S F M I S N R . V P 1 - 2 . 3 - Š M M - 0 4 - V - 0 1 - 0 0 1

129 psl.

Mokyklų bibliotekų darbuotojų bazinis

kompiuterinis raštingumas

Mokinio knyga

Ugdymo plėtotės centras

1

Švietimo informacinių technologijų centras

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO VYKDOMAS PROJEKTAS

„MOKYKLŲ BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS TOBULINIMAS,

TAIKANT ŠIUOLAIKINES PRIEMONES“

SFMIS NR. VP1-2.3-ŠMM-04-V-01-001

„Mokyklų bibliotekų darbuotojų bazinis

kompiuterinis raštingumas“

Padalomoji medžiaga, skirta programos dalyviui

Projektas „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“,

Nr. VP1-2.3-ŠMM-04-V-01-001, finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto lėšų pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto

„Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės

pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų

prieinamumą”. Projektas yra sudėtinė „Mokyklų tobulinimo programos plius“ dalis. Projekto vykdytojas –

Ugdymo plėtotės centras, partneris – Švietimo informacinių technologijų centras.

2

TURINYS

I. KOMPIUTERIS

1. Pagrindinės informacinių technologijų sąvokos

1.1. Techninė kompiuterio įranga

1.2. Kompiuterio darbalaukis

1.3. Programų paleidimas ir galimi veiksmai su langais

1.4. Klaviatūra

2. IKT naudojimas ir failų tvarkymas mokyklos bibliotekoje.

2.1. Duomenys kompiuteryje

2.2. Failai ir aplankai

2.3. Hierarchinė informacijos struktūra kompiuteryje

2.4. Failų ir aplankų paieška kompiuteryje

II. TEKSTŲ TVARKYMAS

1. Teksto rinkimas

1.1. Programos paleidimas, lango struktūra ir elementai, pagrindinis meniu, įrankių

juostos

1.2. Teksto įvedimas ir redagavimas, veiksmai su failais

1.3. Teksto žymėjimas, perkėlimas, kopijavimas, šalinimas, įterpimas

2. Teksto formatavimas

2.1 Teksto redagavimas

2.2. Pastraipų formatavimas

2.3. Pastraipų ženklinimas ir numeravimas

2.4. Puslapio formatavimas

3. Lentelės

3.1. Lentelių sudarymas ir redagavimas.

3.2. Langeliai

3.3. Tekstas lentelėse

4. Dokumento spausdinimas

III. SKAIČIAVIMAS SKAIČIUOKLE

1. Pagrindiniai skaičiuoklės veiksmai

1.1. Programos paleidimas

1.2. Lango struktūra ir elementai

1.3. Pagrindinis meniu, įrankių juostos

1.4. Veiksmai su langeliais, eilutėmis, stulpeliais

2. Duomenų tipai, skaičiavimai ir funkcijos

2.1. Duomenų tipų apžvalga

2.2. Formulės ir funkcijos

2.3. Aritmetinės funkcijos: sudėties, didžiausios, mažiausios reikšmės, vidurkio

3. Darbo su duomenų sąrašais pradmenys

3.1. Duomenų sąrašo sąvoka

3.2. Duomenų sąrašo įvedimas ir rikiavimas

3.3. Sąrašo filtravimas

4. Duomenų vaizdavimas diagramomis.

4.1. Diagramų rūšys

4.2. Diagramos kūrimas

5. Skaičiuoklės pritaikymas mokyklos bibliotekos darbe

IV. PATEIKČIŲ RENGIMAS

1. Darbas su pateikčių rengykle

1.1. Pateiktis ir skaidrė

1.2. Darbo su pateikčių rengykle „MS PowerPoint“ pradžia

1.3. Skaidrių maketai, dizaino šablonai bei ruošiniai

2. Tekstas ir kiti objektai skaidrėse

2.1. Tekstas skaidrėse

2.2. Paveikslai, lentelės, diagramos skaidrėse

3. Pateikties demonstravimas

3.1. Skaidrių rodymo efektai

3

3.2. Skaidrės elementų animacija

3.3. Pateikties pristatymas

V. INTERNETAS

1. Pagrindinės interneto paslaugos.

1.1. Interneto veikimo principai

1.2. Interneto paslaugos

1.3. Interneto adresai

2. Interneto naršyklės

2.1. Naršyklių apžvalga

2.2. Darbo su naršykle pradžia

2.3. Paieškos sistemos ir katalogai

2.4. Paieškos būdai. Aktualios mokyklos bendruomenei informacijos paieška.

2.5. Adresynas

3. Elektroninis paštas.

3.1. Elektroninio pašto programos

3.2. Žiniatinklinis paštas

3.3. Laiškų rašymas ir siuntimas

3.4. Elektroninis paštas ir saugumas

4. Pokalbiai ir bendravimas internete

4.1. Pokalbių internete programos

4.2. Pokalbių svetainės, forumai, bendradarbiavimo aplinkos, tinklaraščiai.

VI. INFORMACINĖS KULTŪROS UGDYMAS

1. Mokyklos kultūra. Bibliotekos vaidmuo formuojant mokyklos kultūrą.

2. Informacinė kultūra. Palanki informacinė mokymosi aplinka mokykloje.

2.1. Bibliotekos vaidmuo kuriant palankią mokymosi aplinką mokykloje.

Bibliotekininko kompetencija.

2.2. Bibliotekų techninė ir programinė įranga. Aktualios informacijos talpinimas

bibliotekos svetainėje.

2.3. Bibliotekos fondo formavimas atsižvelgiantį ugdymo procesą ir mokyklos

bendruomenės poreikius

2.4. Kompiuterinės mokymo priemonės. Mokymo(si) svetainės

3. Informacinių gebėjimų ugdymo (informacinių problemų sprendimo) modeliai.

3.1. Informacinių gebėjimų modelis PLUS.

3.2. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis EXIT

3.3. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis BIG6 (Didysis šešetas)

4

I. KOMPIUTERIS

1. Pagrindinės informacinių technologijų sąvokos.

1.1. Techninė kompiuterio įranga ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite atskirti pagrindines kompiuterio dalis.

Sužinosite pagrindinių kompiuterio įrenginių paskirtį ir funkcijas.

Kompiuteris (angl. computer) – tai programuojamas elektroninis prietaisas, skirtas

informacijos kūrimui, saugojimui, apdorojimui bei perdavimui.

Informacijos apibrėžimų galima rasti daug ir įvairių. Informacija glaudžiai siejama su

žiniomis ir duomenimis.

Kompiuteris skirtas informacijos kūrimui, saugojimui, apdorojimui bei perdavimui, todėl jis

ir turi įrenginius visiems šiems veiksmams atlikti.

1.1 pav. Kompiuterio pagrindiniai įrenginiai

Kompiuteris apdoroja tik tam tikra forma pateiktą informaciją, kuri į sisteminį bloką patenka

įvesties įrenginiais: klaviatūra, pele, skeneriu, vairasvirte ir kt.

Klaviatūra (ang. keyboard) – pagrindinis kompiuterio valdymo ir informacijos įvedimo

įrenginys.

Pelė (ang. mouse) – įtaisas, valdantis žymeklio judėjimą ir veiksmus kompiuterio ekrane,

naudojamas grafinėje sąsajoje.

Kompiuterio valdymui taip pat gali būti naudojami ir kiti valdymo įrenginiai – valdymo

rutulys (ang. trackball) ar vairasvirtė (ang. joystick). Skaitlys (ang. scanner) įrenginys, skirtas

grafinio vaizdo ir spausdintos medžiagos įvedimui į kompiuterio vidinę atmintinę.

Sisteminiame bloke sudėtos ir pagrindinės kompiuterio dalys – procesorius ir atmintinės.

Pagrindinis blokas sujungtas su visais kitais kompiuterio įtaisais. Sisteminio bloko paskirtis –

priimti teikiamą informaciją, ją apdoroti, saugoti ir perduoti išvesties įrenginiams.

Visa, kas laikoma kompiuterinėse laikmenose, yra priimta vadinti duomenimis. Jais

išreiškiama apdorojama informacija. Duomenys pateikiami kompiuteriui. Iš jo gaunami rezultatai

yra tokio pat pobūdžio kaip ir pateiktieji duomenys. Todėl ir rezultatus galima vadinti duomenimis,

tiktai galutiniais.

Svarbiausias kompiuterio mazgas, lemiantis kompiuterio darbo greitį – centrinis

procesorius, koordinuojantis veiksmų atlikimo tvarką, keičiantis, rūšiuojantis ar kitaip apdorojantis

gautą informaciją, saugomą vidinėje atmintinėje. Vidinėje atmintinėje kaupiama visų rūšių

informacija. Tai skaičiai, komandos, kintamųjų vardai, vaizdai dvejetainiu pavidalu ir t.t. Tačiau

vidinėje atmintinėje esantys duomenys išsaugomi tik tol, kol kompiuteris būna įjungtas.

Kompiuterio išjungimo metu informacija esanti vidinėje atmintinėje pašalinama. Tam, kad

informacija būtų išsaugota, kompiuteris turi išorinę atmintinę.

5

Kiekviename kompiuteryje sumontuojamas vienas ar kelis standieji diskai (ang.

Winchester disk), kuriuose saugoma programinė įranga. Standusis diskas (kietasis diskas) –

duomenų laikmena, sudaryta iš daugelio disko plokštelių, kuriose saugomi kompiuterio naudotojų

duomenys. Kuo talpesnis standusis diskas, tuo daugiau duomenų galima jame išsaugoti.

Tačiau aktualiausias dirbančio kompiuteriu klausimas – kaip duomenis, su kuriais dirbama,

visada turėti po ranka. Dar prieš kelerius metus tokia laikmena buvo 3,5 colių skersmens lankstieji

diskeliai. Juose buvo saugoma programinė įranga, dokumentai, referatai, rašto darbai ir kt. Tiesa,

buvo būtina diskelių turėti daug (bent dešimt) ir saugoti svarbius duomenis keliuose iš jų, mat

nebuvo aišku, kada lankstusis diskelis atsisakys tarnauti. Taip pat netenkino maža jų talpa bei lėtas

duomenų perdavimo greitis.

Vėliau atsirado vienkartinio (CD-R) ir dar kiek vėliau daukartinio (CD-RW) rašymo

kompaktiniai diskai – tapo įmanoma net visą asmeninę muzikos kolekciją ar filmą paprastai

perkelti iš vieno kompiuterio į kitą. Tačiau greitai ir kompaktinio disko talpos tapo maža. Vėliau

pasirodė magnetiniai-optiniai diskai (DVD) – didelės talpos daugkartinio įrašymo informacijos

laikmenos. Jie leido daug lengviau daryti atsargines duomenų kopijas, saugoti dideles vaizdo įrašų

kolekcijas, o jų duomenų įrašymo sparta bei patikimumas gerokai lenkia daugkartinio rašymo

kompaktinius (CD-RW) diskus.

Tačiau revoliucija nešiojamųjų duomenų laikmenų rinkoje tapo atmintukų (USB flash)

pasirodymas. Ypač maži atmintukai pasižymi didžiule talpa ir dideliu duomenų perdavimo greičiu.

Tokios laikmenos turi milžinišką populiarumą dėl patikimumo ir naudojimo patogumo.

Kokio dydžio duomenų saugyklos reikės kompiuteriu sukurtiems Jūsų darbams išsaugoti?

Kiek ir kokių laikmenų atsiras ant Jūsų darbo stalo? Į šiuos klausimus galėsite atsakyti baigę

mokyklų bibliotekų darbuotojų technologinio kompiuterinio raštingumo programą.

Lankstus diskelis Standus diskas Kompaktinis diskas Atmintukas

1.2 pav. Duomenų laikmenos

Sisteminio bloko apdorotą informaciją naudotojui pateikiama išvesties įrenginiais (1.1 pav.):

vaizduokliu, spausdintuvu, garso sistema ir kt.

Vaizduoklis (ang. monitor) (monitorius, displėjus) – kompiuterio įrenginys tekstinei ir

grafinei informacijai rodyti.

Spausdintuvas (ang. printer) – kompiuterio įrenginys, skirtas tekstams bei grafiniams

vaizdams (paveikslams) spausdinti ant popieriaus ar ant kitokios tam skirtos medžiagos, pavyzdžiui,

skaidrių plėvelės.

Spausdintuvai gali būti spalvoti ir nespalvoti. Pagal spausdinimo technologiją, spausdintuvai

skirstomi į adatinius, lazerinius, šiluminius ir rašalinius.

Garso sistema (ang. sound system) – kompiuterio įrenginių sistema, naudojamas garsų

įvedimui, apdorojimui ar išvedimui iš kompiuterio. 1.1. Pratimas. Prie kiekvieno 1.1 lentelėje pavaizduoto kompiuterio

įrenginio (įtaiso) parašykite jo pavadinimą bei įvardinkite jo paskirtį.

Pagrindiniai kompiuterio įrenginiai (įtaisai)

1.1 lentelė

Eil. Nr. Kompiuterio įrenginys Pavadinimas Paskirtis

1

.

2

.

6

3

.

4

.

5

.

1.2. Užduotis. Atsakykite į klausimus:

o Kokie įtaisai sudaro personalinį kompiuterį?

o Kokius įvedimo įtaisus turi kompiuteris?

o Kokius informacijos išvedimo įtaisus turi kompiuteris?

o Kam reikalingas standusis diskas?

o Kokiu tikslu naudojami atmintukai?

Papildoma informacija

Interaktyviosios lentos.

Daugialypės terpės projektoriai tėra konferencijų įrangos raidos tarpsnis. Ateitis priklauso

interaktyvesniems įrenginiams – tokiems kaip interaktyviosios lentos, kurios jungia projektoriaus ir

rašymui skirtos baltos lentos funkcijas. Tai gana brangūs produktai, tačiau jų rinka plečiasi, o

pasirinkimas didėja.

Interaktyviosios lentos režimu daugialypės terpės projektoriaus rodomame vaizde galima kai

ką keisti – pabraukti svarbesnes vietas, užrašyti pastabas. Pakeitimus galima išsaugoti kompiuterio

kietajame diske.

Tam tikra prasme interaktyvioji lenta yra tarsi didelis delninio kompiuterio ekranas.

1.2. Kompiuterio darbalaukis ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite tinkamai įjungti ir išjungti kompiuterį.

Susipažinsite su pagrindiniais darbalaukio elementais.

Išmoksite naudotis pele.

1.3. Pratimas. Įjunkite kompiuterį:

o įjunkite vaizduoklį, jei vaizduoklis maitinimo įtampą gauna iš pagrindinio bloko, jo

atskirai įjungti nereikia;

o paspauskite kompiuterio pagrindinio bloko įjungimo mygtuką (labai dažnai jis yra

pagrindinio bloko priekinėje sienelėje).

Piktograma Mano kompiuteris Mygtukas pradėti Užduočių juosta

Piktograma Šiukšlinė Laikrodis

1.3 pav. Kompiuterio darbalaukis

7

Kompiuterio vaizduoklio ekranas, imituojantis darbo stalo paviršių su išdėliotomis ant jo

darbo priemonėmis (piktogramomis, mygtukais, užrašais ir pan.), vadinamas darbalaukiu (angl.

desktop).

Piktograma – mažas paveikslėlis ekrane, vaizduojantis programą, komandą, dokumentą,

katalogą, failą, diskasukį ir pan.

Susipažinkite su pagrindiniais darbalaukio elementais: įjungę kompiuterį matysite, kad visą

ekrano plotą užima darbalaukis (1.3 pav.); jį galima padengti spalvotais paveikslėliais, vadinamais

tapetais (angl. wallpaper). Darbalaukyje išdėstytos įvairių programų piktogramos, užduočių

juosta (darbų juosta) dažniausiai matoma darbalaukio apačioje. Joje yra mygtukas

(Start), kelių vykdomų programų piktogramos, laikrodis ir kt. Mygtukas

(Start) – pagrindinė priemonė programoms paleisti. Spustelėjus šį mygtuką pelės

kairiuoju klavišu, vaizduoklio ekrane atsidaro pradėti (Start) meniu (1.4 pav.).

Meniu – komandų arba meniu punktų pavadinimų sąrašas.

1.4 pav. Meniu Pradėti 1.5 pav. Išmokite laikyti pelę

Piktograma (Recycle Bin) pasiekiama vieta, kur laikomos pašalintos rinkmenos ir

aplankai. Piktograma (My Computer) atveriama rinkmenų tvarkymo programa; ši programa

padeda tvarkyti išorinės atmintinės turinį, aplankus ir failus. Piktograma (Network) leidžia

pasiekti informaciją, kuri saugoma kituose tinklo kompiuteriuose; čia rasite tinkle dirbančių

kompiuterių sąrašą.

Dirbdami pelę laikykite lengvai. Spaudžiant ją per stipriai, varginama ranka. Dirbant su

pele, stenkitės laikyti riešus tiesiai. 1.4. Užduotis. Pasitikrinkite, ar taisyklingai laikote pelę. 1.5. Pratimas. Pagrindiniai pele atliekami veiksmai aprašyti 1.2

lentelėje. Atlikite pele šiuos veiksmus:

o nuveskite pelės žymeklį ant (Start) mygtuko, vieną kartą spustelėkite

pelės kairįjį klavišą, stebėkite kas atsitiko?

o nuvilkite (Recycle Bin) piktogramą į kairįjį apatinį darbalaukio kampą. Tai

padarykite nuspaudę iš pradžių kairįjį, o po to dešinįjį pelės klavišą, ar šių veiksmų

rezultatai skiriasi?

o nuveskite pelės žymeklį ant (Recycle Bin) piktogramos, vieną kartą spustelėsite

kairįjį pelės klavišą, paskui du kartus spustelėkite kairįjį pelės klavišą, stebėkite kas

atsitiko?

o auditorijoje aptarkite atliktus veiksmus, įvardinkite skirtumus.

o

Pagrindiniai veiksmai, atliekami pele

1.2 lentelė

Veiksmas pele Kaip tai daroma

Spustelėjimas Trumpam nuspauskite ir atleiskite kairįjį pelės klavišą.

8

Dvikartis

spustelėjimas

Kairįjį pelės klavišą spustelėkite du kartus paeiliui, stengdamiesi, kad laikas

tarp tų spustelėjimų būtų kuo trumpesnis.

Vilkimas

Pelės žymekliu vieną kartą spustelėkite kokį nors objektą (pvz. piktogramą

darbalaukyje) ir, neatleisdami nuspausto klavišo, stumkite pelę. Pelės

žymeklis vilks piktogramą ekranu. Nutempę objektą į norimą vietą,

atleiskite pelės klavišą. Objektas liks toje vietoje, kur jį paliksite.

Nurodymas Pelės žymeklį užveskite ant pasirinkto objekto.

Pasirinkimas Pelės žymeklį užveskite ant pasirinkto objekto ir vieną kartą spustelėkite

kairįjį pelės klavišą.

Kontekstinio

(vietinio) meniu

iškvietimas

Nurodykite objektą ir spustelėkite dešinįjį pelės klavišą.

1.6. Pratimas. Praplatinkite (padidinkite) užduočių juostą:

o dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite tuščioje užduočių juostoje;

o pasirodžiusiame kontekstiniame meniu, nuimkite varnelę nuo (Lock the Taskbar);

o spustelėkite viršutinį užduočių juostos kraštą ir, laikydami nuspaustą kairįjį pelės

klavišą, patraukite į viršų. 1.7. Pratimas. Perkelkite užduočių juostą į kitą vietą darbalaukyje:

o nuspauskite tuščioje užduočių juostoje pelės mygtuką, ir jo neatleisdami, nutempkite

užduočių juostą į norimą vietą (pvz. į dešinę pusę). 1.8. Pratimas. Išjunkite kompiuterį:

o paspauskite mygtuką Pradėti (Start), esantį

darbalaukio apatiniame kairiajame kampe;

o atsivėrusiame meniu (1.4 pav.), kairiuoju

pelės klavišu spustelėkite Išjungti kompiuterį...(Shut

Down);

o ekrane atsiras specialios išjungimo

procedūros langas (1.6 pav.). Jame pele spustelėkite

mygtuką Išjungti (OK).

1.6 pav. Kompiuterio išjungimo

langas

Papildoma informacija

Jau pastebėjote, kad pelės žymeklis keičia savo išvaizdą. Kaip gali keistis pelės žymeklio

išvaizda, aprašyta 1.3 lentelėje.

Pelės žymeklio išvaizda

1.3 lentelė

Išvaizda Galimi veiksmai

Tokiu žymekliu galima rodyti į bet kurią ekrano vietą.

Kompiuteris dirba ir į Jūsų veiksmus laikinai nereaguoja.

Galima pradėti rašyti tekstą ten, kur rodo pelės žymeklis.

Laikykite nuspaustą kairįjį pelės klavišą ir judinkite pelę pirmyn ir atgal. Langas (objektas)

trumpės arba ilgės. Laikykite nuspaustą kairįjį pelės klavišą ir judinkite pelę į šonus.

Langas (objektas) platės arba siaurės.

Laikykite nuspaustą kairįjį pelės klavišą ir judinkite pelę bet kuria kryptimi. Langas

(objektas) trumpės, ilgės, platės arba siaurės

9

Laikant nuspaustą kairįjį pelės klavišą, galima nuvilkti langą (objektą) į norimą vietą.

Atliekamas veiksmas draudžiamas. Atleiskite pelės klavišą ir pradėkite iš naujo.

1.3. Programų paleidimas ir galimi veiksmai su langais ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite susirasti programą ir ją paleisti.

Padidinsite, sumažinsite, pereisite iš vieno programos lango į kitą.

Keisite programos lango dydį bei dviejų langų tarpusavio išdėstymą darbalaukyje.

Užversite programų langus.

Langas – vaizduoklio įrėminta ekrano dalis, kurioje gali būti pateikiamas dokumentas,

pranešimas ar programa. Su langu galima atlikti šiuos veiksmus: atverti, užverti, sumažinti,

suskleisti, iškleisti, padidinti, perkelti.

1.9. Pratimas. Atverkite programos Programa tekstų doroklis (WordPad) langą:

o pele spustelėkite užduočių juostos Pradėti (Start) mygtuką, atversite Pradėti (Start) meniu

(1.7 pav.);

o pasirinkite meniu punktą Programos

(Programs);

o atsivėrusiame meniu pasirinkite

Reikmenys (Accsessories);

o o kai atsivers dar vienas meniu, pele

spustelėkite punktą Programa tekstų doroklis

(WordPad);

1.7 pav. Pradėti (Start) meniu

Veiksmų sekai aprašyti naudosime trumpesnę formą:

pele spustelėkite Pradėti Programos Reikmenys Programa tekstų doroklis

(Start Programs Accsessories WordPad)

o atlikus šiuos veiksmus, ekrane atsivers pasirinktos programos langas (1.8 pav.).

Juostos:

antraštės,

meniu,

įrankių,

būsenos.

Mygtukai:

lango užvėrimo,

lango padidinimo,

lango suskleidimo.

Vertikalioji ir

horizontalioji slinkties

juostos

Darbinė sritis

Lango rėmeliai

1.8 pav. Programos „WordPad“ langas

10

1.10. Užduotis. Raskite savo kompiuterio vaizduoklio ekrane

pagrindinius programos lango elementus: antraštės, meniu, įrankių

(priemonių), būsenos, slinkties juostas bei lango rėmelius.

Lango antraštės juosta – lango viršuje matoma juosta, kurioje rodoma objekto arba jį

rodančios programos piktograma (pvz. ), objekto pavadinimas bei lango suskleidimo,

sumažinimo/padidinimo bei užvėrimo mygtukai. 1.11. Užduotis. Kairiuoju pelės klavišu spustelėkite lango antraštės

juostoje ir, neatleidę pelės klavišo, langą nuvilkite į kitą ekrano

vietą.

1.12. Užduotis. Išbandykite lango valdymo mygtukus: lango

suskleidimo , padidinimo , sumažinimo , užvėrimo .

Lango turiniui peržiūrėti naudojamos slankjuostės (1.8 pav.). Jos gali būti horizontalios arba

vertikalios. 1.9 paveiksle parodyta horizontalioji slankjuostė ir jos elementai.

Slankiklis

Slinkties mygtukai

Laukai esantys kairiau/dešiniau (arba

vertikalioje juostoje - aukščiau/žemiau)

slankiklio.

1.9 pav. Horizontali slankjuostė ir jos elementai 1.13. Pratimas. Naudodami slinkties juostą peržiūrėkite lango turinį.

Atlikdami šiuos veiksmus pele, stebėkite, kas pasikeitė lange:

o spustelėkite pele ant slinkties mygtukų (horizontalioje juostoje – kairįjį/dešinį arba

vertikalioje – viršutinįjį/apatinį);

o vilkite pele slankiklį į kairę/dešinę arba į viršų/apačią;

o spustelėkite pele lauką tarp slinkties mygtuko ir slankiklio;

o pele pasirinkite slinkties mygtuką ir spustelėkite pelės klavišą;

o pele pasirinkite lauką tarp slinkties mygtuko ir slankiklio, paskui nuspauskite kairįjį

pelės klavišą ir laikykite ji nuspaudą.

Lango rėmelis – kraštinės, ribojančios langą iš visų pusių. 1.14. Pratimas. Pakeiskite lango dydį pele, tempdami lango rėmelio

kraštinę ar kampą:

o jei langas yra maksimalaus dydžio (užima visą ekraną), spustelėkite viršutiniame

dešiniajame lango kampe esantį mygtuką ;

o pelės žymeklį nuveskite ant kurios nors lango rėmelio kraštinės, kad jis įgautų

dvikryptės rodyklės formą ar ;

o laikydami nuspaudę kairįjį pelės klavišą, tempkite už lango rėmelio kraštinės, kol

langas pasidarys pageidaujamo didumo, paskui atleiskite pelės klavišą;

o pelės žymeklį nuveskite ant lango rėmelio kampo, kad jis įgautų formą ar ,

tuomet galėsite kartu keisti lango plotį bei aukštį.

Kai kurios programos neleidžia keisti lango dydžio arba leidžia jį keisti iki tam tikros ribos. 1.15. Pratimas. Perkelkite langą:

o pelės žymekliu nurodykite lango antraštės juostą;

o nuvilkite pele langą į norimą vietą ir atleiskite pelės klavišą.

1.16. Užduotis. Atverkite dar vieną programos Kalkuliatorius (Calculator) langą.

Dabar vaizduoklio ekrane turite atvertus dviejų programų langus (1.10 pav.).

1.17. Pratimas. Išbandykite įvairius langų (programų Programa tekstų doroklis

(WordPad) ir Kalkuliatorius (Calculator) tarpusavio išdėstymo variantus:

o spustelėjus dešiniuoju pelės klavišu laisvoje užduočių juostos vietoje, išsiskleis

kontekstinis meniu (1.11 pav.), kuriame galit pasirinkti langų išdėstymo variantą;

11

1.10 pav. Atverti dviejų programų langai 1.11 pav. Kontekstinis meniu

o išbandykite visas langų tvarkymo komandas: išdėstykite langus pakopomis, išklokite

langus horizontaliai, išklokite langus vertikaliai ir visus langus suskleiskite.

Veikiamojo lango antraštės juosta būna ryškesnė, negu neveikiamojo. 1.18. Užduotis. Kairiuoju pelės klavišu spustelėkite neveikiamojo lango

antraštės juostą ir stebėkite, kas atsitiko.

1.19. Pratimas. Baikite darbą su programomis (užverkite programos langus). Tai atlikti galima keliais būdais:

o paspauskite kartu du klavišus Alt ir F4 . Vienu metu paspausti du klavišus sunkiai

pavyks, todėl pirma paspauskite pirmuoju nurodytą klavišą ir, jo neatleidę, spauskite

kitą. Toks veiksmas užrašomas taip: Alt + F4 ;

o arba pele spustelėkite antraštės juostoje esančios programos piktogramos meniu

(1.12 pav) ir pasirinkite komandą Uždaryti (Close);

o arba pasirinkus programos pagrindinio meniu Failas (File) (1.13 pav.) komandą

Baigti (Exit);

o arba programos antraštės juostoje spustelėkite mygtuką .

1.12 pav. Programos piktogramos meniu 1.13 pav. Failas (File) meniu

1.4. Klaviatūra ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite naudotis klaviatūra.

Susipažinsite su svarbiausiais klaviatūros klavišais.

Išmoksite įvesti duomenis.

Klaviatūra – įtaisas, turintis klavišų rinkinį duomenims įvesti ir kompiuteriui valdyti.

Klavišas – klaviatūros elementas, kurį paspaudus gaunamas ženklas arba atliekamas tam tikras

veiksmas. 1.20. Užduotis. Pasitikrinkite, ar taisyklingai dirbate klaviatūra.

1. Kompiuterio klaviatūra turi būti ties pilvo sritimi, sulenktų per

alkūnes rankų lygyje.

2. Dirbant klaviatūra turi būti arti, kad nereikėtų jos siekti.

3. Rinkdami tekstą, laikykite riešus tiesiai, viename lygyje su rankos

dilbiu.

4. Rinkdami tekstą, leiskite pirštams išlinkti, jų per daug neištieskite

(1.14 pav.).

5. Siekdami tolesnių klavišų, ištieskite visą ranką.

12

1.14 pav. Rankos ant klaviatūros 6. Nereikia stipriai spausti klavišų, pirštai turi lengvai, tarsi

drugeliai, šokinėti klavišais. Galimos kelios klaviatūros darbo veiksenos (pvz. galima įvedinėti lietuviškos, angliškos,

rusiškos ar kitos abėcėlės raides). 1.21. Pratimas. Perjunkite klaviatūros veiksenas:

o užduočių juostoje pele spustelėkite klaviatūros indikatorių (1.15 pav.);

o spustelėkite pele pasirinktą darbo veikseną (1.15 pav.). Darbo veiksenos pasirinkimas:

Įjungta lietuviškos abėcėlės darbo veiksena.

Užduočių juosta

Klaviatūros indikatorius

1.15 pav. Klaviatūros darbo veiksenos

Klaviatūra ir jos klavišų paskirtis (1.16 pav.):

Rašmenų klavišai – pilki.

Funkciniai klavišai – raudoni.

Valdymo klavišai - geltoni.

Skaitmenų ir aritmetinių veiksmų klavišai

- mėlyni.

Krypčių klavišai - žali.

1.16 pav. Lietuviška kompiuterio klaviatūra

Klaviatūrą sudaro: rašmenų, skaitmenų ir aritmetinių veiksmų, krypčių, valdymo bei

funkciniai klavišai. Valdymo klavišų paskirtis aprašyta 1.4 lentelėje.

Papildoma skaitmeninė klaviatūra dirba dviem būsenom – skaičių įvedimo ir žymeklio

valdymo. Būsena perjungiama klavišu NumLock ( ).

Visi simboliai, renkami klaviatūra, tuoj pat matomi vaizduoklio ekrane, žymeklio vietoje.

Žymeklis – simbolis ekrane, matomas vaizduoklio ekrane, nurodantis poziciją (vietą),

kurioje bus matomas klaviatūra įvestas simbolis.

Lietuviška kompiuterio klaviatūra turi tris lygius. Pirmuoju lygiu renkamos mažosios raidės.

Antruoju, kuris įjungiamas klavišu SHIFT ( ),– didžiosios raidės ir skaitmenys. Trečiuoju,

kuris įjungiamas klavišu Alt ( ) – specialieji ženklai, netilpę į pirmuosius du lygius. 1.22. Pratimas. Surinkite savo vardą ir pavardę:

o atverkite programos „Programa tekstų doroklis“( „WordPad“) langą;

o paspauskite klaviatūros klavišą CAPSLOCK ( ). Jos viršutiniame dešiniajame

kampe užsidegs lemputė „Caps Lock“;

o dar kartą paspauskite klavišą CAPSLOCK ( ). Lemputė „Caps Lock“ užges.

Dabar vėl surinkite savo vardą ir pavardę – renkamos raidės bus mažosios.

Klavišas CAPSLOCK ( ) įjungia ir išjungia didžiųjų raidžių rašymo būseną. Didžiųjų

raidžių režimas įjungtas, kai šviečia lemputė „CapsLock“. Tada renkamos raidės bus didžiosios. 1.23. Užduotis. Surinkite tris abėcėlės raides, laikydami nuspaustą

klavišą SHIFT ( ). Kitas tris raides surinkite atleidę SHIFT ( ) klavišą. Pakartokite šiuos veiksmus. Ką pastebėjote?

Jei renkant tekstą mažosiomis raidėmis reikia surinkti vieną didžiąją raidę, patogiau tai

padaryti laikant nuspaustą SHIFT ( ) klavišą.

13

1.24. Užduotis. Paspauskite klaviatūros klavišą NumLock ( ). Klaviatūros

viršutiniame dešiniajame kampe užsidegs lemputė „NumLok“. Skaitmenų klaviatūros klavišais surinkite savo gimimo metus.

Klavišu NumLock ( ) galima perjungti papildomos skaitmeninės klaviatūros būseną.

Skaičių įvedimo būsena įjungta, kai įjungta lemputė „NumLock“. Tada galima rinkti skaičius.

Valdymo klavišų paskirtis

1.4 lentelė

Klavišai (angliškai ir lietuviškai) Klavišo paskirtis

Enter , Įvesti Įveda duomenis.

Esc ,Gr Atšaukia atliekamą veiksmą.

Ctrl ir Alt , Vald ir Alt Klavišai naudojami sudaryti klavišų derinius (kombinacijas) su kitais

klavišais.

Shift , Lyg2 Lygio perjungimo klavišas (iš pirmo į antrą ir atvirkščiai).

Insert , Įterpti Įjungia/išjungia įterpimo būseną.

Delete , Šal Naikina simbolį, esantį dešinėje žymeklio pusėje.

BackSpace Naikina simbolį, esantį kairėje žymeklio pusėje.

Home ir End , Prad ir Pab Perkelia žymeklį atatinkamai į pirmą arba į paskutinę eilutės poziciją

Page Up ir Page Down , Psl ir Psl Perkelia žymeklį tekste per vieną puslapį atitinkamai į priekį ir atgal.

Tab , Tab Tabuliacijos klavišas. Perkelia žymeklį per kelias pozicijas į dešinę..

Caps Lock , Slinkti Fiksuoja viršutinį registrą, užtikrina rašymą didžiosiomis raidėmis.

Print Screen , Sp Esamu momentu matomo vaizduoklio ekrano vaizdo (nuotraukos)

perkėlimas į iškarpinę.

Ilgas apatinis klavišas (be užrašo) Įveda tarpo simbolį.

Kelia žymeklį per vieną pozicija į viršų, į apačią, į kairę ir į dešinę.

2. Failų ir aplankų tvarkymas mokyklos bibliotekoje.

2.1. Duomenys kompiuteryje ŠIAME SKYRELYJE

Susipažinsite su failo ir aplanko sąvokomis.

Patyrinėsite įvairių failų ir aplankų Savybių (Properties) langus.

Visi duomenys – programos, jų pradiniai duomenys ir rezultatai, dokumentai (tekstai,

paveikslai, garso ir vaizdo įrašai ir kt.) – su kuriais dirba kompiuteris ir kurie gali būti persiunčiami

tinklu ar pernešami kompiuterinėse laikmenose, yra sudėti į failus.

Failas – tai autonominė duomenų grupė, pavadinta vienu vardu ir laikoma kompiuterio

laikmenoje.

Kiekvienas failas turi pavadinimą, sudarytą iš dviejų dalių: vardo (kuris praktiškai gali būti

bet koks su keliomis išimtimis) ir prievardžio (kuris apsprendžia failo tipą). Failo vardas nuo

prievardžio skiriamas tašku, pvz.: biblioteka.jpg – „biblioteka“ – šią vardo dalį parenkame patys;

„.“ – taškas atskiria dvi failo vardo dalis; „jpg“ – šią vardo dalį dažniausia parenka pati programa.

Kompiuteris „nežino“, kas yra failo „viduje“. Failo tipą jis nustato pagal prievardį.

Failų piktogramų pvz.: , , , , ir t.t.

2.1. Pratimas. Atverkite visus lektoriaus nurodytus failus ir užpildykite

2.1 lentelę:

o failus galima atverti kairiuoju pelės klavišu du kartus spustelėjus failo piktogramą;

o atsivėrusio lango antraštės juostoje, kuri yra kiekvieno lango viršuje, pamatysite

programos piktogramą ir jos pavadinimą (pvz., Paint) bei failo pavadinimą (pvz.

antis.bmp);

o užpildykite failų ir programų lentelę (2.1 lentelė);

o gautus rezultatus palyginkite bei aptarkite auditorijoje.

Failai ir programos

2.1 lentelė

14

Failo vardas Programos pavadinimas

antis.bmp Programa piešimas (Paint)

Failo prievardis ne visada yra griežtai susietas su konkrečia programa. Kai kuriuos failus

gali atpažinti kelios programos.

Būtų labai keblu, jei failus matytumėme taip, kaip jie saugomi kompiuterio atmintinėje

(diskuose) – iš eilės, be jokios tvarkos. Kai failų yra labai daug, patogiausia juos grupuoti pagal jose

esančios informacijos prasmę. Tai padaryti ir padeda aplankai (Folders).

Aplankas – tai loginis failų sistemos elementas, kuriame laikomi poaplankiai ir failai.

Aplankų piktogramų pavyzdžiai: , , . Aplanke gali būti saugomi ne tik failai, bet

ir kiti aplankai (poaplankiai). Aplankai kaip ir failai turi vardus. Aplankai kartais dar vadinami

katalogais.

2.2. Pratimas. Nustatykite visų nurodytų failų (txt, doc, bmp, gif, jpg, html, rtf) ir

aplankų savybes:

o dešiniu pelės klavišu spustelėkite failo ar aplanko piktogramą;

o atsivėrusiame išskleidžiamajame (kontekstiniame) meniu pasirinkite Savybės

(Properties);

o ekrane pamatysite langą Savybės (Properties);

o užsirašykite, kokiomis savybėmis pasižymi įvairių tipų failai ir aplankai;

o užpildykite failų ir aplankų savybių lentelę (2.2 lentelė);

o Gautus rezultatus palyginkite bei aptarkite.

Rinkmenų ir aplankų savybių lentelė

2.2 lentelė

Failo ar aplanko vardas Tipas (failo prievardis) Sukūrimo data ir laikas Dydis

prasymas doc 2009-08-27 12:30 5 KB

DARBINIS neturi 2009-09-28 11:15 100 KB

Papildoma informacija

Mažiausias informacijos kiekio vienetas kompiuteryje yra bitas. Aštuoni bitai sudaro vieną

baitą. Baitas – kompiuterio atmintinės talpos matavimo vienetas. Vienas kilobaitas (KB) yra lygus

1024 baitams (210). Vienas megabaitas (MB) yra lygus 1024 KB.

2.2. Veiksmai su failas ir aplankais ŠIAME SKYRELYJE

Keisite aplanko lange esančios informacijos rodymo būdus.

Kopijuosite, pervardinsite, perkelsite ir šalinsite failus.

Atversite, kopijuosite, pervardinsite, perkelsite ir šalinsite

aplankus.

Sukursite aplankus savo dokumentams saugoti.

Informacija – žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžiu arba žiniasklaidos

priemonėmis: per spaudą, radiją, televiziją, kiną, kompiuterių tinklus.

Informacija glaudžiai siejama su žiniomis bei duomenims. Tačiau informacija nėra visiškai

tas pats, kas žinios ar duomenys. Apdorojant duomenis gaunama informacija, apdorojant

informaciją, įgyjamos žinios.

Failai ir aplankai saugomi duomenų laikmenose: lanksčiuose diskeliuose, standžiuose

diskuose, kompaktiniuose diskuose ar atmintukuose.

Kad kompiuteris galėtų pažinti diskinius įrenginius, su kuriais dirba, juos priimta žymėti

angliškos abėcėlės raidėmis su dvitaškiu. Raidės „A:“ ir „B:“ rezervuotos lanksčių

diskelių įrenginių žymėjimui (net jei kompiuteryje yra tik vienas ar nėra nei vieno lanksčių diskelių

15

įrenginio). Raidė „C:“ – standusis diskas ar jo dalis. Daugiau raidžių gali

prireikti šiais atvejais kai kompiuteris turi kelis standžių diskų įrenginius ar kai kompiuteris turi

kompaktinių diskų įrenginį, ar prijungus atmintuką . Be žymėjimo raidėmis,

diskiniai įrenginiai, kaip ir aplankai, turi vardus. 2.3. Užduotis. Atverkite kompiuterinėje laikmenoje (lektoriaus nurodytoje

vietoje) esantį aplanką DARBINIS. Aplankas atveriamas dvikarčiu pelės spustelėjimu. 2.4. Pratimas. Išbandykite įvairius informacijos rodymo lange būdus:

o pagrindiniame aplanko lango meniu kairiuoju pelės klavišu spustelėkite komandą

Rodymas (View);

o atsivėrusiame meniu pasirinkite komandą Išsamiai (Details) (2.1 pav.) ir stebėkite,

kaip pasikeitė vaizdas lange;

o išbandykite kitus informacijos

rodymo lange būdus:

Rodymas Piktogramos (ViewSmall

Icons);

RodymasSąrašas (View List) ;

Rodymas Išklotinės (View Large

Icons);

Rodymas Miniatiūros

(ViewThumbnails)

ir stebėkite, kaip pasikeitė vaizdas lange.

2.1 pav. Aplanko DARBINIS langas

2.5. Pratimas. Kopijuokite failus:

o pasirinkite norimą kopijuoti failą (pele pasirinkite failą tekstas.doc);

o nuspauskite ir laikykite nuspaudę kairį pelės klavišą. Klaviatūroje nuspauskite Ctrl

klavišą;

o laikydami nuspaustus Ctrl ir kairįjį pelės klavišus, nuvilkite į laisvą vietą failo

piktogramą – atsiras failo kopija (2.2 pav.);

o atleiskite abu klavišus;

o padarykite kelias šio failo kopijas.

Pastaba: Ant kopijuojamo failo piktogramos

atsiradęs ženkliukas + rodo, kad vyksta kopijavimas.

2.2 pav. Failo kopijavimas

2.6. Pratimas. Padarykite aplanko KOMPIUTERIS kopiją (aplankas kopijuojamas taip pat kaip failas):

o atidarykite aplanką DARBINIS, jame rasite norimą kopijuoti aplanką

KOMPIUTERIS;

16

o paspauskite ir laikykite nuspaudę kairį pelės klavišą, klaviatūroje paspauskite Ctrl

klavišą;

o laikydami nuspaustus Ctrl ir kairįjį pelės klavišus, nuvilkite į laisvą vietą aplanko

piktogramą – atsiras aplanko kopija;

o atleiskite abu klavišus;

o padarykite kelias šio aplanko kopijas. 2.7. Pratimas. Failų ir aplankų kopijavimui galite naudoti ir klaviatūros

klavišų derinius:

o pele pažymėkite norimą kopijuoti failą arba aplanką;

o vienu metu paspauskite du klavišus Ctrl + C – pažymėto failo arba aplanko kopija

įdedama į iškarpinę (į tam skirtą kompiuterio atmintinės vietą);

o pele pasirinkite naują vietą kopijuojamam failui ar aplankui;

o vienu metu paspauskite du klavišus Ctrl + V – failo ar aplanko kopija padaryta. 2.8. Pratimas. Perkelkite failus:

o pasirinkite norimą perkelti failą (pvz. pele pasirinkite failą tekstas.doc);

o nuspauskite ir laikydami nuspaudę kairį pelės klavišą failo piktogramą nutemkite į

norimą perkėlimo (pvz. aplanko DARBINIS) vietą (2.3 pav.).

