kauno medicinos universitetas - publications.lsmuni.ltper pastaruosius tris metus kreipėsi į...

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Vitalijus Kovaliovas

LIETUVOS EMIGRANTŲ, GYVENANČIŲ LONDONE, POŽIŪRIS Į JUNGTINĖS

KARALYSTĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ IR KOKYBĘ

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė

prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė

KAUNAS,2010

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

LIETUVOS EMIGRANTŲ, GYVENANČIŲ LONDONE, POŢIŪRIS Į JUNGTINĖS

KARALYSTĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ IR KOKYBĘ


Mokslinė vadovė prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra.

Kaunas: 2010. 106 p.

Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone (Jungtinėje Karalystėje),

sveikatos prieţiūros problemas, jų poţiūrį į sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Tyrimo metodika. 2009 m. atlikta anoniminė anketinė Lietuvos emigrantų, gyvenančių

Londone, apklausa jų susibūrimo vietose ( lietuviškos parduotuvės, kirpyklos, mokyklos,

baţnyčia). Išdalinta 450 anketų, atsakas 89,3 proc. (n = 402)Anketiniai duomenys buvo

analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 15.0 versiją bei Microsoft Excel

programinį paketą.

Rezultatai. Apie du trečdaliai (69,2 proc.) Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, nors kartą

per pastaruosius tris metus kreipėsi į šeimos gydytoją, didelė dalis naudojosi ligoninių (63,4

proc.) ir greitosios medicinos pagalbos (62,0 proc.) paslaugomis, apie vienas ketvirtadalis

kreipėsi į odontologus. Sveikatos prieţiūros įstaigose teikiamą informaciją apie sveikatos būklę,

suteiktas procedūras ir gydymą respondentai įvertino 3,5 balo, šeimos gydytojo paslaugų kokybę

– 3,9 balo, stacionarinių paslaugų kokybę – 3,7 balo iš 5 galimų. Tačiau apie vienas trečdalis

respondentų buvo nepatenkinti sveikatos prieţiūra: turėjo problemų renkantis šeimos gydytoją,

neţinojo, kaip naudotis sveikatos prieţiūros paslaugomis (iškviesti greitąją medicinos pagalbą,

konsultuotis su gydytoju telefonu ir pan.). Paslaugų prieinamumą Jungtinėje Karalystėje geriau

vertino moterys, vyresnio amţiaus bei aukštesnio išsilavinimo respondentai. Pusė emigrantų,

nuolat gyvenančių Londone, naudojosi gydytojų paslaugomis ir Lietuvoje. Net 41,3 proc. vaistus

respondentams vaistus atsiunčia iš Lietuvos.

Išvados. Daugelio Lietuvos emigrantų nuomone, sveikatos prieţiūros paslaugos Jungtinėje

Karalystėje yra prieinamos ir pakankamai geros kokybės. Pagrindinės problemos, ribojančios

sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą – nepakankamas kalbos ţinojimas ir informacijos

apie Jungtinės Karalystės sveikatos prieţiūros sistemą ir jos teikiamas paslaugas lietuvių kalba

stoka.

Praktinės rekomendacijos. Lietuvos emigrantams, atvykusiems gyventi į Londoną, daugiau

domėtis informacija kaip naudotis sveikatos prieţiūros paslaugomis Jungtinėje Karalystėje.

Išsamesnę informaciją galima rasti Lietuvos ambasadoje bei jos internetinėje svetainėje, taip pat

NHS internetinėje svetainėje. Pagal galimybę bei anglų kalbos ţinojimą susipaţinti su sveikatos

prieţiūrą Jungtinėje Karalystėje reglamentuojančiais pagrindiniais norminiais aktais. Reikalauti iš

sveikatos prieţiūros įstaigų išsamesnės ir suprantamos informacijos apie jų teikiamas sveikatos

prieţiūros paslaugas bei jų teikimo tvarką. Lavinti anglų kalbą.

Raktaţodţiai: emigrantai, sveikatos prieţiūra, prieinamumas, kokybė, demografiniai-socialiniai

netolygumai.

3

SUMMARY Management of Public Health

ATTITUDE OF LONDON-BASED EMIGRANTS FROM LITHUANIA TO

ACCESSIBILITY OF UNITED KINGDOM HEALTHCARE SERVICES AND THEIR

QUALITY. Vitalijus Kovaliovas

Supervisor Jadvyga Petrauskienė, Professor, Department of Health Management, Faculty of

Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2010. 106 p.

Aim of the study. Assessment of the London-based emigrants from Lithuania healthcare

problems, their attitude to accessibility of healthcare services and their quality.

Methods. During 2009 the anonymous interviewing of the London-based emigrants from

Lithuania was conducted at the places more often visited by above respondents (Lithuanian food

stores, hairdressers, schools, and church). The number of questionnaires distributed was 450, the

response rate of completed questionnaire was 89,3 per cent (n=402). Survey data was analyzed

applying the statistic data analysis package SPSS 15.0 version and Microsoft Excel software

package.

Results. Approximately two thirds (69,2 per cent) of the London-based emigrants from Lithuania

visited the family doctor at least once during the last three years, most of them took services of

hospitals (63,4 per cent) and ambulance (62,0 per cent), approximately one fourth of them had

appointments for dentistry procedures. The evaluation (as point average, 5 points system) given

by the respondents was as follows: information on their health condition received from healthcare

institution, quality of the procedures and medical treatment – 3,5, quality of family doctor

services – 3,9, quality of in-patient treatment services – 3,7. However, one third of the

respondents were dissatisfied with healthcare services as they had experienced problems in

election of a family doctor, did not know how to take healthcare services (summon ambulance,

consult doctor on a phone, etc.). Higher evaluation of services accessibility in the United

Kingdom was given by women, middle aged and better educated people. Half of the Lithuanian

emigrants residing in London on regular basis were also taking medical services in Lithuania.

The percentage of the respondents who were sent medicines from Lithuania was as high as 41,3.

Conclusions. To the opinion of most emigrants from Lithuania the healthcare services in the

United Kingdom were accessible and of comparatively high quality. The main factors limiting

accessibility of healthcare services were insufficient language proficiency level, lack of

information in the Lithuanian language about the healthcare system of the United Kingdom and

services offered by it.

Practical recommendations. Lithuanian emigrants coming to live in London should pay more

attention to the information on how to make use of the healthcare services offered in the United

Kingdom. More detailed information is available at the Lithuanian Embassy and its web page as

well as on the NHS web page. Depending on the accessibility and the English language level

such people should make themselves conversant with the legal acts regulating healthcare services

in the UK. From healthcare institutions they should demand more consistent and understandable

information about the healthcare services and their providing procedures. The emigrants should

show efforts in improving their knowledge of English.

Keywords. Emigrants, health care, accessibility, quality, demografic and social inequalities

4

SANTRUMPOS

JK - Jungtinė Karalystė

ES – Europos sąjunga

LR – Lietuvos Respublika

LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė

SAM – LR Sveikatos apsaugos ministerija

KMU – Kauno medicinos universitetas

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

PSPĮ – Pirminės sveikatos prieţiūros įstaiga

GMP – Greitoji medicinos pagalba

BPG – Bendrosios praktikos gydytojas

NHS – National Health Service (liet. Nacionalinė sveikatos tarnyba)

χ2 – Chi-kvadrato kriterijaus reikšmė

lls – χ2

laisvės laipsnių skaičius

p – Pasikliovimo lygmuo

Rs - Spirmeno koreliacijos koeficientas

SN – Standartinis nuokrypis

lot. – Lotyniškai

Pvz. - Pavyzdţiui

Proc. - Procentai

5

TURINYS

ĮVADAS …………………………………………………………………………………………..6

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI …………………………………………………………..8

1. LITERATŪROS APŢVALGA …………………………………………………………….9

1.1. Migracijos tendencijos Lietuvoje..................................................................................…...9

1.2. Sveikatos prieţiūros kokybė.........................................................................................….12

1.3. Sveikatos prieţiūros prieinamumas ………..................................................................….15

1.4. Pasitenkinimas sveikatos prieţiūra................................................................…………….17

2. DARBO METODIKA …………………………………………………………………….20

2.1. Tyrimo organizavimas.......................................................................................................20

2.2. Apklausos anketos struktūra..........................................................................................…21

2.3. Demografinė socialinė respondentų charakteristika......................................................…21

2.4. Statistinė duomenų analizė............................................................................................…24

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ……………………………………………………26

3.1. Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone (Jungtinė Karalystė), naudojimosi sveikatos

prieţiūros paslaugomis ypatumai………………………………………………………..26

3.2. Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, informuotumas sveikatos prieţiūros

klausimais bei jo socialiniai demografiniai skirtumai .................................................….44

3.3. Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, poţiūris į sveikatos prieţiūros prieinamumą ir

paslaugų kokybę Jungtinėje Karalystėje bei jo socialiniai demografiniai

skirtumai.............................................................................……………………………...56

3.4. Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, pasitenkinimo suteiktomis Jungtinėje

Karalystėje sveikatos prieţiūros paslaugomis vertinimas ir jo ryšis su demografiniais

socialiniais veiksniais .......................................................................................................84

IŠVADOS ……………………………………………………………………………………….94

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS …………………………………………………………95

LITERATŪRA …………………………………………………………………………………96

PRIEDAI ………………………………………………………………………………………100

6

Įvadas

Migracija ir sveikata. Ar galime ieškoti ryšių tarp šių dviejų ţodţių? Migracija ( lot.

migration – kėlimasis, kraustymasis) – tai ţmonių kėlimasis gyventi iš vienos gyvenamosios

vietos į kitą [34]. Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota ţmogui. Daugelis iš mūsų atsakys

į tą retorinį klausymą neigiamai. Tačiau Sveikata taip pat yra visos tautos, valstybės turtas, kurį

tinkamai priţiūrėdamas ir naudodamas ţmogus kaupia socialines, materialines, kultūrines

vertybes, kuria visuomenės gerovę. Sveikas, kupinas jėgų, energingas ţmogus gali gyventi

visavertį gyvenimą, patirti darbo ir kūrybos dţiaugsmą [51]. Vienas uţdavinių, į kurį

atkreipiamas dėmesys PSO strategijoje – sveikatos prieţiūros tarnybų veikla. Visiems ţmonėms

turi būti garantuojamas sveikatos prieţiūros prieinamumas, kokybė, efektyvumas bei lygybė [28].

Kiekvienos visuomenės svarbiausias uţdavinys – sukurti tinkam1 sveikatos prieţiūros sistemą,

kurį atitiktų visus poreikius, kad ji būtų nemokama ir lengvai prieinama. Todėl įvairių pasaulio

šalių vyriausybės susiduria su skirtingomis problemomis, aplinkybėmis bei to regiono

visuomenės ypatumais, kurie lemia sveikatos apsaugos strategiją. Šiuo metu ţinomi tik keli

sveikatos sistemos valdymo būdai, kurie galėtų sėkmingai išlaikyti pusiausvyrą tarp finansinių,

teigiamų šalies biudţetui, rodiklių ir tos šalies visuomenės pasitenkinimo, prieinamumo gauti

aukštos kokybės sveikatos prieţiūros paslaugas.

Temos aktualumas.

Kalbant apie Lietuvos gyventojus, daugelis ţmonių galvoja, kad dėl tam tikrų aplinkybių,

keičiant gyvenamąją vietą, aplinka daro didelę įtaką jų sveikatai, kadangi pakinta jų gyvenimo

būdas. Dėl šios prieţasties pasirenkamas tylesnis, ţalesnis rajonas, graţesnis erdvesnis namas ir

pan.. Tačiau tam tikra dalis Lietuvos piliečių, keisdami savo aplinką, siekdami savęs realizavimo,

pasirenka kitą gyvenamąją vietą, migruodami į kitas šalis. Migracijos lygis ţymiai padidėjo per

pastaruosius keletą metų [35]. Ten, svetur, nesuprasdami socialinių, dvasinių, etninių, moralinių,

finansinių ir kitų visuomenės pagrindų susiduria su problemomis, kurios tiesiogiai įtakoja jų

sveikatą. Šiuolaikinė holistinė sveikatos samprata suprantama kaip visuma, susidedanti iš vieną

nuo kitos priklausančių sričių: fizinės, emocinės, protinės, socialinės (visuomeninės), asmeninės

ir dvasinės gerovės, todėl sveikatos problemos nagrinėjamos kaip kompleksinės [54]. Nenuostabu

išgirsti, kaip migravę lietuviai skundţiasi kitų šalių sveikatos prieţiūra kaip sistema, sveikatos

7

prieţiūros įstaigomis bei suteikiamomis paslaugomis. Mano manymu, šį reiškinį galėtų sąlygoti

lengvai paaiškinamos, tiriamos prieţastys. Viena iš jų – sveikatos prieţiūros sistemos veikimo

principų ţinojimo ar supratimo stoka, kita – tos šalies kalbos neţinojimas. Galimos ir daugelis

kitų, kurios susiliedamos į visumą, priverčia Lietuvos emigrantus, suprantančius bei lengvai be

pastangų naudojančius Lietuvos Sveikatos prieţiūros sistemą, suabejoti kitų šalių sveikatos

prieţiūros prieinamumu, jų paslaugų kokybę.

Darbo praktinė reikšmė

Šio tyrimo rezultatai bus naudojami vertinant Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone

(JK) sveikatos prieţiūros problemos JK bei jų atsiradimo prieţastis, kuo vadovaujantis galima

pateikti rekomendacijas emigrantams, kaip išvengti kai kurių sveikatos prieţiūros problemų

susirgus.

8

DARBO TIKSLAI IR UŢDAVINIAI

DARBO TIKSLAS – įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone

(Jungtinėje Karalystėje), sveikatos prieţiūros problemas, jų poţiūrį į sveikatos prieţiūros

paslaugų prieinamumą ir kokybę.

UŢDAVINIAI:

1. Nustatyti emigrantų, gyvenančių Londone (Jungtinėje Karalystėje) naudojimąsi

sveikatos prieţiūros paslaugomis

2. Įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, informuotumą sveikatos

prieţiūros klausimais;

3. Įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, poţiūrį į sveikatos prieţiūros

prieinamumą ir kokybę jų demografinius socialinius skirtumus;

4. Įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, pasitenkinimą suteiktomis

Jungtinėje Karalystėje sveikatos prieţiūros paslaugomis ir jo ryšį su demografiniais

socialiniais veiksniais.

9

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Migracijos tendencijos Lietuvoje

Šiais neribotų galimybių laikais migracijos procesas yra būdingas įvairioms pasaulio

šalims: tiek ekonomiškai išsivysčiusioms, tiek besivystančioms. Įvairiais laikais ţmonės buvo

linkę migruoti dėl įvairių prieţasčių, o kartais net ne savo noru. Šiais laikais emigruoti

ţmones skatina noras uţsidirbti pinigų, keliauti, įgyti aukštesnę kvalifikaciją ir kitas,

daugiausia asmenines, prieţastys. Šis procesas analizuojamas daugelyje pasaulio šalių, nes yra

aktualus jų ekonomikai, demografinei situacijai, politikai ir kitoms gyvenimo sferoms. Šiaip

Emigracija teoriniu aspektu – ţmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą šalį nuolatiniam

gyvenimui [8].

Emigrantas – išeivis, asmuo, savo noru persikėlęs gyventi į kitą šalį. Daţnos

emigracijos prieţastys – politinės ar ekonominės, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą

pusę kitoje šalyje ar sulaukus vyresnio amţiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus [10].

Emigracija – labai populiarus reiškinys Lietuvoje. Po nepriklausomybės atkūrimo iš

Lietuvos įvairiais paskaičiavimais išvaţiavo apie 300 tūkst. ţmonių [35]. Dauguma ieškodami

geresnio gyvenimo išvyko į Jungtines Valstijas ar Vakarų Europos šalis [35]. Paskutinieji

metai – ryškios bedarbystės metas, todėl vis daugiau Lietuvos gyventojų savo pragyvenimo ir

karjeros galimybes sieja su uţsienio šalimis. Šie procesai suintensyvėjo Lietuvai įstojus į ES.

Ţodynai apibūdina emigrantą kaip ţmogų, kuris atvyksta į kitą šalį ieškodamas geresnio

gyvenimo. Tačiau jei gyvenimo pilnatvei reikia ir profesinės veiklos tęstinumo (kuri, beje,

svarbi išlaikant aplinkinių pagarbą bei pagarbą sau pačiam), svetimoje šalyje pasiekti gali būti

nelengva [3].

Jų supratimu tik svetur galima save realizuoti – tai daţnai įgyvendinamas dalykas..

Vos ne vienintelė prieţastis, genanti lietuvius iš Lietuvos, yra noras dirbti ir uţsidirbti. Todėl

sveiko proto ir moralės poţiūriu kiekvienam iš tų ţmonių galima tik pritarti. Lietuvoje vyksta

esminis ekonominės sistemos pertvarkymas [33]. Be to, paprasto, menkai kvalifikuoto darbo

atlyginimai Lietuvoje suteikia tik skurdų gyvenimą. Tai liudija ir skaičiai.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys rodo, kad

nuo nepriklausomybės atgavimo iš Lietuvos emigravo virš 334 tūkst. ţmonių, kas sudaro

beveik 10 proc. Lietuvos gyventojų [9]. 2004 m. iš Lietuvos emigravo 32,5 tūkst. gyventojų.

Daugiausia – 48,1 tūkst. (2 kartus daugiau nei 2003 m.) – emigravo 2005 m. Per 2006 m.

emigrantų skaičius sumaţėjo: emigravo apie 27,8 tūkst. 2005 m. iš Lietuvos emigravo 8 tūkst.

moterų ir 7,6 tūkst. vyrų. 2008 metais daugiau nei pusė (apie 70 proc.) emigrantų išvyko į

10

Europos Sąjungos valstybes: Jungtinę Karalystę (26 proc. išvykusiųjų, palyginti su bendru

emigrantų skaičiumi), Airiją (20 proc.), Vokietiją (9 proc.), Ispaniją (6 proc.). Lietuvos

gyventojai emigruoja ir į Jungtines Amerikos Valstijas (14 proc. išvykusiųjų), Rusijos

Federaciją (7 proc.), Baltarusiją (6 proc.) [35]. Dėl emigracijos daugiausia prarandama

darbingo amţiaus jaunimo. Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvos migracijos potencialas labai

didelis: 40 – 60 proc. Lietuvos gyventojų norėtų išvykti gyventi/dirbti į uţsienį [48]; pernai

emigrantų tarpe penktadalį sudarė 25–29 metų amţiaus gyventojai, 20–24 metų amţiaus –

16,3 procento, 30–34 metų amţiaus – 12,9 procento ir 35–39 metų amţiaus – 8,8 procento, o

60 metų ir vyresnio amţiaus gyventojai – tik 2,9 procento [35].

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdytas tyrimas rodo, kad daţniau į uţsienį

dirbti rengiasi vykti jaunesnio amţiaus, aukštesnio išsilavinimo ţmonės [3].

.„Vilmorus” atliktas visuomenės nuomonės tyrimas „Lietuvos gyventojų nuomonė apie darbą

uţsienyje“ rodo, jog ţmonės, su nebaigtu viduriniu išsilavinimu nesvarbu, kur save realizuoti

ir jie kuo puikiausiai save realizuoja Lietuvoje, tuo tarpu labiausiai laikinai norėtų išvykti

mokytis arba dirbti specialųjį ar aukštąjį mokslą baigę lietuviai. Visam laikui išvykti gyventi į

uţsienį taip pat norėtų daugiau ţmonių, turinčių aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą, nei tie, kurie

turi tik pagrindinį ar nebaigtą vidurinįjį [49]. Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų

norėtų išvykti 60 – 75 proc.. Tačiau tik nedaugelis (apie 9 proc.) norėtų emigruoti visam

laikui [42].

Pernai šalyje vidutiniškai 1000-ui gyventojų teko 5,1 emigranto. Daugiausiai

emigravo skaičiuojant 1000-ui gyventojų iš Visagino (16,3), Palangos miesto (10,5),

Akmenės rajono (8,5), Klaipėdos miesto (8,4) savivaldybių, o maţiausiai – iš Rietavo (0,6),

Molėtų rajono (1,0), Kalvarijos (1,3), Širvintų rajono (1,5) savivaldybių [35]. Lietuvių

tarptautinės migracijos rodikliai pateikti 1.1. lentelėje.

1.1 lentelė. Tarptautinė migracija.

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Lietuvos Respublika

Emigrantai, abs. sk. 11 032 15 165 15 571 12 602 13 853 17 015 21 970

Emigrantų skaičius 1 000 gyventojų 3,2 4,4 4,6 3,7 4,1 5,1 ..

Imigrantai, abs. sk. 4 728 5 553 6 789 7 745 8 609 9 297 6 487

Imigrantų skaičius 1 000 gyventojų 1,4 1,6 2,0 2,3 2,6 2,8 ..

Migracijos saldo -6 304 -9 612 -8 782 -4 857 -5 244 -7 718 -15 483

Migracijos saldo 1 000 gyventojų -1,8 -2,8 -2,6 -1,4 -1,5 -2,3 ..

Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV [35].

11

2009 m. iš Lietuvos emigravo 22 tūkst. ţmonių. Daugiausia Lietuvos gyventojų

emigravo į Jungtinę Karalystę (5,7 tūkst.), Airiją (2,7 tūkst.), JAV (1,7 tūkst.), Vokietiją (1,35

tūkst.) [35]. Lietuvių emigracijos dydţiai, deklaruojant būsimą gyvenamą šalį, pateikti 1.2.

lentelėje.

1.2 lentelė. Lietuvos emigrantų, deklaravusių išvykimą skaičius

2004 2005 2006 2007 2008 2009

Jungtinė Karalystė 3 525 4 223 3 223 3 659 4 472 5 719

Airija 1 009 2 073 1 313 1 616 1 983 2 763

Ispanija 730 794 766 841 917 1 355

Jungtinės Valstijos 2 980 2 010 1 771 1 540 1 782 1 700

Vokietija 1 727 1 473 1 114 1 277 1 349 1 350

Kitos valstybės 5 194 4 998 4 415 4 920 6 512 9 083

Iš viso pagal valstybes 15 165 15 571 12 602 13 853 17 015 21 970

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV [35].

Norint pritapti prie kitokio gyvenimo būdo, naujos šalies papročių, reikia daug

energijos ir laiko. Jauniems ţmonėms ar sukūrusiems šeimą su tos šalies piliečiu adaptuotis

lengviau ir tai pavyksta greičiau, nei tiems, kurie atvyko su šeima. Ar pavyks tęsti profesinę

karjerą svečioje šalyje, priklauso nuo jos kalbos mokėjimo, amţiaus ir darbo kvalifikacijos

[50].

Gyvendami savo šalyje dauguma ţmonių, patirdami psichologinius, socialinius bei

materialinius sunkumus, galvoja, kad uţsienis - išsigelbėjimas bei visų problemų sprendimas,

kartais išsivaizduoja net kaip Paţadėtąją ţemę. Praradus viltį ir nematydami Lietuvoje

ateities, dauguma lietuvių išvyksta į kitą šalį su viltimis atrasti save [14]. Susikurti materialinę

bazę, atvykus į kitą šalį pavyksta gana greitai – per kelerius metus, tačiau tęsti savo profesinį

gyvenimą pasiseka nedaugeliui [50]. Patyrę emigranto dalią, bei gal ir ne kartą pabandę eiti

savo profesinio pasirengimo kryptimi, dauguma supranta, kad su profesine karjera teks

atsisveikinti, galbūt visam laikui. Lietuvoje jie buvo mokytojai, inţinieriai, architektai, bet

svetur jie dirba valytojais, statybų darbininkais, sodų, aplinkos priţiūrėtojais… [22]

Uţsienio kalbas dabartinis emigrantas, ypač jaunimas, perkanda gana greitai, bet

vyresni maţiau imlesni mokslams, ir kalbos mokymasis uţtrunka ilgesni laiko tarpą. Naujos

kalbos ţodyną emigrantai išplečia taip, kad galėtų susikalbėti, todėl dauguma nemoka rašyti.

Tačiau pasiekti kalbos lygį, reikalingą profesinei karjerai, reikia ţymiai daugiau laiko ir

energijos, negu naujasis emigrantas gali sau leisti. Pagrindinis atvykėlio tikslas yra

prasigyventi ir aprūpinti vaikus. Jie dirba sunkų fizinį darbą neskaičiuodami valandų. Po

12

tokios darbo dienos dauguma neturi sveikatos studijuoti ar laiko lankyti kalbos kursus.

Turėdami laisvą minutę jie stengiasi praleisti su vaikais ar pabendrauti su tautiečiais [57].

Tačiau migracijos gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso ir nuo daugelis kitų faktorių:

aplinka, darbas, asmens sveikata ir t.t. Tuo ruoţtu, sveikata vertinama tik tuomet, kai

susergama ir tai daro labai didelę įtaką gerovei bei gyvenimo kokybei. Tada ţmogus

susiduria su sveikatos prieţiūra, tiksliau tariant su kriterijais , įtakojančiais pasitenkinimą:

kokybę bei prieinamumu.

1.2. Sveikatos prieţiūros kokybė

Sveikatos prieţiūros kokybė – laipsnis, kuriuo sveikatos prieţiūros paslaugos,

atitinkančios šiuolaikines profesines ţinias, asmeniui ir visuomenei padidina pageidaujamų

sveikatos rezultatų tikimybę [37]. Sveikatos prieţiūros kokybė – tai jos tinkamumas tenkinti

pacientų poreikius ir lūkesčius [37]. Vienas iš pagrindinių sveikatos prieţiūros kokybės

vertinimo kriterijų yra pacientų pasitenkinimas sveikatos prieţiūros paslaugomis, t.y.

sveikatos prieţiūros teikėjų gebėjimas patenkinti jų lūkesčius, poreikius ar norus. Paslaugų

marketingas ir vadyba vartotojų patirtą pasitenkinimą apibrėţia kaip pozityvų jausmą, kuris

atsiranda palyginus suvokiamą gautos paslaugos rezultatą su lūkesčiais [2]. Lūkesčiai – tai

išankstinė vartotojo nuomonė apie paslaugą [13]. Jie priklauso nuo vidinių ir išorinių

veiksnių. Vidiniams veiksniams priskiriami motyvai, suvokimas, patirtis, išoriniams

veiksniams – rinkodaros veiksniai, kitų ţmonių rekomendacijos, įvairi gauta informacija. Jei

lūkesčiai pasiteisina, kokybės lygis tenkina vartotoją, todėl tikėtina, kad vartotojas ir toliau

naudosis organizacijos paslaugomis [2].

Vertinant sveikatos prieţiūros kokybę reikėtų atsiţvelgti į tris jos lygmenis:

Pirmasis lygmuo – paciento kokybė, t. y. paslaugos, kurių pacientas ar jo artimieji tikisi iš

medicinos įstaigos [11, 17]. Antrasis lygmuo – profesionalo kokybė. Šiuo atveju nagrinėjama,

ar paslaugos atitinka poreikius, ar tinkamai naudojama medicinos technika ir atliekamos

procedūros [20]. Ta pati kokybiška paslauga, suteikta dviem skirtingiems ţmonėms, gali lemti

visiškai skirtingus rezultatus. Paslaugos teikimo procesas „matuojamas“ apčiuopiamais

dalykais. Sudarydama sutartį ligoninė įsipareigoja atlikti visa, kas nustatyta gydymo

protokoluose, ir tai registruoti ligos istorijoje. Kokybė kontroliuojama lyginant ligos istorijos

įrašus su gydymo protokolu; jei buvo atlikta viskas, kas jame numatyta, paslauga vertinama

kaip kokybiška. Trečiasis lygmuo – vadybos kokybė. Tai efektyviausias procedūrų ir resursų

13

(ţmonių, finansų, laiko) naudojimas remiantis įstatymais bei aukštesniųjų instancijų

direktyvomis [59]. Paslaugų kokybę galima gerinti įvairiais būdais, sakysim, medicinos

įstaigai įsigyjant brangios aparatūros. Tačiau kad kokybė išaugtų 10 proc., pinigų reikia

investuoti ne dešimt procentų, o kur kas daugiau [32]. Kokybę galima gerinti ir beveik

apsieinant be investicijų, t. y. diegiant kokybės sistemas [1]. Sveikatos prieţiūros paslaugų

kokybę nulemia ne tik techninės įstaigų galimybės: teikiamų paslaugų įvairovė, medicinos

technologijų lygis, medicinos įrangos galimybės, bet ir vadybos priemonių taikymas

gyventojams aptarnauti – kaip gyventojams organizuojama sveikatos prieţiūra, tinkamas

visuomenės informavimas (ką gyventojai ţino apie sveikatos prieţiūros organizavimą,

paslaugų įvairovę) [1]. Vienas svarbių vadybos rodiklių daugelyje šalių yra įstaigų

administracijos pastangos įvertinti, kokie gyventojų poreikiai ir kaip pacientai vertina

teikiamas paslaugas, medicinos personalo darbo kokybę [23].

Kokybės gerinimui reikia pastoviai fiksuoti pacientų pasitenkinimą, lūkesčius.

Nesvarbu kur ţmogus gyvena, jų nuomonė, kad jie pasirinktų privačias įstaigas, kuriose nėra

eilių, geresnė paslaugų kokybė, tačiau nereikia mokėti uţ paslaugas (jei uţ jas sumokėtų

ligonių kasa), o tai rodo pacientų augančius paslaugų kokybės reikalavimus [53]. Bet visos

sveikatos prieţiūros įstaigos sudarant sutartis teikti paslaugas įsipareigoja teikti tokios pat

apimties kokybiškas paslaugas, tačiau optimizuojant išlaidas [45].

Europos šalyse atlikta nemaţai pacientų apklausų dėl teikiamų sveikatos prieţiūros

paslaugų kokybės vertinimo. Pavyzdţiu galėtų būti Didţioji Britanija. Didţiosios Britanijos

psichologijos specialistai teigia, kad susidomėjimas pacientų nuomonių tyrimais ypač išaugo

per paskutinį dešimtmetį [55]. 1990m. Didţiojoje Britanijoje pacientų pasitenkinimo teikiama

paslauga įvertinimas buvo vienas iš kontrakto su bendrosios praktikos gydytoju reikalavimų

[55]. Šioje šalyje pacientų apklausų atliekama ypatingai daug ir didelių. Kai kurių tyrimų,

pvz., 2000m. organizuotos pacientų pasitenkinimo bendrąja praktika studijos, metu pacientų

apklausos atliktos kaip eilinio vidaus audito procedūros [55]. Taip pat sveikatos prieţiūros

paslaugų kontraktų su BPG reikalavimų atsiradimas, kai 1995 metais šalyje buvo sukurta

sudėtinga multidimensinė pacientų pasitenkinimo įvairiais bendrosios praktikos aspektais

vertinimo sistema, sudarytas penkių dalių (46 punktų) pacientų pasitenkinimo klausimynas.

Šios sistemos pagrindas įvertinti pacientų pasitenkinimą gydytojų darbu, prieinamumą,

pasitenkinimą slaugytojų darbu, apsilankymų organizavimo sistemą, priemones ir bendrą

pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis [56].

