Bronislovas SpruogiS

KROVOS DARBŲ MAŠINOS. KONVEJERIAI

Vilnius „Technika“ 2012

Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant

studijų kokybę ir taikant inovatyvius studijų metodus

Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023

Bronislovas SpruogiS

KROVOS DARBŲ MAŠINOS. KONVEJERIAI

VilniAUS GEDiMinO TECHniKOS UniVERSiTETAS

Vilnius „Technika“ 2012

Mokomoji knyga

B. Spruogis. Krovos darbų mašinos. Konvejeriai: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2012, 81 p. [3 aut. l. 2012 07 05]

Mokmoji knyga skiriama universitetų techniškųjų fakultetų dieninio, vakari-nio ir neakivaizdinio skyriaus studentams, studijuojantiems krovos darbų maši-nas. Ja taip pat gali naudotis aukštesniųjų technikos mokyklų studentai, nagrinė-jantys krovos darbų bei krovinių mechanizuoto bei automatizuoto transportavimo darbus krovinių terminaluose bei gamybos procese.

Leidinį rekomendavo Transporto inžinerijos fakulteto studijų komitetas

Recenzavo: prof. dr. Mindaugas Jurevičius, Mašinų gamybos katedra prof. dr. Vytautas Turla, Poligrafinių mašinų katedra

Leidinys parengtas ir išleistas už Europos struktūrinių fondų lėšas, jomis finan-suojant VGTU Transporto inžinerijos, Biomechanikos ir Aviacinės mechanikos inžinerijos projektą „Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius studijų metodus“ pagal Lietuvos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“. Projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023, fi-nansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-023.

VGTU leidyklos TECHNIKA 1359-S mokomosios metodinės literatūros knygahttp://leidykla.vgtu.lt

Redaktorė Jūratė BalčiūnienėMaketuotoja Daiva Šepetauskaitė

eISBN 978-609-457-242-5doi:10.3846/1359-S

© Bronislovas Spruogis, 2012© Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2012

3

TURINYS

Įvadas ......................................................................................................... 41. Konvejerių klasifikavimas, jų tobulinimo kryptys, naudojimo

sritys ir parinkimo eksploatuoti kriterijai ................................................ 5 1.1. Konvejerių klasifikavimas ............................................................... 5 1.2. Konvejerių tobulinimo kryptys ........................................................ 7 1.3. Konvejerių naudojimo sritys ............................................................ 8 1.4. Konvejerių parinkimo eksploatuoti kriterijai ................................. 142. Konvejeriais transportuojami kroviniai ir konvejerių parametrai ........... 15 2.1. Krovinių rūšys ................................................................................ 15 2.2. Konvejerių parametrai ................................................................... 173. Bendri konvejerių skaičiavimo pagrindai ............................................... 20 3.1. Konvejerio tipo parinkimas ............................................................ 20 3.2. Juostinių konvejerių paskirtis ir konstrukcinės schemos ............... 21 3.3. Juostinio konvejerio skaičiavimas ................................................ 23 3.4. Konvejerio skaičiavimo eiliškumas ............................................... 38 3.5. Konvejerių juostos ......................................................................... 39 3.6. Konvejerių būgnai .......................................................................... 68 3.7. Laikančiosios ritininės atramos ...................................................... 71 3.8. Kitų tipų konvejeriai ...................................................................... 76 3.8.1 Juostiniai konvejeriai ant oro pagalvės ................................ 76 3.8.2. Plokšteliniai konvejeriai ...................................................... 78Literatūra .................................................................................................... 81

4

ĮvadaS

Mokomoji knyga skiriama studentams ir dėstytojams, nagrinėjan-tiems krovos darbų mašinų kurso transportavimo mašinų dalį. Ji gali būti naudinga ir rengiant baigiamuosius darbus.

Knygoje pateiktas konvejerių klasifikavimas, jų tobulinimo kryp-tys, naudojimo sritys ir parinkimo eksploatuoti kriterijai, taip pat konvejeriais transportuojamų krovinių klasifikavimas bei konveje-rių parametrai. Atsižvelgiant į mažą knygos apimtį, joje nagrinėjami Lietuvoje plačiausiai naudojamų, juostinių konvejerių skaičiavimo pagrindai. Taip pat pateikta bendra samprata apie kitų tipų konveje-rius, pavyzdžiui, konvejerius ant oro pagalvės ir plokštelinius.

5

1. Konvejerių KlaSifiKavimaS, jų toBulinimo KryptyS, naudojimo SrityS ir parinKimo eKSploatuoti

Kriterijai

1.1. Konvejerių klasifikavimas

Konvejeris (angl. conveyer < convey – pervežti) – nenutrūkstamai veikianti mašina. Dažnai jis vadinamas transporteriu. Transporteris (pranc. transporteur < lot. transporto – pernešu, pervežu), transporte-ris – tai konvejeris be variatoriaus. Konvejerių greitį galima reguliuoti pagal atliekamų operacijų laiko trukmę.

Konvejeriai skirstomi į dvi grupes:– konvejeriai su traukos elementu (juosta, grandinė, lynas), kai

krovinys juda kartu su traukos elementu;– konvejeriai be traukos elemento. Krovinys juda veikiamas

savo paties svorio (gravitaciniai konvejeriai).Konvejerius tikslingiausia klasifikuoti pagal:– traukos ir krūvį laikančio įtaiso tipą;– veikimo principą;– paskirtį ir naudojimo sritį.Pagrindinis konvejerio klasifikavimo požymis – jo traukos ir krūvį

laikančio įtaiso tipas. Konvejeriai skirstomi į turinčius traukos elementą (juostiniai, grandininiai, lyniniai ir kt.) ir neturinčius traukos elemento (sraigtiniai, inerciniai, vibraciniai, ritininiai). Pagal krūvį laikančio įtai-so tipą konvejeriai gali būti plokšteliniai, grandikliniai, juostiniai, kau-šiniai, lopšiniai, pakabinamieji, vežimėliniai, krovinį varantieji, eleva-toriai, vamzdiniai, eskalatoriai, juostiniai-grandininiai, žingsniuojantys, strypiniai, sraigtiniai, ritininiai, inerciniai, ant oro pagalvės.

Pagal veikimo principą konvejeriai skirstomi:– konvejeriai, kuriais kroviniai transportuojami nepertraukia-

mai judant ištisinei juostai arba paklotui;– konvejeriai su nepertraukiamai judamais kaušais, pakabomis,

platformomis, vežimėliais;

6

– konvejeriai su nepertraukiamai judančiais grandikliais neju-dančiame lovyje arba vamzdyje.

Pagal paskirtį konvejeriai skirstomi į stacionarius ir pervežamuo-sius supiltiniams, vienetiniams kroviniams bei keleiviams transportuoti.

Konvejeriai pagal krovinių pervežimo kryptį skirstomi į su ver-tikaliai uždara, horizontaliai uždara ir erdvine trasomis. Konvejeriai pagal naudojimo sritį skirstomi į bendros paskirties mašinas ir specia-liuosius konvejerius (elevatorius, eskalatorius, judančius šaligatvius).

Konvejeriai yra sudėtinė, neatskiriama daugelio šiuolaikinių technologinių procesų dalis, nuo jų priklauso ir jais reguliuojamas ga-mybos tempas, užtikrinamas jo ritmingumas. Konvejeriai turi didžiulę įtaką darbo našumui ir gaminamai produkcijai didinti.

Pagal technologines transporto funkcijas konvejeriai priklauso pagrindinėms kompleksinės mechanizacijos ir automatizacijos prie-monėms pakrovimo, iškrovimo ir sandėlių operacijoms atlikti.

Šiuolaikinėse įmonėse ir krovinių terminaluose konvejeriai nau-dojami:

– didelio našumo transportavimo mašinose, kuriomis krovinius reikia pergabenti iš vienos vietos į kitą gamyklos teritoriją arba iš atvykusios transporto priemonės;

– didelės galios perkrovimo priemonių transportavimo agrega-tuose (pavyzdžiui, iš tiltinių perkroviklių ir kt.), kai krovinius reikia perkelti į pakrovimo ir iškrovimo mašinas;

– gamybos technologiniame procese, kai surenkamas gaminys;– gamybos technologiniame procese, kai apdirbama detalė, ke-

liuose įrenginiuose pagal skirtingas apdirbimo operacijas;– pagamintos produkcijos terminaluose, iškraunant iš mašinų

arba į jas pakraunant krovinius.Glaudus transportavimo mašinų ryšys su gamybos technologiniu

procesu srautinėse linijose turi būti atsakingai parengtas ir atitikti vi-sus kriterijus. Todėl konvejerių darbas turi būti patikimas (dirbti be sutrikimų), patvarus, patogus eksploatuoti ir galimas pritaikyti auto-matiniam darbo režimui.

7

1.2. Konvejerių tobulinimo kryptys

Dabartiniu laikotarpiu tobulinant konvejerių konstrukcijas ir pro-jektuojant naujus siekiama:

Sukurti tokias mašinas, kuriose transportuojamas krovinys nebū-tų perkraunamas nuo pradinio iki galutinio punkto, nesvarbu, kokio ilgio ir formos trasa (tiesialinijine ar sudėtinga erdvine) jis būtų trans-portuojamas. Šiam tikslui pasiekti projektuojami įvairių tipų daugelio pavarų konvejeriai (pakabinamieji, plokšteliniai, grandikliniai, juos-tiniai ir kt.), didelės galios juostiniai konvejeriai su ypač stipriomis juostomis, juostiniai lyniniai ir juostiniai grandininiai konvejeriai su stipriais lyniniais elementais lynų arba grandinių pavidalu, grandikli-niai bei plokšteliniai sudėtingos erdvinės formos trasos konvejeriai;

Konvejerinių sistemų našumas didinamas parenkant racionalią jų krūvį laikančio elemento formą, kuri užtikrintų pakankamą jo vieno ilgio vieneto apkrovą, taip pat leistų padidinti krūvį laikančio elemen-to greitį;

Padaryti mašinas patikimesnes ir suprastinti jų priežiūrą sudėtin-gomis eksploatavimo sąlygomis. Tai būtina dabartinėmis techninės pažangos sąlygomis, pereinant prie mašinų ir jų kompleksų visapusiš-ko automatizuoto valdymo;

Automatizuoti mašinų ir konvejerinių kompleksinių sistemų val-dymą naudojant naujausias informacines sistemas;

Sumažinti konvejerių masę ir gabaritus, naudojant visapusiškai lengvesnes mašinų ir jų surinkimo vienetų konstrukcijas, plačiai nau-dojant kompozicines ir plastmasės medžiagas, lengvus metalo lieji-nius, lenktus metalo gaminius vietoj valcuotų profilių ir kt.

Gerinti gamyboje dirbančiųjų ir aptarnaujančio personalo darbo sąlygas, išvengti transportuojamo krovinio nuostolių, izoliuoti nuo aplinkos dulkėtus, karštus, išskiriančius dujas ir chemiškai aktyvius krovinius;

Unifikuoti ir normalizuoti įrangą vienu metu siekiant padidinti įvairių jos gabaritų kiekį;

Gerinti mašinų gamybos kokybę ir kultūrą naudojant pažangiau-sias technologijas ir techninę estetiką.

8

1.3. Konvejerių naudojimo sritys

Didesnis našumas, nepertraukiamas krovinių srautas bei automa-tizuotas valdymas – tai pagrindiniai pranašumai, dėl kurių konvejeriai naudojami įvairiose pramonės srityse. Daugeliu atvejų ta pati trans-porto operacija gali būti atliekama įvairiais konvejeriais.

1.1 lentelėje pateikta konvejerio naudojimo sritis, transportuoja-mas krovinys bei konvejerio tipas ir principinė schema.

1.1 lentelė. Konvejerio naudojimo sritys ir tipas

Konvejerio naudojimo sritys ir transportuojami kroviniai Konvejerio tipas ir principinė schema

1 2Mašinų gamyba – karšti kaltiniai, liejiniai, aštriabriaunės štampavi-mo atliekos; srautinės surinkimo linijos (atšaldytų, praplaunamų, džiovinamų, rūšiuojamų, termiš-kai apdirbamų produktų).Metalurgija – stambi rūda, karšti produktai.Chemijos ir statybinių medžiagų gamybos – nesmulkintos medžia-gos (pavyzdžiui, degtas kalka-kmenis).Šiluminės elektros stotys – ne-smulkinta anglis.

plokštelinis

Kalnakasybos ir anglies pra-monė – stambūs, sunkūs ir aš-triabriauniai medžiagos gabalai (rūda, anglis).Miško ir medžio apdirbimo pra-monė – rąstai, pjautinė medžiaga.Įvairios pramonės šakos – kelei-vių pervežimas horizontaliomis ir vertikaliomis trasomis

9

Mašinų gamyba – drožlės.Metalurgija – koksas, smulkinta rūda, boksitai, formavimo žemė, dulkių pavidalo molis, smėlis, koncentratai, spalvotųjų metalų nuodegos ir t. t.Chemijos pramonė – kalcio kar-bidai, kalkės, kokso ir anglies atliekos, granuliuoti suodžiai, kalcionuota soda, trąšos, chemi-niai nuodai ir kt.Maisto pramonė – grūdai, kruo-pinės kultūros, miltai, kombi-nuotieji pašarai ir įvairūs jos ingredientai.Celiuliozės – popieriaus ir medžio apdirbimo – pramonė – siera, molėta žemė, maltos kalkės, krei-da, medžio drožlės, pjuvenos ir kt.Energetikos pramonė – smulki anglis, frezuotos durpės, akmens anglis ir katilinės dulkės, pelenai.Statybinių medžiagų pramonė – sausas molis, smulkus žvyras, kalkės, kreida, cementas, smėlis, maltas akmuo ir kt.

grandiklinis

Kalnakasyba – naudingosios iš-kasenos.Žemės ūkis ir gyvulininkystė – bulvės, kukurūzų burbuolės, šaltalankiai, silosas, cukrinių runkelių išspaudos, mėšlas, mais-to ruošimo ir valymo linijos.Geležinkelio ir vandens trans-portas – grūdinių krovinių, trąšų, smulkios anglies, smėlio ir kt. pakrovimas ir iškrovimas.

1.1 lentelės tęsinys

10

Mašinų prietaisų gamyba, meta-lurgijos, chemijos ir kt. pramonės šakos, statyba ir žemės ūkis – įvairūs supiltiniai ir vienetiniai kroviniai.Atvirieji kalnakasybos ir šachtų iškasenų gamybos telkiniai – iš-kasenos; statybinės medžiagos ir gruntas statant užtvankas; masiniai krovinių srautai (anglis, rūda, transportuojama dešimtimis kilometrų); masinių krovinių pakrovimo ir iškrovimo darbai; iškasenų transportavimas sodri-nimo fabrikuose; transportavimo žaliavos metalurgijos gamyklose ir kuro šiluminėse elektros sto-tyse.

juostinis

Chemijos pramonė – birūs sausi chemikalai.Energetikos pramonė – susmul-kinta anglis.Statybinių medžiagų pramonė – smėlis, cementas, smulkus žvy-ras, skalda ir kt.

kaušinis

Mašinų ir kita pramonė – sunkūs ir didelių gabaritų kroviniai; gal-vanizavimo, ėsdinimo, džiovini-mo ir kt. technologinė įranga.

lopšinis

1.1 lentelės tęsinys

11

Mašinų, prietaisų gamyba, chemijos, lengvosios, maisto ir kt. pramonės šakos (masinė ir daugiaserijinė gamyba) – leng-viems, vidutiniams ir sunkiems kroviniams, kuriems reikalingos erdvinės trasos, transportuoti.Automatizuoti sandėliai ir kro-vinių terminalai – pakrovimo ir iškrovimo operacijų technologi-nės linijos.

pakabinamas

Mašinų, statybinių medžiagų, prietaisų gamyba – ilgo džio-vinimo, šaldymo, surinkimo, pilstymo ir kitos proceso techno-loginės linijos.

vežimėlinis

Mašinų gamyba ir kitos pramo-nės šakos – ypač sunkūs viene-tiniai kroviniai, kurie gamybos technologinio proceso metu transportuojami. ant ritinėlių slydimo kreipiančiosiomis ir ant specialių vežimėlių.

krovinį varantysis

Chemija, metalurgija, mašinų, statybinių medžiagų, maisto gamyba, geležinkelio ir vandens transportas, sandėliai, pakrovi-mo, iškrovimo ir rūšiavimo darbų dėtuvės.

elevatorius

1.1 lentelės tęsinys

12

Mašinų, prietaisų gamyba, mais-to ir kitos pramonės rūšys, sandė-liai, dėtuvės, bibliotekos – su tara ir vienetiniai kroviniai (maišai, dėžės, statinės, knygos ir kt.); linijos, reikalaujančios tarpinio pakrovimo ir iškrovimo.

vertikalus su dviem arba keturiomis grandinėmis

Mašinų gamyba, metalurgijos, chemijos ir kitos pramonės ša-kos – smulkiagrūdžiai ir dulkėti piltiniai kroviniai.

vamzdinis, dviejų juostų

Metro stotys, prekybos, paro-dų, apžiūrų, sporto ir pramogų kompleksai, šachtos ir kt. – ke-leiviams persikelti iš vieno pavir-šiaus į kitą.

eskalatorius

Kalnakasybos, statybos, metalur-gijos ir kt. – piltiniai kroviniai.

juostinis-grandininis

1.1 lentelės tęsinys

13

Mašinų, prietaisų, maisto ga-myba – surinkimo ir pakavimo objektams transportuoti.

