krekenavos - panrs.lt · krekenavos miestelio bendrasis planas sprendiniai uab “panprojektas”...

KREKENAVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS

A. TEKSTINĖ DALIS AIŠKINAMASIS RAŠTAS

SPRENDINIAI PLANAVIMO ORGANIZATORIUS PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS PLANO RENGĖJAI UAB „PANPROJEKTAS“, IĮ „ATKULOS PROJEKTAI“

2011 M.

PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJA EUROPOS SOCIALINIS FONDAS

PROJEKTĄ ĮGYVENDINA PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

PLANO RENGĖJAI UAB „PANPROJEKTAS“, IĮ „ATKULOS PROJEKTAI“

KREKENAVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS Sprendiniai

UAB “Panprojektas” 2011 m. 2

OBJEKTAS: Krekenavos miestelio teritorija

Panevėžio rajono savivaldybė PLANAS: Krekenavos miestelio bendrasis planas PLANAVIMO RŪŠIS IR LYGMUO: Savivaldybės lygmens bendrasis planas PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Panevėžio rajono savivaldybės administracijos

direktorius TURINYS:

A. Tekstinė dalis. AIŠKINAMASIS RAŠTAS

B. Grafinė dalis. BRĖŽINIAI

B-1. Teritorijų naudojimo reglamentų ir veiklos apribojimų brėžinys (M 1:5000) B-2. Želdynų, rekreacijos ir ekologinės apsaugos brėžinys (M 1:5000) B-3. Miestelio įtakos zonų brėžinys (M 1:20000) B-4. Architektūrinės erdvinės kompozicijos brėžinys (M 1:10000) B-5. Pramonės, komercijos ir verslo teritorijų naudojimo, bei didžiųjų prekybos centrų išdėstymo brėžinys (M 1:5000) B-6. Kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo brėžinys (M1:5000) B-7. Gyvenamosios aplinkos kokybės ir viešųjų paslaugų plėtros brėžinys (M 1:5000) B-8. Susisiekimo komunikacijų brėžinys (M 1:5000) B-9. Teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinys(M 1:5000) B-10. Inžinerinės infrastruktūros vystymo brėžinys (M 1:5000) B-11. Nuotekynės ir vandentiekio sistemų plėtros schema. Mastelis 1:10 000 B-12. Šilumos tiekimo plėtros schema. Mastelis 1:10 000 B-13. Dujotiekio tinklų plėtros schema. Mastelis 1:10 000 B-14. Elektros tiekimo plėtros schema. Mastelis 1:10 000

KREKENAVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS

RENGIMO ETAPAS - SPRENDINIAI Data

IĮ „Atkulos projektai”

Savanorių pr. 11A-83, LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 216 2869, faks. (8 5) 216 3647; el. paštas. [email protected], www.atkula.lt

Projekto vadovė Laimutė Janulienė (atestato Nr. A413)Plano rengėjai UAB „Panprojektas“

Respublikos g. 38 (IV a.), LT-35173 Panevėžys, tel./faks. (8 45) 581875, el. paštas [email protected], www.panprojektas.lt

Projekto dalies vadovė Elvyra Klimavičienė (atestato Nr. A100)

2011-10



TURINYS

1. ĮVADAS ......................................................................................................................................4

1.1. Bendrojo plano sprendinių sudėtis ir taikymo tvarka...........................................................7 1.2. Gyventojų skaičiaus ir būsto raidos prognozės ....................................................................8 1.3. Miestelio raidos strategija.....................................................................................................9

2. MIESTELIO PLĖTROS KONTEKSTAS.................................................................................10 2.1. Miestelis šalies ir rajono plėtros kontekste.........................................................................10 2.2. Miestelio įtakos zona..........................................................................................................11 2.3. Koordinuota miestelio plėtra ..............................................................................................14

3. MIESTELIO PLANO STRUKTŪRA.......................................................................................14 3.1. Miestelio struktūros modelis ..............................................................................................14 3.2. Miestelio savitumas ............................................................................................................17 3.3. Miestelio įvaizdis................................................................................................................21 3.4. Miestelio plano struktūros dalys.........................................................................................21 3.5. Miestelio struktūros optimizavimas ...................................................................................22 3.5.1 Nauja plėtra......................................................................................................................22

4. TERITORIJŲ NAUDOJIMO REGLAMENTAI......................................................................23 4.1. Gyvenamosios teritorijos....................................................................................................23 4.2. Miestelio gyvenamosios aplinkos kokybė ..........................................................................24 4.3. Viešųjų paslaugų infrastruktūros plėtra..............................................................................24 4.4. Miestelio želdynų ir viešųjų erdvių teritorijos....................................................................28 4.5. Kultūros vertybių apsauga ir naudojimas ...........................................................................31 4.6. Pramonės ir komercinės teritorijos .....................................................................................35

5. SUSISIEKIMO SISTEMA........................................................................................................36 5.1. Išorės susisiekimo tinklas ...................................................................................................39 5.2. Miestelio vidaus susisiekimo tinklas ..................................................................................40 5.3. Viešojo transporto susisiekimo sistema..............................................................................42 5.4. Pasekmės ............................................................................................................................42 5.5. Įgyvendinimo programa .....................................................................................................43 5.6. BP sprendinių įgyvendinimui reikalingi parengti dokumentai...........................................43

6. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA .......................................................................................44 6.1. Vandentieka........................................................................................................................44 6.2. Buitinių ir lietaus nuotekų tvarkymas.................................................................................44 6.3. Atliekų tvarkymas ..............................................................................................................45 6.4. Dujų tiekimas......................................................................................................................45 6.5. Šilumos tiekimas ................................................................................................................45 6.6. Elektros energijos tiekimas.................................................................................................46 6.7. Ryšių infrastruktūra ............................................................................................................46

7. PRIEDAI ...................................................................................................................................48



1. ĮVADAS

Krekenavos miestelio bendrasis planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymu Nr. IX-1962 (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427; 2000, Nr. 34-953, Nr. 42-1195, Nr. 58-1708, Nr. 92-2881; 2001, Nr. 39-1358; 2003, Nr. 42-1916; 2004, Nr. 21-617, Nr. 152-5532; 2006, Nr. 66-2429, Nr. 82-3256; 2007, Nr. 39-1437; 2008, Nr. 10-337, Nr. 50-1847, Nr. 135-5232; 2009, Nr. 144-6351, Nr. 159-7205; 2010, Nr. 65-3195, Nr. 84-4404), Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T-39 „Dėl bendrųjų planų rengimo“, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 27 d., Nr. A-860 įsakymu „Dėl bendrųjų planų darbų programų tvirtinimo“, Krekenavos, Naujamiesčio ir Raguvos miestelių bendrųjų planų darbų programa.

Krekenavos miestelio bendrojo plano tikslai:

1. Suformuoti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepciją; 2. Optimizuoti teritorijos urbanistinę struktūrą ir infrastruktūros sistemą; 3. Numatyti priemones ir apribojimus, užtikrinančius gamtos išteklių racionalų

naudojimą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą;

4. Numatyti priemones užstatytų teritorijų urbanistinei erdvinei kompozicijai tobulinti, gyvenimo ir aplinkos kokybei gerinti, bendrojo naudojimo želdynų sistemai formuoti;

5. Nustatyti planuojamos teritorijos užstatymo aukščio ir intensyvumo parametrus; 6. Numatyti pagrindines regioninės politikos formavimo bei įgyvendinimo nuostatas; 7. Rezervuoti teritorijas, kuriose būtų plėtojami komunikaciniams koridoriams,

inžinerinei bei susisiekimo infrastruktūrai ir kitiems visuomenės poreikiams tenkinti reikalingi objektai;

8. Nustatyti teritorijų funkcines zonas, nurodančias teritorijos integruotumą ir (ar) jos ypatumus.

Planavimo organizatorius: Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius

(Vasario 16-osios g. 27, LT-35185 Panevėžys, tel. (8 45) 582 948, faksas (8 45) 582 946; el. paštas [email protected], internetinis puslapis www.panrs.lt.

Plano rengėjai: • IĮ „Atkulos projektai” (Savanorių pr. 11A-83, LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 216 2869,

faks. (8 5) 216 3647, el. paštas. [email protected], internetinis puslapis www.atkula.lt).

• UAB „Panprojektas“ (Respublikos g. 38, LT-35173 Panevėžys, tel./faks.: (8 45) 581 875, (8-45) 462 208; [email protected], internetinis puslapis www.panprojektas.lt).

Krekenavos miestelio bendrasis planas rengiamas vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T-39 ir šiais dokumentais:

• Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154;

• Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas Nr. IX-1962 (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427; 2000, Nr. 34-953, Nr. 42-1195, Nr. 58-1708, Nr. 92-2881; 2001, Nr. 39-1358; 2003, Nr. 42-1916; 2004, Nr. 21-617, Nr. 152-



5532; 2006, Nr. 66-2429, Nr. 82-3256; 2007, Nr. 39-1437; 2008, Nr. 10-337, Nr. 50-1847, Nr. 135-5232; 2009, Nr. 144-6351, Nr. 159-7205; 2010, Nr. 65-3195, Nr. 84-4404);

• Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. I-446 (Žin., 1994, Nr. 34-620 ir redakcijos 2004, Nr. 28-868, Nr. 117-4368, Nr. 167-6098; 2005, Nr. 88-3291; 2006, Nr. 42-1504, Nr. 87-3399, Nr. 138-5268, Nr. 141-5392; 2008, Nr. 135-5233; 2009, Nr. 77-3166, Nr. 153-6884; 2010, Nr. 13-623);

• Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 1995, Nr. 60-1502; 2000, Nr. 58-1703; 2001, Nr. IX-628);

• Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas ( Žin., 2001, Nr. 64-2327); • Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2000, Nr. 61-

1816; 2003, Nr. 36 - 1544; 2004, Nr. 73-2528); • Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57

- 1335; 1997, Nr. 65 - 1540; 2002, Nr. 2-49; 2003, Nr. 61 - 2763; 2004, Nr.36-1179; Nr.60-2121; Nr. 36-1179);

• Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 98-2813); • Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32 - 788; 2000, Nr. 84 -

2533; 2001, Nr. 101 - 3597; 2002, Nr. 124 - 5625; 2003, Nr. 104 - 4649; Nr. 123-5592; 2004, Nr.37-545; Nr. 103 - 3787; 2005, Nr. 143-5175; 2006, Nr.116-4402; 2007, Nr.4-161; Nr.55-2127;2009, Nr.117-4993; Nr.144-6352; 2010, Nr.84-4401; 2011, Nr.62-2937; Nr.72-3476; Nr.78-3802);

• Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61 - 1726 ; 2002 , Nr. 72 - 3016 ; 2004, Nr. 73 - 2544);

• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003 , Nr. 51 - 2254); • Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004-01-20 įsakymas Nr.Dl-35 „Dėl

rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-554);

• Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (nauja redakcija 2006-12-14, Žin., 2006-12-30, Nr. 145-5559);

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; Žin., 1997, Nr. 38-940; Žin., 2003, Nr. 105-4709);

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 1999-03-02 Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo (Žin., 1999, Nr. 27-773; paskutine redakcija: Žin., 2010, Nr. 112-5699);

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 2008-07-29 Nr. D1-401 „Dėl priemonės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ (Žin., 2008, Nr. 99-3835; 2010, Nr. 36-1741);

• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin 1995, Nr. 3-37; 1997, Nr. 30-713, Nr. 67-1676, Nr. 96-2421; 2000, Nr. 40-1114, 2001, Nr. 39-1346; 2002, Nr. 68-2775, Nr.123-5552; 2004, Nr.153-5571);



• Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr.32-852; Žin., 2002, Nr. 123-5507);

• 2002-2015 m. Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa. VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“; Kaunas, 2001;

• Nacionalinių dviračių trasų specialųjį planas; • Panevėžio rajono strateginis plėtros planas 2009-2015 m., patvirtintas Panevėžio

rajono tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-20; • Krekenavos regioninio parko įsteigimas (LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo

Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913 (Žin., 1992, Nr. 30–913)); • Krekenavos regioninio parko ir jo zonų ribų planas (LR Vyriausybės 2009 m.

gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1617 (Žin., 2009, Nr.147-6570)); • Krekenavos regioninio parko tvarkymo planas (LR aplinkos ministro 2010 m. kovo 30

d. įsakymas Nr.D1-251 (Žin., 2010, Nr.39-1881)); • Krekenavos regioninio parko nuostatai (LR Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d.

nutarimas Nr. 490 (Žin., 1999, Nr.39-1227)); • Krekenavos regioninio parko apsaugos reglamentas (LR aplinkos ministro 2009

m. liepos 7 d. įsakymas Nr. D1-391 (Žin., 2009, Nr.83-3475; 2010, Nr.38-1813)); • Krekenavos regioninio parko lankymo taisyklės (Krekenavos regioninio

parko direktoriaus 2004 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 01-V); • Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 08 19 nutarimas „Dėl saugomų teritorijų

tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ Nr. 996; • Krekenavos miestelio bendrojo plano esamos būklės išvadomis; • kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, nutarimais, įsakymais, statybos techniniais

reglamentais, projektais ir planais nurodytais planavimo sąlygose. Krekenavos miestelio bendrojo plano rengimas finansuojamas iš Europos Sąjungos

fondų lėšų, gaunamų pagal Žmoniškųjų plėtros veiksmų programos 4 prioritetą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ 4.2 uždavinį „Gerinti veiklos valdymą, geriau įgyvendinti ES politikas, tobulinti viešojo administravimo struktūrą“, VP1-4.2-VRM-04-R priemonę „Teritorijų planavimas“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 789).

Krekenavos miestelio bendrojo plano rengimo etapai ir terminai nustatyti vadovaujantis Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr.D1-591). Šioje ataskaitoje pateikiami sprendinių konkretizavimo stadijos rezultatai – Krekenavos miestelio bendrojo plano sprendiniai.

Esamos būklės analizė užbaigta ir ataskaita pateikta planavimo organizatoriui. Krekenavos miestelio bendrojo plano koncepcija patvirtinta Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-137 „Dėl pritarimo Ramygalos miesto, Krekenavos, Naujamiesčio, Raguvos miestelių bendrųjų planų koncepcijoms“.

Krekenavos miestelio bendrojo plano sprendiniuose konkretizuotos koncepcijos nuostatos, nustatyti teritorijų naudojimo reglamentai, teritorijų plėtros prioritetai iki 2021m.



1.1. Bendrojo plano sprendinių sudėtis ir taikymo tvarka

Krekenavos miestelio bendrąjį planą sudaro raštu ir grafiškai išreikštų teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatų visuma.

Krekenavos miestelio bendrasis planas (toliau tekste Bendrasis planas) yra kompleksiškas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatyta miestelio plėtros koncepcija iki 2031 metų, plėtros prioritetai iki 2021 m., miestelio teritorijos naudojimo reglamentai, veiklos apribojimai, siekiant deklaruoti ir ginti viešąjį interesą. Bendrojo plano sprendiniuose nenagrinėjami pavieniai sklypai ar jų grupės, nefiksuojamos sklypų ribos. Pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo parametrai nustatomi žemesnio lygmens ar kitos rūšies teritorijų planavimo dokumentuose (specialiuosiuose ir detaliuosiuose planuose).

Bendrojo plano sprendiniai pagal atskirose miestelio dalyse vyraujančią veiklą padalina miestelio teritoriją į zonas, nustato joms svarbiausias plėtros kryptis, prioritetinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kitas leistinas žemės naudojimo paskirtis būdus ir pobūdžius, taip pat bendruosius statybos intensyvumo ir aukštingumo reglamentus.

Bendrojo plano sprendinių pavaizdavimo principai: Sprendiniuose visa miestelio teritorija yra sudalinta į zonas, kurios pažymėtos

atitinkamomis spalvomis. Teritorijų naudojimo reglamentai surašyti BP pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje:

• vyraujantys teritorijos požymiai, galimos žemės naudojimo paskirtys ir būdai; • atskirų zonų rekomenduojama struktūros sandara; • maksimali užstatymo intensyvumo reikšmė; • maksimali užstatymo aukštingumo reikšmė;

Brėžiniuose pažymėtos teritorijos, didesnės nei 0,01 ha. Mažesnės teritorijos neakcentuojamos (išskyrus visuomenės poreikiams reikalingas teritorijas, kultūros vertybių teritorijas ir želdynus, kurie papildomai pažymėti brėžiniuose. Užstatymo ir teritorijų naudojimo reglamentai taikomi ir pagrindiniame brėžinyje nepažymėtoms mažesnėms nei 0,01 ha teritorijoms, išskyrus tuos atvejus, kai esama veikla ir užstatymo principai teritorijoje yra kitokie (tokiu atveju užstatymo reglamentai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose);

Plano sprendiniai parengti ir vertinami mastelyje 1:5000 ir į tikslesnį mastelį netransformuojami. Rengiant kito lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentus bendrojo plano sprendiniai – funkcinių zonų ribos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trasos tikslinami pagal specifinius gamtinius ir urbanistinius teritorijų požymius. Ypatinga svarba teikiama gamtos ir kultūros paveldo apsaugos integralumui.

Taikymo tvarka Krekenavos miestelio bendrojo plano sprendiniai išreiškia Panevėžio rajono

savivaldybės tarybos nuostatas dėl miestelio teritorijos naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygų ir teisių. Visi patvirtinti ir savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre registruoti teritorijų planavimo dokumentai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiems Bendrojo plano sprendiniams. Visi sprendimai dėl miestelio teritorijos naudojimo ir veiklos joje plėtojimo, žemės naudojimo tikslinės paskirties nustatymo ir keitimo, veiklos apribojimų, specialiųjų sąlygų, nekilnojamojo turto rezervavimo ar paėmimo visuomenės poreikiams neturi prieštarauti šiems Bendrojo plano sprendiniams.



Teritorijų, žemės sklypų, pastatų, statinių ir įrenginių naudotojams, kurių nekilnojamojo turto iki bendrojo plano sprendinių įsigaliojimo dienos registruota tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis prieštarauja šiems bendrojo plano sprendiniams, paliekama teisė naudotis nekilnojamuoju turtu taip pat, kaip jis buvo naudojamas iki sprendinių įsigaliojimo dienos, nekeičiant jo naudojimo paskirties pobūdžio bei masto. Bet kokie šio turto naudojimo pakeitimai neturi prieštarauti šiems Bendrojo plano sprendiniams.

