Tinkamu būdu įjungia ir išjungia skaičiuoklės programą, išsaugo sukurtus failus.

Skiria programos lango elementus: langelį, eilutę, stulpelį, langelių bloką, darbo lakštą,

langelio adresą, meniu sritį, įrankių juostų sritį, žino jų paskirtį.

Atlieka pagrindinius veiksmus su langeliais: pažymi langelį, stulpelį, eilutę langelių

bloką, kelias eilutes ir stulpelius, lakštą; kopijuoja perkelia, šalina, įterpia eilutes ir

stulpelius.

Atlieka langelyje esančių duomenų kopijavimą, naikinimą, įterpimą, redagavimą.

Sugeba pakeisti eilutės ar stulpelio aukštį ir ilgį.

Atlieka duomenų tipo pakeitimo funkciją.

Apibūdina skaičiuoklėje naudojamų formulių bei funkcijų paskirtį.

Sugeba apskaičiuoti duomenų sumą, skirtumą, minimumą, maksimumą, vidurkį.

Apibūdina skaičiuoklėje naudojamų nuorodų paskirtį ir tipus.

Apibūdina duomenų sąrašo sąvoką.

Sugeba sukurti duomenų sąrašą lentelėje, įvesti duomenis naudojant duomenų

įvedimui skirtą formą.

Sugeba sąrašo elementus išrikiuoti tam tikra tvarka, atlikti duomenų sąrašo filtravimą.

Sugeba sukurti diagramas.


Atsakingai dirba kompiuteriu ir tinkamai naudojasi jo programine įranga bei

įrenginiais.

Susiranda kompiuteryje reikiamą programą ir ją paleidžia.

Atlieka veiksmus, būdingus skaičiuoklei.

1. Pagrindiniai skaičiuoklės veiksmai


1.1. Programos paleidimas

25

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su skaičiuoklės paskirtimi, programos paleidimui skirta ikona, skaičiuoklės

dokumento išsaugojimo funkcija;

Siūloma veikla



Pirmoji paskaita yra įvadinė, skirta lektoriui

susipažinti su programos dalyvių (kursantų)

skaičiuoklės naudojimo patirtimi bei supažindinti

su kursų programa.

Perskaityti III

SKYRIAUS 1.1

skyrelį.

Atlikti 1.1.1.

užduotį. Supažindinti su MS Skaičiuoklės paskirtimi. Skaičiuoklės privalumus.

Rekomenduoti 1.1.1. užduotį atlikti

savarankiškai.

Priemonės

Kompiuteris ir MS Skaičiuoklės programinė įranga.


Diskusijų paskirtis– pasidalinti Skaičiuoklės naudojimo patirtimi.

Užduoties paskirtis (1.1.1. užduotis) – susipažinti bei išmokti atverti ir uždaryti Skaičiuoklės

programą, išsaugoti sukurtą dokumentą.

1.2. Lango struktūra ir elementai

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su skaičiuoklės lango struktūra, pagrindiniais lango elementais

Siūloma veikla



Supažindinti su MS Skaičiuoklės programos lango

struktūra ir elementais. Galima dalyvių paprašyti,

kad kiekvienas papasakotų, ką jis žino MS

Skaičiuoklę.

Skaičiuoklės

dokumentų

išsaugojimą bei

skaičiuoklės

elemento adreso

svarbą.

Perskaityti III

SKYRIAUS 1.2

skyrelį ir

savarankiškai atlikti

1.2.2 ir 1.2.3

užduotis..

Atlikti auditorijoje 1.2.1 užduotį. Po 1.2.1. užduoties

atlikimo, rekomenduoti savarankiškai atlikti 1.2.2 ir

1.2.3 užduotis.

Priemonės



Užduoties paskirtis (1.2.1 ,1.2.2 , 1.2.3 užduotys) – žinių naudojimas praktinėje veikloje:

įgyti gebėjimus pažymėti vieną ar kelis stulpelius, eilutes, langelių blokus; nustatyti langelio adresą.

1.3. Pagrindinis meniu, įrankių juostos

Mokymo uždaviniai:

Susipažindinti su skaičiuoklės meniu funkcijomis ir priemonių juostos elementais.

26

Siūloma veikla



Supažindinti su skaičiuoklės meniu ir priemonių

juostomis. Galima su dalyviais padiskutuoti, kokios

meniu ir priemonių juostos funkcijos jiems yra

žinomos.

Perskaityti III

SKYRIAUS 1.3

skyrelį.

Priemonės



Diskusijų paskirtis – pasidalinti žiniomis apie įrankių juostas bei jų funkcijas.

1.4. Veiksmai su langeliais, eilutėmis ir stulpeliais

Mokymo uždaviniai:

Susipažindinti su veiksmais, kuriuos galima atlikti su langeliais, eilutėmis ir stulpeliais .

Siūloma veikla



Supažindinti su veiksmais, kuriuos

galime atlikti su langeliais, eilutėmis

ir stulpeliais.

Veiksmus su langeliais, eilutėmis

ir stulpeliais: langelių bloko

žymėjimas, bloko adreso

atvaizdavimas, eilutės aukščio,

stulpelio pločio nustatymas, eilutės

ir stulpelio įterpimas, duomenų

kopijavimas, įterpimas,

naikinimas.

Perskaityti III

SKYRIAUS 1.4

skyrelį ir

savarankiškai atlikti

1.4.2 ir 1.4.3

užduotis. Rekomenduoti savarankiškai atlikti

1.4.2 ir 1.4.3 užduotis.

Priemonės



Užduoties paskirtis (1.4.1 užduotis) – įtvirtinti žinias apie veiksmus su stulpeliais ir

eilutėmis.

Užduoties paskirtis (1.4.2, 1.4.3 užduotys) – žinių naudojimas praktinėje veikloje.

2. Duomenų tipai, skaičiavimai, formulės ir funkcijos


2.1. Duomenų tipų apžvalga ir jų išdėstymas

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su langeliuose atvaizduojamų duomenų tipais.

Išmokti įvairiai lygiuoti langelio duomenis.

Siūloma veikla



Supažindinti su langeliuose atvaizduojamų

duomenų tipais. Galima padiskutuoti, kokie

duomenų tipai dažniausiai naudojami mokyklų

bibliotekų darbuotojų darbe.

Skirtingų duomenų

formato atvaizdavimą

langeliuose.

Perskaityti III

SKYRIAUS 2.1

skyrelį.

Atlikti 2.1.1.

27


savarankiškai.

užduotį.

Supažindinti su langelio duomenų lygiavimo

galimybėmis, bei išmokyti langelio duomenis

lygiuoti.


savarankiškai.

Atlikti 2.1.2.

užduotį.

Priemonės



Užduoties paskirtis (2.1.1, 2.1.2 užduotis) – įgytas žinias apie langelio duomenų tipus bei

lygiavimą pritaikyti praktikoje.

2.2. Formulės ir funkcijos

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su funkcijų ir formulių naudojimo paskirtimi;

Išmokyti sudaryti formulę ir funkciją ir apskaičiuoti jų reikšmes;

Supažindinti su nuorodomis.

Siūloma veikla



Supažindinti su funkcijų ir formulių naudojimo

paskirtimi. Galima padiskutuoti, kokios formulės

ar funkcijos dažniausiai naudojamos mokyklų


Formulės ir funkcijos

skirtumą, jų naudingumą

atliekant įvairius

skaičiavimus, nuorodų

naudojimą formulėse.

Perskaityti III

SKYRIAUS 2.2

skyrelį.

Atlikti 2.2.2.

užduotis. Rekomenduoti 2.2.1. užduotį atlikti auditorijoje,

o 2.2.2 užduotį atlikti savarankiškai.

Priemonės



Užduoties paskirtis (2.2.1 užduotis) – įgytas žinias apie nuorodas pritaikyti praktikoje.

Užduoties paskirtis (2.2.2. užduotis) – taisyklingai skaičiuoti procentus.

2.2.2.Užduotis. Bankas moka 5% metinių palūkanų. Apskaičiuokite, kokia palūkanų suma bus

po vienerių metų, į banką padėjus 10000 Lt, 5000 Lt, 5435 Lt įnašus.

10000 Lt metinėms palūkanoms apskaičiuoti gali būti taikomos keturios formulės:

1. Formulės be nuorodos = 10000*5/100 arba =10000*5% . Rezultatas: 500 Lt

2. Formulės su nuoroda =A1*5/100 arba =A1*5%, kai į langelį, adresu A1, įrašoma

pradinė įnašo suma.

5000 Lt įnašo palūkanos - 250 Lt; 5435 Lt palūkanos – 271,75 Lt.

2.3 Aritmetinės funkcijos: sudėties, didžiausios, mažiausios reikšmės, vidurkio

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su aritmetinėmis funkcijomis: sudėties, mažiausios ir didžiausios reikšmės,

vidurkio funkcijomis.

