ISSN 1648-5874

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOSVASARIS

2016’2/357

Parodoje „Studijos 2016“

Renatos Česnavičienės nuotraukos

2

Šiame numeryje

Pa ro do je „Stu di jos 2016“

At ra di mai pra si de da nuo smal su mo ������������������������������������3

Ga­lia­da­ry­ti­po­ky­tį��������������������������4„Taip pat norime nustatyti itin mokytojų sėkmei svarbias nekognityvines psicho­logines savybes, tokias kaip motyvacija, asmenybės atsparumas, tarpasmeniniai įgūdžiai.“ R. M. Klassenas

Ruk lo je tu ri at si ras ti ko or­di na to rius, in for muo sian tis pa­bė­gė­lius­švie­ti­mo­ klau si mais �������������������������������������������������6Kaip pažymėta per susitikimą Rukloje, lietuvių kalbos užsiėmimų grupės yra per didelės, tad reikėtų papildomų mo­kytojų. Nebūtinai turinčių pedagoginį iš­silavinimą, nes ikimokyklinukus puikiai gali mokyti ir socialinis darbuotojas.

Mo kyk lai rei kia pa lai ky mo���������������������������������������������������7„Jau yra nemažai mokyklų, turinčių darbo patirties su tautinių mažumų, kitų tautų ir kultūrų vaikais, nemokančiais lietuvių kalbos.“ G. Tumosaitė

Ge­di­mi­no­pi­lies­bokš­to­ vė­lia­va­–­Pa­pi­lė­je �����������������������10„Viskas gimsta iš paties žmogaus. Prievartos nė vienas juk nemėgstame. Antra vertus, kaip galima ugdyti laisvės pojūtį prievarta?“ R. Perminas

Pa­sie­nio­grės­mės­ir­ mo­kyk­lų­imu­ni­te­tas �����������������14„Bet vaiką, augantį bedarbių šeimoje ir nuolatos matantį skurdą, įtikinti, kad greiti ir lengvi pinigai yra blogis, – beveik neįmanoma misija.“ L. Mikalauskienė

Pa­teik­tys­–­nau­do­ti­ar­ ne­nau­do­ti,­štai­koks­ klau si mas? �������������������������������������������18

Pre­ten­den­tų­į­švie­ti­mo­įstai­gų­va­do­vus­kom­pe­ten­ci­jų­ ver­ti­ni­mas:­pa­tir­tis­ir­re­zul­ta­tai �����������������������������������������������������������������������������������8Mokyklos bendruomenės metams

„Esa­me­at­vi­ri­ir­tai­yra­mū­sų­sėk­mės­da­lis“ ��������������������������������������12

Vis­kas­vyks­ta­na­tū­ra­liai ����������������������������������������������������������������������������������������������������13

Per pa va sa rio mo ki nių atos to gas – pa ro da „Mo der ni mo kyk la 2016, Kau nas“

Ko vo 22–23 d. Ug dy mo plė to tės cen tras (UPC) kar tu su UAB „Biu ro pa sau lis“ ir Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tru ren gia pa ro dą „Mo der ni mo kyk la 2016, Kau nas“. Pir mą kar tą švie ti mo ino va ci jų pa ro da vyks re gio ne. Siek si me at skleis ti ug dy mo tu ri nio ir mo ky mo prie mo nių, tech no lo gi jų der mę, ap tar ti Ben dro jo ug­dy mo pro gra mų ap ra še pa tei kia mas mo ky mo(si) ap lin kos gai res.

Dvi die nas vyk sian čio je pa ro do je bus suor ga ni zuo ta dau giau kaip 50 ren gi nių mo ky to jams ir mo kyk lų va do vams – se mi na rai, dis ku si jos, prak ti niai už si ė mi mai. Da ly viai su si pa žins su švie ti mo ak tu a li jo mis: • nau jai pa tvir tin tais Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos do ku men tais: Ge ros mo­kyk los kon cep ci ja, Pra di nio, pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo pro gra mų ap ra šu;

• STE AM kon cep ci ja, ben dra dar bia vi mo ga li my bė mis ir me to di ne me džia ga mo ky to jams;

• pi lie tiš ku mo ska ti ni mo ga li my bė mis ne tra di ci nė se erd vė se; • mo ty va ci jos, sa vi ver tės kė li mo me to di ko mis; • prak ti nio in for ma ci nių ir ko mu ni ka ci nių tech no lo gi jų tai ky mo ug dy mo pro­ce se ga li my bė mis.Pa ro dos da ly viai ga lės ne tik iš girs ti švie ti mo ak tu a li jas, bet ir sten duo se ap­

žiū rė ti ino va ty vias ug dy mo prie mo nes bei įran gą, pa de dan čią kur ti mo der nią, šiuo lai ki nę ug dy mo(si) sam pra tą, tu ri nį, mo ki nių po rei kius ir ga lias ati tin kan čią mo ky mo(si) ap lin ką, kurioje vi si gali jaustis sau giai, pa to giai, jau kiai.

Ap si lan ky mas pa ro do je ne mo ka mas. Ar ti miau siu me tu UPC in ter ne to sve tai­nė je bus pa skelb ti pa ro dos da ly viai ir ren gi nių tin kle lis.

Ma­ri­ja­NA­ČAI­TĖUPC In for ma ci nių tech no lo gi jų sky riaus me to di nin kė

3

14­oje tarp tau ti nė je mo ky mo si, ži nių ir kar je ros pla na vi mo pa ro do je „Stu di jos 2016“ ati da ry ta pir mą kar tą į Lie tu vą at­ke lia vu si Eu ro pos bran duo li nių moks li nių ty ri mų or ga ni za ci jos (angl. Eu ro pe an Or­ga ni za tion for Nuc le ar Re se arch – CERN) eks po zi ci ja, pa de dan ti iš plės ti vi sa tos su vo ki mo ri bas ir ro dan ti iš ra din giau sius in ži ne ri jos lai mė ji mus. Svar biau si CERN veik los tiks lai – plės ti pa ži ni mo ri bas, plė to ti nau jau sias grei tin tu vų ir de tek to rių tech no lo gi jas, reng ti at ei ties moks li nin kus bei in ži nie rius, vie ny ti skir tin gų ša lių ir kul tū rų žmo nes. Pir ma sis or ga ni za ci jos grei tin tu vas – sin chro cik lot ro nas – vei kė nuo 1957 iki 1990 m. Da bar tai jau eks­po na tas, nes šiuo me tu dir ba ma su di des­nių ga li my bių įren gi niais. Ži no miau sias CERN veik los re zul ta tas – Hig so bo zo no eg zis ta vi mo eks pe ri men ti nis pa tvir ti ni­mas 2012 m.

Lie tu va tu ri ben dra dar bia vi Mo Po ten cia Lą

Eks po zi ci ją „LHC In te rac ti ve Tun nel“ ati da riu si švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist rė dr. Svet la na Kau zo nie nė kal bė jo, kad tai yra ak ty vaus Lie tu vos ben dra dar bia vi mo su CERN re zul ta tas. „Džiu gu, kad pas ta­rai siais me tais mū sų ša lies ry šiai su CERN itin su ak ty vė jo. Šiuo me tu Lie tu va ren gia si tap ti aso ci juo ta or ga ni za ci jos na re – tai iš ties is to ri nis spren di mas. Ben dra dar­bia vi mas su vie nu įta kin giau sių pa sau ly je moks lo cen tru leis mū sų ša liai da ly vau ti iš skir ti niuo se pro ce suo se, pa dės moks lui ir ver slui ak ty viai dirb ti ino va ci jų sri ty je, o jau ni mui su teiks di des nes kar je ros ga­li my bes, – sa kė vi ce mi nist rė. – Įdo mus fak tas yra ne įti kė ti nas CERN dar buo to jų am žiaus vi dur kis – 26 me tai! Vien šis reiš ki nys yra pui ki mo ty va ci jos prie mo nė mo ki niams ir stu den tams rink tis moks li­nin ko ar ty rė jo kar je rą.“

Lie tu va tu ri ben dra dar bia vi mo su CERN po ten cia lą ne tik fi zi kos, in for ma­ti kos, švie ti mo, bet ir pra mo nės bei me di­ci nos sri ty se. Or ga ni za ci jos pro jek tuo se da ly vau ja Lie tu vos moks li nin kai, ty rė jai bei stu den tai, į tėvynę par si ve žan tys nau jų ži nių, moks li nių kon tak tų, įgy tą kva li fi ka­ci ją. CERN sta žuo ja si Lie tu vos fi zi kos bei in for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky to jai, o šie met pir mą kar tą mū sų ša ly je ren gia ma šios or ga ni za ci jos sto vyk la stu den tams. CERN su ti ko da ly vau ti Lie tu vo je ku ria mo Moks lo ir tech no lo gi jų cen tro veikloje.

Pa ro do je

at ra di mai pra si de da nuo smal su mo

Pro to nų fut bo Las ir... no be Lio Pre Mi jos viL tys

CERN pa ro dą ini ci ja vo Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja bei Ry tis Pau laus kas, Lie tu vos ne pa pras ta sis ir įga lio ta sis am ba­sa do rius Švei ca ri jo je, nuo la ti nis Lie tu vos Res pub li kos at sto vas prie Jung ti nių Tau tų ir ki tų tarp tau ti nių or ga ni za ci jų Že ne vo­je. „Ti ki mės, kad eks pe ri men tas įkvėps at ei ties kar tas, su teiks ga li my bę da ly vau ti glo ba lia me moks lų ir tech no lo gi jų kū ry­bos pro ce se. Aso ci juo ta na rys tė ska tins tiks lių jų moks lų vys ty mą si. Dau giau nei 100 Lie tu vos mo ky to jų ir moks li nin kų da ly vau ja įvai rio se CERN pro gra mo se, o ke le tas jų iš ra di mų jau yra ap do va no ti ir tai ko mi or ga ni za ci jo je. Tikimės, kad bū si ma aso ci juo ta na rys tė pa dės grą žin ti ki tų kraš tų pri pa žin tų uni ver si te tų la bo ra­to ri jo se dir ban čius Lie tu vos moks li nin kus, jų po ten cia lą ir ga li my bę kur ti sa vo ša liai. Ug dy si me smal su mą ir gal būt šios sri ties No be lio pre mi jos lau re a tus“, – kal bė jo am ba sa do rius.

Vil niu je ati da ry tos CERN pa ro dos lan­ky to jai tu rė jo iš skir ti nę ga li my bę pa ma­ty ti nau jus moks lo ho ri zon tus, Di džio jo had ro nų prieš prie ši nių srau tų grei tin tu vo (angl. Lar ge Had ron Col li der – LHC) tu­ne ly je žais ti pro to nų fut bo lą bei už duo ti klau si mus moks li nin kams. Eks po zi ci ją

su da rė dvi da lys – pla ka tų pa ro da „CERN in ima ges“, ku rio je pri sta ty ta or ga ni za ci ja bei jos veik la, ir in te rak ty vi ins ta lia ci ja „In te rac ti ve LHC tun nel“, vaiz duo jan ti, kaip at ro do Hig so lau kas ir kas at si tin ka, kai su si du ria du pro to nai. O kad tai įvyk tų, lan ky to jams te ko žais ti fut bo lą.

CERN la bo ra to ri jo je ga li ma ap si lan ky ti ir at vy kus į Že ne vą, ir in ter ne tu iš bet ku rio pa sau lio kam pe lio. Da lis Lie tu vos fi zi kos mo ky to jų pagal mai nų pro gra mą ten jau lan kė si: jiems bu vo skai to mos pa skai tos apie tai, kam rei ka lin gas had ro nų grei tin­tu vas, an ti me džia ga, ko kie yra gy vy bės moks lų ty ri mai. Tuo siekta, kad pedagogai su ži no tų apie at lie ka mus ty ri mus ir ge bė tų su pran ta miau mo ki niams per teik ti in for­ma ci ją. Juk ma to me ato trū kį tarp moks li­nin kų, ku rie ge rai iš ma no sa vo dar bą, bet ne ga li jo pa pras tai pa aiš kin ti mo ki niui, dar ne su pran tan čiam, kam, pa vyz džiui, šis prie tai sas rei ka lin gas. Be si do min tiems da le lių fi zi ka skir ta CERN va sa ros sto­vyk la. Ten da lis fi zi kos stu den tų vyks ta pa gal „Eras mus“ pro gra mą. Taip pat ir in for ma ti kai, ku rių dar bas la biau tech ni­nis, tad jiems ne rei kia pa pil do mo pa si ruo­ši mo ir nu va žia vę į Že ne vą ga li tie sio giai pri tai ky ti sa vo ži nias – įgy ven din ti jau iš anks to nustatytas už duo tis. O tiems fi zi­kos stu den tams, ku rie į va sa ros sto vyk lą tei kia pa raiš kas, yra pa ski ria mas va do vas.

Nukelta­į­4­p.

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr

auko

s

CERN eskpozicijos stendai

4

Jie ga li vyk dy ti in for ma ci nių tech no lo gi jų pro jek tą ar ba ana li zuo ti grei tin tu vų te mą. CERN praktikuojasi pu sė pa sau lio fi zi kų. Čia nuo la tos dir ba 2300 ir sta žuo ja si apie 12 tūks t. moks li nin kų iš 113 vals ty bių.

Taip pat pri ima mos ir mo ki nių gru pės. Ga li mi gim na zi jų ar aukš tų jų mo kyk lų vir tu a lūs vi zi tai. Vil niaus uni ver si te to (VU) Te ori nės fi zi kos ir ast ro no mi jos ins ti tu to vy res ny sis moks lo dar buo to jas dr. An drius Juo da gal vis parodoje pa sa ko jo apie bū dus, skir tus su pa žin din ti mo ki nius ir stu den tus su CERN bei nau jau siais fi zi­kos at ra di mais. „Skal vi jos“ ki no cen tre yra pui ki edu ka ci nių fil mų pro gra ma, ku rio je ga li ma pa ma ty ti fil mą „Da le lių karš ti nė“ apie Hig so bo zo no at ra di mą. Ten ro do ma moks li nin kų kas die ny bė, ko jie iš tos da­le lės ti ki si, kam ji rei ka lin ga. Fil mą ga li ma už si sa ky ti ir po per žiū ros ap tar ti kar tu su mo ky to ju. Vil niaus pla ne ta riu me VU Te ori nės fi zi kos ir ast ro no mi jos ins ti tu to moks li nin kai skai to po pu lia rias pa skai tas apie da le lių fi zi ką ir grei tin tu vą. Populia­rūs yra ir virtualūs CERN vizitai Lietuvos mokyklose, vaizdo konferencijos.

cern KiL no ja Mo ji Pa ro da – neat si svei Ki na

Pa ro do je „Stu di jos 2016“ pri sta ty ta eks po zi ci ja „LHC In te rac ti ve Tun nel“ iš­ke lia vo į Kau ną, „San ta kos“ moks lo slė nį, čia veiks iki ko vo 2 d.

Ko vo– lie pos mė ne siais „Sau lė te kio“ moks lo slė nio te ri to ri jo je, Nacionaliniame fi zi nių ir tech no lo gi jos moks lų cen tre Vil­niu je, veiks di džio ji CERN kil no ja mo ji pa ro da „Ac ce le ra ting Scien ce“ (500 kv. m eks po zi ci ja). Ją su da rys pen kios skir tin gos erd vės, ku rio se at si skleis di džiau sios vi sa­tos pa slap tys. Lan ky to jai tu rės ga li my bę iš si aiš kin ti, kaip gau na ma in for ma ci ja apie tam si ą ją ma te ri ją, kas yra Hig so me cha­niz mas, su si pa žins su didžiausiu ka da nors su kur tu de tek to riu mi, Di džio jo had ro nų prieš prie ši nių srau tų grei tin tu vo veik la.Pa ro da veiks iki lie pos 15 d.

Ekspozicija tu rė tų su do min ti ne tik ab sol ven tus ir stu den tus, bet ir vi sa tos pa slap ti mis be si do min čius žmo nes, mo­ki nius ir mo ky to jus. Lan ky to jams pa ro da ne mo ka ma.

Do­vi­lė­ŠI­LEI­KY­TĖ

„Švie ti mo nau jie nos“ kal bi noprof. R. M. Klas se ną apie pro jek tą „Ryt die nos mo ky to jų at ran ka“ ir ki tus švie ti mo da ly kus.

no va to riš Kas Me to das

Lie tu va – ma ža ša lis. Ko dėl ja su si do mė jo te?Lie tu va tu ri įdo mią is to ri ją, o jos švie ti­

mo rai da yra ypa tin ga. Ka dan gi anks čiau žai džiau krep ši nį, o jū sų ša lis bu vo ge rai ži no ma šio spor to pa sau ly je, tai ir gi pa dė jo man ap si spręs ti.

Gal jau esa te su si da ręs nuo mo nę apie Lie tu­vos švie ti mo būk lę, pro ble mas ir ga li te pa siū ly ti bū dų, kaip jas spręs ti?

Ži nau, kad eg zis tuo ja mo ky to jų se nė­ji mo pro ble ma. Ap skri tai pe da go gų ben­druo me nė sens ta, tad bū ti na ska tin ti jau nus žmo nes rink tis mo ky to jo pro fe si ją. Pro­jek to „Ryt die nos mo ky to jų at ran ka“ įgy­ven di ni mas, ma nau, aki vaiz džiai pri si dės spren džiant šią opią pro ble mą Lie tu vo je.

Žy mi Lie tu vos moks li nin kė, pe da go gė dr. Mei­lė Luk šie nė tei gė, kad švie ti mas yra pats ga lin­giau sias vi suo me nę kei čian tis veiks nys. Kaip Jūs ver tin tu mė te to kį po žiū rį?

Vi siš kai su tin ku su žy mi ą ja pe da go­ge. Taip pat ti kiu, kad mo ky to jo įta ka vi suo me nei yra di džiau sia, pa ly gin ti su kiek vie na ki ta pro fe si ja. Jau niems žmo­nėms ren kan tis bū si mą veik lą tu rė tų bū ti pa trauk lu, kad ta pę pe da go gais jie ga lės kaž ką pa keis ti. Tai la bai abi tu rien tus mo­ty vuo jan tis as pek tas.

Ko kia pro jek to es mė ir kiek il gai jis truks?Pro jek tas truks apie vie ne rius– dve jus

me tus. Svar biau sias da ly kas, ku rio bus sie kia ma, – tai pa ska tin ti ga bius jau nus žmo nes rink tis pe da go go pro fe si ją, su­pran ta ma, to bu li nant at ran kos pro ce dū rą. Taip pat no ri me nu sta ty ti itin mo ky to jų sėk mei svar bias ne kog ni ty vi nes psi cho­

Ga lia da ry ti po ky tį

Atkelta­iš­3­p.­

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr

auko

s

Pa ro do je „Stu di jos 2016“

Dr. A. Juodagalvis komentuoja interaktyviąją instaliaciją

Parodos lankytojai turėjo išskirtinę galimybę pamatyti naujus mokslo horizontus

5

lo gi nes sa vy bes, to kias kaip mo ty va ci ja, as me ny bės at spa ru mas, tar pas me ni niai įgū džiai. Tuo pat me tu bus ti ria ma, kaip at ras ti šių sa vy bių ne sto ko jan čius as me­nis ir pa siū ly ti jiems pe da go go ke lią. Tai no va to riš kas me to das, lei sian tis pa si rink ti sėk min giau siai dir ban čius bū si mus mo­ky to jus. Jung ti nė je Ka ra lys tė je ty ri mais bu vo įro dy ta, kad ne kog ni ty vi niai at ri bu tai at lie ka svar bų vaid me nį prog no zuo jant tei gia mus mo ky mo si pa sie ki mus. Pro­jek to po pu lia ru mas au ga ir dėl to, kad jį fi nan suo ja pres ti ži nė Eu ro pos moks li nių ty ri mų ta ry ba.

