ŠiauliŲ ,,romuvos gimnazijos mokinio asmenybĖs … · kompetencijų plėtotės pasiekimų...
TRANSCRIPT
1
PATVIRTINTA
Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos
direktoriaus
2019 m. lapkričio 25 d.
įsakymu Nr. V- 267
ŠIAULIŲ ,,ROMUVOS“ GIMNAZIJOS
MOKINIO ASMENYBĖS ŪGTIES STEBĖJIMO IR VERTINIMO TVARKOS
APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos (toliau – gimnazija) mokinio asmenybės ūgties stebėjimo ir
vertinimo tvarkos aprašas (toliau - aprašas) nustato mokinio asmenybės brandos, pasiekimų ir pažangos
įsivertinimo ir įvertinimo tvarką, būdus, formas bei priemones ir jų dermę, analizę, fiksavimą ir informavimą.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Geros mokyklos koncepcija, Šiaulių miesto vaiko asmenybės
ūgties koncepcija, Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis
programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais,
reglamentuojančiais mokinių asmenybės ūgties stebėjimą ir vertinimą.
3. Mokinio asmenybės ūgtis:
3.1. Asmenybės ūgtis. Ją apibūdina šie bruožai: asmenybės branda, pasiekimai, pažanga;
3.2. Asmenybės branda. Mokinio savivoka ir savivertė, vertybinis kryptingumas, gyvenimo būdas;
3.3. Pasiekimai. Mokinio įgytų bendrųjų, socialinių ir dalykinių kompetencijų visuma;
3.4. Pažanga. Per tam tikrą laiką pasiektas lygis, atsižvelgiant į mokymosi startą bei asmenines raidos
galimybes, mokiniui optimalų tempą ir bendrosiose ugdymo programose numatytus reikalavimus.
4. Mokinio asmenybės ūgties vertinimas:
4.1. Akademiniai pasiekimai ir pažanga. Vertinama, kaip mokinys įsisavino tam tikro laikotarpio
dalyko programą (pusmečio, metų, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo). Mokinys, kurio visų ugdymo
dalykų metinių įvertinimų vidurkis nepakito arba padidėjo, lyginant su praėjusių mokslo metų vidurkiu,
laikomas padariusiu akademinę ugdymosi pažangą;
4.2. Bendrųjų - dalykinių kompetencijų pasiekimai ir pažanga. Tai mokomojo dalyko
kompetencijų plėtotės pasiekimų vertinimas, pagrįstas mokinio ir mokytojo dialogu, siekiant aptarti mokinio
tolimesnio mokymosi perspektyvas, individualios pagalbos reikalingumą ir būdus, jis yra formuojamojo
vertinimo dalis;
4.3. Bendrųjų - socialinių kompetencijų pažanga. Tai bendrųjų - socialinių kompetencijų plėtotės
pasiekimų vertinimas, pagrįstas mokinio ir auklėtojo dialogu, siekiant aptarti mokinio bendrųjų-socialinių
kompetencijų (mokinio savivokos, savivertės, socialumo, gyvenimo planavimo įgūdžių) ūgtį ir numatyti
tolimesnę jų plėtotę. Mokinys padarė pažangą, jei mokslo metų pabaigoje pasiekė aukštesnį bendrųjų
kompetencijų lygį (pagal gimnazijos bendrųjų kompetencijų lygių aprašymą) nei buvo mokslo metų pradžioje
arba yra pasiekęs aukščiausią lygį ir jį išlaiko.
5. Pagrindiniai vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):
5.1. Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas
joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos pažymiais ar įskaita;
5.2. Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę,
kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas neužrašomas, fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais,
simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.);
2
5.3. Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus
kaupimas, kai mokinys už per pamoką pasiektą pažangą arba namų darbus gauna susitartą skaičių balų.
6. Pagrindiniai vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):
6.1. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio
pasiekimus ir padarytą pažangą baigiant temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi
galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus;
6.2. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis ugdymo proceso metu vykstantis vertinimas, kuriuo
siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes,
numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius
mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniui ir mokytojui
geranoriškai bendradarbiauti;
6.3. Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo
tikslas - įvertinti mokinio pasiekimus ugdymo ciklo (pusmečių/metų) pabaigoje;
6.4. Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus;
6.5. Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su
kuriais lyginami mokinio pasiekimai.
7. Kitos vartojamos sąvokos:
7.1. Žemi mokymosi pasiekimai – mokomojo dalyko pasiekimai ugdymo ciklo (pusmečių/metų)
pabaigoje įvertinti žemesniu nei pagrindinis lygmeniu.
7.2. Aukšti mokymosi pasiekimai - mokomojo dalyko pasiekimai ugdymo ciklo (pusmečių/metų)
pabaigoje įvertinti aukštesniuoju lygmeniu.
