iŠneŠioto ir neiŠneŠioto naujagimio maitinimo · narkomanija ir toksikomanija; motinos aktyvi...

METODIKA

IŠNEŠIOTO IR NEIŠNEŠIOTO NAUJAGIMIO MAITINIMO

REKOMENDACIJOS

METODIKOS DALYS

I. Metodikos aprašas

II. Metodikos procedūrų aprašas

III. Metodikos įdiegimo aprašas

IV. Metodikos audito aprašas

V. Informacija visuomenei

2

PARENGĖ

I. Aldakauskienė

R. Brinkis

N. Drazdienė

V. Drejerienė

R. Jasinauskas

R. Kregždienė

A. Kudrevičienė

L. Milašienė

J. Navikienė

Z. Petruškevičienė

Ž. Prapuolenienė

D. Stonienė

R. Šlepikienė

RECENZENTAI

B. Burnytė

N. Drazdienė

V. Drejerienė

A. Gelžinis

A. Kudrevičienė

J. Laurynaitienė

A. Liubšys

A. Mickienė

D. Stonienė

A. Vitkauskienė

R. Vankevičienė

2014 m.

Metodikai pritarė Neonatologijos asociacija

3

TURINYS

I. Metodikos aprašas ........................................................................................................... 5

Bendroji dalis ................................................................................................ 6

Priedai ........................................................................................................... 16

Literatūros sąrašas ......................................................................................... 27

II. Metodikos procedūrų aprašas ......................................................................................... 29

III. Metodikos įdiegimo aprašas .......................................................................................... 33

IV. Metodikos audito aprašas .............................................................................................. 41

V. Informacija visuomenei .................................................................................................. 47

5

METODIKA


REKOMENDACIJOS

I. METODIKOS APRAŠAS

6

1. BENDROJI DALIS.

Sąvokos ir terminai

Santrumpos

AM – adaptuotas mišinys

ChA – chronologinis amžius (skaičiuojamas nuo naujagimio gimimo momento)

DM – dirbtinis maitinimas

Naujagimis Vaikas nuo gimimo iki 28 parų (jam gimus prieš laiką -

iki 28 parų koreguoto amžiaus).

Neišnešiotas

naujagimis

Naujagimis, gimęs 22–36+6

nėštumo savaitę.

Žindymas

(natūralus

maitinimas)

Naujagimio maitinimas tiesiai iš krūties arba ištrauktu

pieno liaukoje pasigaminusiu pienu. Tai procesas,

kuriam būtinas sąmoningas motinos apsisprendimas ir

noras žindyti.

Dirbtinis

maitinimas

Naujagimis visiškai negauna motinos pieno,

maitinamas adaptuotais pieno mišiniais.

Siekiant užtikrinti neišnešioto naujagimio poreikius ir

jo kūno svorio augimą, motinos pienas pagerinamas

specialiais priedais, kurie didina MP energinę vertę,

baltymų ir mineralų kiekį.

MP pagerinimas

7

GA – gestacinis amžius (laikas nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos iki gimimo)

IŠN– išnešiotas naujagimis

KA – koreguotas amžius (taikomas neišnešiotiems naujagimiams pagal jų chronologinį ir gestacinį

amžių. Apskaičiuojamas iš chronologinio amžiaus atėmus „neišnešiotumo pataisą“, t. y. skirtumą

tarp numatytosios ir tikrosios jo gimimo datos)

MP – motinos pienas

MPP – motinos pieno papildai

NLS – naujagimių ligų skyrius

NN – neišnešiotas naujagimis

NRITS – naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius

PM– parenterinis maitinimas

MGSN – mažo gimimo svorio naujagimis (< 2500 g)

LMGSN – labai mažo gimimo svorio naujagimis (< 1500 g)

YMGSN – ypatingai mažo gimimo svorio naujagimis (< 1000 g)

ZM – maitinimas pro zondą

mg/kg/d. – mg/kg svorio per dieną

Žindymo rūšys.

Visiškas žindymas. Naujagimio ar kūdikio iki 6 mėn. amžiaus maitinimas tik moters pienu

(iš krūties, ištrauktu iš motinos ar donorės), neduodant jokių kitų skysčių ar maisto, nebent

reikėtų skysčių rehidracijai, vitaminų lašų ar sirupo, mineralų ar vaistų.

Dominuojantis žindymas. Naujagimio ar kūdikio iki 6 mėn. amžiaus maitinimas, kai

moters pienas (iš krūties, ištrauktas iš motinos ar donorės) sudaro didesnę dalį dienos

mitybos poreikio, (atsižvelgus į indikacijas, gali reikėti geriamųjų skysčių rehidracijai,

vitaminų lašų ar sirupo, mineralų ar vaistų).

Mišrusis maitinimas. Naujagimio ar kūdikio iki 6 mėnesių amžiaus maitinimas ne tik

motinos pienu, bet ir jos pieno pakaitalais.

Pirmasis žindymas.

Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūties arba pats

susiranda krūtį padėtas motinai ant krūtinės) taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip

per pirmąsias 2 val. po gimimo, žindoma neribojant trukmės.

Žindymas pagal naujagimio poreikį.

8

Naujagimis maitinamas pagal poreikį tiek, kiek jam reikia tada, kai jis alkanas, o ne

nustatytomis valandomis. Žindoma pagal naujagimio poreikį taip dažnai ir tiek ilgai, kiek

naujagimis nori: dieną ir naktį.

Siekiant užtikrinti, kad gautų pakankamą pieno kiekį ir būtų išvengta pieno stazės,

maitinama ne rečiau nei kas 3 val., naktį – kas 4 val. (pirmąsias 4–6 gyvenimo savaites) arba

ne mažiau kaip 8–12 kartų per dieną.

Žindymas iki 6 mėn.

Motinos pienas – vienintelis idealus naujagimio ir 5–6 mėn. kūdikio maistas.

Žemiau pateikti šioje metodikoje nagrinėjami aspektai.

NAUJAGIMIO MAITINIMO REKOMENDACIJOS

1. Žindymo privalumai motinai ir vaikui

2. Žindymo įvertinimas

3. Žindymo kontraindikacijos

4. Maitinimas adaptuotais mišiniais

5. Neišnešiotų naujagimių maitinimas

6. Sergančių naujagimių maitinimas

9

1. Žindymo privalumai motinai ir vaikui.

1.1. Žindymo privalumai motinai.

Naujagimiui žindant krūtį, greičiau susitraukia gimda, žindymas pagreitina placentos

atsiskyrimą ir sumažina kraujavimo pavojų.

Žindant nors 2 mėn., tikimybė sirgti kiaušidžių vėžiu sumažėja 25 proc.

Bent 3 mėn. žindžiusi moteris du kartus rečiau serga krūties vėžiu.

Spartesnis ankstesnio svorio atgavimas po gimdymo.

Glaudaus fizinio ir emocinio ryšio užmezgimas su vaiku.

Rečiau pasireiškia pogimdyminė depresija.

Ilgas žindymas lemia retesnius motinos sveikatos sutrikimus (reumatoidinį artritą, širdies ir

kraujagyslių sistemos ligas, krūties vėžį).

1.2. Vaikui.

Nežindytus kūdikius 3 kartus dažniau ištinka staigi kūdikių mirtis.

Žindomi kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo ūminių kvėpavimo takų infekcijų.

Žindyti vaikai, būdami vyresnio amžiaus, rečiau nutunka.

Visiškai subalansuotas maistas.

Retesnės alerginės ligos.

Mažesnė rizika susirgti 1 tipo diabetu.

Teigiamas poveikis naujagimio ir kūdikio smegenų raidai, psichinei būklei ir kt.

2. Žindymo įvertinimas

Pagrindinis sėkmingo naujagimio žindymo požymis yra gera bendroji naujagimio būklė. Jis

aktyviai žinda, svoris kinta pagal amžiaus normas, tuštinasi ir šlapinasi.

3. Žindymo kontraindikacijos.

3.1. Bendrosios kontraindikacijos.

Motinos gyvybei gresia pavojus;

Krūties vėžys ir kitokie piktybiniai navikai;

Motina serga B hepatitu (jei naujagimiui sušvirkšta anti-HB imunoglobulino ir (ar) atlikta

HB vakcinacija, žindyti leidžiama);

ŽIV infekcija;

Herpes simplex virusinė infekcija, kai išberta krūtis;

Narkomanija ir toksikomanija;

Motinos aktyvi negydyta tuberkuliozė (dažniausiai po 2 aktyvaus gydymo savaičių gali

žindyti, kai įsitikinama, kad pavojaus užkrėsti naujagimį nėra);

Naujagimio galaktozemija ir fenilketonurija.

3.1. Žindymo sunkumai ir laikinos kontraindikacijos.