2.3 pav. Failo perkėlimas velkant jį pele

2.9. Pratimas. O dabar perkelkite aplankus:

o pasirinkite norimą perkelti aplanką (pelės žymeklį nuveskite ant aplanko NAUJAS);

o nuspauskite ir, laikydami nuspaustą kairį pelės klavišą, aplanko piktogramą nuvilkite į

norimą vietą. 2.10. Pratimas. Failų ir aplankų perkėlimui galite naudoti ir klaviatūros

klavišų derinius:

o pele pažymėkite norimą perkelti failą arba aplanką;

o vienu metu nuspauskite du klavišus Ctrl + X – pažymėtas objektas (failas arba

aplankas) talpinami į iškarpinę;

o pele pasirinkite naują vietą perkeliamam failui ar aplankui;

o vienu metu paspauskite du klavišus Ctrl + V – perkėlėte failą ar aplanką į naują vietą.

Kopijavimas ir perkėlimas yra du skirtingi veiksmai. Kopijuojant failas arba aplankas išlieka

ir dar sukuriama tokia pati to objekto kopija. Perkeliant failas arba aplankas iš vienos vietos

perkeliami į kitą vietą. Ankstesnėje vietoje jų nebelieka. 2.11. Pratimas. Pervardykite failus:

o dešiniu pelės klavišu spustelėkite failą (tekstas.doc) – atversite kontekstinį meniu;

o atsivėrusiame meniu pasirinkite komandą Pervardyti (Rename) ir spustelėkite kairiu

pelės klavišu;

o klaviatūra surinkite naują failo vardą (pvz. naujas.doc) ir paspauskite klavišą (Enter);

o pervardykite kitas failo (tekstas.doc) kopijas.

17

2.4 pav. Failo pervardinimas

2.12. Pratimas. O dabar pervardykite aplankus:

o dešiniu pelės klavišu spustelėkite aplanką (KOMPIUTERIS) – atversite kontekstinį

meniu (2.4 pav.);

o atsivėrusiame meniu pasirinkite komandą Pervardyti (Rename) ir spustelėkite kairiu

pelės klavišu;

o klaviatūra surinkite naują aplanko vardą (pvz. NAUJAS) ir paspauskite klavišą Enter);

o pervardykite kitus aplanko (KOMPIUTERIS) kopijas. 2.13. Pratimas. Išmokite pašalinti failus:

o dešiniu pelės klavišu spustelėkite failą (tekstas.doc) – atversite kontekstinį meniu (2.4

pav.);

o atsivėrusiame meniu pasirinkite komandą Naikinti (Delete) ir spustelėkite kairiu pelės

klavišu;

o į kompiuterio klausimą (2.5 pav.) atsakykite (Yes), jei norite failą pašalinti

ir atsakykite – (No), jei failo pašalinti nenorite;

o panaikinkite visas sukurtas failo kopijas.

2.5 pav. Failo pašalinimo patvirtinimas

2.14. Pratimas. O dabar pašalinkite aplankus:

o dešiniu pelės klavišu spustelėkite aplanką (NAUJAS) – atversite vietinį (kontekstinį)

meniu ;

o atsivėrusiame meniu pasirinkite komandą Naikinti (Delete) ir spustelėkite kairiu pelės

klavišu;

o į kompiuterio klausimą atsakykite (Yes), jei norite aplanką pašalinti ir

atsakykite – (No), jei aplanko pašalinti nenorite (2.5 pav.);

o pašalinkite visas sukurtas aplankų kopijas. 2.15. Pratimas. Failų ir aplankų pašalinimui naudokite klaviatūros klavišų

derinius:

o pele pažymėkite norimą sunaikinti failą arba aplanką;

o nuspauskite klavišą Del – pažymėtas objektas (failas arba aplankas) pašalinamas arba

talpinamas į Šiukšlinę (Recycle Bin).

Pašalinti aplankai ir failai gali būti perkeliami į Šiukšlinę (Recycle Bin). Iš jos aplankus ir

failus dar galima grąžinti atgal arba visiškai pašalinti. 2.16. Pratimas. Sukurkite aplanką savo raštams, prašymams, laiškams ir

kitiems dokumentams saugoti. Savo diskelyje (ar kitoje nurodytoje vietoje) sukurkite aplanką,

kurį pavadinkite savo vardu (pvz. PETRAS):

o nuveskite pelės žymeklį ant piktogramos Mano kompiuteris (My Compiuter) ir du

kartus spustelėkite kairįjį pelės klavišą;

o po to nuveskite pelės žymeklį ant diskelio piktogramos ir du kartus

spustelėkite kairįjį pelės klavišą;

o atsivėrusiame lange spustelėkite Failas Naujas Aplankas (File New

Folder) ir surinkite kuriamo aplanko vardą (pvz. PETRAS) (2.6 pav.).

18

2.6 pav. Diskelio langas.

2.17. Pratimas. Išmokite failus ir aplankus kopijuoti naudodami

pagrindinio meniu komandas:

o pele pažymėkite norimą kopijuoti failą arba aplanką;

o pagrindiniame meniu pele pasirinkite komandas Redagavimas Kopijuoti (Edit

Copy) – pažymėto objekto (failas arba aplankas) kopija talpinama į iškarpinę;

o pele pasirinkite naują vietą kopijuojamam failui ar aplankui;

o pele pasirinkite Redagavimas Įklijuoti (Edit Paste) – turite failo ar aplanko

kopiją. 2.18. Pratimas. Failus ir aplankus perkelkite naudodami pagrindinio meniu

komandas:

o pele pažymėkite norimą perkelti failą arba aplanką;

o pele pasirinkite Redagavimas Iškirpti (Edit Cut) – pažymėtas objektas (failas

arba aplankas) talpinamas į iškarpinę;

o pele pasirinkite naują vietą perkeliamam failui ar aplankui;

o pele pasirinkite Redagavimas Įklijuoti (Edit Paste) – perkėlėte failą ar aplanką į

naują vietą. 2.19. Pratimas. Failus ir aplankus šalinkite naudodami pagrindinio meniu

komandas:

o pele pažymėkite norimą pašalinti failą arba aplanką;

o pele pasirinkite Failas Naikinti (File Delete) – pažymėtas objektas (failas arba

aplankas) pašalinamas arba patalpinamas į Šiukšlinę (Recycle Bin).

2.3. Hierarchinė informacijos struktūra kompiuteryje ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite dirbti su programa Windows naršyklė (Windows Explorer); Sukursite hierarchinį aplankų medį savo kuriamiems failams saugoti.

Svarbi aplankų savybė yra ta, kad aplanke gali būti laikomos ne tik failai, bet ir kiti

aplankai. Tai sudaro sąlygas sukurti aplankų hierarchiją.

2.20. Pratimas. Atverkite Windows naršyklės (Windows Explorer) programą (2.7

pav.).

o Pele spustelėkite Pradėti Programos ReikmenysWindows naršyklė

(Start Programs Accsessories Windows Explorer).

Failų tvarkyklė – programa, kuri tvarko failas ir aplankus: kopijuoja, perkelia, šalina, keičia

failų požymius, peržiūri ir lygina failų turinius ir pan. Tokių programų pavyzdžiai – Windows

Explorer, Total Commander, kt.

19

2.7 pav. Failų tvarkyklės atvėrimas

Kompiuterio ekrane matysite langą, panašų į 2.8 pav. Čia matote standaus disko aplankų

hierarchijos medžio dalį.

2.8 pav. Programos „Windows naršyklės“ (Windows Explorer) langas

Aplankų hierarchija reikalinga tam, kad būtų tam tikra tvarka failų saugojimo sistemoje. 2.21. Pratimas. Sukurkite aplankų hierarchijos schemą savo bibliotekos

failams saugoti: o visą savo informaciją saugosite aplanke, pvz. FONDAI (jį galite pavadinti ir kitaip,

pvz. savo vardu);

o kadangi informacijos bus daug (sukursite daug failų), suskirstykite ją į skyrius ir

sukurkite jiems aplankus: LITERATŪRA, PERIODIKA, LAIKMENOS;

o sukurtuose skyrių aplankuose sukurkite dar paoaplankius, pvz.: aplanke

LITERATŪRA sukurkite poaplankus: INFORMACINĖ, PROGRAMINĖ, MOKSLO,

VAIKŲ, METODINĖ ir t.t. Hierarchijos schemos pavyzdys pateiktas 2.9 pav.

20

2.9 pav. Aplankų hierarchijos schema 2.10 pav. Aplankų hierarchija

2.22. Pratimas. Sukurkite naują aplanką:

o aplankų hierarchijos medyje pasirinkite aplanką ar diską, kuriame turi būti sukurtas

naujas aplankas;

o lango pagrindiniame meniu pele spustelėkite komandas Failas Naujas

Aplankas (File New Folder);

o atsiradusioje naujo aplanko piktogramoje , vietoje žodžių „Naujas

aplankas“ įrašykite aplanko vardą ir paspauskite įvesties (Enter) klavišą. 2.23. Užduotis. Pagal savo sukurtą schemą (2.9 pav.), sukurkite aplankų

hierarchiją. Tokios hierarchijos pavyzdys pateiktas 2.10 pav.

Papildoma informacija

Failo tipas – failo charakteristika, apibūdinanti jos sandarą ir duomenų formatus. Failo tipą

nurodo jos prievardis. Pagal prievardį failo tipą atpažįsta programos.

Jei, keisdami failo vardą, atsitiktinai pakeisite ir jo prievardį, tai failo „nepagadinsite“, tik

kompiuteris gali jo „nepažinti“ ir failo turinys taps nepasiekiamas.

Kompiuterinės programos dažniausiai turi plėtinius exe (nuo žodžio execute – vykdyti) arba

com (nuo žodžio command – komanda).

Dažniau naudojamų failų tipų pavadinimai ir failų prievardžiai pateikti 2.3 lentelėje.

Failo tipas ir jį atitinkantis prievardis

2.3 lentelė

Prievardis Failo tipas Prievardis Failo tipas ARJ ARJ pakas (archyvavimo) HLP žinynas

AVI vaizdo JPG taškinės grafikos

BIN dvejetainio kodo MID (arba MIDI) skaitmeninis garso

BMP taškinės grafikos MP3 muzikos saugojimo

CDA skaitmeninis garso saugojimo PDF „Acrobat Reader“ teksto ir

grafikos

COM vykdomasisi PPT „PowerPoint“ rinkmenų

CAB CAB pakas (archyvavimo) PPI „PowerPoint“ grafikos ir

animacijos

DAT įvairūs duomenys RAR RAR pakas

DOC „Word“ dokumentų failas RTF raiškiojo teksto failas

EXE vykdomoji (paleidžiamoji) XLS „Excel“ rinkmenų

GIF raškinės grafikos TXT grynojo teksto

HTM (arba

HTML)

hiperteksto ZIP ZIP pakas

2.4. Failų ir aplankų paieška kompiuteryje ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite informacijos paieškos kompiuteryje.

Paieška – informacijos ieškojimas dokumente, rinkmenoje, kataloge, diske, duomenų

bazėje, internete ir kitur.

21

2.24. Užduotis. Reikalingo elemento paieškai kompiuteryje pele

spustelėkite Pradėti Ieška Failams ir aplankams.. (Start Search For Files or Folders )

(2.11 pav.)

2.11 pav. Paieškos pradžia 2.12 pav. Ieškos rezultatų langas

Atveriamas Ieškos rezultatų (Search results) langas (2.12 pav.). Palyginkite šį langą su

kompiuteryje atsivėrusiu langu. 2.25. Užduotis. Ieškokite lektoriaus nurodyto failo ar aplanko:

o jei failo tipas nėra žinomas, tai reikėtų rinktis ieškoti ;

o jei ieškote paveikslų, muzikos ar vaizdo įrašų, tai rinkitės ;

o jei ieškote žmonių adresų knygoje, tai rinkitės ;

o jei ieškote dokumentų, tai rinkitės .

o Paspauskite mygtuką (Find Now) ir palaukite, kol bus peržiūrėtas

nurodyto disko ar aplanko turinys ir rastos visi failai ir aplankai (2.14 pav.).

2.14 pav. Paieškos rezultatų langas

Ieškoti failo ar aplanko galima pagal jo vardą arba žodį (frazę)

faile. Jei žinote, tai dar galite nurodyti failo ar aplanko modifikavimo

laiką, jo dydį ar dar kelis papildomus paieškos kriterijus (pvz. ar ieškant

skirti didžiąsias ir mažąsias raides ir t.t.).

2.13 pav. Paieškos lango

nurodymų sritis

2.26. Užduotis. Išbandykite įvairias failų ir aplankų paieškos galimybes:

pagal vardą, pagal datą, pagal dydį.

Jei Jūsų kompiuterio disko talpa didelė, sunku prisiminti, kuriame aplanke laikomas koks

nors seniau ten įkeltas failas. Galima ieškoti bet kokiame aplanko lange: paspaudus bet kokio

Nurodymų lango sritis.

Ieškos rezultatų sritis.

22

aplanko priemonių juostos mygtuką (Search) (2.15 pav.), atsivėrusiame lange (2.16 pav.)

pasirinkite ko ieškosite.

2.15 pav. Aplanko langas 2.16 pav. Paieškos pasirinkimas

PASITIKRINKITE

Atlikite:

1. Išsiaiškinkite, kada yra matomas lango padidinimo mygtukas ?

2. Patikrinkite, ar galima keisti programos „Kalkuliatorius“ (Calculator) lango dydį?

3. Nustatykite, iš kokių punktų susideda programų „Kalkuliatorius“ (Calculator) ir

„Programa tekstų doroklis“ (WordPad) meniu? Kokius meniu punktus turi abi

programos?

4. Patikrinkite, ar programos „Kalkuliatorius“ (Calculator) lange yra slankjuostė?

5. Kiekvienam 1 lentelėje pavaizduotam kompiuterio programos lango elementui

parašykite jo pavadinimą bei įvardinkite jo paskirtį.

Pagrindiniai lango elementai

1 lentelė

Eil. Nr. LANGO ELEMENTAS Pavadinimas Paskirtis

1.

2.

3.

4.

5.

6. Jei Jūs turite kompiuterinių programų, skirtų mokytis dirbti klaviatūra, tai išbandykite

jas.

7. Failą Paint.exe pervardinkite į tekstas.exe. Pervardintą failą atverkite ir stebėkite, kas

atsitiko.

Atsakykite į klausimus:

1. Kuriais metais sukurtas pirmasis personalinis kompiuteris?

2. Ar turėjo pirmieji personaliniai kompiuteriai paklausą? Kodėl?

3. Išvardinkite pagrindines kompiuterio dalis?

4. Kokie yra kompiuterio atminties tipai?

5. Kokius įvedimo įrenginius turi kompiuteris?

6. Kokius išvedimo įrenginius turi kompiuteris?

23

7. Kas koordinuoja visą kompiuterio darbą?

8. Kokiu tikslu naudojami modemai?

9. Išvardinkite kelis simbolius, kuriems surinkti įjungiamas trečias klaviatūros

lygis?

10. Išsiaiškinkite, kas atsitiks jei pakeisite failo vardą?

11. Nustatykite, kas atsitiks, jei keisdami failo vardą pakeisite ir prievardį?

12. Išsiaiškinkite, kaip sužinoti ar failas (arba aplankas) tilps į lankstų diskelį?

13. Išsiaiškinkite, kaip pele pažymėti vieną ir kaip pažymėti kelis failus?

14. Išvardinkite, kokiose laikmenose gali būti saugomi failai ir aplankai?

II. TEKSTŲ TVARKYMAS

1. Teksto rinkimas

1.1. Programos paleidimas, lango struktūra ir elementai, pagrindinis meniu,

įrankių juostos ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite paleisti rašyklę.

Sužinosite apie rašyklės lango struktūrą ir elementus.

Išmoksite naudotis meniu.

Išmoksite valdyti įrankių juostas.

Sužinosite, kaip paslėpti arba parodyti rašyklės lango elementus

(liniuotes, užduočių polangį).

Rašyklė – tai programa, skirta tekstiniams dokumentams rengti.

Rašyklės pagalba dokumentuose galima ne tik surinkti tekstą, bet ir atlikti jo kompleksinį

formatavimą (pvz., parinkti tinkamą šriftą, įterpti objektą, suformatuoti verslo dokumentą ir t.t.).

Kaip ir bet kuri kita operacinės sistemos (OS) Windows aplinkai skirta programinė įranga, rašyklė

gali būti paleista keliais būdais: 1.1. Pratimas. Atverkite rašyklės langą.

Kompiuterio darbalaukyje kairiuoju pelės klavišu spustelėkite mygtuką Pradžia, tada

Programos → Microsoft Office → Microsoft Office Word 2003.

Darbalaukyje kairiuoju pelės klavišu du kartus spustelėkite rašyklės piktogramą

.

1.1 pav. yra pavaizduotas rašyklės langas su įvardintais elementais. 1.2. Pratimas. Susipažinkite su rašyklės lango elementais.

Žymeklis – tai mažas mirksintis ženklelis ekrane, rodantis vietą, kur bus rašomas

klaviatūra renkamas ženklas.

Lango antraštės juosta visada yra lango viršuje. Ji parodo taikomosios programos

pavadinimą ir failo, su kuriuo dirbama, pavadinimą.

Meniu juosta tai yra į eilę išdėstytų sugrupuotų pagal paskirtį (redagavimas,

rodymas, įterpimas ir t.t.) meniu elementų grupė.

Įrankių juosta – į gulsčią arba stačią eilę išdėstytų įrankius vaizduojančių grafikos

elementų (piktogramų, mygtukų) rinkinys.

24

1.1 pav. Pagrindiniai rašyklės lango elementai

Liniuotės (gulsčioji ir stačioji) – tai juostelės su padalomis, naudojamos tekstui,

lentelėms arba paveikslams išdėstyti. Jos pagalba galite peržiūrėti ir nustatyti

pastraipos įtrauką, tabuliacijos pozicijas, puslapio paraštes, stulpelių plotį.

Slankjuostės (gulsčioji ir stačioji) – tai juostos, naudojamos dokumentui traukti per

langą, kai jis visas į langą netelpa. Abiejuose galuose turi po slinkties mygtuką, o per

vidurį – slankiklį, kuriuo galima tampyti dokumentą, kad į langą patektų norima jo

dalis.

Būsenos juosta yra horizontali sritis pačioje rašyklės lango apačioje. Joje rodoma

papildoma kontekstinė informacija apie programos būsena, dokumento einamąjį

puslapį, žymeklio padėtį ir pan.

Užduočių polangis – papildomas langas, kuriame yra sugrupuoti dažniausiai

atliekami veiksmai. Joje patogu sukurti arba pakeisti failą, atlikti paiešką, peržiūrėti

mainų sritį ir t.t.

Dokumento peržiūros režimų perjungimo mygtukai leidžia pamatyti ruošiamą

spaudinį priklausomai nuo poreikio: kaip įprastą rodinį, tinklapį ar puslapį ir t.t.

Darbo sritis – tai vieta, kurioje renkami ir formatuojami dokumento elementai

(tekstas, lentelės, paveiksliukai ir t.t.) 1.3. Pratimas. Atverkite meniu punktus pele ir klaviatūra.

25

Pele:

Pelės kairiuoju klavišu spustelėkite meniu punktą

Redagavimas. Ar jis toks, kaip 1.2 pav.? Paspauskite mygtuką

sąrašo apačioje. Kas pasikeitė?

Klaviatūra:

Atkreipkite dėmesį, kad kiekviename meniu pavadinime yra viena

raidė, kuri pabraukta. Failas – F; Redagavimas – g, Rodymas – y ir

t.t. Kad atvertumėte meniu klaviatūros pagalba, reikia nuspausti

klavišą ALT ir nepaleidžiant jo nuspausti reikiamo meniu

pabrauktą raidę.

Atverkite meniu Rodymas.

Klavišų ir pereikite nuo vieno meniu punkto iki kito.

Pasirinkite meniu punktą Užduočių sritis. Paspauskite ENTER.

Kas atsitiko?

1.2 pav. Redagavimo meniu

Pagal nutylėjimą rašyklėje po meniu juosta yra Standartinė ir Formatavimo įrankių

juostos (1.3 pav.).

1.3 pav. Papildomos įrankių juostos

1.4. Pratimas. Išsiaiškinkite, kokias funkcijas atlieka įrankių juostų

mygtukai ir išmokite valdyti įrankių juostas.

Pasakykite, kokią funkciją atlieka mygtukas . Jei

nežinote, užveskite ant jo pelės žymeklį. Ką pamatėte?

Išsiaiškinkite kitų mygtukų funkcijas.

Užveskite pelę ant juostos vilkimo srities. Kas pasidarė su

pelės žymekliu? Ką tai reiškia? Kairiuoju pelės klavišu

nuvilkite įrankių juostą ant darbo srities. Kaip dabar ji

atrodo?

Paimkite už įrankių juostos antraštės ir nuvilkite ją prie

kairiosios lango pusės. Kas atsitiko? Nuvilkite juostą į darbo

sritį ir užverkite ją mygtuku .

Rašyklė turi daug kitų įvairių paskirčių įrankių juostų, kurios

gali būti iškviečiamos ir slepiamos pagal poreikį.

Dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite ant bet kurios

matomos įrankių juostos. Pasirodys įrankių juostų sąrašas

(1.4 pav.).

Raskite jame juostą, kurią ką tik užvėrėte ir pasirinkite ją

kairiojo pelės klavišo spustelėjimu.

Vilkdami grąžinkite įrankių juostą į jos pradinę vietą.

1.4 pav. Papildomos įrankių juostos

26

Dažniausiai liniuotės yra vaizduojamos rašyklės lange, nes jų pagalba galima atlikti

naudingų veiksmų, kurie bus aprašyti kitame skyriuje. Taip pat jas galima pamatyti ir spaudinio

peržiūros režimu. 1.5. Pratimas. Išmokite valdyti liniuotes.

Paslėpkite liniuotes. Pasinaudokite meniu Rodymas → Liniuotė.

Grąžinkite liniuotes. 1.6. Pratimas. Išmokite valdyti užduočių polangį.

Užduočių polangis gali būti Jums naudingas. Iškvieskite jį pele per meniu Rodymas

→ Užduočių sritis arba klaviatūros klavišų deriniu CTRL + F1.

1.5 pav. Užduočių sričių sąrašas

Užduočių sritis būna pritaikyta tam tikrai veiklai atlikti

(1.5 pav.). Pasirinkite iš išskleidžiamojo sąrašo užduočių

polangį „Darbo pradžia“, „Naujas dokumentas“. Stebėkite,

kaip keičiasi užduočių sritis?

Užverkite užduočių sritį mygtuku dešiniajame viršutiniame

užduoties srities kampe.

Kadangi užduočių sritys pritaikytos konkrečiai veiklai, labai

dažnai jos pasirodo automatiškai, kai atliekami susiję su ta veikla

veiksmai.

Atverkite meniu Failas → Naujas.... Ar atsidarė užduočių

sritis „Naujas dokumentas“?

1.7. Pratimas. Įvardinkite rašyklės lango elementus (1.6 pav.) ir trumpai

1.1 lentelėje aprašykite jų funkcijas.

1.6 pav. Pagrindiniai rašyklės lango elementai

27

1.1 lentelė

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

1.2. Teksto įvedimas ir redagavimas, veiksmai su failais ŠIAME SKYRELYJE

Spausdinsite ir šalinsite tekstą.

Sužinosite, kaip dedami tarpai prieš ir po skyrybos ženklų.

Išmoksite atšaukti ir grąžinti veiksmus.

Sužinosite apie Keitimo ir Įterpimo veiksenas.

Sužinosite apie Intelektualiąsias žymes ir kaip jomis naudotis.

Atliksite pagrindinius veiksmus su failais: išsaugosite failą,

tvarkingai užversite ir atversite išsaugotą failą, išsaugosite

pakeitimus.

Išmoksite pradėti naują failą, naudotis paruoštais dokumento šablonais.

Kiekvieną kartą, kai yra paleidžiama rašyklė, jos lange jau yra paruoštas tuščias

dokumentas, kuriame iškart gali būti renkamas ir redaguojamas tekstas. 1.8. Pratimas. Įveskite tekstą (1.7 pav.)

Paleiskite rašyklę.

Pradėkite rinkti tekstą iš 1.7 pav. Kur jis pasirodo? Kur yra žymeklis? Priartėję prie

dešiniojo puslapio krašto, rinkite tekstą toliau. Kas atsitiko? Pagal kokį principą

rašyklė perkelia tekstą į naują eilutę?

Pradėkite naują sakinį iš mažosios raidės. Kas atsitinka, kai tik po primojo žodžio

dedate tarpą?

Kad pradėtumėte naują pastraipą, paspauskite klavišą ENTER.

1.7 pav. Teksto pavyzdys

Atskirai reiktų atkreipti dėmesį, kaip dedami tarpai prie skyrybos ženklų ir specialiųjų

simbolių. Labai svarbu žinoti, kur dėti tarpą: prieš ar po minėtų ženklų. Tai ne tik estetiško vaizdo,

bet ir patogumo klausimas, kad nereikėtų sekti, jog skyrybos ženklas ar specialusis simbolis yra

28

savo vietoj. Principas yra labai paprastas: visada atsiminkite, kaip rašyklė pradeda naują eilutę, ir

jeigu skyrybos ženklas turi likti su prieš tai einančiu žodžiu – tarpą dėkite po skyrybos ženklo.

Jeigu skyrybos ženklas turi persikelti kartu su žodžiu – tarpą dėkite prieš skyrybos ženklą. Pvz.,

neabejokite, kad rašyklė šaltai perkels į naują eilutę net tašką, jeigu jis netilps. Todėl taškas

dedamas po žodžio be tarpo, o tarpas jau dedamas po taško. 1.9. Pratimas. Užpildykite 1.2 lentelę, nurodydami kur turi būti padėtas

tarpas.

1.2 lentelė

Skyrybos ženklas Tarpas prieš ženklą Tarpas po ženklo

,

;

:

.

?

!

' arba “

\ arba /

%

(

)

-

Palyginkite atsakymus ir aptarkite nesutapimus.

Atkreipkite dėmesį, kad pirmos pastraipos eilutės įtrauką netaisyklinga formuoti tarpais (taip

pat ir naudoti tam klavišą TAB). Apie tai, kaip valdomos įtraukos, bus parašyta vėliau. 1.10. Pratimas. Pašalinkite vieną simbolį ir visą žodį.

Jei suklydote, pasinaudokite naikinimo klavišu .

Padėkite žymeklį vidury teksto, paspauskite klavišą DELETE. Kuo jo veikimas

skiriasi nuo naikinimo klavišo ?

Nuspauskite ir laikykite valdymo klavišą CTRL, paspauskite klavišą . Kaip

pasikeitė jo veikimas?

Pabandykite kelis kartus nuspausti derinį CTRL + DELETE. Kuo jo poveikis

skiriasi nuo DELETE ir nuo CTRL + ?

Atšaukimo funkcija yra labai naudinga, kai netyčia pasirinkote ne tas meniu funkcijas arba

kažkoks jūsų veiksmas sukėlė nepageidaujamų pasekmių. Visą laiką, kol dirbama su failu, rašyklė

seka jūsų veiksmus ir „atsimena“ iki 250 paskutinių. 1.11. Pratimas. Atšaukite netinkamą veiksmą(-us).

Atšaukite teksto šalinimą, padarytą 1.9. pratime. Tam Standartinėje įrankių juostoje

paspauskite mygtuką . Kas atsitiko?

Paspauskite dar porą kartų. Ar tekstas įgauną pradinį vaizdą?

Atšaukite kelis paskutinius veiksmus iškart. Tam paspauskite šalia esantį mygtuką

ir išsiskleidusiame sąraše (1.8 pav.) atšaukite dešimt paskutinių veiksmų. Tam

pasinaudokite dešinėje esančia slankjuoste, nes rašyklė parodo tik paskutinius šešis

veiksmus. Ar reikia pačiam skaičiuoti, kiek veiksmų ketinate atšaukti?

1.8 pav. Išskleidžiamasis Atšaukimo mygtuko sąrašas

Vos tik buvo atšauktas bet koks veiksmas, tampa prieinama veiksmų grąžinimo funkcija.

Tuomet tampa aktyvus mygtukas Standartinėje įrankių juostoje šalia atšaukimo mygtuko. 1.12. Pratimas. Grąžinkite atliktą veiksmą(-us).

29

Grąžinkite vieną veiksmą atgal.

Analogiškai kaip ir atšaukimo funkcijoje atšaukite iškart keturis veiksmus.

Pradėkite spausdinti tekstą. Ar liko aktyvus grąžinimo mygtukas? Kodėl? Aptarkite

tai su kolegomis ir mokytoju (-a).

Naudodamiesi atšaukimo ir grąžinimo mygtukais, grąžinkite pradinį surinktą teksta,

kaip 1.7 pav.

Rašyklė turi dvi teksto redagavimo veiksenas: Įterpimo ir Keitimo.

Įterpimo veiksena (ang. Insert mode) – tai teksto rinkimo veiksena, kai surinktas ženklas

įterpiamas į žymeklio rodomą vietą tekste. Ji yra įprastinė rašyklės veiksena.

Keitimo veiksena (ang. Overtype mode) – tai teksto taisymo veiksena, kai žymeklio

rodomas rašmuo (esantis dešiniau nuo jo) pakeičiamas surinktu ženklu.

Sužinoti, kuri dabar veiksena naudojama, galima būsenos juostos langelyje su raidėmis

[UŽR]. Jeigu šios raidės ryškios – Keitimo veiksena, jei pilkos – Įterpimo. 1.13. Pratimas. Išmokite skirti Įterpimo ir Keitimo veiksenas.

Padėkite žymeklį teksto vidury ir pradėkite rinkti tekstą. Kas atsitinka su tekstu,

esančiu dešiniau nuo žymeklio?

Įjunkite Keitimo veikseną, du kartus spustelėję kairiuoju pelės klavišu ant būsenos

juostos langelio [UŽR] arba klaviatūros mygtuku INSERT.

Padėkite žymeklį teksto vidury ir pradėkite rinkti tekstą. Kas dabar atsitinka su

tekstu, esančiu dešiniau nuo žymeklio?

Išjunkite Keitimo veikseną du kartus spustelėjus kairįjį pelės klavišą ant [UŽR] arba

klaviatūros mygtuku INSERT.

Atšaukite padarytus veiksmus.

Dar viena labai patogi teksto redagavimo galimybė – intelektualiosios žymės. Rašyklė gali

atpažinti daug įvesto teksto rūšių: pavadinimus, datas, adresus, savaitės dienas, mėnesius ir t.t.

Atpažinęs tokio tipo tekstą, jis automatiškai sukuria jam intelektualiąją žymę, kurioje patalpina

meniu su šiam tekstui skirtomis funkcijomis.

Prieš naudojant intelektualiąsias žymes, reikia įsitikinti, kad jos yra suaktyvintos ir

suspecifikuotos. 1.14. Pratimas. Suaktyvinkite intelektualiąsias žymes ir išsiaiškinkite,

kaip jos veikia.

Kairiuoju pelės klavišu spustelėkite meniu Įrankiai → Automatinės taisos

pasirinktys

Pasirinkite kortelę Intelektualiosios žymės (1.9 pav.).

1.9 pav. Intelektualiųjų žymių kortelė

30

Pažymėkite žymimąjį langelį „Žymėti tekstą intelektualiosiomis žymėmis“, kad šitas

rašyklės funkcionalumas veiktų.

Patikrinkite, ar pažymėtas atpažintukas „Dydžių keitiklis“.

Pažymėkite žymimąjį langelį „Rodyti intelektualiųjų žymių veiksmų mygtukus“, kad

vėliau rašyklė rodytų intelektualiosios žymės mygtuką prie teksto.

Paspauskite mygtuką . Ar kas nors pasikeitė tekste?

Jeigu rašyklė tekste aptiko nurodytą fragmentą, ji automatiškai priskirs jam intelektualiąją

žymę. Šis tekstas matysis kaip pabrauktas brūkšnine mėlyna linija.

Kiek teksto fragmentų pažymėta intelektualiomis žymėmis?

Užveskite pelės žymeklį ant Medvėgalio aukščio, kuris pažymėtas intelektualiąja

žyme. Kas atsitiko?

Išskleiskite meniu intelektualiosios žymės mygtuku ir perveskite Medvėgalio

aukštį į pėdas.

Kai tekstas surinktas, reikia išsaugoti failą, kad vėliau galėtumėte vėl jį atverti darbo

pratęsimui, teksto redagavimui arba spausdinimui. Geriausia tai daryti pačioje darbo pradžioje, nes

mažėja rizika dėl įvairių nenumatytų priežasčių (pvz., elektros dingimo, programos strigimo)

prarasti informaciją. Pagal nutylėjimą naujas dokumentas pavadinamas Dokumentas1, šitas užrašas

pasirodo lango pavadinimo juostoje ir lieka toks tol, kol neišsaugosite failo kitu pavadinimu.

Kiekvieną kartą sukurdama naują failą, rašyklė suteikia jam laikiną pavadinimą su didėjančiu eilės

numeriu (t.y. kitas failas vadinsis Dokumentas2 ir t.t.). Tai nėra patogu vėliau, nes Jums teks

atsiminti, faile su kokiu numeriu saugomas reikalingas šiuo momentu dokumentas. Todėl geriau

išsaugoti failą su patogesniu pavadinimu, kuris leistų iškart suprasti, koks jame yra dokumentas. 1.15. Pratimas. Išsaugokite failą.

Atverkite meniu Failas → Įrašyti arba Standartinės įrankių juostos mygtuku .

Jeigu failas nebuvo prieš tai išsaugotas, pasirodys dialogo langas Įrašyti kaip, kuriame reikės

nurodyti failo saugojimo vietą ir pavadinimą (1.10 pav.).

1.10 pav. Dialogo langas Įrašyti kaip

Jeigu norite išsaugoti failą savo numatytoje vietoje arba laikmenoje, kairiuoju pelės

klavišu išskleiskite „Įrašyti į:“ sąrašo langelį ir pasirinkite norimą diską arba

aplanką.

Kairėje lango pusėje pasirinkite aplanką „Mano dokumentai“.

Lango apačioje skiltyje „Failo vardas:“ yra nurodytas automatiškai sugeneruotas iš

kelių pirmų dokumento žodžių failo pavadinimas. Pakeiskite jį pavadinimu

„Kalnas“.

31

Pavadinimas gali susidėti iš iki 255 simbolių ir jame negali būti /, \, |, <, >, *, ., ?, “, :, ;

simbolių (jei pasitaikys, rašyklė parodys pranešimą, kad pavadinime yra neleistinų simbolių). Failo

prievardžio nurodyti nereikia, nes rašyklė automatiškai suteikia jį visiems saugomiems failams.

Patikrinkite, kad tikrai failas su pavadinimu „Kalnas“ bus išsaugotas aplanke „Mano

dokumentai“ ir paspauskite mygtuką . Kaip pasikeitė lango antraštės

juosta?

Po to, kai failas jau buvo išsaugotas per Įrašyti kaip... dialogą, paspaudę mygtuką

Standartinėje įrankių juostoje, jūs tik išsaugosite visus pakeitimus, padarytus šiame faile. Patartina

saugoti failus, su kuriais dirbate, kas 10 minučių ar net dažniau.

Kai jūs baigiate dirbti su failu, reikia jį tvarkingai užverti. Tam yra keli būdai. 1.16. Pratimas. Užverkite failą.

1. Per meniu Failas → Uždaryti.

2. Spustelėję kairiuoju pelės klavišu mygtuką viršutiniame dešiniajame lango kampe

.

Pastaba: pažymėtas mygtukas užveria tik failą, o toks pat mygtukas aukščiau – pačią

rašyklę.

3. Du kartus spustelėję kairiuoju pelės klavišu viršutiniame kairiajame lango kampe

virš meniu Failas .

Užverkite ką tik sukurtą failą „Kalnas“ bet kuriuo iš aprašytų būdų.

Po to, kai failas buvo išsaugotas ir užvertas, jį bet kuriuo momentu bus galima atverti

redagavimui ar spausdinimui. Tam irgi yra keli būdai. 1.17. Pratimas. Atverkite failą.

1. Galima pasinaudoti paleistos rašyklės meniu Failas → Atidaryti....

2. Spustelėti Standartinės įrankių juostos mygtuką .

3. Paspaudus klaviatūros klavišų derinį CTRL + O.

Spustelėkite Standartinės įrankių juostos mygtuką .

Pasirodžiusiame dialogo lange (1.11 pav.) nurodykite aplanką „Mano dokumentai“.

Pažymėkite kairiojo pelės klavišo spustelėjimu failą „Kalnas.doc“.

Paspauskite mygtuką .

1.11 pav. Failo atvėrimo dialogo langas

Jeigu ieškomas failas išsaugotas kitoje vietoje, kairiuoju pelės klavišu išskleiskite „Kur

ieškoti:“ langelio sąrašą ir pasirinkite reikalingą diską arba aplanką.

32

1.18. Pratimas. Užverkite išsaugotą anksčiau ir iš naujo redaguotą failą.

Ką tik atvertame faile „Kalnas.doc“ surinkite teksto pavadinimą „Aukščiausias

Lietuvos kalnas“. Tam įterpkite prieš tekstą naują eilutę: padėkite žymeklį teksto

pradžioje ir paspauskite ENTER. Kas atsitiko? Suveskite teksto pavadinimą.

Užverkite failą.

Kadangi failas buvo išsaugotas anksčiau, bet jame buvo atlikta pakeitimų, pasirodys

dialogo langas su klausimu, ar norėsite juos išsaugoti (1.12 pav.)

1.12 pav. Pakeitimų saugojimo dialogo langas

Paspauskite mygtuką .

Vėl atverkite failą „Kalnas.doc“. Ar teksto pavadinimas liko? Kodėl?

Pasitikrinkite. Vėl suveskite teksto pavadinimą ir užverkite failą, išsaugodami

pakeitimus. Atverkite jį. Ar dabar pavadinimas yra?

Šablonas (ang. template) – tai dokumento ruošinys, skirtas panašiems tam tikros rūšies

dokumentams rengti. Turi parengtų tos rūšies dokumentams būdingų formatų ir tekstų. Rašyklė turi

iš anksto parengtų laiškų, prašymų, tarnybinių raštų ir kitokių šablonų.

Naujas failas kuriamas keliais būdais:

1. Per meniu Failas → Naujas....

2. Standartinės įrankių juostos mygtuku .

3. Suspaudus klaviatūros klavišų derinį CTRL + N.

Visi nauji rašyklės failai kuriami pagal tam tikrus šablonus. Pagal nutylėjimą naudojamas

Numatytasis šablonas. Tai yra tuščias šablonas, kuriame yra numatyti tik keli dokumento

formatavimo parametrai: standartinės paraštės (dažniausiai jos neatitinka raštvedybos reikalavimų),

stačioji lapo padėtis ir standartinis teksto stilius, dydis ir spalva. Numatytojo šablono pagrindu yra

patogu pradėti kurti daugumą naujų dokumentų. 1.19. Pratimas. Pradėkite naują failą ir pasinaudokite rašyklės šablonais.

Sukurkite naują failą mygtuku . Susikūrė naujas dokumentas Numatytojo šablono

pagrindu.

Iškvieskite užduočių polangį pele per meniu Rodymas → Užduočių sritis arba

klaviatūros klavišų deriniu CTRL + F1. Pasirinkite iš išskleidžiamojo sąrašo

užduočių polangį „Naujas dokumentas“.

Penki dažniausiai naudojami dokumentų šablonai bus sąrašo viršuje.

Pasirinkite punktą „Mano kompiuteryje...“. Atsidarys dialogo langas „Šablonai“

(1.13 pav.).

Kaip matote, šablonų yra tikrai nemažai, jie suskirstyti pagal paskirtį ir siūlomi keli

vieno tipo dokumento šablonai. Kaip sužinoti kaip atrodys pasirinktas dokumento

šablonas?

Kairiuoju pelės klavišu pažymėkite šabloną „Daili ataskaita“ ir paspauskite

mygtuką . Kaip dabar atrodo darbo sritis? Kas joje atsirado?

Užpildykite naują dokumentą savo nuožiūra. Išsaugokite failą aplanke „Mano

dokumentai“ su pavadinimu „Ataskaita“.

33

1.13 pav. Naujo rašyklės dokumento šablono pasirinkimas

1.3. Teksto žymėjimas, perkėlimas, kopijavimas, šalinimas, įterpimas ŠIAME SKYRELYJE

Žymėsite tekstą pele ir klaviatūra.

Sužinosite, kaip pažymėti atskirus teksto fragmentus vienu metu.

Išmoksite iškirpti, nukopijuoti ir įklijuoti teksto elementą tame

pačiame dokumente arba iš vieno dokumento į kitą.

Įkelsite į dokumentą visą kito dokumento turinį.

Teksto žymėjimas pele arba klaviatūra yra būtinas daugeliui rašyklės komandų atlikti. Prieš

atlikdami bet kokį formatavimo veiksmą, turite nurodyti, kuriam teksto fragmentui jis bus

pritaikytas. 1.20. Pratimas. Pažymėkite skirtingus teksto fragmentus pele.

Veskite pelės žymeklį per darbo sritį. Atkreipkite dėmesį kaip keičiasi pelės rodyklė,

priklausomai nuo to, ar ji juda virš teksto, ar prie kairiosios paraštės. Priklausomai

nuo to, kaip atrodo pelės žymeklis, skirsis ir žymėjimo būdai.

Atlikite veiksmus iš 1.3 lentelės ir palyginkite ar gavote atitinkamą rezultatą.

1.3 lentelė

Pelės forma Veiksmas Rezultatas

Pelės žymeklis

juda virš

teksto

“I” vaizdas Spustelėkite kairįjį pelės klavišą ir

tempkite per tekstą

Pažymimas tekstas, virš

kurio judėjo pelė

“I” vaizdas Du kartus spustelėkite kairiuoju

pelės klavišu ant žodžio

Pažymimas žodis ir iš

paskos einantis tarpas

“I” vaizdas Laikykite nuspaustą CTRL klavišą

ir spustelėkite pelė ant sakinio

Pažymimas visas sakinys

Pelės žymeklis

juda prie

kairiosios

paraštės

Spustelėkite pele prie teksto eilutės Pažymima visa eilutė

Spustelėkite pele prie teksto eilutės

ir traukite žemyn

Pažymimos kelios eilutės

Du kartus spustelėkite prie

pastraipos

Pažymima visa pastraipa

Tris kartus spustelėkite prie

pastraipos

Pažymimas visas

dokumentas

Naujovė rašyklėje Word 2003 – galimybė žymėti kelis teksto fragmentus skirtingose

dokumento vietose. Tarkim, galima pažymėti pastraipą puslapio pradžioje ir kelis sakinius ir

žodžius žemiau. Tai leidžia atlikti tą patį veiksmą (pvz., šalinimą, formatavimą) iškart su keliais

teksto fragmentais.

34

Pažymėkite pirmą teksto fragmentą, tada nuspauskite ir laikykite klavišą CTRL ir

žymėkite kitus fragmentus.

Žymint tekstą klaviatūra, nuspaudžiamas SHIFT klavišas ir atitinkamas norimam veiksmui

kitas klavišas. Šie deriniai pateikti žemiau. 1.21. Pratimas. Pažymėkite skirtingus teksto fragmentus klaviatūra.

