L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M 2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 16(350)

5, 15 p. 8�9 p. 10�11 p.

Kalbø

tipologijos

erdvësBolonijos

procesasJëzuitai ir

Kinija

2, 3 p. 3 p.

Ar atgims

Gintaro

kelias?

Humanita-

riniø ir

socialiniø

moksløplëtra

IETUVALOKSLO

Daugiatûkstantiniame stadione armasiniø renginiø arenoje ðios giesmësjauèiasi ne taip jaukiai, kaip kamerinëjeaplinkoje ar baþnyèioje, taèiau DanieliuiSadauskui yra tekæ jas giedoti ir tûkstan-èiams klausytojø. Giedamosios lietuviøpoezijos atlikëjas eina sunkiu, uþtat sa-vo nusibrëþtu keliu: jis paþadina, atgai-vina, priverèia skambëti senuosius lietu-viø literatûros tekstus � Martyno Maþvy-do, trijø Antanø � Baranausko, Strazdoir Vienaþindþio, Jono Basanavièiaus irVinco Kudirkos surinktas dainas, Mika-lojaus Konstantino Èiurlionio ir Vydûnopoetinæ kûrybà. Ko gero, sunkiausias ke-lias, kuris lemtas kûrëjui. Bet kartu ir dë-kingas kelias, vertinamas ne tik þinovø,bet ir visø, kam brangi tautos dvasiosraiðka.

1997-aisiais, pirmosios lietuviðkosknygos M. Maþvydo Katekizmo 450 metøjubiliejui, D. Sadauskas iðstudijavo ir á CDáraðë pirmàsias lietuviðkas giesmes. Sep-tynias ið jø UNESCO iðplatino po pasaulá.Tais paèiais metais solistas uþ senosioslietuviðkos poezijos gaivinimà, interpreta-vimà ir propagavimà tapo Poezijos pava-sario laureatu.

D. Sadauskas yra daþnas ávairiø moks-lo ir kultûros renginiø dalyvis. Átaigiu ðvie-tëjo þodþiu ir profesionalaus vokalistopriemonëmis jis geba atrasti tokius lietu-viðkosios kultûros klodus, kuriø buvimàmaþa numanyti � já reikia pajausti, iðgy-venti, padaryti mûsø kultûrinio gyvenimosavastimi. Apie ðià D. Sadausko kûrybi-nio gyvenimo patirtá, lituanistikos propa-gavimà þodþiu ir per muzikà kalbësimësðiame pokalbiø cikle.

Apie tai skaitykite 6 p.

Ið tø laikø, kaikanklës turëjosielà

Medicinos laimëjimai padeda iðgyventi vis daugiau ir vismaþesnio svorio naujagimiø. Taèiau susiduriama su nauja pro-blema � didëja neiðneðiotø naujagimiø retinopatijos epidemi-në banga. Tai viena svarbiausiø vaikø aklumo prieþasèiø vi-same pasaulyje. Ðia liga serga tik neiðneðioti naujagimiai. Nëvienam kà tik gimusiam naujagimiui ðios ligos nebûna, bet jamaugant ir pasiekus tam tikrà stadijà, aklumo tikimybë siekiaapie 50 proc. Ne kiekvienas neiðneðiotas naujagimis susergaretinopatija, taèiau jeigu liga progresuoja, gydyti bûtina.

Lietuvoje taip pat ieðkoma kovos su naujagimiø aklumu bû-dø. Mûsø ðalies gydytojø modifikuota gydymo metodika pa-deda visiðkai iðvengti aklumo.

Rugsëjo 14�16 d. Vilniuje vyko Pirmoji pasaulinë neiðne-ðiotø naujagimiø retinopatijos konferencija. Jos tema: Neið-neðiotø naujagimiø retinopatija � ar aklumas stabdomas? Kon-ferencija skirta 225-ajam Vilniaus universiteto Medicinos fa-kulteto jubiliejui paminëti.

Á pirmàjá toká Lietuvos medicinos istorijoje kongresà uþsi-registravo 53 ðaliø oftalmologai ið visø þemynø. Dalyvavo þy-miausi ðios srities pasaulio specialistai. Apie tai kalbamës suviena kongreso organizatoriø Vilniaus universiteto ligoninësSantariðkiø klinikø Akiø ligø centro Akiø ligø skyriaus vedëjagydytoja oftalmologe daktare Rasa Bagdoniene.

Apie tai skaitykite 16 p.

Ðalèiu ir lazeriuKongreso dalyviai: antra ið kairës prof. Marilyn M. Miller ir prof. Johnas Flynnas ið JAV � vieni

pagrindiniø Kongreso organizatoriø, toliau � dr. Rasa Sirtautienë ið Vilnius, Alistairas Fielderis, ClareWilson ir Karen Head ið Jungtinës Karalystës. Deðinëje � dr. Rasos Bagdonienës stendo fragmentas

Vilniaus universiteto mokslo prorektorius prof. Juozas Vidmantis Vaitkus irviena Kongreso organizatoriø dr. Rasa Bagdonienë

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2 2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350)SUSIRÛPINIMASÞibartas Jackûnas

Atidþiau perþiûrëjus EuroposSàjungos ir Lietuvos teisinius doku-mentus, brëþianèius moksliniø tyri-mø ir eksperimentinës plëtros (to-liau � MTEP) strategines gaires, su-sidaro áspûdis, kad strateginëseMTEP plëtros vizijose humanitari-niams ir socialiniams mokslams (to-liau � HSM) skiriama akivaizdþiaiper maþai dëmesio. Atrodo, kad so-cialinis bei kultûrinis raidos matmuoligi ðiol nëra suvokiamas kaip inte-gralus ðaliø plëtros sandas, kad jisnëra ásitvirtinæs politinio bei akade-minio elito atstovø, rengianèiø stra-teginius ðalies raidos planus, màsty-senoje. Kiek geriau nuteikia Euro-pos Sàjungos 7-oji Bendroji moksli-niø tyrimø programa, kur socialiniaiir humanitariniai mokslai sudaro at-skirà, tegul ir menkiausiai finansuo-jamà moksliniø tyrimø sritá. Ðiuo po-þiûriu taip pat maloniai iðsiskiriaLietuvos mokslo ir technologijø baltojiknyga (2001 m.).

Taèiau Lietuvos strateginiuoseplëtros dokumentuose pateikiamo-je MTEP ir HSM plëtotës tikslø iruþdaviniø sampratoje neiðvengtatrûkumø. Á MTEP plëtotës siekiusvyrauja gana vienpusiðkas utilitarinisbei konkurencinis þvilgsnis, palie-kantis strateginiø planø paraðtëse netik humanitarinius socialinës paþan-gos aspektus, bet ið dalies ir darniosplëtros matmená. Moksliniø tyrimøtikslai ir uþdaviniai neretai pernelygtiesmukai siejami su bendraisiaiskraðto ûkio, pramonës, verslo, þiniøvisuomenës, inovacijø siekiais, taipjuos subendramatinant, darant sun-kiai atskiriamus nuo bendrøjø ûki-nës, socialinës kraðto paþangos sie-kiø; ne visada brëþiami HSM tikslaiir uþdaviniai adekvaèiai koreliuojasu dabarties sociokultûriniais iððû-kiais ir jø lemiamais kraðto ar atski-rø sociokultûriniø veiklos srièiø plët-ros perspektyviniais siekiniais; dau-gelis strateginiuose dokumentuosenurodomø kriterijø, kuriais remian-tis numatoma vertinti strateginiøplanø ágyvendinimà, konkreèiø sri-èiø paþangà, yra gana abstraktûs,stokoja konkreèiø kiekybiniø ar ko-kybiniø rodikliø; neretai moksli-niams tyrimams, tarp jø ir sociali-niams bei humanitariniams moks-lams, keliami uþdaviniai �uþtikrinti�,�spræsti� socialines, ûkines ar kito-kias problemas, akivaizdþiai pra-noksta jø specifinæ kompetencijà irgalimybes; moksliniø tyrimø, neið-skiriant në humanitariniø bei socia-liniø mokslø, sistemos plëtotës uþda-viniai kartais suvokiami kaip vidinëssistemos restruktûrizavimo, veiks-mingumo gerinimo uþdaviniai, aið-kiau nesiejant jø su tuo, kokià reikð-mæ jø ágyvendinimas turës didinantmoksliniø tyrimø indëlá á sociokultû-rinæ ðalies paþangà ir kt.

Siekiant tiksliau apibrëþti HSMplëtros tikslus ir uþdavinius, deraskirti dvi glaudþiai susijusias moks-linës veiklos puses: þiniø kûrimo (ge-neravimo) ir þiniø taikymo konteks-tus. Generavimo ir taikymo konteks-tai reiðkiasi bet kurioje þmogiðkosveiklos srityje. Jie sàveikauja ir lemiasociokultûriná veiklos prasmingumà.Kiekviena ið ðiø pusiø turi sau bûdin-gus tikslus, uþdavinius, savitus efek-tyvumo kriterijus. Á juos svarbu atsi-þvelgti tiek vertinant mokslinës veik-los rezultatus, tiek numatant prie-mones, skirtas vienos ar kitos pusëspotencialui bei sociokultûriniamveiksmingumui stiprinti.

Abiejø aptariamø kontekstøraiðka mokslinëje veikloje gali bûti

sàlygiðkai pavaizduota toliaupateikiama schema.

Kaip ðioje sàlygiðkai iðskirtøkontekstø plotmëje atrodo HSMstrateginiuose dokumentuose patei-kiamos ðiø mokslø misijos ir pagrin-diniø plëtros krypèiø sampratos?

Palyginæ Europos Sàjungos 7-jeBendrojoje programoje pateiktàHSM mokslø paskirties sampratà suLietuvos humanitariniø ir socialiniømokslø plëtros strategijoje (2004) nu-rodyta HSM misija, matome, kadabiejuose dokumentuose kreipia-mas dëmesys tiek á þiniø generavimàir su tuo susijusià HSM paskirtá, tieká þiniø, tyrimo rezultatø taikymà, pa-brëþiant jø indëlá á kraðto ar Europossociokultûrinæ plëtrà. (Manau, kadterminas sociokultûrinë plëtra tiks-liau perteikia taikomàjà HSM reikð-mæ nei Strategijoje pasiûlytas sociali-nës plëtros terminas).

Kalbant apskritai apie Lietuvosmoksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros strategines gaires brëþianèiusdokumentus, galima teigti, kad juo-se vyrauja dëmesys taikomajai moks-liniø tyrimø paskirèiai. Dël ðios ap-linkybës pagrindinë mokslo misija �þiniø kûrimas � lieka lyg ir ðeðëlyje,o siûlomos priemonës mokslo tyri-mø sistemos plëtrai skatinti esti nevisada tikslingai nukreiptos á kûrybi-nio moksliniø tyrimø potencialo stip-rinimà. Vienpusiðkà dëmesio sutel-kimà á taikomàjà HSM reikðmæ ga-lima áþvelgti Strategijoje siûlomøLietuvos HSM prioritetiniø plëtroskrypèiø apibûdinime bei Ðvietimo irmokslo ministerijos internetiniamepuslapyje paskelbtos Ilgalaikësmoksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros strategijos ágyvendinimo II eta-po programos (2006�2009) projekte.

Dëmesio stoka þiniø kûrimo irþiniø taikymo kontekstø skirèiai, jøsavitumui ir sàveikai ryðkëja ir moks-lo administravimo lygmenyje. Tokiainuomonei pagrindà teikia Vyriausy-bës patvirtinta Lietuvos Respublikosvalstybës biudþeto lëðø poreikio nusta-tymo ir jø skyrimo mokslo ir studijøinstitucijoms metodika bei ðvietimo irmokslo ministro patvirtina Mokslo irstudijø institucijø mokslinës produk-cijos formaliojo vertinimo metodika.Ðie dokumentai leidþia HSM plëtrospoþiûriu daryti keletà svarbiø iðvadø.

Krinta á akis, kad kitaip negustrateginiuose dokumentuose, ku-riuose ypaè iðkeliama taikomojiHSM reikðmë, formaliojo vertinimoMetodikoje orientuojamasi dau-giausia á humanitariniø ir socialiniømokslø srities þiniø generavimo kon-tekstà. Toks gana vienaðaliðkas po-þiûris pakerta moksliniø tyrimø, kaipspecializuotos paþinimo, sociokultû-rinës veiklos srities, prasmingumà.Vertinant HSM produkcijà, nepa-grástai atmetami vadovëliai, mokslopopuliarinimo darbai. Metodikos kû-rëjø poþiûriu, kiti taikomosios pa-skirties mokslo darbai � mokslo ðal-tiniø publikacijos, mokslo veikaløvertimai, taikomieji mokslo leidiniai,

sudaryti mokslo darbai � nusipelnoitin menkø balø, ypaè jei neturi titu-luotø duomenø baziø ar leidyklø þy-mos. Á vertinimo akiratá, atrodo, ne-bepatenka daugelis kitø su moksloþiniø taikymo kontekstu susijusiømokslinës veiklos pusiø: þiniø pertei-kimas jaunajai kartai mokymo, stu-dijø procese; ekspertinë tyrëjø veik-la, rengiant, konsultuojant ar eks-pertuojant ávairius valstybinës ir vi-suomeninës paskirties politinius, so-cialinius, kultûrinius projektus, pro-gramas, teisinius dokumentus,mokslo veikalus ar studijø reikmëmsskirtus darbus; dalyvavimas konfe-rencijose bei kitokiuose renginiuose,padedanèiuose skleisti þinias, ugdy-ti þinioms imlià asmenybæ bei visuo-menæ. Taip veriasi praraja tarp HSMir visuomenës, kertami ðios sritiesmoksliniø tyrimø saitai su sociokul-tûrinio gyvenimo erdve ir jos reik-mëmis. Kartu, þinoma, siaurëja so-cialinius bei humanitarinius tyrimusatliekanèiø institucijø galimybësgauti uþsakymø ir lëðø ið valstybës,visuomeniniø, kultûriniø institucijøir organizacijø, verslo subjektø.

Kitas HSM tyrimus, ir ne tikjuos, trikdantis formaliosios Metodi-

ES 7-OJI BENDROJIMOKSLINIØ TYRIMØ

PROGRAMA

SOCIALINIAI IREKONOMIKOS BEI

HUMANITARINIAI MOKSLAITikslas:Siekti, kad bûtø ið esmës ir ben-

drai suprasti Europai iðkilæ sudëtin-gi ir tarpusavyje susijæ socialiniai irekonomikos uþdaviniai � augimas,uþimtumas ir konkurencingumas,socialinë sanglauda ir tvarumas, gy-venimo kokybë ir visuotinë tarpusa-vio priklausomybë, ypaè siekiant su-kurti tobulesnæ þiniø bazæ, reikalin-gà atitinkamø srièiø politikai for-muoti.

LIETUVOS HUMANITARINIØIR SOCIALINIØ MOKSLØ

PLËTROS STRATEGIJA (2004)

Lietuvos HSM misija � plëtojantfundamentinius ir taikomuosius ty-rimus, tyrinëti Lietuvos visuomenës,jos kultûros, ûkio, valstybingumo is-torijà ir dabartinæ bûklæ ir savo tyri-mø rezultatus taikyti tolesnei josplëtrai.

LIETUVOS FINANSINIØ RODIKLIØ KITIMAS 1998�2006 m.

Humanitariniø irsocialiniø mokslø plëtros

siekiai ir dabartis

kos bruoþas yra tas, kad kai kurie jo-je numatyti mokslinës produkcijosvertinimo reikalavimai nëra pra-smingai pajungti tiems tikslams, ku-riø siekiama juos taikant. Turiu gal-voje visø pirma Metodikoje áþvelgia-mà sieká kelti moksliniø tyrimø lygábei kokybæ, skatinant jø rezultatusskelbti periodiniuose leidiniuose,pelniusiuose tarptautiná pripaþini-mà, leidyklose ar mokslo leidiniuo-se, átrauktuose á tarptautines duome-nø bazes. Patekimas á tokius leidi-nius rodo ið dalies neprastà moksli-niø darbø lygá, bet pats patekimofaktas nei pakelia, nei paþemina ty-rëjo kompetencijos, jo mokslo dar-bø lygio. Tai � jau pasiekto kompe-tencijos lygio padarinys, palengvi-nantis tarptautinæ mûsø mokslinësprodukcijos sklaidà, iðpleèiantis mû-sø mokslininkø galimybes ásitrauktiá tarptautinius mokslo projektus arprogramas. Kad aptariamas lygis bû-tø pasiektas, reikia ne tarptautinësmûsø mokslinës produkcijos sklai-dos, o visai kitokiø þiniø generavimosistemos potencialà stiprinanèiøpriemoniø: 1) sistemingai kaupiamobanko duomenø apie naujø iððûkiølemiamus svarbius socialinius ir kul-tûrinius ðalies procesus, jø kaità, rai-dos tendencijas; 2) HSM infrastruk-tûros, informacinës, techninës bazësstiprinimo, ypaè bibliotekø kom-plektavimo uþsienio leidiniais esmi-nio pagerinimo, uþsieniniø moksloleidiniø vertimo á lietuviø kalbà ið-plëtimo; 3) finansiniø galimybiømokslininkams staþuotis uþsienyje,dalyvauti konferencijose, rengti Lie-tuvoje tarptautines mokslines konfe-rencijas iðplëtimo; 4) patikimos ko-kybiná ir kiekybiná matmenis ap-imanèios mokslo darbø vertinimosistemos ir kt.

Apskritai Metodikos ir kitø apta-riamø dokumentø analizë duoda pa-grindà teigti, kad Lietuvos mokslopolitikos, mokslo sistemos administ-ravimo lygmenyje vis dar nepavyks-ta rasti strategiðkai prasmingos der-mës tarp trijø svarbiø mokslo plëtrostikslø � moksliniø tyrimø kokybëssiekio, nacionaliniø visuomenës irkultûros interesø tenkinimo ir bûti-nybës plëtoti tarptautinius mokslomainus, ásijungti á Europos bei pa-saulinæ moksliniø tyrimø erdvæ.

Nekaip nuteikia ir aptariamiemsmoksliniø tyrimø valstybinio admi-nistravimo dokumentams bûdingasatotrûkis tarp valstybës geidþiamørezultatø ir ádedamø pastangø, norasgauti ið moksliniø tyrimø didþiuliusdividendus minimaliai investuojant.Kad ðis teiginys neatrodytø ið pirðtolauþtas, pateiksiu keletà statistiniøduomenø apie ðalies finansiniø ro-dikliø dinamikà 1998�2006 m. laiko-tarpiu bei mokslo ir studijø finansa-vimo mastus.

Nukelta á 3 p.

Þiniø generavimo ir þiniø taikymo kontekstø raiðka mokslinëje veikloje

2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350) 3

LR Ðvietimo ir mokslo minis-terija, LR Ûkio ministerija beiLietuvos Mokslo Taryba, atsi-þvelgdamos á sëkmingiausià kitøðaliø patirtá ir siekdamos sukurtikonkurencingà moksliniø tyrimøir eksperimentinës plëtros(MTEP) finansavimo modelá, pra-dëjo ágyvendinti Europos sàjungoslëðomis finansuojamà projektàPrograminis-konkursinis MTEP fi-nansavimo modelis.

Pagrindinis 1.151.064 Lt ver-tës, devynis mënesius (2006 05�2007 03) truksianèio projekto tiks-las � sukurti programinio moksli-niø tyrimø ir eksperimentinësplëtros finansavimo modelá ir to-bulinti programiná konkursináMTEP finansavimà. Numatoma,kad sukurtu finansavimo modeliu

Atkelta ið 2 p.

Mokslo ir studijø finansavimuiskiriamos lëðos nuo 1998 metø nu-smuko nuo 1,24 proc. BVP iki 0,87proc. BVP (2006 m.), nors per ðálaikotarpá ðalies BVP padidëjo be-maþ 75 procentais. Penkiø moksloinstitutø (keturiø humanitariniø irSocialiniø tyrimø instituto) finan-savimas nuo 1999 metø iki 2006m. sumaþëjo daugiau kaip 100

ASIGNAVIMAI MOKSLUI IR STUDIJOMS 1998�2006 m. tûkst. litø, nors valstybës biudþe-tas per ðá laikotarpá iðaugo 2,5 kar-to. Mokslo ir studijø apskritai fi-nansavimas valstybës biudþeto lë-ðomis per ðá laikotarpá padidëjotik 23 procentais.

Ðie duomenys verèia manyti,kad á strateginiuose dokumentuosenurodytus MTEP plëtotës siekiusvaldþios sluoksniuose kol kas þiûri-ma kaip á ið esmës niekuo neáparei-gojanèias deklaracijas. Ryðkesnio

proverþio humanitariniø ir sociali-niø mokslø plëtros srityje, matyt,galima tikëtis tik paðalinus ágyven-dinamos HSM politikos, mokslo sis-temos administravimo spragas, ku-rias ðalies akademinë bendruome-në yra gana aiðkiai suvokusi ir ávar-dijusi. Tereikia tik politinës valiostø, kas priima sprendimus, lemian-èius vienos ar kitos kraðto sociokul-tûrinio gyvenimo sritiesraidà.

Moksliniø tyrimø orientavimà á ÛKIO poreikius galëtø uþtikrinti programiniokonkursinio MTEP finansavimo modelio ádiegimas

Ðiø metø rugsëjo 21 d. vieðojiástaiga Europos technologiniøplatformø ir pramoniniø klasteriønacionalinis biuras rengia konfe-rencijà Lietuvos ekonomikos kon-kurencingumas globalioje ekono-mikoje: iððûkiai, pavojai, galimy-bës. Slovënijos ir Lietuvos prak-tinis pavyzdys. Konferencija yraGintaro kelio inovaciniø regionøprogramos, skatinanèios glau-desná Baltijos ir Adrijos regionovalstybiø bendravimo moksliniøtyrimø ir eksperimentinës plëtrossrityse, sudëtinë dalis.

Programos ideologinis pagrindas �senovës finikieèiø prekybinis kelias,jungiantis Baltijos ir Adrijos jûrø pa-krantes. Ðá kelià atgaivinæ keltai á tometo civilizacijos centrus gabeno pra-bangià þaliavà. Gintaro kelio pagrin-du iðsiplëtojusi komercinë aðis sufor-mavo senovës Europos ekonominæerdvæ ir sukûrë komunikacijos beiprekybos branduolius. Ið Europos be-sitraukianti pramonë, senstanti visuo-menë, maþëjantys investicijø á inova-cijas srautai verèia ieðkoti �moder-naus gintaro�, kuris pramintø naujusprekybinius kelius. Ðiø laikø gintarutampa kvalifikuota darbo jëga, tyrimøir moksliniai pajëgumai, inovacijos.Gintaro kelio inovaciniai regionai �programa, skirta sujungti Gintaro ke-lio valstybiø iðteklius, koordinuoti jøpastangas kuriant modernius þiniø irverslo branduolius � tarptautinestechnologines platformas ir grupes.

Gintaro kelio infrastruktûroselementai kai kuriose valstybëse yra

naudosis aukðtøjø mokyklø bei tyri-mø institutø mokslininkai ir kiti ty-rëjai bei ámoniø, susijusiø su aukðtø-jø technologijø gamybos ðakomis(arba formuojanèiø ir diegianèiøinovacijas) darbuotojai.

Pasak projektà ágyvendinanèiosLietuvos mokslo tarybos vadovoprof. Eugenijaus Butkaus, dabarti-në ðalies MTEP finansavimo politi-ka nepakankamai uþtikrina Lietu-vos mokslo tarptautiná konkuren-cingumà. Lietuvos MTEP sistemo-je nesuformuluoti finansinës para-mos tyrimams prioritetai, nëra tai-komøjø tyrimø ir eksperimentinësplëtros integruotø (mokslo ir ver-slo) projektø finansavimà átvirti-nanèiø nuostatø. MTEP sistema ne-atspindi inovacijø, kaip svarbiausiokonkurencingumà pasaulinëje rin-

koje uþtikrinanèio veiksnio, todëldaug iki ðiol atliktø moksliniø tyri-mø nëra pritaikyti verslui. Be to,biudþetiniø moksliniø tyrimø insti-tucijø finansavimui nepakankamaipritraukiamos privaèios lëðos.

Projekto Programinis-konkursi-nis MTEP finansavimo modelis me-tu bus sukurti du MTEP finansavimomodeliai: vienas � nukreiptas á fun-damentaliøjø tyrimø finansavimà,kitas � á taikomøjø tyrimø ir ekspe-rimentinës plëtros finansavimà.

Modelius numatoma kurti atli-kus tarptautinës patirties tyrimà, ku-riame bus apraðyta bendroji Euro-pos moksliniø tyrimø erdvës ðaliø irJAV patirtis bei nuosekliai iðnagrinë-tos sëkmingiausius modelius ádiegu-siø valstybiø MTEP finansavimo sis-temos.

Pasak projekto vadovo dr. TomoÞalandausko, remiantis sukurtu Lie-tuvos programinio konkursinioMTEP ir inovacijø finansavimo mode-liu, bus atnaujinama teisinë Lietuvosmoksliniø tyrimø, eksperimentinësplëtros ir inovacijø politikos formavi-mo aplinka, diegiami nauji valstybësparamos MTEP ir inovacijoms meto-dai, kuriama terpë, palanki LietuvosMTEP ir inovacijø sistemos augimui,uþtikrinanèiam ilgalaiká valstybës kon-kurencingumà tarptautiniu mastu.

