investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš es

INVE

STIC

IJŲ P

ROJE

KTŲ,

KUR

IEM

S SI

EKIA

MA

GAUT

I FIN

ANSA

VIM

Ą IŠ

ES

STRU

KTŪR

INIŲ

FO

NDŲ

IR V

ALST

YBĖS

BIU

DŽET

O L

ĖŠŲ,

REN

GIM

O M

ETO

DIKA

INVESTICIJŲ PROJEKTŲ, KURIEMS SIEKIAMA GAUTI FINANSAVIMĄ IŠ ES STRUKTŪRINIŲ

FONDŲ IR VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ, RENGIMO METODIKA

Europos socialinis fondas

Europos regioninės plėtros fondas

Sanglaudos fondas

INVESTICIJŲ PROJEKTŲ, KURIEMS SIEKIAMA GAUTI FINANSAVIMĄ IŠ ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ IR VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ, RENGIMO METODIKA2

Turinys

Paveikslų sąrašas 4Lentelių sąrašas 5Bendroji dalis 6Vartojamos santrumpos 8Finansinės analizės sąvokos 81. Projekto santrauka 122. Projekto kontekstas, identifikavimas ir ribos 13 2.1. Projekto kontekstas 13 2.2. Teisinė aplinka 14 2.3. Poreikių analizė 15 2.4. Problemos, kurioms spręsti parengtas projektas 16 2.5. Projekto ribos 17 2.6. Projekto sąsajos su kitais įgyvendintais, įgyvendinamais ir (arba)

planuojamais įgyvendinti projektais 19 2.7. Projekto tikslas (-ai) ir uždaviniai 20 2.8. Projekto rezultatai ir poveikis 223. Projekto organizacijos pristatymas 24 3.1. Projekto pareiškėjas 24 3.2. Projekto partneris 25 3.3. Pareiškėjo ir partnerio (-ių) bendradarbiavimo pagrindimas 25 3.4. Projekto vieta projekto organizacijoje 254. Projekto įgyvendinimo galimybių ir alternatyvų aprašas ir analizė 26 4.1. Galimos veiklos projekto tikslui pasiekti ir uždaviniams išspręsti 27 4.2. Galimų veiklų vertinimo kriterijai 27 4.3. Galimų veiklų įvertinimas pagal pasirinktus veiklų vertinimo kriterijus

ir „trumpojo“ veiklų sąrašo sudarymas 28 4.4. Projekto įgyvendinimo alternatyvos 28 4.4.1. Alternatyva „Nedaryti nieko“ arba „Veikti kaip įprasta“ 30 4.4.2. Alternatyva „Minimalūs pakeitimai“ 31 4.4.3. Alternatyva „Įgyvendinti projektą“ 31 4.4.4. Alternatyva „Įgyvendinti projektą kitaip“ 31 4.5. Optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimas 335. Finansinė analizė 34 5.1. Projekto investicijų ataskaitinis laikotarpis, jo pagrindimas 35 5.2. Diskonto norma 37

3INVESTICIJŲ PROJEKTŲ, KURIEMS SIEKIAMA GAUTI

FINANSAVIMĄ IŠ ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ IR VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ, RENGIMO METODIKA

Turinys

Paveikslų sąrašas 4Lentelių sąrašas 5Bendroji dalis 6Vartojamos santrumpos 8Finansinės analizės sąvokos 81. Projekto santrauka 122. Projekto kontekstas, identifikavimas ir ribos 13 2.1. Projekto kontekstas 13 2.2. Teisinė aplinka 14 2.3. Poreikių analizė 15 2.4. Problemos, kurioms spręsti parengtas projektas 16 2.5. Projekto ribos 17 2.6. Projekto sąsajos su kitais įgyvendintais, įgyvendinamais ir (arba)

planuojamais įgyvendinti projektais 19 2.7. Projekto tikslas (-ai) ir uždaviniai 20 2.8. Projekto rezultatai ir poveikis 223. Projekto organizacijos pristatymas 24 3.1. Projekto pareiškėjas 24 3.2. Projekto partneris 25 3.3. Pareiškėjo ir partnerio (-ių) bendradarbiavimo pagrindimas 25 3.4. Projekto vieta projekto organizacijoje 254. Projekto įgyvendinimo galimybių ir alternatyvų aprašas ir analizė 26 4.1. Galimos veiklos projekto tikslui pasiekti ir uždaviniams išspręsti 27 4.2. Galimų veiklų vertinimo kriterijai 27 4.3. Galimų veiklų įvertinimas pagal pasirinktus veiklų vertinimo kriterijus

ir „trumpojo“ veiklų sąrašo sudarymas 28 4.4. Projekto įgyvendinimo alternatyvos 28 4.4.1. Alternatyva „Nedaryti nieko“ arba „Veikti kaip įprasta“ 30 4.4.2. Alternatyva „Minimalūs pakeitimai“ 31 4.4.3. Alternatyva „Įgyvendinti projektą“ 31 4.4.4. Alternatyva „Įgyvendinti projektą kitaip“ 31 4.5. Optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimas 335. Finansinė analizė 34 5.1. Projekto investicijų ataskaitinis laikotarpis, jo pagrindimas 35 5.2. Diskonto norma 37

5.3. Investicijų išlaidų nustatymas 38 5.3.1. Investicijų likutinė vertė 39 5.4. Veiklos pajamų ir sąnaudų prognozė 41 5.4. Finansavimo šaltinių analizė 46 5.5. Investicijų finansinių rodiklių skaičiavimas 48 5.6. Finansinio projekto gyvybingumo vertinimas 49 5.7. Kapitalo finansinių rodiklių skaičiavimas kapitalui 50 5.8. Projekto įgyvendinimo alternatyvų palyginimas 516. Socialinio ekonominio poveikio vertinimas 52 6.1. Finansinių srautų konvertavimas perskaičiuojant rinkos kainas į ekonomines vertes 52 6.2. Rinkoje nevertinamos naudos apskaičiavimas 53 6.2.1. Netiesioginio projekto poveikio įvertinimas 54 6.3. Projekto socialinių ekonominių rodiklių apskaičiavimas 54 6.4. Alternatyvų palyginimas pagal socialinius ekonominius rodiklius 577. Detalus pasirinktos projekto įgyvendinimo alternatyvos aprašymas ir

projekto įgyvendinimo planas 59 7.1. Pasirinktos alternatyvos aprašymas 59 7.2. Projekto įgyvendinimo trukmei turintys įtaką veiksniai 59 7.3. Projekto įgyvendinimo trukmė, etapai 59 7.2. Projekto įgyvendinimo vieta (vietos), turto, į kurį investuojama įgyvendinant projektą,

eksploatavimo fizinė vieta 628. Rizikos ir jautrumo analizė 63 8.1. Jautrumo analizė 64 8.1.1. Pagrindinių rizikos veiksnių nustatymas 64 8.1.2. Tarpusavyje priklausomų kintamųjų eliminavimas 75 8.1.3. Elastingumo analizė 75 8.1.4. Kritinių kintamųjų pasirinkimas 75 8.1.5. Scenarijų analizė 76 8.2. Kritinių kintamųjų tikimybių pasiskirstymas 76 8.3. Rizikos analizė 76 8.4. Rizikos priimtinumo įvertinimas 77 8.5. Rizikos valdymo veiksmai 78Išvados 791 priedas. PROJEKTO DUOMENŲ SUVESTINĖ 802 priedas. SKAIčIAVIMŲ PAVYzDYS 81NAUDINGOS NUORODOS 90

Turinys


Paveikslų sąrašas

1 paveikslas. Alternatyvų sudarymo ir pasirinkimo schema 292 paveikslas. Finansinės analizės struktūra 353 paveikslas. Socialinės diskonto normos apskaičiavimo metodai 55

Turinys



Lentelių sąrašas

1 lentelė. Projekto poreikių analizės pavyzdžiai 152 lentelė. Projekto problemų analizės pavyzdžiai 163 lentelė. Projekto ribų apibrėžimas 184 lentelė. Projekto tikslinių grupių apibrėžimo pavyzdžiai 195 lentelė. Projekto tikslų nustatymo pavyzdžiai 206 lentelė. Projekto loginis pagrindimas 217 lentelė. Projekto rezultatų ir pasekmių pavyzdžiai 238 lentelė. Projekto galimų veiklų vertinimo kriterijai 279 lentelė. Alternatyva „Veikti kaip įprasta“ arba „Nedaryti nieko“ 3110 lentelė. Alternatyvų pavyzdžiai (pateikiamos tik trumpos loginės alternatyvų formuluotės) 3211 lentelė. Rekomenduojami finansinės analizės laikotarpiai sektoriams 3612 lentelė. Projekto ataskaitinio laikotarpio pasirinkimas 3713 lentelė. Investicijų išlaidų nustatymas 3914 lentelė. Projekto investicijos ir likutinė vertė, tūkst. Lt 4015 lentelė. Veiklos pajamos ir sąnaudos 4316 lentelė. Veiklos pajamos ir sąnaudos, tūkst. Lt 4417 lentelė. Viešojo sektoriaus veiklos pajamų ir išlaidų pavyzdžiai, tūkst. Lt 4518 lentelė. Projekto finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt 4719 lentelė. Viešųjų lėšų suvestinė, tūkst. Lt 4720 lentelė. Investicijų finansiniai rodikliai, tūkst. Lt 4821 lentelė. Projekto gyvybingumas, tūkst. Lt 4922 lentelė. Kapitalo finansiniai rodikliai, tūkst. Lt 5023 lentelė. Projekto alternatyvų palyginimas pagal finansinius rodiklius 5124 lentelė. Rinkoje nevertinamos naudos vertinimas 5425 lentelė. Projekto ekonominiai socialiniai rodikliai, tūkst. Lt 5626 lentelė. Projekto alternatyvų palyginimas pagal ekonominius socialinius rodiklius 5727 lentelė. Ekonominės socialinės analizės pavyzdžiai 5828 lentelė. Projekto veiklų vykdymo detalizavimas 6129 lentelė. Statybos rizikų grupės, priežasčių paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai 6530 lentelė. Tinkamumo rizikų grupė, priežasčių paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai 6931 lentelė. Paklausos rizikų grupės priežasčių paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai 7032 lentelė. Makroekonominės rizikų grupės paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai 7233 lentelė. Projekto tęstinumo rizikų grupės paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai 73

Turinys


Bendroji dalis

Siekdama efektyvinti projektų rengimo ir vertinimo procesą, sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas, skiriamas investicijų projektams (IP) rengti, tobulinti investicijų planavimo viešaja-me sektoriuje kompetencijas ir gebėjimus ir suvienodinti investicijų projektų rengimo praktiką, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) parengė investicijų projektų rengi-mo metodiką (toliau – metodika). Šioje metodikoje pateikiami detalūs investicijų projektų, kuriems įgyvendinti siekiama gauti finansavimą iš ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų, struktūros ir turinio reikalavimai bei pristatomi praktiniai metodikos taikymo pavyzdžiai. Pagal struktūros reikalavimus apibrėžiamas investicijų projektą sudarančių dalių skaičius, o pagal turinio reikalavimus nustatomi pagrindiniai klausimai, į kuriuos turi būti pagrįstai ir argu-mentuotai atsakyta investicijų projekte.

Investicijų projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pa-grindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą (komercinis projektas) ir kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projektui įgyvendinti reikalingas lėšas bei finansavimo šal-tinius ir terminus1. Investicijų projektų rengimas planuojant valstybės investicijas reglamen-tuotas Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikoje, patvirtintoje LR finansų ministro 2001 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 201. Šioje metodikoje investicijų projekto samprata atitinka apibrėžtį, tačiau ja neapsiribojama, pagrindžiamas dar vienas būtinasis vidinės projekto logi-kos kriterijus: projekto rezultatai turi būti projekto veiklų padarinys, projekto veiklos turi suda-ryti prielaidas įgyvendinti projekto uždavinius, o pastarieji – pasiekti nustatytus tikslus (verti-kalioji projekto logika).

Investicijų projekto rengimo tikslas – įvertinti visas projekto įgyvendinimo galimybes, pa-rinkti optimalų įgyvendinimo sprendimą ir visapusiškai pagrįsti projekto įgyvendinimo būdą, išlaidas, pasekmes ir pan. Investicijų projekto rengimas apima:

išsamią probleminės padėties, dėl kurios reikalinga įgyvendinti projektą, analizę; pokyčių poreikio pagrindimą, reikalavimų konkretiems pokyčiams, kurių siekiama įgyven-

dinant investicijų projektą, apibrėžimą, projekto įgyvendinamumo ir alternatyvų analizę; veiksmų plano sudarymą (nustatoma veiksmų seka, jų ryšiai, svarba, vieta bendroje pro-

jekto eigoje); projekto sąnaudų ir naudos analizę.

Metodikos naudotojų grupės: organizacijos, įstaigos ir (arba) institucijos, nepaisant jų tipo, savininko ar veiklos, kurios

rengia ar planuoja rengti IP; konsultacinės įmonės, rengiančios investicijų projektus, konsultuojančios kitus juridi-

nius subjektus jų rengimo klausimais; įgyvendinančiosios institucijos, atliekančios projektų, kuriems įgyvendinti siekiama gau-

ti finansavimą iš ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų, vertinimą; kitos institucijos ir organizacijos, rengiančios ilgalaikius investicijų planus.

1 LR investicijų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2127).



Metodikos nuostatos suderintos su šiais dokumentais: 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiu bendrąsias

nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančiu Reglamentą (EB) N. 1260/19992;

Europos Komisijos užsakymu parengtu dokumentu „Investicijų projektų sąnaudų ir nau-dos analizės atlikimo metodinės gairės“ (angl. Guide to Cost-benefit analysis of inves-tment projects (Final report 16/06/2008) (toliau – KNA gairės);

Europos Komisijos darbo dokumentu Nr. 4 „Ekonominės naudos analizės atlikimo meto-dikos gairės“ (2006 m. rugpjūčio mėn.);

Tarybos reglamento (toliau – Reglamentas) 55 straipsnio išaiškinimais; Frolio, Massimo. Cost – benefit analysis and incentives in evaluation, 2007 m., ISBN: 978

1 84720 238 3.

Rekomenduojamas investicijų projekto rengimo šriftas – Arial, šrifto dydis – 11 pt, tarpai tarp eilučių – 1 (investicijų projekto dalių apimties reikalavimai nustatyti esant nurodytam teks-to dydžiui ir tarpams tarp eilučių). Investicijų projekte informatyvumui užtikrinti naudojamos lentelės ir paveikslai. Lenteles ir paveikslus rekomenduojame sunumeruoti dviejų skaičių de-riniais, kur pirmasis skaičius reikštų skyriaus numerį, o antrasis – paveikslo ar lentelės eilės numerį. Didelės apimties (daugiau nei 1 psl.) paveikslai ir lentelės turi būti iškeltos į investicijų projekto priedus. Investicijų projekto puslapių numeracija privalo būti tęstinė. Rekomenduoja-ma struktūrines IP dalis žymėti skaitmenimis pagal metodikoje siūlomą struktūrą. Esant porei-kiui įterpti naujas dalis, numeracija gali būti pakoreguota.

Metodiką sudaro dvi dalys:1. Teorinė – teksto dokumentas, kuriame paaiškinami pagrindiniai IP rengimo principai,

sąvokos, sąnaudų ir naudos analizės struktūra, skaičiavimo principai ir pan. 2. Skaičiuoklė – MS Excel byla, skirta investicijų projekto sąnaudų ir naudos analizei atlikti.

Skaičiuoklės naudojimo principai ir jų ryšys su teorine metodikos dalimi aprašyti teori-nėje metodikos dalyje. Skaičiuoklė atsisiunčiama kaip savarankiškas metodikos priedas, išsaugoma darbiniame kompiuterio diske ir pradedama naudoti parengus investicijų pro-jekto 1–4 dalis pagal teorinėje dalyje siūlomą IP struktūrą.

Jei IP rengėjas nepageidauja naudotis metodikos skaičiuokle, teorinėje dalyje pateikiamos lentelės gali būti naudojamos inidividualiai projekto skaičiuoklei sudaryti.

Bendrieji reikalavimai duomenims ir informacijai, naudojamai investicijų projekte: patikimumas – investicijų projekte pateikiamos prielaidos turi būti pagrįstos patikimais

duomenimis; oficialumas – projekte pateikiamos informacijos šaltinis turi būti viešai prieinamas. Gali

būti naudojami strateginiai planai ir jiems rengti panaudoti dokumentai, viešųjų subjek-tų informacinėse sistemose ir (arba) duomenų bazėse kaupiami statistiniai duomenys, galimybių studijos, sektorių apžvalgos, teritorijų planavimo dokumentai (bendrųjų planų koncepcijos, sprendiniai ir pan.), oficialios Lietuvos ūkio raidos prognozės ir apžvalgos, visuotinių gyventojų surašymo duomenys, kitų institucijų informacinėse sistemose ir (arba) duomenų bazėse sukaupti duomenys;

aktualumas – duomenys, kuriais grindžiamas projekto poreikis, turi būti ne senesni nei

2 Itin aktualūs Reglamento 39, 40 ir 55 straipsniai.

Bendroji dalis


vienų metų. Duomenys tendencijoms atskleisti turi apimti ne trumpesnį nei penkerių metų laikotarpį. Paklausos prognozės turi būti pagrįstos makroekonominėmis tendencijomis;

vienareikšmiškumas – teiginiai turi būti vienareikšmiai, aiškiai rodantys požiūrį ir nuos-tatas;

išsamumas – jeigu teiginiai investicijų projekte grindžiami kitų tiriamųjų darbų tezėmis ar išvadomis, turi būti pateikiamos nuorodos į atitinkamus informacijos ir duomenų šal-tinius, kad IP vertintojai ar IP informacijos naudotojai galėtų išsamiai susipažinti su pa-grindimu.

Vartojamos santrumpos

KNA – sąnaudų ir naudos analizė (angl. CBA, cost – benefit analysis)

VGN – vidinė grąžos norma (angl. IRR, internal rate of return)

GDV – grynoji dabartinė vertė (angl. NPV, net present value)

EGDV – ekonominė grynoji dabartinė vertė (angl. ENPV)

ES – Europos Sąjunga (angl. EU)

EVGN – ekonominė vidinė grąžos norma (angl. ERR)

FVGN – finansinė vidinė grąžos norma (angl. FRR)

FVGN – finansinė grynoji dabartinė vertė (angl. FNPV)

IP – investicijų projektas (angl. Investment project)

VPSP – viešojo ir privataus sektorių partnerystė (angl. Public-Private Partnership, PPP)

Finansinės analizės sąvokos

Lietuvių kalba Anglų kalba Trumpas paaiškinimas

Grynųjų pinigų srautas Net cash flow

Pagrindinis KNA analizės kintamasis. Apskaičiuojamas kaip teigiamų ir neigiamų pinigų srautų skirtumas kiekvienais ataskaitinio laikotarpio metais.

Veiklos sąnaudos Operating costs

Veiklos sąnaudas sudaro išlaidos, kurios yra susijusios su projekto metu sukuriamo turto eksploatavimu ir projekto veiklos pajamų uždirbimu.

Veiklos pajamos Operating revenues

Veiklos pajamas sudaro pajamos, kurios tiesiogiai gaunamos iš vartotojų už prekes ir (arba) paslaugas, teikiamas kaip įgyvendinto projekto (sukurtos ar modernizuotos infrastruktūros) pasekmė.

Bendroji dalis




Grynosios veiklos pajamos

Net operating revenues

Veiklos pajamų ir veiklos sąnaudų sumų per tą patį laikotarpį aritmetinis skirtumas.

Likutinė vertėResidual value /

Applied residual value of investments

Suma, kurią projekto organizacija gautų pardavusi turtą, kuriam įsigyti (sukurti) prašoma finansavimo, jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje, įvertinus būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas, arba turto dalis, kuri vertinamais metais lieka nesunaudota.

Finansavimo šaltiniai Sources of financing

Lėšų, kurias planuojama skirti investicijų projektui įgyvendinti, kilmę nusakantis požymis. Dažniausiai finansavimo šaltiniai skirstomi į ES finansavimo, bendrojo finansavimo, nacionalinio viešojo kapitalo, nacionalinio privataus kapitalo, privataus kapitalo ir kitus šaltinius.

Finansavimo lėšos Financial resources

1. Lėšos, skirtos finansuoti projekto investicijoms ir veiklos išlaidoms, kurių nepadengia projekto pajamos.2. Iš viešųjų šaltinių, draudimo fondų ir kt. gaunamos įplaukos už prekes ir (arba) paslaugas, kurios sukuriamos įgyvendinus projektą.

Privati nuosavybė Private equity

Bet koks projekto organizacijos nuosavas turtas, naudojamas projektui įgyvendinti (pinigai, nekilnojamasis turtas, žinios ir intelektinė nuosavybė ir pan.).

Paskolos Loans

Kredito institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų skolintos lėšos, naudojamos investicijų projektui įgyvendinti.

Visos investicijos Total investments

costs

Visoms projekto veikloms įgyvendinti reikalingų investicijų išlaidų suma. Įskaičiuojamos visos investicijų išlaidos, kurias planuojama patirti su-kuriant apibrėžtus projekto rezultatus (ES struktūrinės paramos projektuose – tinkamumo finansuoti reikalavimus atitinkančių ir netinkamų išlaidų suma).

Bendroji dalis



Nusidėvėjimo normos Depreciation rates

Norma, kuria vertinamas projekto metu sukurtų investicijų ekonomiškai naudingas tarnavimo laikas. Kiekvienų metų nusidėvėjimo norma gaunama trupmenos skaitiklyje įrašius 1, o vardiklyje – investicijų ekonomiškai naudingą tarnavimo laiką.

Likutinė investicijų vertė vertinimo laikotarpio

pabaigoje

Residual value of investments at the

end of period

Suma, kurią projekto organizacija gautų pardavusi investicijų ir reinvesticijų metu sukurtą turtą projekto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, įvertinus būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas, arba turto dalis, kuri ataskaitinio laikotarpio pabaigoje lieka nesunaudota.

Apyvartinio kapitalo poreikis

Demand for working capital

Apyvartinis kapitalas – tai turimo turto ir įsipareigojimų skirtumas. Apyvartinio kapitalo poreikis vertinamas kiekvienais metais ir, esant neigiamam skirtumui, nurodomi lėšų šaltiniai trūkstamiems pinigų srautams padengti.

Diskonto norma Discount rateMetinis procentas, naudojamas nustatyti ateities pinigų srautų dabartinę vertę.

Diskontuotos investicijų išlaidos

Discounted investment costs

Investicijų išlaidos, įvertintos dabartine pinigų verte, t. y. kiekvienų metų investicijos, padaugintos iš atitinkamos diskonto normos.

Diskontuotos grynosios pajamos

Discounted net revenues

Grynosios pajamos, įvertintos dabartine pinigų verte, t. y. kiekvienų metų grynosios pajamos, padaugintos iš atitinkamos diskonto normos.

Grynųjų pajamų ir investicijų santykis

Net revenues to investment costs ratio

Grynųjų veiklos pajamų ir investicijų santykis parodo, kokia dalis investicijų nebus padengta gaunamomis grynosiomis pajamomis ir kokiai trūkstamai daliai reikalinga gauti finansavimą.

Visos įplaukos Total revenuesProjekto veiklos pajamų ir finansavimo lėšų suma.

Visos išlaidos Total expenditures

Projekto investicijų išlaidų, veiklos sąnaudų, palūkanoms ir paskoloms grąžinti suplanuotų pinigų srautų suma.

Bendroji dalis




Investicijų finansinė vidinė grąžos norma

(FVGN) FIRR of the investment

Diskonto norma, kuriai esant investicijų vertė lygi grynųjų pinigų srautų vertei, t. y. diskonto norma, kurią pritaikius investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė lygi nuliui.

Investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė

(FGDV)

FNPV of the investment

Apskaičiuojama sudedant diskontuotus investicijų išlaidų, likutinės vertės ir grynųjų pajamų srautus per projekto ataskaitinį laikotarpį. Rodiklis atspindi, kaip projekto grynųjų pajamų srautas per visą ataskaitinį laikotarpį, skaičiuojant šios dienos pinigų verte, padengia investicijų išlaidas.

Kapitalo finansinė vidinė grąžos norma (FVGN)

FIRR of capitalDiskonto norma, kurią pritaikius kapitalo finansinė grynoji dabartinė vertė lygi nuliui.

Kapitalo finansinė grynoji dabartinė vertė

(FGDV) FNPV of capital

Kapitalo finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) apskaičiuojama sudedant projekto savininko3 skiriamo finansavimo, investicijų likutinės vertės, mokesčių ir palūkanų bei grynųjų pajamų diskontuotus pinigų srautus per projekto ataskaitinį laikotarpį. Rodiklis atspindi projekto savininko investuoto kapitalo atsiperkamumą (grynųjų pajamų vertę), skaičiuojant šios dienos pinigų verte.

Ekonominė vidinė grąžos norma (EVGN)

EIRR

Diskonto norma, kuriai esant investicijų ekonominė vertė lygi grynųjų pinigų srautų vertei, t. y. diskonto norma, kurią pritaikius ekonominė grynoji dabartinė vertė lygi nuliui.

Ekonominė grynoji dabartinė vertė (EGDV)

ENPV

Ekonominė grynoji dabartinė vertė (EGDV) gaunama sudėjus diskontuotus ekonominius grynųjų pinigų srautus per projekto gyvavimo laikotarpį. Ji parodo projekto naudą visuomenei, skaičiuojant šios dienos pinigų verte.

Projekto investicijų ataskaitinis laikotarpis

Time horizon

Metų, kuriems pateikiamos projekto investicijų išlaidų, veiklos išlaidų ir veiklos pajamų bei finansavimo prognozės, skaičius.

3 Sąvoka „projekto savininkas“ yra platesnė už sąvoką „projekto organizacija“. Bendruoju viešųjų IP atveju projekto savininkas yra Lietuvos valstybė.

Bendroji dalis


1. Projekto santrauka

Apimtis – iki 2 puslapių (toliau vartojama santrumpa psl.) standartiniu šriftu.

Pagrindinės investicijų projekto atskiras dalis apibendrinančios išvados ir projekto skiriamieji bruožai.

Šią investicijų projekto dalį rekomenduojama parengti tada, kai baigiamos visos kitos in-vesticijų projekto dalys. Projekto santrauka – apibendrinimas, pagrindiniai investicijų projekto skiriamieji bruožai. Projekto įgyvendinimo metu vykdant projekto viešinimo veiklas, šia san-trauka dažniausiai naudojamasi esminiams projekto bruožams pristatyti. Todėl rekomenduo-jama rengiant santrauką vartoti informatyvius, faktinę informaciją apibendrinančius teiginius, išplėstinius sakinius.

Projekto santraukos struktūra turi būti sudaryta atsižvelgus į pagrindinius šešis investicijų projekto rengimo žingsnius:

1.1. Projekto pagrindimas: socialinis ekonominis projekto kontekstas, problemos, kurios sprendžiamos įgyvendinant projektą.

1.2. Identifikavimas: projekto ribos, projekto organizacija; tikslinės grupės; projekto tikslai, uždaviniai, veiklos, siekiami rezultatai.

1.3. Projekto įgyvendinamumo ir alternatyvų analizė: projekto įgyvendinimo galimybių ir ap-ribojimų analizė, projekto alternatyvų sudarymo kriterijai, alternatyvos, alternatyvų analizė ir palyginimas. Nurodoma, ar iki pateikiant šį projektą buvo atliktos projektą pagrindžiančios ga-limybių studijos4, pateikiami tikslūs jų pavadinimai.

1.4. Finansinė analizė: projekto biudžetas, finansavimo šaltiniai, investicijų ir kapitalo finan-siniai rodikliai. Pagrindiniai finansinės analizės duomenys pateikiami suvestinėje lentelėje.

1.5. Socialinė ekonominė analizė: fiskalinės korekcijos, pagrindiniai išorinio poveikio kom-ponentai, išorinės naudos skaičiavimas, ekonominiai rodikliai. Pagrindiniai socialinės ekono-minės analizės duomenys pateikiami suvestinėje lentelėje.

1.6. Rizikos ir jautrumo analizė: pagrindiniai projekto rizikos veiksniai, jų valdymo būdai, projekto jautrumas rizikos veiksnių pasireiškimui, scenarijai, kritiniai rizikos veiksniai, jautru-mo analizė.

Parengus projekto santrauką, sudaroma duomenų apie investicijų projektą suvestinė len-telė (1 priedas). Lentelė pateikiama atskiru priedu, jos apimtis į nurodytą 2 puslapių projekto santraukos apimtį neįskaičiuojama.

4 Jeigu galimybių studijos yra parengtos ir dėl šios priežasties dalis susijusios informacijos investicijų projekte nenagrinėjama, rekomenduojame pateikti galimybių studijas elektroniniu formatu kaip investicijų projekto priedą.



2. Projekto kontekstas, identifikavimas ir ribos

Apimtis – iki 10 psl. standartiniu šriftu.

Projekto socialinis ekonominis kontekstas, sprendžiamos problemos, projekto iden-tifikavimas, projekto paskirtis, tikslai, uždaviniai, veiklos, siekiami rezultatai.

Ši dalis skirta projekto išorinei ir vidinei aplinkai pristatyti ir projekto riboms apibrėžti. Deta-liai atskleistas projekto kontekstas būtinas įvertinti projekto tikslų, uždavinių ir veiklų įgyven-dinimo prielaidų ir rezultatų optimalumą, realumą bei pagrįstumą.

Šią investicijų projekto dalį rekomenduojama suskirstyti į aštuonis etapus:

2.1. Projekto kontekstas. Viešosios paslaugos, kurios kokybei gerinti skirtas projektas, so-cialinis, ekonominis ir institucinis kontekstas, pagrindiniai socialiniai ekonominiai reiškiniai ir prielaidos, formuojantys projekto poreikį, jų tendencijos iš projekto įgyvendinimo perspekty-vos (analizuojama regiono, sektoriaus ir nacionaliniu mastu).

2.2. Teisinė aplinka. Viešosios paslaugos, kurios kokybei gerinti skirtas projektas, teikimo teisinis reglamentavimas, nustatant viešosios paslaugos teikimo apribojimus.

2.3. Poreikių analizė. Viešosios paslaugos, kurios kokybei gerinti skirtas projektas, poreikiai (na-cionaliniu, regioniniu ar sektoriaus mastu), poreikiams tenkinti parengti strateginiai dokumentai.