Krekenavos miestelio bendrojo plano sprendiniais privalo vadovautis valstybės institucijos, savivaldybės, visuomeninės ir nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, planuojantys ar vykdantys veiklą šioje teritorijoje. Jeigu Krekenavos miestelio bendrojo plano sprendiniuose nėra suformuluotos aiškios nuostatos dėl konkrečios veiklos, tuomet reikia vadovautis bendrojo plano koncepcija patvirtinta Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-137 „Dėl pritarimo Ramygalos miesto, Krekenavos, Naujamiesčio, Raguvos miestelių bendrųjų planų koncepcijoms“.

Ginčo atvejais prioritetas teikiamas viešajam interesui, t.y. žmogaus sveikatai, ekstremalių situacijų prevencijai, viešųjų paslaugų plėtrai, aplinkos ir kultūros paveldo vertybių pasaugai, infrastruktūros plėtrai.

Krekenavos miestelio bendrojo plano sprendiniai tikslinami, papildomi ir keičiami teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrojo plano sprendinių pakeitimai, tikslinimai ir papildymai neturi bloginti miestelio ar jo dalies gyvenimo ir aplinkos kokybės, mažinti viešųjų paslaugų gyventojams ir ūkio subjektams kokybės, bloginti veiklos ir verslo sąlygų planuojamoje teritorijoje buveines turintiems ūkio subjektams.

Krekenavos miestelio bendrojo plano sprendiniai taikomi:

• priimant sprendimus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygų bei teisių;

• derinant detaliojo, specialiojo, bendrojo planavimo dokumentus, statybos projektus, nustatant sąlygas teritorijų planavimo darbams, rengiant statybos projektų sąlygų sąvadus;

• rengiant savivaldybės, investicijų programas ir projektus;

• priimant sprendimus dėl savivaldybės nekilnojamojo turto naudojimo, privatizavimo, taip pat privataus nekilnojamojo turto paėmimo ar rezervavimo visuomenės poreikiams.

Kadangi Panevėžio rajono gyvenamųjų vietovių teritorijų ploto, ribų ir pavadinimų patikslinimo specialiusis planas, dar yra rengiamas, esamos Krekenavos miestelio ribos - nepatvirtintos. Krekenavos miestelio bendrojo plano sprendinių brėžinyje pateikiamos planuojamos Krekenavos miestelio ribos, tačiau ribos numatytos specialiuoju planu bendruoju planu neikeičiamos.

Krekenavos miestelio bendrojo plano sprendiniai galioja savivaldybės tarybos ir administracijos kompetencijos ribose.

1.2. Gyventojų skaičiaus ir būsto raidos prognozės

Nustatydami gyventojų skaičiaus ir būsto Krekenavos miestelio raidos prognozę vadovaujames savivaldybės taryboje patvirtintomis Krekenavos miestelio bendrojo plano koncepcijos nuostatomis.

Įvertinus bendras būsto plėtros tendencijas darome prielaidą, kad gyvenamojo ploto komfortas Krekenavos miestelyje didės 4% kas penkis metus įskaitant ir savaiminį jo augimą



dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo. Tikėtina, kad planuojamo laikotarpio pabaigoje atsiras poreikis naujai gyvenamajai statybai dėl šių priežasčių:

• Sunyks dalis susidėvėjusio gyvenamojo fondo;

• Dalies gyvenamojo fondo, esančio nepalankiose gyvenimui sąlygose, bus naudojama komercijai, smulkiai gamybai, infrastruktūrai ar kitoms reikmėms;

• Plėtojantis investicijoms, atsiras poreikis aukštesnės kokybės būstui.

Įvertinus bendras būsto plėtros tendencijas mažuose Lietuvos miestuose ir Krekenavos miestelio 2005-2010 metų laikotarpiu, manome, kad realiausias yra tikėtinas būsto plėtros variantas. Tačiau, siekdami nustatyti miestelio maksimalios (fizinės) plėtros ribas ir tinkamai suplanuoti plėtrą jų ribose, rengdami Krekenavos miestelio plėtros sprendinius ir skaičiuodami teritorijų poreikį naujų gyvenamųjų namų statybai pagrindu imame optimistinį prognozės variantą.

1.2.1 lentelė. Gyventojų plėtros prognozė Krekenavos miestelyje (su Švenčiuliškių kaimu) iki 2021 m.

2010 2015 2020 Tikėtina

Gyventojų skaičius, žm. 1825 1770 1717 Optimistinė

Gyventojų skaičius, žm. 1825 1789 1753 Pesimistinė

Gyventojų skaičius, žm. 1825 1734 1647

Jeigu gyvenamojo fondo plėtra vyks pagal pesimistinę ar tikėtiną gyventojų skaičiaus prognozę, tai dalis numatytų teritorijų liks neužstatyta ir galės būti naudojama miškų ūkio ar kitai veiklai.

1.3. Miestelio raidos strategija

Krekenavos miestelio plėtros prielaidos yra šios:

• smulkaus ir vidutinio verslo plėtra – kuriamos naujos darbo vietos;

• gyvenimo kokybės plėtra;

• socialinio turizmo ir viešosios turizmo infrastruktūros paslaugų plėtra. Miestelio plano struktūra formuojama atsižvelgiant į miestelį kertančias urbanistines

integracijos ašis, miestelį supantį gamtinį karkasą. Miestelio centrinėje dalyje pirmenybė teikiama miestelio savitumo apsaugai ir plėtrai, dviratininkams ir pėstiesiems. Plėtojant miestelio struktūrą vadovaujamasi subalansuotos plėtros principais.

Įvertinus miestelio raidą, nekilnojamojo turto rinkos plėtros tendencijas, miestelio gyventojų skaičiaus ir būsto raidos prognozes, esamą miestelio struktūrų ir sistemų būklę, siekiant užtikrinti gyvenimo kokybės augimą, vadovaujantis subalansuotos plėtros bendraisiais tikslais, suformuluota miestelio urbanistinės raidos strategija:

• paruošti miestelio struktūrą galimai plėtrai ir investicijoms numatant naujas plėtros teritorijas verslui ir gyvenamajai statybai, saugoti esamą fizinę aplinką, pritaikyti ją kintantiems miestelio poreikiams ir galimybėms;



• sudaryti prielaidas intensyviau ir efektyviau naudoti miestelio užstatytas ir neužstatytas teritorijas, rekreacinius miestelio išteklius;

• modernizuoti miestelio gyvenamąją aplinką, suformuoti viešųjų erdvių, miestelio želdynų ir rekreacinių teritorijų sistemą bei sudaryti prielaidas gyventojams judėti joje bevariklio transporto priemonėmis ir pėsčiomis.

Formuojant darnią miestelio plėtros sistemą vadovaujamasi vieno centro miestelio sistemoje principais. Kuriamas ir plečiamas vienas daugiafunkcinis miestelio centras jau esamoje palaipsniui susidariusiame miestelio centro struktūroje, skirtas miestelio gyventojams aptarnauti. Kiti nauji centrai (skirtingų funkcijų) yra maži ir išsidėstę kitose miestelio komercijai, ar kitai veiklai patraukliose vietose. Plečiamos ir miestelio bendruomenių saviraiškos erdvės.

2. MIESTELIO PLĖTROS KONTEKSTAS

Miestelio plėtros kontekstą sudaro Panevėžio rajono teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros tendencijos, atitinkamo lygmens patvirtintų teritorijų planavimo ir strateginio planavimo dokumentų nuostatos. Miestelio bendrojo plano sprendiniai, parengti įvertinus miestelio plėtros kontekstą, nustato svarbiausias miestelio plėtros integracijos į Panevėžio rajono socialinę ekonominę plėtrą.

2.1. Miestelis šalies ir rajono plėtros kontekste

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (toliau LT BP) Krekenavos miestelis neminimas kaip pagrindinis, lokalinis ar savivaldybinis centras.

Pagal LT BP Krekenavos miestelis patenka į Šiaurės ir vidurio Lietuvos funkcinio zonavimo sistemą. Ji apima dideles lyguminio pobūdžio teritorijas šalies šiaurėje, viduryje bei pietvakariuose, iš esmės sutampančias su derlingaja Vidurio žemuma ir vakarinėmis Baltijos aukštumų plynaukštėmis. Tiek esamas naudojimas, tiek ateities prioritetai pirmiausia susiję su intensyviu žemės ir miškų ūkiu, taip pat su transportu. Tai vienintelė neginčijamo gamybinių interesų prioriteto sritis šalyje.

Pagal polifunkcinio zonavimo indeksą Krekenavos miestelio prioritetiniai interesai- tausojantis miškų ūkis, ekstensyvi rekreacija, įstatymiškai nustatyta konservacija. Foninis naudojimas- tausojantis žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis ir dispersiška urbanizacija.

Pagal lokalinės orientacijos interesus Krekekenavos miestelis patenka perspektyvinei rekreacinių infratsruktūros interesų zonai ir esamai konservacinių interesų prioriteto zonai (Krekenavos regioninis parkas).

Pagal LT BP teritorijos erdvinę koncepciją Krekenavos miestelis patenka į intensyvios plėtros zoną ir į plėtojamojo tipo arealą. Šio tipo areale reikalingas dabartinių naudojimo krypčių tolesnis plėtojimas bei intensyvinimas. Tai didžiųjų miestų bei technogenizuotų transporto koridorių, pramonės bei rekreacijos aglomeracijų arealai.

Lietuvos bendrasis planas rekomenduoja formuoti šalies regioninei politikai vykdyti reikalingų nacionalinių programų sistemą, sudarytą pagal šiame planavimo dokumente numatytų prioritetinių tikslinių paskirčių grupes, derinant jas su ES regioninės politikos tikslais.

Krekenavos miestelis patenka į bioprodukcinio ūkio teritorijų palaikymo programą, žemės ir miškų ūkio teritorijų adaptacijos ir kaimo palaikymo programų rėmimą. Ir į aplinkosaugos plėtros programą, aplinkos kokybės gerinimo rėmimą, gamtinio karkaso formavimo rėmimą ir į saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo rėmimą.



Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane Krekenavos miestelis patenka į 4 lygmens a kategoriją (polifunkciniai centrai). Krekenava – esamas seniūnijos centras, prioritetinės funkcijos – viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų centras, verslo paslaugų centras. Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje visi miesteliai intensyviai plėtojami esamose teritorijų ribose. Krekenavos miestelio kolektyvinių sodų teritorija patenka į siūlomas naujas intensyvios plėtros zonas. (Intensyvios statybos plėtros teritorijoje žemė gali būti naudojama naudingų iškasenų gavybai, pramonės ir infrastruktūros plėtrai, intensyviai gyvenamųjų namų, komercinei ir kitai statybai, turizmo paslaugų, verslo ir viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos, sporto, kt.) statiniams statyti arba patalpoms įrengti, bendro naudojimo teritorijoms ir želdynams (ne mažiau 10 % teritorijos ploto), gatvėms ir inžineriniams tinklams, įrenginiams statyti ir eksploatuoti. Užstatymo aukštingumas neturi būti didesnis kaip 3 aukštai, užstatymo intensyvumo rodikliai neturi viršyti: gyvenamosios paskirties sklypams – 0,4; negyvenamosios paskirties sklypams – 1,2. Gyvenamosios statybos sklypo plotas turi būti ne mažesnis kaip 9 arai.).

Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinyje – Krekenavoje projektuojamos nacionalinės autoturizmo, rajoninės dviračių, pesčiųjų ir vandens turizmo trasos. Rekreacines paslaugas, poilsio ir turizmo infrastruktūrą plėtoti siūloma palei Nevėžio upe ir prie planuojamoje teritorijoje esančio Krekenavos tvenkinio.

Nustatomos galimos miestelio plėtros kryptys: • Vakarinėje, šiaurės vakarinėje, pietvakarinėje ir pietrytinėje planuojamos teritorijos

dalyje – būsto statybai; • Verslui plėtoti skiriamos tik pavienės mažos teritorijos kurios išsidėsčiusios

fragmentiškai šiam tikslui tinkamiausiose Krekenavos miestelio teritorijos vietose: šalia esamos degalinės ir krašto kelio Nr. 195 (kelyje į Panevėžį), Vytauto gatvėje (kelyje į Vadaktus), Tabolsko gatvėje bei teritorijos šalia esančių kolektyvinių sodų (projektuojamas gyvenamasis kvartalas);

• Viešos paskirties teritorijų plėtrai siūlomos teritorijos prie Nevėžio upės, Lokaušos upelio, Krekenavos tvenkinio krantų ir fragmentiškai išsidėsčiusios mažesnės teritorijos Krekenavos urbanistinėje struktūroje, viešoms erdvėms gerinti ir plėsti, kuriant bendrą harmoningą gyvenamųjų ir viešųjų erdvių miestelio aplinką.

Nustatomas bendras Krekenavos miestelio teritorijos naudojimo reglamentas, kuris yra: • Ekstensyvaus ir dalinai intensyvaus užstatymo plėtra vyraujant mažaaukštei

gyvenamųjų namų statybai; • Ribojamas užstatymo tankis, pramonės įmonių bei veiklos rūšių, kurioms reikalingi

taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai; • Turi būti vengiama didesnių technogeninių apkrovų; • Miestelio želdynai naudojami tausojant; • Stiprinamas Krekenavos miestelio potencialas plėtojant autoturizmo ir dviračių turizmo

infrastruktūrą; • Stiprinamas Krekenavos miestelio potencialas plėtojant inžinerinę ir socialinę

infrastruktūrą, skatinant investicijas.

2.2. Miestelio įtakos zona

Miestelio įtakos zona (apibrėžimas) – šalies teritorijos valdymo struktūroje priskirta miesteliui administruoti savivaldybės ar apskrities teritorija (formali įtakos zona) arba miestelio vyraujančių išorinių socialinių ir ūkinių ryšių formuojama teritorija (neformali arba faktinė įtakos zona).



Miestelio įtaka aplinkinėms teritorijoms daroma keliais aspektais:

• Socialinis – ekonominis aspektas: miestelio socialiniai – ekonominiai, ūkiniai, administraciniai ir priemiesčio teritorijų ryšiai;

• Urbanistinis aspektas: miestelio urbanistinis poveikis priemiesčio teritorijoms ir priemiesčio teritorijų įsiliejimas į miestelio urbanistinį audinį;

• Gamtinis aspektas: ekologinė įtaka ir poveikis priemiesčių gamtinei aplinkai.

Socialiniu aspektu Krekenavos miestelis yra glaudžiai susijęs su Švenčiuliškių kaimu. Šias dvi gyvenvietes jungia nepertraukiamo užstatymo teritorijos, darbo ryšiai, žmonių ir pinigų srautai. Kitos miestelio apylinkėse esančios gyvenvietės (kaimai) yra pakankamai nutolę, tačiau jos susietos su Krekenavos miesteliu kaip šios seniūnijos administraciniu ir paslaugų centru.



Schema 2.2.1 Miestelio įtakos zonos



2.3. Koordinuota miestelio plėtra

Krekenavos miestelio urbanizuotų struktūrų plėtrai, pirmiausiai, siūloma išnaudoti ekstensyviai urbanizuotas ir neefektingai naudojamas teritorijas, esančias miestelio administracinėse ribose.

Siekiant darnios miestelio teritorijų plėtros, veiksmai koncentruotos miestelio plėtros ir įtakos kryptyse turi būti suplanuoti. Ypač tai svarbu vystant socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą, susisiekimo, želdynų ir viešųjų erdvių sistemas, įgyvendinant miestelio ir savivaldybės išorės infrastruktūros plėtros projektus, formuojant miestelio paslaugų centro sistemą. Unikalios, epizodinės, periodinės ir kasdieninės paslaugos koncentruotinos Krekenavos miestelio centrinėje dalyje. Periodinės ir kasdieninės paslaugos taip pat numatytinos ir kituose miestelio paslaugų ar kitos funkcijos pocentriuose. Siektina, kad būtų užtikrinta kasdieninių paslaugų kokybė naujai formuojamuose miestelio gyvenamuosiuose kvartaluose. Miestelio ir jo plėtros zonose - su miesteliu tiesiogiai susijusiose teritorijose sudaromos sąlygos geriems funkciniams ir susisiekimo ryšiams formuotis.

3. MIESTELIO PLANO STRUKTŪRA

3.1. Miestelio struktūros modelis

Krekenavos miestelio bendrojo plano iki 2021 m sprendiniai parengti vadovaujantis miestelio plėtros koncepcija, patvirtinta Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-137 „Dėl pritarimo Ramygalos miesto, Krekenavos, Naujamiesčio, Raguvos miestelių bendrųjų planų koncepcijoms“. Koncepcijoje nustatytos pagrindinės miestelio plėtros kryptys ir plėtros principai, teritorijos vystymo tikslų sistema, numatanti nuosekliai įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane įtvirtintus darnaus teritorijų vystymo principus, užtikrinant tinkamą gamtinių ir socialinių išteklių naudojimą. Tai turi įtakos formuojant miestelio erdvinę struktūrą, nustatant teritorijos funkcinius prioritetus, reglamentuojant teritorijų naudojimą.

Krekenavos miestelio bendrojo plano koncepcijoje siūloma mišri miestelio struktūra (linijinė ir radialinė), siekiant išsaugoti miestelio savitumo elementus - urbanizuotą miestelio teritoriją supantį gamtinį karkasą. Pasirinktas centrinis miestelio struktūros modelis, siūloma pagrindinio centro planinė sistema. Įvertinant miestelio supantį gamtinį karkasą siūloma miestelį plėtoti „iš vidaus“, t.y. miestelio administracinėse ribose. Miestelio plano struktūroje išskiriamas miestelio centrinis branduolys, kaip administracinis, visuomeninis ir komercinis centras. Plėtojamos miestelio viešosios erdvės (žaliosios zonos) apjungiamos su miestelį kertančia Nevėžio upe, Lokaušos upeliu, Krekenavios tvenkiniu ir Nevėžio kairiajame krante esančiu mišku. Į miestelio urbanistinę struktūrą integruojami nauji gyvenamosios statybos kvartalai.

Krekenavos miestelio bendrajame plane, diferenciacijuojant miestelio funkcionavimo problemas, gyvenimo kokybės skirtumus ir aplinkos savitumą atskirose miestelio dalyse, miestelio teritorija suskirstyta į tris zonas: centrinę, vidurinę ir periferinę (žr. schema 3.1.1)



Schema 3.1.1 Krekenavos miestelio struktūros dalys



• Miestelio centrinė zona – miestelio savitumui ir identitetui svarbi teritorija. Šioje zonoje susitelkę pagrindiniai visuomeniniai, administraciniai ir komerciniai objektai. Miestelio savitumui ir identitetui svarbi Birutės aikštė tarp Bažnyčios ir Tilto gatvių, Bažnyčios, Tilto, Laisvės ir Vytauto gatvių atkarpos, ir kt. Ribojama paslaugų, transporto srautus į centrinę teritoriją, plėtra. Vyrauja vidutinio intensyvumo užstatymo teritorijos.

