ikimokyklinio ugdymo programa...6. akcentuoti vaiko ir gamtos ryšį, sužadinant smalsumą...

0

PAKRUOJO R. LYGUMŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA

PRITARTA

Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2017 m.

rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-254

PATVIRTINTA

Pakruojo rajono Lygumų pagrindinės

mokyklos direktoriaus pavaduotojo ugdymui,

l. e. direktoriaus pareigas,

2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-95

PATVIRTINTA

Pakruojo r. Lygumų pagrindinės

mokyklos direktoriaus

2019 m. rugsėjo 2 d.

įsakymu Nr. V- 185

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

2019 m.

1

TURINYS

I skyrius. Bendrosios nuostatos.................................................................. 2

II skyrius. Ikimokyklinio ugdymo principai ............................................. 4

III skyrius. Tikslai ir uždaviniai ................................................................. 5

IV skyrius. Ugdymo turinys, metodai ir priemonės .................................. 6

V skyrius. Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas ...................................... 38

Naudota literatūra ir šaltiniai ................................................................... 41

2

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Švietimo tiekėjo pavadinimas: Pakruojo r. Lygumų pagrindinė mokykla

Teisinė forma: Pakruojo rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga

Grupė: Ikimokyklinio ugdymo

Veiklos pradžia: 2017 m. rugsėjo 1 d.

Teikiamos paslaugos: ikimokyklinis ugdymas

Ugdymo(si) kalba: lietuvių

Įstaigos kodas: 190066759

Adresas: Mokyklos g. 7, Lygumų mstl., Lygumų sen., LT-83306 Pakruojo r. sav.

Tel. (8 421) 43 741

El. paštas [email protected]

Filosofinė ugdymo kryptis

Ugdymo procesas orientuotas į humanistinę ugdymo kryptį. Ypač pabrėžiama vaiko

saviraiškos galimybių svarba ugdymo procese.

Siekiame, kad vaikas darželyje būtų aktyvus, suteikiame vaikams pasirinkimo laisvę,

leidžiame vaikams savarankiškai pasirinkti mėgstamas veiklos sritis, skatiname juos kūrybiškai

veikti, gerbiame vaiką.

Ugdymas negali susidėti iš vienos filosofinės krypties – ugdymas turi būti daugumos teorijų,

filosofinių minčių ir krypčių derinys, atitinkantis lietuviškumo principus. Čia tinka S. Šalkauskis,

kuris didelį dėmesį skyrė tautiniam auklėjimui.

Artima Ž. Piažė filosofija, analizuojanti vaikų mąstymo procesus, nustatanti vaiko mąstymo

raidos stadijas. Jo svarbiausias teiginys „Individas yra aktyvus, žingeidus ir išradingas visą savo

gyvenimą, lyg ir apibrėžia pačius svarbiausius pedagogo uždavinius ugdomoje aplinkoje.

Pagal šią programą mūsų darželyje siekiama, kad vaikas kuo daugiau žaistų, ir kad ugdymas

vyktų per žaidimą. Piažė įrodė, kad, vaiko vystymosi raidos etapų negalima pažeisti – nei skubinant,

nei lėtinant – vaiko galios turi atsiskleisti natūraliai.

Darželyje dėmesys skiriamas pedagogų ir tėvų bendravimui ir bendradarbiavimui. Tai

pabrėžiama Z. Froido teorijoje. Jis teigia, kad žmogaus elgesiui didžiulę įtaką daro biologiniai

instinktai. Jo teiginys, kad, tėvų įtaka yra lemiamas veiksnys formuojantis sveikai asmenybei –

neginčijamas teiginys.

Vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų), bendruomenės poreikiai

Programa orientuota į vaiko poreikių tenkinimą. Vaiko poreikis turėti geras socialines,

edukacines vystymo(si )sąlygas yra vienas pagrindinių ir su vaiko amžiumi nesikeičiančių interesų.

Atsižvelgiant į individualius, specialiuosius poreikius, siekiame tenkinti pagrindinius vaiko

poreikius: saugumo, aktyvumo, žaidimo, bendravimo, bendradarbiavimo, pažinimo, saviraiškos.

Poreikis jaustis saugiai. Vaikas gali jaustis saugus, iš pradžių būdamas suaugusiųjų

globoje, palaipsniui ir pats mokosi saugoti save.

Poreikis judėti. Vaikas nuolat juda, bėgioja, sportuoja aktyviai veiklai skirtose zonose,

mankštos kambaryje, lauko aikštelėse.

Poreikis žaisti. Kiekviena vaikas turi galimybę žaisti su jam patinkančiais žaislais,

pasirinkti žaidimo vietą, draugus. Žaisdamas jis išreiškia savo socialinę patirtį, bendrauja.

Poreikis bendrauti. Vaikas nori būti gerbiamas, kitų pripažintas, kaip turintis savitų

gabumų, vertingų savybių, išlikti savitu, skirtingu nuo kitų.

mailto:[email protected]

3

Poreikis patenkinti savo smalsumą. Tenkindamas savo smalsumą, vaikas kaupia žinias,

tikslina turimus daiktų vaizdinius, veikia aplinkoje su įvairiais daiktais, kartu plečia savo žodyną.

Vaikas nori viską paliesti, pajausti todėl, kad jo saviti ugdymo(si ) metodai.

Poreikis būti savarankiškam. Vaikas nori pats savarankiškai valgyti, rengtis, pasirinkti

veiklą, priemones, žaislus.

Poreikis produktyviai ir kūrybingai veiklai. Šiuolaikinėje žinių ir technologijų

visuomenėje augantis vaikas domisi, nori žaisti kompiuterinius ir kt. žaidimus. Vaikas beveik visada

nori ką nors veikti: piešti, lipdyti, konstruoti. Tam, kad vaikas nuolat galėtų įgyvendinti savo

sumanymus, jam sudaromos palankios sąlygos tai atlikti, sukuriant lanksčią ir mobilią ugdymo(si)

aplinką.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) lūkesčiai susiję su vaiko ugdymu: jiems labai svarbu, kad būtų

sudarytos geros visapusiško ugdymo(si) sąlygos, kad būtų tenkinami specialieji ir išskirtinių

gebėjimų turinčių vaikų poreikiai, teikiama specialistų pagalba. Tėvų lūkesčiai: tinkama vaikų

priežiūra ir maitinimas, vaiko saugumo ir sveikatos užtikrinimas, vaiko mokėjimas bendrauti su

bendraamžiais ir su suaugusiais, savarankiškumas, pasirengimo priešmokyklinei grupei svarba ir

pan. Ikimokyklinio ugdymo grupėse puoselėjamos visos vaikų galios, lemiančios asmenybės vystymąsi ir integracijos į visuomenę sėkmę, tikslingai ugdomos vaikų vertybinės nuostatos, tenkinami svarbiausieji jų poreikiai: pažinimo, bendravimo, asmeninio vertingumo, saviraiškos, judėjimo, saugumo. Siekiant patenkinti įstaigą lankančių vaikų poreikius, taikomas visapusiškas vaikų ugdymas, atsižvelgiant į vaikų amžių, raidos ypatumus, specialiuosius poreikius. Įstaigą lankantiems vaikams teikiama logopedo pagalba. Šiuo metu įstaigą lanko 34 vaikai, galimybė ugdytis yra 35 vaikams (15 vaikų – 2-3 metų amžiaus ir 20 vaikų – 4-5 metų amžiaus grupėse).

Mokytojai ir kiti specialistai

Ikimokyklinio ugdymo grupėse (2-3 metų ir 4-5 metų) dirba po 2 ikimokyklinio ugdymo

mokytojas ir po 1 mokytojos padėjėją, pagalbą teikia logopedė, vaikų muzikinius gebėjimus lavina

0,25 etatu dirbanti muzikos vadovė.

Pedagogai nuolat kelia savo kvalifikaciją kursuose ir seminaruose. Įstaigos pedagogai dalijasi

gerąja darbo patirtimi su mokyklos pedagogais. Glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir su

priešmokyklinio ugdymo grupės mokytoja, bendruomenės nariais, mokykla.

Įstaigos savitumas

Įstaigoje veikia dvi ikimokyklinio ugdymo grupės. 4-5 metų vaikai yra ugdomi ikimokyklinio

ugdymo grupėje, įsikūrusioje mokyklos patalpose, o 2-3 metų vaikai - modulinio darželio patalpose.

Darželio kultūrą, jo savitumą nusako visos bendruomenės vertybės, įsitikinimai, bendri siekiai,

tradicijos. Pagrindiniai ugdymo uždaviniai – ugdyti doras, savarankiškas, sąmoningas, laisvai

mąstančias asmenybes, gebančias kūrybingai veikti. Sukurta saugi, jauki aplinka, leidžianti

pasireikšti visiems vaikų gebėjimams. Vaikai darželyje jaučiasi laukiami, saugūs, reikalingi ir

mylimi. Darželio grupė – atvira, sudaryta estetiška, vaiko kūrybingumą skatinanti aplinka.

Darželyje sudarytos sąlygos sportinei ir kultūrinei veiklai. Lauko teritorija ir įrenginiai leidžia

vaikams saugiai ir kūrybingai žaisti, tyrinėti. Ikimokyklinukai gali dalyvauti ir stebėti mokyklos

organizuojamą sportinę, meninę, kultūrinę veiklas bei dalyvauti bendrose seniūnijos tradicinėse,

valstybinėse ir kalendorinėse šventėse. Taip bendradarbiaudami tikimės, kad darželyje vaikams bus

gera ir jauku.

Požiūris į vaiką ir jo ugdymą

Programoje remiamasi keliomis filosofinėmis kryptimis ir pedagoginėmis teorijomis.

Progresyvizmo idėjos turi įtakos naujam požiūriui į vaiką ir jo ugdymą. Todėl vaikų gyvenimas

ikimokyklinėje įstaigoje organizuojamas taip, kad vaikui aktyviai veikiant būtų tenkinami jo

poreikiai, lavinami gabumai. Dėmesys skiriamas aktyviai vaiko saviraiškai, o ne žinių kaupimui.

Sudaromos sąlygos supančią tikrovę pažinti pačiam tyrinėjant ir eksperimentuojant. Naudojami

aktyvūs ugdymo metodai. Pagal rėmimosi šeima principą tėvai įtraukiami į ugdymo procesą. Taip

4

kuriama pasitikėjimo atmosfera tarp šeimos ir pedagogų, įtvirtinama bendra atsakomybė už vaikų

ugdymo ir ugdymosi rezultatus.

Progresyvus požiūris į ugdymą susiliečia ir su humanistinės pedagogikos teiginiais.

Pripažįstamos ir gerbiamos šeimos vertybės, tėvų bei vaiko teisės ir individualūs jo poreikiai.

Akcentuojamas draugiškas pedagogo ir vaiko bendravimas, teigiamų emocijų ir patyrimo svarba.

Remiantis ekologine raidos teorija stiprinamas savęs kaip šeimos, bendruomenės nario, tautos

atstovo suvokimas; vaikui sudaromos sąlygos gyvenamosios aplinkos, gamtos, tradicijų pažinimui ir

puoselėjimui.

Vadovaujantis kognityvinės teorijos teiginiais žadinamas vaiko smalsumas, kūrybiškumas,

savaip interpretuojant žinias ir įvykius. Orientuojantis į kultūros pedagogiką pripažįstama socialinių

ir kultūrinių veiksnių įtaka vaiko raidai, ugdymo procesas organizuojamas taip, kad vaikui

perteikiamos kultūros vertybės skatintų jo kūrybinius sugebėjimus.

Programoje atspindimi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Vaiko gerovės valstybės

politikos koncepcijos, Valstybinės švietimo strategijos 2013-2022 m. nuostatų teiginiai. Jungtinių

tautų vaiko teisių konvencijoje pripažįstama vaiko teisė į visapusišką globą, geras ir saugias sąlygas

gyventi ir sveikai vystytis be jokios prievartos, gerbiant jo pažiūras ir pripažįstant lygiateisiu

bendruomenės nariu. Vadovaujantis tuo įstaiga kuria optimaliai saugią ir sveiką aplinką, tenkinančią

vaiko pažinimo, judėjimo, saviraiškos poreikius. Organizuojant vaikų gyvenimą grupėje

atsižvelgiama į vaikų idėjas ir nuomonę. Remiantis Konvencijos nuostatomis apie visapusišką vaiko

asmenybės, pagarbos šeimos ir tautos tradicijoms ugdymą, programos turinys apima visas esmines

vaiko kompetencijas.

Atsižvelgiant į Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos bendrąsias nuostatas apie vaiko

teisę tapti kompetentingu rūpinantis savimi, plėtoti socialinius tarpasmeninius santykius, programoje

akcentuojamos vaikų savarankiškumo ugdymo, dalyvavimo bendruomenės gyvenime ir sėkmingos

socializacijos idėjos.

Remiantis Valstybinės švietimo strategijos 2013-2022 m. nuostatų įgyvendinimo priemonėse

išsakytomis mintimis apie ikimokyklinio ugdymo paslaugų plėtrą, sudaromos kuo palankesnės

ugdymosi sąlygos įvairių gebėjimų ir poreikių (tame tarpe ir specialiųjų) bei socialinę atskirtį

patiriantiems vaikams.

Bendroji ikimokyklinio ugdymo programa peržiūrima ir koreguojama bei atnaujinama esant

poreikiui (atsižvelgiant į ugdymo prioritetus, tėvų pastebėjimus bei pedagogų rekomendacijas).

Ugdymas vyksta vaikui žaidžiant, jo aktyvumas savaiminis arba inspiruotas. Skiriamas didelis

dėmesys vaikų gyvybės ir sveikatos apsaugai, socialiniam ir psichologiniam saugumui.

II SKYRIUS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

o Humaniškumo – vaiko ir suaugusiojo santykiai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu;

gerbiama vaiko patirtis, šeima ir jos tradicijos, palaikomi vaikų sumanymai ir džiaugiamasi

laimėjimais;

o Demokratiškumo – sudaromos vienodos ugdymosi sąlygos visiems vaikams nuo 2.5, 3

iki 6 metų; vaikas ir jo šeima nediskriminuojami nei dėl ekonominių, nei dėl rasinių, nei dėl socialinių

skirtumų;

o Tautiškumo – puoselėjamos tradicinės kultūros vertybės gerbiant kitų tautų papročius,

gyvenimo būdą ir tradicijas; diegiamos dorovinės nuostatos į vaiką supančią aplinką: žmonių santykius,

kultūros paveldą, gamtą;

o Integravimo ir diferencijavimo – ugdymo procesas organizuojamas akcentuojant

supančio pasaulio vientisumą ir artimiausios aplinkos ypatumus; atsižvelgiama į skirtingą vaikų patirtį,

individualias savybes, specialiuosius poreikius;

5

o Kūrybinio veiklumo – kurdamas vaikas išlaisvina savo vaizduotę, pajunta

džiaugsmą ir pasitenkinimą veikdamas bei pasiekęs rezultatą (teigiamas savęs vertinimas);

o Tęstinumo – vaikas ugdomas, atsižvelgiant į patirtį, įgytą šeimoje; laipsniškai

pereinama prie naujos ugdymo pakopos; ikimokyklinio ugdymo programa derinama su

priešmokyklinio ugdymo programa;

o Partnerystės su šeima ir bendruomene – siekiama tėvų ir bendruomenės sutelktumo

partneriškų, pagarbių santykių pagrindu.

III SKYRIUS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas kurti

sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius,

pažintinius poreikius.

Uždaviniai:

1. Sergėti ir stiprinti vaikų sveikatą, sudarant sąlygas aktyviam judėjimui, grūdinimui,

sveikai mitybai, žalingų įpročių prevencijai; sudaryti saugią aplinką, padedančią adaptuotis

ikimokyklinėje įstaigoje bei sėkmingai ugdytis.

2. Skleisti olimpizmo dvasią, ugdant kilnų ir garbingą elgesį ne tik sporte, bet ir

gyvenime, tikslo siekimą, kūno, valios ir minčių darną, džiaugsmą dėl įdėtų pastangų,

draugiškumo ir bendradarbiavimo jausmą.

3. Plėsti vaikų supratimą apie juos supantį pasaulį, sudarant galimybę laisvai judėti,

stebėti, pažinti, tyrinėti, bandyti, veikti, dalintis patirtimi.

4. Sudaryti sąlygas vaikų kūrybiškumo plėtotei, sugebėjimui atskleisti save įvairiomis

meninėmis priemonėmis ir būdais, kaip vertybę akcentuojant patį kūrybos procesą ir dalyvavimą

jame.

5. Plėtoti vaiko emocinę, socialinę ir kultūrinę patirtį, puoselėjant kultūros vertybes,

tautos ir šeimos tradicijas.

