HHCTHTyT 14CTOPHH JIHTBbl

EXEroflHHKHCTOPHH

JIHTBblron 199o

814JlbHIOC «MOKCJIAC» 1992

INSTITUTE OF'LITHUANIAN HISTORY

T`HE YEAR-BOOKOF LITHUANIAN

HISTORY

1990

VILNIUS 1992

INSTITUT FUR GESCHICHTE LITAUENS

JAHRBUCHFUR LITAUISCHE

GESCHICHTE1990

VILNIUS 1992

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

LIETUVOSISTORIJOS

METRASTIS1990 metal

®VILNIUS „MOKSLAS" 1992

UDK 947.45Li 237

Redakcine kolegija:

Vytautas MERKYS (vyr. redaktorius), Alfonsas EIDINTAS, Eugenijus JO-VAISA, Vacys MILIUS, Leonas MULEVICIUS, Rita STRAZDt}NAITE (sekre-t o r a), Tamara BAIRASAUSKAITE, Adolfas TAUTAVICIUS, Irena VALIKONY-

TE, Regina ZEPKAITE (v y r. r e d a k t o r i a u s p a v a d u o t o j a)

Redakcijos adresas:2600 Vilnius, T. Kosciuskos 30

I§leista pagal Lietuvos istorijos instituto uzsakyma

©. Lietuvos istorijos institutas, 1992

ISSN 0202-3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS. 1990 METAI. VILNIUS, 1992THE YEAR-BOOK 0F LITHUANIAN HISTORY. 1990. VILNIUS, 1992

EUGENIJUS GRUNSKIS

DEL VIENOS LTSR VALSTYBES KONTROLESREVIZIJOS 1941 METAIS

Devintojo desimtme€io pabaigoje (1989 in.) Lietuvos visuomenesuzinojo apie Palangos, Plunges, Alytaus miestu Liaudies deputatngtarybu vykdomuju komitetu vadovu piktnaudziavima valdzia, vals-tybining le§u Svaistyma ar pasisavinima. Tai nebuvo unikaltis ar nau-ji rei§kiniai. Daugiau ar maziau jie btidingi visam ,,socializmo kti-rimo" laikotarpiui. Ju i§takos siekia penktojo de§imtme5io pradzia,kai Lietuvai ant tanku ir raudonzvaigzdziu lektuvu sparnu buvo„atne5ta" proletariato diktattira ir tarybu valdzia.

Lietuvos TSR Konstitucijos, kuria prieme (1940.VIII.25) vadi.-namojo Liaudies Seimo nepaprastoji sesija, 3 straipsnis skelbe: ,,Vi-sa valdzia Lietuvos Tarybu Socialistineje Respublikoje priklausomiesto ir kaimo darbo Zmonems Darbo Zmoniu atstovu tarybu asme-nyje" I. Tarybinis pagrindinis istatymas nustate, kad apskri€iu, mi.es-tu, vals6iu, miesteliu ir apylinkiu darbo Zmoniu atstovu Tarybasrenka tos vietoves darbo Zmones dvejiems metams. Formaliai (sta-1inizmo laikams tai btidinga) vietos valstybines valdzios organamsbuvo suteiktos pla6ios teises ir jgaliojimai. Pirmosios LTSR Kons-titucijos 54 straipsnis deklaravo, jog Tarybos vadovauja kulttirinei-politinei ir nkinei statybai savo teritorijoje, nustato vietini biudzeta,

yf:t°invsaui:rjfo¥#:ff¥i:u§::]%EsV:f]£¥tTs°v?rkgd:nmuuovse±]Lks]aifrirvakrtk:mvuf::. . \, .

Y®

sius organus -vykdomuosius komitetus.Ta€iau gyvenime nebuvo laikomasi Konstitucijos -postulatu.

1940-1941 in. rinkimu i vietos valdzios organus nebuvo. Vietoj ju1940 in. Iapkri6io 12 d. LTSR Auks5iaustosios Tarybos Prezidiumasprieme isaka „Del sudarymo vietiniu valstybines valdzios organngLTSR apskrityse, miestuose, vals6iuose, miesteliuose ir apylinkese"3.Jis panaikino iki tol veikusi vietos savivaldybes istatyma ir nurode,kol bus i§rinktos vietines Darbo Zmoniu deputatu tarybos, miestuoseir kitose vietovese sudaryti vykdomuosius komitetus. Ju sudetis bu-v`o grieztai reglamentuota. Didziuju miestu (Vilniaus, Kauno, Siau-1iu, Panevezio) ir apskrities centru vykdomaji komiteta turejo su-daryti pirmininkas, jo pavaduotojas, sekretorius ir nuo 2 iki 6 nariu.Vykdomuju komitetu asmenine sudeti parinkdavo Lietuvos TSRLiaudies Komisaru Taryba (LKT).

77

1940 in. Iapkri6io 12 d. LTSR Auk§€iausiosios Tarybos Pirminin~kas J. Paleckis (1899-1980) „pagal Liaudies Komisaru Tarybospristatyma" patvirtino Juoza Vita Vilniaus miesto vykdomojo komi-teto pirmininku4. Po dviejng dienu (1940.XI.14) LKP(b) Vilniausin. komiteto pirmasis sekretorius P. Baltru§ka (1894-1984) i§ Kau-no (tuo metu ten dirbo LTSR vyriausybe ir LKP(b) CK vadovybe)gavo tokia telegrams:

„Prane§u miesto vykdomojo komiteto sastata: pirmininkas Vitas,Juozas, nariai: Ivanas Garinas, Jonas Drtitas, Povilas Baltruska,Bykovas Davidas. Praneskit, kad tuoj perimtu pareigas. Gedvilas" 5.Ta pa6ia diena ivykusiame pirmajame miesto vykdomojo komitetoposedyje teliko i§spresti formaluma -pasiskirstyti pareigomis. J. Vi-to pavaduotoju tapo I. Garinas, vykdomojo komiteto sekretoriumi -J. Drtitas, o nariais -P. Baltru§ka ir D. Bykovas.

