L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 3 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397)

7, 15 p. 10�11 p. 12 p.

Susirûpinæ

dël lietuviø

kalbos

padëties

Lietuvos

energetikos

Achilokulnas

Dël ko

kësintasi á

Basanavièiø

3, 5 p. 4 p.

Lietuvos

mokslo

premijø

konkursui

Tyrinëja

kultûrinæ

emigracijà

IETUVALOKSLOLIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

Nukelta á 2 p.

Rugsëjo 9�10 d. Vilniuje vyko Eu-ropos moksliniø tyrimø tarybos (Eu-ropean Research Council) Mokslinëstarybos posëdþiai, kuriems vadovavoEuropos moksliniø tyrimø tarybosprezidentas prof. Fotis C. Kafatos,taip pat buvo surengtas ðios Tarybosnariø susitikimas su Lietuvos moks-lo bendruomene. Buvo sutarta, kadprof. Fotis C. Kafatos duos interviuMokslo Lietuvai, taèiau dël uþimtumoir átemptos darbø programos vizito me-tu ðio sumanymo ágyvendinti nepavy-ko. Prof. Fotis C. Kafatos sutiko atsa-kyti á raðtu pateiktus þurnalisto klausi-mus. Dabar galime pateikti ðá MoksloLietuvai kiek neáprastà interviu.

Kartu pasakysime, kad prof. FotisC. Kafatos yra pasaulyje gerai þino-mas graikø biologas, dirbæs Harvardouniversitete JAV, Atënø, Kretos uni-versitetuose Graikijoje, buvo Moleku-linës biologijos ir biotechnologijos ins-tituto direktorius Heraklione, 1993�2005 m. � Europos molekulinës biolo-gijos laboratorijos generalinis direkto-rius. Nuo 2005 m. buvo Karaliðkojo ko-ledþo profesorius Londone.

Pateikiame skaitytojø dëmesiuiEuropos moksliniø tyrimø tarybos(EMTT) pirmininko prof. Fotis C.KAFATOS atsakymus á Mokslo Lietu-vos laikraðèio vyriausiojo redakto-riaus Gedimino Zemlicko klausimus.

Fotis C. KAFATOS:�Ne ðalies dydislemia sëkmingà

dalyvavimàEuropos

projektuose�

Lapkrièio 4 d. po rekonstrukcijos lan-kytojams duris atvërë Lietuvos etnokos-mologijos muziejus � unikalus sumany-mu, originalus architektûra. Dvi skraidan-èios lëkðtës nusileido viename graþiausiøLietuvos kampeliø � Labanoro girios pa-kraðty. Beje, ði sàvoka � pakraðtys � labaijau reliatyvi. Girios atþvilgiu � pakraðtys,taèiau mûsø visø bûties, savivokos pras-me tai savotiðkas epicentras, kur susibë-ga mûsø dvasinio gyvenimo svarbiausioskoordinatës. Galima paþvelgti ir kitaip: iðèia prasideda mûsø minties ir jausenos di-dysis ir niekada nesibaigsiantis kelias áberibæ erdvæ. Vadinasi, ir á paèius save.

Esame Visatos beribiø gyventojai

Labai nedaug temø padiktuoja mûsø kas-dienybë, kai galima pritaikyti þodþius � beri-bë erdvë, begalybë. Ðá kartà ne tik galime, betir privalome prisiminti ðias sàvokas, nes kal-bame apie iðskirtiná mûsø mokslinio ir kultû-rinio gyvenimo ávyká � Etnokosmologijos mu-ziejaus prikëlimà antram gyvenimui po re-konstrukcijos.

Tokià progà dera ypatingi þodþiai, glaustiir taiklûs, ir èia niekas nenurungs paties ðiomuziejaus idëjos autoriaus ir ilgameèio puo-selëtojo, taip pat uþsispyrusio ágyvendintojodr. Gunaro Kakaro. Cituojame visos ðiosðventës didþiausiàjá �kaltininkà�:

Kur mitai kalbasi su modernybe

�Tai, kas ávyko, tai ne tik èia � Molëtø krað-te, ne vien Utenos apskrity. Ir drástu pasakyti �ne tik Lietuvoje. Nes mes, èia esantieji, esamene tik Lietuvos, ne tik Europos, bet fantastiðkainuostabaus á begalybæ besitæsianèio pasaulio �Visatos beribiø gyventojai. Tik labai gaila, kaddaug kas ðito nesupranta. Didþioji þmonijos da-lis sukasi beviltiðkame voverës rate, ieðkodamanaudos, pinigø, pasitenkinimo, primityvausdþiaugsmo, nors pliki ateinam ir pliki iðeinam.

Bet tai, kad jûs èia, kad didelë nuostabi Lie-tuvos þmoniø grupë suprato ðià idëjà ir parëmëjà, iðpuoselëjo, iðneðiojo, sukûrë, sufantazavo,

Nukelta á 8 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Nuo

trau

ka ið

UA

B �

Mitn

ija�

kom

pakt

inio

dis

ko

Fantastiniais siluetais, vaizduotæ þadinanèiomiserdvëmis stebina vienintelis pasaulyje Lietuvos

etnokosmologijos muziejus

2 2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397)MES EUROPOS SÀJUNGOJE

Atkelta ið 1 p.

Fotis C. KAFATOS: �Ne ðalies dydis lemiasëkmingà dalyvavimà Europos projektuose�

Nuotolis iki Briuselio nërapatikimas sëkmës rodiklis

Gerbiamasis profesoriau FotisC. Kafatos, kà patartumëte Baltijos ða-liø mokslininkams ir tyrëjams, norin-tiems sëkmingai dalyvauti Europosmoksliniø tyrimø projektø konkursuo-se? Juk Lietuva, Latvija ir Estija yranedidelës valstybës, mûsø ðaliø moks-lininkai ne visada gali pasigirti reikia-ma dalyvavimo Europos konkursuosepatirtimi.

Gera naujiena, kad norint gau-ti EMTT grantà, nereikia bûti kilu-siam ið didelës ðalies ar turëti daugdalyvavimo europiniuose projek-tuose patirties. Siekiame aukðto ly-gio individualiu lygmeniu, o tai lei-dþia talentø paieðkà vykdyti visiðkailaisvai. Jei esate mokslininkas, tu-rintis puikø pasirengimà moksli-niam darbui, kurá ágijote gimtojojeðalyje ar uþsienyje, ir galite pasiûly-ti labai ádomø projektà, potencialiaipraplësiantá esamas mokslo ribas,norime, kad kreiptumëtës á mus. Iðtiesø, mûsø 2007 m. Pradedanèiøjøgrantø (Starting Grants) ir 2008 m.Paþengusiøjø grantø (AdvancedGrants) patirtis rodo, kad sëkmin-gai kandidatavusieji buvo ið visosEuropos moksliniø tyrimø erdvës:nuo Islandijos iki Izraelio, nuo Por-tugalijos iki Suomijos.

Rugsëjo 9 d. Vilniuje per susitiki-mà su Lietuvos mokslo bendruomeneJûs rodëte þemëlapá, ið kurio matyti,kad Europos konkursus vis dëlto daþ-niausiai laimi arèiau Briuselio esan-

buvo reikðmingas). Teikiant 2008 m.Paþengusiøjø grantus didþiausia sëk-më lydëjo Ðveicarijà ir Ðvedijà.

Taigi akivaizdu, kad nuotolis ikiBriuselio nëra patikimas sëkmës ro-diklis. Mëginant statistiðkai suprastiðaliø sëkmingo dalyvavimo pasiskirs-tymà, svarbu atsiþvelgti bent á trissvarbiausius veiksnius: ðalies ekono-minæ galià ir gyventojø skaièiø, kon-kursinio moksliniø tyrimø finansavi-mo tradicijà, taip pat santykináEMTT siûlomø parengtø projektøskaièiø, tenkantá vienam gyventojui.Þinoma, negalime pamirðti, kad nag-rinëjame palyginti nedidelá grantøskaièiø (apie 300 kiekviename ðauki-me), kuris paskirstomas 20�25 ða-lims. Be to, aprëpiama tik kiekvienos

kimai ir talentas � vienintelë mûsø�valiuta�. Be to, mes laukiame betkokios tautybës vyrø ir moterø, dir-banèiø bet kurioje Europos ðalyje(ES narëje, asocijuotoje ðalyje ar ða-lyje kandidatëje) paraiðkø.

Savo praneðime Vilniuje kalbëjo-te apie moksle reikalingà �revoliucinækokybës siekio iniciatyvà Europoje�.Ar tai reiðkia, kad Europos, ir pir-miausia Europos Sàjungos, mokslasreikalauja kokybiðko pertvarkymo, vi-siðkai naujos kokybës? Kokias silpnà-sias ES mokslo vietas galëtumëte nu-rodyti? Kaip paðalinti tuos trûkumus?

Gerai pamatuotos reformos vi-suomet naudingos. Ðiuo poþiûriuman gilø áspûdá paliko jûsø ðalyjevykdomos pertvarkos. Ne visos ESðalys yra taip linkusios á reformas.Mano minëta kokybës iniciatyva re-voliucinë ta prasme, kad atrankagrindþiama pagrindinio tyrëjo as-meniniais laimëjimais ir paraiðka,kurià jis pateikia. Tai kokybinë re-forma, kurios ið tiesø trûko Europo-je. Á jà ir orientuojasi EMTT, nestam buvo sukurta visos Europosmokslo taryba. Jos misija � suteiktigalimybes geriausiems tyrëjams, ne-svarbu, ar jie tik pradedantieji, arjau ásitvirtinæ, nesvarbu tautybë irlytis. Nors yra buvæ keletas puikiøeuropiniø programø, taip pat ákur-ta gerø nacionaliniø finansavimoagentûrø, iki ðiol tyrëjø galimybësvarþytis vien pasiekimais visos Eu-ropos lygmeniu buvo gerokai suvar-þytos. Taèiau EMTT siekia ir darvieno tikslo: patraukti geriausiàþmoniø potencialà ið bet kurios pa-saulio vietos. EMTT grantai atviribet kurios ðalies visø tautybiø þmo-nëms, jeigu tik jie ryþtasi atvykti áEuropà ir dirbti joje. Ðios pritrauki-mo ir repatriacijos galimybës ilgai-niui bus labai svarbios visoms Euro-pos ðalims.

Vis dëlto lemia asmenybëssvarba

Dalyvaujant Europos mokslo pro-jektuose vienas svarbiausiø kriterijøyra turimas mokslinis potencialas. Betar tai kartais nëra mokslininkø diskri-minavimas? Bent jau tø, kurie dirbamaþose ðalyse ir kuriø potencialas ne-gali varþytis su dideliø ðaliø galimy-bëmis. Galø gale laimi ne asmenybë,ne kûrëjas, bet institucijos potencialas.Ar nenukenèia talentai, kuriø yra ne-

priklausomai nuo ðalies ar institucijøpotencialo? Ar mokslo ir jo finansuo-tojø, mokslo ir verslo ryðiams bûtinamokslo antrepreneriø veikla?

Visai prieðingai. EMTT finansa-vimo mechanizmo centre yra asme-nybë. Mes atveriame patrauklias ga-limybes talentingiems asmenims, irtaip Europos universitetams armoksliniø tyrimø institutams pade-dame juos samdytis. Þinoma,EMTT granto gavëjas turës savo�gimtàjà� institucijà, kurioje turi bû-ti vykdomi tyrimai. Bet mûsø gran-tai yra kilnojami. Jie gali bûti perke-liami ið vienos priimanèios ástaigosá kità, jei priimanèioji institucija sugranto gavëju netinkamai elgiasi.Maþesnës institucijos, sutelkdamosdëmesá á individualø tyrëjà ir leisda-mos persikelti, ið ðiø mûsø progra-mos nuostatø taip pat gali turëtinaudos.

Ðalies dydis visai nebûtinai le-mia moksliná potencialà. Maþos ða-lys gali turëti daugiau naudos bûda-mos lanksèios, susitelkdamos á spe-cifines tyrimø sritis, tam tikras niðas,kur geba rungtyniauti visos Euro-pos mastu. Nëra prieþasties, kodël

riausius savo srities þmones nepri-klausomai nuo tautybës. Ir tikrai,kodël gi ne? Izraelis ir Ðveicarija yramaþos ðalys, bet visgi jos pasiekë pa-sauliná moksliniø tyrimø lygá, ir ðáfaktà atspindi EMTT grantø gavë-jø, kuriuos tos ðalys patraukë, skai-èius. Antrepreneriðkos ástaigos galipasisamdyti talentà ir já iðlaikyti pa-sitelkdamos EMTT paramà, deri-namà su savais iðtekliais.

Galimybës jauniesiems irhumanitarams

Kokiø galimybiø ir lengvatø skel-biamuose Europos mokslo tarybosprojektuose gali tikëtis jauni moksli-ninkai? Ar leidþiama skleistis jaunøjøtalentø galimybëms?

EMTT jauniesiems tyrëjamsremti yra ásteigusi konkursiniusPradedanèiøjø grantus. Tai puikusbûdas, padedantis siekti iðties labaisvarbaus tikslo. Ðie grantai dabarskiriami mokslininkams, ágijusiemsdaktaro laipsná prieð 2�8 metus.Daugumos mûsø 2008 m. skelbtokvietimo grantø gavëjø amþius bu-vo apie 35 metus (nuo 28 iki 44 me-tø), o vieno granto laimëtojo amþiusbuvo vos 24 metai. Mûsø grantøprogramø detalës nuolat derina-mos. Daugiau informacijos apiePradedanèiøjø grantus galima rasti<http://erc.europa.eu>.

Kokia vieta Europos moksliniøtyrimø tarybos projektuose tenka huma-nitariniø mokslø atstovams? Ar jiemsneskiriama maþiau dëmesio negu dir-bantiesiems fiziniø mokslø, biomedici-nos, technologiniø mokslø srityse?

Ið tiesø yra prieðingai. KadangiEMTT sukurta visoms mokslo ir þi-niø sritims, daug iðtekliø skiriamataip pat socialiniams ir humanitari-niams mokslams. Visas mûsø biu-dþetas dalijamas á 3 pagrindines te-mas (fiziniai mokslai ir inþinerija, gy-vybës mokslai, socialiniai ir humani-tariniai mokslai) pagal tyrimø akty-vumo vidurká. 2007 m. Pradedanèiø-jø grantams skirtos EMTT lëðos 3 te-

èiø ðaliø mokslininkai. Beveik tiesinëpriklausomybë. Bet gal tai klaidingasáspûdis?

EMTT nëra Briuselis. Tai, kadBelgijà supa gana galingos valsty-bës, kuriø stipri ekonomika ir senosmokslinës tradicijos (pavyzdþiui,Jungtinë Karalystë, Vokietija, Pran-cûzija, Nyderlandai, Ðveicarija), galiir suklaidinti. Ið tiesø Izraelio, esan-èio nuo Briuselio toliau uþ visas Eu-ropos ðalis, pretendentus lydëjo di-dþiausia sëkmë skiriant 2007 m.Pradedanèiøjø grantus, ir su ryðkiapersvara: beveik dvigubai didesnenei bet kurios kitos ðalies. Sëkmë ly-dëjo ir nedidelá, toli nuo Briuselioesantá Kiprà, taip pat Ispanijà, Bel-

gijà ir Vengrijà (nors ðiø skai-èiø statistinis nuokrypis ne-

ðalies �talentø kreivës� virðûnëlë.Tad, jei norime pritaikyti statistinæanalizæ tokiomis sàlygomis, turimebûti atsargûs.

Atvejis, kai lobizmasnetoleruotinas

Gal norint sëkmingai dalyvauti Eu-ropos mokslui skirtuose projektuose rei-kia sveiko lobizmo?

Visai ne! EMTT lobizmas nepri-imtinas ir nesuderinamas su tinka-ma moksline praktika. Jis tikrai ne-padeda. Ið pat pradþiø teigëme, kadvienintelis mûsø kriterijus yra moks-lininko laimëjimai ir jo siûlymo ko-kybë, kaip tai nusprendþia eksper-tø komisijos, sudarytos ið visos Eu-ropos, ir ne tik, mokslininkø. Pasie-

Á �Moks lo L ie tuvos� k laus imus a tsako pro f . Fo t is C . KAFATOS

maþa ðalis negalëtø sukurti ir palai-kyti pasaulinio lygio institucijos. Ti-kimës, kad EMTT kaip tik tai ska-tins, samdydama darbui Europosinstitucijose aukðto potencialomokslininkus. Bet norint tai pasiek-ti, reikia, kad tokios institucijos bû-tø patrauklios ir gebëtø iðlaikyti ge-

moms atitinkamai sudarë 45 proc.,36 proc. ir 19 procentø. Nors ðis pa-skirstymas lyg ir rodo, jog humanita-rinei tematikai skiriama maþiau dë-mesio nei kitoms dviems, reikia at-siminti, kad ásigyti brangios labora-torinës árangos daþniau prireikia fi-ziniams, medicinos mokslams, inþi-

Lietuvos mokslø akademijos prezidentas prof. Zenonas Rokus Rudzikas, Europos moksliniø tyrimø tarybos prezidentasprof. Fotis C. Kafatos, LR ðvietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevièius ir

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus

Europos moksliniø tyrimø tarybos Mokslinës tarybos nariai per susitikimà suLietuvos mokslo bendruomene

Europos moksliniø tyrimø tarybos prezidentas prof. Fotis C. Kafatos ir Lietuvosmokslø akademijos Mokslo organizacinio skyriaus vadovas dr. Andrius Bernotas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397) 3nerijai, o ne humanitariniams moks-lams. Ið tikrøjø toks lëðø paskirsty-mas pasirodë esàs apytikriai propor-cingas kiekvienos tematikos paklau-sai. Tai dar kartà árodë, kad tinkamaipaskirstëme lëðas. Þinoma, ateityjetoliau stebësime padëtá, nes svar-biausia mûsø nuostata � pasitikëti ty-rimø dinamika ir ja sekti, o ne dik-tuoti nusistovëjusias finansavimo arkitokias formas.

Kartais ir tikrus talentussvarbu ákvëpti

Kokie Europos moksliniø tyrimøtarybos Mokslinës tarybos posëdþiøVilniuje rezultatai? Ar Tarybos nariaigalëjo susipaþinti su Lietuvos moksloinstitucijomis, jø galimybëmis?

Esame labai dëkingi Lietuvosmokslø akademijai ir jos preziden-tui prof. Zenonui Rokui Rudzikui,maloniai priëmusiam mûsø EMTTmokslinës tarybos susirinkimà Vil-niuje ir suteikusiam galimybæ geriaususipaþinti su ilga Lietuvos moksloistorija. Galëjome geriau paþinti kaikurias didesnes dabartines institu-cijas, susipaþinti ir su moksliniø ty-rimø plëtra Lietuvoje, o platesneprasme � ir Baltijos ðalyse. Buvomelabai patenkinti iðsamiais LR Ðvie-timo ir mokslo ministro AlgirdoMonkevièiaus, Mokslo ir technolo-gijø departamento direktoriausdr. Alberto Þalio ir Lietuvos moks-lo tarybos pirmininko prof. Eugeni-jaus Butkaus praneðimais, kuriuosepristatyta Lietuvos mokslo politika.Mums maloniai suteikta proga ap-lankyti Vilniaus universiteto centri-niø rûmø ansamblá, susitikti su rek-toriumi prof. Benediktu Juodka irprorektoriumi mokslo reikalamsprof. Jûru Baniu.

EMTT mokslinës tarybos posë-dþius daþnai rengiame nedidelëse ða-lyse, stengiamës susitikti su svarbiau-siø mokslo institucijø vadovais. JukEMTT yra visos Europos ir visus ap-rëpianti organizacija, tad siekiame vi-sur ákvëpti talentingiausius mokslinin-kus. Susitikimas Vilniuje taip pat bu-vo sëkmingas, nes iðvykome geriaususipaþinæ su verþliomis tiksliøjø irhumanitariniø mokslø plëtros galimy-bëmis ðiame svarbiame ir daugiakul-tûriame Europos regione.

Kokiø naujø iniciatyvø artimiausiumetu sulauksime ið Jûsø vadovaujamosEuropos moksliniø tyrimø tarybos?

Dabar vienas svarbiausiø mûsøprioritetø yra iðtobulinti aukðèiausiolygio tarpdalykiniø projektø skatini-mo procesà. Tarpdalykiðkumà ypaèpabrëþiame ir Pradedanèiøjø, ir Pa-þengusiøjø grantuose. Administravi-mo lygmeniu EMTT vykdomosiosagentûros ásitraukimas á darbà � ðisprocesas jau vyksta dabar � mumsbus gera paspirtis ir padës sklan-dþiai vykdyti ðaukimus. Taip pat ren-giame plaèià EMTT kadencijos pu-siaukelës apþvalgà, kurià pristatysi-me 2009 metais. Nuolat perþiûrimesavo programø nuostatas, jas pritai-kome ir atnaujiname atsiþvelgdamiá nuosavà patirtá ir á Apþvalgos ko-miteto rekomendacijas. Likite sumumis!

Nuoðirdþiai dëkoju uþ Jûsø atsa-kymus ir sugaiðtà laikà.

P. S. Dëkojame Lietuvos moksløakademijos Mokslo organizacinio sky-riaus vadovui dr. Andriui Bernotui uþpagalbà rengiant ðá interviu.

Taip jau susiklostë mûsø gy-venimas, kad ne itin daþnai Lie-tuvoje vykstanèiose mokslinësekonferencijose dalyvauja Rusi-jos mokslininkai. Tai nëra svei-kintinas reiðkinys, nes ávairiø ða-liø, o ypaè kaimyniniø, moksli-ninkai ir intelektualai turi bendra-darbiauti. Knygotyrininkë dr. Ol-ga Nikolajevna ILJINA � Rusijosnacionalinës bibliotekos Retøknygø skyriaus Knygotyros sek-toriaus mokslo darbuotoja,Sankt Peterburgo valstybiniokultûros ir meno universiteto do-centë. Pokalbiui temà rasti nebu-vo sunku, nes O. Iljina 2007 m.Vilniuje dalyvavo tarptautinëjekonferencijoje Rankraðtinis irspaudos paveldas iðsaugojantLietuvos ir kitø Baltijos ðaliø ið-eivijos tautiná tapatumà, kurià or-ganizavo Vilniaus universitetoKomunikacijos fakulteto Knygo-tyros ir dokumentotyros institu-tas. Tada vieðnia skaitë praneði-mà Rusø iðeivijos asmeninësbibliotekos Rusijos knygotyri-ninkø darbuose.

Gerbiamoji Olga Nikolajevna, la-bai malonu Jus buvo matyti 2007 m.tradicinëje Vilniuje vykusioje tarptau-tinëje knygotyros konferencijoje. Ádo-mu bûtø iðgirsti Jûsø nuomonæ. Ar ne-susidarëte áspûdþio, kad buvo maþokategul ir aktualias problemas apiben-drinanèiø praneðimø? Estai gilinasiá savo knygotyros ir kultûrinës raiðkosdalykus, latviai � á savo, kaip ir lietu-viai. Tai vis þvilgsnis �ið vidaus�, betnëra vertinimo �ið virðaus�, ið iðorës,t. y. mëginimo visus pavienius tyrimørezultatus átraukti á Europos, kad irÐiaurës Vidurio Europos kultûroskontekstà. Bet ðiuo atveju bûtø pravar-tu iðklausyti Jûsø vertinimà.

Man buvo labai naudinga ir ádo-mu dalyvauti toje knygotyros konfe-rencijoje, nes pati dirbu knygotyrossrityje ir taip pat tyrinëju emigraci-jos problemas. Taigi man ðios konfe-rencijos tema labai aktuali. Ádomu irdël to, kad Baltijos ðaliø ir Rusijosemigracijos supratimas skiriasi.

Rusams ði sàvoka tikriausiai pir-miausia asocijuojasi su �baltàja�emigracija, o lietuviams kyla visai ki-tokie vaizdiniai.

Iðties Rusijoje bûta politinës,t. y. �baltosios� emigracijos, taèiaujuk ir Baltijos ðalyse buvo politinëemigracija. Skirtumas gal tas, kadmes Rusijoje tyrinëjame tà emigra-cijos laikotarpá (bent jau didþia da-limi), kuris paliko þymø pëdsakà pa-saulio kultûroje. Tai tarp Pirmojo irAntrojo pasauliniø karø vykusiemigracija, kurià vadiname kultûri-ne emigracija. Ji paliko gilø kultûri-ná pëdsakà tose ðalyse, á kurias ir bu-vo nukreipta, á kurias judëjo ið Ru-sijos pasitraukusiø þmoniø srautai.

Kultûrinës emigracijos ið Rusi-jos ðaknis galëtume atsekti XIX irnet XVIII amþiuose, labai no-

rëdami, gal net nuo Ivano Rûsèio-jo laikø. Ji tæsiasi ligi pat mûsø die-nø. Tai labiau istorinë-sociologinëproblema, nes bûdinga pasaulioþmoniø migracijai, kylanèiai dël de-mografiniø prieþasèiø, kurioje ma-þesnis vaidmuo tenka istorinei irkultûrinei dedamajai. Tai manonuomonë, su kuria galima ginèytis.

Suprantu lietuviø, latviø ir estø ty-rinëtojø patosà: jie po trupiná renkaávairius liudijimus, taip pat dokumen-tinius, spausdintinius darbus apie sa-vo tautos diasporø gyvavimà ávairio-se ðalyse. Klausydamasi Baltijos ðaliøtyrinëtojø praneðimø priëjau prie ið-vados, kad emigracijos problemas ga-lima tyrinëti labai ávairiais aspektais.Galimi ávairûs poþiûriai á patá emigra-cijos fenomenà. Rusijoje tyrinëjantemigracijos problemas paþengta galkiek toliau pirmyn, nes tai pagaliau irmûsø ðalies specifika.