10

Motinos būklė: plokšti ar įtraukti speneliai, skausmingi įtrūkę speneliai, sunki būklė (jai

pagerėjus, gali žindyti), pūlingas mastitas.

Naujagimio būklė: sunki būklė, virškinimo trakto ir kitokia vystymosi patologija (būklei

pagerėjus, naujagimis gali žįsti), naujagimis mažas ir neišnešiotas, lūpos ir gomurio

nesuaugimas ir kt.

Pastaba. Naujagimiui negalint žįsti iš krūties, turi būti užtikrinamas maitinimas ištrauktu motinos

pienu.

3.3. Vaistai ir toksinės medžiagos, kurių draudžiama vartoti žindyvei: bromokriptinas,

ciklosporinas, litis, fenidionas, marichuana, kokainas, doksorubicinas, metotreksatas, amfetaminas,

nikotinas (rūkymas), ciklofosfamidas, ergotaminas, fenciklidinas, heroinas, radioizotopai.

4. Maitinimas adaptuotais mišiniais.

4.1. Maitinimo AM indikacijos.

Žindymo kontraindikacijos;

Laikinos žindymo kontraindikacijos;

Laboratoriniais tyrimais patvirtinta naujagimio hipoglikemija (tyrimas gliukotestu netinka),

kurios nepavyksta koreguoti žindant naujagimį arba primaitinant ištrauktu motinos pienu

(žr. Metodiką ,,Naujagimių hipoglikemijos diagnostika-gydymas”);

Naujagimio dehidratacijos klinikiniai simptomai, išliekantys po dažnesnio efektyvaus

žindymo ir primaitinimo ištrauktu motinos pienu;

Po gimimo svorio netekimas 8–10 proc., susijęs su vėlesne (5 diena ir vėliau) laktogeneze;

Lėta peristaltika ir retas tuštinimasis (su mekonijumi) 5 parą po gimimo (jei išliko po

dažnesnio efektyvaus žindymo ir primaitinimo ištrauktu motinos pienu);

Moters krūtų patologija ar anksčiau atliktos krūtų operacijos yra nepakankamos pieno

gamybos priežastis;

Nepakenčiamas skausmas žindant (nemažėjantis taikant įvairias žindymo koregavimo bei

psichologinio konsultavimo priemones);

Sunki motinos būklė arba liga ar motinos įsitikinimai bei reikalavimai, suteikus

dokumentuotą informaciją ir konsultaciją;

Pirminis pieno liaukų neišsivystymas (amastija, pieno liaukų hipoplazija), pasitaikantis

rečiau nei 5 proc. moterų, pasireiškiantis nedideliu krūtų padidėjimu nėštumo metu ir labai

negausia laktogeneze po gimdymo;

Motinos pieno stoka, išliekanti aktyviai stimuliuojant laktaciją.

4.2. Išnešiotiems naujagimiams pritaikyti adaptuoti mišiniai neskiriami toliau išvardytais

atvejais.

Mieguistas naujagimis, kuris per pirmas 24–48 val. po gimimo krūtį žinda rečiau, 8–12

kartų, kūno svoris sumažėjo < 7 proc., nėra jokių klinikinių ligos požymių;

Naujagimio svoris sumažėjo 8–10 proc., krūtį žinda aktyviai, bendra būklė be patologinių

pakitimų, laktogenezė pakankama;

Naujagimis, visą naktį yra neramus arba kelias valandas be pertraukos žinda;

Pavargusi ir mieguista mama.

11

5. Neišnešiotų naujagimių maitinimas.

Neišnešiotas naujagimis maitinamas, atsižvelgiant į intrauterinį amžių, kūno svorį ir sveikatos

būklę. Čiulpimo refleksas atsiranda 24-ą gestacinio amžiaus savaitę, nuo 32 savaitės jis sustiprėja,

nuo 32–34 savaitės susiderina su rijimo refleksu. Nuo 34 savaitės suderinami čiulpimas, rijimas ir

kvėpavimas. Taigi daugelis 34–35 gestacijos savaičių naujagimių sėkmingai žinda.

Neišnešiotas naujagimis maitinamas nepasterizuotu šviežiu savo motinos pienu. Jei tokios

galimybės nėra, maitinamas adaptuotais pieno mišiniais skirtais NN.

5.1. Maitinimo pradžia.

5.1.1. 35-36 gestacijos savaičių naujagimis, jeigu jo būklė gera, gali būti pridėtas prie krūties

per pirmąsias 2 val. po gimimo.

5.1.2. Mažiau kaip 34 gestacijos sav. naujagimis pradedamas maitinti kiek įmanoma anksčiau,

po 2–4 val.

5.1.3. Jeigu skiriamas trofinis ar minimalus enterinis maitinimas, mitybos poreikiai

patenkinami maitinant parenteraliniu būdu.

5.1.4. Trofinis ar minimalus enterinis maitinimas (10–20 ml/kg/d.) į bendrą reikiamo paros

skysčių kiekį neįskaičiuojamas.

5.1.5. Naujagimiams, kurie sveria < 1500 g ir (ar) mažiau kaip 32 sav. gestacijos, kuriems yra

hipoglikemijos rizika dėl metabolinės adaptacijos sutrikimų ar padidėjusio gliukozės

poreikio, skysčio ir maisto medžiagų poreikiui patenkinti, be MP, skiriamas PM (žr.

Metodiką „Naujagimių infuzinė terapija“).

5.2. Maitinimo būdas.

5.2.1. Visi NN, sveriantys mažiau negu 1800 g, ir didesni, kurie blogai čiulpia ir ryja,

maitinami pro zondą porcijomis (ne nuolatine infuzija). Zondas gali būti įkišamas pro burną

per kiekvieną maitinimą arba pro nosį ir laikomas 3–4 dienas.

5.2.2. Zondą įkišti pro burną rekomenduojama:

kai naujagimiui yra kvėpavimo nepakankamumo požymių;

kai taikoma kvėpuojamoji terapija (CPAP, ventiliavimas ar O2 terapija laisva tėkme);

kai yra choanų atrezija, nesuaugusi lūpa ir gomurys;

< 1000 g sveriantiems naujagimiams.

Visais kitais atvejais zondas gali būti įkištas pro nosį.

5.2.3. Zondo dydis:

Fr 8 – jei naujagimiui taikoma CPAC terapija pro nosies kaniules, kai reikia žarnų

dekompresijos;

Fr 6 – jei nėra kvėpuojamosios terapijos poreikio daugiau nei 1500 g sveriančiam NN;

12

Fr 5 – jei nėra kvėpuojamosios terapijos poreikio mažiau nei 1500 g sveriančiam NN.

5.2.4. Nepertraukiamai pro zondą maitinima, kai NN netoleruoja maitinimo porcijomis (KSS,

NEK). MP tolygiai lašinamas infuzine pompa.

5.2.5. Kai yra indikacijų, gali būti skiriamas maitinimas pro zondą, įkištą į dvylikapirštę ar

plonąją žarną.

5.2.6. Perėjimas nuo nepertraukiamo maitinimo pro zondą prie maitinimo pro zondą

porcijomis.

5.2.6.1. 2 valandas be pertraukos naujagimiui infuzuojamas toks maisto kiekis, kurį jis

gautų per 3 val., po to daroma 1 val. pertrauka, po to 2 val. vėl infuzuojamas

toks maisto kiekis, kurį jis gautų per 3 val., po to daroma 1 val. pertrauka ir t. t.

Tokie maitinimo ciklai kartojami 24–48 val.

5.2.6.2. Po 24–48 val. naujagimiui 1 valandą be pertraukų infuzuojamas toks maisto

kiekis, kurį jis gautų per 2 val., po to daroma 2 val. pertrauka ir t. t. Tokie

maitinimo ciklai kartojami 24–48 val.

5.2.6.3. Po 24–48 val. maisto kiekis infuzuojamas 1 valandą ir daroma 3 val. pertrauka,

ciklai kartojami.

5.2.6.4. Jei atsiranda gastroezofaginio refliukso, atpylimo simptomų, reikia grįžti prie

tokio maitinimo ritmo, kurį naujagimis gerai toleravo.

5.2.7. Perėjimas nuo maitinimo pro zondą prie maitinimo iš buteliuko ir (ar) krūties.

5.2.7.1. Tai nepriklauso nuo vaiko amžiaus ir kūno svorio.

5.2.7.2. Iš buteliuko ir (ar) krūties mėginama maitinti tada, kai NN pradeda čiulpti zondą,

pakankamai gera čiulpimo, rijimo ir kvėpavimo koordinacija, NN būklė stabili,

gerai auga svoris.