• Vidurinė miestelio zona apima mišrias intensyvaus užstatymo teritorijas. Šioje zonoje išskirtinas Bažnyčios gatvėje esantis akcentas – Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Bažnyčios gatvėje, mišraus tipo užstatymo kvartalas (gyvenamieji namai, visuomeniniai ir komerciniai pastatai), likusiose Bažnyčios, Tilto, Laisvės ir Vytauto gatvių atkarpose, teritorijoje tarp Bažnyčios ir Vytauto gatvių, kaip miestelio identitetui svarbios teritorijos.

• Periferinė miestelio zona apima mažo intensyvumo, sodybinio tipo gyvenamąsias teritorijas ir mišraus užstatymo daugiabučių kvartalus likusiose miestelio teritorijose iki planuojamos miestelio teritorijos ribos. Siektina, kad natūraliais funkciniais ryšiais su miesteliu susijusi periferinė zona būtų vystoma vieningai, nepaisant miestelio administracinių ribų.

Miestelio struktūroje taip pat išskiriamos:

• Teritorijos visuomenės institucijoms ir viešoms paslaugoms, taip pat specializuotos teritorijos miestelio ūkio tarnyboms – teritorijos, skirtos parodų, sporto, turizmo, pramogų, rekreacijos, mokslo ir studijų, sveikatos apsaugos, maldos namų, gelbėjimo tarnyboms ir kt.;

• Komercijos, verslo, gamybos, pramonės teritorijos - teritorijos darbo vietų plėtrai. Planuojama veikla neturi daryti neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms;

• Infrastruktūros teritorijos - teritorijos miestelio transporto ir inžinerinės infrastruktūros objektų statiniams ir tiesiniams.

Miestelio centrinę ir vidurinę zonas jungia aptarnaujančių ir pagalbinių gatvių tinklas – C ir D kategorijos gatvės. Prie šių gatvių formuojami centrinės ir vidurinės zonos svarbiausi vietiniai miestelio aptarnavimo centrai.

Periferinę ir vidurinę miestelio zonas jungia aptarnaujančių gatvių tinklas - C kategorijos gatvės. Šiose teritorijose keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūros kokybei, kurie nurodomi išduodant planavimo ir projektavimo sąlygas.

Svarbūs miestelio struktūros elementai yra intensyvaus ir ekstensyvaus naudojimo želdynai. Tai rekreaciniai želdynai (miestelio parkai, skverai, aikštės, paplūdimiai, žaliosios jungtys, aktyvios rekreacinės teritorijos), kultūros paveldo teritorijos, kapinės, ekologinės paskirties želdynai, miškų teritorijos.



3.2. Miestelio savitumas

Krekenavos miestelio morfostruktūros savitumą išreiškia susiklosčiusi miestelio urbanistinė struktūra ir jos urbanistiniai ir gamtiniai elementai. Siekiant išsaugoti savitumą būtina išlaikyti centrinės miestelio dalies struktūrą, gatvių tinklą, Krekenavos urbanistinio draustinio teritoriją, istorinės dalies urbanistinę (planinę, erdvinę, tūrinę) struktūrą, tradicinį visos draustinio teritorijos ir joje esančių atskirų sklypų užstatymo tipą (-us), tradicinę statinių architektūrinę išraišką, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių kompleksą, kitus jame esančius kultūros paveldo objektus ir jų aplinką, išskirtinį gatvių vizualinį charakterį, medinių ir raudonų plytų mūro pastatų architektūrą, teritorijos užstatymo foninį aukštį jo nedidinant. Vieni svarbiausi miestelio struktūros elementų – želdynai: parkai, skverai, aikštės, Nevėžio upės, Lokaušo upelio ir Krekenavos tvenkinio pakrantės, spigliuočių miškas, esantis kairinėje Nevėžio upės pakrantėje. Krekenavos miestelyje kaip išskirtinis gamtinės morfostruktūros elementas saugotini Nevėžio upės, Lokaušo upelio, Krekenavos tvenkinio pakrantės ir spigliuočių miškas kairinėje Nevėžio upės pakrantėje. Svarbiausi kultūros paveldo objektai – Krekenavos urbanistisnio draustinio teritorija, Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kompleksas ir buvęs Maironio namas, buvęs sinagogos pastatas (Vytauto gatvėje), žydų senosios kapinės (tarp Tilto ir Švenčiuliškių gatvių) ir kt.

Krekenavos miestelis turi susiformavusį būdingą užstatymo tipą, mastelį, architektūrinius urbanistinius centrus, erdvių sąrangą. Kaip vertingiausia, turinti išlikusių autentiškų užstatymo bruožų ir išlikusių vertingos architektūros pastatų yra Bažnyčios Vytauto, Laisvės ir Tilto gatvių atkarpos (bažnyčia, Birutės aikštės užstatymas, Vytauto gatvėje esantis sinagogos pastatas, Bažnyčios, Tilto, Laisvės ir Vytauto gatvėse Krekenavos miesteliui savitumo teikiantys pastatai). Savitos, miestelį reprezentuojančios erdvės – Birutės aikštės planas, aplink ją esantis užstatymas ir tūrinė erdvinė kompozicija.

Miestelio centrinės dalies savitumas saugomas išlaikant architektūrinės – urbanistinės – gamtinės morfostruktūros įvairovę (savitą užstatymo tipologiją, mastelį, aukščio ir intensyvumo parametrus, gatvių ir viešųjų erdvių specifiką), ribojant užstatymo intensyvumo ir aukštingumo parametrus (Krekenavos istorinės dalies, urbanistinio draustinio teritorijoje pastatų aukštis iki 2 a.). Saugotini - Krekenavoje esantis gatvės tinklas, vyraujančią miestelio centro struktūra, sodybinio užstatymo miestovaizdis, miestelio centre, Birutės aikštėje bei kitose gatvėse išlikę mediniai vieno aukšto dvišlaičiais stogais pastatai, užstatyti galu į gatvę, geltonų plytų mūro dviejų aukštų pastatas Bažnyčios gatvėje, gatvių apželdinimo tipas, bei kvartalai, kurie yra būdingi Krekenavos miesteliui, suteikiantyss savitumo.

Plėtojant Krekenavos miestelio savitumą atspindinčią teritoriją tikslai ir priemonės turėtų būti nukreipti esamoms vertybėms išsaugoti ir prarastiems vertingiems elementams atkurti, viešųjų erdvių struktūros aiškumui ir funkcionalumui formuoti, reprezentatyvių miestelio erdvių puoselėjimui, gyvenimo ir paslaugų kokybės gerinimui.

Svarbiausi miestelio savitumą kuriantys kultūros paveldo objektai - Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kompleksas, buvęs Maironio pastatas, buvęs sinagogos pastatas Vytauto gatvėje, žydų senosios kapinės, koplytėlė prie medžio su skulptūromis.

Miestelio savitumą praturtintų bendros miestelio struktūros nuosekli plėtra. „Žaliosios zonos“ miestelio saviraiškos erdvės, naujos aikštės įkūrimas prie daugiabučių namų (Sporto g.), sporto ir kultūros centro „Jaunimui ir ne tik“, jaunimo ir vaikų žaidimo parkų vakarinėje miestelio dalyje ir vaikų žaidimo aikštelių prie daugiabučių namų įkūrimas, miestelio parkas Lokaušos upelio slėnyje (nuo Krekenavos tvenkinio iki Nevėžio upės), didesnis komercinis centras vakarinėje miestelio dalyje prie esamų sodų teritorijos (planuojamos gyvenamosios teritorijos), rekreacinės paskirties statybų teritorijos išsidėsčiusios net keturiose Krekenavos miestelio teritorijos vietose (socialiniam ir kitam turizmui) – visa tai pagyvintų Krekenavos miestelį, integruotų neįsisavintas miestelio teritorijas į socialinį, kultūrinį, rekreacinį miestelio



gyvenimą, pritrauktų žmonių srautus ne tik iš kitų gyvenviečių Krekenavos seniūnijoje, bet ir iš Panevėžio miesto.

Krekenavos miestelyje didesnis autojudėjimas yra krašto Nr. 195 kelyje (Kėdainiai – Panevėžys), plėtojant dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą tarp atskirų miestelio dalių galima būtų dar labiau sumažinti autotransporto judėjimą, skatinti judėjimą pėsčiomis, gerinti gyvenimo ir poilsio sąlygas miestelyje.

3.2.1 pav. Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia



3.2.2 pav. Miestelio vizualinio indentiteto zona Vytauto gatvėje



3.2.3, 3.2.4. 3.2.4 pav. Miestelio vaizdas nuo tilto į šiaurės pusę (Tilto gatvė), Nevėžio upės pakrantė Krekenavos miestelyje, Laisvės gatvės želdynai



3.3. Miestelio įvaizdis

Krekenavos miestelis - tai miestelis išsidėstęs dešinėje ir kairinėje Nevėžio pakrantėse. Formuojant miestelio įvaizdį visų pirma plėtojami miestelio gamtiniai ištekliai pritaikant juos rekreacijai ir poilsiui. Krekenavos miestelis plėtojamas kaip rekreacijos, kaimo plėtros socialinio turizmo, viešosios turizmo infrastruktūros bei verslo ir paslaugų centras.

Formuojant patrauklų miestelio įvaizdį reiktų įpatingai tvarkyti miestelio centrinę dalį tarp Lokaušos upelio ir Tilto gatvės, plėtojant ir gerinant esamas viešąsias erdves – Birutės aikštę, rekonstruojant apleistus architektūrinę vertę turinčius pastatus, pritaikant šiuos pastatus, visuomeninei, komercinei, rekreacinei ar kitai veiklai.

Krekenavos miestelio vakarinėje dalyje (prie daugiabučių namų) - siūloma daryti vaikų žaidimo „parką“.

Vakarinėje miestelio dalyje, rekreacinės paskirties želdynų teritorijoje siūlomas - jaunimo parkas ir konversinėje garažų teritorijoje - sporto, rekreacijos ir kultūros centras „Jaunimui ir ne tik“ su jaunimo veiklai skirtom erdvėm (riedututininkams, riedlentininkams, dviratininkams, krepšininkams skirtos aikštelės arba aikštelės skirtos kitoms jaunimui aktualioms veikloms („breiko“ šokiai ir t.t.)) ir miestelio kultūrinei veiklai (koncertų, parodų salės ir kt.).

Ramesnio poilsio veiklai siūloma teritorija prie Krekenavos tvenkinio ir Nevėžio upės esantis Lokaušos upelio slėnis. Šioje teritorijoje siūloma kurti miestelio parką, skirtą ramesnio poilsio veiklai. Siūloma miestelio parko pesčiųjų takelius sistemingai sujungti su Nevėžio pakrantėmis (maudyklos vietomis).

Tvarkomos miestelio pagrindinės gatvės (Bažnyčios, Laisvės, Tilto, Vytauto, Sporto gatvės), įrengiant pėsčiųjų takus, apšvietimą, želdynus.

Tvarkomi rekreacinės paskirties želdynai Nevėžio upės dešiniajame ir kairiajame krantuose.

Šiaurinėje ir pietinėje miestelio dalyje esančiose pramoninėse teritorijose siūloma išlaikyti esamus želdynus. Formuojama apsauginių želdynų juosta skirianti pramoninės ir kitos paskirties teritorijas.

Pagrindinė miestelio dominantė – bažnyčios pastatas, užbaigiantis Bažnyčios gatvės erdvę. Naujų aukšybinių pastatų, ar vertikalių akcentų Krekenavos miestelyje nesiūloma.

Bendrajame plane siekiama urbanistinių ir architektūrinių sprendimų, reprezentacinių erdvių kokybės, atitinkančių miesto statusą ir LR Architektūros politikos kryptis (Lietuvos Respublikos Architektūros politikos krypčių aprašas, LR Vyriausybės 2005 05 18 nutarimas Nr. 554). Renovuojamų, modernizuojamų bei naujai užstatomų teritorijų sprendimai turi būti kokybiški architektūriniu, urbanistiniu bei visuomeniniu – kultūriniu požiūriu. Miestelio dalių planavimo principai, naujų pastatų architektūra, viešųjų erdvių ir želdynų kokybė turi derėti su esamu gamtiniu ir kultūriniu kontekstu, formuoti individualų miestelio kvartalų charakterį.

3.4. Miestelio plano struktūros dalys

Tobulinant esamą miestelio struktūrą, įvertinus miestelio plano schemą, architektūrinę – urbanistinę kompoziciją, funkcinius ir kompozicinius ryšius, Krekenavos miestelio siūloma funkcinio naudojimo schema.



Urbanizuotas teritorijas sudaro:

• Miestelio centras – centrinė miestelio dalis, apimanti įvairios funkcinės paskirties teritorijas. Teritorijoje galimas didesnis užstatymo intensyvumas (ne daugiau 1,6).

• Miestelio lokalūs centrai – daugiafunkcės intensyviai užstatomos teritorijos kuriose telkiami gyventojų aptarnavimo ir paslaugų teikimo objektai. Teritorijoje galimas didesnis užstatymo intensyvumas (ne daugiau 1,6).

• Mišraus užstatymo teritorijos – dominuoja komercinės, visuomeninės teritorijos.

• Teritorijos visuomenės poreikiams – tai teritorijos, skirtos visuomeniniams, kultūros, švietimo ir gydymo poreikiams.

• Specializuotų kompleksų teritorijos – daugiafunkciniai kompleksai (paslaugų, sporto, rekreacijos kompleksai).

• Gyvenamosios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos – dominuoja daugiabutė statyba, daugiaaukščiai pastatai iki 4 aukštų. Užstatymo tankumas iki 1,6.

• Gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo teritorijos – dominuoja vienbučių ir dvibučių pastatų statybos. Numatomas pastatų aukštingumas – 2 a. (10 m.). Užstatymo intensyvumas iki 0,8.

• Verslo, gamybos, pramonės teritorijos – teritorijos darbo vietų, pramonės ir sandeliavimo, verslo, gamybos, objektų ir paslaugų plėtrai.

• Techninės infrastruktūros objektų teritorijos – inžinerinių komunikacijų ir transporto koridorių bei objektų teritorijos.

Neurbanizuotos teritorijos:

• Intensyvaus naudojimo želdynai. Tai rekreaciniai želdynai ir rekreacinės teritorijos (parkai, skverai, aikštės, žaliosios jungtys, paplūdimiai, aktyvios rekreacijos teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, pakrantės; kapinės; apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai);

• Ekstensyvaus naudojimo želdynai. Tai miestelio miškai. Vystant Krekenavos miestelio centrą, įvertinami ne tik miestelio, bet ir kasdieninių ir

periodinių paslaugų gretimų gyvenviečių gyventojams poreikiai.

3.5. Miestelio struktūros optimizavimas

Bendrojo plano sprendiniuose nurodytoms urbanizuojamoms teritorijoms numatomos struktūros optimizavimo priemonės: saugojimas, modernizavimas (vidinė plėtra), nauja plėtra.

3.5.1 Nauja plėtra

Naujos plėtros teritorijos numatomos Krekenavos miestelio ribose. Naujos plėtros teritorijos padeda tolygiau išdėstyti gyvenamąsias teritorijas ir darbo vietas miestelyje, sukuria sąlygas aplinkos, užstatymo, susisiekimo sistemos ir inžinerinės įrangos atnaujinimui užstatytoje miestelio teritorijoje. Plėtojant naujus gyvenamųjų namų kvartalus, kompleksiškai plėtojamos visuomeninės, komercinės paskirties teritorijos.



Naujos plėtros teritorijos:

• Periferinėje miestelio zonoje, pietrytinėje, pietvakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje, siūlomas esamos urbanistinės struktūros papildymas, pratęsiant pradėtus formuotis gyvenamuosius kvartalus. Planuojami mažaaukštės gyvenamosios statybos kvartalai su lokaliniais centrais.

• Teritorija vakarinėje miestelio dalyje prie Tabolsko gatvės planuojamas miestelio sporto ir kultūros centras.

• Krekenavos miestelio komercinės teritorijos taip pat plečiamos – didesnis naujas komercinis centras siūlomas pietvakarinėje miestelio dalyje. Kiti mažesni komerciniai centrai siūlomi – šiaurinėje miestelio dalyje prie esamos ir plėtojamos pramonės teritotrijos (Valmoniškio ir Vytauto gatvės), kitoje Nevėžio pusėje (buvusioje Švenčiuliškių kaimo teritorijoje) prie esamos degalinės (Tilto gatvėje). Esamą degalinę siūloma plėtoti, įrengiant galimybę elektromobiliams pasikrauti. Naujos plėtros teritorijos įsisavinamos koncentruotai ir kompleksiškai, konsolidavus sklypus vietos lygmens planavimo lygmens dokumentuose nurodytoje apimtyje. Šios teritorijos užstatomos tik įrengus inžinerinę bei susisekimo infrastruktūrą, kartu įrengiant viešąsias erdves ir želdynus.

Užstatant periferinės plėtros teritorijas būtina išsaugoti gamtinio karkaso elementus, gamtos ir kultūros paveldo objektus, suformuoti savitą kiekvieno rajono urbanistinę struktūrą bei architektūrinius sprendimus.

4. TERITORIJŲ NAUDOJIMO REGLAMENTAI

4.1. Gyvenamosios teritorijos

Bendrojo plano sprendiniai iki 2021 m numato daugiafunkcių gyvenamųjų teritorijų plėtrą. Plėtojant naujus gyvenamųjų namų kvartalus, kompleksiškai plėtojamos visuomeninės, komercinės paskirties teritorijos. Funkcijų integravimu siekiama sukurti pilnavertę gyvenamąją aplinką, svarbus gyvenamųjų teritorijų ryšys su miestelio centriniu branduoliu (miestelio centru) ir pagrindiniais ekonominiais centrais (miestelio pramonės, verslo zonomis).

Užstatymo tankis – nurodo statiniais užstatyto ploto santykį su viso sklypo plotu, išreikštą procentais.