2.4. Problemos, kurioms spręsti rengiamas projektas.

2.5. Projekto ribos. Pasirinkti būdai ir apimtis, kiek (kokia dalimi) įgyvendinamas projektas prisidės prie problemos sprendimo, tikslinės grupės, kurioms skirtas įgyvendinamas projektas ir kurios pajus socialinę ekonominę projekto įgyvendinimo naudą. Tais atvejais, kai projekto problema labai plati, o projektu sprendžiama tik nedidelė šios problemos dalis, turi būti deta-liai nurodoma, kurios problemos dalies ar aspekto planuojamas projektas niekaip nespręs.

2.6. Projekto sąsajos su kitais įgyvendintais, įgyvendinamais ir (arba) planuojamais įgyven-dinti projektais.

2.7. Projekto tikslas (-ai) ir uždaviniai.

2.8. Projekto rezultatai ir pasekmės. Numatoma projekto įtaka viešosios paslaugos kokybės pagerėjimui, siekiami viešosios paslaugos kokybės kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai.

Rekomendacijos ir reikalavimai kiekvienam etapui išdėstyti skyriuose toliau.

2.1. Projekto kontekstas

Pirmiausia rekomenduojama analizuoti makroaplinką – atsakyti, kokioje socialinėje, ekono-minėje ir institucinėje aplinkoje siekiama įgyvendinti projektą. Analizuojamos aplinkos pasirin-kimą lemia konkreti viešoji paslauga, kuriai skirtas projektas: pavyzdžiui, pirminės sveikatos priežiūros viešosios paslaugos teikimas nagrinėjamas sveikatos apsaugos sistemos kontekste, analizei pasirenkamos projekto esmę apibūdinančios charakteristikos. Analizuojant socialinę ekonominę aplinką įvertinamas projekto mastas – projektas priskiriamas regioniniam, nacio-naliniam ar tarptautiniam lygmeniui.


Pagrindiniai analizės akcentai ir klausimai turi būti (sąrašas preliminarus, nebaigtinis):

viešosios paslaugos, kuriai skirtas projektas, svarba, paskirtis ir tikslai; kaip šiuo metu teikiama viešoji paslauga; kokios tipinės (pagrindinės) institucijos teikia nagrinėjamas viešąsias paslaugas; kokia viešosios paslaugos teikimo principinė schema, atsakingos institucijos; kas daro tiesioginę įtaką viešosios paslaugos teikimo mastui, kokios bendrosios poreikių

tendencijos; kokios viešosios paslaugos teikimo strateginės ir perspektyvinės kryptys; kaip viešosios paslaugos teikimas susijęs su nacionaliniais makroekonominiais rodi-

kliais; kiek viešosios paslaugos teikimą lemia bendrosios pasaulinės tendencijos (globalizaci-

jos poveikis, visuotinis klimato atšilimas, laisvas žmonių ir prekių judėjimas ir pan.).

2.2. Teisinė aplinka

Aprašoma teisinė projekto aplinka, nurodoma, kokie teisės aktai reglamentuoja viešosios paslaugos teikimą, kokie galimi projekto įgyvendinimo galimybių, projekto veiklų, rezultatų, finansinio tęstinumo apribojimai ir norminiai reikalavimai. Vertinami dokumentai turi apimti nacionalinį, regioninį ir, jei yra, sektorinį lygmenis. Savivaldybės dokumentai nagrinėjami tuo atveju, jeigu projekto savininkas ir (arba) partneris yra savivaldybės institucija.

Pagrindiniai teisinės analizės klausimai:

Kokie teisiniai apribojimai taikomi viešosios paslaugos teikėjams (juridinio asmens for-ma, steigėjas, įstaigos ar institucijos dydis, veiklos apribojimai)?

Kokios teisinės prielaidos būtinos projektui įgyvendinti? Infrastruktūros projektų atveju nagrinėjami disponavimo nekilnojamuoju turtu, naudojamu ar planuojamu naudoti vie-šosios paslaugos teikimui, klausimai (projekto savininkas valstybės turtą valdo patikėji-mo teise, yra turto savininkas ar tik naudotojas ir pan.), informacinės visuomenės plėtros projektų atveju nagrinėjami teisės aktai, kuriuos reikalinga priimti ar pakeisti, kad būtų užtikrintas įgyvendinant projektą numatomų perkelti į elektroninę terpę paslaugų teiki-mas (nurodomos planuojamos teisės aktų priėmimo ar pakeitimo datos, už teisės aktų projektų rengimą ir priėmimą atsakingos institucijos, taip pat priežastys, dėl kurių šie teisės aktai turi būti keičiami ar priimami, ir atitinkamos pasekmės projekto rezultatams, jei teisės aktai nebūtų priimti ar pakeisti iki planuojamos datos ar apskritai per projekto ataskaitinį laikotarpį).

Kam atiteks projekto veiklų rezultatai, ar esama teisinių apribojimų planuojamiems su-kurti rezultatams (rezultatai turi būti konkretaus viešojo subjekto nuosavybė ir pan.)? Jei sukurtųjų projekto veiklų rezultatų teisinė priklausomybė skiriasi, turi būti nurodomas kiekvienas projekto rezultatas ir jo teisinė priklausomybė.




2.3. Poreikių analizė

2.1 skyriuje atlikta socialinės ekonominės aplinkos analizė pateikia pirminius duomenis, reikalingus poreikiams įvertinti. Poreikių analizė yra itin svarbi investicijų projekto dalis, nes:

turi tiesioginę įtaką IP apimčiai ir riboms; yra viena iš svarbiausių projekto veiklos išlaidų įvertinimo prielaidų; padeda nustatyti projekto pajamų lygį, jei jų bus gaunama; dažnai lemia finansavimo iš valstybės biudžeto dydį; yra svarbus socialinės ekonominės naudos vertinimo kintamasis.

Atliekant poreikių analizę, svarbu išsamiai apibūdinti poreikį lemiančius veiksnius, nurody-ti jų apimtis šiuo metu. Itin svarbu tinkamai pasirinkti analizės apimtį, detaliai pagrindžiant jos pasirinkimą.

1 lentelė. Projekto poreikių analizės pavyzdžiai

GEROJI PRAKTIKA

1. Apskrities ligoninės modernizavimo projekte detaliai išnagrinėtas aps-krities gyventojų skaičius, jų demografinė sudėtis, atsižvelgta į migraci-jos tendencijas, galimybę transportuoti ligonius į respublikinius centrus ypač sunkių diagnozių atveju.

2. Elektroninių paslaugų kūrimo projekte detaliai išnagrinėtas fizinių pas-laugų teikimo organizavimas, procesai ir procedūros, šiuo metu patiria-mos veiklos sąnaudos, gaunamos veiklos pajamos, teisiniai jiems galio-jantys apribojimai, pristatyti fizinių viešųjų paslaugų teikimo trūkumai, poreikiai juos pašalinti kuriant elektronines paslaugas.

TOBULINTINA PRAKTIKA

1. Numatant kolegijos, esančios X mieste, studentų skaičių, vertinamas tik X miesto gyventojų pokytis, nors 40 proc. kolegijos mokinių yra atvykę iš kitų Lietuvos miestų. Miestiečių X gausėjimas gali iškreipti tikrosios padėties vaizdą, kadangi kituose miestuose gimstamumo rodikliai yra žemesni.

2. Identifikuotas investicijų projekto poreikis: turima infrastruktūra yra nerekonstruota nuo pat jos sukūrimo 1952 metais, todėl reikalinga į ją investuoti. Infrastruktūros būklės, kaip problemos, formulavimas nėra tinkamas – nėra aišku, ar infrastruktūra būtina konkrečioms viešosioms paslaugoms teikti.

3. Prognozuojant elektroninių paslaugų teikimo poreikius neišnagrinė-ta, kokios apimties paslauga yra patraukliausia jos vartotojui, kokiai paslaugai gauti vartotojams pakaktų šalyje vyraujančio kompiuterinio raštingumo lygio.



2.4. Problemos, kurioms spręsti parengtas projektas

Šiame skyriuje rekomenduojama apibendrintai atskleisti visą viešosios paslaugos proble-mų įvairovę: infrastruktūros netinkamumas viešajai paslaugai teikti, viešosios paslaugos tei-kimo neefektyvumas ir pan. Tai labai svarbu problemos mastui ir svarbai suvokti ir nustatyti potencia lią projekto vietą viešosios paslaugos teikimo procesuose. Problemas atskleisti reikia ir norint nustatyti projekto apimtį, kadangi siekiama parengti projektą taip, kad jis kuo labiau prisidėtų prie viešosios paslaugos teikimo pagerinimo. Projekto savininkams atlikti tokią pro-blemų „inventorizaciją“ prasminga vien dėl investicijų sprendimų optimalumo.

Didelių kompleksinių projektų atveju gali būti sprendžiamos kelios susijusios ar nesusiju-sios problemos, tačiau visada verta nustatyti pagrindinę, kuri bus išspręsta pasiekus projekto rezultatus. Taigi šioje investicijų projekto dalyje:

nustatoma esminė problema, kuriai spręsti rengiamas projektas; įvardijamos problemą lėmusios (lemiančios) priežastys ir nurodoma, kiek su jų pašalini-

mu susijęs įgyvendinamas projektas; jei turima žinių, kad analogiška problema jau buvo išspręsta kituose regionuose, savival-

dybėje ir pan., trumpai aprašoma padėtis ir taikyti sprendimo būdai.

Atsižvelgti į tiksliai įvardytą problemą svarbu ir kitose investicijų projekto dalyse – ypač projekto socialinio ekonominio poveikio ir rizikų vertinimo. Investicijų projekto autoriui ypač svarbu suvokti projekto problemų esmę ir paskirtį, kadangi objektyviai įvertinti esamą padėtį būtina planuojant projekto veiklas ir užsibrėžiant siekiamus rezultatus.

Dažnai pasitaikanti klaida investicijų projektuose yra tai, kad tiksliai nustatyta pagrindinė problema, vertinant projekto sukuriamą socialinę ekonominę naudą, neatskleidžiama, todėl nėra aišku, kokia pridėtinė vertė sukuriama išsprendus problemą. Teisingas požiūris būtų visų pirma įvertinti projekto poveikį probleminei padėčiai, nurodyti, kaip projekto rezultatai išspren-dė problemą (sumažino jos mastą), o tik vėliau analizuoti kitas susijusias naudas.

2 lentelė. Projekto problemų analizės pavyzdžiai

GEROJI PRAKTIKA

1. Problema – nepakankamos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (toliau – MTTP) veiklų apimtys, tyrimų pasiūla neatitinka esamos pa-klausos dėl MTTP įrangos neatitikties šios dienos poreikiams. Proble-mos sprendimo būdas – MTTP poreikius atitinkančios įrangos įsigiji-mas. Projekto veikla – trūkstamos MTTP įrangos įsigijimas.

2. Problema – socialinių ir ekonominių iniciatyvų trūkumas Vasarvidžio kaime. Problemos sprendimo būdas – infrastruktūros socialinėms ir ekonominėms iniciatyvoms sukūrimas. Veikla – patalpų kaimo bend-ruomenės susirinkimams įrengimas ir pritaikymas.

3. Problema – nepakankamas centrinio archyvo teikiamų viešųjų paslau-gų prieinamumas. Problemos sprendimo būdas – elektroninių paslau-gų sukūrimas skirtingoms tikslinėms grupėms. Projekto veikla – elek-troninių paslaugų projektavimas, kūrimas, testavimas, sklaida.





1. Problema – vietos bendruomenė neturi patalpų, kuriose jos nariai ga-lėtų susirinkti ir bendradarbiaudami paskatinti socialinių ekonominių iniciatyvų įgyvendinimą. Įvertinta projekto socialinė ekonominė nau-da: nusikalstamumo mažėjimas, šiluminio efekto mažinimas dėl al-ternatyvaus kuro naudojimo. Vertinama projekto socialinė ekonominė nauda visiškai nesusijusi su sprendžiama problema.

2. Problema – „neveikiantis fontanas miesto aikštėje“. Problema neat-skleidžia tikrosios projekto paskirties, todėl suformuluota netinka-mai. Pasirinktas problemos sprendimo būdas – projekto veikla „visos aikštės rekonstrukcija ir žaliosios zonos sukūrimas“ viršija problemos mastą ir nėra adekvati.

3. Problema – miesto bibliotekos pastatas yra avarinės būklės. Projekto veikla „knygų lentynų ir knygų įsigijimas“ yra neracionali, nespren-džianti projekto problemos.

4. Problema – teikiamų viešųjų informacinių paslaugų neatitiktis rinkos poreikiams (pateikiamais duomenimis nepatogu naudotis, jie neaktu-alūs, nėra galimybės pasirinkti skirtingų duomenų pjūvių). Pasirinktas problemos sprendimo būdas – informacijos apie teikiamas viešąsias informacines paslaugas sklaida – nėra tikslingas, kadangi nespren-džia projekto problemos.

Aiškiai ir tiksliai nustačius problemą matyti, kokio dydžio projektas reikalingas, ar planuo-jamos veiklos yra tinkamos apimties problemai spręsti. Įvardytos problemos ir galimai jas su-kėlusios priežastys padeda suprasti kituose IP skyriuose aprašytų projekto tikslų, uždavinių, investicijų svarbą, įvertinti, ar pasirinktas optimalus problemos sprendimo būdas.

2.5. Projekto ribos

Siekiant teisingai apibrėžti projekto ribas, pradžioje svarbu apibrėžti projekto sąvoką. Pro-jectus lotyniškai – numestas į priekį. Todėl projektas visų pirma suvokiamas kaip kryptingų veiklų, orientuotų į pokyčių ateityje sukūrimą ir (arba) inicijavimą, visuma vienam apibrėžtam tikslui pasiekti. Kitas skiriamasis projekto bruožas – fiksuota veiklų įgyvendinimo pradžia ir pabaiga esant ribotiems ištekliams.

Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 2 skyriaus 2 dalyje (39–41 straipsniuose) pateikiama projekto sąvoka pirmiausia taikytina didelės apimties projektams:

Veiksmas, susidedantis iš eilės darbų, veiklos arba paslaugų, skirtų atlikti nedalomą tiks-liai nustatyto ekonominio arba techninio pobūdžio uždavinį, kuriuo siekiama aiškiai nusta-tytų tikslų.

KNA gairėse pateikiamas toks projekto apibrėžimas:

Ekonomiškai nedalomų užduočių, veiklų seka specifinei techninei funkcijai atlikti. Visos užduotys nukreiptos pasiekti nustatytą projekto tikslą.



Projekto ribos yra aiškiai nustatytos, kai projektas vertinamas kaip atskiras savarankiškas analizės vienetas. Projektas neturi būti skaidomas į smulkesnes dalis dėl administravimo, įgy-vendinimo paprastumo. Taip pat keli projektai neturėtų būti sujungiami į vieną didelį projektą, jei kiekvienu iš jų siekiama atskirų tikslų, sprendžiamos skirtingos problemos, nors sujungi-mas ir sudarytų prielaidas paprasčiau pritraukti investicijas ar finansavimą.

Aiškiai apibrėžtos projekto ribos – nedalomas tolesnės analizės vienetas, susidedantis iš tiksliai apibrėžtų kryptingų ekonominių ar techninių darbų, veiklų ar paslaugų sekos.

3 lentelė. Projekto ribų apibrėžimas

GEROJI PRAKTIKA

1. Projektas, kurio tikslas – modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklų bi-bliotekas, siekiant gerinti mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas, įgyvendi-namas kaip vienas projektas, kurio savininkas yra Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, o projekto partnerės – vi-sos Lietuvos savivaldybių administracijos ir savarankiškos mokyklos (iš viso 240 mokyklų bibliotekų). Užtikrintas vienodas bibliotekos paslaugų standartas, efektyviai suplanuotos didelio kiekio įsigijamos įrangos išlaidos.

2. Projekto tikslas – užtikrinti elektroninių turto ir pajamų deklaravimo paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams. Projektas orien-tuotas į visos Lietuvos gyventojus, todėl projekto veiklos informacinės sistemos diegimo, testavimo, mokymo, konsultavimo aspektu apima visus Valstybinės mokesčių inspekcijos skyrius ir jų padalinius.


1. Projektas, kurio tikslas – sustiprinti MTTP infrastruktūrą chemijos pramonės srityje, įgyvendinamas kaip trys savarankiški projektai, nes MTTP infrastruktūra modernizuojama trijose skirtingose aukšto-jo mokslo švietimo įstaigose. Tokiu atveju nutolstama nuo projekto bendrojo tikslo, dubliuojamos investicijos, potencialiai prarandama veiklų tarpusavio koordinavimo kontrolė.

2. Projekto tikslas – užtikrinti vienodą interneto ryšio skverbtį visose Lietuvos kaimo vietovėse. Projektas įgyvendinamas tik Bartų rajone, todėl projekto ribos neatitinka suformuluoto projekto tikslo.

Projekto tikslinė grupė – projekto metu sukurtos infrastruktūros naudotojai ir (arba) pas-laugų gavėjai, kuriems skirta projekto kuriama socialinė ekonominė nauda. Projekto tikslinės grupės aprašytos tinkamai, kai:

nurodomos projekto tikslinės grupės, suinteresuoti asmenys ir projekto įtaka kiekvienai asmenų grupei;

paaiškinta, kodėl ir kaip kiekviena grupė suinteresuota projektu; pristatomi rezultatai, kuriuos planuojama tiesiogiai ar netiesiogiai pasiekti įgyvendinus

projektą.




4 lentelė. Projekto tikslinių grupių apibrėžimo pavyzdžiai

GEROJI PRAKTIKA

1. Projekto pareiškėjas, vykdydamas įprastinę veiklą, aptarnauja visų amžiaus grupių II grupės neįgaliuosius. Projektas, kuriuo siekiama padėti neįgaliesiems integruotis į darbo rinką, skirtas pareiškėjo ap-tarnaujamiems II grupės neįgaliesiems, kurių amžius – nuo 25 iki 45 metų ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos probleminėse teritori-jose. Tai sudaro 35 proc. visų pareiškėjo aptarnaujamų klientų.

2. Projekto pareiškėjas teikia viešąsias paslaugas fiziniu ir elektroniniu būdais ir projektu siekia padidinti elektroninių viešųjų paslaugų skai-čių ir išplėsti įvairovę. Tikslinės grupės sudarytos pagal amžiaus ir išsilavinimo požymius, atliktas jų poreikių patenkinimo tyrimas. Pro-jekto veiklos skirtos sukurti naujas viešąsias elektronines paslaugas vyresniems nei 18 metų asmenims, studijuojantiems pagal bakalauro ir magistro studijų programas.


1. Projekto tikslas – pagerinti pedagogų konsultavimo kokybę, išbandant naują pedagogų informavimo ir konsultavimo veiklos modelį. Atski-rai tikslinės grupės neišskiriamos. Organizacija teikia informavimo ir konsultavimo paslaugas Lietuvos pedagogams, todėl organizacijos klientai – visi Lietuvos pedagogai. Aprašomi visi organizacijos, įstai-gos ir (arba) įmonės klientai iki projekto įgyvendinimo nepaaiškinant, kelioms tikslinėms grupėms skirtas įgyvendinamas projektas ir kokį poveikį projekto įgyvendinimas joms turės.

2. Projekto tikslas – padidinti instituto teikiamų viešųjų paslaugų priei-namumą. Institutas šiuo metu elektroninių paslaugų neteikia. Didi-nant prieinamumą, bus sukuriamos naujos, šiuo metu neteikiamos elektroninės viešosios paslaugos. Daroma prielaida, kad tikslinės grupės, kurios naudosis elektroninėmis paslaugomis, atitinka fizi-nių paslaugų gavėjus, t. y. tuos vartotojus, kuriuos šiuo metu fiziškai aptarnauja institutas. Neįvertinta naujų kuriamų viešųjų elektroninių paslaugų tikslinė grupė (dydis, pasiskirstymas pagal amžių ir pan.).

2.6. Projekto sąsajos su kitais įgyvendintais, įgyvendinamais ir (arba) planuojamais įgyvendinti projektais

Pateikiami trumpi kitų įstaigos, organizacijos ir (arba) įmonės įgyvendinamų projektų apra-šai, nurodomi pasiekti projektų rezultatai (įgyvendinamos veiklos, jei projektas tebevyksta), bendra investicijų vertė ir paskirtis. Rekomenduojama pateikti informaciją tik apie tuos pro-jektus, kurie yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su rengiamu projektu. Pateikiant informaciją apie šiuos projektus patariama:

1. Paaiškinti projektų sąsajas projekto veiklų ir rezultatų aspektu (projekto Nr. 1 rezulta-tas – 10 km naujai įrengto dviračių tako maršrutu A–B, projekto Nr. 2 rezultatas – 5 km naujai įrengto dviračių tako maršrutu B–C.



2. Nustatyti, ar sąsaja tiesioginė, ar netiesioginė. Tiesioginė sąsaja yra tokia, kai ryšys tarp projektų yra priežastinis (vienas projektas lėmė kito projekto įgyvendinimą: pagal pro-jektą Nr. 1 parengtai mokymo programai reikia infrastruktūros, pritaikytos specialistams rengti pagal šią programą) arba papildomasis (pagal projektą Nr. 1 atlikti rekonstrukcijos darbai, pagal projektą Nr. 2 patalpos bus aprūpintos įranga ir baldais).

3. Pagrįsti, jog tos pačios išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti, nėra įtrauktos į kelių skirtingų projektų biudžetus. Ši informacija reikalinga projekto dvigubo finansavimo rizikai įvertinti.

2.7. Projekto tikslas (-ai) ir uždaviniai

Aiškiai apibrėžtas projekto tikslas padeda suprasti, kokią socialinę ekonominę naudą sukurs projekto investicijos. Pagrindinis klausimas, į kurį reikia atsakyti nustatant projekto tikslą, yra šis: „Kokią pagrindinę socialinę ekonominę naudą sukurs projekto įgyvendinimas?“ Projekto tikslas turi atskleisti pageidaujamus sisteminius, struktūrinius pokyčius, kurie dažniausiai nėra tik kie-kybinių rodiklių pasikeitimas. Kiekybiniai pokyčiai ne visada atskleidžia tikrąją projekto paskirtį.

Tais atvejais, kai projektui įgyvendinti siekiama pasinaudoti ES struktūrinių fondų ar Lietu-vos bendrojo finansavimo lėšomis, turi būti įrodyta, jog projekto tikslas yra akivaizdžiai susijęs su strateginiais investicijų planavimo dokumentais: 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos atitinkamos veiksmų programos tikslu, prioriteto tikslu ir priemonės tikslu, arba atitinkama nacionaline šakine strategija ar programa. Projekto tikslas turi akivaiz-džiai rodyti, kad prisidedama prie priemonės ar veiksmų programos prioriteto tikslo.

5 lentelė. Projekto tikslų nustatymo pavyzdžiai

GEROJI PRAKTIKA

1. Projekto tikslas – pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų ko-kybę Vakarų Lietuvos gyventojams.

2. Veiksmų programos prioriteto priemonių tikslas – modernizuoti ir op-timizuoti viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruk-tūrą privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Projekto tiks-las – gerinti ligų diagnostiką ankstyvojoje stadijoje ir paslaugų kokybę bei didinti prieinamumą modernizuojant ir optimizuojant privačią an-trinio lygio ambulatorinių paslaugų infrastruktūrą.

3. Projekto tikslas – perkelti į elektroninę erdvę pagrindines teismų tei-kiamas paslaugas teisingumo vykdymo procese, sudarant palankes-nes sąlygas gyventojams pasinaudoti teismų paslaugomis ir sutau-pant dalį jų išlaidų.


1. Projekto tikslas – rekonstruoti vieną Vakarų rajono ligoninės chirurgi-jos skyrių. Rekonstrukcija negali būti savitikslė.

2. Priemonės tikslas – modernizuoti ir optimizuoti viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Projekto tikslas – atlikti pastato Vilniaus g. 5 Rytų mieste rekonstrukciją. Projekto tikslas neįrodo, kad prisidedama prie priemonės įgyvendinimo.




3. Priemonės tikslas – kurti vartotojui patogias, lengvai pasiekiamas ir naudingas elektronines viešąsias paslaugas, taip užtikrinti, kad infor-macinės ir ryšių technologijos būtų veiksmingai naudojamos viešajam sektoriui modernizuoti. Projekto tikslas – įsigyti kompiuterinę įrangą ir atlikti serverinės remontą. Projekto tikslas neįrodo, kad prisideda-ma prie priemonės įgyvendinimo.

Planuojant projekto tikslus, uždavinius ir veiklas būtina:

pagrįsti, kad projektu siekiama sukurti aiškius ir realius kiekybinius ir kokybinius poky-čius, atitinkančius strateginių investicijų planavimo dokumentų nuostatas ir kryptis;

išlaikyti nuoseklią vidinę projekto logiką, t. y. projekto rezultatai turi būti projekto veiklų padarinys, projekto veiklos – sudaryti prielaidas pasiekti projekto uždavinius, o pastarie-ji – įgyvendinti nustatytus tikslus;

rekomenduojama neskaidyti smulkių pagalbinių veiklų, pavyzdžiui, techninio projekto parengimo ar ekspertizės, investicijų projekto parengimo.

Išplėstinė projekto loginio pagrindimo struktūra pateikiama toliau lentelėje. Paraiškos, tei-kiamos siekiant gauti ES struktūrinių fondų paramą, formoje pateikiama supaprastinta projek-to loginės matricos struktūra, kurioje iki trijų apribotas projekto uždavinių skaičius, taip pat iki trijų apribotas vienam tikslui skirtų uždavinių skaičius, o veiklų skaičius vienam uždaviniui išspręsti – iki penkių. Šioje loginėje matricoje pagrindinės prielaidos ir rizikos nėra išskiria-mos. Projektų, kuriems įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto finansavimo, standartinėse paraiškų formose gali būti nurodytos kitokios loginio pagrindimo schemos, kurios dažniausiai supaprastina toliau lentelėje pateikiamą loginės matricos struktūrą. Investicijų projektuose re-komenduojama pasirengti išplėstinį projekto loginį pagrindimą ir į esamas paraiškų formas perkelti sutrumpintas jų formas pagal paraiškose nurodytą struktūrą.

6 lentelė. Projekto loginis pagrindimas

Veiklos loginis pagrindimas

Objektyviai pasiekiami rezultatų rodikliai

Stebėsenos priemonės

Pagrindinės prielaidos ir rizikos

Koks yra bendrasis projekto tikslas?

Kokie yra pagrindiniai bendrojo tikslo pasiekimo rodikliai? Rodikliai išreiškiami kiekybiškai – finansiniais ar socialiniais ekonominiais rodikliais.

Kokiomis priemonėmis bus vertinami pasiekimų (t. y. bendrieji – plačiausieji efekto) rodikliai?

Kokia yra konkreti projekto paskirtis?

Kokie yra kiekybiniai ar kokybiniai projekto įgyvendinimo rodikliai, rodantys, ar (ir iki kokio lygio) įgyvendinti konkretūs projekto uždaviniai?

Kokiomis priemonėmis bus vertinami konkretūs pasiekti rezultato kiekybiniai ar kokybiniai rodikliai?

Kokios prielaidos turi didžiausią reikšmę projekto įgyvendinimui?



Veiklos loginis pagrindimas

Objektyviai pasiekiami rezultatų rodikliai

Stebėsenos priemonės

Pagrindinės prielaidos ir rizikos

Kokie numatomi konkretūs projekto rezultatai?

Kokie yra kiekybiniai ar kokybiniai rodikliai, pagal kuriuos vertinamas projekto rezultatų pasiekimas?

Kokiomis priemonėmis bus vertinami konkretūs pasiekti uždavinio kiekybiniai ar kokybiniai rodikliai?

Kokių išorinių veiksnių ir aplinkybių reikia, norint laiku pasiekti laukiamus rezultatus?

Kokia veikla ir kokia seka turi būti atlikta norint gauti laukia-mus rezultatus?

Priemonės: Kokių priemonių reikia veiklai atlikti?

Kokiomis priemonėmis bus vertinami konkretūs pasiekti kiekybiniai ar kokybiniai veiklų rodikliai?

Kokių išankstinių aplinkybių reikia, norint pradėti projektą?

2.8. Projekto rezultatai ir poveikis

Aprašoma, kaip keisis viešoji paslauga ir jos teikimas įgyvendinus projektą, pagal kokius ko-kybinius ir kiekybinius rodiklius galima įvertinti planuojamus pokyčius. Projekto rezultatai turi būti logiškai susiję su projekto veiklomis ir kartu paaiškinti, kaip ir kiek projekto įgyvendinimas išsprendžia problemą (-as), dėl kurios (-ių) ir buvo parengtas. Šiame skyriuje nepakanka pro-jekto rezultatus išreikšti tik fiziniais įgyvendinimo rodikliais – jie turi būti apibūdinti išsamiai ir įvairiašališkai. Taip pat turi būti vienareikšmiškai aišku, kieno išlaidas ir naudą skaičiuoja-me, – turi būti vertinama iš projekto savininko pozicijų.

Turi būti analizuojamas tikėtinas projekto tiesioginis ir netiesioginis poveikis. Tiesioginis poveikis suprantamas kaip poveikis tiesioginėms tikslinėms grupėms (vartotojams, darbuoto-jams, organizacijai ir pan.), o netiesioginis – kaip poveikis trečiosioms šalims, išorinei aplin-kai. Rekomenduojama įsitikinti, kad projekto kuriama nauda nebūtų įvertinta kelis kartus ir taip projekto poveikis pervertintas: jei dėl projekto įgyvendinimo sukuriamos dvi naujos darbo vietos, gali būti vertinamas bet kuris iš dviejų komponentų: arba šių dviejų naujų darbo vietų sukūrimo įtaka BVP augimui, arba nauda darbo rinkos dalyviams, kadangi darbo užmokesčio sumos įskaitomos apskaičiuojant BVP.




7 lentelė. Projekto rezultatų ir pasekmių pavyzdžiai

GEROJI PRAKTIKA

1. Sukūrus elektroninę turto deklaravimo sistemą, bus sudaryta galimy-bė pildyti deklaracijas elektroniniu būdu, pagreitės deklaracijų per-žiūra ir klaidų taisymas, sumažės žmonių daromų klaidų rizika, gali-mybė deklaruoti turtą ir pajamas visiems Lietuvos gyventojams bus prieinamesnė. Projekto rezultatas – viena nauja elektroninė turto de-klaravimo sistema. Projekto pasekmės – elektroniniu būdu pateiktos vienos deklaracijos tikrinimas sutrumpės 40 min., bus išvengta eilių ir sutaupytas Lietuvos gyventojų laikas. Šiuo atveju projekto rezultatas yra sumažėjusios darbo sąnaudos projekto organizacijoje, pagerėjusi viešosios paslaugos kokybė ir sutaupytas Lietuvos gyventojų laikas.