5.2.7.3. Perėjimui prie maitinimo iš buteliuko ir (ar) krūties svarbu naujagimį mokyti ir

parengti, taikant „kengūros“ metodą ir mokant čiulpti čiulptuką, laižyti ir

čiulpti spenelį.

5.2.7.4. Perėjimas turi būti laipsniškas: vienas iš maitinimų pro zondą pakeičiamas

atsargiai maitinant iš taurelės, šaukštelio, pipetės ar švirkšto, duodant čiulpti iš

buteliuko, maitinti pagalbininku, iš krūties ir t. t.

5.2.7.5. Jei naujagimis nesugeba iščiulpti reikiamo maisto kiekio, neiščiulpto maisto kiekį

reikia supilti pro zondą.

5.3. Maitinimo dažnis.

NN maitinamas kas 3 val., sveriantis mažiau negu 1500 g – 8–10 kartų per dieną, mažiau negu 1000

g – kas 2 val.

5.4. MP kiekis.

MP kiekis, kurio reikia vieno maitinimo metu pirmosiomis dienomis, skaičiuojamas atsižvelgiant į

skrandžio talpą: pirmąją parą – 1–2 ml/kg kūno svorio, antrąją – 4 ml/kg kūno svorio, trečiąją – 10

ml/kg kūno svorio. Rekomenduojamos maitinimo pro zondą dozės nurodytos 7 priede.

13

Atsižvelgiant į NN būklę ir maisto toleravimą, MP kiekis gali būti didinamas lėtai: 15–20 ml/kg/d.

ar greitai: skiriant 30–35 ml/kg/d. Maisto kiekis palaipsniui didinamas iki 150 ml/kg/d. (žr. 8

priedą).

5.5. Energijos ir sudedamųjų maisto dalių poreikis.

5.5.1. Tiksliausiai pieno kiekis apskaičiuojamas pagal kalorijas. Nustatyta, kad 1 litre motinos

pieno yra 670 kcal.

5.5.2. Paros kalorijų poreikis:

5.5.2.1. Pirmąją parą neišnešiotas naujagimis turi gauti 35– 40 kcal/kg/d. ir + 5 kcal/kg/d.

kasdien iki 7 dienų;

5.5.2.2. 7 dienų naujagimis – 70 kcal/kg/d.;

5.5.2.3. 2 savaičių – 120 kcal/kg/d.;

5.5.2.4. 1 mėnesio – 140 kcal/kg/d.

5.5.3. Naujagimių skysčių poreikis nurodytas 1 priede, NN baltymų ir energijos poreikis,

atsižvelgiant į stabiliai augančio < 1800 g sveriančio NN būklę, nurodytas 2 priede.

5.6. Motinos pieno papildai.

Siekiant užtikrinti neišnešioto naujagimio baltymų ir mineralinių medžiagų poreikius ir jo kūno

svorio augimą, motinos pieną rekomenduojama papildyti (žr. 3, 4, 5, 6 priedus) ir tokiu pienu

maitinti mažiau nei 34 sav. gestacijos ir < 1500 g sveriančius naujagimius, jei maisto kiekis yra 80–

100 ml/kg/d., ir 1500–2000 g sveriančius naujagimius, kurių augimas nepakankamas. Maitinama

tol, kol pasiekiamas 2500 g svoris.

5.7. Adaptuoti pieno mišiniai skirti NN.

Jei galimybės žindyti ar maitinti ištrauktu motinos pienu nėra, neišnešiotas naujagimis maitinamas

mažo osmoliariškumo (≤ 300 mOsm/l) adaptuotais pieno mišiniais, skirtais neišnešiotiems

naujagimiams. Išnešiotiems naujagimiams maitinti skirti mišiniai netinka neišnešiotiems, nes

neužtikrina neišnešioto naujagimio poreikių.

5.8. Naujagimio enterinio maitinimo toleravimo vertinimas (žr. 9 priedą).

Jei naujagimiui yra žemiau išvardytos būklės, galima įtarti, kad yra NEK ir (ar) sepsis, todėl reikia

atlikti tyrimus (žr. Metodikas ,,Nekrotinis enterokolitas diagnostika - gydymas”, ,,Ankstyvos

naujagimių bakterinės infekcijos (ankstyvojo naujagimių sepsio) diagnostika ir gydymas” ir

,,Vėlyvosios naujagimių bakterinės infekcijos diagnostika ir gydymas”). Be to, maitinimo

netoleravimas gali būti susijęs su nebrandumu, CNS patologija, virškinimo trakto ligomis ir

patologijomis, metaboliniais sutrikimais ir kt.

5.8.1. Būklės, kurių atveju reikia apsvarstyti enterinio maitinimo sustabdymo poreikį:

hipoksija, acidozė, kraujotakos centralizacijos epizodai (taip pat ir vaisiaus);

daugėja apnėjos ar bradikardijos epizodų;

14

didėja O2 poreikis;

pučia pilvą, per priekinę pilvo sieną matomi žarnų kilpų kontūrai;

sumažėjusi ar išnykusi žarnų peristaltika;

turinio likutis skrandyje prieš maitinimą sudaro > 50 proc. skirto maisto ar > 5 ml/kg kūno

svorio;

skrandžio turinyje yra tulžies ar kraujo priemaišų;

vandeningos išmatos, dažnas tuštinimasis (8–10 kartų per dieną), šviežias arba slaptas

kraujavimas.

Skrandžio turinys tikrinamas kas antrą maitinimą, bet ne dažniau kaip kas 6 val.

5.9. NN augimo stebėjimas ir vertinimas.

5.9.1. Jeigu būklė stabili, jau antrą gyvenimo savaitę turėtų pradėti augti svoris. Stabilaus

augimo laikotarpiu svoris auga vidutiniškai po 15 g/kg/d., ūgis 0,5–0,8 cm/sav., galvos

apimtis – 0,8–1,1 cm/sav.

5.9.2. Naujagimiai sveriami kiekvieną dieną tokiu pačiu paros metu, ūgis ir galvos apimtis

matuojama kartą per savaitę. Koreguoto amžiaus, svorio, ūgio ir galvos apimties poslinkiai

nustatomi kartą per savaitę, nustatomas rodmenų procentilis.

5.9.3. Laboratoriniai tyrimai:

Hb, Ht Kartą per 2 sav.

Retikulocitai Kartą per 2 sav.

Kraujo serumo elektrolitai Kartą per 2 sav.

Šlapalas Kartą per 2 sav.

Kalcis, fosforas Kartą per 2 sav.

Šarminė fosfatazė Kartą per 2 sav.

5.9.4. Energijos ir baltymų poreikiai skaičiuojami atsižvelgiant į gimimo svorį tol, kol

pasiekiamas gimimo svoris, vėliau, atsižvelgiant į esamą ir (ar) apytikriai reikiamą svorį

pagal KA (žr. 10 ir 11 priedus).

6. SERGANČIŲ NAUJAGIMIŲ MAITINIMAS.

6.1. Eterinį maitinimą galima pradėti, jei:

naujagimio būklė stabili;

yra žarnyno peristaltika;

nėra įgimtų virškinimo trakto pažeidimų;

nėra žarnų nepraeinamumo požymių;

nėra akivaizdaus pilvo išpūtimo;

nėra NEK požymių;

nėra peritonito požymių;

nėra kraujavimo iš virškinimo trakto požymių;

nėra tulžies priemaišų skrandžo sultyse.

6.2. Enterinio maitinimo kontraindikacijos.

Stemplės atrezija;

15

Įgimti virškinimo trakto pažeidimai;

NEK požymiai;

Žarnų obstrukcijos požymiai;

Ūminė ligos fazė, ypač jei nėra peristaltikos, nestabili kraujotaka;

Maitinimo netoleravimo požymiai;

Įtariama, kad yra įgimtas metabolizmo sutrikimas.

6.3. Maitinimo būdas.

Žindymas;

Ištrauktas motinos pienas;

MP su papildais;

Adaptuotas mišinys pritaikytas išnešiotiems naujagimiams;

Adaptuotas mišinys pritaikytas neišnešiotiems naujagimiams;

Hidrolizuoti mišiniai;

Belaktoziai mišiniai;

Mišiniai, skirti įgimtomis medžiagų apykaitos ligomis sergantiems naujagimiams.

16

2. PRIEDAI.

1 priedas. Naujagimių vidutinis skysčių poreikis (ml/kg/p.)

2 priedas. Stabiliai augančių nn maisto sudedamųjų dalių poreikis (C. Agostoni et al.,2010,

www.jpgn.org)

3 Priedas. FM85 sudėtis (Nestle)

4 priedas. FMS sudėtis (Milupa)

5 priedas. Vitaminų kiekis FMS ir papildomas poreikis

6 priedas. Motinos pieno papildymas (Neonatal unit nutrition and feeding guidelines, 2012, Ashford

and St. Peter‘s hospitals, NHS)

7 priedas. Rekomenduojamos maitinimo pro zondą dozės (Cloherty, Eichenwald, Hansen,Stark,

2012)

8 priedas. Laikas, per kurį maisto kiekis palaipsniui didinamas iki 150 ml/kg/d.