Ku rios mo ky to jo as me ni nės sa vy bės ir ben dra­vi mo įgū džiai bū ti ni, kad jis sėk min gai mo ky tų?

Pir miau sia – em pa ti ja ir ko mu ni ka ci ja. Mo ky to jų at spa ru mas ir kiek jie ga li at lai­ky ti sa vo ap lin kos po vei kį, or ga ni za ci niai įgū džiai. Dar la bai svar bus ge bė ji mas pri­si tai ky ti prie si tu a ci jos. No rė čiau at kreip ti dė me sį ir į tai, kad va di na mie ji kog ni ty­vi niai psi cho lo gi niai at ri bu tai ar sa vy bės, to kios kaip da ly ko iš ma ny mas, yra taip pat la bai reikš min gi. Bet ne vien tai nu­le mia, ar mo ky to jo veik la bus sėk min ga ir pa vei ki. Pa grin di nis pro jek to tiks las ir yra iš ma tuo ti psi cho lo gi nius me to dus, pri si de dan čius prie kog ni ty vi nių da ly kų, stip ri nan čių as me ni nes sa vy bes ir ben dra­

vi mo įgū džius. Įgy ven di nant šį pro jek tą kaip tik ir bus ti ria ma, ko kios mo ky to jų as me ni nės ir tar pas me ni nės sa vy bės yra reikš min gos sie kiant lai duo ti mo ki nių ug dy mo si sėk mę.

Įro dy Mai ir sPė ji Mai

Mo kyk la – su dė tin ga švie ti mo la bo ra to ri ja. Nuo ko la biau siai pri klau so mo ki nių pa sie ki mai?

Jei gu kiek vie nas grįž te lė si me į sa vo pra ei tį mo kyk lo je, tik riau siai pri si min si me pa čius ge riau sius mo ky to jus, ir jie bu vo ge riau si dėl to, kad pui kiai ben dra vo su mo ki niais. Tai ir su kū rė ry šį su ug dy to­ju. Vi sa tai ga li bū ti lai ko ma svar biau siu aks ti nu mo ki nio ke ly je į sėk mę, o pla čiau žvel giant, ir į vi suo me nės sėk mę.

Ug dy mo sis te mo je la bai svar bi mo ky to jų at ran ka. Kaip ši procedūra vyks ta įvai rio se Eu­ro pos ša ly se?

Ga li ma sa ky ti, kad šiuo me tu vi so se Eu ro pos ša ly se at ran kos me to dai nė ra pa grįs ti įro dy mais. Jie la biau re mia si spė ji mu, kad pa si rink ti bū dai tik riau siai tu rė tų pa si tei sin ti. Ta čiau nė ra moks li niais ty ri mais pa grįs tų įro dy mų, kad tai tik rai veiks min gas me to das.

Ko dėl jau ni žmo nės ne no riai ren ka si mo ky to jo pro fe si ją, kaip juos pa ska tin ti?

Svar biau sia jau niems žmo nėms pa brėž­ti, kad mo ky to jo pro fe si ja, tai gi mo ky to jai, da ro ypač di de lę įta ką vi suo me nei, tad pa­si rin kę šią veik lą jie įgau na ga lią pa da ry ti po ky tį. Ki tas bū das pri trauk ti mo ky to jus – pa di din ti dar bo už mo kes tį.

Kaip at ro dys mo ky to jų at ran ka ry toj?Pir miau sia, at ran ka bus daug la biau

grįs ta įro dy mais. Ge riau su vok si me es mi­nes sa vy bes, ku rioms anks čiau ne tu rė jo me įro dy mų. Ry toj ga lė si me pa grįs čiau ir tvir čiau at rink ti mo ky to jus.

Pro jek tas taip pat vyk do mas Jung ti nė je Ka­ra lys tė je, Ka na do je ir ki to se ša ly se. Ar skir sis jo

įgy ven di ni mo stra te gi jos, pa vyz džiui, Jung ti nė je Ka ra lys tė je ir Lie tu vo je?

Ben dra stra te gi ja bus to kia pat kaip ir vi so se ki to se pro jek to part ne rė se ša ly se, ta čiau bus at si žvel gia ma į kon teks tą ir pri tai ko ma pa gal tuos da ly kus, ku rie svar­būs, pa vyz džiui, tik Lie tu vai. Prie pro jek to „Ryt die nos mo ky to jų at ran ka“, be mi nė tų ša lių, jau pri si jun gė Aust ra li ja, Suo mi ja, Ai ri ja ir Oma nas.

Ža vi Jū sų pla ti veik la, glau dūs ry šiai su ki tų pa sau lio uni ver si te tų moks li nin kais ir prak ti kais. Ku rių ša lių švie ti mas sėk min giau sias?

La biau siai iš si ski ria Suo mi ja. Ten mo­ky to jai ypač ger bia mi. Pedagogo pro fe si ja Suo mi jo je yra pres ti ži nė, skir tin gai nei vi­so se ki to se Eu ro pos ša ly se. Ga li ma spė ti, kad, pa ge ri nus at ran kos sis te mą, ki to se vals ty bė se gal būt taip pat bus įma no ma pa kel ti mo ky to jo pres ti žą. Kaip ži no me, anks tes niais me tais jis bu vo di des nis, o da bar yra su ma žė jęs. Bet įdo mu, kad ir Suo mi ja no ri įsi trauk ti į šį pro jek tą ir sie kia dar la biau pa ge rin ti sa vo ša lies mo­ky to jų at ran kos sis te mą.

Gal ga lė tu mė te nu ro dy ti švie ti mo pro ble mas, ku rios šian dien var žo vi suo me nės pa žan gą?

Ma no nuo mo ne, švie ti mo sis te ma tu ri vi sas ga li my bes. Tad į jos at ei tį žvel giu op ti mis tiš kai. Pa ste biu, kad vi si į švie ti­mą įsi trau kę žmo nės (tiek moks li nin kai, tiek prak ti kai) yra nu si tei kę po zi ty viai ir pa lan kiai ver ti na šios sis te mos dar bus. Be abe jo, ša lių po li ti kai, va do vai tu rė tų siek ti di des nio švie ti mo fi nan sa vi mo.

Ko kį įspū dį Jums pa da rė Lie tu va ir ši pa ro da?Kol kas tu rė jau tik pus va lan dį pa žin čiai

su Vil niu mi. Taip pat ne pa vy ko ge rai ap­žiū rė ti pa ro dos dėl lai ko trū ku mo. Ma ne pa si ti ko ir iš kart pa so di no prie ap skri to jo sta lo. Tu rė siu dau giau lai ko ry toj ir ti kiuo­si nuo sta bių aki mir kų...

Ačiū už po kal bį.Juo­zas­ŽI­NE­LIS

Tylus, bet iškalbingas parodos „Studijos 2016“ akcentas – projekto „Rytdienos mokytojų atranka“ pristatymas. Be triukšmo, be euforijos, nes šis renginys iš tikrųjų nesulaukė pagrindinės šalies žiniasklaidos dėmesio, nors jo reikšmė – itin svarbi tiek pedagoginei bendruomenei, tiek visuomenei. Netylant diskusijoms apie mokytojo prestižą, tuštėjančias ir vis mažiau gabiausių abiturientų sulaukiančias pedagoginių studijų auditorijas, projektas „Rytdienos mokytojų atranka“ leidžia tikėtis, kad pagaliau atsakingų institucijų, politikų bus deramai įvertinta moksliniais tyrimais pagrįsta mokytojų rengimo sistema. Šio projekto kontekstas skatina priminti garsios lietuvių edukologės Meilės Lukšienės mintis, lyg susiliejančias su šiandienos idėjomis: „Visa švietimo sistema ne tik negali atsilikti – ji turi eiti avangarde. Ir mokytojo vaidmuo čia milžiniškas – jo rankose visa jaunoji karta – tik ji iš tikrųjų gali pastatyti mūsų laisvės pastatą...“

Jorko (Jungtinė Karalystė) universiteto Švietimo tyrimų centro profesorius, projekto koordinatorius Robertas  M.  Klassenas vienoje iš parodos salių susitiko su grupe LR švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojų ir aptarė Lietuvos dalyvavimo projekte klausimus.

Įgyvendinant projektą „rytdie-nos mokytojų atranka“ bus tiria-ma, kokios mokytojų asmeninės ir tarpasmeninės savybės yra reikš-mingos siekiant užtikrinti mokinių mokymosi sėkmę, ieškoma būdų, kaip atrasti šiomis savybėmis pa-sižyminčius asmenis ir paskatinti juos rinktis mokytojo profesiją. Projekte dalyvaus mokslininkai ir praktikai iš jungtinės Karalystės, australijos, Kanados, suomijos ir airijos.

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr.

Pa ro do je „Stu di jos 2016“

6

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (ŠMM) ini ci juos, kad Pa bė gė lių pri ėmi mo cen­tre gy ve nan tiems pa bė gė liams, taip pat per kel tie siems as me nims iš Uk rai nos įvai rio pą prak ti nę in for ma ci ją švie ti mo klau si mais teik tų spe cia liai pa skir tas ko or ­ di na to rius. Kad to kia in for ma ci ja itin rei ka lin ga, pa aiš kė jo per ŠMM at sto vų ap si lan ky mą Pa bė gė lių pri ėmi mo cen tre.

Su si ti ki me Ruk lo je da ly va vo švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist rė Na tal ja Is to mi na, ŠMM Ben dro jo ug dy mo de par ta men to di rek to rė Žyd ro nė Žu kaus kai tė ir ki ti

ruk lo je tu ri at si ras ti ko or di na to rius, in for muo sian tis pa bė gė lius švie ti mo klau si mais

mi nis te ri jos dar buo to jai, Stu di jų ko ky bės ver ti ni mo cen tro (SKVC) Kva li fi ka ci jų ver ti ni mo sky riaus ve dė jos pa va duo to ja Ri ma Ži lins kai tė, Jo na vos r. sa vi val dy­bės Švie ti mo, kul tū ros ir spor to sky riaus ve dė jas Vy tau tas Žeb raus kas, Pa bė gė lių pri ėmi mo cen tro di rek to riaus pa va duo to jo pa rei gas lai ki nai ei nan tis Li nas But kus, In teg ra ci jos sky riaus ve dė ja Ne rin ga Gau čie nė.

„Kar tu su Jo na vos ra jo no sa vi val dy bės at sto vais bus svars to ma, kad ko or di na to­riaus funk ci jas, sky rus pa pil do mų lė šų,

gal būt ga lė tų at lik ti so cia li nis pe da go gas ar kar je ros kon sul tan tas, ku ris dirb tų Ruk los Jo no Sta nis laus ko pa grin di nė je mo kyk lo je. Ši ug dy mo įstai ga tu ri ne­ma žai sėk min gos pa tir ties, kaip dirb ti su pa bė gė lių vai kais“, – sa kė vi ce mi nist rė N. Is to mi na.

To liau mo ky tis ir dirb ti Lie tu vo je ypač su in te re suo ti uk rai nie čiai. Cen tre šiuo me tu gy ve na 12 žmo nių, prieš pus an tro ar po rą mė ne sių at vy ku sių iš ka ro nu a lin­tų Uk rai nos vie to vių. Dau ge lis jų ne ži no, kur kreip tis, iš ki lus vie no kiai ar ki to kiai

L. But kus ir N. Is to mi na Ž. Žu kaus kai tė ir V. Žeb raus kas

Ruklos J. Stanislausko pagr. m-klos Ib klasės mokytoja Rosita Rudienė, mokyklos direktorius Darius Mockus, N. Istomina ir ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė Ona Čepulėnienė

si tu a ci jai. Pa vyz džiui, vie na mo te ris pa sa ko­jo, kad jos še šio lik me tį vai ką, ku ris Uk rai no je yra įgi jęs vi du ri nį iš si­la vi ni mą, uni ver si te tas Lie tu vo je at si sa kė pri im­ti dėl per jau no am žiaus. Žmo nėms taip pat ky la dau gy bė klau si mų dėl pro fe si nės kva li fi ka ci jos pri pa ži ni mo. Kai ku rie uk rai nie čiai jau net gi su si ra do dar bus, ta čiau ne ga li įsi dar bin ti, nes Lie tu vo je ne tu ri kva li­fi ka ci jos pri pa ži ni mo. Kaip pa sa ko jo L. But kus, dau gu ma uk rai nie čių yra la bai ga būs, darbš tūs, ini cia ty vūs, kai ku rie tu ri re tes nes spe cia ly bes, pa­vyz džiui, vie nas at vy kęs vai ki nas sa vo tė vy nė je ką tik įgi jo lai vų sta ty bos spe cia li za ci ją.

Uk rai nie čiai taip pat pra šė, kad gal būt bū tų ga li ma gauti as me ni nius

Al m

os V

i jei k

y tės

nuo

trau

kos

7

ru sų– lie tu vių kal bų žo dy nus, nes iš vyk da­mi iš cen tro viską tu ri grą žin ti į bib lio te­ką. O jie pa si ry žę iš mok ti lie tu vių kal bą, tad to kie žo dy nai la bai pra vers tų. Cen tre kal bos mo koma si kas dien maž daug 3 va lan das. Vi ce mi nist rei pa si tei ra vus, kas la biau siai pa ti ko Lie tu vo je, su lauk ta at­sa ky mo: „Li na“ (tai yra lie tu vių kal bos mo kan ti vyr. so cia li nė dar buo to ja Li na Ja nu šie nė). Kol tė vai su si pa žįs ta su lie­tu vių kal ba, jų ma žy liai pri žiū ri mi čia pat esan čia me už im tu mo kam ba ry je, o mo kyk li nio am žiaus vai kai kas ryt (kel tis ten ka 5 val.) va žiuo ja į Kau no Alek san dro Puš ki no gim na zi ją. Taip pat pa gei dau ja­ma, kad ma žes niuo sius vai kus cen tre bū tų ga li ma mo ky ti lie tu vių kal bos.

Cen tre ru siš kai ne kal ban tys pa bė gė liai mo ko mi at ski rai. Su jais ben drau ja ma an glų kal ba. Lie tu vo je no rin tis pa si lik ti af­ga nis ta nie tis vai ki nas pa sa ko ja, jog dve jus me tus sa vo tė vy nė je mo kė si far ma ci jos, o čia įgis pi cų ke pė jo spe cia ly bę.

Kaip pa žy mė ta per su si ti ki mą Ruk lo je, lie tu vių kal bos už si ė mi mų gru pės yra per di de lės, tad rei kė tų pa pil do mų mo ky to jų. Ne bū ti nai tu rin čių pe da go gi nį iš si la vi­ni mą, nes iki mo kyk li nu kus pui kiai ga li mo ky ti ir so cia li nis dar buo to jas.

SKVC at sto vė R. Ži lins kai tė in for ma vo, kad šiuo me tu pra dė tas reng ti pa bė gė liams skir tas in for ma ci nis pa ke tas apie už sie ny je įgy to vi du ri nio ir aukš to jo moks lo iš si la­vi ni mo pri pa ži ni mą. Ja me taip pat bus ir prak ti nės in for ma ci jos, pa vyz džiui, kur kreip tis įsi dar bi ni mo ir to les nių stu di jų klau si mais. Daž nai iš ka ri nio kon flik to zo­nų at vyks tan tys as me nys ne tu ri su sa vi mi iš si la vi ni mą pa tvir ti nan čių do ku men tų ir negali jų gau ti. Bet ir to kiais su dė tin gais at ve jais yra ska ti na mi kreip tis dėl kva li fi­ka ci jų ver ti ni mo ir pri pa ži ni mo, kad ga lė tų Lie tu vo je pa nau do ti, nors ir ne do ku men­tuo tas, bet įgy tas kom pe ten ci jas. SKVC ren gia ma me to di ka, skir ta ga li mai įver tin ti ir pri pa žin ti to kias kva li fi ka ci jas. SKVC yra ga vęs Uk rai nos pi lie čių, gy ve nan čių Pa bė gė lių pri ėmi mo cen tre, pra šy mus ir iš si la vi ni mo do ku men tus dėl vi du ri nio ar aukš to jo moks lo kva li fi ka ci jų aka de­mi nio pri pa ži ni mo. Kaip per su si ti ki mą in for ma vo Pa bė gė lių pri ėmi mo cen tro In teg ra ci jos sky riaus ve dė ja N. Gau čie nė, šiuo metu ruo šia mi do ku men tai, ku rie rei­ka lin gi sie kiant pri pa žin ti kva li fi ka ci jas iš Ira ko.

ŠMM at sto vai taip pat ap si lan kė švie­ti mo įstai go se, ku rio se ug do mi pa bė gė lių vai kai: Ruk los J. Sta nis laus ko pa grin di­nė je mo kyk lo je ir vai kų lop še ly je­dar­že ly je „Pu šai tė“. Ap tar ta, kad pas ta ra sis dar že lis, tu rin tis di de lę pa tir tį, kaip ug dy ti pa bė gė lių vai kus, sa vo me to di ka ga lė tų pa si da ly ti su vi so mis iki mo kyk li nio ug­dy mo įstai go mis Ug dy mo plė to tės cen tro „Mo ky to jo TV“ lai do je.

ŠMM­Ko­mu­ni­ka­ci­jos­sky­riaus­inf.

Mig ruo jan čių šei mų vai kų švie ti mas – aktuali tema. Jai bu vo skir tos trys Ug dy mo plė to tės cen tro (UPC) pro jek to „Mo ky to jo TV“ tran slia ci jos bei gruo dį vy ku si Švie ti­mo ir moks lo mi nis te ri jos (ŠMM) or ga ni­zuo ta kon fe ren ci ja „Mo­kyk­la­di­dė­jan­čios­įvai­ro­vės­kon­teks­te“.

UPC Ug dy mo tu ri nio įgy ven di ni mo ir or ga ni za vi mo sky riaus ve dė ja Ra sa Ša­va rei kai tė pa sa ko ja, kad kon fe ren ci jo je vy ku sios „4 kam pų“ dis ku si jos po te mės bu vo orien tuo tos į tai, kam svar bi ši pro ble ma: mo kyk lą, vai ką, šei mą ir ben­druo me nę. Kas pir miau sia su si du ria su įvai ro ve? Ne tik vai kas, ku ris pa ten ka į nau ją mo kyk lą ar pa ma to nau ją kla sės drau gą, tai taip pat di džiu lis iš šū kis šei mai, mo kyk lai ir ben druo me nei. Švietimo įstai­ga su si du ria su tam tik rais for ma lu mais dėl ug dy mo pro gra mų, kal bos bar je ro – kaip ben drau ti su vai ku, jei kal ba yra ne ži no ma, ir pan. Kon fe ren ci jo je dis ku tuo ta, kaip pri­im ti įvai ro vę ir ką da ry ti, kad at vy ku siems žmo nėms bū tų leng viau.