Kas gi' buvo pirmasis tarybinis Vilniaus „burmistras"? JuozasVitas (tikroji pavarde Jonas Valtinas) (1899-1943) kiles i§ Alytaus.aps. Simno vls. Varanausko k. valstie6iu §eimos. Rusijos kariuome-neje dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1918 in. tapo Raudo-nosios armijos kariu ir kovesi ivairiuose Rusijos pilietinio karo fron-tuose. 1918-1919 in. dalyvavo kovose uZ tarybu valdzia Lietuvoje.1919 in. istojo i Rusijos KP(b).1921-1940 in. gyveno ir dirbo Ta-rybu Sajungoje. Maskvoje baige Vakarng tautiniu mazumu komunis-tini universiteta, (1925) ir Elektros masinng gamybos instituta (1932).Dirbo tikini darba inzinieriumi ivairiuose RTFSR miestuose, o 1935-1940 in. buvo Leningrado energetikos mokyklos direktoriumi. 1940 in.ijungta i TSRS Lietuva buvo siekiama kuo grei6iau sutarybinti.Tada J. Vitas, kaip ir ttikstan6iai kitu partiniu, tarybiniu ir tikiniudarbuotoju, buvo pasiustas dirbti i Lietuva.

Akademineje Vilniaus miesto istorijoje6 apie J. Vito, kaip Vil-niaus in. vykdomojo komiteto vadovo, darb? 1940-1941 in. nepasa-kyta ne Zodzio. Ta6iau respublikos periodineje ir memuarineje lite-rattiroje apie ji paskelbta nemaza straipsning ir atsiminimng7. J. Vitogyvenimas ir veikla trumpai nu§viesti partizaninio judejimo dalyviovilnie6io Genadijaus Nekrasovo knygeleje „Akistatos nebus" (1980,rusu k.)8. Ta6iau §iu leidiniu prakti§kai visas demesys skiriamasJ. Vito kovoms Raudonojoje armijoje bei antifa§istinei veiklai hitle-rimes okupaci].os metals Lietuvoje.

J. Vitas, iki tol TSRS dirbes tikini arba nereik§ming? administ-racini darba, Lietuvoje i§ karto buvo i§keltas i auk§ta vadovaujantiposts didziausiame respublikos mieste. Jo Zinioje dirbo (1941.IV.Iduomenimis) 205 vykdomojo komiteto darbuotojai 9. Galbtit del pa-tirties stokos ar del per didelio pasitikejimo savimi (tada buvo po-puliarus §tikis: „Nera toking tvirtovii2, kuriLf negaletng paimti bol§evi-kai!") pradejes vadovauti vykdomajam komitetui J. Vitas nepaisegrieztos finansines drausmes. Todel greitai kilo susidririmu su LTSRvalstybes kontroles liaudies komisariato (VKLK) kontrolieriais.

Jng pradzia buvo susijusi su dideliu trtikumu butng persikelian-tiems is Kauno i Vilning vyriausybining istaigng darbuotojams. Dar

78

1940 in. rugpjti6io 25 d. LTSR Auk§6iausiosios Tarybos pirmoji se-sija nutare „pavesti Lietuvos TSR Liaudies Komisaru Tarybai arti-miausiu laiku pradeti darbus Lietuvos TSR vyriausybei ir valdziosistaigoms perkelti i respublikos sostine, Vilniaus miesta, atliekantjuos taip, kad perkelimas btitu uzbaigtas 1941 in. geguzes 1 diena"'°Naujngjng 1941 in. i§vakarese (1940.XII.3l) LTSR LKT sudare penkijnariu vyriausybine komisija, vadovaujama LKP(b) CK Zemes tikioskyriaus vedejo pavaduotojo P. Nikitino, kuriai buvo pavesta „imtisvisu reikalingt! priemoniu", susijusit! su vyriausybes organu perke-limu i Vilnii!. I komisij? itrauktas ir J. Vitas. Siekiant vyriausybinesistaigas aprnpinti patalpomis, ,komisijai buvo suteikta teise panaudotivisa miesto namu ir butu fond? ]].

Laipsniskai (nuo 1940 in. spalio men.) i Vilniu pradejo keltisvyriausybines Zinybos ir ju darbuotojai. Joms isikurti reikejo nema-Za administraciniu pastatl!, gyvenamuju namu ir butu. Del istoriningsalygu Vilnius, buves generalgubernatorijos (caro laikais) ir vaiva-dijos (lenku okupacijos metals) centras, liko antraeiliu didziujt! vals-tybiu periferijos miestu. Jis nebuvo ple6iamas ir tvarkomas kaip sos-tine. Todel mieste pradejo trtikti patalpu ir butu ]2. Ju trdkuma darlabiau komplikavo kai kuriu miesto valdzios (butu skyriaus) parei-gtinu aplaidumas. Juos anonimiskai kritikavo ir to meto tarybinespauda ]3. Paaiskejo, kad Vilniuje jau keli menesiai labai daug butngyra miesto valdzios sekvestruota, t. y. juose uzdrausta apsigyventiZmonems. Uzejus §al6iams, sprogo negyvenamu butng vandentiekiovamzdziai ir radiatoriai. 0 priva6iu butng nuoma smarkiai pabrango.VKLK, istyres miesto vykdomojo komiteto butt! skyriaus veikl?, pa-§alino is pareigu butu skyriaus vir§ininka Mau§a Broida ir sekvest-ro dalies vedeja Abraoma Berzak?. Ta6iau vykdomojo komiteto va-dovai stojo ju ginti. Priimtame nutarime (1941.I.29) teige, kad„pa§alinti darbuotojai saziningai atliko jiems pavestas pareigas", ovalstybes kontroles nutarimas „padarytas del neobjektyvaus butuskyriaus veiklos tyrimo ir nesusitarus su vykdomuoju komitetu" ]4.VKLK nutarima buvo nuspresta apskusti prokurattirai ir pra§oma jipanaikinti, o asmenis, „nusikaltusius vie§u neteisingu drg. drg.M. Broido ir A. Berzako §meizimu", patraukti atsakomyben. Proku-rattiros reakcija i §i skund? nezinoma, ta6iau netrukus abu darbuo-tojai pakeite savo pareigas: M. Broidas buvo paskirtas vykdomojokomiteto juriskonsultu, o A. Berzakas -bendrojo skyriaus vedeju.