14

Kasmet visuomenės domėjimasis sveikatos prieţiūra didėja, o sveikatos prieţiūros

paslaugoms keliami vis grieţtesni reikalavimai. Daugelyje Europos šalių vysta sveikatos

prieţiūros paslaugų teikimo reformos, sveikatos prieţiūros organizavimas ir kokybė tampa

vienais iš svarbiausių dalykų. Daugumos šalių sveikatos prieţiūros reformų varomoji jėga –

ekonominiai svertai, tačiau reforma sėkminga tik tuomet, jei, ją įgyvendinant, pagerės

sveikatos prieţiūros kokybė [47]. Reformai įtaką daro paslaugų teikėjų ir pirkėjų santykiai,

konkurencija tarp paslaugų teikėjų. Bet kokios reformos tikslas – kokybės gerinimas.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje asmens sveikatos prieţiūros kokybės

uţtikrinimo programoje [37] teigiama, kad vienas iš strateginių tikslų yra asmens sveikatos

prieţiūros įstaigų veiklos tobulinimas, tinkamų, efektyvių ir saugių sveikatos prieţiūros

paslaugų teikimo sąlygų uţtikrinimas.

Šalies ţmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo ţmonių

sveikatos priklauso valstybės ekonominis klestėjimas [7].

Vykdant ir plėtojant reformas, sveikatos sistemos prioritetais taps sveikatos ugdymas

ir ligų profilaktika, Lietuvos ţmonėms laiduojama, prieinama, laiku suteikiama, saugi bei

veiksminga sveikatos prieţiūra, pagrįsta realiu sveikatos draudimu ir teisumu. Norint

pagerinti sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo organizavimą ir jų kokybę, reikia įvertinti ir

veikti struktūrą, procesą ir padarinius [6].

Pacientas, kaip pagrindinis sveikatos prieţiūros sistemos subjektas, turi teisę tikėtis,

kad į jo lūkesčius, poreikius bus atsiţvelgta , todėl dėmesys pacientui, kaip asmenybei, jo

problemoms yra būtina ir labai svarbi gydytojo darbo dalis [15]. Tačiau pakeisti padėtį vien

sveikatos prieţiūros įstaigos darbuotojų pastangomis yra ţymiai sunkiau. Taikomos

organizacinės priemonės taip pat galėtų turėti įtakos ir kitos svarbios problemos sprendimui –

sveikatos prieţiūros įstaigoje praleidţiamam laikui trumpinti. Kiekvieno paciento laikas, kurį

jis praleidţia kol patenka pas gydytoją, skaičiuojant ir sugaištą laiką registratūroje, ir laukimo

prie gydytojo kabineto laiką, gali būti skaičiuojamas ne minutėmis, o valandomis [27].

Padauginus šį rodiklį iš apsilankymų sveikatos prieţiūros įstaigose skaičiaus, netgi vertinant

vien dirbančiųjų besilankančiųjų ambulatorinėse sveikatos prieţiūros įstaigose kontingentą,

gaunamos labai didelės ir nereikalingos laiko sąnaudos. Apie gydymo tinkamumą negalima

spręsti remiantis vien pacientų nuomone, reikėtų vertinti ir gydymo rezultatus, paciento

sveikatos būklę, jo psichikos būklę, kitus objektyvius rodiklius [27]. Tačiau reikėtų atkreipti

dėmesį į tai, kad subjektyvi pacientų nuomonė apie gydytojo darbą turi įtakos tolesniam

15

bendradarbiavimui su gydytoju, reţimo bei gydymo laikymuisi, taigi ir tolesnei pacientų

sveikatos būklei [23].

1.3. Sveikatos prieţiūros prieinamumas

Asmens sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas yra vienas sveikatos prieţiūros

kokybės vertinimo sudedamųjų rodiklių [24]. Sveikatos prieţiūros optimizavimo principas

uţtikrinamas tada, kai sveikatos prieţiūros paslaugos prieinamos daugumai, o pagrindinės –

visiems gyventojams. Sveikatos prieţiūros prieinamumas gali būti vertinamas skirtingai: ir

kaip galimybė patekti pas gydytoją pasinaudoti jo paslaugom ir kaip šių sveikatos prieţiūros

paslaugų vartojimas, ir kaip gyventojų aprūpinimas sveikatos prieţiūros ištekliais (gydytojų,

slaugytojų ir pan.) ir t.t. [43].

Sveikatos prieţiūros prieinamumas – valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamos

sveikatos prieţiūros sąlygos, uţtikrinančios asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį,

komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei. Visiems ţmonėms turi būti

garantuojamas sveikatos prieţiūros prieinamumas, kokybė, efektyvumas bei lygybė [28].

Sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas yra gyventojo galimybė ligos ar kito patologinio

proceso atveju pasinaudoti sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamomis medicinos pagalbos

paslaugomis, kurios turi būti reikiamo efektyvumo ir santykinai nebrangios [36].

Sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas tiesiogiai įtakoja gyventojų sveikatos

būklę. Be to, jis visiems visuomenės nariams būtina sąlyga numatyta Europos bendrijų

komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui [31].

Norint įvertinti prieinamumą labai svarbi ţmonių nuomonė apie sveikatos prieţiūros

įstaigų darbo organizavimą, pacientų ir medicinos personalo santykių kokybę, pacientų

poţiūrį į teikiamą informaciją, sveikatos prieţiūros sistemoje diegiamas naujoves (pvz.,

galimybę spręsti sveikatos problemas telefonu). Daţniausiai pacientų poreikius trukdo

tenkinti netinkamas ar neţinomas sveikatos prieţiūros įstaigų darbo organizavimas, pacientų

nepasitenkinimas medicinos personalo ir pacientų santykiais, pacientams teikiamos

informacijos stoka apie teikiamas paslaugas bei sveikatos būklę, dėl to ribotos galimybės

pasirinkti gydymą [23].

Informacijos prieinamumas yra apibrėţtas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos ir

Lietuvos Respublikos sveikatos prieţiūros įstaigų įstatymuose [39, 40], kuriuose teigiama,

kad kiekvienas gyventojas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos prieţiūros įstaigas, jų

vidaus tvarkos taisykles ir kokybės politiką bei jų teikiamas sveikatos prieţiūros paslaugas

16

(nemokamų ir mokamų paslaugų rūšis, jų teikimo mąstą ir kainas), o asmens sveikatos

prieţiūros įstaigos privalo uţtikrinti, kad ši informacija būtų prieinama pacientų susipaţinimui

[44].

LR Sveikatos draudimo įstatyme pateikiama prieinamumo definicija. Teigiama, jog

prieinamumas yra „valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamos sveikatos prieţiūros sąlygos,

uţtikrinančios asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį

priimtinumą asmeniui ir visuomenei“ [38].

Sveikatos prieţiūroje labai aktuali pacientų galimybė pasirinkti sveikatos prieţiūros

paslaugas teikiančią įstaigą bei joje dirbantį specialistą. Lietuvos Respublikos pacientų teisių

ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymas reglamentuoja paciento teisę į kokybišką sveikatos

prieţiūrą, paciento teisę į sveikatos prieţiūros prieinamumą ir priimtinumą, paciento teisę

pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir sveikatos prieţiūros įstaigą, paciento teisę į

informaciją, paciento teisę rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas ir teisę atsisakyti

gydymo, paciento teisę neţinoti, paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, paciento

teisę skųstis, taip pat paciento teisę į ţalos atlyginimą ir šios teisės įgyvendinimo tvarką [41].

Pacientai turi ir kituose teisės aktuose nustatytas teises. Pacientų teises, kai teikiamos jiems

sveikatos prieţiūros paslaugos pagal asmens sveikatos prieţiūros paslaugų sutartis, be šio

įstatymo, reglamentuoja Civilinis kodeksas [41].

Daţnai galima pastebėti, kad įvairūs teisiniai ir finansiniai apribojimai pacientui

trukdo laisvai pasirinkti gydytoją ar gydymo įstaigą, kad pacientui sunku patekti ir gauti

reikiamą pagalbą pas šeimos gydytoją ar apylinkės terapeutą, nes pastariesiems mokama uţ

prisirašiusių gyventojų skaičių, o ne uţ suteiktas paslaugas, kad pacientui gydytojai ir kitas

medicininis personalas skiria maţai laiko ir dėmesio, nes netinkamai paskirstytas darbo krūvis

[55].

Tačiau kiek dar lieka neišvardintų kriterijų, kaip ilgas tyrimų rezultatų laukimas, ţema

gydytojų kvalifikacija, pacientų skirstymas pagal pajamas, amţių ar rasę ir pan.

Nedidelės sveikatos prieţiūros įstaigos, esančios netoli respondentų gyvenamosios vietos ir

atitinkančios gyventojų kokybiškos sveikatos prieţiūros poreikius šiuo metu atitiktų

vadinamųjų „tiesioginių kontraktorių“ apibūdinimą [52].

Taigi palanki gyventojų nuomonė apie šias įstaigas gali uţtikrinti lengvesnį pacientų

registravimąsi pas gydytojus, dirbančius būtent tokiose įstaigose. Stacionarinės pagalbos

reikalingumo tendencijos gana palankios ambulatorinei sveikatos prieţiūrai [27].

17

Palaipsniui keičiasi pacientų nuomonė apie ambulatorinės sveikatos prieţiūros grandies

galimybes. Vyresnio amţiaus pacientai daţniau negu jaunesni respondentai, atiduotų

pirmenybę stacionariniam gydymui, o jaunesni ambulatoriniam. Tai galėtų sąlygoti ir

santykinai blogesnė vyresnio amţiaus pacientų sveikatos būklė, didesnė sunkesnių ligų dalis

ligų struktūroje [1]. Be to, jaunesni bei aukštąjį išsimokslinimą turintys pacientai gali būti

geriau informuoti apie sveikatos prieţiūros paslaugų tęstinumą, prevencinės veiklos bei

sveikatos išsaugojimo galimybes ambulatorinėje sveikatos prieţiūroje – visa tai teigiamai

galėtų paveikti jų nuomonę [1].

1.4. Pasitenkinimas sveikatos prieţiūra

Remiantis mokslinių studijų duomenimis, galima teigti, kad egzistuoja eilė, veiksnių,

įtakojančių pacientų pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis [20, 30]. Veiksniai,

turintys įtakos pacientų pasitenkinimui yra labai svarbūs norint suteikti kokybiškas paslaugas.

Pacientų pasitenkinimas ir nepasitenkinimas yra sudėtingas reiškinys, susijęs su

pacientų lūkesčiais, sveikatos būsena, asmeninėmis savybėmis, o taip pat ir sveikatos sistemos

charakteristikomis [16, 59]. Pagrindiniai, veiksniai, turintys įtakos, pasitenkinimui: paciento

lūkesčiai ir poreikiai sveikatos prieţiūroje; paciento amţius (jaunesni pacientai maţiau

patenkinti suteiktomis paslaugiomis) [21]; techninė bazė; lytis (moterys daţniau būna

nepatenkintos suteiktomis paslaugomis nei vyrai).

Švedų mokslininkai iš Nordic College of Caring Science atliko tyrimus ir nustatė

pagrindinius aštuonis veiksnius, kurie turi įtakos pacientų pasitenkinimui. 8 pagrindiniai

veiksniai, įtakojantys pacientų pasitenkinimą medikų darbu stacionare: svarbus veiksnys prieš

gydymą - socio-demografinės pacientų charakteristikos, vienas tarpinis veiksnys tarp

ligoninės ir prieš apsilankymo joje - laukiamas dėmesys iš slaugos personalo ir jau ligoninės

veiksniai - komunikavimas ir informavimas, paciento dalyvavimas bei jo įtraukimas į savęs

gydymo procesą, tarpusavio santykiai tarp gavėjo ir tiekėjo, medicininė intervencija, fizinė

aplinka ir sveikatos prieţiūros (sistemos) organizavimas [26].

1.4.1. Socio-demografinės charakteristikos. Ţmogaus amţius svarbus pacientų

lūkesčių sveikatos prieţiūros paslaugų vertinime. Dauguma studijų, kurios tyrė pacientų

amţiaus ir pasitenkinimo sąveiką, nustatė įtikinamą tendenciją: vyresni pacientai yra

reikšmingai labiau patenkinti paslaugomis nei jaunesni[58]. Kai kurios studijos konstatavo,

18

jog reikšmingo skirtumo tarp vyresnio ir jaunesnio amţiaus pacientų skirtingo pasitenkinimo

nėra, o pavienės studijos nustatė, jog jaunesni pacientai buvo labiau patenkinti paslaugomis

[26]. Jaunesni pacientai daţniau būna priekabesni bei reikalauja suteiktos paslaugos

aukštesnės kokybės. Yra nemaţai skirtingų bandymų paaiškinti, kodėl vyresni ţmonės linkę

būti labiau patenkinti paslaugomis. Tai gali būti susiję su bendraisiais gyvenimo ciklo

efektais: vyresni ţmonės stoiškesni ir priima viską ramiau nei jaunesni arba, kad vyresni

ţmonės sulaukia daugiau dėmesio ir pagarbos iš sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjų pusės

[21]. Antra vertus, tai gali būti kohortos efektas, kai vyresnių ţmonių lūkesčiai yra maţesni ir

paremti tomis paslaugomis, kokias jie gavo anksčiau, kai prieţiūros standartai buvo ţemesni.

Svarbūs ir pacientų lytis bei išsilavinimas. Literatūroje duomenys apie respondentų lyties ir

pasitenkinimo ryšį prieštaringi[26]. Moterys reikšmingai daţniau nei vyrai būna

nepatenkintos suteiktomis paslaugomis. Nors kai kurios studijos nustatė, jog reikšmingai

labiau patenkintos paslaugomis yra moterys, dar kitose studijose reikšmingo skirtumo tarp

vyrų ir moterų išreikšto pasitenkinimo sveikatos prieţiūros paslaugomis nenustatyta.

Dauguma atliktų studijų nerado reikšmingo ryšio tarp išsilavinimo ir pasitenkinimo, nors kai

kurie teigia, kad aukštąjį išsimokslinimą turintys pacientai – daţniau būna nepatenkinti [26].

Tarp skirtingų pajamų tiriamųjų grupių taip pat daţniausiai pasitenkinimo skirtumų

nerandama.

1.4.2. Lūkesčiai iš personalo. Pacientų pasitenkinimą nulemia patenkinti pacientų

lūkesčiai. Vieni pacientų lūkesčiai svyruoja visą laiką gulint ligoninėje, kiti – išlieka

pastovūs. Pacientų lūkesčių patenkinimui svarbią vietą uţima personalo elgesys su jais.

Pacientai tikisi, kad medicinos personalas su jais bendraus kaip su lygiaverčiais partneriais,

kad bus jų konsultantu, kai reikės priimti sprendimus. [26]. Svarbi problema yra kartais

pasitaikantys nerealūs pacientų lūkesčiai ir pageidavimai Be abejonės, yra aiškus pacientų

mokymo apie tinkamą prieţiūrą poreikis. Mokymas padėtų formuoti realius pacientų idealus

ir lūkesčius [12].

1.4.3. Fizinė aplinka. Fizinė aplinka supanti pacientą turi įtakos pacientų

pasitenkinimui. Fizinė aplinka: švara, maistas, triukšmas, pacientų skaičius palatoje, palatų

komfortabilumas ir estetiškumas, yra vienas iš veiksnių įtakojančių pasitenkinimą [26].

1.4.4. Bendravimas ir informavimas – būtina kokybiškų paslaugų sąlyga. Pacientai

pabrėţia informacijos svarbą ir teigia, kad „savalaikė ir išsami informacija didina

19

pasitenkinimą paslaugomis“ [26]. Tokiais atvejais labai daug kas priklauso nuo gydytojo

komunikacinių gebėjimų, kuriuos panaudodamas ir argumentuodamas jis gali keisti paciento

lūkesčius [58]. Pacientų lūkesčių patenkinimas labai svarbus kai kalbama apie sveikatą ir

rezultatus. Dauguma autorių vieningai pabrėţia, kad paciento – gydytojo santykis labai

svarbus paciento pasitenkinimui [26].

1.4.5. Dalyvavimas ir įtraukimas. Pacientų aktyvus dalyvavimas ir įtraukimas į

sprendimų priėmimą labai padidina pacientų pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis

[26].

1.4.6. Tarpusavio santykiai. Jeigu kalbame apie kokybišką paslaugų suteikimą pagal

marketingo taisykles privalomi geri tarpusavio santykiai tarp paslaugų gavėjų ir paslaugų

teikėjų Gerus tarpusavio santykius apibrėţia tokios sąvokos, kaip: abipusis supratimas,

pagarba, pasitikėjimas, sąţiningumas, bendra veikla [26].

1.4.7. Medicininė – techninė kompetencija – svarbus kokybiškų paslaugų

komponentas. Dauguma pacientų, gerai apsiskaitę bei išanalizavę savas ligas, jaučia, o kartais

ir ţino, kada medikai naudoja netinkamas diagnostines bei gydymo priemones ir tai labai

sumaţina pacientų pasitenkinimą paslaugomis. Taip pat, pacientams labai svarbu, kad

naudojant naujausias technologijas būtų efektyviai sumaţintas skausmas. Skausmo nebuvimas

ir efektyvus jo sumaţinimas didina pacientų pasitenkinimą paslaugomis [26].

1.4.8. Sveikatos priežiūros organizavimas. Organizacijos, sveikatos sistemos ir

įstaigos pastoviai reorganizuojamos, ir būtent tie sisteminiai pokyčiai turi įtakos pacientų

pasitenkinimui. Kiekvienos šalies sveikatos sistema turi garantuoti pacientui paslaugų

prieinamumą bei jų tęstinumą. Pagal 1984 metų PSO priimtą pasaulio sveikatos apsaugos

politinį dokumentą “Sveikata visiems 2000” visos valstybės turi suformuoti tokią sveikatos

politiką, kuri uţtikrintų visiems gyventojams aukšto lygio medicinos pagalbą, pagrįstą

pirmine sveikatos prieţiūra ir palaikomą antrinio ir tretinio lygio sistemomis [18]. Taip pat,

moksliniais tyrimais įrodyta, kai sistema šlubuoja, dirbantis personalas nepatenkintas savo

darbu, apmokėjimu ir būna pavargę. O tai sukelia prieţastinį ryšį tarp personalo

nepatenkinamumo savo darbu ir pacientų nepasitenkinimo suteiktomis sveikatos prieţiūros

paslaugomis [20, 26].

Buvo aptarti pagrindiniai veiksniai įtakojantys sveikatos prieţiūros kokybę ir

prieinamumą. Bet ar migracija, sieta su gyvenimo permainom, kalbos, tos šalies sveikatos

20

prieţiūros sistemos neţinojimu, tiesiogiai įtakoja sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę ir

prieinamumą?

2. DARBO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimo subjektas - Lietuvos emigrantai, gyvenantys Londone (Jungtinėje Karalystėje),

ir jų poţiūris į sveikatos prieţiūros prieinamumą ir kokybę. Šiuo metų Jungtinėje Karalystėje

uţsiregistravusių Lietuvos piliečių skaičius 73315, tačiau neoficialiais duomenimis gali

gyventi net iki 200000 Lietuvos Respublikos piliečių [19].

Pasirinktas kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė respondentų apklausa. Tyrimas

atliktas 2009 metais paskutinį metų ketvirtį Jungtinėje Karalystėje, Londone galimose

Lietuvos emigrantų susibūrimo vietose. Imties dydis paskaičiuotas pagal A.J. Jadov statistinę

lentelę, leidţiančią apskaičiuoti imties dydį su 5 procentų paklaida [29]. Tokiu būdu, pagal

lentelę - reikėjo suţinoti 399 respondentų nuomonę. Buvo pasirinktos 9 potencialios vietos:

viena Lietuviškų prekių parduotuvė vakarų Londone, viena parduotuvė rytų Londone, viena

parduotuvė pietų Londone, dvi lietuviakalbės kirpyklos vakarų bei rytų Londone, viena

lietuviakalbė įdarbinimo agentūra, viena lietuviška pradinė mokykla, lietuviška baţnyčia ir

viena uţeiga pietų Londone.

Išdalinta 450 anketų - visoms 9 ankščiau paminėtoms įstaigoms buvo pateikta po 50

anketų, kurios buvo išdalintos per vieną dieną respondentams, kalbantiems lietuvių kalba,

įstaigoje apsilankymo metų. Jas dalino tų įstaigų darbuotojai. Anketų anonimiškumas buvo

garantuotas. Respondentai buvo informuoti, kad uţpildytas anketas, įdėjus į voką bei ji

uţklijavus, paliktų dėţėje prie išėjimo arba siustu paštu nurodytu adresu. Anketos buvo

pildomos nedalyvaujant tyrėjui. Uţpildytos 402 anketos, atsakas – 89,33 proc. Apklausa

atlikta laikantis sociologinių tyrimų profesinės etikos (konfidencialumo, privatumo) ir teisinių

(savanoriškumo, teisės atsisakyti dalyvauti tyrime) principų, uţtikrinant respondentų

anonimiškumą ir jų pateiktus duomenis naudojant tik rezultatų apibendrinime.

21

2.2. Apklausos anketos struktūra

Pacientų apklausa buvo siekiama įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone

(Jungtinėje Karalystėje), sveikatos prieţiūros problemas, jų poţiūrį į sveikatos prieţiūros

prieinamumą ir kokybę bei nustatyti pacientų pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis,

lyginant su Lietuvoje suteiktų sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumu, kokybę bei

pasitenkinimu. Visi anketos klausimai uţdaro tipo (su pateiktais atsakymų variantais), todėl,

pildydami anketą, respondentai turėjo pasirinkti ir paţymėti labiausiai tinkanti atsakymą. Kai

kurie klausimai buvo sudėtiniai, kai pacientas galėjo pasirinkti kelis atsakymus arba

kompleksiškai vertinti atsakymą balais.

Buvo atliktas bandomasis tyrimas: apklausti 25 respondentai. Bandomojo tyrimo

rezultatai į duomenų bazę neįtraukti. Po bandomojo tyrimo anketa buvo koreguota,

detalizuojant kai kuriuos klausimus.

Respondentų apklausos anketoje (1 priedas) buvo pateikti 44 klausimai, kurie buvo

suskirstyti tokia tvarka:

1. Klausimai, apibūdinantys respondentų socialinę – demografinę charakteristiką.

2. Klausimai, susiję su informuotumu, kaip naudotis sveikatos prieţiūros

paslaugomis Jungtinėje Karalystėje.

3. Klausimai, susiję su prieinamumo vertinimu.

4. Klausimai, susiję su kokybės vertinimu

5. Klausimai, susiję su pasitenkinimo sveikatos prieţiūros paslaugų UK įvertinimu

Tačiau visa anketa palaipsniui pereina per visus sveikatos prieţiūros lygmenis:

pirminė sveikatos prieţiūra, stacionarinė (antrinė) sveikatos prieţiūra, odontologinės

paslaugos, GMP paslaugos ir vaistinės. Taip pat pacientų prašyta įvertinti savo sveikatos

būklę, apsilankymo sveikatos prieţiūros įstaigoje prieţastis, daţnumą. Finaliniai klausimai

buvo uţduoti gauti apibendrintą atsakymą. Vienas jų - Ar Jūs jautėte kada nors

nepasitenkinimą sveikatos prieţiūra UK?

2.3. Socialinė – demografinė respondentų charakteristika

Socialinė – demografinė respondentų charakteristika nustatyta, anketoje respondentų

klausiant apie jų amţių, lytį, išsilavinimą, emigracijos staţą bei anglų kalbos mokėjimą.

Respondentai pagal amţių buvo suskirstyti į penkias grupes 19-25, 26-30, 31-40, 41-50, 51 ir

vyresni, kadangi suvedus visas anketas į EXCEL lenteles, nustatyta, kad jauniausias

respondento amţius buvo19, o vyriausias 62. Jų struktūra pagal amţių ir lytį pateikta 2.1

lentelėje

22

2.1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amţių ir lytį

Amţius

Lytis Iš viso

Vyrai Moterys

Grupės

pagal

metus

19-25 Abs. sk. 35 43 78

Proc. 17,6 21,7 19,6

26-30 Abs. sk. 52 49 101

Proc. 26,1 24,7 25,4

31-40 Abs. sk. 41 29 70

Proc. 20,6 14,6 17,6

41-50 Abs. sk. 40 39 79

Proc. 20,1 19,7 19,9

51 ir vyresni Abs. sk. 31 38 69

Proc. 15,6 19,2 17,4

Iš viso

Abs. sk. 199 198 397*

Proc. 100,0 100,0 100,0

χ²= 3,687, lls = 4, p = 0,450

* - 5 respondentai amţiaus nenurodė

Apklausti 199 vyrai (49,9 proc.) ir 200 moterų (50,1 proc.) reikšmingų amţiaus skirtumų

tarp lyčių nenurodė. Nustatyta, kad didţiausią dalį pagal amţiaus grupes sudarė jaunimas: 179

respondentai 19 ir 30 metų amţiaus (bendrai 45,1 proc.). Atliekant tyrimą emigrantų teirautasi

apie jų išsimokslinimą. Jų struktūra pagal išsilavinimo lygmenis ir lytį pateikta 2.2 lentelėje.

2.2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ir lytį

Išsilavinimas

Lytis Iš viso

Vyrai Moterys

Ly

gm

uo

Ţemesnis uţ vidurinį Abs. sk. 32 31 63

Proc. 16,1 15,5 15,8

Vidurinis Abs. sk. 88 85 173

Proc. 44,2 42,5 43,4

Aukštesnysis Abs. sk. 32 50 82

Proc. 16,1 25,0 20,6

Aukštasis Abs. sk. 47 34 81

Proc. 23,6 17,0 20,3

Iš viso

Abs. sk. 199 200 399*

Proc. 100 100 100

χ²= 6,103, lls = 3, p = 0,107

* - 3 respondentai išsilavinimo nenurodė

Gauti statistiškai nereikšmingi skirtumai tarp atsakiusiųjų lyties ir išsilavinimo. (χ²= 6,103, lls

= 3, p = 0,107).

Vertinant respondentų duomenis pagal laikotarpį, kurį jie praleido uţsienyje, kitaip sakant

emigracijos staţą, buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp moterų bei vyrų

23

įvairiose emigracijos staţo grupėse. Jų struktūra pagal pragyventą emigracijos laikotarpį ir lytį

pateikta 2.3 lentelėje.

2.3 lentelė. Respondentų ( Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone) pasiskirstymas

pagal emigracijos staţą ir lytį

Emigracijos staţas

Lytis Iš viso

Vyrai Moterys

Metų

skaičius

Iki 1 m. Abs. sk. 49 31 80

Proc. 24,6* 15,5 20,1

1-2 m. Abs. sk. 37 70 107

Proc. 18,6 35,0** 26,8

3-4 m. Abs. sk. 59 61 120

Proc. 29,6 30,5 30,1

5 ir daugiau Abs. sk. 54 38 92

Proc. 27,1* 19,0 23,1

Iš viso

Abs. sk. 199 200 399**

Proc. 100 100 100

(χ²= 17,041, lls = 3, p = 0,001) lyginant vyrus ir moteris.

* - p<0,05 lyginant su moterimis; ** - p<0,05 lyginant su vyrais

** - 3 respondentai emigracijos trukmės nenurodė

Vertinant šios lentelės duomenis, matome, kad moterys statistiškai patikimai (χ²=

17,041, lls = 3, p = 0,001) dominuoja (35,0 proc.)1-2 metų emigracijos staţo grupėje (vyrai

18,6 proc.), tačiau vertinant bendrą pasireiškimo daţnį matome, kad vyravo 1-4 metus

gyvenantys emigracijoje respondentai (227 emigrantai).

Labai svarbus kriterijus tos šalies, kur emigravę apsigyveno, respondentų uţsienio kalbos

mokėjimas. Nors anketoje atsakymai buvo suskirstyti į keturias grupes: puiki, gera,

patenkinama ir bloga, atliekant analizę kalbos ţinojimas buvo sugrupuotos į dvi: geras ir

blogas. Respondentų struktūra pagal uţsienio kalbos mokėjimo lygmenį bei lytį pateikta 2.4

lentelėje.

2.4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal anglų kalbos mokėjimo ir lytį

Kalbos mokėjimas

Lytis Iš viso

Vyrai Moterys

Lygmuo

Patenkinamas ir

blogas

Abs. sk. 96 104 200

Proc. 48,2 52,0 50,1

Puikus ir geras Abs. sk. 103 96 199

Proc. 51,8 48,0 49,9

Iš viso

Abs. sk. 199 200 399*

Proc. 100 100 100

χ²= 0,564, lls = 1, p = 0,453

* - 3 respondentai kalbos mokėjimo lygmenį nenurodė

24

Gauti statistiškai nereikšmingi skirtumai (χ²= 0,564, lls = 1, p = 0,453). Tačiau

išanalizavus respondentų duomenis pagal išsilavinimą ir kalbos mokėjimą buvo nustatyta, kad

didėjant išsilavinimui respondentų kalbos mokėjimas statistiškai patikimai (χ²= 24,648, lls =

3, p = 0,000) gerėja. Tendenciją, nors ir silpną, bet akivaizdi (Rs = 0,358, p< 0,05) Geriausiai

anglų kalba moka aukštąjį išsilavinimą turintys emigrantai, net 70,4 proc. teigia, kad jų kalbos

mokėjimas puikus ar geras. Respondentų struktūra pagal uţsienio kalbos mokėjimo lygmenį

bei išsilavinimą pateikta 2.5. lentelėje.

2.5. lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ir kalbos mokėjimo lygį

Kalbos mokėjimas

Išsilavinimas

Ţemesnis

uţ vidurinį Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis

Iš viso

Ly

gm

uo

Patenkinamas ir

blogas

Abs. sk. 38 103 35 24 200

Proc. 61,7 59,2 42,7 29,6 50,2

Puikus ir geras Abs. sk. 24 71 47 57 199

Proc. 38,3 40,8 57,3 70,4* 49,8

Iš viso

Abs. sk. 62 174 82 81 399**

Proc. 100 100 100 100 100

(χ²= 24,648, lls = 3, p = 0,000) lyginant visas išsilavinimo tipus.

* - p<0,05 lyginant su ţemesnio išsilavinimo grupėm ;

** - 3 respondentai kalbos mokėjimo lygmenį nenurodė

2.4. Statistinė duomenų analizė

Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės

paketą SPSS (Statistical Package for Social Science)15.0. bei Microsoft Excel programinį

paketą. Hipotezės apie dviejų poţymių nepriklausomumą (pav. lytis ir darbo staţas) buvo

tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ2) kriterijų [4], jo laisvės laipsnių skaičių (lls) bei

statistinį reikšmingumą (p). Hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybę

buvo tikrinama naudojant Z - kriterijų ir 95% pasikliautinuosius intervalus (PI).

Hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių vidurkių lygybę buvo tikrinama naudojant

Mano-Vitnio kriterijų, o daugiau nei dviem nepriklausomoms imtims taikytas Kruskalio-

Volison kriterijus [5]. Dviejų priklausomų imčių lyginimui taikytas Vilkoksono kriterijus, o

daugiau nei dviem priklausomoms imtims taikytas Frydmano kriterijus [5]. Ryšio stiprumas

tarp ranginių kintamųjų buvo tiriamas naudojant Spirmeno koreliacijos koeficientą, kartu

tikrinant hipotezę apie jo lygybę nuliui. Rs - spirmeno koreliacijos koeficientas, rodo ryšio

stiprumą tarp x ir y poţymių monotoniškumo prasme -1 Rs 1, jei Rs=0 tai ryšio nėra, kuo

arčiau 1 ar –1 – tuo ryšys stipresnis [5]. Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo

25

lygmuo lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi

statistiškai reikšmingais, patikimais), kai paketo apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05.

Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Ryšys tarp dviejų poţymių buvo laikomas labai silpnu kai koreliacijos koeficiento (k)

reikšmė neviršijo 0,1, silpnu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,1-0,4, vidutiniu –

kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,4-0,6, stipriu – kai koeficiento reikšmė patenka į

intervalą 0,6-0,8, labai stipriu kai koeficiento reikšmė viršija 0,8.

26

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone (Jungtinėje Karalystėje),

naudojimosi sveikatos prieţiūros paslaugomis ypatumai.

Kadangi buvo pasirinkta atsitiktinė emigrantų gyvenančių Londone imtis, todėl

gavome labai skirtingų atsakymų apie jau turėtą sveikatos prieţiūros paslaugų JK naudojimosi

patirtį. Buvo apklausti įvairaus amţiaus, išsilavinimo, patirties ir t.t. 402 respondentai, iš kurių

13,4 proc. apklaustųjų nesinaudojo jokiomis sveikatos prieţiūros paslaugomis JK. Likusiųjų

86,6 proc. emigrantų populiariausios paslaugos buvo šeimos gydytojo - 69,2 proc.. Į ligonines

kreipėsi 63,4 proc.. Tuo tarpu į odontologą JK kreipėsi 24,4 proc., į kitokias įstaigas – 7,7

proc.. (3.1 pav.)

13,47,7

24,4

63,469,2

0

20

40

60

80

100

Į šeimos

gydytoją

Į ligoninę Į odontologą Kitur Nesikreipė

Sveikatos prieţiūros įstaiga

Pro

c.

3.1 pav. Respondentų kreipimosi daţnis (proc.) į sveikatos prieţiūros įstaigas

Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus

Tie asmenys, kurie niekur nesikreipė, (13,4 proc.) toliau anketinėje apklausoje

nebedalyvavo, kadangi jų atsakymai neturėjo praktinės reikšmės vertinant sveikatos

prieţiūros JK paslaugų kokybę, prieinamumą bei pasitenkinimą jomis. Atlikus gilesnę

analizę, nustatyta, kad jaunesni asmenys, kuriems nereikėjo jokių sveikatos prieţiūros

paslaugų JK, sudarė didesnę dalį (19-25 metai – 29,1%) nei vyresni (51 metai ir vyresni tik

2,9%)(3.2 pav.).

27

2,9

29,1*

15,8 11,4

5,1

0

20

40

60

80

100

Nesikreipė

Amţius

Proc.

19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni

χ²= 29,003, lls = 4, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su kitais

3.2 pav. Respondentų, nesikreipusių į sveikatos prieţiūros įstaigas Jungtinėje

Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus daţnis pagal amţių (proc.)

Taip pat trumpiau gyvenantys JK niekur nesikreipė daţniau, negu ilgiau emigracijoje

gyvenantys ( 29,6 proc. iki 1 metų ir ≤ 10,0 proc. kitose ilgiau gyvenančių JK grupėse) (χ²=

22,766, lls = 3, p = 0,000)(3.3 pav.).

29,6*

8,4 10,0 9,8

0

20

40

60

80

100

Nesikreipė

Gyvenimo JK trukmė

Proc.

Iki metų 1-2 m. 3-4 m. 5 m. ir ilgiau

χ²= 22,766, lls = 3, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su ilgiau nei metus gyvenančiais

3.3 pav. Respondentų, nesikreipusių į sveikatos prieţiūros įstaigas Jungtinėje

Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus daţnis pagal emigracijos trukmę

Pradėjus tyrimą, respondentai buvo paprašyti įvertinti savo sveikatos būklę. Beveik

pusė jų (41,8 proc.) savo sveikatos būklę apibudino kaip gerą. Pastebėta, kad patenkinamai

savo sveikatą vertino daugiau respondentų negu labai gerai (31,3 ir 15,5 proc. atitinkamai). 5

respondentai įvertino savo sveikatos būklę kaip labai blogą, tai buvo visi vyresnio amţiaus

emigrantai (3.4 pav.).

28

Labai bloga;

1,3

Bloga; 10,3

Patenkinama;

31,3

Gera; 41,8

Labai gera;

15,5

3.4 pav. Respondentų pasiskirstymas savo sveikatos būklės vertinimą (proc.)

Analizuojant sveikatos vertinimą tarp amţiaus grupių, nustatyta, kad didėjant amţiui, savo

sveikatos būklės vertinimas turi tendenciją, nors ir silpną, blogėti (Rs = -0,214, p < 0,05) (χ2=

41,635; lls= 8; p= 0,000, p<0,05 lyginant 51 metų ir vyresnių respondentų sveikatos būklę su

jaunesniais (19-50 metų) respondentais gerai vertinusiais savo sveikatą).

Kadangi ne visi respondentai naudojosi visomis sveikatos prieţiūros paslaugomis UK,

teko suskirstyti juos į grupes pagal vieną kreipimosi įstaigą: šeimos klinikoje apsilankę

emigrantai, ligoninėje ir pas odontologą.

Kreipimasis į sveikatos prieţiūros įstaigas Jungtinėje Karalystėje priklausė ne tik nuo

amţiaus, bet ir nuo daugelio kitų demografinių socialinių charakteristikų. Tiriant, buvo

nustatytos kreipimosi į šeimos gydytoją tendencijos - didėjant amţiui, kreipimosi daţnis

didėja (3.5 pav.).

57,066,3 64,3

77,2*85,5*

0

20

40

60

80

100

Į šeimos gydytoją

Amţius

Pro

c.

19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni

χ²= 17,823, lls = 4, p = 0,001; * - p<0,05 lyginant su jaunesniais (19-40) metų

respondentais.

3.5 pav. Respondentų kreipimosi daţnio į šeimos gydytoją Jungtinėje Karalystėje per

emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė nuo amţiaus (proc.)

Net 85,5 proc. visų 51 metų ir vyresnių respondentų kreipėsi į arčiausiai jo

gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą PSPĮ.

29

Nagrinėjant respondentus pagal išsilavinimą, gauti taip pat statistiškai reikšmingi

skirtumai (χ²= 14,829, lls = 3, p = 0,002) (3.6 pav.). Į šeimos gydytoją patikimai daţniau

kreipėsi ţemiausio išsilavinimo respondentai, nei vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turintys

(84,1, 67,8, 56,1 proc. atitinkamai).

84,1*

67,8

56,1

75,3

0

20

40

60

80

100


Išsilav inimas

Proc

.

Ţemesnis uţ v idurinį Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis

χ²= 14,829, lls = 3, p = 0,002; *-p<0,05 lyginant su kitokį išsilavinimą turinčiais

3.6 pav. Respondentų kreipimosi daţnio į šeimos gydytoją Jungtinėje Karalystėje per

emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė nuo išsilavinimo (proc.)

Buvo pastebėta ir kita tendencija – tik ką atvykę (iki 1 metų) respondentai kreipėsi į

šeimos gydytoją gerokai rečiau (35,8 proc.) negu ilgiau gyvenantys (≥ uţ 75 proc.) (3.7 pav.).

Tai suprantama, matomai, jiems tai nesudarė būtinybės arba paprasčiausiai neţinojo kaip tai

daryti.

35,8*

80,4 78,375,0

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo JK trukmė

Proc.


χ²= 55,089, lls = 3, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su kitais ilgiau gyvenančiais

respondentais

3.7 pav. Respondentų kreipimosi daţnio (proc.) į šeimos gydytoją Jungtinėje

Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė nuo emigracijos

trukmės

30

Nagrinėjant respondentus pagal anglų kalbos mokėjimo lygį, gauti statistiškai

nereikšmingi skirtumai: kreipimosi daţnis tarp anglų kalbą gerai mokančių ir blogai

mokančių statistiškai patikimai nesiskiria (χ²= 2,115, lls = 1, p = 0,146).

Daugiau nei pusė respondentų (63.6 proc.) kreipėsi į ligonines Jungtinėje Karalystėje

gauti sveikatos prieţiūros paslaugas. Pastebėta ta pati tendencija kaip ir su kreipimosi į šeimos

kliniką: didėjant amţiui į stacionarinį lygį ( į ligonines) respondentai kreipėsi daţniau (3.8

pav.).

46,8**56,4

65,7 67,1

87,0*

0

20

40

60

80

100

Į ligoninę

Amţius

Proc.

19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni

χ²= 28,629, lls = 4, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su kitais; **-p<0,05 lyginant su 31-50

m. grupėmis

3.8 pav. Respondentų kreipimosi daţnio (proc.) stacionariniam gydymui ( į

ligonines) Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė

nuo amţiaus

Analizuojant rezultatus, gauti statistiškai patikimi skirtumai tarp respondentų su skirtingų

išsilavinimu: daţniausiai (84.1proc.) į ligoninę kreipėsi ţemiausią išsilavinimą turintys

respondentai negu kitą išsilavinimą turintys (≤ uţ 63,4 proc.)(3.9 pav.).

84,1*

58,663,4

59,3

0

20

40

60

80

100

Į ligoninę

Išsilavinimas

Proc.


χ²= 14,011, lls = 3, p = 0,004; *-p<0,05 lyginant su kitokį išsilavinimą turinčiais

respondentais

3.9 pav. Respondentų kreipimosi daţnio (proc.) stacionariniam gydymui ( į ligonines)

Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė nuo

išsilavinimo

31

Tyrimas parodė, kad skirtingai nuo kreipimosi į pirminį lygmenį, kur paslaugas daţniau

gavo 1-4 metus gyvenantys respondentai, daţniausiai ligoninėje sveikatos prieţiūros

paslaugas gavo ilgiausiai gyvenantys emigrantai ( 5 ir daugiau metų – 75 proc.) palyginus su

trumpiau gyvenančiais (≤ 66,7 proc.) (3.10 pav.).

60,553,3

66,775,0*

0

20

40

60

80

100

Į ligoninę

Gyvenimo UK trukmė

Proc.


χ²= 10,936, lls = 3, p = 0,012; *-p<0,05 lyginant su trumpiau gyvenančiais Jungtinėje

Karalystėje respondentais

3.10 pav. Respondentų kreipimosi daţnio (proc.) stacionariniam gydymui ( į

ligonines) Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė

nuo gyvenimo JK trukmės

Odontologines paslaugas Jungtinėje Karalystėje gavo maţiau nei ketvirtadalis

apklaustųjų (24.4 proc. apskritai). Atlikus tyrimą nustatyta, kad patikimiau daţniau į

odontologus kreipėsi vyresnio amţiaus ţmonės (40,6 proc.) negu, kad jaunesni (≤ 29,1 proc.)

(3.11 pav.). Akivaizdu, kad vyresnio amţiaus ţmonės turi daugiau problemų su dantimis.

19,0 14,9

22,9 29,1

40,6*

0

20

40

60

80

100

Į odontologą

Amţius

Proc.

19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni

χ²= 17,094, lls = 4, p = 0,002; *-p<0,05 lyginant su jaunesniais nei 30 m.

3.11 pav. Respondentų kreipimosi daţnio (proc.) į odontologus Jungtinėje

Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė nuo amţiaus

60,5 53,3

66,7 75,0 *

0

20

40

60

80

100

Į ligoninę

Gyvenimo JK trukmė

Proc.


32

Nagrinėjant respondentus pagal išsilavinimą, gauti taip pat statistiškai reikšmingi

skirtumai (χ²= 14,262, lls = 3, p = 0,000) (3.10 pav.). Odontologinių paslaugų Jungtinėje

Karalystėje gavimui patikimai daţniau kreipėsi aukštesnį išsilavinimo lygį turintys

respondentai (su aukštuoju – 34,1 proc., su aukštesniuoju – 37 proc.) negu ţemesnio

išsilavinimo respondentai ( su viduriniuoju – 18,4 proc., ţemesniu uţ vidurinį – 12,7 proc.)

(3.12 pav.).

12,718,4

34,1* 37,0*

0

20

40

60

80

100

Į odontologą

Išsilavinimas

Proc.


χ²= 14,262, lls = 3, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su viduriniu ir ţemesniu išsilavinimu

3.12 pav. Respondentų kreipimosi daţnio (proc.) į odontologus Jungtinėje

Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė nuo išsilavinimo

Analizuojant rezultatus, statistiškai patikimos priklausomybės tarp respondentų kreipimosi

daţnio (proc.) į odontologus Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus ir

emigracijos staţo nerasta (χ²= 3,467, lls = 3, p = 0,325).

Tyrimo metu labai svarbu buvo nustatyti pagrindines prieţastis, dėl kurių respondentai

kreipėsi į sveikatos prieţiūros įstaigas. Anketuojant respondentus, preliminariai buvo

pasiūlytos konkrečios prieţastys, dėl kurių Lietuvos piliečiai kreipiasi į sveikatos prieţiūros

įstaigas Lietuvoje [45].

Respondentai paklausti apie kreipimosi į arčiausiai jų gyvenamosios vietos esančią

arba jiems patogiau pasiekiamą PSPĮ Jungtinėje Karalystėje prieţastis, daţniausiai paţymėjo

asmeninį negalavimą (ligą) (82,4 proc.), rečiausiai nurodė – siuntimas į kitas struktūras

(įstaigas) (6,3 proc.)(3.13 pav.).

33

14,46,3

19,029,2

20,8

82,4

0

20

40

60

80

100

Asmeninis

negalav imas,

liga

Šeimos

negalav imai,

ligos

Profilaktinis

patikrinimas

Su darbu ar

draudimais

susieti

patikrinimai

Dėl siuntimo į

kitas sveikatos

prieţiūros

įstaigas

Kita

Lankymosi prieţastys

Proc.

3.13 pav. Respondentų kreipimosi į šeimos gydytoją Jungtinėje Karalystėje per

emigracijos pastaruosius 3 metus prieţasčių daţnis (proc.)

Iš 3.13 paveikslo matome, kad kreipimasis dėl kitokių prieţasčių buvo ţymiai retesnis

(≤29,2 proc.)

Analizuojant rezultatus, gauti statistiškai patikimi skirtumai tarp respondentų su

skirtingų išsilavinimu: aukštą išsilavinimą turintys emigrantai kreipėsi į šeimos gydytoją

Jungtinėje Karalystėje dėl asmeninio negalavimo (ligos) daţniau nei turintys vidurinį (91,8

proc. ir 74,4 proc. atitinkamai) (χ²= 10,159, lls = 3, p = 0,17) Tik atvykę, gyvenantys iki 1

metų Jungtinėje Karalystėje (58,6 proc.), dėl savo ligos kreipėsi rečiau negu ilgiau gyvenantys

(≥ 77,8 proc.) (3.14 pav.).

58,6*

91,984,5

77,8

0

20

40

60

80

100

Asmeninis negalav imas, liga

Gyvenimo JK trukmė

Proc.


χ²= 17,976, lls = 3, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su ilgiau gyvenančiais Jungtinėje

Karalystėje

3.14 pav. Respondentų kreipimosi į šeimos gydytoją Jungtinėje Karalystėje dėl

asmeninio negalavimo (ligos) per emigracijos pastaruosius 3 metus daţnio (proc.)

priklausomybė nuo emigracijos trukmės

34

Dėl šeimos negalavimų (ligų) kreipėsi tik penktadalis (20,8 proc.) respondentų ir tai

statistiškai nepriklauso nuo amţiaus (χ²= 1,703, lls = 4, p = 0,790), lyties (χ²= 1,523, lls = 1, p

= 0,217) bei nuo emigracijos staţo (χ²= 4,466, lls = 3, p = 0,215). Apie trečdalis apklaustųjų

(29,0 proc.) kreipėsi į šeimos kliniką profilaktines sveikatos prieţiūros paslaugas gauti.

Didėjant išsilavinimui, kreipimosi daţnis dėl šios prieţasties turi tendenciją statistiškai

patikimai didėti: ţemesnis uţ vidurinį - 20,8 proc., vidurinis - 22,3 proc., aukštesnysis - 26,5

proc. bei aukštasis - 52,5 proc. (3.15 pav.).

20,8 22,326,5

52,5*

0

20

40

60

80

100

Profilaktinis patikrinimas

Išsilavinimas

Proc.


χ²= 20,724, lls = 3, p = 0,000; *- p<0,05 lyginant su kitokį išsilavinimą turinčiais

respondentais


asmeninio negalavimo (ligos) per emigracijos pastaruosius 3 metus daţnio (proc.)

priklausomybė nuo išsilavinimo

Penktadalis respondentų (19 proc.) lankėsi šeimos klinikoje pas gydytoją dėl profilaktinių

darbo ar draudimo sąlygotų ar inicijuotų patikrinimų. Daţniausiai kreipėsi tik atvykę ( iki 1

metų) (41,4 proc.) (χ²= 10,159, lls = 3, p = 0,17). Dėl siuntimų į kitas sveikatos prieţiūros

įstaigas į šeimos gydytoją kreipėsi tik 14,5 proc., senbuviai (išgyvenę Jungtinėje Karalystėje 5

metus ir daugiau) gerokai daţniau (36,1 proc.) naudojosi gydytojų paslaugomis, negu

pragyvenę emigracijoje trumpiau (≤ 8,2 proc.) (3.16 pav.).

35

3,4 7,0 8,2

36,1*

0

20

40

60

80

100

Dėl siuntimo į kitas sveikatos prieţiūros įstaigas

Gyvenimo JK trukmė

Proc.


χ²= 37,100, lls = 3, p = 0,000; *- p<0,05 lyginant su trumpiau JK gyvenančiais

respondentais


siuntimų į kitas sveikatos prieţiūros įstaigas per emigracijos pastaruosius 3 metus

daţnio (proc.) priklausomybė nuo emigracijos staţo

Buvo labai svarbu suţinoti, ar emigrantai naudojosi pirminės sveikatos prieţiūros

paslaugomis Lietuvoje. Apklausa parodė, kad 203 respondentai (50,5 proc.) lankėsi pas

šeimos gydytoją Lietuvoje. Nustatyta, kad tai statistiškai patikimai nepriklausė nuo amţiaus,

nors apklaustųjų tarpe, didėjant gyvenančių Jungtinėje Karalystėje respondentų amţiui

lankymosi sveikatos prieţiūros įstaigose Lietuvoje daţnis neţymiai maţėja nuo 67,9 proc. iki

50,8 proc. (χ²= 4,894, lls = 4, p = 0,298)(3.17 pav.).

67,963,5 62,9

55,4 50,8

0

20

40

60

80

100

Lankėsi bent kartą

Amţius

Proc.

19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni

χ²= 4,894, lls = 4, p = 0,298

3.17 pav. Respondentų kreipimosi į šeimos gydytoją Lietuvoje per emigracijos

pastaruosius 3 metus daţnio (proc.) priklausomybė nuo amţiaus

Ţemesnį uţ vidurinį išsilavinimą turintys ( 33,9 proc.) respondentai lankėsi poliklinikose

Lietuvoje rečiau nei aukštesnį išsilavinimą turintys (≥50,7 proc.) (3.18 pav.).

36

33,9**

64,4

82,1*

50,7

0

20

40

60

80

100


Išsilavinimas

Proc.


χ²= 36,248, lls = 3, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su kitais; **-p<0,05 lyginant su

vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčiais


pastaruosius 3 metus daţnio (proc.) priklausomybė nuo išsilavinimo

Pastebėta, kad lankymosi daţnis šeimos klinikose Lietuvoje statistiškai patikimai

priklausė nuo emigracijos Jungtinėje Karalystėje staţo. Didėjant buvimo laikui, kreipimosi į

šeimos gydytoją Lietuvoje daţnis turi tendencija maţėti nuo 94,1 proc. iki 44,6 proc. (3.19

pav.).

94,1*

74,0*

45,444,6

0

20

40

60

80

100

Lankėsi bent kartą

Gyvenimo JK trukmė

Proc.


χ²= 46,385, lls = 3, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su trumpiau Jungtinėje Karalystėje

gyvenančiais


pastaruosius 3 metus daţnio (proc.) priklausomybė nuo emigracijos trukmės

Šitą tendenciją lengva paaiškinti: ilgiau kitoje šalyje gyvenantys respondentai jau

susipaţinę su naudojimosi sveikatos prieţiūrą galimybėmis ir tam, kad jas gautų jiems ne

būtina vaţiuoti į Lietuvą.

37

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad 61,9 proc. emigrantų teko naudotis greitosios medicinos

pagalbos paslaugomis Jungtinėje Karalystėje. Įvertinus įvairių grupių kreipimosi

priklausomybę paaiškėjo kad nei amţius (χ²= 1,590, lls = 4, p = 0,811), nei lytis (χ²= 0,004, lls

= 1, p = 0,946), nei išsilavinimas statistiškai patikimos įtakos neturėjo. Bet aptikta statistiškai

patikima priklausomybė nuo emigracijos staţo (χ²= 9,220, lls = 3, p = 0,027). Daţniausiai

kreipėsi (72,3 proc.) gyvenantys penkis ir daugiau metų Jungtinėje Karalystėje. Taip pat

nustatyta priklausomybė ir nuo anglų kalbos ţinojimo lygmens (χ²= 7,408, lls = 1, p = 0,006),

nes 68,7 proc. gerai mokančių kalbėti angliškai kreipėsi į GMP pagalbos daţniau nei tie, kurių

įgūdţiai anglų kalboje prastesni (54,5 proc.). Akivaizdu, kad patirtis ir gebėjimas susikalbėti

atsiranda ilgiau pagyvenus uţsienyje.

75,1 proc. nuo atsakiusiųjų paţymėjo bent kartą gavę sveikatos prieţiūros paslaugas

ligoninėse Jungtinėje Karalystėje. Ten daţniausiai Lietuvos emigrantai Jungtinėje Karalystėje

lankėsi gavus siuntimą iš šeimos gydytojo (60,0 proc.) tam tikros ligos atvejais ir gavus

siuntimą atlikti specializuotą diagnostiką ar tyrimus (50,0 proc.). Buvo daug įvairių atsakymų:

30,8 proc. dėl traumų, 22,4 proc. nurodė tiesioginį apsilankymą dėl neaiškios kilmės

susirgimo, 14,4proc. dėl gimdymo ir 11,4 proc. kitų prieţasčių ( pvz. draudimo kompanijos

siuntimu)(3.20 pav.).

22,4

14,4

8,0

30,8

60,0

50,0

11,6

0 20 40 60 80 100

Trauma

Siuntimas iš šeimos gydytojo – liga

Siuntimas iš šeimos gydytojo – diagnostika, tyrimai

Siuntimas iš kitų įstaigų

Neaiškios kilmės susirgimas – tiesioginis apsilankymas

Gimdymas

Kita

Proc.

3.20 pav. Respondentų kreipimosi stacionariniam gydymui ar tyrimams ( į

ligonines) Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus prieţastys (proc.)

Mėginta rasti šių kreipimosi prieţasčių priklausomybę nuo demografinių socialinių

charakteristikų: amţiaus, lyties, apklaustųjų išsilavinimo, gyvenimo Jungtinėje Karalystėje

staţo ir anglų kalbos ţinojimo lygio.

38

Kreipimasis į ligoninę Jungtinėje Karalystėje sveikatos prieţiūros paslaugas gauti dėl

ligos, turint siuntimą iš šeimos gydytojo, nepriklausė tik nuo pragyvento laikotarpio

Jungtinėje Karalystėje (χ²= 5,408, lls = 3, p = 0,144). Rečiausiai (<47,4 proc.) buvo siunčiami

19-30 metų respondentai, vėliau didėjant amţiui siuntimų į antrinį lygį išrašymas turi

tendencija patikimai daţnėti: 31-40 metų respondentai – 48,9 proc., 41-51 metų – 63,5 proc. ir

51 metų ir vyresni – 89,3 proc. (3.21 pav.).

47,446,6

48,9

63,5

89,3*

0

20

40

60

80

100


Amţius

Proc.

19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni

χ²= 29,537, lls = 4, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su jaunesniais respondentais

3.21 pav. Respondentų kreipimosi į ligoninę Jungtinėje Karalystėje, turint siuntimą

iš šeimos gydytojo, dėl ligos per emigracijos pastaruosius 3 metus daţnio (proc.)

priklausomybė nuo amţiaus

Vyrai kreipėsi į ligonines Jungtinėje Karalystėje su siuntimu iš šeimos gydytojo patikimai

(χ²= 4,969, lls = 1, p = 0,026) daţniau (67,5 proc. visų besikreipiančių vyrų) nei moterys (53,7

proc.). Pastebėtas ryšis tarp išsilavinimo ir kreipimosi į ligoninę dėl stacionarinio gydymo:

didėjant respondentų išsilavinimui, jų kreipimosi su siuntimais iš šeimos gydytojo į ligonines

stacionariniam gydymui gauti daţnis statistiškai patikimai turi tendenciją retėti ( nuo 88,2 iki

52,0 proc.) (3.22 pav.).

88,2*

56,3

45,752,0

0

20

40

60

80

100


Išsilavinimas

Proc.



3.22 pav. Respondentų kreipimosi į ligoninę Jungtinėje Karalystėje, turint siuntimą

iš šeimos gydytojo, dėl ligos per emigracijos pastaruosius 3 metus daţnio (proc.)


39

Anglų kalbos nemokantys buvo siunčiami šeimos gydytojų gydymui į stacionarą

patikimai (χ²= 36,541, lls = 1, p = 0,000) daţniau (79,3 proc.) negu, kad gerai ją mokantys

(41,9 proc.)

Kreipimasis į ligoninę Jungtinėje Karalystėje turint siuntimą iš šeimos gydytojo

diagnostinių procedūrų ir laboratorinių tyrimų atlikimui patikimai nesusiję su amţiumi (χ²=

8,258, lls = 4, p = 0,083), nors daţniausiai buvo siunčiami 51 metų ir vyresni emigrantai

(66,1 proc.). Patikimo ryšio su lytimi (χ²= 1,612, lls = 1, p = 0,204), su išsilavinimu (χ²=

4,907, lls = 3, p = 0,179) ir anglų kalbos ţinojimo lygiu (χ²= 1,297, lls = 1, p = 0,255) nėra.

Tačiau siuntimą iš šeimos gydytojo diagnostinių procedūrų ir laboratorinių tyrimų atlikimui

daţniau gavo 1-2 metus Jungtinėje Karalystėje gyvenantys emigrantai (69,8 proc.)(3.23 pav.).

46,5

69,8

57,0

27,9*

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo JK trukmė

Proc.


χ²= 23,440, lls = 3, p = 0,000; *- p<0,05 lyginant su kitais

3.23 pav. Respondentų kreipimasis į ligoninę Jungtinėje Karalystėje, turint

siuntimą iš šeimos gydytojo, diagnostinių procedūrų ir laboratorinių tyrimų atlikimui

per emigracijos pastaruosius 3 metus pagal emigracijos trukmę

Dėl traumų kreipimasis į ligonines Jungtinėje Karalystėje statistiškai nepriklausė nuo

respondento amţiaus (χ²= 6,540, lls = 4, p = 0,162), nuo lyties (χ²= 0,001, lls = 1, p = 0,975) ir

nuo anglų kalbos mokėjimo lygio (X² = 0,387, lls = 1, p = 0,534). Rečiausiai (15,7 proc.) dėl

šios prieţasties kreipėsi ţemesnį uţ vidurinį išsilavinimą turintys emigrantai, o daţniausiai

aukštąjį turintys (38,0 proc.) (χ²= 8,089, lls = 3, p = 0,044). Išanalizavus priklausomybę nuo

emigracijos staţo, paaiškėjo, kad kreipimosi dėl traumų pikas buvo 1-2 metus gyvenančių

grupėje ir po to rodikliai palaipsniui maţėja (47,2 – 31,4 – 27,9 proc.), bet rečiausiai (14,0

proc.) dėl traumų į ligonines kreipėsi tik atvykę respondentai (iki 1 metų grupė) (3.24 pav.).

40

13,3**

47,2*

31,427,9

0

20

40

60

80

100

Trauma

Gyvenimo JK trukmė

Proc.


χ²= 12,664, lls = 3, p = 0,005; *- p<0,05 lyginant su kitais; **-p<0,05 lyginant su

vidurinį 1-4 m. gyvenančiais

3.24 pav. Respondentų kreipimosi į ligoninę Jungtinėje Karalystėje daţnis dėl

traumų per emigracijos pastaruosius 3 metus pagal emigracijos trukmę (proc.)

Tiesioginio apsilankymo ligoninėje Jungtinėje Karalystėje daţnis patikimai nesusijęs

su amţiumi (χ²= 4,009, lls = 4, p = 0,405), su lytimi (χ²= 0,027, lls = 1, p = 0,870) ir su anglų

kalbos ţinojimu (χ²= 0,027, lls = 1, p = 0,870). Analizuojant išsilavinimo įtaką, nustatyta, kad

vidurinį ir aukštesnįjį turintys tiesiogiai be siuntimo kreipėsi į ligoninę daţniau (26,2 ir 41,3

proc. atitinkamai) negu ţemesnį uţ vidurinį (7,8 proc.) ir aukštąjį (12,0 proc.) išsimokslinimą

turintys. (χ²= 19,648, lls = 3, p = 0,000) Rečiausiai tiesiai į ligoninę sveikatos prieţiūros

paslaugas buvo nuvykę 1-2 metus gyvenantys Jungtinėje Karalystėje (3,8 proc.), daţniausiai

3-4 metus gyvenantys (34,9 proc.) (χ²= 18,347, lls = 3, p = 0,000)

Jungtinėje Karalystėje ligoninėse gimdė 36 respondentės. Pastebėta , kad didėjant

amţiui kreipimosi daţnis maţėja (nuo 41,7 proc. iki 3,1 proc.) (χ²= 12,953, lls = 4, p = 0,012).

Nustatyta, kad gerai mokančios anglų kalbą moterys išreiškė norą gimdyti stacionare

patikimai (χ²= 20,104, lls = 1, p = 0,000) daţniau (43,9 proc.) negu silpnai kalbančios

angliškai (10,0 proc.), gal įvyksta prioritetų derinimas kurioje šalyje gimdyti.

Šiame magistriniame darbe buvo nagrinėjamas ir odontologinių paslaugų prieinamumas

Jungtinėje Karalystėje bei lyginamas su Lietuvos prieinamumu. Iš visų apklaustųjų tik 168

respondentai naudojosi odontologų paslaugomis JK. Iš tų, kurie atsakė, kad per paskutinius

tris metus lankėsi pas odontologą 64,3 proc. paţymėjo bent kartą gavę privačias

odontologines sveikatos prieţiūros paslaugas JK ir 35,7 proc. – valstybės lėšomis apmokamas

paslaugas. Mėginta nustatyti priklausomybę kreipimosi daţnio nuo įvairių sociodemografinių

rodiklių. Pastebėta, kad nėra priklausomybės nuo lyties (χ²= 2,546, lls = 1, p = 0,111). Tačiau

išanalizavus emigracijos staţo įtaką, nustatyta (3.25 pav.), kad į privatų odontologą Jungtinėje

Karalystėje kreipėsi 1-4 metus gyvenantys JK emigrantai (80,0 proc. – 1-2 metus ir 88,1 proc.