KoM PLeK si nė Pa GaL ba

Dis ku si ją ve du si UPC Ne for ma lio jo ug dy mo sky riaus me to di nin kė Gied rė Tu­mo sai tė į šį klau si mą žvel gė iš ben druo me­nės per spek ty vos: „Gy ve ni mas ne vyks ta at ski ro je izo liuo to je erd vė je, mo kyk la yra ben druo me nė je. Kal bė jo mės, ko kios pa gal bos ug dy mo įstai ga, šei ma ar vai kas ga li ti kė tis iš jos na rių. Vi si pri ta rė me min­čiai, jog rei kia skir ti dau giau dė me sio, kad ben druo me nės galėtų ak ty viau įsitrauk ti. Tai vie nas efek ty viau sių bū dų už si tik rin ti pa gal bą ar ben drą su pra ti mą.“ Kaip pui­kų pa vyz dį spe cia lis tė įvar di jo rug sė jo 26­ąją – Eu ro pos kal bų die ną. Tai ge ra pro­ga mo kyk lai ar ben druo me nei skir ti at ski rą dė me sį re tų kal bų at sto vams – tą dien jie tam pa iš skir ti niai. Taip pat tin ka įvai rios lab da ros ak ci jos ar ma ra to nai. Anot R. Ša­va rei kai tės, mo kyk la no ri, kad ir šei ma

Mo kyk lai rei kia pa lai ky mobū tų tam pa si ruo šu si – juk pa gal ba tu ri bū ti kom plek si nė. Ug dy mą dau giau sia le mia iš šei mos at ėju sios ver ty bės, nuo s­ ta tos, to dėl svar bus jos narių sie kis pa dė ti vai kui leng viau pri pras ti, pri si tai ky ti. Tai rei kia ska tin ti. Tė vai tu rė tų bū ti at vi ri ir ben drau ti su mo kyk la.

Po zi ty vi Pa tir tis

G. Tu mo sai tės tei gi mu, da lis mo kyk lų tu ri pa tir ties iš ki tų kon teks tų – ją ga li­ma pri tai ky ti ar pa si rem ti. Te rei kia no ro su vok ti, kaip tai ga li ma pa da ry ti da bar. Šiuo me tu yra dau gy bė į už sie nį iš vy ku­sių lie tu vių šei mų, ku rios ana lo giš kai tu ri in teg ruo tis į ki tas kul tū ras ir kar tu iš sau­go ti sa vą ją. Ly giai tas pats ir čia. Jau yra ne ma žai mo kyk lų, tu rin čių dar bo pa tir ties su tau ti nių ma žu mų, ki tų tau tų ir kul tū rų vai kais, ne mo kan čiais lie tu vių kal bos. Gal būt su tuo ma žiau su si du ria, tar ki me, Vi du rio Lie tu vos mo kyk los – čia dar ne­bu vo po rei kio mo ky ti lie tu vių kal bos kaip sve ti mo sios. O štai Ry tų Lie tu vos mo ky­to jams tai jau kas die ny bė: jie tu ri pa tir ties, ku ria ga lė tų da ly tis su ko le go mis. Pa tir čių yra daug, tik jos skir tin gos – kiek vie na ugdymo įstaiga tvar ko si pa gal ben drą lo­gi ką, kom pe ten ci ją, sa vo su pra ti mą, to dėl api ben drin ti sun ku.

ste re o ti Pai ir ži niasK Lai da

Mes ma žai ži no me apie ki tas kul tū ras, tad sukurta daugybė mi tų, ku riuos rei kia nu ga lė ti. Ži niask lai da vi sa tai iš ski ria tik kaip pro ble mą, bet ji ga li bū ti iš spren džia­ma. Pro ble ma bū tų, jei mo ky to jas su ki tos kul tū ros mo ki niu bū tų pa lik tas vie nas. Daug kas ma no, kad svar biau sia vai kus iš­mo ky ti lie tu vių kal bos, ta da jie pa žins kul­tū rą, įsi trauks į mo kyk los veik lą, bet ly giai taip pat rei ka lin ga ir psi cho lo gi nė pa gal ba. Jei tie žmo nės ga vo prie globs tį, tu ri pa bė­gė lio sta tu są, pa ty rė ka ro bai su mus, jiems tu rė tų pa dė ti pro fe sio na lus psi cho lo gas.

„Mo ky to jo TV“ tran slia ci jo je da ly va vę Jung ti nių Tau tų Vy riau sio jo pa bė gė lių ko­mi sa ro at sto vė Lie tu vo je Re na ta Ku leš ir Lie tu vos so cia li nių ty ri mų cen tro Et ni nių ty ri mų ins ti tu to moks lo dar buo to jas Ka ro­lis Ži bas tei gė, kad su si da riu sius ste re o ti­pus su griau ti ga li tik gy vas ben dra vi mas su pa bė gė liais, tie sio gi nė pa tir tis. Iš anks­ti nių nuo sta tų ne tu rin tiems vai kams, ypač iki mo kyk li nio am žiaus, vis ką su pras ti daug leng viau, tad rei kė tų su da ry ti jiems są ly gas su si pa žin ti su pa bė gė lių at ža lo­mis. Ma žy liams apie juos de rė tų aiš kin ti pa pras tai – pa brėž ti, kad šiems as me nims

iš anks ti nių nuo sta tų ne tu rin tiems vai kams,

ypač iki mo kyk li nio am žiaus, vis ką su pras ti

daug leng viau, tad rei kė tų su da ry ti jiems

są ly gas su si pa žin ti su pa bė gė lių at ža lo mis.

Nukelta­į­17­p.

8

Per tvar Kos Prie Lai dos

Mo kyk lų va do vų at ran kos ir ver ti ni mo klau si mai nuo lat yra švie ti mo po li ti kų dė me sio cen tre. Įvai riau siais ty ri mais sie­kia ma įro dy ti, kad mo kyk los va do vas ga li da ry ti tei gia mą po vei kį mo ki nių pa sie ki­mams. Apie šios sri ties po ky čių bū ti ny bę už si min ta pa grin di niuo se to me to Lie tu vos švie ti mo stra te gi niuo se do ku men tuo se. Tad 2011 m. lie pos 1 d. LR švie ti mo ir moks lo mi nist ras pa tvir ti no nau jus kva­li fi ka ci nius rei ka la vi mus švie ti mo įstai gų va do vams ir nau ją jų sky ri mo tvar ką. Šiais do ku men tais siek ta įves ti pro fe sio na les nę va do vų at ran ką.

Ko dėl iš ryš kin ta bū tent kom pe ten ci­jų svar ba? Ma žė ja mo ki nių skai čius ir per ei na ma prie di des nio mo kyk lų sa va­ran kiš ku mo, tad anks tes nė va do va vi mo mo kyk lai sam pra ta ne be tin ka. Ne pa kan ka tik pa lai ky ti esa mą si tu a ci ją. Mo kyk lų va­do vai tu ri ge bė ti kel ti re a lius tiks lus, telk ti re sur sus, ste bė ti pro ce sus ir kon tro liuo ti re zul ta tus. Tik te ori nių ži nių ne be už ten ka, ky la va do va vi mo kom pe ten ci jų po rei kis.

Ki ta prie žas tis – įvai riau sių įta kų ren­kant švie ti mo įstai gos va do vą pre ven ci ja. Be abe jo, su vok ta, kad nuo švie ti mo įstai­gų sa vi nin kų, mo kyk lų ben druo me nių ar ki tų su in te re suo tų as me nų po vei kio vi sai at si ri bo ti ne pa vyks, ta čiau kan di da tas pri va lo tu rė ti bent ba zi nius va do va vi mo prad me nis.

Tre čia – ti kė ta si, kad augs pa si ren gu­sių jų ei ti švie ti mo įstai gų va do vų pa rei gas re zer vas. 2011 m. pra džio je prieš pen si nio ar pen si nio am žiaus di rek to riai va do va vo maž daug šeš ta da liui vi sų Lie tu vos ben dro­jo ug dy mo mo kyk lų, dau giau nei penk ta­da liui iki mo kyk li nių ins ti tu ci jų ir dau giau nei treč da liui pro fe si nio mo ky mo įstai gų. Pa si tai kė ke tu rias de šim ties ir dau giau

Pre ten den tų į švie ti mo įstai gų va do vus kom pe ten ci jų ver ti ni mas: pa tir tis ir

re zul ta tai

me tų va do va vi mo dar bo sta žą tu rin čių va do vų. Tad rei kė jo pra dė ti gal vo ti apie ko ky biš ką re zer vo ren gi mą.

Tai gi, nuo do ku men tuo se de kla ruo ja­mų po rei kių per ei ta prie tik rų šios sri ties dar bų.

KoM Pe ten ci jų ver ti ni Mas

Iki 2011 m. eg zis ta vu sią vien pa ko pę mo kyk lų va do vų at ran ką pa kei tė dvi pa­ko pė. Pir mą ją jos da lį – pre ten den tų į švie ti mo įstai gų va do vus kom pe ten ci jų ver ti ni mą – pa ti kė ta vyk dy ti NMVA. Šis pa tik ri ni mas ta po pir muo ju ir at ski ru at­ran kos eta pu. Jo re zul ta tas – įver ti ni mas pen kia ba lė je sis te mo je – su da rė pu sę pre ten den to ben dro ga lu ti nio ver ti ni mo. Įves ta ir kva li fi ka ci nė są ly ga – pir ma ja me eta pe ne pa sie ku siems nu sta ty tos mi ni­ma lios ri bos ne lei džia ma to liau var žy tis kon kur se dėl švie ti mo įstai gos va do vo pa rei gų.

Va do vui rei ka lin gos kom pe ten ci jos są ly gi nai bu vo su skirs ty tos į dvi gru pes. Ben­dro­sioms­kom­pe­ten­ci­joms­pri skir ti as me ni nio veiks min gu mo, stra te gi nio mąs ty mo ir po ky čių val dy mo, mo kė­ji mo mo ky tis, va do va vi mo žmo nėms, ben dra vi mo ir in for ma vi mo ge bė ji mai. Va­do­va­vi­mo­sri­čių­kom­pe­ten­ci­jos­apė­mė stra te gi nio švie ti mo įstai gos val dy mo, va do va vi mo ug dy mui ir mo ky mui si, va do­va vi mo pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni­mui, švie ti mo įstai gos struk tū ros, pro ce sų, iš tek lių val dy mo, švie ti mo įstai gos part­ne rys tės ir ben dra dar bia vi mo ge bė ji mus.

Ver ti nant siek ta nu sta ty ti šių kom pe­ten ci jų pa si reiš ki mo laips nį. Tam nau do ti įvai rūs bū dai: in ter viu, in di vi du a lios ir gru pi nės va do va vi mo už duo tys, vaid me­nų už duo tys, švie ti mo ži nių ir su pra ti mo bei ben drų jų mąs ty mo ge bė ji mų tes tai.

Už duo tys – ne di fe ren ci juo tos pa gal švie­ti mo įstai gų ti pus. Svar bu, kad jos lei do „pa ma tuo ti“ tu ri mus ge bė ji mus: pri im ti ir ar gu men tuo ti spren di mus, skir ti pri ori­te tus, pa skirs ty ti lai ką, pa lai ky ti po kal bius ir jiems va do vau ti, pa ska tin ti ki tą as me nį ar de le guo ti veik las ir t. t.

Sie kiant už tik rin ti ko ky bę, kiek vie na kom pe ten ci ja tik rin ta ne ma žiau kaip dviem skir tin gais me to dais. Ver ti ni mas su­pla nuo tas taip, kad kiek vie ną pre ten den tą ste bė tų ke li ver tin to jai. Pa tik ri ni mas vy ko vi są dar bo die ną.

KoM Pe ten ci jų ver ti ni Mo Po Ky Čiai 2015 Me tais

Grei tai iš ryš kė jo kai ku rie 2011 m. nu sta ty tos ver ti ni mo tvar kos trū ku mai. Kom pe ten ci jų ver ti ni mas, skir tin gai nuo ži nių ver ti ni mo, rei ka lau ja di des nių lai ko, žmo giš kų jų ir fi nan si nių iš tek lių są nau dų. Vie nas iš trū ku mų – ga li mų kan di da tų į švie ti mo įstai gos va do vus kom pe ten ci jų ver ti ni mo tem pas, ki taip sa kant – ne spė ta ten kin ti vi sų no rin čių įsi ver tin ti po rei kių. Daž nai vy ko tik „gais rų ge si ni mas“, t. y. ver tin ti ne iš anks to kar je rą pla nuo jan tys, bet sku bos tvar ka į jau pa skelb tus kon­kur sus be si ren gian tys pre ten den tai. Tai gi, įgy ven din ti vie ną iš tiks lų – plės ti pa si ren­gu sių va do vau ti pre ten den tų ra tą – at ran­kos pro ce sas ne pa dė jo. Kar tais nu tik da vo taip, kad švie ti mo įstai gų sa vi nin kai bu vo pri vers ti ku riam lai kui ati dė ti kon kur są ar­ba įver tin tų pre ten den tų trū ku mas ver tė jį skelb ti pa kar to ti nai. Iš ryš kė jo ir ver ti ni mų dub lia vi mas, nes ant ra ja me at ran kos eta pe kon kur sų ko mi si jos nau do jo pa na šius į NMVA ver ti ni mo kri te ri jus.

Įver ti nus trū ku mus ir ne at si sa kius tei­gia mų po slin kių, 2015 m. LR švie ti mo ir moks lo mi nist ras kiek pa kei tė ket ve rius me tus ga lio ju sią va do vų at ran kos tvar ką. NMVA vyk do mas kom pe ten ci jų ver ti ni­mas su trum pė jo iki 4 va lan dų, at pi go ir pa spar tė jo. Taip at si ti ko to dėl, kad bu vęs de šim ties ver ti na mų kom pe ten ci jų są ra šas bu vo pa da ly tas į dvi da lis. Su ben dro mis va do vo as me ni nė mis sa vy bė mis su si ju sias kom pe ten ci jas pa lik ta ver tin ti NMVA. Agen tū ros sam do mi ne pri klau so mi ver­

2015–2016 m. san dū ro je Na cio na li nės mo kyk lų ver ti­ni mo agen tū ros (NMVA) nuo 2011 m. va sa ros vyk do mas pre ten den tų į švie ti mo įstai gų va do vus kom pe ten ci jų ver­ti ni mas pri ar tė jo prie sim bo li nės 1000 ri bos. Tad tai pui ki pro ga api ben drin ti kai ku riuos re zul ta tus. Ki ta dings tis kal bė ti apie šį pro ce są – jo sėk mės pri pa ži ni mas tarp tau­ti niu mas tu. Sėk min ga švie ti mo įstai gų va do vų at ran kos per tvar ka ta po sva riu veiks niu ren kan tis bū tent Lie tu vos eks per tus pa dė ti su tvar ky ti pa na šius pro ce sus Bu vu sio je Ju gos la vi jos Res pub li ko je Ma ke do ni jo je.

9

tin to jai to liau „ma tuo ja“ pre ten den tų as­me ni nį veiks min gu mą, stra te gi nį mąs ty mą ir po ky čių val dy mą, mo kė ji mą mo ky tis, va do va vi mą žmo nėms, ug dy mui ir mo­ky mui si. Su trum pė jus ver ti ni mo lai kui li ko tik da lis bu vu sių už duo čių: at si sa ky ta švie ti mo ži nių ir su pra ti mo tes to, vaid me­nų už duo čių.

Ki ta kom pe ten ci jų ver ti ni mo da lis pri klau so nuo kon kur sų ko mi si jos. Jos na riams rū pi stra te gi nio val dy mo, va do va­vi mo pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mui, struk tū ros, pro ce sų, iš tek lių val dy mo, part ne rys tės ir ben dra dar bia vi mo, ben dra­vi mo ir in for ma vi mo kom pe ten ci jų raiš ka kon kre čio je švie ti mo įstai go je.

ver ti ni Mų sta tis ti Ka

2011–2015 m. vy ko 998 pre ten den tų ver ti ni mai, įver tin tos 897 kan di da tų į švie ti mo įstai gų va do vus kom pe ten ci jos. 83 as me nys jas ver ti no si du kar tus, o 9 – net tris kar tus.

Di džiau sią įsi ver ti nu sių jų da lį su da rė ar ti miau sias va do vų re zer vas – švie ti mo įstai gų va do vų pa va duo to jai ir ug dy mo sky rių ve dė jai. Šeš ta da lis kan di da tų – tu­rin tys tie sio gi nės va do va vi mo švie ti mo įstai gai pa tir ties. Mo kyk lų per tvar ka ar as me ni nės prie žas tys ver tė di rek to rius pa si tik rin ti sa vo kom pe ten ci jas.

Be veik pu sė įsi ver ti nu sių pre ten den­tų – dar bi nę ir kū ry bi nę bran dą pa sie kę ke tu rias de šimt me čiai. Dau ge lis jų jau

„ne be til po“ siau ruo se pa va duo to jų ar tie­siog ei li nių pe da go gų rė muo se ir ban dė pa si nau do ti at si vė ru sio mis ga li my bė mis. Vi sai su pran ta ma, kad tik men ka da lis ne pa sie ku sių 30 me tų ri bos žmo nių drį so įsi ver tin ti sa vo va do va vi mo po ten cia lą. Dar pa ly gin ti ma ža gy ve ni mo ir pro fe si nė pa tir tis, ma tyt, lė mė jų drą sos sto ką.

Tik riau siai, nie ko ne ste bins fak tas, kad vy rai su da rė tik penk ta da lį vi sų įsi ver ti nu­sių pre ten den tų.

ver ti ni Mų re zuL ta tai

Kaip šioms pre ten den tų ka te go ri joms se kė si pa ro dy ti va do va vi mo ge bė ji mus? Ge riau siai se kė si jau tu rin tiems pa tir ties, bū tent – švie ti mo įstai gų va do vams ir jų pa va duo to jams. Apie 60 proc. to kių pre­ten den tų sėk min gai įvei kė pir mą jį bar je rą. Tik kiek ma žiau nei treč da lis vi sai va­do va vi mo pa tir ties ne tu rin čių kan di da tų įro dė, kad jie ga li sėk min gai va do vau ti švie ti mo įstai gai.

Ver ti ni mo re zul ta tai ko re lia vo ir su pre ten den tų am žiu mi. Sėk mės ti ki my bė nuo sek liai di dė jo nuo ga na pra stai įsi ver­ti nu sių pa čių jau niau sių jų (iki 30 me tų) kan di da tų iki pa sie ku sių dar bi nę, kū ry bi nę bran dą (tarp 40 ir 49 me tų). Su lau kę 50 ir dau giau me tų pre ten den tai įsi ver ti no jau šiek tiek pras čiau.

Ko kias ga li ma da ry ti iš va das apie at s­ ki rų kom pe ten ci jų raiš ką? Pa kan ka mus ar aukš tes nius nei mi ni ma liai rei ka lin gus va­do­va­vi­mo­žmo­nėms ge bė ji mus pa ro dė tik kiek dau giau nei pu sė vi sų pre ten den tų, o pa kan ka mą ar aukš tes nį mo­kė­ji­mo­mo­ky­tis kom pe ten ci jos ly gio ver ti ni mą ga vo net 84 proc. vi sų kan di da tų.

Kas lė mė pre ten den tų ne sėk mes? Ver­ti ni mus vyk džiu sios eks per tės nu ro do to kias ben driau sias prie žas tis: • va do va vi ma sis ke lių de šimt me čių se­nu mo idė jo mis apie va do vo vaid me nį švie ti mo įstai go je;

• in teg ra lu mo – dar nos tarp žo džių ir ro­do mo el ge sio – sto ka;

• su pra ti mo, kad pe da go gai yra ar ti miau­sias pa vyz dys vai kams, trū ku mas;

• po zi ty vu mo, at vi ru mo sto ka.