6. Akcentuoti vaiko ir gamtos ryšį, sužadinant smalsumą sąlyčiui su gamta ir aplinka,

pajaučiant save gamtos dalimi.

7. Plėtoti ypatingų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų gebėjimus, tenkinant jų

individualius poreikius.

8. Siekti glaudžios, užtikrinančios visapusišką vaiko vystymąsi partnerystės su šeima,

bendruomene, socialiniais partneriais.

Ugdymo vertybės

Ori, laisva, kūrybiška asmenybė.

Sėkmingai besimokantis, akyvus bendruomenės dalyvis, tolerantiškas skirtybėms.

Esminė ugdymo nuostata – iki šešerių metų kiekvienoje iš ugdymo (si) ir pasiekimų

vertinimo sričių įgytas santykis su savimi, su kitais ir su aplinka išreiškiantis nusiteikimas,

polinkis, požiūris.

6

IV SKYRIUS

UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS

2-3 metų vaikų

Ikimokyklinio ugdymo turinio išdėstymas

Rugsėjis

Tikslas: susipažinti su grupės, darželio patalpomis, jose esančiais daiktais, žaislais, grupės

darbuotojais, draugais, lauko aplinka.

Uždaviniai:

1. Sėkminga adaptacija naujoje aplinkoje, laikytis sutartų taisyklių, tvarkos.

2. Stengtis kurti šiltą mikroklimatą grupėje, bandyti išspręsti kylančius konfliktus, nesutarimus,

stengtis gražiai bendrauti ir padėti draugui.

3. Kūrybingai naudoti grupėje esančius žaislus, daiktus ir kitas priemones.

4. Pratintis klausti ir prašyti pagalbos, ieškoti informacijos.

5. Laikytis dienos rėžimo.

6. Sužinoti apie pavojus aplinkoje, pratintis veikti drauge – grupėje.

Siūlomos temos:

„ Aš darželyje“

„Mano grupė“

„Draugaukim“

„Ką man veikti“

„Mano grupės taisyklės“

„Mažos rankytės daug darbelių padaro“

„Esu nepaprastas ir įdomus“

„Pavojai aplink mus“

Kompetencija Vaiko veiksenos

Socialinė

kompetencija Save suvokia, kaip asmenį, stebi draugus, domisi kitais vaikais.

Bando savarankiškai pats naudotis stalo įrankiais, geria iš puodelio,

pratinasi prieš valgį plauti rankas ir naudotis tualetu.

Pratinasi atlikti nesudėtingas įsipareigojimus.

Pratinti reikšti jausmus draugams, šeimos nariams.

Džiaugtis žaislais, juos tausoti, saugoti ir globoti, pratinti dalintis su

draugais.

Sveikatos

saugojimo

kompetencija

Kartu su auklėtoja atlikus įvairius imitacinius veiksmus, derina juos su

auklėtoja.

Slepiasi, lipa, žaidžia su kamuoliu.

Mokyti judėti didelėje ir mažoje erdvėje.

Mokosi eiti poromis, vorele, po vieną.

Tyrinėti judėjimo aplinką.

Komunikavimo

kompetencija Mokosi grupėje esančių daiktų, baldų pavadinimus.

Padeda draugui susirasti žaislą, vietą atsisėsti.

Kalbinti žaislus, imituojant jų balsus.

Pažinti žaislus, daiktus, gyvūnus, kai kuriuos gamtos reiškinius

paveikslėlyje, bandyti pakalbėti apie tai.

7

Suvokti save, savo lytį, pažinti draugus, pasakyti jų vardus.

Mimika – gestais reiškia teigimas, neigiamas emocijas.

Trumpam įsijungia į žaidimą.

Pažinimo

kompetencija Supažindinti su grupėje esančiomis patalpomis, mokinti pasakyti jų

pavadinimus.

Bando sudėti žaislą iš kelių dalių, naudoja pagal paskirtį.

Atpažįsta daiktus paveikslėlyje.

Žaisdamas bando atkurti suaugusių veiksmus.

Pats susiranda norimą žaislą ir jį pasiima.

Bandyti žaisti vaidmeninius žaidimus.

Meninė

kompetencija Pratinasi naudotis pagalbiniais įrankiais veiksmams atlikti (susipažįsta

su popieriumi, pieštukais, teptukais, akvarele, kreidelėmis).

Džiaugiasi savo ir kitų darbeliais.

Pradeda kurti grupinius darbus.

Rugsėjo 25d. – mokymosi šeimoje diena.

Spalis

Tikslas: supažindinti vaikus su atėjusiu rudeniu ir kokias gėrybes jis mums duoda. Toliau siekti, kad

vaikai gerai jaustųsi grupės aplinkoje.

Uždaviniai: 1. Suvokti metų laikų kaitą.

2. Sužinoti apie rudens gėrybių naudą sveikatai, pažinti jų įvairovę.

3. Inicijuoti sveiką mitybą propaguojančią veiklą.

4. Mokinti užjausti silpnesnį, jei reikia suteikti jam pagalbą.

Siūlomos temos:

„Ką slepia miškas?“

„Seku seku pasaka“

„Daržovių kraitelė“

„Rudenėlio spalvos“

„Mano draugai – katytė ir šuniukas“

„Vitaminų pasaulyje“

„Lietaus lašiuko kelionė takeliu“

Kompetencija Vaikų veiksenos

Socialinė

kompetencija Dalyvauja nedidelės grupelės veikloje

Mėgdžioja suaugusių veiksmus

Stengiasi žaisti, tyrinėja, kuria.

Klausosi trumpų pasakojimų, eilėraštukų apie daržoves, vaisius,

miško žvėrelius.

Tyrinėja besikeičiančią gamtą, krentančius medžių lapus.

Sveikatos

saugojimo

kompetencija

Pats plaunasi ir nusišluosto rankas.

Atlieka nesudėtingus veiksmus: pats valgo, nusivalo burnyte ir

nosyte, valo, laisto.

Ragaudamas atskiria vaisius ir daržoves.

Mokinasi gaudyti rankomis kamuolį.

Judėti aplenkiant kliūtis, išlaikyti pusiausvyrą.

8

Derina rankų ir kojų judesius.

Komunikavimo

kompetencija Bendrauja su kitu, bando klausytis.

Turtinti žodyną naujais žodžiais susijusiais su rudeniu, mišku (grybų

pavadinimai, medžių, krūmų vardai, paukštelių skleidžiami garsai).

2-3 žodžiais bando atsakyti į auklėtojos klausymus.

Susipažįsta su daržovėmis, jų spalva, forma, dydžiu.

Pažinimo

kompetencija Susipažįsta su tikrais ir dirbtiniais gyvūnėliais, daržovėmis,

medžiais.

Bando įvardinti daiktų savybes.

Naudoja daiktus pagal paskirtį.

Tyrinėja, mokosi skaičiuoti.

Tyrinėja skirtingus medžių lapus, vaisius, daržoves.

Meninė

kompetencija Klausosi ramių linksmų kūrinėlių.

Pratinasi ritmiškai atlikti judesius.

Pratinasi orientuotis popieriaus lape.

Dažymas iš natūralių produktų (morkomis, burokėliais, lapais).

Gaminti įvairius darbelius iš natūralių medžiagų.

Štampavimas obuoliais, bulvėm, lapais, apelsinais.

Įvairūs darbeliai akvarele, modulinu.

Spalio 1d. – muzikos diena

Spalio 4d. – pasaulinė gyvūnijos diena

Spalio 4d. – tarptautinė šypsenos diena

Spalio 5d. – kūno kultūros ir sporto diena

Spalio 10d. – pasaulinė pašto diena.

Spalio 10d. – pasaulinė regėjimo diena

Spalio 10d. – pasaulinė košės diena.

Spalio 16d. – pasaulinė sveiko maisto diena

Spalio 19 – saldžiausia diena .

Spalio ? d. – atkeliauja dėdė rudenėlis.

Lapkritis

Tikslas: susipažinti su Vėlinėmis. Kaupti patirtį apie augalų, gyvūnų, žmonių pasiruošimą žiemai.

Uždaviniai: 1. Sužinoti mirusiųjų pagerbimo papročius.

2. Formuoti saugaus elgesio su ugnimi įpročius.

3. Skirti metų laikų kaitą pagal gamtinius pokyčius.

4. Siekti, kad vaikai jaustųsi saugūs grupės aplinkoje, patikėti, kad artimieji ir gerai pažįstami

žmonės yra geranoriški.

5. siekti, kad vaikai domėtųsi įvairaus amžiaus žmonėmis ir skirtų pagyvenusį žmogų nuo

jauno.

Siūlomos temos:

„ Kas mus rengia, šildo, puošia?“

„Ką žada oras?“

„Vieni auga, kiti sensta“

„Lietaus batukai“

„Gandro lizde“ (išskrenda paukščiai)

9

„Tiku taku laikrodukas“

„Diena ir naktis“


Socialinė

kompetencija Susiranda pagalbininkų žaidimams.

Skatinti įvardinti savo būseną, nuotaiką.

Mokytis susikaupti ir ramiai pabūti, ten kur reikia.

Gerbti draugus ir už save vyresnius.

Sveikatos

saugojimo

kompetencija

Tyrinėja gamtos reiškinius, juos atkartoja.

Judesiu, gestu, mimika parodo, kaip jaučiasi.

Skiria savo asmeniniu daiktus nuo kitų.

Atlikti pratimus įvairiais tempais stovint vietoje.

Ugdyti pastabumą, dėmesingumą.

Mokyti pažinti kūną.

Komunikavimo

kompetencija Reiškia norus ir pageidavimus.

Įvardija ką dabar veikia ar daro.

Vartyti knygeles ir bandyti pakalbėti apie tai ką mato, kas ką veikia.

Turtinti žodyną naudojant žodelius: maunasi, rišasi, velkasi, kepurė,

šalikas, pirštinės.

Skatinti vaikus rengiantis įvardinti kokį veiksmą atlieką.

Pakalbėti prie žvakelės apie jos reikšmę ir trumpai apie Vėlines.

Pažinimo

kompetencija Skatinti vaikus apsirengti ir nusirengti patiems, saugoti savo daiktus.

Grupuoja vienos rūšies daiktus.

Imituoja augalų augimą, gyvūnų judesius.

Dėlioja nesudėtingas dėliones, išardo ir vėl sudeda žaislą.

Stebint draugą bandyti pasakyti kokią jo nuotaiką, kaip jis jaučiasi.

Aptarti reikia elgtis gatvėje.

Susipažinti su šviesoforo spalvomis.

Meninė

kompetencija Susipažįsta su piešimo priemonėmis.

Derina kelis piešimo būdus.

Žaidžią judriuosius ir nesudėtingus muzikinius žaidimus.

Dekoruoja spalvina žvakeles.

Įvairūs darbeliai iš gamtinės medžiagos.

Pasigaminti šviesoforą.

Lapkričio 1d. – visų šventųjų diena.

Lapkričio 8d. – Europos sveiko maisto diena.

Lapkričio 15d. – tolerancijos diena.

Lapkričio 29d. – draugo diena.

Gruodis

Tikslas: suprasti Advento, Kalėdų, Naujųjų metų šventimo tradicijas.

Uždaviniai:

1. Pasiruošimas dalyvauti šventiniuose renginiuose, jaustis atsakingam, svarankiškam, susitelkti

bendrai veiklai. Būti mandagiam, jautriam, susitvardančiam.

2. Skatinti žodinę kūrybą, eksperimentuoti, žaisti kalba.

3. Pratintis bendrauti, veikti nedidelėje grupelėje, su visa grupe.

4. Siekti, kad vaikai pamąstytų apie praėjusius metus, ar jie buvo geri ar išdykę.

10

Siūlomos temos:

„Snaigės sukas ratu“

„Besmegenių šalyje“

„ U ti ti ti šalta“

„Sušilk prie Kalėdinės ugnelės“

„Žiemos pasaka“

Kompetencija Vaiko veiksenos

Socialinė

kompetencija Žaidžia su vaikais trumpus žaidimus.

Grupės patalpų puošimas.

Šoka Kalėdine tematika išreikšdamas nuotaiką mimika, judesiu.

Įsijaučia ir pajunta Kalėdinę šventinę nuotaiką.

Džiaugiasi snaigėmis ir žiemos vaizdais.

Sveikatos

saugojimo Paskatinti laisvai bėgioja, o pasakius sustoja.

Susikibus juda rateliu, vorele.

Atrasti kuo įvairesnių kūno dalių ir bandyti jas judinti, šokant,

imituojant gamtos judesius.

Žaidimai lauke su sniegu.

Komunikavimo

kompetencija Klauso nesudėtingų pasakų apie žiemą, keliais žodžiais papasakoja ką

girdėjo.

Ieško baltos spalvos daiktų, įvardija juos.

Naudoja naujus žodžius, stebint vaizdus, vartant knygeles (sniegas,

snaigė, pusto, ledas, besmegenis, sninga).

Puošiant grupę aptarti ką darysim, kabinsim, segsim, klijuosim,

padėsim, pakabinsim...

Pažinimo

kompetencija Bando patys nusivilkti žieminius rūbus (kepurę, pirštines, šaliką).

Varto žieminius paveiksliukus, įvardija ką mato.

Klauso nesudėtingų kūrinėlių apie žiemą.

Prisimena svarbiausius metų laikų kaitos požymius.

Padeda puošti grupę.

Aptarti, rūšiuoti, grožėtis žaisliukais, juos rūšiuoti.

Meninė

kompetencija Piešia, aplikuoja sniegą.

Piešia ornamentais, aplikuoja pirštines ir kepurės siluetą.

Dažo sniegą įvairiomis spalvomis.

Stebi, kaip tirpsta sniegas.

Gamina darbelius iš dėžučių, popieriaus susijusius su eglutėmis,

žaisliukais.

Kuria, konstruoja naudodamas žirkles.

Kalėdų senelio pasirodymas grupėje.

Naujieji metai.

Sausis

Tikslas: skatinti domėtis aplinka, suvokti gamtos unikalumą.

Uždaviniai:

1. Suvokti gyvūnų ir paukščių gyvybės ratą.

2. Laikytis higienos normų auginat gyvūnus namuose, ugdyti tinkamą elgesį su gyvūnais.

11

3. Atskleisti miško gyvenimą.

4. Plėsti supratimą apie gamtoje tykančius pavojus.

Siūlomos temos:

„ Pusnynuos nykštukai miega“

„Šalčio ūsai“

„Kas slepiasi miške?“

„Aš ir laikas. Rieda metų laikai“

„Paukšteliai ir žvėreliai žiemą“

„Aš ir gyvūnai aplink mane“


Socialinė

kompetencija Lėlių aprengimas žieminiais rūbais, rūpinimąsis jomis.

Atpažįsta daiktus reikalingus žiemai, juos apibūdinus.

Apie 10-15min dalyvauja grupės veikloje. Dainuoja, ploja, šoka.

Trumpų kūrinėlių apie paukštelius klausymas.

Ugdyti tvarkymosi, švaros įgūdžius.

Saugoti ir tausoti grupės bei savo daiktus, dalintis jais su draugais.

Mokyti padėti žiemojantiems žvėreliams, ugdyti meilę bei

užuojauta jiems.

Sveikatos

kompetencija Ragauja vaistažolių arbatos.

Žiemos pramogos lauke.

Žaidimas su įvairaus dydžio balionais.

Judesių koordinacijos žaidimai.

Mėtymo, gaudymo įgūdžių formavimas.

Komunikavimo

kompetencija Surūšiuoja balionus pagal spalvą ir dydį.

Susipažįsta su sniego savybėmis.

Turtinti žodyną naujais žodžiais susijusiais su pagalbą gyvūnams

lauke. (lesykla, šerykla, lesinti, sušalęs).

Skatinti vaikus drąsiai reikšti savo nuomonę ir įvardinti savo

jausmus.

Skatinti bendrauti tarpusavyje, aptariant ir padedant parinkti

žodelius nusakančius jų rūbų spalvą, apibūdina drabužius, jų pačių

išvaizdą.

Pažinimo

kompetencija Prisistato kitiems, ką nors pasako apie save.

Kalba vienas su kitu, siūlo, prašo, komentuoja.

Susipažįsta su žiemojančiais paukšteliais.

Toliau mokosi pažinti kūno dalis.

Aptaria mergaičių ir berniukų savitus bruožus.

Meninė

kompetencija Iš įvairių priemonių aplikuoja žiemos peizažus.

Bando kurti grupinį darbą žiemos tema.

Štampuoja ant popieriaus lapo.

Taiko kelias piešimo ir tapymo technikas kartu.