žingsniuojantis

Mašinų, prietaisų gamyba – me-chaniniuose cechuose metalo drožlėms transportuoti.

strypinis

Chemijos, maisto ir kitos pramo-nės šakos – biriems, sausiems, dulkėtiems, smulkiagrūdžiams ir kitiems smulkiems kroviniams transportuoti.

sraigtinis

Mašinų, prietaisų gamyba, meta-lurgijos, medžio apdirbimo, mais-to ir kitos pramonės šakos – kro-viniams, turintiems tvirtą atraminį paviršių (liejiniams, valcuotam metalui, vamzdžiams, rąstams, lentoms, padėklams, dėžėms, konteineriams ir kt.) transportuoti horizontalia plokštuma arba nedi-deliu pasvyrimo kampu.

ritininis

Chemijos, metalurgijos, mašinų, prietaisų gamyba, kalnakasybos, maisto ir kt. pramonės šakos – biriems ir vienetiniams krovi-niams (karštiems, abrazyviniams, chemiškai aktyviems, nuodin-giems, lengvai pažeidžiamiems) kroviniams transportuoti.

inercinis

Kalnakasybos, metalurgijos, chemijos, maisto ir kt. pramonės šakos – piltiniams ir vienetiniams kroviniams transportuoti.

ant oro pagalvės

1.1 lentelės tęsinys

14

1.4. Konvejerių parinkimo eksploatuoti kriterijai

Didesnis našumas, nepertraukiamas krovinių srautas ir valdymo automatizavimas yra pagrindiniai veiksniai, dėl kurių konvejeriai pla-čiai naudojami įvairiose pramonės srityse. Atskirais atvejais ta pati transporto operacija gali būti atliekama skirtingais konvejeriais.

Sprendžiant racionalaus konvejerio parinkimo uždavinį, kuris už-tikrintų geriausią techninį ir ekonominį efektą, būtina įvertinti šiuos veiksnius:

– transportuojamų krovinių savybes;– pakrovimo ir iškrovimo punktų išdėstymą, taip pat ir atstumą

tarp jų;– reikalingos mašinos našumą;– reikiamą gamybos proceso automatizavimo lygį, kuriam skir-

ta projektuojama transportavimo įranga;– iškrauto krovinio saugojimo būdą (bunkeryje, supiltinėse krū-

vose, stelažuose ir kt.) ir krovinį priimančio įrenginio (konve-jerio, bunkerio, technologinio įrenginio ir kt.) charakteristiką;

– transportuojamojo įrenginio pastatymo vietos charakteristiką (atviroje vietoje, apkūrenamoje arba nešildomoje patalpoje);

– transportavimo priemonės erdvės išdėstymo matmenis;– transportavimo priemonės trasos konfigūraciją;– išskirtinius veiksnius, siejamus su gamybos įrangos priežiūra

(neleistiną triukšmą, dulkėtumą);– galimą dažną transportavimo trasos keitimą arba sistemos

peradresavimą;– saugos technikos reikalavimus ir kt.

15

2. KonvejeriaiS tranSportuojami Kroviniai ir Konvejerių parametrai

2.1. Krovinių rūšys

Konvejeriai naudojami kroviniams transportuoti nepertraukiamu srautu be sustojimo juos pakrauti ir iškrauti. Konvejeriai naudojami krovos darbams, kai reikia krauti daug krovinių, t. y. kai krovinius sudaro daug vienos formos gabalinių ar vienetinių krūvių.

Krovinių srautas gali būti iš vientisos srovės arba gabalinių krovi-nių, taip pat iš atskirų porcijų birių arba gabalinių ir atskirų vienetinių krovinių – tai priklauso nuo krovinio rūšies. Daugeliu atvejų konveje-riai naudojami vienos rūšies kroviniams perkrauti.

Konvejeriais transportuojami kroviniai skirstomi į vietinius ir supiltinius. Krovinių fizinės-mechaninės savybės turi didžiausią įtaką parenkant ir skaičiuojant konvejerius.

Vienetiniai kroviniai apibūdinami krovinio forma ir gabaritais, vieneto mase, trinties į traukos elemento (pvz., juostos, pakloto, lo-vio, vamzdžio) paviršių koeficientu ir krovinio išskirtinėmis (pvz., neatsparus smūgiams ir kt.) savybėmis. Vienetinių krovinių matmenų ribos plačios: nuo keliolikos centimetrų (pašto siuntos) iki kelių metrų (miško medžiaga, valcuoto metalo gaminiai), o jų masė – nuo kelias-dešimties gramų iki kelių tonų. Vienetinių krovinių trinties į konveje-rio laikančiųjų elementų paviršių koeficientas yra nuo 0,1÷0,7.

Vienetinių krovinių išskirtinėms savybėms priskiriama: trapu-mas (gaminiai iš stiklo); riedėjimo savybės dėl krovinių apvalios for-mos (arbūzai); užterštumas arba kroviniai, galintys sukelti dulkėtumą (maišai su cementu); gaisrui ir sprogimui pavojingi kroviniai (stati-nės su degalais); kroviniai su aštriomis briaunomis, pažeidžiančiomis konvejerio laikantįjį elementą ir t. t.

Vienetiniai kroviniai, kurių masė iki 15 kg, vadinami lengvais, nuo 15÷50 kg – vidutiniais, nuo 50÷200 kg – sunkiais, o per 200 kg – ypač sunkiais.

16

Supiltiniai kroviniai apibūdinami supiltiniu tankiu, vidiniu ir išo-riniu trinties koeficientu, drėgnumu, abrazyvinėmis savybėmis, lipnu-mu, susigulėjimu, taip pat išskirtinėmis savybėmis (cheminiu aktyvu-mu, dulkėtumu, sprogimu bei savaiminiu užsidegimu ir kt.)

Supiltinis tankis priklauso nuo transportuojamo krūvio fizikinių-mechaninių savybių, jo drėgnumo laipsnio, taip pat nuo dalelių mat-menų. Didėjant dalelių matmenims, didėja supiltinis tankis, nes tuo pačiu metu mažėja santykinis oro tarpelių skaičius tarp atskirų krūvio dalelių. Pagal supiltinio tankio skaitines reikšmes kroviniai skirstomi į 4 grupes:

– lengvi, kai ρ = 0 6, t/m3 (medžio pjuvenos, frezuotos durpės, koksas ir kt.);

– vidutiniai, kai ρ = 0 6 1 6, , t/m3 (grūdai, šlakas, akmens an-glis ir kt.);

– sunkūs, kai ρ =1 6 2 0, , t/m3 (smėlis, žvyras ir kt.);– ypač sunkūs, kai ρ > 2 0, t/m3 (rūda, akmenys ir kt.).Svarbios supiltinių krovinių eksploatacinės savybės yra: – abrazyvinės savybės, – granuliometrinė sudėtis, – judėjimo laipsnis ir – vienalytiškumas.Pagal abrazyvines savybes kroviniai skirstomi į kategorijas: – neabrazyviniai – žemės ūkio produktai, grūdai, pjuvenos, vie-

netiniai supakuoti kroviniai; – mažaiabrazyviniai – iškasama anglis, akmens anglis, forma-

vimo žemė, minkštos kasamos uolienos, molis, šamotas, dina-sas, smėlis, žvyras, cementas;

– abrazyviniai – geležies rūda, antracitas, vidutinio kietumo kalnų iškasenos, koksas, rūdų koncentratas, kalkakmenis, ma-gnezitas, rūdų aglomeratas, skalda;

– labai abrazyviniai – polimetalinės rūdos, spalvotųjų metalų rūdos, kietos kalnų uolienos, geležies rūdos įskaitant kvarcą.

Granuliometrinė krovinių sudėtis, t. y. jų sudedamųjų dalelių kiekis, nustatomas pagal didžiausių dalelių, kurių bandinyje yra ne

17

mažiau kaip 10 proc., matmenis. Pagal šį parametrą kroviniai skirsto-mi į kategorijas: dulkių formos (< 0,05 mm); miltelių (0,05–0,5 mm); grūdų (0,5–6 mm) formos; smulkūs (6–80 mm); vidutiniškai smul-kūs (80–350 mm); stambūs (350–500 mm); ypač ypač stambūs (> 500 mm).

Pagal vienalytiškumą kroviniai skirstomi į paprastuosius ir rū-šiuotus. Šio kriterijaus pagrindas – didžiausias dalelės (gabalo) linijinis matmuo. Paprastuoju vadinamas krovinys, kurio a amax min ,> 2 5 , čia amax ir amin – tipinių gabalinių krovinių didžiausias ir mažiausias linijiniai matmenys. Rūšiuotuoju vadinamas krovinys, kurio a amax min ,< 2 5 . Rūšiuotas krovinys apibūdinamas vidutiniu matmeniu:

a =a + a

vidmax min .

( )2

(2.1)

Pagal dalelių judrumo laipsnį supiltiniai kroviniai skirstomi į lengvo, vidutinio ir mažo judrumo.

Krovinio išorinės trinties koeficientas f0 judant kroviniui yra ma-žesnis negu ramybės būsenos 10÷30 %, o kai kuriais atvejais gali būti ir didesnis.

2.2. Konvejerių parametrai

Pagrindiniais konvejerių parametrai yra našumas: tūrinis V, m3/h; masinis Q, t/h; arba vienetinis Z, vnt/h. Tūrinis ir masinis našumas tarpusavyje susiję tokia priklausomybe:

Q = Vρ ⋅ , (2.2)

čia ρ – supiltinis krūvio tankis, t/m3, skaitine reikšme lygus krūvio tūrio masės vienetui.

Krovinio, laisvai supilto ant nejudamos horizontalios plokštu-mos, skerspjūvio forma ir plotas nusakomi natūralaus byrėjimo kam-pu esant ramybės būsenai. Šio kampo reikšmė priklauso nuo atskirų dalelių sankibos jėgų, priklausančių nuo krovinio drėgnumo laipsnio, trinties jėgų, atsirandančių santykinio dalelių judesio metu.

18

Kai judanti plokštuma, ant kurios yra krovinys, yra trikdoma (2.1 pav. a), krovinys byra ir natūralaus byrėjimo kampas j judant mažesnis už kampą a ; paprastai j φ ≈ ⋅0 35, α .

a)

b)2.1 pav. Schema konvejerio našumui nustatyti: a – kai supiltinio krovinio srautas vientisas;

b – kai kroviniai vienetiniai

Kai nepertraukiamu srautu transportuojami birūs kroviniai, kon-vejerio našumas nustatomas pagal šią formulę:

Q Av= ⋅3600 ρ , (2.3)

čia A – krovinio srauto skerspjūvio plotas (2.1 pav. a), m2; v – krovinio judėjimo greitis, m/s.

Transportuojant vienetinius krovinius (2.1 pav. b), vienetinis na-šumas priklauso nuo atstumo t, m, tarp vienetinių krovinių:

Z vt

=⋅3600 . (2.4)

Jeigu kiekvieno vienetinio krovinio masė m, kg, išskirstytoji išil-ginė masė, kg/m, q = m/t ir našumas, t/h:

19

Q m Z m vt

qv=⋅

=⋅ ⋅⋅

= ⋅1000

36001000

3 6, . (2.5)

– transportavimo trasos parametrai: ilgis – L, m; horizontalios projekcijos ilgis – Lh, m; krovinio pakėlimo aukštis – H, m; posvyrio kampas a, laipsniais;

– mašinos masė – m, kg (t).Transportavimo mašinos taip pat apibūdinamos sąlyginės masės

bei galios rodikliais. Sąlyginė masė:

m mL Hs

h=

+. (2.6)

Sąlyginė galia – variklio galios P santykis su mašinos našumu Q:

P PQs = . (2.7)

Pagrindiniai konvejerių projektavimo išeities duomenys yra:– transportuojamo krovinio charakteristika;– eksploatacinis našumas;– darbo režimas ir sąlygos;– transportuojamo krovinio trasos schema ir parametrai.

20

3. Bendri Konvejerių SKaičiavimo paGrindai

3.1. Konvejerio tipo parinkimas

Konvejeriai parenkami pagal:– judesio jėgos perdavimo būdą: su pavara ir be pavaros (gravi-

taciniai), kuriais kroviniai juda veikiami svorio jėgos;– konstrukcija: su traukos elementu, kai krovinys juda kartu su

juo; be traukos elemento, kai krovinys juda darbo elementui judant sukamuoju judesiu arba svyruojant;

– transportuojamų krovinių rūšį: piltiniams, vienetiniams ir mišriems kroviniams transportuoti;

– transportuojamų krovinių trasos kryptį: vien horizontalioje plokštumoje, vien vertikalioje plokštumoje, erdvinėje plokš-tumoje;

– krovinį laikančiojo elemento tipą: juosta, paklotas, pakaba, vežimėlis;

– krovinį laikančiojo elemento judesį: su nepertraukiamu arba periodiniu (pulsuojančiu) judesiu. Laikantysis elementas gali turėti slankųjį, sukamąjį arba svyruojamąjį judesius.

– krovinio transportavimo būdą: ant nepertraukiamai judančio laikančiojo elemento (juostiniai ir plokšteliniai konvejeriai); su nepertraukiamai judančiu elementu (kaušiniai, pakabina-mieji ir vežimėliniai konvejeriai); krovinys stumiamas neju-dančiu loviu (grandikliniai ir sraigtiniai konvejeriai); krovinys slysta kontaktuojančiu paviršiumi (svyruojantys inerciniai ir vibraciniai konvejeriai).

Lietuvoje plačiausiai naudojami juostiniai, plokšteliniai ir sraig-tiniai konvejeriai.

21

3.2. juostinių konvejerių paskirtis ir konstrukcinės schemos

Juostiniai konvejeriai yra labiausiai paplitęs nepertraukiamo vei-kimo horizontalios judesio krypties krovos darbų mašinų įrenginių ti-pas. Jie naudojami įvairiose pramonės šakose. Iš visų tipų konvejerių, naudojamų pramonėje, beveik 90 proc. sudaro juostiniai konvejeriai. Jie naudojami kalnų pramonėje – rūdoms, naudingoms iškasenoms transportuoti; metalurgijoje – žemei ir kurui; srautinėje gamyboje – pa-ruošoms transportuoti tarp atskirų darbo operacijų; statybinių medžiagų pramonėje – birioms medžiagoms į bunkerius bei maišykles transpor-tuoti, karjeruose išrūšiuotoms medžiagoms transportuoti ir t. t.

Juostinį konvejerį sudaro traukos elementas 7 (3.1 pav.), kuris yra begalinės juostos pavidalo. Tai konvejerio krovinį laikantis elementas. Pavara 13 suteikia judesį varančiajam būgnui 14, įtempimo įrenginys 2 su įtempimo būgnu 3 ir įtempimo krūviu 1, ritininės atramos 6 dar-binėje juostos atšakoje ir 5 laisvos eigos atšakoje, nukreipimo būgnas 8, pakrovimo įrenginys 4 ir nukrovimo įrenginys 9 ir 10, nukrovimo lovys 11 ir įrenginys 12 juostai nuvalyti. Visi konvejerio elementai sumontuoti ant metalinės konstrukcijos rėmo.

Gerai sumontuotomis pastotėmis, sujungtomis juostiniais konve-jeriais, galima transportuoti birius krovinius gana dideliais atstumais, viršijančiais 100 km.

Pavyzdžiui, Krivoj Rogo (Rusija) šachtų komplekse rūdai trans-portuoti sukurta konvejerinė linija, kurią sudaro 9 horizontalūs ir nuo-žulnūs konvejeriai. Bendras jų ilgis – 9 km, konvejerio juostos grei-tis – 3 m/s, našumas – 600 t/h, visų pavarų elektros variklių suminė galia – 31 200 kW.

Rekomenduojama, kad vieno konvejerio ilgis neviršytų 1–2 km.Juostinių konvejerių pranašumai yra: našumas (iki

(30...40)×103 t/h), paprasta konstrukcija, mažas metalo imlumas, pa-tikimi ir patogūs eksploatuoti, palyginti nedidelės energijos sąnaudos. Jie gali būti montuojami su posūkiais horizontalioje plokštumoje bei su pakilimais ir nusileidimais vertikalioje plokštumoje atsižvelgiant į vietovės reljefą.

22

3.1 pav. Stacionaraus nuožulnaus-horizontalaus juostinio konvejerio principinė schema:

1 – juostos įtempimo krūvis; 2 – įtempimo įrenginys; 3, 14 – būgnas; 4 – pakrovimo įrenginys; 5, 6 – ritininės atramos; 7 – juosta;

8 – nukreipimo būgnas; 9, 10 – nukrovimo įrenginys; 11 – nukrovimo lovys; 12 – įrenginys juostai nuvalyti; 13 – pavara

Eksploatuojant kreivalinijinius juostinius konvejerius, kyla prob-lemų dėl konvejerių juostų patikimumo ir kontakto su ritinėliais stabi-lumo. Juostos posūkio spinduliai horizontalioje plokštumoje priklauso nuo konvejerio konstrukcijos, juostos tipo bei pločio ir svyruoja nuo 600 iki 800 m.