Ta6iau VKLK kontrol`ieriai nepaliko rarhybeje miesto vadovu.1940-1941 in. LTSR VKLK vadovavo Liudas Adomauskas (1880-1941), nuejes sudetinga gyvenimo keli?. Riles i§ stambiu tikininkng§eimos (Kretingos aps. Plateliu vls. Notenu k.),1903 baige Kaunokunigu seminarija. Ilgai kunigavo, ta6iau, isitraukes i antivalstybineveik]?, 1921 in. mete kunigyste ir pradejo bendradarbiauti su komu-nistais. Nepriklausomoje Lietuvoje iskalejo 8 metus. LKP(b) vado-vybe parode jam dideli pasitikejima, rekomenduodama Lietuvos liau-dies seimo prezidiumo.pirmininku (1940.VII.2l-VIII.25).

Lietuvai tapus tarybine, L. Adomauskas buvo paskirtas (1940)

79

LTSR valstybes kontroles liaudies komisaru, o 1941 in. priimtas iri VKP(b) eiles. Jis, kaip ir J. Vitas, buvo LKP(b) V suvaziavimo(1941 in.) delegatas.

VKLK buvo pavesta ,,vy,kdyti griezta valstybes le§i! ir materia-liniu vertybiu, esan6iu valstybiniu, kooperatiniu ir kitu organizaciju,istaigng ir imoning Zinioje, apskaitos ir i§laidng kontrole" ]5. Buveskunigas labai uoliai emesi naujo darbo. Tiesioginis jo vir§ininkasbuvo „Stalino mokinys" ir patiketinis, TSRS valstybes kontrolesliaudies komisaras Levas Mechlis (1884-1953), kuris savo isaky-muose ir potvarkiuose grieztai reikalavo stebeti ir kontroliuoti istai-gu bei organizaciju daromus finansinius piktnaudziavimus (i ne-tiki§kuma ir Ziopluma Zitirejo atlaidziau). L. Mechlis Zinomas kaipfanatikas ir Ziaurus Zmogus. Karo metais, btidamas TSRS gynybosliaudies komisaro J. Stalino pavaduotoju ir ivairiu frontu karinestarybos nariu, jis negailestingai susidorodavo su tarybiniais gene-rolais, jeigu tik karo laime nusigrezdavo nuo jng ir vokie6iai pralauz-davo fronta. Karta, kai J. Stalinas paniekinamai atsiliepe apie Zy-dus, bi6iulis pasiteiravo, ar tai L. Mechlio nepiktina, juk ir jis patsZydas. „Ne,-atkirto L. Mechlis,-a§ ne Zydas, a§ -komunistas" ]6.

Stengdamasis uoliai vykdyti gaunamus nurodymus, L. Adomaus-kas 1941 in. kovo men. pavede VKLK juriskonsulto pareigas einan-6iam Broniui Vaitiektinui padaryti revizija „Zorzo" viesbutyje (Vil-nius, Gedimino gatve, Nr. 20, dabar -„Vilniaus" vie§buti`s ir Vilniausin. vykdomojo komiteto komunalinio tikio skyriuje. Kruop§6iai ir netpriekabiai viska patikrines, revizorius nustate, kad miesto vykdo-mojQ komiteto pirmininkas J. Vitas, gyvenes (1940.XI.27-1941.I.25)„Zorzo" viesbutyje, nemokejo uZ ji ir uZ suteiktus patarnavimus.Be to, persikeldamas i savo buta (Gedimino gatve, Nr.16a-3), pir-mininkas pasieme daug baldng (1ova, sofa, staliuku, foteliu, kedziu),Patalynes ir kitu daiktu (i§ viso 15 pavadinimu)]7. Negana to, J. Vi-to isakymu ivairiems asmenims (savo pavaduotojui I. Garinui, Vil-niaus aps. kariniam komisarui kpt. A. Kalinovskiui, kazkokiems Ar-chininui, Lari€evui ir kt.) nemokamai buvo i§dalyti baldai ir kitasinventorius, paimti i§ nacionalizuoto „Lietuvaites" vie§bu6io ]8 (Ba-zilionu gatve, Nr. 4) ir i§ pabegusiu i uzsieni asmenng namu. I §iuosneteisetus veiksmus Vilniaus in. vadovu demesi atkreipe ir LTSRkomunalinio tikio liaudies komisaras Valerijonas Knyva (1909-1941). Ra§te (1941.11.20) miesto vykdomajam komitetui`jis pazymejo:„Toks turto paskirstymas neleistinas. Turtas turf btiti paskirstytas tikvie§bu6iams, bet ne naudojamas kitiems tikslams ar atiduodamasprivatiems asmenims" 19

Gaves revizijos akta; L. Adomauskas paskelbe (1941.IV.7) isaky-m? (rusu k.) Nr.1852°, kuri kartu su liaudies komisaru pasira§e irjo pavaduotojai Zigmas Tverkus ir 0. Voinikas.