Užstatymo intensyvumas - teritorijos panaudojimo efektyvumą nusakantis užstatymo rodiklis, išreiškiamas sklypo pastatų bendrųjų plotų sumos santykiu su sklypo plotu (bendrojo ploto tankis) arba sklypo pastatų statybinių tūrių sumos santykiu su sklypo plotu (tūrio tankis).

Mažaaukštei statybai numatytose teritorijose užstatymo tankis iki 40 %, užstatymo intensyvumas ne didesnis nei 0,6.

Numatomi modernizuoti daugiabučiai namai esantys Krekenavos miestelio teritorijoje. Socialinio būsto fondą plėtoti vadovaujantis Socialinio būsto fondo plėtros programa, parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2005, Nr. 47-1554), Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 116-5189; 2005, Nr. 47-1556), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos aprašo



patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2458; 2006, Nr. 27-886) ir Lietuvos būsto strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387).

Šios Programos tikslas – padidinti savivaldybių socialinio būsto fondą, kuris būtų nuomojamas mažas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, siekiant Lietuvos būsto strategijoje numatytų šio būsto fondo plėtros rodiklių savivaldybėms pagal socialinio būsto poreikį, įvertinus savivaldybių pateiktus konkrečius šio fondo plėtros projektus.

4.2. Miestelio gyvenamosios aplinkos kokybė

Visuomeninės erdvės, viešosios socialinės paslaugos gerai funkcionuoja tik kompaktiškoje teritorijoje, kur gyvena mišrios, skirtingo amžiaus ir skirtingas pajamas gaunančios visuomenės grupės. Todėl miestelio teritoriją siekiama planuoti didinant socialinį mišrumą. Atstatomos, kuriamos visuomeninės erdvės ir jose vykstanti socialinė, kultūrinė veikla, susisiekimo pėsčiomis ir dviračiu prioritetas kuria savitus, gyvybingus miestelius.

Gerinant miestelio gyvenamosios aplinkos kokybę ir įgyvendinant Bendrojo plano sprendinius, laikytis tokių principų:

• Planuojant gyvenamųjų namų kvartalus numatyti galimybes plėtoti verslą ir socialinę infrastruktūrą;

• Didinti socialinio būsto fondą (socialinio būsto plėtrai galėtų būti išnaudota numatyta daugiabutės statybos teritorija vakarinėje miestelio dalyje);

• Skatinti darbo vietų kūrimą, ypač ne pramonės sektoriuje (paslaugos, verslai, kt.);

• Namų aplinką pritaikyti visų poreikių gyventojams: žmonėms su negalia, jaunimui, vaikams ir senyvo amžiaus gyventojams;

• Kurti dviračių takų tinklą ir/arba tam tikrose gatvėse suteikti prioritetą dviračių ir pėsčiųjų eismui, pritaikant aktyviam gyventojų poilsiui ir kasdienėms susisiekimo reikmėms tenkinti.

4.3. Viešųjų paslaugų infrastruktūros plėtra

Viešųjų paslaugų infrastruktūros plėtra. Krekenavos miestelio bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu iki 2021 metų išsaugomos esamos visuomeninės paskirties teritorijos, kuriose jau yra miestelio viešųjų paslaugų infrastruktūros objektai. Planuojama esamų pastatų renovacija ir paslaugų plėtra įvairovės ir kokybės požiūriu. Sudaroma galimybė, susiformavus neplanuotiems poreikiams, statyti naujus visuomeninės paskirties pastatus. Tam rezervuojami laisvos valstybinės žemės plotai:

• Krekenavos miestelio vakarinėje dalyje (prie daugiabučių namų) - siūloma daryti vaikų žaidimo „parką“.

• Vakarinėje miestelio dalyje, rekreacinės paskirties želdynų teritorijoje, siūlomas - jaunimo parkas ir konversinėje garažų teritorijoje (prie Tabolsko gatvės) - sporto, rekreacijos ir kultūros centras „Jaunimui ir ne tik“ su jaunimo veiklai skirtom erdvėm (riedututininkams, riedlentininkams, dviratininkams ir krepšininkams skirtos aikštelės



arba aikštelės skirtos kitoms jaunimui aktualioms veikloms („breiko“ šokiai ir t.t.)) ir miestelio kultūrinei veiklai (koncertų, parodų salės ir kt.).

• Ramesnio poilsio veiklai siūloma teritorija prie Krekenavos tvenkinio ir Nevėžio upės esantis Lokaušos upelio slėnis. Šioje teritorijoje siūloma kurti miestelio parką, skirtą ramesnio poilsio veiklai.

• Krekenavos miestelio komercinės teritorijos taip pat plečiamos – didesnis naujas komercinis centras siūlomas pietvakarinėje miestelio dalyje, kiti mažesni komerciniai centrai taip pat siūlomi – šiaurinėje miestelio dalyje prie esamos ir plėtojamos pramonės teritotrijos (Valmoniškio ir Vytauto gatvės), ir kitoje Nevėžio pusėje prie esamos degalinės (Tilto gatvėje). Esamą degalinę siūloma plėtoti, įrengiant galimybę elektromobiliams pasikrauti.

• Krekenavos miestelio teritorijoje rekreacijai patraukliose vietose planuojamos ilgalaikio poilsio pastatų statybos.

Švietimo infrastruktūra. Krekenavos miestelyje yra dvi formaliosios ugdymo įstaigos:

Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija, Panevėžio rajono Krekenavos vaikų lopšelis – darželis „Sigutė“. Neformaliojo vaikų ugdymo įstaigos: Panevėžio rajono vaikų muzikos mokyklos Krekenavos skyrius ir Mokinių kūrybos ir sporto centras (MKSC). Krekenavoje taip pat yra Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Mokinių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų Krekenavoje kasmet mažėja. Pagrindinės priežastys – mažėjantis gimstamumas ir emigracija. Auklėtinių skaičius darželiuose per pastaruosius keletą metų turi akivaizdžią mažėjimo tendenciją. Krekenavos vaikų lopšelyje - darželyje vietų yra pakankamai.

Krekenavos miestelio bendruoju planu numatoma:

• Renovuoti Krekenavos gimnaziją bei pabaigti sutvarkyti Krekenavos vaikų lopšelio – darželio aplinką;

• Praplėsti Krekenavos gimnazijos teritoriją su galymybe pasistatyti arba renovuoti esamą sporto salę;

• Užtikrinti patogų ir saugų vaikų ir mokinių vežiojimą į švietimo įstaigas.

Kultūros ir sporto objektai. Krekenavos miestelyje, Birutės a. 2 veikia Krekenavos

kultūros centras. Krekenavoje veikia 8 meno megėjų kolektyvai. Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Krekenavos skyrius yra įsikūręs Krekenavos kultūros centre. Nagrinėjamoje teritorijoje yra Krekenavos miestelio sporto salė (sinagogoje (Vytauto g.)). Nedidelė sporto salė yra ir mokykloje. Stadionui šalia mokyklos yra paskirta vieta, tačiau jis tinkamai neįrengtas, dažnai užliejamas.

Kultūros ir sporto objektų Krekenavos miestelyje nepakanka, todėl numatoma jų kokybinė renovacija ir plėtra. Krekenavos miestelio bendruoju planu numatoma:

• reikalinga skirti teritoriją Krekenavos kultūros ir sporto centrui įrengti (siūlomas kurti naujas sporto ir kultūros centras “Jaunimui ir ne tik”).

• remti sporto klubų veiklą, skatinti jų steigimąsi.

• atsižvelgiant į esamą poreikį, siūloma įrengti ir sutvarkyti lauko sporto aikštynus Krekenavos miestelyje.



• sutvarkyti Krekenavos gimnazijos stadioną (dėl pavasarį nuolat besikartojančio Nevėžio upės užliejimo).

Maldos namai. Krekenavos miestelyje veikia Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų

bažnyčia. Miestelio teritorijoje naujų maldos namų statyba nenumatoma.

Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia įtraukta į Jono Pauliaus II piligrimų kelio maršrutą. Krekenavos bažnyčia vienintelė Lietuvoje Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinė šventovė ir šventovė, nuo seno garsėjanti stebuklinguoju Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu bei Žolinės atlaidais, daugiausia maldininkų sutraukianti iš šiaurės ir vidurio Aukštaitijos. 2011 m. rugpjūčio 15 d. per Žolinę Krekenavos bažnyčiai popiežiaus Benedikto XVI sprendimu suteiktas mažosios bazilikos statusas.

Siūloma plėsti V2 teritoriją ir šalia bažnyčios esantį buvusį Maironio pastatą priskirti visuomenės paskirties, religinių bendruomenių pastatų statybos teritorijai. Šiame pastate bažnyčios nariai galėtų įkurti parapijos, rekolekcijos namus ar kitą bažnyčiai ir joms nariams reikalingą veiklą.

Socialinės paslaugos, socialinė slauga. Socialinės paslaugos numatytos Socialinių

paslaugų įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2009-01-19 įsakymu Nr. X-493 (Žin., 2006, Nr. 17-589; Žin., 2008, Nr. 71-2702; Žin., 2010, Nr. 53-2598). Jos teikiamos Panevėžio rajono socialinės ir medicininės paskirties įstaigose, asmens namuose, nevyriausybinių organizacijų centruose ir kitose rajonų įstaigose.

Krekenavoje ir Švenčiuliškyje, kaip ir visoje Lietuvoje, pagrindinės socialinių paslaugų vartotojų grupės yra senatvės ir invalidumo pensininkai, likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai, vaikai iš socialinės rizikos šeimų, vaikai su negalia, socialinės rizikos šeimos ir šeimos, kurias planuojama įtraukti į socialinės rizikos šeimų apskaitą ir bedarbiai.

Krekenavos miestelyje socialines paslaugas teikia Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC). Krekenava PSPC – tai viešoji sveikatos priežiūros įstaiga, organizuojanti ir teikianti nespecializuotą kvalifikuotą ambulatorinę ir stacionarinę pirminę asmens sveikatos priežiūrą Panevėžio rajono gyventojams. Krekenavos PSPC sudaro Krekenavos ambulatorija, Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Krekenavos socialinės globos namai, Žibartonių ir Linkaučių medicinos punktai.

Krekenavos miestelio ir Švenčiuliškių kaimo gyventojai pagal vidutinį amžių yra vieni vyriausių šalyje, o jų pajamos yra žemesnės nei vidutinės šalyje. Daugėjant senyvo amžiaus, mažėjant gyventojų užimtumui, didėja socialinių paslaugų poreikis.

Nuo 2005 metų veikia Krekenavos socialinės globos namai, teikiantis ilgalaikes socialinės globos paslaugas. Socialinės globos namai rūpinasi pagyvenusių žmonių užimtumu, įrengta skalbykla neįgaliesiems, todėl senelių namų įsteigti Krekenavoje nėra poreikio.

Paslaugų infrastruktūra socialinės rizikos vaikams ir senyvo amžiaus bei neįgaliems asmenims orientuota į socialinę priežiūrą ir dienos socialinę globą.

Krekenavos miestelio sveikatos sektoriaus esama situacija ir pastarųjų metų tendencijų analizė, susiejant ją su bendra regiono demografine situacija, leidžia daryti išvadą, jog regiono sergamumas ir mirtingumas artimiausiais metais nesikeitė ir nesikeis – sergamumas ir mirtingumas pamažu didės. Tai lems Krekenavos gyventojų senėjimas, kurį savo ruožtu didins neigiamas natūralus gyventojų prieaugis, gyventojų vietinė ir tarptautinė emigracija. Šios tendencijos lems ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos krūvį: mažėjantis gyventojų skaičius, didėjantis jų sergamumas lems nuolatinį viešųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pertvarkymą. Krekenavoje siūloma išlaikyti optimalų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, skatinti privačios praktikos asmens sveikatos priežiūros



įstaigų plėtrą, skatinti bendruomenių slaugos namų kūrimą, plėtoti socialinės globos asmens namuose paslaugas, skatinti nevyriausybinių organizacijų dienos socialinės globos paslaugų plėtrą.


• įkurti vaikų dienos užimtumo centrą buvusiame mokyklos bendrabutyje jį modernizuojant;

• įkurti „savarankiško gyvenimo namus“ paliktoms mamoms (tėčiams) su vaikais, senyvo amžiaus žmonėms ar žmonėms su negalia, pagal Krekenavos miestelyje susidariusią socialinę padėtį ir poreikį (šiam tikslui siūlomos teritorijos: Tilto g. Nr. 10 savivaldybei priklausantis pastatas arba Tulpių ir Akmenės gatvėse išskirtose visuomeninei paskirčiai teritorijose);

• didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, optimizuojant rajono sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir paslaugų struktūrą bei diegiant e-sveikatos paslaugas;

• gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, modernizuojant sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą bei diegiant šiuolaikines medicinos ir laboratorines technologijas;

• stiprinti visuomenės sveikatos priežiūrą, skatinti bendruomenės dalyvavimą sveikatinimo veikloje;

• skatinti rajono bendruomenių veiklą, plėtoti savivaldybės viešąsias paslaugas gyventojams ir stiprinti socialinės rizikos prevenciją;

Rekreacijos ir turizmo infrastruktūros plėtra Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane Krekenavos miestelis

patenka į 4 lygmens a kategoriją (polifunkciniai centrai). Krekenava – esamas seniūnijos centras, prioritetinės funkcijos – viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų centras, verslo paslaugų centras.

Rekomenduojama plėtoti rekreacijos ir socialinio turizmo turizmo paslaugas miestelyje, plėsti jų įvairovę, kelti jų kokybę.

Esamos ir planuojamos automobilių, dviračių ir vandens turizmo trasos ir maršrutai, kertantys Krekenavos miestelio teritoriją:

• Autoturizmo trasa ,,Panevėžio regiono žiedas“ – regioninė autoturizmo trasa, maršruto atkarpa: Panevėžys – Krekenava - Ramygala - Raguva, toliau kryptis į Subačių, grįžtant į Panevėžį per Vabalninką ir tuo pačiu aplankant Žaliosios girios biosferos poligoną. Maršrutas apjungia turizmo centrus ir leidžia susipažinti su vaizdingiausiomis gamtos ir kultūros vertybėmis, esamais valstybiniais parkais (Krekenavos).

• Autoturizmo trasa ,,Vidurio Lietuvos parkų žiedas“ – regioninis autoturizmo maršrutas atkarpoje: Liberiškis – Upytė – Krekenava – Surviliškis (Kauno apskritis).

• Panevėžio rajono teritoriją kerta LR teritorijos bendrajame plane numatyto nacionalinio, reprezentacinio, kultūrinio autoturizmo maršruto ,,Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ atkarpos: Beinorava (Šiaulių apskritis) – Liberiškis – Naujamiestis – Upytė – Krekenava –Surviliškis (Kauno apskritis); Levaniškiai (Utenos apskritis) - Raguva – Smilgiai - Raguvėlė(Utenos apskritis).

• Nacionalinių dviračių trasų specialiajame plane numatytų nacionalinės svarbos dviračių turizmo trasų maršrutai numatyti Panevėžio rajono teritorijoje šiose atkarpose: Panevėžys – Berčiūnai – Naujamiestis – Vadaktėliai – Ustronė – Leonardavas – Krekenava – Burveliai – Šventybrastis (Kauno apskritis); Krekenava – Ramygala –



Klebonai – Povilonys – Pagiriai (Kauno apskritis). • Panevėžio rajono bendrajame plane numatyta, vandens turizmo trasa Nevėžio upe,

kertanti Krekenavos mietelio teritoriją. Siūloma plėtoti ir gerinti Krekenavos miestelio vandens turizmo infrastruktūrą. Planuojamos penkios prieplaukos Nevėžio upės pakrantėse Krekenavos miestelio teritorijoje. Siūloma prieplaukas suprojektuoti turistams patrauklia forma su vandens turizmui reikalinga mažąja architektūra ir tvarkingomis stovyklavietėmis.

Krekenavos centre visuomeniniame pastate kuriamas turizmo informacijos centras,

kuriame siūlomas įrengti stendas su miestelio planu (gatvės, įstaigos, lankytini objektai ir kt.). Krekenavos regioninio parko 0,2 km atstumu nuo Krekenavos miestelio įsikūrusi

Krekenavos regioninio parko direkcija su jau veikiančiu Krekenavos regioninio parko lankytojų centru.


• skatinti privačių žemės sklypų savininkus įrengti stovyklavietes ir kempingus rekreacinėse teritorijose;

• įrengti rekreacinius objektus prie Nevėžio upės, Lokaušos upelio ir Krekenavos tvenkinio: slidininkų, riedutininkų ir dviračių trasas, pėsčiųjų takus;

• skatinti lankytinų objektų parengimą rekreacijai, dviračių ir autoturizmui, bei socialiniam turizmui;

• paruošti miestelį ir plėsti dviračių ir autoturizmo infrastruktūrą miestelyje (įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus, su poilsio aikštelėm ir nuorodom į kultūros paveldą ar kitą lankytinį objektą);

• įkurti turizmo informacijos centrą; • skiriamos rekreacinei statybai teritorijos (socialinis turizmas, sanatorijos, poilsio namai,

sveikatingumo kompleksai, moteliai, kempingai, turizmo bazės, nakvynes paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai ir kt.).

4.4. Miestelio želdynų ir viešųjų erdvių teritorijos

Vienas iš Krekenavos miestelio bendrojo plano tikslų yra parengti miestelio gamtinės aplinkos plėtotės strategiją, kurioje būtų nustatyti gamtinės aplinkos vystymo, tvarkymo ir apsaugos principai. Įgyvendinama tokia strategija prisidėtų prie darnios miestelio aplinkos raidos. Bendrojo plano sprendiniuose siūlomos miestelio gamtinės aplinkos plėtros kryptys, bendrojo naudojimo ir rekreacinėms reikmėms numatomos teritorijos turėtų užtikrinti gerą ekologinę miestelio aplinkos būklę ir tenkinti miestelio gyventojų bei svečių rekreacinius poreikius.

Tvarkant miestelio žaliąsias teritorijas vadovaujamasi dviem pagrindiniais tikslais:

• formuoti darnią gamtinių ir technogeninių elementų sąveiką, išsaugant ir tinkamai naudojant Krekenavos miestelio gamtinio karkaso teritorijas;

• gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, plėtojant hierarchinę želdynų sistemą – “žaliąją infrastruktūrą”.