Padėkite žymeklį vidury teksto. Atlikite veiksmus iš 1.4 lentelės ir palyginkite ar

gavote atitinkamą rezultatą.

1.4 lentelė

Klavišų derinys Rezultatas

SHIFT + Pažymima viena raidė į kairę nuo žymeklio

SHIFT + Pažymi teksto fragmentą nuo žymeklio iki viena eilutė aukščiau

SHIFT + Pažymi teksto fragmentą nuo žymeklio iki viena eilutė žemiau

SHIFT + CTRL + Pažymi žodį po žodžio į dešinę

SHIFT + CTRL + Pažymi žodį po žodžio į kairę

SHIFT + CTRL + Pažymi visą pastraipą į viršų

SHIFT + CTRL + Pažymi visą pastraipą į apačią

SHIFT + HOME Pažymi tekstą nuo žymeklio iki tos pačios eilutės pradžios

SHIFT + END Pažymi tekstą nuo žymeklio iki tos pačios eilutės pabaigos

SHIFT + CTRL + HOME Pažymi tekstą nuo žymeklio iki dokumento pradžios

SHIFT + CTRL + END Pažymi tekstą nuo žymeklio iki dokumento pabaigos

CTRL + A Pažymimas visas dokumentas

Dar vienas žymėjimo būdas yra Išplėstinė veiksena.

Išplėstinė veiksena (ang. extend mode) – tai objektų žymėjimo būdas, kai nurodžius pirmą

ir paskutinį objektą ištisai pažymimi visi tarp jų esantys objektai. Nuo įprastos žymėjimo veiksenos

skiriasi tuo, kad paprastas žymeklio perkėlimas interpretuojamas kaip atrankos ribų keitimas. 1.22. Pratimas. Pažymėkite skirtingus teksto fragmentus išplėstinėje

veiksenoje.

Padėkite pelės žymeklį vidury teksto.

Paspauskite klavišą F8.

Patikrinkite, ar įsijungė Išplėstinė veiksena? Būsenos juostoje turi tapti juodos raidės

[IŠP].

Paspauskite klavišą F8 dar kartą. Koks teksto fragmentas dabar pažymėtas?

Paspauskite klavišą F8 dar kartą. Koks teksto fragmentas dabar pažymėtas?

Paspauskite klavišą F8 dar kartą. Koks teksto fragmentas dabar pažymėtas?

Paspauskite klavišą F8 dar kartą. Koks teksto fragmentas dabar pažymėtas?

Kad išjungtumėte Išplėstinę veikseną, paspauskite klavišą ESC. Kas pasikeitė

būsenos juostoje?

Vėl padėkite žymeklį vidury teksto ir įjunkite Išplėstinę veikseną. Spustelėkite

kairiuoju pelės klavišu kitoje teksto vietoje. Kokia teksto dalis dabar pažymėta?

Išjunkite Išplėstinę veikseną.

Po to, kai jau yra suvestas tekstas, įterpti objektai (paveiksliukai, lentelės ir t.t.), gali prireikti

perkelti juos į kitą vietą arba panaudoti pastraipą kitame dokumente. Gera rašyklės savybė: viskas,

kas buvo kažkada sukurta ir išsaugota, gali būti perkelta arba nukopijuota kitur – į kitus rašyklės

dokumentus arba net į kitų taikomųjų programų failus. Visi Microsoft produktai turi tuos pačius

terminus objektų kopijavimui ar perkėlimui: iškirpti, kopijuoti ir įdėti.

Kad perkeltumėt tekstą ar objektą, iš pradžių reikia jį iškirpti, o paskui įdėti į kitą paskirties

vietą. 1.23. Pratimas. Perkelkite tekstą pele ir klaviatūra.

Pele:

Pažymėkite elementą, kurį reikės perkelti.

Standartinėje įrankių juostoje paspauskite mygtuką . Pažymėtas elementas dings

iš ekrano, bet rašyklė patalpins jį į iškarpinę.

35

Iškarpinė (ang. Clipboard) – tai operatyviosios atminties sritis, kurioje laikomi nukopijuoti

duomenys, įvykdžius komandas „kopijuoti“ arba „iškirpti“.

Padėkite žymeklį į paskirties vietą.

Standartinėje įrankių juostoje paspauskite mygtuką . Kas įvyko?

Klaviatūra:

Pažymėkite elementą, kurį reikės perkelti.

Paspauskite klavišus CTRL + X.

Padėkite žymeklį į paskirties vietą.

Paspauskite klavišus CTRL + V. Kas įvyko?

Kad nukopijuotumėt tekstą ar objektą, iš pradžių reikia patalpinti jo kopiją į iškarpinę

(nukopijuoti), o paskui įdėti į naują vietą. 1.24. Pratimas. Nukopijuokite tekstą pele ir klaviatūra.

Pele:

Pažymėkite elementą, kurį reikės nukopijuoti.

Standartinėje įrankių juostoje paspauskite mygtuką . Jo kopija bus patalpinta į

iškarpinę. Ar dingo pažymėtas tekstas?

Padėkite žymeklį į paskirties vietą.

Standartinėje įrankių juostoje paspauskite mygtuką . Kaip dabar atrodo tekstas?

Klaviatūra:

Pažymėkite elementą, kurį reikės nukopijuoti.

Paspauskite klavišus CTRL + C.

Padėkite žymeklį į paskirties vietą.

Paspauskite klavišus CTRL + V. Ar rezultatas analogiškas tam, kuris gavosi po

veiksmų su pele?

Dar vienas būdas perkelti arba nukopijuoti tekstą – nuvilkti jį.

Vilkimas (ang. drag and drop) – tai pasirinkto objekto kėlimas į kitą vietą, laikant paspaustą

pelės klavišą ir vedant pelę reikiama kryptimi. Pelės žymeklis nuvedamas ties reikiamu objektu,

paspaudžiamas kairysis pelės klavišas ir jo neatleidus objektas nuvelkamas į norimą vietą. Paleidus

klavišą objektas lieka naujoje vietoje. 1.25. Pratimas. Nuvilkite tekstą arba objektą.

Perkėlimui:

Pažymėkite elementą, kurį reikės perkelti.

Užveskite pelę virš pažymėtos srities, spustelėkite kairįjį pelės klavišą ir laikydami jį

tempkite elementą iki paskirties vietos.

Kas įvyko su pažymėtu tekstu?

Kopijavimui:

Pažymėkite elementą, kurį reikės perkelti.

Nuspauskite ir laikykite klavišą CTRL. Kairiuoju pelės klavišu vilkite pažymėtą

tekstą iki paskirties vietos.

Tada iš pradžių paleiskite kairįjį pelės klavišą, o paskui CTRL. Kas įvyko? Koks

skirtumas tarp paprasto vilkimo ir vilkimo laikant nuspaustą klavišą CTRL?

Visi išvardinti metodai (netgi vilkimas) taikomi ir informacijos perkėlimui arba kopijavimui

iš vieno dokumento į kitą. 1.26. Pratimas. Perkelkite, nukopijuokite ir nuvilkite tekstą arba objektą

iš vieno dokumento į kitą.

Atverkite failą „Ataskaita.doc“.

Išdėstykite langus taip, kad vienu metu matytųsi ir perkeliamas/kopijuojamas

elementas ir jo paskirties vieta kitame dokumente. Tam panaudokite komanda iš

meniu Langas → Išdėstyti visus. Kaip dabar atrodo rašyklės langai?

Perkelkite, nukopijuokite ir nuvilkite skirtingai būdais tekstą į naują dokumentą.

Dar vienas labai patogus rašyklės funkcionalumas – galimybė nukopijuoti visą turinį iš

vieno dokumento į kitą: 1.27. Pratimas. Įterpkite visą vieno dokumento turinį į kitą dokumentą.

Užverkite failą „Kalnas.doc“, nesaugodami jame pakeitimų.

36

Išskleiskite langą su failu „Ataskaita.doc“. Padėkite žymeklį toje vietoje, kur bus

įterpiamas tekstas.

Eikite į meniu Įterpimas → Failas..., pasirodys standartinis (kaip Įrašyti kaip,

Atidarymas) dialogo langas.

Aplanke „Mano dokumentai“ pažymėkite failą „Kalnas.doc“ ir paspauskite mygtuką

. Kas atsitiko?

Atverkite failą „Kalnas.doc“. Kaip jis atrodo?

2. Teksto formatavimas

2.1. Teksto redagavimas ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite keisti šrifto stilių ir raidžių dydį.

Sužinosite, kaip taikyti formatavimo efektus (pvz., paryškintąjį,

pasvirąjį ir t.t.).

Išmoksite pakeisti tekstą spalva arba paryškinti tekstą.

Pritaikysite specialius teksto formatavimo efektus.

Teksto formatavimas gali būti taikomas kaip visam dokumento tekstui, taip ir atskiriems

sakiniams, žodžiams ar net simboliams. Jie gali būti paryškinti, pasvirieji, pabraukti ir t.t. Taip pat

gali skirtis jų šrifto stilius ir dydis. Visos šios formatavimo galimybės gali būti pritaikytos bet

kokiam renkamam arba jau turimam tekstui. Labai patogu, kad yra galimybė tiesiog surinkti

nemažos apimties tekstą, negalvojant kaip jis atrodo, o vėliau pagal poreikį jį suformatuoti.

Dažniausiai naudojamų formatavimo funkcijų mygtukai yra Formatavimo įrankių juostoje, visus

kitus galima rasti meniu Formatavimas. 1.28. Pratimas. Pakeiskite šrifto stilių.

o Atverkite failą „Kalnas.doc“.

Pele: o Pažymėkite tekstą, kuriam keisite stilių.

o Formatavimo įrankių juostoje išskleiskite šriftų sąrašą (1.14 pav.).

Ką matote? Kodėl šriftų pavadinimai taip atrodo?

1.14 pav. Išskleidžiamasis šrifto stilių

sąrašas

Pasirinkite norimą šriftą spustelėdami ant jo

kairiuoju pelės klavišu.

Klaviatūra:

Pažymėkite tekstą, kuriam keisite stilių.

Paspauskite kartu klavišus CTRL + SHIFT + F.

Kaip dabar atrodo šriftų sąrašas?

Paspauskite ALT + ir išskleiskite šriftų sąrašą.

Naudodami ir rodiklių klavišus pažymėkite

norimą šriftą ir paspauskite ENTER.

1.29. Pratimas. Pakeiskite šrifto dydį.

Pele: o Pažymėkite tekstą, kuriam keisite šrifto dydį.

o Formatavimo įrankių juostoje išskleiskite šrifto dydžių sąrašą (1.15 pav.).

o Pasirinkite norimą spustelėdami ant jo pele. Kaip atrodo pažymėtas tekstas?

37

1.15 pav.

Išskleidžiamasis

šrifto dydžių

sąrašas

Klaviatūra:

Pažymėkite tekstą, kuriam keisite šrifto dydį.

Paspauskite kartu klavišus CTRL + SHIFT + P. Kaip dabar atrodo šrifto

dydžių sąrašas?

Įveskite klaviatūra norimą šrifto dydį skaičiais ir paspauskite ENTER.

arba

Paspauskite ALT + ir išskleiskite šrifto dydžių sąrašą.

Naudodami ir klavišus pažymėkite norimą šriftą ir paspauskite

ENTER.

Nors rašyklė parodo sąraše dydžius nuo 8 iki 72 punktų, galite įvesti ir kitokius skaičius ir

paspausti ENTER.

Paryškinti šriftą, padaryti jį pasviruoju arba pabraukti naudojami Formatavimo įrankių

juostos mygtukai . Suprasti jų funkcionalumą nesunku, bet jeigu abejojate – užveskite ant

mygtuko pelės žymeklį ir pasirodys užuomina. Tekstui išskirti gali būti panaudotas vienas iš šių

formatų arba net ir visi trys – tai priklauso tik nuo autoriaus. 1.30. Pratimas. Paryškinkite šriftą, padarykite jį pasviruoju ir

pabraukite.

Pele:

Pažymėkite tekstą, kuriam taikysite paryškinimo formatą.

Paspauskite formato mygtuką . Kaip dabar atrodo pažymėtas tekstas? Kaip atrodo

formato mygtukas ?

Paspauskite formato mygtuką dar kartą. Kas pasikeitė?

Savarankiškai pritaikykite kitiems teksto fragmentams pasvirąjį ir pabrauktąjį

teksto formatus. Nuimkite formatavimą. Ar galima uždėti tam pačiam teksto

fragmentui kelis formatavimo variantus?

Klaviatūra:

Pažymėkite tekstą, kuriam taikysite paryškinimo formatą.

Paspauskite CTRL + B. Kaip pasikeitė tekstas?

Vėl paspauskite CTRL + B. Kaip pasikeitė tekstas dabar?

Paspauskite CTRL + I. Koks dabar formatas pritaikytas?

Paspauskite CTRL + U. Ar rezultatas toks pat, koks buvo paspaudus Formatavimo

juostos mygtuką ? 1.31. Pratimas. Paryškinkite šriftą spalva.

Pažymėkite teksto fragmentą. Paspauskite Formatavimo įrankių juostos mygtuką

(1.16 pav.). Kaip dabar atrodo tekstas?

Pažymėkite kitą teksto fragmentą. Išskleiskite mygtuko sąrašą mygtuku .

Pasirinkite raudoną spalvą. Kaip keičiasi tekstas?

1.16 pav. Teksto paryškinimo

mygtukas

Žymėkite skirtingus teksto fragmentus. Padėkite žymeklį vidury

teksto ir nuspauskite mygtuką . Kaip dabar atrodo pelės

žymeklis?

Kairiuoju pelės klavišu žymėkite tekstą. Į kokį veiksmą panašu?

Išjunkite paryškinimo spalva formatavimą paspaudę mygtuką .

Nuimkite teksto paryškinimą spalva. Pažymėkite visą tekstą,

išskleiskite mygtuko sąrašą ir pasirinkite „Nėra“. Kaip atrodo

tekstas?

Be paryškinimo rašyklė leidžia pakeisti ir paties šrifto spalvą. Mygtukas Šrifto spalva

(1.17 pav.) taip pat turi išskleidžiamąjį sąrašą, kuriame galima pasirinkti norimą teksto spalvą.

38

1.32. Pratimas. Pakeiskite šrifto spalvą.

1.17 pav. Teksto paryškinimo

mygtukas

Pažymėkite teksto fragmentą. Paspauskite Formatavimo įrankių

juostos mygtuką . Kaip atrodo tekstas?

Pažymėkite kitą teksto fragmentą. Išskleiskite mygtuko sąrašą

mygtuku . Pasirinkite raudoną spalvą. Kaip atrodo pažymėtas

tekstas?

Pažymėkite visą tekstą, išskleiskite mygtuko sąrašą ir

pasirinkite „Automatinis“. Kaip atrodo tekstas?

Visas aukščiau aprašytas formatavimo galimybes bei daug papildomų šrifto formatavimo

galimybių yra meniu Formatavimas → Šriftas.... 1.33. Pratimas. Formatuokite šriftą per meniu.

Pažymėkite teksto fragmentą.

Atverkite meniu Formatavimas → Šriftas... . Pasirodys dialogo langas Šriftas

(1.18 pav.)

1.18 pav. Dialogo langas Šriftas

Ar čia galima pritaikyti anksčiau aprašytus šrifto formatavimus: pakeisti šriftą, jo

stilių bei dydį, spalvą, pabraukti? Kokie yra papildomi teksto efektai?

Pritaikykite efektą Perbraukimas. Kur matote kaip atrodys tekstas su pasirinktu

formatu ir efektais?

Pritaikykite efektą „Mažos didžiosios raidės“, paskui „Visos didžiosios raidės“.

Koks tarp jų skirtumas?

Atverkite kortelę „Tarpai tarp simbolių“. Pakeiskite šrifto mastelį. Kaip pasikeitė

tekstas?

39

Pakeiskite tarpus: . Kad

pakeistumėte reikšmę Pagal: pasinaudokite mygtukais . Kaip atrodo tekstas?

Kam naudinga šita formatavimo galimybė?

Pakeiskite teksto padėtį: . Kaip

tai įtakoja teksto vaizdą?

Atverkite kortelę „Teksto efektai“. Pasirinkite teksto animaciją. Kaip pasikeitė

tekstas?

Aptarkite su kolegomis ir mokytoju (-a) kuo teksto formatavimo būdas per meniu

Formatavimas → Šriftas... pranašesnis už Formatavimo įrankių juostos mygtukų

panaudojimą? Kada kurį būdą naudoti patogiau?

2.2. Pastraipų formatavimas ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite lygiuoti pastraipas.

Sužinosite, kaip nurodomos pastraipos įtraukos liniuotės markeriais.

Išmoksite tiksliai nurodyti įtraukas per meniu.

Kai reikia nurodyti, kaip tekstas turi išsidėstyti puslapyje, naudojamos pastraipos

formatavimo funkcijos. Kaip ir šrifto formatavimo, pagrindinės pastraipos formatavimo funkcijos

turi atitinkamus mygtukus Formatavimo įrankių juostoje. Daugiau formatavimo galimybių galima

rasti meniu Formatavimas → Pastraipa... .

Visos formatavimo funkcijos taikomos tik pažymėtoms pastraipoms. T.y. galima skirtingai

suformatuoti atskiras pastraipas, bet jeigu norima, kad formatavimas būtų vienodas visam

dokumentui, turi būti pažymėtas visas dokumento tekstas. 1.34. Pratimas. Išmokite lygiuoti pastraipas.

Atlikite veiksmus iš 1.5 lentelės Formatavimo įrankių juostos mygtukais. Kaip

keičiasi pastraipos išsidėstymas lapo paraščių atžvilgiu?

Atlikite veiksmus iš 1.5 lentelės klaviatūra. Ar rezultatas vienodas?

1.5 lentelė

Įrankių juostos

mygtukas

Klaviatūros

mygtukų derinys Rezultatas

CTRL + L Lygiuoja pastraipas prie kairiosios paraštės

CTRL + R Lygiuoja pastraipas centre

CTRL + E Lygiuoja pastraipas prie dešiniosios paraštės

CTRL + J Lygiuoja pastraipas pagal abi paraštes

Dar viena labai naudinga pastraipų formatavimo galimybė – įtraukos keitimas. 1.35. Pratimas. Pakeiskite visos pastraipos įtrauką.

Atlikite veiksmus iš 1.6 lentelės Formatavimo įrankių juostos mygtukais. Kaip

keičiasi pastraipos išsidėstymas lapo paraščių atžvilgiu?

Atlikite veiksmus iš 1.6 lentelės klaviatūra. Ar rezultatas vienodas?

1.6 lentelė

Įrankių

juostos

mygtukas

Klaviatūros

mygtukų derinys Rezultatas

CTRL + M Mažina visos pastraipos įtrauką per ½ colio. Galima spausti

kelis kartus, kol įtrauka nebus tinkama.

CTRL + SHIFT + M Didina visos pastraipos įtrauką per ½ colio. Galima spausti

kelis kartus, kol įtrauka nebus tinkama.

Įtraukų valdymas liniuotės pagalba yra patogesnis, nes leidžia suformatuoti visos pastraipos

įtrauką ne tik iš kairės, bet ir iš dešinės. Taip pat čia galima nurodyti laisvo dydžio įtraukas (ne

½ colio) bei pirmos eilutės įtrauką. Tam reikia įsiminti kas yra liniuotės markeriai ir kaip jais

naudotis (1.19 pav.)

40

1.19 pav. Liniuotė su įtraukos markeriais

1.36. Pratimas. Pakeiskite pastraipos įtraukas liniuotės markeriais.

Kairiuoju pelės klavišu vilkite Pirmosios eilutės įtraukos markerį. Kam reikalinga

vertikali punktyro linija, kuri atsiranda markerio vilkimo metu? Kaip keičiasi

pastraipos išsidėstymas? Kaip atrodo pirma eilutė?

Kairiuoju pelės klavišu vilkite Atvirkštinės įtraukos markerį. Kaip keičiasi

pastraipos išsidėstymas?

Kairiuoju pelės klavišu vilkite Kairinės įtraukos markerį. Kaip keičiasi pastraipos

išsidėstymas? Kuo šito markerio funkcionalumas skiriasi nuo Atvirkštinės įtraukos

markerio funkcionalumo? Kuo tai naudinga?

Kairiuoju pelės klavišu vilkite Dešininės įtraukos markerį. Kaip keičiasi pastraipos

išsidėstymas? 1.37. Pratimas. Pakeiskite pastraipos įtraukas per meniu.

Atverkite dialogo langą „Pastraipa“ (1.20 pav.) per meniu Formatavimas →

Pastraipa... . Ar čia yra visos pastraipos formatavimo funkcijos, kurios buvo

aprašytos?

1.20 pav. Liniuotė su įtraukos markeriais

Pasirinkite iš išskleidžiamojo sąrašo lygiuotę „Abipusė“. Kur matosi kaip keisis

pastraipos išsidėstymas?

Mygtukais pakeiskite pastraipos įtraukas kairėje ir dešinėje. Stebėkite pokyčius

lango apačioje esančioje peržiūroje.

Nurodykite pirmos pastraipos įtrauką. Tam išskleiskite sąrašą „Specialus:“, jame

pasirinkite reikšmę „Pirmoji eilutė“ ir nurodykite įtrauką:

41

. Kuo šitas įtraukų nurodymo būdas yra

patogesnis už anksčiau aptartus?

Nurodykite tarpą prieš pastraipą .

Nurodykite tarpą po pastraipos .

Nurodykite tarpus tarp eilučių .

Stebėkite peržiūroje, kaip tarpų pakeitimas įtakoja pastraipos išsidėstymą. Aptarkite

su kolegomis ir mokytoju (-a) kam reikalingas toks pastraipos formatavimas.

2.3. Pastraipų ženklinimas ir numeravimas ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite kurti suženklintąjį sąrašą ir nuimti sąrašo ženklinimą.

Išmoksite tinkinti suženklintojo sąrašo ženkliukus.

Išmoksite kurti numeruotąjį sąrašą ir nuimti sąrašo numeravimą.

Išmoksite tinkinti numeruotojo sąrašo numeravimą.

Rašyklė turi du ženklinimo įrankius: numeruotajam ir suženklintajam sąrašams kurti.

Ženklinimo simbolius galima išsirinkti iš skirtingų numeravimo formatų ir ženklų pavidalų. Taip

pat galima kurti kelių lygių sąrašus (numeruotas struktūras). 1.38. Pratimas. sukurkite suženklintąjį sąrašą.

Surinkite tekstą: Elektroninis paštas:

Registracija,

Laiškų skaitymas,

Laiškų rašymas,

Pašto dėžutės tvarkymas.

Pažymėkite 2-5 eilutes ir nuspauskite Formatavimo įrankių juostos mygtuką . Kas

pasikeitė? Ar eilutės dabar išskirtos tik ženkliukais pastraipos pradžioje?

Pažymėkite 2-5 eilutes ir paspauskite mygtuką dar kartą. Kaip dabar pasikeitė

pastraipų formatavimas? 1.39. Pratimas. Pakeiskite suženklintojo sąrašo ženkliukus.

Pažymėkite 2-5 eilutes. Atverkite meniu Formatavimas → Ženkleliai ir

numeravimas.... Dialogo lange (1.21 pav.) pasirinkite kortelę „Su ženkleliais“,

spustelėdami kairiuoju pelės klavišu pažymėkite langelį su norimais ženkleliais ir

nuspauskite .

1.21 pav. Dialogo langas „Ženkleliai ir numeravimas“

Kaip pasikeitė suženklintasis sąrašas?

42

1.40. Pratimas. Išmokite tinkinti suženklintojo sąrašo ženkliukus.

Pažymėkite kelias eilutes. Pasinaudokite meniu Formatavimas → Ženkleliai ir

numeravimas.... Dialogo lange pasirinkite kortelę „Su ženkleliais“ ir nuspauskite

mygtuką .

Atsidariusiame ženklelių tinkinimo dialogo lange (1.22 pav.) nuspauskite mygtuką

. Koks dialogo langas atsidarė? Kaip čia galima tinkinti sąrašo

ženklelius?

1.22 pav. Dialogo langas „Tinkinti sąrašą su ženkleliais“

Pakeiskite ženklelį. Paspauskite mygtuką . Pasirinkite simbolį ir

nuspauskite mygtuką . Kur pasirodė simbolis?

Pakeiskite ženklelio ir teksto įtraukas. Stebėkite kaip keisis teksto vaizdas lango

apačioje esančioje peržiūroje. Nuspauskite mygtuką . Kaip pasikeitė

suženklintasis sąrašas?

Savarankiškai pakeiskite sąrašo ženkliuką į paveikslėlį. Tam pasinaudokite dialogo

lango „Tinkinti sąrašą su ženkleliais“ mygtuku . 1.41. Pratimas. Sukurkite numeruotąjį sąrašą.

Surinkite tekstą: Metai:

Sausis

Vasaris

Kovas

Balandis

Gegužė

Birželis

Liepa

Rugpjūtis

Rugsėjis

Spalis

Lapkritis

Gruodis

Pažymėkite mėnesius ir nuspauskite Formatavimo įrankių juostos mygtuką . Kaip

pasikeitė sąrašas?

43

Nuspauskite mygtuką dar kartą. Ar liko numeravimas?

Vėl sunumeruokite mėnesių sąrašą. Pažymėkite kelis mėnesius ir nuspauskite

DELETE klavišą. Kaip pasikeitė numeravimas? 1.42. Pratimas. Pakeiskite numeruotojo sąrašo stilių.

Pažymėkite mėnesius. Pasinaudokite meniu Formatavimas → Ženkleliai ir

numeravimas.... Dialogo lange (1.23 pav.) pasirinkite kortelę „Numeruota“,

spustelėdami kairiuoju pelės klavišu pažymėkite langelį su norimu numeravimo

stiliumi ir nuspauskite mygtuką .

1.23 pav. Dialogo langas „Ženkleliai ir numeravimas“

Kaip pasikeitė numeruotasis sąrašas? 1.43. Pratimas. Išmokite tinkinti numeruotąjį sąrašą.

Pažymėkite sąrašą. Pasinaudokite meniu Formatavimas → Ženkleliai ir

numeravimas..., dialogo lange pasirinkite kortelę „Numeruota“ ir nuspauskite

mygtuką (1.24 pav.).

1.24 pav. Dialogo langas „Tinkinti numeravimo sąrašą“

Savarankiškai pakeiskite numerių šriftą į „Arial“ . Kaip tai darėte?

44

Išskleidžiamajame sąraše pasirinkite numerio stilių .

Nurodykite, kad numeravimas prasidėtų numeriu „III“. Kaip tai padarėte? Padėkite

kolegoms.

Pakeiskite numerio ir teksto įtraukas. Stebėkite kaip keisis teksto vaizdas lango

apačioje esančioje peržiūroje. Nuspauskite mygtuką . Kaip pasikeitė

numeruotasis sąrašas?

2.4. Puslapio formatavimas Išmoksite formatuoti puslapį: paraštes, lapo padėtį.

Sužinosite, kaip valdyti dokumento spausdinimo parametrus.

Išmoksite valdyti puslapines antraštes ir poraštes.

Išmoksite numeruoti puslapius ir tinkinti jų numeravimą.

Yra tam tikrų formatavimo rūšių, kurie taikomi visam dokumentui, o ne teksto fragmentams.

Tai yra paraščių plotis, popieriaus matmenys ir padėtis bei kitos puslapio formatavimo galimybės.

1.44. Pratimas. Išmokite tinkinti puslapio paraštes.

Pakeiskite puslapio paraštes. Kairiuoju pelės klavišu atverkite meniu Failas →

Puslapio parametrai.... Dialogo lange (1.25 pav.) pasirinkite kortelę „Paraštės“.

1.25 pav. Dialogo lango „Puslapio parametrai“ kortelė „Paraštės“

Mygtukais nustatykite paraščių reikšmes apačioje ir viršuje 1 cm, kairėje 2 cm,

dešinėje 1cm.

Įrišimo paraštės (tarpelio) plotį palikite 0 cm. Kada nurodomas įrišimo paraštės

plotis?

Kairiojo pelės klavišo spustelėjimu pasirinkite gulsčią lapo padėtį. Kur galite stebėti

kaip puslapio formatavimas įtakos dokumento vaizdą?

Pereikite per išskleidžiamojo sąrašo „Keli puslapiai“ variantus. Kada gali būti

naudojamas kiekvienas iš jų?

Paspauskite mygtuką . Kaip dabar atrodo dokumentas? 1.45. Pratimas. Išmokite valdyti dokumento spausdinimui naudojamo

popieriaus parametrus.

Pakeiskite popieriaus dydį. Kairiuoju pelės klavišu atverkite meniu Failas →

Puslapio parametrai.... Dialogo lange pasirinkite kortelę „Popierius“ (1.26 pav.).

45

1.26 pav. Dialogo lango „Puslapio parametrai“ kortelė „Popierius“

Popierius, ant kurio spausdinami dokumentai, dažniausiai turi standartinį dydį.

Kokio dydžio popierius dažniausiai naudojamas raštvedyboje? Kodėl būtina tiksliai

nurodyti popieriaus dydį?

Skiltyje „Popieriaus dėklas“ nurodoma iš kurio spausdintuvo dėklo reikės naudoti popierių

(tuo atveju, jei spausdintuve yra keli dėklai). Tai reikalinga tuomet, jei pirmam puslapiui planuojate

naudoti kokios nors kitos rūšies (spalvotą, žymėtą ar pan.) popierių, o likusiems – įprastinį. Taip pat

čia galima nurodyti rankinį popieriaus padavimą (ang. Manual feed). Tuomet galite paleisti

dokumentą spausdinimui, nueiti prie spausdintuvo, įdėti popieriaus ir tada paleisti spausdinimą

mygtuku ant spausdintuvo.

Dialogo lango „Puslapio parametrai“ kortelėje „Maketas“ valdomi tokie svarbūs dalykai,

kaip puslapio antraštės ir poraštės (ang. Header and Footer) atstumas nuo lapo krašto. Taip pat

galima sunumeruoti dokumento eilutes bei suformuoti puslapio kraštines.

Puslapinė antraštė (ang. Header) tai yra užrašas kai kurių spaudinių kiekviename puslapyje

virš teksto (pvz., rubrika, žurnalo pavadinimas, autoriaus pavardė, straipsnio pavadinimas ir pan.).

Puslapinei antraštei skiriama tam tikra vieta (kelios eilutės), kuri negali būti panaudota

pagrindiniam puslapio tekstui, nors ir būtų tuščia.

Puslapinė poraštė (ang. Footer) tai yra užrašas kai kurių spaudinių kiekvieno puslapio

apačioje (po tekstu, pvz., puslapio numeris, data). Poraštei skiriama tam tikra vieta (kelios eilutės),

kuri negali būti panaudota pagrindiniam puslapio tekstui, nors ir būtų tuščia. Kompiuteriniuose

dokumentuose kitokių poraščių, kaip puslapinės, nebūna. Todėl jos dažnai vadinamos trumpiau –

poraštėmis. 1.46. Pratimas. Suformuokite puslapines antraštes ir poraštes.

Atverkite antraštėms ir poraštėms formuoti skirtą specialią įrankių juostą (1.27 pav.).

Kairiuoju pelės klavišu spustelėkite meniu Rodymas → Viršutinysis ir apatinysis

kolontitulai. Kaip pasikeitė dokumento vaizdas? Kodėl? Aptarkite tai su kolegomis ir

mokytoju (-a).

1.27 pav. Antraštės ir poraštės formatavimo įrankių juosta

46

1.28 pav. Galimi autoteksto variantai

įterpimui

Puslapio antraštėje įterpkite failo pavadinimą. Tam

išskleiskite sąrašą „Įterpti autotekstą“ (1.28 pav.) ir

pasirinkite „Failo vardas“. Kas pasikeitė viršutinėje

poraštėje? Kokie dar autoteksto variantai yra siūlomi ir kada

gali būti naudingi? Aptarkite tai su kolegomis ir mokytoju (-

a).

Mygtuku pereikite nuo puslapio antraštės prie poraštės.

Prie kairiojo poraštės krašto įterpkite datą mygtuku .

Prie dešiniojo poraštės krašto įterpkite puslapio numerį

mygtuku .

Įrankių juostoje paspauskite mygtuką . Kas pasikeitė

dokumente? Kaip atrodo kiti puslapiai?

1.47. Pratimas. Išmokite valdyti puslapių numeravimą.

Puslapio poraštėje per vidurį įterpkite puslapio numerį formatu „- 1 -, - 2 -, - 3 -, ...“.

Numeravimas turi prasidėti nuo 5. Pirmame puslapyje numerio neturi būti.

Kairiuoju pelės klavišu spustelėkite meniu Įterpimas → Puslapių numeriai...

(1.29 pav.).

1.29 pav. Dialogo langas Puslapių numeriai

Išskleidžiamajame sąraše „Padėtis:“ pasirinkite „Puslapio apačia (apatinis

kolontitulas)“.

Išskleidžiamajame sąraše „Lygiuotė:“ pasirinkite „Centre“.

Nuimkite žymę langelyje „Rodyti numerį pirmajame puslapyje“. Kam reikalinga

tokia puslapių numeravimo parinktis?

Spustelėkite mygtuką . Dialogo lange (1.30 pav.) išskleidžiamajame

sąraše „Skaitmenų formatas:“ pasirinkite formatą „- 1 -, - 2 -, - 3 -, ...“.

1.30 pav. Dialogo langas Puslapių numerių formatas

47

Pažymėkite akutę „Pradėti nuo:“ ir mygtukais padidinkite ten esantį skaičių iki

5.

Spustelėkite mygtuką . Dar kartą spustelėkite mygtuką

dialogo lange „Puslapių numeriai“. Aptarkite neaiškius momentus su mokytoja (-u).

3. Lentelės

3.1. Lentelių sudarymas ir redagavimas. Sužinosite kaip įterpti lentelę.

Išmoksite žymėti lentelės elementus: langelius, stulpelius, eilutes.

Įterpsite eilutę (-es) arba stulpelį (-ius).

Panaikinsite eilutę (-es) arba stulpelį (-ius).

Sužinosite, kaip keisti stulpelių plotį ir eilučių aukštį.

Išmoksite formatuoti lentelės kraštines.

1.48. Pratimas. Įterpkite lentelę.

1.31 pav. Lentelės įterpimo

mygtukas

Padėkite žymeklį ten, kur turi būti įterpta lentelė.

Spustelėkite kairiuoju pelės klavišu Standartinės juostos mygtuką

ir nepaleisdami pelės klavišo judėkite pelės žymekliu per

atsidariusį meniu (1.31 pav.). Kas vyksta?

Kairiuoju pelės klavišu pasirinkite lentelę taip, kad joje būtų

penkios eilutės ir šeši stulpeliai. Kokio pločio yra pati lentelė?

Stulpeliai?

1.49. Pratimas. Išmokite žymėti lentelės elementus.

Atlikite veiksmus iš 1.7 lentelės. Stebėkite, kaip keičiasi pelės žymeklis. Jeigu

nesigauna, paprašykite kolegų arba mokytojo (-jos) pagalbos.

1.7 lentelė

Norimas veiksmas Kaip padaryti

Pažymėti langelį Spustelėkite kairįjį pelės klavišą prie kairiosios langelio

kraštinės.

Pažymėti eilutę Spustelėkite kairįjį pelės klavišą prie kairiosios eilutės

kraštinės.

Pažymėti stulpelį Spustelėkite kairįjį pelės klavišą prie viršutinės stulpelio

kraštinės.

Pažymėti kelis langelius, eilutes

arba stulpelius

Spustelėkite kairiuoju pelės klavišu ir vilkite per lentelę.

Arba pažymėkite pirmą lentelės fragmentą, tada nuspauskite

ir laikykite SHIFT ir žymėkite kitus lentelės elementus.

Pažymėti tekstą kitame langelyje Paspauskite TAB klavišą.

Pažymėti tekstą ankstesniame

langelyje Paspauskite SHIFT + TAB klavišus.

1.50. Pratimas. Įterpkite eilutę (-es).

Pažymėkite antrą lentelės eilutę. Paspauskite Standartinės įrankių juostos mygtuką

. Kur įsiterpė nauja eilutė?

Pažymėkite kelias eilutes ir paspauskite mygtuką . Kaip pasikeitė rezultatas? 1.51. Pratimas. Įterpkite stulpelį (-ius).

Pažymėkite antrą lentelės stulpelį. Paspauskite Standartinės įrankių juostos mygtuką

. Kur įsiterpė naujas stulpelis?

48

Pažymėkite kelis stulpelius ir paspauskite mygtuką . Kaip pasikeitė lentelė? 1.52. Pratimas. Panaikinkite eilutę (-es).

Pažymėkite lentelės eilutę. Paspauskite dešinįjį pelės klavišą ir iš kontekstinio meniu

(1.32 pav.) pasirinkite komandą „Naikinti eilutes“. Kaip pasikeitė lentelė? Atlikite tą

patį veiksmą pažymėjus kelias eilutes. Kas atsitiko dabar? 1.53. Pratimas. Panaikinkite stulpelį (-ius) ir eilutę (-es).

Pažymėkite lentelės stulpelį. Paspauskite dešinįjį pelės klavišą ir iš kontekstinio

meniu (1.33 pav.) pasirinkite komandą „Naikinti stulpelius“. Kaip pasikeitė lentelė?

Atlikite tą patį veiksmą pažymėjus kelias eilutes. Kas atsitiko dabar?

1.54. Pratimas. Pakeiskite stulpelių plotį ir eilutės aukštį.

Įsitikinkite, kad lentelėje niekas nepažymėta. Veskite pele prie pirmojo stulpelio

dešiniosios kraštinės. Kai pelės žymeklis taps toks ,

nuspauskite kairįjį pelės klavišą ir vilkite kraštinę. Kas vyksta? Kam reikalingas

vertikalus orientyras?

Savarankiškai pagal analogiją pakeiskite eilutės aukštį. Prie kurios kraštinės dabar

reikia vesti pelės žymeklį? Ar veiksmas panašus į stulpelio pločio keitimo veiksmą?

Atverkite įrankių juostą „Lentelės ir kraštinės“ (1.34 pav.):

1.34 pav. Įrankių juostą „Lentelės ir kraštinės“

1.55. Pratimas. Suvienodinkite stulpelių plotį ir eilučių aukštį.

Pažymėkite stulpelius. Paspauskite įrankių juostos „Lentelės ir kraštinės“ mygtuką

. Kas atsitiko su pažymėtais stulpeliais?

Savarankiškai suvienodinkite visų eilučių aukštį. Kuris įrankių juostos mygtukas

suvienodina eilučių aukštį? 1.56. Pratimas. Suformatuokite kraštines.

Pažymėkite visą lentelę. Pasirinkite linijos stilių (1.35 pav.), plotį (1.36 pav.) ir

spalvą (1.37 pav.). Nurodykite, kad tokia bus išorinė kraštinė (1.38 pav.).

1.32 pav. Kontekstinis meniu 1.33 pav. Kontekstinis meniu

49

1.35 pav.

Linijos stilius

1.36 pav.

Linijos plotis

1.37 pav.

Linijos spalva

1.38 pav.

Kraštinės pasirinkimas

Savarankiškai pakeiskite vidines kraštines: stilius , plotis ¼ pt, spalva

žalia. Kuris mygtukas formuoja vidines kraštines?

3.2. Langeliai Išmoksite sulieti ir skaidyti langelius.

Sužinosite, kaip spalvinti langelius.

Sužinosite, kaip formatuoti atskiro langelio kraštines.

1.57. Pratimas. Suliekite langelius.

Pažymėkite pirmo stulpelio pirmus tris langelius. Paspauskite įrankių juostos

„Lentelės ir kraštinės“ mygtuką . Kas atsitiko su pažymėtais langeliais? 1.58. Pratimas. Suskaidykite langelius.

1.39 pav. Langelių skaidymo

dialogo langas

Pažymėkite paskutinio stulpelio antrą langelį. Paspauskite

įrankių juostos „Lentelės ir kraštinės“ mygtuką .

Nurodykite stulpelių skaičių 3 ir eilučių skaičių 2.

Paspauskite .

Kas atsitiko su pažymėtu langeliu?

1.59. Pratimas. Nuspalvinkite langelius.

1.40 pav. Langelių

spalvinimas

Pažymėkite langelį, kurį spalvinsite.

Paspauskite įrankių juostos „Lentelės ir kraštinės“ mygtuką

(1.40 pav.) ir pasirinkite langelio spalvinimo spalvą. Kaip

pasikeitė langelis? Nuspalvinkite visą lentelę.

Kartais reikia pakeisti tik vienos arba kelių langelių kraštinės stilių

arba spalvą. 1.60. Pratimas. Suformatuokite langelio kraštines.

Pasirinkite dvigubą linijos stilių ir automatinę linijos spalvą

(kokia tai spalva?). Kaip dabar atrodo pelės žymeklis?

Spustelėdami kairiuoju pelės klavišu žymėkite kraštines, kurių

stilių norite pakeisti. Kas vyksta? Kai baigsite žymėti kraštines,

paspauskite mygtuką .

50

3.3. Tekstas lentelėse Įvesite langelyje tekstą ir suformatuosite jį.

Išmoksite kartoti lentelės antraštės eilutę kitose puslapiuose.

1.61. Pratimas. Įveskite langelyje tekstą.

Padėkite žymeklį tame langelyje, kuriame surinksite tekstą. Pradėkite spausdinti.

Kaip tekstas pasiskirsto langelyje?

Pradėkite langelyje naują eilutę, tam paspauskite ENTER klavišą.

Pereikite į kitą langelį, tam paspauskite TAB klavišą. 1.62. Pratimas. Suformatuokite tekstą langelyje.

Pažymėkite kelis langelius su tekstu. Pakeiskite teksto stilių, spalvą, dydį. Ar tekstas

formatuojamas?

Suliekite kelis langelius su tekstu. Kas su juo atsitiko?

Pažymėkite langelį su tekstu ir paspauskite įrankių juostos „Lentelės ir kraštinės“

mygtuką . Kas atsitiko su tekstu? Paspauskite mygtuką dar kartą. Kaip grąžinti

įprastinė teksto krypti?

1.41 pav. Teksto

lygiuotės pasirinkimo

mygtukas

Pakeiskite langelio teksto lygiuotę. Pažymėkite tekstą ir paspauskite

įrankių juostos „Lentelės ir kraštinės“ mygtuką (1.41 pav.).

Pasirinkite apatinį centravimą. Kuo teksto lygiavimas lentelėje

skiriasi nuo parasto teksto lygiavimo?

Jeigu lentelė ilga ir tęsiasi per kelis lapus, patogu, kad antraštės eilutės kartotųsi naujame

puslapyje. 1.63. Pratimas. Išmokite kartoti lentelės eilutę per kitus puslapius.

Pažymėkite eilutes, kurios turės kartotis kaip lentelės antraštė.

Pasirinkite meniu Lentelė → Antraštės eilutės kartojimas. Ar lentelės tęsinys kitame

puslapyje pasikeitė?

4. Dokumento spausdinimas Sužinosite, kam reikalingas spaudinio peržiūros režimas, kokie jo

ypatumai ir dokumento redagavimo galimybės.

Išmoksite spausdinti visą dokumentą arba bet kurią jo dalį.

Išmoksite greitai atšaukti spausdinimą.

1.64. Pratimas. Išmokite naudotis spaudinio peržiūros režimu.

Prieš pradedami spausdinti dokumentą, peržiūrėkite jį taip, kaip jis atrodys

atspausdintas. Paspauskite Standartinės įrankių juostos mygtuką . Kuo naudinga

tokia peržiūra?