Specifika ta, kad rusø tautos þie-das, ðviesiausioji inteligentijos dalis ne

savo noru buvo priversta pasitraukti iðsavo ðalies, bent jau per tragiðkusXX a. ávykius taip atsitiko.

Taip, tautos þiedas paprasèiau-siai buvo iðvytas ið savo ðalies. Dau-gybë þmoniø buvo priversti kurtis ki-tose ðalyse, ieðkoti iðgyvenimo bûdø.

Rusijos kultûros, matyt, neámano-ma ásivaizduoti be emigracijos indë-lio? Kaip toli yra paþengæs Rusijosmokslas, tyrinëjantis emigracijos pro-blematikà?

Egzistuoja supratimas, kas yraemigracija, apibûdinamos emigraci-jos bangos, sugebama nusakyti, kasyra uþsienyje gyvenantys rusai ar uþ-sienio rusai (ðóññêîå çàðóáåæüå) irRusijos uþsienis (Ðîññèéñêîåçàðóáåæüå). Apie tai raðomi teori-niai straipsniai. Taèiau klausydama-si Baltijos ðaliø knygotyrininkø pra-neðimø ir minèiø, pradedu galvoti,kad ir mums Rusijoje yra dël ko pa-sukti galvas.

Man labai patiko latviø tyrinë-tojos Inesës Auzinos Smith (IneseAuzina Smith) ið Jungtinës Karalys-tës praneðimas Latvijos bibliotekosiðeivijoje: istorijos ir spaudos paveldoiðsaugojimas. Ji pateikë labai ádomøfaktografiná vaizdà, parodë latviøðeimà iðeivijoje, pateikë duomenøapie bibliotekas, muziejus, latviødiasporà. Suteikë ir reikðmingø þi-niø apskritai apie latviø emigrantus:kiek ir kada, kokiais laikotarpiais iðLatvijos iðvyko, kiek knygø ir ávai-riø leidiniø iðleido, pagaliau, kieksukûrë socialiniø institucijø, bûru-siø latviø emigrantus. Kai paaiðkë-ja bendras vaizdas, jau galima tyri-nëti ir pavienius atvejus.

Mes Rusijoje emigracijos reiðki-nius pradëjome nagrinëti nuo ið-skirtinai reikðmingø, labai iðkiliø at-vejø, tad ir tø tyrinëjimø pobûdisbuvo ðiek tiek kitoks. Dabar pri-brendo laikas platesniems apiben-drinimams.

Kuo daugiau skirtingø ir ávaires-niø keliø, tuo geriau. Ar ne taip?

Taip, bet moksle visada ateinaapibendrinimø metas, tik tada pra-deda aiðkëti bendras reiðkinio arproblemos vaizdas. Negaliu teigti,kad neturime duomenø apie emig-rantø skaièius ir panaðiai, bet tieskaièiai labai skiriasi, nesutampa.

Ar Rusijoje esama institucijos, ku-ri bûtø atsidëjusi emigracijos proble-matikos tyrinëjimams?

Tuo uþsiima pirmiausia tos ins-titucijos, kurios saugo ir kaupia suemigracijos paveldu susijusià me-dþiagà � rankraðtinæ ir spausdinti-næ. Tai archyvai ir bibliotekos.

O meno kûriniai?Taip pat meno kûrinius kau-

pianèios ir sauganèios institucijos,t. y. muziejai. Ið tokiø pirmiausia mi-nëtini A. S. Puðkino vaizduojamojo

Kultûrinë emigracija � taip patknygotyros tyrimo problema

Nukelta á 5 p.

Vilniaus universitete susirinko Baltijos ðaliø knygotyrininkai

Rankraðtiniam ir spaudos paveldui skirtoje konferencijoje: Inese Auzina Smith(Jungtinë Karalystë), VU Komunikacijos fakulteto doc. dr. Auðra Navickienë ir

prof. Tiiu Reimo (Latvija)

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

4 2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397)

Humanitariniø ir socialiniømokslø sekcija

Fundamentiniai ir taikomiejimoksliniø tyrimø darbai

1. Vytautas Andriulis. Darbø cik-las �Lietuvos teisës istorijos studijos(2000�2003 m.)�. Pateikë Mykolo Ro-merio universiteto senatas.

2. Audronë Bliujienë, Algirdas Gi-rininkas, Vladas Þulkus. Darbø ciklas�Baltai Baltijos jûros erdvëje (1997�2007 m.)�. Pateikë Klaipëdos universi-teto Baltijos regiono istorijos ir archeo-logijos instituto taryba.

3. Hans-Harry Droessiger. Mo-nografija (vokieèiø kalba) �Metafo-rika ir metonimija vokieèiø kalboje.Semantiniø-kognityviniø laukø dis-kurso potencialo tyrimai� / �Metap-horik und Metonymie im Deut-schen. Untersuchungen zum Dis-kurspotenzial semantisch-kogniti-ver Räume� (2007 m.). Pateikë Vil-niaus universiteto senatas.

4. Bronislovas Genzelis. Darbøciklas �Lietuvos kultûros istorijos ty-rinëjimai (kultûrologiniai ir politolo-giniai aspektai) (1988�2007 m.)�. Pa-teikë Vytauto Didþiojo universiteto se-natas.

5. Aleksas Stanislovas Girdenis.Darbø ciklas �Fonologijos, dialek-tologijos ir kalbos istorijos tyrimai(1996�2003 m.)�. Pateikë Lietuviøkalbos instituto taryba.

6. Stasys Girdzijauskas. Monog-rafija �Logistinë kapitalo valdymoteorija; determinuotieji metodai�(2006 m.). Pateikë Vilniaus universi-teto senatas.

7. Palmira Jucevièienë. Darbøciklas �Besimokanèià visuomenæsàlygojanèios edukacinës sistemos:dviejø deðimtmeèiø tyrimø retros-pektyva (1987�2007 m.)�. PateikëKauno technologijos universiteto se-natas.

8. Valentinas Klevas. Darbø cik-las �Lietuvos energetikos ekonomi-kos mokslo ðakos suformavimas(1998�2007 m.)�. Pateikë Lietuvosenergetikos instituto taryba.

9. Bronislavas Juozas Kuzmic-kas. Darbø ciklas �Lietuviðkojo tau-tinio tapatumo vertybiniai pamatai(1989�2007 m.)�. Pateikë MykoloRomerio universiteto senatas.

10. Ona Graþina Rakauskienë.Darbø ciklas �Lietuvos valstybës eko-nominë politika (2000�2007 m.)�. Pa-teikë Mykolo Romerio universiteto se-natas.

Taikomosios mokslinës veiklos(eksperimentinës plëtros) darbai

1. Eugenijus Jovaiða. Darbø cik-las �Istorija ir kompiuteriai (1997�2007 m.)�. Pateikë Vilniaus pedago-ginio universiteto senatas, UAB�Elektroninës leidybos namai�.

2. Natalija Kasatkina (po mir-ties). Darbø ciklas �Lietuvos etniniøgrupiø adaptacija (1997�2007 m.)�.Pateikë Socialiniø tyrimø instituto ta-ryba, Tautiniø maþumø ir iðeivijos de-partamentas prie Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës.

3. Graþina Marija Martinaitienë.Darbø ciklas �Istorinës meninës teks-tilës tyrinëjimai (1994�2007 m.)�. Pa-teikë Kultûros, filosofijos ir meno ins-tituto taryba, Lietuvos dailës muziejus.

4. Stasys Vaitekûnas. Darbø cik-las �Þmogiðkieji iðtekliai ir gyvento-jai: jø átaka ðalies geopolitinei ir so-cialinei ekonominei raidai (1970�2007 m.)�. Pateikë Klaipëdos univer-siteto Regioninës politikos ir planavi-

mo instituto taryba, AB kon-cernas �Achemos grupë�.

2008 M. LIETUVOS MOKSLO PREMIJØ KONKURSUI PATEIKTI DARBAIFiziniø mokslø sekcija

Fundamentiniai ir taikomiejimoksliniø tyrimø darbai

1. Irina Bachmatova, ValdasStanislovas Laurinavièius, LiucijaMarcinkevièienë, Rolandas Með-kys, Julija Razumienë. Darbø ciklas�Fermentø ir fermentiniø sistemøtyrimas ir panaudojimas (1990�2007 m.)�. Pateikë Biochemijos ins-tituto taryba.

2. Jûras Banys, Vytautas Samu-lionis, Jonas Grigas. Darbø ciklas�Naujos daugiafunkcinës medþia-gos informacinëms technologijoms,optoelektronikai, pjezotronikai irnanoelektronikai (2002� 2007 m.)�.Pateikë Vilniaus universiteto senatas.

3. Eugenijus Butkus, ArvydasStonèius, Sigitas Stonèius. Darbøciklas �Naujos organinës medþia-gos � nuo nesudëtingø molekuliø ikisupramolekuliø (1991�2007 m.)�.Pateikë Vilniaus universiteto senatas.

4. Remigijus Gaðka, SauliusJurðënas, Edmundas Kuokðtis, Gin-tautas Tamulaitis. Darbø ciklas�Trumpabangës optoelektronikospuslaidininkiø ir jø kvantiniø dari-niø optinë spektroskopija (2001�2007 m.)�. Pateikë Vilniaus universi-teto senatas.

5. Vidmantas Gulbinas, Gedi-minas Trinkûnas, Leonas Valkûnas.Darbø ciklas �Elektringø ir neutra-liø suþadinimø dinamika gamtiniuo-se bei dirbtiniuose nanodariniuose(2001�2007 m.)�. Pateikë Fizikosinstituto taryba.

6. Antanas Kiveris, Povilas Pipi-nys, Alfonsas Rimeika. Darbø ciklas�Fononais stimuliuoto tuneliavimovaidmuo puslaidininkiø ir dielektri-kø elektroliuminescencijai bei elek-triniam laidumui (1967�2007 m.)�.Pateikë Vilniaus pedagoginio univer-siteto senatas.

7. Kæstutis Kubilius, RemigijusMikulevièius, Rimas Norvaiða, Jo-nas Kazys Sunklodas. Darbø ciklas�Stochastinës lygtys ir procesøaproksimavimas (1980�2006 m.)�.Pateikë Matematikos ir informatikosinstituto taryba.

8. Antanas Laurinèikas. Darbøciklas �Analiziniø aritmetiniø ob-jektø tyrimai (1995�2007 m.)�. Pa-teikë Vilniaus universiteto senatas.

9. Liudmila Nickelson, ViktorasÐugurovas. Darbø ciklas �Singuliari-niø integraliniø lygèiø (SIL) metodaiir jø praktiniai taikymai bangolaidþiøir trimaèiø sandarø elektrodinamineianalizei (1980�2005 m.)�. PateikëPuslaidininkiø fizikos instituto taryba,Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto senatas.

10. Audrius Padarauskas, VidaVièkaèkaitë. Darbø ciklas �Chro-matografiniai ir elektromigraciniaimetodai: naujos derivatizacijos,koncentravimo ir atskyrimo siste-mos (1993�2007 m.)�. Pateikë Vil-niaus universiteto senatas.

11. Antanas Reklaitis. Darbøciklas �Elektroniniø procesø puslai-dininkinëse nanostruktûrose mode-liavimas (1986�2007 m.)�. PateikëPuslaidininkiø fizikos instituto taryba.

Taikomosios mokslinës veiklos(eksperimentinës plëtros) darbai

1. Meilutë Kabailienë. Darbøciklas �Naujø paleobotaniniø tyrimometodø sukûrimas ir jø taikymas, at-kuriant gamtinës aplinkos raidà po-ledynmetyje Lietuvoje (1977�2007m.)�. Pateikë Vilniaus universiteto se-natas, Lietuvos geologijos tarnyba prieAplinkos ministerijos.

2. Arûnas Krotkus, KlemensasBertulis, Ramûnas Adomavièius,Vaidas Paèebutas, Andrejus Geiþu-tis. Darbø ciklas �Puslaidininkiniømedþiagø ir dariniø, skirtø teraher-cø diapazono optoelektronikosprietaisams, tyrimai (1997�2007m.)�. Pateikë Puslaidininkiø fizikosinstituto taryba, UAB �Ekspla�.

3. Vidmantas Remeikis, ArtûrasPlukis. Darbø ciklas �Radioaktyviø-jø atliekø susidarymo, charakteriza-vimo ir poveikio aplinkai analizësmetodø plëtra bei taikymai (2002�2007 m.)�. Pateikë Fizikos institutotaryba, VÁ Ignalinos atominë elektri-në, VÁ Radioaktyviøjø atliekø tvarky-mo agentûra.

Biomedicinos moksløsekcija

Fundamentiniai ir taikomiejimoksliniø tyrimø darbai

1. Svetlana Bondarenko, Vytau-tas Kontrimavièius. Darbø ciklas�Cestodø faunos, morfologijos, sis-tematikos, gyvenimo ciklø ir onto-genezës tyrimai (1965�2007 m.)�.Pateikë Lietuvos mokslø akademijosprezidiumas.

2. Julius Danusevièius, Rimvy-das Gabrilavièius, Alfas Pliûra, Da-rius Danusevièius, Virgilijus Baliuc-kas. Darbø ciklas �Miðko genetiniøiðtekliø formavimo ir iðsaugojimo,selekcijos ir sëklininkystës plëtotësteoriniø pagrindø bei metodø pa-rengimas ir taikymas praktikoje, di-dinant miðkø ekologiná stabilumà,kokybæ ir produktyvumà (1975�2007 m.)�. Pateikë Lietuvos moksløakademijos prezidiumas.

3. Jonas Jurevièius, Vytenis Ar-vydas Skeberdis. Darbø ciklas �Ðir-dies miocitø ir Amono rago neuro-nø vidulàstelinës signalizacijos ir erd-vëskyros ypatumai (1994�2007 m.)�.Pateikë Kauno medicinos universite-to senatas, KMU Kardiologijos insti-tuto taryba.

4. Algirdas Juozas Motuzas.Darbø ciklas �Agronomijos moks-lø raida Lietuvoje ir jos kûrëjai(1982�2006 m.)�. Pateikë Lietuvosþemës ûkio universiteto senatas.

5. Aniolas Sruoga, AlgimantasPaulauskas, Linas Balèiauskas, Sau-lius Ðvaþas, Dalius Butkauskas.Darbø ciklas �Ilgalaikiai gyvûnijosgenetiniai ir ekologiniai tyrimai kin-tanèiomis aplinkos sàlygomis(1988�2007 m.)�. Pateikë VU Ekolo-gijos instituto taryba.

6. Èeslovas Venclovas. Darbøciklas �Bioinformatikos metodø kû-rimas ir jø taikymas baltymø struk-tûrai, funkcijai ir evoliucijai tirti(1994�2007 m.)�. Pateikë Biotechno-logijos instituto taryba.

Taikomosios mokslinës veiklos(eksperimentinës plëtros) darbai

1. Gediminas Arvydas Biziulevi-èius. Darbø ciklas �Gydymo mikro-binës làstelës sienelæ ardanèiais fer-mentais koncepcijos vystymas(1975�2007 m.)�. Pateikë VU Imu-nologijos instituto taryba, UAB �Bio-centras�.

2. Irena Brazauskienë, ZenonasDabkevièius, Roma Semaðkienë.Darbø ciklas �Þemës ûkio augaløgrybiniø ligø plitimo dësningumø ty-rimai ir efektyviø kontrolës metodøkûrimas bei diegimas (1982�2007 m.)�. Pateikë Lietuvos þemdir-bystës instituto taryba, Valstybinë au-galø apsaugos tarnyba, Lietuvos au-galø apsaugos asociacija.

Technologijos moksløsekcija

Fundamentiniai ir taikomiejimoksliniø tyrimø darbai

1. Rimantas Barauskas, Riman-tas Belevièius, Rimantas Kaèia-nauskas. Vadovëlis �Baigtiniø ele-mentø metodo pagrindai� ir moks-lo darbø ciklas �Baigtiniø elemen-tø metodas: modeliai ir taikymai(1988�2007 m.)�. Pateikë Kaunotechnologijos universiteto senatas,Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto senatas.

2. Arvaidas Galdikas. Darbøciklas �Plazmos suaktyvintø hetero-geniniø procesø daugiakomponen-èiø kietøjø kûnø pavirðiuose mate-matinis modeliavimas (1993�2007 m.)�. Pateikë Kauno technolo-gijos universiteto senatas.

3. Juozas Vidas Graþulevièius.Darbø ciklas �Naujos elektroakty-vios organinës medþiagos optoelek-tronikai (1998�2007 m.)�. PateikëKauno technologijos universiteto se-natas.

4. Roma Rinkevièienë, Algiman-tas Juozas Poðka, Algirdas Smilgevi-èius. Darbø ciklas �Tiesiaeigës me-chatroninës sistemos: teorija, tyri-mai, plëtra (1980�2007 m.)�. PateikëVilniaus Gedimino technikos univer-siteto senatas.

Taikomosios mokslinës veiklos(eksperimentinës plëtros) darbai

1. Marija Burinskienë, VitalijaRudzkienë. Darbø ciklas �Darnausteritorijø planavimo informaciniaimodeliai, tyrimai ir taikymai (1997�

Penki Lietuvos ámoniø ir moks-lo institucijø inovacijø projektai,áveikæ tarptautiná konkursà, patekotarp geriausiø finansuojamø pro-jektø naujoje EUROSTARS pro-gramoje.

EUROSTARS programos tiks-las � skatinti mokslinius tyrimusvykdanèias Europos maþas ir vidu-tines ámones kurti pasaulinëje rin-koje konkurencingus produktus irtapti savo srièiø lyderëmis. Ði pro-grama yra jungtinë Europos Komi-sijos ir programos EUREKA ini-ciatyva, atsiradusi 2007 metais.Programa siekiama prisidëti prieambicingø Lisabonos tikslø, nu-kreiptø á Europos konkurencingu-mà ir ekonomikos augimà, ágyven-dinimo.

Pirmojo EUROSTARS kvieti-mo metu 2008 m. vasario mën. Lie-tuva pateikë 8 paraiðkas. Jas tei-kiant dalyvavo vienuolika instituci-jø: ðeðios ámonës, trys mokslo ins-titutai ir du universitetai. Tarptau-tiniams ekspertams ávertinus pa-teiktas paraiðkas, net septyni pro-jektai su Lietuvos dalyviais patekoá finansuotinø projektø sàraðà.

Pasibaigus deryboms dël pro-jektø finansavimo, spalio 15 d.Porto mieste, Portugalijoje vyku-siame EUREKA posëdyje buvogalutinai patvirtinti penki finan-suotini Lietuvos projektai. Posëdy-je Lietuvai atstovavo Ðvietimo irmokslo ministerijos Mokslo irtechnologijø departamento direk-torius Albertas Þalys ir Tarptauti-niø mokslo ir technologijø plëtros

2007 m.)�. Pateikë Vilniaus Gedimi-no technikos universiteto senatas,Mykolo Romerio universiteto senatas,Lietuvos savivaldybiø asociacija.

2. Egidijus Kazanavièius, Anta-nas Mikuckas, Irena Mikuckienë.Darbø ciklas �Ateities bûsto aukð-tosios technologijos ir áranga�(2003�2006 m.). Pateikë Kauno tech-nologijos universiteto senatas, UABELSIS TS.

3. Stanislava Nerutë Kligienë,Antanas Leonas Lipeika, EvaldasRobertas  Oþeraitis, Adolfas Lai-mutis Telksnys. Darbø ciklas �Infor-macinës technologijos lietuviø kal-bai ir kultûrai (1995�2007 m.)�. Pa-teikë Matematikos ir informatikosinstituto taryba, UAB �Technogama�,Bendra Lietuvos�Rusijos�Olandijosámonë TEV.

4. Antanas Pediðius, Jurij Ton-konogij, Gediminas Zygmantas,Nerijus Pediðius. Darbø ciklas�Valstybës etalonø ir eksperimenti-nës árangos komplekso skysèiø, du-jø ir ðilumos kiekiø vertëms atkurtiir jø matavimo priemonëms tirti irbandyti sukûrimas (1995�2007 m.)�. Pateikë Lietuvos energe-tikos instituto taryba, Valstybinë met-rologijos tarnyba, VÁ �Energetikosagentûra�, Lietuvos vandens tiekëjøasociacija, Lietuvos ðilumos tiekëjøasociacija, AB �Lietuvos dujos�, AB�Kauno energija�, AB �Axis Indust-ries�, AB �Maþeikiø nafta�, UAB�Kalvis�.

Lietuvos mokslo premijøkomisija

Lietuva sëkmingai startavo naujojeinovacijø programoje EUROSTARS

programø agentûros direktorë Bi-rutë Bukauskaitë.

Tarp penkiø patvirtintø pro-jektø du ið informaciniø technolo-gijø ir telekomunikacijø, du ið che-mijos, fiziniø ir tiksliøjø mokslø,vienas ið pramoniniø technologijøsrities. Bendra visø penkiø projek-tø vertë � 6,6 mln. eurø.

Trys projektai yra koordinuo-jami Lietuvos ámoniø: UAB Al-techna (partneriai � vokieèiø irprancûzø ámonës), UAB Stratelus(partneriai: KTU Biomedicininësinþinerijos institutas, KTU Ultra-garso institutas, Ðvedijos universi-tetas, suomiø ámonë) ir UAB Eks-pla (partneris � Vienos technolo-gijos universiteto Fotonikos insti-tutas). Dviejuose projektuose Lie-tuva dalyvauja kaip partnerë. Tarpdalyviø galima paminëti Lietuvosámones: UAB Tildë IT (projektàkoordinuoja olandai, partneriai:ðvedai ir turkai) ir UAB Altechna(projektà koordinuoja vokieèiai,partneriai � vengrai).

Projektai bus finansuojamiEuropos Komisijos, nacionaliniøfinansuojanèiø institucijø ir paèiødalyviø lëðomis.

Lietuvoje EUROSTARS pro-gramà finansuoja Tarptautiniømokslo ir technologijø plëtros pro-gramø agentûra. Kasmet nuo2008 m. iki 2013 m. agentûra Lie-tuvos dalyviams yra numaèiusi skir-ti po 0,5 mln. eurø (1,7 mln. Lt).

Jurga Trotienë

KONKURSAS

2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397) 5KNYGOTYRA

meno muziejus arba Rusø muzie-jaus Naujausiojo meno skyrius. Po1991 m., kai subyrëjo Tarybø Sàjun-ga ir atsivërë ligi tol uþdaros specia-liosios saugyklos, á Rusijà pradëjográþti daugelis ligi tol uþsienyje sau-gotø kolekcijø, daugelyje muziejø irástaigø buvo ákurti atitinkami skyriai.

Ðtai kad ir Rusijos mokslø aka-demijos biblioteka Sankt Peterbur-ge. Joje buvo ákurtas Uþsienio rusøskyrius, ir viskas, kas buvo saugomaspecialiuosiuose skyriuose, buvo at-verta visuomenei. Tyrinëtojams da-bar prieinamos rusø emigrantø kny-gos. Pradëtas leisti jungtinis katalo-gas Rusø knygos uþsienyje, jame ap-raðomos jau XX a. knygos. Leidþia-ma abëcëline tvarka atskirais to-mais. Tai ðtai Rusijos mokslø akade-mijos bibliotekoje minëto jungtiniokatalogo sudarymui ir leidybai va-dovauja Jevgenijaus KirilovièiausSokolinskio tyrinëtojø grupë. Ir kaslabai svarbu: kataloge nurodoma tøknygø saugojimo vieta. Tarkime, ko-kios nors knygos pasaulyje iðlikopenki egzemplioriai. J. K. Sokolins-kis vyksta á Èekijos bibliotekas arkur nors á Hamiltono universitetobibliotekà Havajuose ir skrupulin-gai renka þinias apie tuos unikumus,kruopðèiai tas knygas apraðinëja.

J. K. Sokolinskiui daug padedakolegos estai, pateikia Estijos bib-liotekose saugomø retø rusø knygøapraðus. Tai milþiniðkas projektas irneþinia, kada bus baigtas, nes pa-sirodë tik du pirmieji Rusø knygø uþ-sienyje katalogo tomai. Taigi dar ne-greitai turësime rusø knygø reper-tuarà pasaulyje. Rengiamas katalo-gas tyrinëtojams pateiks þiniø apieávairiose pasaulio bibliotekose ir ko-lekcijose esanèias rusø knygas.

Kalbate apie rusiðkas knygas emig-racijoje. Taèiau rusø emigrantai jukleido ne vien rusiðkas knygas. Kaip sukitomis kalbomis iðleistomis knygomis?

Mano minëtas katalogas yraskirtas rusiðkai knygai, paraðytai ru-sø kalba. Suprantama, tyrinëjamosir rusø autoriø knygos, paraðytos ariðleistos uþsienio kalbomis. Tai rosi-kos tyrimø objektas, kaip lituanisti-kos objektas yra lietuviø autoriø ki-tomis kalbomis iðleistos knygos. Ro-sikos (Rossica) programos ir skirtostyrinëti viskam, kas paraðyta apie ða-lá, ðiuo atveju Rusijà, ir uþ jos ribø betkuria pasaulio kalba. Atsiranda ga-limybë á kultûrà paþvelgti ne tik ið vi-daus, bet ir ið iðorës. Rusijos nacio-nalinëje bibliotekoje yra Rosikosfondas, kuris tyrinëjamas, nuolat pil-domas. Buvo surengta Rosikos fon-do naujø rinkiniø ir spaudiniø paro-da. Ji vyko Rusijos nacionalinës bib-liotekos naujame pastate Maskvosprospekte Sankt Peterburge. Tai ðtaitoje parodoje buvo eksponuota labaidaug Baltijos ðalyse � Lietuvoje, Lat-vijoje, Estijoje, Suomijoje � per pas-taruosius 20 metø iðleistø rusiðkøknygø ir leidiniø. Tai knygos ne tikrusø kalba, bet ir uþsienio kalbomis,skirtos Rusijai.