Po žiŪ rio Į va do va vi Mą Kai tos bŪ ti ny bė

Pa pra šy tos įver tin ti ben driau sias įsi­ver ti nu sių pre ten den tų ge rą sias sa vy bes, ver tin to jos pa tei kė pla tų jų spek trą: „be si­kei­čian­tis­po­žiū­ris­į­vai­kus,­jų­ver­ti­ni­mą“ (Jur ga), „po­zi­ty­vus­ti­kė­ji­mas­ir­at­vi­ru­mas­žmo­nėms,­ ži­nioms,­ ap­lin­kai“ (Jo vi ta), „mei­lė­sa­vo­dar­bui,­ti­kė­ji­mas­tuo,­ką­da­ro,­en­tu­ziaz­mas“ (Kris ti na) ir t. t.

Šie api bū di ni mai liu di ja, kad ver ti ni­muo se da ly va vo šim tai pui kių pe da go gų, šven tai ti kin čių sa vo kil nia mi si ja, „įgy­ven­di­nan­čių­sa­vo­idė­jas­net­ir­ta­da,­kai­ki­ti­sa­ko,­kad­tai­ne­įma­no­ma“ (Min tau tė). Yra

ir ki ta me da lio pu sė: net pats ge riau sias pe da go gas, ran dan tis ke lius į vai kų šir dis ir pro tus, ne bū ti nai pri va lo pa si žy mė ti va do vo sa vy bė mis. Dar san ty ki nai di de­lė švie ti mo ben druo me nės da lis ne no ri su pras ti, kad ug dy mo įstai gos va do vui rei ka lin gos tam tik ros įgy tos kom pe ten ci­jos. Kaip ne kiek vie na vi rė ja ga li val dy ti vals ty bę, taip ir ne kiek vie nas (kad ir pats nuo sta biau sias) pe da go gas ga li va do vau ti švie ti mo įstai gai. Pas ta rą jį tei gi nį ilius­ t ruo ja ne di de lis eks pe ri men tas, vyk dy tas prieš pas ku ti nę pra ėju sių me tų die ną. Į NMVA se mi na rą apie kom pe ten ci jų ver ti­ni mą at vy ku sių da ly vių pa pra šy ta įver tin ti de šimt va do vo kom pe ten ci jų. Pa siū ly ta iš skir ti dvi pa čias rei ka lin giau sias, ku rio­mis tu rė tų pa si žy mė ti tik dirb ti pra de dan tis mo kyk los va do vas, ir dvi – ma žiau siai rei ka lin gas. Eks pe ri men te da ly va vo 20 pe da go gų. Pačia reikalingiausia pasirink­ta švietimo įstaigos struktūros, procesų, išteklių valdymo kompetencija, o sąrašo pabaigoje atsidūrė vadovavimo ugdymui ir vadovavimo žmonėms kompetencijos. Ga li ma dis ku tuo ti, ar rei kia pra de dan čiam va do vui to bu lai iš ma ny ti įstai gos struk tū­ros, pro ce sų ir iš tek lių val dy mo ypa ty bes, ar tai ga li ma iš mok ti tie siog dar bo vie to je. Ta čiau su ti ki me – sun kiai pa aiš ki na mas įsi ti ki ni mas, kad mo ky tis va do vau ti žmo­nėms, iš anks to ne tu rint va do vo, ly de rio sa vy bių, ga li ma ir jau pra dė jus dirb ti. Toks va do va vi mo sa vy bių nu ver ti ni mas pa aiš­ki na ir ben druo sius ver ti ni mo re zul ta tus.

vie toj aPi ben dri ni Mų

Penk tuo sius me tus įpu sė jęs kom pe­ten ci jų ver ti ni mo pro ce sas kiek ap ri bo jo at si tik ti nių žmo nių ta pi mą švie ti mo įstai gų va do vais. Kom pe ten ci jų iš anks ti nis ver­ti ni mas lei do pri stab dy ti ne pa si ren gu sių as me nų pa te ki mą į at ran kos kon kur sus ir ap skri tai pa di di no vi so pro ce so skaid ru mą.

Ir dar... 2011 ir 2015 m. pa skelb ta 413 kon kur sų į švie ti mo įstai gų va do vų pa rei gas. Pa ly gin ki me su įvy ku siais ver­ti ni mais: vi du ti niš kai į vie ną kon kur są įsi ver tin ti re gist ra vo si ma žiau nei 2,5 pre ten den to. Iš tik rų jų skai čius yra dar ma žes nis, nes da lis as me nų, ku rie ver ti­no si kom pe ten ci jas, ne ke ti no da ly vau ti ar ti miau siuo se pa skelb tuo se kon kur suo se. Ma tyt, kad pats kom pe ten ci jų ver ti ni mo fak tas da liai žmo nių iš anks to „sig na­li za vo“ apie tam tik rų ly de rio sa vy bių, pir miau sia – pa si ti kė ji mo sa vo jė go mis, trū ku mą.

Ki ta ver tus, no ras įsi ver tin ti va do va vi­mo ge bė ji mus – la bai svei kin ti nas reiš ki­nys nuo pat pir mo sios ver ti ni mų die nos. Vi siems, jau nu spren du siems rink tis ne leng vą švie ti mo įstai gos va do vo ke lią, no rė tų si pa lin kė ti sėk mės vi suo se at ran­kos eta puo se.

Eval­das­BA­KO­NISL. e. p. NMVA Po li ti kos ana li zės sky riaus vedėjas

Įvertinti pretendentai pagal vadovavimo patirtį

Įvertinti pretendentai pagal amžiaus grupes

10

ne Gęs tan ti Pi Lie tiš Ku Mo uG nis

Pa pi lės pra džios mo kyk la 1934 m. pa va din ta S.  Dau kan to var du. Di dis švie tė jas tik riau siai ta po Jū sų an ge lu sar gu?

Taip, S. Dau kan to idė jos ne kar tą mus iš ve dė į rei kia mą ke lią. Ir šis ke lias, pa si­ro do, yra kaip tik tas, ku rio mums rei kė jo stip ri nant pa trio tiš ku mą.

2009  m. Jū sų įstai go je lan kė si LR Pre zi den­tas Val das Adam kus ir įtei kė bran dos ates ta tus pir ma jai gim na zis tų lai dai. Kaip tai pa vei kė ben druo me nę?

Jo Eks ce len ci ja Val das Adam kus tei gė, kad esa me vals ty bės at ei ties kar tų kal vė. Lin kė jo ne nu kirs ti že mai tiš kų šak nų ir jas puo se lė ti. Tuo me čiai gim na zis tai, ne abe­jo ju, di džiuo ja si ga vę bran dos ates ta tą iš Pre zi den to ran kų. Tai ne tik mū sų įstai gos, bet ir vi sos Pa pi lės ben druo me nės is to ri nis įvy kis. O to kie reiš ki niai po zi ty viai pa­vei kia vi sus: mo ki nius, tė vus, pe da go gus ir net su gim na zi ja ne su si ju sius mies te lio gy ven to jus, – ne si jau čia me esan tys nuo­ša lė je, pa mirš ti, ne rei ka lin gi.

Ge di mi no pi lies bokš to vė lia va – Pa pi lė jeKas met sau sio 1­ąją – Lie tu vos vė lia vos

die ną – vals ty bės trispalvė iš kil min gai ke lia ma Ge di mi no pi lies bokš te. Me tus gar bin gai bu dė ju si, ji tra di ciš kai per duo­da ma sau go ti vie nai Lie tu vos mo kyk lai, pa si žy mė ju siai pi lie ti nio ir tau ti nio ug dy­mo sri ty je, puo se lė jan čiai is to ri nę at min tį. Pra ėju sių jų me tų Ge di mi no pi lies bokš to vė lia va sau sio 1 d. iš kil niai įteik ta Ak me­nės r. Pa pi lės Si mo no Dau kan to gim na zi­jai, iš ug džiu siai dau giau siai sa va no rių. Tai liu di ja apie ug dy mo įstai gos ben druo me­nės glau dų ben dra dar bia vi mą, ge bė ji mą iš girs ti, vie niems ki tus su pras ti, dar niai veik ti ir siek ti pra smin go re zul ta to.

Apie pui kų įver ti ni mą ir švie sius rū pes čius „Švie­ti mo nau jie nos“ kal bi no Pa pi lės S. Dau kan to gim­na zi jos di rek to rių Ra mū­ną PeR MI nĄ, ti kin tį, kad „vis kas gims ta iš pa ties žmo gaus“ ir „pa čios stip­riau sios pi lie tiš ku mo pa­mo kos yra tos, ku rios ne­nu ro dy tos tvar ka raš ty je...“

Gim na zi ja itin pa šlo vin ta 2016 m. pra džio je – jai gar bin gai įteik ta Lie tu vos vė lia va. Trum pai pa pa sa ko ki te apie šį reikš min gą įvy kį...

Vė lia va yra veik los kryp ties, įsi ti ki ni­mų, per ga lės, iš ti ki my bės, lo ja lu mo, prie­sai kos, gar bės, ga lios žen klas. Gy ve na me ne itin ra miu lai ko tar piu, tad šios vė lia vos ver tė yra dar di des nė. Jau nie ji mū sų šau liai at ve žė Ge di mi no pi lies vė lia vą iš Vil niaus ir iš kil min gos ri kiuo tės me tu per da vė gim na zi jai.

Ne di de lio Pa pi lės mies te lio gim na zi ja iš ug dė dau giau siai pri va lo mą ją ka ro tar ny bą pa si rin­ku sių at lik ti sa va no rių. Kuo už de gė te jau nuo lių šir dis?

Ge riau sias įkvė pė jas – pa vyz dys. Tu­ri me pui kų jau nų jų šau lių va dą Vy­gan­tą­Vai­čių bei Pa pi lės šau lių bū riui va do vau­jan tį Žy­gi­man­tą­Mer­čai­tį, ku ris ypač mo ty vuo ja mo ki nius. Va dai ma to ga li mus po ten cia lius ka riū nus, jau čia pras mę dirb ti su mū sų vai kais. Tarp sa va no rių – dau giau vai ki nų, mer gi nų penk ta da lis. Juos la bai pa lai ko tė vai, o pi lie tiš ku mo ug nį kurs to­me vi si – mo ky to jai, šei ma, ap lin ka. Su­pran ta ma, mo ty vuo ja ir tai, kad ši veik la tam pa svar biu ga li mos kar je ros žings niu.

aK Me nės 9-oji šau Lių Kuo Pa

Šven tė bai gė si. Ką ug dy mo įstai go je „veiks“ Ge di mi no pi lies bokš to vė lia va?

Tu ri me mu zie jų, ta čiau ne no ri me jos už­da ry ti tarp ke tu rių sie nų. Esa me įsi ti ki nę, kad kas dien ma to ma Lie tu vos tri spal vė įkvėp tų ge riems dar bams ir mo ki nius, ir mo ky to jus, ir gim na zi jos va do vus, vi siems pri min tų gau tą įpa rei go ji mą, at sa ko my bę. Vė lia vą tur būt eks po nuo si me vi sai ben­druo me nei ma to mo je vie to je – spe cia liai to kią įreng si me. Ša lia pa teik si me pa trio­tiš ku mą liu di jan čių nuo trau kų ga le ri ją.

Ko kią ži nią ši vė lia va, 2015 m. ple vė sa vu si virš Lie tu vos, per da vė mo ki niams, pe da go gams?

Tęs ti pra dė tus dar bus su dar di des niu už si de gi mu. Gar bin gas įver ti ni mas – džiu gi ži nia vi siems. Tai pa tvir ti na, kad gim na zi jos ko man da ei na tei sin gu ke liu. No ri me bū ti Jos ver ti.

Pa pa sa ko ki te pla čiau apie ben dra dar bia vi mą su ka riš kiais – Ak me nės r. šau lių kuo pa...

Ne ofi cia lus ben dra dar bia vi mas su ka­ riš kiais pra si dė jo dar 2012 m., kai ren­gė me pro jek tą „Kul tū ros ke lias Dau kan­tui“. Ta da gim na zi jo je lan kė si Ma žei kių 603­io sios pės ti nin kų kuo pos at sto vai. Ki lo idė ja pra šy ti pa gal bos su da rant žy gio pės čio mis marš ru tą: Pa pi lė– Vil­nius. Šios kuo pos na rė įvyk dė pra šy mą ir pa dė jo įgy ven din ti pro jek tą – net pa ti da ly va vo žy gy je. Tai pa ska ti no per mąs­ty ti, kaip gim na zis tų ener gi ją pa nau do ti po zi ty viems da ly kams. Da ly va vo me Kel­mės r. Šau kė nų Vla do Pūt vio­Put vins kio vi du ri nės mo kyk los (dab. Vla do Pūt vio­Put vins kio gim na zi jos) or ga ni zuo ta me res pub li ki nia me tu riz mo są skry dy je, ku rį su reng ti pa dė jo šau liai. Mokiniams tai bu vo mo ty vuo jan tis pa vyz dys ir ta da pa­tys nu spren dė įsteig ti šau lių bū re lį. Kai ini cia ty vą pasiūlo vai kai, ga li ma kal nus nu vers ti. Štai tos die nos su ma ny mo re­zul ta tas: šian dien tu ri me jau nų jų šau lių bū rį gim na zi jo je, iš jau nų jų šau lių bū re lio iš au go Lie tu vos šau lių są jun gos Ak me nės 9­oji šau lių kuo pa. Sa ky čiau, mū sų įstai­go je yra ne po pu lia rus te ori nis ug dy mas, o pa pli tę prak ti niai da ly kai: re gi, kas vyks­ta ap lin kui, svars tai, jei ver ta, jei ma tai pras mę – imie si nuo sek laus ir at kak laus dar bo. Kliū čių ir abe jo nių kaip ne bū ta. Su si klos tė pa lan kios ap lin ky bės? Sun ku pa sa ky ti. Vis kas gims ta iš pa ties žmo gaus. Prie var tos nė vie nas juk ne mėgs ta me.

11

An tra ver tus, kaip ga li ma ug dy ti lais vės po jū tį prie var ta? To kios veik los pa sie ki­mai – vie na die niai, ne pa lie čian tys vai ko gel mių. Mū sų gim na zis tai ga li lais vai rink tis ne for ma li ą ją veik lą: jei ji ga ji, va­di na si, tin ka mai pa si rink ta. Jau nų jų šau lių bū rys – pui kus spren di mas. Prak ti ka, gy­vas pa vyz dys, ly de rys tė, fi zi nio ak ty vu mo po rei kis – tai pa grin di niai veiks niai, lė mę tai, kad ka riš kiai ra do mus, o mes – juos.

veiKs Min Giau sia uG dy Mo Me to di Ka

Pi lie ti nis ir tau ti nis ug dy mas – be ga lo sub ti lus da ly kas, ku rio ne ga li ma iš reikš ti nei skai čiais, nei for mu lė mis. Ko kius „ma giš kus žen klus“ Jūs tai ko te?

Tie sa, tai ne pa ma tuo ja mi da ly kai. Bet, aiš ku, pa žįs ti tai, ką my li. Kai mo vai kas ge rai pa žįs ta sa vo kraš tą – jo kas die ny bė te ka už da res nė je erd vė je nei did mies čio mo ki nio, o san ty kis su vie to ve yra glau­des nis. Mo ko me gerb ti vis ką, ką my li. Juk ne sun ku bran gin ti tai, ko ne sa me iš bars tę. Tad da bar svar biau sias mū sų už da vi nys – ne iš bars ty ti kar tų kar to mis puo se lė to tau­ti nio ta pa tu mo jaus mo.

Ne re tai mo ki niai pi lie tiš ku mo ug dy mą trak­tuo ja kaip nuo bo dų, ne pa trauk lų ir at gy ve nu sį da ly ką. Kaip yra Jū sų ug dy mo įstai go je?

Pa čios stip riau sios pi lie tiš ku mo pa mo­kos yra tos, ku rios ne nu ro dy tos tvar ka­raš ty je, bet iš gy ven tos per veik lą. Tai – veiks min giau sia ug dy mo me to di ka. Ypač pui kią pa trio tiš ku mo pa mo ką gim na zis tai ga vo sau sio 1­ąją Vil niu je. Dar lau kia Va­sa rio 16­osios iš kil min ga ei se na – ne ši me tris de šimt tri spal vių per Pa pi lės mies te lį ir ati duo si me pa gar bą S. Dau kan tui. Ruo­šia mės pi lie ti nės dai nos kon cer tui, ku rį Pa pi lės ben druo me nė iš girs ko vo mė ne sį. Tai mū sų vi sų pi lie tiš ku mo pa mo kos.

Tei gia ma, kad vai kas tap tų tik rai pi lie tiš kas, rei kia, jog ir mo ky to jas toks bū tų. Kur Jū sų pe da­go gai se mia si pi lie tiš ku mo dva sios ir pa vyz džių?

Mo ky to jams jau į krau ją įau gęs že­mai tiš kas at kak lu mas bran gin ti lais vę. Pi lie tiš ku mo dva sios aruo das mums yra S. Dau kan tas, jo dva sia gy va mū sų šir dy­se. Kas met šven čia me šio žy maus že mai­čio gim ta die nį. Tra di ci ja ta po gim na zis tų in teg ruo ti pro jek tai – jie ska ti na do mė tis gar saus is to ri ko pa li ki mu, ap skri tai Lie tu­vos is to ri ja, gi liau ją pa žin ti, in ter pre tuo ti, ly gin ti pra ei tį su šių die nų re a li jo mis.

Ko kias tau ti nes tra di ci jas, tau ti nio me no ša­kas, pa pro čius puo se lė ja Jū sų gim na zi ja?

Kai mo vie to vės gim na zi jo je ne for ma­lio jo švie ti mo ren gi nių yra ne ma žai vien dėl to, kad kar tais vai kams šie už si ė mi mai bū na vie nin te lė sa vi raiš kos ar ba pa žin ties su kul tū ri niu gy ve ni mu ga li my bė. Mūsų įstaigoje vei kia tau ti nių in stru men tų, et­ni nės mu zi kos bū re liai, ren gia me moks lo me tų pa baig tu ves – „Že mai tiš kas dė ka­vo nes“. Ta da bū ti na do mė tis že mai tiš ko ku li na ri nio pa vel do re cep tais – kiek vie na kla sė ruo šia sta lą iš Že mai ti jai bū din gų pa tie ka lų. Ten ka iš ma ny ti ir smul ki ą ją tau to sa ką, nes „Že mai tiš kas dė ka vo nes“ rei kia api pin ti žai di mais. Dar įgy ven di no­me pro jek tą „Tra di ci nių ama tų puo se lė ji­mas Pa pi lė je“, ku rį rė mė Eu ro pos Kai mo plėt ros fon das, vie tos veik los gru pės. Tai gim na zi jai su tei kė ir ne ma žą fi nan si nę pa ra mą. Da ly vau ja me tra di ci niuo se pro­jek tuo se ir šven čia me tra di ci nes šei mų su si bū ri mo šven tes.

„ne be už tvenK si uPės bė Gi Mo...“

Mo ky ti jau ni mą di džiuo tis sa vo ša li mi, kal ba, is to ri ja – pa trauk li veik la ar su dė tin gas dar bas?

