kriz ę lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas
DESCRIPTION
Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas. S.Jakeliūnas Geofinansai.lt Jakeliunas.lt LSVVT 2010m. lapkričio 9d. Vilnius. Bankų paskolų portfelio dinamika Privatus nefinansinis sektorius, likučiai laikotarpio pabaigai, mln. lt. Bankų paskolų portfelio dinamikos analizė. - PowerPoint PPT PresentationTRANSCRIPT
![Page 1: Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas](https://reader033.vdocuments.mx/reader033/viewer/2022061612/56814a7d550346895db791b6/html5/thumbnails/1.jpg)
Krizę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos”
efektas
S.JakeliūnasGeofinansai.lt
Jakeliunas.lt
LSVVT
2010m. lapkričio 9d. Vilnius
![Page 2: Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas](https://reader033.vdocuments.mx/reader033/viewer/2022061612/56814a7d550346895db791b6/html5/thumbnails/2.jpg)
Bankų paskolų portfelio dinamikaPrivatus nefinansinis sektorius, likučiai laikotarpio pabaigai, mln. lt
![Page 3: Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas](https://reader033.vdocuments.mx/reader033/viewer/2022061612/56814a7d550346895db791b6/html5/thumbnails/3.jpg)
Bankų paskolų portfelio dinamikos analizė
• Paskolos išaugo 6 kartus per 5 metus – dvigubai sparčiau negu indėliai
• Augimo skirtumas buvo finansuojamas iš Skandinavijos motininių bankų
• Finansavimo perteklius – apie 30 mlrd.lt (33 proc. 2009m. BVP), komercinė pinigų emisija?
• 2007m. II pusmetį paskolų portfelio augimas buvo rekordinis – 10 mlrd.lt
• Apie 55 proc. paskolų sutekėjo į NT sektorių
• Nuo 2008m. lapkričio paskolų portfelis traukiasi 22 mėn. iš eilės (indėlių likučiai – stabilūs)
• Bendras paskolų portfelio nuosmukis – 12.5 proc., Skandinavijos bankų – daugiau kaip 20 proc. (tuo tarpu Estijoje – 7,5 proc.)
• Šis susitraukimas ir lemia rekordinį ES statybų ir mažmeninės prekybos sektorių nuosmukį, nedarbą, 25 proc. biudžeto pajamų sumažėjimą
• Paskolų portfelio prieaugio 2007m. Ir 2009m. skirtumas – 22mlrd. Lt (24 proc. 2009m. BVP)
• Dalis lėšų grįžta į Skandinaviją – 10 mlrd. lt per 22 mėn.
![Page 4: Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas](https://reader033.vdocuments.mx/reader033/viewer/2022061612/56814a7d550346895db791b6/html5/thumbnails/4.jpg)
ŠVEDIŠKA “DRŪŽBA”Šaltinis: S.Jakeliūnas: “LIETUVOS KRIZĖS ANATOMIJA”, 2010m.
![Page 5: Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas](https://reader033.vdocuments.mx/reader033/viewer/2022061612/56814a7d550346895db791b6/html5/thumbnails/5.jpg)
Lietuvoje sprogo privačios skolos burbulas
• Privataus sektoriaus skolos augimą skatino nevaržomas pigių kreditinių išteklių importas ir neatsakingas skolinimas, palanki mokestinė aplinka ir kita “parama”
• Skolos augimas skatino paklausą, NT kainų augimą, ekonomikos vidaus sektorių plėtrą (NT = ekonomikos “bankomatas”) ir biudžeto pajamų augimą
• Lietuva importavo “anglosaksišką” ekonomikos modelį, grįstą skolos ir NT kainų burbulų auginimu
• “Importuotos” paskolos atliko “karštų pinigų” vaidmenį
• Kreditavimo politiką lemia motininiai bankai Skandinavijoje, nustatydami rizikos, finansinius ir kitus parametrus
• Skolos defliacija – pirminis krizės veiksnys ir variklis (R.Koo: “balance sheet recession”)
• Ar Vakarų pasaulis – ir Lietuva - pakartos Japonijos patirtį?
![Page 6: Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas](https://reader033.vdocuments.mx/reader033/viewer/2022061612/56814a7d550346895db791b6/html5/thumbnails/6.jpg)
Lietuvoje krizė, o Lenkijoje?
