kembrijis universitetidan gamoyolili...

8
profesor Tamaz vaSaymaZis samecniero- pedagogiuri moRvaweobis Sesaxeb gv. 5 mzrunvelobiT miRweuli cxovreba tkivilis gareSe www.tsu.ge [email protected] eqsperimentuli ekonomikis dargis ganviTarebis perspeqtivebi gv. 2 filosofia _ samyaroSi adamianis yofnis strategia gv. 2 saqarTvelos finansistTa mravali Taobis aRmzrdeli gv. 7 ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan noemberi, paraskevi, 2012 w. ¹14 30 kembrijis universitetidan gamoyolili siTbo gv. 3 gv. 3 `aucilebelia, viaqtiuroT da ar davkargoT Cveni axalgazrdebi~ gv. 5 gacvliT programebSi monawileobisTvis studentTa SesarCevi konkursi daiwyo gv. 6 kembrijis universitetSi moxvedra, albaT, yvela studentis ocnebaa, magram Tu iq moxvdebi da seriozul jildosac miiReb, es ukve seriozuli warmatebaa. Tsu-is zust da sabunebismetyve- lo mecnierebaTa fakultetis gamoyenebiTi biomecnierebisa da bioteqnologiis sabakalavro programis IV kursis studentma cotne CitaiSvilma es SeZlo _ man kembrijis saerTaSoriso sim- poziumze warmodgenili saukeTeso posterisa da prezentaciisTvis pirveli prizi daimsaxura. nomerSi `CemTvis universiteti arasdros yofila samsaxuri, is iyo saxli~ gv. 4 studenturi sociologiuri gamokiTxvis Sedegad... gv. 6

Upload: ngocong

Post on 02-May-2019

213 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

profesor Tamaz vaSaymaZis samecniero-pedagogiurimoRvaweobis Sesaxeb gv. 5

mzrunvelobiT miRweuli cxovreba tkivilis gareSe

www.tsu.ge [email protected]

eqsperimentuli ekonomikis dargis ganviTarebis perspeqtivebi gv. 2

filosofia _ samyaroSi adamianis yofnisstrategia gv. 2

saqarTvelos finansistTa mravali TaobisaRmzrdeli gv. 7

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidannoemberi, paraskevi, 2012 w. N¹1430

kembrijis universitetidan gamoyolili siTbo

gv. 3gv. 3

`aucilebelia, viaqtiuroT da ar davkargoT Cveni axalgazrdebi~ gv. 5

gacvliT programebSi monawileobisTvis studentTa SesarCevi konkursidaiwyo gv. 6

kembrijis universitetSi moxvedra, albaT, yvela studentis ocnebaa, magram Tu iq moxvdebi da seriozul jildosac miiReb, es ukve seriozuli warmatebaa. Tsu-is zust da sabunebismetyve-lo mecnierebaTa fakultetis gamoyenebiTi biomecnierebisa da bioteqnologiis sabakalavro programis IV kursis studentma cotne CitaiSvilma es SeZlo _ man kembrijis saerTaSoriso sim-poziumze warmodgenili saukeTeso posterisa da prezentaciisTvis pirveli prizi daimsaxura.

nomerSi

`CemTvis universiteti arasdros yofila samsaxuri, is iyosaxli~ gv. 4

studenturi sociologiuri gamokiTxvis Sedegad... gv. 6

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universitetis ekonomi-kisa da biznesis fakultetis mowveviT 5-dan 10 noembramde TbilisSi imyofe-boda notingemis universitetis pro-fesori, eqsperimentuli ekonomikisa da gadawyvetilebaTa kvlevis centris direqtori kris starmeri. britanel-ma mecnierma gamarTa sajaro leqciebis kursi ekonomikisa da biznesis fakulte-tis studentebisaTvis: `eqsperimentuli ekonomika: principebi da gamoyeneba~, ramac studentTa arnaxuli interesi ga-moiwvia.

eqsperimentuli ekonomika aris eko-nomikuri mecnierebis SedarebiT axali mimarTuleba, romlis ganviTarebac me-20 saukunis 80-ian wlebidan daiwyo. misi mizania ekonomikuri Teoriebis eqspe-rimentuli dasabuTeba da ekonomikis sabazro meqanizmebis eqsperimentebze dafuZnebuli kvleva. dargis erTerT pionerebad iTvlebian amerikeli mecnie-rebi vernon smiti da daniel kahnemani, romelTa moRvaweoba 2002 wels nobelis premiiT aRiniSna. aseve, saintereso Se-degebs miawies germanelma mecnierebma

rainhard zeltenma (1994 wlis nobelis premiis laureati) da rainhard titcem.

ekonomikuri eqsperimentebis saSu-alebiT ikvleven srulyofili konkuren-ciis dros; ganusazRvrelobis da riskis pirobebSi mimwodeblebis da momxmareb-lebis qcevis motivebs; adgenen gadawy-vetilebis miRebis procesSi individebis qcevis fsiqologiur safuZvlebs. Tana-medrove kvlevis eqsperimentebi, maTe-matikuri modelebis gamoyenebiT, kompi-uterul laboratoriebSi mimdinareobs.

TbilisSi vizitis dros profesori kris starmeri Sexvda universitetis reqtors baton aleqsandre kvitaSvils, fakultetis dekans akaki xelaZes, uni-versitetis ekonomikis principebis ka-Tedris akademiur personals, romlis xelmZRvanelia sruli profesori elgu-ja meqvabiSvili. britanel mecniers uSu-alo maspinZlobas uwevda asocirebuli profesori marina nacvalaZe. daisaxa sa-momavlo TanamSromlobis gegmebi da sa-qarTveloSi eqsperimentuli ekonomikis dargis ganviTarebis perspeqtivebi.

uCa gogiSvili

eqsperimentuli ekonomikis dargis ganviTarebis perspeqtivebi

SurTxia beroSvili

19-21 noembers Tsu-is pir-vel korpusSi studentTa sa-mecniero konferencia _ `fi-losofia da religia~ gaimarTa, romelSic monawileoba Tsu-is, goris universitetis, kavkasiis saerTaSoriso universitetis 50-ze metma studentma miiRo. konferenciis monawileebs Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekani darejan TvalTvaZe miesalma.

`sasiamovnoa, rom `filoso-fiis dRis~ aRniSvna universi-tetSi ukve tradiciad iqca. Aam mimarTulebis xelmZRvane-lobis damsaxurebaa is faqti, rom es RonisZiebebi emsaxureba filosofiiT axalgazrdebis dainteresebas da, rogorc Cans, es interesi arc Tu ise cota

adamians gaaCnia. M misasalmebe-lia, rom wels konferenciam masStaburi xasiaTi miiRo da Tbilisis saxelmwifo universi-tetSi gamarTul RonisZiebaSi filosofiiT dainteresebu-li sxva saswavleblebis stu-dentobac CaerTo. am dargSi dResac kvlav mravali kiTxvaa da am kiTxvebze pasuxis gacema momavali filosofosebis pre-rogativaa~, _ aRniSna darejan TvalTvaZem.

studenturi konferenciis xelmZRvanelis, profesor de-mur jalaRonias informaciiT, wlevandel konferenciaSi war-modgenili moxsenebebi moicav-da im ZiriTad tendenciebs da filosofiur da religiur azr-Ta diskurs, rac dgas adamianis winaSe swrafcvalebad garemo-Si. amiT gamJRavnda samecniero

moxsenebebSi kvlevis problema-tikis aqtualoba, profiliT sa-mecniero kvlevebis ganviTare-bis perspeqtiva da integraciis SesaZleblobebi.

`konferenciaze aRiniSna, rom filosofia, am mxriv, aris samyaroSi adamianis yofnis strategia, moZRvreba samyaro-Si adamianis adgilisa da sxva adamianebTan mimarTebis, prin-cipebisa da gzebis Sesaxeb. fi-losofiis arseboba uSualod ukavSirdeba adamianis arsebobis wess. epoqebis mixedviT icvle-boda filosofiuri problema-tika. antikurobaSi filosofiis mTavari sagani iyo samyaro, Sua saukuneebSi – RmerTi, xolo axa-li droidan – adamiani, anu Tana-medrove epoqaSi aqtualuria pirovneba da misi Tavisufleba~, _ aRniSna demur jalaRoniam.

misi TqmiT, studentebi cdilobdnen moxsenebebSi gaea-nalizebinaT _ Tu risi Semec-neba SeuZlia adamianis gonebas? ra aris codnis wyaro da krite-riumi? ra SemiZlia vicode? rogor ganvWvrito, aRvwero da avxsna gare samyaro, romelSiac vcxovrob? rogor miviRo sura-Ti, romelSic gamomJRavndeba, gamomzeurdeba universumis

saidumloeba? ra aris WeSmari-teba? _ yovelive es sakiTxebi erTiandeboda bunebis, Rmer-Tis da adamianis problematikis garSemo. studentebi cdilobd-nen epasuxaT kiTxvebze funda-menturi metafizikuri kuTxiT.

demur jalaRonias infor-maciiT, warmodgenil moxsene-bebSi saubari iyo imaze, axal droSi SesaZlebelia Tu ara ar-sebobdes metafizika, rogorc mecniereba? konferenciaze daisva sakiTxi: `aris Tu ara me-tafizika crumecniereba, cr-urwmenis nairsaxeoba, romelic xels uSlis adamianis gonebas ganviTarebaSi? iqve iyo pasuxi, rom veravin SeZlo daesabuTe-bina, rom SesaZlebelia arsebob-des metafizika, rogorc mecnie-reba, Tumca verc misi ukugdeba moxerxda. metafizika dResac pirvel filosofiad miiCneva. rogorc imanuel kantma Tqva: `metafizika adamianis gonebis idealia~ da `CvenSi ufro meta-daa Cadebuli, vidre nebismieri sxva mecniereba~. misi proble-matika gamomdinareobs adamian-uri arsebobis wesidan.

amdenad filosofiis Semad-geneli nawilebis, sxvadasxva sakiTxebis mecnierul kvleva-

moxsenebebSi warmoCda 3 um-Tavresi modulis: samyaros, RmerTis da adamianis kvleva. wina planze wamoiwia sxvadasx-va definiciebma: adamianis, ro-gorc metafizikuri arsebis; adamianis, rogorc Semecnebeli arsebis; adamianis, rogorc Rv-Tis xatis da msgavsis; adamia-nis, rogorc moraluri arsebis; adamianis, rogorc goniTi moR-vawis kvlevam da a.S.” _ aRniSna demur jalaRoniam.

aRsaniSnavia, rom jerjero-biT ver xerxdeba konferen-ciaze wakiTxuli saintereso moxsenebebis krebulis saxiT gamocema.A amitom konferenciis xelmZRvanels demur jalaRo-nias miaCnia, rom mniSvnelovani iqneba yovelwliurad gamoices konferenciaze warmodgenili studentTa saukeTeso naSrome-bi ,,studentTa filisofiuri krebulis” saxiT. iuneskos sa-qmeTa saqarTvelos erovnuli komisiis samdivno Tuki daawe-sebs gamarjvebuli studente-bisaTvis I, II da III xarisxis di-plomebs, romelsac saqarTve-los iuneskos warmomadgeneli gamarjvebulebs gadascems, es didad gazrdis studentebis motivacias.