„Z“ kar tos jau ni mas yra vir tu a lu mo, po ky čių ir mo der nu mo pi lie čiai. Pe da­

go gams svar bu su vok ti ir gerb ti jau nų žmo nių at vi ru mą po ky čiams ir kar tu di­na miš ko je kas die ny bė je iš sau go ti tai, kas ne kin ta, t. y. tau ti nį iden ti te tą. Jei šei ma stip ri, ta da iš jos ky la pa si di džia vi mo sa vo ša li mi jaus mas ir mo ty va ci ja do mė tis is­to ri ja. Jei gu vals ty bė stip ri – ja di džiuo sis ir jau ni mas. Net ne rei kia klaus ti, ar sun­ku... Rei kia pa tiems ti kė ti tuo, ką sa ko me vai kams, pa tiems do mė tis tais da ly kais, ko mo ko me.

Ne pa slap tis, kad ne men ka da lis jau nų žmo nių ne la bai no riai da ly vau ja pi lie ti nė se ak ci jo se ir esant pa lan kioms są ly goms pa si ry žę pa lik ti sa vo kraš tą. Ko kią iš ei tį ma to te?

„Ne be už tvenk si upės bė gi mo“ – ra šė Mai ro nis. Ne tu ri me pa grin do juo ne ti kė­ti, juk tau ta kei čia si na tū ra liai. Vi liuo si, kad dau ge lis su grįš, nes trauks na mai. Šis pro ce sas jau pra si dė jo. Vals ty bė at si gaus, kai žmo nės ims grįž ti ne tik iš už sie nio ša lių, bet ir iš mies to į kai mą. Dar bas ir ti kė ji mas – pa grin di nės prie mo nės sie kiant iš sau go ti lais vą dva sią ir pa trio tiz mą.

Gim na zi jo je ren gia mos pui kios šven tės, pa­vyz džiui, Tarp tau ti nė ap si ka bi ni mų die na. Ko kie įdo miau si šios die nos ak cen tai?

Ap si ka bin da mas žmo gus tar si pa sa ko: aš ta vi mi pa si ti kiu. Po šios die nos mes jau ži no me, kuo ga li me pa si ti kė ti... Sau sio 21 d. kla sių va do vai ap si ka bi no iš ry to at ė­ ju sius ug dy ti nius į gim na zi ją, o mo ki niai ap ka bi no my li mus mo ky to jus – prie kai ku rių net ei lės nu si drie kė. Vai ko ne ap gau si ir jis ne su me luos – ap ka bi no, va di na si, esi jam svar bus.

S. Dau kan tas mi rė Pa pi lė je. Čia įkur tas jo var do mu zie jus. Ko kius reikš min gus dva si nės ir me džia­gi nės kul tū ros da ly kus lan ky to jas ga li iš vys ti?

At vy ki te į Pa pi lę ge gu žės pas ku ti nį penk ta die nį, kai prie S. Dau kan to mu zie­jaus, Lakš tin ga lų slė ny je, vyks ta po ezi jos pa va sa rio šven tė „Lakš tin ga lų nak tis“. Žo džiais ne ap sa ky si. Rei kia čia ap si lan­ky ti ir pa jaus ti šios as me ny bės dva sią. Pa bū ti su žmo nė mis, gir dė ti lakš tin ga las, žvilgs niu pri si lies ti prie Ven tos vin gio srau nu mo, už lip ti į Pa pi lės pi lia kal nius, įkop ti į ap žval gos bokš tą. Iš aukš tai ap­si dai rius po Pa pi lės apy lin kes, bū ti na nu ei ti prie S. Dau kan to ka po ir su gie do ti „Lie tu va bran gi“. Ei da mas gar sio jo is to­ri ko iš vaikš čio tais ta kais, žmo gus pa jun ta dau giau nei iš vys ta. Čia už si mez ga ry šys su gy va jo dva sia.

Gal ra šy to jas S. Dau kan tas taip pat bus pri si dė­jęs prie gar bin go ap do va no ji mo – Ge di mi no pi­lies bokš to vė lia vos įtei ki mo Pa pi lės gim na zi jai?

Taip. Mū sų gim na zi jos him ne įra šy ta: „Dau kan to ei sim ta kais.“ Jis ir ve da mus.

Dė kui už su gaiš tą lai ką.

Juo­zas­ŽI­NE­LIS

12

Koks pro jek tas, va ka ras, ben druo me nės ren­gi nys kar tu su tė vais Jums la biau siai įsi mi nė?J.­M. Šiais moks lo me tais 2 kla sė je,

pa siū lius mo ki nio tė vui, mu zi kos mo ky­to jui Sau liui Bal siui, įkur tas pu čia mų jų or kest ras – pir ma sis Bal ti jos ša ly se. S. Bal sys da ly va vo tarp tau ti nia me se mi­na re, su si pa ži no su „Yama hos“ at sto vais iš Olan di jos ir pa siū lė to kią kla sę įsteig ti mū sų mokykloje. Šis ug dy mo me to das Eu ro po je tai ko mas jau 20 me tų, o Bal ti­jos ša ly se – pir mą kar tą. Gro jant or kest re svar bu mo kė ti su si kaup ti, vie nam ki tą gir dė ti, ben dra dar biau ti... Mu zi ka pa de da mo ky tis ir ma te ma ti kos, ir lie tu vių kal bos.

Mokyklos bendruomenės metams

„Esa me at vi ri ir tai yra mū sų sėk mės da lis“

92 proc. Vil niaus r. Juod ši lių „Ši lo“ gim na zi jos mo ki nių tė vų bu vo pa ten kin ti, kad jų vai kas mo ko si šio je mo kyk lo je, o 85 proc. per per nykš tę ap klau są at sa kė, kad ug dy mo įstai go je pai so ma jų nuo mo nės. Gim na zi jo je dir ba 46 mo ky to jai, mo ko si 490 mo ki nių, apie 70 proc. jų – ne lie tu viai.

Apie kla sės pu čia mų jų or kest rą, įkur tą pa siū lius vie no mo ki nio tė vui, apie tai, kad po ka lė di nio va ka ro vai kai su tė vais mo kyk lo je už si bū na iki iš nak tų, o į tė vų su si rin ki mus at ei na drau ge, ir dar apie daug ką ki ta pa sa ko ja įstaigos di rek to rė Ra sa agIn tIe nė (R. A.), Ug dy mo or ga ni za vi mo sky riaus ve dė ja Jur gi ta Mac Ke vI čIū tė (J. M.) bei is to­ri jos ir eti kos mo ky to ja auk sė MI chaI lI naI tė (A. M.).

Ant ro kai iš si rin ko pa ti ku sius in stru men­tus, su si pa ži no, kaip su dė ti, kaip iš va ly ti, ir šian dien – jau vi si pa gro ja. Su lau kė me sve čių iš Olan di jos, jie la bai gy rė mū sų vai kus. Svar biau sia, kad mo ki niai lau kia tos pa mo kos ir yra ne pa pras tai pa ten kin ti. Pro gra ma vie no je kla sė je ga li truk ti 2–4 me tus: mū sų įstai go je ski ria ma mu zi kos pa mo ka ir vie na pa pil do ma va lan da.

Įsi min ti ni tra di ci niai ren gi niai. Prieš Ka lė das su grįž ta net bu vę mo ki niai, ku rie mo kyk lą bai gė prieš ke le rius me tus, – į gim na zi ją vos su tel pa įvai rių kar tų žmo­nės. Po ka lė di nio va ka ro niekas neno ri skirs ty tis, po kal biai už trun ka iki pu siau­nak čio. Prieš kiek vie nas di dži ą sias šven tes kar tu su tė vais ei na me į baž ny čią, o ka lė­di niam va ka rui spek tak lį ku ria mo ki niai. Šie met gim na zis tai pa sta tė vai di ni mą apie tai, kaip tė vai jų ne su pran ta ir skiria per mažai dė me sio. Tė ve liai le kia, sku ba, pa­lauk, vė liau, gal ry toj... A.­M. Jau ket vir tus me tus prieš Ka lė das

gim na zi jos ben druo me nė – tė vai, mo ki­niai, ki ti mo kyk los dar buo to jai – ren ka sal­du my nus, vė liau vis ką per duo da Juod ši lių kle bo nui ir jis iš da li na ne pa si tu rin čioms šei moms. Iš pra džių į tai žiū rė ta at sar giai, o šie met su si da rė net ke lios dė žės. Tai ir gi visus su tel kia. J.­M. Per nai su gal vo jo me, kad Va sa rio

16­osios mi nė ji mo ry tą gie do si me Lie tu­vos him ną. Pri si jun gė ir vi rė jos, ir va ly to­

jos, ir kai ku rie mo ki nių tė vai – vi sa ben­druo me nė. Šie met no ri me pa kvies ti ir kai­my nus – len kiš ką Ur šu lės Le du chov skos mo kyk lą. A.­M. Ne se niai pa si bai gė ak ci ja „As­

me nu kė su kny ga“. Mo ki niai ir tė vai, pa ra pi jos ku ni gas Ju ri jus Vit kov skis, vi­rė jos – kiek vie nas pa tei kė sa vo as me ni nę nuo trau ką ir pri sta tė mėgs ta miau sią kny­gą. Da bar rei kia pa ruoš ti pa ro dą.

Ar ji bus vir tu a li?A.­M.­O, ge rą idė ją pa siū lė te... Ne pa­

mirš ta me ir bu vu sių ben druo me nės na rių – gruo dį de šim to kai ap lan kė mū sų įstai go je dir bu sį bib lio te ki nin ką, pa pa sa ko jo, kas da bar vyks ta mo kyk lo je, iš klau sė, kaip jis gy ve na.

Jū sų veik la – la biau įtrauk ti tė vus drau ge kur ti mo kyk los vi zi ją, pla ną, ben drus už si ė mi mus ar da ly vau ti ben druo se ren gi niuo se? R.­A. Sten gia mės įtrauk ti vi sur. Tė vai

la bai ak ty vūs. Jie iš ke lia pro ble mą, sa­kau – spręs ki me kar tu. Pa vyz džiui, krei­pė si į se niū ni ją dėl ša li gat vių tvar ky mo, au to bu sų tvar ka raš čio. Vie na, kai įstai ga gau na tik gim na zi jos ad mi nist ra ci jos pra šy mą, o ki ta, kai krei pia ma si su tė vų pa ra šais...

Tai Jums la bai pa si se kė, kad tė vai ak ty vūs?R.­A. Vi sų pir ma, tam rei kė jo įdir bio.

Pra ti na me, kad tė vai ne bi jo tų mo kyk los – kvie čia me ne dėl to, kad jo vai ką pa bar tu­me. Gal net de šim tys me tų tu rės pra ei ti, kol pa vyks su kur ti to kią ug dy mo įstai gos kul tū rą. Aš vi sa da sa kau, kad ma no ka bi­ne tas at vi ras vi sų ini cia ty voms.

Kaip įtrau kia te tuos tė vus, ku rie vi siš kai ne si­do mi ir yra abe jin gi sa vo vai kų ug dy mui? J.­M. To kių tė vų, ku rie vi siš kai ne si do­

mė tų, nė ra. Kar tais kvie čia me in di vi du a­liai pa si kal bė ti, va žiuo ja me pa tys. Kla sės

R. Agin tie nė J. Mac ke vi čiū tė A. Mi chai li nai tė

Aut

orės

nuo

trau

kos

13

su si rin ki mas – tik vie na iš for mų, ku ri jau at gy ve nu si. Šiais moks lo me tais įkū rė me tė vų klu bą: po dar bų jie su si ren ka, dis ku­tuo ja, or ga ni zuo ja mos pa skai tos, pa vyz­džiui, Vil niaus vi suo me nės svei ka tos biu ro spe cia lis tų, Vai ko ge ro vės ko mi si jos na rių. Te mos – ir apie vai kų svei ka tą, ir sėk mę, ir psi chot ro pi nių me džia gų var to ji mo pre­ven ci ją, auk lė ji mą...A.­M. Sa vo aš tun to kų tė vams su si­

rin ki mo for mą pa kei čiau – da bar kar tu at ei na ir vai kai, t. y. vi sa šei ma. Tai la bai pa si tei si no, nes da ly vau jan čių tė vų skai­čius – vie nas di džiau sių.

Ar bu vo si tu a ci jų, kai Jums ne pa vy ko? J.­M. Gal būt su dė tin giau su ro mų šei­

mo mis. Jie tu ri sa vi tas tra di ci jas, ki to kį po žiū rį į auk lė ji mą. A.­M. Pa vyz džiui, jei gu šian dien snin­

ga, šal ta, vai kas ga li ne iti į mo kyk lą. Bet nu tin ka ir taip, kad jis vis tiek at ei na! Dėl drau gų...

Ar mo ki niai ne iš ski ria, ne si ty čio ja?A.­M.­Bu vo si tu a ci ja, kai su si dū rė me

su jų tra di ci jo mis, bet vai kams pa aiš ki­nau, kad jie taip gy ve na, tai jų sa vi tu mas.

Tel šių lop še lis­dar že lis „Eg lu tė“ da­ly va vo Mo kyk los ben druo me nės me tų kon kur se ir jų pro jek tas so cia li nia me tin­kle „Fa ce bo ok“ su rin ko dau giau sia bal sų. „Dir ba me su telk tai ir veiks min gai, to dėl pa sie kė me to kių gra žių re zul ta tų. Dar­že ly je vei kia ak ty vūs ta ry bos na riai, o jų dau gu mą su da ro tė vai“, – sa ko di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Al­ma­Ru­bi­nie­nė.

Šia me lop še ly je­dar že ly je su stip rin tas me ni nis ug dy mas, įsteig tas pa pil do mas me ni nio ug dy mo pe da go go eta tas, vei kia dai lės stu di ja „Trys fė jos“. Tad gal būt ir ne ste bi na, kad 2013–2015 m. šį dar že lį lan kan tys vai kai 32 kar tus ta po pie ši nių kon kur sų nu ga lė to jais.

„Tel šiuo se vai kų kol kas ne stin ga, o di de lių ei lių į dar že lius nė ra, nes sa vi val­dy bė pir me ny bę tei kia iki mo kyk li niam ug dy mui ir kas met įstei gia po 1 ar 2 nau jas gru pes, – pa sa ko ja A. Ru bi nie nė. – Dar­že liai sten gia si bū ti pa trauk lūs, at si žvelg ti į tė vų ir vai kų po rei kius. Tė vus į ben drą veik lą ir įstai gos gy ve ni mą įtrau kia me na­tū ra liai, jo kių ypa tin gų re cep tų ne tu ri me. Ska ti na me kū ry biš ku mą, at si žvel gia me

Vis kas vyks ta na tū ra liai...

Mokyklos bendruomenės metams

Ne su pa ste bė ju si, kad iš skir tų ar ty čio tų si. J.­M.­Pa mi nė siu, kad 2013 m. Na cio­

na li nė mo kyk lų ver ti ni mo agen tū ra per iš ori nį ver ti ni mą gim na zi jai sky rė re tą ir ypa tin gą 11­ąjį stip rų jį veik los as pek tą „Už ki tų tau ty bių sėk min gos to le ran ci jos ir pa gar bos įvai rių tau ty bių, kul tū rų, įsi ti­ki ni mų žmo nėms ug dy mą ir ben druo me­nės di džia vi mą si to kia mo kyk la“.

Kas, Jū sų nuo mo ne, svar biau sia mo kyk lai ben dra dar biau jant su tė vais? J.­M.­Vai ko sėk mė, o ne tik mo ky mo si

re zul ta tai. Rei kia įžvelg ti po zi ty vius mo­ki nio as pek tus ir jau kin tis tė vus. A.­M.­Ne bi jo ti gir ti mo ki nius, juk

jie – tė vų sil pny bė... Kar tą pa skam bi nau ma mai pa sa ky ti, kad jos vai kas la bai ge rai mo ko si is to ri ją, vi są lai ką at lie ka už duo tis pra ty bo se. Ma ma vi siems ben dra dar biams pa si pa sa ko jo, kad mo ky to ja ne pa bar ti pa skam bi no, o pa gir ti...

Mo kyk la ne ga li bū ti bau bas, kur tė vai ne be no ri ei ti, nes bi jo kaž ką blo go iš girs ti. Rei kia ieš ko ti ir įvai res nių ben dra dar bia­vi mo for mų, tra di ci nius tė vų su si rin ki mus jau rei kė tų keis ti. Svar biau sia – ry šys su kiek vie na šei ma.

O jei gu pa si tai ko įžū lių? R.­A. Ta da – iš šū kis mo kyk lai. Bet

tai la bai in di vi du a lu. Svar bu – nuo šir­dūs san ty kiai, nes žmo nės tai jau čia. Mes pa tys tu ri me bū ti tik ri ir nuo šir dūs. Sten gia mės iš veng ti kon flik tų, kai ka da nu si leis ti. A.­M.­Tu riu vi sų sa vo auk lė ti nių tė vų

te le fo nų nu me rius. Su mo ki niais esa me su si kū rę slap tą sa vo so cia li nio tin klo „Fa­ce bo ok“ pro fi lį, su jų tė vais – taip pat. Taip in for ma ci ja pa sklin da daug grei čiau ne gu per elek tro ni nį die ny ną.

Ar ne bū na taip, kad tė vai pik tnau džiau tų?A.­M.­Yra to kių, ku rie no ri pa si kal bė ti,

tar ki me, sek ma die nį. Bet dar ne ner vi na... Per 15 dar bo me tų to kių la bai jau įky rių nė ra pa si tai kę. J.­M.­Dar pri dur siu, kad tė vai, įvai rių

spe cia ly bių pro fe sio na lai, ve da pa mo kas, pa vyz džiui, cho re og ra fi jos, dai lės. Mes su mo ki niais va žiuo ja me į jų dar bo vie tas: bu vo me po li kli ni ko je, li go ni nė je, kon di­te ri jos ce che.R.­A. Kar tais mo kyk los bi jo, ne no ri tė ­

vų įsi leis ti. O mes esa me at vi ri. Ir tai – mū sų sėk mės da lis.

į sa vi raiš kos po rei kius: vei kia du an glų kal bos bū re liai, dai lės už si ė mi mai, kū no kul tū ros, mu zi kos bū re liai, te at ro stu di ja.“ Ne nuils tan čių pe da go gių ini cia ty va or ga­ni zuo ja mos at vi rų du rų die nos, iš vy kos su šei mų na riais į gam tą, edu ka ci nės ke­lio nės, po pie tės, va ka ro nės, su si ti ki mai su žy miais Tel šių kraš to žmo nė mis.

Pa va duo to jos nuo mo ne, ypač pa vy ku si per nai ge gu žę or ga ni zuo ta šei mų šven tė. Šia me ren gi ny je da ly va vo vi sa dar že lio ben druo me nė: 220 vai kų, apie 400 tė vų, se ne lių, ki tų gi mi nai čių, net sar gai... Ši

šven tė pui kiai pa vy ko to dėl, kad ją ren­gė vi si ug dy mo įstai gos na riai. „Šie met ge gu žę vėl or ga ni zuo si me to kį ren gi nį. Vyk si me į Tel šių bui ties mu zie jų, ku ria me kiek vie nos gru pės ko man da (pe da go gai, vai kai, tė vai, bro liai, se se rys) rung ty niaus įvai rio se es ta fe tė se, at liks lo gi nio mąs­ty mo už duo tis, kurs dai nas, pri sta ty mus apie sa vo vai ko gru pę ir pan., – pa sa ko ja A. Ru bi nie nė. – Pro jek tas jau su kur tas, da bar ieš ko me rė mė jų.“

Te mą pa ren gė Al­ma­VI­JEI­KY­TĖ

14

Pir miau sia „vy riš ką te mą“ gliau dė me su G. Mi šu čiu.