Siūloma veikla


28


Supažindinti su aritmetinėmis funkcijomis: sudėties,

mažiausios ir didžiausios reikšmės, vidurkio

funkcijomis.

Aritmetinių

funkcijų

pavadinimus.

Perskaityti III

SKYRIAUS 2.3

skyrelį.

Atlikti 2.3.1. , 2.3.2

užduotis. Rekomenduoti 2.3.1. ir 2.3.2 užduotis atlikti

savarankiškai.

Priemonės



Užduoties paskirtis (2.3.1 užduotis) – pakartoti procentų skaičiavimo veiksmus, bei

skaičiavimuose panaudoti aritmetines funkcijas.

Užduoties paskirtis (2.3.2 užduotis) – atlikti skaičiavimus naudojant aritmetines funkcijas.

3. Darbo su duomenų sąrašais pradmenys


3.1. Duomenų sąrašo sąvoka

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su duomenų sąrašo sąvoka, jo paskirtimi bei veiksmais, kuriuos galima

atlikti naudojant sąrašą.

Siūloma veikla



Supažindinti su duomenų sąrašo sąvoka, jo

paskirtimi bei veiksmais, kuriuos galima atlikti

naudojant sąrašą.

Duomenų sąrašo

sąvoką, jo kūrimo

principą ir naudingumą.

Perskaityti III

SKYRIAUS 3.1

skyrelį.

Rekomenduojama padiskutuoti, kokius sąrašus

naudoja mokyklos bibliotekos darbuotojai savo

darbe, kaip juos kuria, tvarko, kokius veiksmus

atlieka.

Priemonės



Diskusijų paskirtis– pasidalinti patirtimi apie duomenų sąrašų naudojimą mokyklų


3.2. Duomenų sąrašo įvedimas ir rikiavimas

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su duomenų sąrašo kūrimu naudojant sąrašo duomenų įvedimui skirtą

formą.

Išmokyti surikiuoti sąrašo elementus tam tikra tvarka.

Siūloma veikla



29

Supažindinti su duomenų sąrašo kūrimu

naudojant sąrašo duomenų įvedimui skirtą

formą.

Perskaityti III

SKYRIAUS 3.2.

skyrelį.

Rekomenduojama auditorijoje atlikti 3.2.1

užduotį.

Priemonės



Užduoties atlikimas (3.2.1. užduotis) – įgytas žinias apie duomenų sąrašo sukūrimą ,

rūšiavimą pagal vieną ar kelis požymius pritaikyti praktikoje.

3.3. Sąrašo filtravimas

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su duomenų sąrašo filtravimo funkcija, jos paskirtimi.

Išmokyti iš duomenų sąrašo išfiltruoti duomenis.

Siūloma veikla



Supažindinti su duomenų sąrašo filtravimo

funkcija, jos paskirtimi.

Filtro sąvoką, jo paskirtį

ir naudingumą.

Perskaityti III

SKYRIAUS 3.3.

skyrelį.

Rekomenduojama auditorijoje atlikti 3.3.1

užduotį.

Priemonės



Užduoties atlikimas (3.3.1 užduotis) – įgytas žinias apie duomenų filtravimą pritaikyti

praktikoje.

4. Duomenų vaizdavimas diagramomis


4.1. Diagramų rūšys

Mokymo uždaviniai:

Susipažindinti su diagramų paskirtimi, jų rūšimis ir brėžimo įrankiu.

Siūloma veikla



Susipažindinti su diagramų paskirtimi, jų

brėžimo įrankiu.

Diagramos paskirtį ir

naudingumą.

Perskaityti III

SKYRIAUS 4.1.

skyrelį.

Rekomenduojama padiskutuoti apie kursantų

patirtį kuriant diagramas.

Priemonės


30


Diskusijų paskirtis – pasidalinti diagramų kūrimo Skaičiuoklėje patirtimi.

4.2. Diagramos kūrimas

Mokymo uždaviniai:

Išmokyti nubrėžti diagramą.

Siūloma veikla



Išmokyti nubrėžti diagramą. Perskaityti III

SKYRIAUS 4.2.

skyrelį. Rekomenduojama 4.2.1 užduotį atlikti

auditorijoje.

Priemonės



Užduoties atlikimas (4.2.1 užduotis) – įgytas žinias apie diagramų kūrimą pritaikyti

praktikoje.

5. Skaičiuoklės pritaikymas mokyklos bibliotekos darbe

(0.5 auditorinė val.)

Mokymo uždaviniai:

Išaiškinti, skaičiuoklės pritaikymo galimybes mokyklos bibliotekos darbe.

Siūloma veikla



Išaiškinti, skaičiuoklės pritaikymo galimybes mokyklos

bibliotekos darbe.

Perskaityti III

SKYRIAUS 5.

skyrelį.

Rekomenduojama diskusija, kurios metu kursantai

pasidalintų mintimis, kur galėtų panaudoti skaičiuoklę

savo darbe.

Priemonės



Diskusijų paskirtis– pasidalinti patirtimi ir žiniomis apie Skaičiuoklės pritaikymą mokyklos


ATSAKYMAI

Kokia yra skaičiuoklės MS Excel paskirtis?

Skaičiuoklės paskirtis – atlikti įvairius skaičiavimus, analizuoti duomenis, kurti diagramas, rengti

ataskaitas.

Kokie yra pagrindiniai skaičiuoklės lango elementai?

Skaičiuoklės lango elementai yra langelis, eilutė, stulpelis, langelių blokas, langelio adresas.

Išvardinkite veiksmus, kuriuos galima atlikti su skaičiuoklės lango elementais.

Galima įterpti, panaikinti langelius, stulpelius, eilutes, kopijuoti, redaguoti, šalinti, įterpti eilutėje,

stulpelyje ar langelyje esančius duomenis, keisti eilutės aukštį, stulpelio plotį,

Kokius veiksmus reikia atlikti, norit langelyje sukurti formulę ir funkciją?

http://www.ecdl.lt/modules/tinycontent/index.php?id=2#4%20modulis

31

Pažymėti langelį, kuriame bus vaizduojamas rezultatas, formulių įvedimo eilutėje parašyti lygybės

ženklą ir formulę arba funkcijos pavadinimą.

Išvardinkite aritmetinių funkcijų (sumos, mažiausios reikšmės, didžiausios reikšmės,

vidurkio) pavadinimus.

Sumos funkcija = sum ();

Mažiausios reikšmės funkcija = min () ;

Didžiausios reikšmės funkcija = max ();

Vidurkio funkcija = average ().

Ką vadiname duomenų sąrašu? Kokius veiksmus galime su juo atlikti?

Duomenų sąrašas – tai lentelė, kurioje kiekviename stulpelyje yra tos pačios rūšies duomenys,

kiekvieną sąrašo elementą sudaro tie patys laukai, kuriuos žymi stulpeliai. Sąrašo duomenis galima

įterpti, kopijuoti, redaguoti, naikinti, filtruoti, rūšiuoti.

Ką vadiname diagrama? Kokio tipo gali būti diagramos?

Diagrama vadinama grafinis sąrašo elementų atvaizdavimas . Diagramos gali būti stulpelinės,

skritulinės, linijinės, dvimatės ir trimatės.

IV. PATEIKČIŲ RENGIMAS



Apibūdina pateikčių rengyklės, pateikties bei skaidrės paskirtį.

Skiria pagrindines programos lango sritis.

Atlieka pagrindinius veiksmus su programos langais.

Žino skaidrių rodymo kompiuteryje keitimo būdus.

Žino ruošinių paskirtį.

Žino įvairius naujos pateikties kūrimo būdus.

Atlieka bendriausius veiksmus, būdingus daugumai kompiuterinių programų.

Tinkamai ir atsakingai elgiasi su informacija kompiuteryje.


Atsakingai dirba kompiuteriu ir tinkamai naudojasi jo įrenginiais.

Reikiamu būdu susiranda ir paleidžia pateikčių rengyklę.

Pasirenka tinkamą skaidrės maketą.

Pasirenka tinkamus dizaino (apipavidalinimo) šablonus.

Geba įrašyti pateikties failą.

Pateiktį papildo naujomis skaidrėmis.

Rašo ir komponuoja tekstą skaidrėse.

Šalina nereikalingas skaidres iš pateikties.

Įterpia į skaidrę paveikslėlį, lentelę ir diagramą.

Įkelia kitų pateikčių skaidres į savo pateiktį

Naudoja skaidrių keitimo efektus bei moka jų atsisakyti.

Naudoja animacijos schemas bei taiko tekstui animacijos efektus.

Keičia pasirinktinės animacijos efektus ir kuria savo animacijos sekas.

Keičia skaidrių rodymo trukmę.