9 priedas. Skrandžio turinio tikrinimas ir vertinimas

10 priedas. Neišnešiotų berniukų augimo (svorio, ūgio ir galvos apimties) grafikai (Fenton T.R.,

Kim J.H., 2013)

11 priedas. Neišnešiotų mergaičių augimo (svorio, ūgio ir galvos apimties) grafikai (Fenton T.R.,

Kim J.H., 2013)

12 priedas. Neišnešioto (< 1500 g svorio) naujagimio enterinio maitinimo algoritmas

(R.M.Torrazza, J.Neu, 2013)

13 priedas. Maitinimo zondo į skrandį kišimo algoritmas

http://www.jpgn.org/

1 priedas. Naujagimių vidutinis skysčių poreikis (ml/kg/p.)

Amžius

(para)

1 2 3 4 5 6 7 > 7

Išnešiotas 60 80 100 120 140 150 160 ≥180

Neišnešiotas

> 1000 g

60–80 90 90 120 120 ≤150 ≤150 ≤180

Neišnešiotas

751–1000 g

60–90 120 120 140 140 ≤150 ≤150 ≤180

Neišnešiotas

500 –750 g

100–130 150–180 150–180 130–150 130–150 ≤150 ≤150 ≤180

17

2 priedas. Stabiliai augančių nn maisto sudedamųjų dalių poreikis (C. Agostoni et al.,2010,

www.jpgn.org)

kg/p. 100/kcal

Skysčių poreikis (ml) 135–200

Energijos poreikis (kcal) 110–135 Baltymai (g) Svoris < 1 kg 4,0–4,5 3,6–4,1

Svoris 1–1,8 kg 3,5–4,0 3,2–3,6

Riebalai (g) Vidutinės grandies

triglicerolis < 40 %

4,8–6,6 4,4–6,0

Linoleno rūgštis (mg) 385–1540 350–1400

ἀ-linoleno rūgštis (mg) > 55 (0,9 % riebalų rūgščių) > 50

Dokosanhksaenolinė

rūgštis (mg) 12–30 11–27

Arachidono rūgštis (mg) 18–42 16–39 Angliavandeniai (g) 11,6–13,2 10,5–12

Natris (mg) 69–115 63–105

Kalis (mg) 66–132 60–120

Chloridas (mg) 105–177 95–161

Kalcis (mg) 120–140 110–130

Fosfatas (mg) 60–90 55–80

Magnis (mg) 8–15 7,5–13,6

Geležis (mg) 2–3 1,8–2,7

Cinkas (mg) 1,1–2,0 1,0–1,8 Varis (µg) 100–132 90–120 Selenas (µg) 5–10 4,5–9 Manganas (µg) ≤ 27,5 6,3–25 Floras (µg) 1,5–60 1,4–55 Jodas (µg) 11–55 10–50 Chromas (µg) 30–1230 27–1120 Molibdenas (µg) 0,3–5 0,27–4,5 Tiaminas (µg) 140–300 125–275 Riboflavinas (µg) 200–400 180–365 Niacinas (µg) 280–5500 345–5000

Pantoteno rūgštis (mg) 0,33–2,1 0,3–1,9 Pyridoksinas (µg) 45–300 41–273 Kobalaminas (µg) 0,1–0,77 0,08–0,7 Folio rūgštis (µg) 35–100 32–90

L- askorbo rūgštis (mg) 11–46 10–42 Biotinas (µg) 1,7–16,5 1,5–15 Vitaminas A (µg) (1 µg – 3,33 TV) 400–1000 360–740 Vitaminas D, TV/p 800–1000

Vitaminas E (mg) 2,2–11 2–10 Vitaminas K1 (µg) 4,4–28 4–25

Nukleotidai (mg) ≤ 5

Gholinas (mg) 8–55 7–50

Inozitolas (mg) 4,4–53 4–48

18

http://www.jpgn.org/

3 priedas. FM85 sudėtis (Nestle)

(5 g = 18 kcal 100 ml MP)

(ESPGHAN - European Society of Pediatric Gastroenterology, Hepatology and Nutrition Committee on Nutrition)

5g FM85 100 ml MP 100 ml

MP+FM 160 ml MP+FM

NN poreikis kg/p.

ESPGHAN 2010 m.

Baltymai (g) 0,8 1,5–1,8

1,0–1,2

2,3–2,6

1,8–2,0

3,7–4,2

2,9–3,2

< 1kg:4,0–4,5

> 1kg:3,5–4,0

AV (g) 3,6 6,7 10,3 16,5 11,6–13,2

Energ. (kcal) 18 67 85 136 110–135

Na (mmol) 1,2 0,9 2,1 3,4 3,0–5,0

K (mmol) 0,3 1,3 1,6 2,6 1,7–3,4

Ca (mmol) 1,3 0,8 2,1 2,6 3,0–3,5

P (mmol) 1,1 0,4 1,5 2,4 2,0–3,0

Cl (mmol) 0,5 1,8 2,3 3,7 3,0–5,0

Mg (mmol) 0,1 0,1 0,2 0,3 0,3–0,6

4 priedas. FMS sudėtis (Milupa)

(4,3 g = 15 kcal 100 ml MP)

(ESPGHAN - European Society of Pediatric Gastroenterology, Hepatology and Nutrition Committee on Nutrition)

4,3 g FMS 100 ml MP 100 ml MP+FM 160 ml MP+FM

NN poreikis kg/p.

ESPGHAN 2010 m.

Baltymai (g) 0,8 1,5–1,8 1,0–

1,2

2,3–2,6

1,8–2,0

3,7–4,2 2,9–

3,2

< 1kg:4,0–4,5

> 1kg:3,5–4,0

AV (g) 3,0 6,7 9,7 15,5 11,6–13,2

Energ. (kcal) 15 67 82 131 110–135

Na (mmol) 0,3 0,9 1,2 1,9 3,0–5,0

K (mmol) 0,1 1,3 1,4 2,2 1,7–3,4

Ca (mmol) 1,8 0,8 2,6 4,2 3,0–3,5

P (mmol) 1,5 0,4 1,9 3,0 2,0–3,0

Cl (mmol) 0,2 1,8 2,0 3,2 3,0–5,0

Mg (mmol) 0,3 0,1 0,4 0,6 0,3–0,6

19

5 priedas. Vitaminų kiekis FMS ir papildomas poreikis

Vitaminai FMS ir

150 ml MP

Papildomas

poreikis parai

Iš viso LMGSN paros

poreikis (per os)

2010 m.

Vit. A (VV) 650 714 1364 1300–3300

Vit. D (VV) 288 500 788 800–1000

Vit. E (mg) 3,9 4,7 8,6 2,2–11

Vit. K (μg) 9,5 9,5 4,4–28

Folinė rūgštis (μg) 77 25 102 35–100

6 priedas. Motinos pieno papildymas (Neonatal unit nutrition and feeding guidelines, 2012, Ashford and

St. Peter‘s hospitals, NHS)

MP kiekis 1 % 2 % 3 %

10 ml 0,1 g 0,2 g 0,3 g

15 ml 0,15 g 0,3 g 0,45 g

20 ml 0,2 g 0,4 g 0,6 g

25 ml 0,25 g 0,5 g 0,75 g

30 ml 0,3 g 0,6 g 0,9 g

35 ml 0,35 g 0,7 g 1,05 g

40 ml 0,4 g 0,8 g 1,2 g

50 ml 0,5 g 1,0 g 1,5 g

PASTABA

Niekada neruoškite daugiau nei 50 ml papildyto MP vienu metu, išskyrus atvejus, kai maisto reikia

daugiau nei 50 ml, nes toks pienas tinka vartoti ne ilgiau kaip 4 val.

Niekada nedėkite papildų į adaptuotus mišinius.

20

7 priedas. Rekomenduojamos maitinimo pro zondą dozės (Cloherty, Eichenwald, Hansen,Stark, 2012)

Naujagimio svoris (g) Pradinis MP kiekis (ml/kg/d.) MP kiekio didinimas

(ml/kg kas 12 val.)

< 1000 10 10

1001–1250 10–20 10

1251–1500 20–30 10–15

1501–1800 30 15

1801–2500 30–40 15–20

8 priedas. Laikas, per kurį maisto kiekis palaipsniui didinamas iki 150 ml/kg/d.