41

– 3-4 metus ) palyginus su iki 1 metų (30,3 proc.) ir 5 metus ir daugiau (46,7 proc.)

gyvenančiais JK.

34,3*

65,7*

20,0

80,088,1

11,9

46,7*53,3*

0

20

40

60

80

100

Pas valstybes apmokamą odontologą Pas privačiai dirbantį odontologą

Gyvenimo UK trukmė

Proc

.


χ²= 37,745, lls = 3, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su 1-4 metus gyvenančiais;

3.25 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kreipimąsi į odontologą Jungtinėje

Karalystėje per emigracijos paskutiniuosius 3 metus ir emigracijos trukmę (proc.)

Matomai tik atvykę neturi finansinių galimybių, o gal ir turi daugiau laisvo laiko laukti

savo eilės, o ilgiau gyvenę JK išmoko naudotis valstybės lėšomis apmokamom sveikatos

prieţiūros paslaugom.

Išsilavinimas taip pat lėmė kreipimosi daţnį: ţemiau uţ vidurinį išsilavinimą turintys

beveik visi (95,0 proc.), panašiai kaip ir su aukštuoju išsilavinimu (85,7 proc.), kreipėsi

pagalbos į privatų stomatologą JK (3.26 pav.). Matomai respondentai su ţemiau uţ vidurinį

išsilavinimu neţino kaip kreiptis į valstybės apmokamą odontologą.

95,0*

5,0*

44,655,4 45,2

54,8

85,7*

14,3*

0

20

40

60

80

100

Pas valstybes apmokamą odontologą Pas privačiai dirbantį odontologą

Amţius

Pro

c.


χ²= 23,054, lls = 3, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su 1-4 metus gyvenančiais;

3.26 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kreipimąsi į odontologą Jungtinėje

Karalystėje per emigracijos paskutiniuosius 3 metus ir išsilavinimą (proc.)

Pastebėta, kad į privatų stomatologą blogiau anglų kalbą ţinantys (73,0 proc.)

emigrantai kreipėsi daţniau nei į valstybės apmokamą (27,0 proc.), tuo tarpu gerai kalbą

42

mokantys kreipėsi panašiai vienodai: į privatų – 55,0 proc. ir į valstybinį – 45,0 proc. (χ²=

5,984, lls = 1, p = 0,014)

Tik apie trečdalį (32,4 proc.) apklaustųjų per paskutinius tris metus nesinaudojo

odontologo paslaugomis Lietuvoje. 55,4 proc. atsakiusiųjų, kas gavo stomatologines sveikatos

prieţiūros paslaugas Lietuvoje, lankėsi pas privatų odontologą, tuo tarpu į valstybės

apmokamą kreipėsi tik 12,2 proc. ir tai nepriklauso nuo respondentų amţiaus(χ²= 8,232, lls =

8, p = 0,411). Tiriant nustatyta, kad patikimai (χ²= 9,491, lls = 2, p = 0,009) daţniau moterys

(17,4 proc.) negu vyrai (6,6 proc.) naudojosi valstybės lėšomis apmokamo stomatologo

paslaugomis Lietuvoje, matomai tai surišta su PSDF draustumu, auginant nepilnamečius

vaikus. Nustatyta, kad didėjant išsilavinimui besikreipiančių į valstybės apmokamą

odontologą dalis turi tendenciją maţėti (nuo 18,6 proc. iki 4,2 proc.) (3.27 pav.).

32,2

49,2

18,6*35,8

18,2*

46,0

15,4**

80,8**

3,8

43,752,1

4,2

0

20

40

60

80

100

Pas valstybes apmokamą odontologą Pas privačiai dirbantį odontologą Ne

Išsilav inimas

Pro

c.


χ²= 36,355, lls = 6, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su aukštesnį išsilavinimą turinčiais;

**-p<0,05 lyginant su kitais;

3.27 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kreipimąsi į odontologą Lietuvoje

paslaugoms gauti per emigracijos paskutiniuosius 3 metus ir išsilavinimą (proc.)

Tyrimo rezultatai parodė, didėjant emigracijos JK staţui kreipimosi į privatų odontologą

Lietuvoje daţnis turi tendenciją maţėti (iki 1 metų – 84,2 proc., 1-2 metus – 60,2 proc., 3-4

metus – 50,9 proc. ir virš 5 metų – 36,6 proc.) (3.28 pav.).

43

10,5*

84,2*

5,3

34,7

5,1

60,2

29,6

50,9

19,4**

47,6

36,6

15,9**

0

20

40

60

80

100

Pas valstybes apmokamą odontologą Pas privačiai dirbantį odontologą Ne

Gyvenimo UK trukmė

Proc

.


χ²= 41,119, lls = 6, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su kitais; **-p<0,05 lyginant su 0-2

metus JK gyvenančiais;

3.28 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kreipimąsi į odontologą Lietuvoje

paslaugoms gauti per emigracijos paskutiniuosius 3 metus ir emigracijos trukmę (proc.)

Daugelis Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone (86.6 proc.), per pastaruosius tris

metus nors kartą naudojosi sveikatos prieţiūros paslaugomis Jungtinėje Karalystėje. 69,2

proc. emigrantų, gyvenančių Londone 3 ir daugiau metų, nors kartą kreipėsi į šeimos

gydytojus, didelė dalis naudojosi ligoninėmis(apie 63,4 proc.) ir greitosios medicinos

pagalbos (62,0 proc.) paslaugomis, apie vienas ketvirtadalis kreipėsi į odontologus. Beveik

vienas trečdalis respondentų į šeimos gydytojus kreipėsi dėl profilaktinio sveikatos

patikrinimo. Pusė emigrantų, nuolat gyvenančių Londone, naudojosi šeimos gydytojo

paslaugomis ir Lietuvoje. Į valstybės apmokamą odontologą nors kartą kreipėsi 12,2 proc., o į

privačiai dirbantį odontologą Lietuvoje – 55,7 proc. respondentų.

44

3.2. Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, informuotumas sveikatos

prieţiūros klausimais bei jo socialiniai demografiniai skirtumai

NHS internetinėje svetainėje galima rasti tokį teiginį, kad Jungtinės Karalystės

Nacionalinė sveikatos sistema garantuoja nemokamą gydymą. Pacientui tenka mokėti tik

papildomas priemokas uţ paslaugas arba uţ paslaugas, kurios neįtrauktos į kompensuojamųjų

iš valstybės biudţeto sąrašą. Buvo nuspręsta suţinoti respondentų informuotumą apie

galimybę gauti nemokamas sveikatos prieţiūros paslaugas Jungtinėje Karalystėje. 203

respondentai (51,3 proc.) apklaustųjų nurodė, kad turi teisę į nemokamą gydymą JK, 28,5

proc. apklaustųjų mano, kad tokios teisės neturi. Tačiau net penktadalis (20,2 proc.)

respondentų neţino ar turi teisę į nemokamą gydymą JK.

Analizuojant atsakymus su demografiniais socialiniais poţymiais gauti statistiškai

patikimi skirtumai tarp respondentų su skirtingų išsilavinimu: aukštesnįjį ir aukštąjį

išsilavinimą turintys emigrantai daţniau, palyginus su vidurinį ir ţemesnį išsilavinimą

turinčius, nurodo, kad turi teisę į nemokamą gydymą Jungtinėje Karalystėje (3.29 pav.).

22,2

36,541,3

27,329,1

43,6

3,7

13,4*

82,9*

20,3

5,1*

74,7*

0

20

40

60

80

100

Taip Ne Neţinau

Išsilavinimas

Pro

c.


χ²= 94,715, lls = 6, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su ţemesnį uţ vidurinį ir vidurinį

išsilavinimą turinčiais

3.29 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal nuomonę apie teises

nemokamam gydymui Jungtinėje Karalystėje ir išsilavinimą

3 metus ir ilgiau gyvenantys JK emigrantai daţniau ,negu trumpiau gyvenantys (iki 2

metų)nurodė, kad neturi teisės į nemokamą gydymą (χ²= 21,617, lls = 6, p = 0,001). Matomai

ilgiau gyvenantys turi pakankamai finansų kreiptis į privačias įstaigas. Pavyzdţiui, tie

asmenys, kurie nurodė, kad neturi teisės į nemokamą gydymą, į privačiai dirbantį odontologą

45

Jungtinėje Karalystėje kreipėsi gerokai daţniau nei į valstybės apmokamą odontologą ( 38,5

proc. ir 18,3 proc. atitinkamai)

Kadangi, jau minėjau, kad uţ tam tikras sveikatos prieţiūros paslaugas Jungtinėje

Karalystėje gali tekti mokėti, mėginta nustatyti ar respondentai tai ţino. Nustatyta, kad

didėjant amţiui daţniau nurodoma, kad sveikatos prieţiūros paslaugos JK yra visos

nemokamos, gal todėl, kad jų kreipimosi daţnis vis didėja su metais ir jiems tenka maţinti

išlaidas sveikatos prieţiūros sektoriuje.

Tačiau didesnė dalis (40,5 proc.) jauniausiųjų respondentų (19-25 metų) neturi jokio

supratimo apie tai, ar sveikatos prieţiūros paslaugos JK mokamos, negu uţ juos vyresni

respondentai (≤24,7 proc.) (3.30 pav.).

40,5*

8,9

31,6

19,022,0

8,0

19,0

51,0

21,4

14,3

40,0

24,324,7

10,4

37,7

27,3

4,4

23,525,0

47,1*

0

20

40

60

80

100

Visos nemokamos Dalinai mokamos Visos mokamos Neţinau

Amţius

Pro

c.

19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni

χ²= 34,842, lls = 12, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su jaunesniais; **-p<0,05 lyginant su

vyresniais

3.30 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal nuomonę apie sveikatos

prieţiūros paslaugų apmokestinimą Jungtinėje Karalystėje ir amţių

Respondentai, turintys aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą, daţniau palyginus su

vidurinį ir ţemesnį išsilavinimą turinčius, nurodo, kad sveikatos prieţiūros paslaugos JK yra

nemokamos (χ²= 77,045, lls = 9, p = 0,000). Respondentai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje

iki 1 metų, gerokai rečiau palyginus su likusiais pastebi, kad sveikatos prieţiūros paslaugos

JK yra dalinai mokamos (3.31 pav.). Galbūt tai susiję su tuo, kad net 43.2 proc. neţino ar

paslaugos mokamos.

46

43,2*

14,8

19,8*22,2

21,2

0,0

31,7

47,1

20,8

14,2

38,3

26,7 25,0

7,6

44,6

22,8

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo UK trukmė

Pro

c.


χ²= 39,692, lls = 9, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su ilgiau JK gyvenančiais

3.31 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal nuomonę apie sveikatos

prieţiūros paslaugų apmokestinimą Jungtinėje Karalystėje ir emigracijos trukmę

Nors poţiūris į paslaugų nemokamumą tarp gerai mokančių ir patenkinamai bei blogai

mokančių anglų kalbą patikimai skiriasi (χ²= 8,073, lls = 3, p = 0,045), tačiau šie skirtumai

nedideli ( neviršija 8 proc.).

Į klausimą „Ar turite galimybę surasti pakankamą informaciją lietuviu kalba apie tai, kaip

kreiptis į sveikatos prieţiūros įstaigą JK?“ didţioji daugumą respondentų ( 89,4 proc.) nurodė,

kad neturi. Tokia nuomonė patikimai nepriklausė nuo apklaustųjų amţiaus (χ²= 6,133, lls = 4,

p = 1,189), nuo išsilavinimo lygmens (χ²= 1,627, lls = 3, p = 0,653), nuo emigracijos JK

trukmės (χ²= 7,590, lls = 3, p = 0,055) kaip ir nuo anglų kalbos mokėjimo lygmens (χ²= 0,709,

lls = 1, p = 0,400). Todėl buvo įdomu, ar reikalingos informacinės brošiūros lietuvių kalba su

rekomendacijomis, kaip naudotis sveikatos prieţiūros paslaugomis susirgus JK. Didţioji

dauguma (80,1 proc.) nurodė, kad lengvai prieinama informacija lietuvių kalba būtina, nors

nei amţius (χ²= 0,930, lls = 4, p = 0,920), nei anglų kalbos mokėjimas (χ²= 1,103, lls = 1, p =

0,294) statistiškai patikimos įtakos neturėjo. Tačiau pastebėta, kad ţemiausią išsilavinimą

turintys gerokai rečiau mano, kad reikalingi informaciniai šaltiniai lietuvių kalba apie

sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą JK, negu, kad vidurinį ar aukštąjį mokslą baigę

(66.7 ir 86,8, 80,2 proc. atitinkamai, χ²= 12,992, lls = 3, p = 0,005).

Tie kas kreipėsi į šeimos kliniką buvo apklausti apie artimiausios (galimos) klinikos

paieškos ir registravimosi sunkumus. Šiek tiek daugiau negu pusė respondentų (57,3 proc.)

šeimos kliniką rado lengvai ir tai statistiškai patikimai nepriklauso nuo amţiaus (χ²= 5,599 lls

43,2 *

14,8 19,8 * 22,2

21,2

0,0

31,7

47,1

20,8 14,2

38,3

26,7 25,0

7,6

44,6

22,8

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo JK trukmė

Proc.


47

= 4, p = 0,231), nuo išsilavinimo (χ²= 0,961, lls = 3, p = 0,811), nuo lyties (χ ² = 3,107, lls = 1,

p = 0,078). Tačiau, nustatyta (3.32 pav.), kad ilgiausiai (5 metai ir daugiau) gyvenantys

šeimos kliniką rado lengviau gerokai daţniau (76,3 proc.) negu trumpai gyvenantys JK (≤

54,2 proc.).

51,5

46,2

54,2

76,3*

0

20

40

60

80

100

Taip

Gyvenimo UK staţas

Proc

.

Iki 1 m. 1-2 m. 3-4 m. 5 m. ir ilgiau

χ²= 16,664 lls = 3, p = 0,001; *-p<0,05 lyginant su trumpiau gyvenančiais JK

3.32 pav. Respondentų informuotumas apie artimiausios pirminės sveikatos

prieţiūros įstaigos Jungtinėje Karalystėje suradimą pagal emigracijos trukmę (proc.)

Pasirinkti 4 informuotumo pirminės sveikatos prieţiūros įstaigoje Jungtinėje

Karalystėje klausimais kriterijai: pakankama informacija dėl prisiregistravimo į šeimos

kliniką JK bei patekimo pas gydytoją tvarkos lietuvių kalba, supaţindinimas su vidaus tvarkos

taisyklėmis šeimos klinikoje JK, išsamios ir suprantamos informacijos gavimas apie savo

sveikatos būklę bei galimybė konsultuotis su šeimos gydytoju telefonu. Šie kriterijai vertinti

penkiabalėje sistemoje (3.33 pav.), kai vertinimas gerėjo didėjant skaičiui nuo 1 iki 5.

Paveiksle matome, kad vertinimų vidurkiai neviršijo 3,5 balo.

1,5

3,23,5

1,8

1

2

3

4

5

Informacijos dėl

prisiregistrav imo į

šeimos kliniką UK bei

patekimo pas gydytoją

tvarkos lietuv ių kalba

pakanka

Jūs buvot supaţindinti

su v idaus tvarkos

taisyklėmis šeimos

klinikoje UK

Jums suteikiama

išsami suprantama

informacija apie Jūsų

sveikatos būklę

Jūs turite galimybę

konsultuotis su šeimos

gydytoju telefonu

Ver

tinim

as

3.33 pav. Respondentų informuotumo pirminės sveikatos prieţiūros įstaigoje

Jungtinėje Karalystėje rodiklių vertinimo vidurkiai (balais)

51,5 46,2

54,2

76,3 *

0

20

40

60

80

100

Taip

Gyvenimo JK trukmė

Proc.

Iki 1 m. 1-2 m. 3-4 m. 5 m. ir ilgiau

1,5

3,2 3,5

1,8

1

2

3

4

5

Informacijos dėl prisiregistravimo į

šeimos kliniką JK bei patekimo pas gydytoją tvarkos lietuvių kalba

pakanka

Jūs buvot supaţindinti su vidaus tvarkos

taisyklėmis šeimos klinikojeJK

Jums suteikiama išsami suprantama

informacija apie Jūsų sveikatos būklę

Jūs turite galimybę konsultuotis su šeimos

gydytoju telefonu

Vertinimas

48

Geriausiai vertinta trečia komponentė (išsamios ir suprantamos informacijos gavimas

apie savo sveikatos būklę) 3,5 balo ir antra (supaţindinimas su vidaus tvarkos taisyklėmis

šeimos klinikoje JK) – 3,2 balo. Pirmoji komponentė (pakankama informacija dėl

prisiregistravimo į šeimos kliniką JK bei patekimo pas gydytoją tvarkos lietuvių kalba)

vertinta prasčiausiai (1,5), galima daryti išvada, kad emigrantai negali rasti informacijos

lietuvių kalba kaip naudotis sveikatos prieţiūrą JK. Dauguma respondentų taip pat pareiškė

nuogąstavimą, kad negali konsultuotis su šeimos gydytoju telefonu (1,8 balo).

Išanalizavus paaiškėjo, kad visų informuotumo komponenčių vertinimas nepriklausė

nuo amţiaus. Tačiau 51 metų ir vyresni respondentai išsamios ir suprantamos informacijos

gavimą apie savo sveikatos būklę vertino prasčiau (3.34 pav.)

2,1

3,7

3,3

1,6 1,6

3,43,3

1,5

2,0

3,5

3,3

1,6

1,3

3,7

3,3

1,9

1,5

3,1*3,1

1,5

1

2

3

4

5

Informacijos dėl

prisiregistrav imo į šeimos

kliniką JK bei patekimo pas

gy dy toją tv arkos lietuv ių

kalba pakanka

Jūs buv ot supaţindinti su

v idaus tv arkos taisy klėmis

šeimos klinikoje JK

Jums suteikiama išsami

suprantama informacija apie

Jūsų sv eikatos būklę

Jūs turite galimy bę


gy dy toju telefonu

Amţius

Verti

nimas

19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni

*-p< 0,05 lyginant su kitomis amţiaus grupėmis


Jungtinėje Karalystėje vertinimo rodiklių vidurkių (balais) priklausomybė nuo amţiaus

Trečia (išsamios ir suprantamos informacijos gavimas apie savo sveikatos būklę)

komponentė statistiškai patikimai priklausė nuo lyties. Moterys gavo daugiau informacijos

apie savo sveikatos būklę, gal todėl ir vertino geriau (3,7 balo) nei vyrai (3,3 balo), taip pat

tam tikra moterų dalis galėjo konsultuotis su savo šeimos klinikos gydytojų telefonus, todėl ir

tos komponentės vertinimas buvo geresnis (2,0 ir 1,6 balo atitinkamai)(3.35 pav.)

49

1,6

3,33,3

1,5

2,0*

3,7*3,2

1,4

1

2

3

4

5

Informacijos dėl

prisiregistrav imo į

šeimos kliniką JK bei

patekimo pas gydytoją

tvarkos lietuv ių kalba

pakanka


su v idaus tvarkos

taisyklėmis šeimos

klinikoje JK

Jums suteikiama

išsami suprantama

informacija apie Jūsų

sveikatos būklę



gydytoju telefonu

Vertin

imas

Vyras Moteris

*-p,0,05 lyginant su vyrais


Jungtinėje Karalystėje vertinimo rodiklių vidurkių (balais) priklausomybė nuo lyties

Nuo išsilavinimo priklausė pirmos, antros ir ketvirtos komponentės vertinimai.

Analizuojant pastebėta, kad respondentų su ţemesnių uţ vidurinį išsilavinimu tų

komponenčių bendri vertinimo vidurkiai buvo ţemesni nei kitokį išsilavinimą turinčių

respondentų (3.36 pav.)

1,71,4*

3,6

3,0*

1,2*

2,1

3,53,3

1,61,7

3,7

3,4

1,5

3,23,2

1,4

1

2

3

4

5

Informacijos dėl



gy dy toją tv arkos lietuv ių

kalba pakanka






Jūsų sv eikatos būklę



gy dy toju telefonu

Išsilav inimas

Verti

nim

as

Ţemesnis uţ v idurinį Vidurinis Aukštesny sis Aukštasis

*-p<0,05 lyginant su viduriniu


Jungtinėje Karalystėje vertinimo rodiklių vidurkių (balais) priklausomybė nuo

išsilavinimo

Visų komponenčių atsakymų vidurkiai statistiškai patikimai priklausė nuo emigracijos

staţo, nes ilgėjant pragyvenimo laikotarpiui Jungtinėje Karalystėje stebimas akivaizdus

vertinimo vidurkių maţėjimas, matomai senbuviai susidūrę su daugiau problemų, tampa vis

reiklesni, kas įtakoja jų kokybės suvokimą (3.37 pav.). Vertinant pirmąją komponentę,

50

pakankamos informacijos dėl prisiregistravimo į šeimos kliniką JK bei patekimo pas gydytoją

tvarkos lietuvių kalba trukumą jautė visi respondentai, ir pastebėta, kad didėjant pragyvenimo

laikotarpiui JK, tos informacijos stoka jaučiama vis labiau: iki 1 metų gyvenantys JK bendras

vertinimo vidurkis 2,0 balo, tuo tarpu virš 5 metų gyvenantys – 1,3. Išanalizavus antros

komponentės atsakymų vidurkį (supaţindinimas su vidaus tvarkos taisyklėmis šeimos

klinikoje JK) nustatyta panaši tendencija – prasčiausiai ją vertino senbuviai (2,8 balo), o

geriausiai – 1-2 metus gyvenantys Jungtinėje Karalystėje (3,7 balo). Taip pat su trečiąja

komponente (išsamios ir suprantamos informacijos gavimas apie savo sveikatos būklę ) (iki 1

metų – 3,8, virš 5 metų – 3,4 balo) ir ketvirtąja (galimybė konsultuotis su šeimos gydytoju

telefonu) (2,2 ir 1,3 balo atitinkamai) komponentėmis. Paskutiniosios vertinimas ilgėjant

emigracijos staţui turi tendenciją blogėti. Tačiau ilgiau gyvenantys JK respondentai paklausti

įvertinti suteiktų paslaugų šeimos klinikoje kokybę ją įvertino geriau (4,1 balo), nei trumpiau

gyvenantys (apie 3,7 balo).

2,2

3,8**

3,2

2,0** 2,0

4,0**3,7*

1,6**1,9

3,03,2

1,3 1,3*

3,4

2,8*

1,3

1

2

3

4

5

Informacijos dėl



gydytoją tvarkos lietuv ių

kalba pakanka

Jūs buvot supaţindinti su

v idaus tvarkos taisyklėmis




Jūsų sveikatos būklę



gydytoju telefonu

Gyvenimo JK trukmė

Ver

tinim

as


*-p<0,05 lyginant su kitais; **-p<0,05 lyginant su gyvenančiais 3 m. ir ilgiau


Jungtinėje Karalystėje vertinimo rodiklių vidurkių (balais) priklausomybė nuo

emigracijos trukmės

Apklausos metu mėginta rasti ryšį tarp informuotumo apie suteiktų paslaugų šeimos

klinikoje gavimą ir anglų kalbos ţinojimo. Nustatyta, kad visose komponentėse vertinimo

vidurkiai anglų kalbą mokančių grupėje buvo didesni nei blogiau mokančių grupėje (3.38

pav.). Statistiškai patikima priklausomybė nuo kalbos mokėjimo lygio nustatyta vertinat

51

išsamios ir suprantamos informacijos apie savo sveikatos būklę gavimo galimybę (3,9 balo

gerai kalba mokantys ir 3,0 balo blogai mokantys) ir vertinant galimybę konsultuotis su

šeimos gydytoju telefonu (2,0 balo gerai kalba mokantys ir 1,5 balo blogai mokantys). Blogai

anglų kalbą mokantys (3,1 balo) buvo blogiau supaţindinti su sveikatos prieţiūros įstaigos

taisyklėmis ir nuostatomis negu gerai ţinantys (3,4 balo).

1,5*

3,0*3,1*

1,4

2,0

3,9

3,4

1,6

1

2

3

4

5

Informacijos dėl


kliniką JK bei patekimo

pas gy dy toją tv arkos

lietuv ių kalba pakanka





suprantama informacija

apie Jūsų sv eikatos būklę



gy dy toju telefonu

Anglų kalbos ţinojimas

Verti

nim

as

Patenkinamas ir blogas Puikus ir geras

*p<0,05 lyginant su kita grupe


Jungtinėje Karalystėje vertinimo rodiklių vidurkių (balais) priklausomybė nuo anglų

kalbos ţinojimo lygmens

Šiuo metu galiojantis skubios pagalbos numeris 999. Tačiau dėl savo skaičiaus ilgos

pulsacijos tampa nesaugus ir nepopuliarus. 1991 metais liepos 29 dieną numerį „112“

Europos Sąjunga priėmė kaip galiojantį skubaus iškvietimo numerį visose ES šalyse. Tik 57,8

proc. respondentų ţino teisingą greitosios medicinos pagalbos telefono numerį Jungtinėje

Karalystėje. Buvo mėginta rasti statistinę priklausomybę tarp įvairių demografinių rodiklių ir

galimybės suţinoti kaip nelaimės atveju iškviesti pagalbą. Nustatyta, kad tai nepriklauso nuo

amţiaus, tačiau garbingo amţiaus respondentų, ţinančių kaip iškviesti GMP buvo tik 46,3

proc., tuo tarpu kai kito amţiaus grupėse apie 60 proc. (χ²= 5,235, lls = 4, p = 0,264), nuo

lyties (χ²= 0,111, lls = 1, p = 0,739) ir nuo gyvenimo JK trukmės (χ²= 3,847, lls = 3, p =

0,278). Aptikta patikima priklausomybė nuo išsilavinimo (χ² = 12,853, lls = 3, p = 0,005).

74,6 proc. aukštąjį išsilavinimą turintys ţino teisingą GMP telefono numerį, tuo tarpu kitose

grupėse ši dalis neviršija 61 proc. (3.39 pav.)

52

61,0

49,3

55,1

74,6*

0

20

40

60

80

100

Ar ţino numerįIšsilavinimas

Proc.


χ² = 12,853, lls = 3, p = 0,005; *- p<0,05 lyginant su kitokį išsilavinimą turinčiais

3.39 pav. Teisingo greitosios medicinos pagalbos telefono numerio Jungtinėje

Karalystėje ţinojimas pagal respondentų išsilavinimą (proc.)

Taip pat tai priklausė ir nuo anglų kalbos ţinojimo(χ²= 6,311, lls = 1, p = 0,012),

kadangi 62,2 proc. gerai anglų kalbą mokančių ţino teisingą numerį palyginus su blogiau

mokančiais (50,9 proc.).

Pasirinkti 3 informuotumo stacionarinės sveikatos prieţiūros įstaigoje (ligoninėje)

Jungtinėje Karalystėje klausimais kriterijai: supaţindinimas su vidaus tvarkos taisyklėmis

ligoninėje JK, išsamios ir suprantamos informacijos gavimas apie savo sveikatos būklę bei

išsamios ir suprantamos informacijos gavimas apie atliekamas procedūras ir gydymą. Šie

kriterijai taip pat vertinti penkiabalėje sistemoje (3.40 pav.), kai vertinimas gerėjo, didėjant

skaičiui nuo 1 iki 5. Taip pat kaip ir šeimos klinikos informuotumo vertinime, vertinimų

vidurkiai neviršijo 3,5 balo.

3,23,5 3,5

1

2

3

4

5


su v idaus tvarkos taisyklėmis

ligoninėje JK

Jums buvo suteikta

išsami suprantama informacija

apie Jūsų sveikatos būklę

Gavote pakankamą

informaciją apie atliekamas

procedūras bei gydymą

Ver

tinim

as

3.40 pav. Respondentų informuotumo stacionarinės sveikatos prieţiūros įstaigoje

(ligoninėje) Jungtinėje Karalystėje rodiklių vertinimo vidurkiai (balais)

Išanalizavus paaiškėjo, kad visų informuotumo komponenčių vertinimas nepriklausė

nuo amţiaus (p > 0,05) (3.1 lentelė)

53

3.1 lentelė. Respondentų informuotumo stacionarinės sveikatos prieţiūros įstaigoje

(ligoninėje) Jungtinėje Karalystėje vertinimo rodiklių vidurkių (balais) priklausomybė

nuo amţiaus

Komponentė

Amţius

P_r

eikš

mė

19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni V

idur

kis

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

1. Jūs buvot supaţindinti su vidaus tvarkos taisyklėmis ligoninėje JK

3,4 1,3 0,4 3,2 1,3 0,3 3,1 1,4 0,4 3,1 1,3 0,3 3,2 1,0 0,3 0,800

2. Jums buvo suteikta išsami suprantama informacija apie Jūsų sveikatos būklę

3,4 1,5 0,5 3,4 1,3 0,3 3,3 1,4 0,4 3,7 1,3 0,3 3,6 1,2 0,3 0,569

3. Gavote pakankamą informaciją apie atliekamas procedūras bei gydymą

3,6 1,0 0,3 3,4 1,0 0,3 3,3 1,1 0,3 3,7 0,9 0,2 3,5 1,0 0,2 0,288

Moterys patikimai ţymiai geriau negu vyrai vertino supaţindinimo su vidaus tvarkos

taisyklėmis ligoninėje Jungtinėje Karalystėje (3,4 ir 3,0 balo atitinkamai) (p < 0,05) ir

išsamios suprantamos bei pakankamos informacijos apie atliekamas procedūras ir gydymą

(3,6 ir 3,3 balo atitinkamai) (p < 0,05) komponentes, tačiau vyrai geriau įvertino antrą

komponentę, gavę daugiau išsamios, suprantamos bei pakankamos informacijos apie savo

sveikatos būklę (3,7 ir 3,4 balo) (p < 0,05) (3.2 lentelė)



nuo lyties

Komponentė

Lytis

P_r

eikš

mė

Vyras Moteris

Vid

ur

kis

St.n

u

okr.

Pak

l

Vid

ur

kis

St.n

u

okr.

Pak

l

1. Jūs buvot supaţindinti su vidaus tvarkos taisyklėmis ligoninėje JK 3,0 0,9 0,2 3,4* 1,4 0,2 0,007


3,7 1,3 0,2 3,4* 1,3 0,2 0,019

3. Gavote pakankamą informaciją apie atliekamas procedūras bei gydymą 3,3 1,0 0,2 3,6* 1,0 0,2 0,008

*- p<0,05 lyginant su vyrais

Išsilavinimas taip pat turėjo įtaką vertinimams. Nustatyta, kad didėjant išsilavinimui

respondentai jaučia vis didesnį nepasitenkinimą dėl supaţindinimo su vidaus tvarkos

taisyklėmis ligoninėje JK, matomai tai lemia didėjančių lūkesčių bei poreikių mąstai (p <

0,05). Didėjant išsilavinimui išsamios, suprantamos ir pakankamos informacijos apie asmens

sveikatos būklę bendras vertinimo vidurkis turi tendenciją gerėti (p < 0,05).