Sausio 6d. – trys karaliai

Sausio 13d. – laisvės gynėjų diena.

Sausio 20d. – pasaulinė sniego diena.

Vasaris

12

Tikslas: Saugoti ir puoselėti tautinį, kultūrinį identitetą stiprinti pasididžiavimo jausmą Lietuva.

Uždaviniai:

1. trumpas supažindinimas su lietuvių amatais, palyginimas su šiuolaikinėmis technologijomis.

2. Pakalbėti apie žmonių darbų įvairovę.

3. Ugdyti darbštumą. Formuoti darbinius įgūdžius. Kurti grožį, jį puoselėti ir džiaugtis su

kitais.

4. Turtinti kalbą priežodžiais, vaizdingais pasakymais, posakiais apie darbą.

Siūlomos temos:

„Aš Lietuvoje gyvenu“

„Žiema žiema bėk iš kiemo“

„Mažos mašinytės man labai patinka“

„Negirdėta, neregėta...“ (mįslės, patarlės, priežodžiai, pasakymai apie darbą)

„Ką mano mamytė ir tėvelis dirba?“ (apie profesijas)


Socialinė

kompetencija Apsirengia pasirinktą kostiumą, žaidžia, vaidina.

Žaisdamas atlieka ne tik realius veiksmus, bet ir tariamus (lyg

valgo, miega, važiuoja ir t.t.)

Skatinama puoselėti meilę artimiesiems, draugams.

Mokoma išreikšti savo emocijas, jas apibūdinti ir pabandyti

įvardinti kitų draugų emocijas.

Sveikatos

kompetencija Mėgdžioja pasakų personažų veiksmus (ropoja, šliaužia,

skraido...)

Valgio metu bando apibūdinti skonį (saldu, rūgštu, sūru, kartu).

Kūno dalių panaudojimas kai kurių skaičių bei sąvokų

mokymuisi ir įtvirtinimui.

Komunikavimo

kompetencija Pasako savo vardą, lytį, metus, parodo pirštais kiek metų.

Įsijungia į pasakojimą, bando kurti, dainuoti.

Supažindinama su tautiniais simboliais. Trumpų eilėraštukų

mokymasis.

Pagal gebėjimus mokomą skaičiuoti.

Klausomasi ir aptariamos mįslės, patarlės, priežodžiai,

pasakymai.

Pažinimo

kompetencija Supažindinama su Užgavėnėmis, mokomasi kaip išvaryti žiemą

iš kiemo.

Supažindinama ir mokomasi kokios spalvos yra Lietuvos

simboliuose, bandoma sutapatinti spalvas.

Skiriami berniukų ir mergaičių bruožai.

Aptariamos mašinų įvairovės, kuriama pieštų mašinėlių paroda.

Meninė

kompetencija Spalvina aplikuoja pasakų personažus.

Rengia kurtų mašinėlių paradą iš įvairių medžiagų. Kuriama

pieštų mašinėlių paroda.

Išbando naują techniką – lieja vašku ant popieriaus, medžio

šakeles.

Piešia ir spalvina Lietuvos atributiką.

Kuria Užgavėnių kaukes, jas matuojasi.

Vasario 14d. – Šv. Valentinas

13

Vasario 16d. – Valstybės atkūrimo diena

Vasario 25d. – Užgavėnės

Kovas

Tikslas: plėtoti vaikų patirtį, atliekant įvairius stebėjimus, tyrinėjimus. Gebėjimą matyti ir

saugoti gamtos grožį.

Uždaviniai: 1. Gėrėtis aplinka, susipažinti su kenksmingomis medžiagomis buityje.

2. Domėtis ir pažinti augalus, grįžtančius gandrus.

3. Saugiai elgtis buityje ir lauke.

4. Susipažinti su savo dantukais ir jų priežiūrą.

Siūlomos temos:

„Čir vir vir pavasaris“

„Pavasario saulutė nušvito meiliai“

„Kas už lango čiulba?“

„Kaip padėti žemei?“

„Ir juoksis dantukai, sveikučiai blizgės“

„Žemė žmonių planeta“


Socialinė

kompetencija Džiaugiasi savo ir draugų darbeliais.

Atpažįsta save, draugus, artimuosius nuotraukose.

Džiaugiasi pirmaisiais pavasario požymiais.

Atkreipiamas dėmesys į ilgėjančias dienas, bundančią gamtą.

Klausomasi pasakėlių, istorijų apie gamtą, augaliją.

Sveikatos

kompetencija Patys plaunasi rankas, jas nusišluosto.

Eina paskui auklėtoją grupėje, klauso nurodymų, įveikia kliūtis.

Judesių koordinaciją atliekant įvairius pratimus, pralindimas,

prašliaužimas pro kliūtis.

Komunikavimo

kompetencija Stengiasi deklamuoti eilėraštį, padainuoti dainelę.

Klausosi paukštelių, vandens čiurlenimo, kartoja išgirstus garsus.

Turtinti vaikų žodyną naujais žodžiais susijusiais su besikeičiančią

gamtą, atėjusiu pavasariu.

Pažinimo

kompetencija Mokosi parodyti kaip šviečia saulė, lietus lyja, medžiai linguoja ir t.t.

Mokosi naudotis daiktais pagal paskirtį (kibirėliu, semtuvėliu,

formelėmis).

Atranda naujus augalus esančius gamtoje, mokosi jų pavadinimų.

Atkreipiamas dėmesys į šiltėjantį orą ir besikeičiančią aprangą.

Susipažįsta su grįžtančiais paukščiais.

Meninė

kompetencija Žaidžia ratelyje, skraido kaip paukšteliai, straksi kaip kiškiai ir t.t.

Piešia pavasario ženklus, mokosi pavasario spalvų.

Atlieka įvairius eksperimentus su moliu, tešla, plastelinu ir kita.

Skatinti naudoti kuo daugiau įvairesnių spalvų.

Kovo 3d. – lėlių šventė

Kaziuko mugė ?

Kovo 11d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena

14

Kovo 20d. – žemės diena

Kovo 22d. – vandens diena

Kovo 25d. – gandrinės

Kovo 27d. – teatro diena

Balandis

Tikslas: siekti savo ir kitų saugumo, fizinio judėjimo, sveikos mitybos ir saugios gyvensenos

įgūdžių svarbos sveikatos supratimą.

Uždaviniai:

1. Įgyti žinių apie kūno sandarą, suvokti savo fizinę būklę ir kūno poreikius, rūpintis savo

higiena.

2. Įgyti pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis.

3. Ugdyti lankstumą, vikrumą, valią, ištvermę, drąsą.

4. Įgyti sveikos mitybos įpročių.

5. Domėtis vandens svarba žmogaus gyvenime.

Siūlomos temos:

„Ridu ridu margučiai“

„Žaidimų dienelės“

„Aš judu – neliūdžiu“

„Su vandenėliu veidą aš prausiu“

„Švaros karalius – Muilas“


Socialinė

kompetencija Stebi kitus vaikus, bando įsitraukti į bendrą veiklą.

Susiranda įdomios, patrauklios veiklos.

Varto knygeles, atranda jau žinomus pasakų personažus.

Bandyti įsijausti į pasakų veikėjų išgyvenimus.

Sveikatos

kompetencija Pratinasi skirti savo drabužius, žaislus, padėti juos į vietą ir saugoti.

Rodo pagrindines kūno dalis, jas įvardija.

Žingsniavimas pirmyn, atgal, ant pirštų galiukų, kulniukų.

Mokyti eiti įveikiant nesudėtingas kliūtis.

Kamuolio ridenimo, pralindimo, šliaužimo įgūdžių įtvirtinimas.

Komunikavimo

kompetencija Knygelėse apžiūri vabalėlius, vabzdžius.

Sakiniais pasakoja švenčių įspūdžius.

Mokosi nesudėtingų ketureilių apie Velykas.

Mokyti vaikus rūšiuoti knygutes pagal dydį, jas sudėti viena ant kitos.

Mandagių žodelių mokymas (ačiū, prašau, sudie, sveiki...)

Pažinimo

kompetencija Atskiria ir vėl surenka žaislus.

Susipažįsta su Velykų bobute.

Susipažįsta su Šv. Velykų tradicijomis.

Kartu su auklėtoja sėja sėklas, jas prižiūri ir laisto.

Meninė

kompetencija Šokinėja ir ploja vienu metu.

Žaidžia žaidimus ir dainuoja daineles Velykų tema.

Akvarele, guašu, dažo, štampuoja Velykų margučius.

Spalvina pasakų herojus, skatinant panaudoti kuo daugiau įvairesnių

spalvų.

Mokosi spalvinti piešinėlius.

15

Derina, spalvina, klijuoja įvairias geometrines figūras.

Balandžio 2d. – tarptautinė vaikiškos knygos diena.

Balandžio 12d. – Šv. Velykos

Balandžio 6d. – saugaus eismo diena

Balandžio 22d.- žemės diena

Gegužė

Tikslas: plėsti supratimą apie šeimą, jos vertybes. Supažindinti išvykų ir kitų pramogų praleidimo

gamtoje, prie vandens ypatumais.

Uždaviniai:

1. Suvokti dėkingumo ir pagarbos šeimai prasmę. Domėtis ir rūpintis šeima ir papročiais.

2. Domėtis vasaros gamta. Susipažinti su kaimo kraštovaizdžiu, žmonių gyvenimu ir darbu.

Siūlomos temos:

„Gerų darbų kraitelė“

„Tu mane sušildai, tu mane glaudi“

„Būsiu toks(-ia) kaip tėtis, kaip mama“

„Vaikystės spindulėlis“

„Kelionė oro balionu“

„Jei aš turėčiau burtų lazdelę“


Socialinė

kompetencija Kalbasi su draugais, auklėtoja apie savo šeimos narius, namų aplinką.

Aiškinasi, kad savo darbais gali pradžiuginti aplinkinius.

Mokyti parodyti mamai savo jausmus, prisiglausti, padėkoti, atsiprašyti.

Ugdyti meilę gamtai, mokyti ją puoselėti ir tausoti.

Sveikatos

kompetencija Pratinasi prižiūrėti savo išorę, pastebėti nešvarumus, apsirengti ir padėti

kitam.

Mokyti judėti vienas paskui kitą atliekant nesudėtingus pratimus.

Mokyti kai kurių pagrindinių žaidimo taisyklių.

Ugdyti gebėjimą tinkamai vartoti jėgą.

Komunikavimo

kompetencija Klausosi skaitomų patarlių, priežodžių apie darbą, bando aiškintis jas.

Aiškinasi klausinėja apie nežinomus aplinkos daiktus.

Tyrėja draugų, šeimos narių vardus, aiškinasi kokiu garsu jie prasideda.

Mokosi tarti mažybinius, maloninius žodžius.

Išmokti trumpų eilėraštukų apie mamą.

Susipažįsta su gėlių pavadinimais.

Atlikti kvėpavimo pratimus pučiant burbulus, pienės pūkus.

Pažinimo

kompetencija Aiškinasi lapų kontūrus (kampas, viršus, apačia, vidurys).

Grupuoja daiktus pagal dydį, ilgį, formą.

Žaidžia įvairaus dydžio kaladėlėmis, jas grupuoja, stato.

Meninė

kompetencija Tapo įvairus matytus vaizdus ant skirtingo dydžio lapų ir spalvų.

Su auklėtojos pagalbą rašo laiškus, atvirukus, kvietimus ir t.t.

Klausosi skirtingų atlikėjų muzikos, bando jas atpažinti.

Klausosi natūralių žmogaus garsų ir dirbtinai žmogaus sukeltų garsų.

Kuria, aplikuoja mamos portretą.

Gegužės ? – mamyčių diena

16

Gegužės 15d. – šeimos diena

Birželis

Tikslas: leisti vaikams laisvai jaustis grupėje ir nevaržomai bendrauti bei žaisti.

Uždaviniai:

1. Užbaigti dar nebaigtus darbus darželio grupėje.

2. Daugiau smagaus laiko leisti lauke ir susipažinti su dar neatrasta nuolat besikeičiančia

gamta.

3. Ruoštis atsisveikinimo su grupe šventei.

Siūlomos temos:

„Paslaptingas vabalų gyvenimas“

„Kepsim smėlio pyragus“

„Lauko gėlių vainikėlis“

„Nauji takeliai veda nauju keliu“


Socialinė

kompetencija Stebi, analizuoja gamtos reiškinius, jų įtaką žmogaus gyvenimui, jų

poveikį nuotaikai.

Džiaugiasi saulutės teikiamais malonumais.

Svajoja, fantazuoja apie artėjančias atostogas.

Sveikatos

kompetencija Žaidžia sportuoja lauke.

Grūdinasi oru, saule, vandeniu. Aiškinasi kuo saulutė gali būti

naudinga ir kuo pavojinga.

Komunikavimo

kompetencija Klausosi kūrinėlių, mena mįsles, minkles, patys kuria daineles,

eilėraštukus apie vasarą, saulę.

Pasakoja savo patirtus įspūdžius.

Pažinimo

kompetencija Stebi dangų, ieško saulės iš ryto, vidurdienį, po pietų, vakare.

Tyrinėja kam labiau patinka saulėta vieta, o kam pavėsis.

Tyrinėja liečia daiktus, kurie šilti, kurie šalti.

Su padidinamuoju stiklu tyrinėja gamtą.

Meninė

kompetencija Tapo, piešia lauke, ant įvairių paviršių. Atranda šiltas ir šaltas

spalvas.

Įvairiomis priemonėmis parodo savo emocijas, nuotaiką.

Birželio I-asis savaitgalis – tėčio diena

Birželio 1d. – vaikų gynimo diena

4-5 metų vaikų

Ikimokyklinio ugdymo turinio išdėstymas

Rugsėjis

Mažais žingsneliais vaikai iš įvairių šeimų, skirtingų poreikių, turinčių skirtingus gebėjimus ir

galias, žengia didelio savarankiškumo link. Noras pajausti žaidimo malonumą jungia vaikus į grupę –

žaisdami kuriami planai, kyla ginčai, ieškoma kompromisų, kuriamos taisyklės. Taip mokomasi

17

bendrauti ir bendradarbiauti.

Tikslas. Susipažinti su grupės, darželio patalpomis, jose esančiais daiktais, grupės draugais,

darbuotojais, lauko aplinka.

Uždaviniai:

Sėkminga adaptacija naujoje aplinkoje, laikytis sutartų taisyklių, tvarkos.

Kurti šiltą mikroklimatą grupėje, bandyti spręsti iškylančias santykių problemas, mandagiai

bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, padėti draugui.

Kūrybingai naudoti grupėje esančius daiktus, žaislus ir įvairias priemones.

Pratintis klausti - be įtampos, ieškoti informacijos.

Laikytis dienos rėžimo.

Sužinoti apie pavojus aplinkoje, pratintis veikti drauge – grupėje.

Temos:

„Labas, darželi!“

„Aš, mano šeima ir draugai“

„Pavojai aplink mus“

„Esu nepaprastas ir įdomus“

Gairės temų įgyvendinimui pagal kompetencijas

Kompetencija 4-5 metų

Socialinė

Pažinimo

Kalbos ir

komunikavimo

Kurti grupės tradicijas, elgesio grupėje ir tarpusavio bendravimo taisykles.

Ugdyti pagarbos, tolerancijos aplinkiniams jausmą. Susipažinti su darželio

patalpomis, darbuotojais.

Pavadinti į grupę atsineštą žaislą, pristatyti jį draugams. Ugdyti mandagaus

elgesio įgūdžius tarpusavio bendravime, dalijantis žaislais. Džiaugtis jais, juos

saugoti, tausoti

Suprasti, kad šeimoje esame svarbūs, mylimi, gerbiami. Ugdyti pagarbą ir meilę

artimiesiems. Prisiminti šeimos šventes, tradicijas. Teisingai pavadinti šeimos

narius, gimines

(atsižvelgiant į tautos tradicijas).

Stebėti artimiausioje aplinkoje esančius žmones, pajusti jų nuotaikas, pokyčius

po vasaros. Prisiminti grupėje esančius daiktus, žaislus, atrasti pokyčius,

naujoves.

Susipažinti su žaislų savybėmis, grupuoti juos pagal nurodytą pedagogo savybę

(mediniai, plastmasiniai ir pan.), pajusti jų nuotaiką. Lavinti skaičiavimo

įgūdžius. Žaidžiant vaidmeninius žaidimus, mokytis bendrauti tarpusavyje.

Aiškintis ir suprasti tėvelių rūpinimąsi šeimos gerove, jų darbus namuose,

profesijas, laisvalaikio organizavimą šeimai. Pajusti atsakomybę žinoti ir atlikti

savo pareigas, darbus.