`filosofiis dRe~ iuneskos dadgenilebiT yovelwliurad mTel msoflioSi aRiniSneba. rogorc misi damaarseblebi ganmar-taven, am dRis daweseba ukavSirdeba sazogadoebaSi mimdinare globaluri socialur-kulturuli gardaqmnebis saerTo plat-formis povnas, adamianebis ziarebas filosofiur memkvidreobas-Tan, yofiTi azrovnebis sferos gaxsnas axali ideebisTvis da sxva.

filosofosebisTvis mniSvnelovani TariRi ivane javaxiSvi-lis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi 2008 wlidan tradiciulad, yoveli wlis noembris mesame xuTSabaTs profesor-Ta da studentTa samecniero konferenciiT aRiniSneba.

filosofia _ samyaroSi adamianisyofnis strategia

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3

SurTxia beroSvili

cotne emociebis gareSe ver ixsenebs kembrijis universi-tetSi gatarebul dReebs da ambobs, rom es misTvis, rogorc studentisTvis da momavali mecnierisTvis, udidesi gamoc-dileba iyo.

programa _ “Amgen Scholars Program”, romelSic qarTveli studenti CaerTo, paralelu-rad evropis sam yvelaze rei-tingul saswavlebelSi: ludvig maqsimilianis (germania), karo-linskas (SvedeTi) da kembrijis (britaneTi) universitetebSi xorcieldeboda. TiToeul uni-versitetSi evropis sxvadasxva saswavleblidan 25 bakalavri studenti iyo miwveuli. es pro-grama 4 welia funqcionirebs da sagulisxmoa, rom saqarTvelo-dan pirvelad masSi monawileoba cotne CitaiSvilma miiRo.

programas afinansebs biote-qnologiuri kompania `Amgen”, romelic saSualebas aZlevs bakalavr studentebs CaerTon samecniero kvlevebSi da gark-veuli gamocdileba miiRon.

cotnem aRniSnuli programa internetSi saswavlo programe-bis Ziebis dros SemTxveviT aR-moaCina. `programa 2012 wlis 6 ivliss daiwyo. erTdroulad miviRe mowveva miunxenis da Sve-deTis universitetebidan, kem-brijis programaze ki sabuTebis gagzavna ver movaswari. arCevani miunxenis universitetze SevaCe-re, radgan vicodi, rom iq CemT-vis saintereso Tematikaze momi-wevda kvleva. marTlac, wilad mxvda pativi, maqs-plankis insti-tutSi, doqtor frank Snoreris laboratoriaSi memuSava, sadac kvlevebi kunTebis ganviTarebis Tematikaze mimdinareobs. gami-marTla, rom Cemi xelmZRvaneli laboratoriis erTerTi ufro-si da cnobili mecnieri ainur kia iyo~, _ ambobs cotne.

qarTvel students win urTulesi gamocda eloda. Tavdapirvelad mas auxsnes, ra unda gaekeTebina, Semdeg ki ga-moucxades, rom davaleba da-moukideblad unda Seesrulebi-na _ eqsperimentis dagegmvidan Sedegebis gaanalizebis CaTv-liT.

`Tavidan cota gamiWirda, Tumca mondomebiT vakeTebdi Cems saqmes _ es procesi Zali-an saintereso iyo. magaliTad, Seviswavle geni _ Dlg5-is roli kunTebis ganviTarebis pro-cesSi. yvelaze metad ki is fa-qti maxarebda, rom sxva stu-dentebTan erTad Cven viyaviT pirvelebi, romlebmac daiwy-es am genis funqciis Seswavla drozofilaSi.

saswavlo programa kvleveb-Tan erTad bevr socialur aqti-vobas moicavda: eqskursiebs avstriaSi, berlinSi, alpebSi, sadac profesorebi paralelu-rad seminarebs gvitarebdnen, gvaswavlidnen samecniero weras da sxva~, _ ixsenebs cotne.

gansakuTrebiT STambeWdavi cotnesTvis programis daskv-niTi etapi gamodga _ progra-maSi CarTuli samive universi-tetis studentebi kembrijSi Seikribnen, sadac maT TavianTi namuSevrebi posterebis saxiT waradgines.

dagegmili konferenciis farglebSi studentebisTvis se-minarebic gaimarTa, sadac leq-ciebs kembrijis universitetis profesorebi kiTxulobdnen.

bolos, gamosamSvidobebe-li vaxSmis droc dadga, sadac gamarjvebulebi gamoavlines.

pirveli adgilis mflobelad cotne CitaiSvili daasaxeles. `es CemTvis moulodneli aR-moCnda, Jiuris SemadgenlobaSi kembrijis universitetis pro-fesorebi da kompania Amgen-is kvlevis jgufis TanamSromlebi Sediodnen. maTi azriT, dasmu-li amocanis gadasawyvetad Cems mier Catarebuli eqsperimente-bi yvelaze swori iyo da maT amo-saxsnelad miRebuli Sedegebi ki warmatebuli. maT dadebiTad Seafases agreTve Cems mier ga-formebuli posterebi~, _ am-bobs cotne.

mis samomavlo gegmebSi, ra Tqma unda, samecniero saq-mianoba Sedis. bakalavriatis dasamTavreblad mxolod 15 krediti sWirdeba, amitom Ta-visufali dro sakmarisad aqvs, rom magistraturisTvis moemz-

ados. igi swavlis gagrZelebas germaniaSi apirebs.

miuxedavad imisa, rom Zalian dakavebulia, Tavisufal dros mainc axerxebs _ megobrebTan erTad saqarTvelos sxvadasx-va kuTxe moinaxulos. rogorc Tavad ambobs, mogzauroba da fotografia misi hobia. poezia naklebad uyvars, ufro metad cnobili adamianebis cxovrebas ecnoba da magaliTs maTgan iRebs.

cotnes universitetSi swav-la moswons, miT ufro gamoyene-biTi biomecnierebisa da biote-qnologiis mimarTulebiT, rac ucxoeTSi swavlis gagrZelebis saSualebasac aZlevs. samomav-lod igi samecniero muSaobaze gadarTvas gegmavs da ukve miR-weul gamocdilebasac, albaT, gamoiyenebs.

kembrijis universitetidan gamoyolili siTbo

nato obolaZe

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi saqvelmoqmedo aq-cia _ `cxovreba tkivilis ga-reSe~ mimdinareobda. universi-tetis I, II, V, VIII da X korpusebSi specialuri yuTebi ganTavsda, romelSic studentebs 20-dan 30 noembris CaTvliT sasurveli raodenobis Tanxis Cagdeba SeeZ-loT. saqvelmoqmedo aqciis Se-degad Semosuli Tanxa fericva-lebis monasterTan arsebul mowyalebis centrs gadaeca, ro-melic 2003 wlidan paliatiur mzrunvelobas axorcielebs.

saqvelmoqmedo aqciis _ `cxovreba tkivilis gareSe~ gamarTvis idea gaeros ganvi-Tarebis programis erTerTi proeqtis xelmZRvanel lali

mesxs ekuTvnis, romelmac Tbi-lisis saxelmwifo universite-tis administracias aqciis er-Toblivad Catarebis winadade-biT mimarTa. Sedegad Seiqmna saqvelmoqmedo komiteti lali mesxis, nikol Jordanias (sa-qvelmoqmedo organizacia `noe jgufis~ warmomadgeneli), lena kilaZis (`saqarTvelos amerike-li megobrebis~ aRmasrulebeli direqtori) da Tsu-is studen-tebis SemadgenlobiT. rogorc komitetis wevrebi acxadeben, aqcia erTjeradi xasiaTis ar iqneba da igi regularulad mo-ewyoba.

`1000-obiT moxucia, rom-lebic mZime an qronikuli se-niT arian daavadebulni. maT mudivad sWirdebaT movla. zo-gierT maTgans ar hyavs axlobe-li, magram visac yavs, maTi oja-

xebisTvisac es mZime tvirTia, radgan umetesoba socialurad daucvelia. aucilebelia, rom qveyanaSi paliatiuri zrunvis centrebi arsebobdes. didi xani ar aris, rac saqarTveloSi ase-Ti centrebi gaCnda. vici, rom Tsu-is medicinis fakultet-zec ukve xdeba am mimarTule-biT kadrebis momzadeba. unda iTqvas, rom es yvelaferi Zali-an axalia saqarTvelosTvis da, samwuxarod, arc saxelmwifo biujetSi da arc sadazRvevo paketebSi mzrunvelobamokle-buli moxucebisTvis aranairi finansuri mxardaWera ar aris gaTvaliswinebuli. Cveni miza-nia, xeli SevuwyoT paliatiuri mzrunvelobis ganviTarebas sa-qarTveloSi; CavayenoT sazoga-doeba da mTavroba saqmis kurs-Si, rom dRes moxucebze zrunvis didi saWiroeba arsebobs~, _ ganacxada lali mesxma.

fericvalebis monasterTan arsebul mowyalebis centrSi mcxovreb moxucebze zrunvisT-vis sxvadasxva saxis saqvelmoq-medo aqciebis gamarTvas Tsu-is studentebi kvlav gegmaven. am mimarTulebiT gansakuTrebiT medicinis fakultetis studen-tebi aqtiuroben.

`maqvs idea, rom Cems Tana-kurselebTan erTad gavagrZe-lo paliatiuri saqmianoba. gvinda, rom daaxloebiT 3 an 4 TveSi erTxel movawyoT saqvel-moqmedo aqciebi, magaliTad, `survilebis dRe~. moxucebis umravlesoba ganukurnebeli se-niT aris Sepyrobili, zogierTi maTgani ki ukanasknel dReebsac ki iTvlis _ Cven SegviZlia maT survilebis asrulebaSi davex-

maroT. moxucebis nawili SeWir-vebulia da SesaZlebelia maTT-vis saWiro nivTebic SeviZinoT. vgegmavT, rom aqciebSi mona-wileobis miReba sxva umaRles saswavleblebsac SevTavazoT da mxolod Tbilisis saxelm-wifo universitetis masStabiT ar SemovifargloT~, _ gviTxra Tsu-is medicinis fakultetis VI kursis studentma giorgi Ca-dunelma.

paliatiuri mzrunvelobis procesSi CarTvas Tsu-is stu-denturi TviTmmarTvelobac gegmavs. studenturi TviTm-marTveloba aqciis _ `cxovreba tkivilis gareSe~ erTerTi Ta-naorganizatoric gaxldaT. swored maTi xelSewyobiT damz-adda Tanxis Sesagroveblad spe-cialuri yuTebi da ganTavsda Tsu-is korpusebSi.