Komentuoja ir demonstruoja pateiktį.

1. Darbas su pateikčių rengykle.


1.1. Pateiktis ir skaidrė

32

Mokymo uždaviniai:

Sužindinti su pateikčių rengyklės, pateikties bei skaidrės paskirtimi.

Siūloma veikla



Lektorius paaiškina pateikčių rengyklių paskirtį.

Pademonstruoja kelių programų langus, įvardija

esminius skirtumus bei panašumus.




vartojimą.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 1.1

skyrelį.

Atlikti 1.1 užduotį.

Auditorijoje aptariami pateikties panaudojimo

būdai ir galimybės bei pateikimo galimybės.

Kaip pradėti rengti pateiktį.

Pranešimo rūšys.

Auditorijoje išsiaiškinama skaidrės paskirtis bei

sudėtis.

Skaidrių dizainas:

Priemonės

Kompiuteris su įvairiomis pateikčių rengimo programomis. Kompiuterinis projektorius

demonstracijai.


Klausimų paskirtis (1.1 užduotis) – sužadinti programos dalyvių smalsumą, skatinti mąstyti

ir išsakyti savo nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.


o Kokia pateikties rengyklės paskirtis?

Pateikčių rengyklė – tai vaizdinės medžiagos rengimo programa. Programos galimybės:

Pateikčių rengimas.

Padalomosios medžiagos ruošimas.

Skaidrių (nuotraukų, filmuotos medžiagos) paruošimas ir demonstravimas

kompiuteriu.

35 mm skaidruolių (slaidų) ruošimas.

Užrašų (pranešimų pastabų) ruošimas.

Kompiuterinis fotoalbumas (su tekstu ir garsu).

Skaidrių ruošimas demonstracijai plėvelių projektoriumi.

o Kokiam tikslui rengiama kompiuterinė pateiktis?

Pateiktis dažniausiai rengiama kaip pranešimo vaizdinė iliustracija. Pateiktis — tai

kompiuteriu parengtas dokumentas skirtas pranešimui, reklamai, pristatymui papildyti. Pateikties

pateikimo būdai:

Tinkle (tinklo režimu).

Naudojant kompiuterinį projektorių.

Naudojant skaidruolių projektorių.

Atspausdintas ant popieriaus.

35 mm skaidrėse.

o Iš kokių elementų susideda pateiktis?

Pateiktį sudaro demonstravimui skirtas kompiuterinių skaidrių rinkinys.

Lektorius kursų klausytojams gali paruošti ir kitus klausimus, bei parinkti ir kitą užduotį.


Apie pateikčių rengimą ir pranešimo ruošimą galima paskaityti:

6.Nauckūnaitė Z. Prezentacijos menas. – V., 2007.

7.Leonavičienė B. Microsoft Office 2003. – Kaunas: „Smaltija“, 2005.

33

8.Dėmenienė A. ir kt. Konferencijos, seminarai, pranešimai su Microsoft PowerPoint –

Kaunas: „Technologija“, 1997.

1.2. Darbo su pateikčių rengykle „MS PowerPoint“ pradžia

Mokymo uždaviniai:

Priminti, kaip reikiamu būdu susirasti ir paleisti pateikčių rengyklę.

Supažindinti su pagrindinėmis lango sritimis.

Aptarti skaidrių rodymo kompiuteryje būdus.

Siūloma veikla



Lektorius primena klausytojams kaip reikiamu

būdu susirasti ir paleisti pateikčių rengyklę.

Klausytojai atlieka 1.2 pratimą.

Pateikčių rengyklė

surandama ir paleidžiama

kaip ir kitos programos.




vartojimą.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 1.2

skyrelį.

Prisiminti kaip

atliekami pratimai

ir užduotys

pateiktos

klausytojams

skirtoje

medžiagoje.

Lektorius supažindina su pagrindinėmis lango

sritimis.

Klausytojai atlieka 1.3 užduotį bei 1.4 ir 1.5

pratimus.

Lektorius paaiškina skaidrių rodinius: Outline

View, Slide View, Slide Sorter View, Slide Show.

Pakomentuoja kiekvieno rodinio paskirtį.

Klausytojai atlieka 1.6 užduotį.

Pagrindiniai lango

elementai tokie patys kaip

ir kitų programų langų

(rašyklių, skaičiuoklių ir

kt.)

Auditorijoje aptariama papildoma informacija

pateikta klausytojams skirtoje medžiagoje.

Skatinti klausytojus

išsakyti savo nuomonę.

Priemonės

Pateikčių rengyklė „MS PowerPoint“.


Visų pratimų atlikimo technologija pateikta klausytojams skirtoje medžiagoje. 1.1 lentelėje

pateikta medžiaga iliustruoja 1. 6 užduoties atlikimą.

Lektorius gali parinkti ir kitas užduotis bei papildomas užduotys.

1.3. Skaidrių maketai, šablonai bei ruošiniai

Mokymo uždaviniai:

Paaiškinti, kaip tinkamai pasirinkti skaidrės maketą.

Parodyti įvairius dizaino (apipavidalinimo) šablonus.

Priminti, kaip įrašomas pateikties failas.

Supažindinti su ruošinių paskirtimi.

34

Siūloma veikla



Klausytojai savarankiškai atlieka 1.7 užduotį.

Lektorius paaiškina skaidrių maketo parinkimą,

supažindina su maketo elementais, maketo

pakeitimais.

Klausytojai atlieka 1. 8 pratimą. Lektorius gali

paminėti ir specialiuosius maketus, skirtus

multiterpės elementams įsikelti.

Skaidrės maketo elementų

vaizdavimo ypatumai.

Apibūdinti skaidrės rengimo

langą.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 1.3

skyrelį.

Papildyti savo

bibliotekos

pristatymą.

Rekomenduojama užduotis – lektorius pasiūlo

paruošti savo bibliotekos pristatymą (1.9

pratimas), sudarytą iš 5 skaidrių:

1. Titulinė skaidrė.

2. Skaidrė su sąrašu.

3. Skaidrė su paveikslėliu.

4. Skaidrė su lentele.

5. Skaidrė su diagrama.

Dabar bus ruošiama titulinė

skaidrė. Kitos pristatymo

skaidrės bus rengiamos

vėliau.

Klausytojai atlieka 1. 10 pratimą. Lektorius

supažindina su dizaino šablonais. Dalyviai

atlieka 1.11, 1.12 ir 1.13 pratimus.

Lektorius primena kaip išsaugoti pateikties failą

ir dalyviai atlieka 1.14 pratimą.

Lektorius turėtų pasinaudoti

1 lentele (failų tipai),

pateikta pratimų ir užduočių

komentarų dalyje.

Lektorius gali klausytojus supažindinti su

pavadinimų ir skaidrių ruošiniais. Ir

rekomenduoti klausytojams atlikti 1.15 ir 1.16

pratimus.

Šiuos pratimus lektorius gali

rekomenduoti atlikti ir

savarankiškai.

Priemonės

Pateikčių rengyklė „MS PowerPoint“. Aplankas PRISTATYMAI, kuriame bus kaupiami

klausytojų failai.


Lektorius gali laisvai parinkti ir kitą užduotį. Visų pratimų atlikimo technologija pateikta

klausytojams skirtoje medžiagoje.

Failų tipai 1 lentelė

Įrašomo failo tipas Plėtinys Naudojamas įrašant

Pristatymas .ppt Tipišką Microsoft PowerPoint pristatymą

Windows metafailas .wmf Skaidrę kaip grafikos objektą

Apsikeitimo grafiniais vaizdais

formatas (GIF)

.gif Skaidrę kaip grafikos objektą, skirtą naudoti

tinklapiuose

JPEG apsikeitimo failais formatas .jpg Skaidrę kaip grafikos objektą, skirtą naudoti

tinklapiuose

PNG universalus tinklo grafikos

formatas

.png Skaidrę kaip grafikos objektą, skirtą naudoti

tinklapiuose

Struktūros/ RTF formatas .rtf Pristatymo struktūrą kaip struktūros dokumentą

Dizaino šablonas .pot Pristatymą kaip šabloną

35

PowerPoint demonstracija .pps Pristatymą, kuris visada bus atidaromas kaip

skaidrių demonstravimo pristatymas

Tinklapis .htm;

html

Tinklapį kaip aplanką su .htm failu ir visais

palaikymo failais

Voratinklio archyvas .mht;

mhtml

Tinklapį kaip atskirą failą, įskaitant visus

palaikymo failus

2. Tekstas ir kiti objektai skaidrėse


2.1. Tekstas skaidrėse

Mokymo uždaviniai:

Paaiškinti, kaip pateiktis papildoma naujomis skaidrėmis.