Kaip pasikeitė pelės žymeklis? Spustelėkite kairiuoju pelės klavišu ant dokumento

lapo. Kokią funkciją dabar atlieka pelės žymeklis?

Mygtuku padarykite taip, kad matytumėte iškart tris puslapius.

Nuspauskite mygtuką . Kaip dabar pasikeitė puslapių peržiūra?

Redaguokite tekstą. Padidinkite puslapį, kurį norite redaguoti, ir paspauskite

mygtuką . Kaip dabar atrodo pelės žymeklis? Atlikite reikalingus veiksmus su

tekstu. Kad grįžtumėte prie peržiūros, vėl paspauskite mygtuką .

Labai naudingas yra mygtukas . Jeigu dokumente yra daugiau puslapių, negu planavote

arba paskutiniame lape vos kelios eilutės, paspauskite šitą mygtuką ir rašyklė automatiškai pakeis

šrifto formatavimą taip, kad dokumente būtų vienu puslapiu mažiau.

Jeigu matote, kad dokumentas atrodo tinkamai, atspausdinkite jį paspaudę mygtuką

.

51

Jeigu nenorite dar spausdinti, išeikite iš spaudinio peržiūros režimo paspaudę

mygtuką . 1.65. Pratimas. Atspausdinkite dokumentą.

Atspausdinkite visą dokumentą, paspaudę Standartinės įrankių juostos mygtuką .

Ar atspausdintas dokumentas atrodo taip, kaip spaudinio peržiūroje? 1.66. Pratimas. Atspausdinkite dokumento dalį.

Atspausdinkite dviem egzemplioriais nelyginius dokumento puslapius nuo 3 iki 9 taip, kad

viename popieriaus lape būtų du dokumento puslapiai.

Spustelėkite meniu Failas → Spausdinti.... Dialogo lange (1.42 pav.) atlikite tokius

veiksmus:

Pažymėkite akutę ir nurodykite puslapių

diapazoną 3-9.

Iškrentamajame sąraše „Spausdinti:“ pasirinkite reikšmę „Nelyginiai puslapiai“.

Mygtukų (arba įveskite iš klaviatūros) nurodykite egzempliorių skaičių lygu 2

.

Iškrentamajame sąraše „Puslapių skaičius blanke:“ pasirinkite reikšmę

„2 puslapiai“.

Paspauskite mygtuką .

1.42 pav. Spausdinimo dialogo langas

1.67. Pratimas. Atspausdinkite einamąjį puslapį.

Pasinaudokite meniu Failas → Spausdinti....

Pažymėkite akutę „Dabartinis puslapis“.

Paspauskite mygtuką . 1.68. Pratimas. Atspausdinkite pažymėtą sritį.

Pažymėkite sritį, kurią norėsite atspausdinti.

Pasinaudokite meniu Failas → Spausdinti....

Pažymėkite akutę „Pažymėta sritis“.

Paspauskite mygtuką . 1.69. Pratimas. Atšaukite spausdinimą.

Paspauskite mygtuką .

52

Kad atšauktumėte dokumento spausdinimą du kartus spustelėkite kairiuoju pelės

klavišu būsenos juostos spausdinimo piktogramą

.

PASITIKRINKITE

Atlikite: Duotą tekstą išdėstykite viename puslapyje taip, kaip parodyta pavyzdyje.

Jūsų išspausdintas darbas turi būti kiek galima panašesnis į pateiktąjį. Tačiau nereikia jaudintis dėl

kelių milimetrų paklaidos, atsiradusios darant lenteles ar tvarkant tekstą. Teksto ir lentelės eilučių

spalvas parinkite savo nuožiūra.

Nurodymai

1. Iškvieskite tekstų rengyklę.

2. Nustatykite rengiamo dokumento parametrus:

A4 lapo formatą, „stačias“ padėtį;

puslapio paraštes: viršutinę – 2 cm; apatinę – 3 cm; kairiąją – 2 cm; dešiniąją – 1 cm.

3. Dokumento tekstą surinkite 12 punktų dydžio Times New Roman šriftu, lygiuotes

parinkite pagal pateiktą pavyzdį.

4. Tekstui dokumente numeruoti ir ženklinti naudokite automatines priemones.

5. Žodžių „kabutės“ ir „Dėmesio!“ tarpai tarp simbolių išplėsti 3 pt.

6. Įrašykite atliktą darbą į laikmeną ir išspausdinkite viename puslapyje.

Teksto pavyzdys

Įvairiose kalbose įprasta vartoti skirtingas kabutes. Lietuviškos k a b u t ė s yra du

„devintukai“ apačioje ir du „šešetukai“ viršuje. Jos dedamos kaip ir skliaustai, nepaliekant tarpų

tarp kabučių ir teksto, kurį jos įrėmina. Jei naudojama amerikietiška klaviatūra, tik papildyta

lietuviškomis specifinėmis raidėmis, tai lietuviškų kabučių ir brūkšnio joje nebus. Pats

paprasčiausias būdas jiems užrašyti – naudoti jų kodus, t.y. dirbant „Windows“ sistema reikia laikyti

nuspaustą alternatyvos klavišą „Alt“ ir skaitmenine klaviatūra surinkti simbolio kodą: 0150

(gaunamas brūkšnys „–“); 0132 (kabutės „); 0147 (kabutės “).

D Ė M E S I O ! 1 lentelė

Lentelės antraštė

Eilučių

pavadinimų

antraštė

Skilties antraštė Skilties antraštė

Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties

paantraštė

2 lentelė

Gimnazinių ir negimnazinių klasių moksleivių lyginamieji informatikos mokymosi

rezultatas

Tiriamieji Kiekis

Tyrimo etapai Skirtumo

patikimumas tarp

pirmojo ir antrojo

tyrimo

Pirmasis semestras Antrasis semestras

Gimnazistai 48 6,1±0,44 8,9±0,35 p<0,052

Negimnazistai 48 5,1±0,48 6,2±0,53 p>0,052

53

Įterpkite lentelę:

1. pelės žymeklį nuveskite į lentelei skirtą vietą;

2. kairiuoju pelės klavišu spustelėkite meniu Lentelė →Įterpti→ Lentelė;

3. atsiradusiame lange „Lentelės įterptis“ nurodykite lentelės eilučių ir stulpelių skaičių;

4. paspauskite mygtuką Gerai.

III. SKAIČIAVIMAS SKAIČIUOKLE

1. PAGRINDINIAI SKAIČIUOKLĖS VEIKSMAI

1.1. Programos paleidimas

ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, kas yra skaičiuoklė, kokia jos paskirtis.

Sužinosite, kaip reikia paleisti skaičiuoklę darbui.

Sužinosite, kaip reikia išsaugoti skaičiuoklės dokumentą kompiuteryje

ar išorinėje atmintyje.

Skaičiuoklė MS Excel 2003 yra viena iš Microsoft Office paketo programų. Ji yra skirta

atlikti įvairiems skaičiavimams, duomenų analizei, diagramų kūrimui, ataskaitų rengimui.

1.1.1 pav. Skaičiuoklės piktograma

Skaičiuoklės MS Excel 2003 programą galima paleisti keliais būdais. Pirmasis būdas – jei

piktograma yra darbastalyje – spustelėję kartą kairiuoju pelės klavišu ant skaičiuoklės

piktogramos. Antrasis būdas – paleidžiame skaičiuoklės programą, atvėrę programų meniu

(Pradėti –> Programos -> MS Ofiso programos –> MS Excel 2003 arba Start-> Programs-> MS

Office –> MS Excel 2003).

Jei norite išsaugoti dokumentą kompiuteryje arba išorinėje atmintyje, tai galite atlikti kelias

būdais: pirmasis – paspaudus dokumento išsaugojimui skirtą piktogramą , antrasis –

pasirinkę komandą Failas -> Įrašyti arba Failas -> Įrašyti kaip... .Dokumentas išsaugojamas

*.XLS failuose.

Jie norite uždaryti skaičiuoklės langą, galite pasirinkti komandą „Failas->Išėjimas“ (1.1.2

pav.) arba viršutiniame dešiniajame lango kampe paspausti lango uždarymui skirtą mygtuką .

1.1.2 pav. Skaičiuoklės uždarymui skirta funkcija

1.1.1. Užduotis. Atverkite skaičiuoklės langą, išsaugokite dokumentą

kompiuterio darbastalyje, uždarykite skaičiuoklės programą.

1.2. Lango struktūra ir elementai

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su skaičiuoklės lango struktūra, pagrindiniais lango

elementais.

Paleidus programą, iškviečiamas pagrindinis skaičiuoklės langas (1.2.1 pav.). Šis langas turi

programos pavadinimo juostą, meniu juostą, dvi ar kelias įrankių juostas, specialią formulės eilutę.

Centrinėje skaičiuoklės lango dalyje matomas suliniuotas lapas, vadinamas lakštu (ang. Page). Jame

54

rengiamas dokumentas (atliekami skaičiavimai, kuriamos lentelės ir kt.). Visas skaičiuoklės

dokumentas vadinamas darbo knygą (ang. Book) – ją gali sudaryti vienas, keli ar keliolika lakštų..

1.2.1 pav. Skaičiuoklės programos langas

Pagrindiniai skaičiuoklės lango elementai (1.2.2 pav.):

Langelis – tai mažiausias skaičiuoklės lentelės elementas, skirtas informacijai įrašyti.

Eilutė – gulsčia greta vienas kito einančių langelių juosta.

Stulpelis – statmena greta vienas kito einančių langelių juosta.

Langelių blokas – skaičiuoklės lentelės susietų langelių rinkinys. Langeliai į bloką

sujungiami tam, kad su jais visais iš karto būtų galima atlikti tam tikrus veiksmus. Gali

būti gretimi ir negretimi langelių blokai.

Langelio adresas – tai kiekvieno langelio adresas, kuris sudarytas iš raidės ir skaičiaus

junginio. Kiekvienas skaičiuoklės darbo lakštas yra stačiakampė lentelė, kuri sudaryta iš

256 stulpelių ir 65536 eilučių. Eilutė numeruojamos natūraliais skaičiais: 1, 2,

3…65536, o stulpeliai – lotyniškomis raidėmis ar jų junginiais: A, B, C...AA, AB, AC...

Langelio adreso pavyzdys – A5.

1.2.2 pav. Pagrindiniai skaičiuoklės lango elementai

1.2.1 Užduotis. Atverkite skaičiuoklės dokumentą, pažymėkite dokumente vieną ar

kelius stulpelius, vieną ar kelias eilutes, gretimų ir negretimų langelių

blokus. Kaip keičiasi langelių adresai?

1.2.2 Užduotis. Vadovaudamiesi langelio adresais (A6; C4; E10; C1; B13; AA3;

Z4), raskite langelius ir juose įrašykite langelio adresą.

1.2.3 Užduotis. Pažymėkite šiuos langelių blokus: C2:D5; E4:G9; A3:A8.

55

1.3. Pagrindinis meniu, įrankių juostos

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su skaičiuoklės meniu funkcijomis, priemonių juostos

elementais.

Pagrindinėje meniu juostoje yra devyni meniu: Byla (ang. File), Redagavimas (ang. Edit),

Rodymas (ang. View), Įterpimas (ang. Insert), Formatavimas (ang. Format), Įrankiai (ang. Tools),

Duomenys (ang. Data), Langas (ang. Windows), Žinynas (ang. Help).

Bylos meniu pateikiamos funkcijos, skirtos naujo skaičiuoklės dokumento sukūrimui,

esančio dokumento atvėrimui, uždarymui, išsaugojimui, spausdinimo puslapio parametrų

nustatymui, spausdinimui, skaičiuoklės uždarymui. Redagavimo meniu pateikiamos funkcijos

skirtos duomenų kopijavimui, iškirpimui, šalinimui, panaikinimui, duomenų suradimui, pakeitimui.

Rodymo meniu funkcijos skirtos skaičiuoklės lakštų, formatavimo juostų atvaizdavimui

skaičiuoklės lange. Įterpimo meniu funkcijos skirtos naujų eilučių, stulpelių, lakštų, diagramų,

simbolių, nuorodų, komentarų, objektų įterpimui. Formatavimo meniu funkcijos skirtos langelio,

eilutės, stulpelio, lakšto, stiliaus formatavimui. Įrankių meniu funkcijos skirtos dokumento

apsaugai, viešinimui nustatyti, stiliaus klaidų paieškai, makro funkcijų įterpimui. Duomenų meniu

funkcijos skirtos duomenų filtravimui, rikiavimui. Langų meniu funkcijos yra skirtos naujo

skaičiuoklės lango atvėrimui, skaičiuoklės lango padalijimui. Žinyno meniu funkcijos skirtos

skaičiuoklės pagalbos žinyno iškvietimui.

Norint atverti meniu ir nurodyti reikiamą komandą, reikia spragtelėti meniu vardą, o po to

komandą.

Po skaičiuoklės pagrindinio meniu juosta pateikiamos priemonių juostos:

Priemonių juostos skirtos šiems veiksmams atlikti: dokumento išsaugojimui, spausdinimui,

duomenų kopijavimui, įkėlimui, rikiavimui, diagramų piešimui skirto vedlio iškvietimui, teksto

stiliaus keitimui, spalvinimui ir kt.

1.4. Veiksmai su langeliais, eilutėmis ir stulpeliais

ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, kokius veiksmus ir kaip galima atlikti su langeliais,

eilutėmis ir stulpeliais.

Norint atlikti veiksmus su langeliais, pirmiausi reikia juos pažymėti. Pažymėti langelį

galima, spustelėjus pele ant norimo pažymėti langelio arba naudojant tam tikrus klavišus. Pažymėto

langelio, eilutės, stulpelio ar bloko fonas nuspalvinamas kita spalva (1.4.1 pav.).

1.4.1 pav. Langelių žymėjimas

Eilutę pažymėti yra du būdai: pirmasis – pažymėjus eilutės antraštę, antrasis – pažymėjus

pele vieną eilutės langelį ir paspaudus klavišų kombinaciją Shift + Tarpas. Norėdami pažymėti

kelias eilutes, spustelėkite pele ant eilutės, nuo kurios norite pradėti žymėti, antraštės ir, paspaudę

klavišą Shift, pažymėkite paskutinę eilutę (1.4.2 pav.).

56

1.4.2 pav. Eilučių žymėjimas

Stulpelį pažymėti taip pat yra du būdai: pirmasis – pažymėjus stulpelio antraštę, antrasis –

pažymėjus pele vieną stulpelio langelį ir paspaudus klavišus Ctrl + Tarpas Norėdami pažymėti

kelis stulpelius, spustelėkite pele ant stulpelio, nuo kurios norite pradėti žymėti, antraštės ir,

paspaudę klavišą Shift, pažymėkite paskutinį stulpelį (1.4.3 pav.).

1.4.3 pav. Stulpelių žymėjimas

Norėdami pažymėti gretimą bloką, reikia pirmiausia pažymėti kairįjį viršutinį bloko langelį,

o paspaudus klavišą Shift, pažymėti dešinįjį apatinį bloko langelį (1.4.4 pav.).

1.4.4 pav. Gretimo bloko žymėjimas

Norėdami pažymėti visą lakštą, paspauskite viso lakšto žymėjimo mygtuką- viršutinį kairįjį

lentelės langelį arba paspauskite klavišų kombinaciją Ctrl +A (1.4.5 pav. ).

1.4.5 pav. Lakšto žymėjimas

Su eilutėmis ir stulpeliais galite atlikti šiuos veiksmus:

Kopijuoti;

Perkelti

Šalinti;

Įterpti;

Keisti stulpelio plotį ir eilutės aukštį.

Norėdami nukopijuoti vieną ar kelias eilutę ar stulpelius, pirmiausia turite juos pažymėti.

Kopijuoti galite keliais būdais:

57

pažymėjus paspausti kopijavimo piktogramą , pele pažymėti vietą, kurioje

bus įkeliami nukopijuoti duomenys, spausti duomenų įkėlimo piktogramą ;

pažymėjus spausti Redagavimas-> Kopijuoti (pav.), pele pažymėti vietą, kurioje

bus įkeliami nukopijuoti duomenys, spausti Redagavimas-> Įklijuoti.

1.4.6 pav. Redagavimo meniu iškviečiama kopijavimo ir įkėlimo funkcija

Pažymėjus paspausti klavišų kombinaciją Ctrl + C (duomenys nukopijuojami) ir,

pažymėjus vietą, kur bus įkeliami nukopijuoti duomenys, paspausti klavišų

kombinaciją Ctrl + V (duomenys įkeliami).

1.4.1 Užduotis. Išvardinkite, kokius veiksmus galite atlikti su eilutėmis,

stulpeliais ir langeliais.

Eilutės ar stulpelio nukopijuoti duomenys išliks ir ankstesnėje vietoje. Jei norite duomenis

perkelti iš vienos vietos į kitą (nukopijuoti nepaliekant ankstesnėje vietoje), vietoj kopijavimo

piktogramos naudokite duomenų iškirpimo piktogramą arba vietoj Redagavimas -> Kopijuoti

spauskite Redagavimas -> Iškirpti, arba vietoj klavišų kombinacijos Ctrl+C naudokite klavišų

kombinaciją Ctrl +X.

Norėdami pašalinti duomenis iš langelio, pažymėkite langelį ir paspauskite klavišą Delete.

Pasirinkę Redagavimas-> Valyti, galite panaikinti ne tik turinį, bet ir langelio formatą,

komentarus.

1.4.7 pav. Redagavimo meniu iškviečiama valymo funkcija

Pasirinkus Redagavimas -> Naikinti atveriamas dialogo langas, kuriame siūloma pasirinkti

šalinamus langelius. Taip panaikinus langelius, į jų vietą perstumiami kiti langeliai, tad pasikeičia

ne tik lentelės struktūra, bet ir langelių koordinatės.

1.4.8 pav. Naikinimo funkcijos langas

58

Langeliuose esančius duomenis galima redaguoti keliais būdais:

duomenis redaguoti langelyje – pažymėti langelį, kurio duomenys bus redaguojami, du

kartus spustelėti pele;

duomenis redaguoti formulių įvedimo eilutėje (1.4.8 pav.)

1.4.8 pav. Duomenų redagavimas

1.4.2 Užduotis. Į A2 langelį įrašykite duomenis, nukopijuokite duomenis į

nukopijuotą informaciją įkelkite į pažymėtą bloką B2:D4.

Norėdami įterpti vieną ar kelias eilutes, pažymėkite eilutę ir pasirinkite Įterpimas –>

Eilutės. Nauja eilutė bus įterpiama virš tos eilutės, kuri buvo pažymėta prieš įterpiant naują eilutę.

Norėdami įterpti vieną ar kelis stulpelius, analogiškai atliekame veiksmus. Naujas stulpelis

įterpiamas kairiau pažymėto stulpelio.

1.4.9 pav. Stulpelio įterpimo funkcija

Keisti stulpelio plotį galima naudojantis pele: nuvedame palės žymeklį į stulpelio viršų ties

stulpelio skiriamąja linija ir sulaukiame, kol pasikeis žymeklio forma, nuspaudžiame kairįjį pelės

klavišą ir tempiame liniją į dešinę ar kairę pusę. Tempiant liniją, galite pamatyti stulpelio plotį,

kuris rodomas taškais (pikseliais) (1.4.10 pav.).

1.4.10 pav. Stulpelio pločio nustatymas

Jei norime tiksliai nustatyti stulpelio plotį, galime tai atlikti pasirinkus Formatavimas->

Stulpelis –> Plotis (1.4.11 pav.)

1.4.11 pav. Stulpelio pločio nustatymas

Atsivėrusiame lange nurodome skaičių, kuris nustatys stulpelio plotį (1.4.12 pav.)

59

1.4.12 pav. Stulpelio pločio nustatymas

Eilučių aukštį galima keisti naudojantis pele: nuvedame pelės žymeklį ties eilutės antrašte,

ties eilutės skiriamąja linija ir sulaukiame, kol pasikeis žymeklio forma, nuspaudžiame kairįjį pelės

klavišą ir tempiame liniją į viršų ar į apačią. Tempiant liniją, galite pamatyti eilutės aukštį, kuris

rodomas taškais (pikseliais) (1.4.13 pav.).

1.4.13 pav. Eilutės aukščio nustatymas

Jei norime tiksliai nustatyti eilutės aukštį, galime tai atlikti pasirinkus Formatavimas –>

Eilutė –> Aukštis (1.4.14 pav.)

1.4.14 pav. Eilutės aukščio nustatymas

Atsivėrusiame lange nurodome skaičių, kuris nustatys eilutės aukštį (1.4.15 pav.).

1.4.15 pav. Eilutės aukščio nustatymas

Norint pakeisti kelių eilučių aukštį, pirmiausia jas pažymime, po to atliekame aukščio

keitimo funkcijas.

Norint stulpelio plotį arba eilutės aukštį automatiškai pritaikyti prie langelyje esančių

duomenų užimamos vietos, reikia nuvesti pelės žymeklį ties skiriamąja stulpelių (eilučių) linija, ir

sulaukus, kol pasikeis pelės žymeklio forma, dukart spustelėti ties skiriamąja linija. 1.4.3 Užduotis. Pakeiskite 2 ir 6 eilutės aukštį į 20 pt, A ir C stulpelio

plotį– į 30 pt.

2. DUOMENŲ TIPAI, SKAIČIAVIMAI IR FUNKCIJOS

2.1. Duomenų tipų apžvalga

ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, kokių tipų gali būti atvaizduojami duomenys langeliuose.

Skaičiuoklės lentelėse gali būti įvairių duomenų tipai: data, laikas, skaičiai, valiuta,

procentai, tekstas ir t. t. Tuo atveju geriausiai kiekvienam langeliui suteikti tam tikrą formatą,

kuriuo duomenys ir bus atvaizduojami lentelėje. Nustatyti langeliui duomenų formatą galima

naudojant funkciją Formatavimas -> Langeliai .

60

2.1 pav. Langelių formatavimo langas

Visiems naujo lakšto langeliams suteikiamas bendrasis formatas (numatytoji reikšmė). Jei

langelyje įrašysite skaičių ir po jo nurodysite litų (Lt) arba procentų (%) žymenį, tai bendrasis

langelio formatas bus automatiškai pakeistas valiutos arba procentų formatu. Jei norime nurodyti

skaičių tam tikru tikslumu (tam tikras kiekis skaitmenų po kablelio), ir kompiuteryje nustatyta

lietuviškų rašmenų sistema, skaičiaus trupmeninė dalis atskiriama kableliu. Neigiami skaičiai

rašomi su minuso ženklu prieš skaičių. 2.1.1. Užduotis. Į du langelius įveskite tekstą ir skaičių. Teksto langeliui

nustatykite teksto duomenų tipą, pakeiskite šriftą, lygiavimą, skaičiui

nustatykite įvairius duomenų tipus: valiutos, datos, procentų.

Stebėkite, kaip nuo duomenų formato keičiasi skaičiaus atvaizdavimas.

Duomenų išdėstymui naudojamas lygiavimas. Nustatyti langelio duomenų lygiavimą

galima naudojant funkciją Formatavimas -> Langeliai -> Lygiuotė (2.2 pav.).

2.2 pav. Langelių duomenų lygiavimo langas

Horizontaliosios lygiuotės:

numatytoji – numatytoji reikšmė;

kairioji – langelio duomenys pritraukiami prie kairiojo langelio krašto;

centruotoji – langelio duomenys centruojami;

dešinioji - langelio duomenys pritraukiami prie dešiniojo langelio krašto;

abipusė lygiuotė – langelio duomenys vaizduojami keliomis eilutėmis, kurios

lygiuojamos pagal abi langelio kraštus;

centruoti pažymėtame bloke – langelio duomenys centruojami pažymėtame bloke.

61

Vertikaliosios lygiuotės:

į viršų – langelio duomenys pritraukiami prie viršutinio langelio krašto;

centre - langelio duomenys vaizduojami langelio centre;

į apačią – langelio duomenys pritraukiami prie apatinio langelio krašto;

abipusė – kelios duomenų eilutės vaizduojamos prie viršutinio ir apatinio langelio

kraštų.

Yra galimybė nustatyti langelio duomenų pasukimą tam tikru kampu, skaidymą į eilutes,

sutalpinimą į vieną langelį bei langelių sujungimą.

2.1.2. Užduotis. Skaičiuoklės lange atlikite paveikslėlyje nurodytus duomenų

lygiavimus.

2.4 pav. Lygiavimo pavyzdys

2.2. Formulės ir funkcijos

ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite funkcijų ir formulių naudojimo paskirtį.

Išmoksite sudaryti formulę ir apskaičiuoti reikšmes.

Išmoksite sudaryti funkcijas ir apskaičiuoti reikšmes.

Susipažinsite su nuorodomis.

Skaičiuoklėje naudodami tam tikrus duomenis, galime atlikti skaičiavimus. Patogiausia tam

yra naudoti įvairias formules ir funkcijas.

Formulė - tai tam tikrais simboliais užrašyta taisyklė, nurodanti kokius veiksmus

reikia atlikti, kad gautume rezultatą.

Formulė visada prasideda lygybės ženklu (=). Reikšmėmis gali būti konstantos, parašytos

formulėje, arba reikšmės, įrašytos tam tikruose langeliuose, kurių adresai yra nurodyti formulėje.

Todėl pakeitus duomenis tam tikruose langeliuose, skaičiuoklės langeliuose, kuriuose yra formulės,

automatiškai perskaičiuojamos reikšmės.

Formulėse galima vartoti įvairių tipų operacijas:

Matematines (sudėties, atimties, dalybos, daugybos ir kt.);

Teksto (eilučių sujungimui naudojamas & simbolis);

Santykio (lygu, daugiau, mažiau ir kt.);

Sąlygines (naudojama su IF).

Formulės renkamos ir redaguojamos formulių įvedimo eilutėje.

2.2.1 pav. Formulės eilutė

Pažymėjus langelį su formule, formulės įvedimo eilutėje pateikiama formulė, o langelyje

rodomas šios formulės rezultatas. Skaičiuoklėje yra galimybė formulę rinkti ir redaguoti pačiame

62

langelyje. Redagavimo funkcija įjungiama du kart spustelėjus pelyte redaguojamą langelį. Formulė

ir įterpties žymeklis rodomi langelyje, o ilgas tekstas išplečiamas į gretimus langelius, nesvarbu, ar

jie užimti, ar laisvi. Formulės redagavimas baigiamas paspaudus Enter klavišą arba spragtelėjus

pele įvesties ar atšaukties mygtuką.

Viena iš populiariausių formulių - skaičiaus procentų skaičiavimas. Procentas – viena šimtoji

dalis. Pavyzdžiui, jei reikia suskaičiuoti skaičiaus 27 40 procentų reikšmę, formulės laukelyje

formulę galime užrašyti dvejais būdais:

1. = 27 /100*30;

2. =27*30%;

Jeigu skaičius 27 yra nurodytas langelyje, tada formulės atrodytų taip (2.2.2 pav.):

1. = langelio adresas /100*30;

2. = langelio adresas *30%.

2.2.2 pav. Procentų skaičiavimo pavyzdys

Formulės įvedimo eilutėje galima klaviatūra rinkti visą formulę, tačiau tai nėra labai patogus

būdas. Skaičiuoklės siūlomas patogesnis būdas, kai atskiros formulės dalys renkamos skirtingai:

Konstantos, operacijų ženklai ir skyrybos ženklai renkami tik klaviatūra. Konstantos –

skaičiai, įvesti į formulę. Formulės rezultatas pasikeis, jei bus keičiami skaičiai pačioje

formulėje. Operatoriai – ženklai, kurie atlieka sumos, skirtumo, dauginimo (*), dalybos,

kėlimo laipsniu funkcijas (^), lyginimo ir kt. funkcijas. Funkcijose naudojami ir skliaustai,

kurie nurodo atliekamų veiksmų eiliškumą.

Funkcijas į formulę galima įtraukti keliais būdais. Pirmasis - Įtraukti -> Funkcija, antrasis –

funkcijų įterpimo mygtuku iškviečiamas funkcijų langas.

2.2.2 pav. Funkcijos įterpimo langas

Nuorodos – tai langelio adresas (pavadinimas), iš kurio imama skaitinė reikšmė. Formulės

rezultatas pasikeis, jei keisime langelių reikšmes. Nuorodos gali būti kelių rūšių: sąlyginės,

absoliučios ir mišriosios. Sąlyginės nuorodos - tai tokios nuorodos, kurios keičiasi

keičiantis langeliams. Pvz.: langelyje B2 yra parašyta formulė, kuri reikšmę ima iš A1

langelio. Kopijuojant formulę į B3 langelį, reikšmė bus imama iš A2 langelio (2.2.3 pav.).

2.2.3 pav. Sąlyginė nuoroda

63

Absoliučios nuorodos – tai tokios nuorodos, kurios reikšmę ima tik iš vieno langelio,

nepriklausomai kur kopijuojama formulė. Ženklas „$” fiksuoja eilutės ir stulpelio numeraciją

(2.2.4 pav. ).

2.2.4 pav. Absoliuti nuoroda

Mišriosios nuorodos – kai kopijuojant formulę, keičiasi tik dalis formulės. Pvz.: ženklu „$”

užfiksuojame eilutės numerį. Kad ir kur kopijuosite formulę, stulpelio adresas keisis, tačiau

eilutės numeris nesikeis (2.2.5 pav.).

2.2.5 pav. Mišrioji nuoroda

Nuorodas galima padaryti ir į kitus lakštus. 2.2.1. Užduotis. Naudodami nuorodas sudarykite skaičių nuo 1 iki 15 daugybos

lentelę.

2.2.2. Užduotis. Bankas moka 5% metinių palūkanų. Apskaičiuokite, kokia

palūkanų suma bus po vienerių metų, į banką padėjus 10000 Lt, 5000 Lt,

5435 Lt.

2.3. Aritmetinės funkcijos: sudėties, didžiausios, mažiausios reikšmės, vidurkio

ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, kaip užrašomos ir skaičiuojamos didžiausios reikšmės,

mažiausios reikšmės, vidurkio funkcijos.

Sudėties funkcija SUM sudeda langeliuose esančias reikšmes ir pateikia jų sumą. Langelių

adresai atskiriami kabliataškiais arba dvitaškiais, pvz.: =SUM (A1:A5) arba =SUM (B1; B3).

Pirmojo pavyzdžio atveju bus skaičiuojama reikšmių, esančių A1, A2, A3, A4 ir A5 langeliuose,

suma, o antrojo pavyzdžio atveju bus skaičiuojama B1 ir B3 langeliuose esančių reikšmių suma.

Sumos skaičiavimams naudojamas sudėties mygtukas . Jei pirmiausiai pažymime langelių bloką,

kurių reikšmių sumą norime suskaičiuoti, ir spaudžiame sudėties mygtuką, tai reikšmių suma bus

atvaizduojama apatinėje bloko eilutėje arba dešiniausiame bloko stulpelyje. O jei sudėties mygtukas

buvo nuspaustas nepažymėjus langelių, tai aktyvame langelyje suformuojama funkcija =SUM ().

Dažnai reikia rasti iš langelių bloko mažiausią ar didžiausią reikšmę. Tam geriausia naudoti

funkcijas MIN ir MAX. Pirmiausia reikia rezultato langelyje parašyti funkcijos pavadinimą (=MIN

() arba =MAX () ) ir pelės žymeklį pažymėję tarp skliaustelių pažymėti langelių bloką, kuriame

ieškosite mažiausios ar didžiausios reikšmės, pvz.: =MIN (A1:A5) arba =MAX (B1; B3). Pirmojo

pavyzdžio atveju bus skaičiuojama reikšmių, esančių A1, A2, A3, A4 ir A5 langeliuose, mažiausia

reikšmė, o antrojo pavyzdžio atveju bus skaičiuojama B1 ir B3 langeliuose esančių reikšmių

didžiausia reikšmė.

Viena iš dažniausiai naudojamų statistinių funkcijų yra vidurkio funkcija. Aritmetinis

vidurkis gaunamas sudėjus reikšmes ir padalinus gautą sumą iš reikšmių skaičiaus. Skaičiuoklėje ši

funkcija vadinama AVERAGE ir ji skirta aritmetiniam vidurkiui apskaičiuoti. Formulių įvedimo

eilutėje ši funkcija užrašoma = AVERAGE (), skliausteliuose nurodomi langelių adresai, kurių

reikšmių vidurkius norima apskaičiuoti, pvz.: =AVERAGE (A1:A5) arba =AVERAGE (B1; B3).

Pirmojo pavyzdžio atveju bus skaičiuojamas reikšmių, esančių A1, A2, A3, A4 ir A5 langeliuose,

vidurkis, o antrojo pavyzdžio atveju bus skaičiuojamas B1 ir B3 langeliuose esančių reikšmių

vidurkis.

Pavyzdys:

Turime lentelę, kurioje pateikiama, kiek kokių knygų buvo išduota skaitytojams savaitės

dienomis.

64

Naudodamiesi SUM funkcija apskaičiuokime, kiek iš viso kiekvienos rūšies knygų buvo

išduota skaitytojams.

Matome, kad langeliai, kurių reikšmės sumuojamos, pažymimi kitokia spalva.

Naudodamiesi AVERAGE funkcija apskaičiuokime, kiek vidutiniškai knygų buvo

išduodama per dieną.

Naudodamiesi MIN ir MAX funkcijomis raskime, kokių knygų mažiausiai ir kokių

daugiausiai buvo išduodama savaitės dienomis.

Jeigu įvesdami formules dar iki šiol nepadarė klaidų, jas galite padaryti ateityje. Padarius

sintaksės klaidą, kompiuteris iš karto apie tai praneš ir reikės taisyti. Didesnis pavojus iškyla, jeigu

įvestoje formulėje nėra sintaksės klaidų, bet yra loginės klaidos. Tada kompiuteris arba išvis

nepraneša apie klaidą, arba langelyje rodo klaidos reikšmę, kuri prasideda ženklu #. Iškyla pavojus:

jei stulpelis siauras (trumpesnis nei 7 simboliai), klaidos reikšmė stulpelyje netilps. Ji bus pakeista

grotelių eilute (# # # # # # # ), panašiai kaip pa keičiamas skaičius, kai jis netelpa langelyje. Tada

reikia didinti langelio plotį. Klaidų reikšmių lentelė

Klaidos reikšmė Klaidos paaiškinimas

65

# DIV/0! Dalyba iš nulio. Bandėte dalyti iš nulio.

#NAME? Nepažįstamas vardas. Pavartojote klaidingą, neapibrėžtą reikšmės ar

funkcijos vardą. Galėjote palikti skyrybos klaidų.

#NUM! Klaidingas skaičius. Vartojote neigiamą skaičių ten, kur reikėjo teigiamo.

#REF! Klaidingas langelio adresas.

#VALUE! Klaidingas argumentas.

2.3.1. Užduotis. Sudarykite vienerių metų darbo užmokesčio duomenų lentelę,

apskaičiuokite gautą pinigų sumą, vidutinį mėnesio atlyginimą, raskite naudodami

funkcijas mažiausią ir didžiausią metų atlyginimą.

2.3.2. Užduotis. Užpildykite lentelę:

Nr. Knygos

pavadinimas

Įsigijimo

vertė

Nusidėvėjimo

per metus

procentas

Knygos vertė po

trijų metų

1

...

10

VISO: -

Vidutinė knygos

vertė po trijų

metų

-

-

Mažiausia

įsigijimo vertė

Didžiausia knygos

vertė po trijų

metų

3. DARBO SU DUOMENŲ SĄRAŠAIS PRADMENYS

3.1. Duomenų sąrašo sąvoka

ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, kas yra duomenų sąrašas, kokie su juo atliekami veiksmai.

Sąrašas – tai skaičiuoklėje sukurta lentelė, kurioje:

atskiruose stulpeliuose išdėstyti vienarūšiai duomenys;

pirmoje eilutėje įrašyti stulpelių pavadinimai;

kitų eilučių struktūra yra vienoda.

Sąrašas panašus į duomenų bazę, kurioje eilutės atitinka įrašus, stulpeliai – laukus,

langeliuose rašomos laukų reikšmės.

Su sąrašu atliekami veiksmai:

Naujo įrašo įvedimas;

Esamų įrašų redagavimas;

Sąrašo rikiavimas;

Filtravimas;

Paieška pagal nurodytus kriterijus.

Skaičiuoklė automatiškai atpažįsta sąrašą ir atliekant veiksmus jį visą pažymi. Veiksmams

su duomenų sąrašais skirtas viršutinis meniu Duomenys (ang. Data).

66

2.4.1 pav. Duomenų meniu komandos

3.2. Duomenų sąrašo įvedimas ir rikiavimas

ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, kaip įvesti sąrašo duomenis, naudojantis sąrašo įvedimui

skirta forma.

Išmoksite rikiuoti sąrašo elementus tam tikra tvarka.

Duomenys į sąrašą gali būti vedami užpildant kiekvieną langelį arba naudojant duomenų

įvedimui skirtą formą. Formą galima iškviesti Duomenys-> Forma (3.2.1 pav.).

3.2.1 pav. Formos iškvietimo funkcija

Formoje matomi duomenų įrašo laukų pavadinimai ir jų reikšmėms įvesti skirti tekstiniai laukai.

67

3.2.2 pav. Formos langas, su jame nurodytais duomenų sąrašo laukų pavadinimais

Taip pat yra mygtukai:

Naujas – mygtukas, skirtas sąrašo gale naujo įrašo sukūrimui.

Panaikinti – mygtukas, skirtas įrašo panaikinimui.

Atstatyti – mygtukas, skirtas įrašo pakeitimų panaikinimui.

Prieš tai buvęs įrašas – mygtukas, skirtas pereiti į ankstesnį įrašą.

Sekantis įrašas – mygtukas, skirtas pereiti į sekantį įrašą.

Kriterijus – mygtukas, skirtas įrašų paieškai pagal kriterijus.

Uždaryti – mygtukas, skirtas formos langui uždaryti.

Formoje negalima pakeisti laukų pavadinimų ir atspausdinti duomenų. Peržiūrėti įrašus

galima formoje naudojantis slinkimo juostą.

Sąrašo duomenys gali būti rikiuojami keliais būdais. Pirmasis – kai pasirenkama sąrašo

antraštės tam tikro stulpelio pavadinimas ir spaudžiamas įrankių juostoje esančius mygtukus.

Paspaudus mygtuką , rikiuojamas sąrašas skaičių didėjančia arba abėcėlės tvarka, paspaudus

mygtuką - skaičių mažėjančia ar atvirkščia abėcėlei tvarka. Tačiau jei reikia sąrašą surikiuoti

pagal kelis sąrašo laukus, tai šis būdas yra netinkamas. Tuo atveju sąrašo duomenys geriausia

rikiuoti naudojant viršutinio meniu Duomenys -> Rūšiavimas (ang. Sort).

3.2.3 pav. Rūšiavimui skirtas langas

Pažymime visus įrašus ir iškviečiame Rūšiavimo komandą. Atsidariusiame lange

suteikiama galimybė pasirinkti tris rūšiavimo raktus. Pasirinkus rikiavimo raktą, reikia pasirinkti

rūšiavimo tvarką - skaičių didėjimo ar abėcėlės tvarką arba skaičių mažėjimo ar atvirkščią abėcėlei

tvarką. Rikiuojant didėjimo tvarka, duomenys išdėstomi taip:

tuščios eilutės;

tekstinės eilutės, prasidedančios skaitmenimis;

tekstinės eilutės, prasidedančios raidėmis;

skaitinės reikšmės.

68

3.2.1. Užduotis. Naudodamiesi forma užpildykite sąrašą duomenimis ir

surūšiuokite pagal knygos pavadinimą mažėjimo tvarka ir pagal knygos įsigijimo

vertės didėjimo tvarka.

Nr. Knygos

pavadinimas

Kaina, Lt.

1

...

10

3.3. Sąrašo filtravimas

ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, kas yra sąrašo filtravimas, kokia jo paskirtis.

Išmoksite iš sąrašo filtruoti duomenis.

Filtravimas paslepia sąrašo eilutes, neatitinkančių filtro kriterijų. Filtravimą patogu naudoti

peržiūrint ilgus sąrašus.

Automatinis filtravimas įjungiamas viršutinio meniu komanda Duomenys->Filtrai -

>Automatinis filtravimas. Sąrašo antraštės eilutės langeliuose atsiranda išskleidžiantys sąrašai su

galimomis kiekvieno stulpelio filtravimo reikšmėmis:

3.3.1. pav. Duomenų sąrašo automatinio filtravimo reikšmės

Norint rasti tik tuščius langelius, reikia pasirinkti filtravimo reikšmę „Tušti“. Norint

rasti tik užpildytus reikšmėmis langelius reikia pasirinkti filtravimo reikšmę „Užpildyti“.

Pasirinkę filtravimo reikšmę „Pasirinktinis“, galima nurodyti papildomas filtro

kriterijus. Papildomų filtravimo kriterijų pasirinkimo lange jungikliai IR (ang. AND) ir ARBA (ang.

OR). Jungiklis IR reiškia, kad bus tenkinamos abi filtravimo sąlygos, o jungiklis ARBA – kad bus

tenkinama bent viena iš dviejų filtravimo sąlygų. Sąlygas galima nustatyti ir skaičiams, ir tekstams.

Pasirinkę filtravimo reikšmę „10 populiariausių“, galima pasirinkti, kelias didžiausias ar mažiausias

pasirinkto lauko reikšmes matysime gautame sąraše.

Jei filtras yra nebereikalingas, jį išjungti galima paspaudus pakartotinai viršutinio meniu

komandą Duomenys-> Filtrai - >Automatinis filtravimas. 3.3.1. Užduotis. Naudodamiesi filtravimo reikšmėmis, atrinkite

populiariausią knygą, esančią duomenų sąraše.

Nr. Knygos

pavadinimas

Išduotų knygų

kiekis

1

...

10

4. DUOMENŲ VAIZDAVIMAS DIAGRAMOMIS

Diagrama – tai duomenų grafinis atvaizdavimas.

69

Diagramomis atvaizduojami duomenys lengviau suvokiami, palyginami, labai patraukia

dėmesį bei ilgiau išlieka atmintyje. Diagramos dažniausiai naudojamos, kai norima palyginti

įvairius dydžius arba parodyti jų kitimo spartą.

4.1. Diagramų rūšys

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsime su diagramų paskirtimi, jų rūšimis jų brėžimo įrankiu.

Dažniausiai naudojamos stulpelinės, linijinės ir skritulinės diagramos.

4.1.1. Diagramų rūšys

Jos gali būti atvaizduojamos dvimatėje ir trimatėje erdvėje. Paprastosios skritulinės

diagramos turi būti tik viename stulpelyje arba vienoje eilutėje, t.y. turėti tik vieną duomenų seką.

Skaičiuoklėje diagramoms kurti naudojamas diagramų vedlys (ang. Chart Wizart), kuriuo žingsnis

po žingsnio pateikia langus, kuriuose diagramos kūrėjas parenka reikalingus diagramos

nubraižymui parametrus ir objektus. Diagramos gali būti atvaizduojamos tame pačiame lape, kur

yra duomenys, kitame darbo lape arba atskirame diagramos lape.

4.2. Diagramos kūrimas

ŠIAME SKYRELYJE:

Išmoksite nubrėžti skritulinę, stulpelinę ar linijinę diagramą.

Norėdami sukurti diagramą, pirmiausia turime sukurti lentelę ir į ją surašyti duomenis.