1. Rekonstravus ligoninę, chirurgijos skyriuje bus sukurti du nauji gydy-tojų etatai, ir tai įvertinta kaip tiesioginė projekto įtaka nedarbo ma-žinimui Lietuvoje. Neatsižvelgta į tai, kad šie du etatai bus sukuriami perkeliant du etatus iš traumatologijos skyriaus ir kad įgyvendinus projektą sumažės darbo apimtis traumatologijos skyriuje.

2. Įvertinta, kad įdiegus elektroninę informacinę sistemą bus sumažin-tas popieriaus sunaudojimas ir taip prisidėta prie miškų išsaugojimo. Neatsižvelgta į galimą netiesioginį neigiamą poveikį (žalą) popieriaus pramonei.



3. Projekto organizacijos pristatymas


Projektą įgyvendinančios institucijos, įstaigos, organizacijos, įmonės ar jų grupės pristatymas.

Juridinis ar fizinis subjektas ar jų grupė, prisiimanti atsakomybę už projekto įgyvendinimą ir vykdanti pagrindines projekto veiklas, vadinama projekto organizacija. Rekomenduojama iš-samiai pristatyti organizaciją, įstaigą, įmonę ar jų grupę, planuojančią įgyvendinti investicijų projektą. Nurodomi pagrindiniai projekto organizacijos sudėties duomenys: narių skaičius, pa-grindinis (vadovaujantis) narys, kiti nariai, santykiai tarp jų, visa papildoma informacija, kuri padėtų atskleisti atsakomybės pasiskirstymą ir pagrindines funkcijas įgyvendinant projektą. Informaciją apie projekto organizaciją rekomenduojama pateikti naudojantis šia struktūra:

3.1. projekto pareiškėjas (juridinio asmens pavadinimas, identifikavimo kodas, veiklos vyk-dymo adresas, darbuotojų skaičius, teikiamos viešosios paslaugos, atsakomybė už viešąją pa-slaugą, kurios kokybei gerinti skirtas projektas, valstybės deleguotos funkcijos, savarankiško-sios funkcijos, kita vykdoma veikla);

3.2. projekto partneris (-iai) (jei taikoma) (juridinio asmens pavadinimas, identifikavimo kodas, veiklos vykdymo adresas, darbuotojų skaičius, teikiamos viešosios paslaugos, atsako-mybė už viešąją paslaugą, kurios kokybei gerinti skirtas projektas, valstybės deleguotos funk-cijos, savarankiškosios funkcijos, kita vykdoma veikla);

3.3. pareiškėjo ir partnerio (-ių) bendradarbiavimo pagrindimas (priežastys, nulėmusios bendradarbiavimą, bendradarbiavimo esmė – duomenys apie jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį), veiklos, kurias įgyvendins pareiškėjas ir partneris (-iai), kiekvieno iš jų vaidmuo užtik-rinant projekto tęstinumą, atsakomybės už projekto įgyvendinimą pasiskirstymas;

3.4. projekto vieta projekto organizacijoje: pareiškėjo ir partnerio teikiamos viešosios pa-slaugos ar jų dalis, kurioms gerinti rengiamas investicijų projektas; procesai, kuriuos projekto pareiškėjo ir partnerio institucijose pakeis projekto įgyvendinimas; projekto įtaka žmogiškie-siems ir materialiniams pareiškėjo ir partnerio ištekliams.

3.1. Projekto pareiškėjas

Projekto pareiškėjo sąvokos atitikmuo anglų kalba – an applicant. Tais atvejais, kai projekto pareiškėjas įgyvendina projektą kartu su partneriais, tarptautinėje praktikoje jis gali būti vadi-namas vadovaujančiuoju partneriu (angl. Lead Partner).

Projekto pareiškėjas prisiima didžiausią atsakomybę už projekto veiklų įgyvendinimą: jis atsakingas tiek finansiniu, tiek organizaciniu ir fiziniu veiklos rezultatų sukūrimo požiūriu. To-dėl jį pristatant svarbu visapusiškai atskleisti pajėgumus (galimybes) įgyvendinti projektą: dar-buotojų skaičių, vykdomų veiklų įvairovę, patirtį ir pan.




3.2. Projekto partneris

Projekto partneris – juridinis arba fizinis subjektas, suinteresuotas kartu su projekto pa-reiškėju įgyvendinti projektą ir dalytis atsakomybe, veiklomis ir tų veiklų išlaidomis. Turi būti nurodomi tiek pagrindiniai duomenys apie partnerį, tiek visa papildoma informacija, kuri at-skleidžia, kokius reikalingus išteklius turi subjektas, kokią viešąją paslaugą teikia, kokia yra paslaugos teikimo ir projektų vykdymo patirtis. Pagrindžiamas partnerių pasirinkimas, partne-rystės priežastys ir forma, aprašoma, kaip bus dalijamasi atsakomybe įgyvendinant projektą, kokia bus kiekvieno partnerio veikla, kam teks projekto rezultatai ir kas bus atsakingas už tin-kamą projekto rezultatų naudojimą ir išsaugojimą.

3.3. Pareiškėjo ir partnerio (-ių) bendradarbiavimo pagrindimas

Pareiškėjo ir partnerio dalyvavimas projekte turi būti pagrįstas: pareiškėjas su partneriu pri-valo pateikti bendradarbiavimo argumentus. Pagrindžiant projekto organizaciją turi būti įro-dyta, kad bendradarbiavimas nėra formalus, bet aiškiai susijęs su problemų, kurioms spręsti skirtas projektas, išsprendimu.

Jei numatoma, kad projekte dalyvaus partneriai, jie turėtų būti įtraukti į projekto rengimo procesą, kad iš anksto būtų supažindinti su projektu ir kartu su pareiškėju dalyvautų projekto planavimo veikloje.

3.4. Projekto vieta projekto organizacijoje

Rekomenduojama pristatyti projekto svarbą pareiškėjo ir partnerio veiklai, kokiai viešajai paslaugai gerinti skirtas projektas, kaip pakis paslaugos teikimas ir kokia bus projekto įtaka žmogiškiesiems ir materialiniams pareiškėjo ir partnerio ištekliams.



4. Projekto įgyvendinimo galimybių ir alternatyvų aprašas ir analizė


Projekto įgyvendinimo galimumo analizė, veiklos projekto tikslui pasiekti, projekto įgyvendinimo alternatyvos, jų vertinimas pagal pagrįstus kriterijus.

Ši dalis tarptautinėje praktikoje anglų kalba vadinama feasibility and option analysis. Reko-menduojama tokia jos struktūra:

4.1. galimos veiklos projekto tikslui pasiekti ir uždaviniams išspręsti (sudaromas vadinama-sis ilgasis veiklų sąrašas, kuriame veiklos sugrupuotos pagal tam tikrus kriterijus (veiklų tipą – infrastruktūros veiklos, žmogiškųjų išteklių plėtros veiklos ir pan.);

4.2. veiklų vertinimo kriterijai (pavyzdžiui, teisiniai, techniniai (technologiniai) ir aplinko-sauginiai, finansiniai, žmogiškieji ištekliai, laikas, reikalingas veikloms įgyvendinti, jų paaiški-nimas ir pasirinkimo pagrindimas);

4.3. galimų veiklų įvertinimas pagal pasirinktus veiklų vertinimo kriterijus ir trumpojo veiklų sąrašo sudarymas;

4.4. projekto įgyvendinimo alternatyvos (sudarytos iš geriausiai įvertintų galimų veiklų):

4.4.1. Aternatyva „Nedaryti nieko“ arba „Veikti kaip įprasta“. Šios alternatyvos esmė – padėties vertinimas, jei projekto organizacija tęstų veiklą nedarydama jokių investicijų. Tai pro-jekto įgyvendinimo atskaitos taškas. Alternatyvos įgyvendinimo ypatumai, padariniai.

4.4.2. Alternatyva „Minimalūs pakeitimai“. Šios alternatyvos esmė – įgyvendinti projek-to tikslą ir uždavinius investuojant minimaliai.

4.4.3. Alternatyva „Įgyvendinti projektą“. Tai optimalios projekto įgyvendinimo alterna-tyvos analizė. Alternatyvos įgyvendinimo ypatumai, padariniai.

4.4.4. Alternatyva „Įgyvendinti projektą kitaip“. Alternatyva nagrinėjama, jeigu 4.4 sky-riuje nustatyta, kad yra kitos technologinės ir (arba) techninės projekto įgyvendinimo galimy-bės. Alternatyvos įgyvendinimo ypatumai, padariniai;

4.5. optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimas.

VPSP projektų įgyvendinimo galimybės ir alternatyvos suprantamos taip pat, kaip ir įprastų investicijų projektų: nagrinėjama, kokių techninių alternatyvų esama ir kokia iš jų yra optima-liausia. Dažnai pasitaikanti VPSP projektų klaida – vieno techninio sprendimo, kai alternatyva įgyvendinama viešajame sektoriuje (pavyzdžiui, naujo pastato statyba), palyginimas su visiškai kitokia technine alternatyva, kai projektą įgyvendina privatus partneris (pavyzdžiui, seno pas-tato rekonstrukcija). Neatsižvelgiant į tai, ar investicijų projektas rengiamas kaip VPSP projekto dokumentų pirmoji dalis, ar tiesiog planuojamas investicinis sprendimas, alternatyvų analizė atliekama iš projekto organizacijos pozicijų, – VPSP atveju tai reiškia, kad iš viešojo sekto-riaus, siekiančio įgyvendinti investicijų projektą, pusės. Investicijų projekte atlikta galimybių ir alternatyvų analizė skirta nustatyti viešajam sektoriui patraukliausią investavimo būdą, kurį pasirinkus VPSP galimybių studijoje būtų atliktas šios alternatyvos įvertinimas tuo atveju, jei projektą įgyvendintų privatus partneris.




4.1. Galimos veiklos projekto tikslui pasiekti ir uždaviniams išspręsti

Pirmiausia analizuojamos projekto įgyvendinimo galimybės, kurios formuluojamos atsižvel-giant į 2 skyriuje išnagrinėtą projekto kontekstą ir projekto poreikį. Nagrinėtinų projekto įgy-vendinimo galimybių pavyzdžiai:

Sveikatos priežiūros paslaugų stacionaro kokybės gerinimo projekte gali būti svarstoma, ar reikia gerinti kokybę keliose nacionalinėse ligoninėse, ar keliolikoje nedidelių vietinės reikšmės sveikatos priežiūros įstaigų (centralizavimas arba decentralizavimas).

Energijos naudojimo efektyvumo gerinimo projekte gali būti svarstoma, ar diegti energi-jos efektyvumo priemones, ar statyti naujas, pigesnę elektros energiją gaminančias elek-trines (objektas arba subjektas).

Siekiant mažinti mirštamumą nuo kraujo užkrėtimo gali būti plečiama tyrimų bazė, geri-namos operacinių sąlygos, didinama perpilamo kraujo kontrolė, įsigyjama pažangesnė operacinių įranga ir t. t.

Elektroninių paslaugų modernizavimo projekte gali būti svartoma, ar reikia gerinti pas-laugų kokybę perkeliant jas į naują platformą (panaudojant naujas technologijas), ar ge-rinti šiuo metu teikiamų elektroninių paslaugų kokybę, perkeliant jas į aukštesnį pažan-gos lygį ir didinant jų prieinamumą, ar sukurti visiškai naujas elektronines paslaugas.

Iš pateiktų galimų variantų suformuluojamos priimtiniausios alternatyvos – parengiamas „ilgasis“ veiklų sąrašas, kuriame jos gali būti grupuojamos atsižvelgiant į problemą, kurią ke-tinama išspręsti įgyvendinamu projektu, arba į veiklų pobūdį, į tam tikrus derinius ir (arba) atskiras grupes.

4.2. Galimų veiklų vertinimo kriterijai

Sudarytasis ilgasis projekto galimų veiklų įgyvendinimo sąrašas turi būti peržiūrėtas pagal pasirinktus vertinimo kriterijus. Kriterijai gali būti formuluojami atsižvelgiant į projekto kon-tekstą, sprendžiamas problemas, finansuojamų veiklų pobūdį ir pan. Pagal nustatytuosius vertinimo kriterijus turi būti įmanoma tarpusavyje palyginti visas veiklas ir įvertinti jas pagal svarbiausius kriterijus: aktualumą, poveikį problemos sprendimui, įgyvendinimo trukmę ir kt. Kriterijus nusistato pati projekto organizacija, atsižvelgdama į projekto kontekstą.

8 lentelė. Projekto galimų veiklų vertinimo kriterijai

GEROJI PRAKTIKA

1. Projekto tikslas – verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimas, di-dinant MTTP tyrimų prieinamumą verslui. Kiekviena galima veikla ver-tinama pagal poveikį MTTP tyrimų skaičiui ir kompleksiškumui. Pasi-rinkti vienodi vertinimo kriterijai.

2. Projekto tikslas – padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą, sukuriant efektyvias, vartotojams lengvai prieinamas gyvenamosios vietos de-klaravimo paslaugas. Projekto galimos veiklos vertinamos pagal varto-tojų, kuriems bus užtikrintas deklaravimo paslaugos prieinamumas,



skaičių, pagal veiklų įgyvendinimo trukmę, susijusių institucijų skai-čių, reikalingų pakeisti teisės aktų skaičių, paslaugų teikimo patiki-mumą ir kitus kriterijus.


1. Projekto tikslas – didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Kriterijus įvertinti galimas veiklas – gydymo(si) sąlygų ligo-ninėje pagerinimas – nėra tinkamas, kadangi visos galimos projekto veiklos skirtos pagerinti gydymo(si) sąlygas ligoninėje.

2. Projekto tikslas – sukurti elektronines priemones, skirtas informuo-ti apie teisinius pokyčius verslo apmokestinimo sistemoje. Kriterijus įvertinti galimas veiklas – elektroninių priemonių sukūrimo kaina – nėra tinkamas, kadangi privalo būti įvertintas ne tik investicijų dydis, bet ir veiklos išlaidos teikiant paslaugas, t. y. šie kriterijai yra sąnaudų ir naudos analizės dalis.

4.3. Galimų veiklų įvertinimas pagal pasirinktus veiklų vertinimo kriterijus ir trumpojo veiklų sąrašo sudarymas

Siekdama suteikti pirmenybę tam tikriems kriterijams ar jų grupei, projekto organizacija gali naudoti balų arba svorių sistemą. Galimos veiklos taip pat gali būti vertinamos naudojant ko-kybinius parametrus. Rekomenduojama naudoti ne mažiau kaip penkių kriterijų vertinimo sis-temą tiek kiekybiam, tiek kokybiniam galimų veiklų įvertinimui atlikti.

Pagal vertinimo kriterijus atrenkamos geriausiai įvertintos galimos veiklos ir sudaromas trumpasis sąrašas. Visos veiklos trumpajame sąraše turi būti investicinio pobūdžio, t. y. joms įgyvendinti turi būti reikalingos investicinės išlaidos.

4.4. Projekto įgyvendinimo alternatyvos

Projekto įgyvendinimo alternatyvos sudaromos iš galimų veiklų trumpojo sąrašo. Veiklos iš šio sąrašo pagal poreikį gali būti jungiamos į grupes. Formuojant projekto įgyvendinimo alter-natyvas svarbu atsižvelgti į tai, kad visos alternatyvos, išskyrus alternatyvą „Veikti kaip įpras-ta“ arba „Nedaryti nieko“, turi padėti pasiekti iškeltą projekto tikslą. Projekto įgyvendinimo alternatyvų analizės bendrieji reikalavimai:

analizės objektas – pajamų, sąnaudų, finansavimo ir sukuriamos naudos pokyčiai, lygi-nant bet kurią projekto įgyvendinimo alternatyvą su situacija, jei projektas nebūtų įgy-vendinamas (alternatyva „Veikti kaip įprasta“ arba „Nedaryti nieko“);

pokyčiai vertinami iš ilgalaikės perspektyvos – per visą kuriamos infrastruktūros ekono-minį tarnavimo laikotarpį;

alternatyvos sudaromos ir nagrinėjamos neperžengiant projekto ribų; alternatyvos turi būti sudarytos atsižvelgiant į esamus apribojimus – pavyzdžiui, alterna-

tyva, kuriai įgyvendinti projekto organizacija neturi finansinių išteklių ir neturi galimybių jų gauti, neturi būti svarstoma, kadangi tai nėra prasminga. Apribojimai gali būti teisiniai




(disponavimo turtu), politiniai, ekonominiai (konkurencijos iškraipymas) ir kt., jie nuro-domi 2 ir 3 investicijų projekto skyriuose;

turi būti palyginti bent du technologiniai projekto įgyvendinimo sprendimai ir pagrįstas bei paaiškintas pasirinktos projekto įgyvendinimo technologijos pranašumas;

turi būti įvertintos investicijų išlaidos, pajamos, sąnaudos, reikalingas finansavimas ir projekto sukuriama socialinė ekonominė nauda kiekvienos projekto įgyvendinimo alter-natyvos atveju per tą patį pasirinktą kuriamos infrastruktūros ekonominį tarnavimo laiko-tarpį;

rekomenduojama nagrinėti ne mažiau nei keturias projekto įgyvendinimo alternatyvas:1. „Nedaryti nieko“ arba „Veikti kaip įprasta“;2. minimalūs pakeitimai;3. įgyvendinti projektą;4. įgyvendinti projektą kitaip;

alternatyvos turi būti apibūdintos taip, kad vertintojui ar kitam IP informacijos naudotojui būtų aiški alternatyvų esmė, turinys ir paskirtis.

Principinė alternatyvų sudarymo schema pateikiama paveiksle.

1 paveikslas. Alternatyvų sudarymo ir pasirinkimo schema


PROBLEMOS

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

VEIKLOS

REzULTATAI

ALTERNATYVOS PASIRINKIMASApibrėžia

PROJEKTO POVEIKIS

Leidžia pasiekti

Nust

ato

pore

ikį

Nust

ato

krite

rijus

Įgyv

endi

na k

riter

ijus

Daro

pov

eikį

PROJEKTO PASIEKIMAI


4.4.1. Alternatyva „Nedaryti nieko“ arba „Veikti kaip įprasta“

Šios alternatyvos esmė – padėties, kuri susiklostytų, jei projekto organizacija tęstų veiklą kaip įprasta, neįgyvendindama investicinių veiklų, numatymas per visą projekto ataskaitinį lai-kotarpį. Ši alternatyva – padėtis, kai veikla tęsiama nedarant esminių investicijų. Iš tiesų tai ne-reiškia, kad alternatyvos įgyvendinimas nieko nekainuoja, – planuojant šią alternatyvą turi būti planuojamos reikalingos veiklos išlaidos, įvertinamos išlaidos infrastruktūros būklei palaikyti. Kadangi visos kitos svarstomos alternatyvos yra investiciniai veiksmai, alternatyva „Nedaryti nieko“ arba „Veikti kaip įprasta“ vadinama IP atskaitos tašku.

Pagrindiniai alternatyvos požymiai:

atskleidžia, kokia susiklostytų finansinė ir socialinė ekonominė padėtis, jei projekto or-ganizacija tęstų šiuo metu vykdomą veiklą neinvestuodama;

alternatyvos esmė – tolesnis veiklos vykdymas vadovaujantis dabartiniais veiklos princi-pais;

privaloma visiems investicijų projektams; būtina teisingam kitų alternatyvų įvertinimui, kadangi jų vertinimas atliekamas išreiš-

kiant skirtumą (pokytį) tarp alternatyvos „Veikti kaip įprasta“ ir kiekvienos kitos projekto įgyvendinimo alternatyvos;

reiškia, kad paslauga yra teikiama šiuo metu ir privalės būti teikiama netgi tuo atveju, jeigu projektas nebūtų įgyvendinamas;

alternatyvai būdingos pajamos, sąnaudos ir (galbūt) būtinosios investicijos (reikalingos esamai infrastruktūrai palaikyti)5;

alternatyvos finansinė analizė atliekama išreiškiant finansinius srautus absoliučiais skai-čiais, ne jų pokyčiu: t. y. vertinamos projekto organizacijos veiklos išlaidos ir pajamos, patiriamos vykdant veiklą kaip įprasta, veiklai finansuoti gaunami finansavimo srautai ir pan.6

5 Būtinosios investicijos suprantamos kaip išlaidos, kurios reikalingos tam, kad IP nagrinėjama veikla būtų vykdoma per visą ataskaitinį laikotarpį. Todėl daugeliu atvejų investicijų išlaidos yra būtinos: pavyzdžiui, jeigu viešajai paslaugai teikti reikalinga informacinių technologijų infrastruktūra, kurios eksploatavimo laikotarpis negali viršyti 7 metų, jai atnaujinti būtina numatyti investicijų išlaidas bent vieną kartą per 15 metų projekto ataskaitinį laikotarpį.6 Absoliučių reikšmių naudojimas finansinėje analizėje yra vienas iš išskirtinių alternatyvos „Veikti kaip įprasta“ bruožų – apskaičiuojant visų kitų projekto įgyvendinimo alternatyvų rodiklius, vertinami pokyčiai lyginant su alternatyva „Veikti kaip įprasta“.




9 lentelė. Alternatyva „Veikti kaip įprasta“ arba „Nedaryti nieko“

GEROJI PRAKTIKA

1. Numatomos būtinosios viešosios paslaugos teikimo veiklos palaiky-mo išlaidos.

2. Alternatyva atskleista neperžengiant projekto ribų – nenagrinėjama visa projekto organizacijos veikla, o nagrinėjamas projekto įgyvendi-nimo kontekstas.

3. Nagrinėjamos projekto organizacijos šiuo metu turimos informacinės technologijos, teikiamos viešosios paslaugos, techninės galimybė šias paslaugas modifikuoti, papildyti, išplėsti.


1. Teigiama, jog tęsiant veiklą kaip įprasta, viešosios paslaugos teikimas būtų nutraukiamas.

2. Veiklos išlaidos, finansavimas ir sąnaudos alternatyvai „Veikti kaip įprasta“ įgyvendinti prilyginamos nuliui, nors viešoji paslauga šiuo metu teikiama ir bus teikiama.

3. Nenagrinėjamos šiuo metu teikiamos viešosios paslaugos, nors dalis jų teikiama elektroniniu būdu.

4.4.2. Alternatyva „Minimalūs pakeitimai“

Šios alternatyvos esmė – įgyvendinti projekto tikslą ir uždavinius investuojant minimaliai. Tai projekto įgyvendinimo alternatyva, kuriai reikia mažiausiai investicinių išlaidų.

Tais atvejais, kai projekto organizacija, veikdama kaip įprasta, privalo nuolat bent iš dalies investuoti, nes viešajai paslaugai teikti reikia nenutrūkstamo investicijų srauto, alternatyva „Minimalūs pakeitimai“ gali būti svarstoma kaip atskaitos taškas vietoj alternatyvos „Veikti kaip įprasta“. Bet kokiu atveju ši alternatyva užtikrina, kad projekto tikslas bus pasiektas.

4.4.3. Alternatyva „Įgyvendinti projektą“

Tai viena iš mažiausiai dviejų technologiškai skirtingų projekto įgyvendinimo alternatyvų. Jos esmė – pasiekti projekto tikslus efektyviausiu būdu, įgyvendinant technologiškai aiškų sprendimą. Pradžioje pristatoma projekto įgyvendinimo alternatyvos esmė, veiklos, kurias pla-nuojama atlikti, investicijų išlaidų toms veikloms atlikti prognozė.

4.4.4 Alternatyva „Įgyvendinti projektą kitaip“

Alternatyva nagrinėjama, jeigu skiriasi galimų veiklų, esančių trumpajame sąraše, techno-loginiai sprendimai. Tai nebūtinai reiškia, kad technologijos yra iš esmės skirtingos – alterna-tyvos mastu gali būti atlikta nežymių pakeitimų, modifikacijų, suplanuota skirtingų projekto įgyvendinimo etapų ar laikotarpių.



10 lentelė. Alternatyvų pavyzdžiai (pateikiamos tik trumpos loginėsalternatyvų formuluotės)

Projekto trumpas pristatymas

Alternatyva „Veikti kaip įprasta“ arba „Nedaryti nieko“

Alternatyva „Minimalūs pakeitimai“*

Alternatyva „Įgyvendinti projektą“

Alternatyva „Įgyvendinti projektą kitaip“

Pagrindinė pro-blema – higienos reikalavimų ir esamo pacientų srauto poreikių neatitinkančios operacinės rajonų ligoninėse.

Tikslas – panaikin-ti skirtumus tarp regionų ir respu-blikinių ligoninių operacinių.

Vykdoma įpras-tinė veikla, in-vesticijų išlaidų neplanuojama.

Jei dėl operacinių avarinės būklės ir higienos normų neatitikties kiltų grėsmė nutraukti veiklą, būtų atlie-kamas operacinių remontas nekei-čiant inžinerinių tinklų.

Atliekamas operacinio bloko infras-truktūros mo-dernizavimas (panaudojant įprastus dažus ir grindų dan-gą, moderni-zuojant inžine-rinius tinklus), įsigyjama reikalinga me-dicininė įranga ir baldai.

Atliekamas operacinio bloko infras-truktūros mo-dernizavimas panaudojant operacinių sprendimus iš nerūdijančio plieno (moder-ni technologija, mažinanti bak-terijų daugini-mąsi), įrengiant inžinerinius tinklus.

Pagrindinė proble-ma – viešųjų susi-siekimo paslaugų Antanavo kaime nepakankamas prieinamumas ir prasta paslaugų kokybė.

Tikslas – išplėtoti Antanavo kai-mo susisiekimo infrastruktūrą ir pagerinti esamos infrastruktūros kokybę.

Išlaikoma esa-ma infrastruktū-ra: gatvių tinklas neišplėtotas, gatvės padeng-tos žvyru, nėra šaligatvių, neį-rengtas apšvie-timas.

Gerinama nepra-važiuojamų kelių būklė: lyginamos duobės, naudo-jant žvyrą sutvirti-nama šalikelė.

Išasfaltuojama nauja gatvė ir įrengiamas ap-švietimas, šali-kelė barstoma skalda.

Išasfaltuojama nauja gatvė ir įrengiami šali-gatviai pėstie-siems.




Pagrindinė pro-blema – teritorijų planavimo proce-sų neveiksmingu-mas.

Tikslas – sukurti intelektualią valdymo sistemą, kurią naudojant dalis teritorijų planavimo procesų būtų automatizuota.

Teritorijų plana-vimo procesai organizuojami ir vykdomi ranki-niu būdu, proce-sas neautomati-zuojamas.

Investuojama į esamos duomenų kaupimo informacinės sistemos dalinį technologinį atnaujinimą.

Sukuriama uždaro tipo informacinė valdymo sistema naujoje platformoje (technologinis sprendimas Nr. 1).

Sukuriama uždaro tipo informacinė sistema naudojant esamą informacinę sistemą.

Skaičiuoklė pritaikyta palyginti keturias alternatyvas. Alternatyvos suformuotos pagal metodi-kos rekomendacijas: nulinė alternatyva, minimalių pakeitimų alternatyva ir kitokio technologinio sprendimo alternatyva. Naudotojas detalų alternatyvų apibūdinimą (atsakymą į klausimą, kokius veiksmus konkretaus projekto atveju reiškia minimalių pakeitimų alternatyva, alternatyva „Įgy-vendinti projektą kitaip“ ir t. t.) turėtų pateikti investicijų projekto tekstinėje dalyje, o finansinius alternatyvų rodiklius (investicijų išlaidų vertę, veiklos išlaidas ir pajamas) – skaičiuoklėje.

4.5. Optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimas

Šioje investicijų projekto dalyje atliekamas suformuotų projekto įgyvendinimo alternatyvų įvertinimo palyginimas pagal atliktos finansinės ir socialinės ekonominės analizės rezultatus. Priimamas sprendimas pakomentuojamas ir pagrindžiamas.

Naudojant skaičiuoklę, alternatyvų palyginimas pagal finansinius ir ekonominius rodik-lius pateikiamas darbo lauke „Rezultatas“.



5. Finansinė analizė

Apimties apribojimai nenustatyti.

Finansinė analizė atliekama nagrinėjant finansinius projekto įgyvendinimo alternatyvų pini-gų srautus. Jai atlikti naudojamas pinigų srautų metodas: projekto išlaidos (investicijos, veiklos sąnaudos, mokesčiai ir pan.) suprantamos kaip neigiami pinigų srautai, o projekto įplaukos (fi-nansavimas, likutinė vertė, veiklos pajamos ir pan.) – kaip teigiami pinigų srautai. Finansiniams rodikliams apskaičiuoti viso ataskaitinio laikotarpio grynųjų pinigų srautai diskontuojami.

Diskontavimas – dabartinės būsimųjų pinigų srautų vertės apskaičiavimo būdas.

Laiko įtaka pinigų srautų vertei nustatoma naudojant diskonto faktorių, apskaičiuojamą pa-gal 1 formulę:

kur i – diskonto norma, t – metai.

Pinigų srautus rekomenduojame išreikšti tūkstančiais litų.

Pagrindiniai terminai, vartojami finansinėje analizėje, ir jų atitikmuo literatūroje anglų kalba pateikiami šios metodikos pradžioje esančioje Finansinės analizės sąvokos lentelėje.

Pagrindiniai finansinės analizės rezultatų rodikliai – investicijų ir kapitalo finansinė grynoji dabartinė vertė ir vidinė grąžos norma (FGDV ir FVGN). FGDV ir FVGN rekomenduojama vertinti kartu, tačiau pagrindines išvadas reikia pateikti remiantis FGDV verte arba abiejų rodiklių de-riniu.

Finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV), gaunama sudėjus diskontuotą pinigų srautą per projekto gyvavimo laikotarpį, parodo projekto naudą, išreikštą dabartine pinigų verte. Apskai-čiuojant grynąją dabartinę vertę taikoma 2 formulė:

kur CF0,1,…,t – atitinkamų metų grynųjų pinigų srautas, i – diskonto norma, t – ati-tinkami metai. Skaičiuokle MS Excel finansinė grynoji dabartinė vertė apskaičiuojama naudojant funkciją NPV (Rate; Value 1, Value 2, ..... Value N), kur Rate – diskonto norma, o Value 1, Value 2, ....Value N – grynųjų pinigų srautų kiekvienais ataskaitinio laikotarpio metais reikšmės.

Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – diskonto norma, kuriai esant investicijų vertė lygi grynųjų pinigų srautų vertei, t. y. diskonto norma, su kuria grynoji dabartinė investicijų vertė lygi nuliui. Jeigu FVGN didesnė už rinkoje esančią palūkanų normą, vadinasi, projektas duos di-desnę naudą už lėšų skolinimosi išlaidas. Labai žema ar net neigiama FVGN nebūtinai reiškia, jog projektas neefektyvus. Finansinei vidinei grąžos normai apskaičiuoti taikoma 3 formulė:

1(1+i)tDiskonto faktorius = , (1)

CF0 0(l+i)

FGDV = , (2)+ CF1 1(l+i)

+… CF t t(l+i)




FGDV = 0 = (3),tΣ

n=1

CFt(1+FVGN)t

kur CF0,1,…,t – atitinkamų metų grynųjų pinigų srautas, i – diskonto norma, t – ati-tinkami metai. Skaičiuokle MS Excel finansinė grynoji dabartinė vertė apskaičiuojama naudojant funkciją IRR (Value 1:Value N), kur Value 1 – grynųjų pinigų srauto reikšmė pir-maisiais ataskaitinio laikotarpio metais, Value N – paskutiniais ataskaitinio laikotarpio metais.

Jei iš projekto gaunama pajamų, skaičiuojamas finansinis naudos ir sąnaudų santykis. Pro-jekto finansinę analizę rekomenduojama atlikti naudojant šią struktūrą:

5.1. projekto investicijų ataskaitinio laikotarpio pasirinkimas;5.2. finansinės diskonto normos pasirinkimas;5.3. investicijų išlaidų nustatymas;5.4. veiklos pajamų ir sąnaudų prognozė;5.5. finansavimo šaltinių analizė;5.6. investicijų finansinių rodiklių skaičiavimas; finansinio projekto gyvybingumo vertinimas;5.7. kapitalo finansinių rodiklių skaičiavimas.

Grafiškai finansinės analizės struktūra pateikta paveiksle.

2 paveikslas. Finansinės analizės struktūra

5.1. Projekto investicijų ataskaitinis laikotarpis, jo pagrindimas

Projekto investicijų ataskaitinis laikotarpis yra metų, kuriems pateikiamos projekto inves-ticijų išlaidų, veiklos išlaidų ir veiklos pajamų bei finansavimo prognozės, skaičius. Šis metų skaičius nustatomas atsižvelgiant į ekonominį įgyvendinant projektą kuriamos infrastruktūros

1. Visos investicijos

2. Visos veiklos išlaidos ir pajamos

3. Finansavimo šaltiniai

4. Investicijų FVGN ir FGDV

5. Finansinis gyvybingumas

6. Kapitalo FVGN ir FGDV



tarnavimo laikotarpį, kuris nustatomas įvertinant, per kiek metų naudingiau palaikyti infras-truktūros būklę į ją reinvestuojant, nei sukurti reikalingą infrastruktūrą iš naujo.

Viename investicijų projekte gali būti investuojama į skirtingą laikotarpį tarnaujančią inf-rastruktūrą. Tokiu atveju projekto ataskaitinio laikotarpio trukmė nustatoma įvertinant turto, kuriam numatoma išleisti didžiąją dalį investicijų išlaidų, naudingo tarnavimo laikotarpį.

Siekiant prognozių realumo ir pagrįstumo, nerekomenduojama pasirinkti ilgesnio nei 30 metų trukmės ataskaitinio laikotarpio.

Kiekvienam sektoriui KNA gairėse rekomenduojami finansinės analizės laikotarpiai apiben-drinti lentelėje.

11 lentelė. Rekomenduojami finansinės analizės laikotarpiai sektoriams

SektoriusRekomenduojamas analizės laikotarpis (metais)

Energetika 15–25

Geležinkeliai 30

Keliai 25–30

Vandentiekio, kanalizacijos, vandens nuotekų valymo sistemos, kiti aplinkosaugos projektai

30

Oro uostai ir uostai, intermodalinis transportas 25

Telekomunikacijos10–20 (20 metų – kabelių ir ilgųjų kabelių tinklų atveju)

Pramoninės investicijos 10

Švietimo ir mokslo infrastruktūra 15–20

Ligoninės ir sveikatos apsaugos infrastruktūra 20

Industrinės zonos ir technologijų parkai 20

Kitos paslaugos 15

Atskirais atvejais dėl prognozavimo sudėtingumo ir (arba) kitų objektyvių priežasčių gali būti taikomas trumpesnis nei rekomenduojamas investicijų ataskaitinis laikotarpis.

Investicijų projektuose rekomenduojama ataskaitinio laikotarpio metus nurodyti iš eilės nuo pirmųjų (1) iki paskutinių metų (pavyzdžiui: 15, 20 ar 30). Projekto ataskaitinio laikotarpio pradžia – pirmasis projekto investicijų išlaidų patyrimo momentas. Sudarant veiklų įgyvendini-mo grafikus, pirmųjų metų reikšmė gali būti paaiškinta nurodant aktualią veiklų pradžią metais (pavyzdžiui, 2011 metų liepa). Bet kokiu atveju projekto ataskaitinis laikotarpis neturi būti skai-domas į etapus, atskirai išskiriant investavimo metus (infrastruktūros kūrimo siekiant projekto tikslo) ir veiklos vykdymo esant modernizuotai infrastruktūrai metus.




12 lentelė. Projekto ataskaitinio laikotarpio pasirinkimas

GEROJI PRAKTIKA

1. Švietimo ir mokslo sektoriuje planuojamo projekto ataskaitinio laiko-tarpio pirmieji metai yra 1, paskutiniai – 15.

2. Pirmieji projekto įgyvendinimo metai – pirmieji investicijų išlaidų pa-tyrimo metai.

3. Informacinės visuomenės plėtros projektuose, kuriuose didžiausią dalį investicijų išlaidų sudaro investicijos į techninę įrangą, pirmieji metai yra 1, paskutiniai – 10.


1. Projekto analizė pradedama nuo 0 metų7.

2. Projekto ataskaitinis laikotarpis pradedamas nuo 4-ųjų projekto įgy-vendinimo metų, nors per pirmuosius trejus metus patirta investicijų išlaidų, kurios nagrinėjamos neperžengiant projekto ribų.

3. Investavimo laikotarpio metai atskiriami nuo likusių ataskaitinio lai-kotarpio metų.

5.2. Diskonto norma

Finansiniai rodikliai apskaičiuojami diskontuojant grynuosius pinigų srautus 5 proc. finansine diskonto norma. Šį diskonto normos įvertį nustatė Europos Komisija, rekomenduodama ją taiky-ti projektams, kuriems įgyvendinti skiriama negrąžintina parama. Taikant šią normą analizė turi būti atliekama palyginamosiomis (pastoviomis) kainomis, t. y. nekoreguojant jų dėl infliacijos.

Diskonto norma gali būti keičiama pakitus Europos Komisijos pozicijai dėl diskonto normos dydžio. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės atveju investicijų projekto finansinė anali-zė yra pirminio viešojo sektoriaus palyginimo modelio sudarymas, todėl turi būti atsižvelgta į šiuos pagrindinius diskonto normos pasirinkimą lemiančius veiksnius:

1. ES struktūrinės paramos panaudojimas VPSP projektui įgyvendinti – tuo atveju, jeigu dalį investicijų išlaidų siekiama finansuoti iš ES struktūrinių fondų, sudarant pirminį viešojo sektoriaus palyginimo modelį turi būti naudojama standartinė 5 proc. diskonto norma.

2. Valstybės biudžeto lėšų panaudojimas VPSP projektui įgyvendinti – tuo atveju, jeigu pro-jekto investicijų išlaidoms apmokėti bus naudojamos valstybės biudžeto lėšos, finansi-nė diskonto norma turi būti nustatoma atsižvelgiant į valstybės skolinimosi kainą.

VPSP projektuose, skaičiuojant viešojo sektoriaus naudą dėl privataus partnerio dalyvavimo ir kuriant modelį vertei už pinigus apskaičiuoti, diskonto norma turi būti pasirinkta vadovaujan-tis tais pačiais principais: kai mokėjimai privačiam partneriui planuojami iš valstybės biudžeto lėšų, naudojama valstybės skolinimosi kaina, o kai iš ES struktūrinės paramos lėšų – 5 proc. diskonto norma.

Tais atvejais, kai planuojant projektą dalis investicijų išlaidų jau patirta, šios investicijų išlaidos neturi būti diskontuojamos. Diskontavimo principas turi būti taikomas tik ateities pinigų srautams.

7 Tarptautinėje projektų finansų praktikoje naudojami 0 ir -1 ar -2 metai, tačiau šioje metodikoje, nagrinėjant viešąsias investici-jas, rekomenduojama pradėti nuo pirmųjų metų.



5.3. Investicijų išlaidų nustatymas

Projekto investicijų išlaidos – tai visos projekto veikloms įgyvendinti reikalingos išlaidos, kurias planuojama patirti sukuriant apibrėžtus projekto rezultatus. Šių išlaidų suma neturi būti diferencijuojama pagal finansavimo šaltinius ar tinkamumą finansuoti ES lėšomis – tai bus atliekama analizuojant finansavimo šaltinius. Šioje investicijų projekto dalyje svarbu realiai įvertinti investicijų lėšų poreikį ir suplanuoti realią investicijų išlaidų patyrimo eigą, dalis ir proporcijas.

Nustatant projekto investicijų išlaidų dydį, rekomenduojama įvertinti:

Dabartinę turto būklę. Jei planuojama rekonstruoti esamą turtą, labai svarbu kritiškai įvertinti esamą turto būklę ir ją išsamiai pristatyti investicijų projekte bei vėlesniais pro-jekto etapais (rengiant darbų pirkimo technines specifikacijas ir pan.).

Investavimo patirtį projekto organizacijoje. Jei projekto pareiškėjas – savivaldybės admi-nistracija, iki investicijų projekto rengimo įgyvendinti viešieji paslaugų, darbų ar prekių pirkimai ir juose užfiksuotos vertės yra tinkami duomenys suplanuoti investicijas.

Atitinkamų darbų, prekių, paslaugų rinkos tendencijas. Planuojamos investicijų vertės gali būti peržiūrimos ir tikslinamos dėl ypatingos padėties atitinkamuose rinkos segmen-tuose: statybų bumo sąlygomis natūralu, kad rangovų pelningumo lūkesčiai bus didesni nei sąstingio laikotarpiu, todėl galimą pabrangimą būtina įvertinti tikslinant investicijų išlaidų sumą, arba esant tik vienam rinkos dalyviui, kuriančiam specialias informacines sistemas, tikėtinas planuojamą investicijų vertę viršijantis kainos pasiūlymas.

Galimybę projekto pirkimuose sulaukti tarptautinės konkurencijos. Kai projektų vertė viršija 10 mln. Lt ar perkamos ypatingos prekės, paslaugos ar darbai, tikimybė, jog dėl projekto veiklų įgyvendinimo viešųjų pirkimų metu varžysis ne tik lietuviškos, bet ir tarp-tautinės kompanijos, yra reikšminga. Tarptautinių kompanijų dalyvavimas dažnai reiškia galimybę gauti mažesnės kainos pasiūlymą, todėl į tai turi būti atsižvelgta nustatant in-vesticijų vertę.

Laiko suvaržymus (apribojimus). Svarbu kiekviename projekte įvertinti, ar suplanuota projekto įgyvendinimo trukmė yra optimali tokio tipo, dydžio ir sudėtingumo projektui įgyvendinti. Tais atvejais, kai projekto įgyvendinimo planas yra labai įtemptas ir vėlavi-mai negalimi, turi būti įvertinta, kad rangovai ar prekių ir paslaugų teikėjai, prisiimdami tokio projekto veiklų vykdymo riziką, tikėsis didesnio pelningumo, todėl investicijų vertė gali būti didesnė nei planuojama per ilgesnį laikotarpį.

Sezoniškumą. Šis veiksnys susijęs su laiko suvaržymo veiksniu, kadangi esant laiko suvar-žymams galimybės suplanuoti darbų vykdymo eigą, atitinkančią esamą sezoną, mažėja, ir dažnai dėl nepalankaus sezono darbai pabrangsta. Kai laiko yra pakankamai ir rangovui ar paslaugų teikėjui paliekama teisė pačiam suplanuoti atitinkančius sezoną technologinius procesus, tikimybė, jog darbų kaina gali būti mažesnė, atitinkamai didėja.

Skiriami trys investicijų išlaidų nustatymo etapai:

1. Investicijų vertės nustatymas. Detaliai pristatomos investicijų vertės nustatymo prielai-dos ir galutinė išvada apie investicijų vertę. Viena iš būtinų prielaidų – investavimo pro-ceso trukmė.




2. Investicijų vertės kiekvienais ataskaitinio laikotarpio metais įvertinimas. Atsižvelgiant į investavimo proceso trukmę ir nustatytąją investicijų vertę, priklausomai nuo projekto veiklų įgyvendinimo eigos, investicijų vertė paskirstoma dalimis per visą ataskaitinį lai-kotarpį.

3. Investicijų likutinės vertės apskaičiavimas. Likutinė vertė nustatoma tik projekto ekono-minio tarnavimo laikotarpio pabaigos metais, t. y. vieną kartą per visą projekto analizės laikotarpį.

13 lentelė. Investicijų išlaidų nustatymas

GEROJI PRAKTIKA

1. Investicijų išlaidos nekoreguojamos dėl infliacijos. Investicijų dydis nustatomas pagal įvykdyto viešojo pirkimo rezultatus.

2. Informacinei sistemai sukurti reikalingų investicijų dydis apskaičiuo-jamas įvertinant techninės įrangos poreikį ir darbo laiko valandas, ku-rias informacinės sistemos kūrėjo specialistai sugaištų kurdami infor-macinę sistemą.


1. Į projekto investicijų išlaidas įtrauktas pirkimo PVM, kurį projekto or-ganizacija gali įtraukti į atskaitą ir susigrąžinti.

2. Į projekto investicjų išlaidas įtrauktos pridėtinės išlaidos, kurių pobū-dis ir sudėtis nepristatyta, o dydis nepagrįstas.

Skaičiuoklėje investicijų išlaidoms įvertinti skirti klausimai yra bylos darbo lape „2. Investici-jos“. Pirmieji klausimai skirti nustatyti, kokias išlaidas planuojama patirti įgyvendinant investicijų projektą. Išskiriami šie investicijų tipai:

1. nekilnojamojo turto (žemės sklypo, statinių ir pastatų) įsigijimas;

2. statybos (naujos statybos, rekonstravimo, remonto) darbai;

3. įrengimai (įranga, kompiuterinė technika) ir pan.;

4. paslaugos (informacinės sistemos projektavimo, techninės priežiūros ir pan.);

5. nematerialusis turtas (patentai, licencijos ir pan.).

Kiekvienam investicijų tipui būdingos atitinkamos rizikos, skiriasi rizikų laipsniai. Labiausiai rizi-kingomis investicijomis laikomos investicijos į statybos darbus (dėl galimų vėlavimų, būtinumo at-likti nenumatytus darbus atsiradimo ir pan.), todėl skaičiuoklėje didelė klausimų dalis skirta būtent statybą apibūdinantiems klausimams. Statybos rizikų valdymui ir tiksliam investicijų planavimui at-likti skaičiuoklėje rekomenduojama išskirti pagrindinius planuojamų darbų etapus. Rekomenduo-jama etapus prilyginti infrastruktūros dalims (pavyzdžiui, stogas, langai ir durys, pamatai ir pan.) ir kiekvieną iš jų įkainoti.

5.3.1. Investicijų likutinė vertė

Nustatant per investavimo laikotarpį sukurto turto likutinę vertę, turi būti atsižvelgiama į projekto investicijų vertę ir ekonominį infrastruktūros tarnavimo laikotarpį. Jei projekto atas-kaitinis laikotarpis sutampa su ekonominiu infrastruktūros tarnavimo laikotarpiu, turto likutinė vertė atitiks likvidacinę turto vertę, t. y. sumą, kurią projekto organizacija gautų pardavusi turtą



jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje, įvertinus būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas. Likutinė vertė turi būti apskaičiuota tik tam turtui, kuriam įsigyti ar sukurti prašoma finansa-vimo. Projekto finansinėje analizėje likutinė vertė traktuojama kaip pajamos, nepaisant to, ar projekto organizacija turi teisę disponuoti turto likutinės vertės dydžio finansiniais srautais8.

Tuo atveju, jei projekto ataskaitinis laikotarpis yra trumpesnis nei projekto investicijų nau-dingo tarnavimo laikotarpis, likutinė vertė gali būti nustatoma vienu iš trijų būdų:

1. Nustatant turto rinkos vertę projekto investicijų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (daž-niausiai taikoma tuo atveju, jei turtą investicijų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje numa-toma parduoti). Šis būdas dažniausiai taikomas VPSP projektuose, kai projekto ataskaiti-nio laikotarpio pabaigoje pagal išankstinį susitarimą privatus subjektas privalo perduoti sukurtą ar projekto įgyvendinimo metu modernizuotą turtą viešajam sektoriui.

2. Skaičiuojant turto ekonominį nusidėvėjimą projekto investicijų ataskaitiniu laikotarpiu, atitinkamai iš sukurtos turto vertės atimant nusidėvėjimą, sukauptą per projekto investi-cijų ataskaitinį laikotarpį.

3. Įvertinant projekto grynųjų pajamų, kurias planuojama uždirbti po investicijų ataskaitinio lai-kotarpio pabaigos, vertę investicijų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Šis būdas aktualiau-sias tais atvejais, kai iš projekto gaunama pajamų ir šių pajamų srautas yra reikšmingas.

Sudaroma atskira lentelė kiekvienos projekto įgyvendinimo alternatyvos investicijoms ir li-kutinei vertei įvertinti.

14 lentelė. Projekto investicijos ir likutinė vertė, tūkst. Lt

Projekto ataskaitinis laikotarpis

1 2 ... N

A Fiksuotos investicijos (1+2+3+4+5+6)

1. Žemė

1.1.

... .

2. Nekilnojamasis turtas

2.1.

... .

3.Statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai

3.1.

... .

4. Įranga, įrenginiai ir kitas turtas

4.1.

8 Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (Žin. 1998, Nr. 54-1492), turto pardavimo pajamos gali būti skirtos valstybės turto valdytojo poreikiams tenkinti, arba gali būti neskirtos, jei taip bus nuspręsta Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau turto likutinė vertė bet kokiu atveju traktuojama kaip teigiamas projekto pinigų srautas.




... .

5. Paslaugos

5.1.

... .

6. Projekto administravimas ir vykdymas

6.1.

... .

B Išlaidos pasirengimo veikloms

C Apyvartinio kapitalo pokytis

D Visos investicijos (A+B+C)

E Investicijų likutinė vertė

Skaičiuoklėje likutinė investicijų vertė apskaičiuojama automatiškai antruoju būdu. Skaičiuok-lė likutinę vertę apskaičiuoja pagal investicijų tipą (pavyzdžiui, skirtingi naujai pastatytos ir re-konstruotos infrastruktūros naudingo tarnavimo laikotarpiai), investavimo trukmę, projekto atas-kaitinį laikotarpį. Likutinė vertė projekto finansinėje analizėje traktuojama kaip teigiamas pinigų srautas arba pajamos.

5.4 . Veiklos pajamų ir sąnaudų prognozė

Šiame skyriuje pristatomos kiekvienos projekto alternatyvos veiklos pajamų ir sąnaudų prielaidos. Pateikiant prielaidas, turi būti įvertintos ir veiklos pajamų bei sąnaudų dydžių kiti-mo prielaidos per visą projekto ataskaitinį laikotarpį. Projekto veiklos pajamos ir sąnaudos turi būti vertinamos atsižvelgiant į:

viešosios paslaugos vartotojų skaičių ir jo kitimo tendencijas; poreikio naudotis viešosiomis paslaugomis dažnumą, jo kitimo tendencijas; viešosios paslaugos teikimo kainą (jei paslauga teikiama už mokestį) lemiančius veiks-

nius (namų ūkių pajamas, vartotojų perkamąją galią ir pan.); viešosios paslaugos teikimo trukmę; planuojamus viešosios paslaugos teikimo pokyčius per ataskaitinį laikotarpį (kartais pla-

nuojamas paslaugos pakeitimas, paslaugų sujungimas ir pan.); kitus veiksnius, turinčius įtakos viešosios paslaugos teikimo apimčiai.

Projekto veiklos pajamas sudaro pajamos, kurios yra tiesiogiai gaunamos iš vartotojų už prekes ir (arba) paslaugas, kurios sukuriamos įgyvendinant projektą, pavyzdžiui: vartotojų tie-siogiai mokami mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra, žemės ar pastatų pardavimas arba nuoma, mokėjimai už paslaugas ir pan.

Prie projekto veiklos pajamų neturi būti priskiriamos iš privačių ir viešųjų lėšų šaltinių gau-namos įplaukos, kurios atsiranda ne iš tarifų, rinkliavų, mokesčių, nuomos ir kitų vartotojų tiesioginio apmokestinimo formų.



Įplaukos, gaunamos iš viešųjų šaltinių, draudimo fondų ir pan., nėra laikomos pajamomis ir turi būti vertinamos kaip finansavimo šaltiniai.

Projekto veiklos pajamoms turi būti priskiriamos tos pajamos, kurios yra susijusios su pro-jekto metu sukuriamo turto naudojimu, t. y. į projekto veiklos pajamas įtraukiamos tik projektui priklausančios veiklos pajamos, o ne visos organizacijos, įstaigos ir (arba) įmonės pajamos, jeigu projektas apima tik dalį tokios veiklos.

Skaičiuoklėje pajamoms įvertinti naudotojas turi įvesti duomenis apie planuojamą teikiamų paslaugų vieneto tarifą arba kitaip – paslaugų pardavimo vieneto kainą ir planuojamų pardavimų skaičių. Naudotojas turi galimybę keisti kiekvienų metų pardavimų ir tarifų prognozę pagal anks-tesniuose skyriuose atliktą paslaugų poreikio analizę. Būtina įsitikinti, kad finansinėje analizė-je naudojami duomenys atitinka tikslinės grupės dydžio prognozes, užima prognozuojamą dalį namų ūkių pajamų struktūroje.

Projekto veiklos sąnaudas sudaro sąnaudos, kurios patiriamos eksploatuojant projekto įgy-vendinimo metu sukurtą turtą viešajai paslaugai teikti. Projekto veiklos išlaidų tipus, savybes ir dydį lemiantys veiksniai:

infrastruktūros, kuri buvo modernizuota įgyvendinus investicijų projektą, eksploatavimo ypatumai (pastatai – energetinių išteklių, komunalinės, remonto išlaidos; įranga – eks-ploatavimo išlaidos, priemonių ir medžiagų eksploatavimo išlaidos);

žmogiškųjų išteklių poreikis viešajai paslaugai suteikti; viešosios paslaugos teikimo apimtys; viešosios paslaugos teikimo intensyvumas; kiti veiksniai.Pagrindiniai veiklos sąnaudų vertinimo principai:

1. Vertinamos veiklos išlaidos neperžengiant projekto ribų, o ne visos projekto organizacijos išlaidos (dažniausias atvejis – projektas apima tik dalį projekto organizacijos veiklos).

2. Įvertinamas poreikis pakartotinių investicijų, skirtų iki investicijų ataskaitinio laikotarpio pabaigos susidėvėjusioms projekto metu sukurto turto dalims pakeisti (turto būklės palai-kymo sąnaudos). Jei investicijų ar jų atskirų komponentų (pavyzdžiui, investuojama į nau-jo pastato statybą ir MTEP įrangą) ekonomiškai naudingas tarnavimo laikas yra trumpesnis nei ataskaitinis laikotarpis, rekomenduojama numatyti pakartotines investicijas susidėvė-jusioms projekto metu sukurto turto dalims pakeisti (pavyzdžiui, vietose, kur dažniausiai vaikštoma – tambūre, vestibiulyje – per 15 metų reikės pakeisti labiausiai susidėvėjusias grindų dangos dalis), kurios projekto finansinėje analizėje traktuojamos kaip veiklos sąnau-dos. Tos išlaidos, kurios patiriamos visiškai pakeičiant turtą, į kurį buvo investuotos projek-to lėšos, turi būti nagrinėjamos investicijų išlaidų planavimo dalyje (pavyzdžiui, projekto ataskaitinis laikotarpis yra 15 metų, kompiuterinė technika turi būti pakeičiama kas 5 metai, todėl turto pakeitimo išlaidos pateikiamos investicijų išlaidų dalyje). Reinvesticijomis vadi-namos ilgalaikio turto visiško pakeitimo išlaidos, kadangi jos didina likutinę turto vertę. Tuo tarpu atskirų turto dalių pakeitimo išlaidos metodikoje vadinamos turto būklės palaikymo sąnaudomis ir analizuojamos veiklos išlaidų dalyje. Tiek reinvesticijos, tiek turto būklės pa-laikymo išlaidos yra būtinos numatomų viešųjų paslaugų teikimo tęstinumui užtikrinti.

3. Į projekto veiklos išlaidas neįtraukiamos paskolų palūkanų išlaidos. Paskolų palūkanų išlaidos nagrinėjamos finansinio gyvybingumo dalyje, kartu su paskolų grąžinimo pinigų srautais.




4. Veiklos išlaidų sutaupymai turi būti įvertinti finansiniuose srautuose, jie nurodomi su priešingu ženklu nei išlaidos, taip didinant projekto grynąsias pajamas.

5. Tais atvejais, kai tiesiogiai atskirti projekto sąnaudų nuo visų projekto organizacijos są-naudų neįmanoma, gali būti naudojami šie būdai:

a. Palyginimo. Šio būdo esmė – palyginti projekto organizacijos pajamas ir (arba) sąnaudas projekto įgyvendinimo alternatyvos ir alternatyvos „Veikti kaip įprasta“ arba „Nedaryti nieko“ atvejais. Naudojant šį metodą, į projekto veiklos išlaidas įtraukiama tik ta papildoma veiklos pajamų ir (arba) veiklos išlaidų dalis, kuri atsi-randa dėl projekto įgyvendinimo.

b. Pro rata. Šis būdas taikomas projektams, iš kurių gaunamos pajamos. Tokiu atveju projekto veiklos sąnaudos priskiriamos projektui pagal pro rata principą. Remiantis šiuo metodu, analizuojama numatomos sukurti infrastruktūros vertė ir iki projekto įgyvendinimo projekto organizacijos turėto turto likutinė vertė. Tokiu būdu veiklos sąnaudoms priskiriama ta dalis sąnaudų, kurią sudaro naujai sukurto turto vertė, atimta iš viso projekto organizacijos turto.

c. Kiti modeliai priimtiniausi atitinkamo projekto atveju.

15 lentelė. Veiklos pajamos ir sąnaudos

GEROJI PRAKTIKA

1. Detaliai aprašomos veiklos išlaidų, pajamų ir finansavimo šaltinių, skirtų projekto metu sukurtiems rezultatams palaikyti, prielaidos.

2. Analizuojamas tik dėl projekto įgyvendinimo atsirandantis pajamų, iš-laidų ir finansavimo pokytis.

3. Projekto pajamos planuojamos atsižvelgiant į viešosios paslaugos vartotojų perkamąją galią9.


1. Nepakankamai atskleistos pajamų ir sąnaudų prielaidos arba jos ne-nurodytos.

2. Analizuojamos visos įstaigos naujai patiriamos išlaidos ir gaunamos pajamos, o ne dėl projekto įgyvendinimo atsirandantis pokytis.

3. Finansavimo lėšos, gaunamos iš viešųjų šaltinių (valstybės biudže-to lėšos, savivaldybių biudžeto lėšos ir kiti valstybės lėšų šaltiniai), įtraukiamos į projekto pajamas.

4. Paramos lėšomis įsigyto turto nusidėvėjimas atspindimas kaip pareiš-kėjo išlaidos arba kaip veiklos išlaidos.

5. Projekto pajamos ir sąnaudos indeksuojamos dėl infliacijos ar kitų ma-kroekonominių veiksnių, nors naudojamas diskontavimo metodas.

6. Projekto rezultatas – sukurta informacinė sistema, o įvertintos veiklos išlaidos – komunalinių sąnaudų padidėjimas.

9 Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (Žin. 1998, Nr. 54-1492) turto pardavimo pajamos gali būti skirtos valstybės turto valdytojo poreikiams tenkinti, arba gali būti neskirtos, jei taip bus nuspręsta Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau turto likutinė vertė bet kokiu atveju traktuojama kaip teigiamas projekto pinigų srautas.



Tuo atveju, jeigu investicijų projektą siekiama įgyvendinti VPSP principu ir planuojama naudoti ES struktūrinių fondų lėšas, rekomenduojama atlikti konsoliduotą (infrastruktūros naudotojo ir infrastruktūros savininko) veiklos pajamų ir sąnaudų prognozę, kad grynųjų paja-mų srautas atspindėtų sumines pajamas iš turto, kuriam sukurti buvo panaudota struktūrinė parama.

16 lentelė. Veiklos pajamos ir sąnaudos, tūkst. Lt


1 2 ... N

1. Prekių pardavimo pajamos (1.1+1.n)

1.1. Prekių 1 pardavimo pajamos

1.n. Prekių n pardavimo pajamos

2. Paslaugų pardavimo pajamos (2.1+2.n)

2.1. Paslaugų 1 pardavimo pajamos

2.n. Paslaugų n pardavimo pajamos

F Visos veiklos pajamos (1+2)

3. Veiklos sąnaudos (3.1+3.2+3.3+3.4+3.5+3.n)

3.1. Žaliavos

3.2. Darbo užmokesčio sąnaudos

3.3. Elektros energijos sąnaudos

3.4. Turto eksploatavimo sąnaudos

3.5. Šildymo ir kitos komunalinės sąnaudos

3.n. Administravimo sąnaudos

4. Kitos sąnaudos (4.1+4.n)

4.1. Reinvesticijų sąnaudos

4.n. Kitos sąnaudos n

G Visos veiklos sąnaudos (3+4)

Grynosios veiklos pajamos (F+G)




17 lentelė. Viešojo sektoriaus veiklos pajamų ir išlaidų pavyzdžiai, tūkst. Lt

Veiklos pajamos Veiklos išlaidos

Pajamos už mokslinius tyrimus (verslo įmonėms, šakinėms minis-terijoms ir pan.) – padidėja sukū-rus tinkamą infrastruktūrą.

Darbo užmokesčio išlaidos (įskaitant socialinio drau-dimo mokesčius ir kitus mokesčius) – dažniausiai su-taupomos dėl veiklos efektyvumo padidinimo.

Pajamos už patalpų nuomą (biu-rams, veikloms vykdyti ir pan.) – padidėja pagerinus fizinės infras-truktūros būklę.

Energetinių išteklių išlaidos (patalpų apšvietimui, įrangos ir technikos veikimui užtikrinti ir pan.) – atli-kus apšvietimo sistemos ar šildymo sistemos rekons-trukciją sutaupoma, įsigijus papildomą įrangą – padi-dėja.