Pokalbio metu supažindinti su grupėje esančiais daiktais, žaislais, skatinant

taisyklingai juos pavadinti, plėsti sąvokas „žaislai, indai ir pan. Kalbant apie

įstaigos darbuotojų profesijas, įtvirtinti ir kalboje vartoti daiktavardžius su

priesagomis- ėjas, -ėja. Žaidybinėse situacijose su grupės žaislais skatinti vaiko

norą bendrauti su bendraamžiais, grupės ir įstaigos ugdytojais. Apibūdinti su

grupėje esančius žaislus, aptarti, kokius žaidimus galima žaisti su pasirinktais

žaislais. Pedagogui bendraujant su vaikais, klausytis jų kalbos, tirti aktyvųjį ir

pasyvųjį žodyną, gramatinės kalbos sandarą ir rišlios kalbos lygį.

Leisti vaikams savarankiškai veikti su pasirinktomis priemonėmis, saugoti nuo

netinkamo elgesio vienas kito atžvilgiu. Patirti judėjimo džiaugsmą, geriau

18

Sveikatos

saugojimo ir

stiprinimo

Meninė

suvokti save, savo kūno judėjimo galimybes. Avalynės svarba kasdieniniame

gyvenime.

Atlikti veiksmus su pasirinktais žaislais- bėgioti, skraidyti, ridenti, mėtyti,

įsijausti į atliekamą vaidmenį ir pasirinktus žaislus. Atlikti išraiškingai

nesudėtingus gyvūnėlių judesius, į veiklą įtraukiant įvairius kvėpavimo pratimus.

Žaidžiant, sportuojant, pajusti džiugią nuotaiką, bendravimo malonumą.

Sugalvoti kuo įvairesnių pasisveikinimų. Įvairiais veiksmais, judesiais vaizduoti,

imituoti, pamėgdžioti suaugusius, draugus, pamėgdžioti jų elgesį, pomėgius,

eiseną ir pan.

Naudojant įvairią techniką išreikšti vasaros įspūdžius. Pajusti džiugią nuotaiką ir

bendravimo jausmą žaidžiant žaidimus, grojant muzikos instrumentais. Suvokti,

jog muzika gali padėti „pasakyti “ kitam apie save, savo nuotaiką, jausmus.

Laisvai pasirinkant menines priemones, vaizduoti savo žaislus ( piešti, lipdyti,

aplikuoti ir kt.) išmokyti dainelių apie žaisliukus. Groti barškučiais linksmas

melodijas.

Pavaizduoti savo šeimą, laisvai pasirenkant techniką. Pasirinkus muzikos

instrumentą, ritmiškai pritarti imitaciniam grojimui, lavinti kūrybinę vaizduotę

žaidžiant muzikinius žaidimus.

Atmintinos dienos. Popietės. Renginiai. Parodos. Akcijos. Išvykos.

Rugsėjo 1-osios šventė.

Rugsėjo 21-oji – taikos diena

Grupės tėvelių susirinkimas.

Spalis

Ruduo – sodo darbų ir derliaus metas. Gamtos gėrybių gausu ir miške. Sveika ir skanu valgyti

vaisius, daržoves ir miško uogas, juk šiose gėrybėse tiek daug visų randamų vitaminų, kurie padeda

vaikams augti sveikesniems, stipresniems.

Tikslas. Gilinti žinias apie spalvingiausią ir dosnų gėrybėmis metų laiką – rudenį.

Uždaviniai.

Suvokti metų laikų kaitą.

Sužinoti apie rudens gėrybių naudą sveikatai, pažinti jų įvairovę.

Inicijuoti sveiką mitybą propaguojančią veiklą su vaikais, jų tėveliais.

Temos:

„Kelionė rudenėlio takučiu“

„Aš myliu katytę, šuniuką, o tu?“

„Duonelės kelias“

„Daržo ir sodo dovanos“



Socialinė

Ugdyti meilę gamtai, išauginančiai tokią augalų įvairovę. Skatinti globoti

įvairius augalus: ne tik naudingus žmogui, bet ir puošiančius aplinką.

Prisiminti, kokias dovanas randame sode, džiaugtis jų gausa, įvairove. Suvokti

sodo ir jo teikiamos naudos svarbą lietuvių kultūroje per lietuvių tautosakos

kūrinius. Pajusti miško nuotaiką, sukuriant miško įvaizdį grupėje, kitoje įstaigos

vietoje. Stengtis pajusti didingumo, paslaptingumo jausmą. Stebėti pokyčius

19

Pažinimo

Kalbos ir

komunikavimo

Sveikatos

saugojimo ir

stiprinimo

gamtoje įsijaučiant į spalvų įvairovės sukeliamą nuotaiką, mokytis išsakyti savo

jausmus žodžiais, gestais, mimika.

Susipažinti su rudens požymiais gamtoje. Įvardinti daržoves, aptarti jų spalvą,

formą, dydį, skonį. Rūšiuoti daržoves, skaičiuoti, lyginti (pagal spalvą, skonį ir

pan). Ugdyti sveikos mitybos įgūdžius, skatinant vartoti kuo daugiau daržovių.

Išsiaiškinti, kokie vaisiai auga mūsų krašte, o kokie šiltuose kraštuose. Rūšiuoti

sode augančius vaisius pagal pasirinktas savybes (formą, spalvą, skonį, dydį ir

pan.). Stebėti artimiausioje aplinkoje augančius medžius, aptarti, kurie jų galėtų

augti miške. Prisiminti miško spalvų, garsų, augmenijos įvairovę ir darną.

Lyginti, tyrinėti, matuoti, skaičiuoti su mišku susijusią gamtinę medžiagą.

Stebėti medžių lapus, suvokiant jų įvairovę, apibūdinant formas, spalvas.

Mokytis įvardinti kuo daugiau atspalvių. Rūšiuoti spalvas į šiltas, šaltas, ryškias,

pastelines ir pan. Įtvirtinti augalų gyvybės rato ypatumus. Įvairių augalų

panašumus ir skirtumus.

Turtinti žodyną žodžiais: javai, rugiai, kviečiai, pjauti, duonos riekelė, pluta,

minkštas, pyragas, kombainas, malūnas ir kt. pokalbio metu skatinti vaikus

atsekti duonos gaminimo kelią, vartoti malonius žodžius: duonelė, duona

maitintoja ir kt. Apibūdinamojo pasakojimo metu į klausimus skatinti atsakinėti

vientisiniu išplėstiniu sakiniu su pažyminiu ir papildiniu. Plėsti sąvoką

„daržovės“ daržovių pavadinimais, požymių įvardijimu pagal dydį, spalvą, skonį

ir pan. Skirti aplinkos ir kalbos garsus. Tikslinti sąvoką „garsas “, mokytis

išgirsti garsą „a “ tariamuose žodžiuose. Skatinti vaikus kalbėti atsakant į

klausimus: kas tai?, koks?, ką darome?, ką rauname?, vientisiniu išplėstiniu

sakiniu. Plėsti sąvoką „vaisiai“. Turtinti žodyną mūsų krašto vaisių

pavadinimais, mokantis apibūdinti juos pagal dydį, formą, spalvą, skonį.

Pokalbio apie sodą metu skatinti vaikus atsakyti į klausimus: kas tai?, koks?,

kokia?, kokie?, kokios?, vientisiniu išplėstiniu sakiniu. Derinti daiktavardžių ir

būdvardžių skaičių ir linksnį.

Skatinti vaikus įsidėmėti augalus, kvapus, garsus, įspūdžius įvardinti, apibūdinti

žodžiais, žodžių junginiais. Pokalbio metu lavinti dialoginę kalbą, atsakant į

klausimus: koks?, kokia?, kokie?, išplėstiniu sakiniu. Klausantis greitakalbių,

mįslių, skatinti vaikus išmokti jas mintinai. Turtinti žodyną žodžiais reiškiančiais

rudens požymius ir vaizdingais posakiais ( geltonas ruduo, turtingas ruduo ir

pan.). bendraujant skatinti vaikus pastebėti ir įsidėmėti rudens spalvas, orų

permainas, augalų pokyčius, pajusti laiko tėkmę, metų laikų seką. Skatinti vaikus

kalbėti išplėstiniais sakiniais su keliais pažyminiais ir papildiniais.

Naudojant įvairų sportinį inventorių, imituoti ūkininko darbus: kulti, malti, kepti

ir t.t. žaidžiant įvairius žaidimus, sportuojant poromis padėti vaikams prisiminti

duonos kelią nuo grūdo iki mūsų stalo. Imituoti įvairių daržovių augimą,

skynimą. Tyrinėti ir suprasti, ar galima savo kūnu pavaizduoti daržoves.

Aktyvioje veikloje sugretinti daržoves ir jas mėgstantį gyvūną. Vaizduojant

vaisius, imituoti kritimą nušokant nuo įvairaus aukščio paaukštinimų (suolelio,

kėdutės, gimnastikos sienelės) Įtvirtinti spalvų pažinimą, renkant įvairių spalvų

daržoves. Laisvai judėti po salę įsitikinti, kad kūnas gali judėti skirtingu tempu.

Atlikti imitacinius pratimus panaudojant siužetą. Lavinti vaikų saviraišką. Atlikti

imitacinius pratimus, atspindinčius rudens pokyčius ( pučia vėjas, linguoja

medžiai, krinta lapai ir pan. )Žaisti judriuosius žaidimus, lavinančius saviraišką,

improvizaciją, spalvų pažinimą.

20

Meninė

Inscenizuoti laisvai pasirinktą literatūros kūrinį, susijusį su duonos gamyba.

Išreikšti savo įspūdžius laisvai pasirinktomis priemonėmis. Mokytis lietuvių

liaudies ratelių, imitacinių žaidimų skambant muzikai. Naudojant įvairias

plastinių medžiagų technikas, gaminti daržovių muliažus. Gaminti kompozicijas

iš gamtinės medžiagos, atrandant naujas komponavimo galimybes. Lavinti

smulkiąją motoriką žaidžiant muzikinius žaidimus. Išbandyti įvairias galimybes

liejant ir maišant spalvas, atrandant naujus atspalvius, įvairių vaisių piešimui ir

spalvinimui. Naudojant įvairias technikas, gaminti vaisių muliažus. Mokytis

naujų dainelių, žaisti ratelius. Gaminti įvairius darbelius iš gamtinės medžiagos,

miško įspūdžių sukeltas nuotaikas ir įspūdžius išreikšti įvairiomis dailės

priemonėmis. Atlikti kūrybines - didaktines užduotis. Mokytis naują dainelę.

Rinkti gamtinę medžiagą, ruošti ją ilgesniam saugojimui. Kurti kompozicijas iš

gamtinės medžiagos. Ieškoti įvairių spalvų derinių piešiant rudens motyvais.

Žaisti lietuvių liaudies ratelius, dainuoti daineles, atlikti kūrybines- didaktines

užduotis.


Spalio 4-oji pasaulinė gyvūnijos diena;

Spalio 16-oji – Pasaulinė sveiko maisto diena.

Parodėlė ,,Rudens išdaigos“.

Lapkritis

Žmogaus gyvenimą neišvengiamai lydi netektys ir išsiskirimai – artimo žmogaus netektis,

tėvelių skyrybos, sveikatos, darbo praradimas, augintinio netektis ir kt. Tai tenka patirti ir vaikams.

Labai svarbu žinoti kaip elgtis, išgyventi, nebijoti pasidalinti savo jausmais, ir jeigu reikia, kreiptis

pagalbos.

Tikslas. Pažinti Vėlinių papročius, tradicijas. Kaupti patirtį apie augalų, gyvūnų ir žmonių pasiruošimą

žiemai.

Uždaviniai.

Sužinoti mirusiųjų pagerbimo papročius, mokėti išreikšti užuojautą.

Patikėti, kad artimieji ar gerai pažįstami žmonės palankūs ir geranoriški ir gebėti jiems atsakyti

tuo pačiu.

Formuoti saugaus elgesio su ugnimi įgūdžius.

Skirti metų laikų kaitą pagal gamtinius pokyčius.

Temos:

„Nuo galvos iki kojų pirštukų“

„Aš augu, o močiutė sensta“

„Keičias laikas, mainos rūbas“

„Pagalba ir pagarba žmogui. Ir aš galiu padėti“.



Socialinė

Ugdyti pagarbą ir meilę gyvybei ir šalia esantiems žmonėms. Suvokti žmogaus

gyvenimo liniją. Aptarti elgesio taisykles rimties vietose ir susikaupimo metu.

Susipažinti su lietuvių liaudies tradicijomis pagerbiant mirusius artimuosius.

Ugdyti saugaus elgesio gatvėje ir buityje įgūdžius, išsiaiškinant galimus pavojus,

nusistatant saugaus elgesio taisykles. Pajusti atsakomybę už savo ir aplinkinių

21

Pažinimo

Kalbos ir

komunikavimo

Sveikatos

saugojimo ir

stiprinimo

Meninė

sveikatą. Pastebėti gamtoje orų permainą, kaip prie jų prisitaiko žmonės, augalai,

gyvūnai. Kaip keičiantis orams keičiasi apranga, darbai, vaikų žaidimai.

Susipažinti su lietuvių tautos mirusiųjų pagerbimo papročiais ir tradicijomis.

Prisiminti šeimoje įvykusias netektis. Susipažinti su buityje naudojamais

prietaisais, kokius pavojus jie gali sukleti. Prisiminti mandagaus elgesio gatvėje

taisykles ir išsiaiškinti, kodėl jų privalu laikytis. Prisiminti, kaip reikia elgtis

susižeidus, kur ieškoti pagalbos. Susipažinti su medžiagomis, iš kurių gaminami

žmonių rūbai įvairiems metų laikams, koks darbo procesas lydi įvairių rūbų

gamybą, kokių profesijų žmonės juos gamina. Skaičiuoti, rūšiuoti rūbus pagal

pasirinktus ar pedagogo nurodytus požymius.

Turtinti žodyną žodžiais: Vėlinės, mirusiųjų pagerbimo diena, liūdėti, rimtis,

susimąstę, gėlių puokštė, žvakės, žvakidė, kapinės, žvakių liepsnelės mirga.

Skatinti vaikus atsakinėti į klausimus vientisiniu išplėstiniu sakiniu su pažyminiu,

papildiniu ir vietos aplinkybe.

Ugdyti pasakojimo įgūdžius. Skatinti pasakoti pateikiant klausimus. Turtinti

žodyną žodžiais, kurie reiškia pavojų, įvardinti profesijas žmonių, kurie suteikia

pagalbą pavojaus atveju (gaisrininkai, gydytojai, policininkai ir kt.) Bendraujant

su vaikais, aptarti įvairias pavojingas situacijas, nelaimingus įvykius. Skatinti

vaikus atsakinėti į klausimus sudėtiniais prijungiamaisiais sakiniais su jungtuku

„kad“. Turtinti žodyną rudeninių drabužėlių ir avalynės pavadinimais, žodžiais,

reiškiančiais orų permainas, laiko ir priežasties prieveiksmiais. Pokalbio metu

skatinti vaikus į klausimus: kada?, kodėl?, atsakinėti išplėstiniais vientisiniais

sakiniais. Apibūdinamojo pasakojimo metu skatinti kalboje vartoti laiko ir

priežasties prieveiksmius, bei kitas kalbos dalis

Mokyti vaikus susikaupimo, dėmesingumo. Žaisti ramius imitacinius žaidimus.

Atlikti kvėpavimo pratimus. Žaidimai su taisyklėmis, ribojančiomis judėjimo

laisvumą. Ugdyti vaikų savisaugos įgūdžius. Įvairūs manipuliaciniai pratimai

pirštams, smulkiosios motorikos lavinimui.

Skatinti vaikų kūrybiškumą pasiūlant netradicines priemones piešimui,

darbeliams ( vašką, siūlus, gamtinę medžiagą ir kt.) Klausytis muzikinių kūrinių.

Skatinti vaikus atvaizduoti įvairias situacijas laisvai pasirenkamomis ar pedagogo

siūlomomis priemonėmis (piešimas, aplikavimas, lipdymas, vaidyba ir kt.).

Lavinti kirpimo įgūdžius, modeliuojant rūbus popierinėms lėlytėms. Skatinti

vaikų fantaziją, laisvai pasirenkant priemones saviraiškai. Groti su švilpynėmis.

Klausyti skirtingo charakterio melodijas, jas apibūdinti.


Lapkričio 1- mirusiųjų pagerbimo diena.

Tarptautinė tolerancijos diena.

Grupės tėvų susirinkimas.

