JUDITA VAIČIŪNAITĖ 1937-2001

Pateiktį parengė

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos

lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

DALIA NAVICKIENĖ

2010 m.

(Gimė1937 m. liepos 12 d. Kaune - mirė 2001 m. vasario 11 d. Vilniuje) – XX a. antrosios pusės lietuvių poetė moder-nistė ir vertėja.

Judita Vaičiūnaitė

Menas yra būtinas ţmogui, jis formuoja jį vaikystėje, lydi visą gyvenimą, auklėja jį humanizmo dvasia, ir kiekvienas renkasi iš jo begalybės tai, kas jam labiau artima.

J.Vaičiūnaitė

NUOTRAUKOS

NUOTRAUKOS

Judita Vaičiūnaitė Bibliografija:

Apdovanojimai: •2000 m. LRS premija. •1997 m. DLK Gedimino ordinas. •1996 m. Baltijos Asamblėjos premija uţ poezijos rinktinę „Ţemynos vainikai”. •1986 m. Lietuvos valstybinė premija uţ 1985 m. išleistą rinktinę "Nemigos aitvaras". •1978 m. „Poezijos pavasario" laureatė.

•Debesų arka (2000) •Seno paveikslo šviesa (1998) •Kai skleidţiasi papirusas (1997) N •Vaikystės veidrody (1996) N •Ţemynos vainikai (1995) N •Pilkas šiaurės namas (1994) •Gatvės laivas (1991) •Šešėlių laikrodis (1990) •Ţiemos lietus (1987) •Smuikas (1984) •Pavasario fleita (1980) •Šaligatvio pienės (1980) •Neuţmirštuolių mėnesį (1977) •Pakartojimai (1971) •Po šiaurės herbais (1968) •Kasandra (1967) •Vėtrungės (1966) •Per saulėtą gaublį (1964) •Kaip ţalias vynas (1962) •Pavasario akvarelės (1960)

J. Vaičiūnaitės kūrybos bruoţai

• Miesto kultūra siejasi su istorija, praeities kultūra, menu.

• Vertybės- groţis, meilė ir atmintis

J. Vaičiūnaitės kūrybos bruoţai

• Eilėraščio pagrindas-impresionistinės jausmo, įspūdţio akimirkos.

• Detalės raiškios, spalvingos, muzikalios.

• Daţnai eilėraščiui suteikiama muzikos kūrinio forma.

• Koks Juditos Vaičiūnaitės kūrinys, nagrinėtas X klasėje, kalba apie istorines asmenybes ir turi muzikinę formą?

„Kanonas Barborai Radvilaitei” eilėraščių ciklas

• Pavadinimo nuorodos:

– Kūrinio forma (ciklas, kanonas).

– Ţanras (eilėraštis).

– Istorinė asmenybė (karalienė)

– Epocha (renesansas).

• Uţkoduotas ryšys su

–Muzika

–Daile

–Istorija

–Kultūra

TERMINAI

•Kanonas- polifoninės muzikos forma, kai pradedančiojo balso melodiją, kartoja kiti balsai, įsijungdami dažniausiai vienas po kito.

•Ciklas-tematika ir kompozicija susijusių vieno autoriaus kūrinių grupė

Judita Vaičiūnaitė- miesto

poetė

• Su kuriomis meno

rūšimis siejasi

kūryba?

• Kokių meno

krypčių atspindžių

turėtume ieškoti

eilėraščiuose?

Kokių epochų pėdsakus jūs pastebite Vilniuje? Kokių epochų nuorodų galėtų būti kūriniuose?

Judita Vaičiūnaitė

• 1. ?

– Daile

– Muzika

• 2. ?