Pajamos už mokamų paslaugų teikimą (platesnės apimties nei nustatytas teikiamos viešosios paslaugos standartas) – išplėtus paslaugų teikimo galimybes (įsi-gijus skenavimo, skaitmeninimo įrangą); jei neriboja teisės aktai, tam tikros viešosios paslaugos gali būti teikiamos platesniu mastu, už tai apmokestinant vartotojus.

Eksploatacinės išlaidos (įrangos, informacinės siste-mos veikimui užtikrinti ir pan.) – sukūrus naują infor-macinę sistemą padidėja, pakeitus seną ultragarso įrangą nauja – sutaupoma.

Kanceliarinės išlaidos (rašomasis popierius, segtu-vai, spausdinimo dažai, milteliai ir pan.) – sukūrus in-formacinę sistemą, paslaugos teikiamos elektroniniu būdu, todėl sumažėja viešųjų paslaugų teikimo kan-celiarinės sąnaudos.

Pajamos už įgyvendinimo metu sukurto / ir (arba) įsigyto turto pardavimą (parduodama nusidė-vėjusi įranga, parduodama įsigyta autotransporto priemonė ir pan.) – jei projekto organizacija planuoja dėl kokių nors priežasčių parduoti sukurtą turtą bet kuriais ataskaiti-nio laikotarpio metais, tai turi būti įvertinta.

Reinvesticijos (į įrangą, patalpas, informacinę siste-mą ir pan.) – planuojamos kaip būtini pinigų srautai siekiant užtikrinti ir palaikyti tinkamą projekto įgyven-dinimo metu sukurtos infrastruktūros būklę per visą ataskaitinį laikotarpį.

Būklės palaikymo (einamojo remonto) išlaidos – bū-dinga rekonstruotų ar naujai pastatytų pastatų eks-ploatavimui (lubų perdažymas, sienų dangos pakei-timas ir pan.).

Skaičiuoklėje veiklos išlaidos yra suskirstytos į šiuos tipus:

1. Medžiagos ir žaliavos – tai tiesioginės išlaidos priemonėms, sunaudojamoms viešajai paslau-gai suteikti.

2. Darbo užmokestis – atlyginimas, socialinio draudimo ir kiti mokesčiai personalui, teikiančiam atitinkamą viešąją paslaugą.

3. Šildymas ir elektra – išlaidos energetiniams ištekliams, kurie buvo sunaudoti teikiant viešąją paslaugą, kai naudojama nustatyta infrastruktūra.

4. Remontas ir priežiūra – išlaidos, patirtos ar planuojamos patirti turtui, naudojamam viešajai paslaugai teikti, priežiūrėti ir tinkamai būklei palaikyti.

5. Administracinės sąnaudos – pridėtinės išlaidos, patiriamos teikiant viešąją paslaugą.



6. Kitos veiklos išlaidos – kitos išlaidos, kurios nepriskirtos kitoms išlaidų kategorijoms, patiria-mos teikiant viešąją paslaugą.

7. Finansinės išlaidos – finansinės veiklos išlaidos, išskyrus paskolų, naudojamų investicijų pro-jekto išlaidoms finansuoti, palūkanas.

5.4. Finansavimo šaltinių analizė

Šiame skyriuje nagrinėjami kiekvienai projekto alternatyvai įgyvendinti reikalingo finansavi-mo šaltiniai. Investicijų projektams įgyvendinti reikalingos lėšos skirstomos į šias grupes:

Finansavimas iš ES struktūrinių fondų ir kitų negrąžintiną paramą teikiančių fondų, or-ganizacijų, institucijų. Informacija apie šias lėšas nurodoma pateikiant konkretaus ES struktūrinio fondo pavadinimą. Kadangi ES struktūrinių fondų finansavimas susijęs ir su Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų naudojimu, abi finansavimo dalys nagrinėjamos kar-tu, bet pateikiamos pagal jų kilmę skirtingose finansavimo šaltinių eilutėse.

Viešasis įnašas – tai lėšos, kurių kilmė – valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetai bei kiti viešųjų lėšų šaltiniai (privalomasis sveikatos draudimo fondas, socialinio draudimo fondas ir pan.), tikslingai suplanuoti investicijų projektams įgyvendinti. Ši viešųjų lėšų dalis planuojama tiek investavimo laikotarpiu, tiek ir jam pasibaigus, per visą ataskaitinį laikotarpį. Vertinant viešuosius projektus, žiūrima iš valstybės kaip savininko pozicijų, todėl viešosios kilmės pinigų srautai sumuojami su išorinių finansavimo šaltinių lėšo-mis. Įplaukos, kurių kilmės pagrindas nėra tarifai, rinkliavos, mokesčiai, nuompinigiai ir kitos vartotojų tiesioginio apmokestinimo formos, priskiriamos finansavimo šaltiniams.

Privatus įnašas – tai privačios kilmės lėšos, kurios gali būti numatomos projektuose, kuriuos siekiama įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės būdu, arba kai projekto organizacijoje yra bent vienas privatus subjektas. Šios privačios lėšos turi būti tikslinės, skirtos projektui įgyvendinti. VPSP schemose viešasis sektorius dažniausiai (tačiau ne visada) yra įgyvendinant projektą kuriamos infrastruktūros savininkas, o privatus partne-ris – operatorius, teikiantis paslaugas ir gaunantis pajamas. Finansavimo šaltinių analizė turi būti atliekama iš infrastruktūros savininko pozicijų, t. y. įskaičiuoti visi pinigų srautai, kuriuos planuojama panaudoti viešajai infrastruktūrai sukurti ir (arba) modernizuoti.

Kiti šaltiniai. Tai skolintos lėšos projektui įgyvendinti, atskirai nagrinėjant Europos inves-ticijų banko teikiamas paskolas. Kitų komercinių bankų paskolos projektams įgyvendinti nagrinėjamos kaip kitos paskolos.

Kadangi išvardytieji finansavimo šaltiniai yra skirtingi, reikalinga planuojant finansavimo šaltinius atsižvelgti į investicijų išlaidų finansavimo iš skirtingų finansavimo šaltinių apriboji-mus: pavyzdžiui, jei projekto įgyvendinimo veiklų išlaidos pagal tipus būdingos tiek Europos regioninės plėtros, tiek Europos socialiniam fondui, o valstybės projektų sąraše numatyta fi-nansuoti projektą iš Europos socialinio fondo lėšų, išlaidos, būdingos Europos regioninės plė-tros fondui, gali būti įtraukiamos į prašomas finansuoti tik atsižvelgus į kryžminio finansavimo ribas, o likusioms išlaidoms padengti suplanuoti kiti finansavimo šaltiniai.




18 lentelė. Projekto finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt


1 2 ... N

1. Prašomas finansavimas projektui (ES struktūrinių fondų lėšų dalis)

2. Prašomas finansavimas projektui (Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų dalis)

H Prašomas finansavimas (1+2)

3. Viešasis įnašas (3.1+3.2+3.3)

3.1. Valstybės biudžeto lėšos

3.2. Savivaldybės biudžeto lėšos

3.3. Kiti viešųjų lėšų šaltiniai

4. Privatus įnašas (4.1+4.2)

4.1. Nuosavos lėšos

4.2. Kiti lėšų šaltiniai

5. Kiti įnašo šaltiniai (5.1+5.2)

5.1. EIB10 paskolos

5.2. Kitos paskolos

J Visos nuosavos lėšos (3+4+5)

K Visas finansavimas (H+J)

Viešosioms paslaugoms būdinga tai, kad investavimas siekiant pagerinti viešosios paslau-gos kokybinius parametrus lemia geroką viešojo finansavimo poreikio padidėjimą pasibaigus investavimo laikotarpiui. Todėl užpildžius finansavimo šaltinių lentelę rekomenduojama pa-teikti suvestinę, kurioje būtų apskaičiuotas ir įvertintas viešųjų lėšų poreikis per visą ataskaiti-nį laikotarpį, ir palygintas su projektui planuojama negrąžintina parama.

19 lentelė. Viešųjų lėšų suvestinė, tūkst. Lt.

Laikotarpis (pradžia ir pabaiga)

Negrąžintina parama Viešųjų lėšų poreikis

Suma FGDV Suma FGDV

Per investavimo laikotarpį

Per likusį ataskaitinį laikotarpį

IŠ VISO:

10 Europos investicijų banko suteiktos paskolos projektams įgyvendinti.



Skaičiuoklėje finansavimo šaltinių analizė atliekama pateikiant duomenis darbo lauke „4. Fi-nansavimas“. Jei investicijoms planuojama naudoti skolintas lėšas, eilutėje „Gaunama paskola“ pateikiamos planuojamos gauti paskolos sumos, t. y. nurodoma, kokiomis dalimis ir per kokį lai-kotarpį projektą įgyvendinantis subjektas planuoja gauti visą paskolos sumą. Kitose eilutėse ati-tinkamai reikalinga suplanuoti paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo sumas.

5.5. Investicijų finansinių rodiklių skaičiavimas

Investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė skaičiuojama siekiant įvertinti planuojamų in-vesticijų naudą šiandien, t. y. grynoji dabartinė vertė parodo, ar verta investuoti į projektą. Iš viso atliekant sąnaudų ir naudos analizę, vertinamos trys grynosios dabartinės vertės reikš-mės, ir pirmoji iš jų – investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV). Investicijų FGDV paro-do, kokią finansinę naudą padeda gauti projekto investicijos per ataskaitinį laikotarpį ir kiek ši nauda verta šiandien. Jei investicijų FGDV < 0, tai reiškia, kad diskontuoti projekto grynųjų paja-mų srautai nepadengia diskontuotų investicijų ir projektas per ataskaitinį laikotarpį finansiškai neatsiperka. Kai investicijų FGDV < 0, įgyvendinant projektą finansinė nauda nebus gauta.

Esant teigiamai investicijų FGDV reikšmei, diskontuoti grynųjų pajamų srautai padengia diskontuotas investicijas, todėl projektas yra finansiškai patrauklus investuotojams. Kitaip sa-kant, jeigu investicijų FGDV teigiama, vadinasi, investicija atsipirks, projekto finansinė nauda padengs investuotų lėšų sumą.

Investicijų finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) yra antrasis finansinės analizės rodiklis, vertinamas kartu su investicijų FGDV. Esant labai neigiamai investicijų FGDV, investicijų FVGN dažniausiai neskaičiuojama.

Jeigu apskaičiuota investicijų FVGN didesnė už rinkoje esančią vidutinę palūkanų normą, vadina-si, projekto sukuriama finansinė nauda didesnė už lėšų projektui įgyvendinti skolinimosi išlaidas.

20 lentelė. Investicijų finansiniai rodikliai, tūkst. Lt.


1 2 ... N

F Visos veiklos pajamos

G Visos veiklos sąnaudos

D Visos investicijos


Grynųjų pinigų srautas (F+G+D+E)

Investicijų FGDV

Investicijų FVGN

Naudos ir sąnaudų santykis (B/C)




Skaičiuoklėje investicijų finansiniai rodikliai apskaičiuojami darbo lauke „Rezultatas“. Jeigu duomenys įvedami apie visas alternatyvas, tai šiame darbo lauke pateikiamas visų alternatyvų palyginimas pagal apskaičiuotąjį rodiklį.

5.6. Finansinio projekto gyvybingumo vertinimas

Investicijų projektas turi būti suplanuotas taip, kad nė vienu laikotarpiu projekto įgyvendi-nimas ir veikla nesustotų dėl lėšų trūkumo, t. y. per visą projekto ataskaitinį laikotarpį sukaup-tasis grynųjų pinigų srautas būtų ne neigiamas. Projekto sukauptasis grynųjų pinigų srautas parodo, kaip projekto ataskaitiniu laikotarpiu numatomos įplaukos padengs išlaidas atitinka-mu laikotarpiu.

Kaupiant pinigų srautus kiekvienų metų pinigų likučiai perkeliami į paskesnius metus. Pagal sukauptąjį grynųjų pinigų srautą sprendžiama, ar įgyvendinant projektą pajėgiama užtikrinti reikalingus pinigų srautus per visą ataskaitinį laikotarpį. Projekto organizacija turi įvertinti fi-nansavimo poreikius ir numatyti finansavimo šaltinius poreikiui patenkinti.

Finansinio gyvybingumo vertinimą siūloma atlikti naudojant lentelėje pateikiamą formatą.

21 lentelė. Projekto gyvybingumas, tūkst. Lt


1 2 ... N

K Visas finansavimas


1. Visos įplaukos (K+F)


D Visos investicijos

2.1. Palūkanos

2.2. Paskolų grąžinimas

2.3. Mokesčiai

2. Visos išlaidos (G+D+2.1+2.2+2.3)

Grynųjų pinigų srautas (1+2)

Sukauptasis grynųjų pinigų srautas

Skaičiuoklėje išvada apie finansinį projekto gyvybingumą pateikiama bylos darbo lauke „Re-zultatas“. Tais atvejais, kai sukauptasis grynųjų pinigų srautas visais laikotarpiais yra ne neigia-mas, išvada apie rezultato gyvybingumą yra „Taip“, ir, atitinkamai užfiksavus neigiamą srautą, re-zultatas „Ne“. Su išsamia projekto gyvybingumo analize skaičiuoklės naudotojas gali susipažinti paspaudęs mygtuką „Detaliau“.



5.7. Kapitalo finansinių rodiklių skaičiavimas

Kapitalo finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) atskleidžia, kokią finansinę naudą per ataskaitinį laikotarpį sukuria jo savininko investuotas kapitalas. Kai investicijų projektą pla-nuojama įgyvendinti viešajame sektoriuje ir projekto organizaciją sudaro viešojo sektoriaus subjektai, projekto savininkas yra Lietuvos valstybė, kadangi prie projekto įgyvendinimo prisi-dedama biudžeto lėšomis. Jei kapitalo FGDV < 0, projekto savininkui finansiškai nėra naudinga vykdyti projektą, nes projekto generuojami diskontuoti pinigų srautai nepadengia savininko įnašo. Esant teigiamai kapitalo FGDV reikšmei, projekto savininkui naudinga įgyvendinti pro-jektą, nes projekto pinigų srautai padengia į projektą investuotą kapitalą.

Kapitalo finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) skaičiuojama kaip antrasis rodiklis. Jeigu kapitalo FVGN didesnė už rinkoje esančią palūkanų normą, vadinasi, projektas duos didesnę naudą už kapitalo skolinimosi išlaidas.

Skaičiuojant kapitalo rodiklius valstybės, privatūs ir nuosavo privataus kapitalo įnašai su-prantami kaip valstybės arba projekto savininko patiriamos projekto vykdymo sąnaudos, todėl įtraukiami su neigiamu ženklu (skirtingai nei skaičiuojant projekto finansavimo šaltinius ir pro-jekto gyvybingumą).

22 lentelė. Kapitalo finansiniai rodikliai, tūkst. Lt


1 2 ... N



1. Visos projekto įplaukos (F+E)


2.1. Palūkanos

2.2. Paskolų grąžinimas

2.3. Mokesčiai

2.4. Viešasis įnašas

2.5. Privatus įnašas

2.6. Nacionalinis privatus kapitalas

2. Visos projekto išlaidos (G+2.1+2.2+2.3+2.4+2.5)

Grynųjų pinigų srautas (1+2)

Kapitalo FGDV

Kapitalo FVGN

Skaičiuoklėje kapitalo finansiniai rodikliai apskaičiuojami ir pateikiami bylos darbo lauke „Re-zultatas“.




5.8. Projekto įgyvendinimo alternatyvų palyginimas

Šiame skyriuje visos išanalizuotos projekto įgyvendinimo alternatyvos palyginamos pagal apskaičiuotus finansinius rodiklius. Suvestiniai duomenys palyginimui pateikiami lentelėje.

Alternatyvos „Veikti kaip įprastai“ finansinės analizės rodikliai skaičiuojami tada, kada tiks-linga juos palyginti su kitomis alternatyvomis, kitais atvejais pateikiama detali pajamų, išlaidų ir finansavimo šaltinių analizė.

23 lentelė. Projekto alternatyvų palyginimas pagal finansinius rodiklius

Rodiklis Alternatyva „Veikti kaip įprasta“

Minimalių pakeitimų alternatyva


Alternatyva „Įgyvendinti projektą kitaip“

Išvados

1. Investicijų FVGN

Jei tikslinga skaičiuoti

Išvados apie alternatyvų finansinius rodiklius

2. Investicijų FGDV



3. Kapitalo FVGN Jei tikslinga skaičiuoti


4. Kapitalo FGDV Jei tikslinga skaičiuoti


5. Naudos ir sąnaudų santykis (N/S)





6. Socialinio ekonominio poveikio vertinimas


Socialinėje ekonominėje analizėje įvertinamas projekto indėlis regiono ar nacionalinei eko-nominei gerovei. Projekto poveikio vertinimo ribos priklauso nuo projekto – tuo atveju, jeigu projektu siekiama išspręsti regionines problemas ir projekto veiklos susijusios tik su regioni-nėmis tikslinėmis grupėmis, socialinė ekonominė analizė turėtų apsiriboti regioninio poveikio vertinimu. Plačiausios socialinės ekonominės analizės ribos yra visa Lietuvos visuomenė, kuri dažniausiai nereiškia visų šalies gyventojų, o apsiriboja atitinkamu jų segmentu, kuris identifi-kuojamas pagal tam tikrus demografinius požymius (amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vietovė ir pan.). Kitaip sakant, vertinama projekto įtaka visuomenei dažniausiai sutampa su projekto tikslinėmis grupėmis. Būtent šis analizės aspektas aiškiausiai atskiria finansinę ir socialinę ekonominę analizę: finansinėje analizėje buvo nagrinėjami pinigų srautų pasikeitimai projekto organizacijoje, o socialinėje ekonominėje analizėje nagrinėjami pokyčiai visuomenėje. Jeigu atlikus alternatyvų palyginimą pagal finansinius rodiklius nė viena projekto alternatyva nėra išskirtina kaip visapusiškai pranašesnė, atliekamas visų projekto alternatyvų socialinio eko-nominio poveikio vertinimas. Jeigu atlikus finansinę analizę akivaizdu, kad tikslinga įgyven-dinti tik vieną alternatyvą, šioje dalyje atliekamas tik šios projekto įgyvendinimo alternatyvos ekonominis socialinis vertinimas. Pagrindiniai ekonominio socialinio poveikio vertinimo rodi-kliai – ekonominė grynoji dabartinė vertė ir ekonominė vidinė grąžos norma (EGDV ir EVGN) bei ekonominis naudos ir sąnaudų santykis (N / S). Ekonominiai rodikliai apskaičiuojami diskon-tuojant grynuosius pinigų srautus 5,5 proc. socialine diskonto norma, kuri rekomenduojama visoms konvergencijos tikslo siekiančioms šalims.

Socialinio ekonominio poveikio vertinimui naudojami finansinės analizės rezultatai. Reko-menduojami etapai:

1. Finansinėje analizėje sudarytų finansinių srautų konvertavimas perskaičiuojant rinkos kainas į ekonomines vertes. Perskaičiavimui turi būti taikomi konversijos faktoriai (stan-dartinis konversijos faktorius, šešėlinis konversijos faktorius, kiti konversijos koeficien-tai), ir atitinkamai pagrindžiamas jų pasirinkimas.

2. Išorinio poveikio vertinimas. Naudos ir žalos komponentų nustatymas. Naudos ir žalos įverčių nustatymas. Naudos ir žalos vertinimo prielaidos, jų pagrindimas.

3. Socialinių ekonominių rodiklių reikšmių apskaičiavimas. Apskaičiuojami ekonominiai rodikliai: socialinė ekonominė grynoji dabartinė vertė, socialinė vidinė grąžos norma ir naudos ir sąnaudų santykis.

6.1. Finansinių srautų konvertavimas perskaičiuojant rinkos kainas į ekonomines vertes

Finansinėje analizėje įvertintus pinigų srautus gali paveikti netobula konkurencinė, mokes-tinė aplinka ir kiti veiksniai, dėl kurių pasireiškimo finansinėje analizėje įvertinti pinigų srautai neatspindi tikrosios pinigų vertės. Socialinėje ekonominėje analizėje turi būti naudojami ne




finansiniai, o ekonominiai pinigų srautai, todėl finansinės analizės pinigų srautus reikalinga koreguoti pagal atitinkamus konversijos veiksnius. Šis žingsnis vadinamas konvertavimu. Fi-nansinėje analizėje įvertinti pinigų srautai perskaičiuojami eliminuojant mokesčius, subsidi-jas, kitas pridėtines išlaidas, kurios valstybės biudžeto mastu yra teigiami pinigų srautai arba biudžeto pajamos.

Šio etapo tikslas – nustatyti perėjimo nuo rinkos prie skaičiuojamųjų verčių faktorius (dau-giklius), kuriuos pritaikius projekto finansiniai pinigų srautai taptų ekonominiais. Daugikliai nustatomi įvertinus šiuos įtaką finansiniams rodikliams darančius veiksnius:

finansinėje analizėje pinigų srautų dydžiai yra iškreipti dėl netobulos rinkos (muitai, kvo-tos, kiti prekybos apribojimai, monopolinė galia, valstybės turto nuoma mažesnėmis nei rinkos kainomis ir pan.);

darbo užmokesčio išlaidos tiesiogiai neišreiškia sukuriamos pridėtinės vertės (subsidi-jos, darbo biržos mokėjimai, įsipareigojimai išsaugoti darbo vietas ir pan.). Atlyginimų nuokrypiai galimi dėl šių priežasčių:

- biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai už panašų darbą mažesni nei privačiojo sektoriaus darbuotojų;

- teisės aktų reglamentuojamas minimalus darbo užmokestis daro įtaką nustatomo darbo užmokesčio dydžiui.

Atliekant vertinimą rekomenduojama socialinei ekonominei analizei naudoti finansinės analizės duomenis, naudotus investicijų FGDV ir FVGN apskaičiuoti. Konvertavimui apskaičiuo-jami įplaukų ir išlaidų eilučių konversijos koeficientai (KK):

išskaitomi PVM ir kiti netiesioginiai mokesčiai bei valstybės subsidijos ir kiti įnašai; išlaidos vertinamos įskaitant visus tiesioginius mokesčius; Išskaitomi grynieji mokesčiai darbuotojams (pavyzdžiui, socialinio draudimo).

6.2. Rinkoje nevertinamos naudos apskaičiavimas

Išorinio poveikio įvertinimas – projekto sukuriamų rezultatų (naudos ir žalos) nustatymas. Pagrindinė vertinimo taisyklė – atsižvelgti į visas socialines projekto įtakos aplinkybes, kurios turi tiesioginį poveikį projekto tikslinėms grupėms ir kitoms išorinės aplinkos grupėms. Ekono-minė nauda išreiškiama pinigine verte. Skaičiavimo etapai:

nustatomi vertintini projekto poveikio (naudos ir žalos) komponentai; nagrinėjama galimybė projekto poveikio komponentus išreikšti pinigine verte; nustatomas projekto sukuriamos naudos ir (arba) žalos poveikio mastas šakai, paslaugų

rinkai, prekių ir (arba) paslaugų vartojimui, valstybės biudžeto išlaidoms, pagrindimui ir apimties nustatymui. Įvertinama, ar tai tiesioginis, ar netiesioginis projekto poveikis. Jei poveikis yra netiesioginis, tuomet išskaitomos susijusios veiklos pajamos ir sąnaudos;

įvertinamas piniginis projekto poveikis aplinkai.



24 lentelė. Rinkoje nevertinamos naudos vertinimas

GEROJI PRAKTIKA

1. Projektas skirtas mirštamumui nuo širdies ligų mažinti, todėl vertina-ma nauda tikslinei grupei – pailgėjusi vidutinė gyvenimo trukmė, su-mažėjęs staigių mirties atvejų skaičius.

2. Projektas skirtas studentų įgijamų žinių atitikčiai darbo rinkos porei-kiams didinti, todėl vertinama darbdavių nauda – ji įvertinama sutau-pytų lėšų, skiriamų darbuotojų mokymams, suma.


1. Projektas skirtas verslo ir mokslo bendradarbiavimui stiprinti, o verti-nama projekto nauda – šildymo išlaidų sutaupymas mokslinių tyrimų institutuose. Šildymo išlaidų sutaupymas yra finansinė nauda, kuri turi būti įvertinta finansinėje projekto analizės dalyje.

2. Projektas skirtas viešųjų paslaugų verslui perkelti į elektroninę er-dvę, o vertinama projekto nauda – Lietuvos mokslininkų išradimams išduotų patentų skaičiaus augimas. Patentų skaičiaus augimas nėra tiesiogiai susijęs su projekto paskirtimi, todėl negali būti vertinamas kaip projekto sukuriama nauda.

6.2.1. Netiesioginio projekto poveikio įvertinimas

Netiesioginis projekto poveikis – tai kiekybiniai ar kainos skirtumai, susidarantys antrinėse rinkose. Iškraipymų šiose rinkose gali atsirasti dėl nevienodų socialinių ribinių sąnaudų (pa-vyzdžiui, rinką iškraipo mokestiniai skirtumai, subsidijos, monopolijų įtaka, išorinis poveikis ir kt.).

Kartu su netiesioginiu poveikiu neturi būti vertinamos įplaukos ir išlaidos, kurios įvertintos kaip tiesioginis projekto poveikis. Nustačius netiesioginio poveikio šaltinius, projekto įplau-kos ir išlaidos perskaičiuojamos įvertinant realias kainas (pavyzdžiui, jei paslaugą teikia dar-buotojai, kuriems pagal valstybės programą iš dalies kompensuojamas darbo užmokestis, tai kompensacijos dydžiu turi būti sumažintos išlaidos, nes organizacija, įstaiga ar įmonė jų ne-patiria).

6.3. Projekto socialinių ekonominių rodiklių apskaičiavimas

Ekonominė grynoji dabartinė vertė (EGDV) parodo, kokia socialinė ekonominė nauda pro-jektu bus sukurta išorinėje projekto aplinkoje. Jei EDGV < 0, projekto sukuriama diskontuota nauda nepadengia diskontuotų sąnaudų, todėl toks projektas neturėtų būti įgyvendinamas. Esant EGDV > 0, projektu kuriama pridėtinė vertė visuomenei ir jo įgyvendinimo galimybės turi būti nagrinėjamos ir lyginamos su projekto įgyvendinimo išlaidomis.

Socialiniams ekonominiams rodikliams apskaičiuoti naudojama socialinė diskonto norma. Socialinė diskonto norma (SDN) atskleidžia visuomenės požiūrį į ateities naudą ir sąnaudas, parodo visuomenės pasiryžimą atidėti vartojimą šiandien dėl vartojimo rytoj (ateityje). Dide-lė diskonto norma reiškia, kad visuomenė (arba valdžia) nenori investuoti reikšmingų išteklių




(pavyzdžiui, kapitalo), kurie sukurtų didesnę gerovę ateitiems kartoms, todėl didelė diskonto norma rodo polinkį į dabartinį vartojimą ir trumpalaikes investicijas (projektus), o maža diskon-to norma – atvirkščiai, reiškia, kad pirmenybė teikiama ilgalaikėms investicijoms.

Ekonomikos literatūroje aptinkami 6 skirtingi SDN apskaičiavimo metodai (žr. 3 paveiks-lą).11

3 paveikslas. Socialinės diskonto normos apskaičiavimo metodai

2010 m. CPVA atliko SDN Lietuvai tyrimus ir nustatė, kad penkiems sektoriams (švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, vietinės ir urbanistinės plėtros, informacinės visuomenės plė-tros, socialinės apsaugos ir darbo) apskaičiuota SDN yra artima Europos Komisijos metodikoje rekomenduojamai diskonto normai visoms konvergencijos tikslo siekiančioms šalims – 5,5 %. Išskirtinai Lietuvos investicijų projektams SDN gali būti nustatyta Finansų ministerijos priimtu teisės aktu. Tokiu atveju, atliekant socialinę ekonominę analizę, būtų taikoma Finansų minis-terijos nustatyta SDN. Tol, kol nacionaliniu lygmeniu SDN nenustatyta, ekonominėje analizėje turi būti taikoma 5,5 % SDN.

Pagrindiniai socialinės ekonominės analizės rodikliai yra trys:

1. Ekonominė grynoji dabartinė vertė (EGDV) – apskaičiuojama finansinės analizės duomenis įvertinus ekonomine verte ir papildomai įvertinus projekto sukuriamą socialinę ekonominę naudą bei projekto nulemtą žalą. Rodiklis skirtas pagrįsti būsimai projekto naudai tikslinėms grupėms, išreiškiant ją dabartine pinigų verte. MS Excel EGDV apskaičiuojama naudojant funk-ciją NPV (Rate; Value 1, Value 2, ..... Value N), kur Rate – diskonto norma, o Value 1, Value 2, ....Value N – grynųjų srautų (23 lentelė) kiekvienais ataskaitinio laikotarpio metais reikšmės. Socialiniu ekonominiu požiūriu pagrįstas projektas yra tas, kurio EGDV yra teigiama.

11 Boardman, A., Greenberg, D., Vining, A., Weimer, D. (1996). Cost-Benefit Analysis: Concepts and Practice.

Socialinė diskonto norma

Rinkos mechanizmo principas Optimalaus augimo principas

1) Alternatyviosios sąnaudos - Vartojimo - Privataus sektoriaus investicijų

2) Svertinis visuomeninių alternatyviųjų sąnaudų metodas

3) Reali valdžios skolinimo norma

4) Šešėlinė kapitalo kaina

5) Socialinė laiko pirmeniškumo norma

6) Laikui bėgant mažėjanti diskonto norma



2. Ekonominė vidinė grąžos norma (EVGN) – tai diskonto norma, kuriai esant ekonominė gry-noji dabartinė vertė EGDV lygi nuliui. MS Excel EVGN apskaičiuojama naudojant funkciją IRR (Value 1:Value N), kur Value 1 – grynųjų pinigų srauto reikšmė pirmaisiais ataskaitinio laikotarpio metais, Value N – paskutiniais ataskaitinio laikotarpio metais. Kadangi skai-čiuojant EGDV grynųjų pajamų srautai taip pat diskontuojami, apskaičiuotoji EVGN lygina-ma su socialine diskonto norma, pritaikyta EGDV apskaičiuoti. Žymią socialinę ekonominę naudą duodančio projekto EVGN paprastai yra didesnė nei pritaikyta diskonto norma.

3. Naudos ir sąnaudų santykis (angl. Benefit/Cost ratio, liet. naudos ir sąnaudų santykis, N / S santykis) – svarbiausiasis socialinės ekonominės analizės rodiklis, atskleidžiantis, kiek kartų projekto sukuriama nauda viršija jam įgyvendinti reikalingas sąnaudas. Ap-skaičiuojamas dalijant suminės ekonominės naudos grynąją dabartinę vertę (N eilutės reikšmių grynoji dabartinė vertė 23 lentelėje) iš suminės ekonominių sąnaudų grynosios dabartinės vertės (L eilutės reikšmių dabartinės vertės 23 lentelėje). Viešųjų investicijų projektų naudos ir sąnaudų santykis visais atvejais privalo būti didesnis už 1.