Juostinių konvejerių schemos gali būti įvairios ir priklauso nuo jų paskirties (3.2 pav.). Techninių-ekonominių rodiklių palyginimas ir juos-tinių konvejerių projektavimo bei eksploatavimo patirtis rodo, kad ma-siniams kroviniams transportuoti, kai krovinių apimtis – nuo 5 iki 25 milijonų tonų per metus, iki 100 km atstumu juostinius konvejerius nau-doti daug ekonomiškiau negu automobilius arba geležinkelių transportą.

23

3.2 pav. Juostinių konvejerių schemos: a – horizontalus su nukrautuvu;

b – horizontalus su perstumiamu būgniniu nukrautuvu; c – nuožulnus; d – kombinuotasis su dviem posvyrio kampais

Konvejerio juostų pranašumai: santykinai maža jų masė, nėra greitai susidėvinčių šarnyrų, galimybė transportuoti krovinius dide-liais greičiais. Konvejerio guminių juostų eksploatavimo laikas pri-klauso nuo transportuojamo krovinio, juostos audinio karkaso tipo bei juostos vieno apsisukimo laiko ir svyruoja nuo 15 iki 48 mėnesių. Juostinių konvejerių naudojimą riboja temperatūrų ribos nuo –60o C iki 200o C. Juostinių konvejerių trūkumas yra tas, kad padidėja dulkė-tumas transportuojant lengvas birias medžiagas.

3.3. juostinio konvejerio skaičiavimas

Krovinio, esančio ant konvejerio juostos, skerspjūvio plotas (3.1 pav. a) nustatomas juostos pločiu B ir natūraliu medžiagos byrėjimo kampu φ ant judančios juostos. Siekiant padidinti konvejerio našu-mą, judant konvejerio juostai tuo pačiu greičiu ir esant tam pačiam juostos pločiui, konvejerio juostos ritininės atramos konstruojamos taip, kad veikiant juostos ir krovinio, gulinčio ant juostos, masėms,

a)

b)

c)

d)

24

juosta įgautų lovio formą ir padidėtų krovinio skerspjūvis A. Visais atvejais skerspjūvio plotas proporcingas b2, čia b B= −0 9 0 05, , m. Atsižvelgiant į atramų tipą, juostinių konvejerių našumas apskaičiuo-jamas pagal 3.1 lentelėje pateiktas formules.

3.1 lentelė. Formulės konvejerio našumui apskaičiuoti

Juostos su kroviniu skerspjūvis Šoninių ritinėlių posvyrio kampas

β, laipsniais

Konvejerio našumas Q, t/h

0 900 2⋅ ⋅b k vρ ϕtg

20 b k v2 245 840ρ ϕ( )+ ⋅ tg

30 b k v2 345 770ρ ϕ( )+ ⋅ tg

45 b k v2 470 610ρ ϕ( )+ ⋅ tg

60 b k v2 505 430ρ ϕ( )+ ⋅ tg

18...54 b k v2 410 710ρ ϕ( )+ ⋅ tg

– b k v2 360 650ρ ϕ( )+ ⋅ tg

pastaba: koeficiento k reikšmės priklauso nuo konvejerio posvyrio kampo ho-rizontalės atžvilgiu bei dalelių judrumo laipsnio. Jos pateiktos 3.2 lentelėje.

25

Kai pateiktas našumas Q, pagal šias formules galima apskai-čiuoti matmenį b, o pagal jį iš standarto parenkamas juostos plotis B. Mažiausias leistinas juostos plotis B tikrinamas pagal krovinio viena-lytiškumą. Paprastojo krovinio B amin max= ⋅ +2 200 mm, o rūšiuotų krovinių B amin max,= ⋅ +3 3 200 mm.

Transportuojant vienetinius krovinius juostos plotis parenkamas toks, kad iš abiejų juostos šonų liktų laisvi 50–100 mm laukai.

Kad krovinys nenuslystų žemyn išilgai juostos, konvejerio po-svyrio kampas parenkamas 10o mažesnis už krovinio trinties į kon-vejerio juostos paviršių kampą, nes dėl juostos įlinkio kampas prie atramų yra didesnis negu posvyrio kampas ties konvejerio ašimi. Be to, juosta ant atramų nupurtoma ir krovinys sukrinta. Kuo krovinys sukrinta labiau, tuo didesniu greičiu juda konvejerio juosta ir tuo la-biau vibruoja atraminiai ritiniai.

3.2 lentelė. Koeficiento k reikšmės

Supiltinio krovinio dalelės judrumo grupė

Konvejerio posvyrio kampas(1–5)o (6–10)o (11–15)o (16–20)o (21–24)o

Lengvo judrumo 0,95 0,90 0,85 0,80 –Vidutinio judrumo 1,0 0,97 0,95 0,90 0,85Mažo judrumo 1,0 0,98 0,97 0,95 0,90

3.2 lentelėje pateiktos konvejerių su gumine juosta, kurios darbo paviršius lygus, koeficiento k reikšmės. Šios reikšmės tinka tik esant nurodytiems konvejerio posvyrio kampams. Didžiausias konvejerio posvyrio kampas Θmax ≤ ⋅k1 α, čia α – krovinio natūralaus byrėjimo kampas esant ramybės būsenai, k1 – koeficientas, priklausantis nuo medžiagos judrumo: lengvo judrumo k1 0 35= , ; vidutinio judrumo k1 0 4= , ir mažo judrumo k1 0 55= , . Kai viršijamas Θmax , konvejerio našumas staigiai sumažėja. Konvejerio posvyrio kampo Θ ribinės kai kurių medžiagų reikšmės (laipsniais) yra tokios:Apatitas 16 Geležies rūda 15Šlapias gabalinis molis 24 Gabalinė akmens druska 18Drėgna žemė 22 Paprasta akmens anglis 18Kalkakmenis 18 Sausa, kartinė anglis 16Paprastasis koksas 15 Sausas cementas 20

26

Būtina pažymėti, kad konvejerio posvyrio kampo ribinės reikšmės priklauso nuo krovinio būklės, t. y. jo drėgnumo laipsnio, gabalų mat menų, nuo lovio formos juostos šoninių ritinių posvyrio kampo ir t. t.

Transportuojant birias medžiagas konvejerio juostos greitis pa-renkamas atsižvelgiant į krovinio savybes. Jeigu kroviniai lengvi, dulkėti, juostos greitis ribojamas tam, kad neatsirastų pasipriešinimas judėjimui ir krovinys nebūtų nupūstas nuo konvejerio juostos pavir-šiaus. Jeigu kroviniai stambūs, sunkūs, juostos judėjimo greitis ribo-jamas dėl smūgių, juostai pereinant per atramų ritinius ir būgnus. Be to, transportavimo greitis priklauso nuo juostos pločio: greitį galima didinti esant plačiai juostai, nes tuo atveju krūvis pasiskirsto tolygiai ir juosta geriau centruojama ant atramų. Rekomenduojami juostos grei-čiai, esant skirtingiems kroviniams, kai nukraunama per pagrindinį būgną, pateikti 3.3 lentelėje.

Kai krovinys nukraunamas būgniniu nukrautuvu, juostos greitis neviršija 2 m/s, o nukraunant plūginiais nukrovikliais v = 1...1,6 m/s, be to, mažesni greičiai pasirenkami transportuojant gabalinius sunkius krovinius.

Transportuojant vienetinius krovinius, juostos judėjimo greitis parenkamas toks:

Krovinys v, m/sMaišai su miltais, grūdais, cementu, kreida 0,5–1Minkšai įpakuotos pašto perlaidos 0,8–1Popieriaus rulonai iki 200 kg masės 0,3–0,5Dėžės, statinės, lagaminai iki 50 kg masės 0,3–0,5

27

3.3 lentelė. Rekomenduojami konvejerio juostos greičiai v, m/s transportuo-jant birius krovinius

KroviniaiJuostos plotis, mm

400–500 650 800 1000 1200 1400 1600 2000Dulkėti, milteli-niai, sausi, dul-kantys

1 1 1 1 1 1 1 1

Trapūs, gaba-liniai, kuriuos transportuojant kinta kokybė

1,25 1,6 1,6 1,6 2,0 2,0 2,0 2,0

Grūdėtieji, atvi-ruose karjeruose, uolienose

1,6 2,5 3,15 4,0 4,0 4,0 5,0 5,0

Gabaliniai:avid [80 mm 1,6 2,0 2,5 3,15 4,0 4,0 5,0 5,0avid [160 mm 1,6 1,6 2,0 2,5 2,5 3,15 4,0 4,0avid =161– 350 mm

– – 1,6 1,6 2,0 2,5 3,15 3,15

avid [500 mm – – – – 2,0 2,0 2,5 3,15Grūdai 1,6 2,5 3,15 4,0 – – – –Vaisiai, daržovės 0,8 0,8 1,0 1,0 – – – –

pastaba: žinomi juostiniai konvejeriai, kurie dirba anglies kasyklose, esant juostos greičiui iki 8 m/s.

Kai transportuojanti mašina įeina į technologinės linijos sudėtį, juostos greitis parenkamas atsižvelgiant į technologinio proceso ritmą, taip pat į konvejerio pakrovimo ir iškrovimo būdą.

mažiausias juostos plotis. Transportuojant supiltinius krovinius mažiausias juostos plotis B (mm):

– Transportuojant paprastus krovinius (nerūšiuotus):

B a= + ⋅2 200; (3.1)

– rūšiuotus krovinius:

B a= ⋅ +3 3 200, ; (3.2)

28

čia a – transportuojamojo krovinio gabalo dydis, mm.parengtinis juostos plotis B (m), transportuojant supiltinius kro-

vinius, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

B Qv k k

= ⋅⋅ ⋅ ⋅

+

1 1 0 05, , ;ρ β

(3.3)

čia Q – konvejerio našumas, t/h; v – juostos greitis, m/s (pateiktas 3.3 lentelėje); ρ – krovinio supiltinis tankis, t/m3; k – koeficientas, kurio reikšmė priklauso nuo krovinio natūralaus byrėjimo kampo (žr. 3.4 lentelę); kβ – koeficientas, kurio reikšmė priklauso nuo kon-vejerio nuolydžio kampo (žr. 3.5 lentelę).

3.4 lentelė. Koeficiento k reikšmės (3.3 formulė)

Juostos formaŠoninių ritinėlių

posvyrio kampas, laipsniais

Supiltinio krovinio ant juostos šoninio byrėjimo

kampas, laipsniais15 20

Plokščia – 240 325Lovinė su dvipusėmis riti-ninėmis atramomis

15 450 535

Lovinė ant tripusių ritininių atramų

203036

470550585

550625655

3.5 lentelė. Koeficiento kβ reikšmės (3.3 formulė)

Konvejerio posvyrio kampas β, laipsniais kβIki 10

1214161820

10,970,950,920,890,85

29

Pagal (3.3) formulę apskaičiuotas konvejerio plotis tikslinamas pagal (3.1) ir (3.2) formules ir derinamas su norminių dokumentų rei-kalavimais.

juostos pasipriešinimas judėjimui ir variklio galia. Konvejerio galia naudojama konvejerio elementų ir transportuojamo krovinio pa-sipriešinimams nugalėti. Dalis pasipriešinimų nugalima visame kon-vejeryje, dalis – atskirose jo dalyse: ant būgnų (žvaigždžių), pakrovi-mo, iškrovimo, valymo ir kituose įrenginiuose.

Skaičiuojant pasipriešinimus naudojamasi krovinio persislinkimo pasipriešinimo koeficientu, kuris parodo, kokia dalis pasipriešinimo judėjimui tenka krovinio vienetui.

Krovinio judesio pasipriešinimo koeficientas ω lygus:

ω=Fgm

, (3.4)

čia F – pasipriešinimas krovinio judėjimui, N; m – transportuojamo krovinio masė, m.

Konvejerio darbinės tiesialinijinės, krovinį gabenančios juostos atšakos pasipriešinimas (N) lygus:

F g q q L q L q q g Ht t ah dr a t= ⋅ + ⋅ + ⋅[ ] ± + ⋅ ⋅ω ( ) ( ) , (3.5)

čia q – krovinio vieno ilgio vieneto masė, kg/m; q A= ⋅ρ; A – krovinio skerspjūvio plotas ant konvejerio, m2; ρ – krovinio supilti-nis tankis, kg/m3; qt – konvejerio traukos juostos vieno ilgio vieneto masė, kg/m; juostinio konvejerio qt = q j ; q j – juostos vieno ilgio vieneto masė lygi:

q Bj = ρ δ, (3.6)

čia B, δ – atitinkamai konvejerio juostos plotis ir storis, m.

Konvejerio juostos darbinės atšakos besisukančių ritininių atra-mų ilgio vieneto masė:

30

q m ldr r d= / , (3.7)

čia mr – konvejerio juostos darbinės atšakos besisukančių ritininių atramų masė (apytikriai ši masė lygi 0,6 visos ritininių atramų ma-sės), kg; ld – konvejerio juostos darbinės atšakos ritininių atramų žingsnis, m.

Lah – konvejerio juostos darbinės, krovinį gabenančios, atšakos horizontalios projekcijos ilgis, m:

L Lah a= ⋅cos ,β (3.8)

čia La – konvejerio krovinį gabenančios juostos ilgis, m; β – konvejerio nuožulnios dalies posvyrio kampas. H – krovinio pakėlimo aukštis, m:

H La= ⋅sin .β (3.9)

Konvejerio juostos darbinės atšakos, tiesiosios laisvosios atkar-pos pasipriešinimas Fn , (N) lygus:

F g q L q L q g Hn dr t t ht t p= ⋅ ⋅ + ⋅ ± ⋅ ⋅ω ( ) , (3.10)

čia Lt – konvejerio darbinės dalies laisvosios atšakos ilgis, m; Lht – konvejerio darbinės dalies, laisvosios atšakos projekcijos ilgis, m; H p – kėlimo aukščio vertikalioji projekcija, m.

Konvejerio laisvosios atšakos tiesinės dalies pasipriešinimas Fl , (N) lygus:

F g q L q L q g Hl lr l l hl l l= ⋅ ⋅ + ⋅ ± ⋅ ⋅ω ( ) , (3.11)

čia formulėje (3.8) pirmas narys skliausteliuose priklauso tik juosti-nio konvejerio laisvajai atšakai ( Ll – juostos laisvosios atšakos ilgis, m), kurios

31

q mllrl

l= , (3.12)

čia qlr – konvejerio laisvosios atšakos ritininių atramų besisukan-čių dalių ilgio vieneto masė, kg/m; ml – konvejerio laisvosios atšakos vienos ritininės atramos besisukančių dalių masė, kg (ji apytikriai pa-sirenkama 0,6 visos ritininės atramos masės); ll – konvejerio laisvo-sios atšakos ritininių atramų žingsnis, m; Lhl – konvejerio laisvosios atšakos dalies horizontalios projekcijos ilgis, m; Hl – vertikalios pro-jekcijos aukštis, m.

Formulėse (3.10) ir (3.11) pliuso ženklas pasirenkamas transpor-tuojant krovinį į viršų, o minuso ženklas – krovinį transportuojant že-myn.

Konvejerio kreivalinijinėje trasos trajektorijoje, kurioje juosta ap-gaubia ritinines atramas pasipriešinimas Fkr Fkr, N lygus:

– kai juosta išgaubta

Fkr = Fį (k – 1), (3.13)

čia Fį – juostos įtempimo jėga pradinėje atkarpoje, N; k – koeficientas, įvertinantis juostos įtempimą nuo ritininių atramų (k = 06÷1,5); – kai juosta įgaubta, pasipriešinimas lygus nuliui.

Apytiksliuose skaičiavimuose konvejerio posūkiuose pasiprieši-nimas Fkr , N lygus:

Fp = Fį (ktį – 1), (3.14)

čia Fį – traukos elemento įtempimo jėga posūkio taške, kuriame juos-ta užbėga ant būgno (žvaigždutės), N; ktį – traukos elemento įtempi-mo jėgos padidėjimo koeficientas posūkio vietoje.

Kai traukos elementas apgaubia būgną (žvaigždutę) kampais

α = = ÷90 1 03 1 05 , tai kt/ , , ; ktįα = = ÷90 1 03 1 05 , tai kt/ , , ;

32

α = = ÷180 1 05 1 07 , tai kt/ , , ktįα = = ÷180 1 05 1 07 , tai kt/ , , .

Krovinio pakrovimo punkte, kai kroviniui suteikiamas traukos elemento greitis, pasipriešinimo jėgą Fpak , N galima apytiksliai pa-sirinkti:

F Qgvpak ≈ / ,36 (3.15)

čia Q – konvejerio našumas, t/h; v – krovinio transportavimo grei-tis, m/s.

Pasipriešinimo jėgą Fl , N nuo pakrovimo lovio kreipiančiųjų bortų apytiksliai galima pasirinkti

F ll 50 , (3.16)

l – lovio ilgis, m.

Konvejerio valančiųjų įrenginių pasipriešinimo jėga Fv , N lygi:

F Bv v= ⋅ω , (3.17)

čia ωv – valančiojo įrenginio pasipriešinimo koeficien-tas, N/m; grandiklių ωv =150 500

N/m; besisukančių šepečių ωv =150 250 N/m; B – darbinio elemento (juostos, pakloto ir kt.) plotis, m.