Parodyti, kaip įrašyti tekstą į skaidrės makete nurodytoje vietoje ir bet kurioje

klausytojo pasirinktoje vietoje.

Parodyti, kaip šalinti nereikalingas skaidres iš pateikties.

Siūloma veikla



Lektorius pasiūlo klausytojams atlikti 2.1

pratimą.

Priminti kaip surasti ir

atverti išsaugotą failą. Perskaityti IV

SKYRIAUS 2.1

skyrelį.

Papildyti savo

bibliotekos

pristatymą.

Lektorius paaiškina kokiais būdais pateiktis

papildoma naujomis skaidrėmis. Klausytojai

atlieka 2.2, 2.3 ir 2.4 pratimus.

Dabar bus ruošiama

skaidrė su sąrašu. Kitos

pristatymo skaidrės bus

rengiamos vėliau.

Lektorius demonstruoja įvairius perėjimo nuo

vienos skaidrės prie kitos galimus būdus ir

klausytojai atlieka 2.5 pratimą.

Klausytojai savarankiškai atlieka 2.6 ir 2.7

pratimus. Lektorius stebi dalyvius ir jiems

padeda.

Auditorijoje aptariama klausytojų medžiagos

dalyje Papildoma informacija pateikta

informacija.

Pateikta informacija yra

rekomendacinio pobūdžio.

Priemonės

Pateikčių rengyklė „MS PowerPoint“. Aplankas PRISTATYMAI. Pateikties failas

biblioteka.ppt.



klausytojams skirtoje medžiagoje. Papildomai lektorius gali pademonstruoti kaip atliekamas teksto

įterpimas ir su WordArt priemone.

2.2. Paveikslai, lentelės, diagramos skaidrėse

36

Mokymo uždaviniai:

Parodyti kaip įterpti piešinį ar nuotrauką į skaidrės maketo nurodytą vietą ir į bet kurią

klausytojo pasirinktą vietą.

Parodyti kaip įterpti lentelę į skaidrės maketo nurodytą vietą ir į bet kurią klausytojo

pasirinktą vietą.

Parodyti kaip įterpti diagramą į skaidrės maketo nurodytą vietą.

Supažindinti kaip papildyti savo pristatymą skaidrėmis iš kitų pateikčių.

Siūloma veikla



Lektorius pasiūlo klausytojams savarankiškai

atlikti 2.8 užduotį.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 2.2

skyrelį.

Papildyti savo

bibliotekos

pristatymą bei

atlikti 2.15 ir 2.16

pratimus.

Lektorius paaiškina, kad paveikslėlio įkėlimas į

skaidrę analogiškas kaip rašyklėje ar

skaičiuoklėje. Klausytojai atlieka 2.9 užduotį bei

2.10 ir 2.11 pratimus.

Dabar bus ruošiama

skaidrė su paveikslėliu.

Tai bus pasirinkto

vadovėlio anonsas.

Lektorius paaiškina, kad lentelių kūrimas

analogiškas kaip rašyklėje. Klausytojai atlieka

2.12 pratimą.

Dabar bus ruošiama

skaidrė su lentele. Kurioje

bus pateikiamas vadovėlių

sąrašas.

Lektorius paaiškina, kad diagramų kūrimas

analogiškas kaip skaičiuoklėje. Klausytojai

atlieka 2.13 pratimą.

Dabar bus ruošiama

skaidrė su diagrama.

Diagrama vaizduos

bibliotekų lankytojus per

savaitę.

Lektorius paaiškina kaip į savo pateiktį įsikelti

skaidres iš kitos pateikties, klausytojai atlieka

2.14 pratimą.

Priemonės


biblioteka.ppt. Dar keli (gali būti du) pateikties failai iš kurių klausytojai galėtų įsikelti pasirinktas

skaidres į savo pateiktį.


Lektorius gali parinkti ir kitą užduotį. Visų pratimų atlikimo technologija pateikta

klausytojams skirtoje medžiagoje. Papildomai lektorius gali paanalizuoti lentelių langelių užpildų

efektus (Fill Effects), pademonstruoti diagramos įterpimą su komanda Insert Chart... bei

paaiškinti struktūrinės diagramos paskirtį ir jos kūrimo galimybes.

37

3. Pateikties demonstravimas


3.1. Skaidrių rodymo (keitimo) efektai

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su įvairiais naujos pateikties kūrimo pradžios būdais.

Parodyti kaip naudoti skaidrių keitimo efektus ir kaip jų atsisakyti.

Siūloma veikla



Lektorius pademonstruoja kokiais būdais galima

pradėti kurti naują pateiktį ir klausytojai atlieka

3.2 pratimą ir 3.1 užduotį – sukuria naują

pristatymą iš 3-5 skaidrių.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 3.1

skyrelį.

Papildyti savo

kuriamą pristatymą. Lektorius demonstruoja kaip pasirinkti skaidrių

keitimo efektus bei kaip atsisakyti

nepageidautino efekto. Klausytojai atlieka 3.3 ir

3.4 pratimus.

Keitimosi spartos

reguliavimas. Rodymo

trukmės nustatymas.



informacija.


rekomendacinio

pobūdžio.

Priemonės


biblioteka.ppt.



klausytojams skirtoje medžiagoje. Galima skaidrių keitimosi efektus pritaikyti bibliotekos

pristatymo pateikčiai.

3.2. Skaidrės elementų animacija

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su įvairiomis animacijos schemomis.

Parodyti kaip pakeisti pasirinktos animacijos efektus bei sukurti savo animacijos seką.

Supažindinti kaip keisti skaidrių rodymo trukmę.

Siūloma veikla



Lektorius supažindina klausytojus su animacijos

schemos sąvoka bei įvairiomis animacijos

schemomis. Klausytojai atlieka 3.5, 3.6 pratimą.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 2.2

skyrelį.

38

Lektorius klausytojus supažindina kaip atliekami

specifiniai schemų efektų pakeitimai. Klausytojai

atlieka 3.7, 3.8, 3.9, 3.10, 3.11, 3.12 pratimus.

Paaiškinti skaidrės

elementų animacijos

galimybes.

Papildyti savo

bibliotekos

pristatymą ir atlikti

3.14 užduotį. Klausytojai savarankiškai išsiaiškina kaip

nustatyti skaidrės rodymo trukmę ir atlieka 3.13

pratimą.

Rankinis pateikties

demonstravimas ir

automatinis skaidrių

keitimas.



informacija.


rekomendacinio

pobūdžio.

Priemonės

Pateikčių rengyklė „MS PowerPoint“. Aplankas PRISTATYMAI.



klausytojams skirtoje medžiagoje.

3.3. Pateikties pristatymas

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti kaip komentuoti ir demonstruoti pateiktį.

Siūloma veikla



Lektorius supažindina dalyvius su pastabų

paskirtimi, įrašymo tvarka. Kartu pabando įterpti

pastabas, dalyviai atlieka 3.15 ir 3.16 pratimus.

Skaidrių numeracija ir

rašybos tikrinimas.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 3.3

skyrelį.

Papildyti savo

bibliotekos

pristatymą.

Aptariamas skaidrių demonstravimo galimybės.

Klausytojai atlieka 3.17 užduotį.

Aptariamas skaidrių spausdinimo galimybės.

Dialogo langas Print ir paaiškinamos pagrindinės

nuostatos. Aptariama skaidrių slėpimas, jo

paskirtis. Klausytojai atlieka 3.18 užduotį.



informacija.

Skaidrių rūšiuotuvo

(Slide Sorter) paskirtis.

Priemonės

Pateikčių rengyklė „MS PowerPoint“. Aplankas PRISTATYMAI.


Visų pratimų atlikimo technologija pateikta klausytojams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali

laisvai parinkti ir kitą užduotį. Klausytojai gali visai auditorijai pristatyti savo sukurtas pateiktys.

39

V. INTERNETAS



Apibūdina interneto sąvoką ir jo teikiamas paslaugas.

Apibūdina kompiuterio adreso tinkle sąvoką.

Žino internetinio adreso struktūrą.

Apibūdina naršyklės, paieškos sistemos ir paieškos katalogo sąvokas.

Apibūdina žiniatinklinio pašto ir pašto programos skirtumus ir panašumus;

Apibūdina pokalbių svetainės, pokalbių programos,, tinklaraščio, forumo sąvokas bei

žino jų paskirtį.


Geba nustatyti kompiuterio adresą tinkle.

Geba naudotis naršyklėmis, paieškos sistemomis ir paieškos katalogais;

Susikuria elektroninio pašto dėžutę ir geba naudotis elektroninio pašto teikiamomis

paslaugomis

Atsisiunčia pokalbių programą, įdiegia ją į kompiuterį ir geba ja naudotis.

Susikuria asmeninį tinklaraštį, dalyvauja forumų diskusijose.