Krekenavos miestelio bendrojo plano sprendiniais siekiama gausinti rekreacinius želdynus, pritaikyti ir ugdyti juos Nevėžio upės pakrantėse, įrengti bendro naudojimo želdynus gyvenamuosiuose kvartaluose, vadovaujantis gyvenamųjų teritorijų želdynų normavimo principais. Apsauginių želdynų juosta atskirti pramonines, inžinerinės



infrastruktūros ir gamybines teritorijas nuo gyvenamosios paskirties teritorijų. Bendrojo plano sprendiniuose nurodomos zonos, kuriose išsaugomos apsauginių želdynų juostos (žr. Br. Nr. 2).

Formuojant miestelio želdynų sistemą Krekenavos miestelio bendrojo plano sprendiniuose iki 2021 metų vadovaujamasi šiais principais:

• pritaikant Krekenavos miestelio Nevėžio upės, Lokaušos upelio ir Krekenavos tvenkinio pakrantes rekreacijai išlaikyti subalansuotus kraštovaizdžio erdvinius parametrus;

• miestelio urbanistinėje struktūroje formuoti integralų želdynų tinklą, susiejantį gamtinio karkaso ir gyvenamąsias teritorijas;

• įtvirtinti normatyvinių želdinių parametrus naujos plėtros teritorijose, įrengti želdynus (gerinti jų kokybę) susiformavusiose miestelio dalyse;

• suformuoti žaliąsias jungtis tarp skirtingų gamtinių elementų;

• maksimaliai išnaudoti esamą miestelio gamtinę aplinką;

• suformuoti apsauginės ir ekologinės paskirties želdynus pramoninių ir infrastruktūros teritorijų aplinkoje.

Krekenavos gyventojai neturi parkų, žaidimo aikštelių vaikams ir paaugliams,

maudyklų, paplūdimių ir kt., todėl siūlomos rezervuoti teritorijos Krekenavos gyventojų aktyvaus ir pasyvaus poilsio poreikiams tenkinti.

Dalį Krekenavos miestelio teritorijos dengia gamtinis karkasas. Palei Nevėžio upę driekiasi labai silpnas (funkcinio potencialo kategorijos ekologinio kompensavimo laipsnis) rajoninės svarbos migracijos koridorius (gamtinio karkaso metafunkcinė zona). Migracijos koridoriaus ribose esančios miestelio teritorijos skirtos rekreacijai ir bendram naudojimui. Šios miestelio zonos neurbanizuojamos, išlaikomi esami želdynai. Naujos urbanizuojamos teritorijos migracinio koridoriaus prieigose formuojamos atsižvelgiant į esamą urbanistinę struktūrą, vengiant pernelyg didelio užstatymo priartėjimo prie vandens apsaugos juostų.

Miestelio bendrojo plano sprendiniuose siekiama išnaudoti esamas ir suformuoti naujas žaliąsias jungtis, gerinančias miestelio gamtinio karkaso vientisumą, ekologinę miestelio būklę, sudaryti tinkamas sąlygas viešųjų erdvių ir rekreacijos vystymui.

Dauguma miestelio rekreacinių zonų įsikūrę miestelio teritorijoje prie Nevėžio upės ir Krekenavos tvenkinio pakrančių. Bendrojo plano sprendiniais rekomenduojamas Nevėžio upės ir Krekenavos tvenkinio pakrančių aktyvinimas, naujų rekreacinių ir bendrojo naudojimo teritorijų upės pakrantėse kūrimas, Nevėžio upės ir Krekenavos tvenkinio kaip vieni svarbiausių miestelio kompozicijos elementų, integravimas.

Per miestelio teritoriją tekančios Nevėžio upės ir Krekenavos tvenkinio pakrantės šiuo metu nėra pritaikytos rekreacijai, bendram naudojimui. Bendrojo plano sprendiniuose planuojama sutvarkyti ir pritaikyti Nevėžio upės ir Krekenavos tvenkinio pakrantes rekreacijai įrengiant pėsčiųjų takus. Labiausiai vystomos teritorijos yra Nevėžio upės ir Krekenavos tvenkinio pakrantės, siūloma gerinti kultūros paveldo objektų techninę būklę (buvęs Maironio pastatas, buvę žydų maldos namai ir žydų senosios kapinės), sutvarkyti aplinką.



Kadangi pietinėje Krekenavos miestelio planuojamos teritorijos dalyje patenka ir dalis valstybinio miško (ekosistemų apsaugos ir rekreacinės paskirties miškas). Šio miško paskirtis - tenkinti visuomenės rekreacines reikmes, sudaryti sąlygas, palankias poilsiui, turizmui, pasivaikščiojimui, sportui, kultūrinei ir kitai veiklai gamtoje, kartu mažinti šios veiklos žalingą poveikį aplinkai ir išsaugoti šio miškų stabilumą (intensyvaus naudojimo rekreaciniai miškai).

Miestelio miško funkcinė paskirtis yra tenkinti miestelio gyventojų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes, sudaryti sąlygas palankias rekreacijai, masiniams renginiams gamtoje, gryninti miestelio orą, gerinti jo estetinį vaizdą, formuoti ir palaikyti tam tinkamiausius medynus (ekstensyvaus naudojimo rekreaciniai miškai).

Miško parko teritorija pietinėje miestelio dalyje, vystoma gerinant poilsiavimo formų įvairovę tam tikrose zonose (ramaus pasivaikščiojimo, dviračių, iškylavimo, sportinio lavinimosi, renginių zonos). Šiame miške šalia esančio gyventojų mėgiamo tvenkinio numatoma rekreacijos teritorija, formuojant vieną iš keturių miestelio rekreacijos zonų. Miško parko struktūra turi būti pritaikyta lankytojams, sukuriama intensyviam poilsiui tinkama infrastruktūra, formuojamos poilsio aikštelės.

Rekreacinė zona plečiama ir miestelio šiaurinėje dalyje Bažnyčios gatvėje netoli bažnyčios, prie Krekenavos tvenkinio ir teritorijoje tarp Švenčiuliškių ir Pušyno gatvių.

Žalioji jungtis – tai želdynų juosta, jungianti miestelio želdynus ir miškus miestelyje ar už jo ribų į vientisą želdynų sistemą. Žaliosios jungtys skirtos rekreacijai, atlieka migracijos koridoriaus funkciją.

Pagrindinė žalioji jungtis Krekenavos miestelio plano struktūroje yra Lokaušos upelio slėnis. Kita taip pat svarbi jungtis - želdynų juosta prasidedanti nuo daugiabučių kvartalo (aikštė, vaikų žaidimo parkas (Sporto gatvė)), besitęsianti per naujai planuojamą sporto ir kultūros centrą, jaunimo parką, komercinį centrą ir gale susiliejanti su Nevėžio pakrantėje esančiais želdiniais. Ši žalioji jungtis sukurianti jauną žaliąją erdvę vakarinėje miestelio dalyje, apjungianti šioje miestelio dalyje esančias viešąsias erdves ir pagrindinias rekreacijos teritorijas – Nevėžio upės ir Krekenavos tvenkinio pakrantes. Jungties stiprinimas, pritaikymas rekreacijai, tinkamos infrastruktūros įrengimas yra svarbus miestelio planinei struktūrai ir kokybiškam gyventojų gyvenimui.

Priklausomieji želdynai – želdynai, esantys kito objekto žemės sklype. Šių želdynų plotų išdėstymo principai rengiamame bendrajame plane nenustatomi ir nesprendžiami. Šie želdynai yra privalomi urbanizuotų teritorijų (visuomeninių, pramonės, sandėliavimo, komercinės paskirties ir kt.) elementai, gerinantys aplinkos kokybę, palaikant teritorijų ekologinį stabilumą, formuojant įvairaus pobūdžio erdves, ir nustatomi atskirų miestelio dalių ar objektų detaliuose projektuose. Konkrečios priklausomųjų želdynų formavimo ir tvarkymo priemonės sprendžiamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose.

Aplinkos priklausomųjų sklypo želdynų kiekį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-21 įsakyme Nr. D1-694 “Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo” (Žin., 2007, Nr. 137-5624), pateikiamos želdynų normos ir statybos techniniai reglamentai. Naujos plėtros teritorijose būtina įrengti norminį vietinių želdynų plotą.

Gamtinis karkasas - susijusių ir priklausančių viena nuo kitos gamtinių teritorijų sistema. Net hierarchiškai svarbiausių gamtinio karkaso struktūros dalių – regioninių gamtinio



karkaso elementų būklę gali įtakoti smulkiausi, vietinio lygmens gamtinio karkaso elementai. Dėl to, nagrinėjant ir formuojant miestelio gamtinę aplinką, negalima apsiriboti tik miestelio teritorijoje esančiomis gamtinio karkaso dalimis. Plėtojant miestelio gamtinį karkasą, reikia pasiekti svarbiausias priemiestines gamtinio karkaso dalis, o gamtinio karkaso ugdymas turi būti kompleksiškas, aprėpiantis visus gamtinio karkaso elementus tiek miestelio viduje, tiek ir už jo ribų.

Kapinės – numatomos Krekenavos miestelio šiaurinėje dalyje ir buvusio Švenčiuliškių kaimo teritorijoje esančių kapinių plėtros.


• Paruošti miestelio parkus ir želdynus tinkamam naudojimui (takeliai, apšvietimas ir kita mažoji architektūra);

• Sutvarkyti Nevėžio intako Lokaušos upelio slėnį iki Nevėžio upės, sukuriant „miestelio parką“;

• Sutvarkyti Nevėžio upės ir Krekenavos tvenkinio pakrantes rekreacijai (pasivaikščiojimams, maudynėms ir kt.);

• Pritaikyti pietinėje miestelio dalyje esantį mišką rekreacijai (gyventojų poilsiui); • Sutvarkyti ir palaikyti miestelio želdynų sistemą.

4.5. Kultūros vertybių apsauga ir naudojimas Nekilnojamosios kultūros vertybės yra bendrosios kraštovaizdžio formavimo politikos

objektas. Kultūros paveldo išsaugojimas, atgaivinimas ir tinkamas naudojimas ypač svarbus miestelio savitumo raiškai.

Didelis dėmesys skiriamas išsaugoti ir paryškinti miestelio savitus bruožus: (žr. skyrių 3.1; 3.2; 3.3)

• Krekenavos miestelio istorinė dalis (gatvės tinklas, aikštės planas ir tūrinė erdvinė kompozicija, kapitalinio užstatymo fragmentai, miestelio panorama.) (U.k. 17090);

• Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kompleksas (U.k. 32375);

• Buvę žydų maldos namai;

• Buvęs Maironio pastatas U.k. 12163);

• Senosios žydų kapinės (U.k. 20644);

• Koplytėlė prie medžio su skulptūromis (U.k. 11049). Planuojamoje teritorijoje lankytini gamtos paveldo objektai yra Švenčiuliškių pušis bei

išskirtinės lajos medis šalia buvusių žydų kapinių, Šie gamtos paveldo objektai turėtų būti puoselėjami ir saugojami, kad būtų patrauklūs turistų lankomi gamtos paveldo objektai.

Krekenavos miestelio istorinės dalies, urbanistinio draustinio teritorijoje šiuo metu ardoma tūrinė ir erdvinė kompozicija statant priestatus arba didinant pastato aukštį pastatams, todėl norint išsaugoti miestelio savitumą, įpatingai urbanistinio draustinio teritorijoje, turi būti draudžiama pakeisti pastato tūrį (draudžiama statyti priestatus, keičiant pastato tūrį).

Įpatingai pažeistas savitumas esamo sinagogos (buvusių žydų maldos namų) pastato, prie jo pagrindinio fasado pristatytas baltų plytų priestatas ir penkių vietų garažas, kuris užstoja vaizdą į bažnyčią ir Lokaušos upelio slėnį.



4.5.1 pav. Miestelio savitumą ardantys pastatai



4.5.2 pav. Sinagogos priestatas ir garažai Krekenavos urbanistinio draustinio teritorijoje

4.5.1 lentelėje pateikiamas planuojamoje teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų sąrašas, sudaryti pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kultūros vertybių registrą. Kultūros paveldo objektai vaizduojami B-6. brėžinyje „Kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo brėžinys“. Daugelio Krekenavos kultūros paveldo objektų būklė yra gera arba patenkinama.

4.5.1 lentelė. Planuojamoje teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų sąrašas

Unikalus objekto

kodas Pavadinimas Adresas, vieta Įregistravimo registre data Kiti kodai

11050 Kapas Panevėžio r. sav., Krekenavos mstl. kapinės

IV452



11049 Kapinės Panevėžio r. sav., Krekenavos mstl. IV451

14866

Kilnojamas kryžius su

Nukryžiuotojo skulptūra

Panevėžio r. sav., Krekenavos mstl. bažnyčia

DV3955

17090 Krekenava Panevėžio r. sav., Krekenavos mstl. UV21

32375

Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų

bažnyčios statinių kompleksas

Panevėžio r. sav., Krekenavos mstl. Bažnyčios g. 13

2008-09-18

14868 Krosnis su židiniu

Panevėžio r. sav., Krekenavos mstl. tarybinio ūkio patalpos

DV3957

12163 Pastatas Panevėžio r. sav., Krekenavos mstl. (Krekenavos sen.)

IV831

14862 Paveikslas "Kristus su

vaikais"


DV3951

14863 Paveikslas "Marija" su

aptaisu

Panevėžio r. sav., Krekenavos mstl. (Krekenavos sen.)

DV3952

14861 Paveikslas "Šv. Jeronimas"


DV3950

14864 Paveikslo "Šv. Antanas" aptaisas


DV3953

32377 Sandėlis

Panevėžio r. sav., Krekenavos mstl. (Krekenavos sen.), Bažnyčios g. 13

2008-09-19

14867 Skulptūra "Nukryžiuotasis"


DV3956

9883

Stogastulpis triaukštis su

ornamentuotu kryželiu ir skulptūr

Panevėžio r. sav., Krekenavos mstl. bažnyčios šventorius

DV1885

32376 Švč. Mergelės

Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia


2008-09-18

32378 Šventoriaus tvora su vartais


2008-09-19



4883 Varpas Panevėžio r. sav., Krekenavos mstl. bažnyčia

DR791

9882

Vitražai: "Šv. Kazimieras", "Vyskupas Giedraitis", "Vyskupas


DV1884

14865 Žvakidės (4) Panevėžio r. sav., Krekenavos mstl. (Krekenavos sen.)

DV3954

9893 Koplytėlė prie

medžio su skulptūromis

Panevėžio r. sav., Švenčiuliškių k.

(Krekenavos sen.) DV1895

20644 Žydų senosios kapinės

Panevėžio r. sav., Švenčiuliškių k.

(Krekenavos sen.) IP2748

Kultūros paveldo objektų bei vietovių teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiaisiais planais bei kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Panevėžio m. savivaldybė šiuo metu neketina steigti Krekenavos miestelio istorinės dalies saugoma vietove. Numatoma saugoti kultūros vertybes, siejant jas su miestelio savitumo raiška ir bendruomenės saviraiška, numatant galimybę ateityje steigti saugomą vietovę. Turi būti nustatytos ir patikslintos miestelio istorinės dalies vertingosios savybės.

4.6. Pramonės ir komercinės teritorijos

Pramonės teritorijos. Krekenavos miestelio teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. iki 2021 metų numatoma išsaugoti esamas pramonės teritorijas, siūloma plėsti naujas pramonės teritorijas.

Esamos pramoninės paskirties teritorijos plėtra numatoma šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje, nauja pramonės teritorija planuojama miestelio pietuose prie Kęstučio gatvės.

Sanitarinė apsaugos zona (SAZ) nustatoma bendrai visai pramonės teritorijai, neišskiriant atskirų sklypų ir objektų. SAZ ribos turės būti nustatomos kiekvienai įmonei atskirai, priklausomai nuo veiklos pobūdžio. Pramonės vystymas yra ir bus skatinamas sukuriant infrastruktūrą ir palankią aplinką verslui plėtoti.

Siekiant įgyvendinti darnios plėtros principus, pramonės ir komercinių įmonių teritorijoms reglamentuojama ir skatinama:

• funkcijų įvairovė, leidžianti vystyti mišrias paskirtis: pramoninę, komercinę, ir esant galimybei, gyvenamąją ar visuomeninę;

• gamybinių įmonių modernizavimas, neefektyviai naudojamų teritorijų konversija. Gamybos ir kito naudojimo teritorijos, tarp jų ir gyvenamosios statybos, gali lokalizuotis tose pačiose miestelio zonose, išlaikant kiekvienu atskiru atveju nustatomus sanitarinius atstumus (SAZ).

Komercinės paskirties teritorijos. Formuojantis miestelio struktūrai: vystantis miestelio kelių tinklui, pocentrų sistemai, pateikiami bendrojo plano sprendiniai padidins miestelio



teritorijų žemių panaudojimo efektyvumą. Bendrojo plano sprendiniuose numatoma komercinės teritorijų plėtra:

1. Centrinėje miestelio zonoje:

• miestelio centrinėje zonoje pirmenybė teikiama smulkiam verslui ir amatams, viešosioms paslaugoms plėtoti, siekiant sumažinti tranzitinius srautus miestelio teritorijoje. Krekenavos miestelyje šalia Krekenavos seniūnijos pastato ir Lokaušos upelio esanti infrastruktūros objektų (garažai) teritorija keičiama į komercinę. Bažnyčios gatvės kitoje pusėje šalia Lokaušos upelio plečiama komercinė teritorija iki planuojamo pėsčiųjų tako. Tilto gatvėje priešais Birutės aikštę taip pat planuojama komercinės paskirties teritorija.

2. Vidurinėje miestelio zonoje:

• vidurinėje miestelio zonoje prie Tilto gatvės, tarp gyvenamųjų namų esančią buvusią katilinę siūlomą pakeisti į komercinę teritoriją. 3. Periferinėje miestelio zonoje:

• šiaurinėje miestelio dalyje (prie plečiamos pramonės), pietvakarinėje miestelio dalyje (prie sodų bendrijos (planuojamos gyvenamosios teritorijos)), Tabolsko gatvėje (siūloma turgaus vieta) vietoje esamų garažų (garažai, priklausantys daugiabučių namų gyventojams, perkeliami į daugiabučių namų teritoriją), Tilto gatvėje prie degalinės (kelyje į Panevėžį), plečiantis gyvenamiesiems kvartalams, numatomos teritorijos lokaliam aptarnavimo komerciniam centrui kurti.