54



nuo išsilavinimo

Komponentė

Išsilavinimas

P_r

eikš

mė Ţemesnis uţ vidurinį Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

1. Jūs buvot supaţindinti su vidaus

tvarkos taisyklėmis ligoninėje JK

3,2 1,2 0,3 3,6* 1,2 0,2 2,9 1,4 0,4 2,9 0,8 0,3 0,003

2. Jums buvo suteikta išsami

suprantama informacija apie Jūsų sveikatos

būklę

3,0 1,4 0,4 3,4 1,3 0,3 3,6 1,1 0,3 4,2** 1,0 0,3 0,000

3. Gavote pakankamą informaciją

apie atliekamas procedūras bei gydymą

3,8*** 0,8 0,2 3,4 1,0 0,2 3,3 1,0 0,3 3,6 1,0 0,3 0,016

*- p<0,05 lyginant su aukštesnį išsilavinimą turinčiais; **- p<0,05 lyginant su ţemesnį

išsilavinimą turinčiais; ***- p<0,05 lyginant su vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą

turinčiais


staţo, tačiau skirtingai nuo šeimos klinikoje informuotumo vertinimo, sunku surasti bei

suprasti, kokios tendencijos vyrauja. Galima pastebėti pirmos ir antros komponenčių

vertinimo vidurkių maţėjimą, ilgėjant pragyvenimo laikotarpiui Jungtinėje Karalystėje,

matomai kaip ir šeimos klinikos informuotumo vertinime, senbuviai susidūrę su daugiau

problemų, tampa vis reiklesni, kas įtakoja jų kokybės suvokimą (3.4 lentelė). Vertinant

pirmąją komponentę (supaţindinimas su vidaus tvarkos taisyklėmis ligoninėje JK), prasčiau

ją vertino senbuviai (3,0 balo), o geriausiai – tik atvykę iki 1 metų gyvenantys JK (3,7 balo).

Išanalizavus antros komponentės atsakymų vidurkį nustatyta panaši tendencija. Tačiau

daugiau išsamios ir suprantamos informacijos apie savo sveikatos būklę gavo senbuviai 3 ir

ilgiau gyvenantys Jungtinėje Karalystėje.

55

3.4. lentelė. Respondentų informuotumo stacionarinės sveikatos prieţiūros įstaigoje


nuo emigracijos staţo

Komponentė

Gyvenimo JK trukmė

P_r

eikš

mė Iki metų 1-2 m. 3-4 m. 5 m. ir ilgiau

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

1. Jūs buvot supaţindinti su vidaus tvarkos taisyklėmis ligoninėje JK

3,7* 0,9 0,2 2,9 1,5 0,4 3,4 1,2 0,3 3,0 1,1 0,3 0,002


4,2* 0,8 0,2 3,1 1,4 0,4 3,5 1,3 0,3 3,4 1,4 0,3 0,000

3. Gavote pakankamą informaciją apie atliekamas procedūras bei gydymą

3,2 0,6 0,2 3,3 1,0 0,2 3,9** 1,1 0,2 3,5 1,0 0,2 0,001

*- p<0,05 lyginant su ilgiau Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais; **- p<0,05 lyginant su

kitais;

Apklausos metu mėginta rasti ryšį tarp informuotumo apie suteiktų paslaugų

ligoninėje gavimą ir anglų kalbos ţinojimo. Statistiškai patikimos priklausomybės nuo kalbos

mokėjimo lygio nenustatyta, tendencijos buvo labai panašios kaip ir šeimos klinikoje vertinto

informuotumo. Nustatyta, kad visų informuotumo komponenčių vertinimo vidurkiai anglų

kalbą mokančių grupėje buvo didesni nei blogiau mokančių grupėje (3.39 pav.).

Baigiant šį skyrių galima teigti, kad pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria

Lietuvos emigrantai, gyvenantys Londone (Jungtinė Karalystė) - nepakankamas kalbos

ţinojimas, informacijos apie Jungtinės Karalystės sveikatos prieţiūros sistemą ir jos teikiamas

paslaugas lietuvių kalba stoka, emigranto statusas. Apie pusė respondentų neţino, kad turi

teisę į nemokamą gydymą, neţino kaip naudotis sveikatos prieţiūros paslaugomis (iškviesti

greitąją medicinos pagalbą, pasirinkti šeimos gydytoją, konsultuotis su gydytoju telefonu ir

pan.). Tačiau sveikatos prieţiūros įstaigose teikiamą informaciją apie sveikatos būklę,

suteiktas procedūras bei gydymą respondentai vertino gerai (3,5 balo iš 5 galimų).

56

3.3. Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, poţiūris į sveikatos

prieţiūros prieinamumą ir paslaugų kokybę Jungtinėje Karalystėje bei jo

socialiniai demografiniai skirtumai

Norėdami įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone (JK), poţiūrį į sveikatos

prieţiūros prieinamumą ir paslaugų kokybę Jungtinėje Karalystėje, respondentams buvo

uţduotas klausimas „Ar sveikatos prieţiūros paslaugos JK lengvai prieinamos?“ Dauguma

nurodė, kad paslaugos prieinamos, tačiau buvo pastebėtos kelios tendencijos vertinant

demografinius socialinius skirtumus. Analizuojant rezultatus, gauti statistiškai patikimi

skirtumai tarp skirtingo amţiaus respondentų. 56,5 proc. 51 metų ir vyresni nurodė, kad

sveikatos prieţiūros paslaugos JK lengvai prieinamos, gali būt dėl didelio jų kreipimosi

daţnio į sveikatos prieţiūros įstaigas, kas jiems praplatina suvokimą kaip kreiptis pagalbos.

Tačiau didelė dalis (38,0 proc.) jauniausių (19-25 metų) respondentų neţinojo ar sveikatos

prieţiūros paslaugos JK lengvai prieinamos (3.41 pav.)

38,0*

13,916,5

31,6

20,824,8

33,7

20,8

24,328,6

21,425,7

15,419,2

15,4

50,0

14,5 11,617,4

56,5**

0

20

40

60

80

100

Taip Tik kai kurios Ne Neţinau

Amžius

Pro

c.

19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni

χ2= 33,072; lls= 12; p= 0,000; *- p<0,05 lyginant su vyresniais; **-p<0,05 lyginant su

jaunesniais

3.41 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal supratimą kaip lengvai

prieinamos sveikatos prieţiūros paslaugos Jungtinėje Karalystėje ir amţių

Nagrinėjant respondentų pasiskirstymo daţnius pagal lytį, gauti taip pat statistiškai

reikšmingi skirtumai (χ 2= 22,422; lls= 3; p= 0,000). Moterys statistiškai patikimai geriau

vertina sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą Jungtinėje Karalystėje, net 45,5 proc.

57

galvoja, kad JK paslaugos lengvai prieinamos. Keista, bet vyrai 31,7 proc. atvėjų pasirinko

atsakymą „neţinau“ (3.42 pav.)

31,722,1

13,6

32,7

14,5*17,5

45,5*

22,5*

0

20

40

60

80

100


Amţius

Pro

c.

Vy ras Moteris

χ2= 22,422; lls= 3; p= 0,000; *- p<0,05 lyginant su vyrais;


prieinamos sveikatos prieţiūros paslaugos Jungtinėje Karalystėje ir lytį

Analizuojant rezultatus, gauti statistiškai patikimi skirtumai tarp skirtingo emigracijos

staţo (3.43 pav.). Pastebėta labai įdomi tendencija: ilgėjant emigracijos staţui respondentai

labiau susipaţįsta su sveikatos prieţiūra JK ir daţniau pasirenka atsakymą, kad sveikatos

prieţiūros paslaugos lengvai prieinamos Jungtinėje Karalystėje (nuo 21,0 iki 51,1 proc.), ir

tuo pačiu metu retėja atsakymai, kur teigiama, kad neţino (nuo 45,7 iki 9,8 proc.)

45,7*

14,818,5

21,0* 23,4

20,6

43,0

13,1

18,320,822,5

38,3

9,8

21,717,4

51,1

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo UK trukmė

Pro

c.


χ2= 40,694; lls= 9; p= 0,000; *- p<0,05 lyginant su ilgiau gyvenančiais


prieinamos sveikatos prieţiūros paslaugos Jungtinėje Karalystėje ir emigracijos trukmę

Anketavimu mėginta suţinoti respondentų nuomonę kur lengviau gauti sveikatos prieţiūros

paslaugas: Lietuvoje ar Jungtinėje Karalystėje. Daţniausiai 47,6 proc. apklaustųjų nurodė, kad

sveikatos prieţiūros paslaugos prieinamesnės Lietuvoje (3.44 pav.) Tačiau iš diagramos

45,7 *

14,8 18,5

21,0 * 23,4 20,6

43,0

13,1 18,3 20,8 22,5

38,3

9,8

21,7 17,4

51,1

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo JK trukmė

Proc.


58

matome, kad ketvirtadaliui (25,6 proc.) respondentų nėra skirtumo, kur naudotis sveikatos

prieţiūros paslaugomis.

UK; 14,8

Lietuvoje; 47,7

Nėra skirtumo;

25,6

Neţinau ;

11,8

3.44 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal jų nuomonę, kur lengviau

prieinamos sveikatos prieţiūros paslaugos

Tyrimas parodė, kaip nuo įvairių faktorių priklauso paslaugų prieinamumas. Nuo

apklaustųjų amţiaus patikimo skirtumo apie medicininių paslaugų prieinamumo privalumus

nėra. (χ²= 18,934, lls = 12, p = 0,090)

Daugiau nei pusė vidurinį ir ţemesnį išsilavinimą turintys ţmonės mano, kad paslaugos

labiau prieinamos Lietuvoje, tuo tarpu maţiau nei 40% aukštesnįjį ir aukštąjį – mano, kad jie

lengviau gaus mediko pagalbą Lietuvoje (χ²= 82,846, lls = 9, p = 0,000). (3.45 pav.) Reikėtu

pastebėti, respondentai su aukštuoju išsilavinimu gerokai daţniau nei kiti nurodo, kad gautu

paslaugas JK ar Lietuvoje ir tai nesudarytu jokių sunkumų, todėl ir nurodė, kad jiems nėra

skirtumo ( 46,9 proc. - aukštasis ir < nei 29 proc. - kiti atitinkamai).

3,2

28,6

68,3*

0,0

21,5*15,1

11,6

51,7

7,3

24,4

37,8

30,5*

2,5

46,9*

33,3

17,3

0

20

40

60

80

100

UK Lietuvoje Nėra skirtumo Neţinau

Išsilav inimas

Pro

c.


χ²= 82,846, lls = 9, p = 0,000; *- p<0,05 lyginant su ilgiau gyvenančiais

3.45 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal supratimą, kur lengviau

prieinamos sveikatos prieţiūros paslaugos ir išsilavinimą

59

Tik 13,9 proc. respondentų, gyvenančių pirmus metus Jungtinėje Karalystėje, nurodo, kad

jiems nėra skirtumo, kur jie gaus sveikatos prieţiūros paslaugas ar Lietuvoje ar JK, tuo tarpu

taip mano daugiau nei 27% ilgiau gyvenančių JK (χ²= 35,611, lls = 9, p = 0,000). Nuomonė

apie sveikatos prieţiūros prieinamumą Lietuvoje ar JK nepriklauso nuo respondentų anglų

kalbos ţinojimo lygio (χ²= 5,835, lls = 3, p = 0,12).

Į klausimą „Ar turite galimybę surasti pakankamą informaciją lietuviu kalba kaip

kreiptis į sveikatos prieţiūros įstaigą Jungtinėje Karalystėje?“ didţioji daugumą respondentų (

89,4 proc.) nurodė, kad neturi. Tokia nuomonė patikimai nepriklausė nuo apklaustųjų amţiaus

(χ ² = 6,133, lls = 4, p = 1,189), nuo išsilavinimo lygmens (χ ² = 1,627, lls = 3, p = 0,653), nuo

emigracijos JK trukmės (χ ² = 7,590, lls = 3, p = 0,055) ir nuo anglų kalbos mokėjimo

lygmens (χ ² = 0,709, lls = 1, p = 0,400). Todėl buvo įdomu, ar reikalingos informacinės

brošiūros lietuvių kalba su rekomendacijomis, kaip naudotis sveikatos prieţiūros paslaugomis

susirgus JK. Didţioji dauguma (80,1 proc.) nurodė, kad lengvai prieinama informacija

lietuvių kalba būtina, nors nei amţius (χ ² = 0,930, lls = 4, p = 0,920), nei anglų kalbos

mokėjimas (χ ² = 1,103, lls = 1, p = 0,294) statistiškai patikimos įtakos neturėjo. Tačiau

pastebėta, kad ţemiausią išsilavinimą turintys gerokai rečiau mano, kad reikalingi

informaciniai šaltiniai lietuvių kalba apie sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą JK,

negu, kad vidurinį ar aukštąjį mokslą baigę (66,7 proc. ir 86,8, 80,2 proc. atitinkamai, χ ² =

12,992, lls = 3, p = 0,005) (3.46 pav.)

66,7

86,8*75,6 80,2

0

20

40

60

80

100

Į šeimos gydytojąIšsilavinimas

Proc.


. χ²= 12,992, lls = 3, p = 0,005; *- p<0,05 lyginant su ţemesniu uţ vidurinį išsilavinimą

turinčiais

3.46 pav. Respondentų nuomonė apie informacinių brošiūrų lietuvių kalba su

rekomendacijomis, kaip naudotis sveikatos prieţiūros paslaugomis susirgus Jungtinėje

Karalystėje reikalingumas pagal išsilavinimą (proc.)

60

Galima preliminariai teigti, kad ţemesnį išsilavinimą turintiems tai maţiausiai rupi.

Tyrimo metu nustebino kitos statistinės grupės atstovai, nors jų teigiamų atsakymų buvo

pakankamai daug (73,9 proc.) – tai ilgiau nei 5 metus gyvenantys Jungtinėje Karalystėje (χ²=

15,18, lls = 3, p = 0,002). Jų maţesnė dalis palyginus su trumpiau gyvenančiais (iki 1 metų –

85,2 proc., 3-4 metai – 89,2 proc.) norėtu rasti bet kokią informaciją lietuvių kalba apie

sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą bei naudojimosi galimybę. Matomai sveikatos

prieţiūros naudojimo patirtis bei išlavinta uţsienio kalba sumaţina lietuvių kalbos

panaudojimą.

Išanalizuotas vienas iš prieinamumo kriterijų – registracija į norimą šeimos kliniką.

Daugumą apklaustųjų (68,3 proc.) nurodė, kad turėjo sunkumų registruojantis ten, tačiau tai

nepriklausė nei nuo apklaustųjų amţiaus (χ²= 8,225, lls = 4, p = 0,084), nei nuo lyties (χ²=

2,145, lls = 1, p = 0,143), nei nuo gyvenimo UK trukmės (χ²= 6,628, lls = 3, p = 0,085) nei

nuo anglų kalbos ţinojimo lygio (χ²= 3,690, lls = 1, p = 0,055). Bet reikia pastebėti, kad

didėjant apklaustųjų išsilavinimui maţėja dalis patyrusių sunkumus registruojantis šeimos

klinikoje (χ²= 21,521, lls = 3, p = 0,000) (3.47 pav.).

81,1 75,2

64,2

46,0*

0

20

40

60

80

100


Išsilavinimas

Proc.



3.47 pav. Respondentų patyrusių sunkumus registruojantis šeimos klinikoje

Jungtinėje Karalystėje dalis pagal išsilavinimą (proc.)

Apklausius tuos, kurie turėjo problemas registruojantis šeimos klinikoje Jungtinėje

Karalystėje, jie identifikavo kelias daţniausiai pasitaikančias: informacijos lietuvių kalba

trūkumas (tiesiog paprastas neţinojimas kaip tai daryti) – 60,6 proc., silpna anglų kalba – 61,5

proc., emigranto statusas (dokumentacija ir pan.) – 32,1 proc. bei laiko stoka – 20,8 proc..

Likusias 3 prieţastis ( neregistravo į norimą kliniką, etniniai klausimai ir kiti) nurodė maţiau

nei 10,4 proc. respondentų. (3.48 pav.)

61

6,3 10,4 9,0

20,832,1

61,560,6

0

20

40

60

80

100

Info

rma

cijo

s

trū

ku

ma

s

Silp

na

an

glų

ka

lba

Em

igra

nto

sta

tusa

s

La

iko

sto

ka

Ne

reg

istr

avo

į Jū

sų

no

rim

ą

Etn

inia

i

kla

usim

ai

Kita

Sunkumai

Pro

c.

3.48 pav. Respondentų nurodyti sunkumai registruojantis šeimos klinikoje

Jungtinėje Karalystėje (proc.)

Tuo tarpu informacijos trūkumo nurodymo daţnis nepriklausė nuo amţiaus (χ²= 4,962, lls

= 4, p = 0,291), lyties (χ²= 0,055, lls = 1, p = 0,815), išsilavinimo (χ²= 7,142, lls = 3, p =

0,068), emigracijos JK trukmės (χ²= 6,089, lls = 3, p = 0,107) ir anglų kalbos mokėjimo

lygmens (χ²= 1,575, lls = 1, p = 0,209).

Anglų kalbos trūkumai, sukėlę problemų registruojantis šeimos klinikoje JK, nepriklausė

nuo lyties (χ²= 0,046, lls = 1, p = 0,831), nuo gyvenimo JK trukmės (χ²= 0,553, lls = 3, p =

0,907). Tačiau 41-50 metų respondentai daţniau (83,8 proc.) negu kitų amţiaus grupių (≤

64,7 proc.) nurodė, kad sunkumus sudarė silpna anglų kalba (χ²= 11,437, lls = 4, p = 0,022).

Taip pat kalbos barjeras buvo vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių daţniau paţymėta

problema (71,6 proc. ir 71,8 proc. atitinkamai), negu ţemesnį uţ vidurinį ir aukštąjį

išsilavinimą turinčiųjų (46,5 proc. ir 40,5 proc. atitinkamai) (χ²= 17,064, lls = 3, p = 0,001)

(3.49 pav.). Prieţastis dvejopa: ţemesnio išsilavinimo respondentai, silpniau ţinodami anglų

kalbą, neobjektyvūs vertindami kalbos įtaką problemų atsiradimui arba aukštąjį išsilavinimą

turintys, labai gerai mokėdami kalbą, nemato jokių sunkumų susikalbėti.

62

46,5

71,6* 71,8*

40,5

0

20

40

60

80

100


Išsilavinimas

Proc.



3.49 pav. Respondentų, patyrusių sunkumus dėl blogo kalbos mokėjimo

registruojantis šeimos klinikoje dalis pagal išsilavinimą (proc.)

Respondentai, kurie nurodo, kad jų anglų kalbos ţinios patenkinamos ir blogos daţniau

(66,1 proc.) patiria sunkumus dėl silpnos anglų kalbos, negu kad respondentai, vertinantys

savo anglų kalbos ţinias gerai ir puikiai (56,3 Proc.), nors šis skirtumas nėra statistiškai

reikšmingas (χ²= 2,227, lls = 1, p = 0,136).

Emigranto statusą kaip kliūtį prisirašyti nuolat lankytis šeimos klinikoje paţymėjo tik apie

trečdalis respondentų (32,1 proc.) ir tai nepriklausė nuo atsakiusiojo amţiaus (χ²= 7,569, lls =

4, p = 0,409), nuo lyties (χ²= 1,186, lls = 1, p = 0,276) ir nuo išsilavinimo (χ²= 3,212, lls = 3, p

= 0,360). Tiriant, nustatyta, kad senbuviai ( 5 emigracijos metai ir daugiau) gerokai daţniau

(61,8 proc.) patyrė sunkumų dėl emigranto statuso, negu trumpesnį laiką gyvenantys JK (≤

33,9 proc.) ( 3.50 pav.)

26,933,9

12,3

61,8*

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo UK trukmė

Proc.


χ²= 37,179, lls = 3, p = 0,000; *- p<0,05 lyginant su trumpiau gyvenančiais Jungtinėje

Karalystėje

3.50 pav. Respondentų, patyrusių problemų dėl emigranto statuso (kaip

prisiregistravimo šeimos klinikoje sunkumo prieţastį) registruojantis šeimos klinikoje

Jungtinėje Karalystėje dalis pagal emigracijos trukmę (proc.)

26,9 33,9

12,3

61,8 *

0

20

40

60

80

100

Į šeimos gydytoją Gyvenimo JK trukmė

Proc.


63

Manau, tai įtakoja pragyventas laikotarpis toje šalyje bei įgyta gyvenimo patirtis

daugiakultūrėje bendruomenėje. Nustatyta, kad blogai savo anglų kalbos ţinojimą vertinantys

respondentai daţniau (41,5 proc.) negu, kad mokantys gerai (21,49 proc.) susidūrė su

sunkumais prisirašyti nuolat lankytis šeimos klinikoje dėl emigranto statuso (χ²= 10,257, lls =

1, p = 0,001). Tik apie penktadalis (21,5 proc.) respondentų nurodė, kad sunkumus lėmė laiko

stoka ir ši prieţastis nepriklausė nuo demografinių faktorių. Etninius klausimus, kaip prieţastį

prisirašyti nuolat lankytis šeimos klinikoje Jungtinėje Karalystėje, nurodė 10,4 proc.

emigrantų. Moterys tai patyrė patikimai daţniau negu vyrai ( 15,1proc. ir 4,9 proc.

atitinkamai; χ²= 6,157, lls = 1, p = 0,013). Tik 6,3 proc. apklaustųjų buvo nepriregistruoti

norimoje klinikoje.

Kadangi ţmogus kreipiasi į šeimos kliniką dėl sveikatos prieţiūros paslaugų gavimo,

jam suteikiama galimybė rinktis laiką bei gydytoją. Šiek tiek daugiau nei pusė respondentų

(58,5 proc.) paţymėjo, kad nesirinko šeimos gydytojo. Atlikus išsamesnę analizę, pastebėta,

kad pasirinkimas buvo statistiškai patikimai susijęs su emigracijos JK staţu – 3-4 metus

gyvenantys JK rinkosi gydytoją gerokai daţniau (62,9 proc.) nei kiti (≤ 36 proc.) ( 3.51 pav.)

20,7

36,0

62,9*

27,4

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo UK trukmė

Proc.


χ²= 30,501, lls = 3, p = 0,000; *- p<0,05 lyginant su trumpiau gyvenančiais Jungtinėje

Karalystėje

3.51 pav. Respondentų, besirenkančių šeimos gydytoją registruojantis šeimos

klinikoje Jungtinėje Karalystėje, dalis pagal emigracijos trukmę (proc.)

Manau, trumpiau gyvenantys Londone dar nepasinaudojo galimybe rinktis vieną ir

pastovų šeimos gydytoją (≤ 36 proc.), o senbuviai jau buvo pasirinkę ( renkasi tik 36 proc.).

13,1 proc. respondentų nurodė, kad atvykus į šeimos kliniką Jungtinėje Karalystėje

neturėjo sunkumų rinkdamiesi gydytoją. Iš tų, kas patyrė sunkumus renkantis šeimos

20,7

36,0

62,9 *

27,4

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo JK trukmė

Proc.


64

gydytoją, didţiausia dalis respondentų paţymėjo asmeninį nepasitikėjimą gydytoju (30,4

proc.) (3.52 pav.).

22,6

7,819,1

30,420,0

0

20

40

60

80

100

Nėr

a jo

kios

info

rmac

ijos

apie

gyd

ytoj

ą

Abej

ojat

e jo

prof

esio

nalu

mu(

asm

enin

ė

patir

tis)

Abej

ojat

e jo

prof

esio

nalu

mu(

kitų

ţmon

ių n

uom

onė)

Etni

niai

kla

usim

ai

Kita

Proc

.

3.52 pav. Pagrindinės prieţastys, dėl kurių respondentai nepasirinko šeimos gydytojo

(proc.)

Emigrantų patirti sunkumai nesusiję su jų amţiumi (χ²= 12,337, lls = 15, p = 0,720) ir

lytimi (χ²= 7,076, lls = 4, p = 0,132). Nustatyta, kad aukštąjį išsilavinimą turintys gerokai

daţniau nei kiti paminėjo, kad trūksta informacijos apie gydytojus (37,2 proc. ir ≤ nei18,2

proc. atitinkamai) ir gerokai rečiau nurodė nepasitikėjimą gydytojais dėl kitų ţmonių

nuomonės (7,0 proc. ir ≥ nei18,4 proc. atitinkamai) (3.53 pav.).

31,6

13,218,426,3

10,522,9

7,6

22,917,129,5

29,5

0,0

22,729,5

18,2

7,0*11,67,0*

37,237,2*

0

20

40

60

80

100

Nėr

a jo

kios

info

rmac

ijos

apie

gyd

ytoj

ą

Abej

ojat

e jo

prof

esio

nalu

mu(

asm

enin

ė

patir

tis)

Abej

ojat

e jo

prof

esio

nalu

mu(

kitų

ţmon

ių n

uom

onė)

Etni

niai

kla

usim

ai

Kita

Išsilav inimas

Proc

.


χ²= 26,427, lls = 12, p = 0,009; *- p<0,05 lyginant su ţemesnį išsilavinimą turinčiais

3.53 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal prieţastis, dėl kurių

respondentai nepasirinko šeimos gydytojo, ir išsilavinimą

Tikėtina, išsilavinę ţmonės vadovaujasi savo nuomone. Taip pat nustatyta statistiškai

patikima priklausomybė nuo emigracijos staţo. Ilgiau gyvenant JK, nepasitikinčių gydytojais

65

dalis dėl asmeninės patirties turi tendenciją maţėti: iki 1 metų gyvenantys Jungtinėje

Karalystėje - 58,6 proc., 1-2 metus - 40,3 proc., 3-4 metus – 21,5 proc. bei 5 metus ir daugiau

– 18,3 proc. (3.54 pav.).

0,0

8,9

6,9

17,2

58,6**

17,2

46,8*

3,21,6*

8,1

40,3**

8,9

22,821,5

38,0*26,7

11,7

33,3

18,310,0

0

20

40

60

80

100

Nėra jokios informacijos

apie gydytoją

Abejojate jo

profesionalumu(asmeninė

patirtis)

Abejojate jo

profesionalumu(kitų ţmonių

nuomonė)

Etniniai klausimai Kita

Gyvenimo UK trukmė

Pro

c.


χ²= 84,24, lls = 12, p = 0,000; *- p<0,05 lyginant su kitais; **- p<0,05 lyginant su

ilgiau gyvenančiais

3.54 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal prieţastis, dėl kurių

respondentai nepasirinko šeimos gydytojo, ir emigracijos staţą

Gerai mokantys anglų kalbą daug rečiau (5,7 proc.) negu blogai mokantys (26,9 proc.)

vadovaujasi kitų ţmonių neigiamomis nuomonėmis apie gydytojų profesionalumą jų

pasirinktoje šeimos klinikoje.

Emigrantai prisirašę nuolat lankytis šeimos klinikoje bei pasirinkę gydytoją, registruojasi

gauti sveikatos prieţiūros paslaugas įvairiais būdais. Daugiau nei pusė apklaustųjų (60 proc.)

registruojasi atvykę į kliniką, tuo tarpu telefonu - apie penktadalis (21,8 proc.). Didėjant

išsilavinimo lygiui registracijos telefonu daţnis turi tendenciją didėti: ţemesnis uţ vidurinį-

9,4 proc., vidurinis - 14,5 proc., aukštesnysis - 27,9 proc. bei aukštasis - 42,6 proc., o

registracijos daţnis apsilankant šeimos klinikoje retėti: aukštasis - 75,5 proc., aukštesnysis -

62,1 proc., vidurinis - 53,5 proc. bei ţemesnis uţ vidurinį- 47,5 proc., (χ²= 35,667, lls = 9, p =

0,000).

Pasirinkti 3 pirminės sveikatos prieţiūros įstaigoje Jungtinėje Karalystėje kokybės

kriterijai: supanti šeimos klinikos aplinka švari ir tvarkinga, pasitikėjimas gydytojų

0,0 8,9

6,9

17,2

58,6 **

17,2

46,8 *

3,2 1,6 *

8,1

40,3 **

8,9

22,8 21,5

38,0 * 26,7

11,7

33,3

18,3 10,0

0

20

40

60

80

100

Nėra jokios informacijos apie gydytoją

Abejojate jo profesionalumu(asmeninė

patirtis)

Abejojate jo profesionalumu(kitų ţmonių

nuomonė)

Etniniai klausimai Kita

Gyvenimo JK trukmė

Proc.


66

kvalifikacija ir suteiktos paslaugos šeimos klinikoje JK kokybiškos. Šie kriterijai vertinti

penkiabalėje sistemoje (3.55 pav.), kai vertinimas gerėjo didėjant skaičiui nuo 1 iki 5. Iš

paveikslo matome, kad vertinimų vidurkiai aukštesni nei 3,5 balo.

4,1

3,63,9

1

2

3

4

5

Jūs supanti aplinka šeimos

klinikoje buvo švari bei

tvarkinga

Jūs v isiškai pasitikite gydytojų

kvalifikacija

Jūs manote, kad suteiktos

paslaugos šeimos klinikoje

buvo kokybiškos

Ve

rtin

ima

s

3.55 pav. Respondentų pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos Jungtinėje Karalystėje

kokybės rodiklių vertinimo vidurkiai (balais)

Geriausiai vertinta - supanti aplinka šeimos klinikoje (4,1 balo).

Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad kokybės komponenčių vertinimas silpnai priklausė

nuo amţiaus (3.5 lentelė).

3.5 lentelė. Respondentų pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos Jungtinėje

Karalystėje kokybės vertinimo rodiklių vidurkių (balais) priklausomybė nuo amţiaus

Komponentė

Amţius

P_r

eikš

mė 19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

1. Jūs supanti aplinka šeimos klinikoje buvo švari bei tvarkinga

4,1 0,9 0,3 4,1 0,9 0,2 4,1 1,0 0,3 4,1 0,8 0,2 4,2 0,8 0,2 0,941

2. Jūs visiškai pasitikite gydytojų kvalifikacija

3,5 1,1 0,3 3,5 1,0 0,2 3,5 1,3 0,4 3,4 1,2 0,3 4,2* 1,0 0,2 0,000

3. Jūs manote, kad suteiktos paslaugos šeimos klinikoje buvo kokybiškos

3,8 1,1 0,3 3,9 0,9 0,2 3,9 1,0 0,3 3,9 1,0 0,3 4,2 0,9 0,2 0,247

*-p< 0,05 lyginant su kitomis amţiaus grupėmis

Tačiau 51 ir vyresni respondentai pasitiki gydytojų kvalifikacija statistiškai patikimai

(p<0,05) stipriau (4,2 balo) nei jaunesni oponentai (≤ 3,5 balo).