Lietuvos TSR valstybes kontroles liaudies komisarolsakymas Nr. 1851941 metu balandzio 7 d.Vilnius

80

Lietuvos TSR valstybes kontroles liaudies komisariato atliktupa.tikrinimu nustatyta:

Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Juozas Vitaskartu su kitais asmenimis nuolatos lankesi restoranuose, kur uzsisa-kydavo uzkandzing ir svaigil!ju gerimu uZ dideles sumas. Pinigu res-toranams nesumokedavo, o ant pateikiamng saskaitng J. Vitas uzra§y-davo rezoliucijas, kad Bias saskaitas i§ savo le§u apmokes Vi]niausmiesto vykdomasis komitetas. Sios saskaitos iki Siol tebera neapmo-ketos, ir kaip neteisetng buhalterija negali ju apmoketi.

1§ viso nuo 1940 metu gruodzio 7 d. iki 1941 metu kovo 31 d.tokiu neteisetai pateiktng buhalterijai apmoketi saskaitu yra 7269,90 rbsumai. Taigi Vitas ne tik pats nemokamai maitinosi restoranuose,bet ir vai§ino kitus asmenis ir, neteisetai naudodamasis tarnybinepadetimi, ant visu tokios rtisies saskaitu uzra§ydavo, kad saskaitas,apmokes miesto vykdomasis komitetas i§ savo le§u.

Be to, nustatyta, kad Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pir-mininkas J. Vitas nuo 1940 in. Iapkri6io 27 d. iki 1941 in. sausio25 d. gyvenes „Zorzo" vie§butyje, iki §iol neapmokejo keturiu sa-skaitu 1038 rb sumai uZ gyvenima viesbutyje, baltining skalbima iruZ kitas paslaugas. Keldamasis i paskirta jam but?, be §io vie§bu6ioadministracijos Zinios i§siveze pagalve, vatine antklode, paklodziu,uzvalkalu ir kt. patalynes. Taip pat jo nurodymu i jo buta nuveztaivaifing baldu: i§ „Lietuvaites" viesbu6io -sietynu, kreslng ir kt., o i§pabegusios burzuazijos turto jam buvo nuveztas „F. Milbax" firmospianinas.

Remdamasis tikrinimo nustatytais faktais, Vilniaus miesto vyk-domojo komiteto pirmininka Juoza Vit? uZ neteiseta naudojimasitarnybine padetimi -sisteminga saskaitu uZ i§gertuves ir maitini-masi kartu su kitais bendrininkais restoranuose neapmokejima ir uZneteiseta minetu s?skaitu pateikim? apmoketi is miesto vykdomojokomiteto le§i±, taip pat uZ savavaliska patalynes ir baldu issivezimai§ vie§bu6io ir kitu vietu pasalinu i§ uzimamu pareigng ir patraukiuteismo atsakomyben.

Lietuvos TSR valstybes kontroles liaudieskomisaras L. Adomauskas

Taigi vykdomojo komiteto pirmininkas buvo kaltinamas iseikvojesvalstybiniu le§t! 8,3 ttikst. rb sumai. Daug tai ar mazai? 1940 in.pabaigoje-194l in. per menesi (darbo diena-8 val.) sunkvezimioivairuotojas uzdirbo 270-370 rb (priklausomai nuo tonazo), autobu-so konduktorius -300 rb2], o vidutines kvalifikacijos (Ill-IV kate-gorijos) statybininkas-230-280 rb22. UZ priva6iai samdom? ne-.ap§ildoma kambari Vilniuje reikejo moketi 60 rb per menesi23. Pa-rankine kiekvieno partinio ir tarybinio darbuotojo knyga -VKP(b)istorija: Trumpasis kursas (K.,1941. 368 p.)-tada kainavo 5 rb,.o L. Giros poema „Stalino LTSR Konstitucija" (K., 1940. 92 p.)-vis? rubli.

81

L. Adomauskas, pa§alines i§ pareigu (tokia teise jam suteikeVKLK nuostatai) J. Vit?,. kit? diena (1941.IV.8) apie tai ra§tu pra-ne§e LKP(b) CK sekretoriui A. Snie€kui (1903-1974), o ra§to•kopij?24 nusiunte LTSR LKT pirmininkui M. Gedvilui (1901-1981).Siame dokumerite jis pla6iai citavo tikiniu vadovu („Zorzo" vie§bu-€io valdytojo V. Ruzinskio, restorano direktoriaius A. Germano25,miesto vykdomojo komiteto darbuotoju) parodymus ra§tu, atsklei-•dzian6ius J. Vito padarytus finansinius pazeidimus. Antai buvesfinansu skyriaus vedejas J. Marktinas parode, jog kai jis meginomeapmoketi nepagristos s?skaitos, tai pirmininkas ji issikviete ir'parei§ke, kad „ateityje tokius veiksmus laikys sabotazu. . ." 26 Miestovykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Teleginas(1941.11.20 pakeites §iame poste I. Garina) tvirtino labai i§gyvenesdel minetu pazeidimu, bet J. Vitas uztikrines, kad yra 2000 rb „§iam-reikalui" apmoketi. „Kuri laika a§ nusiraminau,-skundesi jis,-betSiela mano ktine kentejo" 27

1941 in. balandzio 9 d. .J. Vitas para§e ilg? (penking dideliu pus--lapiu) Parei§kima LTSR LKT pirmininkui M. Gedvilui28. Jame jis

prakti§kai atmete visus valstybes kontroles kaltinimus. Pateikiamesvarbiausius jo pasiai§kinimo argumentus.