Gruodis

Gruodis – kūrybinių ieškojimų ir Kalėdų stebuklo laukimo metas. Puošiame grupę, klausomės

pasakų, jas vaidiname. Ugdomas vaiko iniciatyvumas, vaizduotė, jis realizuoja savo sumanymus,

tapdamas vis labiau kūrybiškesniu ir išradingesniu.

Tikslas. Įgyti Advento, Kalėdų, Naujųjų Metų šventimo tradicijas.

22

Uždaviniai:

Pasiruošimas dalyvauti šventiniuose renginiuose, jaustis atsakingam, savarankiškam, susitelkti

bendrai veiklai. Būti mandagiam, kukliam, jautriam, susitvardančiam.

Skatinti žodinę kūrybą, eksperimentuoti , žaisti kalba.

Ugdyti pasakojimo, deklamavimo įgūdžius.

Pratintis bendrauti, veikti kartu, nedidelėje grupėje, su visa grupe.

Temos:

„Žiemužė snaigėm sninga“

„Kiek darbelių, kiek darbų“

„Kalėdinė pasaka“

„Pasakų karalystėje“



Socialinė

Pažinimo

Kalbos ir

komunikavimo

Sveikatos

saugojimo ir

Pajusti tamsiausio metų laiko ypatumą, išskirtinumą. Nusiteikti rimčiai,

tarpusavio bendravimui ir bendradarbiavimui atliekant ruošos darbus.

Prisiminti žiemos laikotarpio teikiamus džiaugsmus ir rūpesčius. Išsiaiškinti

tik šiam laikotarpiui būdingus žmonių darbus. Sudaryti sąlygas pajusti žiemos

sukeliamus jausmus ir nuotaikas. Suvokti darbą, kaip vertybę, ugdyti pagarbą

įvairių profesijų žmonėms. Pajusti prieššventinio pasiruošimo džiaugsmą.

Ugdyti atjautos, užuojautos, savitarpio pagalbos jausmus.

Supažindinti su Advento laikotarpio papročiais, žmonių ir gyvūnų gyvenimo

ritmo ypatumais šiuo laikotarpiu. Ruoštis artėjančioms Kalėdų šventėms

tvarkantis ir puošiant grupės aplinką. Stebėti žiemos orus, vaizdus, spalvas,

žmonių aprangą. Pajusti namų šilumos jaukumą, drabužių šilumą. Dalintis

įspūdžiais atliepiant žiemos aprašymus, vaizdus, pramogas, išgyvenimus.

Gerais darbais pasitikti artėjančias šventes. Užbaigti pradėtus darbus iki galo.

Įvertinti šeimos vertybes, suvokti šeimos narių pareigas, darbų pasiskirstymą

šeimoje. Susipažinti su Kalėdinių švenčių ciklu, jų reikšme, papročiais,

tradicijomis. Susikurti šventinę nuotaiką grupėje. Skatinti vaikų saviraišką

puošiant aplinką, organizuojant šventinius renginius.

Turtinti žodyną žodžiais, vaizdingais posakiais, apibūdinančiais žiemos

požymius. Skatinti vaikus sudaryti iš būdvardžių būdo prieveiksmius ir juos

vartoti kalboje. Įtvirtinti sudėtinių sakinių vartojimą su jungtuku „o“, lyginant

tris daiktus. Turtinti žodyną žodžiais, apibūdinančiais žiemos požymius,

vaizdingais posakiais apie sniegą, apsnigtus medžius ir pan. Pokalbio metu

skatinti vaikus kalboje vartoti įvairias kalbos dalis jas taisyklingai derinant.

Ugdyti individualaus pasakojimo įgūdžius. Turtinti žodyną žodžiais,

susijusiais su namų apyvokos daiktais. Skatinti vaikus papasakoti savo

įspūdžius: kokiuos darbus atlikti namuose mamai ir tėčiui. Į pateiktus

klausimus atsakinėti vientisiniu išplėstiniu sakiniu su veiksmažodžių esamuoju

ir būsimuoju laiku. Klausimų pagalba skatinti sudaryti rišlų pasakojimą iš

atminties, patirtų įspūdžių. Turtinti žodyną žodžiais, susijusiais su Kalėdomis

ir žodžiais reiškiančiais busimąjį laiką: ateis, bus, eisiu, lankysim ir pan. Į

pateiktus klausimus atsakinėti vientisiniu išplėstiniu sakiniu su veiksmažodžių

esamuoju ir būsimuoju laiku. Klausimų pagalba skatinti sudaryti rišlų

pasakojimą iš atminties, patirtų įspūdžių.

Padėti vaikams atrasti, kaip galima išreikšti laukimą, džiaugsmą. Užduotis

23

stiprinimo

Meninė

atlikti ramiai, susikaupus. Pagal nuotaiką kurti judesius, atrasti judėjimo

galimybes pagal muzikinius kūrinius. Judesiais imituoti pasakojimą apie

žiemą. Atrasti, kad galima judėti mojuojant rankomis ir sukantis įvairiomis

kryptimis, keičiant sukimosi greitį. Žaidimai su snaiges imituojančiomis

priemonėmis. Padėti vaikams imitaciniais pratimais, įvairiais judesiais

pavaizduoti darželyje ir namuose atliekamus darbus. Pamėgdžioti pedagogo

rodomus veiksmus ,atlikti judesius pagal žodinę instrukciją.

Supažindinti su tautosakos kūriniais, atspindinčiais Advento laikotarpį.

Išmokti ratelių, žaidimų, dainelių, eilėraščių. Gaminti sveikinimus, dovanėlės

artimiems laisvai pasirenkant techniką. Atrasti naujas meninės išraiškos

priemones, būdingas tik žiemos laikotarpiui. Skatinti vaikų saviraišką,

skambant muzikai, mokytis naujų dainelių apie žiemą. Laisvai pasirenkant

priemones gaminti puošybos elementus aplinkos papuošimui, sveikinimus

draugams ir artimiesiems. Atrasti savo kūno „muzikinius instrumentus“

(rankos ploja, kojos trepsi ir pan.). Inscenizuoti pasirinktą pasaką. Gaminti

šventinius sveikinimus, dovanėles draugams ir artimiesiems, laisvai

pasirenkant priemones. Mokytis kalėdinių dainų ir ratelių.


Advento vakaronė

Svečiuose Kalėdų senelis

Naujieji Metai.

Sausis

Rūpinimasis gyvūnėliais ir paukšteliais skatina vaikus domėtis, stebėti juos, pažinti ir padėti.

Vaikai mokosi prižiūrėti bei globoti juos. O tai plėtoja palankų emocinį klimatą, kai vaikas dar

intensyviau tyrinėja supantį pasaulį, siekia naujų potyrių.

Tikslas. Skatinti domėtis miško aplinka, suvokti gamtos unikalumą ir harmoniją, plėtojant

aplinkosauginę veiklą.

Uždaviniai.

Suvokti gyvūnų ir paukščių gyvybės ratą.

Ugdyti tinkamas elgesio normas su naminiais gyvūnais, laikytis higienos normų, auginant

gyvūnus namuose.

Atskleisti miško gyvenimą.

Plėsti supratimą apie gamtoje tykančius pavojus.

Temos:

„Paukšteliai ir žvėreliai žiemą“

„Ką slepia miškas?“

„Žiemos linksmybės ir džiaugsmai“

„Pažinimo, tyrinėjimų ir atradimų savaitė“



Socialinė

Stengtis suvokti laiko tėkmę, metų laikų kaitą, pastebėti laiko paliekamus

ženklus, kaip laiko tėkmė keičia gamtą, žmones. Mokyti branginti laiką. Skatinti

vaikus džiaugtis žiema, jos siūlomomis pramogomis. Džiaugtis patiems ir

24

Pažinimo

Kalbos ir

komunikavimo

Sveikatos

saugojimo ir

stiprinimo

Meninė

pradžiuginti aplinkinius smagiais pokštais, žaidimais. Turtinti žinias ir

vaizdinius apie žvėrelius ir paukštelius, džiaugtis gyvūnijos pasauliu, jo

įvairove. Ugdyti meilę mus supantiems gyvūnams, atjausti vargstančius žiemą

paukštelius, mokytis juos globoti. Sudaryti sąlygas savęs ir kitų pažinimui,

aplinkos tyrinėjimui ir atradimams, techninei kūrybai, meniniams ieškojimams.

Patirti pažinimo džiaugsmą.

Išsiaiškinti kuo matuojamas laikas (metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis) ir

t.t. mokytis pažinti laikrodį ir juo naudotis. Žaisti, skaičiuoti, žymėti dienas

grupės aplinkoje. Išsiaiškinti kokiomis pramogomis galima džiaugtis tik žiemos

metu, kuo jos ypatingos. Ekspermentuojant atrasti sniego savybes. Mokytis

atpažinti ir pavadinti įvairius žvėrelius ir paukštelius, aptarti, lyginti jų išvaizdą,

plunksnų, kailio spalvas. Aptarti panašumus ir skirtumus, lyginant su naminiais

gyvūnais. Tyrinėti grupėje ir lauke esančių daiktų savybes: vandens būvio

kitimą ( nuo ledo iki garų), tyrinėti savo pojūčius ( regos, skonio, lytėjimo ir

kt.), žaidimų su magnetu galimybes ir kt.

Turtinti žodyną žodžiais ir posakiais: metų laikai, pirmas metų mėnuo, sausis,

kiti metai, metų matavimas mėnesiais, savaitės ir pan. Skatinti vaikus apibūdinti

kiekvieno metų laiko požymius. Į pateikiamus klausimus skatinti atsakyti

išplėstiniais sakiniais vartojant įvairias kalbos dalis. Įtvirtinti prieveiksmių

„rytoj“, „vakar“ ir kt. taip pat žodžių kitąmet, pavasariop, šią vasarą ir pan.

vartojimą. Turtinti ir aktyvinti žodyną žodžiais ir posakiais, susijusiais su

žiemos pramogomis ir galimais pavojais. Skatinti vaikus taisyklingai apibūdinti

atliekamus veiksmus. Mokyti sklandžiai pasakoti apie savo patirtus įspūdžius,

padedant pedagogui klausimais.Pasakojimo metu vartoti kelintinius

skaitvardžius sudėtiniame sakinyje. Turtinti žodyną žiemojančių paukščių

pavadinimais, jų išoriniais požymiais, gyvenamųjų būstų pavadinimais,

vaizdingais posakiais balsų pamėgdžiojimais. Skatinti kalbėti vientisiniais

išplėstiniais sakiniais, vartojant skaitvardžius, daiktavardžius ir būdvardžius.

Apibūdinti daiktų vietą erdvėje vienas kito atžvilgiu. Sudaryti pasakojimą kartu

su pedagogu pagal pateiktus klausimus, ugdyti pasakojimo įgūdžius. Turtinti

žodyną žodžiais susijusiais su žiema. Bendraujant su vaikais, aptarti ledo,

sniego, šerkšno savybes. Veiklos metu skatinti atsakinėti į klausimus apie

vykstančius ir įvykusius pasikeitimus. Skatinti vaikus kalbėti išplėstiniais

sakiniais.

Dienos ir nakties, metu laikų atspindys judrioje veikloje. Imitaciniai žaidimai

atspindintys žmogaus gyvenimą įvairiu paros metu. Judesiais imituoti vaikų

žaidimus žiemą. Lavinti greitumą, vikrumą, taiklumą. Kurti savo ir pamėgdžioti

draugų judesius bei veiksmus.

Kontroliuoti savo laikyseną, atliekant įvairius imitacinius judesius. Lavinti

greitą reakciją į garsinį ar žodinį signalą. Veiksmus derinti su draugų veiksmais.

Skatinti vaikus aktyviai ir įvairiai fizinei veiklai, kurti įvairius judesius.

Išmokyti tyrinėti vertinti savo ir kitų judesius, momipuliuojant įvairiais daiktais.

Ieškoti netradicinių priemonių laiko tėkmės sukeltiems įspūdžiams išreikšti.

Žaisti muzikinius – didaktinius žaidimus, mokytis suvokti garso ilgumą. Skatinti

vaikų saviraišką, kūrybingumą išreiškiant žiemos įspūdžius laisvai pasirenkant

priemones. Improvizuoti, kurti ritminius motyvus vaikiškais muzikos

instrumentais. Lipdyti, aplikuoti, štampuoti, spalvinti, piešti ir t.t. paukštelių ir

žvėrelių vaizdus. Klausytis muzikinius kūrinėlius, imituoti paukštelių ir žvėrelių

25

judesius, elgseną. Skatinti vaikų kūrybiškumą, išradingumą laisvai pasirenkant

priemones darbelių gamybai. Ugdyti kirpimo žirklėmis įgūdžius. Tyrinėti,

kurias kūno dalis galima ritmingai judinti. Žaisti muzikinius - didaktinius

žaidimus.


Vaikų darbelių parodėlė ,,Žiemos išdaigos”

Išvyka į biblioteką

Sporto diena

Vasaris

Siekiant išsaugoti lietuviškas tradicijas ir plečiant žinias apie tautai brangias šventes,

vaikams perteikiamos džiugios ir gyvybingos emocijos – sužinoma apie Lietuvos praeitį, kalbama

apie gimtąjį miestą Panevėžį. Siekiamybė ugdyti ir dorą, ir pilietišką žmogų. Koks lietuvis, kuris

nepažįsta savo praeities? Aktualu aplankyti kraštotyros muziejų, kur rengiamos edukacinės

programos, supažindinančios su prosenelių buitimi, namų ruošos darbais, darbo įrankiais ir kt.

Užgavėnės – tai pati nuotaikingiausia šventė.

Tikslas. Saugoti ir puoselėti tautinį, kultūrinį identitetą, stiprinti pasididžiavimo jausmą Lietuva.

Uždaviniai.

Supažindinti su lietuvių amatais, palyginant dabartinėmis technologijomis.

Suvokti žmonių darbų įvairovę.

Ugdyti darbštumą, formuoti darbinius įgūdžius. Dirbti ir kurti grožį, džiuginant save ir kitus.

Turtinti kalbą priežodžiais, patarlėmis, vaizdingais posakiais apie darbą.

Temos:

„Protingi ir išdykę skaičiai“

„Žiema, žiema bėk iš kiemo“

„Mano gimtinė – Lietuva“

„Amatai, verslai, profesijos“



Socialinė

Pažinimo

Prisiminti gražaus elgesio taisykles, skatinti tarpusavio bendravimą. Ugdyti

mandagumą, paslaugumą. Mėginti kontroliuoti savo elgesį būnant tarp

bendraamžių, svečiuose, prie stalo. Ugdyti pagarbą ir meilę savo namams,

siejant juos su gimtuoju kraštu, Lietuvos valstybe. Suvokti save, kaip lietuvių

tautos dalelę. Įsijungti į Užgavėnių karnavalo šurmulį. Skatinti vaikų

tarpusavio bendravimą, draugiškas varžytuves, smagius pokštus. Išsiaiškinti

Gavėnios laikotarpio prasmę. Mokytis sukaupti dėmesį.

Tyrinėti grupės erdvę, atkreipiant dėmesį į draugų ir daiktų padėtį erdvėje

savo kūno atžvilgiu.

Susipažinti su Lietuvos simboliais, kai kuriais istorijos momentais. Tyrinėti

Lietuvos žemėlapį, atrandant žinomus miestus. Mokytis eilėraštukų, dainelių,

lietuvių liaudies žaidimų, ruošiantis šventiniam renginiui. Prisiminti

atsisveikinimo su žiema, jos išlydėjimo ir pavasario sutikimo papročius,

tradicijas, Užgavėnių karnavalo prasmę. Skatinti aplinkos tyrinėjimą,

26

Kalbos ir

komunikavimo

Sveikatos

saugojimo ir

stiprinimo

Meninė

pastebint pokyčius, pranašaujančius pavasario atėjimą ( dienos ilgėjimas, oro

permainos ir pan.).

Stebėti grupėje esančius daiktus, žaislus. Juos dėlioti, rūšiuoti, atkreipti

dėmesį į jų vietas, savybes, grupes. Ugdyti skaičiavimo įgūdžius, skaičiuojant

daiktus grupėse ir eilėje.

Turtinti žodyną žodžiais: gimtinė, tėvynė, Lietuva, nepriklausomybė, Vasario

16-oji, gimtoji kalba, tautinė giesmė ir kt. atsakinėjant į pateiktus klausimus,

skatinti vaikus suprasti vietovę, darnų ryšį su gyvenančiais šalia. Kalbantis

aktyvinti skaitvardžių vartojimą, savarankiškai sudarinėti vientisinius

išplėstinius ir sudėtinius sakinius su jungtuku „o“.