`Zalian samwuxaroa, rom dRes saqarTveloSi bevri iseTi adamiania, romelic janmrTelo-bisa da socialuri Tvalsaz-risiT mZime mdgomareobaSia. aqciis _ `cxovreba tkivilis gareSe~ farglebSi saSualeba mogveca qronikuli daavade-bebis mqone adamianebs davxma-rebodiT. Tsu-is studenturi TviTmmarTveloba yovelTvis mzad aris, rom mxari dauWiros aseTi saxis RonisZiebebs; Caer-Tos masSi rogorc monawile, an rogorc organizatori. mniSvne-lovania, rom Cven, studentebma, Cveni SesaZleblobebis maqsimu-mi gavakeToT imisTvis, rom am adamianebs Tundac erTi dRiT gavuxangrZlivoT da gavuxal-isoT cxovreba.

aqciis saqvelmoqmedo ko-mitetis wevrebTan TanamSrom-

lobas momavalSic gavagrZe-lebT; vecdebiT, ufro meti adamiani CavrToT am keTil saqmeSi; studentebi erTad davexmarebiT ufrosi Taobis adamianebs da yvelas, visac Cve-ni gverdSi dgoma esaWiroeba~, _ aRniSna Tsu-is studenturi TviTmmarTvelobis preziden-tis movaleobis Semsrulebelma sofo CitaZem.

fericvalebis monasterTan arsebul mowyalebis centrSi, romelic paliatiur mzrunve-lobas axorcielebs, am droisT-vis mxolod 6 moxuci cxovrobs. Tumca monazvnebi da mowyalebis debi im moxucebzec zrunaven, romlebic sakuTar ojaxebSi, Tumca umZimes pirobebSi imyo-febian. aqciis _ `cxovreba tkivilis gareSe~ organizato-ris lali mesxis iniciativiT, SesaZloa, uaxloes momavalSi moxalise studentebisgan da-kompleqtebuli jgufi Camoya-libdes, romlebic paliatiuri mzrunvelobis sakiTxebSi erT dRian trenings gaivlian da fe-ricvalebis monasterTan arse-buli mowyalebis centris saqmi-anobaSi CaerTvebian.

mzrunvelobiT miRweuli cxovrebatkivilis gareSe

saqvelmoqmedo aqcia

pirveli gverdidan

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

SurTxia beroSvili

`mas dro verafers aklebs, dros Tav-adve aberebs... TiTqos xelisgulze udevs saqarTvelos istoria, Tavisi warsuli-Ta da awmyoTi, bediTa da ubedobiT... igi yvelaze kargad grZnobs qveynis majisce-mas... misi saxeli istoriasa da universi-tetTan, Rirsebasa da Rrmad ganswavlu-lobasTan asocirdeba...~ _ am sityvebiT iwyeba mxatvrul-dokumenturi filmi `mariam lorTqifaniZe~, romelic Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis tele-kino xelovnebis mimarTulebis pe-dagogma da reJisorma nino gelovanma da amave mimarTulebis studentma izi TuT-beriZem Seqmnes.

filmSi asaxulia mecnieris mier gan-vlili gza _ bavSvobidan dRemde. mari-am lorTqifaniZis moRvaweobasa da mis damsaxurebaze saubroben misi kolegebi, axloblebi da mowafeebi: oTar jafariZe, giga lorTqifaniZe, jaba samuSia, Tedo dundua, mixeil baxtaZe, Tamar qoriZe, dimitri SveliZe da qeTevan nadiraZe. ,,qalbatoni mariami Cveni TaobisTvis aris is xidi, romelic bumberaz mecnie-rebTan gvakavSirebs~, _ ambobs istori-kosi jaba samuSia.

`80-ian wlebSi SesaZlebloba momeca gadagveRo pirveli mxatvruli dokumen-turi srulmetraJiani filmi saqarTve-los istoriis Sesaxeb _ es iyo cikli, sadac gansakuTrebuli roli swored ma-rika lorTqifaniZem da im Taobis qarT-velma istorikosebma Seasrules, ro-melTa daxmarebiT Camoyalibda swori koncefcia~, _ ixsenebs reJisori merab kokoCaSvili.

Q sagulisxmoa istorikos Tamar qori-Zis mogoneba: `qalbatoni mariami Cemi di-sertaciis xelmZRvaneli gaxldaT. Tema afxazeTis eklesiis istorias exeboda, amitom igi sul maxsenebda, vyofiliyavi Zalian frTxili, radgan Cem mier daweri-li nebismieri mosazreba, SesaZloa, orive mxarisaTvis feTqebadsaSiSi yofiliyo. amasTan, mirCevda, rom vyofiliyavi obie-qturi. Cems kiTxvaze: rogori unda iyos profesionali istorikosi, qalbatoni mariami mpasuxobda: upirveles yovlisa, istorikosi obieqturi unda iyos~.

rogorc reJisorma nino gelovanma aRniSna, moklemetraJian filmSi didi mecnieris cxovrebisa da moRvaweobis srulad asaxva SeuZlebelia, `amitom Se-vecadeT, mayureblisTvis gveCvenebina misi cxovrebis umniSvnelovanesi momen-tebi, mTavaria, momaval Taobas darCeba es unikaluri kadrebi. gadaRebis dros qalbatoni mariami gvaocebda Tavisi Se-marTebiT da energiulobiT~, _ aRniSna nino gelovanma.

filmis premiera da Tsu-is reqtoris aleqsandre kvitaSvilis iniciativiT ga-marTuli sazeimo miReba erT dRes gai-marTa, romelsac mecnieris ojaxis wevre-bi, megobrebi, kolegebi da studentebi daeswrnen. aleqsandre kvitaSvilma isau-bra mariam lorTqifaniZis damsaxurebaze qarTuli istoriuli mecnierebis ganvi-Tarebisa da studentTa mTeli Taobebis aRzrdis saqmeSi da yofil pedagogTan urTierTobis sxvadasxva epizodi gaixse-na. damswre sazogadoebam didi interesiT daaTvaliera saojaxo fotoalbomidan da Tsu-is samecniero biblioTekaSi mo-Ziebuli foto- masala.

imave dRes fakultetis mier gamoce-muli saqarTvelos istoriis institutis samecniero Sromebis nomer meeqvse kre-bulis prezentacia gaimarTa, romelic aseve mariam lorTqifaniZes mieZRvna.

16 noembers saiubileo saerTaSoriso samecniero konferencia plenaruli sx-domiT daiwyo, romelic reqtoris moad-gilem, levan aleqsiZem gaxsna.

`62 welia erTad movdivarT me da qal-batoni marika da yovelTvis maocebda misi energia da brwyinvale erudicia. Cvenma qveyanam rTuli periodi ganvlo da marika yovelTvis medgrad idga sadarajoze. mas ar ainteresebda, romeli xelisufleba iyo saTaveSi. rodesac problemas xedav-da, igi yovelTvis axerxebda elaparaka Riad da uSiSrad. amgvari SeupovrobiT ibrZoda igi afxazeTTan dakavSirebiTac da dawera is, rac saWiro iyo. igi Semkulia yvela im TvisebiT, rac qals da mecniers unda axasiaTebdes, man universitetSi mravali Taoba aRzarda, es misi mTavari simdidrea~, _ aRniSna levan aleqsiZem.

mecnieris moRvaweobaze sxdomis Tavmjdomarem Tsu-is humanitarul mec-nierebaTa fakultetis dekanma darejan TvalTvaZemac isaubra da damswre sazo-gadoebas is milocvebi gaacno, romelic mariam lorTqifaniZem iubiles dReebSi miiRo, maT Soris, milocvebi saqarTve-los kaTolikos patriarqis, uwmindesisa da unetaresis ilia meoresgan; saqarT-velos premier ministr biZina ivaniSvi-lisgan; qalTa sabWosgan, romelmac mec-nieri specialuri medliT daajildova; eqvTime TayaiSvilis saistorio sazo-gadoebisgan; saqarTvelos kulturis saministrosgan; saqarTvelos samefo taxtis memkvidris _ nugzar bagration-gruzinskisgan; saqarTvelos mecniere-baTa erovnuli akademiisgan; goris sa-xelmwifo universitetisgan; moskovis lomonosovis saxelobis saxelmwifo universitetisgan; varSavis universite-tis profesorebis daviT yolbaiasa da varSavis wminda grigol feraZis saxelo-bis marTlmadidebluri eklesiis winamZ-Rvrisgan _ henrik paprockisgan da sxv.

didi xnis kolegasa da megobars pro-fesorma mzeqala SaniZemac mimarTa: `ma-rikas didi xania vicnob. igi studento-bis dros gavicani, rodesac Cven erTad vswavlobdiT arabul enas giorgi were-TelTan. me studenti viyavi, marika _ aspiranti, amitom mas, rogorc ufros megobars, ise vuyurebdi, magram wlebis ganmavlobaSi, rodesac erTad mogvixda muSaoba sxvadasxva sakiTxze, es asakobri-vi sxvaoba TandaTan waiSala.

M marikas Cven dRes 90 wlis iubiles vuxdiT, magram es ar aris xanSiSesuli adamianis iubile. 90 weli marikasnai-ri adamianebisaTvis mxolod fizikuri, drois saTvleli odenobaa. Aaris xalxi, romlisTvisac dro da asaki arafers niS-navs. aseT adamianebs, romlebsac saqme uyvarT, Tavi undaT mecnierebisaTvis da ara mecniereba _ TavisTvis. asea marikac. man Rirseulad daimkvidra Tavisi adgi-li mecnierebaSi, im pirobebSic, rodesac CvenSi, fsiqologiurad, qalisaTvis Rir-seuli da sapatio adgilis mopoveba ma-makacTa wreSi arc Tu iseTi ioli saqme iyo. amasTan, marikas xSirad uTqvams: Cemi azriT, qalis pirveli daniSnuleba ojaxi da Svilebis aRzrdaao. QqalTa sabWoSi Tu wamoiWreboda iseTi sakiTxi, romelic qa-lebisa da bavSvebis mdgomareobas exebo-da, marika yovelTvis Cveulebrivi ener-giiT gviCvenebda yvelas nimuSs. miuxeda-vad misi maRali akademiuri Rirsebebisa, mas arasodes daviwyebia, rom is aris, pirvel rigSi, qali da deda. dRes mari-ka 90 wlisaa _ XX saukuneSi dabadebuli igi XXI saukunis Rirseuli warmomadgene-lia~, _ aRniSna mzeqala SaniZem.

mariam lorTqifaniZes iubile mi-uloces aseve saqarTvelos sxvadasxva universitetisa da samecniero kvleviTi centrebis warmomadgenlebma, maT Soris: soxumis universitetis reqtorma joni afaqiZem, Telavis universitetis pro-fesorma giorgi rCeuliSvilma, quTaisis universitetis profesorma guram gabu-niam, baTumis universitetis profesorma nugzar mgelaZem, zugdidis universite-

tis humanitarul mecnierebaTa fakul-tetis dekanma ekaterine anTiam, Tsu-is profesorma rismag gordezianma, Tsu-is profesorma qeTevan nadiraZem, soxumis universitetis profesorma oTar Jor-daniam, xelnawerTa erovnuli centris samecniero sabWos Tavmjdomarem Salva glovelma da sxvebma.

samecniero organizaciebis profe-siuli kavSiris gamgeobis Tavmjdomarem Salva glovelma damswre sazogadoebas gaacno Tavisi organizaciis gadawyveti-leba _ dawesdes mariam lorTqifaniZis saxelobis premia humanitarul mecnie-rebaTa fakultetis istoriis profilis warCinebuli studentebisTvis.

iubiles dReebSi mariam lorTqifa-niZem Tsu-is biblioTekas Tavisi piradi bi-blioTeka _ 4 449 wigni da erTi ferweru-li tilo gadasca. saTanado dokumentebs sajarod moaweres xeli mariam lorTqifa-niZem da Tsu-is biblioTekis direqtorma zurab gaiparaSvilma. wignebi samkiTxvelo darbazSi ganTavsda, sadac studentebs saSualeba eqnebaT isargeblon mecnieris unikaluri biblioTekiT.

RonisZiebebi saerTaSoriso samecnie-ro konferenciiT _ `istoriuli repre-zentacia: Teoriuli mimarTulebebi da konkretuli kvlevebi~ dasrulda, ro-melic Tsu-is humanitarul mecniereba-Ta fakultetis saqarTvelos istoriis saswavlo-samecniero institutis xelmZ-Rvanelis mariam CxartiSvilis inicia-tiviTa da xelmZRvanelobiT gaimarTa. aRsaniSnavia, rom am institutTan mariam lorTqifaniZe Tavisi samecniero da pe-dagogiuri moRvaweobiT mWidrod aris dakavSirebuli.