7.3. Atsiskaitomieji darbai – mokytojo mokiniams skirti darbai, siekiant nustatyti, kokią pažangą
mokiniai daro. E- dienyne vertinimai žymimi atitinkamais sutrumpinimais, pateiktais e-dienyne. Gali būti
vertinami formaliai ir neformaliai. Jei numatoma apklausti daugiau nei 50 proc. mokinių, atsiskaitymo tema
numatoma ilgalaikiame plane ir įrašoma e-dienyno skiltyje „Pamokos tema“;
7.4. Atsiskaitomųjų darbų formos: 7.4.1. Kontrolinis darbas (K), rašinys (straipsnis, laiškas) (RA) - žinių, gebėjimų, įgūdžių
parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis iš skyriaus, temos ir formaliai vertinamas
darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 min.;
7.4.2. Testas (T) - darbas raštu, trunkąs ne daugiau nei 20 min. Užduotys skiriamos iš kelių
paskutinių pamokų medžiagos. Mokiniai apie apklausą įspėjami iš anksto;
7.4.3. Atsiskaitymas (A) – apklausa raštu, trunkanti ne daugiau nei 20 min. Jei užduotys skiriamos iš
paskutinėje pamokoje išaiškintos medžiagos, mokiniai gali būti neįspėjami prieš apklausą raštu. Jei užduotys
skiriamos iš kelių paskutinių pamokų medžiagos, mokiniai įspėjami apie apklausą iš anksto;
7.4.4. Atsiskaitymas (A) – apklausa žodžiu, mokinio ar kelių mokinių žinių tikrinimas žodžiu. Jei
užduotys skiriamos iš paskutinėje pamokoje išaiškintos medžiagos, mokiniai gali būti neįspėjami prieš
apklausą. Jei užduotys skiriamos iš kelių paskutinių pamokų medžiagos, mokiniai įspėjami apie apklausą iš
anksto;
7.4.5. Savarankiškas darbas (S) – mokinio veikla, kai jis, konsultuojamas mokytojo, pats aktyviai
mąstydamas ir praktiškai veikdamas, remdamasis turimomis žiniomis arba žinių šaltiniais, gautas teorines
žinias susistemina ir pritaiko praktinėje veikloje: atlieka projektinį (PR) darbą, rengia pristatymą, pranešimą ir
panašiai (tačiau tai neturi būti testo atlikimas, atsakinėjimas į klausimus, uždavinių sprendimas). Mokytojo
nuožiūra savarankiško darbo metu mokiniai gali naudotis vadovėliais ar kita informacine medžiaga. Darbas
gali būti ilgalaikis ir atliekamas nebūtinai klasėje. Savarankiškas darbas gali būti vertinamas formaliai
(pažymiu) ir neformaliai;
7.4.6. Laboratorinis darbas (L) – mokymosi procese, taikant tyrimo metodų procedūras, atliekamas
tyrimas, padedantis suprasti teorijoje pristatomus dėsningumus, reiškinius;
7.4.7. Praktinis darbas (PD) – teorinių žinių taikymas praktikoje.
3
II. ASEMNYBĖS ŪGTIES VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
8. Vertinimo tikslai:
8.1. padėti mokiniui planingai, nuosekliai ir darniai ugdytis, siekti pažangos;
8.2. teikti informaciją apie mokinio asmenybės brandą, pasiekimus ir padarytą pažangą;
8.3. padėti įsivertinti asmenybės ūgtį, nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti
ugdymo(si) poreikius, padėti priimti sprendimus dėl tolimesnio ugdymo(si) žingsnių ar pagalbos;
8.4. nustatyti mokytojo, gimnazijos darbo sėkmę ir tuo remiantis priimti pagrįstus sprendimus dėl
veiklos tobulinimo.
9. Vertinimo uždaviniai:
9.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, laisvai pasirinkti veiklos
kryptį, būdus, priemones, reflektuoti ir pozityviai realistiškai įsivertinti save, savo pasiekimus, padarytą
pažangą, prisiimti atsakomybę už ugdymo(si) rezultatus, kelti tolimesnio ugdymo(si) tikslus ir uždavinius bei
numatyti jų siekimo strategijas;
9.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio ugdymo(si) galimybes, nustatyti problemas ir spragas,
diferencijuoti ir individualizuoti darbą;
9.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko ugdymą(si), gerinti gimnazijos
bendruomenės (mokinių, tėvų ir pedagogų) ryšius;
9.4. įsivertinti ugdymo proceso kokybę ir koreguoti ugdymo turinį bei procesą pagal mokinių
poreikius.
III. ASMENYBĖS ŪGTIES VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI
10. Vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais:
10.1. vertinimas skirtas padėti mokiniui ugdytis: gauti grįžtamąją informaciją apie savo ugdymo(si)
rezultatus, asmenybės brandą, pasiekimus ir pažangą, mokytis objektyviai įsivertinti;
10.2. remiantis šiuolaikine ugdymo(si) samprata vertinami įgūdžiai, pastangos, gebėjimai;
10.3. vertinamos ne tik žinios, bet ir įvairios bendrosiose programose numatytos kompetencijos;
10.4. vertinama individuali mokinio asmenybės ūgtis;
10.5. vertinimas atviras (su mokiniais aptariami vertinimo kriterijai), objektyvus (remiamasi
bendrosiomis programomis, siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo);
10.6. vertinimas informatyvus ir tikslingas (vertinimo informacija aiški, savalaikė, nurodomos spragos
ir kaip jas ištaisyti).
IV. ASMENYBĖS ŪGTIES VERTINIMO PLANAVIMAS
11. Mokinių asmenybės ūgties vertinimas yra gimnazijos ugdymo turinio dalis ir dera su keliamais
ugdymo tikslais. Vertinant mokinio asmenybės ūgtį vadovaujamasi Geros mokyklos koncepcija, Šiaulių
miesto vaiko asmenybės ūgties koncepcija, Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio
ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos
aprašu, dalyko mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka, kuri aptariama ir suderinama metodinėje
grupėje, tvirtinama direktoriaus įsakymu.
12. Dalyko mokytojai :
12.1. dalyko ilgalaikiame plane pusmečio pradžioje ir pabaigoje numato pamokas, skirtas mokinių
bendrosios - dalykinėms kompetencijoms vertini ir įsivertinti;
12.2. dalyko ilgalaikiame plane nurodo dalyko vertinimo ir atsiskaitymo formas, būdus;
4
12.3. planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, rengdamiesi pamokai, suderina ir numato
vertinimo būdus ir kriterijus.
12.4. kontrolinius darbus planuoja ir vertina pagal kontrolinių darbų rašymo reglamentavimo tvarką,
kuri yra tvirtinama gimnazijos direktoriaus įsakymu;
12.5. projektinius darbus planuoja ir vertina pagal projektinių darbų tvarkos aprašą, patvirtintą
gimnazijos direktoriaus įsakymu;
12.6. tiriamosios, praktinės, projektinės veiklos vertinimą planuoja dalyko ilgalaikiame plane ir vertina
vadovaudamiesi dalyko vertinimo tvarka, bendrosiomis dalyko programomis.
13. Klasės auklėtojas savo veiklos plane numato užsiėmimus, skirtus mokinio asmenybės brandai,
bendrosioms – socialinėms kompetencijoms įsivertinti, aptarti, vertinti.