Turtinti žodyną žodžiais: kaukės, Kanapinis, Lašininis, Morė, palyginimais,

tradiciniais sušukimais, šmaikštumą, humorą reiškiančiais garsažodžiais ir

žodžiais. Aptarti pasigamintas kaukes, jų spalvas, formas. Pagal pedagogo

pavyzdį sudarinėti veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvius su priesagomis-

antis, -antė, -intis,- intė. Skatinti vaikus pasakoti savo įspūdžius.

Turtinti žodyną kiekinių ir kelintinių skaičių pavadinimais. Skatinti vaikus

tyrinėti aplinką, rūšiuojant daiktus pagal įvairius požymius, nustatyti jų padėtį

erdvėje savo kūno atžvilgiu, skaičiuoti, kalboje vartojant kelintinius ir

kiekinius skaitvardžius, derinti juos su kitomis kalbos dalimis.

Naudojant siužetą, padėti vaikams sutelkti dėmesį į atliekamus judesius, jų

tikslumą. Judėjimo aplinkos tyrinėjimą. Mėgdžiojant pedagogą, atlikti šventės

personažams būdingus judesius. Perteikti šventės nuotaiką. Organizuoti

įvairias varžybas ( virvės traukimas, pagalvių karas ir pan.).

Judrioje veikloje vartoti įvairias matematines sąvokas. Naudoti įvairias

sąvokas, lavinančias vaikų gebėjimus, skaičiavimo įgūdžius, formų pažinimą.

Laisvai pasirenkant meninės išraiškos priemones, pavaizduoti savo namus ir

juose gyvenančius artimuosius. Gaminti darbelius, vėlevėles, juosteles grupės

papuošimui, kopijuojant ar patiems sugalvojant raštų motyvus. Žaisti lietuvių

liaudies žaidimus, ratelius.


Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Užgavėnės

Grupės tėvų susirinkimas (pagal poreikį)

Kovas

Kovas – gamtos pabudimo ir tyrinėjimų metas. Vaikams, kaip būsimiems visuomenės

piliečiams, itin svarbu sugebėti stebėti aplinką, įžvelgti aplinkosaugines problemas ir pagal

galimybes jas spręsti. Svarbu skiepyti vaikams poreikį saugoti Žemę ir jos išteklius.

Tikslas. Plėtoti vaikų patirtį, atliekant įvairius stebėjimus, tyrinėjimus. Ugdyti gebėjimą

matyti ir saugoti gamtos grožį.

Uždaviniai.

Gėrėtis neužteršta aplinka, susipažinti su kenksmingomis medžiagomis buityje.

Domėtis ir pažinti augalus, sugrįžtančius paukščius.

Saugiai elgti buityje ir lauke.

27

Temos:

„Pavasarėli paskubėk“

„Gandrinės

„Ekologijos takučiu“

„Žemė žmonių planeta“



Socialinė

Pažinimo

Kalbos ir

komunikavimo

Sveikatos

saugojimo ir

Nusiteikti džiugiai dalyvauti Kaziuko mugės šurmulyje, suvokti darbą kaip

veiksmą teikiantį naudą ir malonumą. Gėrėtis pavasarėjančia gamta, prisiminti

pavasario darbus darže, sode, gėlyne. Stebėti darželio aplinkoje augančius

medžius, krūmus, gėles. Stebėti sugrįžtančius paukščius- pavasario pranašus.

Pažinti augalų įvairovę, turtinti žinias apie medžius, krūmus, gėles, mokytis

suprasti saulės šilumos, šviesos, vandens svarbą augalams, įvertinti žmogaus

poveikio augalams pasekmes. Ugdyti suvokimą apie gimtojo krašto svarbą ne

tik žmogaus, bet ir gyvūnų, paukščių gyvenime. Skatinti saugoti ir globoti

sugrįžtančius paukščius.

Turtinti vaikų žinias apie liaudies amatus, senovinius darbo įrankius, liaudies

meno sritis. Susipažinti su įvairių dirbinių pavyzdžiais, juos tyrinėjant, sužinant

jų paskirtį, pagaminimo procedūrą. Tyrinėti besikeičiantį žemės paviršių,

dirvožemį, oro pasikeitimus, stebėti paukščius, jų būstą, mitybos ypatumus.

Atkreipti dėmesį į inkilų, lizdų dydį, formą, vietą. Mokytis pažinti Lietuvoje

gyvenančių paukščių rūšis. Stebėti, tyrinėti, lyginti medžių, krūmų, gėlių, jų

žiedų, lapų dydžius, formas, spalvas, atspalvius, kvapus. Stebėti parskrendančius

paukščius, kaip jie ruošiasi perėjimui, ieškoti būsto. Mokytis pažinti darželio

teritorijoje perinčius paukščius, išsiaiškinti jų elgsenos ypatumus.

Turtinti vaikų aktyvų ir pasyvų žodyną žodžiais, susijusiais su liaudies amatais,

dirbiniais, prekyba ir pan. Pokalbio metu skatinti suprasti žodžius ir žodžių

junginius reiškiančius darbininkiškų specialybių pavadinimus, veiklą, darbo

įrankius, pagal galimybes vartoti juos kalboje. Skatinti sudarinėti būdvardžius su

priesagomis –inis,-inė,-ingas, -inga. Kalboje vartoti kuo daugiau antonimų,

sinonimų. Turtinti vaikų aktyvų ir pasyvų žodyną žodžiais, nusakančiais

artėjančio pavasario požymius. Skatinti sudarinėti ir kalboje vartoti

neveikiamosios rūšies esamojo ir būtojo laiko dalyvius, derinant juos su kitomis

kalbos dalimis. Ugdyti pasakojimo įgūdžius, sudarant apibūdinamąjį

pasakojimą apie pavasarį. Skatinti vaikus įsidėmėtus augalus, kvapus, garsus,

įspūdžius įvardinti, apibūdinti žodžiais, žodžių junginiais. Pokalbio metu lavinti

dialoginę kalbą, atsakant į klausimus: koks?, kokia?, kokie?, išplėstiniu sakiniu.

Klausantis greitakalbių, mįslių, skatinti vaikus išmokti jas mintinai. Turtinti

žodyną žodžiais: trumpakaklė, pakaklė, ilgakojis, raudonkojis, švilpauja,

parskrendančių paukščių pavadinimais ir pan. Skatinti kalboje naudoti

ištiktukus: brakšt, pokšt, pliaukšt, pykšt, plast, švilpt, purpt ir kt. individualūs

apibūdinamieji pasakojimai apie pasirinktą paukštį pagal pateiktą pedagogo

planą.

Skatinti vaikų saviraišką, improvizaciją. Sudominti įvairia veikla. Padėti

atskleisti ryškiausius vaikų gebėjimus. Pratinti vaikus laikytis nesudėtingų

žaidimo taisyklių, skatinti norą draugiškai varžytis, lenktyniauti. Judrioje

28

stiprinimo

Meninė

veikloje mėginti išreikšti aplinkoje vykstančius reiškinius. Plėtoti fizinius

gebėjimus, žaismingai atlikti judesius. Lavinti akių žvitrumą, rankos taiklumą,

mėtant į taikinį, kūno judesių koordinaciją. Žaisti imitacinius žaidimus,

pamėgdžiojant paukščiams būdingus judesius, elgseną. Skatinti vaikų judrumą,

žaismingumą.

Gaminti darbelius, verbas, piešti piešinius mainais su draugais. Organizuoti

Kaziuko mugės šurmulį, aktyviai jame dalyvauti. Žaisti žaidimus įvairių amatų

temomis. Piešti, aplikuoti, štampuoti, lipdyti pavasario vaizdus, reiškinius,

paukščių gyvenimo elementus. Grojant muzikos instrumentais, kurti pavasario

lietų, panaudojant dinamiką. Piešti, spalvinti, štampuoti, aplikuoti, kirpti įvairių

formų lapus (apvalius, pailgus, ovalius ir kt.). groti įvairiais iš gamtinės

medžiagos pagamintais instrumentais. Ugdyti lankstymo, kirpimo įgūdžius

gaminant įvairius paukštelius. Juos spalvinti, puošti naudojant kuo įvairesnę

techniką, skatinant vaikų fantaziją.


Kaziuko mugė darželyje

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Ekologinė akcija „Renku baterijas“.

Balandis

Sveikos gyvensenos ugdymas labai aktualus. Analizuojant vaikų sergamumo duomenis

matyti, kad didžiausią dalį sudaro kvėpavimo organų ligos. Dramatiškai išaugo psichikos ir elgesio

sutrikimų. Padidėjo vaikų sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų, nervų sistemos ir

jutimo ligomis. Sveikatos statistikos duomenys rodo nuolat prastėjančią vaikų sveikatos būklę.

Tikslas. Siekti savo ir kitų saugumo, fizinio judėjimo, sveikos mitybos ir saugios

gyvensenos įgūdžių svarbos sveikatos supratimo

Uždaviniai.

Įgyti žinių apie kūno sandarą., suvokti savo fizinę būklę ir kūno poreikius, rūpintis savo

higiena.

Įgyti pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis.

Ugdyti lankstumą, vikrumą, valią, ištvermę, drąsą.

Įgyti sveikos mitybos įgūdžių.

Domėtis vandens svarba žmogaus gyvenime.

Temos:

„Mus kalbina knygos lapeliai“

„Noriu augti sveikas“

„Mano dantukai“

„Sportas – sveikata“



29

Socialinė

Pažinimo

Kalbos ir

komunikavimo

Sveikatos

saugojimo ir

stiprinimo

Meninė

Siekti suvokti knygos, kaip informacijos šaltinio vertę. Įsiklausyti į skaitomus

kūrinėlius, stengtis išreikšti kūrinio nuotaiką, suvokti skaitomo teksto turinį.

Prisiminti asmens higienos taisykles, skatinti norą augti sveikam, stipriam,

gražiam. Ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius. Siekti, kad vaikai pajustų pasakų

reikšmingumą ir svarbą vaikų gyvenime, kad pasakos atspindi žmonių

gyvenimą, yra pamokančios.

Tyrinėti grupėje turimas knygeles, aptarti jų panašumus ir skirtumus, rūšiuoti

pagal įvairius požymius. Atrasti simbolius- raides, skaičius, mėginti atpažinti

jau žinomas raides, jungti jas, mėginant skaityti.

Pažinti ir įvardinti kūno dalis. Tyrinėti kūną judesyje, ramybės būsenoje,

aiškintis, kaip mūsų kūnas keičiasi augant. Sužinoti kas saugo ir stiprina žmonių

sveikatą, o kas jai kenkia. Išsiaiškinti žmogaus gyvenimo ciklą (kad žmonės

gimsta, auga, sensta, miršta). Pastebėti artėjančio pavasario požymius.

Susipažinti su pasakų įvairove: stebuklinės, gyvulinės, pasakos be galo ir kt.

Aptarti charakteringiausius veikėjus, jų elgseną, būdingus bruožus. Klausytis

sekamų pasakų išreiškiant jų nuotaiką, suvokianti, kad pasakose visada nugali

gėris.

Turtinti žodyną drabužių ir avalynės pavadinimais, žodžiais, reiškiančiais orų

permainas, laiko ir priežasties prieveiksmiais. Pokalbio metu skatinti vaikus į

klausimus: kada?, kodėl?, atsakinėti išplėstiniais vientisiniais sakiniais.

Apibūdinamojo pasakojimo metu apie kūno priežiūrą, skatinti kalboje vartoti

laiko ir priežasties prieveiksmius, bei kitas kalbos dalis. Ugdyti domėjimąsi

literatūros kūriniais. Pratinti dėmesingai klausyti ir emocingai suvokti, siekti,

kad vaikai atsakinėtų į klausimus pagal kūrinių turinį. Skatinti dalyvauti

nesudėtingų siužetų inscenizavime. Lavinti dialoginę ir monologinę kalbą.

Ugdyti norą dalintis, susitarti dėl bendrų veiksmų. Atlikti fizinius pratimus su

pasirinktais žaislais. Patirti bendravimo džiaugsmą.

Mokyti įvairiai judėti ir atsipalaiduoti. Kvėpavimo pratimai. Veikloje naudoti

įvairias kliūtis, ieškoti kuo įdomesnių jų įveikimo būdų.

Laisvai visomis kryptimis judėti ieškant pasislėpusių pasakų veikėjų. Atkartoti

jiems būdingus judesius, nuotaikas, įpročius.

Pajusti kūrybos džiaugsmą. Kurti savo autorinę knygelę mėgstamų pasakų ar

patirtų įspūdžių motyvais.

Išreikšti save, savo nuotaikas įvairiomis meninėmis priemonėmis. Naudojant

įvairias priemones, gaminti dekoracijas, pasakų veikėjų kaukes. Inscenizuoti

pasirinktą pasaką.


Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikiškos knygos diena.

Konkursas ,,Saugūs ir sveiki“

Sporto diena

Gegužė

Šeima – tai brangiausia, tai saugumo ir laimės vieta. Vaikui labai svarbu, kad jį augintų abu

tėvai - mama ir tėtis. Labai svarbu išugdyti pagarbą, dėkingumą mamai, tėčiui, seneliams ir kitiems

šeimos nariams.

30

Vasara – atostogų metas. Vaikams labai aktualu žinoti apie visus pavojus, tykojančius miške,

prie vandens ir kt.

Tikslas. Plėsti supratimą apie šeimą, jos vertybes. Supažindinti išvykų ir kt. pramogų

praleidimo gamtoje, prie vandens ypatumais.

Uždaviniai.

Suvokti dėkingumo ir pagarbos šeimai prasmę. Domėtis ir rūpintis šeima ir papročiais.

Domėtis vasaros gamta. Susipažinti su kaimo kraštovaizdžiu, žmonių gyvenimu ir darbu.

Temos:

,,Aš labai myliu savo mamą“

Mano graži šeimynėlė“

,,Žalioje pievelėje“




Socialinė

Pažinimo

Kalbos ir

komunikavimo

Nuolat stengtis rodyti meilę ir pagarbą savo mamytei geru žodžiu, švelnumu,

paslauga ir pan. Stengtis suprasti mamytę, padėti jos darbuose, prisiminti, kada

švenčiama Motinos diena, pradžiuginti mamytę pačių pagaminta dovanėle,

eilėraštuku. Nusiteikti džiaugtis, gėrėtis žydinčių augalų gausa, žiedų spalvomis,

kvapais. Skatinti vaikus globoti augalus, nelaužyti šakų, domėtis jų priežiūra.

Ugdyti meilę gamtai, skatinti domėjimąsi augalų ir gyvūnų įvairove, nusiteikiant

juos globoti. Ugdyti meilę ir pagarbą tėčiui, didžiuotis savo tėčiu, jo

sugebėjimais, vyriškumu, tvirtumu. Suprasti, kad ne visi vaikai turi tėčius.

Atkreipti dėmesį į mamyčių darbus, profesijas, pasvarstyti, kada mamos jaučiasi

laimingos ir kada nusiminusios, atkreipti dėmesį į įvairaus amžiaus moterų

veidus, pastebėti ir pajausti nuotaiką, apibūdinti veido išraišką. Stebėti ir lyginti

įvairius augalus, jų žiedus pagal spalvą, formą, žiedų kiekį ant žiedyno. Ugdyti

skaičiavimo įgūdžius, skaičiuojant žiedus. Išsiaiškinti, kokios priežiūros

augalams reikia, kad jie sėkmingai subrandintų vaisius. Stebėti ir tyrinėti

darželio kieme esančių pievų augmeniją ir gyvūniją. Atpažinti ir pavadinti

augalus, žolynus, vabzdžius. Aptarti jų elgseną. Stebėti pievoje skraidančius

drugelius, pastebėti jų sparnų spalvų įvairovę. Prisiminti tėvelių darbus

namuose, jų profesijas, atkreipti dėmesį į tai, kad vyrai dirba sunkius vyriškus

darbus. Pasiaiškinti, ar gimtinėje vyrai neturi iš kartos į kartą perduodamų

vardų, profesijų ir pan.

Turtinti žodyną žodžiais: mamos rūpesčiai, Motinos diena, dėmesys,

dėmesingumas, rūpestingumas, paslaugus, patenkinta ir kt. Kalbantis apie

mamytę, vartoti įvairias kalbos dalis, taisyklingai tariant žodžius, tarpusavyje

juos derinti. Skatinti atkuriamąjį pasakojimą apie Motinos dieną, padedant

pedagogui klausimais. Skatinti pasakoti rišliai, naudojant vaizdingus posakius

apie mamą. Turtinti žodyną žodžiais: kvapnioji, gražioji, nuskinta, pamerkta,

pavasario gėlių pavadinimai. Stebėti žydinčius augalus, dalintis patirtimi, reikšti

susižavėjimą augmenija, jos žiedų įvairove. Kalbant aktyvinti priešdėlių

daiktavardžių ir veiksmažodžių vartojimą. Skatinti vaikus kurti apibūdinamąjį

pasakojimą pagal planą apie žydinčias gėles. Turtinti žodyną žodžiais susijusiais

31

Sveikatos

saugojimo ir

stiprinimo

Meninė

su tėčiu, jo profesija, maloniais vaizdingais posakiais, palyginimais.