�Visas pakopas apimantis kon-kursinis taikomøjø tyrimø ir eksperi-mentinës plëtros finansavimas uþtik-rintø integruotø (mokslo-verslo) pro-jektø skaièiaus augimà, tyrimø orien-tavimà á ûkio poreikius, privaèiø lëðøpritraukimà á MTEP. Sukûrus ir ádie-gus programinio konkursinio finan-

savimo modelá bûtø pasiekta har-moninga MTEP sistemos plëtra,uþtikrintas þmogiðkøjø iðtekliø ko-kybës augimas MTEP, be to, bûtøuþtikrintas sëkmingas Lietuvos ins-titucijø, veikianèiø MTEP srityje,integravimas á Europos moksliniøtyrimø erdvæ (EMTE).�, � ásitiki-næs ir Lietuvos mokslo tarybos pir-mininkas E. Butkus.

Projektas Programinis-konkursi-nis MTEP finansavimo modelis fi-nansuojamas pagal Lietuvos 2004�2006 metø Bendrojo programavimodokumento 2 prioriteto Þmogiðkøjøiðtekliø plëtra 2.5 priemonæ Þmogið-køjø iðtekliø kokybës gerinimas moks-liniø tyrimø ir inovacijø srityje.

Ðvietimo ir mokslo ministerijosinformacija

Konkurencingumo prielaida � stipriverslo, mokslo ir valstybës sàjunga

subrendæ ir skelbia apie savo techni-kos kultà, bet Lietuvoje dar daug kasturi bûti nuveikta, kad pasivytumeðiuos regionus. Prieð porà metø bu-vome sparèiausiai auganti naujokëES ðalis, taèiau dabar inercija gero-kai sumaþëjo. Lietuvai bûdingas ta-rybinës pramonës struktûros pavel-das, sparèiai maþëja gyventojø skai-èius, kyla �protø nutekëjimo� ir sil-pno konkurencingumo problemø,todël privalome skatinti moksliniustyrimus ir plëtoti þiniø visuomenæ.

Lietuvoje net 70 proc. þmoniø,baigusiø vidurinæ mokyklà, tæsiamokslà aukðtosiose mokyklose, ta-èiau net 70 proc. baigusiøjø aukðtàjámokslà dirba ne pagal specialybæ.Darbo rinkos disbalansà padidinaaugantis emigrantø skaièius � per 15Nepriklausomybës metø ið Tëvynësiðsikraustë 318 tûkst., gyventojø. Lie-tuvoje á mokslo tyrimus orientuotapramonë sudaro tik 5,9 proc., o tokspat ES rodiklis � 22,46 proc. Beveiktrys ketvirèiai produkcijos uþdirba-ma þemø technologijø pramonëje.Jei statistika nesikeis á geràjà pusæ,akivaizdu, kad apie aukðtà pragyve-nimo lygá ir tuo labiau konkurencin-gumà galime tik pasvajoti.

Europos Sàjungos ateitis pri-klauso toms valstybëms, kuriø pri-oritetas yra ûkio ir visuomenës kon-kurencingumo didinimas. Valstybi-nis ir privatus sektorius privalo ne-delsiant susitarti dël paþangiø grupiøir technologiniø platformø diegimostrategijø. Negalima manyti, jog mû-sø ðalyje viskas labai blogai, bet vi-sada gali bûti geriau. Slovënija � pui-kus pavyzdys. Ðios ðalies geri finan-siniai rodikliai, stipri socialinë terpë.Pirminë Gintaro kelio inovaciniø re-

gionø plëtros fazë prasidëjo Lietuvo-je ir Slovënijoje: siekiama iðsiaiðkintipotencialias verslo plëtros galimybesstatybos, medþio, naujøjø medþiagø,maisto srityse. Europos technologi-niø platformø ir pramoniniø klaste-riø nacionalinis biuras inicijuoja ga-limas bendros moksliniø tyrimø ireksperimentinës plëtros bei bendrøverslo projektø vykdymo kryptis.Sëkminga projekto veikla Lietuvojeir Slovënijoje atvers galimybæ plëstiGintaro kelio inovacinius regionus ákitas ðalis � Lenkijà, Estijà, Latvijàir t. t.

Konferencijos dalyviai turës uni-kalià galimybæ nagrinëti sëkmingasSlovënijos naudojamø verslo ámoniøkonkurencingumo këlimo, ásitrauki-mo á tarptautinius tinklus, inovacijøversle skatinimo priemones. Ðiamerenginyje dalyvaus Slovënijos pra-monës grupiø ir technologiniø plat-formø atstovai, verslininkai, Lietu-vos pilietiniø iniciatyvø bei mokslo irtiriamosios plëtros srities atstovai,Lietuvos ðakiniø ministerijø atstovaibei uþsienio sveèiai. Tikimasi sulauk-ti 100�120 konferencijos dalyviø. Ðikonferencija � keturiø konferencijø,organizuojamø kas tris mënesius,ciklo áþanga. Konferencijos yra skir-tos aptarti pagrindinius Lietuvosekonomikos konkurencingumo didi-nimo elementus: Lietuvos verslo in-ternacionalizavimo svarbà, verslo in-frastruktûros plëtrà, technologináLietuvos ûkio modernizavimà irþmogiðkøjø iðtekliø plëtojimà.

Kristina GrachauskaitëProgramos �Gintaro kelio

inovaciniai regionai� vadovë

DËL MOKSLO IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS(EKSPERIMENTINËS PLËTROS) DARBØ PATEIKIMO

LIETUVOS MOKSLO PREMIJØ KONKURSUI

Lietuvos mokslo premijø komisija praneða, kad darbai 2006 m.Lietuvos mokslo premijø konkursui priimami iki 2006 m. spalio 15 d.

Mokslo darbus premijai gauti siûlo Lietuvos mokslø akademijosprezidiumas, aukðtøjø mokyklø senatai ir moksliniø tyrimø ástaigøtarybos.

Taikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinës plëtros) darbuspremijai gauti bendru teikimu siûlo verslo ámonës ar organizacijos kartusu Lietuvos mokslø akademijos prezidiumu ar aukðtøjø mokykløsenatais arba moksliniø tyrimø ástaigø tarybomis.

Premijuotinø darbø pateikëjai nurodo darbø mokslinæ ir praktinæreikðmæ. Pateikiant premijai gauti originalø aukðtosios mokyklosvadovëlá turi bûti árodyta mokslinë jo vertë.

Darbai turi bûti atrinkti ir pateikti remiantis Lietuvos RespublikosVyriausybës patvirtintais Lietuvos mokslo premijø nuostatais (Valstybësþinios, 2006 m. rugsëjo 5 d., Nr. 94, Lietuvos MA interneto svetainëhttp://neris.mii.lt/LMA/).

Siûlant darbus premijai gauti, pateikiami ðie dokumentai:1. Mokslo darbas arba taikomosios mokslinës veiklos

(eksperimentinës plëtros) darbas (3 egz.).Jei pristatant darbø ciklus tarp jø yra straipsniø, juos bûtina

atitinkamai sugrupuoti ir áriðti.Mokslo darbai, pasiûlyti premijai gauti, turi bûti paskelbti Lietuvos

ir(ar) uþsienio spaudoje ne vëliau kaip prieð metus iki dokumentøpremijai gauti pateikimo komisijai.

2. Darbà teikianèiø institucijø pristatymas.3. Darbo anotacija.4. Darbo autoriaus(-iø) spausdintø ir(ar) ádiegtø mokslo darbø

sàraðas.5. Darbo autoriaus(-iø) gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymas.Pateikiama medþiaga turi bûti tvarkingai sudëta á aplankus,

segtuvus, dëþutes ar pan. (ir uþraðytas darbo pavadinimas).Darbai priimami Lietuvos mokslo premijø komisijoje (Lietuvos

mokslø akademija, 23 kab., Gedimino pr. 3, LT-01103 Vilnius),informacija teikiama telefonu: (8 ~ 5) 261 3817, 261 4011, 261 3651,el. paðtu: mos@ktl.mii.lt, j.olechnoviciene@ktl.mii.lt

Lietuvos mokslo premijø komisija

Kvieèia

4 2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350)PRIPAÞINIMAS

Pradþia Nr. 6, 7

Fizikai nebuvo nuskriausti

Kaip ir praëjusiais metais, ðie-met galëjome sveikinti ir medþiago-tyros srityje dirbanèius fizikus: Vil-niaus universiteto senato teikimu2005 m. Lietuvos mokslo premijaskirta uþ darbø ciklà Puslaidininkiødariniø tyrimai radiacijai atspariaielektronikai (1997�2004 m.). Laure-atais tapo habil. dr. Eugenijus Gau-bas, prof. Vaidotas Kaþukauskas.,akad. Juras Poþela, dr. Karolis Poþe-la, dr. Aldis Ðilënas ir prof. JuozasVidmantis Vaitkus.

Tai kompleksinis darbas, pagrás-tas Lietuvoje bene labiausiai plëto-jamø fizikos ir elektronikos srièiø �puslaidininkiø ir lazeriø fizikos, mik-robangës technikos ir mikroelektro-nikos technologijos ádirbiu. Ðio tyri-mo ciklo darbuose buvo plëtojamadefektø inþinerijos sritis, defektøvaldymas mikroelektronikos techno-logijoje. Kuriant naujas medþiagas ireksperimentinæ technikà tai yra la-bai svarbu. Tiesiogiai siejasi ir suLietuvos Vyriausybës paskelbta pri-oritetine kryptimi �1.5. moksliniaityrimai ir eksperimentinë plëtra,skirta Lietuvos pramonës tarptauti-niam konkurencingumui didinti:biotechnologijos, mechatronikos, la-zeriø, informacijos ir kitø aukðtøjøtechnologijø kûrimas�. Atlikti dar-bai siejasi ir su Europos KomisijosÐeðtojoje Bendrojoje programoje(FP 6) paskelbtomis prioritetinëmismokslo vystymosi kryptimis: �Nano-technologijos ir nanomokslai, naujøgalimybiø daugiafunkcinës medþia-gos, naujos technologijos ir prietai-sai� bei �Informacinës visuomenëstechnologijos�.

Apdovanotojo darbø ciklo rezul-tatai apibendrinti daugiau kaip ðim-te moksliniø publikacijø, dalis pa-skelbta prestiþiniuose tarptautiniuo-se þurnaluose ir tarptautinëse kon-ferencijose.

Kas nuveikta ðiame darbe? Pavy-ko iðtirti krûvininkø rekombinaci-nius veiksnius, lemianèius kristaliniosilicio (Si) medþiagos elektrines sa-vybes sluoksniniø dariniø pavirðiujeir tûryje, sukurti analizës modeliai irparametrø þvalgos darinio skerspjû-vyje eksperimentine metodika.

Iðnagrinëti technologiniø defek-tø silicyje fermentavimo ypatumai,metastabiliø defektø átaka medþia-gos rekombinacinëms savybëms,

prietaisø greitaveikai ir stabilumui.Pasiûlyta originalus didelës var-

þos GaAs nevienalytiðkumø mode-lis, sumodeliuotos didþiavarþioGaAs pagrindinio kompensuojanèiodomeno lygmens EL2 metastabilausvirsmo ypatybës. Iðtirta suþadintøkarðtø elektronø energijos relaksaci-ja ir spindulinës rekombinacijos ypa-tumai, veikiant jonizuojanèiai spin-duliuotei.

Tiriant atsakà á rentgenospindulius

Kalbamës su 2005 m. Lietuvosmokslo premijos laureatu prof. JU-RU POÞELA, Lietuvos mokslø aka-demijos tikruoju nariu.

Gerbiamasis Profesoriau, Lietu-vos mokslo istorijoje tai kone pirmasatvejis, kai tëvas ir sûnus uþ bendràdarbà tapo Lietuvos mokslo premijoslaureatais. Jûs ir Jûsø sûnus Karoliskartu su dar keturiais bendraautoriais� E. Gaubu, V. Kaþukausku, A. Ðilënuir J. V. Vaitkumi tapote 2005 m. ðiospremijos laureatais uþ darbø ciklà�Puslaidininkiø dariniø tyrimai ra-diacijai atspariai elektronikai�.

Galima tik stebëtis, kad ðiais lai-kais prokuratûra taip uþsiëmusi, kadpanaðiais faktais nesusidomi... Þino-ma, juokauju.

Tai buvo mano idëja � davikliuipanaudoti varizoninius kristalus. Pa-vyko sukurti visai naujo tipo detek-toriø, labai ádomø tuo, kad juo rent-geno spinduliai verèiami á matomodiapazono ðviesos spindulius. Juosjau galima registruoti, stebëti pritai-kant kad ir vaizdo kamerà. Toká de-tektuotà rentgeno vaizdà, paverstàðviesos spinduliais, galima ávesti ákompiuterá, tyrinëti ir t. t.

Karolio nuopelnas ðiame darbetas, kad jis panaudojo vaizdo techni-kà nagrinëti ðviesos atsakà. O elek-triniu atsaku uþsiima kiti tyrinëtojai.Karoliui pavyko gauti gerus rezulta-tus.

Gal kuriuos nors ið tø rezultatø ga-lëtumëte pakomentuoti?

Viena ið srièiø, kur bus galimapraktiðkai panaudoti tuos detekto-rius � tai labai maþø objektø stebë-jimas. Mat ðie detektoriai turi labaididelæ erdvinæ skyrà, tad pavykstastebëti ir nagrinëti objektus, kuriemaþesni kaip 10 µm (mikrometrø).

Kur tai taikytina?Labai naudinga taikyti kad ir chi-

rurgijoje, kur naudojami rentgenospinduliai. Tai visai nauja medicinos

3. Lietuvos mokslo premijos � 2005

kryptis, kiek þinau, Lietuvoje dar ne-áprasta. Buvome nuvaþiavæ á Kaunàsu praneðimu, demonstravome me-dikams, kaip reiktø naudoti mûsødetektoriø. Dozimetrijoje ir rentge-ninio lauko matavimuose, kur akty-vus spinduliavimas taikomas gydantnuo vëþiniø susirgimø, mûsødetektoriø praktinis taikymas visið-kai ámanomas.

Dabar tuos bandymus kaip tikatlieka Karolis ir Aldis Ðilënas, abudirba Puslaidininkiø fizikos institu-te. A. Ðilënas yra ir paèiø plokðteliø(detektoriø) gamybos pagrindinisautorius, labai aukðtos klasës tech-nologas.

Tarp apdovanotøjø mokslo premi-ja yra ir Vilniaus universiteto Medþia-gotyros ir taikomøjø mokslø institutodarbuotojai � habil. dr. EugenijusGaubas, Vaidotas Kaþukauskas, paga-liau ir dabartinis Vilniaus universite-to mokslo prorektorius prof. JuozasVidmantis Vaitkus juk daug metø va-dovavo minëtam Medþiagotyros insti-tutui.

Mûsø darbas yra bendras su Vil-niaus universiteto Medþiagotyros irtaikomøjø mokslø institutu tuo, kadávairaus spinduliavimo matavimuspradëjome dalyvaudami didelësetarptautinëse programose CERN�e,Ðveicarijoje. Uþ tuos darbus atsakin-gi CERN�o profesoriai su manimipalaikë ryðius ir pasiûlë mums taippat dalyvauti. Jiems reikëjo prietai-

sø, kurie atlaikytø labai stiprià spin-duliuotæ.

Á tas tarptautines programasgalëjo sëkmingai ásitraukti Vil-niaus universiteto medþiagotyri-ninkai su savo naujomis medþiago-mis. Taip pat ir mûsø Puslaidinin-kiø instituto mokslininkø prietai-sas labai tiko, dirbant su labai stip-riu spinduliavimu. Mûsø siûlomasprietaisas yra daug atsparesnis uþsilicio daviklius. Ir bûtent atsparusstipriam spinduliavimui yra mûsødetektoriaus optinis atsakas, taigijo praktinio pritaikymo diapazonaslabai platus.

Galime tik dþiaugtis, kad Lietuvosfizikai ir toliau iðlaiko tvirtas pozicijastarptautiniame moksle. Pokalbio pa-baigoje bûtø ádomu iðgirsti Jûsø, pri-paþinto puslaidininkiø fizikos moksloautoriteto, nuomonæ apie savo sûnøKarolá Poþelà kaip fizikà.

Kaip fizikas Karolis yra gana ið-

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETOFIZIKINËS ELEKTRONIKOS INSTITUTAS

skelbia vieðà konkursà eiti ðias mokslo darbuotojo pareigas:

Technologijø plëtros skyriuje:vyresniojo mokslo darbuotojo (1 vieta, 0,25 etato);

Konkursui pateikiamø dokumentø sàraðas:1) praðymas leisti dalyvauti konkurse Instituto direktoriaus vardu;2) po daktaro laipsnio suteikimo datos (mokslininkams) paskelb-

tø mokslo darbø sàraðas arba visø mokslo darbø sàraðas (neturin-tiesiems mokslo laipsnio);

2.1) átrauktø á sàraðà mokslo darbø pirmøjø puslapiø kopijos (prirei-kus, gali bûti papraðyta pateikti visas ðiø darbø kopijas, po 1 egz.);

3) aukðtojo mokslo diplomo, mokslo laipsniø diplomø, pedagogi-niø vardø atestatø kopijos (teikiant praðymà, su savimi turëti ir origi-nalius dokumentus);

4) gyvenimo ir mokslinës-kûrybinës veiklos apraðymas;5) papildomi dokumentai ir medþiaga, kuri nuðvieèia mokslinæ ir

pedagoginæ veiklà arba kvalifikacijà (pretendento nuoþiûra).

Papildomà informacijà teikia Instituto administratorë tel. ( 8 ~ 37)313 432 arba el. paðtas fei@ktu.lt.

Konkurso komisija priima dokumentus iki spalio 20 d. adresu: Kau-no technologijos universiteto Fizikinës elektronikos institutas, Sava-noriø pr. 271, 50131 Kaunas.

Direktorius

prusæs. Ir ðiame darbe jo buvo gau-ta labai ádomiø árodymø: tai optinisdetektoriaus atsakas, kitaip tariant,jo ðvytëjimas apðvietus rentgenospinduliais. Detektorius generuojainfraraudonàjà ðviesà � tai reakcija,atsakas á rentgeno spinduliø ar dale-liø poveiká. Ðá atsakà galima vadintiliuminescencija.

Be to, Karoliui pavyko árodyti,kad ði liuminescencija didëja pri-klausomai nuo defekto kristale atsi-radimo, ne vien nuo didëjanèiosspinduliuotës. Kitaip tariant, ið ávai-riø procesø kombinacijos galimagauti ávairius fizikinius duomenis.Karolis gana sëkmingai iðnagrinëjoðá reiðkiná.

Ðiuo metu Puslaidininkiø fizikosinstitute ir dirbu kartu su sûnumi.Tad visi mano ðiuo metu daromi dar-bai taip pat yra ir Karolio nuopelnas.

Gediminas Zemlickas

Poþelø ðeima po apdovanojimo: mokslo premijos laureatas Karolis Poþela su þmona Rasa, laureatas Juras Poþela suþmona Rima ir dukra Elena bei Karolio sûnus Juras Poþela

Lietuvos mokslo premijos laureatai: habil. dr. Eugenijus Gaubas, prof. Vaidotas Kaþukauskas, akad. Juras Poþela,dr. Karolis Poþela, dr. Aldis Ðilënas ir prof. Juozas Vidmantis Vaitkus

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350) 5BOLONIJOS PROCESAS

VITALIJA BARTUÐEVIÈIENËJOLITA BUTKIENËBolonijos propaguotojø grupësnarës

Europos Sàjunga paskelbëambicingus planus � iki 2010 m.tapti konkurencingiausiu ir spar-èiausiai besivystanèiu regionu (Lis-bon Strategy, 2000). Taèiau tai ga-lima pasiekti tik þiniomis grástosekonomikos sàlygomis, uþtikrinan-èiomis subalansuotà ekonominæðalies plëtrà ir socialinæ sanglaudà.Kokybiðkas aukðtasis mokslas yravienas reikðmingiausiø veiksniø,galinèiø pastûmëti ðiuos procesuspirmyn.

Svarbiausiuose Europos Sàjun-gos strateginiuose dokumentuose(Sorbonos deklaracija, 1998; Boloni-jos deklaracija, 1999; Prahos komu-nikatas, 2001; Berlyno komunikatas,2003) aukðtojo mokslo instituci-joms keliami nauji iððûkiai ir naujitikslai, o Bolonijos procesas ir to-liau iðlieka aukðtojo mokslo struk-tûrø reformø varomàja jëga. Taiypaè susijæ su tripakopës laipsniøsuteikimo sistemos ávedimu bei ge-resnës kokybës uþtikrinimu. Jauðiandien yra þenklø, kad Europosðalys imasi spræsti valdymo, finansa-vimo ir aukðtojo mokslo patrauklu-mo nacionaliniame lygmenyje didi-nimo uþdavinius, o tai turëtø padë-ti uþtikrinti aukðtøjø mokyklø indëlásiekiant konkurencingumo, uþimtu-mo ir ekonomikos augimo (Komisi-jos Komunikatas, 2005). Taèiau tikkeleto aukðtojo mokslo institucijøaukðtu europiniu lygmeniu teikia-ma studijø kokybë bei patrauklu-mas neuþtikrins tarptautinio Euro-pos aukðtojo mokslo konkurencin-gumo. Europinis aukðtasis mokslaskaip bendra sistema liks toks sil-pnas, kaip silpniausios jos dalys, jeidauguma ðios sistemos dalyviø ne-taps stiprios (Europos profsàjungøkonfederacija, 2005).

Kokybës uþtikrinimas taip patakcentuotinas stiprinant pasitikëji-mà bei didinant skaidrumà tarpávairiø aukðtojo mokslo institucijønacionaliniame ir europiniame lyg-menyse bei tarp aukðtojo mokslotiekëjø ir socialiniø partneriø. Ko-kybës vertinimas/akreditacijos pro-cedûros yra svarbios siekiant pa-grindiniø Bolonijos proceso tikslø:didinti studentø ir akademinio per-sonalo mobilumà (institucijoje, na-cionaliniuose ir tarptautiniuose lyg-menyse), siekti kvalifikacijø pripa-þinimo ir palyginimo bei gerinti ab-solventø ásidarbinimo kokybæ. No-rint ágyvendinti ðiuos tikslus, reikiaiðoriná vertinimà atliekanèiomsagentûroms turëti bendrus kokybësuþtikrinimo standartø ir gairiø kû-rimo principus, tikslus ir uþdavi-nius. Iki ðiol buvo mëginama pa-siekti konvergencijà studijuojantbei lyginant detalius vertinimo/ak-reditacijos procedûrø apraðymus.Taèiau svarbiau suprasti ne kaip, okodël tam tikros vertinimo proce-dûros egzistuoja vienoje ar kitojeðalyje, tam, kad sukurtume bendruseuropinius kokybës uþtikrinimostandartus (ENQA, 2005).

Berlyno komunikatas �tarpiniai tikslai einant

2010-øjø linkPraëjo daugiau nei dveji metai,

kaip paskelbtas Berlyno komunika-tas (2003), kuriuo Europos moks-lo ir ðvietimo ministrai ásipareigo-jo palaikyti tolesnæ aukðtojo moks-lo kokybës uþtikrinimo sistemosplëtrà instituciniame, nacionalinia-

me ir europiniame lygiuose bei ak-centavo bûtinybæ sukurti bendrasvisai Europos aukðtojo mokslo erd-vei kvalifikacijø tarpusavio pripa-þinimo normas, standartus bei re-komendacijas. Berlyne pirmà kar-tà buvo oficialiai paþymëtas aukð-tojo mokslo institucijø (AMI) vaid-muo skatinant ir uþtikrinant koky-bæ: �[�] institucinë autonomijareiðkia, kad pirminë atsakomybëuþtikrinant aukðtojo mokslo koky-bæ tenka paèiai institucijai [�]�(Berlyno komunikatas, 2003).

Ministrai paragino Europos ko-kybës uþtikrinimo tinklà (ENQA)bendradarbiauti su Europos aukðto-jo mokslo institucijø atstovais(EURASHE), Europos studentøasociacijos atstovais (ESIB), Euro-pos universitetø asociacija (EUA) ir�[�] sukurti kokybës uþtikrinimostandartø, procedûrø ir rekomenda-cijø rinkiná�.

Kokybës uþtikrinimo ir vertini-mo agentûroms ádiegti ir uþtikrintiadekvaèià iðorinio vertinimo (peer-review) sistemà ir Ministrams atsi-skaityti per Bolonijos proceso gru-pæ (BFUG � Bologna Follow-upGroup) 2005 metais (Berlin Com-munique, 2003). Iki 2005 m. gegu-þës 19�20 d. Bergene (Norvegija)vyksianèio Bolonijos procese daly-vaujanèiø ðaliø ðvietimo ministrøsusitikimo � konferencijos ðalys ási-pareigojo sukurti nacionaliná koky-bës uþtikrinimo modelá, kuriamebûtø apibrëþtos dalyvaujanèiø insti-tucijø atsakomybës, atliekamas ins-titucijos vidinis (savianalizë) ir ið-orinis vertinimas, uþtikrinamas stu-dentø dalyvavimas, vieðas rezultatøskelbimas, rekomendacijø ágyvendi-nimas, tarptautiniø ekspertø átrau-kimas ir bendradarbiavimas.

ENQA, vykdydama Berlynokomunikato ápareigojimà, kartu suEUA, ESIB, EURASHE, parengëdokumentà Europos aukðtojo moks-lo erdvës kokybës uþtikrinimo stan-dartai ir gairës (ENQA, 2005), kurissvarstytas ir patvirtintas Europos

ðvietimo ministrø susitikime Berge-ne 2005 metø geguþës 19�20 dieno-mis. Ðiame dokumente nurodyti eu-ropiniø standartø ir gairiø kûrimoprincipai, tikslai ir uþdaviniai, pa-teikti vidinio ir iðorinio vertinimokriterijai bei standartai, taikomi ið-oriná vertinimà atliekanèioms agen-tûroms.