'{' i.isa tai atsakau:

1) UZ nesavalaiki apmokejima uZ mano gyvenima vie§butyj`e a5save laikau nekaltu, nes as buvau daves patvarkyma buhalterijaiapmoketi.

2) Sistemingo restoranu lankymo nebuvo. Apskritai restoranenebuvome, o per keturis mano darbo Vilniuje menesius devynis kar-tus buvome valgykloje „Valgis" 29, bet ir tai tada, kai atvaziuodavoliaudies komisarai arba partijos CK atsakingi darbuotojai.. Be to,mtisu apsilankymai „Valgyje" daugiausia lie6ia rinkimines kampa-nijos i S?jungos Taryb? laikotarpi 30.

3) !sakyme pasakyta, kad neteisetai i§leidau 7269 rb 90 kp.Reikalo esme: a) Valst. kontrole primete man, kad a§ neteisetaii§eikvojau 1522 rb 65 kp vai§ems NKVD metinii! proga31, kuriosedalyvavo apie 50 Zmoniu, ir 1710 rb I-1 i§kilmingai vakarienei,skirtai mandatu iteikimo Sajungos Auk§€iausiosios Tarybos depu-tatams garbei, kurioje dalyvavo daugiau kaip 40 Zmoniu (tarp kitko,+ai buvo padaryta miesto vykdomojo komiteto sekretoriaus Drtito•potvarkiu, nes tada a§ sirgau).

b) Valst. kontrole prira§e 354 rb 30 kp, kurie buvo i§leisti dar:iki manes.

c) Taip pat prirase kazkokia man visi§kai nezinoma saskaita121 rb 30 kp sumai.

I. . .I

Be viso §ito, dar lieka 939 rb 50 kp, kurie i§leisti vien tik pietums,kai i5 Kauno atvaziuodavo atsakingi partiniai ir tarybiniai darbuoto-jai. Tad nera to neteisetumo, apie kuri skelbiama valst. kontrolesisakyme.

82

4) Del i5gertuving, kaip nurodo valst. kontrole, a§ laikau, kad taimanes, kaip ir daugelio atsakingu partiniu ir tarybiniu darbuotoju,diskreditavimas; niekada jokiu isgertuving nebuvo, ir niekas manes,girto nemate, a§ laikau, kad tai ne tik manes, bet ir visng tu draugu„kurie rinkimu dienomis kartu vakarieniaudavo arba pietaudavo, izei--dimas. Ir apskritai ka rei§kia pasakymas „bendrininkas". A§ laikaupkad valst. kontrole turi suvokti kiekviena savo pasakyta ar para§yta_Zodi ir nestatyti doru Zmoniu i sunkia padeti.

5) Ir paskutinis kaltinimas, kad a§ savavaliskai pasiemiau bal-dus i§ „Lietuvaites" viesbu6io ir patalynes komplekta is „Zorzo"vie§bu6io. Tai jau samoningas melas, nes visa tai as gavau i§ mies-to komunalinio tikio sandelio, o patalyne atveze vairuotojas. Taiginegalejo btiti, kad as bti6iau tai paemes niekam nezinant. Be to, kaiatvyko mano §eima, tai patalyne grazinau, o visi baldai yra miestokomunalinio tikio apskaitoje, ir a§ moku uZ jng naudojima amortiza-cij? . . .".

Del kontroles organi2 pateiktu J. Vitui kai kuriu pretenzijng pa-gristumo, matyt, galima abejoti. Ta€iau negalima sutikti su pirmi-ninko teigimu, kad kontrolieriai noreje ji tik „apjuodinti". „Smetoni-niai darbuotojai i§ valst. kontroles,-rage jis,-pries mane prie§i§kainusiteike ne tiktai todel, kad as kategoriskai pasisakiau pries Kal-vinio32 sprendima pasalinti Broida ir Berzaka i§ darbo, [o uZ] taijie mane pr`adejo bjauroti. Mano nuomone, jie tai daro ir todel, kada§ pilietiniame kare Lietuvoje buvau raudonuoju partizanu ir dirbaupogrindyje pries smetonini rezim?". Toliau jis .pra5e M. Gedvila i§-tirti §ia §meiziki§k? byla, reabilituoti ji „kaip VKP(b) partijos narfnuo 1919 metu sausio menesio ir kaip doriausia TSRS pilieti", o§meizikus patraukti atsakomyben. IS pradzing atrode, kad pra§ymasbus balsas tyruose. LTSR LKT pirmininkas ant L. Adomausko pra-ne§imo (1941.IV.8) rusi§kai uzra§e rezoliucij?: „Duoti nurodym?,kad Vitas perduotu pareigas Vilniaus vykdomojo komiteto sekretoriuidrg. Drtitui. M. G." 33

1941 in. balandzio 12 d. ivyko paskutinis miesto vykdomojo ko-miteto posedis, kuriame dal}Ivavo J. Vitas. Visiems velesniems pose-dziams pirmininkavo naujasis miesto „burmistras" Jonas Kestutis,Drtitas (1909-1985)34.

Tyliai atleistas i§ vadovaujan6io posto, J. Vitas buvo paskirtas;LTSR komunalinio tikio liaudies komisariato energetikos valdybosvir§ininko pavaduotoju. Manau, negalima sutikti su J. Vito biografoG. Nekrasovo tokiu teiginiu: „Ta€iau ir dirbdamas vykdomojo komi-teto pirmininku, Vitas neuzmir§o esas inzinierius elektrikas.