25 lentelė. Projekto ekonominiai socialiniai rodikliai, tūkst. Lt

KK12Projekto ataskaitinis laikotarpis GDV

1 2 ... N

Fiskalinės korekcijos

1.1. Išorinio poveikio nauda 1

1.2. Išorinio poveikio nauda 1

1.n. ...

1. Išorinio poveikio nauda (1.1+1.2+...+1.n)

2.1. Prekių pardavimo pajamos

2.2. Paslaugų pardavimo pajamos

2. Visos veiklos pajamos (2.1+2.2)

3. Investicijų likutinė vertė

N Ekonominė nauda iš viso (1+2+3)

4.1. Žaliavos

4.2. Darbo užmokesčio sąnaudos

4.3. Elektros energijos sąnaudos

4.4. Turto eksploatavimo sąnaudos

4.5. Šildymo ir kitos komunalinės sąnaudos

4.6. Administravimo sąnaudos

4.7. Reinvesticijų sąnaudos

4.8. Kitos sąnaudos

4.Veiklos išlaidos iš viso (4.1+4.2+4.3+4.4+4.5+4.6+4.7+4.8)

12 Konversijos koeficientai, parenkami ir pagrindžiami individualiai kiekvienam projektui.




5. Visos investicijos

6.1. Išorinio poveikio žala 1

6.2. Išorinio poveikio žala 1

6.n. Išorinio poveikio žala n

6. Išorinio poveikio žala (6.1+6.2)

L Ekonominės sąnaudos iš viso (4+5+6)

GRYNASIS SRAUTAS (N+L)

EGDV

EVGN

NAUDOS IR SĄNAUDŲ SANTYKIS (N / S santykis)

6.4. Alternatyvų palyginimas pagal socialinius ekonominius rodiklius

Alternatyvos „Veikti kaip įprastai“ socialiniai ekonominiai rodikliai skaičiuojami tada, kada tikslinga juos palyginti su kitomis alternatyvomis, kitais atvejais pateikiamas esamos sociali-nės ekonominės naudos aprašymas.

26 lentelė. Projekto alternatyvų palyginimas pagal socialinius ekonominiusrodiklius

Rodiklis Alternatyva „Veikti kaip įprasta“

Minimalūs pakeitimai


Alternatyva „Įgyvendin-ti projektą kitaip“

Išvados

1. EVGN Jei tikslinga skaičiuoti

Išvados apie alternatyvų ekonominius rodiklius

2. EGDV Jei tikslinga skaičiuoti


3. Naudos ir sąnaudų santykis (N / S san-tykis)





Palyginus išnagrinėtas alternatyvas pagal finansinės analizės rodiklius (finansinės analizės skyriuje) ir socialinės ekonominės analizės rodiklius šioje lentelėje, padaroma galutinė išvada apie optimaliausią projekto įgyvendinimo alternatyvą. Kadangi dažniausiai viešieji investici-jų projektai nėra finansiškai atsiperkantys ir jie naudingi tik socialiniu ekonominiu aspektu, ekonominės analizės rodikliai tampa pagrindiniais alternatyvų palyginimo kriterijais. Lyginant alternatyvas pagal ekonominius rodiklius, pirmiausia atsižvelgiama į alternatyvos naudos ir sąnaudų santykį, tuomet į EGDV ir paskiausiai – į EVGN. Projekto organizacija turi būti pajė-gi įgyvendinti pasirinktąją projekto įgyvendinimo alternatyvą, alternatyva turi būti finansiškai gyvybinga ir sukurti didžiausią socialinę ekonominę naudą, viršijančią sąnaudas, reikalingas naudai sukurti.

27 lentelė. Ekonominės socialinės analizės pavyzdžiai

GEROJI PRAKTIKA

1. Įvertinta, kad perkėlus dalį paslaugų į elektroninę erdvę sumažės kan-celiarinių išlaidų. Taip pat įvertinta žala, kuri bus padaryta verslui, su-mažinus kanceliarinių prekių vartojimą.


1. Apskaičiuota socialinė ekonominė nauda, nevertinant jai sukurti rei-kalingų investicijų ir kitų išlaidų per ataskaitinį laikotarpį.

2. Skaičiuojama ekonominė nauda su projektu nesusijusiems reiški-niams, pokyčiams atitinkamoje srityje.

3. Projekto sukuriamai socialinei ekonominei naudai priskiriamas glo-balių problemų sprendimas (laimingesni, aktyvesni žmonės, daugiau džiaugsmo ir pan.).




7. Detalus pasirinktos projekto įgyvendinimo alternatyvos aprašymas

ir projekto įgyvendinimo planas


Detalizuojama pasirinktoji projekto įgyvendinimo alternatyva, pateikiamas detalus projekto įgyvendinimo planas, veiklų sąrašas. Pristatoma projekto administravimo komanda, kiekvie-no projekto administravimo nario funkcijos darbo grupėje ir pan.

7.1. Pasirinktos alternatyvos aprašymas

Ankstesniuose skyriuose formuluojant ir pristatant projekto įgyvendinimo alternatyvas, dė-mesys buvo skiriamas alternatyvos esmei atskleisti. Šio skyriaus užduotis – išsamiai pristatyti pasirinktą projekto įgyvendinimo alternatyvą, atskleidžiant visas jos įgyvendinimo organizaci-nes detales, veiklas, kurias planuojama atlikti, apibūdinti kartu su atsakingais už jas asmeni-mis. Jei projektas įgyvendinamas informacinės visuomenės plėtros sektoriuje ir jo paskirtis – viešųjų elektroninių paslaugų plėtra, šiame skyriuje būtina aiškiai išskirti, kokie parengiamieji veiksmai bus atlikti prieš pradedant kurti elektronines paslaugas, kiek ir kurios elektroninės paslaugos bus kuriamos, aprašyti jų kūrimo technologinius sprendimus, pateikti funkcines schemas, taip pat atskleisti, kurios elektroninės paslaugos bus modernizuojamos, nurodyti modernizavimo lygį ir apimtį. Jeigu IP rengiamas šio sektoriaus projektams, o jo paskirtis – patobulinti informacinę sistemą, šioje dalyje turi būti aiškiai aprašyta, ką esamoje informaci-nėje sistemoje numatyta patobulinti: pateikiama aiški tobulinamų ar papildomai sukuriamų informacinės sistemos grandžių analizė, kurioje išryškinami planuojami skirtumai, palyginti su dabartinėmis esamomis paslaugomis. Taip pat šioje dalyje turi būti pateikta numatomos sukurti informacinės sistemos struktūra: aprašyti informacinės sistemos komponentai, sude-rinamumas su registrais ir kitomis informacinėmis sistemomis, neatsižvelgiant į tai, kas yra jų savininkai (t. y. neapsiribojama tik vidine organizacija). Svarbu atskleisti, kaip kiekvienas iš kuriamų informacinės sistemos komponentų (posistemių, modulių) yra susijęs su elektroninė-mis paslaugomis.

7.2. Projekto įgyvendinimo trukmei turintys įtaką veiksniai

Aprašomas projekto įgyvendinimas, įgyvendinimo trukmę lemiantys veiksniai. Būtina at-skleisti, kaip projekto organizacija pasirengusi įgyvendinti projektą, kokius parengiamuosius veiksmus jau yra atlikusi, ar turi pakankamai žinių apie rinką, kurioje įgyvendinamas projektas.

7.3. Projekto įgyvendinimo trukmė, etapai

Grafiškai pavaizduojama projekto įgyvendinimo trukmė, nurodomi etapai ir detaliai aprašo-mi kiekvieno etapo laukiami rezultatai.

7. Detalus pasirinktos projekto įgyvendinimo alternatyvos aprašymas ir projekto įgyvendinimo planas


Pasirenkant trukmę:

rekomenduojama skirti pakankamai laiko viešiesiems pirkimams vykdyti. Viešųjų pirki-mų vykdymo trukmę rekomenduojama nustatyti ne tik pagal teisės aktuose numatytus procedūrų trukmės apribojimus (pavyzdžiui, CPVA numatomų pirkimo dokumentų iš-ankstinio derinimo procedūrai atlikti reikalingus terminus), bet ir atsižvelgti į projekto organizacijos viešųjų pirkimų vykdymo patirtį;

pradėjus viešuosius pirkimus iki finansavimo skyrimo, organizacija, įstaiga ir (arba) įmo-nė savo nuožiūra gali vykdyti pirkimo procedūras, tačiau negali sudaryti prekių ar paslau-gų pirkimo sutarčių, arba savo rizika pasirašyti šias sutartis;

įvertinti, koks tinkamų išlaidų patyrimo laikotarpis nurodomas Finansavimo sąlygų apraše.

Projekto veiklų vykdymą rekomenduojame detalizuoti naudojant specializuotą programinę įrangą, skirtą laikui ir ištekliams planuoti (pavyzdžiui, MS Project, OpenProj, Open Project ir pan.). Naudojantis šia programine įranga sudarytas projekto įgyvendinimo planas yra naudin-gas įrankis atliekant projekto administravimo veiklas, skirstant užduotis, atsakomybes ir kie-kvienu projekto įgyvendinimo momentu vertinant projekto įgyvendinimo eigą.




28 le

ntel

ė. P

roje

kto

veik

lų v

ykdy

mo

deta

lizav

imas

Eil.

Nr.

Proj

ekto

ve

iklo

s ir

jų

deta

lizav

imas

Proj

ekto

vei

klų

vykd

ymo

laik

otar

pis

Met

ai20

0_20

__20

__Ke

tvirt

isI

IIIII

IVI

IIIII

IVI

IIIII

IVM

ėnuo

12

34

56

78

910

1112

12

34

56

78

910

1112

12

34

56

78

910

1112

1.I v

eikl

a (iš

par

aišk

os A

dal

ies

6 p.

): pv

z., s

taty

bos

darb

ai ir

(a

rba)

info

rmac

inės

sis

tem

os

kūrim

as ir

pan

.1.

1.Pv

z., t

echn

inio

pro

jekt

o re

ngim

o pa

slau

gų p

irkim

as (t

echn

inės

sp

ecifi

kacij

os re

ngim

as,

doku

men

tacij

os d

erin

imas

, pi

rkim

o pr

oced

ūros

, sut

artie

s pa

sira

šym

as)

1.2.

Pvz.

, tec

hnin

io p

roje

kto

pare

ngim

as, į

skai

tant

leid

imo

darb

ams

vykd

yti g

avim

ą(te

chni

nės

spec

ifika

cijos

re

ngim

as, d

okum

enta

cijos

de

rinim

as, p

irkim

o pr

oced

ūros

, su

tarti

es p

asira

šym

as)

1.3.

Pvz.

, ran

gos

darb

ų pi

rkim

as...

1.4.

Pvz.

, dar

bų v

ykdy

mas

...

1.5.

......

......

......

......

......

......

..

2.II

veik

la (i

š pa

raiš

kos

A da

lies

6

p.):

pvz.

, apr

ūpin

imas

įran

ga ir

pa

n.2.

1.Pv

z., p

reki

ų (p

asla

ugų)

pirk

imas

(te

chni

nės

spec

ifika

cijos

re

ngim

as, d

okum

enta

cijos

de

rinim

as, p

irkim

o pr

oced

ūros

, su

tarti

es p

asira

šym

as)

2.2.

Pvz.

, pre

kių

pris

taty

mas

ar

pasl

augų

teik

imas

2.3.

......

......

......

......

......

......

....



7.4. Projekto įgyvendinimo vieta (vietos), turto, į kurį investuojama įgyvendinant projektą, eksploatavimo fizinė vieta

Pateikiama informacija apie projekto vykdymo vietą, kur bus naudojami projekto metu įsigy-ti baldai ir (arba) įranga, aprašoma vietos infrastruktūra, ar vieta yra tinkama ir patogi viešajai paslaugai teikti, kaip bus užtikrintas paslaugos prieinamumas, kokie buvo vietos pasirinkimo kriterijai:

1.1. projekto administravimas, įgyvendinimo priežiūra;1.2. projekto administravimo organizacinė struktūra;1.3. projekto administravimo komanda;1.4. projekto administravimo komandos narių funkcijos ir atsakomybės.

Šioje IP dalyje aprašomas organizacijos, įstaigos ir (arba) įmonės pasirengimas vykdyti pro-jektą, įrodoma, kad darbuotojai turi reikiamą kvalifikaciją, jei reikia, pagrindžiamas išorės eks-pertų poreikis.




8. Rizikos ir jautrumo analizė


Rizika vertinama visiems projektams, nepaisant jų dydžio, projekto organizacijos tipo ar inves-ticijų tipo. Jautrumo analizė atliekama tiems projektams, kurių vertė didesnė nei 10 mln. Lt.

Projektai planuojami remiantis pagrindinių projektus apibūdinančių parametrų prognozė-mis, todėl tai nėra tik subjektyvios nuomonės apie projektą formavimas. Kadangi projekto pla-navimas ir rengimas yra veikla, kuria siekiama sudaryti finansinių srautų ateities projekcijas, tikėtinos atitinkamos prognozavimo klaidos ir netikslumai. Dažna prognozavimo klaidų ir ne-tikslumų priežastis yra istorinių duomenų trūkumas, kuris ypač būdingas inovatyviems projek-tams. Taip pat tikėtinas subjektyvių, neplanuotų ir objektyviai neidentifikuojamų veiksnių pa-sireiškimas, pavyzdžiui, korupcijos pasireiškimas įgyvendinant projektą. Visos šios tikimybės, kad tam tikri įvykiai neigiamai paveiks investicijų projekto įgyvendinimą, vadinamos rizika. Dar kitaip rizika apibrėžiama kaip bet kuris veiksnys, įvykis ar poveikis, kuris turi neigiamos įtakos sėkmingam projekto įgyvendinimui nustatytu laiku, patiriant iš anksto apibrėžtą išlaidų sumą ir užtikrinant reikalingą kokybę. Taigi pagrindinius rizikos veiksnius kiekviename projekte reko-menduojame grupuoti pagal jų poveikį minėtiems trims svarbiausiems projekto bruožams:

projekto įgyvendinimui reikiamu laiku; projekto išlaidų sumai; projekto įgyvendinimo kokybei.

Investicijų projekte turi būti ne tik išanalizuoti ir įvertinti projektui darantys įtaką rizikos veiksniai ir parengtas jų valdymo planas, bet ir numatyti būtinieji ištekliai jiems valdyti, įver-tintas rizikų pasireiškimo poveikis projekto finansams. Tradiciškai projekto parametrų progno-zavimo klaidos ir netikslumai ir jiems įtaką dariusios rizikos pagal rizikų pasireiškimo priežas-tis ir kitus skiriamuosius bruožus skirstomos į kategorijas. Priklausomai nuo projekto tipo, kiekviena rizikų kategorija gali nevienodai pasireikšti skirtinguose projektuose – pavyzdžiui, projektuose, kurių planuojama įgyvendinimo trukmė vieni metai, o suplanuota statybos veikla 11 mėnesių, statybos vėlavimų rizika turės lemiamos reikšmės projekto įgyvendinimui.

Rengiant šią investicijų projekto dalį, svarbu pateikti sisteminį suvokimą apie potencialias konkretaus projekto rizikas ir įvertinti šių rizikų galimą poveikį projekto įgyvendinimo sėkmin-gumui. Kartais atliekant analizę tampa akivaizdu, kad tos pačios rizikos turi nevienodą poveikį projektui skirtingu jo įgyvendinimo laikotarpiu (projekto planavimo, įgyvendinimo ar kontrolės metu).

Rekomenduojami rizikos vertinimo etapai:

1. jautrumo analizė;2. kritinių kintamųjų tikimybių pasiskirstymas;3. rizikų analizė;4. rizikų priimtinumo įvertinimas;5. rizikų valdymo priemonių suplanavimas.



Projekto rizikos priimtinumo vertinimą sudaro tikimybės, kad projektas pasieks planuoja-mus rezultatus, įvertinimas, išreiškiamas projekto nustatytus kriterijus tenkinančiomis finansi-nės grynosios dabartinės vertės (GDV) arba vidinės gražos normos (VGN) vertėmis. Atliekamas visų investicijų projektų rizikos vertinimas.

8.1. Jautrumo analizė

Jautrumo analizė leidžia identifikuoti pagrindinius projekto kritinius kintamuosius, daran-čius didžiausią įtaką projekto rezultatams. Pastarieji skirstomi į tris grupes:

1. bendruosius rizikos veiksnius – bendrosios projektui taikomo finansinio modelio prielai-dos;

2. tiesioginius rizikos veiksnius – projekto investicinės ir veiklos išlaidos ir pajamos, kurių kitimas daro įtaką finansinio modelio GDV ir VGN rezultatui;

3. rizikos grupes – projektui būdingi specifiniai rizikos veiksniai, susiję su projekto specifi-ne veikla ar jo įgyvendinimo ypatumais.

Kritiniai kintamieji nustatomi leidžiant projekto kintamiesiems kisti nustatyta procentine da-limi, kartu stebint pokyčio įtaką finansinių ir ekonominių rodiklių pokyčiams. Vienu metu turėtų kisti vienas kintamasis, o kiti parametrai likti pastovūs. Įvertinus kitimo įtaką, rekomenduoja-ma kritiniams priskirti tuos kintamuosius, kurių, esant 1 % vertės pokyčiui (teigiamam arba nei-giamam), atitinkamai daugiau nei 1 % pakinta GDV bazinė vertė. Tačiau atsižvelgiant į projekto specifiką (pavyzdžiui, esant dideliam kintamųjų skaičiui, kurių kiekvienas turi sąlyginai nedidelę įtaką rezultatui), galima nustatyti kitus procentinio pokyčio kriterijus, mažesnius nei 1 %.

Jautrumo analizė atskleidžia, kaip vienų ar kitų sąnaudų elementų nuokrypiai veikia anali-zuojamo investicijų projekto rezultatus. Jautrumo analizė atliekama keičiant pradines prielai-das ir stebint, kaip kinta dabartinės grynosios vertės, vidinės pelno normos bei naudos ir są-naudų rodikliai. Kai nežymūs nagrinėjamų sąnaudų pokyčiai lemia didelius projekto rezultatų pokyčius, laikoma, kad ši investicija rizikinga, o tokios prielaidos traktuojamos kaip kritiniai veiksniai. Investicijų projekto jautrumo analizė atliekama keičiant vieną iš kritinių veiksnių ir stebint, kaip kinta analizuojamo investicijų projekto rezultatai (GDV arba VGN).

Sąlyginai pasirinkti procentiniai pokyčiai nebūtinai atitinka kintamųjų potencialų kintamu-mą. Kintamųjų verčių apskaičiavimas gali suteikti papildomos informacijos, pavyzdžiui, koks kintamųjų procentinis pokytis prilygina GDV (ekonominę ir finansinę) nuliui.

Standartinę procedūrą, kurios rekomenduojama laikytis atliekant jautrumo analizę, sudaro šie žingsniai:

1. pagrindinių rizikos kintamųjų nustatymas;2. tarp savęs priklausomų kintamųjų eliminavimas;3. elastingumo analizė;4. kritinių kintamųjų pasirinkimas.

8.1.1. Pagrindinių rizikos veiksnių nustatymas

Šiuo rizikų analizės etapu rizikoms įtaką darantys veiksniai sugrupuojami į homogenines grupes. Kiekvieno projekto specialios rizikos grupės gali skirtis, todėl turėtų būti atsakingai




pasirinktos, įvertinus projekto veiklų ir įgyvendinimo specifiškumą. Galimos projekto rizikų grupės pateiktos lentelėje.

29 lentelė. Statybos rizikų grupės, priežasčių paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai

1.

Rizikų grupės ir jų pasireiškimą sukeliančios priežastys

Paaiškinimas (detalizavimas) Valdymo būdai

1.1. Projektavimo klaidos

Klaidos techniniuose projektuose gali būti pa-stebėtos pradėjus juos įgyvendinti, įgyvendinant arba tik pabaigoje. Klaidų įtaka skiriasi priklau-somai nuo etapo. Statybos metu klaidos gali pasireikšti statybos proceso sutrikdymu (esminė projektavimo klaida, dėl kurios neįmanoma įgy-vendinti pasirinkto konstruktyvaus sprendimo), o projekto įgyvendinimo pabaigoje – sukurtosios infrastruktūros netinkamumu ar nepakankamu pritaikomumu viešosioms paslaugoms teikti.

Profesionali techninio projek-to ekspertizė reikiamu laiku.

Projektuojamo objekto sudė-tingumą atitinkantys projek-tuotojų kvalifikacijos reikala-vimai.

Kokybiškai parengta projek-tavimo užduotis, iki projekta-vimo pradžios išduotas pro-jektavimo sąlygų sąvadas.

1.2. Vėlavimas at-likti statybos darbus

Vėluojama paprastai dėl objektyvių išorinių prie-žasčių: sezoniškumo neigiamos įtakos, išorinės aplinkos (darbų neleidžiama atlikti dviem pamai-nomis, nes netoli statybvietės yra gyvenamųjų namų kvartalas), neatliktų parengiamųjų darbų (statybų leidimo gavimas reikiamu laiku, staty-bvietės perdavimas rangovui ir pan.). Gali būti vidinės priežastys: žemesnė nei būtina rangovo kompetencija ir patirtis, techninių sprendimų sudėtingumas, technologijų inovatyvumas ir pan.

Gauti visi reikalingi leidimai ir atlikti suderinimai iki staty-bos pradžios.

Sankcijų už vėlavimą supla-navimas ir numatymas ran-gos sutartyje.

1.3. Statybos dar-bų neatitiktis normatyvi-niams reika-lavimams ir standartams

Rašydamas statybos darbų aktus, techninės priežiūros atstovas gali nustatyti, kad statybos darbai atlikti nesilaikant technologinių principų, neatitinka taikomų standartų (pavyzdžiui, šilu-minė stogo varža neatitinka reikalavimų, arba ventiliacijos sistema neužtikrina reikalingo oro srauto pašalinimo). Projekto vykdymo priežiūros atstovas gali nustatyti, kad atlikti statybos darbai neatitinka projektinių sprendinių, kurie buvo nu-matyti techniniame projekte. Galimas neatitikties statybos darbų pabaigoje nustatymas, kai rango-vui baigus vykdyti darbus pastatą reikalinga pri-duoti valstybinei nuolatinei statybos komisijai.

Įpareigoti rangovą drausti atliekamus statybos darbus statybų rizikų draudimu.

Rangos sutartyje aprašyti sta-tybos darbų neatitikties nor-matyviniams reikalavimams ir standartams užfiksavimo ir pašalinimo procedūras ir atsakomybę.

Organizuoti ir užtikrinti pro-fesionalią projekto vykdymo priežiūrą ir techninę priežiūrą.



1.



1.4. Statybos darbų sąnaudų padidėjimas

Vykdant rangos darbų pirkimus, gali būti pasiūlyta didesnė rangos darbų kaina, nei tikėtasi ar nustatyta sudarant investicijų projekto biudžetą. Galimos priežastys: neįvertintas ar nepakankamai įvertintas konkurencijos lygis (rinka monopolinė ir galimi karteliniai susitarimai), neįvertintas galimas tarptautinių rangovų dalyvavimas (santykinai aukštesnės kainos dėl apsunkinto valdymo), pernelyg optimistiškai įvertintas techninio sprendimo įgyvendinamumas, neatsižvelgta į esamą statybų rinkos padėtį (statybų bumas, todėl statybos įmonių pageidaujamas pelningumas didesnis nei įprastai). Statybos darbų sąnaudos gali padidėti ir vykstant statybai, jei bus nuspręsta keisti projektinius sprendinius ar naudojamas technologijas.

Sudaryti bendros kainos rangos darbų sutartį.

Parengti detalų techninį projektą, jame numatant racionaliausius techninius sprendimus.

Užtikrinti tinkamą rangos darbų sutarties vykdymo kontrolę.

Sutartyje aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžti užsakovo rezervo panaudojimo galimybes ir būdus.

Apibrėžti naujų technologijų realizavimo atvejus ir aspektus.

1.5. Techninės specifikacijos netikslumai ar projektinės dokumentaci-jos neatitiktis projekto tiks-lams

Rengiant techninį projektą, atsižvelgiama į teisinius, teritorijų planavimo ir kitus apribojimus, kurie gali būti neįvertinti formuojant projekto koncepciją ir detaliai aprašant projekto įgyvendinimo alternatyvas. Pavyzdžiui, buvo planuojama mokyklos teritoriją aptverti įprasta tvora, tačiau įvertinus triukšmo lygį paaiškėjo, kad aptveriant teritoriją būtina išspręsti ir triukšmo mažinimo klausimą. Arba buvo planuojama rekonstruojant pastatą užpilti rūsį, tačiau atliekant taikomuosius tyrimus paaiškėjo, kad rūsys kultūriniu požiūriu yra vertingas ir turi būti konservuojamas ir pritaikomas lankyti.

Techninės dokumentacijos rengimą atskirti nuo rangos darbų.

Kuo ankstesniu etapu inžineriniu aspektu įvertinti planuojamus investicijų projekto įgyvendinimo sprendimus.

Techninei specifikacijai parengti samdyti reikiamą kvalifikaciją turinčius specialistus.

Projekto administravimo komandoje numatyti inžinerines kompetencijas turintį personalą.




1.



1.6. Žemės ar kito turto nuosa-vybės teisės apribojimai

Projekto organizacija gali būti neįvertinusi, kad būtinas turto nuosavybės teisių turėtojo sutiki-mas investuoti į žemę ar nekilnojamąjį turtą, to-dėl su šiais apribojimais susidurs jau pirmaisiais investicijų į nekilnojamąjį turtą etapais (kreipda-masi dėl projektavimo sąlygų sąvado ir pan.).

Užtikrinti projekto organiza-cijai teisę disponuoti turtu (žeme ir kitu nekilnojamuoju turtu), su kuriuo susiję sta-tybos darbai iki projekto įgy-vendinimo pradžios.

Nustatyti apribojimus iki sta-tybos darbų pradžios ir inves-ticijas suplanuoti atsižvelgus į apribojimus.

1.7. Archeologi-niai ir kultū-ros paveldo apribojimai

Apribojimai gali pasireikšti planuojant statinių rekonstrukciją, kai rekonstruojamas statinys dėl jo vertingųjų savybių yra saugomas pagal bet kurį kultūros vertybių apsaugos režimą. Apribojimai gali būti atitvarų dangų tipų, fasadų konfigūraci-jos, patalpų planavimo, tam tikrų vertybinių ele-mentų išsaugojimo ir pan. Kad apribojimų būtų galima laikytis, gali būti reikalinga pakoreguoti techninius sprendinius (patalpų perplanavimas, konfigūracijos keitimas ir pan.). Vietovėse, ku-riose kultūrinis sluoksnis yra didelis (istoriniai duomenys apie vietovę siekia daugiau nei kelis šimtus metų), naujos statybos metu įrengiant pamatus gali būti rasta archeologinių radinių, ir norint juos kompetentingai ištirti reikia sustabdy-ti statybos darbus ir atlikti papildomus tyrimus.

Atlikti taikomuosius kultūros paveldo vertybių tyrimus iki projekto įgyvendinimo pra-džios.

Surinkti istorinius faktus apie vietovę, kurioje ketinama vykdyti naują statybą.

Prieš pradedant vykdyti rangos darbus, suderinti techninį projektą su Kultūros paveldo vertybių departa-mentu, jeigu statybos darbai planuojami paveldo objekte.

Organizuoti archeologinę priežiūrą, kai darbai vykdomi kultūros paveldo vertybių teritorijoje.

1.8. Specialieji turto reikala-vimai

Ypatingos paskirties statiniams (ligoninėms, ka-lėjimams, viadukams ir pan.) gali būti nustatyti specialieji turto reikalavimai. Siekiant nesukelti statybų rizikų, šie reikalavimai turi būti preci-ziškai nustatyti ir aprašyti, jų įgyvendinamumas patikrintas praktiškai.

Metodiškai pasiruošti išsa-miai aprašyti specialius rei-kalavimus turtui.

Susipažinti su kitų šalių praktika nustatant specia-liuosius reikalavimus turtui.



1.



1.9. Naujų techno-logijų atsiradi-mas ar naujų technologijų panaudoji-mas projektui įgyvendinti

Dažna technologijų kaita būdinga informacinių technologijų įrangai, mokslinei ir kitai panašiai įrangai. Projekte turi būti visiškai aiški įsigijamos įrangos paskirtis, technologinio naujumo reika-lavimai, apibrėžtas įrangos naujumo standartas, jo vertinimo principai ir pan., ir šių duomenų pagrindu nustatoma, kada tikslingiausia turimas technologijas keisti.

Projekto valdymo grupėje nu-matyti technologijų specialis-tą, atsakingą už technologijų kaitos stebėjimą ir vertinimą.

Jei projekte planuojama sta-tyba ir įranga, įrangą pirkti tik pačioje statybos pabaigoje, įvertinus rinkoje esančių technologijų aktualumą.

Rinktis sertifikuotas, speci-alistų pripažintas technolo-gijas.

1.10. Neigiamos fizinės ir teisi-nės sąlygos, darančios įtaką turto vertės ar jo naudingumo sumažėjimui

Fizinės sąlygos: geologinė žemės sklypo struktū-ra ir sandara gali būti netinkama tam tikrai pama-tų konstrukcijai. Eksploatuojamo vaikų darželio turto vertė pablogės pusę statinio išnuomojus prekybinės paskirties įstaigai.

Iki projekto įgyvendinimo pradžios išsamiai įvertinti fizines ir teisines sąlygas.

Aktyviai dalyvauti procesuo-se, susijusiuose su aplinkine infrastruktūra (netoliese vyk-domais plėtros planais).

1.11. Vėlavimas iš-duoti statinio projektavimo sąlygų sąva-dus

Projektavimo sąlygų išdavimui galioja nustaty-tos procedūros, kurioms įgyvendinti reikalingas teisės aktuose nustatytas laikas. Kartu sąvado išdavimas yra puikus parengtumo kontrolės me-chanizmas, kuris padeda įsivertinti parengtumą vykdyti statybos darbus.

Pradėti projektavimo sąlygų sąvado išdavimo procesą iš anksto, iki projekto įgyvendi-nimo pradžios.

1.12. Vėlavimas išduoti staty-bos leidimus

Vėlavimą gali sukelti netinkamas projekto admi-nistravimas, negebėjimas vykdyti organizacines projekto veiklas. Taip pat išorinės priežastys: dokumentų, reikalingų statybos leidimui gauti, netinkamumas, nebuvimas (neatlikta techninio projekto ekspertizė).