1. Pagrindinės interneto paslaugos


1.1. Interneto veikimo principai

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su interneto sąvoka, kompiuterio prijungimo prie interneto būdais;

Apibūdinti pagrindinius veiksmus, atliekamus jungiant kompiuterį prie interneto.

Siūloma veikla



Diskusija su kursų dalyviai (kursantais) apie jų

darbo patirtį internete.

Perskaityti V

SKYRIAUS 1.1

skyrelį.

Supažindinti kursantus su medžiaga, jos

struktūra bei duoti patarimus, kaip skaityti ir

dirbti su šia medžiaga.

Interneto sąvokos

vartojimą, kompiuterio

jungimo prie interneto

būdus, kompiuterio

adresą tinkle (IP adresas).

Atlikti auditorijoje 1.1.1 ir 1.1.2 užduotis.

Priemonės

Kompiuteris su įvairiais išoriniais įrenginiais.


Klausimų paskirtis (1.1 ir 1.2 užduotys) – sužadinti kursantų mąstymą, skatinti išsakyti

savo nuomonę.

1.2. Interneto paslaugos

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su internete teikiamomis paslaugomis

Įvardinti interneto teikiamų paslaugų privalumus ir trūkumus.

40

Siūloma veikla



Supažindinama su interneto teikiamomis

paslaugomis.

Žiniatinklio, serverio,

hiperteksto, elektroninio

pašto, rinkmenų

siuntimo, pokalbių

internete, internetinių

parduotuvių sąvokas.

Perskaityti V

SKYRIAUS 1.2

skyrelį.

Atlikti 1.2.3

užduotį.

Rekomenduojama diskusija apie interneto

teikiamas paslaugas, kuriomis naudojasi

kursantai. Siūloma savarankiškai pasidomėti apie

interneto teikiamas paslaugas, kurios nebuvo

įvardintos diskusijų metu.

Interneto teikiamų

paslaugų privalumus ir

trūkumus.

Rekomenduoti savarankiškai atlikti 1.2.3

užduotį.

Priemonės

Kompiuteris, prieiga prie interneto.


Diskusijos skatina pasidalinti savo bei artimų žmonių patirtimi, skatiną mąstymą.

Užduoties paskirtis (1.2.3 Užduotis) - gebėjimo iš gausaus informacijos kiekio atrinkti

naudingiausią lavinimas.

1.3. Interneto adresai

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su interneto tinklalapių adresų struktūra;

Paanalizuoti žinomų tinklalapių adresų struktūrą.

Siūloma veikla



Supažindinama su interneto tinklalapių adresų

struktūra

Tinklalapio adreso,

domeno, URL adreso

sąvoką

Perskaityti V

SKYRIAUS 1.3

skyrelį.

Savarankiškai

atlikti 1.3.1 užduotį. Rekomenduojama išanalizuoti kelis žinomų

kursantams tinklalapių adresų struktūrą.

Savarankiškai atlikti 1.3.1 užduotį.

Priemonės



Užduoties paskirtis (1.3.1 Užduotis) – žinių įtvirtinimui.

2. INTERNETO NARŠYKLĖS


41

2.1.Naršyklių apžvalga

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su interneto naršyklės sąvoka, naršyklės lango elementais ir atliekamais

veiksmais;

Pateikti kelių naršyklių pavyzdžių.

Siūloma veikla



Supažindinama su interneto naršyklės sąvoka. Perskaityti V

SKYRIAUS 2.1.

skyrelį.

Atlikti 2.1.1

užduotį.

Pristatyti kursantams bent tris naršykles: Internet

Explorer, Mozilla Firefox ir Opera. Supažindinti su

naršylių lango elementais ir atliekamais veiksmais.

Naršyklių panašumus

ir skirtumus.

Savarankiškai atlikti 2.1.1 užduotį.

Priemonės



Lektoriui suteikiama galimybė pasirinkti pristatyti kursantams ir kitas naršykles, pvz.

Chrome naršyklę.

2.2.Darbo su naršykle pradžia

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su naršyklės lango struktūra;

Išmokyti naudotis naršykle.

Siūloma veikla



Kursantai mokomi atlikti šiuos veiksmus:

Iškviesti naršyklės langą;

Surinkti tinklalapių adresų eilutėje

tinklalapių adresus;

Naudotis naršyklės priemonių juostos

elementais;

Išmokti naudotis keliomis naršyklės

kortelėmis, keliais naršyklės langais.

Naršyklių elementų

išdėstymo tvarką,

kelių naršyklės

kortelių naudojimą

vietoj kelių naršyklės

langų naudojimo

patogumą.

Perskaityti V

SKYRIAUS 2.2.

skyrelį.

Atlikti 2.2.2

užduotį.

Rekomenduojama auditorijoje atlikti 2.2.1 užduotį, o

ir 2.2.2 užduotis - savarankiškai.

Priemonės



Užduoties paskirtis (2.2.2 Užduotis) – įgūdžių įtvirtinimui.

2.3.Paieškos sistemos ir katalogai

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su įvairiais informacijos paieškos būdais;

42

Supažindinti su paieškos sistemos ir paieškos katalogo sąvokomis, jų paskirtimi,

panašumais ir skirtumais;

Išmokyti atlikti paiešką paieškos sistemose;

Išmokyti atlikti paiešką paieškos kataloguose;

Supažindinti su Google teikiamomis teksto ir tinklalapių vertimo paslaugomis.

Siūloma veikla



Supažindinama su informacijos paieškos būdais,

paieškos sistemos ir paieškos katalogo sąvokomis.

Paieškos sistemos

ir paieškos

katalogo

skirtumus ir

panašumus.

Perskaityti V

SKYRIAUS 2.3.

skyrelį.

Rekomenduojama atlikti auditorijoje 2.3.1. užduotį. Atlikti 2.3.2

užduotį.

Padiskutuokite, ar kursantai naudojasi Google

teikiamomis paslaugomis. Ar naudojasi teksto ir

tinklalapių vertimo galimybe?

Teksto vertimas

gali būti

netikslus.

Rekomenduojama atlikti auditorijoje 2.3.3 ir 2.2.4.

užduotis.

Padiskutuokite, apie paieškos kataloguose naudą? Ar jie

reikalingi, jei yra paieškos sistemos?

Atlikti 2.3.5

užduotį.

Priemonės



Diskusijų paskirtis – išsiaiškinti kursantų paieškos sistemų naudojimo patirtį, automatinių

kalbos vertimo įrankių privalumus ir trūkumus, paieškos katalogų naudą.

Užduočių paskirtis (2.3.1, 2.3.2, 2.3.4 užduotys) – žinių praktiniam panaudojimui.

2.4. Paieškos būdai. Aktualios mokyklos bendruomenei informacijos paieška

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su informacijos paieškos būdais;

Pasiūlyti apsilankyti Lietuvos bibliotekų kataloguose internete bei Švietimo portale.

Siūloma veikla



Supažindinama su informacijos paieškos būdais.

Pateikiama Lietuvos bibliotekų katalogų internete

adresų.

Mokyklos

bendruomenei

aktualios

informacijos internete

gausą.

Perskaityti V

SKYRIAUS 2.4.

skyrelį.

Rekomenduojama padiskutuoti, kur kursantai ieško

mokyklos bendruomenei aktualios informacijos.

Rekomenduojama padiskutuoti apie elektroninius

dienynus.

Elektroninių dienynų

trūkumai ir

privalumai.

43

Rekomenduojama auditorijoje atlikti 2.4.1užduotį.

Užduoties rezultatai aptariami auditorijoje.

Rekomenduojama savarankiškai atlikti 2.4.2

užduotį.

Atklikti 2.4.2

užduotį.

Priemonės



Diskusijų paskirtis (2.2.2 Užduotis) – patirties ir žinių pasidalijimui.

2.5. Adresynas

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su naršyklės adresyno sąvoka, jo paskirtimi ir nauda;

Išmokyti kurti adresyną.

Siūloma veikla



Supažindinama su naršyklės adresyno sąvoka, jo

paskirtimi.

Adresyno naudą Perskaityti V

SKYRIAUS 2.5.

skyrelį.

Rekomenduojama padiskutuoti apie adresyno

naudojimą bei auditorijoje atlikti 2.5.1 užduotį.

Priemonės



Užduoties paskirtis (2.5.1 Užduotis) – žinių panaudojimas praktinėje veikloje.

3. Elektroninis paštas


3.1. Elektroninio pašto programos

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su elektroninio pašto naudojimo būdais;

Supažindinti su elektroninio pašto programos, pašto dėžutės, elektroninio laiško

sąvokomis.

Siūloma veikla



Supažindinama su elektroninio pašto naudojimo

būdais. Pateikiama pavyzdžių.

Elektroninio pašto ir

jo būdų trūkumus ir

privalumus.