Europiniai standartai irgairës vidiniam kokybës

uþtikrinimui aukðtojomokslo institucijose

� Aukðtojo mokslo institucijoskokybës uþtikrinimui turi turëti po-litikà, procedûras ir strategijà, ku-rios bûtø formalizuotos ir vieðaiskelbiamos. Dokumente akcentuo-jamas socialiniø partneriø ir stu-dentø átraukimas.

� Programø ir kvalifikacijø ap-robavimo, monitoringo ir periodið-ko patvirtinimo mechanizmai.

� Studentø vertinimas pagal iðanksto patvirtintus, paskelbtus beinuosekliai taikomus kriterijus, tai-sykles ir procedûras.

� Adekvatûs iðtekliai bei palai-komosios veiklos uþtikrinimas kiek-vienai programai bei studijø formai.

� Informacinës sistemos, uþtik-rinanèios informacijos kaupimà,analizæ efektyviam studijø procesøvaldymui.

� Vieða naujausia neðaliðka ko-kybinë ir kiekybinë informacijaapie studijø programas ir ágyjamaskvalifikacijas.

Europiniai standartai irgairës iðoriniam kokybës

uþtikrinimui aukðtojomokslo institucijose

� Iðorinio kokybës uþtikrinimoprocedûros turi atsiþvelgti á institu-cijoje taikomø vidiniø kokybës uþtik-rinimo procedûrø veiksmingumà.

� Kokybës uþtikrinimo procesø

tikslai ir uþdaviniai turi bûti api-brëþti pirmiau, nei sukurti patysprocesai, vieðai juos kartu su pro-cedûromis publikuojant bei daly-vaujant ðiame procese visoms suin-teresuotoms ðalims.

� Iðorinio vertinimo sprendi-mai turi bûti pagrásti iðankstiniais,vieðai paskelbtais ir nuosekliai tai-komais kriterijais.

� Visi iðorinio kokybës uþtikri-nimo procesai turi atitikti jiems ke-liamus tikslus.

� Iðoriniø vertintojø iðvados tu-ri bûti suprantamos ir prieinamosvisoms suinteresuotoms ðalims.

� Ekspertø rekomendacijos arrekomenduojamas veiksmø planasturi turëti iðankstines procedûras,kuriomis remiantis bus ágyvendintas.

� Iðorinis aukðtojo mokslo ins-titucijø/programø vertinimas atlie-kamas periodiðkai, pagal ið ankstonustatytà periodo trukmæ bei pa-tvirtintas procedûras.

� Kokybës uþtikrinimo agentû-ros turi periodiðkai skelbti ataskai-tas apie vertinimo rezultatus, ben-dras tendencijas bei skleisti geràjàpatirtá.

Europiniai standartaiKokybës uþtikrinimo

agentûroms

� Oficialiai pripaþintos bei tu-ri juridiná statusà.

� Periodiðkai vykdo kokybësuþtikrinimo veiklà.

� Turi pakankamus þmogiðkuo-sius ir finansinius iðteklius.

� Turi aiðkius tikslus ir uþdavi-nius, suformuluotus agentûros mi-sijoje.

� Neðaliðkos ir nepriklausomosnuo aukðtojo mokslo institucijø,ministerijos ar kitø socialiniø part-neriø.

� Turi patvirtintas atsiskaito-mybës procedûras.

ENQA pasiûlë vykdyti ir paèiøkokybës uþtikrinimo agentûrø pa-

Aukðtojo mokslo studijøkokybës uþtikrinimas

Bolonijos proceso kontekste

tikrinimà kas 5 metai bei sukurtiEuropos kokybës uþtikrinimoagentûrø registrà. Artimiausiu me-tu bus siekiama, kad ðalys pradëtødiegti kokybës uþtikrinimo agentû-rø kolegialø patikrinimà naciona-liniu lygmeniu.

Problemos ir iððûkiaiaukðtojo mokslo

institucijoms, uþtikrinantstudijø kokybæ

Kokybës uþtikrinimas ðiandie-ninëje besikeièianèios Europos beipasaulio realybëje tampa tam tikruiððûkiu aukðtojo mokslo instituci-joms tiek nacionaliniame, tiek irtarptautiniame lygmenyje. Kaip tei-giama Berlyno komunikate (2003),netgi pati aukðtojo mokslo institu-cijos autonomijos idëja reiðkia ir di-desnæ atsakomybæ, ir atskaitomu-mo bûtinybæ prieð visus, suintere-suotus teikiama studijø kokybe: stu-dentus, jø tëvus, absolventus, darb-davius bei vyriausybines institucijas.Taèiau ðia prasme tenka konstatuo-ti, kad skirtingose aukðtosiose mo-kyklose vis dëlto yra labai skirtingasspecialistø parengimo lygis: aukðtø-jø mokyklø, kuriose parengiami ne-aukðto lygio specialistai, studentaineretai baigia studijas su daug ge-resniais paþymiais nei aukðtøjø mo-kyklø, kuriø specialistai parengiamigeriau. Suprantama, kad taip netu-rëtø bûti � studentø laimëjimø áver-tis turëtø atspindëti studentø þiniøir gebëjimø lygá, o tam reikia visøtos paèios programos studentø þi-nias ávertinti pagal vienodà standar-tà (V. Nekroðius, J. Augutis, J. Dau-noras ir kt., 2005).

Aukðtosios mokyklos atsakomy-bës ir atskaitomumo didinimas die-giant kokybës uþtikrinimo sistemaspats savaime dar negarantuoja stu-dijø kokybës gerëjimo (Komisijospersonalo dokumentas kuriant Eu-ropos kvalifikacijø sàrangà moky-muisi visà gyvenimà, 2005 m. liepos8 d.). Todël gerinant kokybæ itinsvarbiais akcentais tampa Berlynokomunikate (2003) deklaruoti siekiai� paèios kokybës sampratos kaipvertybës diegimas visiems aukðtojomokslo institucijos bendruomenësnariams, vienodas jos supratimas,kokybës uþtikrinimo sistemø ir pro-cesø orientavimas á gana platø ver-tinamø ir tobulinamø studijø koky-bës parametrø ratà: aplinkos, indë-lio, proceso ir rezultatø aspektus, dë-mesá sutelkiant á mokymosi rezulta-tus, vidaus kokybës uþtikrinimo pro-cesø �áliejimas� á instituciná planavi-mà ir jø grindimas personalo ugdy-mo planais.

Vis dëlto visame ðiame konteks-te tenka pastebëti, kad studijø araukðtojo mokslo institucijos veiklosbendràja prasme kokybës uþtikrini-mo realizavimas yra nepaprastai su-dëtingas procesas. Kaip teigia K. Pu-kelis (2004), taip yra ið dalies todël,kad kai kurios aukðtojo mokslo koky-bës fenomeno dimensijos matuoja-mos lengviau, kitos kol kas gali bûtisuvokiamos tik intuityviai, todël sun-ku iðvengti subjektyvumo. Daþnai at-skirø aukðtojo mokslo kokybës reið-kiniø negalima lyginti dël skirtingo ly-ginimo konteksto. Kitais atvejaisaukðtojo mokslo kokybës parametraigali bûti lyginami ir vertinami net irskirtinguose kontekstuose. Dalismokslininkø teigia, kad kokybë yraturimos patirties iðdava, kiti mano,kad jos samprata suformuojama ins-titucijai siekiant savo tikslø ir plëto-jant kokybës kultûrà.

Nukelta á 15 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

6 2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350)VERSMËS

Atkelta ið 1 p.

Dainuojamasis raktas áDonelaitá kol kas nerastas

Kai pirmà kartà iðgirdau Jus, ger-biamasis Danieliau Sadauskai, atlie-kant Martyno Maþvydo ir Antano Ba-ranausko giesmes Lietuvos moksløakademijos bibliotekoje vienos paro-dos atidarymo metu, pamaniau: jukðitaip á savo tikinèiuosius, parapijosaveles, per giesmes tikriausiai bylojoir didieji mûsø sielø ganytojai � Mar-tynas Maþvydas ir Antanas Bara-nauskas. Tai buvo tarsi balsas ið ana-pusybës.

Tam tikra prasme gal mes visiesame anapusiniai. Þmonija gyvenatamsoje, ir pasaulis praðvinta tik ta-da, kai kas nors uþdega ðviesà. Þino-ma, tai metafora, bet jeigu þmogusnesilavins, nesiðvies, tai ir gyvenstamsos pasaulyje.

Jûsø metafora atmintyje paþadi-na kità lakià frazæ, kurià prieð 200metø savo veikale uþraðë pirmasismûsø kraðto fizikochemikas Teodorasfon Grothusas: �Nieko nëra tamses-nio uþ ðviesà, nors ji ir ðvieèia tamso-je�. Mokslinio paþinimo kelyje ðviesosir þinojimo niekada nebus per daug,nes kiekvienas þingsnis bematant su-kelia naujus klausimus ir taip tarsididina neþinojimà. Tai dar Sokrato ið-sakyta mintis. Bûdami nuoseklûs tu-rëtume tarti: absoliutus þinojimas, jei-gu toks ámanomas, neiðvengiamai tu-rëtø mus atvesti prie visiðkos tamsos,t. y. absoliutaus neþinojimo. Bet filo-sofavimo ir logiðko màstymo pinklësgali nuvesti per toli nuo mûsø uþsi-brëþtos temos. Kalta Jûsø metafora.

Vytautas Maèernis yra pasakæs:neaimanuokime, jeigu aplink tam-su, mes turime bûti þibintais, patysturime sau pasiðviesti kelià...

Atsidëjote misijiniam, gilaus kul-tûrininko darbui, prikëlëte gyventiMartyno Maþvydo giesmes. Logiðkamanyti, kad prabilsite ir KristijonoDonelaièio balsu.

Ateityje to labai norëèiau. Nevienam kompozitoriui esu sakæs: at-

raskite dainuojamàjá raktà áDonelaitá. Karalius Dovydas

savo psalmes ne skaitë, o giedojopritariant psalteriui ar þydiðkai gi-tarai. Giedodamas þodá pakëlë ikigiesmës lygmens. M. Maþvydas yratarsi piliakalnis, kurá pirmàjá pamë-ginom paþadinti 1997-aisiais, kaibuvo minima jo Katekizmo 450 me-tø sukaktis.

K. Donelaièio kol kas paþadin-ti dainavimu dar nepavyko, nors irmëginau sudominti kompozitorius.Man atrodo, kad tai labai ádomi kû-rybinë uþduotis, nes K. Donelaièiokûryba � tai ir labai gyvybingos liau-dies gyvenimo scenø, ir etnografi-niø momentø, krikðèioniðkojo tikë-jimo ir ið praeities gelmiø ateinan-èiø senøjø tautos moraliniø, poeti-niø ir kitø vertybiø klodai. Kol kasmuzikinio rakto á Donelaièio kûrybàkompozitoriams nepavyko rasti.

Nesu muzikos þinovas, bet mûsøvaizduotëje Donelaitis iðkyla kaip ma-jestotiðka figûra, kuriai muzikine kal-ba reikðti prireiktø stambiø muziki-niø masiø, monumentalumo. Sunku

ásivaizduoti Donelaitá, giedantá teno-ro balsu.

Algimanto Braþinsko operojeDonelaitis, mano galva, mûsø bûrøpoeto dvasia neatskleista, o Vladi-miro Prudnikovo atliktas Donelai-èio vaidmuo man atrodo gana toli-mas nuo subtilaus lietuvininkø ku-nigo meninio charakterio, koká no-rëtøsi matyti operos scenoje. Ma-nau, svarbu perteikti lietuviø tautospoþiûrá á tikëjimà, tautos praeitá irkitus subtilius dalykus. Donelaitá te-norà gal ir sunku ásivaizduoti, nestai pamokslininkas, moralistas. Gal

sukeltø ðypsná tenoro balsu bûramsskaitomi moralai.

Antai staèiatikiø baþnyèiosðventikai gieda labai profesionaliaisbalsais itin þemomis gaidomis, sten-giasi perteikti tarsi praamþio dva-sià, balsas sklinda lyg ið poþemio.Katalikø kunigai gieda kitaip: bal-sà kelia á virðø, maþiau iðoriniøemocijø, jie daugiau interpretuoja.Mûsø kunigai Ðventojo Raðto þodátiek neiðnagrinëja kaip liuteronai,bet tezes atitinkamai iðgieda ir tyliaikaip katalikai lietuviai kankliø bal-su iðsimeldþia.

Kaip Jums atrodo, kodël Donelai-èio poezijà mûsø kompozitoriams li-gi ðiol sunku perteikti muzikinëmispriemonëmis?

Ne vienas mano praðytas kompo-zitorius mëgino rasti raktà á Donelai-èio kûrybà, bet kol kas rezultatai ne-kokie. Man tai akivaizdu, nes nese-niai ið naujo keletà kartø perskaièiauDonelaièio Metus ir pasakëèias. Galmûsø tautos pajëgos per maþos, o galpernelyg menkas domëjimasis mûsøliteratûriniu paveldu � tik taip galiupaaiðkinti, kodël Donelaièio kûryba�negula� á muzikà.

Dvasinë ðviesa svarbiauuþ fizinæ

M. Maþvydo muzikinæ �aukðtikal-næ� esate áveikæs, tad ar Maþvydas ne-teikia rakto ir á Donelaièio poezijà?Tas pats lietuvininkø kraðtas, ta patikultûra, tik 200 metø skirtumas tarpabiejø mûsø literatûros milþinø. Juknegalima atmesti kultûrinës tàsos.

Tæstinumo esama, nes giesmësir grigaliðkasis choralas nelyginantpoþeminë upë tai iðkyla á þemës pa-virðiø, tai vël tarsi gráþta á poþemá.Tø giesmiø giedotojai buvo papras-ti kaimø þmonës, ne kokie profesio-nalai, tad grigaliðkàjá choralà trauk-davo taip, kaip suprato � plaèia krû-tine, ið visos ðirdies. Pagaliau juk irPater Noster (Tëve mûsø) atëjo ið se-niausiø laikø, ir kiekviename krað-te, kuris tà giesmæ priëmë, iðliko irsavita ðios giesmës interpretacija.

Sakote � giesmë, nes poteriai bu-vo iðgiedami?

Bûtent taip. Taip pat ir antikospoezija buvo dainuojama, pritariantliutnei, fleitoms ar kitam instru-mentui. Homeras taip pat ne skai-të, bet giedojo savo Iliadà ir Odisë-jà. Kûrë ir giedojo, buvo aklas, visàgyvenimà priverstas gyventi fizinë-je tamsoje, bet poezija jam padëjomatyti ðviesà. Panaðiai Liudvikasvan Bethovenas, á senatvæ apkurtæs,sugebëjo paraðyti didþiausià simfo-nijà. Dvasinë ðviesa svarbiau uþ fi-zinæ.

Beje, ir Sarbievijus, Vilniausuniversiteto profesorius, XVII a.savo poezijà giedojo. Matyt, savoeiles siekë kelti á giesmës lygmená.

Kopimas á M. Maþvydogiesmiø kalnà

Vis dëlto Sarbievijui antikos lite-ratûra ir dainuojamoji poezija buvoartimesnë, negu Danieliui Sadauskuiir mums visiems ðiandien. Kaip atsiti-ko, kad profesionalus Filharmonijos

dainininkas, 25 metus dainuodamasáprastà klasikiná repertuarà,staigaryþtasi visiðkai naujam þingsniui?Þingsniui, kuris jam tikriausiai nesu-teiks didesnio populiarumo tarp ma-siniø klausytojø, á Jûsø koncertus ne-susirinks tûkstanèiai. Tarp intelektu-alø, ðviesuoliø rasite supratimà, pri-tarimà ir palaikymà, bet didþiumai�masinio skonio� þmoniø galite bûti�balta varna�.Taigi kaip pasirinkoteðá kûrybiná kelià?

Frydrichas Ðileris yra pasakæs,kad gera daugeliui nepatikti, bet jeidaugelis giria, autorius turi susi-

màstyti. Labai taikliai pasakyta. No-rint suprasti ir perteikti klasikinælietuviðkàjà giedamàjà poezijà, rei-kia gerokai padirbëti. Tà patá gali-ma pasakyti ir apie klausytojà. At-likëjas, giedodamas vienà giesmæ,ðimtà privalo turëti galvoje.

Filharmonijoje manæs niekadanetenkino tai, kad atliekama taipmaþai lietuviðkos muzikos. Prisi-minkime kad ir Lietuvos radijo pro-gramas: buvo reikalaujama, kadskambëtø apie 80 proc. tarybiniøkompozitoriø muzikos, apie 12proc. � demokratiniø ðaliø ir nedaugiau kaip 8 proc. � kapitalistiniøðaliø. Buvome apriboti. Taip buvotarybiniais laikais, taip liko ir dabar.Lietuvos muzikos akademijoje (da-bar � Muzikos ir teatro akademija)per egzaminus studentas atlikdavoarijà, romansà, o lietuviðko kûriniokartais në nereikëdavo atlikti, egza-minø komisijai pakakdavo ir dvie-jø pirmøjø kûriniø.

Daug ko nebuvo leidþiama dai-nuoti. Man paèiam neleido dainuotiOi neverk, matuðële. Ðià dainà mû-sø muzikos klasikas Juozas Nauja-lis 1923 m. dedikavo lietuviø tautosdainiui Maironiui, pagal jo eiles pa-raðë ðá kûriná. Vis dëlto man pavy-ko padainuoti ðià dainà.

Kada tai ávyko?Oi neverk, matuðële pirmà kartà

atlikau per Poezijos pavasará. Tai bu-vo ne liaudiðkas variantas, bet J.Naujalio kûrinys, paraðytas smui-kui, fortepijonui ir balsui. Plokðte-lëje (iðleista bene 1982 m.) jau bu-vau áraðæs J. Naujalio jubiliejui, betvieðai jo dainuoti Filharmonijojeneleido. Raðytojø sàjunga pakvietëmane dainuoti Poezijos pavasariobaigiamajame renginyje. Renginysturëjo vykti Paveikslø galerijoje, t. y.Katedroje, tad pasiûliau atlikti ðáMaironio ir J. Naujalio kûriná. Áspë-jau organizatorius, kad Filharmoni-ja ðios dainos dainuoti vieðai nelei-dþia. Man buvo paþadëta, kad ðá kû-riná pamëginsime atlikti tiesiogiaiper televizijà transliuojamo dviejøvalandø renginio pabaigoje. Ir iðtiesø ðià dainà padainavau, o pirma-diená paklausiau Raðytojø sàjungo-je, kokie atsiliepimai � ar nebussankcijø. Man buvo atsakyta: �Esa-me Raðytojø sàjunga ir tokius daly-kus sprendþiame patys�. Kieksprendë patys � kitas dalykas, betdaina buvo atlikta.

Vis dëlto Naujalio ir Maironio�Lietuva brangi� per respublikinesdainø ðventes buvo atliekama. Þmo-nës kuþdëjosi: kol ðá neoficialø Lietu-vos himnà giedame, tol Lietuva gyva.

Pamenu, kaip pirmà kartà so-vietmeèiu buvo pagiedota Lietuvabrangi. Tai buvo Paveikslø galerijo-je, kuria buvo paversta Vilniaus ar-kikatedra. Visi bëgo klausytis kaipstebuklo.

Laiko dievas Chronas ryja vals-tybes, tautas, þmones, taip pat kultû-rà. Rijo ir mûsø dainas. Man patikotokia girdëta mintis: �Daina ne dai-na, kol jos nedainuojame, varpas �ne varpas, kol neskamba, o meilë �ne meilë, kol ja nesidalijama...�

Dievui ðirdies nebusper daug

Prisiminkime tà pirmà postûmá áMartynà Maþvydà.

Gastroliuodamas Tauragëje uþ-ëjau á knygynà. Tuo metu buvoáprasta ant palangiø ar kokiamekamputyje iðdëlioti nukainuotasknygas. Tokioje knygø krûvoje pa-maèiau 1947 m. pirmosios lietuvið-kos knygos 400 m. jubiliejui iðleistàMartyno Maþvydo Katekizmà. Nu-sipirkæs pusvelèiui knygoje iðvydau

Ið tø laikø, kai kanklës turëjo sielàMartyno Maþvydo giesmæ giedantis dainininkas Danielius Sadauskas ir

gyvavimo 100-àsias metines minintis Skriaudþiø kankliø ansamblis �Kanklës�Martyno Maþvydo giesmæ giedantis dainininkas Danielius Sadauskas ir

gyvavimo 100-àsias metines minintis Skriaudþiø kankliø ansamblis �Kanklës�

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350) 7VERSMËS

natas ir labai nustebau, kad esu bai-gæs Konservatorijà (dabar � Muzi-kos ir teatro akademija), o niekoapie tai neþinau.

Pradëjau domëtis, nuëjau pasevangelikø liuteronø vyskupà JonàKalvanà, jau amþinàjá atilsá, ir iðreið-kiau jam savo nuostabà, kodël nie-kas neatlieka Maþvydo giesmiø. Bu-vau susiraðæs 10 klausimø, kuriuosnorëjau iðsiaiðkinti. Pavyzdþiui, argaliu giedoti grigaliðkàjá choralàvienas � juk paprastai gieda ben-druomenë. Vyskupas atsakë: �Do-vydas taip pat vienas giedojo savopsalmes. Ðventà giesmæ gali giedo-ti visi, kas tik nori�. Giesmë sujun-gia didesnæ tikinèiøjø bendruome-næ, bet ir vieno malda yra malda.

Kitas klausimas: ar dabar gieda-mos M. Maþvydo giesmës? Anot J.Kalvano, kiek prisimenu, kai kuriosgiesmës ið dalies giedamos nuoMaþvydo laikø. Bet dauguma ap-skritai nebuvo iððifruotos, tad manteko ðifruoti ne tik natas, bet ir kal-bà. Tai padaryti padëjo prof. Zig-mas Zinkevièius. Maþvydo laikaisformavosi ir pati raðytinë lietuviøkalba.

Pamenu, J. Kalvano teiravausi,kiek religinëje giesmëje gali bûtiobjektyvumo ir kiek subjektyvumo.Kiek galiu iðreikðti savo asmeninioverizmo, ir kiek iðgiedoti grynaikaip maldà? Vyskupui ðis klausimasbuvo netikëtas, ir jis atsakë: �Die-vui ðirdies nebus per daug�.

Mano supratimu, atlikdamasMaþvydo giesmes, turëèiau spirtisnuo renesanso epochos muzikos,nes juk negali tø giesmiø atlikti kaipbuvo áprasta, tarkim, verizmo lai-kais. J. Kalvanui tai buvo gana naujiklausimai, su tuo jam ligi tol nebu-vo tekæ susidurti.

Arba ðtai kad ir Deðimt Dievoásakymø � pirmoji lietuviðka gies-më. Deja, ji Lietuvoje maþiausiai þi-noma kaip giesmë, uþraðyta nato-mis pirmoje lietuviðkoje knygoje �M. Maþvydo Katekizme. O juk taiyra trigubas mûsø paminklas � pir-mojoje knygoje pirmoji natomis uþ-raðyta pirmoji Katekizmo giesmë.Pagaliau tai ir mûsø moralës pa-grindas.

Artëjo M. Maþvydo Katekizmo450 metø sukaktis, � jà 1997 m. mi-nëjo UNESCO, � tad pateikiau pro-jektà, kuriame siûliau, kad 18 gies-miø bûtø iððifruotos ir ágiedotos,prikeltos naujam gyvenimui. Pro-jektas buvo átrauktas á valstybinæminëjimo programà.

Kodël buvo sudëtinga tas natasprikelti antram gyvenimui? Juk natosparaðytos, atrodytø, imk ir giedok.

Pirmiausia tos natos buvomums neáprastos � menzûrinës. Josþymimos kitaip, nëra nurodyta rit-mø, tempø, tonacijø. Kalëdinësgiesmës iðvis nebuvo iððifruotos.Reikëjo visa tai suvokti, gilintis, te-ko perskaityti apie 20 knygø. Tai li-teratûra apie Þygimanto Augustolaikus, to meto Karaliauèiø, tekodomëtis ir jëzuitø kronikomis.

Kiek tas domëjimasis praturtinoJûsø erudicijà, pakeitë pasaulëþiûrà?

Gal ne tiek pakeitë, kiek pagili-no. Juk ir savo artistinës karjeros

metais Filharmonijoje stengdavau-si atlikti kuo daugiau neþinomø kû-riniø, kurie Lietuvoje nebuvo atlie-kami. Stengiausi vengti �saldintoðablono�. Daugelis atlikëjø daroprieðingai, stengiasi dainuoti publi-kos mëgiamus, gerai priimamus kû-rinius. Taip sudainavau GeorgoFilipo Telemano Kantatà kanarëlei,pirmà kartà Lietuvoje dainavauGustavo Malerio kûrinius, Liudvi-ko van Bethoveno Tolimajai myli-majai, taip pat mûsø kraðte nebuvodainuotas Samuelis Barberis ir kaikurie kiti.

Yrëtës prieð srovæ. Gal visada, nuovaikystës, buvote didelis prieðgyna?

Nesakyèiau, niekada nesu gavæsdirþo, nes mamytë sakydavo: �Kaijis nusikalsta ir noriu barti, jis iðple-èia savo mëlynas akis ir þiûri taip,kad að já apsikabinu�. Neteko klû-poti ant keliø mokykloje, nebuvauiðvarytas ið pamokø. Nesu kraðtuti-numø þmogus.

Tai ið kur suvokimas, kad menesvarbu eiti savu, o ne kitø pramintutaku?