V. MOKINIŲ ASMENYBĖS ŪGTIES STEBĖJIMAS IR VERTINIMAS
14. Mokinius su asmenybės brandos, bendrųjų - socialinių kompetencijų įsivertinimo tvarka
supažindina klasės auklėtojas ir mokinių socialinių kompetencijų ir ugdymo karjerai pedagogas iki spalio 1
dienos. Jei mokinys atvyko mokslo metų eigoje, per pirmą jo mokymosi savaitę:
14.1. su asmenybės brandos, bendrosiomis - socialinėmis kompetencijomis, jų formavimo principais,
priemonėmis mokinius supažindina klasės auklėtojas, mokinių socialinių kompetencijų ir ugdymo karjerai
pedagogas klasių valandėlių metu;
14.2. klasės auklėtojas, bendradarbiaudamas su klasėje dirbančiais mokytojais ir kitais pedagogais,
organizuoja veiklas asmenybės brandai ir bendrosioms - socialinėms kompetencijoms ugdyti;
14.3. asmenybės brandos ir bendrųjų - socialinių kompetencijų stebėsenos aplanką pildo mokinys
bendradarbiaudamas su klasės auklėtoju, mokinių socialinių kompetencijų ir ugdymo karjerai pedagogu, kitais
pedagogais;
14.4. asmenybės brandos, bendrųjų - socialinių kompetencijų stebėsenos aplanką saugo klasės
auklėtojas ir atiduoda skyriaus vedėjui mokiniui pabaigus atitinkamą ugdymo programą.
15. Mokinius su bendrųjų- dalykinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo tvarka supažindina
dalykų mokytojai iki spalio 1 dienos. Jei mokinys atvyko mokslo metų eigoje, per pirmą mokymosi savaitę:
15.1. su bendrosiomis - dalykinėmis kompetencijomis, tam tikru laikotarpiu ugdomais gebėjimais ir
nuostatomis, veiklos sritimis mokinius supažindina dalyko mokytojas pamokų metu;
15.2. dalyko mokytojas, bendradarbiaudamas su klasės auklėtoju ir kitais pedagogais, planuoja
ilgalaikiame plane ir organizuoja mokinių bendrųjų - dalykinių kompetencijų įsivertinimą ir vertinimą;
15.3. bendrųjų - dalykinių kompetencijų pasiekimų ir pažangos formą pildo mokinys,
bendradarbiaudamas su dalyko mokytoju;
15.4. bendrųjų - dalykinių kompetencijų pasiekimų ir pažangos laikinųjų grupių formų aplankus
saugo dalyko mokytojas ir atiduoda skyriaus vedėjui, mokiniui pabaigus atitinkamą ugdymo programą.
16. Dėl dalyko vertinimo įskaita ar pažymiu apsisprendžiama metodinėje grupėje, fiksuojama
gimnazijos ugdymo plane, dalyko vertinimo tvarka tvirtinama gimnazijos direktoriaus įsakymu:
16.1. mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pasiekimai
vertinami pažymiu taikoma 10 balų vertinimo sistemą, išskyrus atvejus, numatytus gimnazijos ugdymo plane,
kai vertinama „įskaityta“ arba „neįskaityta“;
16.2. mokinių žodinis atsakinėjimas, namų darbai, kūrybinės užduotys, projektinė veikla, dalyvavimas
olimpiadose, konkursuose, konferencijose, renginiuose ir kt. veiklos gali būti vertinamos kaupiamuoju
vertinimu. Jo principai ir tvarka nustatyti dalykų vertinimo tvarkose;
16.3. mokiniui, baigusiam pagrindinio ugdymo programą, 3 ir 4 klasės mokiniui privalomos dalies
dalykų įvertinimas įskaita gali būti konvertuotas į pažymį direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka;
16.4. pirmų ir trečių klasių mokiniams adaptacijos laikotarpiu rekomenduojama pasiekimų neigiamais
pažymiais nevertinti, taikyti formuojamąjį ir kaupiamąjį vertinimą;
5
16.5. visus mokinių gautus įvertinimus mokytojai turi įrašyti į elektroninį dienyną iki einamojo
mėnesio pabaigos, pasibaigus mėnesiui per penkias darbo dienas elektroninis dienynas bus užrakinamas.
17. Baigus dalyko programos temą (arba jos dalį), skyrių, kitą užbaigtą programos dalį, gali būti
rašomas kontrolinis, savarankiškas ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas. Rekomenduojama pateikti
kiekvienos užduoties ar klausimo įvertinimą:
17.1. kontrolinių darbų datas mokytojai derina tarpusavyje ir su mokiniais. Kontrolinių darbų datos
planuojamos ir fiksuojamos laikantis kontrolinių darbų rašymo reglamentavimo tvarkos, kuri yra tvirtinama
gimnazijos direktoriaus įsakymu;
17.2. su kontrolinio darbo data mokytojas supažindina mokinius ne vėliau kaip prieš savaitę;
17.3. mokiniui per dieną gali būti skiriamas vienas kontrolinis darbas;
17.4. kontroliniai darbai negali būti rašomi iš karto po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių
dienų.
17.5. mokinys, praleidęs kontrolinį darbą dėl pateisinamos priežasties, privalo atsiskaityti ne vėliau
kaip per dvi savaites mokytojo nustatytu laiku;
17.6. mokiniui, praleidusiems kontrolinį darbą be pateisinamos priežasties, mokytojas turi teisę skirti
kontrolinį darbą pirmą mokinio atvykimo į pamoką dieną ar įrašyti nepatenkinamą pažymį (neatvykimas į
kontrolinį darbą be pateisinamos priežasties traktuojamas kaip atsisakymas atsakinėti).
18. Apklausos raštu ar žodžiu metu mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis mokymo
priemonėmis:
18.1. apklausos raštu ar žodžiu metu gali būti tikrinamos ne visų klasės ar grupės mokinių žinios ar
gebėjimai, patikrinimas gali vykti pasirinktinai;
18.2. apie apklausą raštu ar žodžiu iš anksto mokiniai gali būti ir neinformuojami.
19. apie laboratorinį, praktinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš pamoką.