Tačiau pirma (ar švari ir tvarkinga supanti šeimos klinikoje aplinka) kokybės komponentė

statistiškai patikimai priklausė nuo lyties (3.6 lentelė)

67


Karalystėje kokybės vertinimo rodiklių vidurkių (balais) priklausomybė nuo amţiaus

Komponentė

Lytis

P_r

eikš

mė Vyras Moteris

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l P

akla

ida

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l P

akla

ida

1. Jūs supanti aplinka šeimos klinikoje buvo švari bei tvarkinga 3,9 0,9 0,2 4,3* 0,9 0,1 0,001

2. Jūs visiškai pasitikite gydytojų kvalifikacija 3,6 1,1 0,2 3,6 1,2 0,2 0,863

3. Jūs manote, kad suteiktos paslaugos šeimos klinikoje buvo kokybiškos 3,8 1,1 0,2 4,0 0,9 0,1 0,138

*-p<0,05 lyginant su vyrais

Moterys supančią aplinką šeimos klinikoje vertino geriau (4,3 balo) nei vyrai (3,9 balo)

(p<0,05).

Nuo išsilavinimo priklausė visų komponenčių vertinimai (p<0,05) (3.7 lentelė)


Karalystėje kokybės vertinimo rodiklių vidurkių (balais) priklausomybė nuo

išsilavinimo

Komponentė

Išsilavinimas

P_r

eikš

mė

Ţemesnis uţ vidurinį Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a


3,7 1,0 0,3 4,1 0,8 0,2 4,2 1,1 0,3 4,4* 0,5 0,1 0,000

2. Jūs visiškai pasitikite gydytojų kvalifikacija 4,1 0,9 0,3 3,3 1,3 0,2 3,5 1,0 0,3 4,0 0,9 0,2 0,000


4,6* 0,7 0,2 3,8 1,1 0,2 3,9 0,6 0,2 3,7 0,9 0,2 0,000

*-p,0,05 lyginant su kitais;

Didėjant išsilavinimui pirmos komponentės bendras vertinimo vidurkis (ar švari ir

tvarkinga supanti aplinka šeimos klinikoje) turi tendenciją gerėti: respondentai su išsilavinimu

ţemesniu uţ vidurinį – 3,7 balo, su viduriniuoju – 4,1 balo, su aukštesniuoju – 4,2 balo bei su

aukštuoju – 4,4 balo (p<0,05). Gydytojų kvalifikacija (4 komponentė) maţiausiai pasitiki

vidurinį išsilavinimą turintys respondentai (3,3 balo) (p<0,05). Pastebėta, kad didėjant

išsilavinimui trečios komponentės (ar suteiktos paslaugos šeimos klinikoje buvo kokybiškos)

vertinimas turėjo tendenciją nors ir neţymią patikimai maţėti: respondentai su išsilavinimu

68

ţemesniu uţ vidurinį – 4,6 balo, su viduriniuoju – 3,8 balo, su aukštesniuoju – 3,9 balo bei su

aukštuoju – 3,7 balo (p<0,05).


staţo (3.8 lentelė), nes didėjant gyvenimo Jungtinėje Karalystėje trukmei stebimas akivaizdus

vertinimo vidurkių maţėjimas, matomai senbuviai susidūrę su daugiau problemų, tampa vis

reiklesni, kas įtakoja jų kokybės suvokimą.


Karalystėje kokybės vertinimo rodiklių vidurkių (balais) priklausomybė nuo

emigracijos staţo

Komponentė

Gyvenimo JK trukmė

P_r

eikš

mė


Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a


4,6* 0,5 0,2 4,3 0,7 0,2 4,2 0,7 0,1 3,5 1,1 0,3 0,000

2. Jūs visiškai pasitikite gydytojų kvalifikacija

4,5* 0,9 0,3 3,6 1,4 0,3 3,5 0,8 0,2 3,4 1,2 0,3 0,000


3,7 1,0 0,4 3,7 1,0 0,2 4,1** 0,9 0,2 4,1** 1,0 0,2 0,003

*-p,0,05 lyginant su kitais;**-p,0,05 lyginant su trumpiau gyvenančiais Jungtinėje

Karalystėje;

Vertinant pirmąją komponentę (supanti šeimos klinikos aplinka švari ir tvarkinga)

pastebėta, kad didėjant gyvenimo trukmei Jungtinėje Karalystėje, jos vertinimas blogėja: iki 1

metų gyvenančių JK bendras vertinimo vidurkis 4,6 balo, tuo tarpu virš 5 metų gyvenančių –

3,5 balo. Išanalizavus antros komponentės atsakymų vidurkį (pasitikėjimas gydytojų

kvalifikacija) nustatyta panaši tendencija – prasčiausiai ją vertino senbuviai (3,4 balo), o

geriausiai – 1-2 metus gyvenantys JK (4,5 balo). Tačiau ilgiau gyvenantys JK respondentai

paprašyti įvertinti suteiktų paslaugų šeimos klinikoje kokybę, ją įvertino geriau (4,1 balo), nei

trumpiau gyvenantys (apie 3,7 balo) (p<0,05).

Apklausos metu mėginta rasti ryšį tarp suteiktų paslaugų šeimos klinikoje kokybės

vertinimo ir anglų kalbos ţinojimo. Nustatyta statistiškai patikima priklausomybė tik su trečia

(ar suteiktos paslaugos šeimos klinikoje buvo kokybiškos) komponente. Analizuojant

statistinius duomenis, anglų kalbos mokėjimas įtakos kokybės šeimos klinikoje vertinime

69

neturėjo. Tačiau tai nesutrukdė silpniau kalbą mokantiems įvertinti suteiktas paslaugas šeimos

klinikoje geriau (kokybiškiau) (4,1 balo) negu gerai mokantiems (3,7 balo)(p<0,05).

Įvertinti pirminio sveikatos prieţiūros lygmens (šeimos gydytojo) prieinamumą

respondentams buvo pateikta dešimt klausimų (3.56 pav.) Šie kriterijai vertinti penkiabalėje

sistemoje (3.57 pav.), kai vertinimas gerėjo didėjant skaičiui nuo 1 iki 5. Bendrai geriausiai

vertintos komponentės: „registruojantis pas šeimos gydytoją jums konsultacija skiriama po 2

savaičių ir vėliau“ - 3,2 balo; „man buvo suteikta galimybė pasirinkti gydytoją šeimos

klinikoje JK“ - 3,1 balo; „lengvai gaunate siuntimą pas specialistą į kitą sveikatos prieţiūros

įstaigą“ - 3,1 balo. Prasčiausiai vertintos: „šeimos gydytojas jūs lanko namuose pagal jūsų

poreikius“ - 1,2 balo ir „aš turiu galimybę patekti pas šeimos gydytoją tą pačią dieną be

išankstinio prisiregistravimo“ - 1,5 balo.

1,2

1,5

1,8

1,8

1,9

2,3

2,3

3,1

3,2

3,1

1 2 3 4 5

Šeimos gydytojas jūs lanko namuose pagal jūsų poreikius

Aš turiu galimybę patekti pas šeimos gydytoją tą pačią dieną be

išankstinio prisiregistrav imo

Per paskutinius 3 metus Jums teko oficialiai mokėti uţ suteiktas

medicinines (išskyrus odontologines) paslaugas

Per paskutinius 3 metus Jums teko neoficialiai mokėti arba

padėkoti dovana gydytojui uţ suteiktas medicinines (išskyrus

Jūs dėl savo socialinės ar turtinės padėties buvote

diskriminuojamas sveikatos prieţiūros įstaigų personalo

Pas šeimos gydytoją patenkate jums paskirtu laiku

Patekti pas šeimos gydytoją UK yra paprasčiau nei Lietuvoje

Lengvai gaunate siuntimą pas specialistą į kitą sveikatos

prieţiūros įstaigą

Man buvo suteikta galimybė pasirinkti gydytoją šeimos klinikoje

UK

Registruojantis pas šeimos gydytoją jums konsultacija skiriama

po 2 savaičių ir vėliau

Vertinimas

3.56 pav. Respondentų šeimos gydytojo Jungtinėje Karalystėje prieinamumo

rodiklių vertinimo vidurkiai (balais).

Buvo mėginta rasti statistinės priklausomybės tarp demografinių šeimos gydytojo

prieinamumo. Nustatyta, kad įvairaus amţiaus grupių respondentai prieinamumą vertino

statistiškai patikimai panašiai (3.9 lentelė).

1,2

1,5

1,8

1,8

1,9

2,3

2,3

3,1

3,2

3,1

1 2 3 4 5

Šeimos gydytojas jūs lanko namuose pagal jūsų poreikius

Aš turiu galimybę patekti pas šeimos gydytoją tą pačią dieną be

išankstinio prisiregistravimo

Per paskutinius 3 metus Jums teko oficialiai mokėti uţ suteiktas medicinines (išskyrus odontologines) paslaugas

Per paskutinius 3 metus Jums teko neoficialiai mokėti arba

padėkoti dovana gydytojui uţ suteiktas medicinines (išskyrus

Jūs dėl savo socialinės ar turtinės padėties buvote diskriminuojamas sveikatos prieţiūros įstaigų personalo

Pas šeimos gydytoją patenkate jums paskirtu laiku

Patekti pas šeimos gydytoją JK yra paprasčiau nei Lietuvoje

Lengvai gaunate siuntimą pas specialistą į kitą sveikatos prieţiūros įstaigą

Man buvo suteikta galimybė pasirinkti gydytoją šeimos klinikoje

JK

Registruojantis pas šeimos gydytoją jums konsultacija skiriama po 2 savaičių ir vėliau

Vertinimas

70

Tačiau respondentų vertinimo vidurkiai, kad patekti pas šeimos gydytoją JK yra

paprasčiau nei Lietuvoje, didėjant amţiui, blogėja: 19-25 metų – 2,7 balo, 51 metų ir vyresni

– 1,7 balo (p<0,05).

3.9 lentelė. Respondentų šeimos gydytojo Jungtinėje Karalystėje prieinamumo

vertinimo rodiklių vidurkių (balais) priklausomybė nuo amţiaus

Komponentė

Amţius

P_r

eikš


Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

1. Patekti pas šeimos gydytoją JK yra paprasčiau nei Lietuvoje

2,7 1,2 0,4 2,5 1,0 0,3 2,3 1,2 0,4 2,2 1,0 0,3 1,7 1,1 0,4 0,001

2. Registruojantis pas šeimos gydytoją jums konsultacija skiriama po 2 savaičių ir vėliau

3,0 1,1 0,3 3,1 1,1 0,3 3,0 1,1 0,3 3,3 1,0 0,3 3,6 1,0 0,3 0,019

3. Pas šeimos gydytoją patenkate jums paskirtu laiku

2,4 1,3 0,4 2,4 1,1 0,3 2,5 1,2 0,4 2,3 1,2 0,3 2,1 1,0 0,3 0,491

4. Aš turiu galimybę patekti pas šeimos gydytoją tą pačią dieną be išankstinio prisiregistravimo

1,7 1,4 0,4 1,5 1,0 0,2 1,5 1,2 0,4 1,3 0,8 0,2 1,4 0,8 0,2 0,451

5. Man buvo suteikta galimybė pasirinkti gydytoją šeimos klinikoje JK

3,22 1,55 0,45 3,09 1,58 0,37 2,86 1,59 0,47 3,32 1,63 0,41 2,98 1,90 0,49 0,686

6. Lengvai gaunate siuntimą pas specialistą į kitą sveikatos prieţiūros įstaigą

3,2 1,1 0,3 2,8 1,2 0,3 3,0 1,2 0,3 3,2 1,1 0,3 3,0 1,1 0,3 0,200

7. Šeimos gydytojas jūs lanko namuose pagal jūsų poreikius

1,1 0,4 0,1 1,0 0,2 0,1 1,1 0,3 0,1 1,2 0,8 0,2 1,5 1,3 0,3 0,131

8. Per paskutinius 3 metus Jums teko oficialiai mokėti uţ suteiktas medicinines (išskyrus odontologines) paslaugas

1,7 1,5 0,4 1,9 1,5 0,4 1,6 1,4 0,4 2,0 1,7 0,4 1,6 1,4 0,4 0,506

9. Per paskutinius 3 metus Jums teko neoficialiai mokėti arba padėkoti dovana gydytojui uţ suteiktas medicinines (išskyrus odontologines) paslaugas

1,7 1,4 0,4 1,9 1,6 0,4 1,6 1,4 0,4 1,9 1,6 0,4 1,8 1,5 0,4 0,638

10. Jūs dėl savo socialinės ar turtinės padėties buvote diskriminuojamas sveikatos prieţiūros įstaigų personalo

2,0 1,6 0,5 2,1 1,4 0,3 2,0 1,4 0,4 1,7 1,2 0,3 1,7 1,4 0,4 0,179

Bendras šeimos gydytojo prieinamumo vertinimas tarp lyčių buvo vienodas. Moterys

lengviau nei vyrai pas šeimos gydytoją patenka paskirtu laiku (+10 min.) (2,5 ir 2,1 balo

atitinkamai), jos gauna išsamią, suprantamą informaciją apie sveikatos būklę daţniau (3,7 ir

3,3 balo atitinkamai) ir daţniau turi galimybę konsultuotis su šeimos gydytoju telefonu (2,0 ir

71

1,6 balo atitinkamai). Tačiau vyrai dėl savo socialinės ar turtinės padėties buvo

diskriminuojami sveikatos prieţiūros įstaigų personalo (gydytojų, slaugytojų) daţniau nei

moterys (2,2 ir 1,6 balo atitinkamai). Mėginta rasti ryšį tarp prieinamumo pas šeimos gydytoją

ir išsilavinimo lygmens (3.10 lentelė).


vertinimo rodiklių vidurkių (balais) priklausomybė nuo išsilavinimo

Komponentė

Išsilavinimas

P_r

eikš


Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a


1,8 1,2 0,4 2,2 1,2 0,2 2,8 0,9 0,3 2,5 1,0 0,3 0,000


3,8 0,7 0,2 3,1 1,0 0,2 3,1 1,5 0,4 3,1 1,0 0,3 0,000


2,2 0,8 0,2 2,3 1,4 0,2 2,1 1,0 0,3 2,6 1,2 0,3 0,132


1,4 0,7 0,2 1,7 1,3 0,2 1,2 0,6 0,2 1,3 0,8 0,2 0,062

5. Man buvo suteikta galimybė pasirinkti gydytoją šeimos klinikoje UK

3,4 1,8 0,5 3,1 1,7 0,3 3,3 1,6 0,5 2,7 1,3 0,3 0,099


3,4 0,6 0,2 2,7 1,4 0,2 3,4 0,8 0,2 3,2 1,0 0,3 0,012


1,5 1,3 0,3 1,2 0,7 0,1 1,1 0,4 0,1 1,0 0,0 0,0 0,029


1,5 1,4 0,4 1,9 1,7 0,3 1,6 1,3 0,4 1,7 1,3 0,3 0,496


1,7 1,5 0,4 2,1 1,8 0,3 1,8 1,4 0,4 1,2 0,8 0,2 0,013


1,91 1,69 0,46 1,78 1,15 0,21 1,89 1,43 0,42 2,00 1,56 0,39 0,801

Nustatyta, kad aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turintys respondentai mano, kad

patekti pas šeimos gydytoją JK yra paprasčiau nei Lietuvoje (1 komponentė) nei apklaustieji

vidurinį ir ţemesnį išsilavinimą turintys (2,8, 2,5, 2,2, 1,7 balo atitinkamai)(p<0,05), nors

vidurkis visų atsakiusiųjų akivaizdţiai rodo, kad daugumai sveikatos prieţiūros paslaugas

lengviau gauti Lietuvoje. Lentelėje matome visus prieinamumo pas šeimos gydytoją

72

statistiškai reikšmingus poţymius (p<0,05), tačiau akivaizdu, kad skirtumai neesminiai ir

neturi aiškių tendencijų.

Taip pat nustatytas ryšys tarp prieinamumo ir emigracijos staţo.


vertinimo rodiklių vidurkių (balais) priklausomybė nuo emigracijos trukmės

Komponentė

Gyvenimo Jungtinėje Karalystėje trukmė

P_r

eikš


Vid

urki

s

St.n

uok

r.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uok

r.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uok

r.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uok

r.

Pak

laid

a


2,5 0,8 0,3 2,5 1,2 0,3 2,1 0,8 0,2 2,4 1,5 0,4 0,220


3,0 1,7 0,7 3,0 1,1 0,2 3,3 1,0 0,2 3,5 0,8 0,2 0,027


1,6 0,7 0,3 2,5 1,2 0,3 2,7 1,2 0,2 1,8 0,9 0,2 0,000


1,1 0,3 0,1 1,7 1,2 0,3 1,2 0,6 0,1 1,7 1,3 0,3 0,000


3,3 1,5 0,6 3,0 1,6 0,3 3,6 1,6 0,3 2,5 1,6 0,4 0,000


3,8 1,6 0,6 3,0 1,1 0,2 2,8 1,2 0,2 3,3 0,6 0,1 0,001


1,0 0,0 0,0 1,3 1,0 0,2 1,2 0,8 0,2 1,0 0,2 0,0 0,242


1,3 1,1 0,5 1,3 1,1 0,2 2,1 1,7 0,3 1,9 1,5 0,4 0,001


3,0 2,0 0,8 1,7 1,5 0,3 1,8 1,5 0,3 1,5 1,2 0,3 0,011


1,50 1,22 0,49 1,37 0,85 0,18 2,02 1,46 0,29 2,39 1,67 0,39 0,000

Paaiškėjo kad 5 metus ir ilgiau gyvenantys Jungtinėje Karalystėje emigrantai

patikimai tvirčiau manė (3,5 balo), kad registruojantis pas šeimos gydytoją konsultacija jiems

bus paskirta po 2 savaičių ar vėliau, palyginus su trumpiau gyvenančiais JK. 1-2 metus bei 3-

4 metus gyvenantys JK trečią komponentę (pas šeimos gydytoją patenkate jums paskirtu laiku

(+10 min.)) vertino ţymiai geriau (2,5 ir 2,7 balo atitinkamai), negu iki metų ar virš 5 metų

gyvenantys emigrantai, tačiau akivaizdu, jog šis skirtumas ne ypač svarbus, kai visų grupių

vidurkiai yra tokie ţemi. Taip pat ţemai buvo vertinta ir ketvirta komponentė, kuri teigė, kad

pacientas turi galimybę patekti pas šeimos gydytoją tą pačią dieną be išankstinio

prisiregistravimo, tačiau ją atvirkščiai nei trečią iki metų ar virš 5 metų gyvenantys

73

respondentai vertino geriausiai (1,7 ir 1,7 balo atitinkamai) palyginus su kitais (< 1,1).

Išaiškėjo, kad siuntimą pas specialistą į kitą sveikatos prieţiūros įstaigą ( 6 komponentė)

lengviau gavo iki vienerių metų gyvenantys JK emigrantai (3,8 balo) nei kitą emigracijos

staţą turintys (< 3,3 balo). Klausimą „ ar šeimos gydytojas jūs lanko namuose pagal jūsų

poreikius ?“ ( 7 komponentė) visi respondentai vienbalsiai vertino neigiamai. 8 ir 9

komponentėse , kuriose buvo klausiama ar per paskutinius 3 metus respondentams teko

oficialiai ar neoficialiai mokėti arba padėkoti dovana gydytojui uţ suteiktas medicinines

(išskyrus odontologines) paslaugas, dauguma teigė, kad mokėti neteko, nors išimtimi tapo

neoficialiai dėkojantys emigrantai, gyvenantys iki 1 metų JK (3,0 balo). Paskutinė dešimtoji

komponentė, kuri klausė respondentų ar dėl savo socialinės ar turtinės padėties buvo

diskriminuojami sveikatos prieţiūros įstaigų personalu (gydytojai, slaugytojai), bendrai

atsakyta neigiamai (vertiname statistinį vidurkį), tačiau pastebėta, kad ilgėjant emigracijos

staţui vertinimas statistiškai patikimai turi tendenciją didėti ( nuo 1,37 iki 2,39 balo keturiose

grupėse). Aukščiausiai tai vertino senbuviai pragyvenę 5 ir daugiau metų JK.

Buvo aktualu susieti prieinamumą pas šeimos gydytoją ir anglų kalbos ţinojimo lygį

(3.12 lentelė) Nustatyta, kad geras ir puikias anglų kalbos ţinias turintys emigrantai geriau

negu blogas ir patenkinamas turintys vertino šias komponentes: pirmą - patekti pas šeimos

gydytoją Jungtinėje Karalystėje yra paprasčiau nei Lietuvoje (2,7-1,8 balo), ketvirtą - aš turiu

galimybę patekti pas šeimos gydytoją tą pačią dieną be išankstinio prisiregistravimo (1,7-1,2

balo). Tačiau penkta komponentė - man buvo suteikta galimybė pasirinkti gydytoją šeimos

klinikoje JK – gerai mokantys kalbą vertino blogiau nei blogas ir patenkinamas anglų kalbos

ţinias turintys emigrantai (2,9-3,4 balo). Manau tai akivaizdu, turint galimybę gauti daugiau

informacijos ir lūkesčiai didėja.

74


vertinimo rodiklių vidurkių (balais) priklausomybė nuo anglų kalbos mokėjimo lygmens

Komponentė

Anglų kalbos ţinojimas

P_r

eikš

mė

Patenkinamas ir blogas

Puikus ir geras

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a


1,8 0,9 0,2 2,7 1,1 0,2 0,000


3,5 0,9 0,2 3,0 1,2 0,2 0,001

3. Pas šeimos gydytoją patenkate jums paskirtu laiku 2,2 1,2 0,2 2,4 1,2 0,2 0,080


1,2 0,4 0,1 1,7 1,3 0,2 0,006


3,4 1,9 0,3 2,8 1,4 0,2 0,002


3,1 1,0 0,2 3,0 1,2 0,2 0,199


1,2 0,9 0,2 1,2 0,6 0,1 0,461


2,1 1,8 0,3 1,5 1,2 0,2 0,004


2,2 1,8 0,3 1,5 1,2 0,2 0,021


1,98 1,51 0,26 1,78 1,30 0,21 0,362

Anketuojant mėginta nustatyti greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų

prieinamumą respondentų poţiūriu. Tie 214 respondentų, kurie naudojosi GMP paslaugomis

buvo paklausti, ar turėjo sunkumų kviečiant GMP ir kokių. Tai 39,3 proc. neturėjusiu

sunkumų emigrantų patikimai labiau patenkinti (4,32) suteiktom GMP paslaugom, negu 60,3

proc. respondentų turėjusiu problemų (2,65). Plačiau išanalizavus, pastebėta, kad sunkumų

kviečiant pagalbą buvimas nepriklauso nuo amţiaus (χ²= 1,411, lls = 4, p = 0,842). Tačiau

vyrai patikimai (χ²= 8,735, lls = 1, p = 0,003) daţniau (49,2 proc.) negu moterys (30,6 proc.)

turėjo sunkumų, panašiai su jais susidūrė aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turintys (86,0

proc. ir 49,0 proc. atitinkamai) palyginus su viduriniuoju (21,3 proc.) ir ţemesniu uţ vidurinį

(29.5 proc.) išsilavinimu respondentais (3.57 pav.)

75

29,5

21,3

86,0*

49,0*

0

20

40

60

80

100

Į šeimos gy dy toją

Išsilavinimas

Proc.


χ²= 57,494, lls = 3, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su ţemesnį išsilavinimą turinčiais;

3.57 pav. Respondentų, turėjusių sunkumų, kviečiant greitąją medicinos pagalbą

(GMP) Jungtinėje Karalystėje per emigracijos paskutiniuosius 3 metus, pasireiškimo

daţnis pagal išsilavinimą (proc.)

Išanalizavus emigracijos staţo įtaką GMP naudojimosi problemų atsiradimui, ilgėjant

pragyvenimo laikui JK, matoma akivaizdi statistiškai patikima (χ²= 13,383, lls = 3, p = 0,004)

sunkumų atsiradimo maţėjimo tendencija: iki vienų metų gyvenantys Londone - 56,3 proc.,

1-2 metus - 50,0 proc., 3-4 metus - 31,0 proc., 5 ir ilgiau - 27,8 proc. (3.58 pav.)

56,3*50,0*

31,027,8

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo UK trukmė

Proc.


χ²= 13,383, lls = 3, p = 0,004; *-p<0,05 lyginant su trumpiau Jungtinėje Karalystėje

gyvenančiais;

3.58 pav. Respondentų , turėjusių sunkumų, kviečiant greitąją medicinos pagalbą

(GMP) Jungtinėje Karalystėje per emigracijos paskutiniuosius 3 metus, pasireiškimo

daţnis pagal emigracijos trukmę (proc.)

56,3 * 50,0 *

31,0 27,8

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo JK trukmė

Proc.


76

Gerus anglų kalbos įgūdţius turintys skundėsi turėję daugiau problemų (51,1 proc.) negu

blogiau angliškai kalbantys (24,3 proc.)( χ²= 17,839, lls = 1, p = 0,000).

Respondentai apibūdino pagrindines problemas, dėl kurių galėjo kilti sunkumų kviečiant

GMP. Jos pasiskirstė taip: daţniausiai (47,6 proc.) teko ilgai laukti greitosios pagalbos

ekipaţo, 33,3 proc. neţinojo kaip išsikviesti GMP, 19 proc. nurodė, kad jiems buvo atsisakyta

atvykti dėl netinkamos iškvietimo prieţasties ir tik keli atsakovai paţymėjo ligoninės atstumą

ir nesugebėjimą paaiškinti prieţastį. Sunkumų pasiskirstymas nepriklausė nei nuo amţiaus

(χ²= 7,374, lls = 8, p = 0,497), nei nuo respondento išsilavinimo lygmens (χ²= 5,368, lls = 6, p

= 0,498), nei nuo jo anglų kalbos ţinojimo (χ²= 1,167, lls = 2, p = 0,558). Tačiau problemų

atsiradimą įtakojo lytis (χ²= 8,435, lls = 2, p = 0,015): moterys daţniau (50 proc.) nei vyrai

(21,3 proc.) neţinojo kaip iškviesti GMP, tačiau ekipaţo ilgiau laukė vyrai (53,2 proc.) negu

jų moterys (39,5 proc.) ir jiems buvo daţniau atsakyta (25,5 proc. ir 10,5 proc. atitinkamai),

matomai vyrai būdami nekantrūs panikuoja daţniau.

25,5

53,2

21,310,5

39,550,0*

0

20

40

60

80

100

Neţinojote kaip tai padaryti Ilgai laukėte greitosios

pagalbos ekipaţo

Atsisakė dėl netinkamos

prieţasties

Pro

c.

Vyrai Moterys

χ²= 8,435, lls = 2, p = 0,015; *-p<0,05 lyginant su vyrais;

3.59 pav. Respondentų , turėjusių sunkumų, kviečiant greitąją medicinos pagalbą

(GMP) Jungtinėje Karalystėje per emigracijos paskutiniuosius 3 metus, prieţastys pagal

lytį (proc.)

Analizės metu rasta priklausomybė ir nuo emigracijos staţo (χ²= 17,386, lls = 6, p =

0,008), nes gyvenantys 5 metus ir daugiau JK gerokai rečiau (15,0 proc.) nei trumpiau JK

gyvenantys (≥33,3 proc.) paţymėjo atsakymą, kad neţinojo kaip išsikviesti GMP.

77

75,1 proc. nuo atsakiusiųjų paţymėjo bent kartą gavę sveikatos prieţiūros paslaugas

ligoninėse Jungtinėje Karalystėje. Kadangi vienas iš paslaugos prieinamumo svarbesnių

kriterijų yra laikas, per kurį gaunama paslauga, anketoje buvo klausimas „Ar ilgai teko laukti

iki pirminės apţiūros atvykus į ligoninę?“.

Tik maţa dalis (22,1 proc.) respondentų nurodė, kad laukė priėmimo skyriuje iki vienos

valandos. Daţniausias atsakymas buvo 2-5 valandos (42,8 proc.) ir apie trečdalis (35,2 proc.)

apklaustųjų priėmime laukė pirminės apţiūros ilgiau nei šešias valandas. Išanalizavus laukimo

trukmės priklausomybę nuo kreipimosi į ligoninę prieţasčių, paaiškėjo, kad su trauma 78,9

proc. ligoninėje besigydţiusių emigrantų laukė ilgiau nei 6 valandos, 75,5 proc. turinčių

siuntimus iš šeimos gydytojo dėl ligos gydymo stacionare laukė 2-5 valandas, 69,5 proc.

atvykusių dėl laboratorinių ar diagnostinių tyrimų į ligoninę taip pat laukė 2-5 valandas.

Anketavimas parodė, kad 81,8 proc. tiesiogiai apsilankiusiųjų stacionare laukė taip pat ne

trumpiau 2 val. Reikia pastebėti, kad net 50 proc. gimdyti atvykusių moterų laukė

stacionarizavimo ilgiau nei 6 valandas, o apie trečdalis jų (33,3 proc.) pirminės apţiūros

sulaukė pirmąją apsilankymo valandą.

Pasirinkti penki stacionarinės sveikatos prieţiūros įstaigos (ligoninės) Jungtinėje

Karalystėje kokybės kriterijai: ar švari ir tvarkinga supanti aplinka ligoninėje, prireikus

medicininio personalo pagalbos visada jos sulaukiate, gydytojo pasirinkimo galimybė,

pasitikėjimas gydytojų kvalifikacija, ar suteiktos paslaugos ligoninėje buvo kokybiškos. Šie

kriterijai taip pat vertinti penkiabalėje sistemoje, kai vertinimas gerėjo, didėjant skaičiui nuo 1

iki 5.

Taip pat kaip ir šeimos klinikos kokybės vertinime geriausiai vertinta pirma

komponentė (ar švari ir tvarkinga supanti aplinka ligoninėje) 4,3 balo. Trečioji komponentė

(gydytojo pasirinkimo galimybė) vertinta prasčiausiai (2,4 balo), kitų vertinimo balai buvo

tarp 3 ir 4 balų. Išanalizavus paaiškėjo, kad visų kokybės komponenčių vertinimas, kaip ir

šeimos gydytojo vertinime, nepriklausė tik nuo amţiaus. Tik kai kurios komponentės

statistiškai patikimai priklausė nuo lyties. Moterys patikimai ţymiai geriau negu vyrai, vertino

pirmą komponentę - ar švari ir tvarkinga supanti aplinka ligoninėje (4,4 ir 4,2 balo), tačiau

vyrai geriau vertino pasitikėjimą gydytojų kvalifikacija (4 komponentė) (3,8 ir 3,5 balo) (3.13

lentelė)

78

3.13 lentelė. Respondentų stacionarinės sveikatos prieţiūros įstaigoje (ligoninėje)

Jungtinėje Karalystėje suteiktų paslaugų kokybės vertinimo rodyklių vidurkių (balais)

priklausomybė nuo lyties

Komponentė

Lytis

P_r

eikš

mė

Vyras Moteris

Vid

ur

kis

St.n

u

okr.

Pak

l

Vid

ur

kis

St.n

u

okr.