Naujagimio gestacinis

amžius

Maitinama

nepertraukiamai

Naujagimio gestacinis

amžius Maitinama porcijomis

23–25 sav. Per 15 dienų

26–28 sav. Per 12 dienų 26–28 sav. Per 12 dienų

29 sav. Per 10 dienų 29 sav. Per 10 dienų

30–35 sav. Per 8 dienas 30 sav. Per 8 dienas

31 sav. Per 6 dienas

32–35 sav. Per 4 dienas

21

9 priedas. Skrandžio turinio tikrinimas ir vertinimas

Skrandžio turinio likutis skrandyje prieš

maitinimą

Maitinimo taktika

< 3 ml/kg ar < 30% per paskutinį maitinimą

skirto maisto kiekio

Skrandžio turinio likutis sugrąžinamas atgal į skrandį

ir sumaitinamas visas reikiamas maisto kiekis

3–5 ml/kg ir (ar) 30–50 % per paskutinį

maitinimą skirto maisto kiekio

Skrandžio turinio likutis sugrąžinamas atgal į skrandį

ir skiriamo maisto kiekis apskaičiuojamas iš reikiamo

maisto kiekio atėmus skrandžio turinio likutį

> 5 ml/kg ir > 50 % per paskutinį

maitinimą skirto maisto kiekio

Maitinimas stabdomas ir vėl maitinama po 6 val., jei

klinikinė būklė nepablogėja

Skrandžio turinio likutis labai padidėja per

vieną maitinimą ar nuolat didėja per kelis

maitinimus


klinikinė būklė nepablogėja.

2 vienodi skrandžio turinio likučiai

skrandyje prieš maitinimą yra ≥ 3 ml/kg ar

yra 30–50 % per paskutinįjį maitinimą

skirto maisto kiekio


klinikinė būklė nepablogėja

Skrandžio turinio likutis vos žalsvas, bet

nėra maisto netoleravimo simptomų

(vėmimo, didelio skrandžio turinio likučio,

pilvo pūtimo) ar sisteminių simptomų

(nestabilios temperatūros, apnėjos,

bradikardijos)

Maitinimas tęsiamas

Patikrinama maitinimo zondo padėtis, ar jis ne

dvylikapirštėje žarnoje

Skrandžio turinio likutyje yra šiek tiek

kraujo, bet kitos sunkios patologijos

neturėtų būti

Maitinimas tęsiamas

Skrandžio turinio likutyje labai daug

kraujo

Maitinimo taktika aptariama su skyriaus vedėju ar

konsultantu

22

Gestacinis amžius (savaitės)

Data

Svo

ris

(kil

ogr

amai

)

Svo

ris

(kil

ogra

mai

)

Cen

tim

etra

i

Cen

tim

etra

i

Neišnešiotų berniukų augimo grafikai

Ūgis

Galvos apimtisSvo

ris

10 priedas. Neišnešiotų berniukų augimo (svorio, ūgio ir galvos apimties) grafikai (Fenton T.R., Kim J.H., 2013)

23

11 priedas. Neišnešiotų mergaičių augimo (svorio, ūgio ir galvos apimties) grafikai (Fenton T.R., Kim J.H., 2013)

Gestacinis amžius (savaitės)

Data

Svo

ris

(kil

ogr

amai

)

Svo

ris

(kil

ogra

mai

)

Cen

tim

etra

i

Cen

tim

etra

i

Neišnešiotų mergaičių augimo grafikai

Ūgis

Galvos apimtis

Svori

s

24

12 priedas. Neišnešioto (< 1500 g svorio) naujagimio enterinio maitinimo algoritmas (R.M.Torrazza, J.Neu, 2013)

Enterinis maitinimas MP ar NN adaptuotu mišiniu ir PM

Minimalus/trofinis maitinimas pro zondą iki 20 ml/kg/d. ir PM

Maitinimo toleravimas vertinamas kas 3 val.

Pilvo pūtimas, spalvos pokytis, skausmingumas, vėmimas ir

liekamasis skrandžio turinys > 50 % sumaitinto maisto tūrio ar

tulžis skrandžio turinyje ir klinikiniai simptomai

Pilvo rentgenograma: oringumo sumažėjimas, žarnų pneumatozė,

fiksuotos išsiplėtusios žarnų kilpos, nepraeinamumo požymiai, bet

laisvo oro nėra? Ir (ar) kraujingos išmatos?

Pilvo rentgenograma: laisvas

oras pilvaplėvės ertmėje

Maitinimas stabdomas,

laboratoriniai tyrimai,

skrandžio dekompresija,

antibiotikai 7–10 d.

Abejotina žarnų pneumatozė, laisvo oro nėra

Maitinimas stabdomas ir vertinamas 24 val.

Vėl pradedama maitinti

Pilvo rentgenograma normali.

Maitinimas tęsiamas: lėtai (per 30–

50 min. ar perfuzine pompa) arba

mažinamas maisto tūris

Tęsti maitinimą ne >

20ml/kg/d. ir PM NE

TAIP

TAIP Vaikų chirurgo

konsultacija

TAIP NE

TAIP

NE

Pagerėjimas

Pagerėjimas

Pagerėjimo nėra

25

Maitinimo zondo į skrandį kišimas

Maitinimo zondo dydžio parinkimas

Maitinimo zondo įkišimo ilgio matavimas

Pasirink reikiamą maitinimo zondo dydį, atsižvelgdamas į

naujagimio svorį


Turinio iš skrandžio siurbimas

Pabaiga

Maitinimo zondo įkišimo ilgio matavimas

Paimk maitinimo zondą

Matuok zondo ilgį: nuo lūpų kampo iki ausies spenelio ir nuo ausies

spenelio iki vidurio linijos, jungiančios bambos žiedą ir kardinę ataugą, jei zondas

kišamas pro burną

Pirštais pažymėk išmatuoto zondo ilgį

Lėtai įkišk zondą pro burną ar pro nosį į skrandį iki

išmatuotos žymos

Fiksuok maitinimo zondą prie lūpos kampo ir skruosto

pleistro juosteleMaitinimo zondo dydis parenkamas taip:- naujagimiams, sveriantiems mažiau kaip 1000 g, Nr. 3F-5F;- naujagimiams, sveriantiems 1000 g ir daugiau, Nr. 5F-8F.


Matuok zondo ilgį: nuo nosies sparnelio iki ausies

spenelio ir nuo ausies spenelio iki vidurio linijos,

jungiančios bambos žiedą ir kardinę ataugą, jei zondas

kišamas pro nosį

Naujagimiams, sveriantiems 1500 g ir mažiau, rekomenduojamas maitinimo zondo ilgis:< 750 g – 13 cm750–999 g – 15 cm1000–1249 g – 16 cm1250–1500 g – 16 cm

Turinio iš skrandžio siurbimas

Paimk 5–10 ml švirkštą

Prijunk švirkštą prie zondo

Ištrauk turinį iš skrandžio greitai, bet švelniai

Atjunk švirkštą nuo zondo

Palik zondą atvirą skrandžio dekompresijai

13 priedas. Maitinimo zondo į skrandį kišimo algoritmas

26

27

3. LITERATŪROS SĄRAŠAS.

1. Infant and young child feeding. Model Chapter for textbooks for medical students and allied

health professionals. 2009. WHO

2. Hay WW. Nutrient supplies for optimal health in preterm infants. JPGN. 2007.

3. Agostoni C. et al. Enteral nutrient Supply for Preterm Infants: Commentary from the

European Society for Paediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition Committee on

Nutrition, JPGN, vol.50, N.1, January 2010. P.85-91.

4. Fallon E.M. et al. A.S.P.E.N. Clinical Guidelines: Nutrition Support of Neonatal Patients at

Risk for Necrotizing Enterocolitis. Journal of Parenteral and Enteral nutrition, 2012, P.506-

523.

5. Peter Reinolds. Neonatal unit nutrition and feeding guidelines, 2012, Ashford and St. Peter‘s

hospitals, NHS

6. Ors R. The practical aspects of enteral nutrition in preterm infants. JPNIM, 2013;2(1): 35-40.

7. Parker L.A. et al. Scientifically Based Strategies for Enteral Feeding in Premature Infants.

Neoreviews 2013;14;e350-359.

8. Torrazza R.M., J.Neu. Evidence – Based Guidelines for Optimization of Nutrition for the

Very Low Birthweight Infant. Neoreviews 2013;14;e340-349.

9. Di Natale C., Di Fabio S. Fortification of maternal milk. JPNIM, 2013;2(2): 1-5.

10. Fenton T.R., Kim J.H. A systematic review and meta-analysis to revise the Fenton growth

chart for preterm infants. BMC Pediatrics 2013, 13:59.