Pa sie nio did vy riai

Kaip api bū din tu mė te da bar ti nį pa sie nie čių ir pa sie nio ruo že esan čių mo kyk lų ben dra dar­bia vi mą?

Ben dra dar biau ja ma jau daug me tų. Pa­sie nio už kar dų pa rei gū nai daž nai lan ko si mo kyk lo se.

Vie na, orien tuo ja mės į tai, kad pa sie nie­čio pro fe si ja bū tų po pu lia ri na ma tarp mo­ki nių – po ten cia lių Pa sie nie čių mo kyk los kur san tų. An tra, mū sų veik la nu kreip ta į tai, kad jau ni mas ne bū tų įtrauk tas į nu si­kals ta mas vei kas – taip sau go me jau nus žmo nes nuo ne igia mų įta kų. Pa sie nie čiai daž nai tei kia pa gal bą pa sie nio ruo žo gy ven to jams, šei moms, ku rio se au ga ne­pil na me čiai. Yra to kių ruo žų, nuo ku rių tei sė sau gos ins ti tu ci jos nu to lu sios per 30 km – pri rei kus čia pa sie nie čiai fak tiš kai at lie ka ir po li ci jos funk ci jas.

Gal būt abie jų pu sių pa stan go mis su kur tos sek ti nos tra di ci jos?

Šiuo me tu įvai rio se ug dy mo įstai go se, esan čio se prie sie nų su Bal ta ru si ja bei Ru si ja, vei kia de vy ni jau no jo pa sie nie čio bū re liai. Į vi sus pa sie nio už kar dų or ga­ni zuo ja mus ren gi nius bū ti nai kvie čia me mo kyk lų ir ki tų švie ti mo įstai gų ben druo­me nių at sto vus. Kas met mi ni me dvi mums

Pa sie nio grės mės ir mo kyk lų imu ni te tas

Pa sie nio ruo žuo se vei kian čios ša lies mo kyk los, ga li ma teig ti, dir ba ypa tin go­mis są ly go mis. Kon tra ban dos ga be ni mas, pa žei dė jų gau dy nės, su si šau dy mai ir pan. – ne toks jau re tas pa sie nio gy ve­ni mo reiš ki nys. Kar tais mi ni mi ir ne pil­na me čiai, gy ve nan tys ša lies pa sie ny je ir da ly vau jan tys ne tei sė to se vei ko se. Tad ne at si tik ti nai 2015  m. gruo džio mėn. LR švie ti mo ir moks lo mi nist rė aud ro nė Pit rė nie nė bei Vals ty bės sie nos ap sau gos tar ny bos (VSAT) prie LR vi daus rei ka lų mi­nis te ri jos va das Re na tas Po žė la pa si ra šė ben dra dar bia vi mo su tar tį. Šia su tar ti mi sie kia ma, kad pa sie nio ruo že esan čios mo kyk los in ten sy viau ben dra dar biau tų su pa sie nie čiais, bū tų ma ži na mas mo ­ ki nių nu si kals ta mu mas.

„Švie ti mo nau jie nos“ pa kal bi no su tar ties ša lis – VSAT Vie šų jų ry šių sky riaus vir ši­nin ką gied rių MI ŠU tĮ ir Šal či nin kų r. Die ve niš kių „Ry to“ gim na zi jos di rek to rę lo li tą MI Ka laUs KIe nĘ.

reikš min gas da tas: ge gu žės 19 d. – pir mo­jo, at kū rus Lie tu vos ne pri klau so my bę, tar­ny bos vie to je žu vu sio pa sie nie čio Gin ta ro Ža gu nio (1957–1991) žū ties me ti nes ir bir že lio 15 d. – bu vu sio pa sie nie čio Alek­san dro Ba raus ko (1899–1940), pir mo sios so vie tų oku pa ci jos au kos, žū ties me ti nes. Pri si min ti pa sie nio did vy rius kvie čia mi mo ki niai, vie tos ben druo me nės at sto vai, taip pat or ga ni zuo ja mas bė gi mas, ku ria me kar tu su pa sie nie čiais da ly vau ja ir ap lin ki­nių mo kyk lų ko man dos. Tai gra ži tra di ci ja, ug dan ti tė vy nės mei lę, su vie ni jan ti is to ri­nius da ly kus, ugdymo įstaigų ben druo me­nes ir pa sie nio už kar dų pa rei gū nus.

Pa sie nio ruo že ty ko įvai rių pa vo jų, pa vyz džiui, kon tra ban dos ga be ni mas ir kt. Ar mo kyk los at spa rios šiam vi ru sui?

Iš kart ga liu pa sa ky ti – mo kyk los tvir­tai lai ko va džias sa vo ran ko se. Pa dė tis bu vo pa blo gė ju si Pa gė gių pa sie nio ruo že su Ru si ja, ta da kon tra ban dą im ta ma siš­kai pluk dy ti per Ne mu ną, kas dien vy ko gau dy nės ir kt. Vai kai nak ti mis sek da vo pa sie nie čių pa tru lius, sė dė da vo me džiuo se ir ste bė da vo ap lin ką, o pil na me čiai nu si­kal tė liai jiems mo kė da vo už va di na mą jį „šu che ria vi mą“. Pa gė gių rink ti nė ėmė si dras tiš kų pre ven ci nių prie mo nių: pa sie ny­je su Ru si ja at si ra do mo der nių tech ni nių prie mo nių, ku rias nau do jant ga li ma vi są pa rą ste bė ti pa vo jin gą ruo žą, pa ža bo ti kon­tra ban dos or ga ni za to rius ir vyk dy to jus. Ben dro mis pa sie nie čių ir švie ti mo įstai gų pa stan go mis pa vy ko įveik ti pik tžaiz dę. Da bar kon tra ban dos ga be ni mas su ak ty­vė jo prie Bal ta ru si jos sie nos, bet to kio mas to pro ble mos, ko kia bu vo Pa gė gių ruo že, ne be li ko.

tei si nis veiK Los Pa Grin das

Kiek pa žei di mų (nu si kal ti mų), ku riuos pa da ro mo ki niai, re gist ruo ja te per me tus?

Skai čiai 2015 m. nė ra di de li: ne tei sė tas vals ty bės sie nos kir ti mas – 2 at ve jai; pa sie­nio tei si nio re ži mo pa žei di mai (at vy ki mas ir bu vi mas be rei kia mo as mens ta pa ty bę pa tvir ti nan čio do ku men to bei kt.) – 33 at ve jai; VSAT nu sta ty ti ad mi nist ra ci niai

tei sės pa žei di mai (ne vyk dė tei sė tų pa rei­gū nų rei ka la vi mų ir kt.) – 4 at ve jai; kon­tra ban di nio tur to ga be ni mas – 4 at ve jai. Pa ly gi ni mui pa sa ky siu, kad su au gu sie ji įvyk dė apie 1,6 tūkst. pa žei di mų (ga be no kon tra ban di nį tur tą – 99 at ve jai, pa žei dė kro vi nių ga be ni mo tvar ką – 95, pa sie nio tei si nį re ži mą – 810, pa sie nio kon tro lės punk to re ži mą – 251 at ve jis ir pan.).

Ko kios pre ven ci nės prie mo nės tai ko mos?Pir miau sia – at vi rų du rų die nos. Spe­

cia lias pro gra mas pa ren gia ki no lo gai – tai įdo miau sia da lis. Mo ki niai vyks ta prie fi zi nės sie nos, pa sa ko ja ma, kaip ji sau go­ma, ir t. t. Pa sie nie čiai lan ko si mo kyk lo se. Ug dy mo įstai go se ku ria mi jau no jo pa sie­nie čio bū re liai, mo ko ma ri kiuo tės ele­men tų, el ge sio su gin klais tai syk lių ir kt. Pa sie nie čių mo kyk la vyk do daug veik lų: ren gia mos at vi rų du rų die nos, pa žin ti nės eks kur si jos, va sa ros sto vyk los vai kams, dės ty to jai kar tu su bu vu siais kur san tais vyks ta į ug dy mo ins ti tu ci jas, or ga ni zuo­ja mos įvai rios var žy bos ir kt. Pa sie nie čių mo kyk los mu zie jus kvie čia da ly vau ti dau­giau kaip 40 edu ka ci nių pro gra mų.

15

Ko rei kė tų, kad su tar tis virs tų veiks min gu įran kiu?

Jau daug kas yra įgy ven din ta. Su tar­tis – tai sie kis stip rin ti ben dra dar bia vi mą. Šis do ku men tas bus kaip įran kis, glau­di nan tis mo kyk lų ir kon kre čių pa sie nio už kar dų ben drą darbą. Tai, kas da ro ma, bus tę sia ma to liau, tik in ten sy viau, kon­kre čiau. Bū ti na lai ku už bėg ti už akių ne ga ty viems įvy kiams, ga lin tiems pa­stū mė ti ne pil na me čius į nu si kals ta mą vei ką. Su tar tis – tei si nis pa grin das, ku ris įpa rei go ja ir nu krei pia jos ša lis stip rin ti abi pu sę veik lą, kad mo ki niai są mo nin gai siek tų ne nu si kals ti, bū tų ug do mi pa trio­tiš kai, puo se lė tų ben drą sias vi suo me nės pri pa žįs ta mas ver ty bes.

VSAT Vil niaus rink ti nė sau go da lį sie nos su Bal ta ru si ja. Ar šio pa sie nio ruo žo mo ki niai ke lia rū pes čių pa sie nie čiams?

Čia yra trys mo kyk los, su ku rio mis mus sie ja glau dūs ry šiai, – Die ve niš kių „Ry to“, La vo riš kių Ste po no Ba to ro ir Kal ve lių „Auš ros“ gim na zi jos. Pas ta ro jo je vei kia Vil niaus rink ti nės Ke nos už kar dos ku ruo­ja mas jau no jo pa sie nie čio bū re lis. Ne ga liu teig ti, kad šių gim na zi jų mo ki niai ne bu vo vie naip ar ki taip nu si žen gę, bet šios ug­dy mo įstai gos iš si ski ria ge ra no riš kais, nuo šir džiais ben druo me nės san ty kiais, ma lo niu ben dra dar bia vi mu.

rau do na Li ni ja

Ar po pu lia ri pa sie nie čio pro fe si ja? Trum pai api bū din ki te Pa sie nie čių mo kyk los ug dy ti nį.

Pa sie nie čių mo kyk la įsi kū ru si Me di nin­kuo se (Vil niaus r.), prie pat sie nos su Bal­ta ru si ja. Kur san tai ruo šia si tap ti vals ty bės sie nos ap sau gos pir mo sios gran dies pa rei­gū nais. Mo ky mo(si) truk mė – 1,5 me tų. Bū si mie siems kur san tams ke lia mi di de li sto ji mo rei ka la vi mai: bū ti na ne pri ekaiš tin­ga re pu ta ci ja, kiek vie ną ver ti na cen tri nė me di ci nos eks per ti zės ko mi si ja. Iki šio pa tik ri ni mo į vie ną vie tą pre ten duo ja 4 kan di da tai. Svei ka tos pa tik ra jau ni mui – tar si rau do na li ni ja. Ją įvei kia maž daug kas

tre čias pre ten den tas ir lie ka – 1,4 jau nuo lio į vie ną vie tą. Ar ti miau siu me tu ren gia ma si ma žin ti svei ka tos rei ka la vi mus.

Sto jan tie ji yra bai gę vi du ri nę mo kyk lą, daž niau siai – aš tuo nio li ka me čiai, mer­gi nos su da ro apie 20 proc. kan di da tų. Pa ste bi me – mo te riš ko sios ly ties at sto vių da lis nuo lat au ga. Aukš tą jį iš si la vi ni mą pa sie nie tis ga li įgy ti My ko lo Ro me rio uni ver si te to Vie šo jo sau gu mo fa kul te te. Bai gu sie ms Pa sie nie čių mo kyk lą ga ran­tuo ja mas dar bas vals ty bės sie nos ap sau­gos sis te mo je: su tei kia ma kva li fi ka ci ja, laips nis, tai ko mos vi sos vi daus tar ny bos pa rei gū no so cia li nės ga ran ti jos.

Ko kia įdo miau sia is to ri ja įstri gu si Jū sų at­min ty je?

La biau siai jau di na žmo nių gel bė ji mo dar bai, ku riuo se da ly vau ja pa sie nie čiai. Pa pras tai tai su si ję su se ny vo am žiaus ar li go to žmo gaus din gi mu. Kaip pas ku ti nė vil tis – pa ke lia mas mū sų avia ci jos sraig­tas par nis, ku ria me įdieg ta mo der ni tech­ni ka. Din gu sį žmo gų jis su ran da bet kur, esant bet ko kioms oro są ly goms. Pa sie ny je itin daug dė me sio ski ria ma ki no lo gi jai. Bu vę ne ma žai at ve jų, kai mū sų dre suo ti šu nys su ra do iš se ku sį žmo gų, daug is to ri­jų, kai šuo kar tu su ki no lo gu, se kę pėd sa­kais 5–7 km, at ran da ne lai mė lį. Mes la bai my li me sa vo ke tur ko jus...

Gim na zi jos di rek to rė L. Mikalauskienė į klau si mus at sa kė „taip, kaip yra iš tik rų jų“.

su voK ti tiK rą sias ver ty bes

Ko kios ap lin ky bės lė mė, kad gim na zi jai su­teik tas gar bin gas Lie tu vos švie ti mo drau gi jos „Ry tas“ var das?

„Ry to“ drau gi ja vei kė Ry tų Lie tu vo je. Jos tiks las bu vo švies ti vai kus ir su au­gu siuo sius, reng ti švie ti mo dar buo to jus, or ga ni zuo ti ir iš lai ky ti lie tu viš kas mo­kyk las. Nuo 1992 m. mes tę sia me „Ry to“ švie ti mo drau gi jos pa grin di nę mi si ją: Ry tų Lie tu vo je, kur dau gu mą gy ven to jų su da ro ne lie tu viai, mo ko me vai kus lie tu vių kal­

bos ir pa pro čių, mei lės sa vo kraš tui. Tad 1995 m. ga vo me pri ta ri mą va din tis šiuo gar bin gu var du.

Die ve niš kės – pa sie nio zo na, iš tri jų pu sių ap sup ta Bal ta ru si jos, tad pa ša lie tis čia re tas sve čias. Ar tai ne ska ti na jau ni mo „skris ti“ į at vi­res nes erd ves?

Tai, kad gy ve na me ap sup ti Bal ta ru si jos, net ne pa ste bi me. Mū sų gy ve ni mas yra glau džiai su si jęs su Vil niu mi – čia mes daž ni sve čiai mu zie juo se, te at ruo se, ki no centruose ir ki tuo se kul tū ros ren gi niuo se. Mo kyk lą bai gę jau nuo liai taip pat ne si jau­čia gy ve nan tys už kam py je. Daž nai ma to­me juos ke liau jan čius į kon cer tus, klu bus, lan kan čius pa ro das, ka lė di nes eg lu tes, mu ges ir šven tes. In ter ne tas šian dien lei­džia ben drau ti su di džiu le au di to ri ja, to dėl jo kios izo lia ci jos ne jau čia me. Jau ni mas „iš skren da“ ne to dėl, kad čia ma žai erd vės, o dėl to, kad trūks ta dar bo, pa ja mų. Dau­ge lis mie lai gy ven tų ir dirb tų sa vo kraš te.

Pa sie nio ruo žuo se klai džio ja kon tra ban di nin­ko vi ru sas. Kaip stip ri na te ug dy ti nių imu ni te tą?

Nuo ma žų die nų vai kus mo ko me ir pri­myg ti nai ra gi na me at skir ti pe lus nuo grū­dų. Leng va tai da ry ti, kai šei ma ir mo kyk la vei kia iš vien. Bet vai ką, au gan tį be dar bių šei mo je ir nuo la tos ma tan tį skur dą, įti kin ti, kad grei ti ir leng vi pi ni gai yra blo gis, – be veik ne įma no ma mi si ja. Nuo mažens ste bėję sa vo tė vus, jie į mo kyk lą at ei na jau ži no da mi, ko kios ver ty bės jų šei mo je yra svar biau sios. Di džiau sia sva jo nė – bū ti tur tin gam. Ko kiais bū dais – daž niau siai ne svar bu. Skurdžiai gyvenantis vai kas trokš ta to pa ties, ką tu ri pa si tu rin čio je šei mo je au gan tis ben dra klasis. Mo kyk lo je daug po pa mo ki nės veik los – ak ci jų, ren gi­nių, ku rių me tu mo ki niai už im ti įdo miais dar bais, mo ko si ben dra dar biau ti su ben­dra am žiais, su au gu siai siais. Už si ė mi mų tiks las – iš mok ti ver tin ti svar bius mū sų kul tū ros reiš ki nius, su vok ti tik rą sias ver­ty bes ir siek ti, kad jos tap tų stip res nės už trau ką bet ko kia kai na įgy ti tur tų.

Po žiŪ ris ir no ras

Ko kie nu si žen gi mai vy rau ja?Ofi cia liai mums nie kas to kios in for­

ma ci jos iki šiol ne tei kė. Kar tais gir di me, kad kon tra ban di nin kai nau do ja si ne pil na­me čiais kaip in for ma to riais, sam do juos per neš ti gabenamas prekes... Bet tai tik kal bos ben druo me nė je.

Ar Jū sų mo ki niai do mi si pa sie nie čio pro fe­si ja? Gal bu vę ug dy ti niai mo ko si Pa sie nie čių mo kyk lo je?

Mo ki niai tik rai do mi si šia pro fe si ja. Lan ko mės pa sie nio už kar do se, su si tin ka­me su Die ve niš kių už kar dos pa rei gū nais. Po ke lis mo ki nius kas met įsto ja į Pa sie nie­čių mo kyk lą. Sto ja ir šiuo me tu ten mo­ko si net mer gi nos. Da lis moks lus bai gu sių

Nukelta­į­16­p.

16

mo ki nių sėk min gai dir ba, ta čiau yra ir to­kių, ku riems šios pro fe si jos iš ban dy mai – per sun kūs. Troš ki mas leng vai už si dirb ti yra stip res nis už no rą bū ti pa sie nie čiu.

Pa si ra šy ta Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos (ŠMM) bei VSAT su tar tis. Ko rei kė tų, kad do ku­men tas virs tų veiks min gu įran kiu?

Jei rei kė tų at sa ky ti vie nu žo džiu – no ro! Dau ge lis prie mo nių, dėl ku rių su si tar ta, Die ve niš kė se vyk do mos jau daug me­tų. Kas met or ga ni zuo ja mos at vi rų du rų die nos, su si ti ki muo se su pa sie nie čiais mo ki niams skel bia ma nau jau sia in for­ma ci ja apie tei sės pa žei di mų už kar dy mą, ro do mos tar ny bo je nau do ja mos spe cia­lio sios prie mo nės. Pa sie nie čiai yra daž ni sve čiai gim na zi jos šven tė se, pa gal bi­nin kai įvai rio se ūki nė se veik lo se, o mes jiems pa de da me or ga ni zuo ti me ni nes pro gra mas, da ly vau ja me spor to var žy­bo se, ren gia muo se mi nė ji muo se, kar tu ku ria me tra di ci jas. Mo kyk lo je vyk do ma pre ven ci nė veik la – nuo šiol gau si me in for ma ci ją apie mo ki nių da ro mus tei sės pa žei di mus. Įstai ga bus per spė ja ma apie grės mes, ku rios ga lė tų su da ry ti są ly gas rim tiems pa žei di mams. Mums taip pat svar bu ži no ti, ko kie as me nys da ro blo gą įta ką, ban do įtrauk ti vai kus į nu si kals ta­mą vei ką. Tik ben dros pa stan gos duo da re zul ta tą, o svar biau sia – no ras ma žin ti nu si kals ta mu mą.