20. Pusmečio pažymys išvedamas iš visų mokinio pažangos įvertinimų pagal aritmetinį vidurkį (Pvz.:7,5
≈ 8; 7,4 ≈ 7).
21. Metinis pažymys išvedamas iš I ir II pusmečių aritmetinio vidurkio mokinio naudai. (Pvz.:7,4 ≈ 7;
7,5 ≈ 8).
22. Mokiniai vertinami sistemingai, per pusmetį minimalus pažymių skaičius - savaitinių pamokų
skaičius + vienas.
23. Visi kiti mokinių pasiekimų vertinimo atvejai sprendžiami vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi
pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu.
VI. ĮSIVERTINIMO IR VERTINIMO INFORMACIJOS APIE MOKINIŲ ASMENYBĖS ŪGTĮ
FIKSAVIMAS IR ANALIZĖ
24. Mokinių pasiekimai ir pažanga analizuojama šiuose lygmenyse:
24.1. individualios mokinio pažangos vertinimas:
24.1.1. mokinys individualią asmenybės, bendrųjų – socialinių kompetencijų ūgtį įsivertina ir fiksuoja
asmenybės brandos, bendrųjų - socialinių kompetencijų stebėsenos aplanke, analizuoja ir aptaria su klasės
auklėtoju;
24.1.2. individualius mokinio pasiekimus ir pažangą, apibrėžtus dalyko ugdymo programose, stebi
mokinį mokantis mokytojas, fiksuoja laikinosios grupės (klasės) mokinių individualios akademinės pažangos
stebėsenos lape (3a, 3b priedai), padeda mokiniui pildyti bendrųjų-dalykinių kompetencijų pasiekimų ir
pažangos lapą, aptaria pasiekimus ir pažangą, pagalbos reikalingumą ir formas su mokiniu, jo tėvais
(globėjais, rūpintojais) mokymo eigoje ir pasibaigus mokymo etapui (pusmečiui, mokslo metams);
24.1.3. laikinosios grupės (klasės) mokinių individualios akademinės pažangos stebėsenos lapai
saugomi mokytojo darbinio kompiuterio darblaukyke ir atiduodami skyriaus vedėjui, mokiniui pabaigus
ugdymo programą;
6
24.1.4. individuali pasiekimų ir pažangos informacija panaudojama pritaikant ugdymo turinį, teikiant
dalykinę pagalbą, individualiai mokiniui siekiant geresnio rezultato;
24.1.5. mokytojai pagalbos veiksmingumą analizuoja ir kompleksiškai vertina pagal individualią
mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką;
24.1.6. dalyko mokytojas, įvertinęs mokinį formaliai (pažymiu, įskaita) vertinimą įrašo e-dienyne;
24.1.7. įrodymus apie mokinio pasiekimus ir pažangą mokytojas kaupia savo kabinete paties pasirinkta
forma (mokinio darbai, aplankai ir panašiai);
24.1.8. informacija apie mokinio asmenybės brandos, bendrųjų – socialinių kompetencijų ūgtį ir
pažangą, pasibaigus ugdymo etapui (mokslo metai, programos pabaiga), fiksuojama mokinio „Asmenybės
brandos, bendrųjų – socialinių kompetencijų stebėsenos aplanke“;
24.1.9. aplankus saugo klasės auklėtoja ir perduoda skyriaus vedėjui, mokiniui pabaigus programą;
24.1.10. informacija apie mokinio mokomųjų dalykų akademinius pasiekimus ir pažangą, pasibaigus
ugdymo etapui (mokslo metai, programos pabaiga), fiksuojama „Mokinio individualios pažangos ir pasiekimų
aplanke“. Aplankas laikomas ugdymo skyriaus vedėjo kabinete, jį tvarko klasės auklėtojas;
24.1.11. „Mokinio individualios pažangos ir pasiekimų aplanko“ turinį sudaro:
-prašymas dėl priėmimo į gimnaziją,
-išsilavinimo pažymėjimas,
-nacionalinių diagnostinių testų rezultatai (jei tokie buvo atliekami),
-metinių įvertinimų lentelės;
- dalyko pažanga:
24.1.12. pasibaigus mokslo metams, dalyko akademinė pažanga lyginama su ankstesnių mokslo metų
akademine pažanga. Fiksuojamas procentais išreikštas pokytis.
25. Mokytojo mokomų mokinių pažanga:
Mokytojo mokomų mokinių akademinė pažanga lyginama su dalyko akademine pažanga. Gautas rezultatas
parodo pokytį, jis lyginamas su dalyko pažangos pokyčiu. Fiksuojamas procentais išreikštas pokytis;
25.1. Gimnazijos mokinių pažanga:
Gimnazijos akademinė pažanga (visų mokinių) lyginama su ankstesnių metų pažanga. Fiksuojamas
procentais išreikštas pokytis
VII. VII. INFORMAVIMAS
26. Mokinių informavimas:
26.1. mokslo metų pradžioje mokytojai su mokiniais aptaria mokinių asmenybės ūgties stebėjimo,
vertinimo ir fiksavimo tvarką, dalyko vertinimo tvarką, o kiekvienos pamokos ir skyriaus pradžioje – ir
konkrečius mokymosi uždavinius, vertinimo kriterijus;
26.2. kontroliniai ir kiti rašto darbai grąžinami ir su rezultatais mokiniai supažindinami:
26.2.1. lietuvių kalbos ir literatūros ne vėliau kaip per 10 darbo dienų;
26.2.2. kitų dalykų ne vėliau kaip per 5 darbo dienas;
26.3. atsakinėjant žodžiu argumentuotas įvertinimas pateikiamas tos pačios pamokos metu;
26.4. viso ugdymo metu kiekvienas mokytojas stebi individualią mokinio daromą pažangą, aptaria ją su
mokiniu, nurodo, ką mokinys turi daryti, kad pasiekimai gerėtų.