11. T.W.Hale. Medications and Mothers‘ milk. Hale Publishing,Twelfth edition, 2006

12. www.uptodata.com Schanler R.J. Approach to enteral nutrition in the premature infant, 2013

http://www.uptodata.com/

29

METODIKA


REKOMENDACIJOS

II. METODIKOS PROCEDŪRŲ APRAŠAS

30

1. Procedūros ,,Maitinimo zondo į skrandį įkišimas” aprašas.

1.1. Procedūros aprašas skirtas: gydytojams neonatologams, vaikų gydytojams, naujagimių

slaugytojams.

1.2. Indikacijos:

1.2.1. Skrandžio dekompresijos atlikimas;

1.2.2. Maitinimas pro zondą.

1.3. Procedūrai atlikti reikia: vieno žmogaus.

1.4. Reikalingos priemonės

Apžiūros pirštinės;

Maitinimo zondai (Nr. 3F, 5F, 8F);

5 ml ar 10 ml švirkštas;

Sterilus injekcinis vanduo;

Pleistro juostelės;

Siurblys ir siurbimo kateteris Nr. 10.

1.5. Eiga.

1. Maitinimo zondo dydžio parinkimas.

Naujagimiams, sveriantiems mažiau kaip 1000 g, maitinimo zondas Nr. 3F - 5F.

Naujagimiams, sveriantiems 1000 g ir daugiau, maitinimo zondas Nr. 5F - 8F.

2. Maitinimo zondo įkišimo ilgio matavimas.

Paimamas maitinimo zondas ir išmatuojama, kokio ilgio zondą reikės įkišti į skrandį.

Matuojama nuo lūpų kampo (ar nosies sparnelio, kišant zondą pro nosį) iki ausies spenelio ir

nuo ausies spenelio iki vidurio linijos, jungiančios bambos žiedą ir kardinę ataugą. Pirštais

pažymimas išmatuoto zondo ilgis.

Naujagimiams, sveriantiems 1500 g ir mažiau, maitinimo zondo ilgį rekomenduojama

parinkti, įkišant zondą pro burną.

Svoris (g) Maitinimo zondo įkišimo ilgis (cm)

< 750 13

750–999 15

1000–1249 16

1250–1500 17

3. Maitinimo zondo kišimas į skrandį.

Nusiplaunamos rankos ir užsimaunamos pirštinės.

Jei reikia, iš burnos ir nosies išsiurbiamas sekretas.

Naujagimis paguldomas ant nugaros, šiek tiek pakelta galva.

Išmatuojamas maitinimo zondo įkišimo ilgis.

Maitinimo zondo galas sudrėkinamas steriliu injekciniu vandeniu.

Lėtais judesiais pro burną įkišamas zondas į skrandį iki išmatuotos žymos.

31

Maitinimo zondo kišimas pro nosį: lėtais judesiais pro nosį įkišamas zondas į skrandį iki

išmatuotos žymos. (Nepatariama kišti maitinimo zondą pro nosį 1500 g ir mažiau

sveriantiems naujagimiams).

4. Turinio iš skrandžio siurbimas.

Paimamas 5–10 ml švirkštas ir prijungiamas prie maitinimo zondo. Greitai, bet švelniai

ištraukiamas turinys iš skrandžio.

5. Švirkšto nuo zondo atjungimas.

Švirkštas atjungiamas nuo maitinimo zondo ir zondas paliekamas atviras, kad iš skrandžio galėtų

išeiti oras.

6. Maitinimo zondo fiksavimas.

Pleistro juostele maitinimo zondas pritvirtinamas prie naujagimio skruosto.

1.6. Galimos komplikacijos, jų šalinimo būdai, prevencija

Apnėja ir bradikardija. Dėl klajoklio nervo (n. vagus) dirginimo. Ventiliuoti kvėpavimo

maišu pro kaukę.

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos perforacija ar užpakalinės nosiaryklės

sienelės sužalojimai. Maitinimo zondą kišti į skrandį švelniai, ne per jėgą.

Hipoksija. Sustojus kvėpavimui, ventiliuoti kvėpavimo maišu pro kaukę.

Aspiracija skrandžio turiniu. Gali įvykti dėl netaisyklingos zondo padėties. Maitinimo

zondo padėtį reikėtų nuolat tikrinti.

2. Kontroliniai lapai.

Procedūros ,,Maitinimo zondo į skrandį kišimas” kontrolinis lapas

32

Procedūros ,,Maitinimo zondo į skrandį kišimas” kontrolinis lapas

PROCEDŪROS

„MAITINIMO ZONDO Į SKRANDĮ KIŠIMAS“

KONTROLINIS LAPAS

Gydytojams neonatologams, vaikų gydytojams, naujagimių slaugytojams, dirbantiems antrinio ir tretinio lygio

akušerines ir neonatologines paslaugas teikiančiuose stacionaruose

Indikacijos Priemonės

Jeigu yra arba įtariama, kad yra, NEK klinikinių požymių,

reikia kišti maitinimo zondą į skrandį dekompresijai atlikti.

Apžiūros pirštinės

Maitinimo zondai (Nr. 3F, 5F, 8F)

5 ml ar 10 ml švirkštas

Sterilus injekcinis vanduo

Pleistro juostelės

Siurblys ir siurbimo kateteris Nr. 10

Procedūros eiga

1. Maitinimo zondo dydžio parinkimas.

Pasirenkamas reikiamo dydžio, atsižvelgus į naujagimio svorį, maitinimo zondas:

Naujagimiams, sveriantiems mažiau kaip 1000 g, Nr. 3F - 5F.

Naujagimiams, sveriantiems 1000 g ir daugiau, Nr. 5F - 8F.

2. Maitinimo zondo įkišimo ilgio matavimas.

Paimamas maitinimo zondas.

Matuojamas zondo ilgis, kišant zondą pro burną: nuo lūpų kampo iki ausies spenelio ir nuo ausies spenelio iki

vidurio linijos, jungiančios bambos žiedą ir kardinę ataugą.

Matuojamas zondo ilgis, kišant zondą pro nosį: nuo nosies sparnelio iki ausies spenelio ir nuo ausies spenelio

iki vidurio linijos, jungiančios bambos žiedą ir kardinę ataugą.

Naujagimiams, sveriantiems 1500 g ir mažiau, rekomenduojamas maitinimo zondo ilgis:

< 750 g – 13 cm

750–999 g – 15 cm

1000–1249 g – 16 cm

1250–1500 g – 16 cm

Pirštais pažymimas išmatuoto zondo ilgis.

3. Maitinimo zondo į skrandį kišimas.

Nusiplaunamos rankos ir užsimaunamos pirštinės.

Jei reikia, išsiurbiamas sekretas iš burnos ir nosies.

Naujagimis paguldomas ant nugaros, šiek tiek pakelta galva.

Išmatuojamas maitinimo zondo įkišimo ilgis.

Maitinimo zondo galas sudrėkinamas steriliu injekciniu vandeniu.

Lėtais judesiais pro burną įkišamas zondas į skrandį iki išmatuotos žymos.

Maitinimo zondo kišimas pro nosį: lėtais judesiais pro nosį įkišamas zondas į skrandį iki išmatuotos žymos

(nepatariama kišti maitinimo zondą pro nosį 1500 g ir mažiau sveriantiems naujagimiams).

Zondas fiksuojamas lūpų kampo ir skruosto pleistru.

4. Turinio iš skrandžio išsiurbimas.

Paimamas 5–10 ml švirkštas.

Švirkštas prijungiamas prie zondo.

Turinys iš skrandžio ištraukiamas greitai, bet švelniai.

Švirkštas atjungiamas nuo zondo.

Zondas paliekamas atviras skrandžio dekompresijai.

33

METODIKA


REKOMENDACIJOS

III. METODIKOS ĮDIEGIMO APRAŠAS

34

1. Būtinų resursų (medicininės įrangos, žmogiškųjų ir kt.) aprašymas.

1.1. Būtinieji resursai nurodyti:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-30 įsakyme Nr. V-302 ,,Dėl

bendrųjų neonatologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo

reikalavimų”;

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-09-23 įsakyme Nr. V-900 ,,Dėl

nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo”.

1.2. Būtini dokumentai:

ASPĮ direktoriaus įsakymas, leidžiantis naudotis metodika ,,Išnešioto ir neišnešioto

naujagimio maitinimo rekomendacijos”.

1.3. Žmogiškieji resursai ir darbo organizavimas stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros

įstaigose, teikiančiose tretinio ir antrinio lygio akušerijos ir neonatologijos paslaugas.

1.3.1. Gydytojo neonatologo pareigos, kvalifikacija ir atsakomybė (Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2008-12-09 įsakymas Nr. V-1237 ,,Dėl Lietuvos medicinos

normos patvirtinimo. Gydytojas neonatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir

atsakomybė“).