Diagramos struktūrą apibūdina du elementai: duomenų seka ir duomenų grupės.

Duomenų seka – tai reikšmės, kurias norima pavaizduoti grafiškai.

Duomenų grupė - tai atskirų reikšmių pozicijos sekoje.

Paprastai stulpelinėse diagramose duomenų sekų reikšmes vaizduoja stulpeliai.

Horizontalioje ašyje žymimos grupių reikšmės. Vienoje koordinačių sistemoje galima pavaizduoti

kelias duomenų sekas. Tuomet skirtingų sekų stulpeliai žymimi skirtingais raštais ar spalvomis.

Lentelės duomenis, kuriuos norime atvaizduoti diagrama, turime pažymėti. Jeigu norima,

kad diagramoje turi būti įrašyti duomenų sekų bei grupių pavadinimai, juos taip pat reikia pažymėti

lentelėje.

Kaina

Kaina

Kaina

Kaina

Kaina

0,00 Lt

5,00 Lt

10,00 Lt

15,00 Lt

20,00 Lt

25,00 Lt

30,00 Lt

35,00 Lt

40,00 Lt

45,00 Lt

1 2 3 4 5

0,00 Lt

5,00 Lt

10,00 Lt

15,00 Lt

20,00 Lt

25,00 Lt

30,00 Lt

35,00 Lt

40,00 Lt

45,00 Lt

1 2 3 4 5

70

3.2.1 pav. Lentelės duomenys, kurie bus atvaizduojami diagramoje

Pažymėjus lentelės duomenis, iškviečiame diagramų vedlį. Diagramų vedlį galima iškviesti keliais

būdais:

spragtelėdami pele diagramų vedlio mygtuką standartinėje įrankių juostoje ;

naudodami viršutinio meniu komandą Įterpimas-> Diagrama.

Pasirinkus vieną iš šių būdų, atveriamas pirmasis diagramos vedlio .dialogo langas, kuriame

pateikiami diagramų tipai.

3.2.2 pav. Diagramos vedlio langas

Prieš pasirenkant diagramos tipą, reikia labai gerai apgalvoti, kuris diagramų tipas geriausiai

atvaizduos duomenis. Pasirinkę diagramos tipą, spaudžiame mygtuką Pirmyn, kuris iškviečia antrąjį

diagramos vedlio dialogo langą. Jis skirtas atvaizduojamų duomenų parinkimui. Šis langas turi dvi

korteles: Duomenų reikšmių diapazonas ir Serija.

3.2.3 pav. Diagramos vedlio langas

71

Diagramos duomenų nurodymui reikia spustelėti duomenų diapazono laukelį ( ).

3.2.4 pav. Duomenų diapazonui nurodyti skirtas laukelis

Nurodžius duomenis atverto lango dešinėje spauskime piktogramą, kuri užvers langą ir vėl

pateksime į vedlio dialogo langą. Jame pateikiama diagrama.

Jei norime pavaizduoti kelias duomenų grupes, tai turime kiekvieną duomenų grupę aprašyti kaip

naują seriją. Spaudžiame mygtuką Pridėti, įvedame serijos pavadinimą, reikšmes ir grįžtame į

vedlio lauką.

3.2.5 pav. Naujos serijos įvedimui skirta sritis

Nustatome diagramos ašis, jų pavadinimus ir kitus atributus.

3.2.6 pav. Diagramos vedlio langas

Paspaudę mygtuką Pirmyn pasirinksime vietą, kur bus talpinama diagrama. Suteikiama

galimybė diagramą talpinti dvejose vietose: tame pačiame lakšte, kur yra duomenų lentelė arba

naujame lakšte.

3.2.7 pav. Diagramos vedlio langas

Paspaudę mygtuką Baigti, gauname diagramos vaizdą.

72

Kaina

0,00 Lt

5,00 Lt

10,00 Lt

15,00 Lt

20,00 Lt

25,00 Lt

30,00 Lt

35,00 Lt

40,00 Lt

45,00 Lt

Vėjas Gamta ir

žmogus

Lietuvos

istorija

Anykščių

šilelis

Kliudžiau

Kaina

3.2.8 pav. Diagramos vaizdas

4.2.1.Užduotis. Sukurkite diagramą Lietuvos upių ilgiams pavaizduoti.

Upės pavadinimas Bendras ilgis, km Ilgis Lietuvoje, km

Nemunas 937 475

Neris 510 234

Venta 346 161

Šešupė 298 209

Mūša (Lielupė) 284 190

Šventoji 246 202

Nevėžis 209 151

Merkys 203 177

Minija 202 148

Nemunėlis 191 135

5. SKAIČIUOKLĖS PRITAIKYMAS MOKYKLOS BIBLIOTEKOS DARBE

ŠIAME SKYRELYJE:

Išaiškinti skaičiuoklės pritaikymo galimybes mokyklos bibliotekos

darbe.

Skaičiuoklės naudojimas yra labai naudingas bibliotekininko darbe. Skaičiuoklę galima

naudoti kuriant ataskaitas, užsakant vadovėlius ar grožinę literatūrą iš knygų leidyklų (4.1. pav.).

4 pav. Skaičiuoklės naudojimas užsakant vadovėlius ir mokomąsias priemones

73

Naudodamiesi programa, mokyklų bibliotekų darbuotojai lengvai atliks įvairius ataskaitoms

reikalingus skaičiavimus, turės galimybę tvarkingai kaupti tyrimų (skaitytojų skaičių lyginimo,

literatūros išdavimo ar kt.) duomenis sąrašuose bei juos atvaizduoti diagramose. 4. 1.Užduotis. Padiskutuokite, kur mokyklos bibliotekininko darbe galima

taikyti skaičiuoklės funkcijas.

PASITIKRINKIME:

1. Kokia yra skaičiuoklės MS Excel paskirtis? 2. Kokie yra pagrindiniai skaičiuoklės lango elementai? 3. Išvardinkite veiksmus, kuriuos galima atlikti su skaičiuoklės lango

elementais.

4. Kokius veiksmus reikia atlikti, norit langelyje sukurti formulę ir

funkciją?

5. Išvardinkite aritmetinių funkcijų (sumos, mažiausios reikšmės, didžiausios reikšmės, vidurkio) pavadinimus.

6. Ką vadiname duomenų sąrašu? Kokius veiksmus galime su juo atlikti? 7. Ką vadiname diagrama? Kokio tipo gali būti diagramos?

IV. PATEIKČIŲ RENGIMAS

1. Darbas su pateikčių rengykle

1.1 Pateiktis ir skaidrė

ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite pateikčių rengyklės, pateikties bei skaidrės paskirtį.

Dirbantiems žmonėms dažnai tenka pasisakyti per susirinkimus, seminarus, konferencijas.

Tikriausiai ir jums, bibliotekininkams, teks parengti ir pristatyti kokį nors darbą, projektą ar

pranešimą apie mokyklos bibliotekos darbą ar save. Žinoma, kad klausantis pristatymų ar

pranešimų, geriau įsimenama ta informacija, kuri iliustruojama su ja susijusiais vaizdais bei tekstu.

Taigi pranešėjas, kuris skaitydamas pranešimą naudoja vaizdines priemones, pasiekia daug didesnį

efektą negu tas, kuris tokių priemonių nenaudoja. Todėl ir buvo sukurtos pristatymų iliustravimo

priemonės – tam skirtos kompiuterio programos, arba pateikčių rengyklės. Lietuvoje labiausiai

paplitusios pateikčių rengyklės yra „Microsoft PowerPoint“ ir „Open Office Impress“ (1.1 pav.).

Pateikčių rengyklė – tai vaizdinės medžiagos rengimo programa. Jos parengtas dokumentas

– pateiktis – yra skaidrių, skirtų demonstruoti projektoriumi, rinkinys.

1.1 pav. Open Office pateikčių rengyklės langas

74

Pateikčių rengyklės turi puikių galimybių vaizdžiai pateikti informaciją. Šios programos gali

būti sėkmingai naudojamos ir mokantis, ir mokant.

Pateiktis — tai kompiuteriu parengtas dokumentas skirtas pranešimui, reklamai, pristatymui

papildyti. Šį dokumentą sudaro demonstravimui skirtas kompiuterinių skaidrių rinkinys.

Parengta pateiktis rodoma klausytojams (1.2 pav.). Tai dar vadinama demonstravimu arba

pristatymu.

1.2 pav. Pateiktis (šešios skaidrės) apie internetą

Pateiktį sudaro atskiri informacijos vienetai - vadinamosios skaidrės. Viena skaidrė - tai

vienas kadras, rodomas kompiuterio ekrane. 1.1. Užduotis. Atsakykite į klausimus:

o Kokia pateikties rengyklės paskirtis?

o Kokiam tikslui rengiama kompiuterinė pateiktis?

o Iš kokių elementų susideda pateiktis?

Papildoma informacija

Pradedant kurti pristatymą reikia:

1. Atlikti situacijos analizę. Prieš pradėdami kurti pristatymą turite savęs paklausti: ką

kalbėsite; kam kalbėsite; kodėl kalbėsite; kas dar kalbės kartu su jumis; kada bus

kalbama; kur vyks pristatymas.

2. Žinoti, kad pristatymas kuriamas konkrečiai auditorijai, konkrečiam atvejui, perteikiant

tam tikrą informaciją ir turint konkretų tikslą.

3. Naudojant „minčių lietaus“ metodą iškelti visas įmanomas idėjas, pasiruošti pristatymo

eskizą.

4. Pasirinkti tinkamą turimos medžiagos išdėstymo skaidrėse metodą.

1.2 Darbo su pateikčių rengykle „MS PowerPoint“ pradžia

ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite susirasti ir paleisti pateikčių rengyklę.

Susipažinsite pagrindinėmis programos lango sritimis.

Keisite skaidrių rodymo kompiuteryje būdus.

1.2. Pratimas. Atverkite pateikčių rengyklę:

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite Pradėti Visos programos Microsoft

PowerPoint (Start Programs Microsoft PowerPoint);

arba darbalaukyje kairiuoju pelės klavišu du kartus spustelėkite šios programos

piktogramą .

75

13 pav. Programos langas

1.3. Užduotis. Palyginkite atsivėrusį programos langą su medžiagoje

pateiktu 1.3 paveikslu, įsidėmėkite lango sričių pavadinimus.

Atvėrus „Microsoft PowerPoint” programą, lange matomos šios svarbiausios sritys:

užduočių sritis, kurios turinys pasirenkamas meniu; joje grupuojamos parinktys,

saitai, iliustracijos, skaidrių išdėstymas, atliekama didelė redagavimo dalis ir kt.;

skaidrės sritis, kurioje matoma būsimos skaidrės sandara, svarbiausi jos elementai

(skaidrės antraštė ir skaidrės tekstas);

skaidrių sąrašo sritis, kurioje pateikiamas ne tik sunumeruotų skaidrių sąrašas, bet ir

kiekvienos skaidrės pavadinimas bei joje įrašytas tekstas;

skaidrių peržiūros veiksenos keitimo mygtukai (jų paskirtis aprašyta 1.1 lentelėje);

autoriaus pastabų sritis, kurioje skaidrių autorius rašo savo pastabas ir komentarus.

Pradėdami darbą su „Microsoft PowerPoint“ programa, dešiniajame ekrano krašte matote

užduočių sritį Darbo pradžia (Task Pane) (1.4 pav.).

1.4. Pratimas. Išbandykite užduočių srities (1.5 pav.) naršymo galimybes:

jei šios srities nėra, ją galima iškviesti – kairiuoju pelės klavišu spustelėti pagrindinio

meniu komandas Rodymas Užduočių sritis (View Task Panes);

jei ši sritis nereikalinga, ją galima užverti paspaudus užvėrimo mygtuką ;

norėdami atverti meniu, spustelėkite rodyklę Kitos užduočių sritys (Other Task

Panes);

norėdami pakeisti jau atvertą užduočių sritį, paspauskite mygtukus Atgal (Back) ar

Pirmyn (Forward);

norėdami grįžti prie Darbo pradžios, paspauskite mygtuką Namai (Home).

Pagrindinis

meniu

Priemonių

juostos

Lango dydžio

keitimo

mygtukai

Skaidrės

sritis

Skaidrių

sąrašo

sritis

Peržiūros

veiksenos

keitimo

mygtukai

Autoriaus

pastabų sritis Būsenos juosta

Užduočių sritis

76

154 pav. Kitos srities pasirinkimas

1.4 pav. Užduočių sritis Darbo

pradžia 1.6 pav. Kitų užduočių sričių

pasirinkimo meniu

1.5. Pratimas. Išsiaiškinkite kitų užduočių sričių galimybes:

norėdami įterpti naują skaidrę ar pakeisti jos maketą, kairiuoju pelės klavišu

spustelėkite Skaidrės maketas (Slide Layout) (1.6 pav.);

norėdami pakeisti skaidrės dizainą, kairiuoju pelės klavišu spustelėkite Skaidrės

dizainas (Slide Design) (1.6 pav.);

išsiaiškinkite ir su mokytoju(-a) aptarkite kitas užduočių sričių (1.6 pav.) galimybes. 1.6. Užduotis. Išbandykite skaidrių peržiūros rodinių keitimo mygtukus. Jų

reikšmės pateiktos 1.1 lentelėje.

Pagrindiniai skaidrių peržiūros rodinių keitimo mygtukai

1.1 lentelė

Mygtukas MYGTUKO PASKIRTIS

Įjungiama įprastosios peržiūros veiksena (Paprastas); matysite langą, sudarytą iš trijų sričių:

skaidrės (didžiausia), skaidrių sąrašo, skaidrių komentarų.

Įjungiama skaidrių rikiavimo veiksena (Skaidrių rūšiuotuvas); visų skaidrių miniatiūras

matysite tokia tvarka, kokia jos bus rodomos pristatymo metu; pasirinkus šią veikseną, galima

pakeisti skaidrių išdėstymą, parinkti perėjimo nuo vienos skaidrės prie kitos vyksmą ir

specialiuosius efektus.

Įjungiama skaidrių demonstravimo veiksena (Skaidrių demonstravimas); jos metu visos

skaidrės bus parodytos tokia tvarka, kokia jos sudėtos pateiktyje; paspaudę klavišą Esc. ,

demonstravimą galite nutraukti.

Atvėrus „PowerPoint“ programos langą, kairėje lango dalyje matoma skaidrių sąrašo sritis

su joje esančia vienos skaidrės miniatiūra. Pridedamų skaidrių miniatiūros taip pat atsiranda šioje

srityje ir čia su jomis galima dirbti. Jei norite peržiūrėti kontekstinį meniu (1.7 pav.), skaidrės

miniatiūrą spustelėkite dešiniuoju pelės klavišu. Kontekstinio meniu komandomis patogu atlikti šiuos veiksmus: įterpti naują skaidrę (New Slide), pakeisti skaidrės maketą (Slide Layout),

pakeisti skaidrių dizainą (Slide Design) ir kt.

Jau sukurtų pateikčių

atvėrimo sritis

Sukurti naują pateiktį

Tekstinis paieškos langas

Užverti

Pasirinkti kitą užduočių

sritį Mygtukai:

Namai

Pirmyn

Atgal

77

1.7 pav. Kontekstinis meniu

Šiame meniu esančias komandas taip pat galima rasti spustelėjus pagrindinio meniu

komandas Formatavimas (Format) ir Redagavimas (Edit).

Kai kuriuos veiksmus patogu atlikti klaviatūra, pvz.:

paspaudus klavišų derinį CTRL + M , įterpiama nauja skaidrė;

paspaudus klavišų derinį CTRL + D , pažymėta skaidrė kopijuojama ir įklijuojama.

Papildoma informacija

Ruošiant pristatymą svarbu prisiminti kad klausytojų auditoriją erzina:

o Per daug informacijos ir daug teksto.

o Nebūtini paveikslėliai arba kai nėra vaizdų, nors jie būtini.

o Pranešėjas informaciją perskaito iš skaidrės pažodžiui.

o Informacija skaidrėje nesutampa su tuo, ką sako pranešėjas.

o Ilgi sąrašai.

o Pernelyg sudėtingos schemos.

o Skaidrėse pateikiamas tik tekstas.

o Skaidrės keičiamos per greitai.

1.3 Skaidrių maketai, dizaino šablonai bei ruošiniai

ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite kaip pasirinkti tinkamą skaidrės maketą.

Išbandysite įvairius dizaino (apipavidalinimo) šablonus.

Įrašysite pateikties failą.

Sužinosite kam reikalingi ruošiniai.

1.7. Užduotis. Atverkite pateikčių rengyklę.

Skaidrių maketai (1.8 pav.) padeda išdėstyti skaidrėje norimą pateikti informaciją. Tam

tikroje vietoje rinkdami tekstą, jūs dirbate su maketu, nes rezervuotos vietos – jų turinio tipas ir

išdėstymas – sudaro skaidrės maketą.

1.8. Pratimas. Atverkite skaidrių maketus, – tai galite atlikti keliais

būdais, išbandykite juos:

atverkite užduočių sritį Skaidrių maketas (Task Pane);

arba kairiuoju pelės klavišu spustelėkite standartinės priemonių juostos mygtuką

Skaidrės maketas (Slide Layout),

arba kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio meniu komandas Formatavimas

Skaidrės maketas... (Format Slide Layout).

78

Atvėrus programą „PowerPoint ”, naujos pateikties pirmoji skaidrė visuomet yra antraštinė

skaidrė.

1.8 pav. Programos „PowerPoint“ langas

1.9. Pratimas. Pradėkime rengti savo bibliotekos pristatymą:

dešiniajame programos lango krašte matote užduočių sritį Skaidrių maketas, kurioje

galite pasirinkti kuriamo bibliotekos pristatymo pirmosios skaidrės maketą (1.9 pav.);

srityje Skaidrių sąrašas kairiuoju pelės klavišu spustelėkite skaidrės miniatiūrą;

užduočių srityje Skaidrės maketas (Slide Layout) spustelėkite maketo, kurį ketinate

taikyti pasirinktai skaidrei, miniatiūrą.

Jei norėsite, vėliau galėsite pritaikyti kitą maketą, tačiau gali tekti pakoreguoti ir skaidrės

turinį.

1.10. Pratimas. Antraštinėje skaidrėje į pavadinimo ir paantraštės sritis

įveskite tekstą:

spustelėkite pele toje srityje, ir užrašas „Spustelėkite pavadinimui pridėti“ („Click to

add ...“) (1.9 pav.) dings, o jo vietoje pasirodys jūsų klaviatūra renkamas tekstas.

Pasirinkus skaidrių sritį (slide pane), tekstą galima įvesti tiesiai į skaidrę. Tekstas rašomas

brūkšniniu rėmeliu apvestame lauke, kuris vadinamas rezervuota teksto vieta (placeholder). Visas

tekstas įvedamas į panašius skaidrėje esančius laukelius.

1.9 pav. Antraštinės skaidrės maketas 1.10 pav. Antraštinės skaidrės pavyzdys

Skaidrių sritis

Skaidrių maketai

Užduočių sritis

Skaidrės maketas

Skaidrių sąrašo

sritis

Skaidrės

miniatiūra

Skaidrės

maketo

miniatiūra

79

1.10 paveiksle matote pateikties pirmosios skaidrės pavyzdį. Tai antraštinė skaidrė. Joje pristatoma

tema, bet jos turinys smulkiau nedetalizuojamas – tam bus skirtos kitos skaidrės. Joje dažniausiai

pateikiamas pranešimo pavadinimas, nurodoma pranešėjo vardas ir pavardė, pranešimo vieta bei data. Nors

informacija joje pateikiama gerai, tačiau klausytojų auditorijai stebėti vien tik nespalvotus užrašus gali

greitai pabosti, todėl kitas žingsnis – parinkti tinkamą apipavidalinimą – skaidrės dizainą. 1.11. Pratimas. Atverkite skaidrės dizaino šablonus (1.11 pav.). Tai

galite atlikti keliais būdais:

užduočių srityje pasirinkite ir spustelėkite sritį Skaidrės dizainas ;

arba kairiuoju pelės klavišu spustelėkite standartinės priemonių juostos mygtuką

Skaidrės dizainas (Design);

arba kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio meniu komandas Formatavimas

Skaidrės dizainas... (Format Slide Design).

Pasirinkdami skaidrės dizaino šabloną, galite pakeisti nespalvotą skaidrės vaizdą. Pritaikę

dizaino šabloną, skaidrei suteiksite spalvingumą, stilių ir puošnumą.

1.11 pav. Užduočių sritis

Skaidrės dizainas 1.12 pav. Skaidrių su pritaikytu dizaino šablonu pavyzdžiai

Dešiniajame programos lango krašte užduočių srityje matote sritį Skaidrės dizainas, kurioje

galite pasirinkti kuriamo bibliotekos pristatymo pirmosios skaidrės apipavidalinimą (1.12 paveiksle

pateikta galimo pasirinkimo pavyzdžių): 1.12. Pratimas. Antraštinei skaidrei pritaikykite pasirinktą dizaino

šabloną:

srityje Skaidrių sąrašas kairiuoju pelės klavišu spustelėkite skaidrės miniatiūrą;

užduočių srityje Skaidrės dizainas (Slide Design) spustelėkite šablono, kurį ketinate

taikyti pasirinktai skaidrei, miniatiūrą.

Šabloną galima taikyti bet kuriame pateikties kūrimo etape. Jei vėliau paaiškėtų, kad būtų

geriau naudoti kitą dizaino šabloną, galima jį pakeisti (pritaikyti).

Užduočių srityje Skaidrės dizainas (Slide Design) esančios nuorodos pagreitina darbą su

dizaino šablonais, spalvotomis schemomis ir animacijos schemomis (1.12 pav.). Pritaikę skaidrei

šabloną, galite dar pritaikyti ir kitą spalvų schemą (1.13 pav.) 1.13. Pratimas. Antraštinei skaidrei parinkite patinkančių spalvų schemą:

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite nuorodą Spalvų schemos (Color Schemes);

užduočių srityje pasirodžius galimų spalvų schemų miniatiūroms, kairiuoju pelės klavišu

spustelėkite norimą spalvų schemą;

spalvų schemas taip pat galite atverti naudodamiesi meniu Kitos užduočių sritys (Other

Task Panes).

80

1.13 pav. Užduočių srities

Skaidrės dizainas siūlomos spalvų schemos

1.14 pav. Skaidrių su pritaikytomis skirtingomis spalvų schemomis pavyzdžiai

1.14. Pratimas. Įrašykite pradėtą kurti pateiktį į savo failų saugyklos

aplanką PRISTATYMAI:

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio meniu komandas Failas Įrašyti

kaip...(File Save As...);

atsivėrusiame lango laukelyje Įrašyti į (Save in) pasirinkite rinkmenos įrašymo vietą –

savo rinkmenų saugykloje esantį aplanką PRISTATYMAI;

laukelyje Failo vardas (File name) parašykite savo kuriamos pateikties pavadinimą

(pvz., biblioteka) ir spustelėkite mygtuką (Save).

Dauguma šablonų, įtrauktų į programą „PowerPoint“, turi ir pavadinimų ruošinį, ir

skaidrės ruošinį. Nors jame saugomi ir dizaino šablono stiliai, pavadinimų ruošinio maketas ir

dizainas šiek tiek skiriasi nuo skaidrių dizaino. Tai leidžia jūsų pavadinimo skaidrėms išsiskirti iš

kitų skaidrių, taip pat atlikti pakeitimus, kurie įsigalios visose skaidrėse, išskyrus pateikties

pavadinimo skaidres, arba – tik jose.

Pateikties antraštinė skaidrė yra skaidrė, sukurta panaudojus Pavadinimo skaidrės

maketą. Maketo pavadinimas rodomas ekrane, į miniatiūrą nukreipus pelės žymeklį.

Pavadinimų ruošinys leidžia keisti pateikties antraštinė skaidres nekeičiant kitų skaidrių.

Kad pavadinimų ruošinys labiau išsiskirtų, galite, pvz., pakeisti šrifto spalvą arba pridėti tik

pateikties antraštinėms skaidrėms skirtą paveikslėlį. Dar galite išjungti datos ir laiko, skaidrės

numerio arba poraštės (kolontitulų) teksto rodymą, kad pateikties antraštinė skaidrė nebūtų pernelyg

„apkrauta“.

1.15 pav. Skaidrių ruošinio rodinio iškvietimas 1.16 pav. Pavadinimo ruošinio įterpimas

Pateikties antraštinės skaidrės foną galima pakeisti (pvz., įkelti nuotrauką ar savo piešinį)

naudojant pavadinimų ruošinį.

81

1.15. Pratimas. Atverkite pavadinimų ruošinį:

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio meniu komandas Rodymas

Instruktorius Skaidrių ruošinys (View Master Slide Master) (1.15 pav.);

skaidrės ir pavadinimų ruošinių miniatiūrų pora pateikiama ekrano kairėje; norėdami

atverti pavadinimų ruošinį, kairiuoju pelės klavišu spustelėkite antrąją miniatiūrą (1.16

pav.); dabar galite keisti pateikties antraštinės skaidrės foną (pvz., įsikelti mokyklos arba

bibliotekos nuotrauką).

1.17 pav. Langas Fonas 1.18 pav. Langas Užpildo

efektai 1.19 pav. Pateikties antraštinės

skaidrės pavyzdys

1.16. Pratimas. Pasinaudodami pavadinimų ruošiniu pakeiskite pateikties

antraštinės skaidrės foną:

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio meniu komandas Formatavimas

Fonas... (Format Background...);

lange Fonas (Background) (1.17 pav.) spustelėję mygtuką , pasirinkite Užpildo

efektai... (Fill Effects...);

lange Užpildo efektai (Fill Effects) (1.18 pav.) pasirinkite kortelę Paveikslėlis (Picture)

ir, spustelėję mygtuką (Select Picture...), įsikelkite nuotrauką ar

piešinį.

1.19 paveiksle matote pateikties antraštinę skaidrę, kurios fonas pakeistas naudojant

pavadinimų ruošinį.

2. Tekstas ir kiti objektai skaidrėje

2.1. Tekstas skaidrėse

ŠIAME SKYRELYJE

Atversite jau turimą bei įrašysite papildytą pateikties failą.

Pateiktį papildysite naujomis skaidrėmis.

Išmoksite rašyti ir komponuoti tekstą skaidrėse.

Sužinosite kaip pašalinti nereikalingas skaidres iš pateikties.

2.1. Pratimas. Atverkite pateikčių rengyklę ir iš savo failų saugyklos

aplanko PRISTATYMAI atverkite pradėtą kurti savo bibliotekos pristatymo failą:

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio meniu komandas Failas

Atidaryti...(File Open...) arba standartinės priemonių juostos mygtuką ;

atsivėrusiame lango (2.1 pav.) laukelyje Kur ieškoti (Open) suraskite savo rinkmenų

saugykloje esantį aplanką PRISTATYMAI ir, pasirinkę failą, paspauskite mygtuką

(Open).

82

2.1 pav. Pateikties atvėrimo langas

Atvertame pateikties faile jau turėtų būti viena antraštinė skaidrė. Kurdami savo pateiktį,

pridėsite dar skaidrių. Sukurkite dvi naujas skaidres. 2.2. Pratimas. Savo kuriamą pateiktį papildykite viena skaidre:

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio meniu komandas Įterpimas Nauja

skaidrė (Insert New Slide)

arba paspauskite klavišus CTRL + M (bus įterpta nauja skaidrė);

arba paspauskite klavišus CTRL + D (bus nukopijuota ir įdėta pažymėta skaidrė);

arba skaidrių sąrašo srityje kairiuoju pelės klavišu spustelėkite skaidrės miniatiūrą, po

kurios norite įterpti naują skaidrę, ir paspauskite klavišą ENTER ;

arba skaidrių sąrašo srityje dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite skaidrės miniatiūrą, po

kurios norite įterpti naują skaidrę, ir kontekstiniame meniu spustelėkite Nauja skaidrė

(New Slide);

pridėtai skaidrei parinkite pirmąjį (2.2 pav.) iš pateiktų skaidrės maketų.

Apipavidalinimu rūpintis nebereikia – nauja pateikties skaidrė automatiškai perima

ankstesnės skaidrės dizaino stilių.

2.2 paveiksle vaizduojamas pirmasis maketas turi dvi rezervuotas vietas: pavadinimo tekstui

ir pagrindiniam tekstui. Rezervuotoje pagrindinio teksto vietoje dažniausiai būna numatyti penki

teksto įtraukos lygmenys su skirtingu ženklelių stiliumi ir vis mažesniu šriftu. Kad pereitumėte prie

žemesnio įtraukos lygmens, pastraipos gale paspauskite mygtuką ENTER, paskui – mygtuką TAB .

2.2 pav. Teksto maketai

2.3 pav. Skaidrių pavyzdžiai 2.3. Pratimas. Skaidrėje surašykite 5 klasei bibliotekoje turimų IT

vadovėlių (galite paruošti ir kitą) sąrašą (2.3 pav.):

jei neketinate naudoti sąrašo su ženkleliais, pažymėkite rezervuotą teksto vietą, pelės

žymekliu spustelėdami jos rėmelį; paskui spustelėkite mygtuką Ženkleliai (Bullets) ;

jei norite pakeisti sąrašo ženklinimą, pažymėkite rezervuotą teksto vietą, pelės žymekliu

spustelėdami jos rėmelį; paskui pagrindiniame meniu nurodykite komandas

Rinkmenų saugyklos

paieškai pele spustelėkite

šį mygtuką

83

Formatavimas Ženkleliai ir numeravimas...(Format Bullets and Numbering...),

atsivėrusiame lange (2.4 pav.) pasirinkite norimą ženklelį ir spustelėkite mygtuką

(OK).

tvarkant tekstą, paranku naudotis ir kitais formatavimo priemonių juostos

mygtukais , pvz., mygtuku Centruoti (Center) galima centruoti tekstą;

įtraukos mygtukais , pvz., mygtuku Mažinti įtrauką (Decrease Indent)

galima nustatyti reikiamas teksto įtraukas; tačiau tai galima padaryti ir klaviatūra;

raidžių stilių (Style), šriftą (Font) ir dydį (Font Size) galite keisti pagrindinio meniu

komandomis Formatavimas Šriftas... (Format Font...) arba formatavimo

priemonių juostos mygtukais ;

atstumui tarp eilučių keisti nurodykite pagrindinio meniu komandas Formatavimas

Tarpai tarp eilučių...(Format Line Spacing) ir atsivėrusiame dialogo lange galėsite

keisti tarpus tarp eilučių ir pastraipų (2.5 pav.).

2.4 pav. Ženklinimo ir numeravimo langas 2.5 pav. Tarpų tarp eilučių pasirinkimo langas

2.4. Užduotis. Pridėkite dar vieną skaidrę. Antrajai pridėtai skaidrei

parinkite antrąjį (2.2 pav.) skaidrės maketą.

2.2 paveikslėlyje vaizduojamas antrasis maketas turi tris rezervuotas vietas tekstui rašyti:

vieną – pavadinimui ir dvi – pagrindiniam tekstui.

Įvedus daugiau teksto, negu jo telpa į rezervuotą vietą, programa „PowerPoint“

automatiškai sumažina šrifto dydį, kad visas tekstas tilptų. Jei norite, veikseną „Automatinis teksto

talpinimas“ galite išjungti.

Šioje skaidrėje dviem stulpeliais surašykite turimų informacinių technologijų vadovėlių V

klasei sąrašą (2.3 pav.). Dabar turite dvi skaidres su vadovėlių sąrašu.

Pateiktį „biblioteka“ jau sudaro trys skaidrės. Redaguodami jų turinį, turite pereiti nuo

vienos skaidrės prie kitos. Tai padaryti galite trimis patogiais būdais. 2.5. Pratimas. Išbandykite visus tris perėjimo nuo vienos skaidrės prie

kitos būdus:

kad pamatytumėte skaidrę, programos lango Skaidrės (Slides) srityje spustelėkite jos

miniatiūrą

arba šalia skaidrės, esančios slinkties juostos apačioje, spustelėkite mygtuką Ankstesnė

skaidrė (Previous Slide) arba Paskesnė skaidrė (Next Slide) ,

arba paspauskite klaviatūros klavišą PAGE UP arba PAGE DOWN .

Kartais sukurtą skaidrę reikia pašalinti. 2.6. Pratimas. Pašalinkite vieną iš dviejų skaidrių su vadovėlių sąrašais:

tam, pasirinkę norimą pašalinti skaidrę, programos lango Skaidrės (Slides) srityje,

spustelėkite jos miniatiūrą;

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio meniu komandas Redagavimas

Naikinti skaidrę (Edit Delete Slide). 2.7. Pratimas. Savo pateiktį įrašykite į aplanką PRISTATYMAI:

84

jei nekeisite pateikties failo vardo, kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio meniu

komandas Failas Įrašyti (File Save)

arba kairiuoju pelės klavišu spustelėkite standartinės priemonių juostos mygtuką

Įrašyti (Save);

jei norite pakeisti failo vardą, kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio meniu

komandas Failas Įrašyti Kaip...(File Save As...).

Papildoma informacija

Skaidrėje renkant tekstą labai svarbu pasirinkti tinkamą raidžių šriftą, dydį ir spalvą.

Patogiausia vartoti standartinius šriftus: Arial, Verdena, Tahoma, Times New Roman ir kt.,

nes perkeliant failą į kitą kompiuterį nestandartiniai (įmantrūs) šriftai gali sukelti problemų, pvz.

dingti lietuviškos raidės ar pan.. Viename pristatyme rekomenduojama naudoti ne daugiau kaip tris

skirtingus šriftus: pavadinimams, pagrindiniam tekstui, akcentams. Akcentams galima naudoti ir

kitą teksto spalvą.

Rekomenduojama antraštėms šrifto dydį pasirinkti nuo 40 iki 44 pt. Pagrindiniam tekstui

šrifto dydį riktis nuo 28 iki 36 pt.

Teksto spalvą rekomenduojama rinktis kontrastingą skaidrės fonui. Pavyzdžiui baltas tekstas

sudaro labai gerą kontrastą su tamsiais fonais (tamsiai mėlynu, žaliu ar raudonu).

2.2 Paveikslai, lentelės, diagramos skaidrėse

ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite įterpti į skaidrę paveikslėlį, lentelę ir diagramą.

Sužinosite kaip įkelti kitų pateikčių skaidres į savo pateiktį

2.8. Užduotis. Atverkite pradėtą kurti pateiktį iš savo failų saugyklos

aplanko PRISTATYMAI:

Atvertame pateikties faile jau turėtų būti dvi skaidrės. Toliau kurdami savo pateiktį

„biblioteka“, pridėkite dar tris naujas skaidres . 2.9. Užduotis. Pateiktį „biblioteka“ papildykite skaidre kurioje

anonsuosite pasirinktą vadovėlį. Įkeltai pirmajai skaidrei parinkite vieną iš

2.6 paveiksle pavaizduotų skaidrių maketų.

Pritaikytas maketas skaidrės turinį išdėsto pagal tam tikrą rezervuoto teksto vietų derinį.

Pavyzdžiui, jei žinote, kad skaidrėje turės būti tekstas, tačiau dar norite įtraukti paveikslėlį ar kitą

grafinį objektą, pasirinkite maketą su atitinkamomis rezervuotomis vietomis (2.6 pav.).

2.6 pav. Teksto ir turinio

maketai

2.7 pav. Pasirinktas skaidrės maketas

2.6 paveiksle vaizduojami du maketai turi tris rezervuotas vietas: dvi tekstui įrašyti —

pavadinimui ir pagrindiniam tekstui bei vieną grafiniam objektui įterpti. Spustelėję vieną iš

piktogramų, galite įtraukti lentelę, diagramą, iliustraciją, paveikslėlio failą, diagramą iš Diagramų

galerijos (Diagram Gallery) ar įvairialypės terpės failą, pvz., vaizdo failą.

Dabar parenkite skaidrę kurioje anonsuosite pasirinktą vadovėlį ar knygą. 2.8 paveiksle

matote galimų skaidrių pavyzdžius. Tekstui rezervuotose vietose surašykite pasirinktos knygos

anotaciją.

Paveikslui įterpti

spustelėkite šią

piktogramą

85

2.8 pav. Galimi skaidrių pavyzdžiai

2.10. Pratimas. Naudodami maketo piktogramą, įterpkite iliustraciją:

rezervuotoje vietoje spustelėkite piktogramą Įterpti iliustraciją (Insert Clip Art) (2.7

pav.);

atsivėrusio lango tekstiniame langelyje Ieškomas tekstas (2.9 pav.) įveskite iliustracijos

temos reikšminį žodį (pvz., knyga);

dialogo lange Paveikslėlio pasirinkimas (Select Picture) spustelėkite pasirinktą

iliustraciją, paskui spustelėkite mygtuką (OK).

2.9 pav. Paveikslėlio įkėlimo

langas

2.10 pav. Iliustracijos keitimas

Iliustracijos dydis automatiškai pritaikomas šiam maketui, tačiau paveikslėlio dydį galima

keisti. Be to, paveikslėlį galima pasukti specialia rankenėle (2.10 pav.). Standartiniai paveikslėliai

neprilygsta tikrai nuotraukai.

2.11. Pratimas. Į skaidrę įterpkite nuotrauką (geriausiai tiktų JPEG

formato):

rezervuotoje vietoje spustelėkite piktogramą Įterpti paveikslėlį (Insert Picture) (2.11

pav.);

atsivėrusio lango Įterpti paveikslėlį (Insert Picture) (2.12 pav.) tekstiniame langelyje

Kur ieškoti (Look in) suraskite aplanką (pvz., Paveikslai), kuriame yra jūsų

nuotraukos failas;

pasirinkite nuotrauką ir paspauskite mygtuką (Insert); nuotraukos dydis

bus automatiškai pritaikytas pasirinktam maketui (2.13 pav.).

Iliustracijos

pasukimas

Iliustracijos

dydžio keitimas

86

2.11 pav. Pasirinktas meketas 2.12 pav. Paveikslėlio įterpimo

langas

2.13 pav. Skaidrė su įterpta

nuotrauka

Pateiktį papildykite skaidre, kurioje pateiksite bibliotekoje turimų informacinių technologijų

vadovėlių V klasei sąrašą. Antrajai pridėtai skaidrei parinkite vieną iš 2.14 paveiksle pavaizduotų

skaidrių maketų.

2.14 pav. Turinio maketai 2.15 pav. Skaidrės maketas

2.14 paveiksle vaizduojamas pirmasis maketas turi dvi vietas, rezervuotas tekstui ir

grafiniam objektui įterpti, antrasis maketas – tik vieną vietą grafiniam objektui įterpti.

2.12. Pratimas. Į ruošiamą pateiktį įterpkite skaidrę su lentele, kurioje

pateikite bibliotekoje turimų informacinių technologijų vadovėlių V klasei

sąrašą:

spustelėjus lentelės piktogramą (215 pav.), ekrane pasirodo dialogo langas Lentelės

įterptis (Insert Table), skirtas lentelės stulpelių ir eilučių skaičiui nurodyti (2.16 pav.);

atitinkamuose laukeliuose įrašykite arba mygtukais nustatykite reikiamas lentelės

stulpelių ir eilučių reikšmes;

viską sutvarkę, paspauskite mygtuką (OK).

2.16 pav. Lentelės įterpties langas 2.17 pav. Skaidrė su įterpta lentele ir priemonių juosta

tekstiniame pavadinimo lauke (2.17 pav.) įveskite lentelės pavadinimą;

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pirmąjį lentelės langelį ir pradėkite pildykite lentelę;

norėdami pereiti iš vieno lentelės lango į kitą, paspauskite klavišą Tab arba norimą

langelį pasirinkite pele. 2.18 paveiksle matote galimų skaidrių pavyzdžius.

2.18 pav. Galimų skaidrių su lentele pavyzdžiai

Trečiajai pridėtai skaidrei parinkite tokį pat maketą kaip skaidrei su lentele.

Lentelei įterpti

spustelėkite

piktogramą

Lentelėms

tvarkyti

naudojama

ši priemonių

juosta

Skaidrė su

įterpta

lentele

87

2.19 pav. Skaidrės maketas diagramai

įterpti

2.13. Pratimas. Į ruošiamą pateiktį įterpkite skaidrę su diagrama, kurioje

pateikta informaciją apie bibliotekos lankytojus:

spustelėkite diagramos piktogramą (2.19 pav.), ekrane pasirodys langas su lentele,

panašia į skaičiuoklės programoje naudojamą lentelę, kurią reikia užpildyti;

į lentelę surašykite informaciją apie bibliotekos lankytojus per paskutinę savaitę; . 2.20

paveiksle pateiktas galimos lentelės pavyzdys; tuo pat metu skaidrėje matysite ir lentelę

atitinkančią diagramą (2.21 pav.);

užpildę lentelę, paspauskite mygtuką . 2.21 paveiksle pateiktas galimos diagramos

pavyzdys.

2.20 pav. Lentelė su diagramai reikalingais duomenimis 2.21 pav. Diagramos pavyzdys

Pateiktį „biblioteka“ jau sudaro penkios skaidrės. Redaguodami jų turinį, turite pereiti nuo

vienos skaidrės prie kitos.

Labai dažnai kuriant pristatymą reikia pasinaudoti jau turimo pristatymo skaidrėmis. 2.14. Pratimas. Į ruošiamą pateiktį įterpkite skaidres iš jau sukurtos

pateikties:

pagrindiniame programos meniu kairiuoju pelės klavišu spustelėkite Įterpimas

Skaidrės iš failų (Insert Slides from Files) (2.22 pav.);

dialogo lange Skaidrių radimas (Slide Finder) (2.23 pav.) paspauskite mygtuką

(Browse...) ir raskite reikalingą pateiktį;

2.22 pav. Komanda Įterpimas (Insert) 2.23 pav. Skaidrių peržiūros langas

Diagramai įterpti spustelėkite

šią piktogramą

88

atsivėrusiame lange Naršyti (Browse) (2.24 pav.) tekstiniame dialogo lange Kur ieškoti

(Look in:) pasirinkite aplanką (pvz., PRISTATYMAI), kuriame saugomas reikalingos

pateikties failas; pasirinkite failą, kurio skaidrę norite įkelti ir paspauskite mygtuką

(Open);

jei norite išlaikyti skaidrių formatus, pažymėkite žymės laukelį Išlaikyti šaltinio

formatavimą (Keep source formatting) (2.25 pav.);

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite norimą įkelti skaidrę;

2.24 pav. Langas Naršyti 2.25 pav. Skaidrės pasirinkimas

spustelėkite (Insert), kad įterptumėte pasirinktą skaidrę, jei spustelėsite

(Insert all), tai įterpsite visas pasirinktos pateikties skaidres;

baigę darbą, paspauskite mygtuką (Close).

Jei pažymėsite laukelį Išlaikyti šaltinio formatavimą (Keep source formatting), programa

„PowerPoint“ priderins įtrauktas skaidres prie esamo dizaino šablono.

Paveikslėlius ar kitus objektus galima įterpti naudojantis ne vien maketo piktogramomis,

juos galima įkelti ir naudojant meniu komandas. 2.15. Pratimas. Įterpkite iliustraciją naudodami meniu komandas:

pagrindiniame programos meniu kairiuoju pelės klavišu spustelėkite Įterpimas

Paveikslėlis Paveikslėlių archyvas... (Insert Picture Clip Art...) (2.26 pav.);

atsivėrusiame lange Žymėti paveikslėlį (Insert Clip Art) tekstiniame langelyje Ieškomas

tekstas (2.28 pav.) įveskite iliustracijos reikšminį žodį (pvz., vaikai);

dialogo lange Paveikslėlio pasirinkimas (Select Picture) spustelėkite pasirinktą

iliustraciją, paskui – mygtuką (OK).