Konvejerio su traukos įtaisu traukos jėga apskaičiuojama kon-vejerio trasos apėjimo metodu, t. y. konvejerio trasos pagal kontūro tiesialinijines ir kreivalinijines dalis pradedant nuo traukos elemento nubėgimo nuo varančiojo būgno konvejerio juostos judesio kryptimi (3.3 pav.). Apėjimas pradedamas nuo taško, kuriame mažiausia įtem-pimo jėga. Kiekviename kitame taške įtempimo jėga lygi įtempimo jėgai prieš tai buvusiame taške ir įtempimo jėgos tarp šių taškų sumai apeinant traukos elemento judesio kryptimi ir jų skirtumui, kai apeina-ma prieš traukos elemento judesio kryptį:

F F Fi i i i+ += +1 1...( ) ; (3.18)

33

F F Fi i i i+ += −1 1...( ) ; (3.19)

čia Fi ir Fi+1 – įtempimo jėgos i ir (i+1) kontūro taške; Fi i...( )+1 – pa-sipriešinimo jėgos atkarpoje tarp i ir (i+1) taškų.

3.3 pav. Konvejerio kontūras, kuriame taškais sunumeruoti perėjimai iš tiesialinijinių į kreivalinijines atkarpas

Konvejerio traukos jėga F, N lygi:

F = Fužb – Fnub; (3.20)

čia Fužb – traukos elemento ant varančiosios atšakos užbėganti pa-sipriešinimo jėga (čia įvertintas ir pasipriešinimas posūkyje 8–1 3.3 pav.); Fnub. – traukos elemento nubėgančios atšakos pasipriešini-mo jėga (nubėgimo taške nuo varančiojo elemento).

Įtempimo jėga lygi traukos elemento ant užbėgančios atšakos įtempimų sumai ties įtempimo būgnu.

Konvejerio variklio galia P (kW) apskaičiuojama taip:

P F vt=

103η, (3.21)

čia Ft – traukos jėga, N; v – traukos įtaiso (konvejerio juostos) judė-jimo greitis, m/s; h – traukos įtaiso pavaros naudingumo koeficientas (3.6 lentelė).

34

3.6 lentelė. Konvejerio pavaros grandžių naudingumo koeficientai

Pavaros grandys Naudingumo koeficientai, kai guoliairiedėjimo slydimo

Perdavimo velenas su krumpliara-čiais, esančiais tepalo talpykloje

0,98 0,96

Perdavimo velenas su atvirais krumpliaračiais

0,97 0,85

Krumplinis reduktoriusvieno laipsnio 0,97 0,94dviejų laipsnių 0,96 0,90trijų laipsnių 0,94 0,85Grandininė pavara tepalo talpy-kloje

0,96 0,94

Atvira grandininė pavara 0,95 0,93Sliekinė pavara, kurioje posvyrio kampas a, o trinties kampas φ η

αα ϕ

=+

tgtg( )

Konvejerio varančiojo veleno statinis pasipriešinimo momentas ( )N m⋅ , reikalingas išvengti jo atbulinės eigos, lygus:

T qH k Fg

qH g Ds b

t= − −

η2

, (3.22)

čia hb– būgno (žvaigždutės) naudingumo koeficientas: hb=0,96…0,98 (hb įvertinamas tuomet, kai traukos jėga Ft apskaičiuota apytikriai); k – koeficientas, įvertinantis galimus konvejerio pasipriešinimo sumažėjimus: juostinio konvejerio k = 0,55…0,6; grandininio konvejerio k = 0,5; D – konvejerio važiuo-jančio būgno (žvaigždutės) skaičiuojamasis skersmuo, m; konvejerio traukos jėgos ženklas priimamas pagal judesio kryptį, analogiškai kaip (3.10) ir (3.11) formulėse.

35

Konvejerio paleidimo (įsibėgėjimo) laikas t p , s lygus:

t I nT T

Cn T T

spvp sp vp sp

=⋅ ⋅

−+

−<

δη9 55

3 6, ( ) ( )

... , (3.23)

čia δ – koeficientas, įvertinantis konvejerio pavaros mechaniz-mo besisukančių masių įtaką (išskyrus variklio rotorių ir movą); δ =1,1…1,25; I – variklio rotoriaus inercijos momento ( )Ir ir movos inercijos momento ( )Im suma, kg/m2, t. y. I I Ir m= + ; n – variklio veleno sukimosi dažnis, min–1; Tvp – variklio paleidimo vidutinis momentas, Nm;

T Tp nom=

+ψ ψmax max ,2

(3.24)

čia ymax =Tmax /Tnom – elektros variklio paleidimo momento di-džiausias kartotinumas: ymax =1,9…3,2 (randamas variklių duomenų kataloguose); ymin =1,1…1,4; Tmax – variklio didžiausias paleidimo momentas, Nm; Tnom – variklio nominalus momentas, Nm.

Tsp – statinio pasipriešinimo momentas ant variklio veleno, Nm:

T T

u,sp vp=

1η

(3.25)

čia u – pavaros perdavimo skaičius; Tvp – konvejerio varančiojo vele-no statinis pasipriešinimų momentas, Nm. Jis lygus:

T F Dvp t= ⋅0 5, , (3.26)

čia D – konvejerio varančiojo būgno, arba žvaigždutės, skersmuo, m.

Konvejerio paleidimo metu varančiojo veleno inercijos jėgų mo-mentas Tv i. , Nm lygus:

T T uv i t. ,= ⋅ ⋅η (3.27)

Konvejerio paleidimo metu varantįjį veleną veikia suminis inerci-jos jėgų ir statinio pasipriešinimo jėgų momentas Tp , Nm:

36

T T Tp v i s p= +. . , (3.28)

Konvejerio paleidimo metu varantįjį būgną (žvaigždutę) veiks apskritiminė jėga F, N:

FTDp

p=2

, (3.29)

Paleidimo metu ant konvejerio varančiojo būgno užbėgančios juostos atšakos jėga Fu p. , N lygi:

F k Fu p j p. ,= ⋅ (3.30)

čia k j – koeficientas, priklausantis nuo konvejerio juostos sankibos varančiuoju būgnu ir būgno gaubimo juosta kampo. Jis lygus:

k e

ej

f

f=−

α

α 1, (3.31)

čia f – konvejerio juostos sankibos su varančiuoju būgnu koeficientas (pateiktas 3.7 lentelėje); α – būgno gaubimo juostos kampas, rad.

3.7 lentelė. Konvejerio gumuotos juostos sankibos su būgnu koeficiento f reikšmės

Būgno išorinio paviršiaus sluoksnio medžiaga Aplinka Sankibos koeficientas f

Ketus, plienas Labai drėgnaDrėgnaSausa

0,10,20,3

Medis, guma(būgno futeruotė)

Labai drėgnaDrėgnaSausa

0,150,250,4

Paleidimo metu ant konvejerio varančiosios žvaigždutės užbė-gančios juostos atšakos jėga Fu p. , N lygi:

F F F Fu p p d n. ,= + + (3.32)

čia Fd – grandinės dinaminė apkrova. Ji lygi:

37

F v L

z tq k qd kr k≈ +

60 2

2 1( ), (3.33)

čia v – konvejerio greitis, m/s; L – konvejerio ilgis, m; z – traukos gran-dinės varančiosios žvaigždutės krumplių skaičius; t – traukos grandi-nės žingsnis, m; qkr – krovinio ant konvejerio vieno ilgio vieneto masė, kg/m; qk – konvejerio eigos dalies vieno ilgio vieneto masė, kg/m; k1 – redukuotos masės koeficientas (įvertinantis tai, kad ne visi konvejerio elementai juda didžiausiu greičiu, taip pat grandinės elas-tingumą) (žr. 3.8 lentelę).

3.8. lentelė. Koeficiento k1 reikšmės

Konvejerio ilgis, m k1Mažiau 2525…60Per 60

21,51

Fn – traukos elemento, nubėgančio nuo varančiosios žvaigždutės, dalies tempiančioji jėga:

F Fn = min.

Konvejerio traukos elemento paleidimo metu, esant perkrovai, perkrovos koeficientas :

k F Fperk u p l. . / , ,= <1 5 (3.34)

čia Fl – traukos elemento leistina apkrova.

Konvejerio pavaros elektros variklio velenui sustabdyti, kad konvejerio juostos atbulinės eigos variklis savaime neįsijungtų, esant visiškai pakrautai konvejerio juostai, reikalingas stabdymo momen-tas, apskaičiuojamas pagal (3.22) formulę. Pagal šią formulę deši-niosios pusės reikšmė padauginama iš stabdymo atsargos koeficiento ks. ,=1 25 . Kai Ts. ≤ 0 , stabdys nereikalingas.

38

3.4. Konvejerio skaičiavimo eiliškumas

– Patikslinami projektavimui reikalingi pagrindiniai pradiniai duomenys (transportuojamos medžiagos pagrindinės savybės; konvejerio eksploatacinis našumas; konvejerio ilgis; konvejerio trasos projekcijų ilgis į horizontaliąją ir vertikaliąją plokštumas; atskirų konvejerių dalių ilgiai, išmatuojant atstumus tarp taškų, kertančių tiesialinijines atkarpas; krovinio iškrovimo būdą ir kt.).

– Patikslinamos skaičiuojamų dydžių norminės reikšmės; kon-vejerio juostos leidžiamas posvyrio kampas; darbo elemento (juostos) greitis; mažiausi jo darbo parametrai pagal transpor-tuojamos medžiagos granulometrinę sudėtį arba vienetinių krovinių gabaritus.

– Nustatomas konvejerio skaičiuojamasis našumas pagal pa-rinktą eksploatacinį našumą.

– Nustatomi išankstiniai pagrindiniai darbo elemento parametrai.– Parenkami konvejerio pagrindiniai konstrukciniai elementai

(būgnai, žvaigždutės, ritininės atramos, įtempimo įrenginiai, nukrovimo įrenginiai ir kt.).

– Apytiksliai apskaičiuojama traukos jėga.– Tikrinamas traukos elemento stiprumas.– Prireikus skaičiuojama konvejerio pavaros galia.– Patikslinamos traukos jėgos skaičiavimas (apėjimo metodu

pagal kontūrą).– Apskaičiuojamas traukos elemento stiprumas ir patikslinami

pagrindiniai jo parametrai.– Apskaičiuojama konvejerio pavaros reikiama galia ir paren-

kamas variklis.– Atliekamas kinematinis skaičiavimas ir parenkami pavaros

elementai.– Tikslinamos variklio paleidimo momento pakankamumas.– Apskaičiuojama konvejerio traukos momento užbėgančios

atšakos, ant varančiojo būgno (žvaigždutės) apkrova palei-džiant konvejerį.

– Apskaičiuojamos konvejerio stabdymo momentas ir parenka-mos stabdymo įrenginys.

39

3.5. Konvejerių juostos

Juostinių konvejerių pagrindinis krovinį laikantis ir traukos ele-mentas yra juosta. Tobulėjant technikai labai gerėja konvejerių juos-tų kokybė. Juostų eksploatacinis patikimumas ypač gerėja naudojant naujas medžiagas.

Konvejeriuose naudojamos gumuoto audinio ir metalinės juos-tos. Jos naudojamos kaip krūvį laikantis elementas, o kartu atlieka ir konvejerio būgnų traukos ryšį. Juosta turi būti stipri ir lanksti išil-gine (ant būgno) bei skersine (ant lovinių atramų) kryptimis, atspari drėg mei, darbo paviršius turi būti atsparus susidėvėjimui, neturi susi-sluoksniuoti esant dažniems kartotiniams išsilankstymams, turi turėti mažą, tamprų ir liekamąjį ilgio pokytį, pasižymintį silpnomis hidros-kopinėmis savybėmis.

Juostiniai konvejeriai su gumuoto audinio juosta. Plačiausiai nau-dojamos gumuoto audinio juostos, sudarytos iš posluoksninio gumuo-to audinio, kuris atlieka traukos karkaso 1 (3.4 pav.) vaidmenį, ir išo-rinių guminių įdėklų 2, saugančių karkasą nuo mechaninių pažeidimų ir drėgmės, dujų bei agresyvios aplinkos poveikio.

a)

b)

3.4 pav. Gumuoto audinio (a) ir guminė su lynais (b) konvejerių juostos: 1 – audinio įdėklai; 2 – guminiai įdėklai; 3 – plieniniai lynai

Pagal eksploatavimo sąlygas ir paskirtį juostos gaminamos bendros paskirties, šalčiui atsparios, karščiui atsparios, maisto pro-duktams transportuoti ir nedegančios. Pagal juostos tipą nustatytos atitinkamų aplinkos temperatūrų ribos. Bendros paskirties juostų tem-peratūros ribos nuo –45 oC iki +60 oC; šalčiui atsparių – nuo –60 oC iki +60 oC; karščiui atsparių iki +100 oC; padidinto atsparumo karščiui iki +200 oC. Juostose būna nuo 1 iki 8 traukos audinio įdėklų, o pramonė-je gaminamų juostų plotis svyruoja nuo 100 iki 2 000 mm.

40

Didinant įdėklų skaičių, mažėja juostos tempimo įtempiai, o kartu mažėja jos lankstumas, dėl to sunkiau apgaubti mažo skersmens būgnus ir susidaryti loviui ant ritininių, kampu išdėstytų atramų. Naudojant plačias juostas, sunku užtikrinti tolygų juostos įtempimą jos plotyje. Netolygus juostos įtempimas labai sumažina jos leistiną įtempimą.

Išorinių guminių dėklų storis priklauso nuo juostos tipo bei trans-portuojamo krovinio rūšies ir svyruoja: darbinėje juostos pusėje nuo 1 iki 10 mm, o nedarbinėj – nuo 1 iki 3,5 mm. Karkaso audinio įdėklų storis yra nuo 1,15 iki 2 mm.

Audinio įdėklai gaminami iš poliamidinių bei poliefirinių siūlų arba iš mišrių (poliefirinių ir medvilninių) siūlų. Pagal karkaso audinio tipą traukos įdėklai turi įvairias reikšmes, pateikiamas atitinkamuose žinynuose.

Čia pateiksime vieną iš tokių firmos „Taurus Emerge“ konvejerių juostų, kuri šiuo metu dažniausiai naudojama.

Firma „Taurus Emerge“ (Vengrija) yra vokiečių grupės „Feniks“ narė, gaminanti gumuotas konvejerines juostas. Per 100 metų gamy-bos patirtį turinti firma naudoja naujausius mokslo ir technikos laimė-jimus. Puikią produkto kokybę ir platų asortimentą užtikrina kokybės standartas ISO 9001, o gautas ISO 14001 sertifikatas tenkina visus aplinkos apsaugos reikalavimus.

Juostos konstrukcija pateikta 3.5 pav.

3.5 pav. Firmos „Taurus Emerge“ juostos konstrukcija

41

Karkasas. Eksploatavimo požiūriu karkasas yra vienas iš pagrin-dinių konvejerio juostos elementų. Nuo jo priklauso juostos keliamoji geba, pailgėjimas, lankstumas, galimybė išsilenkti sudarant lovio for-mą, atsparumas smūgiams ir supančios aplinkos poveikiui. Karkasas sudaro eilė traukos intarpų, atskirtų vienas nuo kito gumos sluoksniais (gumos tarpsluoksniais). Konvejerių juostų armuojančių medžiagų sa-vybės pateiktos 3.9 lentelėje.

3.9 lentelė. Konvejerio juostų armuojančių medžiagų savybės

Silpna Vidutinė Gera PuikiPoliamidas –––––––––––––––

– – – – – – – – – – –––––.–––––.–––~~~~~~~~~~~~~–––––x–––––x––

–––––––––––––––

–––––.–––––.–––.~~~~~~~~~~~~–––––x–––––x––

–––––––––––––

–––––.–––––.––~~~~~~~~~~~~–––––x–––––x–

–––––.–––––.––~~~~~~~~~~~~

Poliefiras –––––––––––––––– – – – – – – – –– – – – – – –––––.–––––.–––.~~~~~~~~~~~~–––––x–––––x––

–––––––––––––––– – – – – – – – –– – – – – – –––––.–––––.–––.~~~~~~~~~~~~–––––x–––––x––

–––––––––––––– – – – – – – – –– – – – – – –––––.–––––.––~~~~~~~~~~~~–––––x–––––x–

Plienas –––––––––––––––– – – – – – – – ––––––.–––––.–––.~~~~~~~~~~~~–––––x–––––x––

–––––––––––––––– – – – – – – – ––––––.–––––.–––.~~~~~~~~~~~~

–––––––––––––– – – – – – – – –

–––––––––––––– – – – – – – – –

–––––––––––––––––––––– Normalus stiprumas– – – – – – – – – – – – – – Atsparus deformacijoms–––––.–––––.–––––.––––– Patvarus smūgiams~~~~~~~~~~~~~~~~~~~ Lankstus–––––x–––––x–––––x––– Patvarus supančios aplinkos poveikiams (drėgmei, šilumai, pelėsiams)

Firmos „Taurus Emerge“ konvejerių juostų jėgos elementai.Audinys „EP“ (pagrindas: poliefiriniai siūlai; ataudai: poliamidi-

niai siūlai).Audinys „EP“ plačiausiai naudojamas konvejerių juostų karka-

sams formuoti dėl gerų eksploatacinių savybių, taip pat dėl lankstaus poliamido, kuris suteikia galimybę juostai išsilenkti sudarant lovio

42

formą. Šios juostos pasižymi dideliu atsparumu agresyviai aplinkai, yra neįdrėkstančios ir yra labai atsparios deformacijoms, esant dide-lėms apkrovoms, todėl jų pailgėjimas minimalus.