27. Tėvų (globėjų, rūpintojų ) informavimas:
27.1. dalykų mokytojai mokinio pasiekimus fiksuoja ir informuoja mokinį, jo tėvus (globėjus, rūpintojus)
e-dienyne;
27.2. dalykų mokytojai e-dienyne arba rašto darbuose pagal poreikį komentuoja kiekvieną neigiamą
įvertinimą;
27.3. dalykų mokytojai e-dienyne informuoja mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) apie
neatsiskaitytus darbus;
7
27.4. mokytojai, kurių dėstomas dalykas vertinamas įskaita, e-dienyne informuoja tėvus (globėjus)
vertinimo tvarkoje nustatytais laikotarpiais apie mokinių pasiekimus ir padarytą pažangą;
27.5. mokytojai, pastebėję mokinių pažangumo ar lankomumo pokyčius, atsiradus mokymosi
problemoms, informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) e -dienyne, skambindamit, kviesdami pasikalbėti ir kt.;
27.6. klasių auklėtojai ne rečiau kaip kartą per pusmetį (tėvų dienos, susirinkimai ir kt.)informuoja tėvus
(globėjus, rūpintojus) apie mokinių asmenybės ūgtį (pasiekimus ir daromą pažangą ).
_________________________________________________________________
8
1 priedas
Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos
_________________________________________________________ vardas, pavardė
ASMENYBĖS BRANDOS, BENDRŲJŲ –SOCIALINIŲ KOMPETENCIJŲ
STEBĖSENOS APLANKAS
Aplankas skirtas I-IV klasei
PASIEKIMAI, KURIAIS LABIAUSIAI DIDŽIUOJUOSI
Mes nuolat keičiamės, augame, mokomės, tobulėjame, bet ne visada apie tai pagalvojame ir
įvertiname. Ką džiaugiatės pasiekę? Užrašykite net ir pačius mažiausius laimėjimus,
nepamirškite pagirti savęs.
Iki I gimnazijos
klasės
I gimnazijos klasė
II gimnazijos klasė
III gimnazijos klasė
IV gimnazijos klasė
Trys svarbiausi
pasiekimai
gimnazijoje per
visus ketverius
metus
9
TIKSLAI IR SIEKIAI
Svarbu kasmet apmąstyti tikslus ir planus, kuriuos sau keli. Jie turi būti konkretūs, numatytas
aiškus tikslo įgyvendinimo laikas, pvz., vieneri mokslo metai
I klasė II klasė III klasė IV klasė
Asmeniniai tikslai-
tai tikslai susiję su
Tavo asmenybės
tobulinimu,
laisvalaikiu,
ambicijomis,
planuojama karjera,
hobi (pildoma
mokslų metų
pradžioje)
Mokymosi tikslai-
tai tikslai, susiję su
mokymosi
rezultatais.
Numatyk
konkrečius ir
aiškius tikslus,
pamatuojamą
rezultatą, pvz.
Matematikos
metinis įvertinimas
turi būti ne mažiau
8 (pildoma mokslų
metų pradžioje)
Tikslai, kurių dar
nepasiekei, bet nori
pasiekti (pildoma
mokslo metų
pabaigoje)
10
Priežastys, dėl kurių
nepasiekiau tikslų
(pildoma mokslo
metų pabaigoje)
Kas man gali padėti
(pildoma mokslo
metų pabaigoje)
KAS AŠ ESU?
Papildyk šias grafas, kai tik turėsi įrašyti kažką naujo apie save. Mano mokymosi stilius
Mano asmenybės savybės
Mano gabumai , talentai
Mano vertybės TOP3
Mano interesai TOP3
11
PAŽINTINĖ, KULTŪRINĖ, MENINĖ, KŪRYBINĖ VEIKLA
Ši veikla leidžia Tau tobulėti, geriau pažinti save, išmokti naujų dalykų nepamokinėje
veikloje, ugdytis bendrąsias kompetencijas
Veiklos pavadinimas Pamokų
skaičius
Data
Vieta
Inicijavau Organi-
zavau
Buvau
dalyvis
Buvau
žiūrovas
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
12
PAŽINTINĖS, KULTŪRINĖS, MENINĖS, KŪRYBINĖS VEIKLOS REFLEKSIJA
Naudingiausia Tobulintina Pastebėjimai ateičiai (ką norėčiau
išmokti, sužinoti, organizuoti,
dalyvauti)
Pagr. ug.
I-II kl.
Vid. ug.
III-IV
kl.
KARJEROS PLANAS
Pildoma du kartus per metus
Veiklos nepavaldžios laikui – atkreipk dėmesį, kada tau sustoja laikas. Gerąja prasme. Kai esi
taip įsitraukęs į darbus, kad nebežiūri į laikrodį, nebetikrini socialinių tinklų ir nė nepastebi,
kas vyksta aplinkui. Tai raktas į tavo laimę!
VEIKLOS NEPAVALDŽIOS LAIKUI:
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
13
Kokios profesijos Tave domina? Įvardink, kokie gebėjimai būtų naudingi šiam darbui.
Pagalvok, kaip Tu juos galėtum tobulinti? Profesijos Asmeninės savybės,
lemiančios darbo
sėkmę
Darbui reikalingi
gebėjimai
Kaip Tu juos
tobulinsi?
Kokie mokomieji
dalykai reikalingi
siekiant šios
profesijos
Kokią profesinę veiklą norėtum išbandyti? Kurioje įmonėje norėtum apsilankyti?
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
PASIEKIMAI DARBINĖJE VEIKLOJE
Tai savanoriškas ar apmokamas darbas, veikla mokykloje ar už jos ribų, kuri padeda Tau
geriau pažinti save, įgyti profesinės praktikos, pvz. mažesnio broliuko priežiūra, braškių
skynimas, vadovėlių tvarkymas bibliotekoje ir t.t.
Organizacijos ar darbdavio
pavadinimas
Užduotys, kurias vykdžiau Užduotys, kurios Tau patiko
14
Dalyvavimas ugdymo karjerai veiklose (konkreti veikla, kada, kur vyko. Tai išvykos ir
ekskursijos į įmones, mokymo įstaigas, profesinis veiklinimas).
Veiklos tipas (paskaita,
susitikimas, išvyka,
ekskursija, profesinis
veiklinimas, praktika ir t.t.)