Ką siū ly si te keis ti va do vau da mie si ŠMM ir VSAT ben dra dar bia vi mo su tar ti mi?

Po žiū rį. Vis kas pri klau so nuo po žiū rio į šią su tar tį. Mes ir be jos daug ką da rė me, kad auk lė tu me jau ni mą do ros, pi lie tiš ku­mo, pa trio tiz mo dva sia. Su tar tis bus svar bi tiek, kiek va do vai su pras jos reikš mę ir ma tys, kad mo kyk lų ir VSAT pa da li nių atstovų su si ti ki mai, per ku riuos bus ap­ta ria mi ak tu a lūs ben dra dar bia vi mo klau­si mai, tik rai yra nau din gi abiem pu sėms.

Ko kia įdo miau sia ben dra veik la su pa sie nie­čiais įsi mi nė?

Mo ki niams vi sa da sma giau sia, kai ga li pa čiu pi nė ti gin klus, pa ma ty ti įran gą, pa sė­dė ti ke tur ra čiuo se, ro gė se, au to mo bi liuo se ir pa si džiaug ti pa ro do mą ja tar ny bi nių šu nų pro gra ma.

Pra­džio­je­ už­si­mi­nė­me,­ kad­ pa­sie­nio­pro­ble­mos­–­vy­riš­ka­te­ma.­Bet­iš­po­kal­bių­pa­aiš­kė­jo,­kad­į­vy­riš­kus­pa­sie­nio­rei­ka­lus­vis­at­kak­liau­ver­žia­si­mer­gi­nos,­nu­rung­da­mos­ vai­ki­nus­ įvai­riuo­se­ kon­kur­suo­se.­Pa­pras­tai­ jos­ į­ veik­lą­ įlie­ja­mo­te­riš­ko­rū­pes­čio,­ svei­kos­ ener­gi­jos,­ op­ti­miz­mo,­ver­žlu­mo,­kan­try­bės,­at­kak­lu­mo.­Tai­gy­vy­biš­kai­reikš­min­ga­ir­vi­sai­vals­ty­bės­sie­nos­ap­sau­gos­tar­ny­bai,­ir­pa­sie­nio­ruo­že­vei­kian­čių­mo­kyk­lų­imu­ni­te­tui.­

Juo­zas­ŽI­NE­LIS

Atkelta­iš­15­p.­

ja no nie čių sėk mė na cio na li nia me ge og ra fi jos kon kur seJau nie ji Šiau lių Ju liaus Ja no nio gim na zi jos ge og ra fai Ed ga ras Sviš čio vas

(Ic kl.) ir Ar mi nas Au gu lis (IVc kl.) da ly va vo na cio na li nia me 6–12 kla sių mo ki nių kon kur se „Pa žink Lie tu vos mies tus“, vy ku sia me tarp tau ti nėje tu riz mo pa ro doje „Ad ven tur 2016“ Vil niu je. To kio ly gio kon kur sas Lie tu vo je surengtas pir mą kar tą, į jį pa kvies ta dau giau kaip 200 mo ki nių. Vis ką or ga ni za vo Lie tu vos ge og ra fi jos mo ky to jų aso cia ci ja (LGMA) bei Lie tu vos pa ro dų ir kon gre sų cen tras „Li tex po“, idė jos au to rius ir ver ti ni mo ko mi si jos pir mi nin kas – mo kyk li nių ge og ra fi jos va­do vė lių au to rius Ry tas Šal na.

Kon kur so tiks las – po pu lia rin ti ge og ra fi jos da ly ką ir di din ti mo ki nių iš pru si mą. „Pa žink Lie tu vos mies tus“ ap im tis – 30 vaiz di nių in te rak ty vių už duo čių, su si­ju sių su Lie tu vos mies tų ge og ra fi ja, is to ri ja, tu riz mu, kul tū ra, apy lin kių gam tos ob jek tais.

Mū sų vai ki nai iš ko vo jo pri zi nes II ir III vie tas. Gi­ta­na­KA­ZI­MIE­RAI­TIE­NĖ

Ge og ra fi jos mo ky to ja, LGMA na rė

Ma te ma ti kos ži nių vik to ri na „Ma te ma ti nės pin klės“Va sa rio pra džio je į Šiau lių Dai nų pro gim na zi ją penk tą jį kar tą su si rin ko 24

mies to pro gim na zi jų šeš to kai. Mo ki niai sten gė si įmin ti min kles, pa ro dy ti su ma­nu mą, lo gi nį mąs ty mą, skai čia vi mo ir ma te ma ti nių už duo čių at li ki mo tiks lu mą. Ver ti ni mo ko mi si jai su skai čia vus ba lus pa aiš kė jo, kad nu ga lė to jais ta po Ge gu žių pro gim na zi jos ant ro ji šeš to kų ko man da, II vie ta ati te ko Dai nų pro gim na zi jos mo ki­niams, o III vie ta džiau gė si net dvie jų mo kyk lų – Ra gai nės ir Sal du vės – šeš to kai.

Al­bi­na­EI­TU­TIE­NĖVik to ri nos or ga ni za to rė, Dai nų prog-jos ma te ma ti kos mo ky to ja me to di nin kė

Lai mė jo me kon kur są!Kre tin gos r. Kur mai čių pra di nės mo kyk los ben druo me nės dė me sį pa trau kė

kon kur sas „Sau giau sia mo kyk los ben druo me nė – sau gūs vai kai“. Pa si ta rę su mo ki niais už pil dė me pa raiš ką ir ta po me šio kon kur so da ly viais.

Vai kai dis ku ta vo, ko dėl mū sų mo kyk lo je yra sau gu mo ky tis, pa tei kė įvai rių ar­gu men tų, iš ku rių turėjome iš rin kti 10 svar biau sių. Mo ki nių nuo mo ne, jie lai ko si el ge sio tai syk lių ir su si ta ri mų, o vyk dy da mi pro gra mą „Ant ras žings nis“ įgy ja so cia li nių ir emo ci nių įgū džių, mo ko si įsi trauk ti į sau gios bei pa gar bios mo kyk­li nės ap lin kos kū ri mo pro ce są.

Įstaigoje vei kia mo ki nių ta ry ba, ku rios na riai iš sa ko įstai gos ug dy ti nių nuo mo nę dėl sau gu mo už tik ri ni mo, drauge pri ima spren di mus, per per trau kas bu di kar tu su mo ky to jais mo kyk lo je ir jos te ri to ri jo je. Pas ta ro ji ap tver ta tvo ra ir ste bi ma vaiz do ka me ro mis. Mo ki niai lai ko si su si ta ri mo – tiek per per trau kas, tiek per pa mo kas be mo ky to jo ne iš ei na iš mo kyk los te ri to ri jos, o vyk da mi į žy gį ar tal ką dė vi švie są at spin din čias lie me nes. Įstai gos ben druo me nė da ly vau ja tarp tau ti nė se

ir res pub li ki nė se ak ci jo se. Mo kyk­lo je or ga ni zuo ja mi už si ė mi mai, su si ti ki mai su po li ci jos pa rei gū­nais, pri me nan čiais sau gaus eis mo ir el ge sio tai syk les, da ly vau ja me „Vai kų ir jau ni mo olim pi nio ug dy­mo“ pro jek te – mo ki niai gar bin gai rung ty niau ja ir ger bia vie ni ki tus.

Ak ty viai įstaigos gy ve ni me da­ly vau ja ir tė vai: ve da pa mo kas, pa de da or ga ni zuo ti pa ro das, puoš ti įstai gą.

Džiau gia mės, kad ra jo ne ta po me šio kon kur so nu ga lė to jais. Mū sų mo kyk lai įteik tas pa dė kos raš tas ir Te mi dės sta tu la.

Esa me sau gūs, nes vi si gy ve na­me tar si vie na, drau giš ka šei ma.

Lo­re­ta­JUR­GU­TIE­NĖKre tin gos r. Kur mai čių prad. m-klos di rek to rė

Lai mė to jai

17

rei ka lin ga pa gal ba ir atvykusieji yra to kie pa tys žmo nės: ne skirs ty ti į „jie“ ir „mes“. Kal bant su vy res niais vai kais rei kia rem­tis ne emo ci jo mis, o fak tais, sta tis ti ka (kiek žmo nių nu ken tė jo, ko kios są ly gos pa bė gė lių sto vyk lo se ir kt.), pa brėž ti, kad to kio je si tu a ci jo je ga li at si dur ti bet ku ri ša lis. K. Ži bas pa ste bi, kad mo ky to jų dar­bą pa leng vin tų kul tū rų įvai ro vei pri tai ky ti va do vė liai.

Nuo 1997 m. Lie tu va yra pri ėmu si per 200 pa bė gė lių – tai gi prak ti kos tu ri me. Prie globs tį ga vu sių už sie nie čių vai kai mo­ko si Jo na vos r. Ruk los Jo no Sta nis laus ko pa grin di nė je mo kyk lo je.

Pa bė Gė Lių švie ti Mas

ŠMM Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy­mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Ona Če pu lė nie nė kon fe ren ci jo je pri sta tė per­kel tų jų as me nų in teg ra ci jos Lie tu vo je švie ti mo as pek tus, pa tei kė nu ma ty tus du pa bė gė lių švie ti mo eta pus. Pir ma sis vyk tų Ruk lo je – lop še ly je­dar že ly je „Pu šai tė“ ir J. Sta nis laus ko pa grin di nė je mo kyk lo­je, kur mo ki niai iš ly gi na mo jo je kla sė je mo ky tų si lie tu vių kal bos ir keis tų si kas tris mė ne sius. Taip pat šiam eta pui pri­ski ria mas ir iš si la vi ni mo, kom pe ten ci jų ver ti ni mas bei nu sta ty mas: jei at vy kęs as muo ne tu ri iš si la vi ni mą liu di jan čių do ku men tų, tuo už si ims Stu di jų ko ky bės ver ti ni mo cen tras. Ant ra sis eta pas – vai kai pa gal gy ve na mą ją vie tą bū tų in teg ruo ja mi į ug dy mo institucijas: lop še lius­dar že lius, ben dro jo la vi ni mo mo kyk las ar pro fe si nio mo ky mo įstai gas, pa pil do mai mo ko mi lie tu vių kal bos. Pa bė gė lių vai kų švie ti mo klau si mus sa vi val dy bė se tu rė tų ko or di­nuo ti at sa kin gi spe cia lis tai.

Pa GaL ba Mo Ky to jaMs

Anks tes niais me tais bu vo vyk dy ta ne­ma žai pro jek tų tre čių jų ša lių pi lie čiams, su da ry tos ga li my bės jiems ir su tiks li ne gru pe dir ban tiems as me nims to bu lin ti sa vo kom pe ten ci jas – kal bos ar ki tus ben­druo sius ge bė ji mus.

UPC pa ren gė ne ma žai in for ma ci jos mo ky to jams. Jau mi nė tų „Mo ky to jo TV“ tran slia ci jų įra šai ga li bū ti nau do­ja mi kaip me to di nė me džia ga per kla sės va lan dė les ar kal bant su mo kyk los ben­druo me ne. Ren gia ma me džia ga su in­teg ra ci jos pro ble mo mis su si du rian tiems as me nims – in ter ne to pus la py je „Ug dy mo so das“ yra spe cia lus sky re lis „Mig ra ci ja ir in teg ra ci ja“. Čia pa teik ta in for ma ci ja be si mo kan tiems lie tu vių kal bos, kny ga „Ant ro ji kal ba anks ty va ja me am žiu je“ (šia te ma šie met iš leis tas lanks ti nu kas tė vams). Me to di nės prie mo nės pa reng tos už sie nio

lie tu viams, bet jo mis ga li nau do tis ir su lie tu vių kal bos pa grin dus tu rin čiais ki ta­tau čiais mo ki niais dir ban tys Lie tu vos mo­ky to jai. Mo ky mo prie mo nių ga li ma ras ti ir Švie ti mo ap rū pi ni mo cen tro, Vil niaus uni ver si te to Li tu a nis ti nių stu di jų ka ted ros in ter ne to sve tai nė se.

Mo KyK Lų Pa tir tis

Kai ku rios mo kyk los jau tu ri dar bo su mig ruo jan čiais vai kais pa tir ties. Tad kon fe ren ci jo je „Mo kyk la di dė jan čios įvai ro vės kon teks te“ apie ki tų kul tū rų vai­kų in teg ra ci ją kal bė jo Vil niu je dir ban tys pe da go gai iš „Ver smės“ ka ta li kiš ko sios gim na zi jos, Nau ja mies čio ir Nau ji nin kų mo kyk lų, o „Mo ky to jo TV“ tran slia ci jo­se pa tir ti mi da li jo si Vil niaus „Ver smės“ ka ta li kiš ko sios gim na zi jos mo ky to ja Gab rie lė Mo tie jū nie nė ir Jo na vos r. Ruk­los J. Sta nis laus ko pa grin di nės mo kyk los di rek to rius Da rius Moc kus.

„Ver smės“ ka ta li kiš ko je gim na zi jo je sėk min gai ug do mi skir tin gų tau ty bių bei ne įga lūs vai kai – šiuo me tu mo ko si trys mo ki niai iš pa bė gė lių šei mų, at vy ku sių iš Ira ko. Šie vai kai yra krikš čio nys, to­dėl nė ra kul tū ri nių skir tu mų. Ak ty viai įsi trauk ti į mo kyk los veik lą ir ben drau ti su ben dra am žiais jiems truk do tik kal bos bar je ras, ku riam įveik ti skir ta iš ly gi na mo ji kla sė (mo ko si vie na kla se že miau nei tu rė­tų). Mo ki niai in ten sy viai mo ko si lie tu vių kal bos, ei na į ki tas pa mo kas kaip lais vie ji klau sy to jai, ska ti na mi lan ky ti juos do mi­nan čių da ly kų už si ė mi mus ar bū re lius. Ira kie čių vai kai džiau gia si, jog su si ra do drau gų, ku rie jiems pa de da, pa glo bo ja kaip sa va no riai.

Mo kyk la mo ki nių at vy ki mui ruo šė si pa laips niui: dar prieš pra si de dant moks lo me tams tris kar tus su si ti ko ir ben dra vo su šei ma (su si kal bė ti pa dė jo ara bų kal bos ver tė jas), ug dy mo įstai gos ben druo me nei bu vo pa pa sa ko ta, ko kie at vyks ta vai kai, suor ga ni zuo ta prof. dr. Eg dū no Ra čiaus pa skai ta apie Ira ką ir jo kul tū rą. Da bar kas sa vai tę vyks ta mo ky to jų pa si ta ri mai, kla sės auk lė to ja pa lai ko ry šį su „Ca ri to“ dar buo to ja, glo bo jan čia auk lė ti nės šei mą.

Vil niaus Nau ji nin kų mo kyk lo je mo ko si 31 ro mų tau ty bės mo ki nys. Vy rau ja dau­gy bė ste re o ti pų, mi tų, ko dėl jie mo ko si pras čiau, ta čiau ug dy mo įstai gos ben druo­me nė su ran da bū dų, kaip „pri si jau kin ti“: pri tai ko ug dy mo tu ri nį, ug do so cia li nius įgū džius, įtrau kia į ne for ma lias veik las ir kt.

Dar vie na tarp kul tū ri nio ug dy mo pa tir tį tu rin ti ug dy mo įstai ga – Vil niaus Nau ja­mies čio mo kyk la. Jo je įtei sin tas ug dy mas ru sų kal ba, čia mo ko si mo ki niai, ku rių gim to ji kal ba ne tik ru sų, bet ir uk rai nie čių ar tur kų, da lies ug dy ti nių na muo se kal­ba ma len kiš kai. 2011–2014 m. kai ku rių da ly kų ug dy mas vy ko dvi kal biu bū du: per da lį pa mo kų kla sė je dir bo du mo ky to­

jai – da ly ko ir vals ty bi nės lie tu vių kal bos. Sie kiant ge res nių ug dy mo re zul ta tų ir in teg ra ci jos, mo ky mo si pro ce sas per ke lia­mas į ki tas erd ves, mu zie jus ar bib lio te kas, mo ki niams su tei kia ma ga li my bė pa pa sa­ko ti apie sa vo ša lį ir pa pro čius, kal bė ti gim tą ja kal ba. Mo ky to jai nuo lat to bu li na tarp kul tū ri nę kom pe ten ci ją, o vai kai ga li na tū ra liai su si pa žin ti su ki to mis kul tū ro­mis, mo ky tis to le ran ci jos.

Me tų Pa sKai ta

Me tų pra džio je Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je prof. dr. E. Ra čius mo ky to­jams skai tė Me tų pa skai tą „Is to ri jos ne­su klas to si? Is la mo is to ri jos ir mu sul mo nų įvaiz džio kon stra vi mas Lie tu vos vie šo jo je erd vė je“. Vie nas iš pa skai tos as pek tų – švie ti mas. Pro fe so rius kė lė klau si mą, kaip Lie tu vos švie ti mo sis te mo je (pir miau sia vi du ri nė se mo kyk lo se) pri sta to ma is la mo is to ri ja. Per žiū rė jęs is to ri jos va do vė lius ir kon sta ta vęs fak tą, kad eg za mi no pro gra­mo je ne bė ra nė vie no klau si mo apie is la­mą, jis kon kre čiais pa vyz džiais iliust ra vo in for ma ci jos trū ku mą. Va do vė liuo se šiai te mai ten ka vos ke li pus la piai, pa teik ti fak­tai ne tiks lūs, gin čy ti ni, trūks ta svar biau­sių da ly kų at ran kos. Pa gir ti na, kad daug dė me sio ski ria ma mu sul mo nų moks li nei veik lai, me ni nei kū ry bai, švie ti mui. Baig­da mas pa skai tą, pro fe so rius pa tei kė sa vo siū ly mus, kaip de rė tų to bu lin ti švie ti mo sis te mą: tiks lin ti ir pil dy ti mo kyk lų va do­vė lius, to bu lin ti mo ky to jų ren gi mą, aukš­to sio se mo kyk lo se ska tin ti Vi du rio Ry tų / is la mo stu di jas, rem ti su mu sul mo nais (bei jų mig ra ci ja ir in teg ra ci ja Eu ro po je) su si­ju sius moks li nius ty ri mus, taip pat ska tin ti at sa kin gą (bran džią) ži niask lai dą. Vi so to tiks las – jau nuo vi du ri nės mo kyk los ug­dy ti iš pru su sią, ge ban čią kri tiš kai ver tin ti šal ti nius ir reik lią sau au di to ri ją.