1941 in. geguzyje jis pasieke, kad ji paskirtng Lietuvos TSR ko-munalinio tikio komisariato energetikos valdybos vyriausiuoju inzi-nieriumi. Dabar jis galejo visas jegas paskirti senai svajonei -Lie-tuvos elektrifikavimui" 35. Svajonei i'gyvendinti buvo galima rasti irkitokiu btidu, nesikertan5iu su valstybes kontroles nuostatais. . .

Ta6iau tuo J. Vito „byla" nesibaige. Valstybes kontroles kalti-nimus tyre, tiesa, gana vangiai, LTSR prokurattira. I§tis? menesi ji.

83

negalejo suzinoti naujos J. Vito darbovietes Kaune adreso . . . Veliaunuspresta nekelti bylos J. Vitui, nes, pasak prokurattiros tardymoskyriaus vir5ininko pavaduotojo prokuroro Karpovi€iaus, ,,kalbamaapie vadov?, uztenka, kad jis nu§alintas nuo uzimamu pareigu" 36Galutinai §i klausim? turejo i5spresti LTSR prokuroras V. Niunk:(1907-1983) LKP (b| Centro Komitete. . .

Tuo metu netiketai is valstybes kontroles liaudies komisaro pa-reigu buvo atleistas (LTSR Auk§5iausiosios Tarybos Prezidiumo1941.IV.22 isaku) L. Adomauskas. Po trijt! dienu (1941.IV.25) postoneteko ir jo pavaduotojas J. Kalvinis37. Laikinai eiti liaudies komi-saro pareigas buvo pavesta VKLK pavaduotojui Z. Tverkui38.

Val.stybes koritroles vadovu pa§alinimo priezastys nebuvo nuro-dytos, ta6iau galima speti, kad tai susije su buvusio pirmininko byla.Si spejima, be kita ko, patvirtino ir pats J. Vitas. 1941 in. geguzes24 d. i LTSR prokurattira tardymo skyriaus vir§ininkui Jakovui Zi-manui (1884-1955) telefonu paskambino J. Vitas ir prane§e, kad„i5 Maskvos" gautas potvarkis i§ dalies pakeisti LTSR VKLK isaky-ma. Formuluote „pa§alinti i§ darbo" i§liko, ta6iau nurodymas ,,pa-traukti i teisma" buvo panaikintas. Potvarkis, esa, jau yra pasM. Gedvila arba pas jo pavaduotoja J. Vai§nor? (1911-1972). Pa-sak J. Zimano, „Vitas jam leido suprasti, kad liaudies komisaro pa-5alinimas yra susijes su jo (Vito) byla. UZ tai Adomauskas nu§a-]intas nuo Lietuvos TSR valstybes kontroles liaudies komisaro pa-reigu" 39. Taigi, atrodo, kad partine ir tarybine nomenklattira nedo-vanojo LTSR valstybes kontroles vadovams uZ jos interesus pazei-dusia akcija, nors Adomauskas „budriai stovejo tarybinio teisetumosargyboje, ryztingai kovojo su spekuliacija, nenuilstamai gyne liau-dies reikalus" 40.

Siaip ar taip du auk§to rango tarybiniai pareigtinai neteko pos-ti£ 4L. Abiejng likimas panasiai susikloste ir kilus Vokietijos-TSRSkarui. Abu nespejo pasitraukti i Rytus. L. Adomauskas greitai buvosuimtas ir ikalintas Vilniaus sunkiuju darbu kalejime. Netrukus ypa-tingasis btirys ji su§aude (1941.VIII.16) Paneriuose.

J. Vitas ji pergyveno dvejais metais. Pradzioj6 gyveno nelega-]iai, slapstesi. Veliau isijunge i pogrindine veikl?. 1943 in. veikusias.antifa§istu grupes jis sujunge i Lietuvos i§laisvinimo sajunga, vie-nijusia apie 500 Zmoniu. Tapo 1943 in. geguzes 8 d. sudaryto pogrin-dinio LKP(b) Vilniaus in. komiteto sekretoriumi. Po 52 dienng ges-tapininkai ji sueme ir nuzude. Pra€jus dvide§imt dvejiems metams(1965), uZ nuopelnus kovoje su fasizmu jam suteiktas Tarybu Sa-jungos Didvyrio vardas.

I§vados

Remiantis archyvu (LTSR Liaudies Komisarng Tarybos, LTSRvalstybes kontroles liaudies komisariato) medziaga, nu§vie5ia'mospriezastys, del kuring 1941 in. i§ uzimamng postL! pa§alinti Vilniaus

84

in. vy.kdomojo komiteto pirmininkas J. Vitas ir LTSR valstybes kont-roles liaudies komisaras L. Adomauskas.

1940 in. Iapkri6io men. LTSR vyriausybes nutarimu Vilniaus in.vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas i§ TSRS atvykesrevoliucinio judej.imo dalyvis J. Vitas. 1941 in. kovo men. VKLKatlikus revizija miesto vykdomajame komitete, buvo nustatytas vals-tybiniL± le§ng ir turto Svaistymas bei naudojimas ne pagal paskirti.J. Vitas buvo apkaltintas piktnaudziaves tarnybine padetimi (neap-mokejes uZ gyvenima viesbutyje, uZ maitinima ir isgertuves resto-rane, savavali§kai i§vezes vie§bu6io baldus ir kt.). Nuostoliai, jopadaryti valstybei, buvo ivertinti 8,3 ttikst. rb. Ta6iau J. Vitas pa-rei5kime LTSR LKT pirmininkui M. Gedvilui visus kaltinimus at-mete ir pats apkaltino VKLK vadovus siekimu diskredituoti ji po-litiniais sumetimais.