Išsiaiškinti statybos leidimų išdavimo tvarką iki projekto pradžios.

Parengti reikalingus dokumen-tus statybos leidimui gauti.

Paskirti atsakingus asmenis projekto valdymo komandoje už statybos leidimo gavimą.

Statybos rizikų pasireiškimas pirmiausia vertinamas nustatant investicijų išlaidas, vėliau – veiklos išlaidas.




30 lentelė. Tinkamumo rizikų grupė, priežasčių paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai

2.

Rizikų grupės ir jų pasireiš-kimą sukelian-čios priežastys


2.1. Negebėjimas teikti projekte numatytos apimties pas-laugas

Projekto tikslinės grupės dydis gali neatitikti ar nepakankamai atitikti infrastruktūrą, kurią numa-toma sukurti (modernizuoti) įgyvendinant projek-tą. Pavyzdžiui, suplanuota per metus aptarnauti 1000 pacientų, tačiau tai neįmanoma dirbant viena pamaina 8 valandas kiekvieną darbo die-ną, kadangi vienu metu, naudojantis sukurta inf-rastruktūra, galima aptarnauti tik 4 asmenis. Sie-kiant aptarnauti 1000 pacientų, paslaugos turi būti teikiamos naudojantis infrastruktūra, kur vienu metu paslaugos gali būti teikiamos 8 asme-nims, o dirbama 12 valandų per dieną. Arba infor-macinė sistema suprojektuota taip, kad tinkamai veikia tuomet, kai prisijungusių prie jos vartotojų skaičius neviršija 500, o realus vienu metu prisi-jungusiųjų skaičius siekia 750 vartotojų, todėl in-formacinė sistema veikia su klaidomis.

Išsamiai įvertinti planuoja-mas teikti paslaugas ir inf-rastruktūros tinkamumą joms teikti.

Kartu su projektavimo už-duotimi suplanuoti veiklos organizavimo ir vykdymo principus.

Pasitelkti viešųjų paslaugų teikimo ekspertus, turinčius praktinės atitinkamų paslau-gų teikimo patirties.

2.2. Negebėjimas teikti projekte numatytos ko-kybės paslau-gos

Paslaugų kokybei turi įtakos ne tik žmogiškieji veiksniai, bet ir infrastruktūros tinkamumas pas-laugoms teikti. Todėl planuojant viešųjų paslaugų teikimo procesus, ypač kai paslaugos pradedamos teikti naujai, turi būti konsultuojamasi su atitinkamą veiklą organizuojančiais ir vykdančiais asmenimis ir pasirenkamas toks veiklos vykdymo modelis, kuris leistų užtikrinti reikalingą viešųjų paslaugų kokybę.

Iš anksto apibrėžti teikiamų paslaugų kokybės reikalavi-mus ir infrastruktūrą projek-tuoti jau atsižvelgiant į šiuos nustatytus reikalavimus.

2.3. Teikiamų pas-laugų neatitik-tis saugumo ar kitiems privalomiems reikalavimams (higienos, sa-nitarijos)

Ypač būdinga rizika specialiosios paskirties pas-tatams: kalėjimams, operacinėms, sterilizaci-nėms, mokslinių tyrimų patalpoms ir pan. Rizika dažnai pasireiškia ne iš karto pradėjus eksplo-atuoti naują infrastruktūrą, bet per ataskaitinį laikotarpį, kai infrastruktūros savininkas modifi-kuoja vykdomą veiklą, pavyzdžiui, rinkoje perka-mą paslaugą pradeda užsitikrinti savo jėgomis.

Informacinės visuomenės plėtros projektuose turi būti identitikuoti duomenų apsaugos reika-lavimai ir parodyta, kaip projektuojami elektro-niniai sprendimai atitiks šiuos reikalavimus.

Jei objektui taikomi aukšti atitikties standartai, toks objektas privalo būti projek-tuojamas individualiai. Tipi-nių projektų naudojimas turi būti kruopščiai įvertintas.

Projektavimo užduotyje, per-kamų statybos darbų apraše pateikti tiesiogines nuorodas į galiojančius standartus, higienos normas ir pan., ku-rie turi būti užtikrinti teikiant paslaugas.

Numatyti infrastruktūros mo-difikavimo galimybes.



2.

Rizikų grupės ir jų pasireiš-kimą sukelian-čios priežastys


2.4. Paslaugų tei-kimo sąnaudų padidėjimas

Planuojamos veiklos išlaidos yra vienas iš pa-grindinių projektų rezultatų tęstinumą užtikri-nančių veiksnių, todėl turi būti suplanuotos atsi-žvelgus į paslaugų teikimo standartus, pastovias veiklos išlaidas, kintamas veiklų įgyvendinimo sąnaudas ir pan. Paslaugų teikimo sąnaudų pa-didėjimas gali lemti projekto negyvybingumą, vartotojams reiškiantį paslaugų prieinamumo sumažėjimą.

Detaliai įvertinti paslaugų teikimo sąnaudų komponen-tus, istorines jų kaitos ten-dencijas.

Apibrėžti paslaugų teikimo standartą, kurio bus laiko-masi per visą ataskaitinį laikotarpį.

Apibrėžti paslaugų teikimo organizavimo procesus.

2.5. Netinkama paslaugas teikiančių dar-buotojų kvalifi-kacija

Netinkama darbuotojų kvalifikacija gali lemti netinkamą paslaugos kokybę, vartotojų nepasi-tenkinimą gaunama paslauga ar net paslaugos paklausos sumažėjimą. Taip pat netinkama dar-buotojų kvalifikacija gali lemti įrangos, į kurią buvo investuoja investicijų projekte, netinkamą eksploatavimą, o tai lems įrangos remonto išlai-dų augimą ir pan.

Iš anksto įvertinti darbuotojų kvalifikacijos suderinamumą su nustatytais paslaugų teiki-mo reikalavimais ir, esant po-reikiui, parengti kvalifikacijos kėlimo veiksmų planą.

Pasireiškiančios tinkamumo rizikos didžiausią įtaką turi projekto finansiniam gyvybingumui.

31 lentelė. Paklausos rizikų grupės priežasčių paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai

3.Paklausos rizika


3.1. Vartotojų skaičiaus kitimas

Šios rizikos pasireiškimas reiškia, kad realus var-totojų skaičius gali skirtis nuo planuoto skaičiaus, kuriam sudarytos sąnaudų ir naudos analizės pro-gnozės. Finansiniu požiūriu vartotojų skaičiaus ki-timas turi įtakos pajamoms (kai vartotojai moka už paslaugas), finansavimui (kai projekto organizacijai sumokama už faktinį aptarnautų vartotojų skaičių), veiklos išlaidas (tik kintamą veiklos išlaidų dalį, tie-sioginę paslaugos savikainą).

Atlikti vartotojų rinkos tyri-mus.

Išnagrinėti vartotojų rinkos tendencijas.

Identifikuoti rinkų segmen-tus.

Įvertinti naujų vartotojų pri-traukimo galimybes esant poreikiui.




3.Paklausos rizika


3.2. Pajamų dy-dis

Pajamų dydžio pasikeitimui gali turėti įtakos vartoto-jų skaičiaus pokytis arba pajamų tarifo pokytis. Pa-jamų dydis gali ir mažėti (mažesnė nei prognozuota paklausa), ir didėti (didesnė nei planuota paklausa). Bet kokiu atveju pajamų dydis turi esminės įtakos projekto gyvybingumui.

Atlikti namų ūkio pajamų tyrimą.

Iš anksto įvertinti galimybes mažinti paslaugų kainą.

3.3. Pajamų tari-fo pokytis

Pajamų tarifo pokytis gali reikšti, kad baigus inves-tavimo procesą ir pradėjus teikti paslaugą planuotu tarifu, vartotojų pageidaujama mokėti kaina už pa-slaugą pasirodys esanti mažesnė nei nustatytasis tarifas, todėl atsiras būtinybė pajamų tarifą keisti. Tai neigiamai atsilieps projekto gyvybingumui, kels grėsmę projekto rezultatų naudojimo tęstinumui. Ga-limas ir priešingas rizikos pasireiškimas: tuo atveju, kai vartotojų skaičius viršija prognozuotą ir paslau-gos teikti esamu paklausos lygiu neįmanoma, tarifas didinamas, taip užsitikrinant reikalingą pajamų lygį.

Įvertinti projekto gyvybingu-mo jautrumą pajamų tarifo pokyčiams.

Įvertinti paklausos lygio pokytį pasikeitus pajamų tarifui.

3.4. Konkuren-cija

Konkurencijos rizika reiškia, kad analogiškų viešųjų paslaugų teikėjų skaičius įgyvendinus projektą gali būti didesnis, nei planuota, todėl paslaugų teikėjas susidurs su konkurencija, kuri gali pasireikšti skir-tingais aspektais: konkuravimu dėl vartotojų, dėl kainos, dėl kokybės ir pan.

Pozicionuoti parduodamą produkciją ar teikiamą pa-slaugą.

Pasirengti konkuravimo stra-tegiją.

3.5. Paslaugų kainų poky-čiai

Ši rizika gali pasireikšti būtinumu keisti paslaugų kainas bet kuriuo investicijų projekto ataskaitiniu laikotarpiu. Tai gali nutikti dėl įvairių makroekono-minių veiksnių, pavyzdžiui, infliacijos, oficialios valiutos šalyje pasikeitimo ir pan. Pokyčius taip pat gali lemti paslaugų teikimo savikainos padidėjimas dėl vidinių organizacijos veiksnių – darbo organiza-vimo principų pasikeitimo ir pan.

Įvertinti projekto gyvybingu-mo jautrumą pajamų tarifo pokyčiams.

Parengti paslaugų kainų valdymo strategiją.

Nustatyti makroekonomi-nius veiksnius, kuriems pa-sikeitus ribiniu dydžiu būtų keičiamos paslaugų kainos.

3.6. Technologijų senėjimas

Technologijų senėjimo rizika priklauso nuo sekto-riaus, kuriame įgyvendinamas projektas: sveikatos apsaugos srityje technologijų senėjimo rizika labai didelė, transporto srityje – gerokai mažesnė. Tech-nologijų senėjimo rizikos pasireiškimas reiškia, kad gali būti investuojama į technologiškai pasenusią, nebeaktualią įrangą, ir tai neužtikrins pageidaujamo kokybinio šuolio, kurį tikėtasi pasiekti projekto įgy-vendinimu.

Jei projekte numatytos ir statybos, ir įrangos įsigijimo veiklos – įrangą įsigyti pa-baigus statybos darbus.

Apsibrėžti siekiamą pas-laugų standartą, kritiškai įvertinti technologijų nauju-mo įtaką teikiamų paslaugų kokybei.



3.Paklausos rizika


3.7. Nauji rinkos pokyčiai, da-rantys įtaką paslaugos vartotojų skaičiui

Ši rizika gali pasireikšti tuomet, kai per investavi-mo laikotarpį rinkoje atsiranda naujos paslaugos, lemiančios vartotojų srautų persiskirstymą. Pavyz-džiui, mobiliojo interneto ryšio infrastruktūros plėtra ir atitinkamo vartotojų skaičiaus pasirinkimas greta laidinio interneto plėtros.

Pasirengti pereiti prie pas-laugų teikimo kitoms tiksli-nėms grupėms.

Numatyti paslaugų įvairini-mo galimybes.

3.8. Nauji rinkos pokyčiai, da-rantys įtaką paslaugų kainai, ko-kybei ir kie-kybei

Rinkoje pokyčiai gali vykti dėl esminio rinkos dalyvių skaičiaus pasikeitimo, rinkos reguliavimo mechaniz-mų įdiegimo ir panaudojimo ir panašių esminių po-kyčių. Pokyčiai gali būti ir teigiami (sumažėjęs rinkos dalyvių skaičius, rinkai pritaikyti reguliavimo mecha-nizmai), ir neigiami (gerokai išaugęs dalyvių skaičius, panaikinti rinkos reguliavimo mechanizmai).

Numatyti paslaugų teikimo įvairinimo galimybes.

Parengti rinkos pokyčių val-dymo strategiją.

Numatyti paslaugų įvairovės plėtrą, pasirengti pakeisti paslaugas.

32 lentelė. Makroekonominės rizikų grupės paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai

4.Makroe-konominė rizika


4.1. Infliacijos augimas

Infliacija – makroekonominis reiškinys, todėl šios rizikos pasireiškimas dažniausiai visiškai nesusijęs su įgyvendinamo projekto veiklomis. Infliacijos pasi-reiškimas per projekto ataskaitinį laikotarpį didžiau-sią reikšmę gali turėti projekto veiklos sąnaudoms ir pajamoms, nes augant infliacijai projekto organiza-cija bus priversta pakeisti įkainius. Neigiamą poveikį projekto finansavimui gali turėti infliacijos nulemta žala valstybės ar savivaldybės biudžetui, kurių pu-siausvyrai sutrikus planuotas finansavimo lygis gali būti neužtikrintas.

Investicijų išlaidas supla-nuoti atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą infliacijos lygį.

Rengiant veiklos išlaidų ir pajamų bei finansavimo prognozes, remtis Lietuvos banko prognozėmis dėl inf-liacijos lygio.

4.2. Vidutinio atlyginimų dydžio šaly-je augimas

Rizika ypač būdinga projektams, kuriuose didžiąją veiklos išlaidų dalį sudaro išlaidos darbo užmokes-čiui, o viešosios paslaugos teikimui užtikrinti reikia didelio skaičiaus darbuotojų. Rizikos pasireiškimas reiškia, kad suplanuoto darbo užmokesčio fondo gali nepakakti paslaugų teikimui užtikrinti, todėl gali atsirasti poreikis pertvarkyti paslaugų teikimą, atliekant atitinkamus funkcijų pasiskirstymo ir už-duočių paskirstymo pakeitimus.

Planuoti veiklos išlaidas darbo užmokesčiui remiantis ilgalaike vidutinio atlyginimo augimo strategija šalyje.

Kritiškai įvertinti vidutinio atlyginimo skirtumus vie-šajame ir privačiame sekto-riuose ir atsižvelgti į tai pla-nuojant projektų finansinius srautus.




4.Makroe-konominė rizika


4.3. Energijos kainos kiti-mas

Rizika gali pasireikšti tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Tiesiogiai rizika itin pasireiškia projektuose, kuriuos įgyvendinant patiriama daug išlaidų energetiniams ištekliams. Netiesiogiai energijos kainų kritimas daro įtaką kainų kilimui daugelyje sektorių, todėl ši rizika gali pasireikšti bet kuriame projekte.

Įvertinti energetinių išteklių poreikį.

Numatyti alternatyvius ap-sirūpinimo energetiniais ištekliais šaltinius.

Pritaikyti pagrindinius me-chanizmus, įrengimus ar priemones daugeliui ener-getinių išteklių naudoti.

4.4. Kainų regu-liavimas

Kainų reguliavimo mechanizmai labiausiai būdin-gi energetikos, vandentvarkos, komunalinio ūkio, transporto sektoriuose. Kituose sektoriuose kainų reguliavimo mechanizmai taip pat nustatomi, tačiau jų keitimas yra paprastesnė procedūra.

Įvertinti kainų nustatymo teisinio reguliavimo princi-pus, jų lankstumą ir priklau-somybę nuo realios paslau-gos teikimo savikainos.

Įvertinti, nuo kokių kintamų-jų priklauso paslaugos teiki-mo tarifo nustatymas, išna-grinėti jų kitimo tendencijas.

33 lentelė. Projekto tęstinumo rizikų grupės paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai

5. Projekto tęstinumo rizika


5.1. Projekto gyvybingu-mas per visą ataskaitinį laikotarpį

Finansiniai ištekliai būtini ne tik projekto rezultatams sukurti, bet ir jų naudojimui užtikrinti. Kai investicijų projektais siekiama modernizuoti paslaugų teikimą, pagerinti paslaugos kokybę, finansiniai ištekliai, rei-kalingi paslaugai teikti, labai išauga, todėl turi būti įvertinti jau investicijų planavimo pradžioje.

Įvertinti finansinių lėšų po-reikį projekto gyvybingumui užtikrinti.

Numatyti galimybę įvairinti teikiamas paslaugas ir teikti mokamas paslaugas.

5.2. Sukurtų projekto rezultatų tinkamas naudojimas

Projekto rezultatai privalo būti naudojami pagal pa-skirtį visą projekto ataskaitinį laikotarpį. Minimalus projekto rezultatų tinkamo naudojimo laikotarpis – metų skaičius, per kurį projekto sukuriama socialinė ekonominė nauda padengia projekto investicines išlaidas ir veiklos sąnaudas. Planuojant projektą, būtina apibrėžti projekto rezultatų naudojimo tin-kamumą, t. y. paaiškinti, kada naudojami projekto rezultatai vadintini tinkamai naudojamais.

Aiškiai apibrėžti projekto rezultatų paskirtį, naudoji-mo ribas.

Numatyti projekto rezultatų naudojimo tinkamumo verti-nimo kriterijus.

Suformuoti projekto rezul-tatų naudojimo tinkamumo vertinimo kriterijus.



1. Statybos rizikų grupė. Šios grupės rizikos būdingos projektams, kuriuos įgyvendinant vykdoma pastatų statyba, rekonstrukcija, remontas ar kitaip naudojamos statybinės me-džiagos. Pagal teorinius rizikų klasifikavimo principus statybos rizikų grupė priskirtina specialioms rizikoms, kadangi jos susijusios su specialių rinkų segmentais. Taip pat sta-tybos rizikomis galima vadinti bet kokius veiksnius, kurie daro neigiamą poveikį statybos trukmei, sąnaudoms ir kokybei. Vertinant pinigų srautais, statybos rizikų grupės rizikos turi tiesioginę įtaką projekto investicijų į statybos ir rekonstrukcijos darbus išlaidoms. Statybos rizikų grupę ir galimą jų poveikį būtina detaliai išnagrinėti, kadangi esant žy-miems investicijų išlaidų nuokrypiams projekto finansiniam gyvybingumui gali iškilti grėsmė. Statybos rizikų pasireiškimą gali lemti išankstinis geologinių sąlygų neįvertini-mas ar neteisingas įvertinimas, nepakankamai apibrėžti pastato saugumo charakteristi-kų reikalavimai ir pan. Šioje rizikų grupėje vertinamos projektavimo klaidų, vėlavimo at-likti statybos darbus, atliktų statybos darbų neatitikties normatyviniams reikalavimams ir standartams, statybos darbų sąnaudų padidėjimo, techninės specifikacijos netikslumų ar projektinės dokumentacijos neatitikties projekto tikslams, žemės ar kito turto nuosa-vybės apribojimų, archeologinių ir kultūros paveldo apribojimų, specialiųjų reikalavimų turtui, naujų technologijų atsiradimo ar naujų technologijų panaudojimo projektui įgy-vendinti neigiamomis fizinėmis ir teisinėmis sąlygomis, darančiomis įtaką turto vertės ar jo naudingumo sumažėjimui, vėlavimo išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvadus, vėlavimo išduoti statybos leidimus rizikos.

2. Tinkamumo rizikų grupė. Šios grupės rizikos tiesiogiai veikia projekto veiklos pajamas. Tinkamumo rizikos grupės rizikoms įtaką darantys veiksniai dažniausiai yra susiję su pro-jekte numatytos paslaugos apimtimi, kokybe, saugumo ar kitais privalomais reikalavi-mais, teikimo sąnaudomis ir ją teikiančių darbuotojų kvalifikacija. Veiklos pajamos trak-tuojamos kaip bendros pajamos, gaunamos iš vykdomos veiklos per numatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Galimas procentinis pajamų pokytis, padidėjimas ar sumažėji-mas, taikomas per visą projekto įgyvendinimo laiką numatytoms pajamoms.

3. Paklausos rizikų grupė. Šios grupės rizikos tiesiogiai veikia projekto veiklos pajamas. Paklausos rizikos grupės rizikoms įtaką darantys veiksniai dažniausiai yra susiję su pro-jekte numatytos paslaugos naudotojų skaičiaus kitimu (sumažėjimu arba padidėjimu), pajamų dydžiu, pajamų tarifo pasikeitimu, konkurencija, paslaugų kainų pokyčiu, tech-nologijų senėjimu, naujais rinkos pokyčiais, darančiais įtaką paslaugos vartotojų skai-čiui ir paslaugų kainai, kokybei ir apimčiai. Rizikų poveikis projekte numatytoms veiklos pajamos traktuojamas kaip bendrų pajamų, gaunamų iš vykdomos veiklos per numatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį, pokytis. Galimas procentinis pajamų pokytis, padidėji-mas ar sumažėjimas, taikomas per visą projekto įgyvendinimo laiką numatytoms projek-to veiklos pajamoms.

4. Makroekonominių rizikų grupė. Šios grupės rizikos turi tiesioginę įtaką veiklos išlaidoms, darbo užmokesčio išlaidoms, elektros ir šildymo išlaidoms bei veiklos pajamų pokyčiui (padidėjimui arba sumažėjimui). Makroekoniminių rizikų grupės rizikoms darantys įtaką veiksniai dažniausiai yra susiję su infliacijos augimu, vidutinio atlyginimo dydžio šalyje augimu, energijos kainos kitimu ir kainų reguliavimu.

5. Projekto tęstinumo rizikų grupė. Šios rizikos grupės rizikos tiesiogiai veikia numatytas projekto veiklos pajamas. Projekto tęstinumo rizikos grupės rizikoms turintys įtaką veiks-niai dažniausiai yra susiję su projekto gyvybingumu per visą ataskaitinį laikotarpį ir su-kurtų projekto rezultatų tinkamumu naudoti.




Skaičiuoklėje vartotojui pirmiausia užduodamas klausimas, ar atitinkama rizikos grupė yra būdinga projektui. Tais atvejais, kai būdinga, toliau pateikiami detalūs klausimai apie kiekvieną rizikos veiksnį ir jo pasireiškimo tikimybę. Vartotojas vertina rizikų pasireiškimo tikimybę.

8.1.2. Tarpusavyje priklausomų kintamųjų eliminavimas

Kaip matyti iš išsamaus rizikos veiksnių aprašymo, didžioji dalis rizikos veiksnių akivaizdžiai yra tarp savęs susiję. Siekiant išvengti finansinių ir ekonominių rodiklių rezultatų iškreipimo ir rizikos poveikio pervertinimo, turi būti eliminuoti tarp savęs susiję rizikos kintamieji.

Šie rizikos kintamieji gali būti eliminuoti pasirenkant reikšmingesnius rizikai įtaką darančius veiksnius, t. y. tuos veiksnius, kurie daro įtaką didesnei veikiamųjų įvairovei. Taip pat veiksniai (jei tai įmanoma) turėtų būti suskirstyti komponentais (pavyzdžiui, pajamos yra sudėtinis veiks-nys, tačiau kiekis ir kaina yra pajamų komponentai ir kiekvienas atskirai gali būti kritinis).

Skaičiuoklėje įvedant rizikas, turėtų būti eliminuoti tarp savęs priklausomi kintamieji, palie-kant tik individualių rizikų tikimybes. Vartotojui nuosekliai įvertinus rizikos veiksnius, jų pasi-reiškimo tikimybę, jautrumo analizėje pateikiami duomenys, apskaičiuoti eliminavus galimus pasikartojimus.

8.1.3. Elastingumo analizė

Elastingumo analizė – tai rizikos kintamojo kitimo lemiamo rezultato pokyčio analizė. Ją atlikti rekomenduojama dviem etapais:

1. Atliekama preliminari kokybinė elastingumo analizė, kurią baigus pasirenkami didesnę įtaką turintys rizikos veiksniai, turintys žymią įtaką finansinių rodiklių reikšmių kitimui. Šiems veiksniams priskiriami atitinkami įverčiai. Tai būtina tam, kad investicijų projekte būtų identifikuoti rizikos veiksniai, kurie yra kritiniai projektui.

2. Atliekama skaičiuojamoji elastingumo analizė, keičiant pasirinktojo veiksnio skaitinę reikšmę (ją didinant arba mažinant), kas kartą pasirenkant skirtingas reikšmes ir stebint, kaip kinta finansinių rodiklių reikšmės. FGDV arba FVGN rezultato pokyčiai turi būti fik-suojami absoliučia arba procentine išraiška. Atkreipiame dėmesį, kad rezultato pokyčio elastingumo kreivė gali ne visuomet būti linijos formos, todėl siūloma atlikti skaičiavi-mus pasirenkant daugiau nepriklausomų rizikos veiksnio reikšmių.

8.1.4. Kritinių kintamųjų pasirinkimas

Sėkmingai eliminavus bendrus priklausomus rizikos kintamuosius ir atlikus skaičiuojamąją elastingumo analizės dalį, kritinių kintamųjų skaičius, kuris tiesiogiai priklauso nuo pasirinktos lyginamosios rezultato pokyčio vertės, neturėtų viršyti dešimties. Kritiniai kintamieji paprastai veikia pagrindinius finansinius srautus: investicijų išlaidas, pajamų dydį, ataskaitinio laikotar-pio trukmę ir pan. Kritiniams kintamiesiems didėjant ar mažėjant, gerokai kinta ir finansinių ro-diklių (FGDV ir FVGN) reikšmės. Kitaip sakant, kritiniai kintamieji yra kintamieji, atrinkti atlikus 1 % testą: tai reiškia, kad atliekant skaičiavimus įsitikinta, jog kintamųjų reikšmėms padidėjus ar sumažėjus 1 %, finansinių rodiklių reikšmės pakinta daugiau kaip 1 %.



Sėkmingai atliktos jautrumo analizės grafiniai rezultatai turi sudaryti kreivę, vaizduojančią kritinių kintamųjų įtaką finansinės grynosios dabartinės vertės (FGDV) arba finansinės vidinės grąžos normos (FVGN) rodikliams.

Kritinių kintamųjų lūžio taškas – tai kintamojo reikšmė, kurią pasiekus ekonominė grynoji dabartinė vertė (GDV) tampa lygi nuliui, arba kitaip tariant, projekto sukuriama socialinė eko-nominė nauda nesiekia minimalios priimtinos reikšmės, kuriai esant grynoji dabartinė projekto sąnaudų vertė lygi sukuriamai naudai. Kritinių kintamųjų lūžio taško nustatymas yra jautrumo analizės dalis. Kritinių kintamųjų lūžio taškas ne tik skirtas riziką lemiantiems veiksniams nu-statyti ir projekto rizikingumui įvertinti, bet ir suteikia daugiau informacijos apie galimas rizikos valdymo priemones, taikytinas šiems veiksniams.

8.1.5. Scenarijų analizė

Scenarijų analizė yra speciali jautrumo analizės forma. Standartinėje jautrumo analizėje na-grinėjama kiekvieno rizikos veiksnio įtaka projekto finansiniams ir ekonominiams rezultatams, o scenarijų analizėje nagrinėjama rizikas veikiančių kritinių kintamųjų bendra įtaka pagrindi-niams sąnaudų ir naudos analizės rodikliams. Analizė atliekama esant tariamai pesimistinei ir tariamai optimistinei įvykių klostymosi eigai. Optimistinės ir pesimistinės reikšmės leidžia modeliuoti projekto rezultatus, tokiu būdu įvertinant bendrą projekto rizikingumą. Projekto fi-nansiniai ir ekonominiai rezultatai išskaičiuojami kiekvienam rizikos veiksnių deriniui.

Jautrumo ir scenarijų analizės neturėtų būti laikomos alternatyva rizikos analizei, nes tai tik tarpinės procedūros atliekant projekto rizikos įvertinimą.

8.2. Kritinių kintamųjų tikimybių pasiskirstymas

Jautrumo ir scenarijų analizėms būdingi trūkumai, nes jose nėra atsižvelgiama į tikimybes, kad rizikoms įtaką darantys veiksniai gali paveikti rezultatą tikrovėje. Kritinių kintamųjų vertės keitimas sąlyginiais procentiniais dydžiais nėra susijęs su tikėtinu šių kintamųjų kitimu. Todėl šiuo etapu pasirenkamos tikimybių pasiskirstymo vertės sąlyginai nutolusios nuo geriausios apytikslės vertės.

Tikimybių pasiskirstymas kiekvienam kintamajam gali būti išvedamas iš skirtingų šaltinių, tokių kaip eksperimentiniai duomenys, panašių pavyzdžių istoriniai duomenys aprašomojoje literatūroje ir ekspertų konsultacijos. Akivaizdu, kad jei tikimybių pasiskirstymo duomenų tyri-mo procesas nėra patikimas, rizikos įvertinimas taip pat tampa neaktualus. Tačiau šis etapas beveik visuomet įmanomas taikant paprasčiausią statistinio pasiskirstymo metodą. Taip at-skleidžiami projekto stiprieji ir silpnieji aspektai, jie palyginami su baziniu scenarijumi.

8.3. Rizikos analizė

Konkrečių kintamųjų procentinių pokyčių poveikio projekto rodikliams vertinimas nesutei-kia informacijos apie tikimybę, dėl kurios tas pokytis gali atsirasti. Ši tikimybė įvertinama rizi-kos analizės metu. Kritiniams kintamiesiems priskiriant tikimybės įvertį, įvertinama finansinių ir ekonominių veiklos rodiklių tikimybė. Tai suteikia galimybę investicijų projekte pateikti įvai-




13 Monte Carlo metodas – statistikoje taikomas simuliacijos metodas, kurio esmė – galimų proceso (algoritmo) rezultatų simulia-vimas. Metodas taikomas 3 žingsniais: nustatomos galimų kintamųjų reikšmių leistinos ribos, generuojami atsitiktiniai kin-tamieji, esantys nustatytose ribose, atliekami deterministiniai skaičiavimai su pasirinktomis kintamųjų reikšmėmis, agreguojami individualių skaičiavimų rezultatai į vieną visumą. Agreguoti rezultatai sudaro statistinės distribucijos kreivę, kuri rizikos analizės atveju atspindi analizuojamos rizikos poveikio efekto tikimybių kreivę.

riapusiškus duomenis apie projekto veiklos rodiklius: numatomas vertes, standartinį nuokrypį, kitimo koeficientą ir t. t. Šiam tikslui rekomenduojama naudoti Monte Carlo13 metodą. Pagal šį statistinį pasiskirstymo metodą pakartotinai imamos atsitiktinės kritinių kintamųjų reikšmės iš apibrėžto intervalo ir apskaičiuojamos projekto sąnaudų ir naudos analizės rodiklių reikšmės. Kartojant šį procesą (racionalu tai atlikti iki kelių šimtų kartų), sudaromas sąnaudų ir naudos analizės rodiklių rezultatų tikimybių pasiskirstymas.