Jei teisingai supratau, kiekvienainstitucija, kuri kaupia uþsienyje ið-leistus rusiðkus spaudinius, uþsiima irðio paveldo tyrinëjimu, bet ðiuos tyri-mus kuruojanèios institucijos ar jun-gianèio centro nëra?

Ne visai taip. Tiems tyrimamsvadovauja Rusijos mokslø akademi-jos Visuotinës istorijos instituteásteigtas specialus sektorius, kurisvadovauja ir tyrinëja uþsienio ðaly-se gyvenanèiø rusø kultûriná pavel-dà. Tø tyrimø rezultatai daþniausiaileidþiami monografijø pavidalu. Be-je, tiriama ne vien rusø literatûra,bet ir kitø tautø paveldas. Tai aka-deminio tyrimø centro veikla.

Be to, Maskvoje ásteigtas uþsie-nio rusø bibliotekos fondas. Ði ins-titucija vienija panaðaus pobûdþioinformacines ástaigas � bibliotekas

statomos atskiros ðaltiniø kolekci-jos. Ji buvo kiek panaði á 2007 m.Vilniaus universitete vykusià knygo-tyrai skirtà konferencijà. Panaði taprasme, kad buvo pateikta labai pla-ti ðaltiniø tyrinëjimø panorama.

Man taip pat padarë áspûdá as-meninë konferencija Alfredas Liud-vikovièius Bemas ir uþsienio rusø hu-manitariniai projektai. Kas buvo tasBemas, niekas tikrai neþino, norstai � nebijau to þodþio � dvasiosmilþinas, Europos emigracijos trau-kos centras Prahoje. Kaip tik apra-ðinëju jo bibliotekà, todël Maskvoje

Atkelta ið 3 p.

Kultûrinë emigracija � taip patknygotyros tyrimo problema

Mat A. L. Bemas buvo labai þymusXX a. filologas, ðiandien jau niekasið tyrinëtojø neabejoja, bet Rusijo-je apie tai beveik nieko nebuvo þi-noma. Tai ðtai gráþtu prie A. L. Be-mui skirtos konferencijos Maskvo-je: bûtent per tà konferencijà Rusi-jai buvo pristatytas Bemas, ir tai bu-vo tam tikra mokslinë sensacija.

Dabar bus pradëtas rengtiA. L. Bemo raðtø rinkinys rusø kal-ba. Beje, jis raðë vokieèiø, èekø, len-kø ir rusø kalbomis. Ðis asmuo bu-vo vokietis, liuteronas, perëjæs ástaèiatikybæ. Gimæs Kijeve.

darbuotojos Guntos Jaunmuktane(Gunta Jaunmuktane) praneðimàIðeiviø medþiaga ið Vokietijos lageriø(1945�1950) Latvijos akademijosbibliotekos fonduose.

Tai labai suasmenintas praneði-mas, emocingai perteiktas klausyto-jams. Paprastai konferencijose pa-brëþiamas objektyvizuotas poþiûrisá aptariamà problemà, o latvës pra-neðimas man paliko stebëtinai giløáspûdá. Autorë pateikë duomenisapie latviø, atsidûrusiø po Antrojopasaulinio karo perkeltøjø asmenøstovyklose Vokietijoje, bibliotekas,leistus leidinius ir knygas. Tas tyri-

ir panaðias ástaigas. Minëta biblio-teka-fondas yra tapæs centru, á kurásuinteresuoti tautieèiai gali siøsti sa-vo archyvus. Maskvoje, Tagankoje,Niþne Radiðèenskoje gatvëje yra se-novinis pastatas, kur ásikûrusi ði ins-titucija. Turi ir savo vieðbutá, kuria-me apsistoja ið kitø ðaliø atvykæ ty-rinëtojai. Ði institucija turi ir savoleidyklà Rusø kelias (Ðóññêèé ïóòü).Leidþiamos ádomios knygos, rengia-mos konferencijos. Neseniai iðleis-ta knyga apie labai ádomià rusø gi-minæ � Krivoðeinus. Galima paþy-mëti, kad leidyklos Rusø kelias lei-dþiamos knygos moksline prasmeyra nepriekaiðtingos, nes leidyklasugeba pasitelkti þymias mokslo pa-jëgas, mokëti honorarus. Kitos lei-dyklos ir institucijos tokiø galimybiøneturi, kartais jø veikla daugiaugrindþiama entuziazmu, bet nepa-remta solidesnëmis finansinëmisgalimybëmis.

Uþsiminëte apie tos bibliotekos-fondo rengiamas mokslines konferen-cijas. Gal kurioje nors Jums yra tekædalyvauti?

Iðties tai labai gero lygio konfe-rencijos. 2006 m. dalyvavau uþsie-nio rusø ðaltiniø tyrinëjimams skir-toje konferencijoje. Buvo nagrinëtiarchyvai, kaupiantys tà paveldà, pri-

Bemui skirtoje konferencijoje ir te-ko kalbëti apie jo bibliotekà.

Vis dëlto apie tà paslaptingà Alfre-dà Bemà (1875�1952) kai kas þino-ma, jeigu apie jo bibliotekà skaitëtepraneðimà?

Þinoma, kad A. L. Bemas buvofilologas, dirbo Peterburgo moksløakademijos bibliotekoje. Iki revoliu-cijos Rusijoje jo dëstytojai buvo Iva-nas Kotliarevskis ir Vsevolodas Iz-mailovièius Sreznevskis. Pastarasisbuvo minëtos bibliotekos Rankrað-èiø skyriaus vedëjas. Dar reikëtø pri-minti, kad jo tëvas � Izmailas Srez-nevskis � buvo þymus kalbininkas,paraðæs labai reikðmingà veikalà Sla-vø tautø þodynas. Po revoliucijosA. L. Bemas emigravo á uþsiená:Lenkijoje organizavo Poetø tavernà.

Jeigu emigravo á Lenkijà ið Peterbur-go, tai greièiausiai vaþiavo per Vilniø.

Neatmestina tokia galimybë.Vëliau A. L. Bemà pagal Masarikoakcijà pakvietë á Prahà, kur jis ákû-rë Poetø skità. Veikë toks poetøsambûris. Neseniai Slavø tyrimøinstitutas Prahoje iðleido Poetø ski-tui skirtà leidiná, jo autorë LiubovëBalaðevskaja. Apskritai tas Poetøskitas, kaip ir paties A. L. Bemoveikla, tai kultûrinis reiðkinys, ver-èiantis á daug kà paþvelgti naujai.

Ið Jûsø pasakojimo supratau, kadðiandienëje Rusijoje emigracijos tyri-mams skiriamas gana didelis dëmesys,veikia atskiros tyrimø institucijos, suge-bama rasti tiems tyrimams reikalingø lë-ðø, yra ir kvalifikuotø tyrinëtojø, esamair to paveldo tyrimams ásteigtø fondø.

Tai pirmiausia pasakytina apieMaskvoje veikianèià bibliotekà-fon-dà Uþsienio rusai (Ðóññêîåçàðóáåæüå). Joje sukaupta labaistipri materialinë bazë, esama pui-kiø galimybiø rengti labai aukðto ly-gio mokslines konferencijas, rengtiir leisti ávairius leidinius.

Mûsø centras Sankt Peterburge,kur dirbu � tai visuomeninë organi-zacija. Jo pavadinimas � Informaci-nis kultûrinis centras Uþsienio rusai.Nepaisant finansiniø sunkumø, su-gebëjome iðleisti 8 rinkinius Berega(Áåðåãà, paskutinis 2008 m. nume-ris yra 9). Ðiø rinkiniø esmë � ne pa-teikti moksliniø tyrinëjimø medþia-gà, bet suteikti informacijos. Skel-biamos þinios apie tyrinëjimus, kon-ferencijø kronika, pristatomi spe-cialistø atliekami darbai. Mielu no-ru rinkinyje Berega spausdinsime irBaltijos ðalyse atliekamø tyrinëjimømedþiagà, skirtà rusø emigracijai.Jau sutarëme, kad iðspausdinsime irVilniaus konferencijoje dalyvavu-sios Latvijos ademinës bibliotekos

nëjimas leidþia paþvelgti á perkeltø-jø asmenø kasdienybæ. Ten buvoekstremalios sàlygos, savaip krizi-nës. Praneðëja G. Jaunmuktane pa-rodë, kad svarbiausias to laikotar-pio perkeltøjø asmenø (DP) stovyk-lose buvusiø latviø siekis � iðgyventi.Þinoma, buvo ir buitiniø nesusipra-timø, skandalø, asmeniðkumø � au-torë to neslëpë. Ir vis dëlto svarbiau-sias to meto patosas buvo siekimasdirbti, kurti. Kûryba � esminis tø tolinuo tëvynës atsidûrusiø þmoniø sie-kis. Tai atsispindëjo praneðimo au-torës pateiktose to meto Vokietijo-je iðleistose latviø knygose, kituoseleidiniuose, paveiksluose, eskizuo-se, dienoraðèiuose. Visa tai akivaiz-dþiai mums byloja, kad ekstremalio-mis sàlygomis þmonës siekë bet ku-ria kaina iðsaugoti savo tautiná tapa-tumà. Beje, toks buvo ir konferen-cijos Vilniuje, kur tas praneðimasskaitytas, pavadinimas.

Tad ðtai labai dþiaugiuosi, kadG. Jaunmuktane paþadëjo mûsøleidiniui Berega paraðyti publikaci-jø ið savo tyrinëjimø srities.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Sankt Peterburgo valstybinio kultûros ir meno universiteto doc. dr. Olga Iljina ir Sankt Peterburgo valstybinio architektûros irstatybos universiteto doc. dr. Svetlana Levoðko Vilniaus universitete

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

6 2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397)ENERGETIKOS INSTITUTE

Energetikos problemø sûkuryje (3)Pradþia Nr. 17

Mokslo Lietuvos paðneko-vas � Lietuvos energetikos insti-tuto direktorius prof. habil. dr. Eu-genijus UÐPURAS.

Lietuva yra viena

Gerbiamasis direktoriau, ðiamepaðnekesyje jau pasiekëme ribà, kaigalima uþduoti, ko gero, svarbiausiàklausimà: reikia ar nereikia Lietuvainaujos atominës elektrinës? Ðiuo atve-ju kalbame ne apie bendrovës, kuriprojektuos ir statys AE, ir net ne Lie-tuvos energetikos instituto mokslinin-kø interesus. Kalbame apie naujos AEreikalingumà ar nereikalingumà Lie-tuvos þmonëms, mûsø valstybei.

Vienareikðmiðkai atsakau: rei-kia. Nauja AE leis diversifikuotiLietuvos valstybës energetines gali-mybes, padidinti Lietuvos energeti-ná saugumà, vadinasi, tapti labiaunepriklausoma nuo pirminius ener-gijos iðteklius tiekianèiø ðaliø. Kaikurie vertintojai branduolinæ ener-getikà priskiria prie vietinës energe-tikos, nes galima áveþti branduoliniokuro kad ir metams. Jeigu paðlytømûsø valstybës santykiai su bran-duoliná kurà tiekianèia valstybe, pa-kaktø laiko deryboms ásigyti kurokitose ðalyse. Gamtines dujas ar ma-zuto tiekimà galima nutraukti uþsu-kus kelias sklendes, o derybø atnau-jinimo iniciatyva toli graþu ne visa-da galëtø priklausyti nuo Lietuvos.Tai viena problema. Antroji � labaisvarbu iðsaugoti branduolinës ener-getikos srityje dirbanèiø mokslinin-kø, darbuotojø, ávairaus lygmensspecialistø kompetencijas, o tai neper metus ar dvejus ágyjamas turtas.

Vilniaus universiteto Fizikos fa-kultete nuo ð. m. rugsëjo 1-osios pra-dëti rengti branduolinës fizikos specia-listai. Bet gal naujai AE naudingesnibûtø inþinieriai, kuriuos rengia Kau-no technologijos universiteto Ðilumosir atomo energetikos katedra?

Naujà elektrinæ projektuoti, sta-tyti ir eksploatuoti pirmiausia reika-lingi inþinieriai, juos ir rengia KTU.Bet kartu AE reikia daugybës kitøspecialybiø darbuotojø, ypaè bran-duolinës fizikos specialistø, kuriuospradeda rengti VU. Reikëtø80 proc. inþinieriø branduolininkøir 20 proc. fizikø branduolininkø.Jau nekalbu apie tai, kad tokiamesudëtingame objekte reikalingi ma-tematikai, kompiuterijos specialis-tai, finansininkai ir t. t. Beje, ne vienVU rengs branduolinës fizikosspecialistus. Ne kartà pokalbyje mi-nëjau Fizikos institutà, kurio moks-lininkai taip pat dirba branduolinësfizikos srityje, dësto ir VU Fizikosfakultete. Be to, bendradarbiauja-ma su Ðvedijos, Vokietijos, Jungti-nës Karalystës, JAV universitetais.Pirmus dvejus metus ávairiø krypèiøir specialybiø fizikams dëstomi ben-drieji kursai, beje, kaip ir bûsimie-siems inþinieriams KTU. Neabejo-ju, kad mûsø branduolinës fizikos irinþinerijos bakalaurai, magistrai tu-rës galimybiø pasitobulinti geriau-siose Europos ir pasaulio atominë-se elektrinëse, taip pat mokslo cen-truose. Manau, nebus pasitenkintavien teoriniais kursais, jaunimas ágisir praktinio darbo ágûdþiø dirbda-mas su moderniausia áranga.

Svarbiausia, kad tie dalykai su-derinti tarp KTU ir VU, taip

pat tarp Lietuvos energetikos ir Fi-zikos institutø esama bendro supra-timo. Mokslininkai ir inþinieriai pa-prastai gerai vieni kitus supranta, okai kurie politikai ir jø aplinkos as-menys kartais mëgina eskaluotidirbtinæ átampà tarp Vilniaus irKauno.

Ið tiesø átampai prieþasèiø nëra?Lietuva yra viena ir labai maþa,

o didþiausia reali problema, su ku-ria Lietuva susidurs statydama nau-jà AE, bus þmogiðkøjø iðtekliø trû-kumas. Ne bet kokiø iðtekliø, betaukðtos kvalifikacijos. Gerø, kvalifi-kuotø vadybininkø, projektuotojø irstatybininkø ir dabar trûksta. Norintpritraukti geriausius specialistus, rei-kës nepagailëti gerø atlyginimø.

Nagrinëjant iðoriniø ávykiøátakà

Pats laikas kai kà apibendrinti.Turime tam tikros patirties, parengtøspecialistø, naujus ir toliau rengiame.Nemaþai tø specialistø yra dalyvavæ

ávairiuose tarptautiniuose projektuose,tobulinosi net ir toliausiai branduoli-nëje energetikoje paþengusiose valsty-bëse. Ið viso to gali kilti realiai optimis-tinis vaizdas. Kita vertus, spaudoje ne-rasime straipsnio, kuriame nebûtø pa-teikta neiðbrendamø konfliktiniø situ-acijø, kaip nëra ir televizijos reporta-þo, kuriame nebûtø keliama beveik ne-áveikiamø problemø. Skaitytojà ar te-levizijos laidø þiûrovà kartais apimaneviltis, matant, kaip Lietuvoje spren-dþiami klausimai, susijæ su naujos AEorganizavimo darbais. Apskritai ne vi-sada laiku ir iðmintingai sprendþia-mos energetikos problemos.

Gal ir gerai, kad institucijoms iratsakingiems asmenims neduoda-ma uþmigti �ant laurø�. Nemaþaiesame pasiekæ, turime patirties eks-ploatuoti senokai pastatytà Ignali-nos AE, sprendþiant jos ir kitø bran-duoliniø jëgainiø saugos problemas.Taip pat turime patirties dalyvaujanttarptautiniuose projektuose. Visatai mums padeda gerinti savo bran-duolinio reaktoriaus saugumo ro-

diklius. Turime tam tikros patirtieskartu su amerikieèiais ir kitø ðaliøspecialistais kuriant naujus nedide-lës galios (350 MW) branduoliniusreaktorius. Aiðku, ne mes esame ly-deriai tuose darbuose. Tai Westing-house Electric Company projektaskuriant naujà ketvirtosios kartosbranduoliná reaktoriø.

Uþ koká tø darbø segmentà buvoatsakingi Lietuvos energetikos institu-to mokslininkai?

Atsakome uþ iðoriniø ávykiø áta-kos branduoliniø reaktoriø saugosávertinimà. Pavyzdþiui, þemës dre-bëjimo, lëktuvo kritimo, tornado arlabai dideliø vëjo gûsiø. Ðtai ðiuossaugos klausimus nagrinëjome.

Tai gaubto virð reaktoriaus proble-matika?

Gaubtas numatytas, bet kaip ap-sisaugoti nuo, tarkime, á toká objek-tà krintanèio, o gal ir tikslingai á pa-þeidþiamiausià AE vietà nukreiptolëktuvo? Prisiminkime, kà JAV ir vi-sai þmonijai reiðkia 2001 m. rugsë-jo 11-oji, kai devyniolika teroristøuþgrobë keturis komercinius kelei-vinius lëktuvus ir nukreipë á atitin-kamus objektus. Apie visa tai priva-lome màstyti.

Man yra tekæ raðyti vienà pasiû-lymà JAV energetikos departamen-tui: girdi, reikëtø ávertinti ir galimaslëktuvo kritimo ant Ignalinos AEpasekmes� Man buvo atsakyta: to-kio kritimo tikimybë yra 10-9. Tai to-kia pat tikimybë, kad á EugenijausUðpuro galvà pataikys meteoritas.Gali pataikyti, bet tikimybë nyksta-mai maþa. Tokios menkos tikimybësávykiams nagrinëti niekas pasaulyjepinigø neleidþia ir neleis. Branduo-linëje energetikoje 10-7 ir didesnësávykio tikimybës padariniai yra skai-èiuojami, nuo tokiø net maþai tikë-tivnø ávykiø pasekmiø stengiamasiapsisaugoti. Esant maþesnei ávykiotikimybei, padariniai neanalizuoja-mi, nebent jø pasekmës bûtø katast-rofiðkos. Nuo visko, kà gali pasiûly-

ti þmogaus vaizduotë, apsisaugoti ne-ámanoma. Taip, visiðkai saugi sistemateoriðkai neámanoma, todël þmonijastengiasi apsisaugoti pirmiausia nuodidesnës tikimybës ávykiø.

Prie AE galima pastatyti zenitinësartilerijos daliná, kuris numuðinëtø vi-sus oro erdvæ virð AE paþeidusius ob-jektus.

Bûtent tokia logika, ko gero, va-dovaujasi kariðkiai, bet að siûlyèiauðià problemà spræsti kitaip. Saugo-ti reikia ne visà AE ar kità potencia-liai pavojingà pramoniná objektà, ojo paþeidþiamiausias vietas. Taip ge-riau apsaugosime patá objektà ir su-taupysime nemaþai lëðø. Lietuvosenergetikos instituto mokslininkaiþino, kaip nustatyti tas potencialiaipavojingo objekto paþeidþiamiau-sias vietas, tam yra sukurti moksli-niai metodai.

Apie Achilo kulnà

Tai ðtai mes truputá nukrypomenuo atsakymo á man uþduotà klau-simà. Prie jo ir noriu gráþti. Klausi-mà suprantu ðtai kaip: kur yra mû-sø privalumai ir trûkumai? Silpnes-nioji mûsø kompetencijos vieta yraði: tokios patirties, kad nuo paèiospradþios projektuotume ir statytu-me AE, Lietuva dar neturi.

Èia mûsø Achilo kulnas?Taip, ðiandien tai mûsø silpnoji

vieta. Kartu su Fizikos institutu irKTU turime pakankamos kompe-tencijos AE avarijø analizës ir sau-gos gerinimo srityje, o AB Lietuvosenergija turi kompetencijos ir patir-ties tiesiant elektros kabelá ið Esti-jos á Suomijà. Pagaliau Lietuvosenergija turi pakankamai patirtiesatliekant Elektrënø elektrinës blo-kø modernizavimà ir kitus labaisvarbius darbus. O AE Lietuva kolkas pati savarankiðkai dar nestatë.Esame ðios ðalies, ðios þemës ðeimi-ninkai, tad mums teks iðmokti vis-ko, kas bûtina statant AE.

Rusijos kolegos kartais mumspareiðkia: �Ko lietuviai ant mûsøðirsta, mes jiems AE pastatëm. Irdar uþ dykà.� Að atsakau: �O armes jûsø praðëme statyti? Mes bû-tume kai kà kita pasistatæ, neturë-tume ðiandien problemø dël Igna-linos AE uþdarymo. Ir kà reiðkia uþdykà? Negi lietuviai tik miegojo irnedirbo per tuos 50 metø?�

Ir ne vien Lietuvoje dirbo lietuviai:Sibiro taigoje kirto medþius, Vorkutojekasë akmens anglá, Laptevø jûroje gau-dë þuvá. Ir visa tai darë ne ið didelio po-traukio svetimø kraðtø egzotikai, o todël,kad buvo iðtremti ið gimtøjø vietø. Pus-velèiui kaip vergai dirbo sunkiausiusdarbus neþmoniðkomis sàlygomis.

Taigi nieko uþ dykà Lietuva në-ra gavusi, ir niekam neturime jaus-tis skolingi. Nuo nepriklausomybëspradþios Lietuvai kilo daugybë ið-ðûkiø, ir su svarbiausiais visai neblo-gai buvo susitvarkyta. Bet dabar yranaujas iððûkis mokslininkams, inþi-nieriams ir politikams � naujos AEprojektavimo ir statybos reikalai.

Procesas dar neprasidëjo, o tiektriukðmo sukelta. Atrodo, kad betriukðmo ir intrigø rimtø darbø nesu-gebame net pradëti.

Ir triukðmo, ir intrigø, net aðt-riø konfliktø � visko pakako. Nau-jos AE darbø organizavimas, pro-jektavimas, valdymas, pagaliau

Nukelta á 15 p.

Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. Eugenijus Uðpuras teigia, kad inþinerinis mokslas siejasi su konkreèiøtechnologijø kûrimu ir taikymu, su senosiomis ir naujosiomis technologijomis

Lietuvos energetikos instituto darbuotojø siekis � kuo glaudesnësàveika su ðalies pramone ir ûkiu

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397) 7MOKSLAS IR INÞINERIJA

Branduolinës inþinerijos problemø laboratorijoje (2)Pabaiga. Pradþia Nr. 18

Lietuvos energetikos institu-to Branduolinës inþinerijos pro-blemø laboratorijos vadovasprof. habil. dr. Povilas POÐKAStoliau dalijasi savo vadovauja-mos laboratorijos darbo patirti-mi, sprendþiant labai atsakingas,visai ðaliai svarbias mokslinio irinþinerinio darbo uþduotis. Pa-kaktø pasakyti, kad atliekami irtokie darbai kaip panaudotobranduolinio kuro ir radioakty-viøjø atliekø tvarkymo, atominiøelektriniø eksploatavimo nutrau-kimo ávairiø veiksniø ávertinimo,gaisro saugos atominëse elektri-nëse ir kituose svarbiuose objek-tuose ávertinimo, taip pat ir sunaujos atominës elektrinës sta-tybos reikalais Lietuvoje susijætyrimai. Tæsiami ir tradiciniai dar-bai � ðilumos mainø ir pernaðosprocesø modeliavimo darbaisrautuose, ávairiuose kanaluoseir geologinëse struktûrose.

Kaip saugomosradioaktyvios atliekos

Kalbëjome apie panaudoto bran-duolinio kuro ir kitø branduoliniø atlie-kø ilgalaikio saugojimo bei laidojimoproblemas. Kokie ðiø darbø projektai jauágyvendinti ar ágyvendinami Lietuvoje?

Ágyvendinami du dideli projek-tai. Pirmasis � panaudoto branduo-linio kuro saugojimo ir kietøjø ra-dioaktyviøjø atliekø tvarkymo kom-plekso kûrimas. Antrasis projektastai visa atliekø apdorojimo sistema:supjaustymo, sudeginimo, suce-mentavimo, radiaciniø charakteris-tikø matavimo, saugyklos pastaty-mo darbai. Parengti techniniai pro-jektai, atliktas saugos ávertinimas.Ðiuos dokumentus dabar nagrinëjareguliuojanèios institucijos.

Kalbëdamas apie kietàsias radioakty-viàsias medþiagas, kokias turite mintyje?

Tai metalas, medis, drabuþiai,pirðtinës, kuriomis buvo prisiliestaprie radioaktyviøjø medþiagø, þo-dþiu, visa, kas uþterðta radioaktyvio-siomis medþiagomis.

O vadinamosios kasetës, panaudo-tas branduolinis kuras? Uþsiminëte,kad tai vienas svarbiausiø projektø.Bûtø ádomu iðgirsti daugiau, kaip nu-matoma saugoti, o gal laidoti ðias pa-naudoto branduolinio kuro atliekas.

Kalbame apie panaudoto bran-duolinio kuro saugojimà, nes já pa-laidoti dar niekam nëra pavykæ. Taitarpinis saugojimas, trunkantismaþdaug 50 metø. Iðimtos ið bran-duolinio reaktoriaus kuro kasetëslaikomos vandens baseinuose, bettai laikinas etapas, numatytas tamlaikui, kol veikia atominë elektrinë.Kai ji uþdaroma, tenka iðardyti irbaseinus: panaudoto branduoliniokuro kasetës perveþamos á atskiràvandens baseinà arba taikoma sau-sojo saugojimo technologija. Pasta-roji ðiuo metu daþniausiai naudoja-ma pasaulyje. Panaudotas kuras su-dedamas á specialius konteinerius �Ignalinos AE maþdaug 4 m aukðèioir 2 m skersmens. Konteineriai paga-minti ið ketaus arba specialaus beto-no, jø sieneliø storis apie 30 cm. Taip

siekiama sumaþinti jonizuojanèiosspinduliuotës á aplinkà dydá.