![Page 7: Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas](https://reader033.vdocuments.mx/reader033/viewer/2022061612/56814a7d550346895db791b6/html5/thumbnails/7.jpg)
Lenkijoje veikiantys bankai buvo nuosaikesni
Bankų paskolų portfelio metinis augimas, %
![Page 8: Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas](https://reader033.vdocuments.mx/reader033/viewer/2022061612/56814a7d550346895db791b6/html5/thumbnails/8.jpg)
Šaltinis: DB Research, 2007m. gruodis
![Page 9: Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas](https://reader033.vdocuments.mx/reader033/viewer/2022061612/56814a7d550346895db791b6/html5/thumbnails/9.jpg)
Ekonominės ir finansų politikos klaidos Lietuvoje
• Bankų veiksmai – pernelyg rizikingi, vertinimai – nepagrįsti: NT plotas/ gyvent., įperkamumo indeksai, prekybos plotas/gyvent. paskolos/turto vertės, pajamų limitai, etc. Dabar – radikalūs politikos pokyčiai
• Nepakankamai suvokta, kad bankų sektorius – dominuojantis ekonomikos agentas, de facto vykdantis pinigų politiką, įsk. pinigų emisiją (Seimas, LB)
• Privataus sektoriaus skolos dinamika, struktūra, su tuo susijusios grėsmės ir poveikis ekonomikai buvo vertinami per siaurai, ekonomikos vertinimo modeliai - neišsamūs (LB, Seimas)
• Nebuvo kreipiama pakankamai dėmesio į išorinius ir vidinius disbalansus. Manoma, kad pinigų importas neskatina infliacijos – jis neva “išgaruoja” per prekių importą, užsienio prekybos deficitas – antraeilis dalykas (LB, Vyriausybė, Seimas). Dabar - EK siūlymai
• UAB “Būsto paskolų draudimas” – nuo 2005m. padėjo pūsti NT burbulą, dabar siurbia biudžeto lėšas (Vyriausybė, Seimas)
• Fiskalinė politika – procikliška, trumparegiška (Vyriausybė, Seimas)
![Page 10: Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas](https://reader033.vdocuments.mx/reader033/viewer/2022061612/56814a7d550346895db791b6/html5/thumbnails/10.jpg)
Privačios skolos burbulo sprogimo ir fiskalinio aplaidumo
kaina
Šaltiniai: LIetuvos bankas, Finansų ministerija
![Page 11: Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas](https://reader033.vdocuments.mx/reader033/viewer/2022061612/56814a7d550346895db791b6/html5/thumbnails/11.jpg)
“…infliaciją ir depresiją sukelia bankai vykdydami infliacinį
kreditavimą, kurį savo ruožtu skatina centriniai bankai.”
Liudvigas von Misesas (1881-1973)Murray N. Rothbard
Knygoje: “Ekonominė politika”, Ludvig von Mises, 2006m. 13psl., Lietuvos laisvosios rinkos institutas
(leidėjas), AB “Hansabankas” (rėmėjas)
![Page 12: Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas](https://reader033.vdocuments.mx/reader033/viewer/2022061612/56814a7d550346895db791b6/html5/thumbnails/12.jpg)
Šaltinis: S.Jakeliūnas:“ LIETUVOS KRIZĖS ANATOMIJA”, 2010m.
![Page 13: Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas](https://reader033.vdocuments.mx/reader033/viewer/2022061612/56814a7d550346895db791b6/html5/thumbnails/13.jpg)
Išvados ir pasiūlymai
• Komercinių bankų sektoriaus ir valdžios bei priežiūros institucijos veikla lėmė esminius krizės Lietuvoje reiškinius; Verslas, gyventojai nėra atsakingi dėl krizės: RB, BE nuomonė
• Dėl bankų rizikingo ir neatsakingo skolinimo bei radikalaus jų politikos pasikeitimo, valdžios/priežiūros institucijų politikos augo ir krito NT kainos, vartojimas, darbo užmokestis ir rinka, biudžeto pajamos
• Lietuvoje turėtų būti atliktas kompetetentingas ir objektyvus krizės prežasčių ir komercinių bei valstybės institucijų vaidmens tyrimas
• Radikalūs kreditavimo politikos pokyčiai ir to sukelti ekonominiai padariniai viršija Vyriausybės galimybes juos kompensuoti
• Bankai ir valdžios/priežiūros institucijos turėtų prisiimti atsakomybę dėl krizės reiškinių, kartu siekti stabilizuoti padėtį ir koordinuotai bei sistemiškai spręsti santykių su bankų klientais problemas
• NT kainų (įkeisto turto vertės) nuosmukis ar pajamų mažėjimas neturėtų būti pagrindas bankams peržiūrėti paskolos sutartį ar taikyti sankcijas bankų klientams
• Būtina griežčiau reglamentuoti finansinių paslaugų teikimo standartus, rizikos perkėlimo veiksmus, vykdyti sisteminę finansinių paslaugų teikimo priežiūrą
![Page 14: Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas](https://reader033.vdocuments.mx/reader033/viewer/2022061612/56814a7d550346895db791b6/html5/thumbnails/14.jpg)
Dėkui už dėmesį!
S.Jakeliūnas
Geofinansai.ltJakeliunas.lt