Gal ið to, kad maèiau, kokia be-ribë yra pasaulio kultûra ir kokia su-varþyta, ribota mûsø kultûra. Ren-giant senesná lietuviðkà kûriná visa-da jauèiau rizikà, kad gali nebûti pa-tvirtintas, nebus leidþiama atliktivieðai.

Visa tai vyko dël svetimos ideolo-gijos. Taèiau nëra didesnio mûsø kul-tûros prieðo, kaip mes patys sau. Tai

Neries krante prieðais Ðv. Rapolobaþnyèià stovëjo koplyèia, kuriojebuvo pirmasis Lietuvoje pastatytasRûpintojëlis. Deðinëje pusëje buvokita koplytëlë � turiu prieðkarinænuotraukà. Po karo nebeliko ir dau-gelio kitø koplyèiø. Trys kryþiai nu-versti, Katedros skulptûros nu-griautos, o pati Katedra turëjo bûtipaversta traktoriø ir maðinø varik-liø remonto stotimi. Katedros aikð-të turëjo tapti automobiliø stovëji-mo aikðtele. Pro nuverstus AuðrosVartus, per senamiestá turëjo eitiPergalës prospektas � Minsko plen-to per Vilniø tàsa. Ðis projektas, lai-më, nebuvo ágyvendintas, bet pra-dëtas vykdyti. Tai primena ir sena-miesèiui nebûdinga viena Vokieèiøgatvës pusë.

Visur vyko griovimas. Tai ma-èiau ne tik Vilniaus architektûroje,bet ir savo, dainininko profesijoje.Sistemingai 200 metø buvo griauna-ma ir þudoma mûsø kultûra, o to

buvo ir tokie þodþiai: Gal kukuojakur Samaroj kaipo geguþëlë... Alek-sandrui Kaèanauskui pokario me-tais jau teko pakeisti: Gal kukuojakur uþ mariø kaipo geguþëlë.

Tai tik vienas pavyzdys. Ne vienA. Kaèanauskas buvo priverstastaip daryti. Manau, jog tai ðventva-gystë � iðkraipyti ðventà literatûrinápalikimà. Yra daugybë literatûros,kurios nereikia liesti, kupiûruoti ariðkraipyti.

Pamenu, kaip pokariu avidëjeuþ ðiaudø slëpdavome lietuviðkà li-teratûrà. Iki ðiol ásiminiau vienà ka-ro metais iðleistà knygà, kurioje bu-vo apraðytos pirmosios sovietø oku-pacijos metais vykdytos þudynëskoncentracijos stovykloje prie Aly-taus. Uþëjus vokieèiams, masiniøþudyniø aukø palaikai buvo atkasti.Knygoje apraðyta, kaip buvo ájun-giami maðinø varikliai, kad uþslo-pintø kankinamø ir þudomø þmoniøriksmus. Atmintyje iðliko ðiurpiosnuotraukos.

Po karo per kaimus vaikðèioda-vo tam tikri asmenys, kurie knygo-se ieðkodavo automatø. Jeigu su-rasdavo Maironá, tai knygos savi-ninkas galëjo atsidurti Sibire. To-dël su moèiute sudëjom savo kny-gas á maiðus ir iðneðëme á miðkà,uþkasëme. Moèiutë mirë, ten uþau-go uþ mane storesni medþiai, tadrasti tas knygas neliko jokios gali-mybës. Visos tos nuoskaudos neli-ko be pëdsako.

prislopinta. Vis dëlto Maironis tàkankliø sielos balsà iðgirdo, kanklesbuvo pasikabinæs virð durø. Jas pra-vërus, suskambëdavo Lietuva bran-gi akordas.

Kaimyniniø valstybiø ir tautø áta-ka lietuviams buvo labai didelë, jaunekalbant apie geopolitines permai-nas þemëlapyje. Ádomu, kad Jono Ba-sanavièiaus gimtuosiuose Oþkaba-liuose ankstyvosiose jo surinktosedainose dar labai daug lietuviðko sa-vitumo, o XIX a. pabaigoje uþraðytostø paèiø Oþkabaliø dainos jau skiria-si savo ritmika, jose daugiau svetimøátakø. Sprendþiu ið J. Basanavièiaussurinktø tekstø ir uþraðytø natø. Per20�25 metus dainos akivaizdþiai kei-tësi. Senosios dainos tapo nebema-dingos, jas iðstûmë naujoviðkos.

Tie pokyèiai á gera ar bloga?Á bloga. Dainos praranda lietu-

viðkà melosà, jose atsiranda slavið-kø, vokiðkø ir kitokiø átakø.

Tame paèiame kraðte, Suvalkijo-je, 1871 m. lietuviðkas dainas uþraði-nëjo Maskvos kalbininkai Filipas For-tunatovas ir Vsevolodas Mileris. Trio-biðkiø ir kitø aplinkiniø Liudvinavovalsèiaus kaimø jaunimas maskvie-èiams ne tik dainavo, bet ir ðoko savoðokius. Ádomu, kad tarp tø ðokiø jauvyravo �valcas� ir kai kurie lenkiðkiðokiai. Akivaizdþios átakos. TaèiauJums rûpi restauruoti senàjá muziki-ná paveldà iki jo pirmapradþio groþio.

Dràsiai pasakyta. Þinoma, kiek-vieno svajonë bûtø senàsias giesmesir dainas restauruoti iki jø autentiðkoskambëjimo. Bet tà padaryti nepa-prastai sunku. Gal bûtø paprasèiauatkurti to kûrinio bent jau idëjà � kasturi skambëti, kokios dorovinës nuo-statos ádëtos ir kokius jausmus visa taikelia. Kitaip tariant, svarbu teisingaiiðreikðti giesmiø ir dainø turiná.

Dabar daug ginèø kelia Valdo-vø rûmø Vilniuje atstatymas: ar tainauja statyba, ar senosios atkûri-mas? Panaðiai ir su daina, muziki-niais kûriniais. Pavyzdþiui, kas galirestauruoti Mocarto muzikà? Jukgrojame visai kitais muzikos instru-mentais, ir senøjø garsø neámano-ma iðgauti. Þymûs pianistai lëktu-vais gabenasi savo fortepijonus, no-rëdami iðgauti savo autentiðkà tonà:garso �minkðtumà�, pirðto pagalvë-lës minkðtumà arba prieðingai � kla-viðo kietumà. Didieji profesionalaituos subtilumus junta, emocijosperduodamos ir klausytojams.

Siksto koplyèia neseniai restau-ruota, bet ar jà galima pavadinti au-tentiðka? Labai sàlyginis dalykas � au-tentiðkumas, todël atlikdamas senàkûriná nemëginu pamëgdþioti mûsøsenoliø balsø, nes tai bûtø neteisingassprendimas. Iðëjau profesionalià vo-kalo mokyklà, sugebu koncentruotibalsà, valdyti, ko nesimokë kaimodainininkai. Taigi naudodamasis ágy-tu profesionalo arsenalu nekartojusenoliø ar apskritai senø þmoniø bal-sø, bet noriu ið jø perimti tai, kas gra-þiausia, tauriausia.

Bus daugiau

Iliustracijose � Danieliaus Sa-dausko kompaktinës plokðtelës.

Gediminas Zemlickas

atsiskleidë kad ir Nepriklausomybësmetais. Kas pasakys, kad Lietuvojeðiandien klesti kultûra, kad suvokia-ma jos reikðmë?

Visiðkai sutinku, kad patys la-biausiai þalojame savo kultûrà: pa-tys kuriam, patys nustumiam ir netgriaunam. Bet taip buvo visada, bi-jau, kad niekas nesikeièia. XIX a.pradþioje caro valdþia nugriovë Vil-niaus gynybinæ sienà ir Þemutinëspilies griuvësius. XIX a. pabaigojeVilniuje dar buvo 29 staèiatikiøcerkvës, 17 katalikø baþnyèiø, 5 si-nagogos ir 2 liuteronø baþnyèios.Kur visa tai dabar, praëjus ðimtuimetø? Esame griovëjai. Visa tai pa-liko pëdsakus ne tik mieste, bet irmumyse.

Sinagogos ir kiti maldos namaiþuvo per Antràjá pasauliná karà. Tie-sa, Didþiosios sinagogos griuvësiaiVokieèiø gatvëje buvo nugriauti po ka-ro.

O kiek Vilniuje nugriauta kop-lyèiø! Prie Þaliojo tilto, deðiniajame

griovimo apoteozë � tai lietuvið-kosios spaudos draudimas 1864�1904 metais. Nereikia pamirðti ir jøiniciatoriø vyriausiojo Varðuvosmokyklø lektorius Stanislovo Mi-kuckio ir Peterburgo istoriko Alek-sandro Hilferdingo.

Ið vaikystës prisimenu vaizdin-gà Vaiþganto apraðymà: Seinø irKauno kunigø seminarijose perkaminà keletà dienø rûkdavo lie-tuviðka literatûra. Bûdavo daro-mos revizijos, ir seminaristamspatiems tekdavo deginti lietuviðkàliteratûrà.

Sovietmeèiu buvo kupiûruojamiiðtisi mûsø literatûros ir net liaudiesdainomis tapæ tekstai. Iki Atgimimoið bibliotekø buvo iðiminëjami se-nesni tomai ir gaidos.

Gal kurá nors tø tekstø prisimin-kime?

Toli ieðkoti nereikia, kad ir Vie-naþindþio daina Kur prapuolë tas ke-lelis, kur pro kryþiø ëjo... Tai Vaiþgan-to labiausiai mëgta daina, kurioje

Modernizacijaneiðvengiama

Suprantu, kad visa ði sunki patir-tis niekur nedingo Jums kopiant áMaþvydo giesmiø kalnà. Tas þygisprasidëjo nuo pirmosios lietuviðkosknygos � �Katekizmo� 450-øjø sukak-ties metø minëjimo. Kiek per tuos me-tus ákopëte?

Mano atliekamø lietuviðkø gies-miø ir dainø laikotarpis aprëpia 460metø � lygiai tiek pat, kiek metø M.Maþvydo Katekizmui.

Kaip per tà kone pusæ tûkstanèiometø keitësi lietuviðkos giesmës, gal irdainos?

Keitësi labai smarkiai, kaip irpats valstybës bei tautos gyvenimas.Kanklëms lietuvis medá kirsdavo tiktada, kai kas nors mirdavo, manyta,kad ið tokios medienos iðdroþtoskanklës ágaudavo sielà. Tuo ðventaitikëta. Vëlesniais laikais ðis papro-tys buvo pamirðtas, radosi kitøinstrumentø, ir kankliø siela buvo

Rengiant Martyno Maþvydo giesmes Danieliui Sadauskui teko vartyti ne vienà senojo Karaliauèiaus universiteto leidiná

8 2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350)MOKSLO ISTORIJAPradþia Nr. 6, 7, 11, 14

Niujorko politechnikos uni-versiteto Brukline profesoriusRomualdas Ðviedrys bendraujasu Mokslo Lietuva ir pasakojaapie jëzuitø indëlá á modernausmokslo plëtrà.

Ta beprotiðka kelioniøaistra

Pakalbëkime apie komunikacijospriemones kad ir XVII amþiuje. Kelio-në ið Europos á Indijà ar Kinijà uþtruk-davo maþiausiai kelis mënesius, ovykstant karo veiksmams ar iðkilusgamtinëms kliûtims, kelionë galëdavouþtrukti ir pusæ metø. Ne kà papras-èiau buvo keliauti á Pietø Amerikoskraðtus. Kaip jëzuitai áveikdavo taskliûtis, kaip sugebëdavo palaikyti ry-ðius su tolimiausiais kraðtais?

Pusë jëzuitø, kurie ið Europosvyko á Kinijà ir Japonijà, þuvo kely-je. Vienus pasiglemþë stichijos sudu-þus laivui, uþpuolus piratams, kitimirë nuo skorbuto. Yra pavyzdþiø,kaip jëzuitas kone po metø kelionësatvyksta á Makao, prie pat Kinijoskrantø, ir po savaitës mirðta visiðkaiiðsekintas skorbuto. Iki kelionës tiks-lo buvo likæ visai nedaug.

Jëzuitai nemaþai lëðø investuo-davo á kiekvieno savo nario iðsilavi-nimà ir kvalifikacijà, tad stengdavo-si iðsaugoti savo narius. Tose kelio-nëse á tolimus kraðtus kartais kai ku-riuos misionierius iðlaipindavo ke-liems mënesiams pakelëje � sustip-rëti. Antai Michalas Piotras Boymas,kurá kinai vadins Pu Cze-juen Mi-ko,iðlaipintas tris mënesius praleidoBrazilijoje. Jis laiko dykai neleido,tuojau ëmësi botanikos tyrinëjimø irsurinko vertingos medþiagos. Kitø li-kimas bûdavo liûdnesnis � skubantnuveþti á paskyrimo vietà ir neiðlai-pintus Pietø Afrikoje ar Goa uosteIndijoje, leisgyvius pristatydavo á Ki-nijà, ten jie dël iðsekimo atiduodavoDievui �dûðià�.

Daug þalos jëzui-tams padarydavo pira-tai. Malaizijos ar kitøTolimøjø Rytø kraðtøpiratai manydavo, kadjëzuitai labai turtingi,todël pagrobdavo juosir reikalaudavo iðpir-kos. Kadangi jëzuitøniekas neiðpirkinëjo irjokiø turtø jie neturë-jo, tai piratai, palaukækelis mënesius, kartaisjuos nuþudydavo.

Pavyzdþiui, lenkasjëzuitas Bakovskis(Bakowski) po visøvargø galiausiai pasie-kë Kinijà, bet vienojeprovincijoje vos galonegavo, buvo sumuð-tas, slapstësi, bet vë-liau buvo iðtremtas iðKinijos. Nusigavo á Fi-lipinus, bet didesniødarbø nenuveikæs mi-rë Maniloje. Panaðauslikimo sulaukë ir daugkitø á Kinijà iðsirengu-siø jëzuitø.

Kadangi kelionëper Atlanto ir Indijosvandenynus á Kinijàbuvo labai pavojinga,tai 26 jëzuitai skirtingumetu mëgino rasti ke-lià á Kinijà sausuma.Tokia buvo jø misija � rasti naujà ke-lià á Kinijà. Tarp tø 26 jëzuitø buvo

trys lenkai. Keliems jëzui-tams pavyko sausuma nuke-

liauti á Kinijà, bet kelionë uþtruko il-giau negu laivu. Vienas portugalaskeliavo per Gobio dykumà, Himala-jus, Indijà. Jam pavyko pasiekti Ki-nijà, bet iki Pekino nenukeliavo � mi-rë nuo iðsekimo.

Trys lenkai keliavo per Rusijà,bet nieko nepeðë, nes Rusija, bijoda-ma jëzuitø átakos, taip pat Lenkijosir Lietuvos átakos, pasiprieðino tamþygiui. Apskritai jëzuitø siekiui ras-ti naujus kelius sausuma á Kinijà ne-buvo lemta pasiteisinti.

Jëzuitai ir kinø porcelianas

Ir vis dëlto jëzuitai mokslo istorijo-je paliko gilø pëdsakà. Nepaisydami vi-

Iðties kelia nuostabà tai, kaipjëzuitai orientavosi, kas vyksta pa-saulyje. Manau, daug átakos turë-jo kasmet jëzuitø rengiamos ata-skaitos apie nuveiktus darbus. Vil-niaus universiteto bibliotekojeman teko perþiûrëti keletà tomøjëzuitø moksliniø ataskaitø. Apra-ðomi Lietuvos jëzuitø provincijosdarbai, skaièiuojamos jëzuitø pajë-gos. Jau ne kartà mûsø paðnekesy-je minëtame þurnale Lettres edi-fiantes yra daug þiniø apie herojið-kà jëzuitø kankiniø mirtá. Kaip tikneseniai Paryþiuje man teko tameþurnale skaityti, kaip vienas jëzui-tas iðtyrinëjo kinø porceliano ga-minimo principus. Pateikiamos ga-mybos techninës detalës. Kai tos

þinios pasiekë Pran-cûzijà, ten pradëtasgaminti tikras porce-lianas.

Ar Europoje pir-miausiai ne Saksonijo-je buvo pradëtas gamin-ti porcelianas, ir bûtentvaldant Augustui Stip-riajam, Lenkijos kara-liui ir Lietuvos didþia-jam kunigaikðèiui?

Europoje buvotrys kraðtai, kur buvoiðplëtota porcelianogamyba, ir á kiekvienàið jø ta technologija at-keliavo skirtingais ke-liais. Kodël pagarsëjoXVIII a. Saksonijosporcelianas? Iðties ka-ralius Augustas Stip-rusis buvo pakvaiðæsdël porceliano � visuspinigus iðleisdavo por-celiano gaminiams.

Tai ðtai karaliausaplinkos þmonës ëmësukti galvà, kaip porce-liano gamybà bûtø ga-lima ásisavinti paèiojeSaksonijoje, tada kara-liui nereikëtø taip iðlai-dauti. Alchemikas Jo-hanas Frydrichas Bet-geris (Bötger, 1682�1719 m.) buvo uþdary-

tas á kalëjimà, kad nepabëgtø, jam ápagalbà buvo paskirtas chemikasErenfrydas Valteris von Tðirnhauzas(Ehrenfried Walter von Tchirnhaus

1651�1708) � jie turëjo iðspræsti por-celiano gamybos máslæ. 1709 m. ga-mybos paslaptis buvo atskleista ir jaukitais metais porcelianas pradëtas ga-minti. J. F. Betgeris ir buvo Meisenoporceliano gamybos pradininkas. JisSaksonijoje ásteigë porceliano dirbtu-ves.

Anglijoje ir Prancûzijoje su jë-zuitø pagalba gaminti porcelianà ið-mokta vëliau. 1685 m. Prancûzijoskaralius nusiuntë ðeðis jëzuitus á Ki-nijà, kartu norëdamas, kad jie iðgau-tø ir porceliano gamybos paslaptis.Nuo to laiko prasidëjo Portugalijosir Prancûzijos jëzuitø skilimas. Matligi tol portugalai turëjo monopoláryðiui su Kinija, kontroliavo á tà ðalávykstanèius europieèius jëzuitus. Vi-si europieèiai, norintys keliauti á Ki-nijà, turëdavo vykti á Lisabonà ir iðten plaukti portugalø laivais. Bet ðtaiiðaugo Prancûzijos laivynas, ir portu-galø monopolá paverþë prancûzai.

Pasaulio dalybose

Nejau tik laivyno stiprumas turë-jo átakos portugalø jëzuitø ekspansijaiá Kinijà? O kokia buvo Romos popie-þiaus, pagaliau Ðventosios Romos im-perijos imperatoriaus politika ir stra-teginiai tikslai?

Kai buvo atrastas Amerikos þe-mynas, popieþius padalijo pasaulá áátakos zonas: á Rytus skverbtis buvosuteiktas monopolis portugalams, oá Vakarus � ispanams. Vëliau kilo ne-aiðkumø dël Filipinø: ar ðis kraðtasyra á Rytus, ar á Vakarus. Atsitikotaip, kad Filipinai turëjo priklausytiispanams.

O Brazilija � portugalams? Ar jë-zuitø galvose nesusimaiðë pasaulio ða-lys?

Brazilijà atrado portugalø ke-liautojai, tad Portugalija ir �pasisa-vino� ðá kraðtà. Vyko nuoþmi kovadël prioritetø. Vis dëlto iki XVII a.pabaigos portugalai turëjo oficialiàpatronaþo teisæ á Rytø kraðtus.

Prancûzijos karalius LiudvikasXIV savo kraðtuose darë tikslius þe-mëlapius. Tam buvo naudojami nau-jausi astronomijos atradimai, tiksliainustatomos vietoviø koordinatës.Prancûzija, norëdama orientuotis jaipriklausanèiuose kraðtuose, stengë-si turëti tikslius Amerikos ir Tolimø-jø Rytø kraðtø þemëlapius. Tai ðtai

tie ðeði á Kinijà siunèiami jëzuitai,apie kuriuos uþsiminiau, buvo gerimatematikai, astronomai, kartogra-fai ir kitø dalykø þinovai.

Portugalai pamaþu ëmë prarastimonopolá ryðiams su Rytais. Tam áta-kos turëjo ir ið Prancûzijos á Kinijà ke-liavusiø jëzuitø mokslinës kvalifikaci-jos. Jie buvo geri matematikai, ir Pe-kine savo þiniomis bei gebëjimais nu-stebino Kinijos imperatoriø. To nesu-gebëjo padaryti portugalai, nes norspusë atvykëliø á Kinijà ið Europos irbuvo portugalai arba vyko per Portu-galijà, bet tarp jø buvo labai maþai su-maniø matematikø. Paèioje Portuga-lijoje matematikø buvo nedaug.

Prancûzai labai sparèiai ima ási-tvirtinti Kinijoje. Ið imperatoriausgauna þemës statydintis savo baþny-èias ir vienuolynus. Taip visai atsiski-ria nuo portugalø. Akivaizdu, kadtarp Prancûzijos ir Portugalijos jë-zuitø didëja átampa, atsiranda skili-mo poþymiø.

Ar galima sakyti, kad nepaisant jë-zuitø ordino veiklos tarptautinio, vi-suotinio tarnavimo Romos katalikøbaþnyèiai pobûdþio, po truputá pradë-jo rastis tam tikrø priklausymo atski-roms valstybëms poþymiø? Ðiuo atve-ju � atstovavimo Prancûzijos ir Portu-galijos interesams?

Atsiranda supratimas, kad atsto-vaujama ne tik Jëzuitø ordinui, bet irsavo valstybës interesams. Jëzuitaidaþnai prieðindavosi ispanø ar prancû-zø kilmës popieþiams, nes átardavo,kad ðie atstovauja savo ðalies karaliui.

Ði veikla sietina su kolonijine Eu-ropos valstybiø politika?

Ispanai ir portugalai turëjo kolo-nijø nuo XVI a., o prancûzai, olan-dai ir britai á ðias pasaulio dalybas at-ëjo vëliau. Kolonijinë politika irkrikðèionybës platinimo reikalai tar-pusavyje buvo glaudþiai susipynæ.Olandai portugalus iðstûmë ið Indo-nezijos ir kitø vietoviø Tolimuosiuo-se Rytuose, ið Pietø Afrikos. Jie netapie 40 metø ðeimininkavo Brazili-jos pakrantëse.Vëliau olandus daugkur iðstûmë anglai. Taip ÐiaurësAmerikoje buvæs olandø miestasNiu Amsterdamas pavirto anglømiestu Niujorku.

Vadinasi, didþiøjø geografiniø at-radimø metà ëmë keisti pasaulio per-dalijimø laikotarpis, ir jëzuitai tuoseprocesuose atliko toli graþu ne pasku-tiná vaidmená. Vis dëlto ðtai ko norë-èiau paklausti. Kas vertë tëvus ir bro-lius jëzuitus rinktis daþnai nedëkingàkeliautojø á kitus þemynus, necivilizuo-tus kraðtus, likimà? Nejau tik tikëji-mas savo misijos bûtinumu, noras at-vesti netikinèiuosius arba kitatikius á�tikràjà tikëjimo ðviesà�? Pagaliau,kiek tai priklausë nuo paèios asmeny-bës norø, o kiek nuo Jëzuitø ordinostrateginiø uþmojø?

Jëzuitai vykdë tris misijas. Vienajø � vykti á kitus kraðtus ir atverstivietos gyventojus á krikðèionybæ.

Norëdamas vykti á TolimuosiusRytus, jëzuitas turëdavo paduotipraðymà savo ordino generolui. Daþ-nai tie praðymai bûdavo atmetami.Jeigu pretendentas bûdavo negabusuþsienio kalboms, neturëjo pakan-kamos mokslinës kvalifikacijos, á to-limas misijas negalëdavo pretenduo-ti. Juk á Kinijà vyko ne bet kas, o jë-zuitø elito elitas. Á Kinijà galëjo vyk-ti tik iðties puikø iðsilavinimà turin-tys jëzuitai, nes á Kinija buvo tas svar-biausias prizas, kurio siekë visi krikð-èioniðkieji ordinai.

Kinams reikëjomokslininkø jëzuitø

Aukðtos erudicijos, puikaus iðsi-lavinimo jëzuitai ir Europos ðaliøsostinëse bûtø gavæ puikias pareigas

Modernusis mokslasir jëzuitai (5)

Garsiojo jëzuitø mokslininko ir misionieriaus Kinijoje Mateo Rièio sudarytas pasaulio þemëlapis

Kinijos imperatorius á savo karinius þygius veþdavæsis ir dailininkàDþiuzepæ Kastiljonæ, kad ðis �fotografuotø� jo laimëjimus. Paveikslasnutapytas ant ðilko maþdaug 1738�1739 m., saugomas Pekino rûmø

muziejuje (Kinija)

sø sunkumø, jie rengë tikslingas moks-lines ekspedicijas á neiðtirtus kraðtus, irjose sukaupta tyrinëjimø medþiaga vie-naip ar kitaip pasiekdavo Europà.

2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350) 9MOKSLO ISTORIJAuniversitetuose, didikø rûmuose arvalstybës tarnyboje. Kas jëzuitus vertërinktis erðkëèiuotà gyvenimo ir veikloskelià? Juk turëjo bûti ir tam tikra þmo-giðkoji motyvacija.

Toks buvo tø þmoniø paðaukimas,jie buvo ne tik mokslo þmonës, bet irmisionieriai. Jø pareiga buvo prieitiprie valdovø ir valdanèiøjø luomo.Gauti tolerancijos verdiktà Kinijosimperatoriaus rûmuose galëjo ne betkas, o jëzuitai tai pasiekë.

Kaip jëzuitus sutikdavo svetimøkraðtø valdovai? Kaip sveèius ar kaipprieðus? Gal ið jëzuitø misijø savaja-me kraðte jie galëjo turëti naudos?