Audinys „PA“ (poliamidiniai siūlai naudojami ir pagrindui, ir ataudams).

Audinys „PA“ pasižymi daug geresnėmis dinaminėmis savybė-mis, lakstumu, daug geresne adhezija, mažesniu šiluminiu atsparumu ir juosta labiau pailgėja, esant apkrovoms.

Konvejerinių juostų karkaso konstrukcijų duomenys pateikti 3.10 lentelėje.

3.10 lentelė. Konvejerinių juostų karkaso konstrukcijų duomenys

Techniniai duomenys Juostos, kurių karkasas iš audinio

„EP“

Juostos, kurių karkasas iš audinio

„PA“Traukos intarpų skaičius 2–6 2–6Nominalus stiprumas, N/mm 200–2 500 200–3 150Darbinė apkrova, N/mm 10 % nuo nomina-

laus stiprumo10 % nuo nomina-

laus stiprumoSantykinis pailgėjimas, % Ne mažiau kaip 10 Ne mažiau kaip 10Pailgėjimas esant nominaliam stiprumui, kai apkrova: mažiau kaip1250 N/mm, daugiau kaip 1250 N/mm

2,5 % ne daugiau kaip 3 %

2,5 % ne daugiau kaip 4 %

pastaba: rekomenduojama naudoti konvejerio juostas, turinčias mažiausiai galimų intarpų kiekį – jos pasižymi geresnėmis dinaminėmis savybėmis , o kartu ir ilgiau eksploatuojamos.

Sumažinus juostos intarpų skaičių, sumažėja juostos masė ir pa-didėja elektros energijos ekonomija eksploatuojant konvejerį. Firma „Taurus Emerge“ pastaruoju metu gamina konvejerių juostas iš naujų armuojančių medžiagų, tokių kaip: „EE“, „EEX“, polivinilchloridas, aramidas.

Gumos tarpsluoksnis – tai gumos sluoksnis, užtikrinantis lanks-tų audinio intarpų jungtį, taip pat stiprią jų ir padėklų jungtį nuo 5 iki

43

16 N/mm. Gumos savybės tarp audeklo intarpų tenkina ir specialius reikalavimus, tokius kaip nedegumas, atsparumas šilumai, šalčiui ir tepalams. Kai transportuojamos medžiagos dideli ir smulkūs gaba-lai krinta ant konvejerio juostos, būtina sąlyga – didelis atsparumas smūgiams. Tai pasiekiama naudojant poliamidinį brekerį tarp karka-so ir darbinio paviršiaus padėklo sluoksnio, taip pat naudojant storus guminių intarpų sluoksnius tarp audinių, kurie gerai slopina smūgio energiją.

Karkaso storis ir masė, atsižvelgiant į intarpų skaičių, pateikti pa-gal klases A, B, ir C juostas 3.11, 3.12 ir 3.13 lentelėse.

44

3.11

lent

elė.

A k

lasė

s juo

stų

kark

aso

stor

is ir

mas

ė, a

tsiž

velg

iant

į in

tarp

ų sk

aiči

ų

Inta

rpų

kie-

kis

12

34

56

Nom

inal

us

stip

rum

as,

N/m

m

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

125

1,1

1,2

––

––

––

––

––

160

1,3

1,5

––

––

––

––

––

200

1,4

1,7

2,2

2,3

––

––

––

––

250

1,7

2,0

2,3

2,4

––

––

––

––

315

2,0

2,3

2,5

3,0

3,3

3,6

––

––

––

400

2,4

2.9

2,9

3,4

3,4

3,7

––

––

––

500

2,8

3,3

3,4

4,0

3,8

4,5

4,5

4,9

––

––

630

––

3,9

4,6

4,3

5,1

5,0

5,9

5,6

6,1

––

800

––

4,7

5,7

5,1

6,0

5,7

6,7

6,3

7,4

––

1 00

0–

–5,

66,

75,

96,

96,

88,

07,

18,

47,

58,

91

250

––

––

7,1

8,6

7,8

9,2

8,5

10,0

8,6

10,1

1 60

0–

––

–8,

410

,09,

411

,49,

811

,510

,212

,02

000

––

––

––

11,2

13,3

11,8

14,3

––

2 50

0–

––

––

––

–14

,016

,6–

–K

onve

jerio

juos

tų A

kla

sės

kark

asas

iš „

EP“

audi

nio:

Sup

rem

e, S

uper

W, V

ersa

tile,

SW

R, S

peci

al W

, Ext

ra W

, Nor

mal

, Li

ght,

CW

, Ant

iflam

e–1,

MO

R, O

R, P

ITC

H, P

ITC

H/C

OLD

, H–1

00, H

-125

, H–1

50, H

–180

.

45

3.12

lent

elė.

B k

lasė

s juo

stų

kark

aso

stor

is ir

mas

ė, a

tsiž

velg

iant

į in

tarp

ų sk

aiči

ų

Inta

rpų

skai

čius

12

34

56

Nom

inal

us

stip

rum

as,

N/m

m

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

125

1,2

1,4

––

––

––

––

––

160

1,5

1,8

––

––

––

––

––

200

1,6

2,1

2,4

2,8

––

––

––

––

250

2,0

2,4

2,5

2,9

––

––

––

––

315

––

2,9

3,7

3,6

4,2

––

––

––

400

––

3,3

4,1

3,7

4,3

––

––

––

500

––

4,0

4,8

4,4

5,5

4,9

5,7

––

––

630

––

––

4,9

6,2

5,8

7,4

6,1

7,1

––

800

––

––

––

6,5

8,2

7,3

9,2

––

1 00

0–

––

––

–8,

09,

78,

110

,38,

711

,01

250

––

––

––

––

10,0

12,1

9,8

12,3

Kon

veje

rių ju

ostų

B k

lasė

s kar

kasa

s iš „

EP“

audi

nio:

Ant

iflam

e–2,

FR

.

46

3.13

lent

elė.

C k

lasė

s juo

stų

kark

aso

stor

is ir

mas

ė, a

tsiž

velg

iant

į in

tarp

ų sk

aiči

ų

Inta

rpų

kiek

is1

23

45

6N

omin

alus

st

ipru

mas

, N

/mm

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

stor

is

mm

mas

ė kg

/m2

125

1,3

1,4

––

––

––

––

––

160

1,5

1,7

––

––

––

––

––

200

1,8

1,9

2,5

2,7

––

––

––

––

250

1,9

2,1

2,6

2,8

––

––

––

––

315

2,1

2,3

3,0

3,4

3,8

4,1

––

––

––

400

2,7

2,8

3,6

3,7

3,9

4,2

––

––

––

500

3,0

3,4

3,8

4,1

4,5

5,1

5,2

5,6

––

––

630

3,4

3,7

4,2

4,7

5,4

5,6

6,0

6,8

6,5

7,0

––

800

––

5,4

5,6

5,7

6,2

7,2

7,5

7,5

8,5

––

1 00

0–

–6,

06,

86,

37,

07,

68,

29,

09,

39,

010

,21

250

––

6,8

7,4

8,1

8,3

8,4

9,3

9,5

10,3

10,8

11,2

1 60

0–

––

–9,

010

,310

,811

,110

,511

,711

,412

,32

000

––

––

10,2

11,1

12,0

13,7

13,5

13,9

––

2 50

0–

––

––

–13

,614

,615

,017

,1–

–3

150

––

––

––

––

17,0

18,5

––

Kon

veje

rių ju

ostų

C k

lasė

s ka

rkas

as iš

„PA

“ au

dini

o: S

upre

me,

Sup

er W

, Ver

satil

e, S

WR

, Spe

cial

W, E

kstra

W, N

orm

al,

Ligh

t, C

W, A

ntifl

ame–

2, M

OR

, OR

, PIT

CH

, PIT

CH

/CO

LD, H

–100

, H–1

25, H

–150

.

47

3.14

lent

elė.

Kon

veje

rių ju

ostų

cha

rakt

eris

tikos

ĮDĖK

LŲ T

IPA

I

Tipa

s„T

auru

s Em

erge

“ st

an-

darta

s

Stip

–ru

mo

riba,

M

Pa

Sant

ykin

is

pailg

ė–im

as, %

Tank

is,

g/cm

3

Pagr

in–

dinė

me-

džia

ga

Kie

tum

as,

ºSh

Tem

pera

–tū-

ros r

ibos

, ºC

Taik

ymo

sriti

s

12

34

56

78

9D

ILIM

UI A

TSPA

RIO

S JU

OST

OS

„Tau

rus

Ligh

t“E–

H–1

3*10

300

1.26

SBR

60±5

–45

iki +

60

Biri

oms i

r ga

balin

ėms

med

žiag

oms

leng

vom

is

eksp

loat

acijo

s są

lygo

mis

tra

nspo

rtuot

i

„Tau

rus

Nor

mal

“

DIN

221

02 Z

ISO

102

47 L

BS

490

N17

1740

01,

13SB

R60

±5–4

5 ik

i +60

Ats

pario

s dili

-m

ui. B

iriom

s ir

gaba

linėm

s m

edži

agom

s vi

dutin

ėmis

ek

splo

atac

ijos

sąly

gom

is

trans

portu

oti

48

3.14

lent

elės

tęsi

nys

12

34

56

78

9

„Tau

rus

Vers

atile

“D

IN 2

2102

Y20

400

1,13

SBR

60±5

–45

iki +

60

Ats

pario

s dili

-m

ui. B

iriom

s ir

gaba

linėm

s m

edži

agom

s no

rmal

iom

is

eksp

loat

acijo

s są

lygo

mis

tra

nspo

rtuot

i

„Tau

rus

SWR

“D

IN 2

2102

WIS

O 1

0247

D18

400

1,26

NR

/IR60

±5–4

5 ik

i +60

Laba

i ats

pa-

rios d

ilim

ui.

Abr

azyv

inėm

s bi

riom

s me-

džia

gom

s tra

nspo

rtuot

i

„Tau

rus

Spec

ial W

“E–

H–1

0*18

400

1,26

NR

/IR60

±5–4

5 ik

i +60

Laba

i ats

pario

s di

limui

. Lab

ai

abra

zyvi

-nė

ms b

iriom

s m

edži

agom

s tra

nspo

rtuot

i

49

3.14

lent

elės

tęsi

nys

12

34

56

78

9

„Tau

rus

Extra

W“

E–H

–11*

2040

01,

14IR

/BR

60±5

–45

iki +

60

Laba

i ats

pario

s di

limui

ir sm

ū-gi

ams.

Laba

i ab

razy

vinė

ms

birio

ms m

e-dž

iago

ms

trans

portu

oti

„Tau

rus

Supe

r W“

E–H

–12*

2350

01,

25N

R/IR

/BR

60±5

–45

iki +

60

Laba

i ats

pa-

rios d

ilim

ui,

plyš

imui

ir

atkė

limui

. A

braz

yvi–

nėm

s ga-

balin

ėms

med

žiag

oms

trans

portu

oti

50

3.14

lent

elės

tęsi

nys

12

34

56

78

9

„Tau

rus

Supr

eme“

DIN

221

02 X

ISO

102

47 H

BS

490

M 2

425

450

1,26

NR

60±5

–45

iki +

60

Laba

i ats

pario

s di

limui

, ply

ši-

mui

ir a

tskė

li-m

ui. D

idel

io

tank

io, a

štrio

ms

gaba

linėm

s m

edži

agom

s tra

nspo

rtuo-

ti. K

aršt

iem

s kr

ovin

iam

s iki

+1

00 ºC

tran

s-po

rtuot

iŠI

LUM

AI A

TSPA

RIO

S JU

OST

OS

„Tau

rus

Hea

t“IS

O 4

195

1535

01,

14SB

R60

±5–4

5 ik

i +60

Kar

štie

ms

krov

inia

ms i

ki

+100

ºC tr

ans-

portu

oti

„Tau

rus

Hea

t“IS

O 4

195

1535

01,

14SB

R60

±5–4

5 ik

i +60

Kar

štie

ms

krov

inia

ms i

ki

+125

ºC il

gą

laik

ą tra

nspo

r-tu

oti

51

3.14

lent

elės

tęsi

nys

12

34

56

78

9

„Tau

rus

Hea

t“IS

O 4

195

1535

01,

14SB

R60

±5–4

5 ik

i +60

Ana

logi

š–ki

ems k

rovi

-ni

ams i

ki +

150

ºC tr

ansp

or-

tuot

i

„Tau

rus

Hea

t“E–

H–1

*10

400

1,07

EPM

60±5

–45

iki +

60

Ana

logi

š–ki

ems i

r su-

skal

dytie

ms

krov

inia

ms i

ki

+180

ºC tr

ans-

portu

oti

NED

EGA

NČ

IOS

JUO

STO

S

„Tau

rus

Ant

ifila

lme-

1“D

IN 2

2102

KIS

O 4

33 S

1540

01,

36SB

R60

±5–4

5 ik

i +60

Did

elės

rizi

kos

degi

mo

atve

ju

med

žiag

oms

trans

portu

oti

„Tau

rus

Ant

ifila

lme-

2“D

IN 2

2102

SIS

O 4

33 S

1540

01,

36SB

R60

±5–4

5 ik

i +60

Leng

vai u

žsi-

dega

n–či

oms

ir sp

rogs

-ta

mos

iom

s m

edži

agom

s tra

nspo

rtuot

i

52

3.14

lent

elės

tęsi

nys

12

34

56

78

9N

EDEG

AN

ČIO

S, V

ALC

UO

TOS

JUO

STO

S

„Tau

rus F

R“

MSZ

14–

0102

1**

1535

01,

36SB

R60

±5–4

5 ik

i +60

Ana

logi

š–ko

ms m

e-dž

iago

ms

trans

portu

oti

pože

min

ėse

šach

tose

, ta

ip p

at e

sant

de

gim

o be

i sp

rogi

mo

gali-

myb

ėms

„Tau

rus

FR“

E–H

–4*

1535

01,

3N

BR

/ N

BR

–PV

C70

±5–0

iki +

60

Ana

logi

š–ko

ms m

e-dž

iago

ms

trans

portu

oti

pože

min

ėse

šach

tose

, ta

ip p

at e

sant

de

gim

o be

i sp

rogi

mo

gali-

myb

ėms

53

3.14

lent

elės

tęsi

nys

12

34

56

78

9TE

PALU

I ATS

PAR

IOS

MED

ŽIA

GO

S

„Tau

rus

MO

R“

DIN

221

02 G

1545

01,

15N

BR

/SB

R60

±5–3

0 ik

i +60

Ats

pario

s m

iner

alin

ėms

alyv

oms

„Tau

rus

OR

“D

IN 2

2102

G12

300

1,25

NB

R65

±5–2

0 ik

i +60

Kro

vini

ams,

turin

tiem

s de

rvų

ir te

r-pe

ntin

o, tr

ans-

portu

oti

DER

VO

MS

ATSP

AR

IOS

JUO

STO

S

„Tau

rus

PITC

H“

E–H

–5*

1545

01,

11N

BR

/ B

R55

±5–4

5 ik

i +60

Kro

vini

ams,

turin

tiem

s de

rvin

ių te

r-pe

ntin

o, tr

ans-

portu

oti

ŠALČ

IUI I

R D

ERV

OM

S AT

SPA

RIO

S JU

OST

OS

„Tau

rus

PITC

H/

CO

LD“

E–H

–6*

1545

01,

11N

BR

/ B

R55

±5–6

0 ik

i +60

Kro

vini

ams,

turin

tiem

s de

rvin

ių

terp

entin

o,

trans

portu

oti.

.Nau

doja

mos

ik

i –60

ºC

54

3.14

lent

elės

tęsi

nys

12

34

56

78

9ŠA

LČIU

I ATS

PAR

IOS

JUO

STO

S

„Tau

rus

CW

“D

IN 2

2102

R18

400

1,14

IR/B

R60

±5–6

0 ik

i +60

Ats

pario

s dili

-m

ui, p

lyši

mui

ir

atsk

ilim

ui.

Gal

i ilg

ai d

irb-

ti ik

i –60

ºCSP

ECIA

LIO

S JU

OST

OS

„Tau

rus

RU

OG

H

TOP“

E–H

–7*

1535

01,

13SB

R60

±5–4

5 ik

i +60

Nau

doja

mos

tra

nspo

rtuot

i kr

ovin

iam

s, įp

akuo

tiem

s į

karto

ną, m

ai-

šus,

plas

tiką

ir po

pier

ių.