2.26 pav. Paveikslėlių archyvo pasirinkimas 2.27 pav. Paveikslėlio įkėlimas iš rinkmenos 2.16 Pratimas. Įterpkite paveikslėlį iš rinkmenos naudodami meniu

komandas:

pagrindiniame programos meniu kairiuoju pelės klavišu spustelėkite komandas

Įterpimas Paveikslėlis Iš failo... (Insert Picture From File...) (2.26 pav.);

atsivėrusiame lange Įterpti paveikslėlį (Insert Picture) (2.27 pav.) tekstiniame langelyje

Kur ieškoti (Look in) suraskite aplanką, kuriame yra jūsų paveikslėlio failas;

89

tekstiniame langelyje Failų tipai: (Files of type:) galima pasirinkti failo tipą; jei tiksliai

jo nežinote, pasirinkite Visi paveikslai (All Pictures);

pasirinkę paveikslėlio failą, paspauskite mygtuką (Insert).

Paveikslėliai, ypač didelės skyros fotografijos, gali labai padidinti jūsų pateikties apimtį.

Pasidomėkite būdais, kuriais galėtumėte optimizuoti tokius paveikslėlius ir padaryti juos kiek

įmanoma mažesnius.

Papildoma informacija

Pateikčių failų galimi prievardžiai

2.1 lentelė

Failo prievardis Failo paskirtis (kas tai yra)

.ppt Įprastas pateikties failas

.pps Pateikčių failas, visada rodomas įjungus veikseną Skaidrių demonstravimas,

kai pasinaudojama naršykle „Windows Explorer“

.pot Programos „PowerPoint“ šablono failas

Pritaikę pateikčiai šablono dizainą, galite jį įrašyti kaip .pot tipo failą. Tuomet jis bus

įtrauktas į užduočių srities Skaidrės dizainas šablonų rinkinį ir juo galėsite pasinaudoti bet kada

vėliau.

3. Pateikties demonstravimas

3.1. Skaidrių rodymo (keitimo) efektai

ŠIAME SKYRELYJE

Susipažinsite su įvairiais naujos pateikties kūrimo pradžios būdais.

Išmoksite naudoti skaidrių keitimo efektus bei jų atsisakyti.

3.1 Užduotis. Sukurkite naują pateiktį, kurią sudarytų 3–5 skaidrės. Tai

gali būti bibliotekoje vykusio renginio arba knygos pristatymas, bibliotekos

reklama ar kt.

Sugalvokite ir nuspręskite, kokią informaciją ir kokiu pavidalu pateiksite skaidrėse.

Suprantama, kad jose bus teksto. Jis gali būti įvairus: ženklintas, numeruotas, išdėstytas stulpeliu ar

keliais stulpeliais. Skaidrių antraštės turi būti trumpos ir aiškios. Tekstas skaidrėse turi būti rašomas

pakankamai stambiu šriftu.

Neužmirškite, kad skaidrėse gali būti paveikslėlių, nuotraukų, lentelių, diagramų.

Neperkraukite pateikties ir atskirų skaidrių informacija, įvairiais šriftais, neinformatyviais

paveikslėliais.

Pateikčiai sukurti atverkite naują failą. Tai galite atlikti keliais būdais. Kairiuoju pelės

klavišu spustelėkite pagrindinio meniu komandas Failas Naujas... (File New...) ir

dešiniajame „PowerPoint“ programos lango krašte (užduočių srityje) matysite sritį Naujas

pristatymas (3.1 pav.), kurioje galėsite pasirinkti, kaip pradėti kurti naują pateiktį. 3.2 Pratimas. Išbandykite įvairius naujos pateikties kūrimo būdus:

kairiuoju pelės klavišu spustelėjus parinktį (Blank Presentation),

užduočių srityje atsivers langas Taikyti skaidrių maketą su skaidrių maketų variantais,

iš kurių išsirinksite tinkamą;

kairiuoju pelės klavišu spustelėjus parinktį (Design Templates),

užduočių srityje atsivers langas Pritaikyti dizaino šabloną, kuriame galėsite pasirinkti

tinkamą ruošinį;

kairiuoju pelės klavišu spustelėjus parinktį (AutoContent

Wizard), pateiktį padės kurti pateikčių vedlys, teliks atidžiai skaityti ir vykdyti jo

nurodymus. Nauji nurodymai bus pateikiami paspaudus mygtuką (Next>).

90

3.1 pav. Naujos pateikties kūrimo

juosta

3.2 pav. Bibliotekos reklamos pavyzdys

3.2 paveiksle pateiktas bibliotekos reklamos pavyzdys.

Demonstruojant skaidres, viena skaidrė seka paskui kitą. Kad auditorijai būtų įdomiau

stebėti rodomą pateiktį, galima paįvairinti skaidrių keitimo būdą naudojant bet kurios skaidrių

grupės ar net visų skaidrių keitimo efektą. Skirtingoms skaidrėms ar skaidrių grupėms galite

pritaikyti skirtingus keitimo efektus. Tačiau atminkite, kad nereikia persistengti – vienos

demonstracijos metu rekomenduojama naudoti ne daugiau kaip tris skaidrių keitimo efektus.

3.3 Pratimas. Naujai sukurtos pateikties skaidrėms ar skaidrių grupėms

pritaikykite skirtingus keitimo efektus:

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio meniu komandas Skaidrių

demonstravimas Skaidrių perėjimas... (Slide Show Slide Transition...) ir

dešiniajame „PowerPoint“ programos lango krašte atsivers užduočių srities Skaidrių

perėjimas (Slide Transition) langas (3.3 ir 3.4 pav.);

3.3 pav. Langas Skaidrių perėjimas 3.4 pav. Perėjimo keitimas

kairiuoju pelės klavišu pasirinkite skaidrę, kuriai ketinate pritaikyti keitimo efektą;

išskleidžiamame efektų sąraše kairiuoju pelės klavišu spustelėkite norimą keitimo

efektą; po pažymėtąja skaidre bus įterptas keitimo efekto ženklelis , rodantis, kad tai

skaidrei demonstravimo metu bus pritaikytas pasirinktasis keitimo efektas;

Išskleidžiamasis skaidrių

perėjimo efektų sąrašas

91

jei norite pamatyti, kaip tas efektas atrodo, spustelėkite parinktį ;

jei keitimo efektą norite taikyti visoms skaidrėms, paspauskite mygtuką

;

jei norite pamatyti, kaip tas efektas atrodys demonstruojant skaidres, paspauskite

mygtuką ;

lange Skaidrių perėjimas (Slide Transition) galite pasirinkti vieną iš trijų skaidrių

keitimo spartos galimybių: Lėtai (Slow), Negreitai (Medium) ir Greitai (Fast) (2.50

pav.);

lange Skaidrių perėjimas (Slide Transition) galite pasirinkti vieną garsą iš galimų garsų

sąrašo (2.50 pav.).

3.4 Pratimas. Atsisakykite netinkamų skaidrių keitimo efektų:

kairiuoju pelės klavišu pasirinkite skaidrę, kuriai pritaikyto keitimo efekto ketinate

atsisakyti;

išskleidžiamajame efektų sąraše kairiuoju pelės klavišu spustelėkite parinktį Be

perėjimo, ir efektas bus panaikintas.

Papildoma informacija

Nesusižavėkite garsiniais efektais. Jie dažniausiai primityvūs ir verčia auditoriją krūpčioti ar

raukytis. Jeigu iš tiesų manote kad jums būtinas garsas, tai geriau įterpkite savo surastą pagal

situaciją tinkamą muzikos įrašą ar jo fragmentą. Muziką tinka ne tik pradžioje ar pristatymo

pabaigoje ji gali tikti kai auditorijos paprašoma atlikti užduotį.

3.2. Skaidrės elementų animacija

ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite kaip naudoti animacijos schemas bei taikyti tekstui

animacijos efektus.

Išmoksite pakeisti pasirinktinės animacijos efektus ir sukurti savo

animacijos sekas.

Sužinosite kaip keisti skaidrių rodymo trukmę.

Animacijos schema yra suderinta efektų seka, kurią keletu pelės mygtuko spustelėjimų

galite pritaikyti kelioms skaidrėms arba visai pateikčiai.

Tai padeda sutaupyti daug laiko ir greitai pasiekti gerų rezultatų. Schema taip pat užtikrina

vientisumą, nes kiekvienai skaidrei taikomi tie patys efektai. Be to, schemą galima lengvai

panaikinti, pakeisti ar tinkinti.

Animacijos schemą sudaro keli animacijos efektų tipai, kurie vienas kitą papildo. Jums

nereikės taikyti kiekvieno efekto atskirai — pritaikę vieną schemą, gaunate visą efektų diapazoną.

3.5 Pratimas. Kad jūsų reklama būtų įtaigesnė, o dėmesys sutelktas į

atskiras pastraipas ar net žodžius, galite pritaikyti specialius teksto

animacijos efektus, išbandykite kaip tai atliekama:

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio meniu komandas Skaidrių

demonstravimas Animacijos schemos (Slide Show Preset Animation...) ir

dešiniajame „PowerPoint“ programos lango krašte atsivers užduočių srities (Task Pane)

Animacijos schemos (Preset Animation) langas (3.5 pav.);

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite skaidrę, kuriai ketinate pritaikyti pasirinktą

animacijos schemą;

išskleidžiamajame animacijos schemų sąraše kairiuoju pelės klavišu spustelėkite norimą

schemą; po pažymėtąja skaidre bus įterptas keitimo efekto ženklelis , rodantis, kad

tai skaidrei demonstravimo metu bus pritaikytas pasirinktasis animacijos efektas;

92

jei norite pamatyti, kaip animacijos efektas atrodo, spustelėkite parinktį

;

jei animacijos efektą norite taikyti visoms skaidrėms, paspauskite mygtuką

;

jei norite pamatyti, kaip teksto animacijos efektas atrodys demonstruojant skaidres,

paspauskite mygtuką ; 3.6 Pratimas. Pašalinkite jums nepatikusį teksto animacijos efektą:

kairiuoju pelės klavišu pažymėkite skaidrę, kuriai pritaikyto teksto animacijos efekto

ketinate atsisakyti;

išskleidžiamajame animacijos efektų sąraše kairiuoju pelės klavišu spustelėkite parinktį

Jokios animacijos, ir animacija bus pašalinta.

Animacijos schemos taikomos tekstui, kuris yra numatytose (rezervuotose) teksto vietose,

t.y. pažymėtuose laukuose. Šie laukai programoje „PowerPoint“ matomi bet kaip išdėstant tekstą.

Schemos neveikia teksto laukuose, pridedamuose naudojantis piešimo priemonių juosta. Čia reikia

taikyti pasirinktinę animaciją.

Tarkime, pritaikėte animacijos schemas, kurios jums patinka, tačiau dar norėtumėte šį tą

pakeisti ar pridėti. Pavyzdžiui, norite pakeisti vienos skaidrės pavadinimo efektą, iliustraciją ir

pageidautumėte, kad kai kurie efektai vyktų automatiškai.

Tokius keitimus galima atlikti naudojantis pasirinktine animacija (custom animation).

Taip pat galima keisti ir kitas efekto ypatybes, pavyzdžiui, greitį ir kryptį.

3.5 pav. Animacijos schemų sąrašas 3. 6 pav. Skaidrė su pasirinktais animacijos

efektais

3.7 Pratimas. Susipažinkite kaip atliekami specifiniai schemos efektų

pakeitimai:

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio meniu komandas Skaidrių

demonstravimas Pasirinktinės animacijos (Slide Show Custom Animation...) ir

Gerai pagalvokite,

kokie teksto

animacijos efektai

tiks jūsų reklamai.

Net programoje jie

yra sugrupuoti į

subtilius (Subtle),

nuosaikius (Moderate) ir

ypatingus

(Exciting).

93

dešiniajame „PowerPoint“ programos lango krašte atsivers užduočių srities Pasirinktinė

animacija (Custom Animation) langas (3.7 pav.);

kairiuoju pelės klavišu pasirinkite skaidrę, kuriai ketinate pritaikyti pasirinktą animacijos

schemą, ir spustelėkite skaidrėje reikiamą objektą – antraštę, paantraštę, paveikslėlį ar

kt. (2.52 pav.);

išskleidžiamajame animacijos schemų sąraše (3.7 pav.) kairiuoju pelės klavišu

spustelėkite reikiamą schemą; šalia jūsų pasirinkto objekto bus įterptas pritaikyto efekto

numerio ženklelis (ir , ir kt.), rodantis, kad tai skaidrei demonstravimo metu bus

pritaikytas pasirinktasis animacijos efektas (3.6 pav.);

jei norite pamatyti, kaip animacijos efektas atrodo, spustelėkite mygtuką

;

jei norite pamatyti, kaip teksto animacijos efektas atrodys demonstruojant skaidres,

paspauskite mygtuką (3.7 pav.).

3.7 pav. Langas Pasirinktinė animacija 3.8 pav. Galimi pasirinktinės animacijos efektai

Susipažinkite su įvairiais efekto modifikavimo būdais.

3.8 Pratimas. Išmokite vieną efektą pakeisti kitu:

pažymėkite efektą efektų sąraše (3.7 pav.);

spustelėkite mygtuką ;

išskleidžiamajame meniu (3.8 pav.) pasirinkite naują efektą. 3.9 Pratimas. Išmokite pridėti norimą efektą:

spustelėkite skaidrėje reikiamą objektą – antraštę, paantraštę, paveikslėlį ar objektą;

išskleidžiamajame mygtuko meniu pasirinkite norimą pridėti efektą. 3.10 Pratimas. Susipažinkite kaip paleidžiami efektai.

Efektą galima paleisti (pradėti) pasirinkus vieną iš trijų parinkčių (3.9 pav.):

Spustelėjus – tai reiškia „spustelėjus pelės klavišą“;

Su ankstesniu – 3.9 paveikslėlyje parodyta, kad efektas „Pavadinimas 1:...“, pasirinktas

efektų sąraše, bus paleistas spustelėjus pelės klavišą; pasirinkus parinktį Su ankstesniu,

efektas pradedamas automatiškai kartu su ankstesniu efektu;

Po ankstesnio – jei pageidaujate, kad po antraštės kitas efektas prasidėtų (pasileistų)

automatiškai, nustatykite šią parinktį.

Efektų sąrašas. Jame rodomi schemą sudarantys animacijos

efektai ir išvardyta, ką jie atlieka skaidrėje.

Žvaigždučių simboliai žymi efekto tipą; žalios žvaigždutės

čia rodo, kad buvo panaudoti įėjimo efektai.

Pelės piktograma reiškia, kad šis efektas paleidžiamas

spustelėjus pelės klavišą.

Skaičius nurodo efekto paleidimo eilę. Tas pats skaičius yra

ir skaidrėje.

94

3.9 pav. Efekto pradžios

pasirinkimas

3.10 pav. Efekto krypties

pasirinkimas

3.11 pav. Efekto spartos

pasirinkimas 3.11 Pratimas. Išmokite pakeisti efekto kryptį ir greitį:

kai kurie efektai vyksta tam tikra kryptimi; efekto Atskridimas galimos kryptys

pateikiamos 3.10 paveiksle;

greičio parinkčių diapazonas yra nuo Labai lėtai iki Labai greitai (3.11 pav.);

pavyzdžiui, tarp tuo pačiu metu prasidedančių efektų galite įterpti trumpas pauzes, jei

vienam iš efektų nustatysite greičio parinktį Greitai, o kitam – Vidutiniškai. 3.12 Pratimas. Panaikinkite vieną pritaikytą efektą:

efektų sąraše pasirinkite norimą panaikinti efektą ar efektus;

paspauskite mygtuką (Delete).

Jei savo reklamos pristatymo metu norėsite ne stovėti šalia kompiuterio, o vaikščioti po

auditoriją, bendrauti su klausytojais, galite pasirinkti automatišką skaidrių keitimą. 3.13 Pratimas. Nustatykite skaidrės rodymo trukmę:

atverkite langą Skaidrių perėjimas (Slide Transition) (3.5 pav.);

pažymėkite parinktį Automatiškai po (Automatically After) (3.12 pav.) ir šalia esančiame

laukelyje nurodykite skaidrės rodymo trukmę sekundėmis, pvz., 5 s;

3.12 pav. Skaidrės rodymo trukmės

nustatymas

pasirinkę skaidrių peržiūros veikseną, po kiekviena skaidre matysite skaidrės rodymo

trukmę. 3.14 Užduotis. Savo kuriamai reklamai parinkite tinkamus skaidrių

perėjimus ir animacijos efektus. Įrašykite pateiktį į savo failų saugyklos

aplanką.

Papildoma informacija

Patariama animacijos triukus naudoti tada, kai reikia suteikti teiginiui aiškumo arba uždėti

akcentus. Kai animuojamos visos pristatymo skaidrės, rekomenduojama pasirinkti 1 arba 2

animacijos schemas. Animacija turi padėti akcentuoti pagrindinę pristatymo mintį, bet ne

demonstruoti programos (pvz. PowerPoint) galimybes.

3.3 Pateikties pristatymas

ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite komentuoti ir demonstruoti pateiktį.

Rengiant pateiktį, galima rašyti ir pastabas, kuriomis patogu pasinaudoti darant pranešimą.

Surašytos pastabos nebus matomos demonstravimo metu. Jas galima rašyti rengiant pateiktį ar

95

vėliau — peržiūrint ją. Geriausia tai daryti prieš pat rengiantis pranešimui. Taigi apmąstę, ką

sakysite, ką labiau išskirsite, akcentuosite, kokių faktų pateiksite, — visa tai, kad nepamirštumėte,

galite pasižymėti pastabų puslapyje.

3.15 Pratimas. Surašykite komentarus (pastabas) savo bibliotekos reklamos

pateikčiau:

kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio meniu komandas Rodymas Pastabų

puslapis (View Notes Page);

atsivers langas su skaidrės maketu (3.13 pav.);

pastaboms skirtame apatiniame langelyje rašykite pastabas (3.13 pav.);

klaviatūros klavišais (PgUp) ir (PgDn) arba ir atverkite kitas skaidres

ir įrašykite joms skirtus komentarus.

Jei reikia, pakeiskite peržiūros mastelį, priemonių juostoje spustelėję mastelio keitimo

mygtuką . Kai reikės grįžti prie pradinio vaizdo dydžio, peržiūros mastelio

išskleidžiamajame sąraše pasirinkite Sutalpinti (Fit).

3.13 pav. Pastabų puslapis 3.14 pav. Paprastosios peržiūros veiksena 3.16 Pratimas. Išbandykite kitą pastabų rašymo galimybę, įjungus

paprastosios peržiūros veikseną:

įjunkite paprastosios peržiūros veikseną; tai galite atlikti keliais būdais: kairiuoju pelės

klavišu spustelėkite pagrindinio meniu komandas Rodymas Paprastas (View

Normal) arba paspauskite skaidrių peržiūros veiksenos keitimo mygtuką (Normal

View); matysite langą, sudarytą iš trijų sričių: skaidrės, skaidrių sąrašo ir skaidrių

komentarų (3.14 pav.);

lango Skaidrių komentarų (pastabų) srityje galite rašyti savo pastabas;

vilkdami skaidymo juostą, galite padidinti komentarų (pastabų) sritį;

skaidrių sąrašo srityje kairiuoju pelės klavišu pasirinkite kitas skaidres ir įrašykite joms

skirtus komentarus.

Baigėte kurti savo reklaminę pateiktį. Paleiskite rašybos tikrintuvę. Įjungę paprastąją

skaidrių peržiūros veikseną, paspauskite mygtuką Rašyba . Jūsų skaidrių tekstas ir pastabos bus

patikrintos.

Kurdami pateiktį, bet kuriuo metu galite ją peržiūrėti, pasirinkę skaidrių demonstravimo

veikseną (slide show) arba tiesiog paspaudę klavišą F5, – taip pradėsite demonstravimą nuo

pirmosios skaidrės. Skaidrės užims visą kompiuterio vaizduoklio ekraną. Panašiai atrodys ir

demonstruojamos skaidrės. Demonstravimo metu pateiktį galite naršyti keliais būdais: spaudydami

Skaidrių sąrašo sritis

Skaidrės sritis

Skaidrės komentarų (pastabų) sritis

Paprastosios peržiūros veiksenos įjungimas

96

kairįjį pelės klavišą; spaudydami klaviatūros klavišus ir arba (PgUp) ir (PgDn).

Jei nenorite ties kiekviena skaidre spaudyti mygtuko ir pageidaujate užbaigti pateikties

demonstravimą, paspauskite klavišą ESC.

3.17 Užduotis. Atlikite 3.1 lentelėje pateiktas užduotis.

3.1 lentelė

Užduotys Užduoties atlikimas

Pradėkite skaidrių demonstravimą nuo

pasirinktos skaidrės Apatinėje kairėje „PowerPoint“ lango dalyje spustelėkite mygtuką

Skaidrių demonstravimas (Slide Show) arba

paspauskite klaviatūros klavišus SHIFT +F5

Pademonstruokite vieną skaidrę Pažymėkite vienos skaidrės miniatiūrą ir spustelėkite mygtuką

Skaidrių demonstravimas (Slide Show) arba

paspauskite klavišą F5

Grįžkite prie paprastosios peržiūros

veiksenos ir baikite skaidrių

demonstravimą

Paspauskite klavišą ESC

Perjunkite paprastosios peržiūros

veikseną, o skaidrių demonstravimo

nenutraukite

Pereidami prie lango, kurį norite peržiūrėti, piktogramos, paspauskite

klavišus ALT + TAB

3.18 Užduotis. Atspausdinkite dvi savo pateikties skaidres viename lape.

Nustatykite tinkamas spausdinimo parinktis. Kairiuoju pelės klavišu spustelėkite pagrindinio

meniu komandas Failas Spausdinti… (File Print…). Lauke Ką spausdinti pasirinkite

galimus spaudinių tipus (3.15 pav.). Jei norite spausdinti skaidres, nurodykite parinktį Skaidrės. Jei

pasirinksite parinktį Padalomoji medžiaga, viename puslapyje galėsite spausdinti iki devynių

skaidrių. Jei nurodysite spausdinti po tris skaidres puslapyje, bus pateikiamos eilutės auditorijos

pastaboms – Pastabų puslapiai.

3.15 pav. Spaudinio tipo pasirinkimas 3.16 pav. Spausdinimo spalvų skalė

Pasirinkite galimus spausdinimo variantus lauke Spalvų/pustonių skalė (3.16 pav.).

Spalvota (Color) – spaudinyje parodomos visos pateikties spalvos; jei spausdinate nespalviniu

spausdintuvu, ši parinktis pasikeičia į parinktį Spalva (Color (On Black and White Printer)).

Tuomet pateikties spalvos pakeičiamos juoda, balta ir pilkos spalvos atspalviais. Pustoniai

(Grayscale) – pateikties spalvos pakeičiamos juoda, balta ir jų pustoniais. Taip spausdinant

taupomas kasetės rašalas, o spaudiniui suteikiamas meninės fotografijos efektas. Grynos juoda ir

balta (Pure Black and White) – tai numatytasis spausdinimo parinkties variantas. Spaudinyje būna

mažiau pereinamųjų atspalvių, mažiau pustonių, nelieka erdvinio efekto, kurį suteikia šešėliai,

tačiau taip sutaupoma rašalo.

Papildoma informacija

97

Baigus kurti reklamą, verta peržiūrėti jos visumą. Tai patogu atlikti paspaudus mygtuką

Skaidrių rūšiuotuvas (Slide Sorter), esantį apatiniame kairiajame programos lango kampe. Jame

matomos visos pateikties skaidrės; lengva atsirinkti, kas po ko seka, ir, reikalui esant, keisti eilės

tvarką – tiesiog pele perkelti norimą skaidrę į kitą vietą. Čia patogu taikyti skaidrių keitimo efektus

ir parinktinės animacijos schemas.

Parengta pateiktis gali būti demonstruojama tiesiog iš kompiuterio, pateikiama internete

(HTML formatu) arba išspausdinama. Išspausdintą pateiktį galima demonstruoti skaidrių plėvelių

projektoriumi, pateikti klausytojams popieriuje sumažintas pateikties skaidres su pastaboms skirta

vieta, o pranešėjas demonstravimo metu gali sekti rodomas skaidres ir turėti popieriuje jų

komentarus bei pateikties santrauką.

Pasinaudokite spaudinio peržiūros komanda (Failas Spausdinimo peržiūra), kad

pamatytumėte, kaip atrodo jūsų pastabos ir ruošiniai.

PASITIKRINKITE

Užduotis

Reikia sukurti pateiktį „Bendrieji reikalavimai mokyklos bibliotekai“. Pateiktį turi

sudaryti ne mažiau kaip 4 skaidrės:

1) antraštinė, kurioje būtina nurodyti pavadinimą (Bendrieji reikalavimai mokyklos

bibliotekai) ir savo vardą, pavardę;

2) skaidrė su lentele;

3) skaidrė su paveikslėliu;

4) skaidrė su diagrama.

Skaidrių apačioje turi būti nurodyta parengimo data ir mokykla.

Skaidres išspausdinkite viename puslapyje.

Parengtą pateiktį, patys kritiškai įvertinkite:

1. Ar jums patiems nenuobodu ją skaityti?

2. Tekstas be gramatinių ir stiliaus klaidų.

3. Skaidrėse pateikiami tik tikslūs ir patikrinti faktai.

4. Skaidrėse tik trumpi ir konkretūs sakiniai. Abstrakčios mintys ir idėjos turėtų būti

paaiškinamos žodžiu.

5. Tinkamas fono ir teksto santykis. Išlaikytas vientisumas spalvos ir vaizdo atžvilgiu.

6. Tinkamai parinkta vaizdo skaidrėje kompozicija.

7. Saikingas efektų naudojimas.

8. Užtikrintas vizualumas ir vaizdo kokybė. Tinkamas šriftų parinkimas ir suderinimas

bei meninių išraiškos priemonių tinkamas panaudojimas.

9. Sėkmingai atskleistas temos turinys.

10. Išlaikyta pristatymo logika.

V INTERNETAS

1. INTERNETAS IR JO PASLAUGOS

1.1. Interneto veikimo principai ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, kas yra internetas, kompiuterio prijungimo prie interneto

būdus;

Sužinosite, kokius veiksmus reikia atlikti, norit kompiuterį prijungti

prie interneto.

Vieną kompiuterį sujungus laidais su kitu, galima informaciją perduoti iš vieno kompiuterio

į kitą. Sujungus kelis kompiuterius, gaunamas vietinis tinklas. Jungiant vietinius tinklus į didesnius

kompiuterinius tinklus, sudaromas tinklų tinklas.

Internetas (ang. Internet) – tai pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis daugybę tinklų.

Kompiuteris prie interneto gali būti prijungtas įvairiais būdais:

Radijo ryšiu;

Palydoviniu ryšiu;

98

Telefono linijomis;

Kompiuterių tinklais;

Belaidėmis priemonėmis (belaidis internetas).

Internetas juosia visą pasaulį, tad kompiuteriuose esanti informacija gali būti prieinama iš

bet kurios pasaulio vietos. Kiekviename kompiuteryje, sujungtame į tinklą, yra nurodytas

kompiuterio skaitinis IP (ang. Internet Protocol ) adresas, kurį sudaro keturi skaičiai nuo 0 iki 255,

atskirti taškais. 1.1.2. Užduotis. Pasidomėkite, koks yra Jūsų kompiuterio IP adresas.

Norėdami prisijungti prie interneto, turite:

Turėti kompiuterį;

Užsiregistruoti interneto paslaugas teikiančioje firmoje: gauti prisijungimo vardą ir

slaptažodį, bei kitą prisijungimui reikalingą informaciją;

Turėti papildomą techninę įrangą (telefono liniją, bevielio interneto stotelę ar kitą

interneto paslaugų tiekėjo suteiktą įrangą);

Įdiegti programinę įrangą ir sukonfigūruoti tam tikrus kompiuterio nustatymus. 1.1.2.Užduotis. Pasidomėkite, kokiu būdu Jūsų kompiuteris prijungtas prie

interneto.

1.2.Interneto paslaugos

ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, kokias paslaugas teikia internetas.

Sužinosite, kokie internetinių paslaugų privalumai ir trūkumai.

Internetas teikia įvairias paslaugas: galima skaityti knygas, laikraščius, žurnalus,

pasisakymus, žiūrėti nuotraukas, filmus, rašyti laiškus, žinutėmis ar pokalbiais bendrauti su kitais

asmenimis, atsisiųsti įvairių programų, atlikti įvairias bankų operacijas (sumokėti už įvairias

paslaugas, atlikti pinigų pavedimus ir kt.), pirkti, parduoti įvairias prekes, mokytis ir t.t.

Žiniatinklis (ang. World Wide Web arba Web) – tai tinklalapiai, kuriuose pateikiama

informacija: tekstai, vaizdai, video ir audio įrašai, animacija.

Tinklalapiai saugomi kompiuteriuose, kurie įjungti į visuotinį tinklą ir vadinami serveriais.

Serveris (ang. Server) – tai kompiuteris ar įrenginys tinkle, kuriame yra įdiegta

speciali programinė įranga, atsakinėjanti į interneto naudotojo užklausas.

Tinklalapiai yra kuriami HTML (ang. HyperText Markup Language) kalba. Juose yra

naudojamas hipertekstas.

Hipertekstas (ang. hypertext) – tai tekstas, susietas su kitomis to tinklalapio vietomis

ar kitais tinklalapiais.

Elektroninis paštas (ang. E-mail) – paslauga laiškams siųsti. Elektroniniu paštu galima

išsiųsti, gauti laiškus ir prie jų pridėtą informaciją (dokumentus, nuotraukas, trumpus video

failus ir kt.).

Pokalbiai internete – tai paslauga, kuri leidžia bendrauti žmonėms rašant žinutes ar

kalbantis žodžiu.

Rinkmenų siuntimas (FTP) (ang. File Transfer Protocol) – paslauga, kuri leidžia

atsisiųsti, atnaujinti, šalinti, dalintis failais, dokumentais ir kitais duomenimis.

FTP privalumas – žinant adresą galima greitai persisiųsti reikalingos informacijos.

Naršydami internete galima kiekvieną dieną tobulinti savo žinias. Internetas suteikia ir

nuotolinio mokymosi galimybes, pasirenkant vietą, turinį ir laiką. Ši paslauga ypač naudinga tiems,

kas neturi galimybės mokytis išvykstant iš namų. Nuotolinis mokymasis yra organizuojamas

virtualioje mokymosi aplinkoje (Moodle, Atutor, WebCT ir kt.) arba tiesiog pateikiama

žiniatinklyje. Įgytų įgūdžių ir žinių patikrinimui visada naudojamos savikontrolės užduotys,

bendravimui – forumai, elektroninis paštas. Nuotolinio mokymosi paslaugas gali teikti įvairios

institucijos. Dauguma mokymosi paslaugų yra mokamos. Populiariausi žiniatinkliai, kuriuose

siūlomos nuotolinio mokymosi paslaugos:

Lietuvos virtualus universitetas (http://www.lvu.lt);

Tinklas.lt (http://www.tinklas.lt) – žiniatinklis, skirtas mokiniams ir pedagogams;

Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklas (http://www.liedm.lt) – žiniatinklis, kuriame

pateikiama informacija apie aukštųjų mokyklų nuotolinio mokymosi studijas ir programas;

99

Studijuok.lt (http://www.studijuok.lt) – žiniatinklyje talpinama vaizdinė mokomoji

medžiaga, skirta susipažinti su įvairiomis audio, video, garso ir kitomis programomis.

Mokomoji medžiaga yra nemokama ir skirta savarankiškam mokymuisi.

Kas dieną populiarėja internetinės parduotuvės, kuriose vartotojams suteikiama galimybė

išsirinkti prekes, atsiskaityti už jas ir gauti jas paštu. Jei prekės yra netinkamos, galima jas grąžinti

pradavusiai įmonei ir susigrąžinti pinigus.

Norėdami sutaupyti laiko ir pinigų, dauguma asmenų renkasi elektroninės bankininkystės

paslaugas. Prisijungę prie savo sąskaitos, Jūs galite pervesti kitiems asmenims pinigus, sumokėti

mokesčius už įvairias paslaugas, stebėti kur ir kiek išleidote pinigų, atskaitydami banko kortelėmis.

Užmaršiems bankų klientams suteikiamos tiesioginio debeto paslaugos, kurių metu automatiškai iš

asmens sąskaitos nuskaitoma pinigų suma už tam tikras paslaugas, pvz.: už interneto ar televizijos

paslaugas.

Valstybinės institucijos taip pat teikia elektronines paslaugas: deklaruoti gyvenamąją vietą,

pateikti mokesčių deklaracijas, pranešti apie gimusius arba mirusius žmones, užsakyti įvairias

pažymas ir t. t. 1.2.1. Užduotis. Padiskutuokite, kokias interneto teikiamas paslaugas

naudojate Jūs? Kokie interneto teikiamų paslaugų privalumai ir trūkumai? Ar Jūs

ir Jūsų artimi žmonės naudojasi interneto teikiamomis paslaugomis?

1.2.2. Užduotis. Išvardinkite, kokias dar žinote interneto teikiamas

paslaugas.

1.2.3. Užduotis. Apsilankykite tinklalapiuose http://www.lrc.lt,

http://www.vmi.lt; http://www.hanza.lt; http://www.vilniustransport.lt;

http://www.vilnius.lt. Ko svarbaus ir įdomaus galite rasti tuose tinklalapiuose.

Kokius dar žinote tinklalapius, kuriuose pateikia įdomi informacija?

1.3. Interneto adresai

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su tinklalapio adreso dalimis.

Kiekvienas tinklalapis turi internete savo adresą. Tinklalapio adresas yra sudarytas duomenų

perdavimo protokolo pavadinimo, tinklalapį aptarnaujančio serverio domeno vardo, kurio priekyje

papildomai, tačiau ne visada įrašomos raidės www, pvz.: http://www.lrytas.lt;

http://www.gmail.com.

Dažniausiai naudojami FTP (duomenų siuntimo) ir HTTP (hiperteksto perdavimo) (ang.

HyperText Transfer Protocol) protokolai.

Domenas - tai simbolinis adresas, sudarytas iš domeno savininko (arba kelių taškais

atskirtų vardų) ir prievardžio, pvz.: delfi.lt arba lrytas.lt.

Beveik visada iš domeno prievardžio raidžių galima nustatyti šalį, pvz.:

lt – Lietuva (ang. Lithuania);

lv- Latvija (ang. Latvia);

de – Vokietija (vok. Deutschland);

uk – Didžioji Britanija (ang. United Kingdom).

arba organizaciją, pvz.:

edu – švietimo instituciją;

com – komercinės įstaigos;

net – interneto paslaugas teikiančios organizacijos.

URL (ang. Uniform Resource Locator) adresas - tai bet kurių išteklių internete

simbolinis adresas, nurodantis, kuriuo protokolu kreiptis, domeno savininko vardą, aplankų

kelią domene bei bylos arba rinkmenos vardą.

Pvz.: http://www.smm.lt/naujienos/nuotrauka.jpg

http – žiniatinklio protokolas (http)

www – žiniatinklio adresas

smm – Švietimo ir mokslo ministerijos serveris

100

lt – Lietuva

naujienos – serverio aplankas

nuotrauka.jpg - byla arba rinkmena.

1.3.1. Užduotis. Panagrinėkite tinklalapių, kuriose dažniausiai lankotės

adresų struktūrą.

2. INTERNETO NARŠYKLĖS

Kai kompiuteris prijungiamas prie interneto, jame galima ieškoti įvairios informacijos.

Ieškojimas internete vadinamas naršymu.

Interneto naršyklėmis (ang. Browser) vadinamos specialios programos, kurios

skirtos naršymui internete.

Šiuo metu populiariausios naršyklės yra Internet Explorer, Mozilla Firefox ir Opera.

2.1.Naršyklių apžvalga ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su naršyklėmis, naršylių lango elementais ir atliekamais

veiksmais.

Naršyklės interneto puslapius atvaizduoja labai panašiai, tačiau gali būti tam tikrų skirtumų.

Interneto naudotojas savo kompiuteryje turėti kelias naršykles. Paveikslėliuose atvaizduojami

skirtingų naršyklių vaizdai.

2.1.1 pav. Internet Explorer naršyklės lango vaizdas

2.1.2 pav. Mozilla Firefox naršyklės lango vaizdas

101

2.1.3 pav. Opera naršyklės lango vaizdas

Nors ir skiriasi naršylių lango vaizdai, tačiau naršyklės atliekami veiksmai yra analogiški.

Internet

Explorer

Mozilla

Firefox

Opera Veiksmai Pastabos

Vienu tinklalapiu

atgal (ang. Back)

Spustelėjus mygtuką bus grįžtama

prie ankstesnio peržiūrėto

tinklalapio. Naršyklė gali įsiminti

daugybę aplankytų tinklalapių. Jei

spausite greta esančią rodyklę,

atversite interneto puslapių, kuriuose

lankėtės, sąrašą.

Vienu tinklalapiu

pirmyn (ang.

Forward)

Iškviečiamas jau lankytas puslapis.

Atsisiųsti iš naujo

(ang. Refresh)

Mygtukas spaudžiamas tada, kai

nepavyksta atsiųsti arba reikia

atnaujinti tinklalapį.

Stabdyti tinklalapio

siuntimą (ang.

Stop)

Tinklalapio siuntimo nutraukimas

Pradžia (ang.

Home)

Grįžtama į pradinį naršyklės puslapį,

kuris rodomas tik įjungus naršyklę.

2.1.1.Užduotis. Pasidomėkite, kokios naršylės yra įdiegtos Jūsų kompiuteryje.

2.2. Darbo su naršykle pradžia ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su naršyklės lango struktūra.

Išmoksite naudotis naršykle.

Interneto naršyklės paleidžiamos spustelėjus piktogramą arba atvėrus Pradžios (ang. Start)

mygtuką.

2.2.1 pav. Interneto naršyklių piktogramos

Atsidariusiame naršyklės lange adresų langelyje surenkamas tinklalapio adresas,

spaudžiamas įvedimo mygtukas, ir jei nepadaryta klaidų, naršyklėje atveriamas tinklalapis.

102

2.2.2 pav. Tinklalapio atvėrimas naršylėje

Jei norite atverti kitą tinklalapį, tai galite surinkti to paties naršyklės lango adreso eilutėje

kito internetinio puslapio adresą arba kitame naršyklės lange, kortelėje. Naują naršyklės langą galite

atidaryti paspaudus ant naršyklės ikonos arba naršyklės meniu pasirinkę Failas-> Naujas langas.

Naują kortelę galite atverti naršyklės meniu pasirinkę Failas-> Nauja kortelė. Patogiausia naują

puslapį atverti kitoje kortelėje, kadangi naršyti keliuose naršyklės languose yra nelabai patogu. 2.2.1.Užduotis. Atverkite naršyklės langą ir pabandykite surasti Jums žinomus

lango elementus: antraštę, meniu juostą, priemonių juostą, tinklalapio adreso

eilutę.

2.2.2.Užduotis. Surinkite kelis tinklalapių adresus naršyklės tinklalapių adresų

eilutėje, pvz.: http://mobik.emokykla.lt, http://www.smm.lt ir kt.

2.3.Paieškos sistemos ir katalogai ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su įvairiais informacijos paieškos būdais, paieškomis sistemose

ir kataloguose;

Susipažinsite su Google paieškos sistemos teikiama teksto ir tinklalapių

vertimo funkcija;

Išmoksite atlikti paiešką paieškos sistemose ir kataloguose.

Interneto naudotojas gali ieškoti informacijos nežinodamas tinklalapio adreso. Tokiais

atvejais geriausia ieškoti paieškos sistemomis, kurios leidžia rasti informaciją pagal paieškos

žodžius arba dominančią sritį. Paieškos sistemų internete yra labai daug. Jos viena nuo kitos skiriasi

sudėtingumu, paieškos organizavimo principu, sparta ir t.t. Populiariausios paieškos sistemos yra

Google (http://www.google.lt), Bing (http://www.bing.com), Altavista (http://www.altavista.com).

2.3.1 pav. Populiariausios paieškos sistemos

2.3.1.Užduotis. Atverkite paieškos sistemą ir pabandykite rasti informacijos

apie savo gimtąjį miestą, istorinius įvykius, susijusius su juo.

Paieškos sistemose galite rasti ne tik informacijos, bet ir vaizdų, grupių, katalogų.

103

2.3.2 pav. Google paieškos sistemos teikiamos paslaugos

Kad paieška būtų sėkminga, reikia kuo tiksliau parinkti paieškos reikšminius žodžius. Atlikę

paiešką gaunami paieškos rezultatai pateikiamas nuorodų į puslapius sąrašas, kuriuose yra

paryškinti reikšminiai žodžiai.

2.3.3 pav. Paieškos rezultatus atvaizduojantis langas

Kiekvienas tinklalapis aprašomas keliomis eilutėmis. Pirmoje eilutėje nurodomas puslapio

pavadinimas. Jei puslapis pavadinimo neturi, pateikiamas puslapio adresas. Kitose eilutėse

nurodomas tekstas, kuriame buvo rastas reikšminis žodis. Paieškos sistema gali pateikti labai daug

paieškos rezultatų. Todėl kartais patogiau naudotis išplėstine paieška. Išplėstinėje paieškoje galite

tiksliau apibrėžti ieškomos informacijos rezultatus.

2.3.4 pav. Google išplėstinis paieškos langas

Išplėstinėje paieškoje reikia atkreipti dėmesį į siūlomus paieškos tikslinimo kriterijus. Jeigu

norite, kad:

Paieškos rezultatuose būtų visi Jūsų užklausoje minimi žodžiai, tuomet reikšminius

žodžius reikia rašyti prie „su visais žodžiais“ esančiame teksto įvedimo laukelyje.

Užklausos žodžių ieškotų kaip vienos frazės, tuomet reikšminius žodžius reikia rašyti prie

„su tikslia fraze“ esančiame teksto įvedimo laukelyje.

104

Paieškos rezultatuose būtų bet kurie užklausoje minimi žodžiai, tuomet reikšminius

žodžius reikia rašyti prie „su bet kuriuo iš žodžių“ esančiame teksto įvedimo laukelyje.

Nerodytų rezultatų, kuriuose yra užklausoje nurodyti žodžiai, tuomet reikšminius

žodžius reikia rašyti prie „be šių žodžių“ esančiame teksto įvedimo laukelyje.

Paieškos žodžius galima įrašyti į vieną ar kelis paieškos laukus. Paieškos rezultatus galima

tikslinti pasirenkant:

Kalbą – nurodžius kalbą, paieškos rezultatai bus pateikiami tik nurodyta kalba.

Nepasirinkus kalbos, paieškos sistema pateiks užklausą atitinkančius rezultatus bet kuria

kalba.

Sritį – pasirinkus šalį, paieškos rezultatai bus pateikiami tik nurodytoje šalyje esančiuose

serveriuose. Nepasirinkus srities, paieškos sistema pateiks užklausą atitinkančius rezultatus,

esančius pasaulio serveriuose.

Failų formatą – paieškos sistema rezultatuose pateiks tik nurodyto formato dokumentus.

Galimybė pasirinkti įvairių formatų dokumentų: tekstinių (.doc), skaičiuoklės (.xlm)

dokumentų, pateikčių (.ppt) ir kt.