Perskaityti V

SKYRIAUS 3.1.

skyrelį.

44

Rekomenduojama padiskutuoti apie kursantų patirtį

naudojant elektroninį paštą. Kokius būdus jie

rinkosi? Kodėl? Kokius žino žiniatinklius, kuriuose

teikiamos elektroninio pašto paslaugos?

Priemonės



Diskusijos paskirtis – elektroninio pašto naudojimo patirties ir žinių pasidalijimas.

3.2. Žiniatinklinis paštas

Mokymo uždaviniai:

Susipažindinti su elektroninio pašto adreso sandara;

Išmokyti sukurti pašto dėžutę žiniatinklyje;

Susipažindinti su pašto dėžutės aplinka, jos funkcijomis.

Siūloma veikla



Susipažindinama su elektroninio pašto adreso

sandara.

Elektroninio pašto

adresas - tai nėra

tinklalapio adresas.

Perskaityti V

SKYRIAUS 3.2.

skyrelį.

Neturintiems elektroninio pašto dėžutės

kursantas patariama atlikti 3.2.1 užduotį

auditorijoje.

Supažindinama su elektroninio pašto dėžutės

funkcijomis.

Priemonės



Užduoties paskirtis (3.2.1 užduotis)– susipažinti su elektroninio pašto dėžutės funkcijomis ir

aplinka.

3.3. Laiškų rašymas ir siuntimas

Mokymo uždaviniai:

Išmokyti išsiųsti, perskaityti, persiųsti, atsakyti į elektroninius laiškus;

Išmokyti išsiųsti, perkaityti elektroninį laišką su priedu (prisegtu failu).

Susipažindinti su patarimais, kaip rašyti elektroninį laišką.

Siūloma veikla



45

Mokoma išsiųsti, perskaityti, persiųsti, atsakyti į

elektroninius laiškus

Elektroninio laiško

persiuntimą keliems

asmenims, laiško

kopijos siuntimą.

Perskaityti V

SKYRIAUS 3.3.

skyrelį.

Mokoma išsiųsti, perkaityti elektroninį laišką su

priedu (prisegtu failu).

Rekomenduojama atlikti 3.3.1 užduotį auditorijoje.

Susipažindinti su patarimais, kaip rašyti elektroninį

laišką.

Priemonės



Užduoties paskirtis (3.3.1 užduotis)– darbo su elektroninio pašto teikiamomis paslaugomis

įgūdžių įtvirtinimas.

3.4. Elektroninis paštas ir saugumas

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti kursantus, kaip saugiai naudotis interneto teikiamomis paslaugomis.

Siūloma veikla



Supažindinti kursantus, kaip saugiai

naudotis interneto teikiamomis

paslaugomis. Pateikti patarimus, kaip

išvengti nemalonių situacijų.

Sukčiavimo, priekabiavimo,

neteisėtą duomenų pasisavinimo

galimybes.

Virusų plitimą elektroniniais

laiškais.

Asmeninės informacijos

saugojimą ir neskelbimą

internetinėje erdvėje.

Perskaityti V

SKYRIAUS

3.4. skyrelį.

Rekomenduojama padiskutuoti apie

kursantų patirtį naudojantis saugiai

interneto teikiamomis paslaugomis.

Kada ir kur galima kreiptis, jei

internete susidūrė su netinkamu

turiniu, priekabiavimu ar duomenų

pasisavinimu.

Priemonės



Diskusijos paskirtis – saugaus interneto naudojimo žinių bei patirties pasidalijimas.

4. Pokalbiai ir bendravimas internete


4.1. Pokalbių ir bendravimo internete programos

46

Mokymo uždaviniai:

Susipažindinti su pokalbių ir bendravimo programomis, jų paskirtimi, privalumais ir

trūkumais.

Išmokyti įdiegti pokalbių programą kompiuteryje ir ja naudotis.

Siūloma veikla



Susipažindinama su pokalbių ir bendravimo

programomis, jų paskirtimi.

Pokalbių ir

bendravimo

programų privalumus

ir trūkumus.

Perskaityti V

SKYRIAUS 4.1.

skyrelį.

Rekomenduojama auditorijoje atlikti 4.1.1 ir 4.1.2

užduotis.

Priemonės



Užduoties paskirtis (4.1.2 užduotis) – išmokyti įdiegti pokalbių ir bendravimo programą,

naudotis jos funkcijomis.

4.2. Pokalbių svetainės, forumai, bendradarbiavimo aplinkos, tinklaraščiai

Mokymo uždaviniai:

Susipažindinti su pokalbių svetainių, bendravimo ir bendradarbiavimo aplinkų, tinklaraščių

sąvokomis, jų paskirtimi, trūkumais ir privalumais.

Išmokyti susikurti tinklaraštį.

Siūloma veikla



Susipažindinama su pokalbių svetainių,

bendravimo ir bendradarbiavimo aplinkų,

tinklaraščių sąvokomis, jų paskirtimi.

Pokalbių svetainių,

bendravimo ir

bendradarbiavimo

aplinkų, tinklaraščių

privalumus ir

trūkumus.

Perskaityti V

SKYRIAUS 4.2.

skyrelį.

Rekomenduojama auditorijoje atlikti 4.2.1 ir 4.2.2

užduotis.

Rekomenduojama savarankiškai atlikti 4.2.3

užduotį.

Atlikti 4.2.3

užduotį.

Priemonės



Užduoties paskirtis (4.2.1 užduotis) – patirties apie lankymąsi forumuose, bendravimo ir

bendradarbiavimo aplinkose, tiklaraščių rašymo patirtį.

47

Užduoties paskirtis (4.2.2. užduotis) – gebėti sukurti tinklaraščio straipsnį ir naudojantis

paieškos sistemomis rasti savo bei kolegų tinklaraščių straipsnius.

ATSAKYMAI

Kas yra internetas? Išvardinkite interneto teikiamas paslaugas.

Internetas – tai pasaulinis kompiuterių tinklas. Jo teikiamos paslaugos: informacijos teikimas,

dalinimasis, kaupimas, bendravimui ir bendradarbiavimui skirtos paslaugos, elektroninės

bankininkystės, elektroninių parduotuvių paslaugos.

Ką vadiname naršyklę? Kokia jos paskirtis? Pateikite naršyklių pavyzdžių.

Naršykle vadinama programa, skirta naršymui po internetą. Naršylių pavyzdžiai: Internet Explorer,

Mozilla Firefox, Opera .

Išvardinkite paieškos sistemos ir paieškos kataloguose skirtumus?

Paieškos sistemos ir paieškos kataloguose pagrindinis skirtumas toks, kad paieškos sistema gali

ieškoti informacijos nežinodama tinklalapių adresų, o paieškos kataloguose informacija sudėta

pagal kategorijas.

Išvardinkite elektroninio pašto naudojimosi būdus.

Elektroninio pašto naudojimo būdai: žiniatinklinis - kai paslauga prieinama per interneto naršykles,

paprastasis – kai pašto programa yra kompiuteryje (pašto programos naudojimui nereikalinga

naršyklė).

Kokia yra elektroninio pašto adreso struktūra?

Pasirinktas vartotojo vardas , eta simbolis, pašto paslaugą teikiančio žiniatinklio pavadinimas.

Kokius veiksmus galite atlikti elektroninė pašto dėžutėje?

Skaityti, rašyti, siųsti, persiųsti, elektroninius laiškus, išsiųsti dokumentus, kataloguoti elektroninius

laiškus, kaupti elektroninius adresus adresų knygelėje.

Ką vadiname pokalbių ir bendravimo programomis? Pateikite pavyzdžių.

Pokalbių programos – tai programos, kurios suteikia galimybę bendrauti realiu laiku. Pavyzdžiai:

Skype, MSN Messenger, ICQ, Yahoo! Messenger.

Ką vadiname tinklaraščiu?

Tinklaraštis – tai specialus tinklalapis, kuriame asmenys gali skelbti savo mintis, patirtį, įvykius,

pasiekimus ar straipsnius, kuriuos gali perskaityti ir komentuoti kiti interneto vartotojai.

IV. INFORMACINĖS KULTŪROS UGDYMAS



Apibūdina gebėjimų, ugdymo, mokyklos kultūros ir informacinės kultūros sąvokas.

Žino kokios informacinės priemonės turėtų būti mokyklos bibliotekoje.

Apibūdina veiksnius formuojančius mokyklos kultūrą.

Žino mokyklų bibliotekoms keliamus reikalavimus.

Žino informacinių gebėjimų ugdymo modelius.


Apibūdina bibliotekos funkcijas.

Geba apibrėžti bibliotekos įtaką formuojant mokyklos kultūrą.

Geba kvalifikuotai ieškoti informacijos internete.

Naudoja informacines technines priemones savo darbe.