Vienoje ið saugyklø, pradëtøeksploatuoti prieð 10 metø, saugo-ma apie 80 tokiø konteineriø. Pasta-èius naujàjà saugyklà á ilgalaikiosaugojimo vietà, ið vandens baseinøbus iðveþtas visas ligi ðiol IgnalinosAE blokuose saugomas panaudotasbranduolinis kuras.

Valant baseinø vandená papras-tai pakanka filtrø. Garinimas taiko-mas norint nukenksminti vandená iðduðø, praustuviø, tam tikrø nuplovi-mø vandenis. Tas vanduo garinamas.

Pasaulyje naudojamos ir tech-nologijos, skirtos radionuklidamsatskirti. Filtruojama per membra-nas, kurios praleidþia tik tam tikrusradionuklidus. Tai gana plaèiai pa-

delá pasaulio visuomenës susirûpi-nimà.

Kietøjø atliekø tvarkymo, pa-naudoto branduolinio kuro saugo-jimo srityse mes Ignalinos AE turë-sime naujausias technologijas. Skys-tøjø atliekø tvarkymo srityje Ignali-nos AE neseniai ádiegta modernipanaudotø dervø cementavimotechnologija. O ðtai vietoj garinimo,bitumavimo bûtø galima taikyti irkai kurias visai naujas technologijas,pavyzdþiui, minëtà membraniná ra-dionuklidø atskyrimà. Tada nereik-tø garinti tiek daug vandens.

Kad ir kaip pasikliautume nau-jausiomis technologijomis, budrumasnepakenks. Bûtina svarstyti kiekvienàgalimà incidentà atominëje elektrinë-je ar panaudoto branduolinio kurosaugykloje. Kokie incidentai bent jauteoriðkai èia ámanomi?

Kad incidentø neávyktø, visitechnologiniai procesai grieþtai kon-troliuojami. Pavyzdþiui, bitumuojantradioaktyviàsias atliekas svarbu iðlai-kyti reikiamà atliekø ir bitumo san-tyká. Jeigu tas santykis bus netinka-mas, saugomos radioaktyviosios at-liekos gali uþsiliepsnoti savaime.

Bitumas reikalingas tam, kad �su-kabintø� radioaktyvias medþiagas irjos bûtø stabilios?

Taip, bitumas padeda skystasatliekas sukietinti, nes skysèius saugo-ti sudëtingiau. Jeigu iðsilietø, tektø pa-ðalinti ir dezaktyvuoti þemæ, gana di-delá teritorijos plotà. Tai kainuotø ne-maþus pinigus. Visai kas kita, kai sau-gojamos kietos atliekos, jas galimapaprasèiau surinkti ir didesnio pavo-jaus toks incidentas nesukeltø.

Atsidursime tarp trijø AE

Ar ið pasaulyje vykstanèiø pana-ðaus pobûdþio incidentø pasimokoma,ar tokie atvejai tampa pasaulinës pa-tirties dalimi, o gal kai kuriose ðalyseincidentø stengiamasi nevieðinti, nu-slëpti, kaip kad ir buvo po katastrofosÈernobylio AE?

Kodël visos ðalys stengësi padëtididinant Ignalinos AE saugà? Todël,kad kiekviena ðalis pirmiausia galvo-ja ir apie savo paèios reikalus, o in-

cidento vienoje ðalyje padariniai nu-vilnija per visà pasaulá. Þinios apieincidentus gaudyte gaudomos, nestai visiems labai svarbus dalykas. Iðbuvusiø avarijø ir maþesniø inciden-tø mokomasi. Pirmiausia reaguojareguliuojanèios institucijos, kuriomspriklauso kontroliuoti atominiø jë-gainiø darbà, ir tos tarnybos, kuriostà branduolinæ árangà projektavo,gamino. Stengiamasi iðnagrinëtikiekvienà toká atvejá, padaryti iðva-das, kad bûtø uþkirstas kelias pana-ðiems incidentams kartotis ateityje.

Tik gaila, kad tos pamokos þmo-nijai kartais pernelyg brangiai kai-nuoja. Beje, buvo siûloma branduoli-nes atliekas iðmesti á kosminæ erdvæ,nes Þemëje tokiø tinkamø vietø jas lai-doti ar ilgà laikà saugoti nëra daug. Artos idëjos galutinai atsisakyta?

Tokiø pasiûlymø bûta ir dabarkartais pasigirsta, bet ar tarptauti-niai susitarimai leistø terðti kosmi-næ erdvæ? Buvo metas, kai radio-aktyviàsias atliekas mëginta laidotivandenynuose, jûrose, bet þmonijasuprato græsianèius pavojus, buvopasiraðytos atitinkamos tarptauti-nës sutartys ir dabar radioakty-viosiomis atliekomis terðti jûras irvandenynus draudþiama. Panaðus irpoþiûris á kosmosà.

Nesunku suprasti visuomenëjedaþnai tvyrantá skepsá dël ávairiø nau-jø ir dideliø projektø, nes galop paaið-këja, kad ir to, ir ano nebuvo áskaity-ta, ne taip apskaièiuota, neatsiþvelgtaá tam tikras sàlygas. Á protà ateinamaper klaidas. Gerai, jeigu tos klaidosnëra lemtingos.

Taip, taèiau dabar toks laiko-tarpis, kai visi skelbiasi norintysstatyti atomines elektrines, prade-dant Afrikos ðalimis ir baigiant mû-sø kaimynëmis Baltarusija ar Kali-ningrado sritimi.

Ar tai nekelia mums nerimo? Juo-lab kad baltarusiai, atrodo, pasiryþæstatyti AE visai netoli lietuviðkos �sa-los� � Gervëèiø. Ar ne per tankiai no-rima pristatyti atominiø elektriniøávairiomis prasmëmis gana jautriojeEuropos dalyje?

Ramina tai, kad ne viskas, kas de-klaruojama yra ágyvendinama. Dide-lis klaustukas ir dël Kaliningrado AE.

Visuomenei nelieka nieko kito,kaip pasikliauti ekspertø ir specialis-tø iðvadomis, taigi visada tam tikraprasme priklausome nuo vertintojø.Kartais pernelyg didelis visuomenëspatiklumas brangiai kainuoja, ðtai ko-dël reikia skeptikø, þaliøjø ir nepri-klausomø ekspertø (neþinau, ar tokiøesama). Pernelyg giliai mums ir visaiþmonijai á atmintá ásirëþë 1986 m. ba-landþio 26-oji.

Iðties kiekvienas atsimename,kur buvome tà lemtingà ÈernobylioAE katastrofos naktá ir kelias dienaspo jos. Abejoèiau, kad tuo metu Ta-rybø Sàjungoje buvo gerai iðplëto-tos metodikos, kaip prognozuotikad ir radioaktyvaus debesies slinki-mà ávykus AE katastrofai. Tuo metuTarybø Sàjungoje buvo ásteigtas ins-titutas, kurio specialistai mëgino mo-deliuoti procesus galimø avarijø ato-minëse elektrinëse ir kituose pavo-jinguose objektuose atvejais. To ins-tituto direktorius atvykdavo á Lietu-vos energetikos institutà, prisimenu

Kodël panaudotas branduoliniskuras saugomas vandenyje?

Vandens sluoksnis gerai apsaugonuo jonizuojanèiosios spinduliuotës.

Ilgainiui vanduo vis tiek tampa ra-dioaktyvus?

Taip, todël vanduo valomas, kei-èiamas.

Bûtø ádomu suþinoti, kaip iðvalo-mas radioaktyvus vanduo?

Kaip vanduo tampa radioakty-vus? Á vandená patenka tam tikros ra-dioaktyviosios dalelës, daugybë ra-dioaktyviøjø elementø � kobaltas,uranas, cezis ir kiti. Tas daleles gali-ma �iðgaudyti� filtrais. Jeigu filtruo-jant vandens iðvalyti nepavyksta, ten-ka naudoti garinimo árenginius. Iðga-rinto vandens kondensatas jau ðva-rus ir já galima naudoti ið naujo.

Kada prireikia iðgarinimo techno-logijos?

Nukelta á 11 p.

Lietuvos energetikos instituto Branduolinës inþinerijos problemø laboratorijos vadovas prof. Povilas Poðkas tvirtina, jogsvarbu ágyti tokios tarptautinës patirties, kad galëtume ávertinti ir taikyti geriausiø pasaulyje

atominiø elektriniø saugaus eksploatavimo metodus

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Branduolinës inþinerijos problemø laboratorijos inþinierius Darius Justinavièius �instituto jaunosios kartos atstovas

plitæs procesas. Naujojoje AE, ne-abejoju, bus panaðios naujausiostechnologijos.

Technologijos keièiasi, betne kasdien

Ar labai skirsis nuo senøjø naujo-sios AE ðvarinimo nuo radioaktyvausuþterðtumo technologijos?

Neabejoju, kad bus naudojamospaþangiausios panaudoto branduo-linio kuro sauso saugojimo techno-logijos. Dabar viena ið jø yra diegia-ma Ignalinos AE. Jei turime radio-aktyviøjø atliekø, jas teks tvarkyti,pirmiausia cementuoti. Tarybiniaislaikais buvo taikoma bitumavimotechnologija. Pasaulyje pastarosiostechnologijos jau atsisakoma dël ga-limo gaisro pavojaus. Kai kurioseðalyse dël ðios prieþasties yra buvænedideliø gaisrø, ir tai kelia gana di-

8 2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397)KELIAS Á ÞVAIGÞDES

suprojektavo ir pastatë tai, ko dar ne-buvo Lietuvoje, teikia vilèiø, kad ðismuziejus tikrai bus pavyzdþiu kitomstautoms ir ðalims kurti savus etnokos-mologijos muziejus, kuriø esmë yratokia paprasta � pajausti visa tai, kasmus visus sieja su Didþiuoju kosmi-niu pasauliu ir kuriame glûdi pirmi-në visos Visatos ir ðio lietuviðko pa-saulio atsiradimo prieþastis. Nesvar-bu, kokiais vardais mes jà pavadintu-me, kokiais tikëjimais jà garbintume,bet tai yra vienis, sujungiantis visàþmonijà, kiekvienà mûsø... Dëkojuuþ ðià graþià pauzës akimirkà.�

Gerai apmàstytos, iðjaustos min-tys, bet jø tikràjà kainà þino tik patsminèiø autorius. Na, dar þmona Ma-rija, kuri visados ðalia. Jai taip pat ne-svetimi aukðti kûrybiniai, meniniaipolëkiai.

Prie menø ir kûrybos pasukomene ið siekio ávairinti pasakojimà, betið paties gyvenimo bûtinybës, ir ypaè,jeigu norime bent maþa dalimi at-spindëti to gyvenimo subtilumus. Nesyká Gunaras Kakaras yra pabrëþæs,kad jis ne mokslo, bet kultûros þmo-gus, bent jau norëtø, kad toká já pri-imtume. Veikiausiai tai ir savigynospriemonë, kaip neretai bûna bravû-riðkuose prisipaþinimuose. Ko gero,tuose þodþiuose slypi ir tam tikradrama � mokslo þmogaus virtimomeno þmogumi. Þodis drama daugkam gali atrodyti abejotinas, prasi-lenkiantis su tikrove, ir já reikëtø pa-keisti prieðinga sàvoka � laimë. Juktai didelë laimë savyje pajusti kûrë-jo, meno þmogaus ákvëpimà ir galias,kuriø apraiðkos formø galima nuro-dyti ne vienà ir ne dvi.

Kas yra matæs Gunaro Kakarofotografijas, neabejotinai joms api-bûdinti pritaikys þodþius � subtilus,iðjaustas menas. Kas bent kiek pa-þásta Gunarà, pripaþins, kad pats jogyvenimo bûdas, apsisprendimas suþmona Marija sostinës gyvenimoprivalumus iðkeisti á savotiðkø atsi-skyrëliø bûtá Kulioniø kaime Molë-tø rajone � argi tai ne kûrëjams bû-dinga gyvenimo metamorfozë? Nuone kûrëjø jie skiriasi tuo, kad á kon-kreèià jiems lemtà vietà ateina nesemtis tos vietos gërybiø, bet atkeliau-ja turëdami vaisingà idëjà, kurià ágy-vendinti reikia susikaupimo, apmàs-tymui bûtinos vienatvës, kitaip tariant,

neblaðkanèios, bet kûrybinæmintá telkianèios aplinkos.

Kur mitai kalbasi su modernybe

Atkelta ið 1 p. Tokià aplinkà Gunaras atradoKulioniø kaime prieð 40 metø, o jeibûtume visai tikslûs, tai 1969 m. ba-landþio 5 d., kai po 8 metø paieðkøsu kolegomis pateko á ðá angelo pirð-tu palytëtà palaimingà kampelá La-banoro girios pakraðty. Gunarui ið-kart buvo aiðku: èia ir tik èia turi bûtimuziejus, kurio kontûrai dar tik ryð-këjo kai kuriø entuziastø galvose.Buvo aiðku tik tiek, kad reikëtø su-sieti senojoje baltiðkoje kultûrojeslypinèius kosmologinius vaizdinius,á mus prabylanèius ið liaudies menosimboliø, senøjø mitø atspindþiø pa-sakose, sakmëse, pagaliau liaudiesdainø, kuriose jautri tyrinëtojo ausispagauna senojo baltiðkojo pasaulë-vaizdþio atðvaitus. Ðiandien visa taitëra skeveldros, mus pasiekusioskaip kadaise gyvavusios sistemos þy-menys. Tarsi ið Baltijos jûros poaudros á krantà iðmestø gintarø më-gintume suvokti tikràjá didingø Þil-vino ir Jûratës gintaro rûmø mastà.

Palyginimas gal ne visai vykæs,nes gintaro rûmai tëra poetiðkosvaizduotës padarinys, o to niekaipnegalëtume pasakyti apie baltiðkàjáar aistiðkàjá pasaulëvaizdá, kuris

rëmësi tvirtomis kosmologinëmisatsparomis. Kiekviena sena Þemësrutulio tauta yra turëjusi savo kos-mologinæ sistemà, kuri reiðkësi perskirtingus ávaizdþius ar simbolius,bet visø jø giluminë prasmë savo es-me labai panaði: þmogaus, gamtos irþmoniø gyvenimà matuoti ne tik pa-gal þemëje vykstanèius, bet ir Dan-gaus reiðkinius. Svarbu tai, kad su-siedamas Danguje, Þemëje ir þmo-niø pasaulyje vykstanèius reiðkiniusþmogus vis geriau paþino savo gen-tainius, save patá ir supantá pasaulá,ir tik tokia iðbaigta sistema ne tik at-skiroms etninëms grupëms, bet ga-lop ir visai þmonijai padëjo nenu-þmogëti, iðlikti grumtynëse uþ bûvá.

Geriausia vieta nusileistiskraidanèioms lëkðtëms

Koká Etnokosmologijos muzie-jø iðvydome apsilankæ spalio 2 d.,kai po rekonstrukcijos muziejus at-vërë duris atidarymo iðkilmiø daly-viams, gausiai ið ávairiø Lietuvos vie-tø suvaþiavusiems sveèiams?

Architektûriná pastatø kom-plekso ávaizdá formuoja du didþiu-

liai bokðtai ir elipsoidai. Taip turë-tø atrodyti �skraidanèios lëkðtës�,jeigu kada nors sëkmingai nusileis-tø atskridusios ið kitø galaktikø.Ðiuo atveju gal net labiau derëtøtauresnë sàvoka � erdvëlaiviai. Vie-nas ið jø yra tarsi ávadas á muziejø,tai pirmas muziejaus statinys, á kurápatenka lankytojas. Antrojo elipsoi-do taip paprastai áveikti nepavyks

Racionalus ûkiðkas brolio lietu-vio protas nelinkæs ilgai stebëtis iraikèioti. Mums rûpi iðsiaiðkinti ir su-prasti, prisijaukinti nepaþástamàerdvæ, padaryti sava, nes tik supran-tamoje aplinkoje gali jaustis saugiaiir uþtikrintai. Architektûrinë mintisslepia paslaptá, ir jà ilgiau neatidë-liojant knieti iðlukðtenti. Mintysepripaþinæ Gunaro Kakaro iðmonæ

jau vien todël, kad ðis �kosminis lai-vas� nusileido labai keistai � pakibo40 m aukðtyje ant dviejø didþiuliøbokðtø. Ir nieko � laikosi.

Erdvëlaiviø ávaizdis ðiuo atvejunëra vien formos pergalë prieð tu-riná, nes elipsoidai turi ir labai aið-kià funkcinæ paskirtá. Þinoma, pir-mà kartà èionai atkakæs lankytojasið pradþiø negalvoja apie paskirtis irfunkcijas, nes tiesiog iðsiþioja ið nuo-stabos, kaip bûdavo vaikystëje iðvy-dus nelauktà ir neregëtà stebuklà.Kitas jautriasielis lankytojas gal netpradës vapëti neriðliø eiliø nuotru-pomis: �nejau èia Lietuva, kur lie-tûs lyja?..� Iðties pirmà akimirkà pa-sijunti tarsi patekæs á kità pasaulá, ki-tà erdvës dimensijà.

bei muziejaus rekonstrukcijos pro-jekto autoriø architektø RièardoKriðtapavièiaus (penkiø baþnyèiøprojektø autoriaus) ir Andriaus Gu-daièio profesiná meistriðkumà, pra-dedame savàjà þvalgybà. Mëginameiðsiaiðkinti, kas slypi anapus pirmo-jo elipsoido sienø. Pakilæ laiptais á�erdvëlaivá�, patenkame á lankyto-jø adaptacijai skirtàjà muziejauserdvæ. Ateityje èia bus galima ásigy-ti vaizdinës ar kitokios medþiagos,suvenyrø, atsipûsti kavinëje. Daugdarbø muziejaus kûrëjai dar turësnuveikti, o svarbiausias ið jø � mu-ziejaus ekspozicijos sukûrimas, kadji pateisintø unikalià architektûrà.

Spalio 2 d. ðioje muziejaus daly-je vyko svarbiausios iðkilmës: jø�kaltininkø� ir kûrëjø prakalbos,valdþios �tëvø� ir sielø ganytojø kil-nûs palinkëjimai, þodþiu, neiðven-giama ritualinë ir savaip apeiginëdalis, be kurios nebûtø ir ðventës.Negalima pamirðti ir Kûlgrindos,apeigø ir folkloro ansamblio, ðven-tës dalyviams teikusio baltiðkosiosaplinkos jausenà. Kol pirmojoje kos-minëje lëkðtëje aidi sveikinimo þo-dþiai ir palinkëjimai bent trumpamprisiminkime, kaip buvo ágyvendina-mi kai kurie iðties unikalûs architek-tûriniai ir inþineriniai sprendimai.

Vieniems lemta þvelgti á dangø,skaièiuoti þvaigþdes ir mëginti nu-tverti uþ uodegos skrendanèià ko-metà, bet kaþkam reikëjo dràsiau-sias vizijas ágyvendinti brëþiniuose,skaièiuoti inþinerines konstrukcijas,atlikti statybos darbus. Iðties pasidi-dþiavimo jausmas apima matantLietuvos architektø, konstruktoriøir statybininkø pastangø vaisiø.Kiekvienas, prisidëjæs prie ðiø dar-bø, iðties labai praturtino savo kû-rybinæ ar darbinæ biografijà.

Kaip kurta skraidanti lëkðtë

Architektø Rièardo Kriðtapavi-èiaus ir Andriaus Gudaièio profe-sionalumà patvirtina ir tai, kad su-gebëta maksimaliai iðsaugoti iki re-

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Iðkilminga akimirka: muziejaus atidarymo juostà kerpa LR ûkio ministras Vytas Navickas, prezidentas Algirdas MykolasBrazauskas, LR kultûros ministras Jonas Juèas ir Etnokosmologijos muziejaus direktorius dr. Gunaras Kakaras

Dr. Gunaras Kakaras sulaukë savo þvaigþdþiø valandos

Erdvëlaivio lëkðtë rado savo vietà lietuviðkame kraðtovaizdyje

2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397) 9KELIAS Á ÞVAIGÞDES

konstrukcijos buvusià Etnokosmo-logijos muziejaus kompozicijà. Iðpirmojo elipsoidinio erdvëlaivio,kur vyko muziejaus atidarymo porekonstrukcijos iðkilmës, poþeminëgalerija, atliekanti ir ekspoziciniøpatalpø funkcijà, veda dviejø jau mi-nëtø 40 m aukðèio bokðtø link. Jiestovi ant aukðtokos kalvos ir todëlatrodo dar aukðtesni negu yra ið tik-

røjø, o juos jungia antrasis elipsoi-das. Ðios skraidanèios lëkðtës buvi-mo vieta áspûdingame aukðtyje ke-lia nuostabà, juolab, kad Lietuvojetokiø architektûriniø ir inþineriniøsprendimø dar neteko matyti.

Ðis kosminis �ateivis� patogiaiásitaisë 40 m aukðtyje tarp dviejøbokðtø. Elipsoido forma teikia galkiek apgaulingà nesvarumo áspûdá,

nors tai labai materiali ið plienovamzdþiø suvirinta konstrukcija.Elipsoido skersmuo � 18 m, ilgis �36 m, masë � 60 t. Pirmà kartà Lie-tuvos statybø istorijoje tokia kon-strukcija buvo pakelta á toká aukðtá irátvirtinta ant aðtuoniø ið anksto pa-ruoðtø �kojø� bokðtø virðûnëse.

Kaip pavyko ágyvendinti ðá sudë-tingà inþineriná uþdaviná? Visai ne-atsitiktinai statybø bendrovës Mitni-ja darbuotojai parengë ir ðventësdalyviams áteikë po kompaktiná dis-kelá, kuriame pateiktos ðios unika-lios konstrukcijos kûrimo, këlimo ábokðtus ir montavimo darbø svar-biausiø etapø nuotraukos. Elipsoi-das buvo gaminamas ant þemës, nesneámanoma jo konstrukcijas suvi-rinti dideliame aukðtyje. Inþinieriuskonstruktorius Nikolajus Moðkovaselipsoido konstrukcijà kûrë remda-masis vien teoriniais skaièiavimais,bandymais patikrinti jos tvirtumonebuvo galimybës � darbø sàmato-je to nebuvo numatyta. Iðvakarëseprieð keliant konstrukcijà ant bokð-tø N. Moðkovas sakësi neuþmigæs,ir ðirdis atlëgo tik tada, kai elipsoi-das sëkmingai atsiplëðë nuo þemës iratsidûrë numatytame aukðtyje. Tai bu-vo ne juokø darbas, prireikë 700 t ke-liamosios galios krano. Tokio Lietuvo-je niekas neturi, prireikë lenkø pagal-bos. Mobiløjá keliamàjá kranà Terex EC700 ið Gdansko atgabeno ir sumonta-vo Lenkijos ámonë Zuraw Grohmann.Kauno bendrovei Mitnija ði montavi-

mø. Projektas unikalus ir tuo, kad èiasusikerta skirtingø ministerijø, skir-tingø interesø grupiø tikslai, ir juos,pradëtus bendromis jëgomis, reikëstoliau ágyvendinti. V. Navickas ne-abejoja, kad tai bus ne tik vienasáspûdingiausiø turistiniø objektø Lie-tuvoje, kultûros centras, bet ir moks-lo þmonës turës èia kà veikti. Ðisáspûdingas Etnokosmologijos mu-ziejus atsirado ne Vilniuje, Kaune arKlaipëdoje, bet Molëtø rajono kai-me, atokiame nuo kasdienio gyveni-mo ðurmulio, ir tai bûsianti puiki pa-skata ðiame kraðte toliau plëtoti pa-þintiná turizmà. Pratæsiant ministromintá, galima tik palinkëti, kad visøLietuvos mokyklø moksleiviai aplan-kytø Etnokosmologijos muziejø, nestos kelios muziejuje praleistos valan-dos tikriausiai paskatins á daug kàplaèiau þvelgti ir vertinti, gal net rink-tis profesijà ir gyvenimo kelià.

V. Navickas pabrëþë, kad labaisvarbu buvo projektui skirtas lëðaslaiku ásisavinti, nes nuo lapkrièio 1 d.ES tikrins, kaip Lietuva panaudojo2004�2006 m. skirtas Struktûriniøfondø lëðas. Tai vienas ið mûsø vals-tybës ásipareigojimø ES vykdymo ro-dikliø.

Statybos ir rekonstrukcijos dar-bus atlikusios UAB Mitnija gene-

mo operacija kainavo 130 tûkst. litø.Atsidûræs elipsoido viduje ir dar

neáprastame aukðtyje, jautiesi gananeáprastai � pati aplinka taip nutei-kia. Elipsoido kupolas padarytas iðtrikampës formos trisluoksnio stik-lo paketø. Per stiklà lankytojai þvel-gia á apylinkes, tipiðkà lietuviðko kai-mo kraðtovaizdá. Atsiveria þali mið-kø toliai, o akys, paklaidþiojusios poþemiðkàsias Labanoro apylinkiøerdves, ilgiau apsistoja prie senossodybos, kur rymo medinis namas,jaukus etninio paveldo simbolis, dariðlikæs ten, kur ásitvirtina mûrinukai.

Trylika mënesiø saugojomuziejaus raktà

Ið paukðèio skrydþio pasidþiau-gæ Labanoro girios ir Kulioniø kai-mo apylinkiø jaukuma, gráþkime ápirmàjà skraidanèià lëkðtæ, kol ji suvisais iðkilmës dalyviais nespëjo ið-skristi á kosminius tolius. Èia jaupats prakalbø ákarðtis, o joms tonàlabai aukðta nata uþdavë viso ðio ar-chitektûrinio ansamblio sumanyto-jas ir raðinio pradþioje spëtas paci-tuoti Gunaras Kakaras, save vadi-nantis �baltø etnokosmopolitu�.