Individualaus apibūdinamojo pasakojimo metu, skatinti vaikus kalbėti

gramatiškai taisyklingais sakiniais. Lavinti dialoginę kalbą, loginį mąstymą,

atsakinėjant į pateiktus klausimus.

Sužadinti artumo, globos, draugiškumo vienas kitam jausmą, teigiamas

bendravimo emocijas. Veikla, pratimai procese.

Skatinti vaikus judėti, siekti judesių laisvumo, tempo, ritmo pajautimo. Stengtis

išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Mokyti orientuotis erdvėje.

Skatinti vaikų domėjimąsi gamta. Imitaciniais judesiais vaizduoti pievos

gyventojus, joje verdantį gyvenimą. Atliekant užduotis reaguoti į spalvinius

signalus. Skatinti draugišką lenktyniavimą, norą būti greičiausiu, stipriausiu ir

pan. (tokiu, kaip tėtis). Organizuoti linksmas estafetes, naudojant sportinį

inventorių.

Įvairiomis meninėmis priemonėmis reikšti savo jausmus, gaminti darbelius

mamyčių sveikinimui. Leisti vaikams laisvai pasirinkti piešimo techniką, kurti

žydinčio sodo motyvus popieriuje. Laisvai pasirenkant priemones konstruoti

vabzdžius iš įvairių grupėje esančių medžiagų, skatinant vaikų fantaziją ir

kūrybiškumą. Savo rankomis gaminti darbelius, dovanėles, meistrauti,

pasikviečiant į pagalbą tėvelius.


Pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena.

Gegužės 15-oji – Šeimos diena.

Išvykos į tėvelių darbovietes.

Atsisveikinimo su darželiu šventė

Birželis

Vasara – atostogų metas. Vaikams labai aktualu žinoti apie visus pavojus, tykojančius miške, prie

vandens ir kt.

Tikslas. Supažindinti išvykų ir kt. pramogų praleidimo gamtoje, prie vandens ypatumais. Skatinti

pastebėti, patirti teigiamas kelionių emocijas.

Uždaviniai.

Domėtis vasaros gamta. Susipažinti su kaimo kraštovaizdžiu, žmonių gyvenimu ir darbu.

Skatinti pažinti, tyrinėti pievoje augančius augalus

Temos:

,,Noriu būti toks kaip tėtis“

“Sveika, vasarėle“

,,Kelionė oro balionu“




Socialinė

Nuolat stengtis rodyti meilę ir pagarbą savo tėveliams geru žodžiu, švelnumu,

paslauga ir pan. Stengtis suprasti mamytę ir tėvelį, padėti jų darbuose,

prisiminti, kada švenčiama Tėvo diena. Nusiteikti džiaugtis, gėrėtis žydinčių

augalų gausa, žiedų spalvomis, kvapais. Skatinti vaikus globoti augalus,

32

Pažinimo

Kalbos ir

komunikavimo

Sveikatos

saugojimo ir

stiprinimo

Meninė

nelaužyti šakų, domėtis jų priežiūra. Ugdyti meilę gamtai, skatinti domėjimąsi

augalų ir gyvūnų įvairove, nusiteikiant juos globoti. Ugdyti meilę ir pagarbą

tėčiui, didžiuotis savo tėčiu, jo sugebėjimais, vyriškumu, tvirtumu. Suprasti, kad

ne visi vaikai turi tėčius.

Stebėti ir lyginti vasaros reiškinius gamtoje, įvairius augalus, jų žiedus pagal

spalvą, formą, žiedų kiekį ant žiedyno. Ugdyti skaičiavimo įgūdžius,

skaičiuojant žiedus. Išsiaiškinti, kokios priežiūros augalams reikia, kad jie

sėkmingai subrandintų vaisius. Stebėti ir tyrinėti darželio kieme esančių pievų

augmeniją ir gyvūniją. Atpažinti ir pavadinti augalus, žolynus, vabzdžius.

Aptarti jų elgseną. Stebėti pievoje skraidančius drugelius, pastebėti jų sparnų

spalvų įvairovę. Prisiminti tėvelių darbus namuose, jų profesijas, atkreipti

dėmesį į tai, kad vyrai dirba sunkius vyriškus darbus. Pasiaiškinti, ar gimtinėje

vyrai neturi iš kartos į kartą perduodamų vardų, profesijų ir pan.

Turtinti žodyną žodžiais: mamos rūpesčiai, Motinos diena, dėmesys,

dėmesingumas, rūpestingumas, paslaugus, patenkinta ir kt. Kalbantis apie

mamytę, vartoti įvairias kalbos dalis, taisyklingai tariant žodžius, tarpusavyje

juos derinti. Skatinti atkuriamąjį pasakojimą apie Motinos dieną, padedant

pedagogui klausimais. Skatinti pasakoti rišliai, naudojant vaizdingus posakius

apie mamą. Turtinti žodyną žodžiais: kvapnioji, gražioji, nuskinta, pamerkta,

pavasario gėlių pavadinimai. Stebėti žydinčius augalus, dalintis patirtimi, reikšti

susižavėjimą augmenija, jos žiedų įvairove. Kalbant aktyvinti priešdėlių

daiktavardžių ir veiksmažodžių vartojimą. Skatinti vaikus kurti apibūdinamąjį

pasakojimą pagal planą apie žydinčias gėles. Turtinti žodyną žodžiais susijusiais

su tėčiu, jo profesija, maloniais vaizdingais posakiais, palyginimais.

Individualaus apibūdinamojo pasakojimo metu, skatinti vaikus kalbėti

gramatiškai taisyklingais sakiniais. Lavinti dialoginę kalbą, loginį mąstymą,

atsakinėjant į pateiktus klausimus.

Sužadinti artumo, globos, draugiškumo vienas kitam jausmą, teigiamas

bendravimo emocijas. Veikla, pratimai procese.

Skatinti vaikus judėti, siekti judesių laisvumo, tempo, ritmo pajautimo. Stengtis

išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Mokyti orientuotis erdvėje.

Skatinti vaikų domėjimąsi gamta. Imitaciniais judesiais vaizduoti pievos

gyventojus, joje verdantį gyvenimą. Atliekant užduotis reaguoti į spalvinius

signalus. Skatinti draugišką lenktyniavimą, norą būti greičiausiu, stipriausiu ir

pan. (tokiu, kaip tėtis). Organizuoti linksmas estafetes, naudojant sportinį

inventorių.

Įvairiomis meninėmis priemonėmis reikšti savo jausmus, gaminti darbelius

tėvelių sveikinimui. Leisti vaikams laisvai pasirinkti piešimo techniką, kurti

žydinčio sodo motyvus popieriuje. Laisvai pasirenkant priemones konstruoti

vabzdžius iš įvairių grupėje esančių medžiagų, skatinant vaikų fantaziją ir

kūrybiškumą. Savo rankomis gaminti darbelius, dovanėles, meistrauti,

pasikviečiant į pagalbą tėvelius.


Birželio 1-oji – Vaikų gynimo diena.

Tėvo diena.

Išvykos į gamtą „Gimtinės taku“.

33

Ikimokyklinis amžius (2-5 m.)

Pažinimo kompetencija

Vertybinės nuostatos ir gebėjimai Esminės veiksenos

Suvokti save kaip savarankišką, atskirą asmenį,

domėtis, kitataučiais, žmonių grupėmis: šeima

(jos svarba žmogui), kaimynais, bendruomene ir

žmonių ryšiais joje. Domėtis tėvų profesijomis,

įvairiais darbais. Pažinti savo kūną, jo

galimybes. Suvokti pojūčius ir jausmus. Žinoti

sveikos gyvensenos pradmenis (maistas, sportas,

higiena ir pan.). Tyrinėti ir bandymais pažinti

supančią daiktinę aplinką bei augaliją, gyvūniją

ir reiškinius. Skirti metų laikus, suvokti jų kaitą.

Domėtis žeme kaip planeta ir dangaus kūnais.

Domėtis savo gimta šalimi, miestu, kuriame

gyvena

Pasako savo vardą, kitų vardus, žino pavardę,

miestą ir gatvę.

Laisvai naudojasi savo asmeniniais daiktais.

Savarankiškai nueina į sporto salę.

Išvardija šeimos narius, žiūrinėja šeimos albumą

ir komentuoja.

Apsitarnauja save ir padeda draugui, auklėtojai.

Klausinėja apie žmonių darbus, atpažįsta

paveikslėlyje dirbantį žmogų.

Pasako, kuo dirba tėtis, mama.

Išvardija ir tyrinėja kūno dalis.

Pasako esminius berniukų ir mergaičių

skirtumus.

Įvardija pojūčius: šilta, šalta, kvepia, skanu ir

pan.

Klausosi įvairių garsų, mėgdžioja.

Žino, kaip pereiti gatvę.

Tyrinėja ir įvardija daiktus, kurie gali sužeisti,

apnuodyti, žino, kad su jais negalima žaisti.

Laikosi kūno higienos reikalavimų (prausia

rankas, skalauja burną, valosi servetėle,

rankšluosčiu ir pan.)

Tyrinėja ir pastebi pasikeitimus grupėje, įvardija

grupėje esančius daiktus veikdamas, žaisdamas

(liečia, čiupinėja, įgydamas supratimą apie dydį,

formą, paviršiaus savybes, kiekį, skaičių).

Vartoja kelintinius skaitvardžius. Atpažįsta

daiktus pagal formą, pradeda skirti dešinę, kairę.

Skiria tarp kitų daiktų savo asmeninius, atpažįsta

namų apyvokos daiktus, bando jais naudotis,

žino jų pavadinimus.

Eksperimentuoja su mažiau įprastais daiktais

(padidinamuoju stiklu, veidrodžiu, magnetu).

Skiria spalvas ir teisingai jas pavadina.

Stebi, tyrinėja ir atpažįsta augalus artimiausioje

aplinkoje (grupėje, kieme, miške, pievoje).

Stebėdamas ir bandydamas sužino, kokių sąlygų

reikia augalams augti.

Žino ir vartoja sąvokas „daržovės“, „vaisiai“,

„uogos“, nusako kaip juos panaudoti maistui.

Žino, kaip reikia elgtis gamtoje (nelaužyti

34

medelių, nepalikti laužo ir kt.). Atpažįsta gamtoje ir paveiksluose gyvūnus,

medžius, gėles, grybus, pasako jų pavadinimus,

artimiausios aplinkos gyvūnus (auginamus

namuose, pas močiutę kaime, pas kaimynus);

paaiškina gyvūnų naudą žmogui, mokosi juos

pamėgdžioti.

Stebi vabalus, roplius, laukinius paukščius ir

gyvūnus, atpažįsta juos, supranta naminių ir

laukinių gyvūnų skirtumus.

Išvardina metų laikų pavadinimus, esminius jų

požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių.

Žaidžia su smėliu ir vandeniu ir taip susipažįsta

su jų savybėmis ( vanduo skystas, skaidrus,

smėlis sausas/drėgnas, birus ir pan.).

Atpažįsta ir pavadina dangaus šviesulius: saulę,

mėnulį, žvaigždes, domisi reiškiniais kurių

negali pamatyti (ugnikalniais, žemės

drebėjimais, smėlio audra).

Žino paros dalis, savaitės dienas.

Žino, kad Lietuva – šalis, kurioje jie gyvena,

žiūrinėja Lietuvos miestų, kaimų nuotraukas,

albumus.

Atpažįsta tautinius simbolius (herbą, vėliavą).

Žino savo gimtojo miesto, kaimo pavadinimą.

Keliauja po žymias miestelio vietas.

Žiūrinėja savo miestelio, kaimo albumus, atvirukus, atpažįsta aplankytas ir matytas vietas

Sveikatos saugojimo kompetencija


Rūpintis savimi ir savo asmeniniu saugumu. Priima pagalbą, aiškinasi, kad ją gali suteikti ne

Suvokti, kas padeda augti sveikam, stipriam, tik pažįstami, bet ir nepažįstami žmonės

ištvermingam. Saugoti savo sveikatą ir saugiai (policininkai, gaisrininkai, gydytojai).

elgtis gamtoje. Pažinti savo kūną ir pajusti jo Pasiklydus ar pasimetus pasako savo pavardę,

galimybes. Tobulinti judesių koordinaciją. vardą, adresą.

Sugebėti išreikšti save judesiu, suprasti judesio Žino, kaip elgtis kelyje; kad negalima gatvėje

„kalbą“. Įgyti savikontrolės įgūdžių (kontroliuoti žaisti.

judesius ir emocijas). Išmokti sportinių pratimų Apsitarnauja savarankiškai, moka paprašyti

ir žaidimų. Grūdintis oru, vandeniu, pagalbos.

pasinaudojant supančios aplinkos, gamtos Pasitiki savo jėgomis, atlikdamas užduotį,

sąlygomis. savarankiškai veikdamas. Laikosi asmens higienos taisyklių ;savarankiškai naudojasi tualetu. Teisingai naudoja stalo įrankius, tvarkingai valgo. Aiškinasi, kad negalima valgyti nežinomo maisto (nepažįstamų uogų, sėklų ir kt.). Domisi, koks maistas sveikas ir visavertis. Patenkina judėjimo ir grūdinimosi saule ir oru poreikį pasivaikščiojimų miško takeliais, pievomis, judrių žaidimų išnaudojant darželio

35

teritorijas ir kitas aplinkas, jaučia judėjimo

džiaugsmą.

Šiltu metų laiku grūdinasi vandeniu, vaikšto basi

po žolę, smėlį, akmenis ir kt.

Aiškinasi, kaip išvengti traumų ir sužalojimų

(neliesti degtukų, įvairių elektros prietaisų, aštrių

daiktų, vaistų ir pan.).

Juda apribotoje erdvėje, lauke, keičia judėjimo

kryptį, kūno padėtį; išlaiko pusiausvyrą.

Atlieka koordinuotus judesius rankomis ir

kojomis (laipioja, šokinėja, ropoja, šliaužia,

pralenda).

Geba naudotis įvairiomis priemonėmis

(dviratukai, rogutės).

Savo nuotaiką, mintis, girdimą muziką išreiškia

kūnu: mimika, plastine improvizacija.

Juda šalia kitų ir drauge su kitais (randa vietą

voroje, poroje, rate).

Atlieka sportinius pratimus ir žaidžia judrius

žaidimus su ėjimo, bėgimo, ridenimo, mėtymo,

pralindimo, laipiojimo užduotimis.

Įsidėmi užduotis, pratinasi paklusti taisyklėms.

Reaguoja į sutartinius ženklus ir garsus. Stebi sportuojančius žmones, komentuoja.

Meninė kompetencija


Dailė

Patirti dorovinius ir estetinius išgyvenimus Stebi, tyrinėja daiktus, žmones, aplinką, gamtą,

supančioje aplinkoje ir gamtoje; stebėti ir jausti pastebi formas, spalvas, išsidėstymą;

gamtos ir aplinkos formų, spalvų, linijų įvairovę komentuoja.

ir harmoniją. Eksperimentuoja ant didelių popieriaus lapų,

Per spalvas, faktūras, komponavimą išreikšti lentos, asfalto, smėlio, sniego anglimi, kreida,

patirtus įspūdžius (literatūros, muzikos kūrinio pagaliukais, teptukais, pirštais, vaško

sukeltus, pamatytus ir išgyventus), nuotaiką. kreidelėmis; ant baltų ir spalvotų įvairaus dydžio

Siūlyti naujas netikėtas kūrybines idėjas ir popieriaus (sauso ir šlapio) lapų; atranda įvairias

savitai jas įgyvendina. linijas, dėmes, potėpius, skirtingas faktūras.

Grožėtis savo ir kitų kūryba, gerbti kito Dėlioja „piešinius“ iš įvairios gamtinės

savitumą. medžiagos, papildo ja tapytą darbelį; bando

Eksperimentuoti įvairiomis dailės priemonėmis, daryti nesudėtingus koliažus.

medžiagomis ir technikomis. Išbando popieriaus savybes.

Jausti spalvų derinių, skirtingų faktūrų įtaką Pažįsta pagrindines spalvas bei atspalvius.

darbelio nuotaikai, kūrybinę laisvę. Bando maišyti dvi spalvas, kad gautų trečią.