Juos

tos n

uo-

lydž

io k

ampa

s 25

º–40

º

Stan

darti

nis p

lotis

rifli

uoto

s juo

stos

1 2

00 ir

1 6

00 m

m

„Tau

rus

SLIP

“E–

H–9

*15

350

1,13

SBR

60±5

–45

iki +

60

Nau

doja

mos

te

n, k

ur la

ikan

-tie

ji rit

inėl

iai

pake

isti

plok

š-te

lėm

is iš

me-

džio

, met

alo

ar

plas

tmas

ės

55

3.14

lent

elės

tęsi

nys

12

34

56

78

9

Taur

us

KO

MB

I–H

E–H

–14*

2040

01,

14IR

/BR

60±5

–20

iki +

60

Laba

i ats

pa-

rios s

mūg

iam

s. Su

nkio

ms,

su a

štrio

mis

br

iaun

omis

m

edži

agom

s tra

nspo

rtuot

iPa

stab

os:

1. *

gam

into

jo st

anda

rtas.

2. *

* Ve

ngrij

os n

acio

nalin

is st

anda

rtas.

3. P

agrin

dini

ų m

edži

agų

žym

ėjim

o su

trum

pini

mai

:N

R –

nat

ūral

us k

auči

ukas

IR

– iz

opro

cesi

nis k

auči

ukas

SB –

but

adie

nstir

enin

is k

auči

ukas

BR

– b

utad

ieno

kau

čiuk

asN

BR

– b

utad

ient

rilin

is k

auči

ukas

EMP

– et

ileno

prop

ient

inis

kau

čiuk

asN

BR

–PV

C –

but

adie

ntril

inis

kau

čiuk

as –

pol

ivin

ilchr

otid

as4.

Mat

men

ys –

ilgi

. Sta

ndar

tinės

juos

tos g

amin

amos

200

m il

gio.

Page

idau

jant

– p

agal

užs

akym

ą –

įman

omos

ilge

snės

. Pl

otis

, mm

:Su

gum

inėm

is b

riaun

aini

sSu

įpja

utin

ėmis

bria

unom

is„P

A“

kark

aso

juos

ta

400–

1 80

010

0–1

600

„EP“

kar

kaso

juos

ta

400–

1 80

010

0–1

600

56

Konvejerinių būgnų skersmenų parinkimas. Konvejerių bū-gnų skersmenys parenkami atsižvelgiant į:

– karkaso storį;– konvejerio juostos eksploatacijos laipsnį (apkrovos koeficientą).Rekomenduojami konvejerių būgnų matmenys, atsižvelgiant į

anksčiau išvardytus veiksnius, pateikti 3.15 lentelėje. Galinių ir nu-kreipiančiųjų būgnų skersmuo yra 50–70 % pavarinio būgno skers-mens ir priklauso nuo transportuojamo krovinio kiekio.

3.15 lentelė. Rekomenduojami būgnų skersmenys (mm)Stipru-mas,

N/mm

Intar-pųsk.

Pavarinis būgnas Galinis būgnas Nukreipiantysis būgnas

A B C A B C A B C

125

2 200 200 160 160 160 160 160 160 1603 315 250 200 250 200 160 200 160 1604 400 315 250 315 250 200 250 200 2005 500 400 315 400 315 250 315 250 250

160

2 250 200 160 200 160 160 160 160 1603 400 315 250 315 250 200 250 200 1604 500 400 315 400 315 250 315 250 2005 630 500 400 500 400 315 400 315 250

200

2 315 250 200 250 200 200 200 160 1603 500 400 315 400 315 250 315 250 2004 630 500 400 500 400 315 400 315 2505 800 630 500 630 500 400 500 400 315

250

2 400 315 250 315 250 200 250 200 2003 630 500 400 500 400 315 400 315 2504 800 630 500 630 500 400 500 400 3155 1 000 800 630 800 630 500 630 500 400

315–400

2 500 400 315 400 315 250 315 250 2503 800 630 500 630 500 400 500 400 3154 1 000 800 630 800 630 500 630 500 4005 1 250 1000 800 1 000 800 630 800 630 500

500–630

2 630 500 400 500 400 315 400 315 3153 1 000 800 630 800 630 500 630 500 4004 12 50 1 000 800 1 000 800 630 800 630 5005 1 600 1 250 1 000 1 250 1 000 800 1 000 800 630

57

pastaba:Būgno skersmuo, kiekvienos klasės A, B, C juostoms, pateiktoms 3.11, 3.12 ir 3.13 lentelėse, parenkamas atsižvelgiant į didžiausią leistiną apkrovą, % :A = (60–100) %; B = (30–60) %; C < 30 %.

Maisto produktams transportuoti skirtų juostų išoriniai įdėklai pa-gaminti iš gumos mišinių, atitinkančių sanitarinius higienos reikalavi-mus (be kenksmingų mišinių).

Kadangi tiksliai apskaičiuoti faktinius įtempius konvejerio juostos gumuoto audinio sluoksniuose veikiant tempimo ir lenkimo deformaci-joms sunku, skaičiuojama tik juostos tempimo deformacija pagal didžiau-sią leistiną (skaičiuojamąją) apkrovą [K], kN/m, vieno įdėklo plotis:

K K ns[ ] = / , (3.35)

čia Ks – audinio nominalus stiprumas vieno įdėklo pločiui, kN/m; n – skaičiuojamas juostos stiprumo atsargos koeficientas:

n nn n n na g t r

=⋅ ⋅ ⋅

0 ; (3.36)

no – nominali stiprumo atsarga, parenkama no = 5 – patikrinamuo-siuose skaičiavimuose pagal didžiausias paleidimo apkrovas, ir no = 7 – skaičiuojant pagal nusistovėjusio judesio apkrovas; na – įdėklo apkrovos netolygumo koeficientas, kurio reikšmė priklau-so nuo įdėklų skaičiaus:

Įdėklų skaičius 3 4 5 6 7 8Koeficientas 0,95 0,9 0,88 0,85 0,82 0,8

ng – juostos galų sujungimo stiprumo koeficientas, kurio reikšmė pri-klauso nuo sujungimo tipo:

Sujungimo tipas Vulkanizuotas Jungtinis ir šarnyrais Kniedėmis

Koeficientas ng 0,9 – 0,85 0,5 0,3–0,4nt – koeficientas, įvertinantis konvejerio trasos konfigūraciją:

58

Trasos konfigūracija Horizontali Nuožulni Nuožulni-horizontali

Koeficientas nt 1 0,9 0,85nr – koeficientas, įvertinantis konvejerio darbo laiko režimą ir našu-mą per parą:

Darbo režimas Ypač lengvas

Lengvas Vidutinis Sunkus Ypač sunkus

Koeficientas nr 1,2 1,1 1 0,95 0,85

Gumuoto audinio juostos didžiausią leistiną skaičiuojamąją įtem-pimo jėgą apskaičiuojame pagal formulę

F B Kmax = ⋅[ ] ⋅ Ζ , (3.37)

čia B – juostos plotis; Z – audeklo įdėklų kiekis.Skaičiuojant konvejerių juostas didelis atsargos koeficientas pa-

aiškinamas tuo, kad įvertinamas silpnas juostos galų tvirtinimas dėl dinaminių juostos apkrovų eksploatacijos metu. Tokios dinaminės ap-krovos pasireiškia krovinius pakraunant ir perkraunant ant kitų kon-vejerių vietų, nes krovinio gabalai, krintantys iš tam tikro aukščio, sukelia smūgius ir vibracijas. Smūginės apkrovos priklauso nuo trans-portuojamo krovinio tipo, gabalų matmenų kritimo aukščio, transpor-tavimo greičio, juostos įtempimo jėgos, juostos atramų konstrukcijos pakrovimo vietose. Didelės dinaminės apkrovos pasireiškia konveje-rių paleidimo ir stabdymo metu.

Parenkant juostos tipą, darbinės ir nedarbinės dalių įdėklų storį, būtina įvertinti transportuojamo krovinio savybes (pavyzdžiui, abra-zyvines) ir eksploatavimo sąlygas, kurios nustatomos pagal standar-tines metodikas sumuojant balus, įvertinančius konkrečius konvejerio duomenis.

Gamybos sąlygas apibūdina patalpų, kuriose sumontuotas konve-jeris, tipas, klimato sąlygos, temperatūra ir aplinkos oro drėgmė, oro prisotinimo abrazyvinių dulkių ir garų (dujų) laipsnis, kurie neigiamai veikia konvejerio elementus. Šios sąlygos yra keturių grupių: lengvos,

59

vidutinės, sunkios ir ypač sunkios. Pagal darbo profilį tokias grupes tenkintų šios paskirties objektai:

– Lengvų sąlygų grupė: prietaisų, radijo, televizijos aparatūros įmonės, drabužių gamybos cechai, pašto ekspedicinės tarny-bos, tipografijos, knygų saugyklos.

– Vidutinių sąlygų grupė: šiluminės elektros stotys, liejimo ce-chų formavimo skyriai, techninės gumos gaminių gamyklos, maisto pramonės įmonės, uždaros grūdų saugyklos.

– Sunkių sąlygų grupė: atviri naudingų iškasenų karjerai pa-lankaus klimato sąlygomis, neapšildomos uždaros medžiagų transportavimo galerijos, metalurgijos, kokso, chemijos ir an-glies pramonės sodrinimo fabrikai.

– Ypač sunkių sąlygų grupė: atviri naudingų iškasenų karjerai šalto klimato zonose, miško paruošimo atviros aikštelės šalto klimato zonose.

Išsamesnė šių grupių sąlygų charakteristika pateikta specialiose normose.

Konvejerių našumui padidinti naudojamos gumuoto audinio juostos su guminiais 60–300 mm aukščio bortais. Tam, kad bortai, apgaubdami būgnus, nebūtų pažeidžiami, jie daromi gofruoti (3.6 pav. a, b). Bortai padidina krovinio skerspjūvį ant juostos, leidžia padidinti konvejerio juostos greitį ir posvyrio kampą. Posvyrio kampą galima padidinti (2–3)0, palyginti su paprastais loviniais konvejeriais. Bortai prie juostos priklijuojami arba privulkanizuojami.

60

3.6 pav. Konvejerių juostos: a – lygi, su gofruotais bortais; b – su gofruotais bortais ir išsikišimais;

c – su rifliuotu darbiniu paviršiumi; d – su pertvaromis; e – juostos su gofruotais bortais išdėstymas ant ritininių atramų

Norint kuo daugiau padidinti konvejerio posvyrio kampą, nau-dojama rifliuota juosta (3.6 pav. c), kurioje ant viršutinės darbo pavir-šiaus dalies karštos vulkanizacijos būdu pritvirtinami 5–40 mm aukš-čio guminiai ševroniniai (egliški) iškilimai. Jiems naudojama ta pati įranga kaip ir konvejeriams su lygiomis juostomis. Naudojant rifliuo-tas juostas galima padidinti konvejerių posvyrio kampą iki (35–40)0. Atskirais atvejais konvejerių posvyrio kampas didinamas naudojant konvejerių juostas su skersiniais 5–40 mm aukščio iškilimais (3.6 pav. b) arba skersinėmis 50–300 mm aukščio pertvarėlėmis, pagamintomis iš tamsios gumos (3.6 pav. d). Kad konvejerio juosta įgautų lovio for-mą, pertvaros turi būti sudarytos iš ne mažiau kaip dviejų dalių (3.6 pav. c). Pertvaros truputį perstumiamos viena kitos atžvilgiu išilgai juostos, kad neužstrigtų transportuojamo krūvio gabalai. Jeigu pertva-

61

ros gana plačios, konvejerio posvyrio kampas gali siekti iki (50–60)0. Tokių juostų trūkumas tas, kad jas sunku valyti, todėl tokie konvejeriai mažai naudojami transportuojant drėgnus ir lipnius krovinius.

Konvejerio posvyrio kampas turi lemiamą įtaką konvejerio ilgiui. Didėjant posvyrio kampui, konvejerio ilgis mažėja, o tai sumažina: eksploatacines išlaidas, gamybinius plotus ir kapitalinius įdėjimus. Pavyzdžiui, keliant krovinį į 30 m aukštį juostinio konvejerio ilgis su lygia juosta, kai posvyrio kampas 200, yra 82 m; konvejerio su rifliuota juosta, kai posvyrio kampas 300, ilgis yra 52 m., o konvejerio, kurio juosta yra su pertvaromis, o posvyrio kampas 500, juostos ilgis yra 25 m.

Be anksčiau minėtų krovinio palaikymo būdų, ant konvejerio juostos naudojami didelio posvyrio kampo dviejų juostų konvejeriai su prispaudimo arba vamzdine juosta ir grandikliniai juostiniai kon-vejeriai. Dviejų juostų konvejeriais su prispaudimo juosta (3.7 pav., a) krovinys transportuojamas į konvejerio pakrovimo zoną ir prie pagrin-dinio konvejerio juostos 1 prispaudžiamas konvejerio juostos 2 svorio jėga – ji neleidžia kroviniui slinkti žemyn nuo pagrindinio konvejerio juostos. Prispaudimo juosta gaminama iš paprastos gumuoto audinio juostos arba iš tarpusavyje sujungtų suvirintos grandinės grandžių. Pastaruoju atveju juosta yra lanksti išilgine ir skersine kryptimis ir to-dėl glaudžiai apgaubia visą transportuojamą krovinį, taip pat ir atski-ras jo dalis. Prispaudimo juostai judesį suteikia papildomo konvejerio 3 juosta, kuri sumontuota lygiagrečiai pagrindiniam konvejeriui ir yra to paties greičio. Naudojant prispaudimo juostą galima transportuoti birius krovinius (48–60)0 posvyrio kampu.

62

3.7 pav. Birių krovinių transportavimas, esant dideliam konvejerio posvyrio kampui:

a – konvejeris su prispaudimo juosta: 1 – pagrindinė konvejerio juosta; 2 – prispaudimo juosta; 3 – papildoma konvejerio juosta;

b – grandiklinis juostinis konvejeris: 1 – grandikliai; 2 – traukos juosta; 3, 4 – kreipiantieji ritiniai; 5 – konvejerio juosta; 6 – pakrovimo ertmė

Grandiklinio juostinio konvejerio konstrukcijoje (3.7 pav. b) prie traukos juostos 2 pritvirtinti grandikliai 1, užgriebiantys krovinį iš pa-krovimo ertmės 6 ir palaikantys jį ant konvejerio juostos 5 darbinio paviršiaus, judančio greičiu, lygiu traukos juosto 2 greičiui. Traukos juosta 2 ir darbinė juosta 5, nuo išlenkimo veikiant krovinio svoriui, palaikomos kreipiančiaisiais ritiniais 3 ir 4.

Kai kurių konstrukcijų dviejų juostų konvejeriuose juostos darbi-nėse atšakose sudaro uždaras, kameras, kuriose yra krovinys. 3.8 pav. b pavaizduotoje konstrukcijoje pagrindinio ir papildomo konvejerių juostos nedarbinių paviršių juostų viduryje turi išilginius iškilimus, o konvejerio laisvų šakų 1, 11 ritininės atramos 2, 10 ir krovininių šakų 4, 7 ritininės atramos 3, 8 turi atitinkamus griovelius, į kuriuos patenka juostų iškilimai. Pagrindinio ir pagalbinio konvejerių krovininių šakų 4 ir 7 kraštai suspaudžiami vienas prie kito suspaudžiamomis ritinė-mis atramomis 5 ir 6, pritvirtintomis prie konvejerio rėmo 9. Krovinys patenka ant juostos 1 (3.8 pav. a) horizontaliosios dalies. Abiejų juostų 1 ir 2 judėjimo greičiai vienodi.

63

3.8 pav. Dviejų juostų konvejeris a – vertikalaus-horizontalaus konvejerio schema:

1 – horizontalus-vertikalus konvejeris; 2 – vertikalus konvejeris; b – konve-jerio skerspjūvis su plokščia juosta: 1, 4, 7, 11 – konvejerio juosta;

2, 3, 5, 6, 8, 10 – ritininės atramos; 9 – konvejerio rėmas

Išnagrinėtų konvejerių pranašumai šie: paprasta ir unifikuota konstrukcija, lengvai nuvaloma konvejerio juosta nuo prilipusio kro-vinio lengvai galima suprojektuoti konvejerio trasą iš norimo ilgio ho-rizontaliųjų ir nuožulniųjų dalių, ekonomiški.

Tokių konvejerių trūkumai: krovinio nubyrėjimas dviejų juostų kontakto išilginėse sandūrose, būtina sudaryti juostų skersines apkro-vas, siekiant užtikrinti birių medžiagų stulpo, jam esant vertikalios būsenos, stabilią padėtį, taip pat padidėjęs juostos dilimas, energijos sąnaudos. Dviejų juostų konvejeriai dirba gana dideliais greičiais (iki 6 m/s) esant posvyrio kampui iki 900. Be to, jų našumas nepriklauso nuo posvyrio kampo.

Transportuojant nuodingas, dulkančias ir, dėl atmosferos povei-kio gendančias medžiagas naudojami konvejeriai su vamzdžio for-mos juostomis (3.9 pav. a), kurios sudaro išklotinės pavidalo juostą iš vidinės sustorėjusios dalies, sudarytos iš kelių audinio dėklų ir daug lankstesnių šonų su dantukais briaunose. Dantukai reikalingi juostai sujungti, pagal užtrauktuko„Žaibas“ tipą. Krovinio pakrovimo vietoje juosta yra atvira ir sudaro lovį, o pakrauta transportuojama medžia-ga dviems ritinėliais užsegama. Transportavimo metu juosta įgauna vamzdžio formą. Tokia juosta galima transportuoti medžiagas hori-zontalia, didelio posvyrio kampo, taip pat ir vertikalia kryptimis.