1941 in. balaridzio men. J. Vitas buvo pasalintas i§ pareigL!, ojam iskelta byla perduota LTSR prokurattirai. Ta6iau netrukus „isMaskvos" buvo gautas potvarkis, panaikings VKLK nutarim3 Pa-traukti J. Vita baudziamojon atsakomyben. J. Vitas buvo pasiustasi antraeili tikini darba. Ta6iau uZ meginimus atskleisti auk§to tary-binio vadovo piktnaudziavimus valdzia VKLK vadovai (L. Adomaus-kas ir J. Kalvinis) buvo pa§alinti i§ pareigu. Auk§toji partine ir ta-rybine nomenklattira tiek tada, tiek ir veliau niekam neleido kont-roljuoti savo veiklos.

I Lietuvos liaudies seimas: Stenogramos ir medziaga. V., 1985. P. 184.2 Ten pat. P. 191.3 Lietuvos Tarybu Socialistines. Respublikos Auk§6iausiosios Tarybos Zinios

(toliau-LTSR ATZ).1940. Nr. 2. P. 24.4 Ten pat. P. 25.5 Vilniaus miesto vykdomojo komiteto posedzing protokolai. 1940-1941 in.

(toliau-VMVK protokolai) / Spaudai parenge V. Ragai§iene. V., 1975. P.10.6 Vilniaus miesto istorija nuo Spalio revoliucijos iki dabartining diem!. V.,1972.

7 Bulota A. ir Dembo I. Juozas Vitas // Revoliucinis judejimas Lietu-voje. V., 1957. P. 780-786; I§tikimi partijos stintis: Juozas Vitas // Komunistas.1960. Nr. 7. P. 44-47; Staras P. Gyvenimas-kova // Tiesa.1965. Geg.10;Filipavi6ius S. Dede Juozas // Komunistas.1978. Nr.12. P. 88-91; Ta-ma§auskas K. Dainavos kra§to azuolas: Juozo Vito gimimo 90-osioms meti-nems // Komunistas. 1989. Nr. I. P. 88-90.

8 HeKpacoB r. H. OtlHofi cTaBKH He 6yAeT. M.,1980; Nekrasovas G.Akistatos nebus. V., 1989.

9 Zaleptiga Z. Lietuvos KP veikla, atkuriant tarybinius organus respub-likoje 1944~1945 metais // LKP istorijos klausimai. 1973. T. 13. P. 47.

1° Tarybu valdzios atktirimas Lietuvoje 1940-1941 metals: Dokumentu rin-kinys. V., 1965. P. 134.

]] Lietuvos TSR LKT nutarimas Nr. 482 „Del organizavimo vyriausybines`komisijos vyriausybes organu i Vilniu galutiniam perkelimui paruo§ti" // TarybuLietuva. 1941. Sausio 3. P. 6.

12 Del §iu ir kitu (pa§to, telegrafo, transporto darbo) trtikumi! LKP(b) CKBiuro sprendimu (1941.Ill.8) visu valstybiniu istaigu perkelimo i Vilnit! databuvo nustatyta 1941 in. rugsejo I d. (Vilniaus miesto istorija. P. 124).

13 Kalvis. Kar5tai kvepuoja Saltas miestas: |sptidziai i§ LTSR sostines //Tary]Euv#Kvajr;?#6i:i:usf.°2%:.2%:4.

15 Lietuvos TSR valstybes kontroles liaudies komisariato nuostatai. Patvir-

85

Ttinti Lietuvos TSR LKT 1941 in. sausio 30 d. // Lietuvos Tarybu SocialistinesRespublikos Vyriausybes nutarimu ir potvarkiu rinkinys (toliau-LTSR VNPR).]941. Nr. 6. P. 325-327.

16 8 a x a H o 8 8. KpeMjll], 20-e roAH: BocnoMIIHaHHfl 6HBmero ceKpeTapH CTa-ull{Ha // OroHeK. 1989. N9 39. C. 28.

17 L. e. vyriausio kontrolieriaus p. Petro Pakarklio 1941.IV.3 prane§imas Lie-tuvos TSR valstybes kontroles liaudies komisarui drg. L. Adomauskui // Lietu-vos valstybinis archyvas (toliau~LVA). F. R-763. Ap. 5. 8. 914. L. 42-46.

18 „Lietuvaites" vie§butis 1940 in. buvo nacionalizuotas ir jo turtas bei in-ventorius 1940.XII.2l priemimo-perdavimo aktu perduotas „Italijos" vie§bu6iui(Didzioji gatve, Nr. 49).t9 LTSR komunalinio tikio liaudies komisaro V. Knyvos 1941.11.20 ra§tas

`Nr. 2025 Vilniaus in. vykdomajam komitetui. Ant Sio dokumento uzra5yta rezo--liucija: Drg. Paliukui. Vykdyti. Vitas. 21.11 [para§as] // LVA. F. R-763. Ap. 5.

8. 914. L. 22 (Paulinas Paliukas-miesto vykdomojo komiteto komunalinio tikioskyriaus sekretorius 1940-1941 in.).

20 Ten pat. L. 47, 48.21 LTSR komunalinio tikio liaudies komisaro isakymas Nr.17 (1940.XI.25) 7'/

I.VA. F. R-42. Ap. I. 8. 166. L. 6.

/ L%Tf.RR.V7££t:nASp.P3r.aB.°g£§. ]£?u]d3ioe.S komisaro isakymas Nr. 172 (|94o.x|.25)23.Tarybu Lietuva.1941. Sausio 25. P. 4.