1.3.1.1. Gydytojas neonatologas arba vaikų ligų gydytojas privalo kvalifikuotai

konsultuoti ir informuoti moteris naujagimio žindymo klausimais gimdymo

palatoje ir naujagimių skyriuje, atsižvelgdamas į naujagimio gestacinį amžių,

būklę po gimimo.

1.3.1.2. Gydytojas neonatologas arba vaikų ligų gydytojas turi žinoti PSO naujagimių ir

kūdikių maitinimo rekomendacijas, naujagimiui palankios ligoninės kriterijus,

jais vadovautis, skatinti ir palaikyti naujagimių žindymą.

1.3.1.3. Gydytojas neonatologas arba vaikų ligų gydytojas privalo nuolat kelti profesinę

kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

1.4. Priemonės.

1.4.1. Nežindančio naujagimio maitinimo priemonės:

taurelė;

šaukštelis;

pipetė;

švirkštas;

buteliukas;

čiulptukas arba žindukas;

maitinimo zondas;

maitinimo pagalbininkas.

1.4.2. Pientraukis.

1.4.3. Šaldytuvas.

1.4.4. Adaptuoti mišiniai, skirti išnešiotiems, neišnešiotiems ir sergantiems naujagimiams

maitinti.

Glaustas metodikos pristatymas

35

Metodikos „Išnešioto ir neišnešioto naujagimio maitinimo rekomendacijos“ svarbiausi teoriniai aspektai

Motinos pienas – vienintelis idealus maistas naujagimiui ir pirmųjų 5–6 mėn. kūdikiui.

Pagrindinis sėkmingo naujagimio žindymo požymis yra gera bendroji naujagimio būklė. Jis aktyviaižinda, svoris kinta pagal amžiaus normas, tuštinasi ir šlapinasi.

NN maitinamas, atsižvelgiant į intrauterinį amžių, kūno svorį ir sveikatos būklę.

Sergantis naujagimis maitinamas, atsižvelgiant į sveikatos būklę.

36

Metodikos „Išnešioto ir neišnešioto naujagimio maitinimo rekomendacijos“ svarbiausi praktiniai aspektai

Pirmasis žindymas. Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūtiesarba pats susiranda krūtį padėtas motinai ant krūtinės) taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo. Žindoma neribojant trukmės.

Naujagimis maitinamas pagal poreikį.

NN, sveriantys mažiau negu 1800 g, ir didesni, kurie blogai čiulpia ir ryja, maitinami pro zondą.

Praktiniame darbe rekomenduojama remtis metodikos aprašo priede pateiktomis lentelėmis iralgoritmu.

37

Būtinos metodikos „Išnešioto ir neišnešioto naujagimio maitinimo rekomendacijos“ įdiegimo priemonės ASPĮ direktoriaus įsakymas, įpareigojantis naudotis metodika ,,Išnešioto ir neišnešioto naujagimio

maitinimo rekomendacijos”.

Žmogiškieji resursai: visi ASPĮ darbuotojai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas, pagalkompetenciją.

Priemonės:

Nežindančio naujagimio maitinimo priemonės;

Pientraukis;

Šaldytuvas;

Adaptuoti maitinimo mišiniai, skirti išnešiotiems, neišnešiotiems ir sergantiemsnaujagimiams.

38

Personalo mokymo planas

Teorinė informacija ir praktinio taikymo aspektai (žr. Metodikos aprašą).

Rekomenduojama visiems komandos nariams (akušeriams-ginekologams, akušeriams,anesteziologams-reanimatologams, neonatologams, slaugytojams) įsisavinti savarankiškai, po to aptarti bendro susirinkimo (skyriuose ar ligoninės padalinyje) metu.

Numatomos aptarimo datos.

39

Metodikos „Išnešioto ir neišnešioto naujagimio maitinimo rekomendacijos“ auditas

Tikslas – užtikrinti naujagimiui palankią aplinką, žindymą ir tinkamą maitinimą,atsižvelgiant į naujagimio gestacinį amžių ir būklę.

TvarkaAtsakingo už metodikos įdiegimo auditą asmens (akušerio ir (ar) gydytojo neonatologo)

paskyrimas.

Auditas atliekamas pagal pateiktus kriterijus: kartą per 3 mėnesius tretinio lygio akušerijos ir neonatologijos paslaugas teikiančiuose

stacionaruose;

kartą per 6 mėn. – antrinio lygio akušerines ir neonatologines paslaugas teikiančiuosestacionaruose

Audito rezultatų aptarimas su bendradarbiais.

Sprendimų priėmimas ir suderinimas su administracija.

40

41

METODIKA


REKOMENDACIJOS

IV. METODIKOS AUDITO APRAŠAS

42

1. Išsamus įdiegtos metodikos efekto ligoninėje audito aprašas.

1.1. Kartą per 3 mėnesius tretinio lygio akušerijos ir neonatologijos paslaugas teikiančiuose

stacionaruose, kartą per 6 mėn. – antrinio lygio akušerines ir neonatologines paslaugas teikiančiuose

stacionaruose atliekamas įdiegtos metodikos efekto auditas.

1.2. Audito metu tikrinama:

ar ligoninei, kurioje gimė naujagimis, yra suteiktas palankios naujagimiui ligoninės vardas;

jei ne, klausiama ar ligoninė, kurioje gimė naujagimis, siekia tokio vardo;

išnešiotų ir (ar) neišnešiotų naujagimių maitinimo aspektai;

primaitinimo adaptuotu pieno mišiniu pagrįstumas.

1.3. Audito metu vertinami įrašai naujagimių ligos istorijose.

1.4. Audito kriterijai.

1.4.1. Ar naujagimio maitinimo būdas pasirinktas pagal naujagimio gestacinį amžių ir būklę?

1.4.2. Ar naujagimis žindytas gimdymo palatoje ar operacinėje per pirmąsias 2 val.?

1.4.3. Ar adaptuoti pieno mišiniai skiriami pagal indikacijas?

1.4.4. Ar pasirinktas naujagimio maitinimo būdas yra tinkamai paskirtas ir dokumentuotas

naujagimio ligos istorijoje?

1.4.5. Ar vertinant neišnešiotų naujagimių maitinimą ir augimą atsižvelgiama į koreguotą

amžių?

2. Išsamus auditorių funkcijų aprašymas.

2.1. Atsakingo už metodikos įdiegimo auditą asmens (akušerio ir (ar) gydytojo neonatologo)

paskyrimas.

2.2. Auditorius patikrina 10–20 atsitiktinai parinktų naujagimių ligos istorijų.

2.3. Užpildoma klinikinio audito anketa, atsakoma į klausimus “taip” ir “ne” (žr. 1 priedą).

Užpildytos anketos analizuojamos, audito išvados pateikiamos lentelėje (žr. 2 priedą).

2.4. Rezultatai aptariami su skyriaus ar ligoninės administracija.

2.5. Sprendimų priėmimas ir suderinimas su administracija.

3. Svarbiausių kriterijų, kuriuos įtraukus į informacinę sistemą būtų galima daryti analizę

nacionaliniu mastu, sąrašas.

Vien tik žindomų naujagimių akušerijos stacionaruose procentas.

4. Priedai.

1 priedas. Audito metu vertinami kriterijai

2 priedas. Audito išvados

43

1 priedas. Audito metu vertinami kriterijai

Klausimas Taip Ne Pažymėti, kokie veiksmai atlikti

Ar ligoninė turi palankios naujagimiui ligoninės

vardą?

Ar ligoninė siekia tokio vardo?

Naujagimis gimdymo palatoje

1. Ar pridėtas naujagimis prie motinos krūtinės per

2 val. po gimimo?

□ Paguldytas ant motinos krūtinės

tuoj pat po gimimo;

□ Žinda sėkmingai;

□ Nežinda;

□ Naujagimis neišnešiotas;

□ Naujagimis serga;

□ Motina negali žindyti.

2. Ar naujagimis būna kartu su motina? □ Gydomas NRITS;

□ Gydomas NLS;

□ Motina perkelta į kitą skyrių.

Naujagimio maitinimo ypatybės Naujagimio maitinimo būdas

3. Ar naujagimis žindomas?

□ Maitinamas pro zondą;

□ Maitinamas pipete;

□ Maitinamas švirkštu;

□ Maitinamas šaukšteliu;

□ Maitinamas iš taurelės.

4. Ar skatinamas ir mokomas žįsti krūtį?

5. Ar primaitinamas?

6. Ar primaitinama ištrauktu MP?

7. Ar primaitinamas parenteriniu būdu?

8. Ar nustatytos primaitinimo indikacijos? □ Sunkiai sergantis naujagimis;

□ Naujagimis sveria < 1500 g;

□ Naujagimis < 32 sav. GA;

□ Hipoglikemija;

□ Dehidratacija;

□ Metabolinės naujagimio ligos;

□ Motinos vaistai;

□ Motinos liga.