64

Kai kuriais atvejais vamzdinės juostos naudojamos pakabinamuo-se konvejeriuose (3.9 pav. b). Čia juosta neatlieka traukos elemento vaidmens. Jo vaidmenį atlieka lynas arba grandinė. Tokioms justoms naudojamos plonesnės medžiagos. Užtrauktukas gali būti iš viršaus arba šono. Pakabinamų konvejerių judėjimo greitis svyruoja nuo 0,5 iki 1 m/s. Skaičiuojant našumą priimama, kad vamzdžio užpildymas yra 0,6 skerspjūvio ploto.

Transportuojant gaminius ar medžiagas per džiovinimo arba šil-dymo kameras iki 200˚ C temperatūros naudojamos specialios juostos iš stiklo pluošto, padengto 6 mm storio silicio organiniu kaučiuku, taip pat gumuoto audinio juostos, padengtos stiklo pluoštu.

3.9 pav. Vamzdinė juosta: a – juostinio konvejerio; b – pakabinamo konvejerio su šoniniu užtrauktuku

Vis plačiau naudojamos lynų gumos juostos su plieniniais lynais, vulkanizuotais tarp audinio sluoksnių išilgai juostos išilginės ašies (3.9 pav. b). Tokios juostos yra lanksčios skersine kryptimi, todėl len-gvai sudaro lovio formos skerspjūvį, stiprios, mažai pailgėja išilgi-ne kryptimi, yra patikimesnės. Didžiausias jų trūkumas – tai juostos galų jungtis. Rusijoje gaminamos gumos juostos su plieniniais lynais nuo 900 iki 2 000 mm pločio, kai skersinis stiprumas iki 6 MN/m.

65

Konvejerinių juostų stiprumo daugiau didinti neverta, nes didėja jų storis ir masė, didėja kaina, būgnų skersmenys, darosi sunku sujungti juostos galus. Gumos juostų su plieniniais lynais traukos karkaso di-džiausia leistina (skaičiuojamoji) jėga lygi:

F B Kmax = [ ] , (3.38)

čia B – juostos plotis; K K n[ ] = ' – leistina skaičiuojamoji apkrova, skaitine reikšme lygi juostos pločio vieneto jėgai; K – nominalus nu-traukimo stiprumas; n n n n ng r t' /= ⋅ ⋅0 – skaičiuojamoji stiprumo at-sarga (koeficientų ng, nr, nt reikšmės tokios pat kaip ir gumuoto audi-nio juostų reikšmės (žr. prie 3.20 formulės); kadangi gumos juostų su plieniniais lynais leidžiama tik vulkanizuota sandūra, tai koeficiento ng reikšmė lygi ng = 0 9, .

Kroviniams transportuoti tolimais atstumais vis plačiau naudo-jami juostiniai-lyniniai konvejeriai (3.10 pav.), kuriuose traukos jėga parenkama dviem plieniniais lynais 1, o gumos audinio speciali juos-ta 2 atlieka krūvio trasportavimo vaidmenį. Juosta gula ant plieninio lyno savo sustorėjusiais profiliais, suformuotais išilgai juostos briau-nų. Traukos lynas 1 remiasi į ritinius 4, išdėstytus 5–8 m žingsniu. Kad juosta, veikiama svorio, neprarastų skersinio pastovumo, ji armuoja-ma skersinėmis metalinėmis plokštelėmis 3. Dėl jų juosta gerai spy-ruokliuoja ir priešinasi smūgiams. Juostos briaunos neišdyla, ji pati susidėvi nežymiai, lyginant su gumuoto audinio juosta. Tačiau tokią juostą pagaminti sunku, o dideli pavaros skridinių matmenys padidi-na pačią pavarą. Lynų eksploatavimo laikas neilgas, o juos pakeisti sunku. Tokių konvejerių greitis neviršija 2,5 m/s, o našumas 1 000 t/h.

66

3.10 pav. Juostinis-lyninis konvejeris: a – juosta; b – konvejerio skerspjūvis;

1 – plieninis lynas; 2 – juosta; 3 – skersinės metalinės plokštelės; 4 – ritiniai

Analogiškos konstrukcijos yra juostiniai-grandininiai konveje-riai, kurių traukos elementas yra grandinė. Tokių konvejerių grandinės remiasi į vežimėlius, kurie turi eigos ritinius. Grandininių konvejerių dar mažesni judėjimo greičiai ir našumas dėl kylančių dinaminių ap-krovų grandinės pavarose.

Konvejerių juostų patikimumas ir patvarumas iš esmės priklau-so nuo jų sujungimų galų. Juostos skersai trūksta ir suyra dažniausiai sujungimo vietose, todėl juostų jungtys turi būti stiprios, kad išlaikytų didžiausią traukos jėgą ir krentančių krovinių didelių gabalų smūgius. Jungtys turi būti: patikimos, palyginti su juostos eksploatavimo laiku; lanksčios išilgine ir skersine kryptimis, kad būtų galima lengvai suda-ryti lovio formos juostos skerspjūvį ir laisvai apjuosti mažesnio skers-mens būgną; greitai ir lengvai sujungiamos; tokios, kad jungtis savai-me neiširtų ar juosta nebūtų ištraukta, neišlystų iš juostos plokštumos ribų. Jungtys būna išardomos ir neišardomos. Neišardomos jungtys padaromos karšto arba šalto vulkanizavimo būdu, taip pat sujun-giant kniedėmis. Išardomoms jungtims naudojamos kilpos, kabliukai, plokštelės ir varžtai. Išardomos jungtys naudojamos perstumiamuose ir pernešamuose konvejeriuose, taip pat konvejeriuose, kurių dažnai keičiamas juostos ilgis. Vulkanizuojamų juostų jungtis užtikrina stip-

67

rumą, juosta jungties vietoje nesustorėja, o tai palankiai veikia būgnų, ritinių ir valymo įrenginių darbą.

Sumuoto audinio juostas reikia sujungti vulkanizuojant. Tam nau-dojami šaltai arba karštai kietėjantys klijai. Vulkanizuojamų juostų ga-lai nupjaunami kampu išilgai juostos, laipsniškai, po vieną sluoksnį (3.11 pav.). Tada sluoksniai nuvalomi, ištepami specialiu klijumi, ga-lai uždedami vienas ant kito ir, veikiami spaudimo, laikomi iki 150°C temperatūroje. Guminės juostos su plieniniais lynais sujungiamos tiktai karšto vulkanizavimo būdu. Čia tempimo jėga kompensuojama stipria lynų ir gumos jungtimi.

3.11 pav. Gumuoto audinio juostų galų paruošimas vulkanizacijai

Audinių juostų iki 1 200 mm pločio galus leidžiama sujungti me-chaniniu būdu.

68

3.6. Konvejerių būgnai

Būgnai. Juostinių konvejerių būgnai: pavariniai, galiniai, įtempi-mo ir nukreipiantieji. Pastaraisiais keičiama juostos judėjimo kryptis. Kuo didesnis būgno skersmuo, tuo mažesni juostos lenkimo įtempiai ir tolygesnė juostos eksploatacija.

Eksploatuojant juostas nustatyta, kad gumuoto audinio juostas keisti reikia dėl išsisluoksniavimo, kuris įvyksta dėl daugkartinių juos-to išsilankstymo ant būgno. Gumuoto audinio juostai būgno skersmuo (m) apskaičiuojamas pagal formulę:

D K K Z= 1 2 ; (3.39)

čia Z – juostos audinio sluoksnių kiekis; K1 – juostos stiprumo koeficientas. Jo reikšmės pateiktos 3.16 lentelėje.

3.16 lentelė. K1 koeficiento reikšmės

Sluoksnio pločio stipru-mas, kN/m 65 100 150 200 300 400

Koeficientas K1125–140

141–160

161–170

171–180

181–190

191–200

K2 – koeficientas, kuris įvertina būgno paskirtį, juostos įtempį ir būgno gaubimo juosta kampą (3.17 lentelė).

3.17 lentelė. Koeficiento K2 reikšmės

Būgnai

Būgno gau-bimo juosta

kampas laipsniais

Užbėgančios juostos atšakos ant būgno įtempimo jėgos ir leistinos įtempimo jėgos

santykis76–100 % 51–75 % 25–50 % 25 %

Pavariniai 180–240 1 0,8 0,63 –Galiniai ir įtem-pimo jėgos 180–200 1 0,8 0,63 0,5

Atbuliniai 70–100 – 0,63 0,5 0,4Nukreipiamieji 20–30 – – 0,4 0,32

69

Juostinių konvejerių būgnai unifikuoti. Viena iš pagrindinių charakteristikų parenkant būgnus yra jo apkrova. Pavarinių būgnų apkrova nustatoma pagal konvejerio juostos, gaubiančios būgną, at-šakų įtempius. Be to, parenkant pavarinius būgnus būtina atsižvelgti į perduodamą didžiausią sukamąjį momentą. Atitinkamos paskirties būgnai projektuojami pagal tokią metodiką:

– apskaičiuojame didžiausią konvejerio apkrovą juostoje ir pa-gal jos paskirtį parenkame juostą (tipą, sluoksnių skaičių);

– apskaičiuojame būgnų galimus mažiausius skersmenis įver-tindami koeficientų K1 ir K2 reikšmes;

– kiekvieno iš būgnų nustatome radialines jėgas, veikiančias būgnus, kaip juostos šakų geometrinę sumą;

– skaičiuodami trauką, taip pat apskaičiuojame sukimo momen-tą T ir apskritinę jėgą F, veikiančią pavarinį būgną;

– pagal gautus parametrus iš būgnų unifikuotos eilės parenkame būgną pagal jo apkrovą;

– apskaičiuojame velenų ir ašių stiprumą;– apskaičiuojame guolių patvarumą.Pagal parinktą būgną apskaičiuojame leistiną juostos slėgį į bū-

gno paviršių pagal sąlygą:

p FDB

p= ≤ [ ]360 Σ

π α , (3.40)

čia FΣ – juostos šakų įtempimo suminė radialinė jėga;D – būgno skersmuo;B – juostos plotis;a – būgno gaubimo juosta kampas, laipsniais.

Gumuoto audinio juostų leistinas slėgis p[ ] = ÷0 25 0 3, , MPa. Suminis juostų su plieniniais lynais p[ ] = ÷0 35 0 55, , MPa. Mažesnės leistino slėgio reikšmės parenkamos mažesnio stiprumo juostoms, taip pat konvejeriams, dirbantiems sunkiomis sąlygomis.

Kad juosta nenukristų nuo būgno į šoną, pavariniai ir įtempi-mo būgnai (3.12 pav. a, b) seniau buvo gaminami išgaubti spinduliu L/200. Tačiau būgnų išgaubtumas iki 40 % padidina juostos įtempimą

70

ir dėl to pažeidžiami juostos galai. Pastaruoju metu juostos centruoja-mos centruojančiomis ritininėmis atramomis.

3.12 pav. Gumuotos juostos konvejerių būgnai: a – pavarinis; b – galinis ir nukreipiamasis;

c – guma futeruotas būgnas; d – futeruotės tvirtinimas prie būgno

Nukreipiantieji būgnai gaminami cilindriniai. Būgno ilgis paren-kamas L B= + ÷( )150 200 mm. Norint padidinti pavarinių būgnų trinties koeficientą, jo paviršius formuojamas įvairiomis frikcinėmis medžiagomis, o dažniausiai elastine guma (3.12 pav. c). Tada pasie-kiama didelė trinties atsarga dėl dalies traukos jėgos, perduodamos

71

būgno paviršiaus sektoriaus, esant rimties būsenai. Dėl to atsirandanti futeruotės šlyties deformacija sumažina tamprų juostos slydimą būgno paviršiumi – dėl to mažiau susidėvi futeruotė ir juosta. Būgnus aptrau-kus guma užtikrinamas stabilus trinties koeficientas: f = ÷0 3 0 45, , .

Futeruotė prie būgno turi būti stipriai pritvirtinta, kad atlaikytų šly-ties jėgas, atsirandančias būgnui perduodant traukos jėgas. Futeruotę geriausia priklijuoti bei privulkanizuoti prie būgno paviršiaus arba metalinių lakštų, kurie prie būgno paviršiaus tvirtinami varžtais (3.12 pav. d). Šią furteruotę prireikus lengva pakeisti.

Neilgiems konvejeriams retkarčiais pasirenkami elektriniai bū-gnai, kuriuose variklis ir reduktorius įmontuojami į būgno ertmes. Tuomet gaunama kompaktiška konstrukcija, tačiau pablogėja variklio aušinimo sąlygos.

3.7. laikančiosios ritininės atramos

Juostos savajam ir krovinio svoriui laikyti ant konvejerio rėmo montuojamos laikančiosios ritininės atramos. Ritinių skaičius yra di-džiausias elementų skaičius konvejeriuose. Kasmet jų pagaminama milijonais vienetų. Nuo ritininių atramų patikimumo ir patvarumo iš esmės priklauso konvejerio patikimumas ir patvarumas, taip pat ir rei-kiamos energijos, eksploatacinės išlaidos ir kt.

Atsižvelgiant į paskirtį skiriami du ritinių konstrukcijos tipai. Lengvo tipo ritiniai (3.13 pav. a), kuriuose naudojami rutuliniai guo-liai su moviniais sandarikliais. Guoliai tepami ilgalaikiu konsistenci-niu tepalu. Sunkaus tipo ritiniai (3.13 pav. b) sumontuoti ant kūginių ritininių guolių ir turi tepalines su keičiamu tepalu.

Šių pagrindinių tipų bazėje yra daug įvairių ritinių.Gumuoti ritiniai naudojami transportuojant labai abrazyvinius

krovinius. Gumos sluoksnis, apklijuojantis išorinį metalinį ritinio paviršių, apsaugo jį nuo išdilimo. Tai ypač svarbu laisvajai konveje-rio atšakai, nes juosta darbiniu paviršiumi slenka ritiniais, užterštais transportuojamos medžiagos dulkėmis ir dalelėmis.

Amortizuojantys ritiniai (3.13 pav. c) naudojami konvejerio pa-krovimo vietoje, kad apsaugotų konvejerio juostą ir guolius nuo kren-

72

tančio krovinio smūgio. Ritiniai aptraukiami guminiais diskais arba padangomis, kurie deformuodamiesi sugeria smūgio energiją.

Diskiniai ritiniai naudojami atramoms apsaugoti nuo prilimpan-čių transportuojamos medžiagos dalelių ir nuvalyti laisvąją konvejerio juostos atšaką nuo prilipusių medžiagos dalelių. Tokie ritiniai naudo-jami tiktai laisvose konvejerių juostų atšakose ir konstruktyviai gami-nami ant ritinių suspaudžiant iškilusius guminius diskus.

Dabartiniu metu sukurta ritinio konstrukcija be įdėklų (3.13 pav. d). Ji pasižymi nauja gamybos technologija. Šios konstrukcijos ritinių nereikia mechaniškai apdirbti ir surinkti, o metalo sąnaudos sumažėja 10¸15 %. Tokio ritinio skiriamoji savybė yra ta, kad jo korpusas kartu su pusašiais pagamintas iš vienos vamzdinės paruošos ritinimo metodu.

Ritiniai paprastai gaminami iš plieninių vamzdžių. Dabar jau ga-minami ritiniai iš poliefirinių dervų, armuotų stiklo pluoštu, taip pat lankstūs ritiniai iš neopreno, kurie labai atsparūs susidėvėjimui.

3.13 pav. Konvejeriniai ritiniai: a – lengvo tipo; b – sunkaus tipo; c – amortizuojantis; d – be įdėklų

73

Ritinio skersmuo parenkamas pagal juostos plotį, jos judėjimo greitį, krovinio rūšį ir ypač jo gabalų dydį. Pagal norminius dokumen-tus ritinių skersmenys būna: 89, 108, 133, 159, 194 mm. Be to, ritiniai, kurių skersmuo nuo 89 iki 133 mm, naudojami lengvo ir vidutinio tipo konvejeriuose, o didesnių matmenų ritiniai – sunkaus tipo ir greitaei-giuose (v ≥ 4 m/s) konvejeriuose. Gumuotos juostos konvejerių dar-binės juostos vidurinėje dalyje ritinių išdėstymo žingsnis transportuo-jant supiltinius krovinius parenkamas td = ÷1 1 5, m. Juostos krovimo zonoje ritinių išdėstymo žingsnis du kartus mažesnis. Tuščioje juostos atšakoje ritinių išdėstymo žingsnis visose vietose du kartus didesnis negu darbinėje atšakoje, t. y. t tt d= 2 . Transportuojant smulkius vie-netinius, iki 20 kg masės, krovinius, darbinės juostos vidurinėje dalyje ritinių išdėstymo žingsnis td = ÷1 1 4, m; o jeigu masė viršija 20 kg, tai atstumas tarp ritininių darbinėje atšakoje parenkamas lygus pusei didžiausio krovinio matmens konvejerio judesio kryptimi.