Vie no je iš „Mo ky to jo TV“ tran slia ci jų da ly va vu si švie ti mo ir moks lo vi ce mi nis­t rė Na­tal­ja­Is­to­mi­na kal bė jo, kad svar bu kel ti mo ky to jų kva li fi ka ci ją bei per žiū rė ti ben druo sius pla nus. Pri im ti pa bė gė lių vai­kus la biau siai pa si ruo šę di die ji mies tai. Lie tu vių kal bos me to di kos vai kams yra tin ka mos, o su au gu sie siems – to bu lin­ti nos. Pa sak vi ce mi nist rės, svar biau sia mo ky to jams pa si ti kė ti sa vi mi, o di dė jan ti kul tū rų įvai ro vė mo kyk lo je jų ne tu rė tų gąs din ti: dir bant su iš už sie nio at vy ku siais mo ki niais (tarp jų ir iš už sie nio į lie tu viš­kas mo kyk las grįž tan tys lie tu vių vai kai) te rei kia įdė ti dau giau dar bo, o sie kiant ge res nių re zul ta tų dirb ti ne tik su vai kais, bet į ug dy mą įtrauk ti ir šei mas, ben druo­me nę. Jiems rei ka lin ga il ges nė adap ta ci ja ir so cia li za ci ja, pa pil do mas lie tu vių kal bos mo ky mas. Šiuo me tu itin di dė ja dau gia­kal bių mo ky to jų po rei kis.

Do­vi­lė­ŠI­LEI­KY­TĖ

Atkelta­iš­7­p.­

Mo kyk lai rei kia pa lai ky mo

18

In for ma ci nės tech no lo gi jos ap ima vis pla tes nį žmo gaus veik los ra tą. Di de lį in­dė lį for muo jant pa žiū ras į jų nau do ji mą įne ša mo kyk la. Jo je jau nas žmo gus tu ri iš mok ti tei sin gai pa si nau do ti in for ma ci­nių tech no lo gi jų pri va lu mais, o vie na iš sfe rų ug dy mo įstai go je – mo ko mo sios me džia gos pa tei ki mas įvai ria ly pėje ter pėje (mul ti me di jos). Ki taip kal bant – skaid rių de monst ra vi mo įran ga kla sė se „dūz gia“ ne su sto da ma. Iš ky la bū ti ny bė ne tik mo kė­ti nau do tis šia tech ni ka, bet ir su for muo ti tei sin gus jau no sios kar tos įgū džius.

Pa si tel kus įvai ria ly pę ter pę ypa tin gą vie tą už ima pa teik tis – vie nas iš la biau siai mo kyk lo je nau do ja mų įran kių. Kad vie no­dai su vok tu me apie ką kal ba me, pa teik siu „En­cik­lo­pe­di­nio­kom­piu­te­ri­jos­žo­dy­no“ pa teik ties api bū di ni mą: „Tai do ku men tas, ku rį su da ro de monst ra vi mui skir tas kom­piu te ri nių skaid rių rin ki nys.“ Šiuo lai ki nės tech no lo gi jos lei džia skaid res pa ruoš ti nau do jan tis pla čiu pro gra mų spek tru: „Pow To on“, „Pre zi“, „Ke y no te“, „Pre­zen tit“, „Sli de Roc ket“, „Hai ku Deck“, „Raw Shorts“ ir kt. Ži no ma, ne pa gar ba bū tų ne pa mi nė ti ir po pu lia rio jo „Mic ro­soft“ pro duk to „Po wer Point“.

Pa si rin ki mas pla tus, bet ką su tei kia pa­teik tis, ko kia jos nau da da ly viui? Dis ku­si ja – kam­rei­ka­lin­gos­pa­teik­tys­– ver da nuo jų nau do ji mo pra džios. Tai pra si dė jo nuo „Hew lett Pac kard“ kom pa ni jos su kur tos pir mo sios pa teik čių ren gi mo pro gra mos „Bru no“ (vė liau per var din ta į „HP­Draw“). 1987 m. „Fo ret hought Inc.“ su kū rė „Po wer Point 1“, ku ri bu vo pri tai ky ta „Ap ple Ma cin tosh“. Vė liau „Po wer Point“ įsi gi jo „Mic ro soft“, o nuo

Pa teik tys – nau do ti ar ne nau do ti, štai koks klau si mas?

1990 m. ji ta po „Mic ro soft Of fi ce“ pro gra­mų pa ke to su de da mą ja da li mi.

Per žiū rė ki me cha rak te rin giau sius ne i­gia mus at si lie pi mus apie pa teik tis: • Je re my’ is Star lin gas („Event works“ įkū rė jas): „Pa teik tys yra nuo bo džios, o ban dy mas pa da ry ti jas ge res nes, tai tar si ban dy mas įmon tuo ti pe le ni nę ant mo to cik lo vai ro.“

• Ri chen da Wil son: „XX a. pa bai go je va ka ruo se at si ra do nau ja li ga. Nors re tai pa si bai gia fa ta liš kai, bet ji tu ri ga­li my bę su ga din ti in for ma ci ją, slo pin ti mo ky mą si ir nu žu dy ti vaiz duo tę. Jos var das – „Mir tis su Po wer Point“.

• Ed war das Tuf te (Jei lio uni ver si te to sta tis ti kos, gra fi nio di zai no ir po li ti nės eko no mi kos pro fe so rius): „Pa teik čių pro gra mi nė įran ga su ma ži na ana li ti nę pri sta ty mo ko ky bę, sil pni na žo di nę ir erd vi nę ar gu men ta ci ją, ga di na sta tis ti­nę ana li zę.“No rė čiau pa grįs ti šią kri ti ką, tad pa­

tei kiu Eli sa beth Bu mil ler „The New York Ti mes“ (2010­04­26) pub li kuo ta me straips ny je „We Ha ve Met the Ene my and He Is Po wer Point“ ap tar tą Ame ri kos ir NA TO pa jė gų Af ga nis ta ne va do ge ne­ro lo Stan ley Alleno McChrys talo Ka bu le pa ro dy tą skaid rę (žr. puslapio apačioje).

Kaip ver tin tu mė te to kį vaiz dą? Tik­riau siai pa sa ky tu mė te kaž ką pa na šaus: „Kas čia per spa ge čiai?“ Rei kė tų ge ro kai pa varg ti, kol iš si aiš kin tu me, ką ma to me, ir pa ban dy tu me tai su vok ti.

Ži no ma, rei kė tų ir ki tos po zi ci jos pa vyz­džių. Ten ka pa ste bė ti, kad to kių vaiz din gų po sa kių apie skaid rių rei ka lin gu mą ne ra si­me, ta čiau apie vaiz di nių po vei kį – spek­

tras jau pla tes nis. Cha rak te rin giau sias, ko ge ro, po sa kis pri ski ria mas Se ne kai: „Ar gu men tai kaip un gu riai: lo giš ka, kad jie ga li iš slys ti ir lik ti ne su vok ti, ne bent bū tų pri tvir ti na mi vaiz du ar sti liu mi.“ Iš moks li nių ty ri mų ryš kiau si api ben dri ni­mai bū tų: • Ja net But tler ir Da vi das Maut zas: įvai­ria ly pė ter pė su da ro ga li my bę veik ti per ke lis ju ti mi nius ka na lus, tai pa di di na in for ma ci jos su vo ki mą.

• Dou gas Ma lou fas: pa grin di nis žmo gaus įgy ja mas in for ma ci jos kie kis gau na mas per vi zu a li nius re cep to rius – 75 proc.

• „Whar ton Re se arch Cen tre“ ty ri mai: po tri jų die nų vi zu a li zuo to se skaid rė se ro dy tą in for ma ci ją at si mi nė 50 proc. res pon den tų, o teks ti nį są ra šą (su iš var­di ji mo ele men tais) tik 10 proc.

• Mi ne so tos uni ver si te to ty ri mas: vi­zu a li za vi mas su trum pi na pri sta ty mą 26,8 proc. (vie toj 26,7 min. trun ka 18,6 min.).

• „Dec ker Com mu ni ca tions“ ty ri mas: pri sta ty mo tiks lų pa sie kia mu mas pa di­dė ja nuo 33 proc. (skaid rių su teks ti niais są ra šais) iki 67 proc. (jei nau do ja mas skaid rių vi zu a li za vi mas).O da bar pa pra šy siu: pa pa sa ko ki te, kaip

at ro do sau lė te kis, pa ban dy ki te api bū din ti aud rin gos jū ros ža ve sį. Tik riau siai su si­dur si te su sun ku mais? Ne vel tui tau tos iš min tis by lo ja: „Ge riau vie ną kar tą pa­ma ty ti, nei šim tą kar tų iš girs ti.“ Va di na si, yra si tu a ci jų, kai be vaiz di nių iš si vers ti la bai sun ku.

Grįž tant prie straips nio pra džio je iš­sa ky tos kri ti kos – pa žvel ki me į ją ki tu ra kur su. Ką mums ro do pa teik ta skaid rė? Ogi pra ne šė jo ne kom pe ten ci ją ren giant vie šą ją kal bą. Kal ba bei ro do mi vaiz dai tu ri su da ry ti vi su mą ir ne ga li bū ti in ter pre­tuo ja mi at ski rai. Taip pat ir mo ko mo sios skaid rės be kal bos – ne pil na ver tis pro­duk tas. Reng da mi skaid res, ku rios ne bus mū sų kal bos da lis, tu rė tu me pa mąs ty ti, ką iš jų žiū ro vas su pras. Nu ma ty ti tai – tik rai keb lu. Esa me la bai skir tingi, tad pa reng ti vi siems tin kan čią pa teik tį – tie siog „ne­įvei kia ma už duo tis“.

Ne su ab so liu tin ki me ir kal bos. Kar tais per tek li nis dė me sys re to ri kos me nui rei­ka lą ga li su ga din ti. Apie tai „Fre e dom Tech no lo gies Inc.“ pre zi den tė Ja ni ce Obu chow ski sa ko: „Ne si sten ki te nu ste bin­ti pui kia iš kal ba. Skaid rus, in for ma ty vus ko mu ni ka vi mas vi sa da bus Jū sų sėk mės lai das.“

Ar gu men ta ci ją no rė tų si pa baig ti ARIS pre zi den tės Ju dith Pe ar son žo džiais: „Yra ke le tas da ly kų, ku rie tie siog ne ga li bū ti įver ti na mi skai čiais: ver ty bės, pra smės, emo ci jos, po žiū riai ir įsi ti ki ni mai. Tai kom po nen tai, ku rie ben dra vi mą pa da ro tur tin gą, skvar bų, di na miš ką, pa trauk lų ir žmo giš ką.“

Štai ir pri ar tė jo me prie sak ra li nio klau­si mo: „Tai­ nau­do­ti­ pa­teik­tis­ ar­ ne?“ Čia pavyzdys – kaip nereikia daryti!

19

Dviem sa ki niais

At sa ky mas sly pi čia pat. Mes vi sa da jį ži no me, tie siog dėl įvai rių prie žas čių ne­su ge ba me įvar dy ti. Kas pir miau at si ra do: ar re to ri kos me nas, ar pa teik tys? Tik riau­siai at sa ky si me, kad re to ri kos me nas. Ar sa vo kal bo je mes nau do ja me prie mo nes, ku rios ne pri klau so šiuo lai ki nėms tech no­lo gi joms? Ži no ma, kad taip. Jų spek tras ga na pla tus (ap ran ga, ges ti ku lia vi mas, mi mi ka ir kt.). No ri si pa ci tuo ti J. Pe ar son žo džius: „Ke le tas ge rai pa rink tų žo džių ga li nu lem ti skir tu mą tarp vi du ti niš kos kal bos bei kal bė ji mo.“ Pri ėjo me iš va dą, kad ro do mos skaid rės tu ri bū ti mū sų kal­bos su de da mo ji da lis, ku ri kaip mi mi ka ar ges ti ku lia vi mas pa de da su for mu luo ti min tį, pa da ry ti ją la biau įsi me na mą.

Ga li ma teig ti, kad pa teik tis – prie mo nė pa de dan ti vi zu a li zuo ti mū sų kal bą. Vi sa da ruoš ki me kal bą, o ne pa teik tį, ta da vis­kas su stos į sa vo vie tas. Vė liau ga lė si me svars ty ti, ko kiais bū dais ir prie mo nė mis tai at lik si me: gal kai ku riais at ve jais mums už teks re to ri kos me no, o gal rei kės vi zu a­ li za vi mo, įgar si ni mo, o gal nu ma ty si me pa nau do ti ne tra di ci nius me to dus.

No rė da mi įver tin ti ga li mą pa teik ties po vei kį vi sa da tu ri me ži no ti at sa ky mą į klau si mą – ko­dėl? • Ko­dėl­skaid­rės­fo­ną­pa­si­rin­kau­mė­ly­ną? Spal va su ku ria pa pil do mą emo ci ją, man rei kia su da ry ti pro fe sio na lu mo įspū dį, o mė ly na spal va kaip tik tai ir atskleidžia.

• Ko­dėl­ teks­to­ aukš­tį­ nu­ma­čiau­ 32­punk­tus? Nuo teks to aukš čio pri klau so, ar jis bus ge rai ma to mas. 32 punk tai yra tru pu tį dau giau už mi ni ma lų – 30, tad tai su da rys są ly gas ge rai ma ty ti teks tą ek ra ne.

• Ko­dėl­diag­ra­mo­je­pa­nau­do­jau­ li­ni­jos­punk­tu­a­ci­ją? Geš tal to tęs ti nu mo prin ci po eg zis ta vi mas su ku ria są ly gas ste bė ti diag ra mos ki ti mą nuo pra džios iki pa bai gos. Tai pa dės su vok ti pokyčio ten den ci ją.

• Ko­dėl­pa­nau­do­jau­at­si­ran­dan­čią­ani­ma­ci­ją? Kai žiū ro vas ma tys vi są teks­tą, grei čiau jį per skai tys, nei aš spė siu pa pa sa ko ti. Tad ro dy siu tik tą da lį, apie ku rią pa sa ko ju ar ba jau pa pa sa ko jau. Tai įgy ven din ti pa dės at si ran dan ti teks to ani ma ci ja. Kad ne blaš ky čiau žiū ro vo, vi są pa strai pą at ver siu iš kar to ir be jo kių efek tų.

Iš šios me džia gos pa teik ties ren gė jas tu ri pa da ry ti iš va dą – kiek vie nas kal bos (pa teik ties) ele men tas tu ri bū ti ar gu men­tuo tas. Ne tu rė tų bū ti de ta lių, ku rių eg zis­ta vi mo ne ga lė tu me pa grįs ti ob jek ty viais kri te ri jais. Pir mu mo kal bos struk tū rai su tei ki mas su da rys są ly gas ge riau vis ką įsi min ti, o šiuo lai ki nės tech ni nės ga li my­bės pa dės tai pa siek ti.

Ro­mal­das­MA­CIU­LE­VI­ČIUSTau ra gės jau nų jų pro gra muo to jų m-klos mo ky to jas

Gimnazijoje – siuvinėti paveikslai

Rašytojas Nikolajus Gogolis yra sakęs, jog kūrybai reikia kantry­bės. Šis posakis tinka ir kalbant apie siuvinėjimą kryželiu. Tokia technika atliktų darbų paroda ati­daryta Šiaulių Lieporių gimnazijoje. Mokyklos fojė eksponuojamų kūri­nių autorė – raštinės ve­dėja Ina Jakubauskienė. Žiūrint į įmantriausius

paveikslus, spalvų ir formų žaismą, sunku patikėti, kad tai atlikta ne teptuku, o siūlu ir adata. Parodos atidarymo šventėje kalbėjusi gimnazijos direktorė Sigita Mali­nauskienė pasidžiaugė, kad autorė sutiko parodyti savo darbus visai bendruomenei, juk kūrybiškumas užkrečiamas – mokykloje jau atsirado ir sekėjų. Menų metodinė grupė Inai padovanojo vitaminų užtaisą iš daržo – lietuviškų daržovių pilną krepšį: kad nuolat dirbant prie kompiuterio ir siuvinėjant nenusilptų akys.

„Menininkas turi būti savo kūrinyje kaip Dievas visatoje – visur esantis ir nema­tomas“, – sakė Gustavas Floberas. Tą galima pasakyti ir apie Lieporių gimnazijos raštinės vedėjos I. Jakubauskienės darbus. Įstaigos bendruomenė tikisi, kad pirmoji paroda – tai tik mažas laiptelis ir tolimesnė paskata kurti toliau.

Rita­NORKUTĖ,­Aida­ŠLIAŽIENĖŠiaulių Lieporių g-jos mokytojos

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos aktų salėje pristatytas abituriento Arno Pigulevičiaus naujausias trumpametražis filmas „Kas tu?“. Šiame kino kūrinyje, kaip minėjo pats auto­rius, vaizduojamos žmogaus psichologinės būsenos realybėje.

„Mano tikslas – pažadinti žiūrovo mintį, kas, kokie ir kodėl esame. Noriu, kad po filmo peržiūros liktų vietos apmąstymams“, – sakė „Kas tu?“ autorius.

A. Pigulevičius turi ne vienerių metų vaizdo klipų kūrimo ir filmų režisūros patirties, taip pat sulaukė nemažai pakvietimų rinktis šios srities studijas užsienio universitetuose.

Lukas­ALUZASJuliaus Janonio g-jos žurnalistų klubo „Tebūnie šviesa“ redaktorius

na cio na li nia me vi rė jų meist riš ku mo kon kur se – pir mo ji vie taRad vi liš kio tech no lo­

gi jų ir ver slo mo ky mo cen tras da ly va vo tarp tau­ti nė je mo ky mo si, ži nių ir kar je ros pla na vi mo pa­ro do je „Stu di jos 2016“ ir drau ge su dvy li ka ki tų pro fe si nių mo kyk lų – Na cio na li nia me vi rė jų meist riš ku mo kon kur se. Mū sų cen tro ko man da lai mė jo I vie tą.

Kon kur se da ly va vo vi rė jo spe cia ly bės tre čio kur so V­3 gru pės mo­ki nės Ive ta Če pai tė ir

Ar vi lė Vai te kū nai tė. Jas ruo šė pro fe si jos mo ky to ja me to di nin kė Rai sa Bu čins kie nė. Da ly vės ga mi no karš tą pa tie ka lą iš kiau lie nos iš pjo vos ir cit ru si nių vai sių de ser tą.

Rad­vi­liš­kio­tech­no­lo­gi­jų­ir­ver­slo­mo­ky­mo­cen­tro­inf.

abiturientas sukūrė filmą

Vyr. redaktorė Zina RIMGAILIENĖ (tel. 264 9455, el. p. – zina.rimgailiene@sac.smm.lt); korespondentė Dovilė ŠILEIKYTĖ, vyresn. specialistas Justinas ŠORYS (tel. 264 9467); kalbos redaktorė Inesa ČIžIūNAITĖ (tel. 264 9468);maketuotoja Eglė LESNIAUSKIENĖ (tel. 264 9469).

ŠVIETIMO NAUJIENOS

Redakcijos adresas:

ŠMM Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g.12, 03163 Vilnius. Įm. k. 190995938, a. s. LT057044060001441913 AB SEB bankas, b. k. 70440.El. p. – infoleid@sac.smm.lt.Spausdino UAB „ARX Reklama“. Tiražas – 3100 egz.

InformacInIs leIdInys

www.facebook.com/pages/Švietimo-naujienos/360526820653464www.sac.smm.lt

Apie centrą skaitykite „Švietimo panoramos“ 4 p.

Kviečiame apsilankyti atnaujintoje svetainėje

Gel­gau­diš­kio­„Šal­ti­nio“­spe­cia­lio­jo­ug­dy­mo­cen­tre­–­pagalba­vaikams

Užsiėmimai sensorinio lavinimo kabinete

Motorikos lavinimas

Hidroterapija