Įmonė, organizacija Profesijos, kurias
pažinau
Nauda man
15
KARJEROS SPECIALISTĖS KONSULTACIJOS
Eil. nr. Konsultanto vardas, pavardė Konsultacijos tema Pastebėjimai
BENDRŲJŲ - SOCIALINIŲ KOMPETENCIJŲ PASIEKIMAI IR PAŽANGA
16
1 lygis 2 lygis 3 lygis 4 lygis Mokslo
metų pradž.
Mokslo
metų pab.
Mokėjimas
mokytis
Paskatintas
išsikeliu
mokymosi tikslus,
suprantu, kad
mokytis reikia.
Suvokiu
mokymosi svarbą,
padedamas
išsikeliu
mokymosi tikslus
ir uždavinius,
numatau sėkmės
kriterijus.
Tinkamai planuoju
savo mokymosi
laiką, renkuosi
įvairias mokymosi
priemones. Stebiu,
koreguoju savo
mokymąsi.
Gebu mokytis
savarankiškai,
kryptingai siekiu
tikslo, vertinu savo
pažangą,
koreguoju
mokymąsi.
I kl III kl I kl III kl
II kl. IV kl II kl IV kl
Siekis
Refleksija
Komunikavimo Padedamas
perteikiu
informaciją
nurodytomis
priemonėmis ir
būdais, randu
informaciją
nurodytuose
šaltiniuose, kartais
laikausi kalbos
etiketo.
Padrąsintas išsakau
ir pagrindžiu savo
požiūrį viešoje
diskusijoje,
atsakingai vartoju
kalbą, randu
informaciją
įvairiuose
šaltiniuose.
Tikslingai ir
atsakingai naudoju
priemones ir būdus
informacijai
perteikti,
interpretuoju ir
kritiškai vertinu,
drąsiai išsakau ir
pagrindžiu savo
požiūrį viešoje
diskusijoje.
Drąsiai išsakau
originalų požiūrį,
konstruktyviai
vadovauju
diskusijai,
tikslingai
pasirenku įvairius
informacijos
šaltinius.
I kl III kl I kl III kl
II kl IV kl II kl IV kl
Siekis
Refleksija
Pažinimo Paskatintas klausiu
ir ieškau
atsakymų.
Padedamas
įvardiju problemą
ir darau išvadas.
Savarankiškai
domiuosi tuo, kas
būtina mokymuisi.
Gebu įvardyti
problemą ir ieškoti
jos sprendimo.
Išskiriu esminius
dalykus ir bandau
pagrįsti išvadas.
Domiuosi
naujovėmis. Galiu
nagrinėti problemą
skirtingais
aspektais, daryti
pagrįstas išvadas
bei pasirinkti
problemos
sprendimo būdą.
Kryptingai
gilinuosi į
pasirinktą
dominančią sritį.
Kritiškai mąstau,
padaręs išvadas
numatau galimą
perspektyvą.
Domiuosi
aktualiomis
problemomis, jų
sprendimu.
I kl III kl I kl III kl
II kl IV kl II kl IV kl
Siekis
Refleksija
Iniciatyvumo ir
kūrybiškumo
Drąsinamas
atsirenku savo ir
kitų idėjas,
padedamas imuosi
veiksmų idėjų
įgyvendinimui.
Savarankiškai
atsirenku idėjas,
padedamas sukuriu
veiksmų planą
joms įgyvendinti.
Aktyviai ir
kūrybiškai veikiu
įgyvendinant
idėjas, įtraukiu
kitus, mokausi iš
nesėkmių.
Kūrybiškai
mąstau, priimu
iššūkius ir prisiimu
atsakomybę už
idėjų
įgyvendinimą.
I kl III kl I kl III kl
II kl IV kl II kl IV kl
Siekis
Refleksija
Asmeninė Galiu įvardyti savo
stipriąsias ir
tobulintinas
savybes.
Dažniausiai
pasitikiu savo
jėgomis, stengiuosi
Pažįstu save ir
mėginu naudotis
savo stiprybėmis.
Pasitikiu savo
jėgomis,
dažniausiai valdau
emocijas ir
Žinau ir remiuosi
savo stipriosiomis
savybėmis.
Įvertinęs savo
jėgas priimu
iššūkius. Valdau
savo emocijas,
Tobulinu savo
asmenines
savybes. Pasitikiu
savimi,
sudėtingose
situacijose valdau
savo emocijas ir
I kl III kl I kl III kl
17
ASMENINIAI PASIEKIMAI GIMNAZIJOJE IR KITUR
Surašyk visus savo pasiekimus, kurie Tave džiugina
Veikla, vieta Data Tavo indėlis Pagalbą teikęs
mokytojas, asmuo
Pasiekimai
valdyti emocijas,
jausmus.
jausmus.
Stengiuosi
užmegzti
draugišką
bendravimą su
bendraamžiais.
užmezgu ir
palaikau draugišką
bendravimą su
įvairiais
žmonėmis.
jausmus. II kl IV kl II kl IV kl
Siekis
Refleksija
Kultūrinė Esu susipažinęs su
svarbiausiais
kultūros paveldo ir
etninės kultūros
objektais,
reiškiniais,
kūrėjais.
Suprantu
atsakingo,
kūrybiško požiūrio
į kultūrą svarbą ir
aktyviai,
kūrybingai
dalyvauju
kultūrinėje
veikloje.
Gerai išmanau
etiketą, esu
išsiugdęs estetinį
skonį ir gebu
kritiškai vertinti
stereotipus.
Gebu pagarbiai ir
tolerantiškai
bendrauti su kitų
kultūrų atstovais ir
spręsti
tarpkultūrinio
bendravimo
problemas.
I kl III kl I kl III kl
II kl IV kl II kl IV kl
Siekis
Refleksija
Socialinė-
pilietinė
Įpareigotas (a)
vykdau skirtas
man užduotis
klasėje ir
gimnazijoje.
Siekiu tapti klasės
lyderiu,
organizuoju
veiklas, klasėje
vykdau
įpareigojimus.
Palaikau
geranoriškus
santykius su kitais,
gebu suteikti
jiems reikalingą
pagalbą.