Tsu humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis saqarTvelos istoriis sasa-wavlo-samecniero institutis xelmZRva-nelma, profesorma mariam CxartiSvilma Tavis moxsenebaSi vrclad isaubra mariam lorTqifaniZis moRvaweobaze. Mman yur-adReba gaamaxvila mariam lorTqifaniZis reprezentaciis stilis Taviseburebaze da gamokveTa is momentebi, romlebzec aqamde mecnieris Semoqmedebis analizis dros aravis miuqcevia yuradReba. ker-Zod, mariam CxartiSvilma miuTiTa, rom tradiciulad, yuradReba maxvildeboda im Sedegebze, romelTac Tavis Semoqme-debaSi miaRwia mecnierma da naklebad an TiTqmis ar iyo aqcentrierbuli is fa-qtebi, romlebic warmoaCenda _ Tu ro-gor, ra meTodebis gamoyenebiT aRwevs mariam lorTqifaniZe xsenebul Sedegebs. swored reprezentaciis TaviseburebaTa analizi naTlad aCvenebs wvlils, rome-lic akademikos mariam lorTqifaniZes Seaqvs ara marto saqarTvelos istoriis, aramed, zogadad, istoriis disciplinis ganviTarebaSi.

mariam CxartiSvilis informaciiT, konferenciaSi monawileoba miiRo or-mocdaaTze metma mecnierma saqarTvelos wamyvani universitetebidan da samec-niero-kvleviTi centrebidan, agreTve sazRvargareTis universitetebis mec-nierebma, maT Soris, avstriidan, aSS-dan, bulgareTidan, italiidan, poloneTidan da ruseTidan. `mecnierebis moxsenebebma mniSvnelovnad gaamdidra kvlevebi isto-riis, istoriografiis, wyaroTmcodneo-bis dargSi. konferenciaze aseve daisaxa

axali perspeqtivebi gamoyenebuli kvle-vis meTodebis ganzogadebisa da istoriis Teoretizebis TvalsazrisiT~. amasTan, aRsaniSnavia is garemoebac, rom konfe-renciis muSaobaSi aqtiurad CaerTvnen axalgazrdebi, saqarTvelos istoriis institutis doqtorantebi da magistran-tebi. maTTvis motivacia iyo qalbaton marikas siyvarulTan da pativiscemasTan erTad dargis ganviTarebisTvis xelSe-wyobis survili, amitom am konferenciis kidev erTi da mniSvnelovani Sedegi esec aris: studentebis samecniero saqmiano-baSi CarTva da maTi iniciativis ganviTa-reba,~ _ aRniSna mariam CxartiSvilma.

mariam lorTqifaniZem, romelic yve-la saiubileo RonisZiebas daeswro, uni-versitetis xelmZRvanelobas da damswre sazogadoebas madloba gadauxada im didi siTbosTvis, siyvarulisa da pativisce-misTvis, romelic am dReebSi mSobliurma universitetma gamoxata. iubilarma Ta-visi cxovrebis ramdenime mniSvnelovani momentic gaixsena.

`Cemi pirovnebis Camoyalibebaze ojaxma imoqmeda. Cven kargi biblioTe-ka gvqonda. wignis da saqmis siyvaruli gansakuTrebiT Camoyalibda skolaSi, 25-e skolaSi, sadac daviT meveles qa-liSvili, nino miqelaZe meoTxe klasamde gvaswavlida. is aseve gvaswavlida adami-anebTan urTierTobasac.

maxsovs, skola rom davamTavreT, oTa-ris dedam gvkiTxa: bavSvebo, sad apirebT swavlis gagrZelebaso? rodesac gaigo, rom xelovnebaTmcodneobis specialo-ba gvindoda, cota ar iyos, gaocebulma gvkiTxa: raT gindaT eg specialoba? Ca-abareT samedicinoze, ufro gamosadegi profesiaao, magram Cven arCevani ar Se-vicvaleT da Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi gavagrZeleT swavla. pirve-live dReebSi cxrilSi daviwyeT Zebna _ sad kiTxulobda leqciebs ivane javaxiS-vili da Semdeg Tavisufali msmenelis statusiT yovelTvis veswrebodiT mis leqciebs. me da Cems megobrebs arsebuli reJimi ar mogvwonda, amitom xSirad am Temaze vsaubrobdiT da erTmaneTs Cvens azrebs vuziarebdiT. SiSis sindromi iyo, magram erTmaneTs Zalian vendobodiT.

1972-1997 wlamde universitetSi istoriis kaTedris gamge viyavi, am peri-odSi unda iTqvas, rom marTlac bevri sa-sikeTo saqme gakeTda, maT Soris, safuZ-veli daedo saqarTvelos istoriis sa-xelmZRvanelos gamocemas. MamasTan, Cveni iniciativiT Seiqmna specialuri labora-toria, romelic saqarTvelos soflebis istorias Seiswavlida.

ar SemiZlia ar gavixseno erTerTi reqtori daviT CxikviSvili, romelic, marTalia, partiuli muSaki iyo, magram amasTan, SesaniSnavi mamuliSvili. masTan cxare kamaTic mqonda, ase iyo maSinac, rodesac brZaneba movida, rom fakul-tetebze erTi ori sagani rusulad unda waikiTxoTo. saerTod, Cems saTqmels yo-velTvis daufaravad vambobdi, Tumca, unda aRvniSno, rom pirdapir arc erT xe-lisuflebas ar vakritikebdi.

universiteti CemTvis samsaxuri aras-dros yofila. iq gavatare mTeli Cemi Segnebuli cxovreba, vemsaxure, riTic SemeZlo da rogorc SemeZlo~, _ aRniSna mariam lorTqifaniZem.

`CemTvis universiteti arasdros yofila samsaxuri, is iyo saxli~

28 agvistos cnobil qarTvel istorikoss, mecniersa da sazogado moRvawes, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis profesors, akademikos mariam lorTqifaniZes 90 weli Seusrulda. Ees RirsSesaniSnavi TariRi Tbilisis saxelmwifo universitetSi gansakuTrebulad aRiniSna. RonisZiebebi mariam lorTqifaniZeze gadaRebuli filmis premieriT daiwyo, amave dRes pirveli korpusis foieSi mecnieris cxovrebisa da moRvaweobis amsaxveli foto-gamofena moewyo, meore dRes ki humanitarul mecnierebaTa fakultetis saqarTvelos is-toriis saswavlo-samecniero institutis iniciativiT saerTaSoriso samecniero konferencia `istoriuli reprezentacia: Teoriuli mimarTulebani da konkretuli kvlevebi~ gaimarTa.

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5

sabavSvo universiteti

Tamar dadiani

10 noembers ivane javaxiSvilis saxe-lobis Tbilisis saxelmwifo universite-tis saaqto darbazSi gaimarTa qarTveli mecnieris, fizika-maTematikis mecnie-rebaTa doqtoris, Tbilisis saxelmwifo universitetis emeritus-profesoris, ilia vekuas saxelobis gamoyenebiTi ma-Tematikis institutis maTematikuri mo-delirebisa da ricxviTi meTodebis mi-marTulebis xelmZRvanelis Tamaz vaSay-maZis 75 wlisTavisadmi miZRvnili saiubi-leo sxdoma, sadac Tavi moiyares Rvawl-mosili profesoris kolegebma, Tbilisis samecniero-pedagogiur dawesebulebaTa TanamSromlebma, xelovnebisa da kultu-ris muSakebma, studentobam.

sxdoma Sesavali sityviT gaxsna Tbi-lisis saxelmwifo universitetis re-qtorma aleqsandre kvitaSvilma: `Tamaz vaSaymaZis mier universitetSi gatarebu-li wlebis 50-wliani periodi aris samec-niero-pedagogiuri moRvaweobis erTer-Ti saukeTeso magaliTi. universitetSi moRvaweobiT man bevri ram gaakeTa zusti da sabunebismetyvelo mecnierebebis ganviTarebisTvis, STambeWdavia misi pe-dagogiuri moRvaweobac. mecnieris Rvaw-li Cvens universitets warmoaCens maTe-matikisa da meqanikis dargebSi, rogorc konkurentunarian partniors. Tbilisis saxelmwifo universitetma gamosca wi-gni, sadac dawvrilebiTaa gadmocemuli batoni Tamazis cxovreba da moRvaweoba~.

profesorma ramaz boWoriSvilma Asx-domis monawileebs gaacno wignis `Tamaz vaSaymaZe _ 75~ specifika da mizanSewo-niloba fizika-maTematikur dargebSi moRvawe pedagogebisTvis, axalgazrda mkvlevarebisa da studentobisTvis. Sem-deg gaimarTa wignis prezentacia, rome-lic TviT mecnierma warmoadgina.

wignSi Tavmoyrilia profesor Tamaz vaSaymaZis cxovrebisa da samecniero-pe-dagogiuri moRvaweobis amsaxveli weri-lebi da mogonebebi, gadmocemuli misi kolegebis, Tanaklaselebis, megobrebisa da maT mier, visac wilad xvda bedniereba emuSava masTan cxovrebis sxvadasxva pe-riodSi.

iubilesTan dakavSirebiT, naSromSi dabeWdilia cnobili ucxoeli mecniere-bis milocvis werilebi, kerZod, sergei ambarcumianis, aleqsandre bagdoevis, gamoCenili amerikeli mecnierebis: ge-org anastasius, stuart antmanis, ivo babuSkas, isaak eliSakofis,M seri jon bo-lis, filipe siarles (parizi), iaroslav grigorenkos (kievi), paolo podio–gui-dulis (romi), aleqsandre xvolesis (is-raeli), aliki muradovas (kreta), nodar valiSvilis, avTandil TvalWreliZis (quTaisi) da sxv.

wignSi CarTulia avtobiografiuli monacemebi, aseve, naSromTa sia, samec-niero moRvaweobis amsaxveli masalebi, sadac mecnieris saintereso da unikalu-ri kvlevebis Sedegebia asaxuli, esenia: sxvadasxva periodis oficialuri weri-

lebi T. vaSaymaZis Semoqmedebis Sesaxeb (akademikosebi oleg belocerkovski, ioseb voroviCi, solomos mixlini, ana-toli fomenko, delaveris universite-tis profesori robert gilberti), ori pricipialuri xasiaTis koncefcia: ma-Tematikis erTianobisa da fon karmanis diferencialur gantolebaTa sistemis marTebulobis Sesaxeb. xazi unda gaesvas, rom am sistemis „fizikuri interpreta-ciis“ arawrfivi meqanikis umniSvnelova-nesi sakiTxi _ ukanasknel periodamde gadauWreli e.w. ,,trusdel–siarles“ problema gaxldaT.

wignis mniSvnelovani nawili uWiravs rikardo volfisa da jon latsisis pre-miebze proesor T. vaSaymaZis wardgenis dokumentacias. akademokosebis s. am-barcumianis, j. lominaZis, v. makarovis, wevr-korespondentis a. frangiSvilis,

profesorebis g. anastasius, i. eliSako-fis, d. gorgiZisa da g. jaianis mier Ta-maz vaSaymaZis Sromebis detalur daxa-siaTebasa da Sefasebebs. sailustraciod moviyvanT, rom profesorma T. vaSaymaZem daamtkica, rom yoveli dazustebuli TeoriisaTvis gadasvlis cdomileba da-saSveb amonaxsnTa klasze SemosazRvru-lia qvemodan. aq marTebulia moviyvanoT edgar alan pos sityvebi: ,,da kidev, sau-kuneebis manZilze, leqsSi aravis Seuqm-nia, Cans ar ufiqria Seeqmna, raime origi-naluri. faqtia, rom originaloba (diadi gonebis mqoneTa garda) araviTar SemTx-vevaSi ar CaiTvleba, rogorc zogier-Tebs hgoniaT, impulsisa Tu intuiciis momdinared. saerTod, raTa aRmovaCinoT Cveni originaloba, bejiTad unda veZioT is, miuxedavad imisa, rom amaRlebulis misaRwevad uaryofa ufroa saWiro, vid-re gamomgenobloba~.

gamocemul wigns originalobas matebs werili „Cemi Sromebis Sesaxeb da

zogierTi mogoneba“, sadac qarTul en-aze pirveladaa warmodgenili avtoris nawarmoebTa Seqmnis niuansebi.

wignSi warmodgenilia agreTve T. va-SaymaZis mSoblebis, meuRlis, Svilebisa da SviliSvilebis, kolegebis, megobre-bis, axloblebis fotoebi.