Pak

l

1. Jūs supanti aplinka ligoninėje buvo švari bei tvarkinga 4,2 0,8 0,2 4,4* 0,8 0,1 0,034

2. Prireikus med. personalo pagalbos visada jos sulaukėte 3,5 1,3 0,2 3,4 1,3 0,2 0,551

3. Man buvo suteikta galimybė pasirinkti gydytoją ligoninėje JK 2,5 1,3 0,3 2,4 1,4 0,2 0,357

4. Jūs visiškai pasitikite ligoninės gydytojų kvalifikacija 3,8 1,1 0,2 3,5* 1,0 0,2 0,003

5. Jūs manote, kad suteiktos paslaugos ligoninėje buvo kokybiškos 3,8 1,3 0,2 3,7 1,2 0,2 0,150


Išsilavinimas turėjo įtakos vertinimams (3.14 lentelė). Nustatyta, kad respondentų su

ţemesniu uţ vidurinį išsilavinimų bendras sveikatos prieţiūros paslaugų suteiktų ligoninėje

Jungtinėje Karalystėje kokybės vertinimas buvo aukščiausias – 3,6 balo. Nors trečios

komponentės jų bendras vertinimas buvo labai ţemas (2,5 balo), emigrantai su aukštuoju

išsilavinimu gydytojo pasirinkimo galimybę vertino prasčiausiai (2,0 balo) nei kitokį

išsimokslinimą turintys (> 2,4 balo). Maţiausią išsilavinimą turintys respondentai ligoninės

gydytojų kvalifikacija (5 komponentė) pasitiki stipriau (4,2 balo) negu kiti < 3,6 balo, gal dėl

to ir suteiktas paslaugas ligoninėje jie įvertino kokybiškiau (4,3 ir <3,9 balo atitinkamai)


Jungtinėje Karalystėje suteiktų paslaugų kokybės vertinimo rodiklių vidurkių (balais)


Komponentė

Išsilavinimas

P_r

eikš


Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

1. Jūs supanti aplinka ligoninėje buvo švari bei tvarkinga

4,3 0,6 0,2 4,3 0,8 0,1 4,1 1,1 0,3 4,6 0,5 0,1 0,179

2. Prireikus med. personalo pagalbos visada jos sulaukėte

3,7 1,2 0,3 3,2 1,5 0,3 3,4 1,3 0,4 3,5 0,9 0,3 0,264

3. Man buvo suteikta galimybė pasirinkti gydytoją ligoninėje JK

2,4 1,2 0,3 2,7* 1,5 0,3 2,5 1,5 0,4 2,0 1,2 0,3 0,026

4. Jūs visiškai pasitikite ligoninės gydytojų kvalifikacija

4,2* 0,8 0,2 3,4 1,0 0,2 3,6 1,3 0,4 3,5 0,9 0,3 0,000

5. Jūs manote, kad suteiktos paslaugos ligoninėje buvo kokybiškos

4,3* 0,7 0,2 3,7 1,3 0,2 3,9 0,8 0,2 3,0 1,5 0,4 0,000

*- p<0,05 lyginant su kitais

79


staţo, tačiau sunku surasti bei suprasti, kokios tendencijos vyrauja. Galima pastebėti, kad

visos komponentės senbuvių (5 metai ir ilgiau) vertintos palyginus geriau nei kitų grupių

respondentų (3.15 lentelė).


Jungtinėje Karalystėje suteiktų paslaugų kokybės vertinimo rodiklių vidurkių (balais)

priklausomybė nuo emigracijos staţo

Komponentė

Gyvenimo JK trukmė

P_r

eikš


Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

1. Jūs supanti aplinka ligoninėje buvo švari bei tvarkinga

4,4 0,9 0,2 3,9 0,7 0,2 4,6 0,6 0,1 4,2 0,8 0,2 0,000

2. Prireikus med. personalo pagalbos visada jos sulaukėte

3,6 1,3 0,4 2,9 1,3 0,3 3,1 1,2 0,3 4,1* 1,2 0,3 0,000

3. Man buvo suteikta galimybė pasirinkti gydytoją ligoninėje JK

2,9 1,1 0,3 1,7 1,2 0,3 2,0 1,2 0,3 3,2* 1,4 0,3 0,000


4,1* 1,0 0,3 3,2 1,0 0,3 3,5 1,0 0,2 3,8 1,0 0,2 0,000

5. Jūs manote, kad suteiktos paslaugos ligoninėje buvo kokybiškos

4,1 0,9 0,3 3,3 1,3 0,3 3,5 1,3 0,3 4,2 1,1 0,3 0,000


Apklausos metu mėginta rasti ryšį tarp stacionarinės sveikatos prieţiūros įstaigoje

(ligoninėje) JK suteiktų paslaugų kokybės vertinimo rodiklių ir anglų kalbos ţinojimo.

Statistiškai patikimos priklausomybės nuo kalbos mokėjimo lygio nenustatyta, tendencijos

buvo labai panašios kaip ir šeimos klinikoje vertinto informuotumo. Nustatyta, kad visose

komponentėse vertinimo vidurkiai anglų kalbą mokančių grupėje buvo didesni nei blogiau

mokančių grupėje.

Respondentai buvo apklausti, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę kurioje šalyje (ar JK, ar

Lietuvoje) lengviau patekti pas odontologą. Daţniausiai (48,1 proc.) respondentai mano, kad

stomatologines paslaugas lengviau gauti Lietuvoje, tuo tarpu JK nurodė tik 14,5 proc.

Daugiau kaip ketvirtadalis (26,4 proc.) emigrantų nemato skirtumų (3.60 pav.).

Lietuvoje; 47,8

UK; 14,7

Nėra skirtumo;

26,5

Neţinau ;

10,9


prieinamos odontologinės sveikatos prieţiūros paslaugos

Lietuvoje; 47,8

JK; 14,7

Nėra skirtumo;

26,5

Neţinau ;

10,9

80

Atsakymų daţnis nepriklausė nuo respondentų amţiaus (χ²= 15,532, lls = 12, p = 0,214).

Vyrai patikimai (χ²= 31,676, lls = 3, p = 0,000) daţniau (58,8 proc.) negu moterys (38,0 proc.)

mano, kad Lietuvoje lengviau patekti pas stomatologą. Tačiau galime pastebėti, kad moterys

lengviau (22,9 proc.) gauna odontologines paslaugas Jungtinėje Karalystėje negu vyrai (5,6

proc.) (3.61 pav.).

6,3*

29,4

5,6*

58,8*

15,1

24,0

38,0

22,9

0

20

40

60

80

100

Lietuvoje JK Nėra skirtumo Neţinau

Proc

.

Vyrai Moterys

χ²= 31,676, lls = 3, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su moterimis


prieinamos odontologinės sveikatos prieţiūros paslaugos ir lytį

Analizuojant išsilavinimo įtaką pasirinkimui, kur gauti odontologines sveikatos prieţiūros

paslaugas, nustatyta, kad ţemesnį uţ vidurinį išsilavinimą turintys gerokai daţniau (70,4

proc.) nei kitokį išsilavinimą turintys (vidurinis – 38,2 proc., aukštesnysis – 52,6 proc. bei

aukštasis – 43,7 proc.) mano, kad Lietuvoje patekti pas odontologą lengviau (χ²= 32,454, lls =

9, p = 0,000) ir tik 9,3 proc. jų nemato skirtumo kokioje šaly gauti stomatologo paslaugas

(3.62 pav.).

13,09,3*7,4

70,4*

14,7

25,7

38,2

21,3

3,8

35,9

7,7

52,6

9,9

31,0

15,5

43,7

0

20

40

60

80

100


Išsilav inimas

Pro

c.




prieinamos odontologinės sveikatos prieţiūros paslaugos ir išsilavinimą

81

Maţiausia dalis (22,8 proc.) emigrantų, kurių staţas iki 1 metų, palyginus su kitais, mano,

kad Lietuvoje patekti pas odontologą lengviau (χ²= 72,475, lls = 9, p = 0,000), todėl, kad jų

daugumą (63,2 proc.) nemato didelio skirtumo kur eiti pas stomatologą ar Jungtinėje

Karalystėje, ar Lietuvoje (3.63 pav.).

3,5

63,2*

10,5

22,8

5,1

18,4

66,3**

10,2

19,424,1

19,4

37,0

11,813,217,1

57,9**

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo JK trukmė

Proc

.


χ²= 72,475, lls = 9, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su kitais;**-p<0,05 lyginant su

likusiais


prieinamos odontologinės sveikatos prieţiūros paslaugos ir išsilavinimą

Vaistų gavimo būdai. 53,8 proc. respondentai nurodė, kad vaistus perka JK vaistinėje. Net

41,3 proc. vaistus siunčiasi iš Lietuvos, 20,8 proc. apklaustųjų gauna juos iš draugų ir 38,4

proc. perka lietuviškose parduotuvėse uţsisakius atveţimą (3.64 pav.)

16,8

27,9

15,1

30,0

39,1

0

20

40

60

80

100

JK g

ydyto

jo

rece

ptin

is

vaist

as

Siun

čiatė

s iš

Liet

uvos

Gaun

ate

iš

drau

gų

Perk

ate

lietu

viško

se

pard

uotu

vėse

JK,

Kita

Proc

.

3.64 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal vaistų gavimo būdus

Vaistų pirkimo JK vaistinėse daţnis statistiškai nesusijęs su lytimi (χ²= 2,137, lls = 1, p =

0,144), su emigracijos staţu (χ²= 3,320, lls = 3, p = 0,345) ir su anglų kalbos ţinojimu (χ²=

0,484, lls = 1, p = 0,486). Tačiau 51 metų ir vyresni gerokai daţniau (76,1 proc.) perka vaistus

JK vaistinėse, negu kito amţiaus respondentai (<52 proc.) (3.65 pav.)

82

51,848,2

41,9

51,4

76,1*

0

20

40

60

80

100


Amţius

Proc.

19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni


3.65 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal vaistų pirkimo Jungtinėje

Karalystėje vaistinėse daţnį ir amţių

Vaistų siuntimo iš Lietuvos daţnis nesusijęs su amţiumi (χ²= 2,897, lls = 4, p =

0,575), su lytimi (χ²= 0,435, lls = 1, p = 0,509) ir su išsilavinimu (χ²= 6,888, lls = 3, p =

0,076). Vaistus iš Lietuvos daţniausiai siunčiasi tik ką atvaţiavę iki 1 metų gyvenantys

emigracijoje respondentai (70,2 proc.), tuo tarpu kiti siuntėsi gerokai rečiau (≤48,2proc.) (3.66

pav.).

70,2*

24,536,1

48,2

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo JK trukmė

Proc.



3.66 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal vaistų iš Lietuvos siuntimo

daţnį ir emigracijos trukmę

Blogiau mokantys anglų kalbą siunčiasi vaistus iš Lietuvos gerokai daţniau (52,7 proc.),

negu gerai mokantys (30,7 proc.) (χ²= 17,195, lls = 1, p = 0,000). Rečiausiai (7 proc.) iš

draugų vaistus gauna tik atvykę iki 1 metų gyvenantys, nei didesnį emigracijos staţą turintys

(≥16,9 proc.) (χ²= 11,216, lls = 3, p = 0,011), matomai per maţas draugų ratas. Naujokai (iki 1

metų staţas) taip pat vaistus lietuviškose parduotuvėse perka ţymiai daţniau (59,6 proc.) negu

83

1-4 metus gyvenantys Jungtinėje Karalystėje (1-2 metai – 25,5 proc., 3-4 metai – 27,8 proc.)

(χ²= 30,395, lls = 3, p = 0,000). Tik 6 respondentai nurodė, kad vaistų nevartoja.

Baigiant šį skyrių galima teigti, kad daugelio respondentų nuomonė – sveikatos prieţiūros

paslaugos Jungtinėje Karalystėje prieinamos ir pakankamai geros kokybės. Paslaugų

prieinamumą JK geriau vertino moterys, vyresnio amţiaus bei aukštesnio išsilavinimo

respondentai. Tačiau beveik pusės respondentų nuomonė – sveikatos prieţiūros paslaugos

Lietuvoje emigrantams lengviau prieinamos nei Jungtinėje Karalystėje. Respondentų

manymu, sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą JK labiausiai įtakoja informacijos apie

Jungtinės Karalystės sveikatos prieţiūros sistemą ir jos teikiamas paslaugas lietuvių kalba

stoka, silpna anglų kalba bei emigranto statusas. Šeimos gydytojo paslaugų kokybė įvertinta

3,9 balo, stacionarinių paslaugų – 3,7 balo. Apie trečdalį respondentų buvo nepatenkinti

sveikatos prieţiūros paslaugomis suteiktomis Jungtinėje Karalystėje.

84

3.4. Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, pasitenkinimo suteiktomis

Jungtinėje Karalystėje sveikatos prieţiūros paslaugomis vertinimas ir jo

ryšys su demografiniais socialiniais veiksniais

Respondentams uţduoti du panašūs apibendrinantys klausimai: 1) „ar Jūs esate

patenkintas(-a) savo šeimos klinikos Jungtinėje Karalystėje suteikiamom paslaugomis?” ir 2)

„ar Jūs esate patenkintas(-a) ligoninių JK suteikiamomis paslaugomis?”. Išanalizavus

paaiškėjo, kad abiejų pasitenkinimo komponenčių vertinimas nepriklausė nuo amţiaus

(p>0,05)(3.16 lentelė).

3.16 lentelė. Respondentų pasitenkinimo įvairių lygių įstaigomis suteiktomis

sveikatos prieţiūros paslaugomis Jungtinėje Karalystėje vertinimo (balais)

priklausomybė nuo amţiaus

Komponentė

Amţius

P_r

eikš


Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Patenkintas(-a) savo šeimos klinikos JK suteikiamom paslaugomis

3,6 0,9 0,3 3,6 0,8 0,2 3,4 0,9 0,3 3,6 0,8 0,2 3,2 0,7 0,2 0,063

Patenkintas(-a) ligoninių JK suteikiamom paslaugom

3,7 0,9 0,3 3,5 0,9 0,2 3,4 1,0 0,3 3,9 0,8 0,2 3,5 1,0 0,3 0,174

p>0,05

Moterys vertino pasitenkinimą savo šeimos klinikos JK suteikiamom paslaugomis

geriau (3,6 balo) nei vyrai (3,3 balo). Moterys patikimai ţymiai geriau negu vyrai, vertino

pasitenkinimą JK ligoninės suteikiamom paslaugomis (3,8 ir 3,4 balo) (3.17 lentelė).

3.17 lentelė. Respondentų pasitenkinimo įvairių lygių suteiktų sveikatos prieţiūros

paslaugomis Jungtinėje Karalystėje vertinimų (balais) priklausomybė nuo lyties

Komponentė

Lytis

P_r

eikš

mė

Vyras Moteris

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

l P

akla

ida


3,3 0,8 0,2 3,6 0,8 0,1 0,038

Patenkintas(-a) ligoninių JK suteikiamom paslaugom 3,4 1,1 0,2 3,8 0,8 0,1 0,001


Išsilavinimas turėjo įtaką tik vertinant pasitenkinimą stacionarinės grandies suteiktomis

paslaugomis. Nustatyta, kad didėjant respondentų išsilavinimui, pasitenkinimo JK ligoninės

85

suteiktomis paslaugomis bendras vertinimo vidurkis gerėja (nuo 3,2 balo – ţemesnį uţ

vidurinį išsilavinimą turinčių iki 4,1 balo – su aukštuoju)(p<0,05) (3.18 lentelė).

3.18 lentelė. Respondentų pasitenkinimo įvairių lygių įstaigų suteiktomis sveikatos

prieţiūros paslaugomis Jungtinėje Karalystėje vertinimų (balais) priklausomybė nuo

išsilavinimo

Komponentė

Išsilavinimas

P_r

eikš


Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a


3,5 1,0 0,3 3,5 0,9 0,2 3,4 0,9 0,2 3,5 0,5 0,1 0,840


3,2 0,8 0,2 3,3 0,9 0,2 4,0 1,0 0,3 4,1* 0,7 0,2 0,000

*- p<0,05 lyginant su vidurinį ir ţemesnį uţ vidurinį išsilavinimą turinčiais

Nustatyta pasitenkinimo sveikatos prieţiūra Jungtinėje Karalystėje priklausomybė nuo

emigracijos staţo. Vertinant pasitenkinimą savo šeimos klinikos JK suteikiamom paslaugom

ryškią ir gerai suprantama tendenciją rasti pakankamai sunku, nes geriausiai vertina 1-2 metus

gyvenantys JK ir po to, ilgėjant emigracijos staţui vertinimo vidurkiai maţėja. Tačiau

analizuojant pasitenkinimo ligoninių JK suteikiamom paslaugom vertinimo vidurkius,

matome, kad naujokai, gyvenantys iki 1 metų JK, vertina geriausiai (4,2 balo), ir ilgėjant

gyvenimo JK laikotarpiui, vertinimas silpnėja (<3,6 balo) (3.19 lentelė).

3.19 lentelė. Respondentų pasitenkinimo įvairių lygių įstaigų suteiktomis sveikatos

prieţiūros paslaugomis Jungtinėje Karalystėje vertinimų (balais) priklausomybė nuo

gyvenimo JK trukmės

Komponentė

Gyvenimo JK trukmė

P_r

eikš


Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a

Vid

urki

s

St.n

uokr

.

Pak

laid

a


3,1 0,7 0,3 3,7* 0,9 0,2 3,5 0,8 0,2 3,4 0,8 0,2 0,042


4,2* 0,9 0,3 3,4 0,9 0,2 3,6 0,8 0,2 3,4 1,1 0,3 0,000


Nagrinėjant respondentus pagal anglų kalbos mokėjimo lygį, gauti statistiškai

nereikšmingi skirtumai (p>0,05).

86

Finaliniai anketos klausimai buvo uţduoti su tikslu gauti apibendrintą atsakymą apie

galimą nepasitenkinimą ir jo atsiradimo prieţastis, naudojantis sveikatos prieţiūros

paslaugomis JK. Vienas jų - „ar Jūs jautėte kada nors nepasitenkinimą sveikatos prieţiūra

JK?”. Tik 17,7 proc. atsakiusiųjų nejautė jokio nepasitenkinimo (3.67 pav.)

Taip, dažnai;

34,1

Taip, kartais;

48,3

Ne; 17,6

3.67 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal nepasitenkinimo sveikatos

prieţiūra Jungtinėje Karalystėje daţnį

Reikia pastebėti, kad didţiausia dalis neturėjusių nepasitenkinimo sveikatos prieţiūra JK

buvo 1-2 metus emigracijos staţą turintys (33,7 proc.) nei kitokį laikotarpį gyvenantys (≤ 14

proc.) (3.68 pav.).

14,0

54,4

31,6

8,2*

33,7*

58,2

10,2

40,7**49,1

10,8

42,2**47,0

0

20

40

60

80

100

Taip, daţnai Taip, kartais Ne

Gyvenimo JK trukmė

Proc

.


χ²= 55,207, lls = 6, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su kitais; **-p<0,05 lyginant su 0-1 ir

1-2 metų grupėmis

3.68 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal nepasitenkinimo sveikatos

prieţiūra Jungtinėje Karalystėje daţnį ir emigracijos trukmę

Blogai anglų kalbą mokantys statistiškai patikimai (χ²= 9,142, lls = 2, p = 0,010) daţniau

(41,9 proc.) jautė nepasitenkinimą palyginus su gerai anglų kalbą ţinančiais (26,8 proc.).

Respondentai buvo paprašyti paţymėti tris jų manymu pagrindines prieţastis, dėl kurių

Lietuvos emigrantas gali jausti nepasitenkinimą sveikatos prieţiūrą Jungtinėje Karalystėje.

87

Svarbiomis prieţastimis daţniausiai nurodytos kalbos trūkumas (prieţastis Nr.1) (55,7 proc.),

informacijos stoka - neţinojimas kur ir kaip kreiptis (prieţastis Nr.3) (53,7 proc.), asmeninė

patirtis gavus netinkamą ar nepriimtiną gydymą (prieţastis Nr.5) (34,5 proc.) ir darbo

uţimtumas(laiko trūkumas) (prieţastis Nr.2) (33,9 proc.). Rečiau buvo paţymėtos materialinė

padėtis (prieţastis Nr.4) – 29,9 proc., kitų ţmonių patirtis gavus netinkamą ar nepriimtiną

gydymą (prieţastis Nr.6) – 26,1 proc., emigranto statusas (prieţastis Nr.7) – 22.7 proc.,

etniniai klausimai (prieţastis Nr.8) – 15,2 proc. bei ţemesnis išsilavinimas (prieţastis Nr.9) –

12,6 proc. (3.69 pav.).

34,526,1 22,7

15,2 12,1

29,9

53,7

33,9

55,7

0

20

40

60

80

100

Ka

lbo

s tr

ūku

ma

s

Da

rbo

uţi

mtu

ma

s(la

iko

trū

kum

as)

Info

rma

cijo

s

sto

ka(N

eţi

no

jima

s

kur

ir ka

ip k

reip

tis)

Ma

teria

linė

pa

dė

tis

Asm

en

ine

pa

tirtis

ga

vus

ne

tinka

mą

ar

ne

prii

mtin

ąK

itu ţ

mo

nių

pa

tirtis

ga

vus

ne

tinka

mą

ar

ne

prii

mtin

ąE

mig

ran

to s

tatu

tas(

do

kum

en

taci

ja ir

pa

n.)

Etn

inia

i kla

usi

ma

i(

pvz

. re

ligija

ir p

an

.)

Ţe

me

snis

išsi

lavi

nim

as

Nepasitenkinimo prieţastis

Pro

c.

3.69 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal prieţastis, dėl kurių Lietuvos

emigrantas gali jausti nepasitenkinimą sveikatos prieţiūrą Jungtinėje Karalystėje

Išanalizavus kiekvienos prieţasties pasireiškimo daţnio priklausomybę nuo įvairių

demografinių socialinių rodiklių paaiškėjo, kad populiariausiąją pirmą prieţastį - kalbos

trūkumą vyrai nurodė daţniau (72,5 proc.) nei moterys (40,6 proc.) (χ²= 35,760, lls = 1, p =

0,000). Ta prieţastis priklausė ir nuo emigracijos staţo: iki 1 metų gyvenantys Jungtinėje

Karalystėje ją nurodė 63,2 proc., 1-2 metų staţą turintys tik 42,9 proc. ir toliau ilgėjant staţui

šios prieţasties ţymėjimo daţnis turėjo tendenciją augti (3-4 metai – 52,8 proc. ir 5 metai ir

daugiau – 71,1 proc.) (χ²= 16,180, lls = 3, p = 0,001), matomai tik atvykę turi sunkumų su

kalba dėl naujos aplinkos, tvarkos ir pan., vėliau atsiradus pasitikėjimui savimi ta problema

maţėja staiga, bet ilgiau pagyvenus, respondentai pradeda vis stipriau suvokti, kad problemų,

kurias reikia spręsti vis daugėja ir kalba tampa labai aktuali. (3.70 pav.)

88

63,2

42,952,8

71,1*

0

20

40

60

80

100

k4401

Gyvenimo UK trukmė

Proc.



3.70 pav. Respondentų, nurodţiusių silpną kalbos ţinojimą, kaip pagrindinę

nepasitenkinimo sveikatos prieţiūra Jungtinėje Karalystėje prieţastį, dalis pagal

emigracijos trukmę (proc.)

Antrosios prieţasties “darbo uţimtumas” atsakymų daţnis statistiškai nepriklausė nei

nuo amţiaus (χ²= 3,654, lls = 4, p = 0,455), nei nuo lyties (χ²= 0,032, lls = 1, p = 0,858), nei

nuo išsilavinimo lygio (χ²= 4,813, lls = 3, p = 0,186) ir nuo anglų kalbos ţinojimo (χ²= 0,047,

lls = 1, p = 0,829). Tačiau 5 metus ir ilgiau gyvenantys JK ţymiai rečiau (15,7 proc.), negu

trumpiau gyvenantys JK (≥ 32,7 proc.), mano, kad darbo uţimtumas yra ta prieţastis, dėl

kurios Lietuvos emigrantas gali jausti nepasitenkinimą sveikatos prieţiūrą JK , matomai laikui

bėgant gyvenimas „sustyguojamas“ ir problemos sprendţiamos, vadovaujantis patirtimi bei

ţiniomis kaip naudotis sveikatos prieţiūrą Jungtinėje Karalystėje (3.71 pav.)

45,6

32,743,5

15,7*

0

20

40

60

80

100

k4402

Gyvenimo JK trukmė

Proc.



3.71 pav. Respondentų, nurodţiusių darbo uţimtumą, kaip pagrindinę


emigracijos trukmę (proc.)

89

Antra pagal svarbumą prieţastis buvo informacijos lietuvių kalba stoka, neţinojimas kur

ir kaip kreiptis į sveikatos prieţiūros paslaugų gavimui Jungtinėje Karalystėje (prieţastis Nr.

3). Didėjant išsilavinimo lygiui, informacijos lietuvių kalba stoka tampa vis svarbesne

prieţastimi, dėl kurios Lietuvos emigrantas gali jausti nepasitenkinimą sveikatos prieţiūrą JK:

ţemesnį uţ vidurinį išsilavinimą turintys - 39,0 proc., vidurinį – 51,4 proc., aukštesnįjį – 53,8

proc. bei aukštąjį – 71,8 proc.) (3.72 pav.) Matomai kuo didesnis išsilavinimo lygis, tuo

didesni lūkesčiai bei platesnė pasaulėţiūra, kas sąlygoja papildomos informacijos ieškojimą.

39,0

51,453,8

71,8*

0

20

40

60

80

100


Išsilavinimas

Proc.



3.72 pav. Respondentų, nurodţiusių informacijos lietuvių kalba stoką, kaip

pagrindinę nepasitenkinimo sveikatos prieţiūra Jungtinėje Karalystėje prieţastį, dalis

pagal išsilavinimą (proc.)

Taip pat pastebėta, kad ilgėjant emigracijos amţiui nepasitenkinimas sveikatos prieţiūra

JK dėl informacijos stokos minimas daţniau (iki 1 metų – 35,1 proc., 1-2 metus – 53,1 proc.,

3-4 metus – 60,2 proc. ir virš 5 metų – 60,2 proc.) (χ²= 11,208, lls = 3, p = 0,011).

Tik trečdalis (29,9 proc.) respondentų pareiškė, kad materialinė padėtis (prieţastis Nr. 4)

lemia sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą. Tos prieţasties svarbumas

statistiškai nepriklausė nei nuo amţiaus (χ²= 4,380, lls = 4, p = 0,357), nei nuo lyties (χ²=

0,061, lls = 1, p = 0,805), nei nuo emigracijos staţo(χ²= 6,842, lls = 3, p = 0,077) nei nuo

anglų kalbos ţinojimo (χ²= 0,796, lls = 1, p = 0,372). Tačiau emigrantai su aukštuoju

išsilavinimu šią prieţastį minėjo rečiausiai (15,5 proc.) palyginus su kitokį išsilavinimą

turinčiais respondentais (≥ 27,5 proc.) (3.73 pav.)

90

37,3

27,5

42,3

15,5*

0

20

40

60

80

100


Išsilavinimas

Proc.



3.73 pav. Respondentų, nurodţiusių materialinę padėtį, kaip pagrindinę


išsilavinimą (proc.)

Trečia pagal svarbumą prieţastis buvo nurodyta asmenine patirtis, gavus netinkamą ar

nepriimtiną gydymą (prieţastis Nr. 5). Pastebėta priklausomybė nuo išsilavinimo: aukštesnįjį

bei aukštąjį išsilavinimą turintys šią prieţastį paminėjo rečiau (26,9 ir 11,3 proc. atitinkamai),

negu vidurinį ir ţemesnį uţ vidurinį turintys (50,0 ir 37,3 proc. atitinkamai) (χ²= 33,726, lls =

3, p = 0,000).

Gerai angliškai kalbantys tai paminėjo rečiau (26,3 proc.) negu blogiau anglų kalbą

mokantys respondentai (43,7 proc.) (χ²= 11,621, lls = 1, p = 0,001). Tik apie ketvirtadalis

(26,1 proc.) respondentų galvoja, kad kitų ţmonių patirtis gavus netinkamą ar nepriimtiną

gydymą (prieţastis Nr.6) gali sukelti nepasitenkinimą sveikatos prieţiūra UK. Ilgėjant

emigracijos staţui šios prieţasties paminėjimas retėja (iki 1 metų – 35,1 proc., 1-2 metus –

31,6 proc., 3-4 metus – 23,1 proc. ir virš 5 metų – 18,1 proc.), nors šie skirtumai nėra

statistiškai patikimi (3.74 pav.)

91

35,1 31,6

23,118,1*

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo JK trukmė

Proc.


χ²= 7,161, lls = 3, p = 0,067; *-p<0,05 lyginant su iki 1 metų ir 1-2 metus grupėmis

3.74 pav. Respondentų, nurodţiusių kitų ţmonių neigiamą nuomonę gavus

netinkamą ar nepriimtiną gydymą, kaip pagrindinę nepasitenkinimo sveikatos prieţiūra

Jungtinėje Karalystėje prieţastį, dalis pagal emigracijos JK trukmę (proc.)

Moterys šią prieţastį nurodė patikimai (χ²= 14,886, lls = 1, p = 0,000) daţniau (35

proc.) negu vyrai (16,8 proc.), matomai moterys daugiau pasitiki svetima patirtimi, nors ji

nebūtinai atspindi tikrovę. Didėjant išsilavinimo lygiui šios prieţasties paminėjimo daţnis

turėjo tendenciją didėti: ţemesnį uţ vidurinį išsilavinimą turintys – 13,6 proc., vidurinį – 23,2

proc., aukštesnįjį – 33,3 proc. bei aukštąjį – 35,2 proc.) (3.75 pav.).

13,6*23,2

33,3 35,2

0

20

40

60

80

100


Išsilavinimas

Proc.



3.75 pav. Respondentų, nurodţiusių kitų ţmonių neigiamą nuomonę gavus

netinkamą ar nepriimtiną gydymą, kaip pagrindinę nepasitenkinimo sveikatos prieţiūra

Jungtinėje Karalystėje prieţastį, dalis pagal išsilavinimą (proc.)

Emigranto statusą (dokumentacijos trūkumai ir pan.) kaip prieţastį, dėl kurios Lietuvos

emigrantas gali jausti nepasitenkinimą sveikatos prieţiūrą JK, nurodė 22,7 proc. respondentų.

Pastebėta, kad 41 metų ir vyresniems tai aktualesnė problema (28,0-29,9 proc.) nei kito

92

amţiaus respondentams, nors tas skirtumas nėra statistiškai patikimas (χ²= 8,084, lls = 4, p =

0,089). 5 metus ir ilgiau gyvenantys JK emigrantai paminėjo šią prieţastį daţniausiai (42,2

proc.), palyginus su trumpiau gyvenančiais (≤29,6 proc.) (χ²= 37,940, lls = 3, p = 0,000).

Matomai jų gyvenimo patirtis byloja apie daugybę sunkumų, kurios kitų vis dar galbūt laukia.

Etninius ypatumus (prieţastis Nr. 8) daţniausiai (22,4 proc.) paţymėjo senbuviai, nei

trumpiau gyvenantys JK (≤ 14,7 proc.), nors ir tas skirtumas nėra statistiškai patikimas (χ²=

3,342, lls = 4, p = 0,502). Pasirodo vyrai emigrantai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, jautė

tam tikrą etninį diskomfortą, gal dėl kurio ir jautė nepasitenkinimą sveikatos prieţiūra JK,

patikimai (χ²= 8,038, lls = 1, p = 0,005) daţniau (21,0 proc. ) negu moterys (10,0 proc.).