9. Ar nurodomos pieno mišinio skyrimo

indikacijos ligos istorijoje?

10. Ar dokumentuojamas skiriamas pieno mišinys?

44

11. Ar įvertintas neišnešioto naujagimio augimas ir

maitinimo poreikis pagal koreguotą amžių?

Išrašymas į namus

12. Ar pateiktos maitinimo rekomendacijos

naujagimį išrašant į namus?

□ Naujagimis tik žindomas;

□ Naujagimis žindomas iš dalies;

□ Parengtas išsamus gydymo istorijos

išrašas.

2 priedas. Audito išvados

Veiksmų planui vadovauja

Vardas, pavardė Kontaktai

Skiltyje „Reikiami veiksmai“ būtina tiksliai nurodyti reikiamus veiksmus rekomendacijai

įgyvendinti. Visi veiksmų plano atnaujinimai įrašomi skiltyje „Komentarai“.

Rekomendacija Reikiami

veiksmai (Jei nėra

reikiamų

veiksmų,

rašyti

„Nėra“)

Veiksmų

data

Atsakingas

asmuo

Komentarai, veiksmų

būklė (pateikti vykstančių

procesų pavyzdžius,

veiklos pakeitimus,

problemas, su kuriomis

susidurta įgyvendinant

pokyčius, priežastis, kodėl

rekomendacija neįvykdyta

ir kita)

Pokyčių

būklė (žr. išvadas)

Išvados:

1. Rekomendacija pradėta vykdyti, bet dar neįvykdyta.

2. Procesas vyksta.

3. Visiškai įgyvendinta.

4. Neįgyvendinta (pateikti priežastis).

5. Kita (pateikti paaiškinimą).

45

5. Literatūros sąrašas.

1. Infant and young child feeding. Model Chapter for textbooks for medical students and allied

health professionals. 2009. WHO

2. Hay WW. Nutrient supplies for optimal health in preterm infants. JPGN. 2007.

3. Agostoni C. et al. Enteral nutrient Supply for Preterm Infants: Commentary from the European

Society for Paediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition Committee on Nutrition,

JPGN, vol.50, N.1, January 2010. P.85-91.

4. Fallon E.M. et al. A.S.P.E.N. Clinical Guidelines: Nutrition Support of Neonatal Patients at Risk

for Necrotizing Enterocolitis. Journal of Parenteral and Enteral nutrition, 2012, P.506-523.

5. Peter Reinolds. Neonatal unit nutrition and feeding guidelines, 2012, Ashford and St. Peter‘s

hospitals, NHS

6. Ors R. The practical aspects of enteral nutrition in preterm infants. JPNIM, 2013;2(1): 35-40.

7. Parker L.A. et al. Scientifically Based Strategies for Enteral Feeding in Premature Infants.

Neoreviews 2013;14;e350-359.

8. Torrazza R.M., J.Neu. Evidence – Based Guidelines for Optimization of Nutrition for the Very

Low Birthweight Infant. Neoreviews 2013;14;e340-349.

9. Di Natale C., Di Fabio S. Fortification of maternal milk. JPNIM, 2013;2(2): 1-5.

10. Fenton T.R., Kim J.H. A systematic review and meta-analysis to revise the Fenton growth chart

for preterm infants. BMC Pediatrics 2013, 13:59.

11. T.W.Hale. Medications and Mothers‘ milk. Hale Publishing,Twelfth edition, 2006

12. www.uptodata.com Schanler R.J. Approach to enteral nutrition in the premature infant, 2013

http://www.uptodata.com/

47

METODIKA


REKOMENDACIJOS

V. INFORMACIJA VISUOMENEI

48

Informacija tėvams

Kodėl svarbu naujagimį žindyti?

Motinos pienas (MP) – vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmus 6 mėn. motinos piene

yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP

visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas, atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra

motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam

gyvenimui. Žindymas teigiamai veikia motiną ir jos naujagimį.

PSO pateikti mokslinių tyrimų duomenys apie žindymo įtaką vaiko sveikatai rodo, kad:

žindomi kūdikiai 2 kartus rečiau serga vidurinės ausies uždegimu, 5 kartus rečiau šlapimo

takų infekcinėmis ligomis, būdami vyresniojo amžiaus, rečiau yra nutukę, rečiau serga 1

tipo cukriniu diabetu, žarnų uždegimu, jiems yra mažesnė alergijos karvės pienui atsiradimo

rizika, jų rega yra geresnė už maitinamų pieno mišiniais, dantis rečiau pažeidžia ėduonis;

kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo, nežindytus

kūdikius 3 kartus dažniau ištinka staigi kūdikių mirtis.

Kodėl motinai naudinga žindyti savo naujagimį?

PSO pateikti mokslinių tyrimų duomenys apie žindymo įtaką motinos sveikatai rodo, kad:

po gimdymo žindamoms motinoms greičiau susitraukia gimda, todėl mažesnė kraujavimo

rizika, jų organizmas greičiau sustiprėja;

žindant nors 2 mėn., sumažėja tikimybė sirgti kiaušidžių vėžiu 25 proc.;

bent 3 mėn. žindžiusi motina du kartus rečiau serga krūties vėžiu.

Kaip dažnai reikia žindyti?

Pirmasis žindymas. Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūties arba

pats, padėtas motinai ant krūtinės, susiranda krūtį) taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip

per pirmąsias 2 val. po gimimo. Žindoma neribojant trukmės.

Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis

valandomis, tačiau pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau

kaip 8–12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus

daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės, susireguliuos

pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės). Sėkmingo ir

efektyvaus žindymo požymiai yra šie: naujagimis plačiai išsižiojęs, apatinė ir viršutinė lūpos

atvipusios, liežuvis apglėbęs spenelį ir areolę, areolės daugiau matyti virš viršutinės naujagimio

lūpos, žindant išsipučia žandai, traukimai lėti, gilūs, su trumpomis pauzėmis, girdėti rijimas,

motinos krūtis paminkštėja, pienas skiriasi ir iš kitos, tuo metu nežindomos krūties, naujagimis

palaipsniui atsipalaiduoja, pasisotinęs pats paleidžia krūtį ir užmiega.

Pirmas 2–5 dienas po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame ypač gausu

apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2–5 dienos iki 10 dienos gaminasi pereinamasis

pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemai vystytis. Brandus pienas atsiranda

nuo 10 paros ir tokios sudėties išlieka visą žindymo laikotarpį.

49

Jei naujagimis gimė per anksti, jei gimusiam naujagimiui nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai,

žindymas gali būti neįmanomas, kol naujagimis nepaaugs ir išmoks žįsti arba kol jo būklė

nepagerės. Tuo atveju naujagimis maitinamas ištrauktu MP, jei reikia – pro skrandžio zondą.

Neišnešiotam naujagimiui augti būtinas didesnis baltymo kiekis ir kaloringesnis maistas, todėl

neretai MP reikia papildyti. Jei naujagimis serga tam tikromis medžiagų apykaitos ligomis arba

naujagimio motina dėl savo sveikatos būklės žindyti negali, naujagimis bus maitinamas specialiai

parinktais pieno mišiniais.

Kartais kyla sunkumų žindant naujagimį, kurio liežuvio pasaitėlis yra trumpas. Naujagimis krūtį

apžioja ne visai taisyklingai, todėl pažeidžiami speneliai, jie įtrūksta, tampa skausmingi. Tokiu

atveju reikėtų kreiptis į veido žandikaulio chirurgus, kurie pakirps liežuvio pasaitėlį ir atlaisvins

liežuvį. Pakoregavus naujagimio žindymą, pagerėja ir motinos krūtų būklė.

Kokios pagalbos gali prireikti maitinant neišnešiotą ar sergantį naujagimį ?

Neišnešiotam ir sergančiam naujagimiui gali prireikti įvairių sričių specialistų: naujagimių gydytojų

ir slaugytojų, kartais – logopedų, kineziterapeutų pagalbos, bei didelės naujagimio motinos

kantrybės ir noro, siekiant tikslo – žindančio iš krūties ar maitinamo MP naujagimio.

Medicinos personalas visuomet suteiks reikiamą informaciją ir pagalbą žindant naujagimį,

atsižvelgs į Jūsų prašymus ir poreikius, gerbs Jūsų apsisprendimą.

Ar visi naujagimiai gali žįsti krūtį?

iŠneŠioto ir neiŠneŠioto naujagimio maitinimo · narkomanija ir toksikomanija; motinos aktyvi...

Documents