Tamaz vaSaymaZis mecnieruli kvle-vebis ZiriTad dargebs warmoadgens: gamoTvliTi maTematika, meqanika, kom-piuteruli mecnierebani, maTematikuri modelireba. profesori Tamaz vaSaymaZe 2003 wels dajildovda Rirsebis orde-niT, 1999 wels gadaeca vercxlis meda-li mecnierebisa da teqnologiebis re-spublikur gamofenaze, xolo 1997, 2009 wlebSi – ivane javaxiSvilis saxelobis medali. 1993 wels miiRo saqarTvelos mecnierebaTa akademiis ilia vekuas saxe-lobis prizi.

profesori Tamaz vaSaymaZe aris 3 sa-doqtoro da 10-ze meti sakandidato di-sertaciebis mecnier-konsultanti da xelmZRvaneli, 20-ze meti sakandidato da sadoqtoro disertaciaTa oponenti, aris 4 monografiis, 3 saxelmZRvanelo-sa da saiubileo krebulis avtori. igi monawileobda 180-ze met saerTaSoriso da respublikur konferenciebSi: aSS-Si, germaniaSi, italiaSi, portugaliaSi, sa-frangeTSi, niderlandebSi, avstriaSi, saberZneTSi, CexeTSi, poloneTSi, slova-keTSi, serbeTSi, estoneTSi, ruseTSi, ukrainaSi, belorusiaSi, azerbaijanSi, somxeTSi, uzbekeTSi, yazaxeTSi, yirgi-zeTSi, CineTSi, iaponiasa da saqarTvelo-Si, sadac wakiTxuli aqvs 100-ze meti seq-ciuri Tu plenaruli xasiaTis moxsenebe-bi. igi iyo or aTeulamde saerTaSoriso da adgilobrivi mniSvnelobis konferen-ciis saorganizacio orgkomitetis wevri.

profesori Tamaz vaSaymaZe aris saerTaSoriso organizaciebis (ISIMM,

ISBEM), saqarTvelos maTematikosTa kav-Siris wevri, saqarTvelos meqanikosTa kavSiris erT-erTi damfuZnebeli, mec-nierebis istoriis sazogadoebis vice-prezidenti, 4 Jurnalis, maT Soris, ”Jour-nal Applied Functional Analisis” (aSS, memfisi) redkolegiaTa wevri. 1998-2003 wlebSi iyo Tbilisis saxelmwifo universitetis Sromebis `gamoyenebiTi maTematika da kompiuteruli mecnierebanis” mTavari redaqtori. Math.Reviews, Zentralblatt, РЖ Мат-is korespondenti, rigi samecniero da sadisertacio sabWoebis wevri.

Tamaz vaSaymaZis monografia “The Theo-ry of Anisotropic Elastic Plates” gamoica orjer 1999 da 2010 wlebSi kluver akademik pu-bliSerisa da Springer-ferlagis mier, romelic iswavleba amerikis SeerTebuli Statebis, didi britaneTis, germaniis da sxva qveynebis 200-ze met Sesabamisi pro-filis universitetsa da sainJinro-teqni-kuri xasiaTis umaRles saswavleblebSi da romelic 2000–2011 wlebSi iyo bestsele-ri Sesabamisi profilis gamocemaTa Soris.

profesori T. vaSaymaZe Tsu-Si moRva-weobs 1962 wlidan. wakiTxuli aqvs 10-ze meti ZiriTadi da specialuri kursebi gamoTvliT maTematikaSi, kalkulussa da maTematikur analizSi, maTematikur modelirebaSi, wrfivi algebris gamoTv-liT meTodebSi, diferencialur ganto-lebaTa TeoriaSi, variaciul meTodebSi, drekadobis TeoriaSi.

saiubuleo saRamoze mecnieris cxovrebasa da moRvaweobaze isaubres misma kolegebma da megobrebma. cnobilma Jurnalistma Tamaz ebanoiZem mecnieris mravalferovan interesebze isaubra. profesorma Tengiz meunargiam Tamaz vaSaymaZis sauniversiteto wlebis Sesa-xeb mouTxro sazogadoebas, xolo do-centma moris jibutma misi samecniero moRvaweobis amsaxveli saintereso de-talebi gaixsena, romelic ukavSirdeba Tamaz vaSaymaZis Semoqmedebas sivrculi konstruqciebisTvis algoriTmebisa da programuli paketebis Seqmnasa da funq-cionirebas. iubilars miesalmnen profe-sori ilia lomiZe, Tsu-is magistranti estate xmalaZis saxelobis stipedianti giorgi tefnaZe da sxvebi. aqve moviyvanT amonarids i.lomiZis sityvidan, ramdena-dac igi Seexeba uwyveti garemos meqanikis konceptualur sakiTxebs: `T. vaSaymaZis mier formulirebulia Semdegi principi: niutonisa da trusdel–nolis aqsioma-tikis farglebSi. movlenas an process _ aRmoCenils romelime konkretuli nivTierebisaTvis, aqvs universaluri xa-siaTi da igi samarTliania myari sxeuli-saTvis, siTxisa da gazisaTvis, uwyveti plazmuri garemosaTvis“.

profesor Tamaz vaSaymaZisadmi miZ-Rvnilma saiubileo saRamom Tbil, me-gobrul viTarebaSi Caiara, sadac be-vri iTqva ara marto mecnieris udides Rvawlsa da damsaxurebaze, aramed misi ojaxis saocrad niWier wevrebze. pativi miages udrood wasul diana vaSaymaZis pirovnebas.

profesor Tamaz vaSaymaZis samecniero-pedagogiuri moRvaweobis Sesaxeb

nato obolaZe

ukve ramdenime welia Tbili-sis saxelmwifo universitetis `Tsu-sabavSvo universiteti~ moswavleebisTvis specialur leqciebs awyobs; maT sTava-zobs sxvadasxva konferencieb-sa da proeqtebSi monawileobas; uzrunvelyofs, rom skolaSi swavlis periodidanve naxon da gaecnon pirvel qarTul umaRles saswavlebelSi arse-bul viTarebas; SeiZinon meti codna da moisminon informa-cia mecnierebis Tanamedrove miRwevebis Sesaxeb. profesor-

maswavleblebisa da skolis mos-wavleebis Sexvedrebi, umetesad, TbilisSi, Tsu-Si mimdinareobs. Sesabamisad, regionebSi mc-xovreb moswavleebs saSualeba ar aqvT, rom Tsu-sabavSvo uni-versitetis farglebSi gamar-Tul leqciebs daeswron. swored am mizeziT, `sabavSvo univer-sitetis~ xelmZRvanelobis ga-dawyvetilebiTa da organizebiT profesor-maswavleblebi Tavad stumroben regionebs da sajaro skolebis moswavleebs xvdebian. 16 noembers Tsu-sabavSvo uni-versitetis farglebSi Tsu-is profesor-maswavleblebisa da studentebis morigi gasvla yaz-

begis raionSi, daba stefanwmin-daSi moewyo.

`Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis mxridan aseTi Ronis-Ziebebis mowyoba aucilebelia. mogexsenebaT, yazbegTan vladi-kavkazi axlosaa da bevr axal-gazrdas uCndeba survili, rom ganaTleba TbilisSi ki ar miiRos, aramed vladikavkazSi. swored amitom, aucilebelia, rom via-qtiuroT da ar davkargoT Cveni axalgazrdebi~, _ ganacxada Tsu-sabavSvo universitetis koordi-natorma marina lomourma.

`aucilebelia, viaqtiuroT da ar davkargoT Cveni axalgazrdebi~

me-7 gverdze

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6

nato obolaZe

22 noembers gacvliT pro-gramaSi monawileobisTvis stu-dentebis SesarCevi turis pir-veli etapi gaimarTa. I turSi, romelic inglisur da germanul enebSi testirebas iTvalis-winebda, 244-ma aplikantma miiRo monawileoba. konkursis Sede-gad 35-40-mde studenti SeirCe-va, romlebic momavali wlis sa-Semodgomo semestris ganmavlo-baSi Tsu-is evropul partnior umaRles saswavleblebSi iswav-lian. am etapze gacvliTi pro-gramebi inglisur, germanul da italiur enebzea gamocxadebu-li. inglisurenovan programeb-ze bakalavriatisa da magistra-turis studentebs erTi seme-stris ganmavlobaSi swavla via-drinas evropul universitetSi (germania), vitautas magnus universitetSi (litva), praRis Carlzis universitetSi (Cexe-Ti), masarikis (CexeTi), tartus (estoneTi), latviis, vilniusis

(litva) da komeniusis (slova-keTi) universitetebSi SeuZli-aT. germanulenovani gacvliTi programebis farglebSi ki _ zaarlandis, gisenisa da ienis umaRles saswavleblebSi. rac Seexeba italiurenovan pro-gramebs, am droisTvis ukve Ser-Ceulia 5 studenti, romlebic 2013 wlis gazafxulis semetris ganmavlobaSi salernos uni-versitetSi iswavlian. mimdina-re wlis dekemberSi gaimarTeba gasaubreba zaarlandis univer-sitetTan gacvliT programaSi monawileobis msurveli stu-dentebisTvis, romelTa Soris saukeTeso Sedegebis mqone axal-gazrdebic zaarlandSi swavlas, aseve, momavali wlis gazafxu-lis semestrSi daiwyeben.

rac Seexeba 2013-2014 wlis sa-Semodgomo semestris inglisure-novan da germanulenovan gacvliT programebSi monawile studentTa sias, mas Tsu-is sagareo urTier-TobaTa departamenti 2013 wlis gazafxulze gamoaqveynebs.

`gacvliTi programebi erTg-vari wamaxalisebeli sistemaa. universiteti studentebs aZ-levs saSualebas, rom ucxoeTis saswavlo centrebSi ufasod iswavlon. aseve mniSvnelovania, rom im SemTxvevaSi, Tu studen-ti sazRvargareT swavlobs da swavlis safasurs ixdis, im erTi semestris ganmavlobaSi, ro-melsac partnior universitet-Si gaatarebs, gadasaxads ar ga-daixdis. gacvliT programebSi monawileoba studentebs aZ-levT karg Sanss, rom gaicnon ucxoeli Tanatolebi, gaigon partnior umaRles saswavle-belSi ra saswavlo programe-bia da profesionalad Camoya-libdnen. Cveni mizanic swored es aris, rom Tsu-is damTavre-bis Semdeg Cveni studentebi maRalkvalificiur kadrebad ganixilebodnen~, _ ganacxada Tsu-is sagareo urTierTobaTa departamentis ufrosis moad-gilem maia menTeSaSvilma.