Graþiai pradëtà ágyvendinti idë-jà taip pat sëkmingai plëtoti palin-

ralinis direktorius Antanas Gurec-kis priminë, kad bendrovë ðá projek-tà ágyvendino per metus ir vienà më-nesá. Vadinasi, 13 mënesiø saugojosimboliná Etnokosmologijos muzie-jaus raktà, kurá dabar kaip tik buvogeriausia proga áteikti muziejaus di-rektoriui Gunarui Kakarui.

Kur Laima laimino, Þemynair Perkûnas stiprino

Kad Etnokosmologijos muzie-jus nepatirtø negandø, skleistø nau-jø idëjø ðviesà, statybininkø áteiktàsimboliná raktà ir visus statinius pa-laimino bei paðventino Jo Ekscelen-cija Kaiðiadoriø vyskupas JuozapasMatulaitis. Bet prieð tai tarë gany-tojiðkà þodá.

Vyskupas priminë garsiojo ra-ketø kûrëjo Vernerio Brauno min-tá, kad þmogaus skridimas á kosmi-nes erdves � tai didþiulis þmonijoslaimëjimas, bet tai tëra plyðelis ábaugø erdviø didingumà, kuris tiksutvirtina mûsø tikëjimà Sutvërëjobuvimu. Sunku toká didingà kosmi-ná �ûká� ásivaizduoti be Ðeimininko.Buvo prisiminti pirmieji Mënulyjenusileidæ amerikieèiø astronautaiNeilas Oldenas Armstrongas (NeilAlden Armstrong) ir Edvinas Oldri-nas (Edwin Aldrin). Pastarasis gráþ-damas á Þemæ skaitë Ðventojo Rað-to 8-àjà psalmæ, minëjo didingà Vi-satos Kûrëjo darbà.

Apeigø folklorinis ansamblisKûlgrinda ið amþiø glûdumø muspasiekusiomis sutartinëmis, daino-mis ir ðokiais pasistengë nutiesti ke-lià á archaiðkosios baltiðkosios kultû-ros erdves, þemiðkøjø ir kosmogonið-kø vaizdiniø pasaulá, kur visà labà au-gino Þemyna motulë ir Saulë motinë-lë, kur Mënuo tëvelis visà naktá ðvie-èia, Sietynas brolelis kelià parodo,Þvaigþdës sesulës keliu palydi. Prisi-minta Laima � kad laimintø, Þemynair Perkûnas � kad stiprintø�

Oficialiàjà dalá, kaip ir dera, uþ-baigë tautinës juostos � simbolinësribos tarp dviejø erdviø � perkirpi-mas. Juostà vienu metu perkirpoketuri iðkilûs vyrai, be kuriø pastan-gø ir ðio Etnokosmologijos muzie-jaus tikriausiai nebûtø � tai prezi-dentas Algirdas Mykolas Brazaus-kas, Lietuvos kultûros ir ûkio mi-nistrai Jonas Juèas ir Vytas Navic-kas ir, þinoma, visà ðá vyksmà uþsu-kæs dr. Gunaras Kakaras. Nuo ðiosakimirkos muziejus atviras visiems,jis dirbs iðtisà parà � vienintelis toksmuziejus pasaulyje.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

këjo Jo Ekscelencija prezidentasAlgirdas Mykolas Brazauskas, ku-rio vadovavimo mûsø valstybei me-tais ði idëja buvo iðpuoselëta, bran-dinta ir pradëta ágyvendinti.

LR ûkio ministras Vytas Navic-kas priminë, kad ðiam projektui �Lietuvos etnokosmologijos muziejausturistinio komplekso paslaugø plëtra �ið ES Struktûriniø fondø buvo skirtaapie 20 mln. litø (ið Ûkio ministeri-jos administruojamø lëðø), dar10 mln. litø atseikëta per Kultûrosministerijà ið vyriausybiniø progra-

Nuo

trau

ka ið

UA

B �

Mitn

ija�

kom

pakt

inio

dis

ko

Gunaras Kakaras su þmona Marija �skraidanèioje lëkðtëje� bièiuliø apsupty

Atsakingiausias momentas: �skraidanti lëkðtë� keliama montuoti ant dviejø40 m aukðèio bokðtø

Apeigø folklorinis ansamblis Kûlgrinda tiesia kelià á archaiðkosios baltiðkosios kultûros erdves

Kaiðiadoriø vyskupas Juozapas Matulaitis tuoj paðventins simbolináLietuvos etnokosmologijos muziejaus raktà

10 2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397)PËDSAKAIS

Ar ðiandien mums nëra per didelis?DAKTARAS JONAS BASANAVIÈIUS.

Pradþia Nr. 18

Tæsiame pasakojimà apiespalio 3 d. Lietuviø kalbos insti-tute vykusá susitikimà su bulga-rø þurnalistu Petko Mangaèevu,2007 m. Bulgarijoje iðleistos kny-gos Dr. Jonas Basanavièius/Èâàí Áàñàíîâè÷/ � gyvenimasir veikla Bulgarijoje (1880�1905 m.) autoriumi. Svarbiausisusitikimo rëmëjai � LietuvosRespublikos uþsienio reikalø mi-nisterija ir Bulgarijos Respubli-kos ambasada, parëmusios Pet-ko Mangaèevo kelionæ á Lietuvà.Susitikime dalyvavo nemaþasbûrys Lietuvos mokslininkø, ku-riø iðkeltoms mintims skirta ði ra-ðinio dalis.

Ryðiø su Bulgarijabûta nuo seno

Pasak Lietuviø kalbos institutodirektorës dr. Jolantos Zabarskai-tës, ðis susitikimas su knygos apieJonà Basanavièiø autoriumi, tai gra-þus kultûrø dialogo, daugiakalbësEuropos idëjos propagavimo pavyz-dys. Lietuviø ir bulgarø kultûrø dia-logas prasidëjo ne nuo Basanavi-èiaus, bet gerokai anksèiau. AlbinasVisockis, knygos Bulgarija, Basana-vièius, Lietuva autorius priminë, kaddar Lietuvos didieji kunigaikðèiai Al-girdas ir Vytautas kvietësi bulgarustvarkyti Lietuvos Didþiosios Kuni-gaikðtystës teritorijoje veikusios sta-èiatikiø Baþnyèios reikalus. Vadina-si, buvo priimtiniausia ðalis, ið kuriosgalima pasikviesti tinkamus asmenis,ðiandien sakytume � tam tikros sri-ties ekspertus. Verta priminti, kadVytauto politiniuose planuose bûtamëginimo ávykdyti katalikø ir staèia-tikiø unijà.

Albinas Visockis primena, kadBulgarijos vardu Lietuvoje kartaisbuvo bandoma gal ir pasididþiuoti,sustiprinti savo paèiø tarptautináreikðmingumà. Ðtai kad ir Lietuvosmetraðèiuose uþfiksuotas didþiojokunigaikðèio Vytauto pagyrimas. Ið-vardyti Vytautà rengiantis karûnuo-ti já pagerbti atvykæ sveèiai. Tarp ki-tø minimas ir Bulgarijos valdovas. Tovaldovo statusas abejotinas, nes tur-kø spaudþiama Bulgarija savo valdo-vo jau nebeturëjo, taèiau metraðti-ninkas, kad ir vëliau vardijæs sveèius,pamini bulgarø dalyvavimo faktà.

Panagrinëjæ atidþiau, rastumedar ne vienà Lietuvos ryðiø su Bul-garijà faktà. A. Visockis priminëbulgarø tautos kovos uþ nepriklau-somybæ laikus, kai kovota prieð Tur-kijà dalyvaujant Rusijai. Tuo metuLietuva priklausë Rusijos imperijai,tad Rusijos kariuomenëje buvo neviena deðimtis tûkstanèiø Lietuvosvyrø. Pasak A. Visockio, apie30 tûkst. Lietuvos vyrø padëjo gal-vas kovodami uþ bulgarø nepriklau-somybæ. Toli graþu ne daþnai ðis þu-vusiø lietuviø skaièius ðiandien pri-simenamas Bulgarijoje (kaip ir Lie-tuvoje), neskirstomi pagal tautybesir kitø kraðtø vyrai, kovojæ Rusijoskariuomenëje. Visi laurai tenka vie-nai didelei tautai ir jos imperatoriuiAleksandrui II Iðvaduotojui, kuriogarbei dëkinga bulgarø tauta Sofi-joje yra pastaèiusi didingà staèiati-kiø cerkvæ. Tai bene áspûdingiausiasSofijos statinys. Teisingiau bûtø va-dinti Rusijos imperijos kariuomenë-je kovojusiems ir þuvusiems kariams

atminti skirta ðventove, ne-priklausomai nuo kariø reli-

gijos. Reikðmingas A. Visockio pri-minimas: garsiajame Ðipkos mu-ziejuje bent jau prieð keletà deðimt-meèiø buvo eksponuojama graþdan-ka iðspausdinta lietuviðka maldakny-gë, ji primindavo uþ bulgarø laisvæ ko-vojusius lietuvius. Gal ir ðiandien eks-ponuojama ta maldaknygë.

Taigi ir iki J. Basanavièiaus bû-ta Lietuvos ryðiø su Bulgarija, tikreikëtø juos atsekti ir iðryðkinti. Okai 1880 m. á Bulgarijà atvyko tokiaveikli asmenybë kaip J. Basanavi-èius, tai turëjo átakos ir tolesnei san-tykiø plëtotei. Ið Sofijos universite-to bibliotekoje esanèiø su Lietuvasusijusiø knygø galima ásitikinti, kadto meto visuomenë domëjosi ávy-kiais Lietuvoje: A. Visockis lanky-damasis Bulgarijoje ásitikino, kadjos buvo skaitomos, bulgarø ðvie-suomenei rûpëjo, kas vyko mûsø ða-lyje. O lietuviems Bulgarija buvo pa-vyzdys, kaip valstybingumà atkûru-si ðalis.

A. Visockis gana átikinamai pa-aiðkino, kodël Lietuvos vyriausybëmirus J. Basanavièiui kreipësi dëlmûsø patriarcho Bulgarijoje ið-spausdintø leidiniø ne tiesiogiai áðios ðalies vyriausybæ, bet á Bulgari-jos ambasadà Paryþiuje. Susiklostë

taip, kad su 1918 m. nepriklausomy-bæ ágijusia Lietuva Bulgarijos santy-kiai nebuvo geriausi. Lietuvai kovo-jant su Lenkija dël Vilniaus ir vadi-namojo Vilniaus kraðto, Bulgarijastojo á Lenkijos pusæ. Tokiomis sà-lygomis Lietuvos vyriausybei ir di-plomatijai su Sofija nebuvo papras-ta bendrauti. Ði aplinkybë daug kàpaaiðkina.

Bulgarams paprasèiau

Ðiandien visi, raðantieji apie Ba-sanavièiø, neiðvengiamai remiasipaèiu Basanavièiumi ir pirmiausia jopaties raðyta autobiografija. Matyt,ðiuo atveju sunku iðvengti tam tik-ro subjektyvumo. Tai, kad knygosapie Basanavièiø autorius PetkoMangaèevas lietuviðkai neskaito,pasak. A. Visockio, gali bûti net tamtikras privalumas. Mat á Basanavi-èiø, jo veiklà ir gyvenimà toks tyri-nëtojas þvelgia savo tautos akimis.Todël ir P. Mangaèevo knyga pir-miausia yra Bulgarijos atstovoþvilgsnis á vieno iðkiliausiø lietuviøgyvenimo, veiklos ir kûrybos kelià.

A. Visockiui 1985 m. teko pa-dirbëti Bulgarijos archyvuose ir bib-liotekose � tyrinëjo J. Basanavi-

èiaus gyvenimà toje ðalyje. Ne visa-da lengvai sekësi prieiti prie kai ku-riø archyviniø dokumentø ir duo-menø. Kaþin kokiam atvykëliui uþ-sienieèiui niekas neskubëjo atlapo-ti visø Bulgarijos archyvø duris irkloti visus saugomus dokumentus.Dar gerai, kad kolegos bulgarai kaikuriuos ið tø dokumentø uþsakyda-vo tarsi sau, o ðalia sëdëdamas lie-tuvis juos perskaitydavo. TodëlA. Visockis ir siûlo P. Mangaèevuineapsiriboti tuo, kà pavyko padary-ti, ir tæsti J. Basanavièiaus gyvenimoBulgarijoje tyrinëjimus, nes bulga-rui paprasèiau prieiti prie archyvø,nëra kalbos barjero, su kuriuo susi-duria tyrinëtojai ið Lietuvos.

Á kà reikëtø atkeipti daugiausiadëmesio? Kad ir á pasikësinimàprieð J. Basanavièiø, kaip politinioterorizmo atvejá, nes to ávykio aplin-kybës ligi ðiol nëra visiðkai aiðkios.Priminsime tà faktà.

1887 m. rugpjûèio 7 d. (senuojuto meto Rusijoje áprastu kalendo-riumi � liepos 26 d.) J. Basanavièiusraðo ið Lom Palankos laiðkà savomotinai á gimtuosius Oþkabalius.Raðo gulëdamas lovoje, sunkiai su-þeistas. Tà dienà jau sutemus buvoiðkviestas pas vienà ligonæ. Pakeliuijá iðkvietæs ir pas ligonæ vedæs josbrolis Aleksandras Manoilovas(taip ðià pavardæ raðo Basanavièius,daugelyje kitø publikacijø raðomaManuilovas), eidamas ið paskos du-kart ið revolverio ðovë á Basanavièiø,pataikë á krûtinæ ir kairiàjà rankà.Ðauta ir treèià kartà, bet nepataiky-ta. Ranka ne per sunkiausiai suþeis-ta, kulkà gana greitai pavyko iðimti,bet antroji kulka pasiliko krûtinëje irvëliau Basanavièiui visà gyvenimàprimindavo apie savo buvimà. Dau-gelá sveikatos negalavimø vëliau Ba-sanavièius aiðkino suþeidimo pada-riniais.

Dël ko kësintasi áBasanavièiø

Kodël buvo pasikësinta á Basa-navièiø? Visockis siûlo dëmesá at-kreipti á tai, kad tuo metu Bulgari-joje á valdþià buvo atëjusi Petko Ka-ravelovo, Bulgarijos demokratø

partijos ákûrëjo ir vadovo partija,kurios daug veikëjø buvo susijæ suMaskvos universitetu. Tuo paèiu,kurá buvo baigæs Basanavièius. Bul-garø demokratai buvo Basanavi-èiaus amþininkai, su kai kuriais ið jølietuvis studijavo, vienaip ar kitaiptie savo ðaliø patriotai buvo susijædraugystës ryðiais.

Bulgarijoje ryðkëjo trintis tarpskirtingø politiniø partijø, gal neat-sitiktinai ir Basanavièius tik po dve-jø metø 1884 m. gráþo á Bulgarijà,kai toje ðalyje á valdþià gráþo Kara-velovo vadovaujama demokratøpartija. Vargu ar tai atsitiktinis su-tapimas.

Deja, ðio savo spëjimo A. Visoc-kis negalëjo patvirtinti naujais áro-dymais 1985 m. bûdamas Bulgarijo-je. Gavo atsakymà, kad prokuratû-ros ir teismø archyvai nesà sutvar-kyti, tad nëra galimybës su jais su-sipaþinti� Bûdingas valdininkiðkasatsakymas, kai nenorima interesan-tui pateikti pageidaujamos archyvi-nës medþiagos.

Gal Petko Mangaèevui pavyktøiðsiaiðkinti, dël ko buvo pasikësintaá Jonà Basanavièiø? Lietuviø tyrinë-tojams ir visuomenei bûtø svarbu þi-noti tiesà apie tà ávyká. Keistas da-lykas: Bulgarijoje Basanavièius tuometu buvo traktuojamas kaip ruso-filas, imperijos atstovas, nors paèio-je Rusijoje uþ Rytø Prûsijoje spaus-dinamà Auðrà J. Basanavièiaus val-dþia nepaglostytø. Ir neglostë. Ba-sanavièiui yra tekæ patirti ávairiø ne-malonumø, kai tekdavo kirsti Rusi-jos valstybinæ sienà. Bet Bulgarijo-je jis buvo vadinamas Ivanu, ir dëlto lietuvis neprotestavo. Negana to,pats ðvæsdavo ðv. Ivano dienà: laik-

raðtyje ádëdavo skelbimà, kad dak-taras Basanoviè nedirba, ligoniø ne-priiminëja, nes ðvenèia ðv. Ivanodienà.

Kiek patikimosautobiografijos

Pasak A. Visockio, bûtø pravar-tu, kad bûtent bulgarø tyrinëtojaspasidomëtø, kaip Bulgarijoje buvosutinkamas Basanavièius. Vienasdalykas apie tai skaityti paties Basa-navièiaus autobiografijoje, kiek ki-toks vaizdas iðkildavo Visockiui var-tant bulgariðkus to meto laikraðèius.Autobiografijoje Basanavièiaus ver-tinimai pozityvûs, kokiø nors nesu-sipratimø, juolab konfliktø jo gyve-nime Bulgarijoje tarsi në nebuvo.Todël ir pasikësinimas á J. Basana-vièiø jo Autobiografijos skaitytojamslabai netikëtas, tarsi be jokio ap-èiuopiamo pagrindo.

Matyt, ne vien Basanavièiaus,kaip ir kitø þymiø asmenybiø gyve-nimo poelgius aiðkiname taip, kaippatys suprantame. Juk kaip aiðkina-mas jo apsisprendimas priimti Bul-garijos pilietybæ? Girdi, Basanavièiussuvokia, kad á Lietuvà jam keliai uþ-dari, todël 1891 m. priima Bulgarijospilietybæ. Tuo paèiu jis praranda Ru-

Susitikimui pasibaigus turi kà aptarti Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas,bulgarø þurnalistas Petko Mangaèevas, Lietuviø kalbos instituto direktorë dr. Jolanta Zabarskaitë, Bulgarijos ambasadorius

Lietuvoje Ivanas Dantchevas ir istorikas dr. Rimantas Miknys

Lietuvos MA bibliotekos Informacijos skyriaus darbuotoja Eglë Paðkevièiûtë-Kundrotienë ir knygos �Bulgarija, Basanavièius,

Lietuva� autorius Albinas Visockis

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Dr. Rimantas Miknys retoriðkai klausia,ar á J. Basanavièiø vis dar þvelgiame

kaip á tautos patriarchà

2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397) 11

Statybiniø medþiagø katedra � profesoriaus (0,5 etato 1 vieta)

Smulkesnë informacija pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto tinklalapyje adresuwww.vgtu.lt

Dokumentai priimami nuo 2008 m. spalio 24 d. iki 2008 m. lapkrièio 7 d. Personalo direkcijoje, Sau-lëtekio al. 11 (Saulëtekio rûmai, centrinis korpusas, 501 kab.), tel. (8 5) 274 5009.

Rektorius

Vilniaus Gedimino technikos universitetasskelbia konkursà ðiai pareigybei uþimti:

FIZINIØ, BIOMEDICINOSIR TECHNOLOGIJOS MOKSLØ SRITYSE

sijos pilietybæ, uþtat Bulgarijoje jamatsiveria naujos perspektyvos. Jis ap-dovanojamas ordinu uþ pilietiniusnuopelnus, gauna vidaus ligø gydy-tojo vietà Varnos ligoninëje. Bet1892 m. jam persikëlus á Varnà, vie-tos laikraðtyje pasirodo nepalankiøBasanavièiui publikacijø. Klausiama,kas èia toks atsidangino, neaiðkiostautybës ir tikybos?..

Juk kaþkas ne gero linkintis ar-ðeniku nunuodijo iðtikimà daktaroBasanavièiaus dogà, kurá jis ásigijopo pasikësinimo á savo gyvybæ. Dak-taras laikytas rusø statytiniu, mat at-vykëlis ið Maskvos, nors pats buvoRusijos auka. Veikiausiai toli graþune visur Bulgarijoje bûdavo sutinka-mas iðskëstomis rankomis, kaip kadgalima spræsti ið paties Basanavièiausautobiografijos, kur apie kokius norsjo gyvenimo debesëlius kartais nëþodþio nerasime.

Iðlieka daug neatsakytøklausimø

Pradëjæs verstis privaèia gydyto-jo praktika 1894 m. pabaigoje Basa-navièius tapo Bulgarijos valdovoFerdinando I rûmø gydytoju. Neabe-jotina aukðtuma jo kaip gydytojokarjeroje. Gal ne vien gydytojo, neskita tyrinëtina mûsø tautieèio veiklosdalis � jo dalyvavimas Bulgarijos de-mokratø partijos veikloje. Á partijàástojo gyvendamas Varnoje, 1898�1903 m. buvo Varnos tarybos narys,daug nuveikë, kad ðis miestas taptøkurortu. Lietuvis atstovavo Varnosdemokratø partijai kongresuose:1903 m. (Sofijoje) ir 1905 m. (Adria-nopolyje ir Konstantinopolyje). Ba-sanavièius raðë Bulgarijos demokra-tø partijos programos sanitarijaiskirtà dalá. A. Visockis siûlo demok-ratø partijos programoje Basanavi-èiaus reikðtas idëjas palyginti su jovëliau Lietuvoje propaguotomismintimis. Veikiausiai bûtø galimarasti daug tiesioginiø sàsajø ir su Lie-tuvos demokratø partijos nuostato-mis ir 1906 m. kurta programa.

Gal bulgariðko pavyzdþio padik-tuotos Basanavièiaus puoselëtos irLietuvos valstybingumo idëjos, jø for-mø raida Basanavièiaus pasaulëþiû-roje? 1905 m. gruodþio 4�5 d. Didþio-jo Vilniaus Seimo metu, pirmininkau-jant Basanavièiui, formuluojama ir iðcaro valdþios pareikalaujama plati et-nografinës Lietuvos autonomija Ru-sijos imperijos sudëtyje. BaigiantisPirmajam pasauliniam karui, kai ta-po akivaizdu, kad Vokietija pralaimëskarà, Basanavièius ir jo vadovaujamaLietuvos Taryba jau siekë Lietuvosnepriklausomybës. Ji ir buvo paskelb-ta 1918 m.vasario 16 dienà.

Ádomu, kad A. Visockis randaBasanavièiui pateisinimà, kai ðis sie-kia á Lietuvos sostà kviestis Viurten-bergo kunigaikðtá Urachà, kurá buvonumatyta karûnuoti Mindaugo IIvardu. Ðiandien mums norëtøsi pa-

mirðti tà �projektà�, kaip þeidþiantátautiná ir pilietiná lietuvio orumà, bettai joks lietuviø iðradimas � kviesti ki-tatautá valdovà á sostà, ir dar vokietá.XIX a. antrojoje pusëje tà patá darëbulgarai, albanai, graikai. Vokietijabuvo tapusi karaliø tiekëja naujomsEuropos karalystëms.

Kaip matome, tyrinëti Basanavi-èiaus veikloje tikrai yra kà, ir ypaèbûtø sveikintina, jeigu ir á mums þi-nomus dalykus bûtø paþvelgta kitostautos tyrinëtojo akimis.

Bûta ir kitos Rusijos

XIX a. Lietuvos istorijos reiðki-niø tyrinëtojas dr. Rimantas Miknysvisiðkai pritarë Albino Visockio iðsa-kytai minèiai, kad J. Basanavièiausveiklos politinës linijos tyrinëjimasiðlieka labai svarbus uþdavinys. Kokstuose procesuose Rusijos vaidmuo?Jeigu su Auðra susijusi Basanavièiausveikla Rusijoje draudþiama, tai kodëlBulgarijoje toleruojama? Dar dau-giau, kodël Basanavièiui leidþiamaBulgarijoje uþsiimti politine veikla,kaip atsitiko, kad jis tapo net progra-miniø Bulgarijos demokratø partijosdokumentø rengëju? Pagaliau, kokieBulgarijos demokratø partijos pro-graminiai principai ir teiginiai perëjoá Lietuvos demokratø partijà? Daugneatsakytø klausimø.

Pasak R. Miknio, akivaizdu, kadjau XIX a. pab. turëjome tarptauti-nio masto politiná veikëjà. Matyt, taibuvo ámanoma, jeigu sekdamiR. Miknio siûlymu á to meto Rusijàpaþvelgsime kiek netikëtu þvilgsniu.Á Rusijà ne kaip á monolità, ne kaip áhomogeniðkà politiná dariná, nes beoficialiosios Rusijos buvo ir naujaigimstanti liberalioji Rusija, pagimdy-ta prieð pirmàjà 1905 m. Rusijos re-voliucijà vykusiø procesø. Su ðiosRusijos ideologais pirmiausia ir pa-laikë ryðius Bulgarijos demokratai,Karavelovo aplinkos þmonës. Mask-voje studijuodamas su ta aplinka ry-ðius palaikë ir Basanavièius. Tik ne-þinoma, ar palaikë ryðius ir gyvenda-mas Bulgarijoje. Gal tikslingai do-mintis bûtø galima patyrinëti?

Jeigu uþsispirtume patyrinëti iðesmës, neiðvengiamai tektø ieðkoti at-sakymo á klausimà: kas ðiandienmums yra Jonas Basanavièius? Taip,tautos patriarchas, modernios Lietu-vos valstybës kûrëjas. Bet kyla ir dau-giau klausimø: kokia buvo toji Basa-navièiaus atkurtoji (ar sukurtoji) vals-tybë, ir ar dabartinëmis sàlygomis ne-same atsisakæ Basanavièiaus idealø?

R. Miknys sàmoningai ne tiekmëgino teikti vienareikðmiðkus atsa-kymus á ðiuos ir kitus klausimus, kiekskatino ásijausti á problemos svarbà.Ko gero, neatsakæ á ðiuos klausimus,nelabai galëtume pasakyti, kas mespatys esame ðiandieniniame vertybiøperkainavimo pasaulyje.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Branduolinës inþinerijosproblemø laboratorijoje (2)

jaunus jo darbuotojus. Jie su-prato procesø svarbà, modeliavimoreikðmæ.