Siamo ar Tonkino (Ðiaurës Viet-namo) valdovai norëjo pasikviesti iðEuropos astronomø, matematikø irkitø srièiø mokslininkø. Taèiau kaijëzuitai imdavo rûpintis ne tiek ast-ronomija, kiek misijomis, tø ðaliøvaldovai bematant atðaldavo, ypaèpradëjus valdyti naujiems sosto pa-veldëtojams. Jëzuitams net tekdavopustyti padus, nes naujojo valdovopomëgiai daþnai skirdavosi nuopirmtako.

Uþtekdavo jëzuitams kitoje ðaly-je pastatyti baþnyèià ar koká kità sta-tiná, tuoj pat atsirasdavo pavyduoliø,skundikø, norinèiø, kad jëzuitai bû-tø iðvyti, o tie statiniai atitektø jiems.

Svarbiausia � mokëtiskaityti Dangaus þenklus

Gal Kinijoje ir atsirasdavo keistuo-lis imperatorius, kuris bûdavo pasiry-þæs ið Europos kviestis mokslininkus,daþniausiai jëzuitus, bet juk jis rûpino-si ne tiek mokslu savo ðaliai, kiekmokslu savo rûmams, dvarui.

Kinijoje astronomija galëjo uþ-siimti tik imperatoriðkøjø rûmø ast-ronomai ir tik rûmø teritorijoje.Mat pagal kinø tikëjimà imperato-rius yra tarpininkas tarp Dangaus irsavo pavaldiniø. Dangaus þenklairodo, ar imperatorius teisingai val-do kraðtà. Jeigu þenklai rodo, kadneteisingai, tai toká imperatoriø ga-lima nuversti. Daþniausiai tie þen-klai bûdavo �palankûs� imperato-riui.

Veikë iðtisa hierarchijos sistema:vaikai turëjo klausyti tëvo, tëvas �vietinio valdininko, valdininkas � im-peratoriaus, o imperatorius � Dan-gaus þenklø. Mokslas galëjo padëtiskaityti tas Dangaus þenklø reikð-mes.

Nuo XVIII a. ketvirtojo deðimt-meèio Kinijoje jëzuitai jau nebega-lëjo veikti kaip misionieriai. Impe-ratorius juos toleravo tik dël aukð-tø moksliniø kvalifikacijø. Todël áKinijà ið Europos buvo priimamiastronomai, matematikai, architek-tai, dailininkai. Ðiø profesijø asme-nys buvo pageidaujami, kvieèiamiatvykti. Augustijonø ir pranciðkonøvienuoliai apskritai buvo iðvaryti iðKinijos, nes jie nebuvo taip gerai ið-silavinæ. Atvykëliai negaudavo jo-kios algos, bet turëdavo dirbti impe-ratoriui. Uþ tarnybà bûdavo pake-liami á antros klasës mandarinus.Mirus ypaè vertintiems specialis-tams, imperatorius kartais malonë-davo apmokëti jø laidojimo iðlaidas.

Þinodami imperatoriaus po-mëgius ir skoná, jëzuitai sugebëda-vo ið Europos parsikviesti tà þmo-gø, kurio labiausiai reikëdavo.Kartà á Kinijà atvyko italas archi-tektas ir dailininkas Dþiuzepë Kas-tiljonë (Giuseppe Castiglione,1688�1766 m.). Jis labai puikiaipieðdavo arklius, o imperatoriusbuvo tiesiog pamiðæs dël arkliø. Ki-nai nekabindavo paveikslø ant sie-nos, bet á ritiná susukdavo paveikslà� ið ðilko ar popieriaus. Be to, ki-nai iki Dþ. Kastiljonës nemokëjo

paveiksluose perteikti perspekty-vos. Imperatoriui taip patiko Dþ.Kastiljonës paveikslai, kad jis me-nininkui suteikë didelæ kûrybinælaisvæ ir galimybes kurti.

Kartà Dþ. Kastiljonë parodë im-peratoriui Paryþiaus Versalio rûmøpaveikslà. Suþavëtas imperatoriusliepë tokius pat rûmus statyti jam.Dþ. Kastiljonë tapo tø rûmø archi-tektu ir vyriausiuoju dekoruotoju.Tie �Versalio� rûmai buvo pastaty-ti netoli Pekino didþiuliame parke.

Dþ. Kastiljonë dirbo imperato-riui be atlyginimo, bet nesiskundë,nes jëzuitai ir jø kviestinis dailinin-kas tikëjosi, kad ilgainiui imperato-rius pasikrikðtys. Su imperatoriuminaujà tikëjimà priimtø mandarinai irvisi kinai.

Vadinasi, jëzuitai turëjo ir vieðainedeklaruojamø siekiø? Tada lyg ir ne-galime kalbëti apie jø interesø nuoðir-dumà?

Misija yra misija. Jëzuitams Ki-nijoje patiko tai, kad iðtikus neder-liaus metui, ið valstybës aruodø þmo-nëms buvo dalijami grûdai. Jëzuitaitaip pat prisidëdavo prie tø valstybësaruodø iðlaikymo. Darë þmoniø irDievo meilës vardan, bet turëjo ir sa-vo svarbiausià uþdaviná � platintikrikðèionybæ.

Mokytis iðminties

Neseniai teigëte, kad jëzuitai nebu-vo turtingi, neástengdavo sumokëti ið-pirkos piratams, o ðtai dabar tvirtina-te, kad jie nuo bado padëdavo gelbëtibadaujanèios provincijos valstieèius.Kaip èia yra?

Labai paprastai. Jeigu jëzuitas,turintis mediko iðsilavinimà, iðgydy-

davo turtuolio þmonà ar vaikà, jambûdavo dosniai atsidëkojama. Tuosiðteklius jëzuitai galëdavo skirtivargðams ðelpti. Taèiau imperato-riaus rûmuose jie jokio atlygio ne-gaudavo, nebent kokiø dovanø uþpaslaugas.

Kinijoje tik labai gabûs þmonëspakildavo á valdininkø pareigas. Vi-sas kaimas ðelpdavo gabesná jaunuo-lá, nes jeigu jam pavykdavo, uþimtiaukðtas pareigas, tai kaimas galëda-vo susigràþinti savo investicijà. Ði sis-tema tuo gera, kad Kinijoje galiojoegzaminø sistema ir negabûs valdi-ninkø vaikai negalëdavo automatið-kai uþimti tëvø vietà. Taigi vykdavopareigûnø ir valdininkø kaita. Neið-laikæs egzaminø negalëdavo vado-vauti kitiems.

Stengiamasi stiprinti valstybës val-dymo aparatà, mandarinø padëtá, to-dël reikia, kad jie ágytø gerà iðsilavini-mà. Kiek ðioje kinø mokymo sistemojegalëjo bûti naudingi jëzuitai?

Nemanau, kad galëjo bûti nau-dingi. Visa, kà kinams reikëjo studi-juoti, kokiems egzaminams rengtis,buvo ne matematika ir ne fizika. Pa-kako Konfucijaus raðtø, bet tai nie-ko bendra neturëjo su mokslu taip,kaip mes já dabar suprantame.

Tai buvo iðminties mokymas?Galima taip sakyti. Gabûs, rað-

tingi þmonës ásisavindavo Konfuci-jaus filosofijà, galëdavo jà komen-tuoti, panaudoti jos mintis kasdie-niame gyvenime. Bûdavo iðmintingøvaldininkø, bet jie siekdavo ne moks-lo, o galimybës praturtëti.

Tad ko reikëjo kinø imperatoriui,kai jis telkë jëzuitus matematikus, ast-ronomus, architektus? Tai rûpinima-sis Kinijos valstybe ar tik savuoju im-peratoriaus dvaru, savo galios stipri-nimu?

Atvykæ á Kinijà jëzuitai netru-ko suvokti, kaip chaotiðkai kinøastronomai suvokia astronomijà.Buvo dvi mokyklos, kuriø atstovaiimperatoriui rengdavo astronomi-nius kalendorius. Buvo kinø astro-nomai, kurie turëjo senovëje iðGraikijos Kinijà pasiekusiø þiniø.Tai kinø sistemos astronomija. Ki-ta sistema � VIII a. musulmonø.Jie rëmësi ið Graikijos perkeltomisPtolomëjaus idëjomis. Kai Kinijàuþkariavo mongolai, jie pasikvietëið Persijos musulmonus ekspertus,o ðie tà Ptolomëjaus sistemà ir at-siveþë á Kinijà.

XVI a. pab.�XVII a. pr. á Kini-jà atvykæ pirmieji jëzuitai, tarp jø irmûsø minëtas Mateo Rièis (MateoRicci), ásitikina, kad kinø astrono-mija moksliniu poþiûriu nedaug koverta. Kinai nesugebëdavo net tiks-liai nustatyti Saulës ir Mënulio uþ-temimø. Imperatoriui kinai astro-nomai rengdavo kalendorius, ið ku-riø bûdavo galima nustatyti verslui

ir sandoriams tinkamas dienas, lai-kà, kada tinka pradëti karo veiks-mus. Yra þymi ceremonija, kuriosmetu imperatoriui privalu iðarti pir-màjà vagà � reikëdavo nuspëti tàdienà.

Kinai neturëjo gerø techniniøpriemoniø apskaièiuoti astronomi-nius reiðkinius, bet naudojosi lente-lëmis, kuriomis remdamiesi mëgin-davo nustatyti, kada turëtø vykti vie-ni ar kiti ávykiai. O jëzuitai su mo-derniomis priemonëmis tuos skai-èiavimus atlikdavo kuo tiksliausiai.Imperatorius netrukus ásitikino, kadjëzuitø kompetencija daug aukðtes-në uþ kinø astronomø. Todël jëzui-tai ásitvirtino imperatoriaus rûmuo-se, bet tai visiðkai nesusijæ su Kini-joje naudota talentø ugdymo siste-ma. Kinijà valdë mandarinai, ir tasistema buvo sukurta rengti manda-rinus.

Imperatoriui mokslas buvo rei-kalingas tam, kad bûtø galima nu-spræsti, kà Dangus mano apie impe-ratoriaus sprendimus ir valdymà.Tuo, kà pavykdavo �perskaityti� iðDangaus þenklø, reikëjo pozityviaipaaiðkinti imperatoriaus þemiðkaspastangas.

Siekiant svarbiausio prizo �krikðèioniðkosios Kinijos

Jëzuitai taikësi prie Kinijos sàly-gø, kentë nepatogumus dël ateities,nes Kinija buvo didþiausias ásivaiz-duojamas prizas, koká bûtø laimëju-si krikðèionybë, jeigu bûtø pavykæpakrikðtyti tà ðalá.

Ar tokia galimybë buvo reali?Pranciðkonai, dominikonai ir au-

gustijonai darë viskà, siekdami su-maþinti tokià galimybæ, nes buvo ási-tikinæ, kad jëzuitai pernelyg toli nu-þengë stabmeldystës keliu. Daugiaukaip 50 metø vyko �ritualo kontro-versija�: vienu metu popieþius rëmëjëzuitus, bet XVIII a. pradþioje jaukiti popieþiai savo nuomonæ pakei-të. Jëzuitus nuolat skundë kitø or-dinø vienuoliai, Europoje jie daþnaiatsidurdavo tarp popieþiaus ir kara-liø Burbonø, kurie nesutardavo. Vi-sa tai sunkino jëzuitø padëtá. Klau-sydami M. Rièio patarimo, kaip rei-kia prisitaikyti, mokytis vietiniø kal-bø, jëzuitai kartais net per daugprisitaikydavo.

Gal pateiktumëte tokio prisitaiky-mo pavyzdá?

Kinai garbina savo protëvius.Jeigu jie pasikrikðtytø, turëtø atsi-sakyti jø garbinimo, o tai pernelygdidelë auka � taip jau tektø atsisa-kyti savo kultûros ir kitø dvasiniøvertybiø, tradicijø, paproèiø. Kinoakyse tai bûtø didþiausias nusiþen-gimas, nes jis netektø savo esybës.Todël sveikai màstantys jëzuitaimëgino krikðèionybës sàvokas pri-taikyti prie Konfucijaus mokymo.Gaunamas religinio sinkretizmopavyzdys, savotiðkas skirtingø reli-gijø miðinys, kuris, vertinant ið Eu-ropos pozicijø, atrodë labai keistai.Katalikiðkoji Europa prieðinosi to-kioms Kinijoje veikusiø jëzuitø pa-stangoms, o nedraugiðkai jëzui-tams nusiteikusiø ordinø poþiûriujëzuitai krito á pagonybës duobæ.Garbinti protëvius, o ne VienatináDievà � tai stabmeldystë. Europo-je buvo karðtai ginèijamasi, ar taistabmeldystë.

Kai Europa pasiprieðino to-kioms jëzuitø pastangoms, galimy-bë pakrikðtyti kinus tapo neágyven-dinama.

Bus daugiau

Kalbëjosi GediminasZemlickas

Jëzuitai imperatoriaus Akbaro dvare. Vienas ið jø � imperatoriaus patarëjas Bentode Gojas (Goes, 1562�1607 m.) � iðsirengë ieðkoti sausumos kelio á Kinijà. Jis

keliavo ið Agros miesto prisidëjæs prie pirkliø karavano ir persirengæs armënøpirkliu. B. de Gojas perkopë Himalajø kalnus, perëjo Gobio dykumà ir po trijø

metø pasiekë Kinijos ðiaurinæ sienà, taèiau greitai mirë nuo iðsekimo

Italø dailininko Dþiuzepës Kastiljonës ir Dingo Guanpengo pieðinys ant ðilko.Apie 1746�1750 m., paveikslas saugomas Pekino rûmø muziejuje (Kinija)

10 2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350)KALBOTYRA

Tai kalbininko mokslø dakta-ro Antono Cimerlingo (AntonZimmerling) nuomonë. Jà A. Ci-merlingas Mokslo Lietuvai tai ið-dëstë Salose, Rokiðkio rajone,kur vasarà vyko Treèioji kalboty-ros vasaros mokykla. A. Cimer-lingas dirba Maskvos valstybi-niame atvirajame pedagoginiameuniversitete ir Rusijos moksløakademijos Slavistikos institute.Kalbëjomës apie kalbø tipologi-jà, gilindamiesi gal ne tiek á ðiomokslo specifines subtilybes,kiek á bendresnius dalykus, kuriegalëtø rûpëti kiekvienam kalbosvartotojui.

Naujø teoriniø disciplinøgalëtø bûti daugiau

Dar prieð prasidedant Salø kalbo-tyros vasaros mokyklai teko iðgirsti,kad á jà verta vykti vien dël dr. AntonoCimerlingo paskaitø. Tad kuo jos taipdomina Lietuvos kalbininkus?

Galimas dalykas, taip galëjo teig-ti teorinës tipologijos dalykais besi-domintys kalbininkai. Kaip tik teori-në tipologija yra mano mokslinësveiklos sritis. Jos iðvados daromos iðpasaulio kalbø, turinèiø bendrøbruoþø, tyrinëjimo ir lyginimo. Visaiámanoma ir daug paprasèiau tà susi-domëjimà paaiðkinti: tai moksloþmonëms bûdingas smalsumas. Tiekalbininkai dar nebuvo klausæsi ma-no paskaitø, tad gal puoselëjo perdaug vilèiø.

Mokslo pasaulyje áprasti reklamosdësniai negalioja, manau, kad ðiuo at-veju susidomëjimà lëmë pasaulio kal-bø tipologijos sritis ir, þinoma, lekto-riaus asmenybë.

Man regis, átakos turi ir Lietu-vos aukðtosiose mokyklose ásitvirti-nusi dëstymo sistema: labai svarbûsteoriniai kursai ne visada átraukia-mi á bûtinø disciplinø sàraðus. Teori-nio pasirengimo spragas tenka lopy-ti vasaros mokyklose, kurias organi-

zuoja prof. Akselis Holvutas(Axel Holvoet) ir jo koman-

da. Man labai smagu dalyvauti ðio-je Treèiojoje Salø kalbotyros vasa-ros mokykloje.

Jûs pastebite vienà ið mûsø bûsi-møjø kalbininkø, matyt, apskritai fi-lologø, rengimo problemø. Kaip galiatsitikti, kad kalbotyros mokslo pasau-lyje pripaþintiems naujiems teoriniamskursams, kad ir teorinei tipologijai, lygir neatsiranda vietos mûsø universite-tø privalomuosiuose kursuose?

bos istorija, bet uþsienio kalbø teori-nës gramatikos ir bendrosios grama-tikos kursai, juo labiau teorinës tipo-logijos kursai, lieka nuoðalyje. Jei irskaitomi, tai nereguliariai.

Pastaruosius dvejus trejus metusman teko vadovauti Vilniaus univer-siteto Skandinavistikos katedros ma-gistrantams. Ásitikinau, kad studen-tai gana gerai iðmokdavo kalbà, bettoli graþu ne visada bûdavo iðklausæ

Pernelyg ryðkus akcentas rengiant tai-komojo pobûdþio specialistus?

Galimas dalykas. Man sunkuspræsti, kiek mokslui pavojingas vie-no ar kito, tegul ir labai svarbaus, te-orinio kurso stygius universitetuose.Vis dëlto pasaulinë patirtis rodo, kadteorinës disciplinos bent jau neken-kia, jeigu siekiama iðugdyti iðtiesaukðtos kvalifikacijos vertëjus ir kitøkrypèiø kalbos baruose dirbanèiusspecialistus. Manau, jog filologijosstudijø programose bûtinai turi bûtikuo iðsamesni teoriniø disciplinø kur-sai � fonetikos, leksikologijos, grama-tikos ir kiti. Labai svarbu, kad studen-tams bûtø pateikiami ne tik savo, betir kitø ðaliø mokslininkø darbai. Taireikalinga ir tam, kad nuvykæs á kitosðalies � Didþiosios Britanijos, Dani-jos, JAV � universitetà, studentas ne-sijaustø kaip iðkritæs ið mënulio. Gi-lesnis teoriniø disciplinø iðmanymaspadeda lengviau prisitaikyti kitojeðalyje, o juk tai ir yra dar vienas fun-damentinio iðsilavinimo siekis.

Ilgesnis teorinis rengimas � ilgëjastudijø kelias.

Ið dalies � taip, taèiau trumpëjaadaptacijos laikotarpis iðvaþiavus áVokietijà ar Didþiàjà Britanijà. Lai-ku ásisavinus tarptautinius akademi-nius reikalavimus su savo profesijoskolegomis jau galima bendrauti kaiplygiam su lygiais.

Svarbu iðsaugoti irbuvusiø moksliniø mokyklø

privalumus

Man labai ádomu, kad visiðkai pa-naðiai kalbëjo ir lazeriø fizikos atsto-vas ið Maskvos dr. Anatolijus Masalo-vas � paðnekesiø su juo ciklà spausdi-nome �Mokslo Lietuvoje�. Visai kitosmokslo srities atstovas pastebëjo labaipanaðius trûkumus Lietuvos aukðtojomokslo sistemoje. Ir A. Masalovas, ir

teigiamø, ir neigiamø elementø.Svarbiausias neigiamas bruoþas,bent jau humanitariniø mokslø srity-je, buvo tai, kad mokslo þmonës �dëstytojai, studentai � negalëjo lais-vai keliauti, maþai bendravo su ko-legomis ið kitø ðaliø. Taèiau uþdaro-je sistemoje priversti gyventi moks-lo þmonës jautë bûtinybæ �atitikti ly-gá� ir bent jau kalbotyra buvo pasau-linio lygio. Net drásèiau teigti, kadkalbotyroje nemaþai mokslininkøbuvo aplenkæ savo laikà, XX a. sep-tintuoju ir aðtuntuoju deðimtmeèiaissukurtos teorijos to meto sàlygomisnegalëjo bûti tiesiogiai taikomosmokslinëje praktikoje. Tik XX a.paskutiniame deðimtmetyje ir XXIa. pradþioje kai kurias tø idëjø imakultivuoti Vakarø mokslininkai, de-ja, visiðkai mûsø necituodami ir tar-si në nesiremdami. Tokia skaudimokslinio gyvenimo tikrovë.

Labai blogai ir tai, kad tam tik-ru metu tarybiniai humanitariniaimokslai nustojo sekti, kuo uþsiimaVakarø kolegos. Tarybinis humani-tarinis mokslas jautësi galás veiktisavo paties mokslinëje erdvëje, otai jau bûdinga imperiniam màsty-mui, kuris reiðkësi ir moksle.

Dabar padëtis kitokia. Rusijoslingvistai daug keliauja po pasaulá,daugelis jø dirba uþsienio ðalyse. ÁRusijos universitetus ir mokslo cen-trus atvyksta uþsienio kolegø � ir jau-nø, ir labai patyrusiø, keièiamës stu-dentais su uþsienio ðaliø universite-tais. Dël visø ðiø prieþasèiø ið daliesprarandami anksèiau turëtø moksli-niø mokyklø privalumai. Tuo dþiaug-tis, aiðku, negalime.

Teorinë kalbø tipologija �visiems nauja sritis

Kaip Jums ið ðalies atrodo Lietu-vos humanitariniø studijø sistema?

Kalbà nagrinëti kaip bet kuráfiziná objektà

Man sunku atsakyti, nes nesu ge-rai susipaþinæs su Lietuvos universite-tinio rengimo programomis. Galimasdalykas, rengiant filologus ir lingvistusLietuvos universitetuose pirmiausiaorientuojamasi á paèiø kalbø dëstymàir paþinimà kraðtø, kuriuose paplitu-sios tos kalbos. Tai dalykai, tiesiogiaisusijæ su taikomaisiais aspektais. Kiekman þinoma, Lietuvoje dëstoma kal-

skandinavø kalbø teorinës gramati-kos, tø kalbø istorijos kursus, taippat Europos kalbø tipologijos kursà.Todël Vilniaus universiteto Skandi-navistikos katedra, siekdama uþpil-dyti magistrantø pasirengimo �bal-tas dëmes� kvietësi mokslininkus iðkai kuriø Europos ðaliø.

Kur slypi dabartinio filologø ren-gimo mûsø universitetuose pavojus?

dabar ðtai Jûs pasigendate kaip tikðiuolaikiniø teoriniø disciplinø, spe-cialiøjø kursø mûsø studentams. Arnebus taip, kad strimgalviais metæsi áVakarus, patys nepastebëdami prara-dome kai kà labai svarbaus, ir to pa-dariniai jau ima ryðkëti mûsø aukðto-jo mokslo sistemoje?

Buvusios Tarybø Sàjungos aukð-tojo mokslo sistema turëjo ir labai

Kalbø tipologasdr. AntonasCimerlingas

Salose

Kalbininkai Pandëlio baþnyèios ðventoriuje

Kokius privalumus ir trûkumus áþvel-giate?

Vertinti Lietuvos humanitarinioaukðtojo mokslo sistemà naujoje de-mokratinëje epochoje nëra papras-ta. Man regis, tos studijø sistemospagrindai buvo suformuoti tarybi-niais metais ir to nereikëtø baimin-tis. Tenka nemaþai bendrauti su Lie-tuvos lingvistais ir filologais tarptau-

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350) 11KALBOTYRAtinëse konferencijose, kituose moks-liniuose renginiuose. Man malonupastebëti, kad lietuviai mokslininkaitaip pat dëmesingi ir Vakarø, ir bu-vusios Tarybø Sàjungos ðaliø moks-lui.

Ir vis dëlto dëmesys Vakarø moks-lui didesnis?

Bent jau savo moksliniø tyrinë-jimø srityje to nepastebiu.

Dirbate pasaulio kalbø teorinës ti-pologijos mokslo bare, o tai Lietuvoslingvistams gana nauja kryptis.

Ji nauja visiems kalbininkams,nes mokslinë tipologija kiek aktyviaupradëta plëtoti tik XX a. ðeðtajamedeðimtmetyje. Tiesa, apskritai pir-mas mokslininkas tipologas dirboXIX a. pabaigoje�XX a. pradþioje �tai rusø kilmës Amerikoslingvistas Edvardas Sepi-ras (Edward Sapir). Visdëlto tipologija kaipmokslas sietinas su ame-rikieèio Dþozefo Grin-bergo (Joseph Green-berg) pavarde. Ðiomokslininko suformuo-ta mokykla ëmë tyrinëtiávairias kalbas moksli-niu pagrindu. Kalbø ti-pologijos mokslinesmokyklas suformavoRusija, Vokietija ir, su-prantama, JAV. Tai pa-saulinës tipologijoscentrai.

Ar nekeista, kadAzijos þemynas, pasiþy-mintis nepaprasta tau-tø ir kalbø ávairove, ne-sukûrë savo kalbø tipo-logijos pasaulinësreikðmës centro?

Japonijoje yra la-bai daug kalbø tipo-logijos mokslininkø,gal kiek maþiau jøyra Kinijoje, bet taipaprastai amerikieèiø tipologijosmokyklos atstovai. Tiesa, yra atsto-vaujanèiøjø ir kai kurioms Europostipologijos mokykloms. Uþtat Euro-pos mokslininkai dabar labai inten-syviai tyrinëja ir lygina Tolimøjø Ry-tø ir apskritai Azijos kalbas. Kaip tikvakar èia, Salose, gavau kolegos iðJAV elektroniná laiðkà. Jis dirba Tai-vane, o man pateikë tagalø kalbosduomenø � tai Filipinø valstybinëkalba.

Kaip matote, dalyvaudamas Sa-lø vasaros mokykloje Ðiaurës Lietu-voje, galiu keistis paèia naujausiamoksline informacija su kolega ið ki-to mûsø planetos pusrutulio. Svar-biausia, kad pasaulio kalbø medþia-ga patenka á teorinës lingvistikosrengimo programas JAV, Europoje,laimei, ir Rusijoje. Tikimasi, kad taipyra ir Lietuvoje, o jeigu dar nëra, taiesu tikras, kad labai greitai bus.