Rodau iniciatyvą
būti išrinktam (ai)
į gimnazijos
mokinių savivaldą,
dalyvauti „Lyderių
klubo“ veikloje.
Įsitraukiu į
gimnazijos
inicijuojamus
projektus,
socialines ir
pilietines akcijas.
Gebu derinti
įvairias nuomones,
susitarti ir įvertinti
rezultatus,
konstruktyviai
spręsti ginčus ir
konfliktus.
Įsitraukiu į šalies,
tarptautinius projektus,
savanorišką,
aplinkosauginę veiklą. Esu
nevyriausybinių
jaunimo organizacijos narys
(narė). Atsakingai
naudojuosi savo teisėmis, atlieku
pareigas, laikausi
įstatymų. Argumentuotai
įtikinu ir skatinu
kitus veikti, inicijuoju pokyčius.
I kl III kl I kl III kl
II kl IV kl II kl IV kl
Siekis
Refleksija
18
TĖVŲ, KLASĖS AUKLĖTOJŲ, SPECIALISTŲ, MOKYTOJŲ, BŪRELIŲ VADOVŲ
VERTINIMAS IR LINKĖJIMAI ( BENT DVIEJŲ – PASIRINKTINAI)
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………
19 2 priedas
______________ m.m.
1 ____ klasės mokinio/ės ___________________________________________________________
__________________________________ MOKOMOJO DALYKO
BENDRŲJŲ - DALYKINIŲ KOMPETENCIJŲ PASIEKIMAI IR PAŽANGA
8 klasės metinis įvertinimas – ________
I PUSMETIS
Kas man geriausiai sekasi
(pildo I pusmečio pradžioje) Kas man sunkiausiai sekasi
(pildo I pusmečio pradžioje)
I pusmečiui pasibaigus gebėsiu
(pildo I pusmečio pradžioje) Kokius gebėjimus ir kompetencijas patobulinau
ir naujai įgijau šį pusmetį.
Kas sekėsi sunkiausiai ir kodėl.
(pildoma I pusmečio pabaigoje)
20
II PUSMETIS
II pusmečiui pasibaigus gebėsiu
(pildo II pusmečio pradžioje) Kokius gebėjimus ir kompetencijas patobulinau
ir naujai įgijau šį pusmetį.
Kas sekėsi sunkiausiai ir kodėl. (pildoma II pusmečio pabaigoje)
Mokytojo komentaras (pildoma mokslo metų pabaigoje)
Mokinio vardas, pavardė, parašas _____________________________________________
Mokytojo vardas, pavardė, parašas ___________________________________________________
21
______________ m.m.
2 _____ klasės mokinio/ės __________________________________________________
__________________________________ MOKOMOJO DALYKO
BENDRŲJŲ - DALYKINIŲ KOMPETENCIJŲ PASIEKIMAI IR PAŽANGA
1 klasės metinis įvertinimas – ________
I PUSMETIS
Kas man geriausiai sekasi
(pildo I pusmečio pradžioje) Kas man sunkiausiai sekasi
(pildo I pusmečio pradžioje)
I pusmečiui pasibaigus gebėsiu
(pildo I pusmečio pradžioje) Kokius gebėjimus ir kompetencijas patobulinau
ir naujai įgijau šį pusmetį.
Kas sekėsi sunkiausiai ir kodėl.
(pildoma I pusmečio pabaigoje)
22
II PUSMETIS
II pusmečiui pasibaigus gebėsiu
(pildo II pusmečio pradžioje) Kokius gebėjimus ir kompetencijas patobulinau
ir naujai įgijau šį pusmetį.
Kas sekėsi sunkiausiai ir kodėl. (pildoma II pusmečio pabaigoje)
Mokytojo komentaras (pildoma mokslo metų pabaigoje)
Mokinio vardas, pavardė, parašas _____________________________________________
Mokytojo vardas, pavardė, parašas ___________________________________________________
23
______________ m.m.
3 _____ klasės mokinio/ės __________________________________________________
___________________________________ MOKOMOJO DALYKO
BENDRŲJŲ - DALYKINIŲ KOMPETENCIJŲ PASIEKIMAI IR PAŽANGA
2 klasės metinis įvertinimas ___________, PUUP ___________
I PUSMETIS
Kas man geriausiai sekasi
(pildo I pusmečio pradžioje) Kas man sunkiausiai sekasi
(pildo I pusmečio pradžioje)
I pusmečiui pasibaigus gebėsiu
(pildo I pusmečio pradžioje) Kokius gebėjimus ir kompetencijas patobulinau
ir naujai įgijau šį pusmetį.
Kas sekėsi sunkiausiai ir kodėl.
(pildoma I pusmečio pabaigoje)
24
II PUSMETIS
II pusmečiui pasibaigus gebėsiu
(pildo II pusmečio pradžioje) Kokius gebėjimus ir kompetencijas patobulinau
ir naujai įgijau šį pusmetį.
Kas sekėsi sunkiausiai ir kodėl. (pildoma II pusmečio pabaigoje)
Mokytojo komentaras (pildoma mokslo metų pabaigoje)
Mokinio vardas, pavardė, parašas _____________________________________________
Mokytojo vardas, pavardė, parašas ___________________________________________________
25
______________ m.m.
4 _____ klasės mokinio/ės __________________________________________________
______________________________________ MOKOMOJO DALYKO
BENDRŲJŲ - DALYKINIŲ KOMPETENCIJŲ PASIEKIMAI IR PAŽANGA
3 klasės metinis įvertinimas ___________
I PUSMETIS
Kas man geriausiai sekasi
(pildo I pusmečio pradžioje) Kas man sunkiausiai sekasi
(pildo I pusmečio pradžioje)
I pusmečiui pasibaigus gebėsiu
(pildo I pusmečio pradžioje) Kokius gebėjimus ir kompetencijas patobulinau
ir naujai įgijau šį pusmetį.
Kas sekėsi sunkiausiai ir kodėl.
(pildoma I pusmečio pabaigoje)
26
II PUSMETIS
II pusmečiui pasibaigus gebėsiu
(pildo II pusmečio pradžioje) Kokius gebėjimus ir kompetencijas patobulinau
ir naujai įgijau šį pusmetį.