5. SUSISIEKIMO SISTEMA

Susisiekimo sistemos sprendinių prielaidos, tikslai ir uždaviniai. Krekenavos miestelio yra gera geografinė padėtis – miestelis yra netoli apskrities ir rajono centro Panevėžio miesto (apie 29 km). Krekenavos miestelis yra nutolęs nuo pagrindinių tarptautinių ir šalies transporto koridorių. Krekenavos miestelio susisiekimo sistema yra integruojama į visos Lietuvos Respublikos ir Europos transporto tinklą.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame (generaliniame) plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Krekenavos miestelį kerta krašto autokelias.

Krekenavos miestelį kerta valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 195 „Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys” - tranzitinio transporto gatvė. Krekenavos miestelio apvažiavimas nėra numatytas nei viename aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente: nenumatytas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame (generaliniame) plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852) ir nenumatytas Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T – 154. Išaugus transporto srautams krašto kelyje Nr. 195 „Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys“ tikslinga svarstyti galimybę tranzitiniams srautams apvažiuoti Krekenavos miestelio centrą esamu rajoniniu keliu Nr. 2008 „Vilainiai-Šventybrastis-Krekenava“ numatant naujo tilto įrengimą per Nevėžio upę. Naujo tilto vieta turėtų būti parenkama rengiant galimybių studiją.

Krekenavos miestelį jungia su pagrindiniu kelių tinklu septyni valstybinės reikšmės rajoniniai keliai: Nr. 2008 „Vilainiai–Šventybrastis–Krekenava”, Nr. 3003 „Ramygala–



Krekenava”, Nr. 3004 „Krekenava–Skėmiai–Grinkiškis ”, Nr. 3007 „Nauradai–Naujamiestis–Krekenava“, Nr. 3018 „Krekenava–Linkaučiai–Truskava“, Nr. 3401 „Krekenava–Skėmai–Grinkiškis“, Nr. 3406 „Šeduvos g. st.–Vadaktai–Krekenava“. Bendras valstybinių kelių ilgis planuojamoje teritorijoje – apie 6,3 km.

Krekenavos miestelį Šiaurės-Pietų ir Šiaurės kryptimi kertantys valstybinės reikšmės keliai sudaro nepalankias sąlygas miestelio gyvenamajai aplinkai bei transporto aptarnavimo infrastruktūros plėtrai. Pagrindiniai transporto (lengvojo ir sunkiojo) srautai, atvykstantys valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 195 „Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys“ ir rajoniniais keliais – Nr.3003, Nr. 3004 ir Nr. 3007, kerta Krekenavos miestelio centrinę dalį ir daro didelię įtaką vidiniams transporto srautams.

Miestelio prieigose didžiausi transporto srautai yra valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 195 „Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys“ ir valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 3004 „Krekenava–Skėmiai–Grinkiškis“, kurio vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) yra beveik tris kartus didesnis už vidutinį šalies rajoninių kelių VMPE (359 aut./p.). Krekenavos miestelį kertančių valstybinės reikšmės rajoninių kelių vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI), esantis miestelio prieigose, yra pakankamai dideli. Šalies rajoninių kelių VMPE vidurkį (359 aut./p.) viršija keturi rajoniniai keliai: Nr. 3003, Nr. 3004, Nr. 3007. Pastebimas bendro transporto eismo intensyvumo mažėjimas mietelį kertnčiuose rajoniniuose keliuose ir šio rodiklio padidėjimas rajoniniame kelyje Nr. 3004 „Krekenava–Skėmiai–Grinkiškis“ ir valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 195 „Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys“. Krekenavos miestelio prieigose krovininiu transportu daugiausiai pervežama rajoniniais keliais Nr. 3004 „Krekenava–Skėmiai–Grinkiškis“ ir Nr. 3007 „Nauradai–Naujamiestis–Krekenava“, taip pat krašto keliu Nr. 195 „Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys“. Rajoniniais keliais Nr. 3004 „Krekenava–Skėmiai–Grinkiškis“ ir Nr. 3007 „Nauradai–Naujamiestis–Krekenava“ pervežama daugiau nei keturis kartus sunkiojo transporto negu vidutiniškai šalies rajono keliais (VMPEI - 38 aut./p.).

Krekenavos miestelis neturi įrengtų aplinkelių ar transporto koridorių užmiesčio tranzitiniam eismui, todėl apsunkinamas eismas centrinės miestelio dalies gatvėse. Automobilizacijos lygio augimas ateityje gali lemti vis blogėjančias eismo sąlygas ir prastėjančią susisiekimo situaciją miestelio teritorijoje (žr. 8.4.1 pav.).

Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių Krekenavos miestelio susisiekimo sistemos darbą yra automobilizacijos lygis, kuris įtakoja gyventojų kelionės būdo pasirinkimą ir būtiną infrastruktūros plėtrą. Panevėžio rajono savivaldybės automobilizacijos lygio augimo tempai 2000-2009 m. didesni nei šalies ar Panevėžio apskrities. Panevėžio rajono savivaldybėje automobilizacijos lygis viršija Lietuvos vidurkį.

Krekenavos miestelyje yra 439 individualių automobilių 1000 gyventojų ir tai yra mažesnis rodiklis nei vidutiniškai Panevėžio rajono savivaldybėje. Krekenavos miestelyje automobilizacijos lygis 2016 m. turėtų pasiekti 528 automobilių 1000 gyventojų, kai Panevėžio rajono savivaldybėje automobilizacijos lygis 2016 m. turėtų pasiekti 728 automobilius 1000 gyventojų (žr. 5.1. pav.)..



291 280 298 323 339400

447 446 490 517 539 577 610 642 673 698 728

0100200300400500600700800

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

metai

aut.

sk. 1

tūks

t. gy

v.

5.1. pav. Automobilizacijos lygio prognozė Panevėžio rajono savivaldybėje

Tolesnis automobilių skaičiaus augimas miestelyje ateityje gali sukelti vis didesnė transporto srautų koncentraciją ir automobilių stovėjimo vietų poreikį. Ateityje Krekenavos miestelio gatvių tinklas turėtų būti modernizuojamas.

Krekenavos miestelio susisiekimo tinklas yra skirtas pėsčiųjų, dviratininkų ir kitam nemotorizuotam eismui, keleiviams susisiekti ir kroviniams gabenti įvairiomis transporto rūšimis ir priemonėmis, taip pat specialiosios paskirties transporto priemonių eismui. Krekenavos miestelio gyventojų tankumas, miestelio kompaktiškos struktūros parodo, kad miestelio ir artimiausių gyvenamų vietovių gyventojai savo keliones gali realizuoti pėsčiomis ar važiuodami dviračiais.

Vienos svarbiausių miestelio susisiekimo infrastruktūros problemų yra miestelio gatvių ir vietinių kelių danga ir jos būklė. Trūksta dviračių ir pėsčiųjų takų miestelyje ir tarp gretimų gyvenamųjų vietovių ir poilsio zonų ar vandens telkinių. Miestelyje nėra įrengtų dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo. Nemažai gatvių neturi šaligatvių ar pėsčiųjų takų, o esamų takų dangos yra prastos būklės.

Pagrindinis uždavinys yra sutvarkyti Krekenavos miestelio pagrindines gatves (susisiekimo tinklas orientuotas į pagrindinių gatvių karkaso suformavimą), kur nėra, įrengiant šaligatvius, sutvarkant važiuojamąsias gatvių dangos dalis, sudarant palankesnes susisiekimo sąlygas gyventojus aptarnauti viršuoju transportu (miestelyje integruotais priemiesčio susisiekimo maršrutais).

Prognozuojamas automobilizacijos lygio augimas be gatvių infrastruktūros plėtros pareikalaus ir lanksčios eismo reguliavimo sistemos, naujų automobilių stovėjimo vietų. Numatoma plėsti pėsčiųjų ir dviračių transporto tinklą. Krekenavos miestelio susisiekimo sistemos plėtra sprendžiama kompleksiškai plėtojant kelias susisiekimo rūšis, prioritetą teikiant pėstiesiems ir dviratininkams.

Susisiekimo sistemos plėtros tikslai ir uždaviniai yra šie:

• Tobulinti miestelio gatvių, dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą;

• Gerinti eismo sąlygas miestelyje;

• Atnaujinti esamas viešąsias automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles arti miestelio centro ir naujai planuojamose teritorijose vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) su vėlesniais pakeitimais reglamento reikalavimais;



• Praplėsti esamas ir įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių gyvenamųjų namų;

• Plėsti viešąjį transportą (miestelyje integruotais priemiesčio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais);

• Avaringoje sankryžoje rekomenduojama sankryžos rekonstrukcija, gerinant eismo saugumą ir automobilių pralaidumą (Krekenavos miestelyje avaringa yra Pušyno ir Tilto gatvių sankryža (krašto kelio Nr. 195 „Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys“ ir rajoninio kelio Nr. 2008 „Vilainiai–Šventybrastis–Krekenava“ susiskirtimas), kurioje 2010 m. įregistruotas vienas sužeistas žmogus).

Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T – 154 ir parengtame Degalinių išdėstymo specialiajame plane nenumatyta naujų degalinių.

Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T – 154 numatyta nacionalinė dviračių turizmo trasa miestą kertanti Šiaurės rytų-Pietvakarių ir Rytų kryptimis, numatomos kitos dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasos.

Susisiekimo plėtros modelis. Krekenavos miestelio bendrojo plano koncepcijoje planuojama plėsti teritorijas prie Nevėžio upės ir Lokaušos upelio pakrantės, siūloma gerinti kultūros paveldo objektų techninę būklę, sutvarkyti aplinką. Šalia esančioje teritorijoje rekomenduojama vystyti rekreacijos, visuomeninės, socialinės ir pramogų paslaugas. Esamuose daugiabučių namų kvartaluose numatomas gyvenamųjų namų ir teritorijų modernizavimas, infrastruktūros gerinimas, tvarkant daugiabučių kiemus, įrengiant gatvių ir kiemų apšvietimą. Daugiabučių gyvenamųjų namų plėtra numatoma vakarinėje planuojamos teritorijos dalyje, šalia jau esamo daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo.

Siūloma gatvių tinklo struktūra papildoma naujomis gatvėmis, užbaigiamos esamos gatvės, formuojamas vientisas ir kokybiškai veikiantis gatvių tinklas, gerinama jų techninė būklė. Siūloma formuojant kurti dviračių takų sistemą, taip pat įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, atsižvelgiant į pagrindinius gyventojų ir turistų judėjimo srautus.

Siūlomas Krekenavos miestelio modelis yra tiesiogiai siejamas su jau vykstančiomis miestelio užstatymo tendencijomis, sąlyginai mažesniu investicijų poreikiu miestelio susisiekimo infrastruktūros ir visuomeninio (priemiesčio) transporto maršrutinio tinklo plėtrai, mažesniu transporto poveikiu aplinkai. Siūlomas susisiekimo sistemos plėtros modelis leis ją daryti kompaktiškesne, pagerins gyventojų aptarnavimą.

5.1. Išorės susisiekimo tinklas

Išlieka šios svarbiausios išorės susisiekimo jungtys: • Šiaurės rytų – Pietvakarių kryptimi paeinanti Laisvės g., Tilto gatvės trasa, kuri yra

valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 195 „Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys“ tęsinys; • Pietvakarių kryptimi paeinanti Pušyno gatvės trasa, kuri yra valstybinės reikšmės

rajoninio kelio Nr. 2008 „Vilainiai–Šventybrastis–Krekenava“ tęsinys; • Pietryčių kryptimi paeinanti Tilto gatvės trasa, kuri yra valstybinės reikšmės rajoninio

kelio Nr. 3003 „Ramygala–Krekenava“ tęsinys;



• Šiaurės vakarų kryptimi paeinanti Vytauto gatvės trasa, kuri yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3004 „Krekenava–Skėmiai–Grinkiškis“ tęsinys ir šiaurine miestelio gatve, jungiančia Vytauto ir Bažnyčios gatves;

• Šiaurės rytų kryptimi paeinanti Bažnyčios gatvės trasa, kuri yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3007 „Nauradai–Naujamiestis–Krekenava“ tęsinys. Valstybinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros plėtra ir modernizavimas

numatomas pagal 2005 m. patvirtintą „2002-2015 metų patikslintą Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą”. Papildomas naujų kelių tiesimas ir rekonstrukcija užmiesčio teritorijoje galima tik patikslinus šią programą ir finansavimą.

Valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonos plotis miesto teritorijoje gali būti koreguojamas tik žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais (specialiaisiais, detaliaisiais planais).

5.2. Miestelio vidaus susisiekimo tinklas

Krekenavos miestelio susisiekimo tinklas yra skirtas pėsčiųjų, dviratininkų ir kitam nemotorizuotam eismui, keleiviams susisiekti ir kroviniams gabenti įvairiomis transporto rūšimis ir priemonėmis, taip pat specialiosios paskirties transporto priemonių eismui.

Krekenavos miestelio bendrojo plano sprendiniuose numatyta: • Baigti inventorizuoti miestelio gatves. • Įrengti naujas D kategorijos gatves planuojamose plėtros teritorijose. • Išsaugoti istoriškai susiklosčiųsių gatvių tinklą ir pagerinti miestelio gatvių kokybę. • Esant poreikiui, pritaikyti eismo organizavimo priemones (horizontalus ar vertikalus

ženklinimas, kelio ženklai ir kt.) didžiausią įtaką miestelio vidiniams lengvojo ir sunkiojo transporto srautams turinčiose gatvių sankryžose.

• Pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų eismo sąlygas miestelyje ir jų saugumą, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus, šaligatvius. Nenutrūkstamas pėsčiųjų ir dviračių takas turėtų apjungti miestelio centrinę dalį, miestelio želdynus, svarbius miestelio visuomeninius, komercinius objektus, gyvenamas teritorijas, sujungti su artimiausiomis gyvenamosiomis vietovėmis. Numatoma modernizuoti jau esamus pėsčiųjų takus, šaligatvius, įrengti pėsčiųjų tiltą/ lieptą per Lokautą ir pėsčiųjų tiltą per Nevėžį. Siūloma parengti dviračių ir pėsčiųjų takų specialųjį planą.

• Siūloma atnaujinti esamas viešąsias automobilių stovėjimo aikšteles, išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles ir įrengti naujas prie Krekenavos miestelio bažnyčios, prie gimnazijos ir kitų traukos objektų. Nesant techninių galimybių įrengti naujas automobilių stovėjimo vietas numatytose vietose, jas galima įrengti šalia gatvės. Jei tam nustatyta tvarka pritaria savivaldybė, saugomos ir stovėjimo vietos gali būti įrengtos šalia gatvės vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) su vėlesniais pakeitimais).

• Esamų daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose siūloma suprojektuoti ir išplėsti esamas automobilių stovėjimo aikšteles prie gyvenamųjų namų, o nesant galimybei - numatyti vietas šalia esančiose aikštelėse ar įrengti naujas aikšteles. Daugiabučių namų gyventojų automobilių laikymas turi būti sprendžiamas kompleksiškai įvertinant automobilių parkavimo galimybes miestelio teritorijoje ir jo dalyse. Siūloma parengti automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo specialųjį planą.

• Vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) su vėlesniais pakeitimais, automobilių stovėjimo vietos, kurios įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, turi būti įrengtos prieš statinio ar statinių grupės pripažinimą tinkamais naudoti.



• Visos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos prie konkretaus statinio planuojamos tam statiniui skirto žemės sklypo ribose, jeigu nėra techninių galimybių tai padaryti ir jei tam nustatyta tvarka pritaria savivaldybė, saugojimo ir stovėjimo vietos gali būti įrengtos už tam statiniui skirto žemės sklypo ribų, vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) su vėlesniais pakeitimais.

• Suprojektuoti ir įrengti apšvietimo sistemas numatomos plėtros teritorijose ir esamose gatvėse, neturinčiose apšvietimo.

• Rekonstruojant susisiekimo sistemos elementus miestelio centrinėje dalyje, prie kultūros paveldo objektų, viešosiose erdvėse turi būti įrengtos priemonės saugiam ir patogiam pėsčiųjų (dviračių) eismui užtikrinti ir reguliuoti, nemotorizuoto ir motorizuoto eismo srautams atskirti.

• Siekiant patobulinti miestelio transporto infrastruktūrą, siūloma modernizuoti miestelio gatves, privažiavimus, asfaltuoti aptarnaujančias ir pagalbines gatves vadovaujantis rajono savivaldybės nustatytu planu.

• Siūloma nutiesti gatves ir jų tęsinius, įrengti gatvių infrastruktūrą naujuose ir esamuose gyvenamųjų pastatų kvartaluose.

• Rezervuojamos teritorijos transporto jungčiai (naujai gatvei) tarp Vytauto ir Bažnyčios gatvių įrengti. Ši jungtis planuojama kaip galimybė įrengti vakarinį miestelio aplinkkelį, kuriuo išaugę tranzitinio transporto srautai galėtų aplenkti miestelio centrinę dalį. Planuojamos jungtie įsijungimas į valstybinės reikšmės kelius turėtų būti sprendžiamas esant poreikiui rengiant atskirą teritorijų planavimo dokumentą.

• Siūloma įrengti dangą bei asfaltuoti vietines reikšmės kelius esančius miestelio teritorijos ribose bei jo prieigose vadovaujantis rajono savivaldybės nustatytu planu. Dviračių takai ir inžineriniai tinklai užmiestyje turi būti planuojami ir tiesiami už kelio

juostos ribų. Miestelio teritorijoje dviračių takai įrengiami atskirai nuo važiuojamosios dalies žaliąja juosta (šalia C kategorijų gatvių). Gatvių raudonosios linijos turėtų būti tikslinamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais.

Valstybinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros plėtra ir modernizavimas numatomas pagal 2005 m. patvirtintą „2002-2015 metų patikslintą Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą”. Papildomas naujų kelių tiesimas ir rekonstrukcija užmiesčio teritorijoje galima tik patikslinus šią programą ir finansavimą.

Bendrajame plane rekomenduojami nauji valstybinės reikšmės keliai, kiti transporto statiniai ir esamų kelių kategorijų pakeitimai išlieka rekomendacinio pobūdžio, kol jie nėra patvirtinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos bei LR Vyriausybės nutarimu nėra įtraukti į KPPP (Kelių priežiūros ir plėtros programa).

Tikslios naujų gatvių trasos turi būti nustatomos detaliaisiais planais, projektuojant visą gatvių ilgį. Įvažiavimai į sklypo teritoriją sprendžiami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose.

Vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) su vėlesniais pakeitimais, C kategorijos gatvės raudonosios linijos gali sutapti su užstatymo linijomis.

Vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) su vėlesniais pakeitimais, D kategorijos gatvės (nuo D(1-1) iki D(2-5) ) turi išlaikyti gatvės juostos plotį tarp raudonųjų linijų – 12-20 m ir nuo D(2-5) iki D(2-7) ) turi išlaikyti gatvės juostos plotį tarp raudonųjų linijų – 5-12 m. Bendrajame plane D



kategorijos gatvės neskaidomos papildomos klasifikacijos indeksais. D ir F kategorijų reikmė ir techniniai parametrai nustatomi detaliuosiuose planuose.

Vadovaujantis Valstybinės įmonės „Panevėžio regiono keliai“ 2010-04-20 projektavimo sąlygomis Nr. S-110, privažiavimus prie objektų reikėtų planuoti iš vietinės reikšmės kelių (gatvių), naujų nuovažų į valstybinės reikšmės kelius reikėtų neplanuoti. Inžinerinius tinklus reikėtų planuoti už valstybinės reikšmės kelių sutampančių su miestelio gatvėmis juostos ribų. Perėjimus per valstybinės reikšmės kelius reikėtų planuoti uždaru būdu.

Krekenavos miestelio susisiekimo plėtros sprendinių prioritetai numatomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bendrojo (generalinio)plano sprendinius (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852)), Ilgalaikės Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos prioritetus, kitų strateginių planų ir programų numatomas priemones, Šiaulių apskrities bendrojo (generalinio) plano sprendinius, Panevėžio rajono bendrojo plano sprendinius (patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T – 154), kitais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, infrastruktūros vystymą skatinančių veiksnių tendencijomis ir prognozėmis.

5.3. Viešojo transporto susisiekimo sistema

Krekenavos miestelio, artimiausių gyvenamųjų vietovių minimaliai būtinojo viešojo keleivių susisiekimo tinklas yra gerai išplėstas. Rekomenduojama ir toliau palaikyti ir tobulinti išorės susisiekimo maršrutus, miestelyje integruojant priemiesčio susisiekimo maršrutus.

Vidaus susisiekimo maršrutų reikmė. Vidaus susisiekimas organizuojamas pėsčiomis ir dviračiu Krekenavos miestelyje bei susisiekimui su artimiausiomis gyvenamosiomis vietovėmis. Pėsčiomis su Krekenavos miestelio centru, darbo vietomis galima susisiekti per 30 min. iš bet kurio miestelio taško bei artimiausiomis gyvenamosiomis vietovėmis, kuriuose gyvena ir yra planuojamos darbo ir gyventojų aptarnavimo vietos. 30 minučių izochrona (izochrona braižoma susisiekimo pėsčiomis greitį skaičiuojant 70 m/min.) aprėpia visą planuojamą teritoriją.

5.4. Pasekmės

Racionali ir pagrįsta susisiekimo sistemos plėtra, modernizuojant vidinius ir išorinius miestelio ryšius, teikiant pirmenybę visuomeniniam transportui (miestelyje integruotais priemiesčio susisiekimo maršrutais), pėstiesiems ir dviratininkams bendroje miestelio susisiekimo sistemoje, pritaikant ją neįgaliesiems, turi būti realizuota darant minimalią įtaką aplinkai ir gyventojams.

Numatoma miestelio gatvių struktūra (gatvių suskirstymas pagal kategorijas, planuojamas vidinis gatvių aplinkkelis) pagerins transporto eismo sąlygas, palengvins miestelio eismą gatvėmis, panaikins tranzitinio (ypač sunkiojo) transporto eismą miestelio centre.

Pagrindinis kelionės būdas pėsčiomis, dviračiais, viešuoju transportu (miestelyje integruotais priemiesčio susisiekimo maršrutais) turėtų padėti konkuruoti su individualiais automobiliais. Tam kuriamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas, akcentuojama viešojo transporto (miestelyje integruotais priemiesčio susisiekimo maršrutais) pirmenybė. Miestelyje rekonstruojama Tilto ir Pušyno gatvių sankryža didinant sankryžos pralaidumą, mažinant aplinkos taršą.



5.5. Įgyvendinimo programa

Numatoma: • parengti ir įgyvendinti Krekenavos miestelio saugaus eismo gerinimo planą (esant

poreikiui); • detalizuoti ir tikslinti Krekenavos miestelio bendrojo plano susisiekimo sistemos

sprendinius, rengiant atskirų gatvių specialiuosius ir detaliuosius planus; • parengti Krekenavos miestelio transporto eismo organizacijos projektą su transporto

srautų eismo intensyvumo apskaičiavimais, maksimaliai panaudoti jau esamą gatvių ir sankryžų tinklą (su nedidelėmis rekonstrukcijomis);

• inventorizuoti Krekenavos miestelio automobilių stovėjimo aikšteles; • parengti Krekenavos miestelio automobilių stovėjimo vietų plėtros strategiją ir

specialųjį planą. Kompleksiškai spręsti gyventojų automobilių statymą ir saugojimą prie gyvenamųjų namų (parengti daugiabučių namų kiemų gerinimo planą);

• tiksliai laikytis patvirtintų prioritetinių infrastruktūros projektų realizavimo; • tiksliai laikytis ir kontroliuoti bendrajame plane patvirtintų gatvių kategorijų ir joms

keliamų techninių reikalavimų.

Vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) su vėlesniais reglamento reikalavimais, gatves rekomenduojama plėtoti etapais, iš pradžių įrengiant žemesnės kategorijos gatves ir paliekant reikalingą teritorijos plotą ateityje numatomai gatvių juostai tarp raudonųjų linijų įrengti.

Ne rečiau kaip kas 5 metus rekomenduojama rengti specialiuosius planus bendrojo plano teiginiams patikslinti.

Detalizuoti susisiekimo sprendiniai pateikiami brėžinyje „III-B-8. Susisiekimo komunikacijų brėžinys“.

5.6. BP sprendinių įgyvendinimui reikalingi parengti dokumentai

Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimui ir darniai plėtrai užtikrinti siūlomas toks planavimo dokumentų sąrašas:

Programos ir strategijos: • Krekenavos miestelio saugaus eismo gerinimo planas (esant poreikiui); • Krekenavos miestelio automobilių stovėjimo vietų plėtros strategija; • Krekenavos miestelio daugiabučių namų kiemų gerinimo planas.

Planai:

• Dviračių ir pėsčiųjų takų specialusis planas; • Automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo specialusis planas; • Naujų gatvių trasų detalieji planai, projektuojant visą gatvių ilgį; • Susisiekimo komunikacijų plėtros ir modernizavimo sprendiniams įgyvendinti skirti

konkrečių objektų projektai (specialieji, detalieji, techniniai projektai).



6. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

Krekenavos miestelio bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros dalies sprendiniai parengti remiantis šio bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros esamosios būklės analizės ir koncepcijos išvadomis.

Krekenavos miestelio bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros grafiniai sprendiniai pateikti inžinerinės infrastruktūros sprendinių brėžinyje.

Bendrojo plano sprendiniai neturėtų riboti inžinerinės infrastruktūros plėtros – esant pagrįstam poreikiui (pvz. siekiant gerinti inžinerinių paslaugų kokybę, didinti miestelio konkurencingumą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai), miestelyje gali būti įrengiami objektai, nepažymėti bendrojo plano sprendinių brėžinyje. Planuojamų objektų teritorijos turėtų būti tikslinamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo ir/ar projektavimo metu.

6.1. Vandentieka Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

įstatymu numatoma, kad ne mažiau kaip 95 % Krekenavos miestelio gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu. Vadovaujantis šiuo įstatymu yra parengtas ir patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialusis planas (Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2011-05-18 sprendimas Nr. T-118). Visas tiekiamas vanduo turi atitikti galiojančią higienos normą HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Siekiant išvardintų tikslų numatoma: • Renovuoti ir plėtoti esamus vandentiekio tinklus, įrengti naujas modernias vandens

tiekimo sistemas. • Numatoma vykdyti tolesnį eksploatuojamų požeminių vandenų monitoringą, tiekiamo

vandens kokybės kontrolę ir apie jos rezultatus sistemingai informuoti visuomenę. • Vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“

nuostatomis, visi inžineriniai tinklai turi būti klojami tarp gatvių raudonųjų linijų. Teritorijos, kuriose reikalinga įrengti tinklus bei kitus inžinerinius įrenginius, turėtų būti planuojamos rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

• Inžineriniai tinklai turi būti klojami kelio apsaugos zonoje, už kelio juostos ribų. Tankiai užstatytose teritorijose, po keliais ir gatvėmis su kieta danga, tinklai turi būti klojami uždaru būdu. Krekenavos miestelio centre yra fontanuojantis gręžinys, kuris nėra naudojamas.

Parengtame techniniame projekte „Birutės aikštės rekonstravimas, Krekenavos mstl., Krekenavos sen., Panevėžio r.“ yra numatyta vandenį iš šio gręžinio panaudoti vandens tiekimui į fontaną.

6.2. Buitinių ir lietaus nuotekų tvarkymas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

įstatymu numatoma, kad ne mažiau kaip 95 % Krekenavos miestelio gyventojų būtų teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos. Tuo tikslu numatoma: • Renovuoti ir plėsti nuotekų surinkimo tinklus. • Rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius, pagal poreikį įrengti nuotekų siurblines,

vykdyti gyventojų, neprisijungusių prie centralizuotų tinklų, nuotekų išvežimo apskaitą. • Numatoma vykdyti tolesnį išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų kontrolę.

Išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų kokybė turi atitikti teises aktuose nustatytus reikalavimus.

• Įrengti lietaus vandens surinkimo tinklus bei valymo įrenginius.



• Vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ nuostatomis, visi inžineriniai tinklai turi būti klojami tarp gatvių raudonųjų linijų. Teritorijos, kuriose reikalinga įrengti tinklus bei kitus inžinerinius įrenginius, turėtų būti planuojamos rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

• Inžineriniai tinklai turi būti klojami kelio apsaugos zonoje, už kelio juostos ribų. Tankiai užstatytose teritorijose, po keliais ir gatvėmis su kieta danga, tinklai turi būti klojami uždaru būdu.

6.3. Atliekų tvarkymas Siekiant įdiegti funkcionalią atliekų tvarkymo sistemą Krekenavos miestelyje

numatoma: • Mišrias komunalines ir buitines atliekas, kaip ir iki šiol, numatoma vežti į Panevėžio

regioninį sąvartyną. • Buitinės atliekos surenkamos naudojant konteinerinę sistemą. Numatoma plėsti

konteinerinių atliekų surinkimo aikštelių tinklą naujai užstatomose teritorijose, išvystyti konteinerinių aikštelių, skirtų atliekų rūšiavimui, tinklą.

• Organizuoti atliekų surinkimą ir išvežimą iš Krekenavos miestelio viešųjų zonų (gatvės, aikštės, paplūdimiai ir kt.). šiose vietose pastatyti reikiamą kiekį šiukšlių dėžių. Viešųjų renginių metu pastatyti specialius laikinuosius konteinerius. Turi būti užtikrintas periodiškas iš viešųjų erdvių surinktų atliekų bei antrinių žaliavų išvežimas.

• Skatinti biodegraduojančių atliekų kompostavimą individualiuose sklypuose. • Didžiosios ir pavojingos atliekos turi būti vežamos į Panevėžio miesto didžiųjų ir

pavojingųjų atliekų aikštelę, o kai bus įrengta aikštelė Garuckų kaime, didžiąsias ir pavojingas atliekas bus galima pristatyti į ją.

• Iki 2015 metų likviduoti apleistus ūkinius statinius, o jų griovimo atliekas perdirbti arba panaudoti ūkio subjektų reikmėms.

6.4. Dujų tiekimas Priimant sprendimą dėl miestelio kvartalų dujofikavimo, turi būti įvertinamas

ekonominis pagrįstumas, atsižvelgiant į potencialių vartotojų skaičių ir jų poreikius, ekonominius, finansinius rodiklius, konkurenciją su kitomis iškastinio kuro rūšimis, vietiniais bei atsinaujinančiais energijos ištekliais.

Vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ nuostatomis, visi inžineriniai tinklai turi būti klojami tarp gatvių raudonųjų linijų. Teritorijos, kuriose reikalinga įrengti tinklus bei kitus inžinerinius įrenginius, turėtų būti planuojamos rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Inžineriniai tinklai turi būti klojami kelio apsaugos zonoje, už kelio juostos ribų. Tankiai užstatytose teritorijose, po keliais ir gatvėmis su kieta danga, tinklai turi būti klojami uždaru būdu.

6.5. Šilumos tiekimas Šilumos tiekimo dalies sprendiniai parengti vadovaujantis esamos būklės analizės

išvadomis ir Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos šilumos ūkio specialiuoju planu, patvirtintu Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2011-05-18 sprendimu Nr. T-119.

• Krekenavos miestelyje numatoma išlaikyti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, didinti jų efektyvumą, tuose urbanizacijos centruose arba zonose, kuriose ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu tai naudinga.

• Numatoma modernizuoti šilumines trasas.





6.6. Elektros energijos tiekimas Krekenavos miestelio rytinėje dalyje (iš pietų į šiaurę) praeina aukštos įtampos 110 kV

elektros energijos tiekimo linija. Elektros skirstomojo tinklo sektoriuje numatoma:

• Visos naujai urbanizuojamos teritorijos prie skirstomojo tinklo turi būti prijungiamos jau prie esamų 10 kV įtampos elektros tinklų, kurie yra šalia teritorijų. taip pat pakloti naujus 0,4 kV įtampos elektros tinklus nuo naujai pastatytų transformatorinių pastočių iki galutinių elektros energijos vartotojų elektros atvadų. Rekomenduojama kabelinius požeminius tinklus projektuoti šalia gatvių. Naujų kabelinių tinklų trasos nustatomos žemesnio lygmens ir/ar projektavimo metu.

• Modernizuoti šiuo metu esančiose sodų bendrijose, kurios planuojama, kad taps gyvenamųjų vienbučių namų kvartalais, skirstomąjį elektros tinklą taip, kad elektros energijos tiekimo patikimumas ir kokybė atitiktų teisės aktuose reglamentuojamus reikalavimus.

• Naujų vartotojų aprūpinimui elektra, esant poreikiui, įrengti naujas 10/0,4 kV įtampų transformatorines pastotes. Transformatorinių pastočių vieta ir galia turi būti parinkta žemesnio lygmens ir/ar projektavimo metu. Transformatorinių pastočių vieta turėtų būti artima visų prie jos prijungtų vartotojų elektros apkrovų centrui.

• Modernizuoti esamus orinius kabelinius ir laidinius 0,4 kV įtampos miestelio tinklus, juos keičiant kabeliniais tinklais.

• Esant poreikiui rekonstruoti esamas miestelio gatvių apšvietimo sistemas. Gatvių apšvietimui numatyti elektros energiją tausojančių priemonių įdiegimą. Kur nėra apšvietimo – jį numatyti ir įrengti. Gatvių apšvietimą įrengti vadovaujantis apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis.



6.7. Ryšių infrastruktūra • Krekenavos miestelyje reikia didinti viešojo interneto prieigos taškų skaičių, kad

internetu turėtų galimybę pasinaudoti kiekvienas pilietis. • Esant poreikiui tiesti ryšių tinklus į esamas ar naujai užstatomas teritorijas. • Vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“

nuostatomis, visi inžineriniai tinklai turi būti klojami tarp gatvių raudonųjų linijų. Teritorijos, kuriose reikalinga įrengti tinklus bei kitus inžinerinius įrenginius, turėtų būti planuojamos rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus.




• Išlaikyti esamą pašto skyrių tinklą, įrengti juose viešojo interneto prieigas.



7. PRIEDAI

1 lentelė. Krekenavos miestelio bendrojo plano sprendinių pagrindinio brėžinio teritorijų naudojimo reglamentai

Rekomenduojama teritorijų struktūra, %

Reglamentuojami dydžiai BP pažymėtoms teritorijoms

Teritorijų tvarkymas ir naudojimas

Užstatymo reglamentai (taikomi naujai statybai ir

rekonstrukcijai) Atsižvelgiant į urbanistinę

situaciją, užstatymo reglamentai gali būti

tikslinami detaliaisiais ir specialiaisiais planais

Teritorijos pavadinimas

(funkcinė zona)

Žymėjimas (kodas ir spalva)

Vyraujantys teritorijos požymiai ir žemės

naudojimo būdas ar pobūdis

Galimi kiti žemės naudojimo būdai ir

pobūdžiai

Gyv

enam

osio

s pas

kirti

es te

ritor

ijos

Prik

laus

omųjų

želd

ynų

norm

a*

Vis

uom

eninės

pas

kirti

es te

ritor

ijos

Maksimalus užstatymo

intensyvumas UImax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Maksimalus pastatų

aukštingumas hmax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Specialieji nurodymai Papildomai turi būti parengti arba atnaujinti teritorijų planavimo dokumentai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamo-sios teritorijos

G1

Gyvenamoji teritorija, kurioje vyrauja vienbučių ir dvibučių pastatų statyba su jos aptarnavimui reikalinga paslaugų ir kita infrastruktūra

Galimas kitas žemės naudojimo būdas ar pobūdis:

• Visuomeninės paskirties objektų;

• Susisiekimo ir inžinierinės infrastruktūros tiesinių bei objektų;

• Urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių;

• Atskirųjų želdynų.

≥60 ≥25* 0-15 1,0/1,4 ≤ 2a (≤ 10m)

Tikslios naujų gatvių trasos turi būti nustatomos detaliaisiais planais, projektuojant visą gatvių ilgį;

• Dviračių ir pėsčiųjų takų specialusis planas;

• Automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo specialusis planas;

• Miestelio želdynų ir viešųjų erdvių specialusis planas.

Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamo-sios teritorijos

G2

Gyvenamoji teritorija, kurioje vyrauja daugiabučių gyvenamųjų pastatų statyba




• Atskirųjų želdynų; • Komercinės paskirties

objektų

≥60 ≥30 0-10 1,2/1,5 ≤ 3a (≤ 12m)

Kvartalų viduje prioritetas teikiamas pėstiesiems. Turi būti atnaujintos ar įrengtos vaikų žaidimo aikštelės. Tikslios naujų gatvių trasos turi būti nustatomos detaliaisiais planais, projektuojant visą gatvių ilgį;

• Teritorijų prie daugiabučių namų detalieji planai;



• Miestelio želdynų ir viešųjų erdvių specialusis planas;











(funkcinė zona)





pobūdžiai

Gyv

enam

osio

s pas

kirti

es te

ritor

ijos

Prik

laus

omųjų

želd

ynų

norm

a*

Vis

uom

eninės

pas

kirti

es te

ritor

ijos


intensyvumas UImax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Maksimalus pastatų

aukštingumas hmax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 Visuomeni-nės paskirties teritorijos

V

Teritorijos, skirtos visuomenės poreikiams, valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybės biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms.