Datą – paieškos sistema pateiks rezultatus, kurie buvo sukurti per nurodytą laikotarpį.

Ieškomų žodžių ar frazių vietą – rezultatų bus ieškoma tik tam tikroje vietoje, pvz.:

tinklalapių antraštėse, tekstuose, tinklalapių adresuose, nuorodose.

Sritį – jei paiešką norite atlikti tam tikrame tinklalapyje (tinklalapiuose), tai šioje vietoje

galima įrašyti tinklalapio adresą (adreso galą, pvz. .lt ).

Naudojimo taisykles – paieška atliekama laisvai prieinamuose arba prenumeruojamuose

šaltiniuose.

2.3.2.Užduotis. Atverkite paieškos sistemos išplėstinę paiešką ir raskite

informacijos apie mokyklą, kurioje dirbate, apie kolegas, su kuriais

bendraujate.

Google paieškos sistemoje yra galimybė išversti frazes, tekstą bei tinklalapius į įvairias

kalbas. Vertimo puslapį galima iškviesti iš pagrindinio Google puslapio (http://www.google.lt)

paspaudus nuorodą „Kalbos įrankiai“ . Pasirodys langas, kuriame:

Galimybė įvesti paieškos žodį ar frazę savo kalba, o paieškos rezultatai bus pateikiami

dvejomis kalbomis, kurias nustatysite prieš atlikdami paiešką.

Galimybė išversti tekstą įvairiomis kalbomis.

Galimybė išversti tinklalapį įvairiomis kalbomis. Tereikia nurodyti tinklalapio adresą ir

kalbą, į kurią bus išverčiamas tinklalapis.

2.3.5 pav. Kalbos įrankių lango vaizdas

105

2.3.3.Užduotis. Išverskite kelias frazes į kitą kalbą. Atlikite informacijos

paiešką užsienio tinklalapiuose, pasinaudojant tinklalapių vertimo funkcija.

Paieškos sistemos – tai tik vienas iš būdų, kaip rasti informaciją. Kitas būdas – paieška

kataloguose, kuriuose laikoma susisteminta informacija. Katalogai internete siūlo ieškoti

informacijos pagal žinių kategoriją. Paieškos katalogų pasaulyje taip pat yra labai daug, pvz.:

Yahoo (http://www.yahoo.com), lietuviškas katalogas „Lietuva internete“ (http://www.on.lt).

2.3.6 pav. Katalogas „Lietuva internete“

Pasirinkę tam tikrą sritį, galima siaurinti paieškos ratą iki dominančios informacijos. 2.3.4.Užduotis. Suraskite Jus dominančią knygą paieškos kataloge.

2.3.5.Užduotis. Padiskutuokite apie paieškų sistemose ir kataloguose trūkumus ir

privalumus.

2.4.Paieškos būdai. Aktualios mokyklos bendruomenei informacijos paieška

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su informacijos paieškos būdais.

Sužinosite naudingų nuorodų, kur galima ieškoti mokyklos bendruomenei

aktualios informacijos.

Skirtingi informacijos poreikiai suformuoja skirtingą informacijos paiešką. Yra šios paieškos rūšys:

Retrospektyvioji informacijos paieška – tai dominančios temos pirminių informacijos

šaltinių (knygų, žurnalų straipsnių ir t.t.) paieška. Patogiausias ir operatyviausias kelias –

naudojimasis bibliografinėmis duomenų bazėmis.

Einamoji paieška (ang. current awareness) - informacijos apie einamuosius įvykius, naujus

dokumentus, reguliariai perduodamus vartotojams, paieška. Einamąją paieška galima atlikti

duomenų bazėse, specialiuose žurnaluose, laikraščiuose.

Paieška pagal cituojamus dokumentus – paieška pagal svarbų žinomą dokumentą.

Citavimo rodyklės sudaro cituotų mokslinių publikacijų sąrašą ir identifikuoja šių citavimų

šaltinius. Pradedant žinoma svarbiausia nuoroda, galima atsekti vėlesnius straipsnius, kurie

turi ryšį su pirminiu dokumentu. Tokiu būdu supažindinama su naujesne literatūra.

Faktografinė paieška – paieška pagal kokį nors konkretų dalyką, įvykį, asmenį, faktą,

statistinę informaciją ir t.t. Priklausomai nuo užklausos pobūdžio tenka naudotis

atitinkamais informacijos šaltiniais: enciklopedijomis, žinynais, vadovais, duomenų

bazėmis.

Peržiūra (ang. Browsing) - tai tokia paieškos forma, kai ieškoma informacijos atsitiktinai,

neturint konkrečios užklausos. Ši informacijos paieška taip pat gali būti naudinga ir

pasitarnauti kaip stimulas naujoms idėjoms ir veiklai.

106

Kiekvienas informacijos ieškotojas pasirenka paieškos būdą pagal savo poreikius.

O kaip rasti informaciją, skirtą mokyklos bendruomenei? Šiuo metu yra daugybė tinklalapių,

kuriuose pateikiama informacija, skirta mokyklos bendruomenei. Nežinodami tinklalapių adresų,

geriausia informacijos ieškoti naudojant paieškos sistemas.

Švietimo portalas (http://portalas.emokykla.lt) – vienas iš naujausių ir greitai

populiarėjančių portalų.

2.4.1 pav. Švietimo portalas

Jame yra mokyklos bendruomenei skirtos naujienos, renginių kalendorius, dokumentai,

metodinės priemonės, kvalifikacijos tobulinimui skirta informacija, forumas, tinklaraščiai,

elektroninio pašto paslauga, nuorodos į mokymosi objektų ir metodinės medžiagos saugyklas,

nuotolinio mokymosi aplinkas, vadovėlių paieškos sistemą, nacionalinių ir tarptautinių projektų,

skirtų mokyklos bendruomenei, tinklalapius bei bendrauti ir bendradarbiauti skirtos bendravimo ir

bendradarbiavimo aplinkos, kuriose galima dalintis savo patirtimi, informacija, mokymosi

objektais.

Elektroniniai dienynai – tai įprastus mokyklų dienynus pakeičiančios informacinės

sistemos, padedančios pedagogams greitai ir nesudėtingai pateikti mokiniams ir jų tėveliams

informaciją apie mokinių mokymosi rezultatus, pamokų lankomumą, mokinių pamokų

tvarkaraščius, pagyrimus ir pastabas. Mokiniai turi galimybę ne tik stebėti savo pažangumo

rodiklius, bet ir užduodamus namų darbus bei jų atlikimo terminus.

2.4.1.Užduotis. Apsilankykite Švietimo portale ir raskite informacijos apie

skaitmeninius mokymosi išteklius. Padiskutuokite, ar Jūsų bibliotekoje saugomos

skaitmeninės mokymosi priemonės? Ar dauguma mokinių naudojasi jomis

bibliotekoje?

2.4.2.Užduotis. Aplankykite bibliotekininkams skirtą bendravimo erdvę „MOBIS

aplinka“.

Internete galime naudotis elektroniniais bibliotekų katalogais (bibliografinėmis duomenų

bazėmis). Juose galima ieškoti leidinių pagal autorių, pavadinimą, leidimo metus. Lietuvos

bibliotekų katalogai internete gyvuoja palyginti neseniai. Populiariausi katalogai:

bendrinis bibliotekų kompiuterinių katalogas (aleph.library.lt);

Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos katalogas (http://www.libis.lt);

LIBIS suvestinis katalogas (http://www.libis.lt);

Aruodai (bibliografijos katalogas) (http://www.aruodai.lt/);

Lietuvos virtuali biblioteka (http://primo.library.lt/primo_library/libweb/action/search.do);

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (http://www.lnb.lt/lnb/index.jsp);

Vilniaus universiteto bibliotekos katalogas (http://www.mb.vu.lt/el-katalogai);

Kauno technologijos universiteto bibliotekos katalogas (http://aleph.library.lt/F/XDI9Q2PF3UQDNRPF53G62R6X8PXCE19V9DGFI8ICEB7A4Q

R7RF-25675?func=find-b-0&local_base=ktu01)

Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekos katalogas (http://aleph.library.lt/F?func=find-b-0&local_base=vpu01).

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos katalogas (http://aleph.library.lt/F?func=find-a-0&local_base=llti).

Bibliotekų katalogais yra labai patogu naudotis, kadangi galima patikrinti, ar knyga yra

bibliotekoje, ar ji nėra išduota kitiems bibliotekos lankytojams, suteikiama galimybė nuotoliniu

būdu rezervuoti knygą. 2.4.2.Užduotis. Apsilankykite bibliotekų kataloguose internete.

107

2.5.Adresynas

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su naršyklės adresyno sąvoka, jo paskirtimi ir nauda.

Išmoksite kurti savo adresyną.

Dažniausiai ieškodami informacijos aplankome daug tinklalapių. Kai kurie tinklalapiai yra

naudojami ne vieną kartą, tad kad kaskart nereiktų ieškoti, geriausia juos išsaugoti adresyne (ang.

Favorites arba Bookmarks). Tai viena iš svarbiausių naršyklės komandų. Adresyną galime papildyti

naujais tinklalapių adresais. Tai atliekama naudojantis meniu Adresynas komanda Įrašyti į

adresyną.

Internet Explorer naršyklė Mozilla Firefox naršyklė

Pasirinkus naujo tinklalapio adreso įterpimo į Adresyną komandą, atveriamas langas,

kuriame galima nurodyti tinklalapio pavadinimą Adresane ir tinklalapio adreso išsaugojimo vietą

(nurodomas aplankas).

Internet Explorer naršyklė Mozilla Firefox naršyklė

Naujas adresas bus įrašytas į Adresyno komandų meniu apačioje. Jei tinklalapio nuorodos

pavadinimas nebuvo pakeistas, tai jis sutaps su tinklalapio pavadinimu, matomu tinklalapio

antraštėje.

Tinklalapio adresus galima tvarkyti pagal savo poreikius. Tai atliekama naudojantis meniu

Adresynas komanda Tvarkyti adresyną. Atveriamas Adresyno langas, turintis savo komandų meniu

ir priemonių juostą.

Internet Explorer naršyklė Mozilla Firefox naršyklė

108

Yra galimybė sukurti naujus aplankus, keisti aplankų ir tinklalapių adresų eilės tvarką,

velkant pele, keisti adresų savybes, pervardinti ar pašalinti iš adresyno. 2.5.1.Užduotis. Atverkite tris tinklalapius ir išsaugokite jų adresus Adresyne:

ieną išsaugokite Adresyno meniu (Mozilla Firefox naršyklė)/Favorites (Internet

Explorer naršyklė) aplanke, o likusiems dviems tinklalapio adresams išsaugoti

sukurkite naują aplanką. Išbandykite kitas adresyno galimybes: pakeiskite

tinklalapių adresų eilės tvarką, pašalinkite adresus iš adresyno, pakeiskite

aplankų pavadinimus.

3. ELEKTRONINIS PAŠTAS

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su elektroninio pašto naudojimo būdais, elektroninio laiško

sąvoka.

Elektroniniu paštu galima nemokamai išsiųsti, gauti laiškus ir prie jų pridėtą informaciją

(dokumentus, nuotraukas, trumpus video failus ir kt.).

Elektroninis laiškas (ang. - Message) – elektroniniu paštu siunčiamas laiškas.

Jį galima rašyti bet kuriuo laiku, ir laiško gavėją pasieks greičiau nei laiškas, išsiųstas tradiciniu

paštu.

Yra du naudojimosi elektroniniu paštu būdai:

1. žiniatinklinis – kai esama prisijungus prie interneto ir darbui su paštu naudojame

interneto naršykles. Tokiu atveju laiškai yra saugomi elektroninio pašto paslaugą

teikiančių tiekėjų serveriuose.

2. paprastasis – kai elektroninio pašto programa yra kompiuteryje, laiškai rašomi ir

skaitomi neprisijungus prie interneto. Prie interneto prisijungiame tada, kai norime

išsiųsti arba priimti atsiųstus laiškus. Visi atsiųsti laiškai saugomi kompiuteryje.

Antrasis naudojimo būdas pirmiausia naudojamas tada, kai nėra nuolatinio interneto ryšio

arba naudojame telefono linijas trumpam prisijungdami prie pašto stoties. Kartu taupomas

prisijungimo laikas ir pinigai.

Tačiau turint nuolatinį interneto ryšį, dažniausia yra naudojamas paprastasis elektroninis

paštas. Interneto vartotojui patogiau, kai visi laiškai yra jo kompiuteryje, ir kad jis nėra

priklausomas nuo interneto ryšio kokybės bei pašto paslaugas teikiančių tiekėjų serverių veikimo.

Be to, paprastojo elektroninio pašto programos turi daugiau galimybių nei žiniatinklinės.

Naudodamiesi elektroniniu paštu galite susidurti ir su tam tikromis problemomis. Pirmoji

problema – į elektroninio pašto dėžutę siunčiami ne Jums adresuoti laiškai, kurie vadinami

šiukšlėmis. Atverdami tokius laiškus, galima užkrėsti kompiuterį virusiais. Dėl virusų gali būti

sugadinami duomenys, esantys kompiuteryje, arba sugesti pats kompiuteris.

3.1. Elektroninio pašto programos ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su elektroninio pašto programos, pašto dėžutės sąvokomis.

109

Elektroninis laiškas panašus į įprastinį laišką. Juos rašome ir skaitome naudojantis pašto

programomis.

Elektroninio pašto programa – tai kompiuterinė programa, kuri priima laiškus iš

nuotolinio serverio, suteikia galimybę rašyti, siųsti bei tvarkyti laiškus (skirstyti į katalogus,

naikinti, pažymėti).

Populiariausios elektroninio pašto programos yra MS Outlook, Outlook Express, Eudora,

Pegasus Mail, Windows Live Mail.

Pašto dėžutė - tai pašto serveryje išskirta vieta, kurioje laikomi laiškai.

Pašto dėžute naudotis gali tik tie vartotojai, kurie žino prisijungimo slaptažodį.

3.1.1.Užduotis.Padiskutuokite apie elektroninio pašto naudojimą, jo naudą ir

trūkumus.

3.2. Žiniatinklinis paštas ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su elektroninio pašto adreso sandara;

Išmoksite sukurti pašto dėžutę žiniatinklyje;

Susipažinsite su pašto dėžutės aplinka, jos funkcijomis.

Žiniatinklyje yra labai daug elektroninio pašto paslaugas teikiančių tiekėjų. Kiekvienas

elektroninio pašto vartotojas gali laisvai rinktis, kurio tiekėjo paslaugomis jis nori naudotis.

Renkantis būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kokia kalba bus elektroninio pašto dėžutės vartotojo

sąsaja, ar elektroninio pašto dėžutė yra apsaugota nuo virusų, laiškų – šiukšlių (ang. Spam), kokios

apimties yra pašto dėžutė ir kokios apimties laiško priedus leis prikabinti prie elektroninio laiško.

Patartina rinktis kuo didesnės apimties ir apsaugotą nuo virusų bei laiškų – šiukšlių elektroninio

pašto dėžutę, kurioje galima siųsti didelės apimties laiško priedus.

Norėdami sukurti pašto dėžutę, turite pirmiausiai užsiregistruoti pašto paslaugos tiekėjo

puslapyje. Tik registruotiems pašto paslaugos gavėjams bus suteiktas elektroninio pašto adresas.

Elektroninio pašto adresas (ang. E-mail adress)– adresas, kur ir iš kurio galima siųsti

ir gauti elektroninius laiškus.

Elektroninio pašto adresas yra sudarytas pagal taisyklę:

Elektroninio pašto adresuose naudojamos tik lotynų raidyno raidės, tad vartotojo pasirinktas

vardas gali būti sudarytas iš raidžių, nenaudojant lietuviškų simbolių, skaitmenų ir simbolių: taško,

brūkšnio ir kt.

Keletas populiariausių žiniatinklio pašto paslaugas teikiantys serverių:

http://www.gmail.com;

http://www.yahoo.com;

http://www.inbox.lt;

http://www.rambler.ru;

http://www.mail.ru;

Panagrinėkime vieną iš žiniatinklio paštų – inbox.lt. Norėdami sukurti naują pašto dėžutę,

turime užsiregistruoti.

azuolas@inbox.lt

vartotojo pasirinktas simbolis pašto paslaugą teikiančio

vardas eta serverio domenas

110

3.2.1 pav. Pašto paslaugą teikiančiame žiniatinklyje registracijos forma

Užpildome registracijos laukus. Po sėkmingos registracijos, galima jungtis prie sukurtos

pašto dėžutės. Įvedame prisijungimo vardą ir slaptažodį, kuriuos nurodėte registracijos metu ir

patenkame į pašto dėžutės puslapį.

3.2.2 pav. Pagrindinis pašto dėžutės langas

Viršutiniame meniu matomos šios funkcijos:

Patikrinti paštą – patikrina, ar nėra gauta naujų laiškų;

Rašyti laišką – iškviečia naujo laiško kūrimui skirtą langą;

Kontaktai – iškviečia elektroninių adresų sąrašas;

Segtuvai – iškviečia elektroninių laiškų katalogų sąrašą, kurį vartotojas gali papildyti

naujais, panaikinti nereikalingus;

Nustatymai – iškviečia langą, kuriame vartotojas gali pritaikyti pašto dėžutės funkcijas

pagal savo poreikius;

Paieška – iškviečiamas paieškos langas.

Kairiame meniu matomi elektroninių laiškų aplankai:

Gautieji – naujiems neperskaitytiems elektroniniams laiškams skirtas aplankass;

Juodraščiai – nebaigtiems rašyti elektroniniams laiškams skirtas aplankas;

Išsiųsta – išsiųstų elektroninių laiškų kopijoms skirtas aplankas;

Spam – elektroniniams laiškams – šiukšlėms skirtas aplankas;

Šiukšlės – panaikintiems elektroniniams laiškams skirtas aplankas. 3.2.1.Užduotis. Jei dar neturite pašto dėžutės, sukurkite viename iš

elektroninio pašto paslaugą teikiančiame žiniatinklyje. Panagrinėkite pašto

dėžutės funkcijas.

3.3.Laiškų rašymas ir siuntimas

ŠIAME SKYRELYJE:

Išmoksime išsiųsti, perskaityti, persiųsti, atsakyti į elektroninius

laiškus;

111

Išmoksime išsiųsti, perkaityti elektroninį laišką su priedu (prisegtu

failu).

Susipažinsite su patarimais, kaip rašyti elektroninį laišką.

Norėdami sukurti naują elektroninį laišką, spauskite nuorodą „Rašyti laišką“. Atsidariusiame lange

matoma:

Siųsti – mygtukas, skirtas elektroninio laiško išsiuntimui.

Išsaugoti juodraštį – mygtukas, kuris išsaugo elektroninį laišką Juodraščių kataloge.

Laiškas nėra išsiunčiamas, tad vartotojas bet kada gali jį išsiųsti.

Panaikinimas – mygtukas, skirtas elektroninio laiško panaikinimui. Panaikintas laiškas

keliauja į Šiukšlių katalogą.

Elektroninio laiško gavėjo adreso laukelyje (laukas „Kam“) nurodomas vieno ar kelių

laiško gavėjų adresai. Kelių laiško gavėjų adresai yra atskiriami kableliais arba

kabliataškiais.

Elektroninio laiško kopijos gavėjo adreso laukelyje (laukas „CC“) nurodomas vieno ar

kelių laiško gavėjų adresai, kuriems skiriama laiško kopija.

Elektroninio laiško slaptos kopijos gavėjo adreso laukelyje (laukas „BCC“) nurodomas

vieno ar kelių laiško gavėjų adresai, kuriems skiriama slapta laiško kopija. Kiti laiško

gavėjai nematys, kam buvo išsiųsta slapta laiško kopija.

Temos laukelyje nurodoma laiško tema. Patariama laiško temą nurodyti trumpai ir

informatyviai, kad iš karto būtų aišku, apie ką bus rašoma laiške.

Prisegti failus – mygtukas, skirtas elektroninio laiško priedų prisegimui. Priedu gali būti bet

koks kompiuterinis failas: paveikslas, dokumentas ar kt. Prisegti prie elektroninio laiško

priedai atvaizduojami su sąvaržėlėmis . Jei gavote laišką su priedu (prie

laiško temos turi būti pavaizduota sąvaržėlė), norėdami peržiūrėti priedą, turite atidaryti

laišką ir paspausti ant prikabintų dokumentų pavadinimo. Prikabintus dokumentus galite

atsisiųsti ir išsaugoti savo kompiuteryje.

Elektroninio laiško turinys rašomas teksto lauke. Virš teksto lauko yra teksto redagavimo

įrankių juosta.

3.2.1 pav. Elektroninio laiško kūrimo langas

3.3.1.Užduotis. Trumpai dokumente parašykite savo mintis apie elektroninio pašto

trūkumus ir privalumus. Dokumentą išsaugokite ir išsiųskite elektroninį laišką

su priedu savo kolegoms. Kai gausite iš kolegų laiškus su priedais, priedus

atverkite ir perskaitykite. Perskaitytą dokumentą persiųskite asmenims, kurie

negavo Jūsų siųsto laiško. Įtraukite gautų elektroninių laiškų siuntėjų

elektroninius adresus į adresų knygelę.

Pats elektroninio laiško turinys rašomas panašiai kaip ir paprasto laiško. Patarimai, kaip rašyti

laišką:

Nepamirškite pasisveikinti;

Jeigu laiškas siunčiamas nepažįstamiems asmenims, būtinai prisistatykite;

Stenkitės laišką rašyti trumpai ir aiškiai, kiek galima glausčiau, nes dauguma žmonių neturi

kantrybės skaityti ilgus laiškus;

112

Viso teksto nerašykite didžiosiomis raidėmis, nes tokį laišką sunku skaityti, ir tekstas atrodo

perkrautas;

Itin atsargiai elkitės su slapta informacija, jos geriau nesiųsti elektroniniu paštu, geriau perduoti

asmeniškai, kadangi kompiuteriu gali naudotis keli asmenys arba laiškas gali būti netyčia

persiųstas kitam gavėjui;

Į gautus laiškus stenkitės atsakyti iš karto kai gaunate;

Jeigu laiškas yra svarbus, reikėtų nusiųsti patvirtinimą, kad laišką gavote;

Jeigu laišką persiunčiate, nekeiskite teksto. Jei jis buvo skirtas Jums asmeniškai, prieš

persiųsdami kitiems, turite atsiklausti autoriaus sutikimo. Tai susiję su autorinėmis teisėmis bei

elgesio etika;

Rašydami laiškus, venkite rašybos klaidų. Toks laiškas yra sunkiai skaitomas, be to laiško

gavėjas gali susidaryti prastą nuomonę apie laiško siuntėją.

Laiško pabaigoje būtinai pasirašykite. Elektroninis parašas gali būti trumpas ir informatyvus.

Parašą turėtų sudaryti vardas, pavardė, darbovietė (jei rašoma darbo reikalais), elektroninio

pašto adresas, telefono numeris. Jei laiškas rašomas gerai pažįstamam asmeniui, galima

pasirašyti tik vardu arba vardu ir pavarde.

Gauto elektroninio laiško lange matoma:

Pašalinti – funkcija, skirta gauto elektroninio laiško pašalinimui;

Atsakyti – funkcija, skirta iškviesti gauto elektroninio laiško atsakymui skirtą langą.

Atsidariusiame lange automatiškai nurodomas laiško gavėjas ir laiško tema. Laiško tema

suformuojama su žodžiu „RE“ (ang. Replay), pvz.: gautas laiškas tema „Klausimas“, atsakymo į

laišką tema „RE: Klausimas“.

Peradresavimas – funkcija, skirta persiųsti elektroninį laišką kitam adresatui. Atsidariusiame

lange laiško tema formuojama automatiškai su žodžiu „FW“ (ang. Forward), pvz.: gautas

laiškas tema „Klausimas“, persiunčiamo laiško tema „FW: Klausimas“.

Spausdinti – funkcija, skirta elektroninio laiško spausdinimui;

Pranešti apie Spam – funkcija, skirta užblokuoti gauto laiško siuntėjo laiškus;

Pridėti prie kontaktų – funkcija, skirta gauto laiško siuntėjo adreso įtraukimo į adresų knygelę.

3.4.Elektroninis paštas ir saugumas

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su elektroninio pašto naudojimo blogybėmis bei jų vengimo

būdais.

Naudodami elektroninį paštą, galite susidurti su internetiniais sukčiais, kurie visokiais

būdais stengiasi išgauti iš žmonių privačią informaciją. Sukčiai naudojasi žinomų įmonių,

tinklalapių logotipais ir siunčia nepageidaujamus laiškus su melagingu turiniu pašto naudotojams.

Dažnai daugybė nieko neįtariančių elektroninio pašto naudotojų tampa sukčių aukomis ir nieko

neįtardami pateikia konfidencialią informaciją (slaptažodžius, banko numerius, PIN kodus ir kt.).

Sukčių laiškus atskirti yra pagal tokius požymius:

laiške yra prašymas atsiųsti privačią informaciją (slaptažodžius, banko numerius, PIN kodus

ir kt.);

laiško turinyje pateikiamos tinklalapių nuorodos, kurias prašoma aplankyti;

laiško turinys pateikiamas paveikslėlyje (norint apeiti tam tikrus nepageidaujamo

elektroninio pašto filtrus);

laiške būna nerealūs pažadai (piniginiai laimėjimai ir kt.);

laiške būna priedai, kuriuos atidarius kompiuteris užkrečiamas virusais. Įtartinų laiškų

priedus siūloma įrašyti į kompiuterį ir prieš atidarant patikrinti antivirusine programa.

Jei gavote sukčių elektroninių laiškų, geriausia:

neatsakyti į tokius laiškus, nesiųsti jokios privačios informacijos;

nespausti įtartinų nuorodų;

naudokite ne lengvai nuspėjamus slaptažodžius ir dažnai keiskite juos;

bendraukite su asmenimis patikimomis programomis;

naudokite kompiuteryje antivirusinę programą.

113

3.4.1. Užduotis. Padiskutuokite, ar Jūs ar Jūsų artimieji yra susidūrę si

internetiniais sukčiais? Kaip jie elgėsi, patekę į nemalonią situaciją?

4. POKALBIAI IR BENDRAVIMAS INTERNETE

4.1. Pokalbių ir bendravimo internete programos

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su pokalbių programomis, jų paskirtimi.

Išmoksite įdiegti pokalbių programą savo kompiuteryje ir ja naudotis.

Internetas suteikia galimybę skambinti iš kompiuterio į kompiuterį, iš kompiuterio į

telefoną, iš telefono į kompiuterį. Tam be interneto ryšio dar reikia turėti mikrofoną, kolonėles arba

ausines ir įdiegti specialią pokalbių programą. Skambučio į telefoną paslauga yra mokama, tačiau

pokalbių tarifai yra mažesni, puiki garso kokybė. Skambučio iš kompiuterio į kompiuterį paslauga

yra nemokama. Interneto pokalbių programos skiriasi nuo elektroninio pašto tuo, kad bendraujama

realiame laike. O jei dar pašnekovai turi kamerą, tai jie gali ne tik bendrauti, bet ir vienas kitą

matyti.

Populiariausios programos:

ICQ – Mirablis kompanijos sukurta programa;

MSN Messenger – Microsoft kompanijos programa;

Yahoo! Messenger – Yahoo! kompanijos sukurta programa;

Skype – programa, suteikianti galimybę bendrauti žinutėmis, balsu, matant vaizdą,

keistis failais, skambinti į laidinius ar mobiliuosius telefonus visame pasaulyje (skambinimo

į telefonus paslauga yra mokama). 4.1.1.Užduotis. Padiskutuokite, ar naudojatės pokalbių ir bendravimo

programomis. Kokie jų trūkumai bei privalumai?

Panagrinėkime Skype bendravimo programą. Programą galima atsisiųsti adresu

http://www.skype.lt ir įdiegti kompiuteryje.

Diegimo metu nustatykite lietuvių kalbą. Naudotis programa gali tik registruoti programos

naudotojai. Tad pirmiausia reikia užregistruoti. Registracijos lange užpildome laukus.

4.1.1 pav. Skype programos registracijos langas

Prisijungus registracijos metu nurodytais duomenimis, atveriamas langas.

114

4.1.2 pav. Programos Skype langas

Programos meniu juostoje:

Skype – funkcijos vartotojo būsenos pakeitimui, profilio (informacijos apie vartotoją)

nustatymui, slaptažodžio pakeitimui, Skype programos uždarymui, atsijungimui.

Kontaktai – funkcijos, skirtos kontaktų tvarkymui: importavimui iš failo, kontaktų

grupavimui, rūšiavimui, naujo kontakto įterpimui.

Susirašinėjimai – funkcijos, skirtos susirašinėjimų tvarkymui: pašnekovų blokavimui,

pašnekovo panaikinimui iš kontaktų sąrašo, susirašinėjimo istorijos atvaizdavimui ir kt.

Skambučiai – funkcijos, skirtos skambučio su vaizdu nustatymui, skambučio sulaikymui,

pabaigimui, garso nustatymams ir kt.

Rodyti – funkcijos, skirtos programos sričių atvaizdavimui.

Įrankiai – funkcijos, skirtos programos nustatymams keisti, papildomų programų

naudojimui, kalbos nustatymui.

Pagalba – funkcijos,skirtos pagalbos apie Skype programą iškvietimą.

Kairiame programos lange matoma:

Vartotojo būsenos nustatymui skirtas mygtukas. Vartotojas gali nustatyti būseną:

prisijungęs, pasišalinęs, netrukdyti, nematomas, atsijungęs, peradresuoti skambučius.

Mygtukas „Naujas“ skirtas naujo kontakto paieškai iškviesti arba naujam grupės pokalbiui

sukurti. Naujo kontakto paieškos lange nurodykite ieškomo asmens prisijungimo prie Skype

programos vardą. Paieškos rezultatuose suraskite reikiamą asmenį ir pridėkite prie savo

kontaktų.

4.1.3 pav. Skype kontakto paieškos langas

Kontaktų kortelėje matomas pašnekovų kontaktų sąrašas;

Susirašinėjimų kortelėje matoma pokalbių istorija;

Skambinti į telefonus – mygtukas, skirtas skambinimui į telefoną;

115

Katalogas – mygtukas, skirtas asmenų ir verslo įmonių paieškai;

Parduotuvė – mygtukas, skirtas Skype programos priedų bei kreditų skambučiams į telefonus

įsigijimui.

Dešiniame programos lange matoma:

Informacija apie pašnekovą.

Skambinti – mygtukas, skirtas paskambinti pašnekovui.

Pokalbio langas.

Žinutės rašymo langas. Rašant žinutę galima įterpti paveiksliukus, persiųsti failus

pašnekovui bei iškviesti papildomas programas.

Pridėti žmonių – mygtukas, skirtas įtraukimui kitų asmenų į pokalbį. Tokiu būdu sudaromas

konferencinis pokalbis, kai bendrauja ne du žmonės, o keli ar keliolika.

Skype programa Lietuvoje yra viena iš populiariausių programų, kuri suteikia galimybę bendrauti

net ir skirtingose pasaulio dalyse esantiems asmenims. 4.1.2.Užduotis. Atsisiųskite Skype programą (pasinaudokite paieškos

sistemomis)ir įdiekite savo kompiuteryje. Užsiregistruokite, suraskite savo

kolegas naudodamiesi kontaktų paieška ir parašykite jiems žinutes, persiųskite

dokumentą.

4.2.Pokalbių svetainės, forumai, bendradarbiavimo aplinkos, tinklaraščiai

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su pokalbių svetainių, bendravimo aplinkų, tinklaraščių

sąvokomis, jų paskirtimi.

Informacija galite keistis internetiniuose forumuose. Juose galite diskutuoti Jus dominančia

tema, dalintis informacija ir patirtimi su kitais diskutuojančiais asmenimis, prašyti pagalbos ar

suteikti prašantiems. Šiuo metu internete yra be galo daug forumų, todėl galite prisijungti prie jau

veikiančių, sukurti naujas temas, rašyti komentarus ar skaityti kitų asmenų komentarus į Jūsų

pateiktus komentarus.

Forumai gali būti teminiai ir universalūs. Pakanka perskaityti forumo temą, ir žinosite, apie ką

jame bus diskutuojama. Diskusijos forumuose vyksta ne realiu laiku, todėl praeina tam tikras laiko

tarpas, kol komentaras yra perskaitomas ir sulaukiamas atsakymas.

Forumai gali būti kelių tipų:

Atviri (nereikalaujantys registracijos)– kai diskutuoti gali visi interneto vartotojai;

Pusiau atviri (reikalaujantys registracijos) – kai diskutuoti gali tik registruoti forumo

vartotojai;

Uždari forumai (reikalaujantys registracijos ir forumo administratoriaus

patvirtinimo) – kai diskutuoti gali tik registruoti ir forumo administratoriaus

patvirtinti asmenys.

Forumus prižiūri administratoriai ir moderatoriai. Jie turi galimybę šalinti, redaguoti, kurti

temas, komentarus, panaikinti vartotojus, kurie nesilaiko forumo taisyklių. Uždaruose forumuose jie

patvirtina naujus forumo vartotojus. Moderatoriai kaip administratoriai turi galimybę sukurti,

redaguoti, šalinti, temas, komentarus, panaikinti vartotojus, kurie nesilaiko forumo taisyklių.

Moderatoriai yra administratorių pagalbininkai. Jie reikalingi tada, kai forumų temų yra labai daug

ir vienas administratorius nespėja administruoti forumo.

Jei norite prisijunti prie forumo, tik nežinote kur, jį galite surasti per paieškos sistemas.

Paieškos lauke parašykite raktinius žodžius „Diskusija“, „Forumas“ ir spausti įvedimo mygtuką.

Belieka išsirinkti, kuriame forume dalyvauti ir diskutuoti.

Diskutuoti ir bendrauti galima ir pokalbių svetainėse.

Pokalbių svetainės – tai žiniatinkliai, skirti draugų paieškai ir bendravimui.

Pokalbių svetainėse bendravimas vyksta realiu laiku. Kiekvienas pokalbių svetainės

vartotojas yra registruotas narys, turintis savo slapyvardį (ang. nickname). Slėpdamiesi po

slapyvardžiu galite drąsiai reikšti savo nuomonę ir jaustis saugiai.

Pokalbių svetainės nuolat tobulėja. Anksčiau pokalbių svetainės dalyviai galėjo tik rašyti

žinutes, tačiau dabar kai kuriose svetainėse naudojamos bendros virtualiosios lentos. Jose vartotojai

116

gali rašyti bendrus darbus, braižyti, planuoti, siūlyti idėjas. Tai labai patogu, kuriant grupėje tam

tikrus projektus.

Pokalbių svetainėse tyko ir tam tikri nemalonumai. Kadangi pokalbių svetainėse bendrauja

nepažįstami asmenys, tarp jų gali pasitaikyti ir sukčių, savanaudžių, kurie norės išgauti iš Jūsų tam

tikros asmeninės informacijos arba ją paskleisti kitiems asmenims. Todėl būkite labai atsargūs

pateikdami kitiems savo asmeninę informaciją: telefono numerį, adresą ir kt.

Populiariausios pokalbių svetainės yra IRC Lietuvoje (http://www.irc.lt), Penki:

Pramogauk (http://www.chat.lt), Delfi pokalbiai (http://chat.delfi.lt).

Populiarūs yra ne tik forumai bei pokalbių svetainės, bet ir internetiniai dienoraščiai (ang. blog), dar

kitaip vadinami tinklaraščiais ar blogais.

Tinklaraščiai (ang. blog) – tai specialūs tinklalapiai, kuriuose asmenys gali skelbti savo

mintis, patirtį, įvykius, pasiekimus ar straipsnius, kuriuos gali perskaityti ir komentuoti kiti

interneto vartotojai.

Internetinius dienoraščius gali rašyti kiekvienas asmuo. Jie gali būti asmeniški (kai

dienoraštį kuria vienas asmuo) ir vieši (kai dienoraštį kuria keli ar keliolika narių). Tinklaraščiuose

galima viešinti nuotraukas, nuorodas ir kitą tematikai tinkančią informaciją. Jų rašymas padės

sulaukti ne tik bendraminčių komentarų, bet padės tobulinti gebėjimą laisvai dėstyti mintis. Ypač

dabar populiarėja naujienų portaluose skelbti įdomius tinklaraščių straipsnius.

Jei norite sukurti savo tinklaraštį, tai galite padaryti pasirinkę tinklaraščių kūrimui skirtą

tinklalapį. Internete tokių tinklalapių yra labai daug, tad reikia pasirinkti tą, kuris atitinka Jūsų

poreikius, pvz.: vartotojo sąsaja Jums yra suprantama kalba.

Populiariausi lietuviški tinklaraščių tinklalapiai yra BLOGas.lt (http://www.blogas.lt) ir

Blogger (https://http://www.blogger.com/start ). 4.2.1.Užduotis. Padiskutuokite, ar lankotės forumuose, bendravimo ir

bendradarbiavimo aplinkose, ar rašote tinklaraščius. 4.2.2.Užduotis. Užsiregistruokite tinklaraščių tinklalapyje ir sukurkite

straipsnį. Raskite kolegos sukurtą straipsnį ir įrašykite komentarą.

4.2.3. Užduotis. Naudodamiesi paieškos sistemomis raskite internetinį

dienoraštį, kuriame būtų skelbiama mokyklos bendruomenei aktuali informacija.

PASITIKRINKITE:

1. Kas yra internetas? Išvardinkite interneto teikiamas paslaugas. 2. Ką vadiname naršyklę? Kokia jos paskirtis? Pateikite naršyklių pavyzdžių. 3. Išvardinkite paieškos sistemos ir paieškos kataloguose skirtumus? 4. Išvardinkite elektroninio pašto naudojimosi būdus. 5. Kokia yra elektroninio pašto adreso struktūra? 6. Kokius veiksmus galite atlikti elektroninė pašto dėžutėje? 7. Ką vadiname pokalbių ir bendravimo programomis? Pateikite pavyzdžių. 8. Ką vadiname tinklaraščiu?

VI. NFORMACINĖS KULTŪROS UGDYMAS

1. Mokyklos kultūra. Bibliotekos vaidmuo formuojant mokyklos kultūrą. ŠIAME SKYRELYJE

Susipažinsite su pagrindinėmis sąvokomis.

Sužinosite koks yra bibliotekos ir bibliotekininko vaidmuo formuojant

mokyklos kultūrą.

Kultūra – visa, ką sukūrė žmonija praeityje ir dabar. Skiriama materialinė ir dvasinė

kultūra. Kultūra siauresne prasme – tai visuomenės dvasinė būklė, lemiama buities, ideologijos,

mokslo, meno, technikos ir gamybos laimėjimų.

Ugdymas – asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos

kultūros vertybėmis. Ugdymas – bendriausia pedagogikos kategorija, apimanti auginimą, švietimą,

mokymą, lavinimą, auklėjimą, formavimą. Šias sąvokas sieja funkcinis ryšys:

1) švietimas realizuojamas mokymu;

2) mokymo paskirtis ne tik išmokyti, bet ir lavinti, auklėti;

3) auklėjimo paskirtis – ne tik perteikti ugdytiniams kultūros vertybes, bet pagal jas

formuoti ir jų elgesį, asmenybę.

117

Ugdymas ir kultūra susiję. Jie veikia vienas kitą papildydami ir tobulindami. Visi kultūros

padariniai yra objektyvios vertybės. Ugdymo procese jomis remiamasi rengiant augančias kartas

kultūros plėtotės darbui.

Mokyklos kultūra (culture of school) – transcendentinių, socialinių, etinių, akademinių ir

pedagoginių vertybių, normų ir tradicijų visuma, kurios laikosi visa besimokanti bendruomenė.

Mokyklos kultūrą nusako vertybės ir simboliai, tradicijos ir papročiai, įsitikinimai ir bendri

siekiai, kuriuos suvokia jos bendruomenė, taip pat filosofija, politika. Kultūra yra tai, ką ši žmonių

grupė laiko vertingą, ir jos narių mąstymas, jausmai bei elgsenos nuostatos. Labai reikšmingas

veiksnys, apibūdinantis mokyklos kultūrą, yra bendra visiems aplinka ir psichologinis klimatas.

Mokykla turėtų ugdyti jauną žmogų žvelgdama į ateitį, suspėti keistis, visada tobulėti

keldama sau vis didesnius siekius ir reikalavimus. Kokia bus mokyklos kultūra, tokį ateities žmogų

mes ir išugdysime, nes žmogus viską kuria, kaip leidžia jo vidinė kultūra.

Mokykla turi padėti susipažinti su savo bendruomenės papročiais, tradicijomis, normomis,

taisyklėmis, reikalavimais, nes moksleiviai taip pat yra mokyklos bendruomenės nariai,

prisidedantys prie jos kultūros kūrimo.

Kitas svarbus veiksnys plėtojant mokyklos kultūrą – mokyklos ir šeimos tarpusavio santykių

harmonija. Demokratiškoje mokykloje ir tėvai, ir mokykla yra vienodai atsakingi už mokinių

visapusišką ugdymą. Tėvai gauna iš mokyklos visokeriopą informaciją apie darbo organizavimą,

veiklos tikslus, uždavinius ir kryptis, mokymo turinį ir būdus. Pedagogai turi įtraukti į mokyklos

gyvenimą tėvus, kad šie domėtųsi savo vaikų mokymusi, elgesiu, be to, rengti vaikų ir tėvų

vakarones, spektaklius, varžybas, stovyklas, išvykas, skatinti, kad tėvai aktyviau dalyvautų

įgyvendinant įvairius projektus. Pedagogai ir tėvai keičiasi patirtimi, kartu sprendžia iškilusias

problemas, dalijasi idėjomis, paįvairina, padaro įdomesnį ugdymo procesą, padeda silpniau

besimokantiems mokiniams, jei reikia, pasitelkdami ir bibliotekininkus, ir specialiosios

pedagogikos, ir kitus specialistus.

Mokyklos kultūrą kuria ir jos ryšiai, bendradarbiavimas su kitomis švietimo įstaigomis.

Bendradarbiaudami su jomis, pedagogai dalijasi patirtimi, naujovėmis, dalyvauja įvairioje bendroje

veikloje – renginiuose, konferencijose, įgyvendinant projektus ir kt. Dėl to vaikams pereinant iš

vienos švietimo įstaigos į kitą būna lengviau adaptuotis, o pedagogai geriau susipažįsta su kitų

įstaigų programomis, lūkesčiais ir visu ugdymo procesu.

Svarbūs ir ryšiai su kultūrinėmis organizacijomis, teatrų, muziejų, parodų, koncertų

lankymas ir kt. Toks bendravimas plečia moksleivių žinias, turtina gebėjimus, padeda kaupti

įgūdžius, tobulina dvasinį pasaulį, o tai savo ruožtu formuoja pedagogų kompetenciją, pasaulėžiūrą.

Mokyklos biblioteka, būdama sudėtine mokyklos dalimi, negali atsilikti nuo pokyčių,

vykstančių mokykloje. Biblioteka:

aktyviai dalyvauja modernėjančiame (kintančiame) mokymo/mokymosi procese;

komplektuoja fondą pagal ugdymo programas;

visapusiškai atskleidžia fondą vartotojams;

Šiandien biblioteka iš tradicinės įprastos bibliotekos perauga į biblioteką – informavimo ir

kultūros centrą, siekiantį atitikti visos visuomenės interesus. Bibliotekininkų turimų žinių, įgūdžių

dėka patenkinami specifiniai mokyklos bendruomenės poreikiai. Be to bibliotekininkai turėtų

vadovauti skaitymo kampanijoms, populiarinti vaikų literatūrą, ugdyti informacinį raštingumą ir

kultūrą.