– Romantizmu

– Impresionizmu

– Kubizmu

– Primytivizmu

– Siurrealismu

3? Antika, viduramţiai, renesansas, barokas... iki šių dienų

Eilėraštis kaip medţio lapas (iš Graţinos Ramoškaitės pokalbio su J.Vaičiūnaite)

„Poezija kuriama iš kraujo tvinksnių, nervų, iš supančio oro, gimstanti bet kur ir bet kada”

J. Vaičiūnaitė

J.Vaičiūnaitė. „MOTERIS ŽALIA SUKNELE”

Pro aukštą viduržiemio langą regėk – ten gale

senovinės katedros švintant portretų galerijoj

nežinoma moteris žvelgia – žalia suknele

ji amžiams čia rymanti rėmuos, akių nenuleisk –

tokia šviesiaplaukė, mąsli, su senoviniu kaspinu

iš žalio aksomo, šešėliai jai gožia rankas,

jos auskaras virpa lyg lašas, kai pirmas varveklis

jau duždamas skamba su aidu širdy, kai ant eglės

aikštės pakrašty nusileidžia čiulbėdama sniegena,

kai pirmas skaidrus spindulys į krūtinę jai smeigia.

Pro aukštą apšalusį langą regėk – tai giedroji

pavasario saulė sužiūra viduržiemio katedroj.

J.Vaičiūnaitė. „Ţiemos rūkas”(iš rinkinio „Debesų arka”)

Ką gi, jau pereito šimtmečio langas

atsiveria gatvei,

ir speigas sugėlęs,

šaltas tirštėjantis rūkas

jau skverbias pro langą,

jau apsnigtos kambario gėlės,

gatvės pūga jau įplūsta,

jau sniego danga

ant citrinos medelio trapaus,

naktį šarma sustiprės,

Ir kristalinis šerkšnas

Net nuotraukoj veidus aptrauks.

J.Vaičiūnaitė. „Ţiemos rūkas”

• Kokius vaizdinius ir mintis paţadino eilėraštis?

• Suraskite nuorodą į parašymo laiką

• Kaip atsidūsėjimas „ką gi” susijęs su eilėraščio vaizdu ir ką jis reiškia?

• Kokia ţiemos vaizdo nuotaika? Iš ko tai matyti?

• Ţiema iš gatvės įsiverţia į kambarį ir paliečia kambarinius augalus. Kaip paaiškintumėte šį įsiverţimą?

Eilėraščio pabaigoje dabarties laiką pakeičia nuorodos į ateitį. Kaip matoma ţiema ateityje? Šaltis, speigas, fiziniai reiškiniai, eilėraščio pabaigoje įgyja simbolinę reikšmę. Ką norima tuo pasakyti? Kokia poetinė priemonė tą reikšmę atskleidţia?

J.Vaičiūnaitė. „Ţiemos rūkas”

• vaizdo tapybiškumas

• Svarbus akimirkos vaizdas ir jausmas

• Trumpalaikiai pojūčiai, unikalūs įspūdţiai, intymūs išgyvenimai

• Vaizdus, detales sieja nuotaika

• viskas nuolat kinta

Eil. ciklas „ Po Vilniaus katedra” Su gyvybės spinduliu

Čia įmūrytas ir Mindaugo šešėlis, ir šešėlis karalienės Mortos, ir pagoniškos ugnies gėla ir šėlas– Čia, kur sienos šimtmečiais šarmotos. Skliautas skaldyto akmens gelmėj virš laiptų tykiai gaubia uţgesintą aukurą ir rūstybę pirmo kryţiaus- kad nešlaptų jis nuo kraujo, sergi rūsį tauriai. Kūlgrinda per vandeningą upių slėnį, šulinys piliakalnio viršūnėj, gėlas jo vanduo – neįminta mįslė, Ţingsniai, tolstantys tamsoj ţvirgţdu. Čia apakinta šviesos srovė iš Mindaugo sidabrinių ir auksinių indų, briedţio ragas čia po smiltiniu-čia mindau juodą ţemę su gyvybės spinduliu.