Tsu-is sagareo urTier-

TobaTa departamentis mier gamocxadebul gacvliT pro-gramebSi monawileobisTvis studentTa SesarCev konkursze sabuTebis wardgena Tsu-is yve-la students SeeZlo, garda ba-kalavriatis I semetris (radgan programaSi monawileobisTvis warsadgen sabuTebis CamonaT-valSi erTerTi aucilebeli dokumenti niSnebis furceli gaxlavT) da VIII semestris stu-dentebisa, romlebsac gacvliT programebSi CarTva sadiplomo naSromze muSaobis gamo ezRu-debaT.

aRsaniSnavia, rom gacvliT programebSi monawile stu-dentebs cxovrebisa da uni-versitetSi swavlis xarjebs maspinZeli umaRlesi saswavle-beli aunazRaurebs. studente-bi yovelTviur stipendiasac miiReben. stipendiebis rao-denoba Tsu-is partnior uni-versitetebSi gansxvavebulia da 60-dan 250 evros farglebSi meryeobs.

gacvliT programebSi monawileobisTvis studentTa SesarCevi konkursi daiwyo

Tamar dadiani

`studentebisaTvis mniSvne-lovania aseT kvlevebSi monawi-leoba, rac Teoriuli codnis praqtikuli codniT gamyarebis saukeTeso saSualebacaa. aseTi saxis kvlevebi students exmareba profesiis arCevis dros miiRos swori gadawyvetileba, Tu sad xedavs momavalSi sakuTar Tavs,~ _ ganacxada informaciuli sazo-gadoebis ganviTarebis institu-tis xelmZRvanelma, profesorma amiran berZeniSvilma.

kvlevis meTodad SeirCa pi-rispir interviu struqturi-rebuli kiTxvariT, romelic pi-robiTad sami _ demografiuli, saswavlo garemosTan da univer-sitetis studentur TviTmmarT-velobasTan dakavSirebuli _ Tematuri blokisgan Sedgeboda. orTvian monakveTSi, 1 maisidan 31 ivnisis CaTvliT, SemTxveviTi Ser-Cevis principiT gamoikiTxa fa-kultetis yvela specialobis 304 studenti.

kvlevis Sedegebis prezenta-cia da analizi warmoadgines 28 noembers socialur da politi-kur mecnierebaTa fakultetis magistrantebma gvanca gvaZabiam da ana gvaliam. kvlevebis mimdi-

nareobasa da Sedegebze isaubres agreTve amave fakultetis stu-dentebma mixeil gabelaiam da gio-rgi grigolaSvilma. prezenta-cias eswrebodnen: informaciuli sazogadoebis ganviTarebis insti-tutis prezidenti, profesori amiran berZeniSvili da kvlevebSi CarTuli studentebi.

kiTxvaze, Tu rogor Seafa-sebdnen saqarTveloSi arsebuli umaRlesi ganaTlebis xarisxs, studentebs saSualeba hqondaT 5-balian skalaze Sesabamisi qule-bis mixedviT SeefasebinaT arse-buli mdgomareoba. umravlesobam – 60.5%-ma umaRlesi ganaTlebis xarisxi saSualo dones miakuTv-na. umaRlesi ganaTlebis xarisxi aradamakmayofileblad Seafasa studentTa mcire nawilma _ sul 2%-ma, xolo 18.4%–ma Sualeduri poziciebi airCia.

umaRlesi ganaTlebis xarisxis Sefasebis sakiTxi figurirebs aseve meore kiTxvaSi, romelic gulisxmobs respondentis pozi-ciis dafiqsirebas saqarTveloSi bolo 5 wlis manZilze umaRlesi ganaTlebis xarisxis cvlileba-sTan dakavSirebiT: `ufro gaum-jobesda, vidre gauaresda” _ ase Tvlis respondentTa 59.9%; `md-gomareoba mniSvnelovnad gaum-

jobesda” _ Tvlis 10.9%; ganaT-lebis xarisxis stabilur mdgo-mareobaze miuTiTebs 18.8%, xolo mdgomareobas gauaresebulad Tv-lis respondentTa 2,6%.

Tsu-Si Cabarebis ZiriTad miz-nad, respondentTa umravlesobam (52%-ma) daasaxela universitetis prestiJuloba, xolo 30.9%-ma – Tsu-Si swavlebis maRali done.

profesor-maswavleblebis profesionalizmze saubrisas, studentTa naxevarze meti – 54.9% maTi kvalifikaciis xarisxiT kmayofilia, 37.2% _ srulebiT kmayofili, xolo 6.9% ar aris kmayofili.

`studentebi profesuris kva-lifikaciiT kmayofilebis ramde-nime mizezs xsnian: ,,sagnis kargad codna” _ am mosazrebas iziarebs gamokiTxulTa 61.5%; 26.3%-is azriT, profesorebi studentTa Sefasebisas angarebiT ar xelmZR-vaneloben; 24.7% afiqsirebs, rom maT studentebTan kolegialuri urTierToba aqvT da es aris maTi kmayofilebis gamomwvevi mizezi; 32.1%-s ki moswons profesorebis mxridan studentis pirovnebisad-mi pativiscemis gamoxatuleba,~ _ ganacxada magistrantma ana gva-liam.

Semdegi kiTxvebi ukavSir-deboda leqtorTa silabusebis mixedviT warmarTuli leqciebis Tanxvedris Temas, saleqcio sag-nis masalis enasTan dakavSirebul problemebs, razec studenteb-ma Semdegnairad upasuxes: 68.1% ambobs, rom masala ZiriTadad qarTul enaze miewodeba; 8.2% acxadebs, rom masala, ZiriTadad, ucxo enazea; xolo 21.4%-is Tq-miT, masala Tanabrad aris ro-gorc qarTul, aseve ucxo enebze. pasuxad sxva varianti mxolod 2%-ma daafiqsira.

leqtoris mxridan studentis mimarT gamovlenili uxeSobis fa-qtis Sesaxeb dasmulma kiTxvam ga-moavlina, rom 47.4%-s smenia aseTi

faqtis Sesaxeb, magram piradad mas ar SemTxvevia, 11,.2%-s ki Tavad SeemTxva amgvari faqti; gamokiTx-ulTa 5%-s ki am kiTxvaze pasuxis gacema gauWirda.

kiTxvaris Semdgomi bloki exeboda uSualod saswavlo pro-cess. pirveli kiTxvis mixedviT unda gamovleniliyo saswavlo programiT kmayofilebis xarisxi. gamokiTxvam aCvena, rom student-Ta 50.2% ufro kmayofilia, vid-re ukmayofilo Tavisi saswavlo programiT; 31.9% ki ufro ukmayo-filoa, vidre kmayofili; mxolod 8.3%-ia sruliad kmayofili, 7.6% ki - sruliad ukmayofilo.

`saswavlo programiT kmayo-fil studentebs, kiTxvaris farg-lebSi, mouwiaT TavianTi damoki-debulebis mizezebze saubaric. 28.4% ambobs, rom programa moi-cavs praqtikul mecadineobebs da amiT akmayofilebs maT inter-ess; 25.4% amobs, rom konkretuli programa aZlevs mas saSualebas, gaxdes kvalificiuri speciali-sti, 20.6% ki programis sistemuri swavlebis xasiaTiT aris kmayo-fili. 37.3%-s programis mraval-ferovneba xiblavs, xolo 28.2%-is azriT, saswavlo programa miRe-buli codnis praqtikuli gamoy-enebis saSualebas iZleva.

ukmayofilo studentebis po-ziciac sxvadasxva mizeziT aris gamyarebuli: 54.6% acxadebs, rom saswavlo programa ar moicavs praqtikul mecadineobebs da am mizeziT aris misi ukmayofileba ganpirobebuli, 41.6%-ic aseve praqtikuli kursis ararsebobas miiCnevs mizezad~, _ aRniSna ana gvaliam.

kiTxvari aseve zomavs studen-tis aqtivobasa da CarTulobasac universitetis samecniero da Se-moqmedebiT cxovrebaSi, maT mona-wileobas studentur-samecniero konferenciebSi. yuradsaRebia is faqti, rom masSi monawileoba gamo-kiTxulTa mxolod 23.4%-s miuRia, studentebis 60% ki eqskursiebis mowyobas aniWebs upiratesobas.

`saswavlo garemosTan dakav-Sirebuli kiTxvebis garda, stu-dentebs aqvT kiTxvebi Tsu-is studenturi TviTmmarTvelobis saqmianobis Sesaxeb. aRniSnuli blokis kiTxvarSi CarTva ganapi-roba im viTarebam, rac bolo ori welia arsebobs universitetSi.

studentur TviTmmarTvelo-basTan dakavSirebul kiTxvebze studentebis damokidebuleba Semdegia: maTi didi umravleso-ba Tvlis, rom TviTmmarTveloba, upirveles yovlisa, unda emsaxu-rebodes studentTa intereseb-

sa da studenturi problemebis gadaWras, rasac, umravlesobis azriT, TviTmmarTveloba ar ake-Tebs. igi, ZiriTadad, gasarTobi RonisZiebebiT aris dakavebuli. TviTmmarTvelobis mier mowyobi-li RonisZiebebidan yvelaze didi popularobiT eqskursiebi sar-geblobs. miuxedavad imisa, rom mis saqmianobaSi bevri studenti ver erkveva an ar ainteresebs, ga-mokiTxulTa umravlesobas mona-wileoba mainc miuRia studen-turi TviTmmarTvelobis arCev-nebSi,~ _ aRniSna gvanca gvaZabiam.

universitetTan arsebuli `in-formaciuli sazogadoebis ganvi-Tarebis institutis’’ mier rao-denobrivi kvlevis monacemebis safuZvelze gamoikveTa Semdegi tendenciebi da problemebi: uni-versitetis teqnikur-materialu-ri baza srulad ver akmayofilebs studentTa moTxovnebs da im sa-Wiroebebs, rac unda arsebobdes Tanamedrove saswavlo dawesebu-lebaSi.

prezentaciis bolos `infor-maciuli sazogadoebis ganviTare-bis institutis~ sazogadoebasTan urTierTobis departamentis xe-lmZRvanelma mixeil gabeliam didi madloba gadauxada kvlevaSi CarTul studentebs da maT ufro meti aqtiurobisaken mouwoda. misi TqmiT, aseTi saxis kvleva ma-gistrantebisTvisac igegmeba.