Kur slinko radioaktyvus Èernoby-lio debesis, suþinojome, kai pradëjoðaukti ðvedai, uþfiksavæ padidintà ra-dioaktyvumà virð savo teritorijos.

Ðvedai uþfiksavo ir sukëlë dide-lá triukðmà. Neabejoju, kad radioak-tyvaus debesies slinkimo kryptis taippat buvo uþfiksuota Ukrainoje, Bal-tarusijoje, bet tai buvo slapta infor-macija.

Kaip yra dabar? Kiekviena bran-duolinæ energijà gaminanti valstybëturi savo tø procesø ir padariniø mo-deliavimo sistemà?

Taip. Pavyzdþiui, Suomijoje yrainstitutas, prognozuojantis galimusavarijø AE padarinius, jeigu Rusijosir kitos valstybës teritorijoje ávyktøavarija. Atsiþvelgiant á meteorologi-nes sàlygas, ávedus atitinkamus pa-rametrus á sudarytus modelius, ga-lima gauti gana tikslius rezultatus.

Ðiluminiø mainø tyrimaságyja naujà kryptá

Gráþkime prie Jûsø vadovaujamosBranduolinës inþinerijos problemø la-boratorijos veiklos. Puikiø laimëjimølaboratorijos mokslininkai buvo pasie-kæ ðiluminiø mainø ávairiose aplinkosetyrimø kryptyje. Niekaip negalëtumeapeiti ir vieno ið Lietuvos energetikos ins-tituto kûrëjø akad. prof. Algirdo Þukaus-ko darbø. Neatsitiktinai akad. A. Þu-kauskas tapo ir vieno ið nedaugelio Lie-tuvos mokslininkø padaryto mokslinioatradimo autoriumi. Bet dabar ðilumi-niø mainø krypties darbai, matyt, në-ra taip intensyviai plëtojami kaipA. Þukausko laikais?

Taip, su tuo tenka sutikti. Dabardaugiau dëmesio yra skiriama ðilu-mos mainø procesø modeliavimui pa-naudojant kompiuterines programas.Pavyzdþiui, mûsø laboratorijoje mo-deliuojami ðilumos mainø procesai,vykstantys panaudoto branduoliniokuro saugojimo ir galimo palaidojimovietose.

Modeliuojama, kaip paðalinti iðsi-skirianèià ðilumà, gal ir reguliuoti patáiðsiskyrimà radioaktyviøjø atliekø sau-gyklose, taip pat jø palaidojimo vietose.

Yra tam tikri kriterijai, apriboji-mai. Lietuvoje siûlome naudoti pana-ðià panaudoto branduolinio kurokoncepcijà, kurià pasiûlë ðvedai. Yranaudojamas varinis konteineris, ap-gaubtas bentonito (tam tikra á molápanaði medþiaga) sluoksniu, patalpin-tas á geologines struktûras. Drëgnojeaplinkoje molis prisisotina drëgmës.

Konteinerio temperatûra negali bûtiaukðtesnë uþ supanèio vandens viri-mo temperatûrà, nes garavimo metubûtø suardytas apsauginis barjeras,kuris ir skirtas maþinti nuklidø migra-cijà. Antraip nuklidai patektø á uolie-nà, gal ir á aplinkà � per geosferà á po-þeminius vandenis, upes ar ðaltinius.Tai ðtai, kad to neávyktø, reikia anali-zuoti visus ðiuos procesus. Pradeda-me nuo konteineriø, kur saugomosradioaktyviosios atliekos. Turime taipapriboti ðilumos iðsiskyrimà, kad tem-peratûra nepakiltø aukðèiau kaip80 oC. Visus ðiuos procesus mode-liuoti padeda ðilumos mainø reiðkiniøtyrinëjimai.

Neseniai teko lankytis Pietø Korë-joje, branduoliniø tyrimø centre, do-mëtis, kaip ten sprendþiami ðie klausi-mai. Korëjieèiai turi maketà ir juo nau-dodamiesi atlieka tyrimus. Vienas da-lykas � teorinis modeliavimas, bet kaiptas modelis �veikia� praktiðkai tenkatikrinti eksperimentu.

Jeigu ðilumos iðsiskyrimas kontei-neriuose su radioaktyviosiomis atlieko-mis didëja, kas tada, kokiø priemoniøreikia imtis?

Pirmiausia negalima leisti, kadtemperatûra kiltø, o tam reikia ribotiá konteinerius dedamo panaudoto

arba laidoti, reikia uþtikrinti daugeláparametrø, svarbu ávertinti ir radio-nuklidø migracijà, o tai labai sudëtin-ga, nes prasideda procesø sàveika �ðiluminiø, hidrodinaminiø, mechani-niø procesø.

O kur èia mechanikos vaidmuo?Didëjant konteinerio temperatû-

rai áðyla já gaubiantis bentonitas. Dël tokeièiasi slëgis, ir jis deformuojasi. Pa-galiau yra ir tam tikra aplinkos geoche-mija. Á aplinkà patekus svetimkûniui �variniam, betoniniam konteineriui arkitai medþiagai, � prasideda sàveika.Kiekviena nauja komponentë gali tu-rëti átakos visam procesui, taigi tai yraitin sudëtingi dalykai.

Kuo geriau dirbs Branduoliniø in-þinerijos problemø laboratorija, tuomaþiau kils papildomø klausimø opo-nentams?

Mes taip ir suprantame savouþdavinius.

Maþos ðalies uþdaviniai

Priminëte Pietø Korëjos patirtá.Kaip pasaulyje áprasta, ar kiekviena ða-lis turi sukûrusi savo technologijas, kadir radioaktyviøjø atliekø saugojimo sri-tyje, tà patirtá brangina ir neskuba at-skleisti kitoms ðalims? O gal tai yra vi-sos þmonijos laimëjimas, ir jokios pa-slapties èia nëra?

Yra ávairiai. Bet panaudoto bran-duolinio kuro laidojimo srityje labaidaug informacijos pateikiama atvirai,kad ja galëtø naudotis visos suintere-suotos ðalys. Tai bendra problema.Ðvedai gerai supranta: jeigu Pietø Ko-rëjoje ar kitoje ðalyje bus tinkamaiárengtas panaudoto branduolinio ku-ro kapinynas, tai ir ðvedams bus pa-prasèiau laidoti savo atliekas. Kai buságyvendinta ta technologija, visai ga-limas dalykas, kad prasidës ir komer-cija. Atsiras bendroviø, gebanèiø per-duoti tas technologijas, jos bus suin-teresuotos tà daryti. Lietuva niekadaneturës savo iðskirtinës tos sritiestechnologijos, kaip neturi panaudotokuro saugojimo ar atominiø elektri-niø statymo technologijø. Bet mûsøðalis turi ágyti tokio lygio patirties, kadgalëtø pirmiausia suvokti tuos proce-sus, mokëtø ávertinti AE, jos árenginiøsaugà ir kitus bûtinus AE eksploata-vimo principus.

Trumpai tariant, reikia sugebëtiperimti pasaulinæ patirtá.

Taip, kad tos technologijos mumsnebûtø atveþtos kaip katë maiðe. Todëlvisus ðiuos saugos klausimus privalokontroliuoti reguliuojanèios instituci-jos, o joms turi talkinti specialistai, ge-bantys tuos procesus modeliuoti, tai-gi ir suprasti. Toks yra maþos ðaliesuþdavinys.

Kalbëjosi GediminasZemlickas

Atkelta ið 7 p.

Bulgarijos nepaprastasis ir ágaliotasis ambasadorius LietuvojeIvanas Dantchevas, knygos autorius Petko Mangaèevas su

þmona ir LR Uþsienio reikalø ministerijos Informacijos ir ryðiø suvisuomene departamento direktorë Violeta Gaiþauskaitë

Lietuvos energetikos instituto kûrëjas,ðiluminiø mainø ávairiose aplinkose

tyrëjas akad. Algirdas Þukauskas

branduolinio kuro kieká. Juk konteine-rius galima projektuoti ávairios talpos,bet bûtina apskaièiuoti optimalø dydá.

Maþiau bus dedama, reikës dau-giau brangiø konteineriø.

Kito kelio nëra.Vadinasi, tà patá radioaktyviø atlie-

kø kieká iðdëstæ á atskiras talpas laimë-sime daugiau?

Taip, bet taip pat laimësime, jei-gu tuos konteinerius vienà nuo kito ið-dëstysime ir tam tikru atstumu, nes irnuo to priklauso, kokia bus supanèiosaplinkos temperatûra. Svarbu joni-zuojanèiosios spinduliuotës dozës irtai, kaip mes jas sugebësime kontro-liuoti. Norint saugiai atliekas saugoti

12 2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397)

�Atiduok Tëvynei, kà privalai� �ðiais þodþiais savo laisvæ pasirinktipagrindë deðimt metø po Antrojopasaulinio karo Lietuvos karà uþlaisvæ kovojantys lietuviai. Tà laisvæjie pirmiausia suvokë kaip atsako-mybæ, skolà savo kraðtui, savo vals-tybei. Juk tik nepriklausoma valsty-bë jiems buvo tai, kà galima laikytiþmoniðko gyvenimo pagrindu, kurákûrë 1918 m. savanoriai, jø tëvai irdu deðimtmeèius puoselëjo visa tau-ta. O kam nors kitam didesnis auto-ritetas gal bus JAV prezidentas Dþo-nas F. Kenedis, pakartojæs tuos pa-

NAUJA KNYGA

Pietø Lietuvos partizanø sritis.Tauro ir Dainavos apygardos

vo 10 tûkst. laisvës kovotojø, t. y. pu-së visø partizanø. Bûriams sumaþëjus,prasidëjus bunkeriø laikotarpiui, di-deliø mûðiø beveik nebevykdavo.Daþnesni tapo pavieniai susidûrimaiaptikus bunkerá ar kitokià slapstymosivietà. Nors jø metu þûdavo po keletàpartizanø, taèiau patys susidûrimaivykdavo skaudþiai daþnai.

Tai lëmë pasikeitusi tiek partiza-nø, tiek MGB taktika. Agentûros, ðni-pø tinklas jau buvo iðplëtotas taip, kadmiðkø ðukavimà keitë operacijos, ku-riø metu bûdavo �suduodamas tiks-linis smûgis� gerai þinant partizanøbuvimo vietà. Paskutiná laikotarpáþenklina iðdavystës � gerai suplanuo-tas ir organizuotas paskutiniø laisvëskovotojø naikinimas. Tam buvo pasi-telkti agentai smogikai, suimti iruþverbuoti partizanai, netgi vadai.

Leidinyje sukaupta ir suklasifi-kuota labai daug iðsamios informa-cijos. Skirtinos kelios jos rûðys. Pir-moji ið jø � gausios þinios apie atmi-nimo þenklus: jø nuotraukos, apra-ðymai, pastatymo metai, daugeliuatvejø � autoriai ar statytojai. Tai be-ne 15 metø trunkantis kruopðtus tæs-tinis darbas, nes áamþinimo þenkløkasmet daugëja. Kaip tik dël to ne-galime teigti, kad á knygà pateko vis-kas, � projektas tik pradedamas, jisbus plëtojamas ávairiomis formomis.

Kita labai svarbi informacija �ne vieno tûkstanèio Lietuvos laisvëskovotojø þûties datos, vietos ir ap-linkybës. Ið visø ámanomø ðaltiniøpo kruopelæ sukaupta, sutvarkyta,surûðiuota tekstinë leidinio dalis.Diskutuojant dël medþiagos rinki-mo kriterijø, buvo nuspræsta, kad áleidiná turi patekti ir ávykiai, kuriedar nëra áamþinti, jeigu jø metu þu-vo ðtabø darbuotojai, bûriø vadaiarba trys ar daugiau partizanø. Taippaskatinsime paþenklinti pamirðtasvietas arba bent prisiminti pamirð-tus ar neþinomus vardus, nes jø pa-mirðti nevalia. Kita vertus, ðis dar-bas nepretenduoja bûti laikomas ið-samiu partizanø vardynu. Pagaliaujo ir uþduotis kiek kita. Taèiau èiasukaupta medþiaga leis toká vardy-nà parengti daug greièiau.

Leidinys sudarytas teritoriniuprincipu � pagal veikusias partizanøsritis: Pietø Lietuvos (Tauro ir Dai-navos apygardos), Rytø Lietuvos(Algimanto, Vytauto, Vyèio, Di-dþiosios Kovos apygardos) ir Vaka-rø Lietuvos partizanø sritis (Þemai-èiø, Kæstuèio ir Prisikëlimo apygar-dos). Pirmoji knyga skirta Pietø Lie-tuvos partizanams. Tauro ir Daina-vos apygardø veikla sàlygiðkai per-skirta á du laikotarpius � 1944�1949 m. ir nuo 1950 m. iki apygardosveiklos pabaigos. (Kad nekiltø pai-niavos � juk abi apygardos ákurtosvëliau, 1945�1946 m., � reikia paaið-kinti, kad fiksuojant ankstesnius fak-tus buvo laikomasi 1946 m. teritori-nio suskirstymo.) Tad kiekvienai apy-gardai tenka po du þemëlapius, ku-riuose paþymëtos visos tekste mini-mos vietos. Ðis principas pasirinktasstengiantis neperkrauti þemëlapiøþenklais, kurie sunkintø darbà skai-tytojams. Taip pat skaitytojø patogu-mui prie nuotraukø pateikiami tiksutrumpinti paraðai, o iðsamesnë in-formacija � leidinio pabaigoje.

Leidinys padës iðsamiau susipa-þinti su Lietuvos partizanø kova, ge-riau suvokti laisvës kovos mastus irnetektis.

Dalia Kuodytë

èius þodþius po keleto deðimtmeèiø.Taèiau mûsø partizanai tai ne tik

sakë � jie atidavë viskà, nes taip rei-këjo. Sau nepraðë nieko � tik kadneuþmirðtume. Kad neuþmirðtumene tik jø paèiø, bet ir jø amþinojo ðû-kio �Atiduok Tëvynei, kà privalai...�Tad ðis leidinys � mûsø skola, tai, kàprivalome padaryti ne tik dël atmi-nimo, bet ir dël ateities.

Ði knyga � didelio, ne vienø me-tø darbo rezultatas. Iki ðiol daþniau-siai buvo publikuojami partizanødokumentai, dienoraðèiai, skelbia-mi akademiniø tyrimø duomenys ir,þinoma, atsiminimai. Be jokios abe-jonës, tai vertinga ir reikalinga no-rint geriau paþinti Lietuvos pokarioistorijà. Taèiau daþniausiai tai buvovienam aspektui, problemai nagri-nëti ar konkreèiai teritorijai paþintiskirti darbai. Ðá leidiná galima laikytienciklopediniu leidiniu. Per áamþini-mo ir memorialinius þenklus èia be-ne pirmà kartà taip iðsamiai atspin-dëta visos Lietuvos partizanø kova:mûðiai, pavieniai susidûrimai, þûtys,bunkeriø sunaikinimas, partizanøpalaikø niekinimo vietos� Visa taipaþenklinta kukliais kryþiais, kryþe-liais, kai kur ir monumentaliais pa-minklais, koplyèiomis.

Ðiais atminimo þenklais nusëtavisa Lietuva. Juos þinoti, prie jø stab-telëti � tai istorijà paþinti ne tik ið va-dovëliø. Nors kalbëdami apie istori-jos mokymàsi, jos paþinimà, daþniauturime galvoje jaunimà, tuo domëtisnevëlu kiekvienu gyvenimo tarpsniu.Tad ðis leidinys skirtas visiems, kurieneabejingi savo kraðtui ir jo istorijai.

Jame pateikiama ypaè daug in-formacijos, atskleidþianèios ávairiuspartizaninio karo aspektus. Tai darvienas partizanø karo akademiniotyrimo ðaltinis. Ðiame leidinyje, kaipniekur kitur, atsispindi partizanøkaro dinamika. Net ir nesant akade-miniø tyrimø ið èia pateiktos medþia-gos galëtume daryti vienareikðmæ ið-vadà, kad 1944�1946 m. � aktyviau-sias kovos laikotarpis. Þuvusiøjø skai-èius (kartais net deðimtimis), ypaèdaþni mûðiai akivaizdþiai skiria ðá lai-kotarpá ið kitø. Vargu ar galima suabe-joti ne kartà skelbtu faktu, kad ðiuopirmuoju pasiprieðinimo tarpsniu þu-

Mes, Lietuvos kultûros kongresotarybos ir Lietuvos mokslø akademijosprezidiumo pastangomis 2008 m. spa-lio 7 d. ávykusios konferencijos Lietu-viø kalba XXI amþiaus pradþioje daly-viai, nepretenduodami á direktyvinesiðvadas, baigiame konferencijos darbàtokia deklaracija � vieðu kreipimusi ávisuomenæ.

Ði konferencija bene pirmà kartàlietuviø kalbos istorijoje ëmësi aksio-loginiu, t. y. vertybiniu, poþiûriu api-bûdinti jos bûklæ mûsø dabartinëje vi-suomenëje. Toks aspektas pasirinktasneatsitiktinai. Iðgyvename metà, kai kë-sinamasi sumenkinti visas tautines ver-tybes, kad kuo sparèiau ásilietume á va-dinamuosius globalinius procesus, ska-tinanèius niveliacijà. Kaip rodo skaitytipraneðimai ir diskusijos, taip pat mûsøpatirtis, esama ko susirûpinti dël lietuviøkalbos bûklës Lietuvoje � ir tiesiogiai, irnetiesiogiai lietuviø kalba veikiama nau-jø technologijø, masinës kultûros ásiga-lëjimo, nevykusiø kalbos reformø.

1990 m. atgavus Lietuvai nepriklau-somybæ, lietuviø tauta puoselëjo labai di-deles viltis, kad jos kalbai atsivers tikrosuklestëjimo epocha. Deja, per ðiuos að-tuoniolika nepriklausomybës metø aki-vaizdþios paþangos kalba dar nepatyrë.Kalbama apie kalbos regresà ir dar di-desnes grësmes jai. Tai rodo net dviejølietuviø kalbos raidos tarpsniø � 1918�1940 ir 1990�2008 m. � sugretinimas.

Lietuva 1918 m. savarankiðkà gy-venimà pradëjo karø ir okupacijøekonomiðkai ir dvasiðkai nusiaubta,neturëdama iðplëtotos ðvietimo siste-mos. Visoms gyvenimo sritims trûkolietuviðkose mokyklose iðsimokslinu-siø specialistø, o pati lietuviø kalba sa-vo ðalyje jautësi kaip skurdi kampinin-kë. Jau per 18 nepriklausomo gyveni-mo metø, apie 1936-uosius, lietuviøbendrinë kalba padarë nepaprastà pa-þangà � tapo visas ûkio ir kultûros sri-tis tenkinanèia priemone, prilygstan-èia raiðkos iðgalëmis kur kas seniau irpalankesnëmis sàlygomis iðugdytomskitø tautø kalboms. Tada lietuviø kal-ba pasidarë prestiþinë ne vien lietu-viams, bet ir Lietuvos tautinëms ma-þumoms.

1990 m. atgaudama 1940 m. pra-rastà nepriklausomybæ, Lietuva, ðiaipar taip sakykim, paveldëjo subrendu-sià, giliai tautos sàmonëje ásitvirtinusiàlietuviø bendrinæ kalbà, gausingà ja su-kurtà groþinæ ir mokslinæ literatûrà,tikrà kvalifikuotø kalbininkø pulkà, vi-sà armijà vidurinëse ir specialiosiosemokyklose dirbanèiø lituanistø.

Praëjus 18 metø dabartinio nepri-klausomos valstybës gyvenimo, ið pavir-ðiaus þiûrint, lietuviø kalbos padëtis pa-tenkinama, bet pro atidesná þvilgsná ne-prasprûsta vidiniai pokyèiai, kurie verèiamus sunerimti. Nors lietuviø kalba dabarturi Lietuvos Respublikos valstybinëskalbos ir Europos Sàjungos oficialioskalbos statusà, visi pradedame jausti, kadvisuomenë darosi savo kalbai nejautri, opati kalba anemiðka. Kartkartëmis kal-biniuose leidiniuose recenzijos, toli gra-þu neaprëpianèios visø atvejø, iðkeliafaktø, kad vis daugiau randasi leidëjø, ra-ðytojø ir vertëjø, nesirûpinanèiø savo kal-bos gerumu: paliekama daugybë raðy-bos, þodyno, sintaksës klaidø, kurios bu-vo iðnykusios jau iki 1940 metø. Nepai-sant lietuviø kalbai daromos þalos irðiurkðtaus skaitytojø teisiø paþeidimo,siaurinama lietuviðka tikriniø svetimybiøvartosena. Ji pravardþiuojama �sovieti-ne� atgyvena, kurios esà ypaè reikiàvengti dokumentuose, moksliniuose irinformaciniuose leidiniuose. Daug gali-ma kalbëti apie sumenkusá radijo ir te-levizijos kalbos lygá. Turime gausià raðy-tojø armijà, tik kiek jø savo kûriniais pra-turtino lietuviø kalbà � davë kalbos pa-vyzdþiø, vertø vadinti lietuviðko aukðto-jo stiliaus etalonais? Kurie ne kurie mû-sø raðytojai ir publicistai gvieðiasi turtinti

mûsø kalbà þargonizmais ir vul-garizmais.

Apmaudu, kad su menka kalba vi-suomenë lyg ir susitaikë. Iðblëso kovosdël lietuviø kalbos gerumo ákarðtis, ko-ká mename buvus, pavyzdþiui, prieð35�40 metø, kai, atlëgus �partiniam va-dovavimui�, kad ir neleidþiant atkurtiLietuviø kalbos draugijos, prisidengusLTSR paminklø apsaugos ir kraðtoty-ros draugijos iðkaba, imta organizuo-tai rûpintis lietuviø kalbos kultûra. Netdidesnëse ámonëse tada bûrësi grupe-lës þmoniø, susirûpinusiø taisyklingavieðàja lietuviø kalba. Visuomenës rû-pinimosi savo kalba skirtumà tinkaapibûdinti vienu ryðkiu pavyzdþiu:1933 m. pradëta leisti Gimtoji kalba ne-trukus turëjo beveik 10 tûkst. prenu-meratoriø (prie jø pridëkime perkan-èiuosius atskirus numerius). Ðiandieni-në Gimtoji kalba iðeina 860 egzemplio-riø tiraþu. Dar prieð Pirmàjá pasaulinákarà lietuviðki laikraðèiai turëdavo va-dinamøjø kalbos skilèiø ar kampeliø.Jø ypaè daug buvo pirmosios nepri-klausomos Lietuvos laikais ir nemaþapo 1968 metø. Be ðiø skilèiø apie kal-bos dalykus paraðytus straipsnius (netik taisymus, rekomendacijas, bet irkalbos ryðio su tauta svarstymus) mie-lai spausdindavo didieji dienraðèiai,populiarûs savaitraðèiai ir solidûs më-nesiniai þurnalai. Ðiandien tokiø skil-èiø mûsø spaudoje nematyti, straips-niai kalbos klausimais beveik nespaus-dinami. Mûsø periodiniai leidiniai ko-ne sutartinai, iðskyrus vienà kità, jø iðprincipo nepriima: esà visuomenei ne-ádomûs, taigi nepaklausûs.

Mokykla ypaè sudëtinga ir viso-kioms átakoms jautri visuomenës ins-titucija. Linkëdami mokyklai kuo di-dþiausios sëkmës visuose darbo baruo-se, norëtume atkreipti visø pakopøðvietimo vadovø ir pedagogø dëmesá ávienà filosofo ir pedagogo Antano Ma-ceinos 1937 m. þurnale Lietuvos mo-kykla padarytà áspëjimà: �Pedagoginëmûsø amþiaus praktika turi per dauggrynos specializacijos, o per maþa ug-dymo dvasios. Ðtai dël ko ji gaminadaug pakrikusiø natûrø, ir ðtai dël komes pasigendame asmenybiø.� Dël to-kios vis labiau stiprëjanèios kolizijosðvietime, manome, ypaè kenèia lietu-viø kalba.

Mokyklose vis daugiau dëmesioskiriama svetimosioms kalboms, tiks-liesiems mokslams: ðie dalykai darosiprestiþiniai. Netgi populiarioje Dainødainelëje mokytojø skatinami mokinu-kai su pasigardþiavimu dainuoja an-gliðkai daugiau negu lietuviðkai. Deja,konkursø organizatoriai tokià tenden-cijà toleruoja. Beje, èia prisideda ir su-augusiøjø pavyzdys koncertuose, ope-ros spektakliuose ir konkursuose dai-nuoti originalo kalba.

Mûsø mokslui vadovaujanèiosástaigos laikosi nuostatos, kad tariamaiaukðèiausiojo mokslo standarto garan-tija esà tik darbai, skelbiami þurnaluo-se, áraðytuose á tarptautines duomenøbazes. Linkstama palankiau vertintimokslo darbus, paskelbtus ne lietuviø,bet uþsienio, daþniausiai anglø, kalba.

Neádiegus visuomenei meilës irpagarbos gimtajai kalbai, darosi ypaèpavojingi pasaulá apëmæ niveliacijosprocesai. Jø stabdyti nëra ko mëginti,bet mums dera rûpintis ugdyti kiekvie-nà tautos nará nuo maþens, tuose pro-cesuose neprarasti savæs � visà gyveni-mà visokiomis aplinkybëmis brangin-ti savo kalbà, kilmæ, tradicijas ir tëvy-næ. Turime sukurti tokià kultûrà, kuribûtø patraukli kitatauèiams, gyvenan-tiems Lietuvoje ir atvykstantiems á jàgyventi. Tada bus patraukli ir lietuviøkalba, atverianti jiems turtingà kultû-rà. Didþiai vertinga kultûra suponuo-ja kalbos vertæ. Tai ir norëjo iðkelti mû-sø konferencija.