Eil. ciklas „ Po Vilniaus katedra” Su gyvybės spinduliu

• Kas kalbančiąją įkvepia apmąstyti istoriją? • Eilėraštyje dvi laiko plotmės-dabartis, kurioje yra

kalbančioji ir praeitis. Kas sieja dabartį ir praeitį? • Kokiomis meninėmis priemonėmis kuriama istorinė

aplinka? • Eilėraščio erdvė taip pat turi dvi plotmes. Kurią

galima sieti su praeitimi , o kurią su dabartimi? • Koks kalbančiojo santykis su istorija? Kokiomis

priemonėmis jis piešiamas? • Kaip paaiškintumėte eilėraščio pavadinimą?

Eil. ciklas „ Po Vilniaus katedra” Su gyvybės spinduliu

• Impresionistinės ir romantinės šviesos atgaivintos akimirkos

• Juntama dabarties ir praeities laiko įtampa • Pro kasdienybės klodus prasišviečia

istorinė miesto dvasia, mirguliuojanti gausybe savo apraiškų

• Vaizduotės ir istorinio jausmo pulsacija apdovanota savarankiška būtimi,

besitęsianti šimtmečius • Miesto dvasios metaforiškumo, nuolatinio

atsinaujinimo pajauta

J.Vaičiūnaitė. „Kavinukas su pastoralėm”

Ant palangės- neplauti indai (mano veidas ir vėl suirzo). Kavinukas su pastoralėm iš rudo vaikystės servizo ( pro vandens ir viryklės ūţimą- Violos fleitos ir klavesinai, Garai- lyg pavasario rūkas...). Atleisime vėl. Gal esi iš nebūtos lemties, iš negrįţtančių posmų namo parkeliavęs, kai miestas po širdgėla ir šerkšnu- lyg senovinis porcelianas...

J.Vaičiūnaitė. „Kavinukas su pastoralėm”

• Ką priskirtumėte – kasdienybės plotmei? – ir groţio plotmei?

• Kokia eilėraščio erdvė? – Kokiu metų laiku ji

vaizduojama?

• Koks santykis yra tarp laiko kuriame yra kalbančioji ir minimo kito laiko?

• Koks lyrinio subjekto kalbėjimo būdas? – Kaip jis keičiasi

suskliaustose replikose? – Kurioje vietoje jis

ryškiausiai pasikeičia? – Su kuo tai susiję?

Eilėraščio pabaiga Į ką kreipiasi kalbančioji? Kokią temą šis kreipimasis įveda į eilėraštį? Kaip pasikeičia kalbančiosios būsena?

Kokia tema galėtų jungti miestą, porcelianą ir kalbančiosios būseną?

J.Vaičiūnaitė. „Kavinukas su pastoralėm”

• Brangintinas kasdienybės taurumas • Buities klodas praleidţia aukštesnės

realybės garsus • Virtuvės reikmuo sujungia groţį su

kasdienybe • Bandymas sustabdyti , įamţinti jausminio

įspūdţio akimirką • Dinamiška vaizdų ir nuotaikų kaita • Išorinio pasaulio suvokimas ir vaizdavimas • Išgaunamas trapumo įspūdis, svarbus

jausenos prasme.

Apie J.Vaičiūnaitės kūrybą ...

„J.Vaičiūnaitės eilėraštis pagrįstas akimirkos įspūdţiu, savotišku „nušvitimu”, kai pamatomi tikrieji daiktų ir reiškinių sąryšiai, kai į netikėtą gretą sustoja trapūs daiktai, pamiršti vardai, iš pirmo ţvilgsnio vos įţiūrimas švytėjimas ar jaunų pirštų virpulys”

S.Žukas

Rekomenduoju perskaityti

• J.Vaičiūnaitė. Debesų arka.

• S.Ţukas. Literatūros teorija. Atidusis skaitymas.

• G.Bernotienė. Poezija ir dailė.

• T.Vijrand. Jaunimui apie meną.

• G.Bernotienė. Menų sąveikos ieškojimai.

• I.Agurkienė, V.Bartaševičienė. Aristokratiškoji Vaičiūnaitė