Projekto vertinimo rezultatus (FGDV, FVGN bei EGDV ir EVGN) rekomenduojama pateikti gra-finiu arba skaitiniu formatu (reikšmių lentele). Suminė tikimybių kreivė leidžia įvertinti projekto rizikas. Tai atliekama lyginant suminės tikimybės reikšmes su pasirinktomis kritinėmis projekto rizikų reikšmėmis. Taip pat galima nustatyti, kokia yra tikimybė, kad FGDV sąnaudų ir naudos analizės rodiklių reikšmės bus didesnės ar mažesnės nei nustatytosios.

Kitaip nei rizikos analizę, jautrumo analizę galima atlikti bet kuriam projektui. Kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, neturint pakankamai ankstesnių duomenų apie panašius projektus) gali būti gana sudėtinga pateikti tinkamas prielaidas apie kritinių kintamųjų tikimybių pasiskirsty-mą. Tokiais atvejais reikėtų atlikti bent jau kokybinį rizikos vertinimą, siekiant pagrįsti jautrumo analizės rezultatus.

8.4. Rizikos priimtinumo įvertinimas

Projekto sąnaudų ir naudos analizės rodikliai apskaičiuojami vertinant geriausią, kitaip ta-riant, labiausiai tikėtiną įvertį. Tačiau pagrindinis kriterijus projekto tinkamumą lemiančioms vertėms nustatyti turėtų būti tikėtina šių indikatorių vertė. Indikatorių vertės skaičiavimai grin-džiami ją veikiančiu tikimybių pasiskirstymu.

Toks metodas leidžia ne tik teikti pirmenybę projektams, kurių ekonominės vidinės grąžos normos (EVGN) tikėtinas rezultatas yra geriausias, bet ir įvertinti susijusias rizikas ir palyginti skir-tingus atvejus. Svertinio vidurkio rezultatą gauname sudauginę vidutines tikėtinas projekto rezul-tatų reikšmes ir susijusias tų reikšmių tikimybes. Tačiau atliekant projektų vertinimus šiuo meto-du, svarbu įvertinti galimą kompromisą tarp rizikingų projektų, sukuriančių reikšmingą socialinę naudą, ir mažiau rizikingų, tačiau kartu sukuriančių ir mažesnę socialinę ekonominę naudą.

Rekomenduojama neutraliai žvelgti į rizikas, kadangi viešasis sektorius turi galimybę su-grupuoti ir (arba) įvairinti rizikas, taip jas sumažindamas, įgyvendinti didelį skaičių projektų. Tokiais atvejais ekonominė vidinės grąžos norma apibūdina rizikos įvertį. Kai kuriais atvejais projekto organizacija gali nukrypti nuo neutralios pozicijos ir pasiūlyti pasirinkti didesnę arba mažesnę potencialią riziką turintį projektą, tačiau tokiais atvejais vertėtų aiškiai pagrįsti pasi-rinktą poziciją.



8.5. Rizikos valdymo veiksmai

Kiekvienai projekto rizikai suvaldyti reikalinga pasirinkti efektyviausią valdymo būdą. Pa-grindiniai galimi rizikos valdymo būdai:

1. rizikos išvengimas – pašalinamas rizikos sukėlėjas (-ai);2. rizikos prevencija – mažinama rizikos pasireiškimo tikimybė, vykdant prevencines vei-

klas ar investuojant daugiau lėšų į infrastruktūros sukūrimą; 3. rizikos draudimas – įsigyjamas draudimas nuo rizikų, nuo kurių įmanoma apsidrausti

(force majeure rizikos, statybos rizikos, civilinės atsakomybės rizikos ir pan.);4. rizikos perdavimas – rizika perduodama tai šaliai, kuri pajėgesnė ją valdyti (pavyzdžiui,

projektas įgyvendinamas pasitelkus partnerį, kuris yra įgijęs atitinkamos rizikos valdymo patirties);

5. rizikos išlaikymas – riziką nusprendžiama valdyti patiems, sudarant atitinkamą organi-zacinę struktūrą, paskirstant atsakomybes už visas galimas rizikas projekto organizacijos viduje ir pan.

Dažniausia klaida vertinant rizikas yra optimistinis šališkumas, t. y. sistemiškai perdėtas optimizmas vertinant pagrindinius projekto kintamuosius (investicijų išlaidas, darbų trukmę, veiklos sąnaudas ir pajamas ir kt.).

Siekiant minimizuoti optimistinį šališkumą, rekomenduojama imtis specialių korekcijų. Šios korekcijos gali būti atliekamos didinant sąnaudų vertes ir mažinant arba vėliau nei planuota vertinant projekto pajamas ar sukuriamą socialinę ekonominę naudą. Korekcijas vertėtų pa-grįsti empiriniais duomenimis, gautais nagrinėjant praeityje įgyvendintus panašius projektus, taip pat ekspertų konsultacijomis, jei istorinių duomenų apie panašius projektus nėra.

Optimistinio šališkumo korekcijos leidžia geriau įvertinti projektą pirmaisiais projekto įgy-vendinimo etapais. Tačiau šių korekcijų nevertėtų traktuoti kaip alternatyvaus rizikų vertinimo būdo, o tik kaip tikslesnį rizikos analizės pagrindą. Rizikos analizės pagrindu turi būti sufor-muota rizikos prevencijos strategija, identifikuotos konkrečios rizikos, jų pasireiškimo tiki-mybės, valdymo būdai ir trečiosios šalys, kurioms rizikos gali būti perduodamos (pavyzdžiui, draudimo kompanijos).

Rizikos valdymas yra sudėtinga funkcija, kuriai atlikti reikia aukštos kompetencijos ir ištek-lių. Šią funkciją rekomenduojama patikėti rizikos valdymo srities profesionalams. Projekto įgy-vendintojas, atlikęs rizikos analizę, turėtų nustatyti specialias projekte įvardytų rizikų valdymo priemones, remdamasis tarptautine praktika.



Išvados


Projekto apibendrinimai, svarbiausios įžvalgos, pagrindimai. Pasirinktosios projekto įgyvendinimo alternatyvos pagrindimas. Projekto naudos (ekonominės, socialinės, finansinės ir kt.) apibendrinimas. Pagrindinės projekto įgyvendinamumo prielaidos. Projekto tęstinumas.

Išvadose glaustai pateikiama informacija apie projektą: kaip bus išspręsta problema, ko-kią alternatyvą pasirinkta įgyvendinti, nurodomi finansinės ir ekonominės analizės rezultatai, pagrindiniai projekto įgyvendinimo etapai. Išvadose būtina aprašyti projekto tęstinumą, kaip bus naudojamasi projekto metu sukurtais rezultatais, kaip bus užtikrinamas tinkamas sukurtos infrastruktūros naudojimas ir išlaikymas, kaip pasikeis organizacijos, įstaigos ar įmonės veikla įgyvendinus projektą.


1 priedas. PROJEKTO DUOMENŲ SUVESTINĖ

Eil. Nr. Projekto rodiklis Paaiškinimas

1. Projekto biudžetas, Lt Bendra projekto vertė investavimo laikotarpiu, neatsižvelgiant į išlaidų tinkamumą14 ir netinkamumą finansuoti

2. Prašomas finansavimas, Lt Prašomo finansavimo iš ES struktūrinių fondų ir (arba) Lietuvos biudžeto lėšų suma, tūkst. Lt

3. Projekto įgyvendinimo vieta Savivaldybė, miestas, kaimas, gyvenamoji vietovė

4. Viešoji paslauga, kurios kokybei gerinti skirtas investicijų projektas

Viešosios paslaugos tikslus pavadinimas, tikslinės grupės, kurioms skirtas įgyvendinamas projektas

5. Projekto tikslas Projekto tikslas

6. Projekto veiklos Projekto veiklos

7. Projekto įgyvendinimo trukmė Projekto įgyvendinimo trukmė, mėn.

8. Projekto pareiškėjas Tikslus projekto pareiškėjo pavadinimas

9. Projekto partneris (-iai) Tikslus projekto partnerio (-ių) pavadinimas

PRIEDAS 1

14 Projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, tinkamumas finansuoti nustatytas Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir fin-ansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789) (toliau – Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės).



2 priedas. SKAIčIAVIMŲ PAVYzDYS

Pateikiamas sutrumpintas sveikatos apsaugos sektoriaus projekto KNA pavyzdys.

Projekto tikslas – pagerinti medicinos centro teikiamų viešųjų antrinio lygio ambulatorinių paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Projekto uždavinys – modernizuoti medicinos centro medicininę įrangą.

Buvo svarstomos 3 alternayvos: 1. „Veikti kaip įprastai“, 2. „Atlikti patalpų remonto darbus ir įsigyti itin aukštos kokybės įrangą“, 3. „Atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus ir įsigyti dalį reikalingos įrangos“. Atlikus CBA analizę visoms alternatyvoms nustatyta, kad didžiausią soci-alinę ekonominę naudą teiktų 3-oji projekto alternatyva.

Toliau pateikiami alternatyvos finansinės ir ekonominės analizių skaičiavimai.

1. Įvertinamos projekto investicijų išlaidos

Projekto įgyvendinimo metai

1 2 … 15

A Fiksuotos investicijos (1+2+3+4+5+6) 1243

1. Žemė

2. Nekilnojamasis turtas

3. Statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai 860

3.1. Patalpų rekonstrukcijos darbai (tinkamos finansuoti išlaidos pagal Aprašą) 690

3.2. Patalų rekonstrukcijos darbai (netinkamos finansuoti išlaidos pagal Aprašą) 170

4. Įranga, įrenginiai ir kitas turtas 327

4.1. Medicinos įranga 327

5. Paslaugos 56

5.1. Paslaugos 56

6. Projekto administravimas ir vykdymas

6.1. Projekto administravimas ir vykdymas

B Išlaidos pasirengimo veikloms 0

C Apyvartinio kapitalo pokytis 0

D Visos investicijos (A+B+C) 1243

E Investicijų likutinė vertė 258

Projekto likutinė vertė apskaičiuota tiesioginio nusidėvėjimo metodu – rekonstrukcijos dar-bams taikant 20 metų ekonomiškai naudingą laikotarpį, investicijos atliekamos per vienus me-tus, todėl 15 metais lieka už 6 metus nepanaudotos investicijos (860/20x6=258).

PRIEDAS 2


Veiklos išlaidų ir pajamų prielaidos:

pajamos iš mokamų ginekologo konsultacijų – 11 200 Lt (prognozuojamas apsilankymų skaičius per metus – 280, apsilankymo kaina – 40,00 Lt už apsilank.);

pajamos iš mokamų echoskopuotojo konsultacijų – 32 400 Lt (prognozuojamas apsilan-kymų skaičius per metus – 610, apsilankymo kaina – 40,00 Lt už apsilank.);

pajamos iš mokamų urologo konsultacijų – 375 Lt (prognozuojamas apsilankymų skai-čius per metus – 5, apsilankymo kaina – 75,00 Lt už apsilank.);

pajamos iš mokamų vaikų neurologo konsultacijų – 425 Lt (prognozuojamas apsilanky-mų skaičius per metus – 5, apsilankymo kaina – 85 Lt už apsilank.);

pajamos iš mokamų genetiko konsultacijų – 4 800 Lt (prognozuojamas apsilankymų skaičius per metus – 20, apsilankymo kaina – 240 Lt už apsilank.);

pajamos iš mokamų neurologo konsultacijų – 1 800 Lt (prognozuojamas apsilankymų skaičius per metus – 45, apsilankymo kaina – 40,00 Lt už apsilank.);

pajamos iš mokamų vaikų alergologo konsultacijų – 550 Lt (prognozuojamas apsilanky-mų skaičius per metus – 10, apsilankymo kaina – 55,00 Lt už apsilank.);

pajamos iš mokamų oftalmologo konsultacijų – 550 Lt (prognozuojamas apsilankymų skaičius per metus – 10, apsilankymo kaina – 55,00 Lt už apsilank.);

pajamos iš mokamų otorinolaringologo konsultacijų – 275 Lt (prognozuojamas apsilan-kymų skaičius per metus – 5, apsilankymo kaina – 275 Lt už apsilank.);

gaunamų PSDF lėšų padidėjimo dėl projekto įgyvendinimo nėra numatoma; bus sukurtos dvi naujos darbo vietos (vadybininkui, valytojai; 1,5 etato), taip pat padidės

esamų gydytojų darbo užmokesčio išlaidos, kadangi padidės konsultacijų skaičius ir pa-ilgės gydytojų darbo laikas. Šių darbuotojų darbo užmokesčio (su soc. draudimo ir garan-tinio fondo mokesčiais) išlaidos per metus sieks 68 071 Lt (vadybininko priskaičiuotas darbo užmokestis sieks 2 000 Lt/mėn., valytojos – 800 Lt/mėn., esamų gydytojų, kurie dirbs papildomas valandas ir aptarnaus papildomus pacientų srautus – 35 proc. nuo gau-tų pajamų už suteiktas paslaugas, remiantis šiuo metu įstaigoje vyraujančia praktika);

bus atliekami patalpų rekonstrukcijos darbai, todėl bus sutaupytos patalpų šildymo išlai-dos. Šiuo metu patalpų šildymo išlaidos šildymo sezono metu siekia vidutiniškai 12 000 Lt. Patalpų rekonstrukcijos metu bus apšiltintos sienos, įdėti nauji plastikiniai langai, įrengtas atskiras šilumos mazgas, todėl planuojama, kad bus sutaupoma apie 40 proc. šildymo išlaidų per metus, t. y. 4 800 Lt per metus;

bus sutaupomos patalpų nuomos išlaidos, nes bus atliekami patalpų rekonstrukcijos darbai, po kurių veikla bus perkelta į rekonstruotas patalpas, atsisakant šiuo metu nuo-mojamų patalpų. Patalpų nuomos išlaidų sutaupyta suma siektų 56 933 Lt per metus;

medicinos priemonių išlaidos padidės 552 Lt (echoskopo gelis 2 vnt. x 23 Lt x 12 mėn.), o medicininės išlaidos – 2 400 Lt per metus (med. instrumentai, įrankiai ir kitos priemo-nės, naudojamos konsultacijų metu – 200 Lt/mėn. x 12 mėn.);

kitas išlaidas sudarys echoskopo nuotraukų popieriaus išlaidos – 600 Lt (2 vnt. x 25 Lt/vnt. x 12 mėn.), elektroninės registracijos aptarnavimo mokestis – 3 000 Lt (250 Lt/mėn. x 12 mėn.). Taigi kitos išlaidos iš viso sieks 3 600 Lt per metus;

reinvesticijos bus atliekamos 9-aisiais projekto ataskaitinio laikotarpio metais ir sieks 327 592 Lt. Jos bus skirtos nusidėvėjusiai medicinos įrangai (echoskopui ir kolposkopui) atnaujinti, kadangi jos naudingo tarnavimo laikas yra trumpesnis negu projekto ataskai-tinis laikotarpis.

PRIEDAS 2



Veik

los

išla

idos

ir p

ajam

os

1

23

45

67

89

1011

1213

1415

1.

Prek

ių p

arda

vim

o pa

jam

os

(1.1

+1.n

)0,

000,

000,

000,

000

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

2.Pa

slau

gų p

arda

vim

o pa

jam

os

(2.1

.)0

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

2.1.

Paja

mos

iš m

okam

ų pa

slau

gų0

52,3

852

,38

52,3

852

,38

52,3

852

,38

52,3

852

,38

52,3

852

,38

52,3

852

,38

52,3

852

,38

FVi

sos

veik

los

paja

mos

(1+2

)0

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

3.Ve

iklo

s są

naud

os

(3.1

+3.2

+3.3

+3.4

+3.5

+3.n

)0

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-3

40,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

3.1.

Darb

uoto

jų d

arbo

užm

okes

čio

išla

idos

0-6

8,00

-68,

00-6

8,00

-68,

00-6

8,00

-68,

00-6

8,00

-68,

00-6

8,00

-68,

00-6

8,00

-68,

00-6

8,00

-68,

00

3.2.

Num

atom

os s

utau

pyti

šild

ymo

išla

idos

04,

804,

804,

804,

804,

804,

804,

804,

804,

804,

804,

804,

804,

804,

80

3.3.

Num

atom

os s

utau

pyti

nuom

os

išla

idos

056

,90

56,9

056

,90

56,9

056

,90

56,9

056

,90

56,9

056

,90

56,9

056

,90

56,9

056

,90

56,9

0

3.4

Med

icin

os p

riem

onių

išla

idos

0-0

,55

-0,5

5-0

,55

-0,5

5-0

,55

-0,5

5-0

,55

-0,5

5-0

,55

-0,5

5-0

,55

-0,5

5-0

,55

-0,5

5

3.5.

Med

icin

inės

išla

idos

0-2

,40

-2,4

0-2

,40

-2,4

0-2

,40

-2,4

0-2

,40

-2,4

0-2

,40

-2,4

0-2

,40

-2,4

0-2

,40

-2,4

0

3.6.

Kito

s iš

laid

os0

-3,6

0-3

,60

-3,6

0-3

,60

-3,6

0-3

,60

-3,6

0-3

,60

-3,6

0-3

,60

-3,6

0-3

,60

-3,6

0-3

,60

4.

Kito

s są

naud

os (4

.1+4

.n)

00,

000,

000,

000,

000,

000,

000,

00-3

280

00

00

0

4.1.

Rein

vest

icijo

s0

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

-328

00

00

00

GVi

sos

veik

los

sąna

udos

(3+4

)0,

0-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-340

,9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9

Gryn

osio

s ve

iklo

s pa

jam

os (F

+G)

0,0

39,5

39,5

39,5

39,5

39,5

39,5

39,5

-288

,539

,539

,539

,539

,539

,539

,5

PRIEDAS 2


Inve

stic

ijų ro

dikl

iai

1

23

45

67

89

1011

1213

1415

FVi

sos

veik

los

paja

mos

(1+2

)0

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

GVi

sos

veik

los

sąna

udos

(3+4

)0,

0-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-340

,9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9

DVi

sos

inve

stic

ijos

(A+B

+C)

-1 2

43

EIn

vest

icijų

liku

tinė

vertė

258

Gryn

ųjų

pini

gų s

raut

as (F

+G+D

+E)

-1 2

4340

4040

4040

4040

-288

4040

4040

4029

8

Inve

stic

ijų F

GDV

-898

Inve

stic

ijų F

VGN

Nesk

aiči

uoja

ma

Naud

os ir

sąn

audų

san

tyki

s (N

/ S

)0,

355

PRIEDAS 2



Fina

nsav

imo

šalti

niai

12

34

56

78

910

1112

1314

15

1.Pr

ašom

as fi

nans

avim

as p

roje

ktui

(ES

stru

ktūr

inių

fond

ų lė

šų d

alis

)81

6,6

2.Pr

ašom

as fi

nans

avim

as p

roje

ktui

(Li

etuv

os b

endr

ojo

finan

savi

mo

lėšų

da

lis)

0

HPr

ašom

as fi

nans

avim

as (1

+2)

816,

6

3.Vi

ešas

is įn

ašas

(3.1

+3.2

+3.3

)

3.1.

Vals

tybė

s bi

udže

to lė

šos

3.2.

Savi

vald

ybės

biu

džet

o lė

šos

3.3.

Kiti

vieš

ųjų

lėšų

šal

tinia

i

4.Pr

ivat

us įn

ašas

(4.1

+4.2

)42

6,4

00

00

00

012

00

00

00

4.1.

Nuos

avos

lėšo

s 4

26,4

00

00

00

012

00

00

00

4.2.

Kiti

lėšų

šal

tinia

i

5.Ki

ti įn

ašo

šalti

niai

(5.1

+5.2

)

5.1.

EIB15

pas

kolo

s

5.2.

Kito

s pa

skol

os

JVi

sos

nuos

avos

lėšo

s (3

+4+5

)42

6,4

00

00

00

012

,00

00

00

0

KVi

sas

finan

savi

mas

(H+J

)1 2

43,0

00

00

00

012

,00

00

00

0

Nuos

avas

lėša

s su

daro

256

,4 tū

kst.

Lt ti

nkam

ų iš

laid

ų da

liai i

r 170

tūks

t. Lt

vis

oms

netin

kam

oms

išla

idom

s fin

ansu

oti.

9-ai

siai

s pr

ojek

to m

etai

s nu

-m

atom

a sk

irti n

uosa

vų lė

šų p

roje

kto

rein

vest

icijo

ms

pade

ngti.

15 E

urop

os in

vest

icijų

ban

ko s

utei

ktos

pas

kolo

s pr

ojek

tam

s įg

yven

dint

i

PRIEDAS 2


Proj

ekto

gyv

ybin

gum

as

12

34

56

78

910

1112

1314

15

KVi

sas

finan

savi

mas

1 243

,00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

012

,00,

00,

00,

00,

00,

00,

0

FVi

sos

veik

los

paja

mos

0,

052

,452

,452

,452

,452

,452

,452

,452

,452

,452

,452

,452

,452

,452

,4

1Vi

sos

įpla

ukos

(K+F

)1 2

43,0

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

64,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

GVi

sos

veik

los

sąna

udos

0,

012

,912

,912

,912

,912

,912

,912

,934

0,9

12,9

12,9

12,9

12,9

12,9

12,9

DVi

sos

inve

stic

ijos

1 243

,00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

0

2.1.

Palū

kano

s 0,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

0

2.2.

Pask

olų

grąž

inim

as

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

2.3.

Mok

esči

ai0,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

00,

0

2.Vi

sos

išla

idos

(G+D

+2.1

+2.2

+2.3

)1 2

43,0

12,9

12,9

12,9

12,9

12,9

12,9

12,9

340,

912

,912

,912

,912

,912

,912

,9

Gryn

ųjų

pini

gų s

raut

as (1

+2)

0,0

39,5

39,5

39,5

39,5

39,5

39,5

39,5

-276

,539

,539

,539

,539

,539

,539

,5

Suka

upta

sis

gryn

ųjų

pini

gų s

raut

as0,

039

,579

,111

8,6

158,

119

7,7

237,

227

6,7

0,2

39,8

79,3

118,

815

8,4

197,

923

7,4

Proj

ekto

gyv

ybin

gum

as u

žtik

rinta

s, n

es v

isai

s la

ikot

arpi

ais

suka

upta

sis

gryn

ųjų

pini

gų s

raut

as n

ėra

neig

iam

as, n

ors

9-ta

isia

is m

etai

s gr

ynųj

ų pi

nigų

sr

auta

s ir

neig

iam

as.

PRIEDAS 2



Kapi

talo

rodi

klia

i

12

34

56

78

910

1112

1314

15

FVi

sos

veik

los

paja

mos

0

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

EIn

vest

icijų

liku

tinė

vertė

00

00

00

00

00

00

00

258

1.Vi

sos

proj

ekto

įpla

ukos

(F+E

)0

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

310,

4

GVi

sos

veik

los

sąna

udos

-0

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-3

40,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

2.1.

Palū

kano

s

2.2.

Pask

olų

grąž

inim

as

2.3.

Mok

esči

ai

2.4.

Vieš

asis

įnaš

as

2.5.

Naci

onal

inis

priv

atus

kap

itala

s-4

260

00

00

00

-12

00

00

00

2.Vi

sos

proj

ekto

iš

laid

os

(G+2

.1+2

.2+2

.3+2

.4+2

.5)

-426

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-3

40,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

Gryn

ųjų

pini

gų s

raut

as (1

+2)

-426

39,5

39,5

39,5

39,5

39,5

39,5

39,5

-276

,539

,539

,539

,539

,539

,529

7,5

Kapi

talo

FGD

V 1,

0%

Kapi

talo

FVG

N -1

28

PRIEDAS 2


Ekonominė analizė

Projekte atskleista, kokią įtaką įstaigai ir rajono gyventojams turės projekto veiklos ir išple-čiamos sveikatos priežiūros paslaugų apimtys:

Darbuotojų sukurta ekonominė nauda. Įgyvendinus projektą būtų dvi naujos darbo vietos (vadybininkas, valytoja; 1,5 etato). Numatoma, kad naujų darbuotojų darbo laiko trukmė per metus sieks 3 024 val. Konsultacijų skaičius padidės 1 190 konsultacijų per metus. Jei vidutinė vienos konsultacijos trukmė būtų 30 min., tada esamų gydytojų darbo laikas padidėtų 595 val. per metus. Todėl bendras naujų ir esamų darbuotojų dirbto darbo lai-ko padidėjimas sieks 3 619 val. per metus. Daroma prielaida, kad darbuotojas per vieną dirbtą valandą vidutiniškai sukurs 17,61 Lt pridėtinės vertės. Jei darbuotojo sukuriamą pridėtinę vertę laikysime jo darbo ekonomine nauda, tai numatoma sukurti darbuotojų ekonominė nauda per metus sieks 63 726 Lt (3 619 val. x 17,61 Lt/val.).

Pirminio lygio pajamų padidėjimas. Įgyvendinus šį projektą bendrovė gaus papildomą naudą, susijusią su pajamų iš pirminio lygio paslaugų teikimo (šeimos gydytojų paslau-gų). Projekto metu už nuosavas bendrovės lėšas (netinkamos išlaidos) bus rekonstruo-tos patalpos, skirtos šeimos gydytojų veiklai, ir kadangi šis projektas yra skirtas antrinio lygio ambulatorinių paslaugų plėtrai, tai iš šeimos gydytojų konsultacijų planuojamos gauti grynosios pajamos buvo skaičiuojamos kaip papildoma projekto alternatyvų eko-nominė nauda. Prognozuojama, kad 5-taisiais metais po projekto įgyvendinimo pelnas iš šeimos gydytojų konsultacijų padidėjimo sieks 110 000 Lt.

Įmonė užtikrins kokybiškas ir labiau prieinamas antrines ambulatorines paslaugas, dide-lę jų įvairovę arčiau gyvenamosios pacientų vietos, išaugs atliktų tyrimų skaičius, page-rės darbuotojų darbo sąlygos.

Projektas turės teigiamą įtaką ekonomikos augimui: dėl gydymo tinkamu laiku sutrumpė-jęs nedarbingumo laikotarpis leis valstybei išvengti pašalpų mokėjimo, sveikesni pilie-čiai integruosis į darbo rinką.

Projektas prisidės prie ekonominių socialinių skirtumų mažinimo regione, kadangi mo-dernios paslaugos bus priartintos prie Vilniaus miesto mikrorajonų gyventojų.

Daroma prielaida, kad paslaugomis negali būti prekiaujama tarptautinėje rinkoje, todėl pajamų ir sąnaudų konversijos koeficientai neįtraukiami.

PRIEDAS 2



KK1

23

45

67

89

1011

1213

1415

GDV

Gyve

ntoj

ų pa

jam

ų m

okes

tis

0,0

16,1

16,1

16,1

16,1

16,1

16,1

16,1

16,1

16,1

16,1

16,1

16,1

16,1

16,1

147

Prid

ėtin

ės v

ertė

s m

okes

tis

216,

0

56,9

256

Fisk

alin

ės k

orek

cijos

21

616

,116

,116

,116

,116

,116

,116

,173

16,1

16,1

16,1

16,1

16,1

16,1

402,

53

Išor

inio

pov

eiki

o na

uda

0,

091

,291

,211

8,7

118,

717

3,7

173,

717

3,7

173,

717

3,7

173,

717

3,7

173,

717

3,7

173,

71 3

48

1.Iš

orin

io p

ovei

kio

naud

a (1

.1+1

.2+.

..+1.

n)0,

091

,291

,211

8,7

118,

717

3,7

173,

717

3,7

173,

717

3,7

173,

717

3,7

173,

717

3,7

173,

71 3

48

2.Vi

sos

veik

los

paja

mos

(e

kono

min

e ve

rte)

0,0

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

52,4

476

NEk

onom

inė

naud

a iš

vis

o (1

+2)

0,

014

3,6

143,

617

1,1

171,

122

6,1

226,

122

6,1

226,

122

6,1

226,

122

6,1

226,

122

6,1

226,

11 8

24,2

3.

Veik

los

sąna

udos

iš v

iso

(eko

nom

ine

verte

)

0,0

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-3

40,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

-12,

9-1

2,9

319

4.Vi

sos

inve

stic

ijos

-1

243

,0

258,

094

6

5.Iš

orin

io p

ovei

kio

žala

LEk

onom

inės

sąn

audo

s iš

vi

so (3

+4+5

)

1 243

,012

,912

,912

,912

,912

,912

,912

,934

0,9

12,9

12,9

12,9

12,9

12,9

-245

,21 2

65,8

GRYN

ASIS

SRA

UTAS

(N

+L)

-1

027

,014

6,9

146,

917

4,4

174,

422

9,4

229,

422

9,4

-41,

822

9,4

229,

422

9,4

229,

422

9,4

487,

496

0,9

EGDV

82

9

EVGN

15

,6%

NA

UDO

S IR

SĄN

AUDŲ

SA

NTYK

IS (N

/ S

)1,

76

Proj

ekto

eko

nom

inis

nau

dos

ir są

naud

ų sa

ntyk

is ly

gus

1,76

. Tai

rodo

, kad

vis

uom

enei

kur

iam

a na

uda,

kur

i yra

did

esnė

už

proj

ektu

i įgy

vend

inti

reik

a-lin

gas

inve

stic

ijas

ir pa

tiria

mas

sąn

auda

s.

PRIEDAS 2

Ekon

omin

ė an

aliz

ė


Naudingos nuorodos

www.emdat.be – tarptautinė nelaimingų atsitikimų duomenų bazė. čia galima rasti duome-nis, kokią žalą kiekvienoje šalyje yra padarę liūtys, žemės drebėjimai, sausros ir kiti panašūs gamtos reiškiniai.


FINANSAVIMĄ IŠ ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ IR VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ, RENGIMO METODIKAUŽRAŠAI

Tir. 1000 egz. Užsak. Nr. 310VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūraS. Konarskio g. 13, 03109 Vilniuswww.cpva.ltEl. paštas: [email protected]

Spausdino UAB „Sapnų sala“S. Moniuškos g. 21, 08121 VilniusEl. paštas: [email protected]

© Sukurta viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros darbuotojų, 2011.Finansuota ES 2007–2013 m. struktūrinės paramos lėšomis.

ISBN 978-9955-611-61-5

INVE

STIC

IJŲ P

ROJE

KTŲ,

KUR

IEM

S SI

EKIA

MA

GAUT

I FIN

ANSA

VIM

Ą IŠ

ES

STRU

KTŪR

INIŲ

FO

NDŲ

IR V

ALST

YBĖS

BIU

DŽET

O L

ĖŠŲ,

REN

GIM

O M

ETO

DIKA



Europos socialinis fondas

Europos regioninės plėtros fondas

Sanglaudos fondas

investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš es

Documents