Ar tikslumas sumaþinahumanitariná uþtaisà

Ar vienodomis sàlygomis dirba di-deliø ir maþø ðaliø kalbininkai? Ar tai,kad kai kuriomis kalbomis kalba ma-þiau þmoniø, nëra pagrindas kokiainors mokslinei diskriminacijai?

Manau, jog mokslininko tautybëneturi jokios reikðmës, þinoma, jeitai tikras mokslininkas. Vertinant iðmokslo pozicijø, juk nëra islamiðkomokslo, rusiðko ar þydiðko. Taèiaubûna nacionaliniø ypatybiø, kuriosgali riboti bendravimo su kolegomisgalimybes, sugebëjimà ásisavintiðiuolaikines tyrinëjimo teorijas,metodikas ir pan.

Turite mintyje, kad ne visada leng-vai pasiekiama informacija?

Kad ir toks paprastas pavyzdys.Tarkime, mums rûpi lietuviø, rusø ir

èiuvaðø dialektø apraðymai. Tam rei-kia aiðkios darbø programos, techni-niø priemoniø � garso, vaizdo, ðifra-vimo ir kalbos analizavimo árangos.Pagaliau reikia kvalifikuotai pareng-ti medþiagà ir iðleisti tarminius teks-tus. Bûtinas labai geras pasirengi-mas, kvalifikacija. Kuo aukðtesnëskvalifikacijos lingvistas dirba tuosdarbus, surenka ir parengia pirmi-nius lauko tyrinëjimø duomenis, tuovertingesni jie bus kitø ðaliø lingvis-tams.

Þinoma, kalbininkø darbo nerei-këtø lyginti su teorinës fizikos ar ma-tematikos darbais, nes mûsø meta-kalba ne tokia grieþta, nors lingvis-tika ir siekia tikslumo.

Siekdama didesnio tikslumo galkartu praranda ir daláhumanitarinio uþtaiso?

Mano manymu, tobijoti nereikëtø. Tokiusnuogàstavimus veikiaupavadinèiau populiariakompanija, nukreiptaprieð kai kurias lingvis-tikos mokyklas. Mantai ðiek tiek primenatarybinæ �stilistikà�,kai vienas to meto dar-bas vadinosi Kalbotyrosdokumentacija: apieantihumaniðkus for-malius metodus. Ne-minësiu labai gerbtinoakademiko, to straips-nio autoriaus.

Taigi pernelyg di-delës formalizacijoskalbotyroje bijoti ne-reikëtø, nes kalboty-ra nuo þmogaus nie-kur nepasitrauks. Pa-ti kalbinë medþiagalemia, kad ðis moks-las nenustos bûti hu-manitarinis. Taèiaukalbotyra gali tapti

dar labiau moksliðka, dràsiau ope-ruoti numatymo galimybëmis, kà,beje, ir daro tikslieji bei gamtosmokslai.

Lingvistikos orientyrai iridealas

Jeigu taip, tai ar lingvistika turikokius nors orientyrus, kuriø privalulaikytis �tolimajame plaukiojime�?

Lingvistika gali turëti keletà pa-tikimø orientyrø. Vienas ið jø � taigamtos mokslai, nes kalba egzistuo-ja kaip objektyvi duotybë. Ðios nuo-statos dabar neginèija nei materialis-tai, nei idealistai. O jei taip, tai kal-bà reikia tyrinëti kaip ir bet kurá ki-

tà objektà � fiziná, geografiná ar ge-ologiná. Mes kaip tik tai ir stengia-mës daryti.

Be to, kalba, ar bent jau tam tik-ri kalbos modeliai, sudarantys jos da-lá, pavyzdþiui, gramatika, yra uþda-ros sistemos. Jos ir turi bûti tyrinë-jamos kaip uþdaros sistemos, pana-ðiai kaip kai kurios matematinës sis-temos. Antai galima suskaièiuotipredikatus formalioje kalboje, kaipkad daroma ir natûralioje gyvojojekalboje.

Þinoma, tai tik kalbotyros dalis,bet svarbus aspektas. Kalba � tai tar-si matematiniai dydþiai, o kalbotyra� tai tam tikras matematikos analo-gas tarp humanitariniø disciplinø.Vis dëlto tokio supratimo ir jo ágy-vendinimo dar tëra tik paèios uþuo-mazgos.

O koks bûtø kalbotyros idealas?Vienas ið kalbotyros idealø man

� tai istoriniai mokslai antropologi-ja ir paleontologija. Kalba radosikaip þmoniø bendravimo priemonëir ëmë plëtotis, pradëjo skilti ir da-vë pradþià kitoms kalboms. Tuos da-lykus tyrinëja istorinë kalbotyra, kuriper pastaruosius 30 metø padarë la-bai dideliø atradimø kalbø giliosiosrekonstrukcijos srityje, todël dabargalime mokslinius sprendimus darytiapie kalbas, gyvavusias prieð 10�15tûkst. metø ar net seniau. Kitas rei-kalas, kiek tie sprendimai iðties ati-tinka buvusià tikrovæ. Vargu, ar kasgali patikrinti. Pastaruoju metu pa-vyko rekonstruoti keletà prokalbiø,kurios davë pradþià daugeliui vëles-niø kalbø.

Taèiau indoeuropieèiø prokalbëskol kas niekas nerekonstravo?

Þiûrint kà turime mintyje. Nega-lime rekonstruoti indoeuropieèiøkalbos teksto, bet pati ði kalba, egzis-tavusi prieð 6 tûkst. metø, rekonst-ruojama. Seniausi indoeuropieèiøtekstai, kurie gyvavo maþdaug prieð4 tûkst. metø � senovës luviø ir heti-

tø � yra iððifruojami.

Komparatyvistika � taiðvyturys kalbø jûroje

Tikriausiai sutiksite, kad kalbantapie senøjø tekstø ir apskritai senøjøkalbø rekonstrukcijà, svarbu turëti re-zultatø patikimumo kriterijus, patiki-mumo árodymus. Antraip galima pra-dëti kurti �kalbà�, kurios niekada ne-buvo, ir uþkibti ant saviapgaulës �kab-liuko�. Taigi kaip galima uþtikrintikalbos rekonstrukcijos patikimumà?

Lyginamoji kalbotyra � kompa-

ratyvistika � tai mokslas apie kalbøtarpusavio atitikimà. Galime bûtitikri gavæ tikslø atitikmená, net jeigumums neþinomos kai kurios tø kal-bø detalës. Taigi komparatyvistika �mokslas apie orientyrus, ðvyturius jû-roje, kuri mums nepaþástama. Tuokomparatyvistika ir skiriasi nuo betkurios sinchroninës kalbotyros sri-ties. Sinchroninëje kalbotyroje pri-valu turëti kuo iðsamesná kalbos arpasaulio kalbø apraðymà, o spræsti

galime tik atsiremdami á turimusduomenis. Savo apraðymuose mesjau negalëtume operuoti nepakan-kamumo veiksniu, o tai kaip tik ir da-roma lyginamojoje istorinëje kalbo-tyroje.

Taigi pavyksta rekonstruoti kaikuriuos faktus kalboje, kuri egzista-vo prieð 6�10 tûkst. metø, bet re-konstruojama ne pati kalba, o josskeletas. Panaðiai dirba paleontolo-gai: jie ásivaizduoja, kaip galëjo atro-dyti dinozauras, nors turi tik jo griau-èius, ir tai daþnai ne visus kaulus. Tu-rëdami vien dinozauro kojos ar da-lies skeleto kelis kaulus, paleontolo-

gai sugeba rekonstruoti dinozaurà,kad ir su tam tikra paklaida. Panaðiaidirba ir kalbininkai, rekonstruodamisenàsias, jau mirusias kalbas. Tiesa,kalbininkai gal nëra tokie �nagingi�rekonstruotojai, bet kartais jiems pa-siseka nustatyti, pavyzdþiui, ar bûtakirèio germanø prokalbëje, nors irnëra iðlikusiø tokiø tekstø.

Kiekviena kalba tam tikra prasmeyra uþdara sistema, o kalbø tipologijakaip tik siekia ávairias kalbas nagrinëtiatviros sistemos ar sistemø tyrimo bû-dais. Ar èia nëra neáveikiamo prieðta-ravimo?

Ne pati kalba yra uþdaros siste-mos uþdara erdvë, bet atskiri tos kal-bos organizavimo lygmenys. Seniaiþinoma, kad bet kurios kalbos balsiaiir priebalsiai yra organizuoti kaip uþ-daros sistemos. Visai nesvarbu, kiektø balsiø bûtø � 5 ar 50, nes jie visisusijæ tam tikru santykiø tinklu, tamtikrais parametrais. Tai reliacinëduomenø bazë, jei vartosime gamta-mokslinius terminus. Kitaip tariant,jie susijæ tam tikrais santykiais pagalvienà ar kelis parametrus. Pavyz-dþiui, balsiai ir priebalsiai, siauras �platus, prieðakinis � uþpakalinis ir t.t. Taigi kiekvienas balsis pasiþymitam tikrais parametrais, ir visi jie�dirba�, naudojami kalboje.

Tai buvo pastebëta palygintianksti � XX a. pradþioje, o nuopel-nai priklauso mokslinës fonologijospagrindëjui kalbininkui NikolajuiTrubeckojui.

Bus daugiau

Senieji Pandëlio stogai

Griûvanèiame Panemunio dvare

Salø kalbotyros vasaros mokyklos dalyviai pertraukos metu. Pirmame plane � Lina Baèiûnaitë, Laimutis Lauþikas,Antanas Smetona ir Veslava Èiþik-Prokaðeva

Pandëlio baþnyèios fasadoskulpûra

12 2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350)PËDSAKAI

Josifas Brodskis:pirma kelionë á Lietuvà (2)

Pradþia Nr. 15

Tæsiame pasakojimà apie No-belio premijos laureato JosifoBrodskio pirmàjà kelionæ á Lietu-và 1966 m. rugpjûtá. Venclovønamuose ðiemet paminëtos po-eto vieðnagës keturiasde-ðimtosios ir deðimtosios poetomirties metinës.

Kai Palanga tapdavo pigi

Pasak R. Katiliaus, geriausiàB. Brodskiui skirtà esë jau po poetomirties yra paraðæs A. Sergejevas.Tai esë Apie Brodská � ten apraðytair jo kelionë á Lietuvà. Raðoma, kaipJuozas Tumelis iðlydëjo J. Brodská iðVilniaus á Palangà, regis, Knygø rû-mø automobiliu. A. Sergejevas raðo,kad Josifui teko �pigi rudens Palan-ga�, o ið Palangos lëktuvu poetas grá-þo á Leningradà...

R. Katiliui ðis pasakymas � pigi ru-dens Palanga � tapo iðeities taðku, më-ginant nustatyti bent kiek tikslesnæ po-eto atvykimo á Lietuvà datà. Pigi Pa-langa tapdavo apie rugpjûèio 25-àjà,kai nusileisdavo rûkai. Taèiau tai darbuvo ne rugsëjis. Taigi galima spëti,J. Brodskis á Vilniø galëjo atvykti maþ-daug rugpjûèio 23-iàjà ar 24-àjà.

Tæsdamas J. Brodskio atvykimo áLietuvà prieðistoræ, R. Katilius pri-mena, kad dar prieð poeto atvaþia-vimà atsiminimø popietës dalyviaiir tie, kurie renginyje nedalyva-vo, buvo skaitæ ir persiraðinëjæjo eiles. Vadinasi, J. Brodskioatvykimui á Vilniø jau buvopasirengta. Ðiems skaityto-jams jo poezija buvo arti-ma, atliepë jø jausmus irmintis. Brodskio eilëssklido po visà Sovietijàgana plaèiai � pasiek-davo ir Vilniø.

Poeto vieðnagësVilniuje ávykius R.Katilius yra apraðæsatskirame straips-nyje � jis ádëtas á J.Brodskio eilëraðèiøknygà Vaizdas á jûrà,taèiau ten patekotoli graþu ne viskas.Gera proga kai ku-rias tø spragø uþpil-dyti.

Pirmas susitikimasLiejyklos gatvëje

Ið taksi prie Katiliø namø Lie-jyklos g. 1 iðlipo vidutinio ûgio, kiekrudo gymio vaikinas, apsikabino suAndrejumi, pasisveikino su Ramû-nu. Tada nusiëmë kepæ ir tarsi pasi-skundë ar pasiguodë savo maskvie-èiui draugui: �Þiûrëkite, Andrejau,kaip mane apkirpo�...

Scena bylojo apie ypatingà drau-gø artimumà, ir Ramûnui bu-vo keistoka, kad jiedu vienas

kitam sakë Jûs. Taip iðliko visà jøbendravimo laikà.

Ðiandien negalima tiksliai pasa-kyti, ar Sergejevai iðvaþiavo ið Vil-niaus á Maskvà jau Brodskio atvaþia-vimo, ar rytojaus dienà. Kai kuriassmulkmenas R. Katilius tikëjosi pa-sitikslinti ðià vasarà, mat á Vilniø iðMaskvos buvo þadëjusi atvykti Liud-mila Sergejeva, pirmojo J. Brodskiosusitikimo su lietuviais liudininkë irdalyvë.

Kiek tos smulkmenos reikðmin-gos ir apskritai reikalingos? Labaigerai pasakë R. Katilius: þmogiðko-ji atmintis � keistas fenomenas, nesvisiems ástrigo ir deðimtmeèiais ne-pasimirðo poeto mesta nereikðmin-ga frazë. Taèiau reikðmingiausios, gi-lios mintys neiðliko, neuþsifiksavo irtuo lieka tik stebëtis. Metams bëgantvis daugiau smulkmenø uþsimirðta,kartu netenkama ir vaizdo visumos,bendravimo su originaliu poetu gy-vasties.

Naujø klausimø bemat kilo vospradëjus dalytis prisiminimais. KasJ. Brodskio laukë ir pasitiko Katiliøbute? Aiðku, buvo Ramûnas su þmo-na Ele, Liuda ir Andrejus Sergejevai,bet ar buvo Audronis Katilius, savø-jø vadinamas Adu? Jau reikëjo tiks-lintis, nes iki ðiol, atrodo, ðis klausi-mas nebuvo iðkilæs. Neabejotinai bu-vo geroji namø dvasia ðeimininkëAsytë � amþinàjá atilsá Joana Gegu-þienë, broliø Ramûno ir Ado auklë.Niekas ðiandien neprisimena, betáprasta tø namø tvarka ir gyvenimologika sako, kad ðeimininkë Asytë

pro iðraiðkingà vartø arkà. Kà iðvys-tame? Paëjus kairiau � durys, ties ku-riomis kabo mechaninio skambuèiorankena. Ramûnas abejoja, ar kurio-je Vilniaus vietoje dar iðlikæs toksskambutis, bet tais laikais jø dar bu-vo. Ið kiemo á Katiliø butà antrajameaukðte vedë vidiniai laiptai. Patrau-kus skambuèio rankenà, prieðkam-baryje suskambëdavo varpelis. Kurisnors ið namiðkiø laiptais nusileisda-vo þemyn ir áleisdavo sveèius. Taip ánamus áëjo ir J. Brodskis su já pasiti-kusiais þmonëmis.

Kà pamatë áëjæs? Katiliø butasbuvo erdvus: keturi kambariai suda-rë apie 70 m2. Tarybiniam þmogui la-bai daug, nors Vilniaus senamiesty-je tai ne ypatingo dydþio butas.Aukðtos lubos, nors Ramûnas randareikalà priminti, kad ne tokios aukð-tos, kaip Brodskiø bute Pestelio gat-vëje Leningrade � ten jø aukðtis ga-lëjo siekti puspenkto metro. Storosnamo sienos, gilios langø niðos � bro-liams Katiliams buvo gera vieta su-krauti visus ámanomus ir neámano-mus daiktus. Senoviniai langø rëmaidalijo langà á aðtuonias dalis � langaibûdingi Vilniaus senamiesèiui.

Pasiþvalgyti ið buto á kiemà buvogalima ir ið balkono, kuris kaip ir sie-nos buvo apsivijæs laukiniø vynuogiøvijokliais.

Buto baldai � tarpukario, kai ku-rie gal dar senesniø laikø. Valgomo-jo viduryje stovëjo didelis apvalusstalas � ir jam lemtas svarbus vaid-muo tolesniuose ávykiuose. Solidusbufetas, uþ stiklo � elegantiðkas XXa. treèiojo deðimtmeèio arbatinisservizas. Ant sienos ramiai minutesir valandas skaièiavo senovinis laik-rodis.

Baldai iðliko, tik dabar Ramûnoir Elës bute Antakalnyje jø beveiknematyti, nes naujo tipo bute jie ne-turi reikalingos erdvës ir tarpusavioryðio. Kad ir tas apskritasis stalas �jau ne kambario viduryje, o ástumtasá kampà, ant jo stovi kompiuteris.Vis dëlto T. Venclovos pastaba labaiteisinga: visi iðlikæ senojo buto bal-dai jau ne ðiaip baldai, bet turintys ið-liekamàjà muziejinæ vertæ.

Maiðtingos dvasiosugdymas

Þinoma, T. Venclova turi ir dau-giau kà pridëti, nes Katiliø butà Lie-jyklos gatvëje prisimena ir kaip tamtikrà to meto kultûriná þidiná. Prisi-mena tà butà nuo tada, kai mokësiVilniaus 1-osios vidurinës mokyklos,prie Ðv. Kazimiero baþnyèios, bene7 klasëje. Jei tiksliau, tai kai ið 7bperëjo á 7c klasæ. Pastarojoje mokë-si nemaþai ádomiø vaikinukø, kad irVirgilijus Noreika, Rimantas Ðilinis,Ramûnas Katilius. Beje, V. Noreikair perviliojo Venclovà á tà klasæ, sa-kydamas, kad ten jam bûsià geriau.

Kodël reikëjo ieðkoti �geriau�?Venclova pripaþásta, kad 7b nebuvoitin mëgiamas bendraklasiø. Gal irbuvæ dël ko nemëgti � jau vien dël jo�klasinës kilmës�. Ðiaip ar taip � þy-maus raðytojo ir tarybinio veikëjoAntano Venclovos sûnus. Tikriausiaiteisus J. Brodskis, kuris tas aplinky-bes apibûdina ðiais þodþiais: dauge-lis klasës draugø Tomà laikë þmo-gaus, iðdavusio savo ðalá atëjûnams,sûnumi ir su juo elgësi atitinkamai.Lietuvos liaudies poeto ir Stalinopremijos laureato Antano Venclovosuþimama padëtis tik blogino sûnauspadëtá. Pagaliau gal nemaþai lëmëir kai kurie Tomo charakterio bruo-þai, nebrandi aplinka, tad Tomui bu-vo ne pyragai. Tokie dalykai, tæsiantBrodskio mintá, arba traumuojaþmogø visam gyvenimui ir padaromonstru, arba stipriai uþgrûdina.

tuojau pat sveèius ir visus, buvusiusnamuose, turëjo pavaiðinti pietumis.

Broliø tëvai � Marija Janina Ka-tilienë ir Vincas Katilius � vasarasleisdavo sode prie Baltupiø, tadAdas ir Ramûnas vasaromis bute ka-raliaudavo vieni.

Ko gero, reikëtø pristatyti Kati-liø butà Liejyk-los g. 1 ir bentartimiausià ap-linkà. Butas uþ-ëmë visà nedide-lio dviejø aukðtøgyvenamojo na-mo antràjá aukð-tà. Ðiandien ant

ðio pastato sie-nos kabo J. Brod-

skiui skirta atmini-mo lenta.

Paþymësime, kad at-minimo lenta sukurta ir pri-

kalta daugiausia Prano Mor-kaus, vieno ið prisiminimø va-

karo dalyvio, pastangomis.

Kà matë J. BrodskisKatiliø bute

Ðiuo metu pastatas, buvæs Lie-jyklos g. 1, atrodo kiek kitaip, neguXX a. septintajame deðimtmetyje.Tada ið gatvës á kiemà buvo patenka-ma pro vartø arkà � tai Vilniaus se-namiesèiui gana bûdinga. Tiesa, sugilia senove tos arkos gal ir nereikë-tø sieti, nes, sprendþiant ið visko, gy-venamieji pastatai Liejyklos gatvëjebuvo statomi ne anksèiau kaip XIX a.antrojoje pusëje, gal net pabaigoje.Taèiau ðtai á kà turëtume atkreiptidëmesá: nuo XVI a. pradþios ðiojevietoje ëjo gynybinë miesto siena,kuri 1503�1522 m. juosë miestà. Ly-giagreti Liejyklos gatvei ir esanti ar-

èiau Ðv. Kotrynos baþnyèios Bene-diktiniø gatvë jau buvo miesto pusë-je, senamiestyje, o Liejyklos gatvë áðià teritorijà nepateko. Tai buvoVingrio upelio vaga, skyrusi miestàsu visa jo gynybine sistema ir uþmies-tá. Teisybë, tai nebuvo dykvietë, nesvisai netoliese XVII a. didingus rû-mus buvo pasistatæs kunigaikðtisJonuðas Radvila. XIX a. pradþiojeRusijos caro ásakymu buvo pradëtigriauti Lietuvos valdovø rûmø Þe-mutinës pilies griuvësiai ir Vilniausmiesto siena su bokðtais. Pastebësi-me, kad XIX a. pradþioje Vingrisëmë prarasti net savo vardà, pradë-tas vadinti slaviðkos kilmës Kaèergosvardu. XIX a. antrojoje pusëje uþpil-ta upelio vaga, jau virtusi kanaliza-cijos grioviu, o upelio vietoje atsira-do gatvë, kuriai prigijo Liejyklos var-das. Poþeminis upelis ir dabar tekakanalizacijos vamzdþiu. Priminimastø laikø, kai Vilniuje nuo XVI a. bu-vo liejamos patrankos. Visai galimasdalykas, kad senoji patrankø liejyk-la galëjo bûti árengta netoliese buvu-sioje Radvilø valdoje. Statant gyve-namuosius namus Liejyklos gatvëjedël romantizmo átakos buvo mëg-dþiojami praeities architektûriniaistiliai, atsirado vietos ir senovæ mëg-dþiojanèiai arkai greta pastato Lie-jyklos g. 1. Ðiandien arkos nebëra,nes á kiemà pro nepritaikytus vartuspradëjus vaþinëti sunkveþimiams,brozdinamas sienø tinkas ëmë byrë-ti, atsivërë sija, kuri buvo apmûryta,imituojant senovinæ arkà. Deja,pragmatiðki naujausi laikai roman-tizmo nepasigedo, tad nebeliko irvartø arkos.

Vis dëlto pamëginkime ásivaiz-duoti, kad sëkmingai pavyko laikro-dþiø rodykles atsukti 40 metø atgal,ir á Liejyklos g. 1 kiemà patenkame

J. Brodskis ir R. Katilius. 1972 m. Aleksandro Brodskio (poeto tëvo) nuotrauka.Ið Ramûno ir Elës Katiliø archyvo

J. Brodskio pieðinys raudonu tuðinuku.Pieðta ant servetëlës Katiliø virtuvëje (Ëåíèíãðàä, ïð.Ýíãåëüñà 69 êâ. 62), 1970�1972 m. Iðsaugotas Elës

Katilienës budrumo dëka. Ið Ramûno ir Elës Katiliø archyvo

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350) 13PËDSAKAITomà Venclovà visa tai paveikë bû-tent taip � matyt, reikðmingas veiks-nys buvo ir jo motinos inteligentiðkakilmë, ir giminës kultûringumas.

Kad ir kaip bûtø, 7c klasëje To-mo charakterio netolygumai labaigreitai buvo iðgyvendinti, tad jis pa-sijuto vaikinas kaip ir visi. Tada su-sidraugavo su Ramûnu Katiliumi.Reikëtø paaiðkinti, kaip jiedu atsidû-rë vienoje klasëje � juk Ramûnasdvejais metais vyresnis.

Marijampolës gimnazijoje (da-bar J. Jablonskio gimnazija) Ramû-nas baigë pirmàjà klasæ, paskui me-tus laiko teko prarasti dël viduriøðiltinës. 1947 m. Katiliø ðeima per-sikëlë á Vilniø, kur Ramûnas ástojoá �pirmabûdæ� � 1-àjà Vilniaus ber-niukø gimnazijà � ir mokësi èia nuoantrosios gimnazijos klasës. Taèiautuo metu prasidëjo ðvietimo refor-ma ir gimnazijos buvo pertvarko-mos á vidurines mokyklas. Ið gimna-zijos treèiø ir ketvirtø klasiø buvoformuojamos septintos vidurinësmokyklos klasës. Ðtai taip 7c suëjoRamûno ir Tomo keliai. Ðioje klasë-je mokësi truputá vyresni mokslei-viai, vyravo visai kita atmosfera, tadir dvejais metais jaunesniam Tomuiten nebuvo slogu. Tomas savo nau-jiesiems bendraklasiams buvo ádo-mus ne todël, kad já buvo galima pe-ðioti, bet kad buvo nepaprastai ga-bus vaikinukas. Pasiþymëjo feno-menalia, beveik fotografine atmin-timi, lengvai ásimindavo daugybæ is-torijos ir literatûros faktø, paþo-dþiui galëdavo iðmokti iðtisus kny-gø puslapius.

Pas Ramûnà ir Adà Katilius To-mas lankydavosi kone kasdien, anks-ti rado bendrà kalbà. Vienas kitàpradëjo auklëti, ið pradþiø labiau do-mëdamiesi mokykloje mokomais da-lykais � literatûra, fizika ir pan., o vë-liau ëmë kalbëti ir apie politikà. Bu-vo berniukai, kaip ir daugelis kitø �kito pasaulio nepaþinojo ir nelabaiásivaizdavo. Bet mokytojai, kuriø da-lis buvo ið prieðkario kartos, jiemssugebëjo ádiegti svarbiausià gyveni-mo principà: elkis etiðkai ir normaliaipasaulyje, kuriame gyveni � kaipnorëtum, kad ir su tavimi bûtø el-giamasi.