Pažinti liaudies kūrybą, tautodailę; pajausti Plėšo, karpo ir klijuoja iš įvairaus popieriaus

liaudies kūrybos savitumą. geometrines formas, siluetus (paruoštus ir pačių

Pažinti savo bendruomenės, regiono menininkus nupieštus), juos komponuoja. Derina spalvas ir formas aplikuojant ir štampuojant. Eksperimentuoja su moliu, modelinu, plastilinu, smėliu, sniegu; lipdo geometrines ir netaisyklingas formas, jas jungia. Suteikia lipdomam paviršiui faktūrą,

36

komponuoja su gamtine medžiaga, kt. daiktais.

Konstruoja formas ir erdvinius darinius iš

medinių, plastmasinių detalių, popieriaus,

buitinių atliekų, gamtinės medžiagos.

Gėrisi savo ir draugų savitu veikimo procesu ir

darbelių rezultatu, komentuoja.

Domisi dailininkų darbais, žiūrinėja

reprodukcijas, iliustracijas, komentuoja.

Pamato ir atpažįsta puošybos elementus ant

skirtingų tautodailės, dekoratyvinės dailės darbų

(audinių, keramikos, medžio darbų, margučių ir

kt.).

Dramatizacija

Atpažinti vaidybinę veiklą aplinkoje. Vaidybą naudoti saviraiškos, socialinės patirties

įspūdžiams perteikti.

Pajusti kūrybinės laisvės, spontaniškos

improvizacijos galią, aktyvaus dalyvio ir žiūrovo

jausmą.

Kreipti dėmesį į veikėjo išgyvenimus, emocijas,

elgesio, judėjimo, intonacijos ypatybes.

Dalintis įspūdžiais apie savo ir kitų vaidybą.

Stebi vaidinimą grupėje, salėje; įvardija, kokie

veikėjai dalyvavo, ką veikė.

Pasirenka vaidmens reikmenis, pritaiko tam

aplinkos daiktus.

Derina veiksmus su žaidimo draugais.

Gamina priemones stalo teatrui (piešia, lipdo,

karpo, spalvina).

Pratinasi elementariai valdyti lėlę.

Improvizuoja pagal muziką, pagal pasiūlytą

personažą, išreikšdamas ryškiausius bruožus

(eiseną, judesius, kalbą, manierą, ritmą).

Klausosi dainų, deklamavimo, vertina.

Vartoja garsažodžius, pamėgdžiojimus žaidimų

ir kt. veiklos metu.

Deklamuoja, dainuoja žaidimų, švenčių,

pasirodymų tėveliams metu, perteikdamas teksto

ritmą ir nuotaiką; džiaugiasi išreikšdamas save.

Muzika

Atrasti ir domėtis muzikiniais ir nemuzikiniais,

gamtos garsais, skirti juos.

Pajusti muzikos intonacijas, žaidimų, ratelių,

šokių judesių ritmą.

Teisingai, taisyklingai dainuoti, išmėginti savo

balsą.

Išreikšti save spontanišku dainavimu, šokiu

(judesiu); jausti malonumą dainuojant,

klausantis muzikos.

Groti žaisliniais muzikos instrumentais bei

gamtinėmis ir buities priemonėmis.

Susipažinti su liaudies muzikos instrumentais,

mūsų kraštui būdingais folkloro elementais.

Įsiklauso ir atkartoja paukščių, gyvūnų balsus,

negyvosios gamtos garsus, aplinkos triukšmo

(automobilių ir kt.) garsus.

Klausosi muzikinių kūrinių, muzikos įrašų,

atpažįsta girdėtą kūrinį pagal tempą, muzikinę

nuotaiką.

Įvardija žinomus muzikos instrumentus.

Dainuoja garsažodžius, vienbalses vaikiškas ir

liaudies daineles po vieną ir drauge pritariant

instrumentui ir be jo.

Dainuojant atlieka judesius, garsus (sukiojasi,

žingsniuoja, ploja, trepsi, stuksena), spontaniškai

kuria ritminius judesius.

Šoka liaudies, ritminius šokius, ratelius, žaidžia

muzikinius žaidimus.

„Groja“ elementariais instrumentais, išgauna

ritmą.

37

Socialinė kompetencija


Suvokti save kaip savitą ir ypatingą. Teigiamai Žino savo vardą, pavardę, gyvenamosios

save vertinti. Gebėti asmeninę informaciją vietovės pavadinimą.

perteikti kitiems. Jausti pagarbą šalia esantiems Atpažįsta liūdesį, džiaugsmą, pyktį bendraujant,

draugams ir suaugusiems, jų poreikiams. klausantis skaitomo kūrinio ir pan.

Atpažinti rizikingas situacijas ir blogus Padeda kitam (užjaučia, globoja, pralinksmina,

ketinimus. Derinti su kitais savo norus, paduoda, pakviečia, ir pan.).

veiksmus, būti atsakingam už bendrą veiklą Stebi, tyrinėja savo ir draugų, suaugusiųjų

(jaustis grupės nariu), įgyti bendravimo ir elgesį, aiškinasi jo pasekmes.

bendradarbiavimo įgūdžių. Suvokti kito Laikosi grupės taisyklių, tvarkos, mandagumo

žmogaus jausmus ir emocines nuotaikas, normų.

užjausti, padėti. Laikytis susitarimų ir taisyklių. Aiškinasi, kaip elgtis su svetimais žmonėmis.

Pasitikėti savimi ir savo gebėjimais. Gerbti kitų Kartu žaidžia ir veikia; renkasi draugus.

(skirtingo amžiaus, kitakalbių, neįgalių) Bendrauja su įvairiais žmonėmis (darželyje,

poreikius ir teises. Jausti save šeimos nariu, kieme, parduotuvėje, poliklinikoje ir pan.).

didžiuotis savo šeima. Gerbti ir vertinti darbą. Išsiaiškina, kad yra žmonių, kurie rūpinasi visų

Laikytis bendruomenės tradicijų ir papročių sveikata (gydytojai), kelionėmis (vairuotojai), namų gerove (elektrikai, šiukšlių vežėjai). Atpažįsta nesaugius žaislus (sulūžę, aštrūs) ir daiktus. Kreipiasi pagalbos į draugą, suaugusįjį. Išsako savo nuomonę, pasitiki savimi. Globoja augalą, gyvūnėlį. Rūpinasi savo išvaizda, apranga, asmeniniais daiktais. Žino ir pasako savo šeimos narių vardus, kitų giminaičių vardus; išsiaiškina, kad yra vaikų, neturinčių mamos ar tėčio. Pasakoja, ką dirba tėveliai, seneliai, kuo tai naudinga kitiems.

Komunikavimo kompetencija


Bendrauti su suaugusiais ir bendraamžiais. Žino ir pasako savo ir kitų vardus.

Dalintis su kitais turima informacija, įvardinti Klausosi bendraamžių ir suaugusiųjų pokalbio,

veiksmus, poreikius, mintis. Pratintis klausytis, atsako į klausimus, klausinėja.

girdėti, išklausyti. Naudoti įvairias Monologą keičia dialogu.

komunikacines priemones jausmams, Įvardija artimiausios aplinkos daiktus, reiškinius,

emocijoms, vidinei būsenai reikšti. Jausti teksto įvykius.

ir vaizdo, vaizdo ir muzikos, muzikos ir judesio Paprašo pagalbos, paaiškinimo, pakartojimo.

ryšį. Pajusti gimtosios kalbos grožį (ritmą, Nusako, ką veikia ar veiks.

melodingumą, vaizdingumą), tautosakos Pasakoja vienas kitam įvykius, fantazijas;

ypatumus. Susipažinti su tarmėmis. Lavinti imituoja veikėjų elgesio ir kalbos manierą,

teisingą ir taisyklingą tartį. Domėtis parašytu intonaciją.

žodžiu, grafiniu simboliu, juos atpažinti. Jausti Išgirsta ir atpažįsta aplinkos garsus, juos

meilę ir pagarbą knygai. atkartoja, apibūdina. Atskiria ir vartoja skirtingą kalbos toną

38

(pokalbyje, klausantis, veikiant, žaidžiant).

Taisyklingai ir aiškiai taria daugumą gimtosios

kalbos garsų, intuityviai junta kalbos grožį.

Kalba sakiniais, vartoja vaizdingesnius žodžius;

„žaidžia“ žodžiais.

Klausosi liaudies pasakų, dainų, žaidimų,

pamėgdžiojimų, tarmiškų pokalbių ar dainų.

Varto knygeles, „skaito“ iliustracijas.

Sugeba pažymėti daiktą grafiniu simboliu.

Pažįsta savo vardo pirmą raidę, geba ją nupiešti.

Kopijuoja spausdintus simbolius.

V SKYRIUS

UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Vertinimo tikslas – atsižvelgiant į vaiko patirtį, nustatyti pasiekimų lygį ir numatyti

ugdymo(si) būdus siekiant pritaikyti ugdymo(si) procesą vaiko poreikiams ir galimybėms. Vertinimo

rezultatai panaudojami ugdymo proceso planavimui, ugdomosios veiklos individualizavimui, tėvų

informavimui ir konsultavimui.

Vertinimo paskirtis – padėti vaikui tobulėti. Pedagogas, stebėdamas vaiko pažangą,

išsiaiškina, ko gali pasiekti vaikas atitinkamame amžiaus tarpsnyje, bei nusistato ugdymo tikslus,

uždavinius ir numato ugdymo (si) rezultatus. Vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimas padeda ir

tėvams kelti reikalavimus, kurie atitiktų vaiko pasiekimų žingsnius, priderinti savo lūkesčius prie

galimybių, gebėjimų, jei reikia – keisti ugdymo šeimoje sampratą.

Įstaigoje sukurta vertinimo sistema, kuri padeda tinkamai pažinti vaiką (fizinę brandą,

savijautą, poreikius ir interesus, gebėjimo lygį, šeimos lūkesčius). Visuminis vaikų pasiekimų

vertinimas atliekamas du kartus per metus: vaikui atėjus į įstaigą ar mokslo metų pradžioje (spalio

mėn.) ir baigiantis mokslo metams (balandžio mėn.). Tarpiniai vertinimai gali būti atliekami, jei

išryškėja ugdymo (si) spragos.

Vertinimas – nuolatinis procesas, kuris vyksta pastoviai. Pedagogas, siekdamas kuo geriau

pažinti vaiką, išsiaiškinti jo poreikius, gebėjimus, nuolat jį stebi ir vertina.

Individualizuojant vaikų ugdymo procesą, naudojama šešių žingsnių vertinimo metodika.

Surinkti duomenys apie vaikų ugdymosi pasiekimus analizuojami, pasitelkiant linijines diagramas,

lenteles ar voratinklį. (Pedagogai pasirenka). Jis vaizdžiai parodo individualią vaiko kiekvienos

srities pažangą. Šie duomenys panaudojami kryptingai planuojant ir organizuojant vaikų ugdymą.

Linijinės diagramos, lentelės, ar voratinklis padeda išryškinti ugdymosi pasiekimų sritis, kurioms

reikia skirti daugiau dėmesio, jame atsispindi vaikų individualūs pasiekimai.

Esant elgesio ar įgūdžių ir patirties stokai, informuojama Vaiko gerovės komisija, kuri

pasirūpina, kad vaikui (šeimai) būtų suteikta specialistų pagalba. Specialiųjų poreikių vaikams

atliekamas tarpinis vertinimas. Logopedas vaikų pasiekimus fiksuoja dienynuose bei ugdymo (si)

pasiekimų aprašuose.

Pasiekimai fiksuojami grupės dienyne savaitės refleksijos skiltyje.

Kiekvienam vaikui kaupiamas jo pasiekimų aplankas. Jį sudaro:

1. Iš tėvų gauta informacija apie vaiko individualius įpročius, kaip jis augo, vystėsi, kokia jo

sveikata, charakteris, kokios paramos jam reikia, kokie jo tėvų lūkesčiai.

2. Vaiko darbeliai ir jų analizė.

3. Specialistų pastabos, komentarai, pagyrimai ir paskatinimai.

4. Kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio refleksija – vaiko įvertinimas.

Ugdymo pasiekimų vertinimo metodai: vaiko veiklos stebėjimas (informacijos kaupimas,

nesikišant į vaiko veiklą), pokalbiai, vaikų komentarai, vaikų kūrybinių darbų analizė, pokalbiai su

tėvais, tyrimai (situacijų sudarymas, siekiant išsiaiškinti vaiko patirtį ir pan.).

Vadovaujantis amžiaus tarpsnių vystymosi ypatumais bei pasiekimų žingsniais, vertinami

39

Tėvų (globėjų), specialistų idėjos, pagalba, dalyvavimas

Vaikų pasiekimų refleksija, idėjos dėl tolimesnio ugdymosi. Savo veiklos refleksija

atskirų ugdymo (si) sričių pasiekimai ir nustatomas vaiko pasiekimų lygis, kuris

fiksuojamas pasiekimų sričių ir kompetencijų vertinimo schemose. Jo pagrindu nustatomi

nauji ugdymo tikslai ir uždaviniai.

Vaikų ugdymo (si) pasiekimai aptariami mokytojų taryboje. Tėvams informacija pateikiama

individualių pokalbių metu. Vaikui išeinant iš darželio, tėvams perduodamas tik vaiko darbelių

aplankas.

Į UGDYMOSI REZULTATUS ORIENTUOTAS ATVIRASIS VEIKLOS

PLANAS Data .........................................................................

Ugdomosios veiklos pavadinimas (tema, projekto, tyrinėjamosios problemos, kūrybinės

raiškos savaitės ar kt. pavadinimas) ..................................................................................................

Vaiko ugdymo uždaviniai:

...........................................................................................................................................................

...........................................................................................................................................................

...........................................................................................................................................................

Ugdymosi aplinka ir priemonės:

...........................................................................................................................................................

Vaikų pasiekimai

Vaikų idėjos ir sumanymai

Veiklos formos ir idėjos vaikų veiklai

Lygiagrečiai

tobulėjantys kiti pasiekimai

40

PASIEKIMŲ VERTINIMAS „VORATINKLIS“

Vaiko vardas ir pavardė

Vaiko gimimo data

Vertinimo data

1. Kasdienio gyvenimo įgūdžiai

10. Aplinkos pažinimas

2. Fizinis aktyvumas

11. Skaičiavimas ir matavimas 3. Emocijų suvokimas ir raiška

12. Meninė raiška

4. Savireguliacija ir savikontrolė 13. Estetinis suvokimas

5. Savivoka ir savigarba

14. Iniciatyvumas ir atkaklumas 6. Santykiai su suaugusiaisiais

15. Tyrinėjimas

7. Santykiai su bendraamžiais 16. Problemų sprendimas

8. Sakytinė kalba 17. Kūrybiškumas

9. Rašytinė kalba 18. Mokėjimas mokytis

41

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. 2011-03-17, Nr.XI-1281.

2. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija. Ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Nr.I-983.

3. Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija. 2003-05-20, Nr.IX-1569.

4. Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija. 2013-12-23 Nr. XII – 745.

5. Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas. ŠMM, 2011-06-07, Nr.V-1009

6. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. V., Švietimo aprūpinimo centras, 2014.

7. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos. V., Švietimo aprūpinimo centras, 2015.

8. Birontienė Z., Budrikaitė A. Ikimokyklinio amžiaus vaikų olimpinio ugdymo programa. U., 2014.

Metodinės rekomendacijos Ikimokyklinio ugdymo programai rengti. V., Švietimo aprūpinimo

centras, 2006

9. Ankstyvojo ugdymo vadovas. sud. Monkevičienė O. V., Minklės leidyba, 2001.

10. Becher-Textor. Kūrybiškumas vaikų darželyje. V., Presvika, 2001.

11. Bulotaitė L., Gudžinskienė V., Monkevičienė O., Jakučiūnienė D. Gyvenimo įgūdžių

ugdymas. Ikimokyklinis amžius. V., Švietimo aprūpinimo centras, 2004.

12. Molcho S. Vaikų kūno kalba. Alma littera, 2006.

13. Žmuidienė G., Milvydienė A. Sveikos ir saugios gyvensenos ugdymas lopšelyje- darželyje.

Klaipėda, „Pėdsakai“, 2003.

14. Žukauskienė R. Raidos psichologija. V., Margi raštai, 2002.

15. www.smm.lt

16. www.ikimokyklinis.

SUDERINTA

Pakruojo rajono Lygumų mokyklos

tarybos 2017 m. birželio 5 d. nutarimu

(protokolas Nr. 2)

SUDERINTA

Pakruojo rajono Lygumų mokyklos

tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d.

nutarimu (protokolas Nr. 2 )

http://www.smm.lt/

ikimokyklinio ugdymo programa...6. akcentuoti vaiko ir gamtos ryšį, sužadinant smalsumą...

Documents