Visø pirma kreipiamës á Lietuvoskultûros kongreso tarybà ir Lietuvosmokslø akademijos prezidiumà:

� tegu bûna rengiamos, jeigu nekasmet, tai bent kas antri metai pana-

ðiø tikslø konferencijos. Jos bûtø vie-na ið tø priemoniø, kurios palaikytø gy-và mintá, jog mûsø kalba yra didelë tau-tos vertybë � labai brangintina vertybë.

Kreipiamës á Lietuvos RespublikosSeimà, jo komitetus ir Lietuvos Res-publikos Vyriausybæ:

� priimant lietuviø kalbos vartoji-mà reglamentuojanèius teisës aktus,bûtina atsiþvelgti ne vien á Valstybinëslietuviø kalbos komisijos rekomenda-cijas, bet ir platesnës visuomenës nuo-monæ bei siûlymus;

� labai svarbu, kad Seimas pritar-tø kalbininkø profesoriø Vito Labuèio,Aldonos Paulauskienës, Arnoldo Pi-roèkino, raðytojø Algimanto Baltakio,Gintauto Ieðmanto, Jono Liniausko,Lietuvos mokslø akademijos preziden-to Zenono Rokaus Rudziko, akademi-kø Justino Marcinkevièiaus ir Laimu-èio Telksnio, teisininkø dr. AlgimantoDziegoraièio, dr. Stasio Ðedbaro,prof. Alfonso Vaiðvilos, istoriko, Lietu-vos mokslø akademijos bibliotekos di-rektoriaus dr. Juozo Marcinkevièiaus2006 m. gruodþio 20 d. per Lietuvoskultûros kongreso tarybà Seimui áteik-toms Valstybinës kalbos naujos redak-cijos projekto 13 ir 14 straipsniø (As-menvardþiai ir Geografiniai pavadini-mai) pataisoms. Jos atitinka LietuvosRespublikos Konstitucijos raidæ ir dva-sià, Lietuvos Respublikos Konstituci-nio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nuta-rimo ir Europos Þmogaus Teisiø Teis-mo nutarèiø logikà, pagaliau bendràvieðàjá interesà, kad kuo greièiau bûtønutrauktas lietuviø kalbos þalojimas,antikonstitucinis lietuviðkos tikriniøsvetimybiø vartosenos siaurinimas.

Priëmus minëtas pataisas, visuoselietuviðkuose tekstuose svetimos kil-mës tikriniai vardai bûtø raðomi lietu-viðkai, o jø originalios (ne hibridinës)formos prireikus kaip papildoma in-formacija bûtø pateikiamos skliauste-liuose ar kitaip. Tai informatyviausias,visiems skaitantiems ar norintiems var-dà paraðyti patogus svetimvardþiø pa-teikimo lietuviðkuose tekstuose bûdas.Jis vienintelis leidþia iðsaugoti nepa-þeistà mûsø kalbos bei raðto sistemà irtikràjà svetimvardþio autentikà bet ku-rios pasaulio kalbos raðmenimis. Vals-tybinë lietuviø kalbos komisija ðio aki-vaizdaus fakto atkakliai nenori pripa-þinti ir nesutinka taisyti ydingo 1997 m.60-ojo nutarimo. (Ðis punktas á dekla-racijà áraðytas 26 konferencijos dalyviøsiûlymu, tarp jø: Lietuvos MA akademi-kai J. Kubilius, V. Sirvydis, A. L. Telks-nys, nariai korespondentai R. Grigas,L. Ðepetys, G. Uþdavinys, narys eksper-tas A. Tyla, taip pat R. Ozolas, prof.H. Zabulis, raðytojai G. Ieðmantas irPr. Treinys, Lietuvos muzikø ir Lietuvosteatro sàjungø narys P. Mataitis.);

� manome, kad savivaldybëse bû-tina iðlaikyti kalbos tvarkytojus.

Kreipiamës á Lietuvos Respublikosðvietimo ir mokslo ministerijà:

� lietuviø kalba mokykloje turi bûtine vien mokomasis, bet ir auklëjama-sis dalykas;

� lituanistinës disciplinos vidurinë-je mokykloje turëtø bûti prioritetinës;

� pabrëþiame, kad Ðvietimo irmokslo ministerijoje bei jos padali-niuose beveik neliko aukðtos kvalifika-cijos lituanistø;

� Mokslo ir studijø ástatyme bûti-na gràþinti nuostatà, kad lituanistikayra prioritetinë mokslo ðaka.

Apeliuojame á spaudos leidëjø, re-daktoriø ir bendradarbiø sàþinæ:

� skelbdamiesi esà spaudos laisvësgynëjai, negailëkite vietos savo leidi-niuose lietuviø kalbos reikalams, bûki-te dëmesingi kalbos kultûrai, neiðsiþa-dëkite lietuviðkos tikriniø svetimybiøvartosenos, gerbkite skaitytojà.

Kvieèiame visuomenæ á sàjûdá uþlietuviø kalbos, tad ir tautos, iðlikimà.

Konferencijos Lietuviø kalba XXI amþiaus pradþioje

DEKLARACIJAVilnius, 2008 10 07

2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397) 13DISKUTUOJA

14 2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397)

Klaipëdos kraðto evangelikø baþnyèia �pleiðtas vokieèiø rankose

Prof. Arnoldas PIROÈKINAS

Pabaiga. Pradþia Nr. 14

Surinkimai yra XVIII a. pirmo-joje pusëje á M. Lietuvà kolonistøzalcburgieèiø atneðto pietistinio sà-jûdþio lietuviðka atmaina. Tai namøpamaldos, vedamos kokio teologi-nio iðsilavinimo neturinèio, bet su-gebanèio aiðkinti Biblijà garbingoþmogaus, vadinamojo sakytojo. Tøpamaldø uolûs dalyviai ir rëmëjaivadinosi surinkimininkai. Tai buvomasinis religinis-moralinis sàjûdis.A. Juðka, paëmæs ið K. Gudaièioknygos Lietuviai evangelikai (p.  42�43) duomenis, nurodo, kad XX a.pradþioje 45 proc. lietuviø evange-likø priklausë surinkimininkams, oaktyviø sakytojø bûta apie 40. Lie-tuvybës poþiûriu labai vertingas bu-vo jø prisiriðimas prie lietuviø kal-bos. Lietuvininkø surinkimuose pa-maldos buvo atliekamos lietuviðkai.Dël lietuvø kalbos branginimo nevienas sakytojas skaudþiai nukentë-

rios ne kurios dvejopos): Kunkis,Griga, Kapust, Lumpleðis (Lum-plesch), Podþius (Podszus), JonasPeteraitis, Kristupas Mauricas(Christoph Mauritz), Jonas Lanku-tis (Ansas Lankutis), Sprogis (Spro-gies), Mykolas Trakis (Michael Tra-kis), Jonis Mozurs, Killus, MykolasLingis (Michel Lingies), Jonas Jo-kuþaitis (Jonis Jokuszeit), Jonis Brin-kis, Jonis Ðleþa, Jurgis Konrad, JakobLymant. Taigi ið viso 18 sakytojø.

Á ðá surinkimininkø pareiðkimàreagavo vokietininkø pretenzijas re-miantys judëjimo dalyviai. Dienrað-èio Memeler Dampfboot priede Bei-lage des Memeler Dampfboot (192405 08, Nr. 108) apraðomas geguþës3 d. Sandoros salëje ávykæs vienø lie-tuvininkø susirinkimas (apie 300 da-lyviø), kur svarstyta baþnyèios padë-tis. Debatai vykæ vien lietuviø kalba.Surinkimininkas Jokuðaitis kalbëjæsapie komisaro paþadus (iðeitø ban-dymus juos papirkti). Ponas Idzelisliaupsino vokieèiø nuopelnus lietu-viams. Prieð komisarà pasisakëStrekys ir Tautrimas. Taip pat kalbë-jo V. Gaigalaitis: �Jis dabartiniamebaþnyèios sàjûdyje laikosi neutra-liai. Esàs abiejø pusiø apkaltintas�Kad evangelikø baþnyèia bûtø at-skirta nuo Vokietijos, greièiausiaireikalaujanti valdþia Kaune.� Susi-rinkimas priëmë rezoliucijà, kurios2 punkte áraðytas reikalavimas atsta-tyti komisarà. Priëmus rezoliucijà,prieðtaraujant 13 dalyviø, nuspræs-ta, kad tik atðaukæ savo paraðus poreikalavimu atskirti baþnyèià saky-tojai bûsià priimami á surinkimus.Taigi atsiskyrimo ðalininkai sakyto-jai represuojami � vokiðko demo-kratizmo pavyzdys!

Kaip atsakà á ðá nutarimà derë-tø vertinti direktorijos suðauktà bir-þelio 18 d. susirinkimà (jo apraðymàir tolesnius renginius referavostraipsnyje Baþnyèios klausimo da-bartinë bûklë dienraðtis MemelerDampfboot liepos 10 d. Nr. 160). Ja-me dalyvavæ 80 þmoniø. Iðskyrusvienà, visi pareiðkæ pasitikëjimà ko-misaru. Susirinkimas iðrinkæs 80 na-riø baþnyèios kuratorijà, pirminin-kaujamà baþnyèios komisaro Valen-tino Gailiaus. Jai pavesta laikinai,kol bûsiàs suðauktas sinodas, vykdy-ti jo funkcijas. Ið kuratorijos nariøsudaryta patariamoji taryba prie ko-misaro (Beirat). Tarybai priklausëKunkis, Davils, Strekys, Peteraitis,Baltrys ir Martynas Gailius. Pasta-rojo iðrinkimas á tarybà turëjæs pa-neigti gandus, kad jis nepritariàs sa-vo sûnaus veiklai.

Birþelio 30 d. posëdþiavusi ku-ratorija. Posëdyje, kuriame dalyva-væ 49 jos nariai, nutarta represuotidirektorijos ir komisaro prieðininkuskunigus bei sakytojus. Pasiûlyta ið vo-kieèiø kunigø, neturinèiø Lietuvospilietybës, atimti teisæ dirbti Klaipë-dos kraðto baþnyèiose. Pritarta vie-ningam Rusnës atstovø siûlymui at-leisti ið Rusnës kunigà Olofà. Taippat kreiptasi á direktorijà, kad bûtøatleistas ið tarnybos superintenden-tas kun. Gregoras, nusikaltæs Pau-liaus laiðko romieèiams 13 skyriui.Kiti nutarimai taip pat skirti discip-linos grieþtinimo klausimams.

Kad bûtø iðsamesnis vaizdas,dar paminëkime tuo metu ávykusiuskelis vokieèiø grupuotës masiniusrenginius, kur buvo iðreikðta prie-ðinga direktorijai nuomonë dël baþ-nyèios priklausomybës. Balandþiopabaigoje ir paèioje geguþës pra-dþioje ávyko Klaipëdos kraðto evan-gelikø parapijose balsavimas nesu-tariamais klausimais. DienraðtisMemeler Dampfboot (1924 05 04,Nr. 105) straipsnyje Balsavimo re-zultatai Klaipëdos kraðto evangelikøbaþnytinëse bendruomenëse dël baþ-nyèios komisaro ir evangeliðkosiosmotinos baþnyèios pateikiami tokieduomenys: 22 parapijø komitetai irtarybos vieningai balsavo prieð baþ-nyèios komisarà, uþ ryðá su �motinabaþnyèia�, dviejose parapijose ðiainuomonei pritarë nedidelë daugu-ma, o dviejose parapijose nubalsa-vo uþ komisarà ir �prieð baþnyèià�.Ið viso balsavo 1177 þmonës: 1043palaikë vokietininkø pozicijà, 100 �direktorijos, o 24 susilaikë. Á akiskrinta demagogiðkas alternatyvosformulavimas: �für den Kommissarund gegen die Kirche� (uþ komisa-rà ir prieð baþnyèià!).

To paties mënesio 11 d. Plikiuo-

tikimø� parapijieèiø susirinkimas,kuris prisijungë prie geguþës 5 d.Sandoros salëje priimto nutarimo. Iðdalyvavusiø beveik 400 þmoniø prieðbalsavo vienas (!) þmogus.

Galiausiai, vykstant kuris laikasabiejø pusiø rengiamiems susirinki-mams, posëdþiams ir pasitarimams,rugsëjo 3 d. susirinko baþnyèios ko-misaro Valentino Gailiaus suðauktaskraðto sinodas. Ið 108 jo nariø daly-vavo 92; su nenariais baþnyèios ko-misaru Valentinu Gailiumi, kraðtodirektorijos pirmininku Viktoru Gai-liumi, direktorijos nariu EndriumiBorchertu ir kt. ið viso 106 dalyviai(þr. Klaipëdos kraðto baþnyèia nebe-priklausoma. Atsiskyrimo nuo Vokie-tijos aktas ávyko, Klaipëdos þinios,1924 09 07, Nr. 181). Po áþanginiøbaþnytiniø apeigø Valentinas Gailiuspaklausë dalyviø, ar Klaipëdos krað-to baþnyèia turinti atsiskirti nuo sve-timos valstybës. 105 dalyviai atsisto-jimu pareiðkë pritarià atsiskyrimui.Vienas Kretingalës atstovas Mozle-ris (Moosler) buvo prieð.

Tada iðrinkta septyniø nariø sino-do taryba. Jà iðrinkus, ValentinasGailius pareiðkæs, kad, ávykdæs jampavestus uþdavinius, atsistatydinàs ið

jo nuo hitlerininkø valdþios, kaiKlaipëdos kraðtas buvo atplëðtasnuo Lietuvos.

Surinkimininkø vadovai ganapalankiai þiûrëjo á Klaipëdos krað-to prijungimà prie Lietuvos Res-publikos: katalikinimo pavojaus ne-sibaiminta. Ir direktorijos þygá at-skirti Klaipëdos kraðto baþnyèiànuo Prûsijos jø daugelis nuoðirdþiaiparëmë. Antai Klaipëdos þiniose(1924 04 15, Nr. 63) iðspausdintàPareiðkimà dël baþnyèios atskyrimo,laikraðtyje gavusá antraðtæ Sakytojairemia baþnyèios komisarà, pasiraðënemaþas bûrys sakytojø (jø pavar-

des pateikiame tokias, ko-kios yra po pareiðkimu; ku-

Kristupas Kukaitis (1844�1914) �sakytojas, subûræs vadinamøjø

kukaitiðkiø surinkimininkø ðakà (antrojikryptis � klimkiðkiai)

Nuo

trau

ka ið

�M

aþos

ios

Liet

uvos

enc

iklo

pedi

jos�

se (baþnytkaimis uþ 13 km á ðiaurësrytus nuo Klaipëdos), kaip praneðëMemeler Dampfboot (Beilage�, 192405 16, Nr. 115), ávyko �baþnyèiai ið-

baþnyèios komisaro pareigø (Meme-ler Damfboot, 1924 09 06, Nr. 210).Ilgiau eiti baþnyèios komisaro pa-reigas, matyt, jam kiek ne kiek kliu-

Nuo

trau

ka ið

D. K

auno

kny

gos

�Maþ

osio

s Li

etuv

os v

eida

i ir v

aizd

ai�

Kristupas Paþëra (1874�1956) Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo kaizeriokariuomenëje (nuotrauka ið to laiko). Bûdamas sakytojas lietuviðkus surinkimus

vedë ir po 1939 m.; uþ tai persekiotas hitlerininkø

dë ir toji aplinkybë, kad Vyriausiojievangelikø baþnyèios taryba liepos30 d. priëmë nutarimà uþdraustijam toliau bûti Rusnës kunigu(A. Juðka, Maþosios Lietuvos baþny-èia�, p. 209). Mat 1924 m. kovo22 d. direktorijos Paliepime dël baþ-nyèios komisaro pareigybës pasaky-ta: juo skiria �Klaipëdos kraðte ku-nigaujantá Kunigà�. Tad ir direkto-rija, ir sinodas, ir pats komisaras,nepaisydami visø pareiðkimø, kadPrûsijos baþnyèios institucijø nuta-rimai Klaipëdos kraðte negalioja,negalëjo visiðkai ignoruoti ðio pas-kutinio potvarkio.

Sinodas atskirai rinko tarybospirmininkà. Juo tapo ValentinasGailius: uþ já balsavo 93 nariai, su-silaikë � deðimt.

Direktorija ir jà rëmæ lietuvinin-kai ið ðio sinodo, matyt, daug ko ti-këjosi. Ið tikrøjø rezultatø (bent ma-no akimis) bûta labai menkø. Taèiauginèai dël Klaipëdos kraðto evange-likø baþnyèios priklausomybës lyg iratlëgo � nebuvo metø pabaigoje ir1925 m. pradþioje tokie karðti ir in-tensyvûs. Tà atoslûgá veikiausiai lë-më ne abiejø pusiø susitaikymas supadëtimi, bet uþgriuvæ kiti kraðto ávy-kiai. 1924 m. rugpjûèio 2 d. guberna-torius Budrys, gavæs slaptø praneði-mø, kad ðio mënesio 3�4 d. naktáKlaipëdoje rengiamas puèas, davëásakymà suimti visà puèistø ðtabà(þr. Valsonokas R. Klaipëdos proble-ma. � 1989, p. 292�293; fotografuo-tinis leidinys). Spaudoje uþvirë di-dþiausia polemika. Puèistø byla im-ta nagrinëti teisme. Ið 18 puèistø de-vyni buvo nuteisti ávairiomis bausmë-mis, pavyzdþiui, vadas FrydrichasBlumenau (Friedrich Blumenau) �12 metø sunkiøjø darbø kalëjimo.

Konfliktas dël Klaipëdos kraðtobaþnyèios lyg ir nublanko ávykusdviem kruviniems incidentams.Rugpjûèio 30 d., ðeðtadiená, Natkið-kiuose (baþnytkaimis uþ 11 km áðiauræ nuo Pagëgiø) per susirëmimàtarp ðauliø ir vokieèiø þuvo uþpuo-likas vokietis Peizeris. Vokieèiøspauda reikalavo ðaulá Biðofà, kurisgindamasis paleido mirtinà ðûvá,kuo grieþèiausiai nubausti. Klaipë-dos teismas lapkrièio 14 d. já nutei-së tik dvejus metus kalëjimo. Tokiabausmë rodytø, jog ðaulio kaltë la-bai abejotina. Kitas panaðus mirti-mi pasibaigæs incidentas ávyko spa-lio 30 d. Vanaguose (netoli Prieku-lës, Ievos Simonaitytës tëviðkë).Ðauliø bûrio vadas Martynas Pete-raitis, verèiamas kraðto policijosvachmistro (vyresniojo policininko)vokieèio Heidemano atiduoti jambûrio ginklus, panaudojo ginklà �perðautas policininkas mirë. Visi to-kie ávykiai davë dingstá vokieèiøspaudai ánirtingai pulti Lietuvà, lie-tuvius ir ðaulius: �taikingas� ginèasdël Klaipëdos kraðto baþnyèios nu-blanko � neþadino antilietuviðkøaistrø. Ðá lietuviø ir vokieèiø susidû-rimà á ðalá nustûmë turësiantys ávykti1925 m. liepos 10 d. pirmieji rinki-mai á trijø apskrièiø � Klaipëdos, Ði-lutës ir Pagëgiø � seimelius. Abiejøpusiø laukë labai rimtas jëgø iðmë-

Nukelta á 16 p.

ISTORIJOS VERPETUOSE

2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397) 15

Energetikos problemø sûkuryje (3)þmogiðkieji veiksniai � visa tai yralabai didelis iððûkis, ir kartu labaiádomus.

Visai ðaliai labai svarbus objektas,todël visuomenë ir privalo þinoti visasðio vyksmo peripetijas. Kaip manote,ar þiniasklaidos indëlis á visà ðá pro-cesà yra pakankamai reikðmingas.

Visuomenë visada átaria, kad vi-sos didþiosios statybos yra per bran-gios, nes kaþkas su kaþkuo dalijasi,pelnosi visuomenës sàskaita.

Ar galite paneigti, kad to nëra?Jeigu pati visuomenë nekontro-

liuotø, taip ir bûtø. Bet nedrásèiauteigti, ar taip ið tikrøjø yra. Þinau,kad AE statymo darbai visame pa-saulyje nëra pigûs. Organizacijai,kuri imasi atsakomybës uþ juos, tik-rai teks skaièiuoti savo iðteklius.Bankai taip lengvai á kairæ ir deðinæpinigø neskolins, ir ypaè dabar, kaipasaulá kreèia nauja finansinës irekonominës krizës banga. O be ban-kø LEO LT neiðsivers, bendruomenësvadovams teks kreiptis á bankus, o ban-kai mokës uþtikrinti, kad jø pinigai bû-tø naudojami tikslingai ir skaidriai.

Kiek kainuojanepriklausomybë

Visuomenëje kartais sklando gan-dai, kad èia galimas suokalbis, kad vi-sa ði statybos koncesija gali patekti á nevisai mûsø valstybei geranoriðkai nu-siteikusiøjø rankas. Þmonës sunerimæ.

Kad to neatsitiktø, esama sau-gikliø. Yra numatyta, kad AE pro-jektavimo ir statybos konkurso lai-mëtojas turi atitikti NATO kriteri-jus. Rusijos specialistai nepatenkin-ti, aiðkina, kad jø paslaugos statantnaujà AE kainuotø Lietuvai300 mln. litø pigiau.

Tegul atitinka NATO kriterijus irdalyvauja konkurse.

Mûsø politikø atsakymas: �Lie-tuvos nepriklausomybë kainuojadaugiau kaip 300 mln. litø.�

Ar, direktoriau, iki galo atsakëte áklausimà: galës ar negalës Lietuva at-eityje iðsiversti be naujos atominës elek-trinës? Jûs atsakymà diversifikavote,tenka pripaþinti, kad labai iðradingaiir turiningai, bet átaresniam skaitytojuigali likti tam tikrø abejoniø. Juk ir beAE bent iki 2015 m. Lietuva iðsivers suesamomis elektrinëmis, tiesa, kai ku-rias ið jø turës modernizuoti.

Privalome iðlikti branduolinevalstybe. Tai rodo visos tiek Lietu-vos, tiek uþsienio mokslininkø atlik-tos studijos. Ne tik Lietuvos energe-tikos instituto tyrimai árodo, bet irparodo 2007 m. vasarà ðkotø ata-skaitoje, kurià jie atliko Europosplëtros ir rekonstrukcijos banko uþ-sakymu. Iðvada vienareikðmë: Lie-tuva ateityje be atominës energeti-

kos neiðsivers. Ne vëliau kaip2020 m. nauja AE Lietuvoje turipradëti veikti, jeigu norime uþsitik-rinti bent tam tikrà energetinæ ne-priklausomybæ.

Per 10 metø savo valstybæ galimeorientuoti á visai naujà gamybos struk-tûrà. Gal reikëtø atsisakyti energijaiimliø gamybos ðakø, diegti modernes-nes technologijas. Juk galime taipsamprotauti ir veikti.

Visa tai bûtina daryti ir jau da-roma. Tai juodu ant balto paraðytamûsø instituto parengtoje, LR Vy-riausybës aprobuotoje ir LR Seimopatvirtintoje Lietuvos energetikosstrategijoje. Senø pastatø, gyvena-møjø namø renovavimas yra bûtiny-bë. Labai svarbu ne tik taupyti ener-gijà, bet ir racionaliau naudoti vie-tinius energijos iðteklius, plaèiaunaudoti atsinaujinanèiuosius ener-gijos ðaltinius. Taèiau maþdaug80 proc. bazinës elektros energijosturi bûti gaminama atominëje elek-trinëje arba gamtiniø dujø ir naftospagrindu. Realiai Lietuvoje hidroe-nergetika ðiame balanse gali suda-ryti nebent 1 proc.

O kas sudarytø 20 proc. gauna-mos energijos?

Vëjo, saulës, atliekiniai ir vieti-niai energijos ðaltiniai. Pastarieji la-bai svarbø vaidmená galëtø atliktigaminant bûtent ðiluminæ energijà,ypaè jeigu vietiniø iðtekliø nereikë-tø toli transportuoti. Tauragës rajonasjau praktiðkai ðildosi naudodamasvietinius iðteklius � malkas, medþioatliekø granules ir pan.

Energetika ið atliekø

Kodël visø Lietuvos rajonø nega-lima orientuoti á toká ðiluminës ener-gijos gavybos bûdà?

Todël, kad neuþtektø vietiniø ið-tekliø. Dabar daug diskusijø keliaklausimas, kur deginsime ðiukðles irgausime ðiluminæ energijà? KTUspecialistai atliko vertinimà Kaunomiesto sàlygomis. Deja, net dali-niam miesto ðildymui ðiukðliø neuþ-tektø. Klaipëda lyg ir priëmë palan-kø sprendimà ðiam ðiluminës ener-gijos gaminimo bûdui.

Degindami moderniose kûrykloseðiukðles ir gamindami ðilumà gal iðveng-tume tokios dramos, kurià patyrë Kazo-kiðkiø bendruomenës þmonës, kai buvopradëtas árenginëti naujas sàvartynas.

Ne visas ðiukðles galima deginti, jasbûtina rûðiuoti. Patys ðvedai, kurie turididelæ ðiukðliø rûðiavimo ir deginimo pa-tirtá, pripaþásta, kad tam tikra dalis ðiukð-liø iðlieka. Jas tenka perdirbti biologiðkai.Esu tikras, kad ir Kazokiðkiø sàvartynebus naudojamos paþangiausios techno-logijos, praradimai bus minimizuoti.

Pasaulyje vis labiau plëtojama nau-ja energetikos sritis � energija ið atliekø.Lietuvoje vis dar maþai apie tai kalbama.

Nepriklausomybës pradþioje da-

nai rengë Lietuvoje seminarus, ku-riuose pasakojo, demonstravo skaid-res, kaip Danijoje deginamos atliekosir gaunama ðiluma.