Kas sekėsi sunkiausiai ir kodėl. (pildoma II pusmečio pabaigoje)
Mokytojo komentaras (pildoma mokslo metų pabaigoje)
Mokinio vardas, pavardė, parašas _____________________________________________
Mokytojo vardas, pavardė, parašas ___________________________________________________
I. Individualūs mokinio pasiekimai, pažanga
Pažanga
M Lygis I p. II p. M Lygis I p. II p. M Lygis PUPP Lygis 2M-8M
Mokinio pavardė, vardas Mokykla, iš kurios atvyko mokinys
____________ dalyko mokytojo(os) ____________________________________ _______ klasės(ių) laikiniosios grupės mokinių
pasiekimų ir pažangos stebėsenos lapas
8 klasės pasiekimai _______________
m.m.
1 klasės pasiekimai
_______________ m.m.Eil
Nr.Klasė
2 klasės pasiekimai
____________________________m.m.
PATVIRTINTA
Šiaulių ,,Romuvos" gimnazijos direktoriaus
2019 m. lapkričio 25 d.
įsakymu Nr. V-267
Standartizuotų
testų rezultatai
MStandartizuotų tesų
rezultatai
Nep Nep Nep
Pat Pat Pat
Pagr Pagr Pagr
Aukš Aukš Aukš
I II M I II M PUPP
Įvertinimų pokytis
Laikiniosios grupės įvertinimų vidurkio pokytis 1 klasėje (pokytis tarp I ir II pusmečio )
Laikiniosios grupės įvertinimų vidurkio pokytis 2 klasėje (pokytis tarp I ir II pusmečio )
Pastaba. Mokytojai sistemingai (po kiekvieno pusmečio) pildo kiekvienos savo laikinosios grupės pažangos stebėsenos lapą, laiko jį elektroninėje laikmenoje savo darbo kompiuterio darblaukyje esančiame kataloge
"Mokinių pažanga". Mokslo metų pabaigoje užpildytas formas pasiunčia tiesioginiam vadovui e.paštu.
Mmokinių pažanga
KlasėĮvertinimas sumažėjo
proc. (mok.sk.)
Įvertinimas nepakito
proc.(mok.sk.)
Įvertinimas išaugo
proc. (mok.sk.)
I kl. (1M-8M)
II kl. (2M-1M)
1 kl.* 2 kl.**
II. Laikiniosios grupės, klasės pasiekimai, pažanga
Procentas mokinių, padariusių pažangą
Mokinių, pasiekusių mokymosi lygmenį, skaičius
1 kl8 kl M
Laikinosios grupės 8 ir I klasių įvertinimų vidurkio pokytis
Laikinosios grupės 1 ir 2 klasių įvertinimų vidurkio pokytis
Laikinosios grupės įvertinimų vidurkio pokytis pagrindinio ugdymo programoje (8-2 klasių)
Mokinių įvertinimų vidurkis
2 kl
* Pažanga skaičiuojama lyginant mokinių 1 klasės metinį įvertinimą su 8 klasės metiniu įvertinimu
** Pažanga skaičiuojama lyginant mokinių 2 klasės metinį įvertinimą su 1 klasės metiniu įvertinimu
8 kl. 1 klasė
M
2 kl.
M PUPP
I. Individualūs mokinio pasiekimai, pažanga
Pažanga
M Lygis PUPP I p. II p. M Lygis I p. II p. M Lygis BE Lygis 4M-2M
PATVIRTINTA
Šiaulių ,,Romuvos" gimnazijos
direktoriaus
2019 m. lapkričio 25 d.
įsakymu Nr. V-267
Eil Nr.4 klasės pasiekimai _________________________m.m.
KlasėMokinio pavardė, vardas3 klasės pasiekimai ____________m.m.
2 klasės pasiekimai
_________m.m.
____________ dalyko mokytojo(os) ____________________________________ _______ klasės(ių) laikiniosios grupės mokinių
pasiekimų ir pažangos stebėsenos lapas
M PUPP BE
Nep Nep Nep
Pat Pat Pat
Pagr Pagr Pagr
Aukš Aukš Aukš
I II M I II M BE
Įvertinimų pokytis
Laikiniosios grupės įvertinimų vidurkio pokytis 3 klasėje (pokytis tarp I ir II pusmečio )
Laikiniosios grupės įvertinimų vidurkio pokytis 4 klasėje (pokytis tarp I ir II pusmečio )
Laikinosios grupės 2 ir 3 klasių įvertinimų vidurkio pokytis
Laikinosios grupės 3 ir 4 klasių įvertinimų vidurkio pokytis
Laikinosios grupės įvertinimų vidurkio pokytis pagrindinio ugdymo programoje (2-4 klasių)
Pastaba. Mokytojai sistemingai (po kiekvieno pusmečio) pildo kiekvienos savo laikinosios grupės pažangos stebėsenos lapą, laiko jį elektroninėje laikmenoje savo darbo kompiuterio darblaukyje esančiame kataloge
"Mokinių pažanga". Mokslo metų pabaigoje užpildytas formas pasiunčia tiesioginiam vadovui e.paštu.
* Pažanga skaičiuojama lyginant mokinių 3 klasės metinį įvertinimą su 2 klasės metiniu įvertinimu
** Pažanga skaičiuojama lyginant mokinių 4 klasės metinį įvertinimą su 3 klasės metiniu įvertinimu
Procentas mokinių, padariusių pažangą
Mokinių, pasiekusių mokymosi lygmenį, skaičius
3 kl
3 kl.* 4 kl. **
M
Mokinių įvertinimų vidurkis
2 kl.
4 kl
4 kl.
M
2 kl
3 kl.
M
Mokinių pažanga
KlasėĮvertinimas sumažėjo
proc. (mok.sk.)
II. Laikinosios grupės, klasės pasiekimai ir pažanga
IV kl. (4M-3M)
Įvertinimas nepakito
proc. (mok.sk.)
Įvertinimas išaugo
proc. pokytis (mok.sk.)
III kl. (3M-2M)