Ritinių ašių gale frezuojamos nuožulnos ir ašis įstatoma į plyšius, išpjautus konvejerio rėme arba gembėje. Siekiant padidinti supiltinio krovinio skerspjūvio plotą ant juostos, juostai suteikiama lovio forma, todėl konvejerio darbinės dalies ritininės atramos išdėstomos nuo-žulniai. Didinant šoninių ritinių posvyrio kampą geriau centruojama juosta, mažėja jos skersinis poslinkis. Dažniausiai tai šoninių ritininių atramų posvyrio kampas yra 30°, nes tai užtikrina aukštą našumą, ge-resnį juostos centravimą, sumažina transportuojamo krūvio nubyrėji-mo nuostolius. Tuščios dalies juostos ritiniai montuojami viena eile.

Gumuotos juostos konvejeriams naudojamos lanksčios ritininės atramos (3.14 pav. a, b), kurias sudaro plieninis lynas 1 su guminiais ritiniais ir vamzdeliais 3, vulkanizuotais ant ritinių. Lyno galai įtvir-tinti įvorėje 4 ir sukasi guoliuose 5, įmontuotuose konvejerio rėmo nejudamose atramose. Tokiomis atramomis juostai lengvai suteikiama lovio forma, kurio gylis proporcingas krovinio svoriui, tačiau juostos pasipriešinimo judesio koeficientas šiek tiek didesnis.

Gaminamos girliandinės ritininės atramos (3.14 pav. c), kuriose ritinių ašys tarpusavyje sujungtos šarnyriškai. Girliandinės atramos kabinamos ant rėmo laikančiųjų elementų 7 per guminius slopintuvus

74

6. Tuomet atramos yra daug paslankesnės, sušvelnina dinamines ap-krovas, geriau centruojama juosta, sumažina konvejerio rėmo metalo imlumą. Kaip tokių atramų trūkumą reikia pažymėti tai, kad pablogė-ja krūvio srauto formavimo sąlygos dėl girliandų šoninio paslanku-mo pakrovimo punktuose ir girliandos ima svyruoti juostos judėjimo kryptimi.

3.14 pav. Gumuotos juostos lanksčios ritininės atramos: a – ritininė atrama, surinkta iš diskų; b – guminio ritinio ant

plieninio lyno skerspjūvis; c – girliandinė ritininė atrama

75

Konvejerio juostos patikimumas ir patvarumas iš esmės priklau-so nuo jos centravimo išilginės ašies kryptimi. Juosta nukrypsta į šoną eksploatacijos metu dėl nekokybiškai sumontuoto konvejerio, juostos nevienalytiškumo, nesimetriško juostos pakrovimo ir kt., to-dėl konvejeriai aprūpinami specialiais įrenginiais – centruojančiomis ritininėmis atramomis juostai centruoti. Tokioje ritininėje atramoje (3.15 pav.) ritinių surinkimo vienetas montuojamas ant rėmo 1 su kak-liuku 2, užtikrinančiu ritininės atramos galimybę pasisukti vertikalios ašies atžvilgiu. Juosta, slinkdama į šoną, savo briauna nuspaudžia centruojantį ritinėlį 3, kuris pasuka rėmelį 1. Atsiradusi jėga grąžina juostą į reikiamą padėtį.

3.15 pav. Centruojanti ritininė atrama

Norint įspėti apie galimą juostos ženklų poslinkį į šoną, dauge-liu atvejų naudojamas specialus elektrinis blokavimo įrenginys, ku-ris automatiškai išjungia elektros variklį, kai juostos poslinkis į šoną nuo išilginės ašies viršija leistinas reikšmes. Juosta, nuslinkdama nuo

76

atramos, savo briauna nuspaudžia ritinį, trauke sujungtą su variklio išjungikliu.

Norint padidinti centravimo galimybes, ritininės atramos gali būti montuojamos grupėmis po 2–3 vienetus ir gali turėti priverstinį valdy-mą su sekos sistema.

Juostinių konvejerių skaičiavimus galima atlikti pagal tokius lite-ratūros šaltinius (Spruogis, 1991; Зенков, 1980; Кузмин, 1983 ir kt.).

3.8. Kitų tipų konvejeriai

3.8.1 juostiniai konvejeriai ant oro pagalvės

Juostiniuose konvejeriuose, kuriuose nėra laikančiųjų ritinėlių ir juosta šliuožia paklotu, naudojama juostos ir pakloto oro pagalvė.

Naudojant konvejerius su oro pagalve turi būti užtikrintos šios dvi sąlygos:

– sistema turi būti stabili;– sunaudojamos energijos išeiga turi būti tokia pati arba mažesnė,

lyginant su energija, sunaudojama konvejeriuose su ritinėliais.Naudojant oro pagalvę, aukštas slėgis nebūtinas. Sudarant oro pa-

galvę, kai konvejerio juosta išgaubta, oro kamera (emiteris) išdėstoma centrinėje juostos dalyje išilgai lovio ašies. Emiterio skerspjūvis turi būti toks, kad būtų išvengta didelių slėgio nuostolių ir oro pagalvė būtų išsidėstyta visu juostos ilgiu.

Teisingai parinkus ventiliatoriaus galią, emiterio matmenis ir pa-kloto kiaurymes, pagalvė gali būti stabili įvairiomis eksploatavimo sąlygomis, maža oro bei energijos išeiga.

Laisvoji (atbulinė) konvejerio atšaka remiasi ant eilinių konvejerio ritinėlių. Oro pagalvę galima naudoti ir laisvojoje konvejerio atšakoje.

Dėl sumažinto apibendrintojo traukos pasipriešinimo koeficiento iki 0,01 galima gauti lengvesnę konvejerio konstrukciją ir sumažinti kapitalo išlaidas.

Pagrindinis juostinių konvejerių ant oro pagalvės pranašumas yra tas, kad savaime automatiškai centruojama juosta, nes transportuoja-mos medžiagos svorio centras stengiasi užimti žemiausią padėtį.

77

Tokiais konvejeriais lengva reversuoti judesio kryptį.. Oro ište-kėjimo greitis iš pakloto skylių yra keliolika metrų per sekundę, o tai nesukelia triukšmo dirbant konvejeriui. Tokie konvejeriai naudojami grūdams ir miltams transportuoti maisto pramonės įmonėse. Oras tie-kiamas 7 kPa pertekliniu slėgiu.

Oro slėgis atstumu x (3.16 pav.) nuo emiterio yra lygus:

p k px x

=⋅⋅

2∆

(3.41)

čia k – proporcingumo koeficientas; Dx – tarpelis tarp juostos 2 ir kro-vinio 1 atstumo x nuo emiterio; p2 – oro slėgis ištekant iš emiterio 3.

3.16 pav. Juostinio konvejerio ant oro pagalvės schema

Leidžiamas mažiausias slėgis padm:

p q qadm j k l= ±. . , (3.42)

čia qj.k. – santykinė apkrova nuo juostos ir krovinio svorio; ql – tam-priai išlenktos juostos apkrova juostai išlinkstant.

Pradžioje konvejerio juostų, turinčių mažai įdėklų, dydžio ql ga-lima nevertinti.

Oro putimo mašinos galia Po, kW lygi:

P B L P ko

s a

o.p.=

⋅ ⋅ ⋅ ⋅ψη

; (3.43)

čia B – konvejerio juostos plotis, m; L – konvejerio ilgis, m; y – juostos ploto panaudojimo koeficientas; Ps – santykinė galia: P=0,5÷2 kW/m2; ka – atsargos koeficientas; ho.p. – oro pūtimo maši-nos naudingumo koeficientas.

78

3.8.2. plokšteliniai konvejeriai

Plokšteliniai konvejeriai krovinius transportuoja ant pakloto, kuris sudarytas iš atskirų nejudamai pritvirtintų prie traukos įtaiso plokščių.

Konvejeriai su plokščiu atviru paklotu skirti vienetiniams ir pluoštiniams kroviniams transportuoti. Tokiu atveju konvejerio greitis ribojamas, nes jam padidėjus yra tikimybė kroviniams nukristi nuo pa-kloto. Konvejeriuose, kuriuose plokštės dengia viena kitą, gaunamas ištisinis lygus paklotas.

Jeigu konvejerio paklotas yra vingiuotas, padidėja pakloto stan-dumas, užtikrinamas patikimas tarpelių perdengimas, padidėja krovi-nio sukibimas su paklotu ir leistinas pakloto nuolydžio kampas. Toks paklotas dažniausiai reikalingas transportuojant vienetinius krovinius.

Konvejeriuose, kuriuose bortai nejudami, išvengiama krovinio nukritimo bei nubyrėjimo į šonus, padidėjęs supiltinio krovinio ant juostos skerspjūvio plotas ir jo našumas. Tačiau tokių konvejerių trū-kumai yra: supiltinio krovinio nubyrėjimai tarp plokštelių; plokštelių įstrigimai tarp šoninių bortų; papildomas pasipriešinimas dėl krovi-nio trinties į nejudamus bortus. Tokie trūkumai šalinami bortiniuose banguotuose konvejeriuose su glaustais paklotais, sudarytais iš viena kitą dengiančių plokščių ir dugne, ir šonuose. Taip pašalinamas su-piltinio krūvio nubyrėjimas per šonus tarp gretimų plokščių. Dėl to plokšteliniai konvejeriai tinka transportuoti įvairiems kroviniams – ir supiltiniams, ir vienetiniams. Naudojant banguotus paklotus su judan-čiais bortais ir skersinėmis standumo briaunomis, konvejerio pasvyrio kampą galima didinti iki 40o, o naudojant kaušinius – net iki 65–70o. Plokšteliniai konvejeriai su paklotais, turinčiais lovio formą, vadinami loveliniais konvejeriais.

Pagal transportavimo principą plokšteliniams konvejeriams pri-skiriami konvejeriai ilgiems vienetiniams kroviniams transportuoti. Jie juda ant specialių balno tipo plokščių su padangomis, pritvirtintomis prie grandinių viena nuo kitos atitinkamu nuotoliu. Tokie konvejeriai dažniausiai naudojami miško pramonėje ir vadinami rąstų vilkikais.

Pagal krovinio transportavimo kryptį plokšteliniai konvejeriai būna: horizontalūs, pasyvyrieji ir mišrūs (su keliomis horizontaliomis ir pasvyrusiomis atkarpomis).

79

Pagal traukos įtaiso išsidėstymą erdvėje plokšteliniai konvejeriai būna vertikaliai uždari, rečiau erdviniai. Vertikaliai uždari konvejeriai daugiausia gaminami su dviem lygiagrečiais grandinių kontūrais, o išsilankstantieji – su viena grandine. Esant plačiam paklotui plokšteli-niai konvejeriai turi tris ar net keturias grandines. Plokšteliniai konve-jeriai daugiausia turi vieną pavarą, rečiau – kelias. Juose naudojamos galinės arba tarpinės pavaros.

Pagrindiniai parametrai. Kadangi plokšteliniuose konvejeriuose traukos elementais naudojamos grandinės, tai jų greitis neviršija 1 m/s. Kadangi jų paklotas yra lovio formos, našumas siekia iki 2 000 t/h ir daugiau. Transportavimo atstumas be perkrovimų vienpavariniais plokšteliniais konvejeriais yra neribotas. Yra žinomi plokšteliniai konvejeriai, kurių krovinių transportavimo atstumas siekia iki 2 km. Plokštelinių konvejerių pakloto pasvyrio kampas gali būti 35–60o, o atskirais atvejais, naudojant dėžinius paklotus su skersinėmis standu-mo briaunomis, net iki 70o. Tokiuose konvejeriuose krypties pasikeiti-mo spinduliai yra daug mažesni negu juostiniuose konvejeriuose.

Paskirtis ir naudojimo sritys. Plokšteliniai konvejeriai naudoja-mi įvairiems vienetiniams, supiltiniams ir suverstiniams kroviniams transportuoti. Plačiausiai naudojami stacionarūs, vertikaliai uždari tiesialinijinių trasų konvejeriai, vadinami bendros paskirties konve-jeriais. Metalurgijos pramonėje šie konvejeriai naudojami stambiems rudos gabalams transportuoti, chemijos ir statybinių medžiagų pra-monėje – stambios nerūdinės medžiagos gabalams (pavyzdžiui, kal-kakmeniams) transportuoti; šiluminėse elektros stotyse – stambiems akmens anglies gabalams transportuoti. Šie konvejeriai mašinų gamy-bos pramonėje naudojami karštiems liejiniams, aštriabriaunėms meta-lo atliekoms, termiškai apdorotoms detalėms ir kt. transportuoti.

Specialūs plokšteliniai konvejeriai, taip pat ir konvejeriai su išsi-lanksčiusiomis erdvinėmis trasomis plačiai naudojami kalnų kasybos ir anglies pramonėje stambiems, sunkiems ir aštriabriauniams (rūdai, angliai) kroviniams tolimais atstumais transportuoti.

Atviri ir strypiniai įmontuoti konvejeriai naudojami žemės ūkio mašinose. Rąstų vilkikai naudojami miško ir medžio apdirbamo pra-monėje.

80

Pranašumai ir trūkumai. Plokštelinių konvejerių, palyginti su juostiniais, pranašumai yra šie: daug patikimesni transportuojant stambius, aštriabriaunius ir karštus krovinius, taip pat kitus krovinius, pažeidžiančius traukos įtaisą – juostą; neprarandantys darbinių funk-cijų esant ir normaliai, ir aukštai bei žemai temperatūroms; galima transportuoti daug platesnį ir vienetinių, supiltinių, ir suverstinių kro-vinių asortimentą; daug įvairesnės transportuojamų krovinių trasos (įskaitant erdvines), esant mažesniems kreivumo spinduliams (o tai labai sumažina gamybinius plotus) ir didesniems posvyrio kampams; galimybė įmontuoti tarpines pavaras – tai leidžia be perkrovimų trans-portuoti krovinius dideliais atstumais; didelis transportuojamos me-džiagos ant pakloto skerspjūvio plotas ir didelis konvejerio našumas esant nedideliam transportavimo greičiui; galimybė naudoti paklotą su specialia įranga kroviniams tvirtinti, įvertinant konvejerio panau-dojimo technologinėse srautinėse linijose funkcinę paskirtį; galimybė pakrauti tiesiogiai iš bunkerio (be specialių maitintuvų), nes tai užtik-rina pakloto konstrukcija ir mažas konvejerio transportavimo greitis.

Plokštelinių konvejerių trūkumai: didelė masė ir didelė konveje-rio sudedamųjų judančiųjų dalių kaina; mažas konvejerio greitis, lygi-nant su juostinių konvejerių greičiu; nepatogus konvejerių su šoniniais bortais krovinio iškrovimas tarpiniuose punktuose; sudėtinga konve-jerių eksploatacija dėl daugybės šarnyrinių sujungimų, jų padidėjusio dilimo ir daug didesnių pasipriešinimų judėjimui.

Plačiau apie plokštelinių konvejerių konstrukcijas ir skaičiavi-mą – pateiktoje literatūroje (Зенков, 1980; Кузьмин, 1983).

81

literatūra LST EN 13827:2004. Konvejerio juostos su plieniniu kordu. Horizontalaus ir

vertikalaus plieninių kordų išdėstymo nustatymas.LST EN ISO 15236-2:2004. Konvejerio juostos su plieniniu kordu. 2 dalis.

Rekomenduojami juostų tipai.LST EN ISO 15236-1:2005. Konvejerio juostos su plieniniu kordu. 1 da-

lis. Bendrosios paskirties konvejerio juostų projektavimas, matmenys ir mechaniniai reikalavimai.

Salominas, J.; Spruogis, B. 1988. Kėlimo ir transportavimo mašinos. Vilnius: LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija.,118 p.

Spruogis, B. 1994. Pakrovimo ir iškrovimo įrenginiai bei mašinos. Vadovėlis. Vilnius: Technika. 208 p.

Spruogis, B.; Biržiškis, J.; Šlapelis, A. 1991. Kėlimo ir transportavimo ma-šinos. Antrojo kontrolinio darbo (transportavimo mašinos) užduotys ir jų atlikimo metodikos nurodymai. Vilnius: Technika. 65 p.

Technikos enciklopedija. 2000 (I t.), 2003 (II t.), 2006 (III t.). Mokslo ir enci-klopedijų leidybos institutas.

Александров, М. 1984. Подъемно–транспортные машины. Учебник. Москва: Машиностроение. 334 с.

Бойко, Н.; Чередниченко, С. 2007. Транспортно–грузовые системы и склады. Учебное пособие. Ростов-на-Дону: Феникс. 400 с.

Вайнсон, А. 1989. Подъемно–транспортные машины. Учебник. Москва: Машиностроение. 535 с.

Зенков, Р.; Ивашков, И.; Колобов, Л. 1980. Машины непрерывного тран-спорта. Учебник. Москва: Машиностроение. 304 с.

Кузьмин, А; Марон, Ф. 1983. Справочник по расчетам механизмов подъ-емно–транспортных машин. Минск: Выcшая школа. 350 с.

Мачульский, И. 2000. Погрузочно–разгрузочные машины. Москва: Желдориздат. 392 с.

Пертень, Ю. 1984. Конвейеры. Справочник. Ленинградское отделение. 367.