Jau paèiame siekyje �elgtis nor-maliai� nenormaliame pasaulyje glû-dëjo savotiðkas maiðtininko dvasiosugdymas. Ypaè kai normalumà pra-dedi lyginti su tuo, kas vyksta aplin-kui. Bræstant abejoniø, taip pat ir po-litiniais klausimais, kildavo vis dau-giau.

Palankià terpæ toms abejonëmstarpti sudarë tëvø, tarpukario laikøinteligentø, namø bibliotekos, ku-riose buvo geriausiø prieðkario lie-tuviø poetø ir raðytojø knygø, þur-nalø. Ir Ramûnas, ir Tomas savo të-vø bibliotekose galëjo skaityti An-tanà Miðkiná, Bernardà Brazdþioná,Kossu-Aleksandriðká ir kitø autoriø.Ðiems vaikinams knygø reikëjo, jiejas skaitë, o pradëjus bendrauti, tønorø � ir ávairiø � kildavo vis dau-giau.

Tarp didþiausiø kenkëjø �filatelistai ir

esperantininkai

Tëvo spintoje Ramûnas radoLietuvos archyvà, vokieèiø okupa-cijos metais iðleistà tritomá, kuria-me buvo paskelbti dokumentai irmedþiaga apie bolðevikø Lietuvo-je 1940�1941 m. vykdytus nusikal-timus. Buvo ádëta ir 1941 m. in-strukcija, kaip veþti þmones. In-strukcija, skirta kraupaus planovykdytojams. Kadangi iðveþamøjøvyrø laukë lageris, o þmonos su vai-kais turëjo bûti atveþamos á Sibirà

apsigyventi (íà ïîñåëåíèå), instruk-cijoje nurodoma aiðkinti iðveþamie-siems, kad daiktus pakuotøsi atski-rai. Ádëtas tremiamø asmenø sàra-ðas pagal veiklos rûðá ir politinæ pri-klausomybæ. Pirmiausia turëjo bû-ti griebiami menðevikai, eserai irtrockininkai, tarsi Lietuvoje bûtøðiø tariamø arðiausiø tarybø val-dþios prieðø perimvietë. Taip bolðe-vikai dorojosi su savo idëjiniaisprieðininkais, su kuriais drauge1917 m. Rusijoje vykdë spalio per-versmà.

Toliau tremtinø asmenø sàraðe �burþuaziniø politiniø partijø vadovaiir aktyvûs veikëjai, Lietuvos kariuo-menës karininkai, ðauliai, aukðtøjømokyklø profesoriai, mokytojai, ver-slininkai, þurnalistai. Sàraðà uþbaigiafilatelininkai ir esperantininkai, ku-rie taip pat buvo paskelbti tarybø val-dþios prieðais. Pateiktos smulkiau-sios instrukcijos, kaip ðeimos galvàatskirti nuo kitø ðeimos nariø ar mo-tinas nuo vaikø. Pavyzdþiui, siûlomavartoti tokius paaiðkinimus: �Tavotëvelis nuëjo atneðti karðto vandensið stoties virintuvo�. Instrukcijos pa-siraðytos aukðèiausio rango deporta-cijø vadovø ir vykdytojø.

Nesunku ásivaizduoti, koká po-veiká bræstantiems protams turëjotokie dokumentai. Visa tai bièiuliaiaptarinëjo, dalijosi informacija ið të-vø bibliotekø ir tai nedingo be pëd-sako. Kaip sako Ramûnas, buvo ðim-tas ir viena prieþastis dar iki Vengri-jos sukilimo 1956-aisiais suvokti irásisàmoninti, kas yra sovietizmas ir ákokias þabangas pateko iki 1940 m.buvusios nepriklausomos Baltijosvalstybës.

Ádomu, kad 1991 m. J. Brodskisðiuos faktus rado kur áterpti savo Ko-lekcininko laimikyje. Tai esë apie

medþiaga susipaþino dar tuo metu,kai protas imliausias, o ðirdis jaut-riausia. Kad ir kaip bûtø, ðie praga-ro maðinos dokumentai á uþmarðtánenugrimzdo, J. Brodskio publicis-tikoje atsiðaukë tegul ir po daugeliometø.

Studijø metais

Prie trijulës � Ramûno, Tomo irAdo � pritapo ir þemesnëje uþpirmuosius du klasëje mokæsis Pra-nas Morkus, daugelio idëjø, tarp jøir labai radikaliø, autorius. Drau-gystë, prasidëjusi mokyklos metais,tæsësi studijø laikais ir iðliko visà

mo realybei forma raðys, kad ðis vai-kinas tapo jauniausiu ðios moksloástaigos studentu per visà jos istori-jà. Tai nevisiðka tiesa, nes 1801 m.gimæs Ignotas Domeika á Vilniausuniversitetà ástojo 1815 m., vadinasi,14 metø. Tiesa, bûsimasis geologas,mineralogas ir keliautojas I. Domei-ka save ðiek tiek �pasendino� Uni-versiteto knygoje uþsiraðæs paanks-tintus savo gimimo metus � 1800-uosius. Taip sukëlë painiavà savogyvenimo tyrinëtojø gretose, netei-singa gimimo data buvo patekusinet á I. Domeikos atminimo lentàVilniaus universiteto Didþiajamekieme. Suprantama, kad ðie faktainegalëjo bûti þinomi J. Brodskiui,pagaliau poetas bûtø visiðkai teisus,jeigu mintyje turëtø pokarinæ Vil-niaus universiteto istorijà.

1960 m., baigæs studijas univer-sitete, T. Venclova uþsiëmë þurna-listika, vertimais ir kita literatûri-ne veikla, svarbiausias jo uþsiëmi-mas buvo eilëraðèiø raðymas.Mums rûpimais 1966-aisiais ástojoá Tartu universiteto aspirantûrà, kurpas profesoriø Jurijø Lotmanà stu-dijavo semiotikà.

P. Morkus 1955 m. ástojo á Mask-vos valstybinio M. Lomonosovo uni-versiteto Filologijos fakultetà. Tiesa,Maskvoje ilgai neuþsibuvo dël �ne-tinkamø paþinèiø�. Kad jos buvo la-bai netinkamos tuometinio reþimopoþiûriu ir net grieþtai smerktinos,abejoniø nekyla. Pavyzdþiui, kad irtame paèiame fakultete studijavæsVenediktas Jerofejevas, kuris 1956�1958 m. paraðë Psichopato uþraðus, o1969 m. � maðinraðèio kopijomisplatintà autobiografiná romanàMaskva�Petuðkai ir pagarsëjo kaipvienas labiausiai sovietiná reþimàgrotesko ir bufonados priemonëmisdemaskuojanèiø raðytojø.

P. Morkus bendravo ir su Vladi-miru Muravjovu, kurio asmenybëjekai kas áþvelgë visos kartos lyderiobruoþø. Kartos lyderiu jis netapo irtam buvo ávairiø, taip pat asmeniniopobûdþio prieþasèiø. Vis dëlto V. Mu-ravjovas paþiûromis, protu ir eru-dicija iðsiskyrë net ir ið to metoMaskvos inteligentø. Á studentijosnuotaikø stebëtojø akiratá pateko irstudentø sienlaikraðtyje pasirodæsP. Morkaus straipsnis, kuriame gar-binamas B. Pasternakas. Tiesa, darprieð pastarojo paskelbimà Nobeliopremijos literatûros srityje laureatu,bet universiteto vadovybei ir to jaubuvo per akis.

1957 m. P. Mor-kui (beje, kaip irV. Jerofejevui) tekonutraukti studijas

Maskvos universitete ir gráþti áLietuvà. Tiesa, ne tuðèiomis, betsu daugybe puikiø knygø ir idë-jø. Tomis idëjomis veikë ir vilnie-èius draugus, á kuriø bûrá vël ási-liejo. Tai buvo bendraminèiø bû-rys. T. Venclova prisipaþásta, kadtarybø valdþios tuo metu jau labainemëgæs, gal net labiau, negu ne-mëgsta dabar. Nedaug trûko, kadbûtø ásipainiota á tokias istorijas,ið kuriø bûtø buvæ sunku iðsikaps-tyti.

Kartà, gal 1957 m., T. Venclovossusitiktas P. Morkaus draugas V. Mu-ravjovas metë naujà idëjà. Pradëjonuo lakoniðko pareiðkimo: �Ginkløbus�. Tereikia surinkti 500 vyrø ir pa-kartoti Peterburgo dekabristø þyg-darbá. Tik iðeiti su ginklais ne á Se-nato aikðtæ Peterburge, bet á Raudo-nàjà Maskvoje. Jeigu pavyktø iðsilai-kyti bent pusvalandá, tai pasaulis su-þinotø, kad ne visi ðioje didþiulëje ða-lyje pritaria tam pragariðkam reþi-mui, o jaunimas net yra linkæs paau-koti savo gyvybes kovojo prieð reþi-mà. Kas bus toliau? Visus èiups uþapykakliø ir veð á Lubiankà, ten pra-sidës tardymai ir kankinimai. Norintto iðvengti, visi iðeinantys á Raudonà-jà aikðtæ iðgers nuodø, pradësianèiøveikti po pusës valandos...

Iðklausæs V. Muravjovo (kaip èianeprisiminti jo bendrapavardþio de-kabristo Sergejaus Muravjovo-Apo-stolo) veiksmø programà, T. Venclo-va mandagiai susidomëjo ir dalykið-kai paklausë: �Gerai, kur automataiir nuodai�? Dabar tai prisiminæs netodël, kad norëtø pasakyti, koks bu-vo ðaltakraujiðkas didvyris, bet tikstengdamasis parodyti, kaip neken-të tarybø valdþios. Projektas su rea-lybe neturëjo nieko bendro, gal ir pa-èiam V. Muravjovui tebuvo tik aplin-kos zondavimas, bet tuo metu kaikurioms karðtoms galvoms atrodë,kad gali tekti ir iðeiti á aikðtæ.

Turëdami mintyje visà ðá konteks-tà, prisiminkime J. Brodskio neigia-mà dekabristø sukilimo vertinimà.Daug vëliau vykusiame poeto pokal-byje su Lenkijos Solidarumo veikëjuAdamu Michniku J. Brodskis ið-juokë dekabristø pasirinktà protes-to formà prieð tironijà kaip visiðkainerealià ir negalinèià duoti prakti-nës naudos. Anot poeto, dekabris-tø veiksmai iðplaukë ið jø natûros,maþai kà bendro turinèiais su gyve-nimo realybe.

Bus daugiau

1966 m. rugpjûèio mën. Josifas Brodskisapsistojo ðiame Liejyklos gatvës name

Katiliø bute

J. Brodskio pieðinys, vaizduojantis bûsimàjá paminklà Tomui Venclovai(�Tomui Venclovai � dëkinga þmonija�). Pieðtukas, raudonas tuðinukas.

Ið Ramûno ir Elës Katiliø archyvo

slaptuosius sovietø agentus KimàFilbá (Kim Philby, 1912�1988 m.),Vilá Fiðerá, kitaip Rudolfà Abelá(Willie Fischer, 1903�1971 m.) ir ki-tus panaðaus plauko slaptojo frontoveikëjus bei Sovietø Sàjungos siekiusparklupdyti pramonines Vakarø de-mokratijas, pasinaudojant ArtimøjøRytø, faktiðkai viso arabø pasaulionaftos iðtekliais. Galima neabejoti,kad þinias apie NKVD instrukcijas,kaip deportuoti Lietuvos gyventojus,J. Brodskis gavo ið R. Katiliaus arbaT. Venclovos, o gal ir ið abiejø, nesbendraklasiai su Lietuvos archyvo

gyvenimà. Kalbant apie 1966-uo-sius, paþymësime, kad prisiminimøautoriai tuo metu jau turëjo ðiokátoká gyvenimo patyrimà, o PranuiMorkui jau buvo tekæ paragauti irkartokø pipirø.

Tomas ir Ramûnas 1954 m. bai-gë vidurinæ mokyklà. Abu pasirin-ko studijas Vilniaus universitete:Tomas � lietuviø filologijà, o Ramû-nas � fizikà.Tomui buvo tik 16 me-tø, kai jis su pagyrimu baigæs vidu-rinæ ástojo á universitetà. J. Brodskis1989 m. T. Venclovai skirtamestraipsnyje Poezija kaip pasiprieðini-

14 2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350)

KURKIME ATEITÁ DRAUGE!

Ðiais metaisMokslo ir encik-lopedijø leidybosinstitutas vokie-èiø kalbos mylë-tojus nudþiuginonauju solidþiuleidiniu � Didþiuoju vokieèiø-lie-tuviø kalbø þodynu (Das großedeutsch-litauische Wörterbuch).Tai pats naujausias ir iðsamiau-sias vokieèiø � lietuviø kalbø þo-dynas, iðleistas Lietuvoje. Jis ap-ima apie 100 tûkst. þodþiø. Pir-màjá þodyno tomà parengë þymu-sis vokieèiø�lietuviø kalbø þody-ninkas Juozas Algirdas Kriþi-nauskas (jau amþinàjá atilsá) �daugelio lietuviø-vokieèiø ir vo-kieèiø�lietuviø kalbø þodynø ren-gëjas, knygeliø norintiems iðmok-ti vokieèiø kalbos autorius. Ant-ràjá � J. A. Kriþinauskas ir StasysSmagurauskas. Tobulinti þodynà

Jakaitienë, Evalda. Leksikog-rafija � Vilnius: Mokslo ir encik-lopedijø leidybos institutas, 2005.� 324 p.

Ilgà laikà lietuviø kalbotyrojestigo darbø, kuriuose bûtø nagri-nëjami teoriniai leksikografijosklausimai. 2005 m. pabaigoje ðiàspragà uþpildë Mokslo ir enciklo-pedijø leidybos instituto iðleistaknyga Leksikografija. Jos autorë �Vilniaus universiteto Lietuviø kal-bos katedros profesorë Evalda Ja-kaitienë. Leksikografija, paþymi-ma knygos pratarmëje, � profeso-rës pedagoginës veiklos, moksli-nio darbo ir þodynø rengimo pa-tirties rezultatas: knyga iðaugo iðbene deðimt metø studentamsskaityto kurso, leksinës semanti-kos tyrimø bei leksikografinëspraktikos.

Ðiame leidinyje pirmà kartàlietuviðkai iðdëstyti þodynininkodarbo principai bei metodai, aið-kinamos bendrosios leksikografi-jos kategorijos ir sàvokos, tikslai,uþdaviniai, ðaltiniai, aptariamosþodynø tipologijos problemos.Konkreèios leksikografijos pro-blemos, teoriniai bei metodologi-niai teiginiai neatsiejami nuo tam

tikrø þodynø tipø, todël au-torë bendruosius (ðiai gru-

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETOFIZIKINËS ELEKTRONIKOS INSTITUTAS

skelbia priëmimà á Fizikos ir Medþiagø inþinerijos mokslo krypèiødieninæ doktorantûrà.

Priëmimo konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys magistro kva-lifikaciná laipsná arba jam prilygstantá aukðtàjá iðsilavinimà.

Stojantieji á doktorantûrà KTU Fizikinës elektronikos institutomoksliniam sekretoriui iki rugsëjo 26 d. (imtinai) turi pateikti:

1) praðymà instituto direktoriaus vardu, kuriame nurodyta dok-torantûros kryptis;

2) gyvenimo apraðymà;3) dviejø mokslininkø rekomendacijas,4) magistro arba vienpakopio aukðtojo mokslo baigimo diplomà

su priedu (originalà ir kopijà);5) savo mokslo darbø sàraðà ir darbø atspaudus, o jei tokiø darbø

nëra, � moksliná referatà; tais paèiais metais baigusieji magistrantûràar vientisàsias studijas absolventai vietoj referato gali pateikti baigia-màjá darbà;

6) paso paskutinio lapo arba asmens tapatybës kortelës kopijà;7) kitus, jø nuomone, svarbius dokumentus.

Informacija teikiama:KTU Fizikinës elektronikos institute (Savanoriø pr. 271, LT- 50131

Kaunas)telefonu (8 ~ 37) 313 432,faksu (8 ~ 37) 314 423,elektroniniu paðtu fei@fei.lt

Direktorius

Naujas dvitomis þodynasvokieèiø kalbos mylëtojams

Apie þodþiø namus

pei priskiriami aiðkinamieji, isto-riniai, tarmiø, paraleliniai ir siste-miniai þodynai), specialiuosius(terminø, sinonimø ir antonimø,tarptautiniø þodþiø, tikriniø þo-dþiø, frazeologizmø, pasyviosios,nenorminës leksikos ir homonimøþodynai), aspektinius (etimologi-niai, þodþiø junglumo ir vartose-nos bei kitø rûðiø þodynai), taippat pastaruoju metu vis labiau po-puliarëjanèius elektroninius þody-nus nuosekliai aptaria atskiruoseskyriuose. Èia nagrinëjami þodynø

tikslai, rûðys, struktûra, atidþiaupaþvelgiama, kaip tam tikros pro-blemos sprendþiamos ávairiuoselietuviø ir kitø � daugiausia anglø,lenkø, norvegø, rusø, vokieèiø �kalbø þodynuose.

Paskutiniame knygos skyriujeiðdëstyti þodynø kritikos principai,duodama metodiniø patarimø,kaip raðyti þodynø recenzijas, ko-kiais kriterijais vadovautis, profe-sionaliai vertinant ðiuos leidinius.

Knygos pabaigoje randamesantraukà anglø kalba ir parankiàdalykinæ rodyklæ.

Leidëjai nurodo, kad knygaskiriama pirmiausia kaip vadovë-lis filologams magistrantams irdoktorantams, taip pat kalbotyrosspecialistams ir visiems, �kuriemsrûpi þodþio vieta þmoniø gyveni-me� (7 p.). Belieka priminti, kadskaitytojai ypaè turëtø ávertinti au-torës sugebëjimà mokslinæ knygàpateikti patraukliai gana plaèiaiauditorijai: Leksikografijoje svarûsteoriniai ir metodologiniai teigi-niai, iliustruojami gausiais ávairiøtipø ir kalbø þodynø pavyzdþiais,yra iðdëstyti paprastai ir aiðkiai,lengvai skaitomai ne vien ðios sri-ties specialistø.

�Mokslo Lietuvos� informacija

Tarptautinë mokslinëduomenø bazë �Lituanistika�padëjo germanistai ið Vokietijos

prof. dr. Raineris Eckertas, dr.Emilija Hemmerling ir dr. Elvy-ra Bukevièiûtë. Spaudai þodynàparengë leidykla TEV.

Iki Didþiojo vokieèiø�lietuviøkalbos þodyno pasirodymo, galëjo-

me naudotis taippat J. A. Kriþi-nausko ir S. Sma-gurausko pareng-tu ir 2004 m.Mokslo ir encik-lopedijø leidy-bos institutoiðleistu Vokie-èiø�lietuviø kal-bø þodynu, ta-èiau jis nebuvotoks iðsamus .Naujajame þody-ne pateikiamagreitai kintantidabartinës vo-kieèiø kalbosleksika, ávairûsmokslo ir techni-

kos terminai, vartojami populia-riojoje mokslinëje literatûroje irperiodinëje spaudoje. Þodynovartotojas èia ras nemaþai frazeo-logizmø, patarliø ir prieþodþiø,dabartinës ðnekamosios kalbosbei senesniø þodþiø, dialektizmø,sutinkamø vokieèiø kalba raðan-èiø raðytojø kûriniuose; neologiz-mø, pasitaikanèiø ðiø dienø publi-kacijose ir periodikoje. Þodynaspapildytas naujausia leksika, an-gliðkais þodþiais, kurie ypaè spar-èiai skinasi kelià á vokieèiø kalbà,angliðkais terminais. Èia rasimenaujausiø informatikos, ekonomi-kos, teisës terminø. Iðsamiai apta-

riamos þodþiø reikðmës, pateikia-ma sinonimø, labai pagelbstinèiøverèiant tekstus. Iliustraciniai pa-vyzdþiai padeda geriau suprastiþodþiø reikðmes, jø vartosenà.Naudojantis þodynu galima skaity-ti groþinæ literatûrà, publicistinæ irpopuliariàjà mokslinæ literatûrà.

Didþiausia ðio leidinio naujo-vë, palyginti su ankstesniais Lie-tuvoje iðleistais vokieèiø�lietuviøkalbø þodynais, yra ta, kad jis pa-rengtas vadovaujantis naujàja vo-kieèiø kalbos raðyba. S. Smagu-rausko teigimu, dabar skaitytojuidaug lengviau surasti reikiamàþodá ar frazæ � jie iðskirti ðriftu.

Þodynà sudaro du tomai: pir-masis apima raides A�K, antrasis� L�Þ. Abu tomai yra po 635 pus-lapius. Pirmojo tomo pradþiojepateikiami þodyno leksikografi-niai ðaltiniai, vokiðkø, lotyniðkø irlietuviðkø trumpiniø sàraðas, ið-dëstyta Þodyno sandara, aptartapagrindiniø gramatiniø kategori-jø vartosena. Antrojo tomo pa-baigoje pateiktas labai iðsamusdaþniau vartojamø vokiðkø san-trumpø sàraðas. Ðiame sàraðe,kaip ir paèiame þodyne, atsisaky-ta sovietizmø, jau ið vartosenospasitraukusiø sàvokø, pavadini-mø. Taip pat pateikiama stipriø-jø ir netaisyklingøjø veiksmaþo-dþiø asmenavimo lentelë, kurio-je iðskirtos senesnës ir maþiauvartojamos formos.

Tai parankinis þodynas iraukðtesniøjø klasiø mokslei-viams, ir vokieèiø literatûros më-gëjams, ir vertëjams.

�Mokslo Lietuvos� informacija

2006 m. geguþës mën. pagal Struktûriniø fondø BPD II prioritetàÞmogiðkøjø iðtekliø plëtra 2.5 priemonæ Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës ge-rinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø srityje Lietuvos Mokslo Taryba ir13 partneriø � universitetø, mokslo institutø, LMA biblioteka � pasi-raðë sutartá su Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija irParamos fondu Europos socialinio forno agentûra projektui Tarptauti-në mokslinë duomenø bazë Lituanistika. Projekto trukmë � 2006�2008metai.

Projekto tikslas � sukurti tarptautinæ elektroninæ mokslo duome-nø bazæ Lituanistika. Ðio projekto ágyvendinimo metu bus parengta hu-manitariniø ir socialiniø mokslø mokslinës produkcijos vertinimo me-todika bei ðios metodikos pagrindu sukurta ir ádiegta tarptautinë moks-linë duomenø bazë Lituanistika, kurioje per projekto ágyvendinimo lai-kotarpá bus sukaupta informacija apie 10 tûkst. mokslinës produkci-jos, pripaþintos ekspertø, vienetø.

Humanitariniø ir socialiniø mokslo srièiø mokslininkai iki ðiol tu-rëjo tik ribotas galimybes pristatyti savo mokslinius laimëjimus nacio-naliniu ir tarptautiniu lygmeniu, kartu átvirtinti savo, kaip mokslinin-kø, pripaþinimà bei kompetencijà. Kita vertus, kiti mokslininkai ir vi-suomenë taip pat turi labai ribotas galimybes susipaþinti su Lietuvoshumanitariniø ir socialiniø mokslø srities mokslininkø laimëjimais beiávertinti ðiø laimëjimø reikðmingumà.

Projekto ágyvendinimas padës iðspræsti keletà uþdaviniø.� Sukurti tarptautinæ ekspertuojamà mokslinæ Lituanistikos duome-

nø bazæ (LDB), kurioje bûtø kaupiamos þinios apie lituanistikos moks-linius tyrimus Lietuvoje, publikuotus lituanistikos ðaltinius, apgintas ðiossrities disertacijø santraukas bei mokslo publikacijas.

� Parengti humanitariniø ir socialiniø mokslø dalykinio eksperta-vimo metodikà, leisianèià uþtikrinti Lituanistikos duomenø bazës kaipkompetencijos institucijos statusà.

� Pateikti mokslinæ informacijà apie humanitariniø ir socialiniømokslø tyrimus santraukø pavidalu ir uþtikrinti, kad ji bûtø prieinamanaujai sukurtoje tarptautinëje mokslinëje duomenø bazëje Lituanisti-ka Lietuvoje ir tarptautiniu lygmeniu.

Projekto parneriai: Klaipëdos universitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, Lietuviø kal-bos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos mokslø akademijosbiblioteka, Mykolo Romerio universitetas, Socialiniø tyrimø institutas,Ðiauliø universitetas, Vilniaus dailës akademija, Vytauto Didþiojo uni-versitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Vilniaus universitetas.

Projekto vadovë � doc. dr. Danguolë MikulënienëProjekto koordinatorë � habil. dr. Ingë Lukðaitë

2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350) 15PAGERBIMAS

Atkelta ið 5 p.

P. Straubas (Straub), G. Stalas(Stahl), G. Harmsas (Harms)(2005) atkreipia dëmesá, kadaukðtøjø mokyklø konkurencija irkokybës uþtikrinimas neturi sàly-goti mokslinio susiskaldymo ða-lies viduje ir Europos regionuose:vienas ið iðskirtiniø Europos po-þymiø yra plati ðvietimo bazë, ku-rià bûtina iðlaikyti. KiekvienameEuropos regione turi bûti sukur-tas europinius kokybës standar-tus atitinkantis aukðtojo mokslolygis. Todël kokybës uþtikrinimasaukðtojoje mokykloje turëtø bûtiir bendradarbiavimo procesas,átraukiantis visas svarbias intere-sø grupes (angl. stakeholders) iððalies tiek atskirose ðalyse, tiek irvisoje Europoje.