`kvlevis analizSi gadmoce-mulia ZiriTadi ganwyobebi da tendenciebi, rac Catarebulma kv-levam gviCvena. miuxedavad imisa, rom mxolod erTi fakultetis studentebi iyvnen gamokiTxulni, SegviZlia vivaraudoT, rom ten-denciebi, garkveulwilad, zoga-di suraTis maCvenebelia, radgan Tsu-Si yvela fakulteti da spe-cialoba msgavsi problemis winaSe dgas. garda amisa, Tsu-is studen-tebi, miuxedavad maTi specialo-bisa, SegviZlia erT socialur jgufs mivakuTvnoT msgavsi mo-sazrebebiTa da damokidebulebe-biT.~

Tsu-is administraciisa da studenturi TviTmmarTvelobis warmomadgenlebi, samwuxarod, kvlevis Sedegebis prezentacias ar daswrebian, miuxedavad imisa, rom informacia prezentaciis Se-saxeb socialuri qselis meSveo-biTac gaxmaurda. rogorc ISDI-is axalgazrduli departamentis xelmZRvaneli giorgi grigolaS-vili aRniSnavs, kvlevis Sedegebi im yvela adresatamde miva, visac kvlevis Sedegad danaxuli realo-bis gaanalizeba da aq wamoWrili problemebis mogvareba evaleba.

studenturi sociologiuri gamokiTxvis Sedegad...ganaTleba da masTan dakavSirebuli problemebi qarTuli realobisTvis Zalze aqtualuria. mar-

Talia, ganaTlebis reformis mimarTulebiT ganxorcielebulma warmatebulma nabijebma (umTavres-ad, erTiani erovnuli gamocdebis sistemis danergvam da sistemaSi korufciis mospobam) namdvilad gaamarTla, magram reforma adreul safexurzeve waawyda problemebs. maTi speqtri Zalian farToa _ teqnikur-infrastruqturuli sakiTxebiT dawyebuli, akademiuri personalis kvalifikaciiT dam-Tavrebuli.

gamonakliss arc ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti warmoadgens. problemebis mimarT yvelaze mgrZnobiareni isev da isev studentebi arian _ isini xSirad mimarTaven administracias saswavlo procesis mimdinareobis, bazebis gaumarTaobis, qarTul enaze Sedgenili saswavlo saxelmZRvaneloebis simcirisa da teqnikur-materialuri bazis simwiris Taobaze.

universitetTan arsebulma ,,informaciuli sazogadoebis ganviTarebis institutma~ (ISDI) gadaw-yvita Caetarebina raodenobrivi kvleva, romelic Tavad studentebis meSveobiT gamoatvlenda uni-versitetSi arsebul problemebs. momavalSi msgavsi kvleva universitetis yvela fakultetze igeg-meba, Tumca Tavdapirvelad mxolod socialur da politikur mecnierebaTa fakulteti CaerTo da gamokiTxuli studentebic aRniSnuli fakultetis 7 mimarTulebidan SeirCnen.

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7

ivane javaxiSvilis sa-xelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetSi moR-vaweobis naxevarsaukuno-vani periodis ganmavlo-baSi profesorma givi gam-saxurdiam saqarTvelos finansistTa mravali Tao-ba aRuzarda. igi ekonomi-kis fakultetze muSaobda rogorc administraciul, aseve akademiur Tanamde-bobebze. 12 wlis ganmav-lobaSi xelmZRvanelobda finansebisa da sabanko sa-qmis kaTedras. baton givis didi Rvawli miuZRvis ara marto rogorc Teoreti-koss, aramed, rogorc pra-qtikos ekonomists. uni-versitetis garda igi nayo-fier moRvaweobas eweoda finansTa saministros da kontrolis palataSi,

iyo saqarTvelos saxalxo kontrolis mecnierebis, kulturis da janmrTelo-bis dacvis ganyofile-bis gamge, saqarTvelos respublikis finansTa saministros finansebis da fasebis sammarTvelos ufrosi; finansebisa da fulis mimoqcevis mTava-ri sammarTvelos ufrosi, saqarTvelos kontrolis saxelmwifo komitetis Tavmjdomaris pirveli moadgile, xolo 1996–2003 wlebSi iyo saqarTvelos erovnuli bankis sabWos wevri. ekonomikuri mec-nierebis ganviTarebasa da axalgazrdobis aRzrdaSi Setanili wvlilisaTvis profesori givi gamsaxur-dia dajildoebulia iva-ne javaxiSvilis medliT da Tbilisis saxelmwifo universitetis sapatio sigeliT. 2009 wlidan dRemde iyo saqarTvelos teqnikur universitetSi sruli profesoris Ta-namdebobaze. profesori givi gamsaxurdia ZiriTad movaleobebTan erTad as-rulebda sxvadasxva sazo-gadoebriv da samecniero saqmianobas erovnuli valutis dabeWdvis or-ganizaciasTan dakavSire-biT. iyo erovnuli bankis samTavrobo delegaciis xelmZRvaneli (1997–2003 w.w.) parizSi, venaSi, ci-

urixSi da briuselSi; potsdamis universitetis finansebis mecnierebis ka-Tedrasa da Tsu-is stati-stikis kaTedrasTan erT-ad, misi xelmZRvanelobiT Tsu-is finansebis da sa-banko saqmis kaTedraze damuSavda saerTaSoriso erToblivi proeqti.

batoni givi maRal mecnierul doneze kiT-xulobda leqciebs iseT mniSvnelovan discipli-nebSi, rogoricaa: saxelm-wifo finansebi; korpora-ciis finansebi; finanse-bis Teoria; finansuri menejmenti; sabanko saqme; fuli, investiciebi da sa-banko saqme; saerTaSoriso finansuri urTierTobis safuZveli; gadasaxadebi da sagadasaxado sistema; safinanso samarTali; sa-qarTvelos finansebi da sxva.

gamoqveynebuli aqvs 72 naSromi, maT Soris 3 mo-nografia, xolo monogra-fiam _ „finansebis roli saqarTvelos gardamaval periodSi“ moipova darg-obrivi premia konkursSi „me–20 saukunis saukeTeso naSromisaTvis“.

Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakulteti,

finansebisa da sabanko saqmis kaTedra

saqarTvelos finansistTa mravali

Taobis aRmzrdeliivane javaxiSvilis saxelobis Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakulteti, finan-

sebisa da sabanko saqmis kaTedris profesor-maswavleblebi mwuxarebas gamoTqvamen Rirseuli mamuliSvilis, saqarTvelos ekonomikur mecnierebaTa akademiis wevris, ekonomikis mecnierebaTa doqtoris, profesor givi gamsaxurdias gardacvalebis gamo.

gardaicvala cnobili qarTveli mecnieri pro-fesori leli baramiZe. qalbatoni lelis samec-niero moRvaweoba mT-lianad ukavSirdeba ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis humanitarul mecnierebaTa fakultets. wlebis ganmavlobaSi igi muSaobda Tsu-is filo-logiis fakultetis Zve-li qarTuli enis kaTedra-ze. akaki SaniZis namowafa-ri, erTgulad agrZelebda Tavisi maswavleblisa da cnobili qarTveli moRva-weebis, ivane imnaiSvilis, varlam Tofurias, ar-nold Ciqobavas, korneli daneliasa da sxvebis tra-diciebs. qalbatoni leli bolo dromde agrZeleb-da pedagogiur da mecnie-rul moRvaweobas, siRr-miseulad ikvlevda Zveli qarTuli enis aqtualur sakiTxebs.

leli baramiZe aris ramdenime aTeuli samec-niero naSromisa da sami monografiis avtori. „qarTuli enis istoriuli gramatikis sakiTxebi“ erT-erTi mniSvnelova-ni gamokvlevaa, romelic aucileblad gasaTvalis-winebelia qarTuli enis ganviTarebis tenden-ciebis, cvlilebebisa da fundamenturi sakiTxebis Seswavlisas. swored qal-batonma lelim daasru-la Zveli qarTuli enis kaTedraze didi xnis win dawyebuli saqme, rodesac gamosca „qarTuli samo-ciqulos somfonia-leq-sikoni“. Tamamad SeiZle-

ba iTqvas, rom aRniSnuli naSromi Zveli qarTuli enis monacemebis enaTmec-nieruli da teqstologi-uri damuSavebis erT-erTi seriozuli da saukeTeso nimuSia.

leli baramiZem mTeli Tavisi mecnieruli moRva-weoba miuZRvna Zveli qar-Tuli enis Seswavlis sa-kiTxebs. misi naSromebidan gansakuTrebiT aRsaniSna-via Semdegi publikaciebi:

sinuri mravalTavi 864 wlisa, Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi (Zveli qarTuli enis kaTedris sxva wevrebTan erTad);

zogierTi tipis meS-velzmnian formaTa Ca-saxva da ganviTareba qar-Tul Si, Zveli qar Tuli enis kaTedris Sromebi;

sawyisi Zvel qarTul-Si, Tsu Zveli qarTuli enis kaTedris Sro me bi;

vnebiTi gvaris zmnaTa awmyos daboloebisaTvis Zvel qarTulSi, Tsu Zve-li qarTuli enis kaTe-dris Sro me bi;

gardauval zmnaTa erTi tipis aRweriTi formebis Sed ge ni lo bi-sa Tvis qarTuli enis da-savlur kiloebSi;

udabnos mravalTavi (IX saukunis xelnaweris mixedviT);

statikuri vnebiTi Zvel qarTulSi, enaTmec-nierebis sakiTxebi;

vnebiTi gvaris ram-denime sawyisis sakiTxi-saTvis Zvel qarTulSi, enaT mec nierebis sakiTxe-bi, gadabeWdilia wignSi qar Tu li enis istoriuli gramatikis sakiTxebi;

gansakuTrebiT unda aRiniSnos prof. leli ba-ramiZis pedagogiuri sa-qmianoba. is iyo namdvili profesionali, Tavisi sa-qmis erTguli. leqciebsa da seminarebze qalbatoni leli gamoirCeoda gansa-kuTrebuli pasuxis mgeb-lo biT. igi yovelTvis amomwurav informacias aZlevda studentebs ama Tu im problemis Sesaxeb, rac maT exmareboda cod-nis amaRlebasa da masalis srulyofilad daufleba-Si. swored leli baramiZis leqciebsa da seminarebze araerTi Taobis filolo-gi, istorikosi da aRmo-savleTmcodne gaecno da daeufla Zveli qarTuli enis, qarTuli salitera-turo enis istoriisa da paleografiis fundamen-tur sakiTxebs. man gazar-da mkvlevarTa ramdenime Taoba, romlebic dRemde ganagrZoben aqtiur sa-mecniero moRvaweobas.

gansakuTrebuli dam-saxurebisaTvis profesor leli baramiZes Tsu-is emeritusi profesoris wodeba mieniWa.

leli baramiZis gaxseneba

Tsu-is `sabavSvo universi-tetis~ warmomadgenlebi stef-anwmindis #1 sajaro skolisa da stefanwmindis wm. ilia marTlis saxelobis gimnazia-pansionis moswavleebs Sexvdnen. Tsu-sa-bavSvo universitetis koordi-natori marina lomouri mozar-debs Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis daarsebis, misi tra-diciebisa da damaarseblebis Se-saxeb esaubra. Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis IV kursis studen-tebma giorgi grigolaSvilma da qeTi murusiZem ki moswavleebs proeqti `Tsu despani~ gaacnes da organizacia `socium.ge~-s `sa-diskusio klubis~ muSaobis Se-

saxebac esaubrnen. Sexvedraze moswavleebisTvis Tsu-is zust da sabunebismetyvelo mecnie-rebaTa fakultetis geografiis mimarTulebis asistent-pro-fesorma giorgi dvaliSvil-ma da fizikis mimarTulebis asistent-profesorma Temur nadareiSvilma leqciebic wai-kiTxes. Tsu-is pedagogikis in-stitutis xelmZRvanelma qeTe-van Wkuaselma ki adgilobrivi pedagogebis kiTxvebs upasuxa da ganaTlebis sistemaSi mimdi-nare siaxleebi gaacno.

stefanwmindis skolebis moswavleebis umetesobisTvis saintereso siaxle aRmoCnda is informacia, romelic `sabavSvo universitetis~ warmomadgen-lebisgan moismines. maT nawils jer kidev ar gadauwyvetia, ro-

mel umaRles saswavlebelSi ganagrZobs swavlas, Tumca, ro-gorc CvenTan saubarSi aRniSnes, Tbilisis saxelmwifo universi-teti maTTvis erT-erTi sasur-veli umaRlesi saswavlebelia.