Etninį diskomfortą taip pat labiau jautė aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai (23,9 proc.)

nei emigrantai su kitokių išsimokslinimu (≤15,4 proc.), nors tai statistiškai nereikšminga (3.76

pav.).

10,213,0

15,423,9*

0

20

40

60

80

100


Išsilavinimas

Proc.


χ²= 5,829, lls = 3, p = 0,120; *-p<0,05 lyginant su ţemesnį uţ vidurinį ir vidurinį

išsilavinimą turinčiais

3.76 pav. Respondentų, nurodţiusių etninius ypatumus, kaip pagrindinę


išsilavinimą (proc.)

Nors senbuviams, gyvenantiems JK 5 metus ir ilgiau, emigranto statusas buvo ţymiai

rimtesnė problema, šią prieţastį apie etninius skirtumus jie paţymėjo rečiausiai (2,4 proc.) nei

trumpesnį laiko tarpą emigracijoje pragyvenę respondentai (≥ 16,3 proc.) (3.77 pav.).

93

17,5 16,3 23,1

2,4*

0

20

40

60

80

100


Gyvenimo JK trukmė

Proc.



3.77 pav. Respondentų, nurodţiusių etninius ypatumus, kaip pagrindinę


emigracijos staţą (proc.)

Prieţasties Nr.9 (ţemesnis išsilavinimas) atsakymų daţnis nepriklausė nuo demografinių

socialinių rodiklių, tačiau emigrantai turintys vidurinį išsilavinimą ţymiai rečiau (1,4 proc.)

rinkosi šį atsakymą, negu respondentai su kitokiu išsimokslinimu (≥14,1 proc.) (χ²= 31,469,

lls = 3, p = 0,000).

Apibendrinant, reikėtų pastebėti, kad bendras pasitenkinimas sveikatos prieţiūros

paslaugomis suteiktomis Jungtinėje Karalystėje įvertintas gerai ( 3,5 balo - šeimos klinikos,

3,6 – ligoninės ir 3,6 - odontologo). Apie vienas trečdalis respondentų buvo nepatenkinti

sveikatos prieţiūros paslaugomis suteiktomis JK. Daţniau nepatenkinti vyrai ir ilgiau

gyvenantys Jungtinėje Karalystėje emigrantai. Dalis respondentų nepasitenkinimą siejo su

asmeninėmis prieţastimis: silpnas anglų kalbos ţinojimas, bloga materialinė padėtis, ţemas

išsilavinimas ir informacijos stoka, kuri dalinai susijusi su silpnu kalbos ţinojimu bei ţemu

išsilavinimu.

94

IŠVADOS

1. Daugelis Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone (86,6 proc.), per pastaruosius tris

metus nors kartą naudojosi sveikatos prieţiūros paslaugomis Jungtinėje Karalystėje. 69,2

proc. emigrantų nors kartą kreipėsi į šeimos gydytoją, didelė dalis naudojosi ligoninių ( 63,4

proc.) ir greitosios medicinos pagalbos (62,0 proc.) paslaugomis, apie vienas ketvirtadalis

kreipėsi į odontologus. Beveik vienas trečdalis respondentų į šeimos gydytojus kreipėsi dėl

profilaktinio sveikatos patikrinimo. Pusė emigrantų, nuolat gyvenančių Londone, naudojosi

šeimos gydytojo paslaugomis ir Lietuvoje. Į valstybės apmokamą odontologą Lietuvoje nors

kartą kreipėsi 12,2 proc., o į privačiai dirbantį odontologą – 55,7 proc. respondentų.

2. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Lietuvos emigrantai, gyvenantys

Londone (Jungtinė Karalystė) – nepakankamas kalbos ţinojimas, informacijos apie Jungtinės

Karalystės sveikatos prieţiūros sistemą ir jos teikiamas paslaugas lietuvių kalba stoka,

emigranto statusas. Apie pusė respondentų neţino, kad turi teisę į nemokamą gydymą, neţino

kaip naudotis sveikatos prieţiūros paslaugomis (iškviesti greitąją medicinos pagalbą,

pasirinkti šeimos gydytoją, konsultuotis su gydytoju telefonu ir pan.). Tačiau sveikatos

prieţiūros įstaigose teikiamą informaciją apie sveikatos būklę, suteiktas procedūras bei

gydymą respondentai vertino gerai (3,5 balo iš 5 galimų).

3. Respondentų nuomone, sveikatos prieţiūros paslaugos Jungtinėje Karalystėje

prieinamos ir pakankamai geros kokybės. Šeimos gydytojo paslaugų kokybė įvertinta 3,9

balo, stacionarinių paslaugų – 3,7 balo. Paslaugų prieinamumą geriau vertino moterys,

vyresnio amţiaus bei aukštesnio išsilavinimo respondentai. Respondentų manymu, sveikatos

prieţiūros paslaugų prieinamumą labiausiai įtakoja informacijos apie Jungtinės Karalystės

sveikatos prieţiūros sistemą ir jos teikiamas paslaugas lietuvių kalba stoka.

4. Pasitenkinimas sveikatos prieţiūros paslaugomis, suteiktomis Jungtinėje Karalystėje,

įvertintas gerai ( 3,5 balo - šeimos klinikos, 3,6 – ligoninės ir 3,6 - odontologo). Apie vienas

trečdalis respondentų sveikatos prieţiūros paslaugomis buvo nepatenkinti. Daţniau

nepatenkinti vyrai ir ilgiau gyvenantys Jungtinėje Karalystėje emigrantai. Dalis respondentų

nepasitenkinimą siejo su asmeninėmis prieţastimis: silpnu anglų kalbos ţinojimu, bloga

materialine padėtimi, ţemu išsilavinimu ir informacijos stoka, kuri dalinai susijusi su silpnu

kalbos ţinojimu bei ţemu išsilavinimu.

95

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Lietuvos emigrantams, atvykusiems gyventi į Londoną, daugiau domėtis informacija,

kaip naudotis sveikatos prieţiūros paslaugomis Jungtinėje Karalystėje. Išsamesnę informaciją

galima rasti Lietuvos ambasadoje bei jos internetinėje svetainėje, taip pat NHS internetinėje

svetainėje.

2. Pagal galimybę bei anglų kalbos ţinojimą susipaţinti su sveikatos prieţiūrą Jungtinėje

Karalystėje reglamentuojančiais pagrindiniais norminiais aktais.

3. Reikalauti iš sveikatos prieţiūros įstaigų išsamesnės ir suprantamos informacijos apie

jų teikiamas sveikatos prieţiūros paslaugas bei jų teikimo tvarką.

4. Lavinti anglų kalbą.

96

LITERATŪRA

1. Ambulatorinės sveikatos prieţiūros paslaugų poreikio bei kokybės vertinimas

Lietuvos didţiuosiuose miestuose, MEDICINA. Kaunas, 2004; 40:178-186. Prieiga

per internetą: http://medicina.kmu.lt/0402/0402-11l.pdf

2. Bagdonienė L., Hopenienė R. Paslaugų marketingas ir vadyba. Vadovėlis. Kaunas:

Technologija, 2004.

3. Bielskytė, G. „Kiek ţalingas „protų nutekėjimas“?. „ Atgimimo“ straipsniai, 2002.

http://www.atgimimas.lt/articles.php?id=1033717022.

4. Čekanavičius V., MurauskasG. Statistika ir jos taikymai. 1.-Vilnius, TEV, 2000.-239

p. ISBN 9986-546-93-1.

5. Čekanavičius V., MurauskasG. Statistika ir jos taikymai. 1.-Vilnius, TEV, 2002.-268

p. ISBN 9955-491-16-7.

6. Donabedian A. What is a quality in health care. Proceedings. Ninth International

Conference of the ISQA-1992

7. Dobrovolskis K.R. „Sveikatos apsaugos ministro utrumpintas 2002 m. strateginis

veiklos planas“ Prieiga per internetą.

8. Dumbliauskas V.Sociologija. Mokymo priemonė. Vilnius, 1999.

9. Emigracija iš Lietuvos: padėtis problemos, galimi sprendimo būdai. LRS.

Konferencijos medţiaga, 2006

10. Emigracija. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Emigracija

11. Fan SV, Burman M, McDonell M, Fihn DS. Continuity of care and Other Determants

of Patient Satisfaction with Primary Care. J Gen Intern Med; 2005; 20:226-233

12. Fitzpatrick, 1991; Pickering, 1993; Swan, 1985; John, 1992; Kravitz, 1994.

13. Gabbott. M., Hogg G., 1999, p.63-64

14. Geštautaitė E., Deimantė Krikščiūnaitė D.Jaunimo emigracija: būtinybė ar prestiţas

Šiaulių kolegija. Šiauliai, 2009.

15. Grabauskas V. ir kt. Lietuvos sveikatos programa Vilnius; 1988

16. Grembowski D, Paschane D, Diehr P, Katon W, Martin D, Patrick L.D. Managed

Care, Physician Job Satisfaction, and the Quality of Primark Care. J Gen Intern Med;

2005; 20:271-277

http://medicina.kmu.lt/0402/0402-11l.pdf

http://www.atgimimas.lt/articles.php?id=1033717022

http://lt.wikipedia.org/wiki/Emigracija

97

17. Grol R, Wensing M., MainzJ, Ferreira P. and al. Patients' priorities with respect to

general practice care: an international comparison. Family Practice. 1999; 16,(1):4-11

18. Health – 21: Health for all policy and strategy for Europe in 21-st century. WHO

Regional Office for Europe. Copenhagen, 1998, p.286

19. Home Office and Embassy of the Republic of Lithuania in United Kingdom of Great

Britain and Nothern Ireland, 08-03-2010

20. Yildlz Z, Ergomus S. Measuring patient satisfaction of the quality of health care:

study of hospitals in Turkey. J Med Syst. 2004; 28(6):581-9.

21. Jaipaul KC, Rosenthal EG. Are older patient more satisfied with hospital care than

younger patients? J Gen Intern Med; 2003;18:23-30

22. Jankauskaitė ,V. Radkevičius A. “Nuteka protai, išplaukia lėšos... Ar statysime

uţtvanką?” Prieiga per internetą: http://www.vilnensis.vu.lt/nr - 7/Protai.html

23. Jankauskienė D. Sveikatos reformos poveikis gyventojų sveikatai: sveikatos prieţiūros

paslaugų prieinamumas ir kokybė. Visuomenės sveikata 2000;1(11):81-91

24. Jankauskienė D. Sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas Lietuvoje. Prieiga per

internetą: http://www.medicine.lt/straipsnis.asp?StraipsnioID=7199

25. Jaunimo emigracija Lietuvoje. Prieiga per internetą: www.mokslai.lt/.../jaunimo-

emigracija-lietuvoje.html

26. Johansson P, Oleni M, Fridlund B. Patient satisfaction with nursing care in the context

of health care: a literature study. Scand J Caring Sci; 2002; 16:337 – 344

27. Kairys J., Ţėbienė E., Rutkys B. A., Zokas I. MEDICINA, Kaunas. 40 tomas., 2004,

Nr. 2p.178-186

28. Kalėdienė R, Petrauskienė J., Rimpela A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo

teorija ir praktika. Vilnius, 1999, p.11,74.

29. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, 2002.

30. Kessler S. Measuring and Managing Customer Satisfaction. The journal of Academic

Librarianship. 2000; Vol.26.Issue 5.

31. Komisijos Komitetas Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos bendrijų komisija.

Prieiga per internetą:

http://europa.eu.int/eurlex/lt/com/cnc/2004/com2004_0487lt01.pdf

32. Lietuvos gyventojų nuomonė apie pirminės sveikatos priešiūros prieinamumą ir

teikiamų paslaugų kokybę. Prieiga per internetą: http://medicina.kmu.lt/0211/0211-

14l.pdf

http://www.vilnensis.vu.lt/nr%20-%207/Protai.html

http://www.medicine.lt/straipsnis.asp

http://www.mokslai.lt/.../jaunimo-emigracija-lietuvoje.html

http://www.mokslai.lt/.../jaunimo-emigracija-lietuvoje.html

98

33. Lietuvos išeivijos institutas Šiuolaikinė lietuvių emigracija: praradimai ir laimėjimai.

Kaunas, 2004.

34. „Lietuvių kalbos ţodyno“, t. I–XX, 1941–2002 elektroninio varianto I leidimas.

Vilnius, 2005

35. Lietuvos statistikos departamento internetinė svetainė (interaktyvus) [ţiureta 2010m.

sausio 14 d.].Prieiga per internetą: www.stat.gov.lt

36. LR SAM „Dėl teikiamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumo ir

tinkamumo kontrolės“. 1997 m. liepos 4 d. Nr. 372. Valstybės ţinios 2002; Nr. 113-

5029.

37. LR SAM „Dėl sveikatos prieţiūros kokybės uţtikrinimo 2005-2010 m, programos

patvirtinimo“ Nr. V-642. 2004 09 14 Ţin.,2004, Nr. 144 Prieiga per internetą:

www.litlex.lt

38. LR Seimas. Sveikatos draudimo įstatymas, Ţin., 1996, Nr. 55-1287 Prieiga per

internetą: www.litlex.lt

39. LR Seimas. Sveikatos sveikatos sistemos įstatymas, Ţin., 1994, Nr. 63-1231 Prieiga

per internetą: www.litlex.lt

40. LR Seimas. Sveikatos sveikatos prieţiūros įstaigų įstatymas, Ţin., 1996, Nr. 66-1572.

Prieiga per internetą: www.litlex.lt

41. LR Seimas. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo

įstatymas. Ţin., 1996, Nr. 102-2317; 1998, Nr. 52-1425

42. LRV. Dėl Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos patvirtinimo,

Nr. 1350. Vilnius. 2004 m. spalio 28 d.

43. Milašauskienė Ţ., Juodytė I., Misevičienė I., Boerma W., Rezginė R. Pacientų

nuomonė apie pirminės sveikatos prieţiūros prieinamumą Šiaulių apskrities pirminės

sveikatos prieţiūros centruose. Medicina, 2006: 42(3): 231-7

44. Millman, 1993.

45. Paneveţio teritorinė ligonių kasa, Sutartis

46. Petrauskienė j., Misevičienė I., Kaledienė R. Visuomenės sveikatos magistro

diplominio darbo rengimas ir gynimas. Kaunas, 2007

47. Rawls J. A theory of justice – Cambridge, MA: Belknap Press of Harvard University

Press, 1971

48. Sipavičienė A. Tarptautinė gyventojų migracija Lietuvoje: modelio kaita ir situacijos

analizė. Vilnius, 2006

http://www.stat.gov.lt/

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=28356&b=

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259520



99

49. Socialinių tyrimų institutas [interaktyvus]. Lietuvos gyventojų politicos strategijos

matmenys, 2004. [ţiūrėta 2009 m. Lapkričio 17 d.]. Prieiga per internetą: www.sti.lt..

50. Sociologijos tyrimas "Emigracijos problema". Vilnius, 2008 Prieiga per internetą

www.vadovelis.lt/.../Emigracijos_problema

51. Su sveikata susijusi aplinka. Prieiga per internetą: www.mokslai.lt/.../su-sveikata-

susijusi-mokyklu-aplinka.html

52. Sveikatos apsaugos reformų biuras. Sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas.

Gyventojų apklausa.; 1995.

53. Sveikatos ekonomikos centras „Visuomenės sveikatos programų rengimo metodika“

Vilnius, 2001

54. Vilniaus pedagoginio universiteto tikslinė tyrimo grupė. Tyrimo „Sveikos gyvensenos

ugdymas mokyklose“ ataskaita. Vilnius, 2007

55. Vinickienė V, Liaudanskienė R, Šinkūnaitė R. Vartotojų poreikių tenkinimo tyrimai.

Valstybinė medicininio audito inspekcija. Prieiga per internetą: http://www.vmai.w3.lt

56. Vinickienė V., Liaudanskienė R. Šinkūnaitė R. Vartotojų poreikių tenkinimo tyrimai.

VMAI, Vilnius, 2002

57. Vitkauskas V. „ Kad Lietuva neišsivaikščiotų“.

58. Williams, 1995

59. Zandbelt CL, SmetsE, Oort JF, Godfried HM, Hanneke de Haes. Satisfaction with the

Outpatient Encounter: A Comparison of Patient„ and Physicians Views. J Gen Intern

Med; 2004;19:1088-1095

http://www.sti.lt/

http://www.mokslai.lt/.../su-sveikata-susijusi-mokyklu-aplinka.html

http://www.mokslai.lt/.../su-sveikata-susijusi-mokyklu-aplinka.html

100

1 PRIEDAS

LIETUVOS EMIGRANTŲ, GYVENANČIŲ LONDONE (JUNGTINĖJE

KARALYSTĖJE) SVEIKATOS PRIEŢIŪROS PROBLEMOS

Gerbiamas respondente,

Šiuo tyrimu norime įvertinti emigrantų sveikatos prieţiūros problemas ir jų atsiradimo

prieţastis Jungtinėje Karalystėje (UK). Labai prašome atsakyti į ţemiau pateiktus klausimus,

anoniminė, atsakymai bus naudojami mokslo tikslams tik apibendrinti ir pateiktos

rekomendacijos kaip išvengti sveikatos prieţiūros problemų susirgus. Būsime labai dėkingi uţ

bendradarbiavimą.

Tyrimą atlieka Kauno medicinos Universiteto Visuomenes sveikatos fakulteto magistrantas


1. Jūsų amţius________metai (įrašykite)

2. Jūsų lytis:

2.1.

2.2.

3. Koks jūsų išsilavinimas?

3.1.

3.2.

3.3.

3.4. Aukštasis

3.5. įrašykite

4. Kiek metų gyvenate UK

4.1.

4.2. -2 metus

4.3. -4 metus

4.4. ir daugiau

5. Įvertinkite savo anglų kalbos ţinojimą

5.1.

5.2.

5.3.

5.4.

===============================================================

6. Kokia Jūsų sveikatos būklė?

6.1.

6.2.

6.3.

6.4.

6.5.

7. Ar turite NI numerį( national insurance)?

7.1.

7.2.

8. Trumpai paaiškinkite kas tai yra?

_____________________________________________________________________ Įrašykite

101

9. Kaip Jus manote, ar turite teisę į nemokamą gydymą UK?

9.1.

9.2.

9.3.

10. Ar visos sveikatos prieţiūros paslaugos UK yra nemokamos?

10.1.

10.2.

10.3.

10.4.

11. Ar sveikatos prieţiūros paslaugos UK yra Jums lengvai prieinamos?

11.1.

11.2. Įrašykite kurios neprieinamos 11.3.

11.4.

12. Kur sveikatos prieţiūros paslaugos yra Jums lengviau prieinamos?

12.1.

12.2.

12.3.

12.4.

13. Ar turite galimybę surasti pakankamą informaciją lietuviu kalba apie tai, kaip kreiptis į

sveikatos prieţiūros įstaigą UK?

13.1. (Jei taip, prašome atsakyti į sekantį klausimą)

13.2. (Jei ne, prašome tęsti atsakinėjimą nuo 15-o klausimo)

14. Kur Jus radote tokią informaciją?

_____________________________________________________________________ Įrašykite

15. Jūsų manymu ar reikalingos informacinės brošiūros lietuviu kalba su rekomendacijomis,

kaip naudotis sveikatos prieţiūros paslaugomis susirgus UK?

15.1.

15.2.

16. Ar teko per emigracijos pastaruosius 3 metus kreiptis į sveikatos prieţiūros įstaigas UK ?

16.1.

16.2.

16.3.

16.4. įrašykite 16.5. (Jei pasirinkote šį atsakymą, į likusius anketos klausimus galite neatsakinėti)

______________________________________________________________________________________ 17. Ar lengvai suţinojote kur yra Jūsų artimiausia šeimos klinika?

17.1.

17.2.

18. Ar kada nors turėjote sunkumų registruodamiesi šeimos klinikoje UK?


18.2. (Jei ne, prašome tęsti atsakinėjimą nuo 20-o klausimo)

102

19. Su kokiais sunkumais susidūrėte registruodamiesi šeimos klinikoje (galimi keli atsakymai

)?

19.1.

19.2. a anglų kalba

19.3.

19.4.

19.5.

19.6.

19.7. įrašykite

20. Jeigu neregistravo į Jūsų norimą šeimos kliniką, tai kodėl?

20.1.

20.2.

20.3. namosios vietos įrodančių

dokumentų)

20.4. įrašykite 20.5.

21. Ar atvykus į šeimos kliniką Jūs renkatės šeimos gydytoją?

21.1. p

21.2.

22. Jei turėjote sunkumų rinkdamiesi šeimos gydytoją prašome paaiškinti prieţastis?

22.1.

22.2.

22.3.

22.4. Etniniai klausimai

22.5. Įrašykite

22.6.

23. Kaip daţniausiai registruojatės pas šeimos gydytoją?

23.1. Telefonu

23.2. Internetu

23.3. Atvykus į kliniką

23.4. Neteko pačiam(-ai) registruotis

24. Kiek kartų lankėtės šeimos klinikoje UK per paskutinius 3 metus?

24.1. __________________________(Jei lankėtės, prašome atsakyti į sekantį klausimą) įrašykite

24.2. Nesilankiau (Jei ne, prašome tęsti atsakinėjimą nuo 26-o klausimo)

25. Dėl kokių prieţasčių lankėtės šeimos klinikoje UK per paskutinius 3 metus (galimi keli

atsakymai )?

25.1. Asmeninis negalavimas, liga

25.2. Šeimos negalavimai, ligos

25.3. Profilaktinis patikrinimas

25.4. Su darbu ar draudimais susieti patikrinimai

25.5. Dėl siuntimo į kitas sveikatos prieţiūros įstaigas

25.6. Kita______________________________________________________ Įrašykite

103

26. Kiek kartų lankėtės poliklinikoje Lietuvoje per paskutinius 3 metus?

26.1. ___________________________________________________________ įrašykite 26.2. nesilankiau

27. Jei teko gydytis šeimos klinikoje UK išreikškite savo nuomonę paţymėdami tinkamiausią

atsakymą.

Teiginiai Visiškai

sutinku

Iš dalies

sutinku

Nei sutinku,

nei nesutinku

Iš dalies

nesutinku

Visiškai

nesutinku

Neturiu

atsakymo

1. Informacijos dėl prisiregistravimo į šeimos

kliniką UK bei patekimo pas gydytoją tvarkos

lietuvių kalba pakanka

5 4 3 2 1 0

2. Jūs buvot supaţindinti su vidaus tvarkos

taisyklėmis šeimos klinikoje UK 5 4 3 2 1 0

3. Jūs supanti aplinka šeimos klinikoje buvo švari

bei tvarkinga 5 4 3 2 1 0

4. Jūs visiškai pasitikite gydytojų kvalifikacija 5 4 3 2 1 0

5. Jūs manote, kad suteiktos paslaugos šeimos

klinikoje buvo kokybiškos 5 4 3 2 1 0

6. Jūs esate patenkintas(-a) savo šeimos klinikos

UK suteikiamom paslaugomis 5 4 3 2 1 0

28. Išreikškite savo nuomonę apie sveikatos prieţiūros prieinamumą pas šeimos gydytoją,

paţymėdami tinkamiausią atsakymą. Šią lentelę pildo tik tie respondentai, kurie nors kartą

per pastaruosius metus lankėsi šeimos klinikoje.

Teiginiai Visiškai

sutinku

Iš dalies

sutinku

Nei sutinku,

nei nesutinku

Iš dalies

nesutinku

Visiškai

nesutinku

Neturiu

atsakymo

1. Patekti pas šeimos gydytoją UK yra paprasčiau

nei Lietuvoje 5 4 3 2 1 0

2. Registruojantis pas šeimos gydytoją jums

konsultacija skiriama po 2 savaičių ir vėliau 5 4 3 2 1 0

3. Pas šeimos gydytoją patenkate jums paskirtu

laiku(+10 min.)

5 4 3 2 1 0

4. Aš turiu galimybę patekti pas šeimos gydytoją tą

pačią dieną be išankstinio prisiregistravimo 5 4 3 2 1 0

5. Man buvo suteikta galimybė pasirinkti gydytoją

šeimos klinikoje UK 5 4 3 2 1 0

6. Lengvai gaunate siuntimą pas specialistą į kitą

sveikatos prieţiūros įstaigą 5 4 3 2 1 0

7. Šeimos gydytojas jūs lanko namuose pagal jūsų

poreikius 5 4 3 2 1 0

8. Jums suteikiama išsami suprantama informacija

apie Jūsų sveikatos būklę 5 4 3 2 1 0

9. Jūs turite galimybę konsultuotis su šeimos

gydytoju telefonu 5 4 3 2 1 0

10. Per paskutinius 3 metus Jums teko oficialiai

mokėti uţ suteiktas medicinines (išskyrus

odontologines) paslaugas

5 4 3 2 1 0

11. Per paskutinius 3 metus Jums teko neoficialiai

mokėti arba padėkoti dovana gydytojui uţ

suteiktas medicinines (išskyrus odontologines)

paslaugas

5 4 3 2 1 0

12. Jūs dėl savo socialinės ar turtinės padėties

buvote diskriminuojamas sveikatos prieţiūros

įstaigų personalo(gydytojų, slaugytojų)

5 4 3 2 1 0

104

29. Ar Jus ţinote greitosios medicinos pagalbos telefono numerį UK?

29.1. Taip (parašykit numerį________)

29.2. Ne

30. Ar teko naudotis greitosios medicinos pagalbos paslaugomis per paskutinius 3 metus?

30.1. Taip (Jei taip, prašome atsakyti į sekantį klausimą)

30.2. Ne

31. Ar Jus likot patenkintas(-a) suteikta pagalba? (įvertinkit balais 5 - labai patenkintas; 1 -

nepatenkintas) 31.1. 5

31.2. 4

31.3. 3

31.4. 2

31.5. 1

32. Ar kada turėjote sunkumų kviečiant greitąją medicinos pagalbą UK?


32.2.

33. Jei taip, kokios problemos kilo kviečiant greitąją pagalbą UK?

33.1. Ligoninės atstumas

33.2. Nesugebėjot paaiškinti prieţasties

33.3. Neţinojote kaip tai padaryti

33.4. Ilgai laukėte greitosios pagalbos ekipaţo

33.5. Atsisakė dėl netinkamos prieţasties(pvz. gimdyvės pristatymas į gimdyklą ar pan.)

33.6. Kita______________________________________________________ įrašykite

34. Ar teko gydytis ar gimdyti ligoninėje UK per paskutinius 3 metus?

34.1. Taip (Jei taip, prašome atsakyti į sekantį klausimą)

34.2. Ne (Jei ne, prašome tęsti atsakinėjimą nuo 38-o klausimo)

35. Kokia buvo atvykimo į ligoninę prieţastis(galimi keli atsakymai )?

35.1. Trauma

35.2. Siuntimas iš šeimos gydytojo – liga

35.3. Siuntimas iš šeimos gydytojo – diagnostika, tyrimai

35.4. Siuntimas iš kitų įstaigų

35.5. Neaiškios kilmes susirgimas – tiesioginis apsilankymas

35.6. Gimdymas

35.7. Kita______________________________________________________ įrašykite

36. Ar ilgai teko laukti iki pirminės apţiūros atvykus į ligoninę?

36.1. Iki 1 val.

36.2. 2-5 val.

36.3. 6 val. ir daugiau

105

37. Jei teko gydytis ar gimdyti ligoninėje išreikškite savo nuomonę paţymėdami tinkamiausią

atsakymą

Teiginiai Visiškai

sutinku

Iš dalies

sutinku

Nei sutinku,

nei nesutinku

Iš dalies

nesutinku

Visiškai

nesutinku

Neturiu

atsakymo

1. Jūs buvot supaţindinti su vidaus tvarkos taisyklėmis

ligoninėje UK 5 4 3 2 1 0

2. Jūs supanti aplinka ligoninėje buvo švari bei tvarkinga 5 4 3 2 1 0

3. Prireikus med. personalo pagalbos visada jos sulaukėte 5 4 3 2 1 0

4. Man buvo suteikta galimybė pasirinkti gydytoją

ligoninėje UK 5 4 3 2 1 0


5 4 3 2 1 0

6. Jūs manote, kad suteiktos paslaugos ligoninėje buvo

kokybiškos 5 4 3 2 1 0

7. Jūs esate patenkintas(-a) ligoninių UK suteikiamom

paslaugom 5 4 3 2 1 0

8. Jums buvo suteikta išsami suprantama informacija apie

Jūsų sveikatos būklę 5 4 3 2 1 0

9. Gavote pakankamą informaciją apie atliekamas

procedūras bei gydymą 5 4 3 2 1 0

38. Ar lankėtės pas odontologą (stomatologą) UK per paskutinius 3 metus?

38.1. Taip, pas valstybes apmokamą odontologą

38.2. Taip, pas privačiai dirbantį odontologą

38.3. Ne

39. Ar lankėtės pas odontologą Lietuvoje per paskutinius 3 metus?

39.1. Taip, pas valstybes apmokamą odontologą

39.2. Taip, pas privačiai dirbantį odontologą

39.3. Ne

40. Jūsų manymu, kurioje šalyje yra lengviau patekti pas odontologą ?

40.1. Lietuvoje

40.2. Jungtinėje Karalystėje (UK)

40.3.

40.4.

41. Kodėl Jūs taip manot?

___________________________________________________________(trumpai įrašykite)

42. Iš kur Jūs daţniausiai gaunate vaistus?

42.1. UK gydytojo receptinis vaistas (iš vaistinės)

42.2. Siunčiatės iš Lietuvos

42.3. Gaunate iš draugų

42.4. Perkate lietuviškose parduotuvėse UK, uţsisakius atveţimą

42.5. kita_______________________________________________________ įrašykite 42.6. Vaistų nevartoju

43. Ar Jūs jautėte kada nors nepasitenkinimą sveikatos prieţiūra UK?

43.1. Taip, daţnai

43.2. Taip, kartais

43.3. Ne

106

44. Jeigu taip, kokia pagrindinė prieţastis, dėl kurios Lietuvos emigrantas gali jausti

nepasitenkinimą sveikatos prieţiūrą UK:( pasirinkit tris atsakymo variantus bei paţymėkit juos

svarbumo tvarka 1 - svarbiausias, 2 - labai svarbus, 3 - svarbus) 44.1. Kalbos trūkumas

44.2. Darbo uţimtumas(laiko trūkumas)

44.3. Informacijos stoka(Neţinojimas kur ir kaip kreiptis)

44.4. Materialinė padėtis

44.5. Asmenine patirtis gavus netinkamą ar nepriimtiną gydymą

44.6. Kitu ţmonių patirtis gavus netinkamą ar nepriimtiną gydymą

44.7. Emigranto statutas( dokumentacija ir pan.)

44.8. Etniniai klausimai( pvz. religija ir pan.)

44.9. Ţemesnis išsilavinimas

44.10. Kita______________________________________________________

DEKOJAME UŢ ATSAKYMUS BEI SUGAIŠTĄ LAIKĄ !!!

kauno medicinos universitetas - publications.lsmuni.ltper pastaruosius tris metus kreipėsi į...

Documents