• Inžinierinės infrastruktūros tiesinių bei objektų;

• Gyvenamosios statybos; • Urbanizuotų teritorijų

viešųjų erdvių; • Atskirųjų želdynų.

0-15 15-60* ≥70 1,2/2,5 ≤ 3a

≤ 15m

Rezervuota visuomenės poreikiams. Tikslios naujų gatvių trasos turi būti nustatomos detaliaisiais planais, projektuojant visą gatvių ilgį;




V1

Administracinių pastatų statybos



• Urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių.

Atskirųjų želdynų.

0-15 20-60* ≥70 0,0/1,6 ≤ 3a

≤ 15m

Rezervuota visuomenės poreikiams. Galima visuomeninės paskirties pastatų renovacija ir rekonstrukcija.




• Tikslios naujų gatvių trasos turi būti nustatomos detaliaisiais planais, projektuojant visą gatvių ilgį;


V2

Religinių bendruomenių pastatams statyti skirtos teritorijos


• Inžinierinės infrastruktūros tiesinių

- ≥20* ≥70 0,0/2,5 -

Rezervuota visuomenės poreikiams. Turi būti išlaikytas vizualinis bažnyčios, kaip vertikalaus miesto akcento, dominavimas


• Automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo











(funkcinė zona)





pobūdžiai

Gyv

enam

osio

s pas

kirti

es te

ritor

ijos

Prik

laus

omųjų

želd

ynų

norm

a*

Vis

uom

eninės

pas

kirti

es te

ritor

ijos


intensyvumas UImax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Maksimalus pastatų

aukštingumas hmax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 bei objektų;

• Atskirųjų želdynų. specialusis planas;


V3

Teritorijos, skirtos visuomenės poreikiams, socialinei veiklai, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos veiklai





- 20-60* ≥70 0,0/1,6 ≤ 3a

≤ 15m





Komercinės paskirties objektų teritorijos

K

Teritorijos, skirtos komercinės paskirties objektų statyboms


• Gyvenamosios statybos; • Susisiekimo ir

inžinierinės infrastruktūros tiesinių bei objektų;

• Urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių


0-20 8-15* - 1,2/2.5 ≤ 3a

≤ 12m





K1

Teritorijos, skirtos prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyboms


• Susisiekimo ir - 8-

15* - 0,0/1,8 ≤ 3a ≤ 12m



• Automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo











(funkcinė zona)





pobūdžiai

Gyv

enam

osio

s pas

kirti

es te

ritor

ijos

Prik

laus

omųjų

želd

ynų

norm

a*

Vis

uom

eninės

pas

kirti

es te

ritor

ijos


intensyvumas UImax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Maksimalus pastatų

aukštingumas hmax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 inžinierinės infrastruktūros tiesinių bei objektų;



specialusis planas; • Miestelio želdynų ir viešųjų

erdvių specialusis planas.

K3

Teritorijos skirtos degalinių ir autoservisų statinių statybai



- ≥8* - 0,0/2.5 ≤ 3a ≤ 12m





Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos

P

Teritorijos skirtos pramonės ir sandėliavimo objektų statybai


• Komercinės paskirties objektų;


• Atskirųjų želdynų

- 10-20* - 0,0/2,5 ≤ 4a

≤ 20m

Galima netaršių pramoninės paskirties objektų statyba; Apsauginiai želdynai turi sudaryti ne mažiau 10% teritorijos.



Inžinierinės infrastruktū-ros teritorijos

I1

Teritorijos, kuriose yra esamos arba numatomos statyti autobusų ir geležinkelio stotys, vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, automobilių



• Komercinės paskirties

- ≥12* - 0,0/2,5 ≤ 3a ≤ 12m

Rezervuota visuomenės poreikiams. Apsauginiai želdynai turi sudaryti ne mažiau 10% teritorijos. Tikslios naujų gatvių trasos turi būti nustatomos

• Automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo specialusis planas.











(funkcinė zona)





pobūdžiai

Gyv

enam

osio

s pas

kirti

es te

ritor

ijos

Prik

laus

omųjų

želd

ynų

norm

a*

Vis

uom

eninės

pas

kirti

es te

ritor

ijos


intensyvumas UImax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Maksimalus pastatų

aukštingumas hmax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 saugyklos (garažai, automobilių stovėjimo aikštelės), ryšių (telekomunikacijų) linijos, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai (transformatorinės, boilerinės ir kiti panašios paskirties statiniai).

objektų. • Atskirųjų želdynų

detaliaisiais planais, projektuojant visą gatvių ilgį;

I2

Teritorijos, kuriose yra esami arba numatomi keliai, gatvės, geležinkelio infrastruktūros statiniai, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, vandentiekio, nuotekų šalinimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos, požeminio vandens vandenviečių ir kitai gavybai reikalingi įrenginiai.



• Komercinės paskirties objektų.


- ≥10* - 0,0/2,5 ≤ 4a ≤ 15m

Rezervuojamose visuomenės poreikiams teritorijose (gatvėms, inžineriniams statiniams ir kt.) draudžiama statyti ilgalaikius (stacionarius) statinius. Apsauginiai želdynai ne mažiau 10% teritorijos. Tikslios naujų gatvių trasos turi būti nustatomos detaliaisiais planais, projektuojant visą gatvių ilgį;


• Automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo specialusis planas.











(funkcinė zona)





pobūdžiai

Gyv

enam

osio

s pas

kirti

es te

ritor

ijos

Prik

laus

omųjų

želd

ynų

norm

a*

Vis

uom

eninės

pas

kirti

es te

ritor

ijos


intensyvumas UImax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Maksimalus pastatų

aukštingumas hmax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 Bendro naudojimo teritorijos

B2

Teritorija, skirta kapinėms įrengti.




- ≥60 - - - Rezervuota visuomenės poreikiams.

B3

Teritorija, skirta aikštėms įrengti.




- ≥50 - - -

Rezervuota visuomenės poreikiams. Rezervuojamose visuomenės poreikiams teritorijose draudžiama statyti ilgalaikius (stacionarius) statinius neskirtus visuomenės poreikiams.




Atskirųjų želdynų teritorijos

E1

Teritorijos, skirtos rekreacinės paskirties želdynams įrengti (parkai, miesto sodai, skverai, žaliosios jungtys, kiti poilsiui skirti želdynai




E3

Apsauginės ir ekologinės paskirties želdynų teritorijos
















(funkcinė zona)





pobūdžiai

Gyv

enam

osio

s pas

kirti

es te

ritor

ijos

Prik

laus

omųjų

želd

ynų

norm

a*

Vis

uom

eninės

pas

kirti

es te

ritor

ijos


intensyvumas UImax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Maksimalus pastatų

aukštingumas hmax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 • Susisiekimo ir


• Trumpalaikio poilsio statinių statybos.

Rekreacinės teritorijos

R1

Teritorijos, skirtos ilgalaikio (stacionaraus) poilsio statiniams statyti

Galimas kitas žemės naudojimo būdas ar pobūdis: • Susisiekimo ir


Trumpalaikio poilsio statinių statybos

- ≥40* 0-20 0,0/1,4 ≤ 3a ≤ 12m




R2

Teritorijos, skirtos trumpalaikio poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti , taip pat paplūdimiams ir jo infrastruktūros objektams statyti

Galimas kitas žemės naudojimo būdas ar pobūdis: • Susisiekimo ir


Trumpalaikio poilsio statinių statybos.

- ≥50* - - - Rezervuota visuomenės poreikiams.




Vandens ūkio paskirties žemė

H Bendro naudojimo vandens telkiniai

- - - - -

Konservaci-nės paskirties C

Kultūros vertybių registre registruotų

Kitos paskirties žemės naudojimo veikla

Ne-nor- - - - - • Kultūros vertybės tvarkymo











(funkcinė zona)





pobūdžiai

Gyv

enam

osio

s pas

kirti

es te

ritor

ijos

Prik

laus

omųjų

želd

ynų

norm

a*

Vis

uom

eninės

pas

kirti

es te

ritor

ijos


intensyvumas UImax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Maksimalus pastatų

aukštingumas hmax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 žemė kultūros paveldo objektų

teritorijos.

negalima muo-jama

specialusis planas.

Miškų ūkio paskirties žemė

M1

Ekosistemų apsaugos miškų teritorijos



Trumpalaikio poilsio statinių statybos

- - - - - Rezervuota visuomenės poreikiams.

• Dviračių ir pėsčiųjų takų specialusis planas.

M2

Rekreacinių miškų teritorijos




- - - - - Rezervuota visuomenės poreikiams.

• Dviračių ir pėsčiųjų takų specialusis planas.

Miestelio centro, kultūros paveldo objekto Nr. 17090 „Krekenava“ teritorija

Konservaci-nės paskirties žemė Mažo užstatymo

C/G1

Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų teritorijos. Gyvenamoji teritorija,



• Susisiekimo ir

≥60 ≥25* 0-15 0.6/1.6 ≤ 2a (≤ 10m)

Laisvės aikštės gatvių atkarpoje prioritetas teikiamas pėstiesiems ir dviratininkams. Eismas jose turi būti ribojamas. Tikslios naujų gatvių trasos turi būti nustatomos

• Cetrinės miesto dalies, kultūros paveldo objekto (17090 „Krekenava“), naudojimo ir apsaugos specialusis planas.











(funkcinė zona)





pobūdžiai

Gyv

enam

osio

s pas

kirti

es te

ritor

ijos

Prik

laus

omųjų

želd

ynų

norm

a*

Vis

uom

eninės

pas

kirti

es te

ritor

ijos


intensyvumas UImax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Maksimalus pastatų

aukštingumas hmax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 intensyvumo gyvenamo-sios teritorijos

kurioje vyrauja vienbučių ir dvibučių pastatų statyba su jos aptarnavimui reikalinga paslaugų ir kita infrastruktūra


• Urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių;


detaliaisiais planais, projektuojant visą gatvių ilgį;

Konservaci-nės paskirties žemė Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos

C/G2

Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų teritorijos. Gyvenamoji teritorija, kurioje vyrauja daugiabučių gyvenamųjų pastatų statyba




• Atskirųjų želdynų; • Komercinės paskirties

objektų

≥60 ≥30 0-10 1,6/1,8 ≤ 3a (≤ 12m)

Kvartalų viduje prioritetas teikiamas pėstiesiems. Turi būti atnaujintos ar įrengtos vaikų žaidimo aikštelės. Tikslios naujų gatvių trasos turi būti nustatomos detaliaisiais planais, projektuojant visą gatvių ilgį;



Konservaci-nės paskirties žemė Visuomeni-nės paskirties teritorijos

C/V

Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų teritorijos. Teritorijos, skirtos visuomenės poreikiams, valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybės



• Gyvenamosios statybos; • Urbanizuotų teritorijų

viešųjų erdvių; • Atskirųjų želdynų.

0-15 15-60* ≥70 1,2/2,5 ≤ 3a

≤ 15m

Rezervuota visuomenės poreikiams. Tikslios naujų gatvių trasos turi būti nustatomos detaliaisiais planais, projektuojant visą gatvių ilgį;












(funkcinė zona)





pobūdžiai

Gyv

enam

osio

s pas

kirti

es te

ritor

ijos

Prik

laus

omųjų

želd

ynų

norm

a*

Vis

uom

eninės

pas

kirti

es te

ritor

ijos


intensyvumas UImax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Maksimalus pastatų

aukštingumas hmax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms.

C/V1

Administracinių pastatų statybos




Atskirųjų želdynų.

- 20-60* ≥70 0,0/1,6 ≤ 3a

≤ 15m



C/V2

Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų teritorijos. Religinių bendruomenių pastatams statyti skirtos teritorijos




- ≥20* ≥70 0,0/2,5 -



C/V3

Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų teritorijos. Teritorijos, skirtos


• Susisiekimo ir inžinierinės infrastruktūros tiesinių

- 20-60* ≥70 0,0/1,6 ≤ 3a

≤ 15m













(funkcinė zona)





pobūdžiai

Gyv

enam

osio

s pas

kirti

es te

ritor

ijos

Prik

laus

omųjų

želd

ynų

norm

a*

Vis

uom

eninės

pas

kirti

es te

ritor

ijos


intensyvumas UImax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Maksimalus pastatų

aukštingumas hmax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 visuomenės poreikiams, socialinei veiklai, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos veiklai

bei objektų; • Urbanizuotų teritorijų

viešųjų erdvių. • Atskirųjų želdynų.

Konservacinės paskirties žemė Komercinės paskirties objektų teritorijos

C/K1

Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų teritorijos. Teritorijos, skirtos prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyboms





- 8-15* - 0,0/1,8 ≤ 3a

≤ 12m




Konservacinės paskirties žemė Inžinierinės infrastruktūros teritorijos C/I1

Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų teritorijos. Teritorijos, kuriose yra esamos arba numatomos statyti autobusų ir geležinkelio stotys, vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, automobilių saugyklos (garažai, automobilių stovėjimo




• Atskirųjų želdynų - ≥12* - 0,0/2,5 ≤ 3a

≤ 12m

Rezervuota visuomenės poreikiams. Apsauginiai želdynai turi sudaryti ne mažiau 10% teritorijos. Tikslios naujų gatvių trasos turi būti nustatomos detaliaisiais planais, projektuojant visą gatvių ilgį;













(funkcinė zona)





pobūdžiai

Gyv

enam

osio

s pas

kirti

es te

ritor

ijos

Prik

laus

omųjų

želd

ynų

norm

a*

Vis

uom

eninės

pas

kirti

es te

ritor

ijos


intensyvumas UImax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Maksimalus pastatų

aukštingumas hmax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 aikštelės), ryšių (telekomunikacijų) linijos, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai (transformatorinės, boilerinės ir kiti panašios paskirties statiniai).

C/I2

Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų teritorijos. Teritorijos, kuriose yra esami arba numatomi keliai, gatvės, geležinkelio infrastruktūros statiniai, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, vandentiekio, nuotekų šalinimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos, požeminio vandens vandenviečių ir kitai gavybai reikalingi įrenginiai.





- ≥10* - 0,0/2,5 ≤ 4a ≤ 15m

Rezervuojamose visuomenės poreikiams teritorijose (gatvėms, inžineriniams statiniams ir kt.) draudžiama statyti ilgalaikius (stacionarius) statinius. Apsauginiai želdynai ne mažiau 10% teritorijos. Tikslios naujų gatvių trasos turi būti nustatomos detaliaisiais planais, projektuojant visą gatvių ilgį;














(funkcinė zona)





pobūdžiai

Gyv

enam

osio

s pas

kirti

es te

ritor

ijos

Prik

laus

omųjų

želd

ynų

norm

a*

Vis

uom

eninės

pas

kirti

es te

ritor

ijos


intensyvumas UImax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Maksimalus pastatų

aukštingumas hmax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 Konservacinės paskirties žemė Bendro naudojimo teritorijos C/B3

Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų teritorijos. Teritorija, skirta aikštėms įrengti.




- ≥50 - - -

Rezervuota visuomenės poreikiams. Rezervuojamose visuomenės poreikiams teritorijose draudžiama statyti ilgalaikius (stacionarius) statinius neskirtus visuomenės poreikiams.

• Cetrinės miesto dalies, kultūros paveldo objekto (17090 „Krekenava“), naudojimo ir apsaugos specialusis planas;



Konservacinės paskirties žemė Atskirųjų želdynų teritorijos C/E1

Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų teritorijos. Teritorijos, skirtos rekreacinės paskirties želdynams įrengti (parkai, miesto sodai, skverai, žaliosios jungtys, kiti poilsiui skirti želdynai



– ≥60 – – –

Rezervuota visuomenės poreikiams.

C/E3

Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų




• Miestelio želdynų ir viešųjų erdvių specialusis planas;












(funkcinė zona)





pobūdžiai

Gyv

enam

osio

s pas

kirti

es te

ritor

ijos

Prik

laus

omųjų

želd

ynų

norm

a*

Vis

uom

eninės

pas

kirti

es te

ritor

ijos


intensyvumas UImax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms

Maksimalus pastatų

aukštingumas hmax

Gyvenamo-sioms /

negyvenamo-sioms

teritorijoms


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 teritorijos. Apsauginės ir ekologinės paskirties želdynų teritorijos



*Priklausomųjų želdynų kiekis žemės sklype turi atitikti „Priklausomųjų želdynų normą (plotą) procentais nuo žemės sklypo ploto“.



2 lentelė. Krekenavos miestelio teritorijų rezervuojamų visuomenės poreikiams sąrašas.

Nr. Teritorijos paskirtis Teritorijos plotas (ha)

1. Miškų ūkio paskirties žemė (M) 32,9 2. Konservacinės paskirties žemė (C) 26 3. Vandens ūkio paskirties žemė (H) 15,6 4. Visuomeninės paskirties teritorijos; administracinių pastatų statybos

(V1) 1

5. Visuomeninės paskirties teritorijos; religinių bendruomenių pastatų teritorijos (V2)

1,2

6. Visuomeninės paskirties teritorijos; mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos (V3)

9

7. Inžinerinės infrastruktūros teritorijos: Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1)

1

8. Inžinerinės infrastruktūros teritorijos: Susisiekimo ir inžinerinių tinklų kolidoriams (I2)

0,05

9. Bendro naudojimo teritorijos; kapinių (B2) 3,1 10. Bendro naudojimo teritorijos; urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių

(B3) 1,4

11. Rekreacinės teritorijos; trumpalaikio poilsio statinių statybos (R2) (paplūdimui įrengti)

4,05

12. Atskirųjų želdynų teritorijos; rekreacinės paskirties želdynų (E1) 20 13. Atskirųjų želdynų teritorijos; apsauginės ir ekologinės paskirties

želdynų. (E3) 74

SUSISIEKIMO SISTEMOS TERITORIJOS (žr. Teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinį ir Susisiekimo komunikacijų brėžinį)

INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS TINKLŲ TERITORIJOS (žr. Inžinerinės infrastruktūros vystymo brėžinį)

krekenavos - panrs.lt · krekenavos miestelio bendrasis planas sprendiniai uab “panprojektas”...

Documents