`ar vicodi Tbilisis saxelm-wifo universitetis daarsebis istoria da Zalian saintereso iyo amis mosmena. aseve, sainte-reso iyo leqciebi, romlebic Tsu-is profesorebma wagvi-kiTxes, Tumca, jerjerobiT, ar gadamiwyvetia romel umaRles saswavlebelSi da ra mimarTu-lebiT gavagrZeleb swavlas~, _ gviTxra stefanwmindis #1 sa-jaro skolis X klasis moswav-lem nato alibegaSvilma.

aRsaniSnavia, rom stefanw-mindis wm. ilia marTlis saxe-lobis gimnazia-pansioni ram-denime welia, rac amoqmedda. yazbegis raionis soflebSi mc-xovreb mozardebs, sadac saja-ro skolebi ar aris, saSualeba aqvT zamTris periodSi pansi-onSi icxovron da ganaTleba miiRon, Tumca fizikis da qi-miis swavla maTTvis problemaa, radgan skolas maswavleblebi aklia da, Sesabamisad, peri-odulad momuSave pedagogebs iwveven. gimnaziaSi moswavleebs SeuZliaT sportis sxvadasxva saxeobebsac daeuflon.

`Cveni moswavleebisTvis sa-sargebloa yoveli aseTi siaxle da, ra Tqma unda, mniSvnelova-

nia rogor gamoiyeneben amas. rodesac adamians aqvs niWi, es uflisgan miniWebuli madlia. swored am niWis gamoyeneba-ze vsaubrobT dRes. uamravi gansacdelia garSemo da axal-gazrdebic dainteresebulebi unda iyvnen, rom momavalSi am kataklizmebis winaSe umecrebi ar aRmoCndnen. mTis regionis axalgazrdebi kargi speciali-stebi unda gaizardon _ swo-red am mizans emsaxureboda es RonisZiebac. madloba universi-tetis jgufs, romelic stefan-wmindaSi CamobrZanda. RmerTma daglocoT!~, _ brZana stefanw-mindis wm. ilia marTlis saxelo-bis gimnazia-pansionis xelmZR-vanelma meufe egudielma.

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis `sabavSvo univer-

sitetis~ warmomadgenlebma yazbegis skolebs specialu-ri broSurebi gadasces, sadac Tsu-is yvela fakultetis Sesa-xeb dawvrilebiTi informaciaa asaxuli. Sesabamisad, stefaw-mindel bavSvebs saSualeba eqne-baT, rom pirveli qarTuli uni-versitetis Sesaxeb amomwuravi informacia miiRon da gaazre-bulad airCion maTTvis sasur-veli profesia. stefanwmindis #1 sajaro skolisa da wm. ilia marTlis saxelobis gimnazia-pansionis administraciis war-momadgenlebs, aseve, saCuqrad gadaecaT wignebi: `universite-ti~ da `norC geografTa pirve-li konferencia _ naSromebis krebuli~, Jurnali `Tsu mecnie-rebis~ ori nomeri da saqarTve-los landSafturi rukebi.

sabavSvo universiteti

`aucilebelia, viaqtiuroT da ar davkargoT Cveni axalgazrdebi~

mexuTe gverdidan

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

Tbilisis universiteti

8daxatuli sityva

nato obolaZe

Tsu-is muzeumis sagamofeno darbazSi qarTveli da ucxoeli kaligrafebis mier Sesrulebuli vaJa-fSave-las Semoqmedebis gamofena moewyo. qarTvelma kaligra-febma iaponel, germanel, norvegiel, kolumbiel, peru-el, rus, ukrainel, italiel da argentinel kolegebTan erTad 120-mde eqsponati Seqmnes. maT kaligrafiis Sesa-niSav nimuSebad aqcies vaJas poemebi, leqsebi da cal-keuli frazebi.

vaJa-fSavelas Semoqmedebis xelnawerebis Seqmna 2011 wels, UNESCO-s egidiT gamocxadebuli proeqtis

farglebSi, poetis 150 wlis iubiles aRsaniSnavad dai-wyo. proeqtSi CarTuli iyo saqarTvelos `mxatvar-ka-ligrafTa kavSiri~.

`23 welia, rac am saqmes vemsaxurebi. pirveli sru-lyofili xelnaweri 2009 wels Cems mowafesTan erTad gavakeTe da es gaxldaT vaJ-fSavelas poema `stumar-maspinZeli~. es iyo 2008 wlis movlenebis mimarT Cveni saprotesto gamoZaxili, raTa gveCvenebina qarTuli sulis ukvdaveba da Zliereba. vaJa-fSavelas 150 wlis iubiles aRsaniSnavad misi 14 poemis xelnaweri Sevqme-niT. muSaoba amJamadac mimdinareobs. ucxoeli kali-grafebic SemogvierTdnen, romlebisTvisac specialu-rad iTargmna vaJas leqsebi. zogierT enaze ki poetis Semoqmedeba ukve Targmnili gaxldaT da amis saWiroe-ba ar iyo,~ _ ganacxada `saqarTvelos mxatvar-kali-grafTa kavSiris~ xelmZRvanelma levan Caganavam.

vaJa-fSavelas Semoqmedebis xelnawerebis gamofe-na pirvelad mis mSobliur sofel CargalSi gaimarTa. Tbilisis saxelmwifo universitetSi kaligrafiuli eqspozicia organizatorebma sazogadoebis winaSe meored waradgines. gamofena `vaJa-fSavelas fondis~ Tavmjdomaris lela razikaSvilis, Tsu-is muzeumisa da `saqarTvelos mxatvar-kaligrafTa kavSiris~ organi-zebiT moewyo.

`vaJa aris universaluri STagonebis wyaro ara mar-to xelovanisTvis, aramed nebismieri adamianisTvis. Sesabamisad, ar aris gasakviri, rom misma Semoqmedebam kaligrafebis fantazias biZgi misca. es proeqti kidev erTxel gviCvenebs, rom vaJa-fSavela mTeli samyaros kuTvnilebaa. vaJa Tavad xatavda samyaros Tavisi si-tyviT da Zalian Tamami gadawyvetileba iqna miRebuli, rom axla misi sityva daexataT. vfiqrob, kaligrafebma am saqmes Rirseulad gaarTves Tavi. maTi xelwera STam-beWdavia,~ _ aRniSna lela razikaSvilma.

`2011 wels, vaJas dabadebidan 150 wlis iubiles aR-saniSnavad, UNESCO uamravi RonisZiebiT gamoexmau-ra. maT Soris ganxorcielda saerTaSoriso proeqti, romlis farglebSic qarTvel kaligrafebTan erTad vaJa-fSavelas nawarmoebebis mixedviT xelnawerebi uc-xoelma kaligrafebmac Seqmnes. Tqven warmoidgineT, am proeqts argentinelebi, peruelebi da kolumbielebic ki gamoexmaurnen,~ _ gviTxra Tsu-is muzeumis xelmZR-vanelma maia gurabaniZe.

aRsaniSnavia, rom uaxloes momavalSi vaJa-fSavelas Semoqmedebis kaligrafiuli nimuSebis wignad gamoce-mac igegmeba.

nato obolaZe

Tsu-Si aSS-is `jazis elCis~ ari rolandis jaz-kvartetis koncerti gaimarTa. niu-iorkuli bendis musika jazis didi ostatebis _ lui arm-strongis, diuk eling-tonis, Carli parkeris da dizi gilespis Semoq-medebiT aris STagonebu-li. Tumca ari rolandis

jaz-kvartetma Tsu-Si Sekrebil msmenelebs, sa-kuTari reperturis gar-da, qarTuli folkloris improvizaciac SesTavaza. magaliTad, qarTvelma jazis moyvarulebma aseve moismines `suliko~ ameri-kuli klasikuri musikis stilSi. miuxedavad imisa, rom ari rolandis jaz-kvartetis musikaluri Semoqmedeba qarTveli ms-menelisTvis naklebad iyo

cnobili, Tsu-is pirveli korpusis saaqto darbazSi Sekrebili msmenelebis na-wili amerikul jaz-kvar-tetis musikas aRfrTova-nebuli usmenda.

`jazi bavSvobidan miy-vars, Tumca ari rolandis jaz-kvartetis Sesrule-biT mxolod ramdenime simRera mqonda mosmeni-li. mixaria, rom saqarT-veloSi Camovidnen da maTi ukeT gacnobis saSu-aleba momeca,~ _ gviTxra Tsu-is studentma guram legaSvilma.

msmenelebis nawilma ki amerikuli klasikuri musikis ukeT gacnoba swo-red koncertze daswrebis Semdeg gadawyvita.

`dRevandeli dRe Cems cxovrebaSi erT-erTi da-samaxsovrebeli iqneba, ra-dgan jazis gulSematkiva-ri ar viyavi, magram axla Zalian momwons. SemdegSic aucileblad movusmen. madlobas vuxdi Cvens un-versitets da aSS-s sael-Cos, rom saSualeba momca gavcnobodi aseT karg bends,” _ aRniSna Tsu-is studentma TamTa WeliZem.

ari rolandi sakuTar bendTan erTad saqarTve-loSi ukve sami dRea imyo-feba. maT jazis saRamo ukve gamarTes TelavSi, ilias saxelmwifo uni-versitetSi ki studente-bisTvis masterklasebic Caatares.

Tsu-Si koncertis dawyebamde ari roland-ma maspinZeli qveynis Se-saxeb pirveli STabeWdi-lebebi gagvacno: `yve-laferi, rac saqarTve-los Sesaxeb gagonili mqonda, gamarTlda. sa-qarTvelo Zalian lama-zi qveyanaa, ulamazesi bunebiT, mSvenieri Rvi-niTa da samzareuloTi. qarTvelebi cnobilni arian, rogorc Tbili da gulRia xalxi. ms-menelma Zalian kargad migviRo da didi enTu-ziazmiT mogvismina. ase rom, moaruli legenda qarTvelebis Sesaxeb simarTle yofila~, _ gviTxra ari rolandma.

aSS-is `jazis elCis~ jaz-kvartetma, romlis SemadgenlobaSic qris bai-arsi (tenor saqsofoni), zaid naseri (altosaqso-foni) da keit bala (dra-meri) Sedian, bolo xuTi wlis ganmavlobaSi 35 qvey-anaSi imogzaura da 86 sxva-dasxva programaSi miiRo monawileoba. saqarTve-loSi ki niu-iorkuli jaz-kvarteti aSS-is saelCos mowveviT Camovida. maTi vi-zitis mizani saqarTvelo-amerikis diplomatiuri urTierTobis dawyebis 20 wlis iubiles aRsaniSnavad saqarTvelos masStabiT turnes mowyoba gaxldaT.

`2012 wels Damerika-saqarTvelos megobrobis 20 wlis iubiles aRvniS-navT da vfiqrob, am kon-certebis gamarTva Zalian kargi wamowyebaa, radgan qarTvelebisa da amerike-lebis megobroba sulidan da gulidan modis, iseve rogorc jazi,~ _ ganacxa-da saqarTveloSi amerikis saelCos sazogadoebasTan urTierTobis samsaxuris ufrosma maikl ternerma.

niu-iorkuli jaz-kva-rtetis qarTuli turne 30 noembers lopotas tbaze gamarTuli koncertiT dasrulda.

`jazis elCi~ da moaruli legenda saqarTveloze

www.tsu.getsunewspaper @ tsu.ge

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉÓ

ÌÏÅÀËÄÏÁÉÓ ÛÄÌÓÒÖËÄÁÄËÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

manana jurxaZe

manana jurxaZe

soso gamgebeli

zaza gulaSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 11À

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,

nodar xaduri, elene xarabaZe,

nodar belqania, Temur nadareiSvili,

lado minaSvili, vaJa kiknaZe,

nino CixlaZe, diana ZiZiguri

(Tsu-is me-3

korpusi)

[email protected]

2 22 36 62

tsunewspaper @ tsu.ge