Apie tai ir dabar nuolat kalba-ma ES ðalyse, bet dar negalima teig-ti, kad energija ið atliekø jau bûtø la-bai plaèiai plëtojama. Kai kas jaudaroma ir Lietuvoje, pavyzdþiui,pramonëje deginamos senos pa-dangos energijai gauti. Dabar kaiptik Lietuvos energetikos institutebaigiame naujà projektà su ABNaujasis kalcitas, dukterine AB Ak-menës cementas ámone. Mes kartusu pramoninkais jai pagaminomeveikiantá 3 MW galios árenginá. Vie-noje krosnyje ten gaminamos kal-

paprasèiausiai neleistø eksploatuotitokiø árenginiø.

Padangø deginimo árenginá kû-rëme kartu su AB Naujasis kalcitasið ES Struktûriniø fondø lëðø, ku-rios buvo skirtos per LR Ûkio mi-nisterijà. Nors ðios lëðos skirtosmoksliniams tyrimams ir inovaci-joms, bet pareiðkëja galëjo bûti tikpramonës ámonë, o ne mokslo ins-titucijos. Taèiau tokioms inovaci-joms pati ámonë turi teisæ samdytimokslininkus.

Ar panaðius deginimo árenginiusLietuvos energetikos institutas galëtøtiraþuoti ir pardavinëti?

Kadangi gamintas vienas árengi-nys, tai jis vadintinas bandomuoju

Atkelta ið 6 p. monëje veikianèiomis technologijo-mis, prototipais ir bandomaisiaisárenginiais. Tai yra labai svarbu,ypaè maþai valstybei. Visos moksli-nës idëjos, inovacijos ir technologi-jos puikiai veikia popieriuje, bet nevisada praktikoje, realiame gyveni-me. Galiu uþduoti klausimà: ar nau-jø technologijø kûrimas yra moks-las, o gal ne?

Gali bûti ávairiai, priklauso nuo to,kokios tai technologijos. Jeigu skaldy-tume atomo branduolá, tai mokslas, ojei kurtume viðèiukø iðdarinëjimo ma-ðinà, tai gal pakaktø inþinerijos þiniø.

Buvæs Ðvietimo ir mokslo minis-terijos sekretorius Saulius Vengrismanæs, tada dar nesenai iðrinkto irministerijos paskirto instituto direk-toriaus, paklausë: �Tai jûs Lietuvosenergetikos institute mokslà daro-te ar ne?� Að jam replikavau: �O jûskaip manote, ar naujø technologijøkûrimas � tai mokslas ar ne?� Fizi-kas S. Vengris atsakë: �Aukðèiausiolygio mokslas.� Iðties juk kalbamene apie seniai þinomos technologi-jos perkëlimà ir ásisavinimà, betnaujos idëjos ágyvendinimà árengi-nio pavidalu. Galima parduoti paèiàidëjà, o galima pagaminti naujàárenginá kad ir kaip bandomàjá. Ku-ris kelias turëtø bûti labiau vertina-mas? Að manau, kad antrasis, nespramonei pardavæ naujà árenginásukurtume pridëtinæ vertæ, daugiauuþdirbtume. Idëja kainuoja, o jospagrindu sukurtas naujas árenginysvertas dar daugiau.

Iðradëjø darbai kartais panaðiaivertinami, pradedama samprotauti:elektros lemputës iðradimas buvomokslas, o gal ne visai? Kai paten-tas Lietuvoje nepripaþástamas kaipmokslinës veiklos rezultatas, neat-stoja mokslinio straipsnio, bûtø ga-lima dar ilgai ginèytis dël tokio po-þiûrio.

Ðie debatai tam tikro aðtrumo ági-jo tik tada, kai uþ mokslinæ produkci-jà mokslo ir studijø institucijoms bu-vo pradëti skirtyti pinigai. Ligi tol nie-kas labai nesuko galvos. Mat moksloinstitucijø uþ �ne mokslà� nenorimafinansuoti.

Mûsø sutartys su ûkio subjektaisnuolat sukelia ginèø, kiek pagal jasatliekamuose darbuose esamamokslo ir kiek �ne mokslo�.

Kiek Jûsø vadovaujamam institu-tui tokie klausimai ir poþiûrio siauru-mas kenkia?

Mums svarbu, kad nekliudytødirbti, o valdininkø klausimai moks-lininkams, inþinieriams ir specialis-tams nepakenks.

Jeigu mokslininkai prisideda prienaujø technologijø, árenginiø kûrimo irto darbo rezultatai duoda realià nau-dà ámonei, ðaliai, tai ko dar bereikia?Bûtent tokios mokslo institucijos sàvei-kos su ûkio subjektais ir reikëtø siekti,vertinti kaip aukðèiausio lygmensmokslo ir gamybos bendradarbiavimopavyzdá. Argi ne to siekiame ir per ESBendrosios programos ir Struktûriniøfondø ásisavinimo projektus?

Prisiminkime kokià iðvadà pa-darë Pasaulio bankas, vertindamasLietuvos mokslà: �Per daug dëme-sio kreipiama á fundamentiniusmokslus, bet per maþai á bendradar-biavimà su verslu ir taikomuosius ty-rimus.� Inþinerinis mokslas � nori-me to, ar nenorime � siejasi su kon-kreèiø technologijø kûrimu ir taiky-mu. Tiek su senosiomis, tiek su nau-josiomis technologijomis, taip pattomis, kurios gyvuoja dar tik moks-lininkø galvose ar ant popieriaus.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Skelbia konkursà á fiziniø mokslø geologijos krypties (05P) irgeografijos krypties (06P) dieninës studijø formos doktorantûrà (4vietos) bei neakivaizdinës studijø formos, kai studijos apmokamosvalstybës biudþeto lëðomis, doktorantûrà (2 vietos).

Praðymai dalyvauti konkurse pateikiami direktoriaus vardu mënesánuo konkurso paskelbimo dienos, pridedant ðiuos dokumentus:gyvenimo apraðymà, magistro arba vienpakopio aukðtojo mokslobaigimo diplomà su priedu prie diplomo (originalus ir kopijas), dviejømokslininkø rekomendacijas, mokslo darbø sàraðà ir darbø kopijas, ojeigu tokiø nëra � moksliná referatà numatomos disertacijos tema.

Dokumentai pateikiami á Instituto sekretoriatà adresu:T. Ðevèenkos g. 13, Vilnius.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 4693.Direktorius

kës, krosniai reikia maþdaug10 MW galios � tiek energijos ligiðiol bûdavo gaunama deginant gam-tines dujas. Deginant padangas ga-lima sutaupyti dujø. Ámonë pageida-vo 5 MW árenginio, bet mes apsië-mëme pagaminti kol kas bandomà-já 3 MW galios árenginá. Akmenës ce-mentas taip pat degina padangas,tam reikalui ið vokieèiø nusipirko di-desnio pajëgumo deginimo krosná.Deja, maþos galios ðio pobûdþioárenginiø rinkoje nëra, todël Lietu-vos energetikos institutui ir teko ga-minti vienà toká árenginá. Vokieèiø irmûsø pagamintasis árenginys dirbaskirtingais principais, todël imda-miesi gaminti toká pavyzdá ðiek tiekrizikavome.

Kadangi uþsiminëte apie skirtin-gus tø árenginiø veikimo principus, taigal pakomentuotumëte Energetikosinstitute pagamintà árenginá.

Ið senø padangø gauname du-jas, kurios sudega, taip pat iðkren-ta koksas, kurá galima sudeginti.Lieka metalinis kordas, kuris kaipantrinë þaliava yra naudingas. Di-dþiausia problema � sugaudyti CO2,NOx ir kitas iðsiskirianèias dujas.Mes jas sugaudome, tam tikslui su-kurta atitinkama technologija.

O kietosios dalelës?Kietàsias daleles taip pat sugau-

dome. Jeigu visø tø kenksmingø da-leliø ir dujø nesugaudytume, taiValstybinë energetikos inspekcija

(pilotiniu), paskui galima bus tira-þuoti, bet tie árenginiai jau nebusbandomieji. Struktûriniai fondai jøgamybai pinigø nebeduos. Teks uþ-sidirbti ið jø gamybos ir pardavimo.

Ar Lietuvos energetikos institutasnegalëtø gaminti ir kito tipo ðiukðliødeginimo árenginiø?

Galëtø gaminti. Panaðø tarptau-tiná projektà vykdome pagal EU-REKA programà, jis skirtas chemi-nës pramonës atliekoms deginti.Ðiame projekte bus sukurta techno-logija, leidþianti gauti energijà iðcheminës pramonës atliekø, kuriosgaunamos gaminat glicerolá. Ðá pro-jektà ágyvendina ta pati mûsø insti-tuto Degimo procesø laboratorija(vadovas prof. habil. dr. AnuprasÐlanèiauskas) kaip ir padangø degi-nimo árengimo kûrimo.

Mokslas ar ne mokslas�

Bet tai daugiau inþinerinis, o nemokslinës problemos sprendimas?

Tai yra taikomasis mokslas, ku-ris labai artimai siejasi su technolo-gijomis, inovacijomis, inþineriniaisuþdaviniais. Lietuvos energetikosinstitute taip pat atliekami ir grynaifundamentiniai tyrimai ðiluminës fi-zikos, branduolinës ir vandenilioenergetikos, medþiagotyros srityse,bet mûsø, kaip ir bet kurio kito in-þinerinio instituto, tyrimai daþnaibaigiasi sukurtomis, Lietuvos pra-

≅≅≅≅≅G a l v o s û k i ø o r b i t o j eGeniaus Strazdo uþdaviniai

Uþdaviniø, skelbtø Mokslo Lietuvos 2008 m. Nr. 17 atsakymai.

1. 135 / 2,4 = 7,52; 135 x 2,4 = 182.

2. 9 + 8 x 7 = 65; 4 + 3 x 2 = 10.

3. A = 1, B = 2, C = 9, D = 3.ϒϒϒϒϒ

GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOSINSTITUTAS

Energetikos instituto Ðiluminiø árengimø tyrimo ir bandymø laboratorijoje orogreièio matavimo tyrimø aparatûra

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

16 2008 m. lapkrièio 6 d. Nr. 19(397)

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Kristina Sakalauskienë

Dizaineris Mindaugas Galkus

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Tiraþas 600 egz.

Patarëjai: Stasys Goberis, Antanas Kulakauskas, Jonas Puodþius,Alfonsas Ramonas, Juras Ulbikas, Edmundas Kazimieras Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 5) 212 1235.

Laikraðtis internete: http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/Redakcija gerbia savo autoriø nuomonæ ir mintis, net jei ne visada joms pritaria.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/ paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Laikraðtis platinamas tik prenumeratoriams ir redakcijoje.

ginimas.Vis dëlto apslopusi diskusija ne-

reiðkë, kad problema iðspræsta. Jikaþkur giliai ruseno, versdama irlietuvius, ir vokieèius pasvarstyti: artoliau tæsti smûgiø ir atosmûgiø kei-timàsi, ar ieðkoti kokios iðeities?Matyt, artëjanèiø rinkimø akivaiz-doje sprendimu labiausiai rûpinosilietuviai � tiek klaipëdiðkiai, tiekD. Lietuvos. Kaþkokiais kanalaisbuvo sutarta pradëti dviðales dery-bas. A. Juðka monografijoje raðo(p. 210), kad 1925 m. balandþio17 d. á Berlynà atvyko delegacija, su-daryta ið Klaipëdos kraðto lietuvi-ninkø � naujojo direktorijos pirmi-ninko E. Borcherto, kunigø E. Bë-melaièio ir H. Reidþio, ûkininkøK. Lekðo, J. Strëkio, pramonininkoJ. Stiklioriaus, sakytojo A. Baltrioir kt. Berlyne prie jø prisidëjo Lie-tuvos Respublikos pasiuntinys Vo-kietijoje V. Sidzikauskas. Tad dele-gacija pasidarë valstybinë. Vokieèiøpusei atstovavo Vyriausiosios evan-gelikø baþnyèios tarybos Berlyne irBerlyno konsistorijos ðulai � prezi-dentas dr. Kapleris, Duskë, Hund-tas ir kt. Posëdþiauta iki balandþio23 d. Antras susitikimas, kaip pra-neðë oficiozas dienraðtis Lietuva(1925 07 14, Nr. 154(1950), p. 3),prasidëjo vël Berlyne liepos 13 d.(A. Juðka nurodo liepos 16 d.). De-rybos baigësi liepos 18 d.: suabejotidël ðios datos, kurià pateikë A. Juð-ka, neturiu pagrindo. Ðá kartà, matyt,buvo galutinai suderintas sutartiestekstas, tik padaryta beveik dviejø sa-vaièiø pertrauka dël kokiø techniniøprieþasèiø. Liepos 31 d. Berlyne su-tartis pasiraðoma.

Sudarytoji sutartis ir kitidokumentai

Dël Klaipëdos kraðto evangeli-kø baþnyèios statuso 1925 m. liepos25 d. Berlyne pasiraðytø ir prie su-tarties pridëtø ankstesniø doku-mentø pluoðtas, sudarantis septynisvienetus, publikuotas laikraðtyjeKlaipëdos kraðto valdþios þinios. Ypa-tinga laida (1925 09 30, Nr. 93). Vi-so numerio apimtis 797�851 p. Do-kumentai lygiagreèiai skelbiamidviem kalbomis � lietuviø ir vokie-èiø. Dokumentø gausa rodo, kokiàsudëtingà ir prieðtaringà problemàturëjo spræsti abiejø pusiø delegaci-jos. Kad bûtø akivaizdþiau, patei-kiame tø dokumentø sàraðà (jø ant-raðtes ir citatas ið dokumentø raðo-me dabartine raðyba):

1. Sutartis dël Klaipëdos kraðtoevangelikø baþnyèios (p. 797�199).Ji pasiraðyta trijø atstovø: LietuvosRespublikos vyriausybës ágaliotinio

Klaipëdos kraðto evangelikø baþnyèia �pleiðtas vokieèiø rankose

V. Sidzikausko, nepaprastojo pa-siuntinio ir ágaliotojo ministerio:Klaipëdos kraðto direktorijai atsto-vavo (Endrius) Borchertas; Vyriau-siosios evangelikø baþnyèios tary-bos ágaliotas pasiraðë prezidentas�D. Dr. Kapler�.

2. Valstybës ástatymas apie Klai-pëdos kraðto evangelikø baþnyèioskonstitucijà (p. 799�801).

3. Klaipëdos kraðto evangelikøbaþnyèios sutvarkymas (p. 802�804).

4. Dokumentas apie evangelikøsenprûsiø unijos baþnyèios konsti-tucijà (ið 1922 m. rugsëjo 29 d.P. 804�843).

5. Baþnytinis parapijø rinkimøástatymas (p. 843�846).

6. Baþnytinis ástatymas dël rin-kimø á provincijos sinodà (p. 846�849).

7. Iðtrauka ið vykdomojo proto-kolo prie sutarties ið 1925 m. liepos31 d. dël Klaipëdos kraðto evange-likø baþnyèios (p. 850�851). Ðis do-kumentas suraðytas Klaipëdoje tømetø rugsëjo 5 d. Protokolui rugsë-jo 8 d. pritarë evangelikø vyriausiojibaþnyèios taryba, rugsëjo 9 d. �Klaipëdos kraðto direktorija, o rug-sëjo 16 d. prie jo prisidëjo Lietuvospasiuntinys Berlyne.

Sutarties 9 straipsnyje nurodyta,kad ji su jos priedais �ágyja Galios1925 Metø Spaliø Mën. 1 Dienà�.

Tà dienà, kaip sakoma Iðtrauko-je ið protokolo, nustoja galios abiejøKlaipëdos kraðto evangelikø baþny-èios konfrontuojanèiø pusiø iki tolpriimti �parëdymai� ir, kad �buvu-sieji ligðiol organai jau nuo dabar-tinio laiko susilaikytø nuo tolimes-nio veikimo�. Taip pat nuo ðios die-nos �Rytprûsiø provincijos evange-likø konsistorija sustabdys savo val-dymo darbuotæ Klaipëdos kraðtobaþnyèios parapijø bei apskrièiø rei-kaluose�. Kol bûsià sudaryti atitin-kami baþnytiniai organai, neatidëlio-tinus reikalus direktorija ir vyriausio-ji baþnyèios taryba pavedanti spræstibaþnyèios kolegijai. Èia paskelbta irtos kolegijos sudëtis: pirmininkas �valsèiaus teismo patarëjas (Amtsge-richtsrat) Liorkë (Loerke) ið Klaipë-dos, nariai: ûkininkas (Jonas) Birð-kus ið Sudmantø, ûkininkas Broþai-tis (Jokûbas Bruoþaitis?) ið Veverið-kiø, kunigas (Hugo Augustas Valde-maras?) Reidys ið Klaipëdos, kuni-gas (Teodoras fon Zasas) von Sass iðKlaipëdos, valsèiaus virðaitis (Amt-svorsteher) (Martynas?) Þvilius iðMozûriðkiø ir profesorius (Jonas)Yèas ið Klaipëdos.

Neturime kokiø ryðkesniø atsi-liepimø, ið kuriø galëtume spræsti,kaip ðià sutartá ir kitus dokumentusvertino amþininkai. Dienraðtyje Ry-tas (1925 08 14, Nr. 176(481), p. 3)

yra Eltos informacija Pritaria naujaiKlaipëdos kraðto evangelikø baþny-èios tvarkai, kurioje sakoma, kadkun. Gailiaus suðauktas sinodas1925 m. liepos 31 dienos sutartiesnustatytai tvarkai pritaræs. Praëjuspenkiems mënesiams po sutartiespasiraðymo, Klaipëdos þiniose (192601 31, Nr. 25(602), p. 2) kaþkoksautorius, pasislëpæs uþ þenklø §§,straipsnelyje Ar bepriimtina Berlynepadarytoji baþnytinë sutartis? nu-sprendë, kad ji priklausanti nuoGregoro ir Boemelaièio (V. Gaiga-laièio Atsiminimuose, p. 213, pami-nëtas kunigas Böhmeleit) geros va-lios. Taigi ðiam autoriui kelia abejo-niø, ar ji bus naudinga lietuviams �ar apsaugoja jø interesus Klaipëdoskraðto evangelikø baþnyèioje.

Pamëginkime ðià sutartá ir jospriedus ávertinti, kad ir labai pavir-ðutiniðkai, paèiais bendraisiais bruo-þais, ðiø dienø poþiûriu, kuriam su-sidaryti reikðminga mûsø istorinëpatirtis.

Ið esmës imant, ðia sutartimigráþta prie tø nuostatø, dël kuriø1923 m. rugsëjo 28 d. Klaipëdojekraðto direktorijos delegacija buvobesusitarianti su berlyniðkës evan-gelikø baþnyèios tarybos atstovais.Taèiau neágyvendinta liko prieð tai,tø metø balandþio 25 d., ávykusiolietuvininkø susirinkimo reikalautaradikalaus atsiskyrimo programa.Todël apskritai reikëtø pripaþinti,kad lietuviø pusë, pasiraðydama ðiàsutartá, padarë vokieèiams per daugnuolaidø.

Kà lietuviai laimëjo ið ðios sutar-ties? Visø pirma Lietuvai buvo pri-paþinta, kad ir labai aprëþta, suve-reno teisë Klaipëdos kraðto evange-likø baþnyèios santykiuose su uþsie-niu ir viduje. Tai nusakoma pirma-jame sutarties straipsnyje: �Valsty-binis baþnyèios suverenitetas Klai-pëdos kraðte esamøjø evangelikøbaþnyèios parapijø atþvilgiu busvykdomas sulig pridedamuoju vals-tybiniu ástatymu.� Tuo tarpu super-intendento Gregoro ir jo rëmëjø pa-stangos buvo nukreiptos á tai, kadnet ir tokios Lietuvos teisës nebûtøástatymiðkai patvirtintos � kraðtobaþnyèia turëjo, jø paþiûromis, liktivisiðkai nepriklausoma nuo valsty-bës. Pagaliau buvo iðkovota, kadKlaipëdos karðto evangelikø baþny-èia atpalaiduojama nuo Karaliau-èiaus konsistorijos administracijosir, kaip nurodo sutarties 3 straips-nis, �Klaipëdos kraðto evangelikøbaþnyèios parapijos jungiamos vie-non pilnateisën Klaipëdos kraðto si-nodalinën sàjungon sulig prideda-muoju Baþnyèios sutvarkymu� (mû-sø sàraðo 3 punktas). Tam tikras lai-mëjimas buvo sutarties 5 straipsnis:�Lietuviø ir vokieèiø kalbos pripa-

þástamos Klaipëdos kraðto oficialë-mis baþnytinëmis kalbomis�. Ðisstraipsnis pakartoja bendràjá Klai-pëdos kraðto konvencijoje ir statu-te uþfiksuotà principà, kad kraðteabi kalbos yra lygiateisës. Taèiau su-tarties pripaþinimas, kad jos abi yraoficialios baþnytinës kalbos, atvërëLietuvai kiek ne kiek galimybiø ri-boti vien vokieèiø kalbà vartojanèiøkunigø ir baþnyèios tarnautojø do-minavimà.

Taèiau sutartis tà 5 straipsnioveikimà kitu straipsniu, ðeðtuoju,tarsi atidëjo ateièiai. Tai jau buvo,sakytume, lietuviø pusës praradi-mas, kaip tolesni ávykiai parodë di-dþiai lemtingas. Kiekvienas, kasskaitys ðeðtàjá straipsná, nesunkiaituo ásitikins:

�Straipsnis 6.Ligi 1932 m. sausio 1 dienai

Klaipëdos kraðto evangelikø baþny-èia gali skirti dvasininkais ir baþny-tiniais valdininkais tiek svetimtau-èiø, kiek ji ras reikalinga, kad baþ-nytinis aprûpinimas kraðto parapi-jø bûtø uþtikrintas.

Leidimai ávaþiuoti ir gyventi ga-li bûti neduodami tik esant faktams,pateisinantiems átarimà, jog pa-ðauktasis asmuo eidamas savo pa-reigas, bus pavojingas valstybëstvarkai.

Pasibaigus minëtam terminui,Klaipëdos kraðto evangelikø baþny-èia galës skirti dvasininkais ir baþ-nyèios valdininkais neturinèius Lie-tuvos pilietybës asmenis valstybeisutikus.�

Neigiamai vertintinas taip patKlaipëdos karðto evangelikø baþny-

èios pasilikimas Senprûsiø baþnyèiøsàjungoje ir pavaldumas jos genera-liniam sinodui, nurodytas Klaipëdoskraðto evangelikø baþnyèios sutvar-kymo (sàraðe Nr. 3) dviejuose para-grafuose:

�4§[�] Klaipëdos kraðto sinodo

nutarti ástatymai [�] vienà mënesáprieð skelbiant jie turi bûti pateiktievangelikø vyriausiosios baþnytinëstarybos þiniai.�

Pavaldumas ar kontrolës princi-pas apibrëþtas ir § 6: �Generaliniamsinodui palieka ir Klaipëdos kraðtekompetencijà atvejais, numatytaisKonstitucijos (sàraðe Nr. 4) doku-mente str. 111 skirsn. 1, p. 1 ir 3.Str. 112 skirsn. 1. p. 1, 2, 4, 5 ir 6.�

Ði sutartis lietuviams nebuvo pa-lanki kitais, neaptartais atþvilgiais.Visø pirma, skirtingai nuo D. Lietu-vos, kur, kaip sakyta, aukðèiausiojivalstybës valdþia � prezidentas tvir-tindavo evangelikø liuteronø kon-sistorijos prezidentà ið keliø pasiû-lytø jam kandidatø, Klaipëdos krað-to evangelikø baþnyèia, uþmirðus netaip senà Vokietijos praktikà, nepri-valëjo jokio savo pareigûnø tvirtini-mo. O kadangi jos vadovaujamuo-siuose organuose absoliuèià daugu-mà turëjo vokietininkai, tai jiemsnereikëjo atsiþvelgti á bendruosiusvalstybës interesus � buvo �sau po-nai�. Uþtat po sutarties sudarymokraðto evangelikø baþnyèioje ir to-liau nevarþomas ðeimininkavo Gre-goras su savo kompanija. Tuo tarpugalëjæs jam opozicijà reikðti Valen-tinas Gailius liko visiðkai iðstumtasið baþnytinës veiklos. Tiktø pasaky-ti, kad buvo iðduotas ir sutremptas.Lietuvos valdþios ástengë já kritiðkumomentu tik tiek paremti, kad davëjam tikybos mokytojo vietà Klaipë-dos Vytauto Didþiojo gimnazijoje.Po 1925 m. jo visuomeninë veikla, at-rodo, nutrûko: anot ðmaikðtaus po-sakio, nuvaryti arkliai nuðaunami.

Aptariamoji sutartis neápareigo-jo Klaipëdos kraðto evangelikø baþ-nyèios vadovybës bendrauti su Lie-tuvos evangelikø institucijomis. Tur-bût nerasime kito pavyzdþio, kad dvitos paèios valstybës tø paèiø religijøbendruomenës taip bûtø atsiskyru-sios viena nuo kitos: nepalaikyta jo-kiø oficialiø santykiø. Net sunku pa-èiam patikëti: gal dël neþinojimo ma-no apsirinkama?

Pirmasis grumtyniø dël Klaipëdoskraðto evangelikø liuteronø baþnyèiosir bendruomenës áglaudimo á Lietu-vos Respublikos gyvenimà etapas,trukæs vos porà metø, baigësi. Deja,baigësi ne Lietuvos, ne lietuvininkøpergale. Jeigu ðios baigties nepava-dinsime ir pralaimëjimu, tai jai visaigerai tiktø vardas Pyro pergalë.

Anusis Peteraitis (1867�1957) �vienas ið sakytojø, kurie rëmë

pastangas atskirti Klaipëdos kraðtoevangelikø liuteronø baþnyèià nuo

Vokietijos priklausomybës

Nuo

trau

ka g

auta

ið P

ovilo

Puk

ioAtkelta ið 14 p.

ISTORIJOS VERPETUOSE