Taiko informacinių gebėjimų ugdymo modelius.

1. Mokyklos kultūra. Bibliotekos vaidmuo formuojant mokyklos kultūrą.

. (1 auditorinė val. ir 1 savarankiško mokymosi val.)

48

Mokymo uždaviniai:

Aptarti pagrindines sąvokas.

Supažindinti su pagrindiniais veiksniais formuojančiais mokyklos kultūrą.

Apibūdinti bibliotekos vaidmenį formuojant mokyklos kultūrą.

Siūloma veikla



Aptariamos sąvokos: kultūra, ugdymas.

Apsvarstomas ugdymo ir kultūros ryšys.

Atlikti 6.2

užduotį.

Apibūdinti mokyklos kultūros sąvoka. Aptarti

mokyklos kultūros svarbą, mokyklos kultūros

plėtrai svarbius ryšius.

Mokyklos kultūros svarba

ugdymui, ryšių,

bendradarbiavimo svarba

mokyklos kultūrai.

Aptarti mokyklos bibliotekos vaidmenį plėtojant

mokyklos kultūrą.

Bibliotekos svarba

mokyklos kultūros

ugdymui, mokytojų ir

bibliotekininkų

bendradarbiavimas siekiant

bendrų tikslų.

Atlikti auditorijoje 6.1 užduotį. Rekomenduoti

6.2 užduotį atlikti auditorijoje savarankiškai.

Aptarti savarankiškai atliktą 6.2 užduotį,

pasiūlyti pasidalinti patirtimi su kolegomis.

Priemonės

Kompiuteris, popieriaus lapai, rašymo priemonės.


Klausimų paskirtis (6.1 užduotis) – sužadinti kursantų mąstymą, skatinti išsakyti savo



o Koks kultūros ir ugdymo ryšys?

Ugdymo procese kultūros vertybėmis remiamasi rengiant augančias kartas kultūros plėtotės

darbui. Pagal kultūros vertybes formuojamas ugdytinių elgesys, asmenybė.

o Kaip apibrėžiama mokyklos kultūra?

Mokyklos kultūra – transcendentinių (filos. esantis anapus kokios nors sferos, anapus

pasaulio; neprieinamas patyrimui), socialinių, etinių, akademinių ir pedagoginių vertybių, normų ir

tradicijų visuma, kurios laikosi visa besimokanti bendruomenė. Mokyklos kultūrą nusako vertybės

ir simboliai, tradicijos ir papročiai, įsitikinimai ir bendri siekiai, kuriuos suvokia jos bendruomenė,

taip pat filosofija, politika.

o Kokie veiksniai formuoja mokyklos kultūrą?

Ryšiai su tėvais, bendradarbiavimas su kitomis švietimo įstaigomis, ryšiai su kultūrinėmis

organizacijomis.

o Koks yra mokyklos bibliotekos vaidmuo formuojant mokyklos kultūrą?

Mokyklos biblioteka rengia ir vykdo skaitymo programas ir kultūrinius renginius, dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant projektus, ugdo moksleivių informacinius įgūdžius.


Terminų ir sąvokų taisyklingumą galima pasitikrinti:

9. Jovaiša L. Enciklopedinis edukologijos žodynas. – V., 2007.

10. Tarptautinių žodžių žodynas. – V., 2005.

49

2. Informacinė kultūra. palanki informacinė mokymosi aplinka mokykloje

(2auditorinės val. ir 2 savarankiško mokymosi val.)

2.1. Bibliotekos vaidmuo kuriant palankią mokymosi aplinką mokykloje. Bibliotekininko

kompetencija.

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su pagrindinėmis sąvokomis.

Supažindinti su pagrindiniais informacinės kultūros aspektais.

Aptarti bibliotekos vaidmenį ir bibliotekininko kompetenciją formuojant palankią

informacinę mokymosi aplinką mokykloje.

Siūloma veikla



Supažindinama su informacinės kultūros ir

informacinės visuomenės sąvokomis. Aptariama,

kokiais aspektais nusakoma informacinė kultūra ir ką

apima ši sąvoka. Kursantai atsako į 6.3 užduotyje

pateiktus klausimus.

Aptariama kokias funkcijas vykdo mokyklos

biblioteka ir kokių žinių bei gebėjimų tikimasi iš

mokyklos bibliotekininko kuriant palankią mokymosi

aplinką mokykloje. Kursantai atsako į 6.4 užduotyje

pateiktus klausimus.

Paaiškinti kokiuose

dokumentuose

apibrėžiamos

bibliotekos funkcijos

bei bibliotekininko

kompetencija..

Užduočių komentarai

Klausimų paskirtis – sužadinti kursantų mąstymą, skatinti išsakyti savo nuomonę.


o Kaip apibūdinama informacinė kultūra?

Informacinė kultūra - tai visos visuomenės kultūros dalis, jos atributas. Tai žinių kaupimas,

mokėjimas jas apdoroti, perduoti.

o Kokias žinias ir gebėjimus apima informacinės kultūros sąvoka?

esminių informatikos žinių sistemos išmanymą bei gebėjimą taikyti šias žinias

pažinimui ir kūrybai;

gebėjimus taisyklingai vartoti pagrindinius informatikos terminus, suvokti jų prasmę,

aiškiai ir argumentuotai dėstyti savo mintis žodžiu ir raštu;

informatikos priemonių raidos ir įtakos bendrajai žmonijos kultūros raidai suvokimą;

įgūdžius sumaniai, tvarkingai, teisėtai ir pagrįstai naudotis informatikos techninėmis

priemonėmis bei metodais, visuomeniniais pasikeitimo informacijos būdais;

gebėjimą nuosekliai logiškai mąstyti bei kūrybiškai improvizuoti;

nuostatą nuolat tobulinti savo informacinės veiklos pobūdį ir stilių.


o Kokias informacines ir edukacines funkcijas vykdo mokyklos biblioteka?

komplektuojamas, tvarkomas, saugomas ir populiarinamas fondas,

teikiamos informacinės paslaugos, susijusios su ugdymo procesu;

ugdomi mokinių informaciniai gebėjimai;

teikiama pagalba pedagogams įgyvendinant ugdymo planus;

sudaromos sąlygos savarankiško mokymosi kokybei gerinti;

mokiniai rengiami tapti visą gyvenimą trunkančio mokymosi proceso dalyviais.

o Kokių žinių ir gebėjimų tikimasi iš mokyklos bibliotekininko?

50

dirbti su bibliotekoms reikalinga programine įranga, parengti ją darbui;

naudotis kompiuteriniais informacijos ištekliais;

kvalifikuotai naudotis interneto paslaugomis;

naudotis elektroniniais leidiniais (knygomis, žurnalais, žodynais, enciklopedijomis ir t.

t.)

naudoti IKT kasdieniniame bibliotekos darbe;

sistemingai ugdyti savo ir mokyklos bendruomenės informacinę kultūrą.


1. http://terminu.zodynas.info // Tarptautinių žodžių žodynas

2. http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/01_982.htm // Mokyklos bibliotekos

koncepcija

3. IFLA/UNESCO gairės mokyklų bibliotekoms. - V., 2004.

2.2. Bibliotekų techninė ir programinė įranga.

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su dokumentais reglamentuojančiais bibliotekų techninį aprūpinimą.

Suteikti žinių apie bibliotekų techninę įrangą.

Siūloma veikla



Paaiškinama kaip skirstomos informacinės

priemonės. Kursantams siūloma atlikti 6.5 užduotį.

Atlikti 6.5 užduotį

Kursantai supažindinami su Mokyklų

aprūpinimo standartuose pateikiamais reikalavimais

mokyklų bibliotekoms. Kursantams siūloma

savarankiškai atlikti 6.6 užduotį. Aptariama, ar

bibliotekos atitinka nustatytus standartus.



Visos užduotys pateikiamos kursantams skirtoje medžiagoje.

2.3. Bibliotekos fondo formavimas atsižvelgiantį ugdymo procesą ir mokyklos

bendruomenės poreikius

Mokymo uždaviniai:

Sužinoti koks turėtų būti mokyklos bibliotekos fondas.

Siūloma veikla



Aptarti kokia veikla galėtų užsiimti

moksleiviai mokyklos bibliotekoje ir iš ko turėtų

būti sudarytas mokyklos bibliotekos fondas. Atsakyti

į 6.7 užduotyje pateiktus klausimus.


Atsakant į klausimus kursantai galėtų naudotis ir skyrelyje 2.2 pateiktomis lentelėmis.


o Pasvarstykite kokia veikla galėtų užsiimti moksleiviai mokyklos bibliotekoje?

tradicinių namų darbų ruošimas;

projektų rengimas, sudėtingų užduočių atlikimas;

51

informacijos paieška ir naudojimasis informacija;

informacijos ir įvairių darbų rengimas pristatyti mokytojui ir mokslo draugams.

o Kaip turėtų būti sudarytas mokyklos bibliotekos fondas?