Kokybës ágyvendinimà lemiair finansiniø bei þmogiðkøjø ið-tekliø adekvatumas aukðtojomokslo institucijos bei rengiamospecialisto tikslams, taip pat in-vesticijos á darbuotojø (akademi-niø ir administracijos) nuolatinámokymà ir plëtojimà, poreikiomokytis nuolat ugdymas. Dauge-lyje ðaliø Bolonijos reformø die-gimas (bakalauro ir magistrolaipsniai, Europinë kreditø per-këlimo sistema ECTS) tik pradë-tas ar dar diskutuojamas. Todëlðiose srityse dar esama ir bus ne-maþai neatsakytø klausimø.

Mokymosi pasiekimø (angl.learning outcomes) naudojimas irskelbimas yra neatsiejamas nuostudijø kokybës uþtikrinimoaukðtosiose mokyklose. Moky-mosi laimëjimai daþniausiai nau-dojami trijuose skirtinguose ly-giuose: 1) instituciniame lygme-nyje � studijuojamø dalykø/mo-duliø apraðymuose, studijø pro-gramose ir kvalifikacijø apraðuo-se; 2) nacionaliniame lygmenyje �kvalifikacijø sistemose 3) tarp-tautiniame lygmenyje � pripaþintiir palyginti. Tai lemia studijø pro-gramos turiná, mokymà, mokymà-si, vertinimà bei kokybës uþtikri-nimà, palengvina akademiniø beiprofesiniø kvalifikacijø pripaþini-mà. Á mokymosi pasiekimusorientuotas poþiûris verèia per-màstyti, kà, kodël, kaip, kur ir ka-da mokysime bei vertinsime, o ðiøpasiekimø skelbimas padeda stu-dentui, darbdaviui ir plaèiajai vi-suomenei geriau suvokti moky-mosi rezultatus.

Ðiandien Europoje dar nërasutarta dël bendro mokymosi pa-siekimø apibrëþimo. Daþniausiaimokymosi pasiekimai apibûdina-mi kaip �[�] teiginys, nusakantis,kà studentas turëtø þinoti, su-prasti ir gebëti uþbaigæs tam tik-rà studijø periodà� (Bologna Se-minar, 2004). Diskusijose apieaukðtojo mokslo studijø kokybædaþnai sutapatinami programos/dalyko tikslai su mokymosi pasie-kimais, nors tikslai paprastai yrasusijæ su mokymu bei dëstytojø

intencijomis ir iniciatyvomis, olaimëjimai parodo iðmokimo lygá.

Dabartiniu pokyèiø ir iððûkiølaiku vis plaèiau kalbama apie ly-derio vaidmená aukðtojo moksloinstitucijoje, uþtikrinant jos veik-los kokybæ. Lyderis paprastai vei-kia strateginiame lygmenyje, kur-damas vizijà ir ilgalaikius organi-zacijos tikslus, lauþydamas siste-mas ir rëmus, inicijuodamas atei-ties pokyèius, rizikuodamas beiiðbandydamas visus netradiciniusbûdus tikslams pasiekti, darantisátakà aukðtojo mokslo institucijosveiklai savo asmenybe ir pavyz-dþiu. Lyderis daþniausiai atmetastabilià padëtá status quo, stengia-si ne prisitaikyti áprastoje kultû-roje, bet sukurti naujà �kokybëskultûrà�, kuri gali bûti supranta-ma kaip �[�] organizacijos kli-matas, kuriame darbuotojø gru-piø veikla nukreipiama tam tikrøtikslø ágyvendinimui� (EuropeanUniversity Association, 2004). Ko-kybës kultûrà sudaro du kompo-nentai: organizacinis/struktûrinis(asmenø/grupiø uþduotys, atliki-mo standartai ir atsakomybës) irpsichologinis (supratimas, lanks-tumas, dalyvavimas, lûkesèiai iremocijos). Strateginiame lygme-nyje kokybës kultûros plëtojimasir ágyvendinimas turëtø bûti glau-dþiai susijæ su institucijos misija.Kiekviena institucija turi rasti ge-riausià bûdà ágyvendinti savo mi-sijà per esamà struktûrà bei pro-cesus. Taigi lyderystë reikalingatam, kad bûtø inicijuoti bei die-giami ðie procesai aukðtosios mo-kyklos viduje, kad juose dalyvau-tø visa institucijos bendruomenë(studentai, akademiniai darbuo-tojai, administracija ir kt.). Ðian-dien daug diskutuojama, ar vertaaukðtojoje mokykloje kurti atski-rus padalinius, kurie bûtø atsa-kingi uþ kokybës uþtikrinimà, aregzistuojantys funkciniai padali-niai turëtø prisiimti ðià atsakomy-bæ. Taèiau kiekviena institucija,atsakydama á ðiuos klausimus, pa-ti turi pasirinkti geriausià spren-dimà (EUA, 2004).

Kokybës uþtikrinimasLietuvoje

Lietuva aktyviai prisidedaprie vieno ið prioritetiniø Bolo-

nijos proceso veiklos, vieningosstudijø kokybës uþtikrinimo sis-temos klausimo sprendimø. Jauyra sukurta ir veikia nacionalinëkokybës uþtikrinimo sistema: vi-dinis (savianalizë) ir iðorinis ver-tinimas, vieðas iðvadø skelbimas,rekomendacijø ágyvendinimas,uþsienio ekspertø dalyvavimas irnarystë tarptautinëse organizaci-jose (Studijø kokybës vertinimocentras yra ENQA asocijuotasnarys, INQAAHE ir CEE Net-work narys). Ði sistema orientuo-ta á studijø tobulinimo ir atskai-tingumo bei aukðtojo mokslo pa-slaugø veiksmingumo ir skaidru-mo visuose lygiuose didinimà,tarpusavio pasitikëjimo, pripaþi-nimo ir mobilumo tiek ðalies vi-duje, tiek ir tarp ðaliø, skatinimà.Taèiau uþsienio ekspertai dar ne-dalyvauja Studijø kokybës eks-pertø taryboje bei Mokslo ir stu-dijø institucijø veiklos vertinimoekspertø taryboje. Studentai da-lyvauja vidinio vertinimo proce-suose, Studijø kokybës ekspertøtaryboje, Mokslo ir studijø insti-tucijø veiklos vertinimo eksper-tø taryboje, taèiau jie nëra kvie-èiami dalyvauti iðoriná vertinimàatliekanèiose ekspertø komisijo-se, Studijø kokybës vertinimocentro valdyme (Deviþienë J.,2005).

Vienas ið aukðtojo mokslo ko-kybës uþtikrinimo tikslø yra uþ-tikrinti visuomenës ir ypaè darb-daviø pasitikëjimà joje teikiamaislaipsniais ar diplomais. Dabar,kaip teigia V. Nekroðius, J. Augu-tis, J. Daunoras ir kiti (2005), pa-naðiø programø yra kiekvienameuniversitete. Taèiau ar darbdaviaigali bûti uþtikrinti, kad vienas arkitas diplomas, ágytas skirtinguo-se universitetuose atspindës jeine tà patá absolvento þiniø, gebë-jimø ir kompetencijø lygá, tai bentgarantuos, kad absolventas, bai-gæs ðià programà, atitinka bentminimalius bakalauro ar magist-ro programai keliamus reikalavi-mus. Atitikimas tam tikros profe-sijos standarto bûtø pagrindiniskriterijus vertinant, ar programapasiekia savo tikslus, ar ne.

Apibendrinant straipsnyje ið-dëstytas mintis teigtina, kadaukðtojo mokslo studijø kokybësuþtikrinimas Bolonijos procesoðviesoje apima labai platø veik-lø spektrà ir neapsiriboja vien tikstudijø kokybës gerinimu. Taidaug platesnë sàvoka, aprëpian-ti instituciná aukðtosios mokyk-los tvarkymàsi, bendruomeninákokybës vertybës prisiëmimà,strateginá mokslinio ir pedagogi-nio personalo tobulinimà ir ko-kybæ, finansinius, materialiuo-sius iðteklius, studijomis suinte-resuotø grupiø átraukimà á jøvertinimà, tobulinimà. DaugelisLietuvos aukðtøjø mokyklø ðia-me kontekste jau yra atradæ sa-vo kelià arba intensyviaijo ieðko.

Aukðtojo mokslo studijøkokybës uþtikrinimas

Bolonijos proceso kontekste

KLASIKINËMECHANIKALIETUVOJE

Leonardas da Vinèis (Leonardoda Vinci), kuris buvo ne tik genialusmenininkas, bet ir originalus moks-lininkas, mechanikà yra pavadinæsmatematikos rojumi.

Ið tiesø ta fundamentalioji fizi-kos teorija, kurià Antikos filosofaivadino mechanika ir kuri, anot Iza-oko Niutono (Isaac Newton), �yratiksliai iðdëstytas ir árodytas mokslasapie judesius, sukeliamus bet kokiosjëgos, taip pat apie jëgas, kuriø rei-kia, kad tas judëjimas vyktø� yra la-bai glaudþiai susijæs su matematikojetiriamomis struktûromis.

XIX a. antrojoje pusëje klasiki-në mechanika pateko teorinës fizi-kos átakos sferon. Teorinei fizikai bu-vo aktualus klasikinës mechanikoskaip fizikinës teorijos matematinisiðplëtojimas. Taèiau fizikinë teorija,anot Dþeimso Maksvelo (JamesC. Maxwell), Alberto Einðteino (Al-bert Einstein) ir kitø fizikø bei moks-lo metodologø, susideda ne vien iðjos matematinio iðplëtojimo � tai tikviena jos dalis.

Tai, kad klasikinëje mechaniko-je yra nesuformuluotos pagrindiniømechaniniø dydþiø sàvokos, adekva-èiai neapibrëþti svarbiausi sàryðiai,atkreipë dëmesá jau Anri Puankarë(H. Poincaré, 1854�1912 m.) knygo-je Mokslas ir hipotezë (La Science etl�Hyphotèse, 1902 m.). Galima teig-ti, XIX�XX a. susiformavæs tradici-nis klasikinës mechanikos dëstymaságyvendina pagrindinæ pitagorieèiø

filosofijos tezæ � �viskas yra skai-èius�: fizikiniai klasikinës me-

chanikos dydþiai (atstumai,trukmës, masës, jëgos, im-

pulsai) suliejami su jø arit-metiniais ar geometri-niais vaizdais � realiai-siais skaièiais, vektoriais,tenzoriais, kuriuos nu-stato atitinkami skaièiørinkiniai. Be abejo, toksloginis neadekvatumas,tokia fizikiniø dydþiøaritmetizacija impli-kuoja nemaþai trûkumøklasikinës mechanikosdëstymo srityje � dël jos

ir pati klasikinë mechani-ka tampa prieðtaringa te-

orija, joje nesunku atskleis-ti ne vienà antinomijà.

Lietuvoje turëtø ir galëtøbûti plëtojama klasikinë me-

chanika � tiksliojo gamtos moks-lo ðaka. Èia kylanèios problemos

fundamentalios ir svarbios: pir-miausia reikia atkurti klasikinësmechanikos kaip savarankiðkos, ne-sutrumpintos fizikinës teorijos sta-tusà. Bûtina rekonstruoti sàvokinæklasikinës mechanikos struktûrà, at-sisakant fizikiniø dydþiø aritmetiza-cijos, t. y. jø identifikavimo su grynaimatematiniais objektais � skaièiais,vektoriais ir tenzoriais.

Bûtina pereiti prie ið principonaujø fizikiniø dydþiø sàvokø dary-bos bûdø, kuriuos daugiau kaip prieððimtà metø nurodë vokieèiø fizikasHermanas fon Helmholcas (Her-mann von Helmholtz). Jis iðkëlëabstrakcijos principà kaip pagrindi-ná fizikiniø dydþiø sàvokø konstravi-mo metodà.

2007 m. leidykla Mokslo aidai ið-leis Liubomiro Kulvieco knygà Lai-ko sàvoka klasikinëje mechanikoje.Joje bus publikuojami ir du straips-niai apie I. Niutonà � Du nepastebëtiIzaoko Niutono mokslinës kûrybosaspektai (anglø k.) ir Pagreièio siste-matizacija I. Niutono moksliniuosedarbuose (rusø k.). Knyga bus ski-riama matematikams, fizikams,mokslo istorikams, tyrinëjantiemsgamtos mokslo metodologines pro-blemas, filosofams. Tai bus Lietuvosmokslo istorijos indëlis, paþymint280-àsias I. Niutono mirties meti-nes 2007 metais.

Donata Kulviecaitë, Vera Èineva,Irina Tiulina, Edmundas Adomonis

BIOCHEMIJOS INSTITUTASskelbia konkursà mokslo darbuotojo pareigoms uþimti:

Molekulinës mikrobiologijos ir biotechnologijos � 1 vieta.

Pretendentai turi pateikti: praðymà leisti dalyvauti konkurse, iðsi-lavinimà liudijanèio dokumento kopijà, gyvenimo ir mokslinës veik-los apraðymà, moksliniø darbø sàraðà. Su reikalavimais pretendentamsgalima susipaþinti instituto interneto svetainëje adresu: http://www.bchi.lt/doc_lit/wlie20.htm

Dokumentai priimami iki ð. m. spalio 6 d. adresu: Mokslininkø g.12, 203 kab., LT-08662 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 ~ 5) 272 9144.

Direktorius

Izaokas Niutonas

16 2006 m. rugsëjo 21�spalio 4 d. Nr. 16(350)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Patarëjai: V. Bûda, S. Goberis, J. Puodþius,A. Ramonas, J. Ulbikas, E. K. Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel/faks. (8 ~ 5) 212 12 35

Laikraðtis internete: http://ml.lms.ltRedakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://ml.lms.lt paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Vilma Balsytë

Dizainerë Jolanta Mitalauskaitë

MEDICINAAtkelta ið 1 p.

Kalbamës su gydytoja oftal-mologe Rasa BAGDONIENE.

Mokslinës konferencijos veja vienakità. Kada gydytojai turi laiko gydyti li-gonius?

Nesutinku, kad konferencijødaug. Prieðingai, jø per maþa. Kon-ferencijos tam ir rengiamos, kad ge-riau gydytume.

Kuo reikðminga ði konferencija,skirta neiðneðiotø naujagimiø retino-patijai?

Ji daug kuo ypatinga ir reikðmin-ga. Tai apskritai pirmasis pasaulyjeneiðneðiotø naujagimiø retinopatijosspecialistø kongresas. Jame dalyvau-ja Rytø ir Vakarø ðaliø specialistai.To dar nëra buvæ.

Kaip galëtumëte paaiðkinti ðá faktà,kad tokia konferencija vyksta tik dabar?

Rytø ir besivystanèiose ðalyseprieð 10�20 metø ðios ligos iðvis ne-buvo, nes neiðneðioti naujagimiaitiesiog neiðgyvendavo. Jø nemokëtaiðauginti. Dabar, kai daugeliui ðaliøtampa prieinama naujausia aparatû-ra, skirta neiðneðiotiems naujagi-miams auginti, patobulëjo inkubato-riai, medikamentai ir naujagimiøprieþiûra, visose ðalyse iðgyvena visdaugiau neiðneðiotø naujagimiø. Ta-èiau iðgyvenusiesiems gresia aklu-mas. Bûna, kad sutrinka klausa beijudëjimo aparatas, gali iðsivystyti ce-rebrinis paralyþius ir kitos ligos.

Kodël ðios ligos gali iðsivystyti bû-tent neiðneðiotiems naujagimiams?Klausimas lyg ir trivialus, taèiaumums svarbu specialisto atsakymas.

Jei naujagimiai gauna daugiaudeguonies, maþesnë tikimybë, kadiðsivystys cerebrinis paralyþius, betkartu didëja tikimybë, kad papildo-mas deguonis pakenks akims. Ma-þiau deguonies gavusiø naujagimiøakys bus sveikos, bet uþtat gali bûtipaþeistos smegenys, jie gali susirgticerebriniu paralyþiumi. Medikamspediatrams iðlaviruoti labai sunku.Reikia didelës patirties gydant neið-neðiotus naujagimius ir auganèiusvaikus.

Gal gydytojai, siekdami optimaliøsprendimø, naudojasi tam tikrais mode-liais ar kitomis tiksliomis metodikomis?

Deja, grieþtø matematiniø for-muliø èia nëra. Kiekvienas þmogusyra unikalus, nepakartojamas, tadgydytojai gali orientuotis pagal ápras-tus parametrus � neiðneðioto nauja-gimio svorá, amþiø, sveikatà, ligas.Pagal visa tai parenkamas ir taiko-mas gydymas, skiriama atitinkamaprieþiûra.

Mokslui plëtojantis iðgyvena vismaþesni gimæ naujagimiai, kûdi-kiams sudaroma vis artimesnë mo-tinos organizmui aplinka.

Ir vis dël to dirbtinë aplinka kerði-ja naujomis ligomis, o viena jø � neið-neðiotø naujagimiø retinopatija.

Taip, tai jauna liga, pirmà kartàapraðyta tik XX a. viduryje, tiksliau,1942 metais. Gydyti pradëta tik sep-tintajame�aðtuntajame praeito am-þiaus deðimtmeèiais. Nebuvo þino-ma, kokia tai liga, kokiø reikia imtisgydymo bûdø, priemoniø. Katarak-ta, glaukoma jau reiðkësi ir prieðtûkstanèius metø, ðios akiø ligos ap-raðytos nuo seniausiø laikø, o neið-

neðiotø naujagimiø retinopatija tel-pa á vieno þmogaus gyvenimo tarps-ná. Garbingiausias mûsø kongresonarys � tai pasaulinio neiðneðiotønaujagimiø kongreso garbës prezi-dentas prof. Arnalas Patzas (ArnallPatz), gyvenantis Baltimorëje, JAV.Dël amþiaus � jam 95-eri metai � irsveikatos problemø á Vilniø atvyktinegalëjo, nors ir labai norëjo. Teigia-ma, kad jo ðaknys Lietuvoje, profe-sorius yra þydø tautybës. Bûtent A.Patzas vienas pirmøjø iðtyrë neiðne-ðiotø naujagimiø retinopatijos prie-þastis, ëmë gydyti ðiuos ligonius.

Taigi Vilniuje susitinka Rytai irVakarai. Pirmà kartà pasaulyje ðiatema vienu metu diskutuoja toks di-delis specialistø bûrys. Në vienameðiai problemai skirtame tarptautinia-

me renginyje nëra buvæ iðkart tiekdaug ðios ligos gydymo �þvaigþdþiø�,aukðèiausio lygio specialistø ir eks-pertø. Áprastuose tarptautiniuosekongresuose jø paprastai dalyvauja2�3, tad nuostabu Vilniuje matyti ið-kart 16 ðios srities didþiøjø þinovø.Renginys ágauna labai solidaus me-dicininio forumo reikðmæ.

Kuo labiau iðsivysèiusi ðalis, tuopaþangesnë medicina, vadinasi, iðgy-vena vis daugiau neiðneðiotø naujagi-miø. Bet tada daþnesni ir retinopatijosatvejai?

Labai ryðkus poslinkis á �kairæ�� gimsta vis maþesni ir maþesni nau-jagimiai. Dabar iðsivysèiusiose ðaly-

Mes taikome naujà ir mûsø kiekmodifikuotà gydymo bûdà, kuris lei-dþia visiðkai iðgydyti nuo aklumo.Akies dugne yra tam tikra sritis, ku-rià viso pasaulio oftalmologai reko-menduoja gydyti, taèiau bûtent tikiki tos vietos, ðiukðtu neperþengtitam tikros linijos. Þodþiu, yra tarsi�draudþiamoji zona�, á kurià skverb-tis negalima � tabu. Susiklostë bû-tent toks poþiûris ir atitinkamas gy-dymo bûdas. Tai ðtai mes kaip tikpradëjome skverbtis á tà �draudþia-màjà zonà�, ir ásitikinome, kad pasi-elgëme teisingai � mûsø rezultataiëmë pastebimai gerëti.

Bet ðiek tiek þinant mûsø gyvenimorealijas, knieti paklausti: kaip Jûsø pa-stangoms iðkart neuþkirto kelio atsakin-gos institucijos, kurios tuojau �pastatoá vietà� daranèius ne taip, kaip ápras-ta? Kol metodai neaprobuoti � negali-ma. Kaip sugebëjote áveikti ðá barjerà?

Visame pasaulyje naudojamasitam tikromis suraðytomis gydymorekomendacijomis, taisyklëmis, to-dël visi gydo vienodai, ðabloniðkai.Kai mes pradëjome gydyti neiðneðio-tø naujagimiø retinopatijà, tokiø tai-sykliø ar rekomendacijø ðalyje pa-prasèiausiai nebuvo. Todël mes da-rëme, kaip tuo metu buvo ámanomair kaip reikëjo. Þinoma, tas pasaky-mas reiðkia, kad taikëme paþangiau-sius Vakarø ðalyse áprastus gydymometodus ir priemones. Ðirdis plyðta,matant kad tavo akyse vaikas anka.Kai mûsø gydymas pasiteisino, pra-dëjome populiarinti savo taikytà bû-dà, atsirado sekëjø.

Kaip vadinate savo gydymo bûdà?Tai modifikuotas gydymas, tai-

kant krioterapijà, t. y. gydymu ðal-dant, labai þemos temperatûros po-veikiu, kartu su lazerio terapija, vei-kiant ðiek tiek kità akies dugno vie-tà. 1�2 milimetrø skirtumas, ir rezul-tatai yra akivaizdûs.

Bet kaip kad neretai bûna, ði lie-tuviðka patirtis tarp pasaulio oftalmo-logø bent kiek plaèiau ligi ðiol nepaskli-do? Juk pasaulinës oftalmologijos da-limi netapo?

Labai plaèiai reikðtis Vakarøspaudoje dar nemëginome, nes në-ra lengva áveikti kai kuriuos paplitu-sius stereotipus, Vakarø ðaliø medi-cinos þurnalø reikalavimus. Kad irtoks tyrimo reikalavimas: vienà akáreikia gydyti, o kitos � negalima, nespo gydymo teks lyginti. Absurdas, aðmoraliðkai negaliu vykdyti tokio rei-kalavimo ir þiûrëti, kaip vaikas ant-ràja akimi anka. Mano ágyta patirtissako, kad antroji negydoma akisapaks, tad ar tyrimas vertas tokiosaukos? Negaliu atlikti tokio tyrimo,kai dël to vaikui tektø prarasti aká.Man tai akivaizdûs dalykai, seniaipraeitas etapas. Deja, kai kurie soli-dûs pasaulio medicinos þurnalai gy-vena pagal savo tradicinius reikala-vimus ir straipsniø, paraðytø apie ki-tokià metodikà, nepriima. Tokia re-alybë. Gal ðis kongresas padës ið-plësti mûsø taikomø metodø ribas.Tikëkimës.

Aèiû uþ pareikðtas mintis. Malo-nu, kad kongreso atidarymo iðkilmëseradote laiko savo mintimis pasidalytisu �Mokslo Lietuvos� skaitytojais. Sëk-mës kongreso darbe.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Ðalèiu ir lazeriu

se iðmokta iðauginti net maþiau kaip400 g sverianèius naujagimius. Betlabai didelë tikimybë, kad jie augda-mi susirgs akiø ir kitomis ligomis.Lietuvoje iðauginami 500�600 g ne-iðneðioti naujagimiai, ir jø retinopa-tijos problema gana aðtri. Indijoje irkai kuriose kitose Rytø ðalyse ðia li-ga neretai serga net 1,5�2 kg nauja-gimiai. Pagal statistikà JAV kasmetapanka apie 500 neiðneðiotø nauja-gimiø, ir tai vyksta dabar.

Þodþiu, daugeliui Rytø ir Vaka-rø valstybiø tai svarbi problema. Ap-skritai dar jokioje ðalyje nesukurtamotinos organizmui visiðkai tapatiaplinka. Dël to ir iðsivysto ligos.

Kiek Lietuvoje daþna neiðneðiotønaujagimiø retinopatija? Kitaip ta-riant, kiek mums aktuali ði problema?

Kiekvienas aklas vaikas yradid�iulis skausmas ir papildomosiðlaidos ðeimai, naðta valstybei. Ðtaimûsø asmeninë patirtis dirbant kar-tu su gydytoja dr. Rasa Sirtautiene.Mes ðiuos ligoniukus gydome nuopat pirmos dienos, kai jie buvo pra-dëti gydyti Lietuvoje. Jeigu to neda-rytume, tai ið 379 gydytø vaikø 300garantuotai jau bûtø apakæ. Dabarjie beveik visi mato, yra darbingi, kaikurie ið jø mato 100 procentø. Taigidaugelá ðiø ligoniø visiðkai iðgydëme.

Kokius gydymo bûdus taikote Lie-tuvoje? Suprantu, kad Lietuva ðiojemedicinos srityje turi tam tikrø laimë-jimø, tad neatsitiktinai ir pirmasis tokskongresas vyksta bûtent Vilniuje.

Pirmajam plenariniam posëdþiui pirmininkauja prof. Grahamas Quinnas ið JAV irKlare Gilbert ið Anglijos

Kalbamës su gydytoja oftal-mologe Rasa BAGDONIENE.

Prof. Marilyn Miller su sveèiu ið Filipinø

Dr. Rasa Sirtautienë ir prof. Gerardas A. Lutty ið JAV

Vieðnios ið Sankt Peterburgo: kairëje � Natalija Fomina, viduryje � Elvyra Saidaðeva

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s