Siekiant maksimaliai išnaudoti bibliotekinių paslaugų galimybes, labai svarbus mokyklos

administracijos, mokytojų ir bibliotekininkų bendradarbiavimas.

Mokytojai ir bibliotekininkai dirba kartu tam, kad galėtų:

Skatinti, instruktuoti ir įvertinti moksleivių mokymąsi, atsižvelgiant į programą;

Skatinti ir įvertinti mokinių informacinius įgūdžius ir informacines žinias;

Formuoti pamokų planus;

Rengti ir įgyvendinti specialius projektus, apimančius plačiąją mokymosi aplinką,

taip pat ir biblioteką;

Rengti ir vykdyti skaitymo programas ir kultūrinius renginius;

Integruoti informacines technologijas į mokymosi programą;

Paaiškinti tėvams apie mokyklos bibliotekos svarbą.

118

Labai svarbus mokytojo ir bibliotekininko tarpusavio supratimas, bendras požiūris į

sprendžiamus klausimus. Nuo jų bendradarbiavimo priklauso, kaip ugdomi mokinių informaciniai

įgūdžiai, vykdomi projektai ar skaitymo programos, kokia bus ugdytinių informacinė kultūra. 6.1. Užduotis. Atsakykite į klausimus:

o Koks kultūros ir ugdymo ryšys?

o Kaip apibrėžiama mokyklos kultūra?

o Kokie veiksniai formuoja mokyklos kultūrą?

o Koks yra mokyklos bibliotekos vaidmuo formuojant mokyklos kultūrą?

6.2. Užduotis. Parašykite 10 – 15 sakinių pasakojimą kaip Jūsų mokyklos biblioteka (ir bibliotekininkas(-ai)) dalyvauja formuojant Jūsų mokyklos

kultūrą.

2. INFORMACINĖ KULTŪRA. PALANKI INFORMACINĖ MOKYMOSI

APLINKA MOKYKLOJE.

2.1. Bibliotekos vaidmuo kuriant palankią mokymosi aplinką mokykloje.

Bibliotekininko kompetencija. ŠIAME SKYRELYJE

Susipažinsite su pagrindinėmis sąvokomis.

Sužinosite apie bibliotekos vaidmenį kuriant palankią informacinę

mokymosi aplinką.

Sužinosite kokios kompetencijos tikimasi iš mokyklų bibliotekininkų.

Šiuolaikinis žmogus, tapdamas informacinės visuomenės piliečiu, pirmiausia turi išmokti

susirasti jam reikalingą informaciją, ją atsirinkti, analizuoti, vertinti ir šios informacijos pagrindu

kurti žinias, reikalingas nuolatiniam mokymuisi.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose yra akcentuojama, kad

moksleiviams reikia padėti orientuotis šiandieniniame informacijos sraute: ieškoti, kaupti, atsirinkti,

sisteminti bei patikrinti gautą informaciją. Technikos pasiekimai leidžia informacijos patikimumą

daugiau ar mažiau tiksliai įvertinti. Būtina, kad jaunoji karta gebėtų tinkamai naudotis naujausia

technika ir išsiugdyti brandžią racionalaus mąstymo kultūrą.

Informacinė kultūra - tai visos visuomenės kultūros dalis, jos atributas. Tai žinių

kaupimas, mokėjimas jas apdoroti, perduoti.

Informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir toliau besimokanti visuomenė, kurios

nariai moka ir gali visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šalies bei pasaulio informacijos

ištekliais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.

Informacinėje visuomenėje informacija tampa svarbiausia vertybe, nuo jos priklauso žmonių

gyvenimo gerovė. Informacinės visuomenės pagrindinis bruožas - daugumos žmonių darbas

informacijos apdorojimo srityje.

Informacinė kultūra nusakoma įvairiais aspektais:

gebėjimas atsakingai ir efektyviai naudotis informacijos šaltiniais bei saugyklomis;

tinkamas ir veiksmingas informacijos kaupimas bei vartojimas;

darbuotojų, dirbančių su informacija, kultūrinis išprusimas.

Informacinės kultūros sąvoka apima:

esminių informatikos žinių sistemos išmanymą bei gebėjimą taikyti šias žinias

pažinimui ir kūrybai;

gebėjimus taisyklingai vartoti pagrindinius informatikos terminus, suvokti jų prasmę,

aiškiai ir argumentuotai dėstyti savo mintis žodžiu ir raštu;

informatikos priemonių raidos ir įtakos bendrajai žmonijos kultūros raidai suvokimą;

įgūdžius sumaniai, tvarkingai, teisėtai ir pagrįstai naudotis informatikos techninėmis

priemonėmis bei metodais, visuomeniniais pasikeitimo informacijos būdais;

gebėjimą nuosekliai logiškai mąstyti bei kūrybiškai improvizuoti;

nuostatą nuolat tobulinti savo informacinės veiklos pobūdį ir stilių.

Yra priimta eilė Seimo ir Vyriausybės teisės aktų (Seimo nutarimas “Dėl valstybės

ilgalaikės raidos strategijos”, Vyriausybės nutarimas “Dėl Lietuvos nacionalinės informacinės

visuomenės plėtros koncepcijos patvirtinimo”) kuriuose įtvirtintas valstybės siekis kurti žinių

visuomenę bei įvardintos pagrindinės kūrimo kryptys:

119

Mokslo ir švietimo srityje kurti efektyvią ir darnią, visiems prieinamą ir tęstinę

švietimo sistemą, sudarant sąlygas mokytis visą gyvenimą, užtikrinti švietimo sistemos kokybę

integruojantis į bendrąją Europos šalių švietimo erdvę, rengti aukščiausios kvalifikacijos

specialistus ir užtikrinti būtiną šalies mokslinę ir technologinę kompetenciją;

Gyventojų kompetencijos srityje užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių,

įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų pasinaudojus ryšių ir informatikos technologijų pranašumais,

lanksčiau prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų;

Valstybės valdymo ir savivaldos srityje įgyvendinti elektroninės valdžios, elektroninės

vyriausybės projektus;

Kultūros srityje išsaugoti ir aktualinti paveldėtas bei bendrąsias Europos kultūros

vertybes jungiantį Lietuvos kultūros tapatumą ir užtikrinti jo tąsą, atvirą sklaidą ir

konkurencingumą šiuolaikiniame Lietuvos, Europos Sąjungos ir pasaulio kultūrų kontekste;

Žinių ekonomikos ir elektroninio verslo srityje plėtoti mokėjimu (žiniomis),

informacija ryšių ir informacinėmis technologijomis grindžiamą verslą.

Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 „Dėl valstybės

švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų“ (Žin., 2003, Nr. 71-3216) numatė, kad svarbu

„įgyvendinti informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo mokyklose programą, sukurti šių

technologijų bazės palaikymo ir nuolatinio atnaujinimo sistemą, visas mokyklas įjungti į interneto

tinklą, pagal kompiuterizavimo rodiklius pasiekti Europos Sąjungos valstybių vidurkį”. 6.3. Užduotis. Atsakykite į klausimus:

o Kaip apibūdinama informacinė kultūra?

o Kokias žinias ir gebėjimus apima informacinės kultūros sąvoka?

Mokyklos bibliotekos koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo

ministro 2001 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 982, pabrėžiama, kad mokyklos biblioteka vykdo

informacines ir edukacines funkcijas:

komplektuojamas, tvarkomas, saugomas ir populiarinamas fondas,

teikiamos informacinės paslaugos, susijusios su ugdymo procesu;

ugdomi mokinių informaciniai gebėjimai;

teikiama pagalba pedagogams įgyvendinant ugdymo planus;

sudaromos sąlygos savarankiško mokymosi kokybei gerinti;

mokiniai rengiami tapti visą gyvenimą trunkančio mokymosi proceso dalyviais.

Bibliotekininkas turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, reikalingų apsirūpinti informacija ir

spręsti informacines problemas, taip pat patarti, kaip naudotis tiek spausdintais, tiek elektroniniais

šaltiniais.

Mokyklos bibliotekos paslaugos yra skirtos visiems mokyklos bendruomenės nariams:

mokiniams, mokytojams, administracijai. Jie turi lygias teises būti vienodai aptarnaujami.

IFLA/UNESCO gairėse mokyklų bibliotekoms aiškiai apibrėžtos pagrindinės savybės ir įgūdžiai,

kurių tikimasi iš mokyklos bibliotekos darbuotojų:

Sugebėjimas konstruktyviai ir nešališkai bendrauti su vaiku ir suaugusiais;

Sugebėjimas suprasti vartotojų poreikius;

Sugebėjimas bendradarbiauti su pavieniais vartotojais ir jų grupėmis mokyklos

bendruomenėje ir už jos ribų;

Kultūrinės įvairovės pažinimas ir supratimas;

Mokslo metodologijos ir švietimo naujovių išmanymas;

Informaciniai įgūdžiai ir mokėjimas naudoti informaciją;

Žinios apie bibliotekos fondus ir mokėjimas jais naudotis;

Vaikų literatūros, informacinio raštingumo ir kultūros išmanymas;

Vadybos ir rinkodaros išmanymas, praktinis taikymas;

Informacinių technologijų išmanymas ir įgūdžiai.

Mokyklos bibliotekininkas privalo:

žinoti nacionalinę informacinės plėtros koncepciją;

žinoti mokyklos bibliotekos reikšmę kuriant informacinę visuomenę Lietuvoje;

suprasti IKT taikymo mokymui socialinius ir etinius aspektus;

žinoti (ir gebėti taikyti) pagrindines IKT integravimo į ugdymą galimybes, gebėti

taikyti IKT mokyklos bibliotekos veikloje;

120

turėti pedagogų kompiuterinio raštingumo standarte numatytą kvalifikaciją.

Mokyklos bibliotekininkas turi mokėti ir gebėti:

dirbti su bibliotekoms reikalinga programine įranga, parengti ją darbui;

naudotis kompiuteriniais informacijos ištekliais;

kvalifikuotai naudotis interneto paslaugomis;

naudotis elektroniniais leidiniais (knygomis, žurnalais, žodynais, enciklopedijomis ir t.

t.);

naudoti IKT kasdieniniame bibliotekos darbe;

sistemingai ugdyti savo ir mokyklos bendruomenės informacinę kultūrą.

Bibliotekos turi tapti moksleivių informacinės kultūros ugdymo centrais, bibliotekininkas -

moksleivių mokymosi partneris, patariantis, bet ne nurodantis, kaip ir ko jie turėtų mokytis. 6.4. Užduotis. Atsakykite į klausimus:

o Kokias informacines ir edukacines funkcijas vykdo mokyklos

biblioteka?

o Kokių žinių ir gebėjimų tikimasi iš mokyklos bibliotekininko?

2.2. Bibliotekų techninė ir programinė įranga. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kokiose dokumentuose ir kaip reglamentuojami bendrieji

reikalavimai mokyklų bibliotekoms.

Mokyklų bibliotekų vaidmuo pabrėžiamas Informacijos technologijų diegimo Lietuvos

švietime strategijoje. Mokyklų bibliotekose ir skaityklose turi būti:

įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos bibliotekos darbuotojams ir skaitytojams;

įdiegta bibliotekų informacinė sistema;

užtikrintas kokybiškas įvairių mokyklos, šalies ir pasaulio informacijos išteklių

prieinamumas.

Šiuolaikinės technologijos leido sukauptą žmonijos informaciją paversti į elektroninę formą

ir kurti iš esmės naujų rūšių informacinius išteklius. Priėjimo prie jų organizavimas tapo

pagrindiniu informacinio bibliotekinio aptarnavimo, kultūros ir švietimo uždaviniu.

Informacinių technologijų sąvoka apibūdinama kaip informacinių priemonių taikymas

įvairiems su informacija susijusiems darbams atlikti. Vienas iš informacinės technologijos

pavyzdžių būtų biblioteka, kurioje esančiomis informacinėmis priemonėmis organizuojama įvairios

informacijos kaupa ir sklaida.

Informacinės priemonės gali būti skirtos:

Informacijai perduoti: telefonai, faksai, radijo stotys, vaizdo ir garso aparatūra ir t. t.:

Informacijai saugoti: kompaktiniai grotuvai ir diskai, magnetofonai ir kasetės, knygos

ir albumai ir t. t.

Informacijai apdoroti: įvairūs skaičiuotuvai, dauginimo technika ir t. t. 6.5. Užduotis. Pažymėkite rodyklėmis kurie įrenginiai skirti informacijai

perduoti, saugoti, apdoroti.

2. 1 pav. Priemonės informacijai perduoti, saugoti, apdoroti.

121

IFLA/UNESCO gairėse mokyklų bibliotekoms nurodoma, kad mokyklos bibliotekoje,

atliekančioje informacijos vartų šiuolaikinėje visuomenėje funkciją, turėtų būti tokia įranga:

kompiuterizuotos darbo vietos su interneto prieiga;

bibliotekos katalogai, pritaikyti skirtingo amžiaus ir lygių moksleiviams;

magnetofonai;

skaitytuvai;

vaizdo grotuvai;

kompiuterinė įranga, specialiai pritaikyta vartotojams, turintiems regos ar kitokią

negalią.

Kompiuterizuotų vietų baldai turėtų būti pritaikyti ir lengvai priderinami skirtingo ūgio

vaikams.

Paslaugų įvairovė turėtų apimti prieigą prie elektroninių informacijos šaltinių, kurie

atspindėtų mokyklos programą ir vartotojų interesus bei kultūrą. Mokyklų aprūpinimo standartuose

patvirtintuose švietimo ir mokslo ministro 2001m. liepos 31d. įsakymu Nr. 1180 yra tokie

reikalavimai mokyklų bibliotekoms:

Bendrieji reikalavimai mokyklos bibliotekai

2.1 lentelė

Bibliotekos plotas pagal

moksleivių skaičių

Darbo vietos ir kompiuteriai

bibliotekoje pagal moksleivių

skaičių

Bibliotekos fondai pagal

moksleivių amžių ir skaičių

■ 1-250 moksleivių- 159,2 kv. m

bendrojo ploto*, iš jo 93 kv. m

pagrindinio ploto**.

■ 250-500 moksleivių - 463,34 kv.

m bendrojo ploto, iš jo 186 kv. m

pagrindinio ploto.

■ 500 ir daugiau moksleivių -

574,99 kv. m bendrojo ploto, iš jo

279 kv. m pagrindinio ploto.

■ Darbo vietos moksleiviams - 1

vieta 10 moksleivių.

■ Asmeniniai kompiuteriai - 1

kompiuteris 10 moksleivių.

■ 6-11 metų-11 knygų 1

moksleiviui.

■ 11-16 metų-13 knygų 1

moksleiviui.

■ 16-18 metų-19 knygų 1

moksleiviui.

Pradinės mokyklos biblioteka

2.2 lentelė

Fondai Techninės priemonės Bibliotekininko darbo vieta

1. Vaikų literatūra. 1. Televizorius. 1. Darbo stalas.

2. Pažintinė literatūra. 2. Garso grotuvas. 2. Kompiuterizuota darbo

vieta.

3. Metodinė literatūra. 3. Vaizdo grotuvas.

4. Periodika. 4. Parodų stendas.

5. Parodų lenta.

5. Magnetinės ir elektroninės

laikmenos.

6. Spalvotas spausdintuvas.

Pagrindinės ir vidurinės mokyklos biblioteka

2.3 lentelė

Fondai Techninės priemonės Bibliotekininko darbo vieta

1. Informacinė literatūra. 1. Televizorius. 1. Kontuaras (specialus darbo

stalas). 2. Programinė literatūra. 2. Garso grotuvas.

3. Mokslo populiarioji literatūra. 3. Vaizdo grotuvas. 2. Kompiuterizuota darbo

vieta. 4. Vaikų literatūra. 4. Parodų stendas.

5. Metodinė literatūra. 5. Parodų lenta.

6. Periodika. 6. Diaprojektorius.

7. Magnetinės ir elektroninės 7. Kopijuoklis.

122

laikmenos. 8. Spalvotas spausdintuvas.

9. Grafoprojektorius.

10. Kompiuterinis projektorius.

11. Skaitytuvas.

12. Fotoaparatas.

13. Vaizdo kamera.

14. Telefono (fakso) aparatas.

15. Kompaktinių diskų

laikikliai.

16. Garso ir vaizdo kasečių

laikikliai.

17. Kopėtėlės (laipteliai).

6.6. Užduotis. Remdamiesi mokyklų aprūpinimo standartais (2.1, 2.2, 2.3 ir

lentelės) į 2.4 lentelę surašykite kokios techninės priemonės yra jūsų

bibliotekoje.

Mokyklos bibliotekoje turimos techninės priemonės

2.4 lentelė

Fondai Techninės priemonės Bibliotekininko darbo vieta

2.3. Bibliotekos fondo formavimas atsižvelgiantį ugdymo procesą ir mokyklos

bendruomenės poreikius ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kaip ir į ką atsižvelgiant turėtų būti formuojamas

bibliotekos fondas.

Kuriant palankią informacinę mokymosi aplinką mokykloje mokyklos biblioteka turėtų

aprėpti daugelį veiklos sričių ir atlikti vieną pagrindinių vaidmenų siekiant įgyvendinti mokyklos

viziją ir tikslus.

Moksleiviai yra pagrindinė mokyklos bibliotekos tikslinė grupė. Jie gali naudotis biblioteka

įvairiais tikslais.

Tikėtina moksleivių veikla bibliotekoje:

tradicinių namų darbų ruošimas;

projektų rengimas, sudėtingų užduočių atlikimas;

informacijos paieška ir naudojimasis informacija;

123

informacijos ir įvairių darbų rengimas pristatyti mokytojui ir mokslo draugams.

Mokyklos biblioteka turi teikti prieigą prie įvairių šaltinių grupių susijusių su švietimu ir

asmeniniu tobulėjimu. Būtina, kad fondai būtų nuolat atnaujinami, komplektavimas grindžiamas

siekimu užtikrinti vartotojams nuolatinę galimybę gauti naujos medžiagos.

Pati mažiausia mokykla turi turėti bent jau 2500 egzempliorių tinkamų ir atnaujinamų knygų

fondą tam, kad atitiktų visų amžiaus grupių vartotojų išsilavinimą ir turimus įgūdžius bei mokyklos

tipą. Mažiausiai 60 procentų fondo turėtų sudaryti programinė ir šakinė literatūra. Be to mokyklos

biblioteka turėtų įsigyti laisvalaikio tikslams skirtos medžiagos: grožinės vaikų ir jaunimo

literatūros, muzikos įrašų, kompiuterinių žaidimų, vaizdajuosčių, žurnalų ir plakatų. Šios rūšies

šaltiniai turėtų būti atrenkami kartu su moksleiviais, užtikrinant, kad atspindėtų jų interesus ir

kultūrą, nesikirstų su priimtinais etikos standartais.

Skaitmeniniai informacijos ištekliai kaupiami ir tvarkomi bibliotekose remiantis Lietuvos

Respublikos kultūros ministro patvirtintais (2000 m. kovo 9 d. Nr. 98) „Bibliotekos fondo apsaugos

nuostatais“:

„7.4. visi gauti dokumentai, išskyrus specialiai mainų fondui įsigytus, iš karto po priėmimo

antspauduojami tam tikslui skirtu spaudu, kuriame nurodytas bibliotekos pavadinimas. Spaudas

dedamas:

7.4.5. ant vaizdajuosčių, kompaktinių diskų, garsajuosčių, mikrofilmų įdėklų ir lankstukų,

esančių įdėklo viduje;

7.7. vienetinė fondo apskaita - kiekvieno dokumento egzemplioriaus antraštinių duomenų ir

kainos įrašymas į bibliotekos fondo inventoriaus knygą

8. Bendroji bibliotekos fondo apskaita - duomenų apie dokumentų gavimą, nurašymą ir

fondo kaitą įrašymas į bibliotekos fondo bendrosios apskaitos knygą.

9. Kompiuterizuota bibliotekos fondo apskaita turi atitikti visus vienetinės ir bendrosios

fondo apskaitos reikalavimus bei užtikrinti duomenų saugumą. Tuo tikslu duomenys turi būti

saugojami kompiuterinėse laikmenose ir periodiškai atspausdinami bei įrišami.“

6.7. Užduotis. Atsakykite į klausimus: o Pasvarstykite kokia veikla galėtų užsiimti moksleiviai mokyklos

bibliotekoje?

o Kaip turėtų būti sudarytas mokyklos bibliotekos fondas?

o Kaip kaupiami ir tvarkomi skaitmeniniai informacijos ištekliai?

2.4. Kompiuterinės mokymo priemonės. Mokymo(si) svetainės ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kokie mokymosi ištekliai yra švietimo informacinių

technologijų centro portale „emokyla.lt“.

Išbandysite portalo galimybes.

Ypatingas iššūkis bibliotekos vartotojams yra nauji elektroniniai ištekliai. Naudojimasis jais

gali būti labai painus, šaltinių gausa blaško, patirties ir įgūdžių stoka trukdo rasti tikslią informaciją.

Bibliotekininkas turėtų suteikti paramą, paaiškinti, kaip jais naudotis, taip pat padėti naudotis

internetu, padėti atrinkti tinkamą ir kokybišką informaciją.

Didelė pagalba norint susiorientuoti informacijos gausoje yra Švietimo informacinių

technologijų cento prižiūrimas portalas emokykla.lt. Joje pedagogams ir besimokantiems atsiveria

plačios galimybės susipažinti su vykdomais projektais, jų medžiagomis ir rezultatais, bei

konkursais. Pateikiama aktuali naujausia informacija kvalifikacijos tobulinimo bei pedagogų

rengimo klausimais. Informuojama apie svarbius artimiausiu metu vyksiančius įvykius bei

naujienas švietimo srityje.

Portalo skiltyje „Mokymosi ištekliai“ (2 pav.) yra skaitmeninių mokymo priemonių

saugykla. Skaitmeninė mokymo priemonė (SMP) – tai mokymo priemonė, kuri skirta ugdymo

procesui bei parengta kaip taikomoji programinė ar kompiuterinė techninė įranga. Prie SMP taip pat

priskiriama metodinė medžiaga, kuri padeda pedagogui šias mokymo priemones taikyti ugdymo

procese. Skaitmeninės mokymo priemonės suskirstytos pagal dalykus, taip pat galima jų išplėstinė

paieška, pateikiamos mokymosi objektų (skaitmeninių mokymo priemonių) aprašų saugyklos

modulio naudojimosi sąlygos ir tvarka bei naudotojo vadovas.

124

Skiltyje „Kompiuterinės mokymo priemonės“ pateikiamos pagal dalykus suskirstytos,

laisvai platinamos interaktyvios mokymo priemonės, svetainės, kompiuteriniai žinynai,

uždavinynai.

Apsilankę mokykloms skirtame Learning Resource Exchange (LRE) ("Mokymosi išteklių

mainų") portale, mokytojai gali rasti atvirų mokymo(si) išteklių ir naudingos medžiagos iš daugelio

skirtingų šalių bei tiekėjų ir 18 švietimo ministerijų.

2.2 pav. emokykla.lt svetainės vaizdas 6.8. Užduotis. Raskite „emokykla.lt“ svetainėje kompiuterinę mokymo

priemonę „Gimtoji šalis Lietuva“ ir atsisiųskite ją. Raskite skyrių, kurio

pagrindinių sąvokų žodynėlyje išvardinti lietuvių dievai.

3. Informacinių gebėjimų ugdymo (informacinių problemų sprendimo)

modeliai. ŠIAME SKYRELYJE

Susipažinsite su pagrindinėmis sąvokomis.

Sužinosite kokie yra informacinių gebėjimų ugdymo (informacinių

problemų sprendimo) modeliai.

Gebėjimas – fizinė ar psichinė galia atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį; mokėjimo

prielaida ir padarinys. Fizinis gebėjimo pagrindas – sveikata, psichologinis – žinios, mokėjimai,

įgūdžiai, socialinis – teisė veikti ir kt. Kai kalbama apie gebėjimą, atsirandantį ko nors išmokus,

vartojamas mokėjimo terminas.

Informacinis raštingumas bei informaciniai gebėjimai tampa svarbiausi informacijos

amžiuje: padeda siekti geresnių rezultatų mokantis suteikia daugiau socialinės integracijos

galimybių. Informacinis raštingumas apibrėžiamas kaip gebėjimų visuma, būtina individams

suvokti informacijos reikmę, aptikti, vertinti ir veiksmingai naudoti reikiamą informaciją.

Informaciniai gebėjimai – tai gebėjimas apdoroti informaciją, t. y. susirasti ją bet kokiu

pavidalu, susisisteminti informaciją pagal svarbą, išsirinkti fragmentus, sutvarkyti, rezultatus

pateikti tinkamiausia forma.

Naujos technologijos atveria mokyklai plačias galimybes teikiant informacines paslaugas

mokyklos bendruomenei, ugdomas informacinis raštingumas, kas reiškia suprasti informacijos

svarbą atsiradusioms problemoms spręsti, pastebėti informacijos šaltinių skirtumus, kritiškai

mąstyti, atrinkti svarbiausią informaciją, ją analizuoti ir sisteminti, bendrauti ir bendradarbiauti,

mokėti vertinti save ir kitus. Informaciniai gebėjimai apima ne tik tai, ką mokiniai atlieka

mokykloje, bet ir už mokyklos ribų bei apskritai gyvenime vartojamus informacijos šaltinius.

Atliekant įvairius savarankiškus darbus susiduriama su tokiomis problemomis:

Mokiniai dažnai nesugeba tiksliai apibrėžti užduoties

Menki informacinės paieškos įgūdžiai

Sunkiai daro išvadas, apibendrinimus

Siekiant išvengti šių problemų, informacinių gebėjimų ugdymui svarbu skirti kuo didesnį

dėmesį jau pradinėse klasėse.

Įvairūs mokslininkai kūrė panašias, bet kartu ir skirtingas informacinių gebėjimų (įgūdžių)

klasifikacijas, siekdami nustatyti problemas, kurias turi spręsti mokytojai ir mokyklų

bibliotekininkai lavindami jaunąją kartą.

Panagrinėkime tris informacinių gebėjimų modeliai:

125

1. Informacinių gebėjimų modelis PLUS.

2. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis BIG6 (Didysis šešetas)

3. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis EXIT 6.9. Užduotis. Atsakykite į klausimus:

o Kaip apibrėžiamas gebėjimas?

o Kas tai yra informacinis raštingumas?

o Kaip apibrėžiami informaciniai gebėjimai?

o Su kokiomis problemomis susiduria mokiniai atlikdami savarankiškus

darbus?

3.1. Informacinių gebėjimų modelis PLUS. ŠIAME SKYRELYJE

Susipažinsite su Škotijos mokslininko Jameso Heringo informacinių

gebėjimų ugdymo modeliu.

Škotijos mokslininko Jameso Herringo nuomone, informaciniai gebėjimai – tai gebėjimai

kuriais mokiniai naudojasi tam, kad susidarytų informacijos, sąvokų ir idėjų tikslą, o

turėdami tikslą sugalvotų, kaip efektyviau tuos gebėjimus pritaikyti.

Jameso Herringo sukurtą informacinių gebėjimų ugdymo modelį PLUS sudaro:

Tikslas (Purpose) – tyrimo ir užduoties tikslo nustatymas;

Vieta (Location) – su tikslu susijusių svarbiausių informacijos šaltinių radimas;

Panaudojimas (Use) – informacijos ir idėjų atranka ar atmetimas,

informatyvusis skaitymas, konspektavimas ir darbo pristatymas (pateikimas);

Savęs vertinimas (Self-evaluation) – savo darbo – informacinių gebėjimų

užduotims atlikti įvertinimas ir mokymasis ateities labui.

Tikslui nustatyti reikalingi gebėjimai:

pažintiniai gebėjimai (nustatomos jau įgytos žinios);

mąstymo gebėjimai;

informacijos šaltinių nustatymo gebėjimai;

Mokyklose paprastai nemokoma apibrėžti užduoties tikslų, nes dažniausiai manoma, kad

mokiniai tai suvoks intuityviai. Deja, taip nėra. Todėl reikia skatinti mokinius pirmiausia gerai

apmąstyti gautas užduotis ir tik tada ieškoti informacijos.

Taigi tikslo nustatymas yra pažintinis gebėjimas. Su šiuo gebėjimu glaudžiai susiję:

• smegenų atakos (minčių lietaus) metodas;

• klausimų sudarymo procesas;

• reikšminių žodžių nustatymas;

• sąvokų planelių sudarymas;

• informacijos šaltinių nustatymas.

J. Herringas pateikia mokslininkų McKenzie ir Daviso keturias suformuluotas pagrindines

smegenų šturmo metodo taisykles:

• visi mokinių pasisakymai išklausomi;

• svarbiausia – sukaupti kuo daugiau idėjų ar klausimų;

• skatinamas kūrybinis procesas, grindžiamas kitų mokinių idėjomis;

• mokiniai skatinami pateikti pačias netikėčiausias idėjas.

Su tikslu susijusiems informacijos šaltiniams nustatyti reikalingi:

gebėjimas rasti informaciją bet kokios rūšies šaltiniuose, tiek kompiuteriniuose, tiek

nekompiuteriniuose;

informacijos atrankos gebėjimai;

informacinės technologijos gebėjimai, t. y. gebėjimas pasinaudoti kompiuteriniais

šaltiniais;

Pats informacijos pasirinkimas nėra sudėtingas procesas. Mokiniams gali būti sunkiau

atrinkti svarbiausią informaciją ir gebėti ją perskaityti taip, kad suvoktų jos turinį ir susietų ją su jau

turimomis žiniomis. Mokiniai turi būti skatinami naudotis tiek kompiuteriniais, tiek spausdintais

šaltiniais, nes tik taip jie galės surinkti visą reikalingą informaciją.

Informacijos naudojimo gebėjimai:

skaitymo gebėjimai, t. y. bendroji ir tikslinė informacijos šaltinių peržvalga ieškant

reikšmingos informacijos ar idėjų;

126

medžiagos integravimo gebėjimai, t. y. gebėjimas suvokti medžiagos turinį bei susieti jį

su jau turimomis žiniomis;

atrenkamieji gebėjimai, t. y. gebėjimas atrinkti iš konteksto reikalingą ir atmesti

nereikšmingą informaciją;

vertinimo gebėjimai, t. y. gebėjimas įvertinti informaciją ir idėjas;

konspektavimo gebėjimai, t. y. gebėjimas daryti užrašus siejant juos su teksto prasmės

suvokimu ir tikslu.

sintezės gebėjimai, t. y. gebėjimas jungti tarp savęs susijusias idėjas, faktus ir

informaciją apie tam tikrą dalyką bei visa tai susieti su įgytomis žiniomis;

rašymo bei darbo pateikimo gebėjimai, t. y. gebėjimas paruošti esė, pranešimą arba

projektą pagal gerai apmąstytą ir logiškai pagrįstą planą.

Mokiniai turi būti supažindinami su įvairiais skaitymo būdais, jiems suteikiamos progos

panagrinėti įvairius skaitymo būdus. J. Herringo pateikiami sėkmingo skaitymo reikalavimai:

• žinojimas, kodėl skaitomas vienas ar kitas tekstas, t. y. aiškus konkrečių ar

numanomų tam tikro teksto tikslų įsisąmoninimas;

• svarbiausių teksto aspektų nustatymas;

• dėmesio į svarbiausius, o ne į sąlygiškai svarbius dalykus sutelkimas;

• nuolatinis savo darbo stebėjimas, siekiant nustatyti, ar jis išsamiai ir logiškai

atliekamas;

• nuolatinis klausimų sau pateikimas, kad būtų galima pasitikrinti, ar artėjama prie

norimo tikslo;

• tam tikri skaitymo būdo pakeitimai pamačius, jog darbas vyksta ne taip, kaip norėta.

Savęs vertinimo gebėjimai:

Gebėjimas apmąstyti darbinės veiklos procesus ir nustatyti tobulintinas sritis efektyviai

panaudojant informacijos šaltinius.

Ypač svarbus savo veiklos rezultatų lyginimas su kitų moksleivių panašiais darbais ir savo

darbo vertinimas naujumo, originalumo, kokybės atžvilgiu. 6.10. Užduotis. Atsakykite į klausimus:

o Kaip J. Herringas apibrėžia informacinius gebėjimus?

o Kas sudaro informacinių gebėjimų ugdymo modelį PLUS?

3.2. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis BIG6 (Didysis šešetas) ŠIAME SKYRELYJE

Susipažinsite su mokslininkų M. Eisenbergo ir R. Berkovitzo

informacinių gebėjimų ugdymo modeliu Big six model.

Informacinius įgūdžius analizuojančioje JAV literatūroje dažniausiai cituojami Eisenbergas

ir Berkovitzas. Jų sukurta informaciniams įgūdžiams taikoma metodika vadinama didžiuoju šešių

įgūdžių modeliu (Big Six model). Šis modelis taikomas visur, kur reikia naudotis informacija

sprendžiant informacijos problemas, mokantis. Didžiojo šešeto metodas yra pelnęs įvairių

informacinių technologijų parodų ir mugių apdovanojimus. Šis modelis sėkmingai naudojamas

įvairiuose seminaruose, kur studijuojami informacinių gebėjimų ugdymo, informacinių problemų

sprendimo, informacijos technologijų taikymo ugdymo procese, mokymo ir mokymosi strategijos,

naujas mokytojo vaidmuo informacijos amžiaus mokykloje, projektų metodas ir kt.

Didžiojo šešeto modelį sudaro šeši etapai:

1) Užduoties apibrėžimas;

Suvokti užduotį, temą, susieti ją su ankstesniu patyrimu, detalizuoti klausimą ar problemą,

nustatyti kokios dar informacijos reikia.

2) Informacijos paieškos strategijos;

Kai problema aiškiai suvokiama, dėmesys sutelkiamas į visus galimus informacijos šaltinius

ir užduočiai apibrėžti tinkamų šaltinių parinkimą.

3) Informacijos šaltinių radimas;

Reikia rasti spaudinius, vaizdo bei garso ir kompiuterinius šaltinius ir jais naudojantis prieiti

prie šaltiniuose esančios specifinės informacijos.

4) Informacijos panaudojimas;

Peržvelgiama surasta informacija, išryškinama pagrindinė mintis. Tikslas – rasti tam tikrą

specifinę, konkrečiu atveju vertingiausią informaciją.

127

5) Sintezė bei produkto pristatymas;

Naudojama atrinkta informacija. Ji apjungiama, interpretuojama, sisteminama, vertinama,

pergrupuojama pritaikant ją prie užduoties reikalavimų. Baigiant kurti darbą nurodomi naudoti

literatūros šaltiniai.

6) Produkto ir proceso vertinimas.

Nustatoma, ar galutinis rezultatas išsprendė informacinę problemą. Nagrinėjama, ar padaryti

žingsniai siekiant trokštamo rezultato buvo tinkami ir efektyvūs, ar atliktas darbas patenkina darbo

pradžioje apibrėžtus reikalavimus.

Šio proceso pakopų seka nėra linijinė, dažnai jų trukmė ir svarba priklauso nuo mokymo(si)

tikslų ir uždavinių. 6.11. Užduotis. Atsakykite į klausimus:

o Iš kokių etapų susideda informacinių gebėjimų ugdymo modelis BIG6?

o Kur naudojamas modelis BIG6?

3.3 Informacinių gebėjimų ugdymo modelis EXIT ŠIAME SKYRELYJE

Susipažinsite su mokslininkų D. Wray ir M. Lewiso informacinių

gebėjimų ugdymo modeliu.

Informaciniais modeliais mokiniai skatinami apgalvoti, ko jie mokosi. Vieno iš modelių

autoriai D. Wray ir M. Lewisas sako, kad šitokiu būdu moksleiviai „skatinami apmąstyti savo

veiklą, kol kas esančią už pažinimo ribų“. Wray ir Lewiso sudarytame modelyje didžiausias

dėmesys skiriamas skaitymui. Mokiniai skaitydami, apžvelgdami ar klausydami informaciją privalo

gerai suvokti medžiagos turinį, susieti jį su įgytomis žiniomis ir pradiniu tikslu. Wray ir Lewiso

informacinių gebėjimų ugdymo modelis EXIT – tai dešimties pakopų modelis, kuriame kiekvienai

pakopai pateikiami ir klausimai, kurios moksleiviai turėtų sau užduoti kiekviename darbo etape.

Didžiausias dėmesys čia skiriamas darbui su tekstu.

Wray ir Lewiso Informacinių gebėjimų ugdymo modelis

3.1 lentelė

Proceso pakopos Klausimai 1. Ankstesnių žinių prisiminimas 1. Ką aš jau žinau apie šį dalyką?

2. Tikslų nustatymas 2. Ką man reikia sužinoti ir kam man prireiks

šios informacijos?

3. Informacijos vietos radimas (turimas

omeny informacijos šaltinių nustatymas)

3. Kur ir kaip gausiu šią informaciją?

4. Tinkamos strategijos pritaikymas 4. Kaip panaudosiu šį informacijos šaltinį,

kad patenkinčiau savo poreikius?

5. Darbas su tekstu 5. Ką galiu padaryti, kad padėčiau pats sau

geriau suvokti tekstą?

6. Suvokimo stebėjimas 6. Ką daryti, jei bus nesuprantamų vietų?

7. Konspektavimas 7. Ką konkrečiai iš turimos informacijos

reikia užsirašyti?

8. Informacijos vertinimas 8. Kokiais informacijos aspektais patikėti ir

kuriuos palikti apmąstymams?

9. Atminties gerinimas 9. Kaip galiu sau padėti įsiminti svarbiausius

dalykus?

10. Keitimasis informacija 10. Leisti ar neleisti kitiems žmonėms apie

tai sužinoti?

6.12. Užduotis. Atsakykite į klausimus:

o Kokios pakopos sudaro informacinių gebėjimų ugdymo modelį EXIT?

o Kam šiame modelyje skiriamas didžiausias dėmesys?

Iš esmės modeliai PLUS ir BIG6 ir EXIT yra panašūs. Palyginus visus tris modelius

(lentelė 3.2) matyti, kad visus juos sieja tokie bendri dalykai, kaip tikslo nustatymas, tinkamos

medžiagos atrinkimas ir panaudojimas, tik modelyje BIG6 didžiausias dėmesys skiriamas

informacijos paieškai ir atrankai, o EXIT modelyje skirtingai negu kituose dviejuose nėra

128

akcentuojamas savęs įsivertinimas ir darbo pristatymas, čia didžiausias dėmesys skiriamas darbui su

tekstu, informacija.

3.2 lentelė

PLUS modelis BIG6 modelis EXIT modelis

1. Tikslas (tyrimo ir užduoties

tikslo nustatymas)

1. Užduoties apibrėžimas

(suvokti užduotį, temą, susieti

ją su ankstesniu patyrimu,

detalizuoti klausimą ar

problemą, nustatyti kokios dar

informacijos reikia)

1. Ankstesnių žinių

prisiminimas

2. Vieta (su tikslu susijusių

svarbiausių informacijos

šaltinių radimas)

2. Informacijos paieškos

strategijos (sutelkiamas

dėmesys į visus galimus

informacijos šaltinius ir

užduočiai apibrėžti tinkamų

šaltinių parinkimą)

2. Tikslų nustatymas

3. Panaudojimas (informacijos

ir idėjų atranka ar atmetimas,

informatyvusis skaitymas,

konspektavimas ir darbo

pristatymas)

3. Informacijos šaltinių radimas

( rasti šaltinius ir jais

naudojantis prieiti prie

šaltiniuose esančios specifinės

informacijos)

3. Informacijos vietos radimas

(turimas omeny informacijos

šaltinių nustatymas)

4. Savęs vertinimas (savo darbo

– informacinių gebėjimų

užduotims atlikti įvertinimas ir

mokymasis ateities labui.

4. Informacijos panaudojimas

(peržvelgiama surasta

informacija, išryškinama

pagrindinė mintis)

4. Tinkamos strategijos

pritaikymas

5. Sintezė bei produkto

pristatymas (apjungiama,

interpretuojama, sisteminama,

vertinama, pergrupuojama

informacija pritaikant ją prie

užduoties reikalavimų)

5. Darbas su tekstu

6. Produkto ir proceso

vertinimas (nustatoma, ar

galutinis rezultatas išsprendė

informacinę problemą)

6. Suvokimo stebėjimas

7. Konspektavimas

8. Informacijos vertinimas

9. Atminties gerinimas

10. Keitimasis informacija

Informacinių įgūdžių ugdymas yra svarbi sudėtinė mokymo proceso dalis. Mokyklų

bibliotekininkai turėtų neatsilikti nuo gyvenimo, nuolat domėtis naujausiais šios srities laimėjimais,

kad galėtų kuo geriau patenkinti mokyklos bendruomenės informacinius poreikius. 6.13. Užduotis. Pasirinkite vieną iš informacinių gebėjimų

ugdymo modelių ir remdamiesi juo bei naudodamiesi žemiau pateiktose interneto

svetainėse esančia informacija parenkite mokyklos bibliotekininkui aktualių

dokumentų sąrašą. Darbo eigą suskirstykite pasirinkto informacinių gebėjimų

ugdymo modelio etapais.

Papildoma informacija

Naudinga bibliotekininkui informacija internete

www.smm.lt – Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija

http://www.smm.lt/ugdymas/bendrasis/aprupinimas.htm - informacija apie vadovėlius ir

mokymo priemones, rekomendacijos mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymui.

www.sac.smm.lt - Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras (ŠAC).

Skyrelyje mokymosi ištekiai rasite informaciją apie vadovėlius ir mokymo priemones,

mokyklų aprūpinimo standartus, vaizdinių ir techninių mokymo priemonių bei inventoriaus

gamintojus, mokymo priemonių aprašymus bei mokyklinės dokumentacijos sąrašą ir kt..

www.ipc.smm.lt – Švietimo informacinių technologijų centras.

129

Skyrelyje dokumentai rasite: „Mokymosi objektų (skaitmeninių mokymo priemonių) aprašų

saugyklos modulio tvarkos aprašą“, „Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį

lavinimą ir profesinį mokymą 2008-2012 metų strategiją“, „Visuotinio kompiuterinio raštingumo

standartą“, Mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartą“, „Mokyklų aprūpinimo

mokomosiomis kompiuterinėmis priemonėmis strategija“ ir kt.

http://portalas.emokykla.lt – informacinius elektroninius leidinius „Veidrodis“, „Švietimo

naujienos“ ir kt., mokymosi išteklius, bendradarbiavimo grupes ir kt.

www.lnb.lt – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Skyrelyje „Katalogai ir DB“ rasite LIBIS suvestinį katalogą, prenumeruojamas ir laisvai

prieinamas duomenų bazes. Skyrelyje „Bibliotekininkui“ rasite Lietuvos bibliotekų statistinius

duomenis, metinių statistinių ataskaitų formas ir kt. Skyrelyje „Teisės aktai“ rasite „Lietuvos

bibliotekų įstatymą“ bei kitus aktualius bibliotekininkui teisės aktus.

PASITIKRINKITE 6.14. Baigiamoji užduotis. Parenkite savo mokyklos bibliotekos pristatymą.

Jame turėtų būti: mokyklos pavadinimas, bibliotekos istorija, tikslai,

uždaviniai, informacija apie bibliotekos darbuotojus, fondus, techninę įrangą.

Parengtą darbą atsiųskite lektoriui elektroniniu paštu.