Mažiausiai 60 procentų fondo turėtų sudaryti programinė ir šakinė literatūra. Be to

mokyklos biblioteka turėtų įsigyti laisvalaikio tikslams skirtos medžiagos, tokios kaip populiarūs

romanai, muzikos įrašai, kompiuteriniai žaidimai, vaizdo kasetės, žurnalai ir plakatai.

o Kaip kaupiami ir tvarkomi skaitmeniniai informacijos ištekliai?

Visi gauti dokumentai, išskyrus specialiai mainų fondui įsigytus, iš karto po priėmimo

antspauduojami tam tikslui skirtu spaudu, kuriame nurodytas bibliotekos pavadinimas. Spaudas

dedamas ant vaizdajuosčių, kompaktinių diskų, garsajuosčių, mikrofilmų įdėklų ir lankstukų,

esančių įdėklo viduje.

Kiekvieno dokumento egzemplioriaus antraštiniai duomenys ir kainos įrašomi į bibliotekos

fondo inventoriaus knygą, o duomenys apie dokumentų gavimą įrašomi į bibliotekos fondo

bendrosios apskaitos knygą.

2.4. Kompiuterinės mokymo priemonės. Mokymo(si) svetainės

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su portale emokykla.lt siūlomais mokymo(si) ištekliais.

Išbandyti portalo galimybes.

Siūloma veikla



Paaiškinti kursantams, kodėl bibliotekininkai

patys turi išmokti naudotis portalu emokykla.lt.

Drauge su kursantais peržvelgti emokykla.lt

svetainės turinį. Pasiūlyti savarankiškai atlikti 6.8

užduotį



Visos užduotys pateikiamos kursantams skirtoje medžiagoje.

3. Informacinių gebėjimų ugdymo (informacinių problemų sprendimo) modeliai.

(1auditorinė val. ir 3 savarankiško mokymosi val.)

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su pagrindinėmis sąvokomis.

Išaiškinti informacinių gebėjimų ugdymo svarbą.

Siūloma veikla



Supažindinti kursantus su gebėjimų,

informacinio raštingumo bei informacinių gebėjimų

sąvokomis, aptarti jų ugdymo svarbą. Atlikti 6.9

užduotį

Paaiškinti su kokiomis

problemomis susiduria

moksleiviai savarankiškai

atlikdami darbus.



o Kaip apibrėžiamas gebėjimas?

52

Gebėjimas – fizinė ar psichinė galia atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį; mokėjimo

prielaida ir padarinys.

o Kaip apibrėžiamas informacinis raštingumas?

Informacinis raštingumas apibrėžiamas kaip gebėjimų visuma, būtina individams suvokti

informacijos reikmę, aptikti, vertinti ir veiksmingai naudoti reikiamą informaciją.

o Kaip apibrėžiami informaciniai gebėjimai?

Informaciniai gebėjimai – tai gebėjimas apdoroti informaciją, t. y. susirasti ją bet kokiu

pavidalu, susisisteminti informaciją pagal svarbą, išsirinkti fragmentus, sutvarkyti, rezultatus

pateikti tinkamiausia forma.

o Su kokiomis problemomis susiduria mokiniai atlikdami savarankiškus darbus?

Mokiniai dažnai nesugeba tiksliai apibrėžti užduoties;

Menki informacinės paieškos įgūdžiai;

Sunkiai daro išvadas, apibendrinimus.


1. Herring J. E. Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje. – V., 1998.

2. Jovaiša L. Enciklopedinis edukologijos žodynas. – V., 2007

3. Informacinių technologijų naudojimo edukologiniai aspektai : pedagogų

kompiuterinio raštingumo standartas: edukologinė dalis. – V., 2002.

3.1. Informacinių gebėjimų modelis PLUS.

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti kursantus su vienu iš informacinių gebėjimų ugdymo modelių.

Aptarti informacinių gebėjimų ugdymo modelio PLUS komponentus.

Siūloma veikla



Supažindinti kursantus su J. Heringo siūlomu

informacinių gebėjimų apibrėžimu. Paaiškinti, kokie

etapai sudaro modelį PLUS.

Smulkiau panagrinėti, kokių gebėjimų reikia

kiekviename etape. Atlikti 6.10 užduotį

Paaiškinti, kokios

problemos kyla

moksleiviams

kiekviename

savarankiško darbo

etape.



o Kaip J. Herringas apibrėžia informacinius gebėjimus?

Informaciniai gebėjimai – tai gebėjimai kuriais mokiniai naudojasi tam, kad susidarytų

informacijos, sąvokų ir idėjų tikslą, o turėdami tikslą sugalvotų, kaip efektyviau tuos gebėjimus

pritaikyti.

o Kas sudaro informacinių gebėjimų ugdymo modelį PLUS?

Jameso Herringo sukurtą informacinių gebėjimų ugdymo modelį PLUS sudaro:

Tikslas (Purpose) – tyrimo ir užduoties tikslo nustatymas;

Vieta (Location) – su tikslu susijusių svarbiausių informacijos šaltinių radimas;

Panaudojimas (Use) – informacijos ir idėjų atranka ar atmetimas,

informatyvusis skaitymas, konspektavimas ir darbo pristatymas (pateikimas);

53

Savęs vertinimas (Self-evaluation) – savo darbo – informacinių gebėjimų

užduotims atlikti įvertinimas ir mokymasis ateities labui.


1. Herring J. E. Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje. – V., 1998

2. Informacinių technologijų naudojimo edukologiniai aspektai: pedagogų kompiuterinio

raštingumo standartas: edukologinė dalis. – V., 2002

3.2. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis BIG6 (Didysis šešetas)

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti kursantus su informacinių gebėjimų ugdymo modeliu BIG6.

Siūloma veikla



Paaiškinti kursantams kokie etapai sudaro

BIG6 modelį, kur jis taikomas. Žinių įtvirtinimui

pasiūlyti atsakyti į užduotyje 6.11 pateiktus

klausimus.



o Iš kokių etapų susideda informacinių gebėjimų ugdymo modelis BIG6?

o Užduoties apibrėžimas;

o Informacijos paieškos strategijos;

o Informacijos suradimas ir prie jos priėjimas;

o Informacijos vertinimas ir išskyrimas;

o Sintezė bei produkto pristatymas;

o Produkto ir proceso vertinimas.

o Kur naudojamas modelis BIG6?

Šis modelis sėkmingai naudojamas įvairiuose seminaruose, kur studijuojami informacinių

gebėjimų ugdymo, informacinių problemų sprendimo, informacijos technologijų taikymo ugdymo

procese, mokymo ir mokymosi strategijos, naujas mokytojo vaidmuo informacijos amžiaus

mokykloje, projektų metodas.





3.3. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis EXIT

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti kursantus su informacinių gebėjimų ugdymo modeliu EXIT.

Siūloma veikla



54

Panagrinėti su kursantais informacinių gebėjimų

ugdymo modelio EXIT pakopas ir klausimus.

Pasiūlyti atsakyti į užduotyje 6.12 pateiktus

klausimus.

Paaiškinti

kursantams, kad šiuo

metodu kursantai

skatinami galvoti,

apmastyti savo

veiklą.

Žinių įtvirtinimui auditorijoje savarankiškai atlikti

užduotį 6.13.


Viso kurso žinių įtvirtinimui ir patikrinimui atlikti

Užduotį 6.14.




o Kokios pakopos sudaro informacinių gebėjimų ugdymo modelį EXIT?

Ankstesnių žinių prisiminimas;

Tikslų nustatymas;

Informacijos vietos radimas (turimas omeny informacijos šaltinių nustatymas);

Tinkamos strategijos pritaikymas;

Darbas su tekstu;

Suvokimo stebėjimas;

Konspektavimas;

Informacijos vertinimas;

Atminties gerinimas;

Keitimasis informacija.

o Kam šiame modelyje skiriamas didžiausias dėmesys?

Wray ir Lewiso sudarytame modelyje didžiausias dėmesys skiriamas skaitymui. Mokiniai

skaitydami, apžvelgdami ar klausydami informaciją privalo gerai suvokti medžiagos turinį, susieti jį

su įgytomis žiniomis ir pradiniu tikslu.

Užduoties 6.13 technologija aprašyta kursantams skirtoje medžiagoje. Užduoties tikslas

kursantams geriau įtvirtinti įgytas žinias ir jas praktiškai pritaikyti.

Užduoties 6.14 technologija aprašyta kursantams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali siūlyti

atlikti užduotį namuose arba auditorijoje.





lektoriaus knyga. programa „mokyklos bibliotekos darbuotojų bazinis kompiuterinis...

Documents