` 24 8 I|eHTpajlbHH# KOMHTeT KH(6) JIHTBH TOB. A. CHeqKycy: Coo6uneHHe Ha-\POAHoro KOMHccapa rocyAapcTBeHHoro KOHTpo7IH JIHTOBCKOH CCP JI. AAOMaycKaca

°T 825anApne:tHo]ij9u4s[ rae/fmLa¥£s. F(.g?-7i%.ofpi.efkaBs.) 52r:;t:.ra]n4o8-d[i:e]ktoriumi buvo iki

Raudonosios armijos grizimo. 1944 in. rugpjti6io pradzioje NKVD organai ap--kaltino ji i§davinejus gestapui partinius ir tarybinius aktyvistus, sueme ir per-

dave LTSR valstybes saugumo liaudies komisariatui (Onepa"BHafl cBoj|Ka no-HKBJ| JIHTOBCKofi CCP 3a nepHoj| c 5 rlo 10 aBrycTa 1944 r. N9 27.11 aBrycTa•1944 r. /V LVA. F. R-754. Ap. 13. 8. 21. L. 10.

26 Ten pat. Ap. 3. 8. 528. L. 150.27 Ten Pat.28 Hpe;|cejiaTejlro CoBHapKOMa JIHTOBCKOH CCP T. rej|BHJlac: 3aflBJleHHe HpeA.

ropHcnoJIKOMa rop. BH7IbHloc BHTaca oT 9.IV.41 r. // Ten pat. L. 152~156.29 „Valgio" uzkandines buvo: Gedimino gatv6, Nr. 11 ir Dominikonng gatve,

Nr. I („Europos" vie§butyje).30 Rinkimai i TSRS Auk§6iausiaj? Taryba Lietuvoje vyko 1941 in. sausio

12 d., o rinkimine kampanija-1940 in. gruodzio-194l in. sausio men.31 Turima galvoje Visos Rusijos ypatingosios komisijos (CK) iktirimo die-

-na -1917 in. gruodzio 20.32 Jonas Kalvinis (g. 1893)-Lietuvos Respublikos valstybes kontroles revi-

-zorius ir vyr. revizorius (1921-1940). Nuo 1922 in. palaike ry§ius su revoliucinio

judejimo pries valstybine santvarka dalyviais, reme politinius kalinius. 1940.VIII-1941.IV-LTSR valstybes kontroles komisaro pavaduotojas.1941-1944 in. dirbo„Mildos" kooperatineje imoneje (Kaune) buhalteriu, 1944-1961 in. Lietuvos TSR:LKT (veliau -Ministru Taryba) Reikalt! valdybos finansu skyriaus virsininku.

33 LVA. F. R-754. Ap. 3. 8. 528. L. 148.3:.J. K. Drtitas-revoliucinio judejimo Vilniaus kra§te veikejas, vakarng Bal-

`tarusijos KP narys (1930-1938). Po karo i§vykes i Lenkija, tapo auk§to rangodiplomatu (ambasadoriumi Turkijoj.e, Italijoje, Pranctizijoje).

35 N e k r a s o v a s G. Min. veik. P. 58.36 IIpoBepKa o 3aTflxKe Aejla BIITaca, HpoH3Be;ieHHaH BOHHHKOM (HapKOMaT

rocKOHTPoJIH JICCP) H 3HMaHacoM (H-K cjlej|cTBeHHoro oTj|. HPOKypaTypbl JIHTOB-•cKofi CCP). BHjll>Hroc,1941 r. Mafl 24-ro AHfl // LVA. F. R-763. Ap. 5. 8.1151. L.• 125.

37 LTSR ATZ.1941. Nr. 6. P. 96; LTSR VNPR.1941. Nr.11. P. 640.38 Z. Tverkus (1893-1949)-Spalio revoliucijos dalyvis, VKP(b) narys nuo

1917 in., 1933-1941 in. buvo Jakutijos ATSR finanst! liaudies komisaras, Maskvossrities finansng valdybos vir§ininko pavaduotojas, 1941 in.-LTSR VKLK pava-rduotojas, o 1944-1948 in.-liaudies komisaras (ministras).86

39 rlpoBepra o 3aTflxKe Aej:a BHTaca // LVA. F. R-754. Ap. 5. 8.1151. L.126~40 Abramavi6ius G. Tiesos beie§kant (i§ Liudo Adomausko gyvenimo)..

V., 1960. P. 98.41 L. Adomauskas taip pat neliko be darbo. 1941.IV.22 LTSR Auk§6iausiosios

Tarybos Prezidiumas patvirtino ji LTSR Auk§6iausiojo teismo laikinuoju nariu..

|teikta 1990 in. rugpjti€io men.

Summary

Eugenijus GRUNSKIS

ON AN INSPECTION OF THE STATE CONTROLOF THE LITHUANIAN SSR IN 1941

According to the archival material the article reviews the reasons due to which.J. Vitas was dismissed from his post at the executive committee-in 1941 andL. Adomauskas from his post of the People's Commissar of the state cQntrol~In September ®f 1940 by a decision of the government of the Lithuanian SSRJ. Vitas, a participant of the revolutionary movement, was appointed chairmanof the Vilnius Executive Committee. In March of 1941 the State Control of thePeople's Commissariat inspected the executive committee and ascertained the.squander of national property. J. Vitas was accused of abusing his official position(free hotel accommodations, meals and drinking in restaurants, taking furniture`home from hotels, etc.). His damages to the state were evaluated by 8,300 roubles,however, J: Vitas in his statement to M. Gedvilas, chairman of the People'sCommissar Soviet denied the charges, and at the same time he accused the`leaders of the State Control of People's Commissariat of discrediting him for thesake of political consideration.

In April of 1941 J. Vitas was relieved of his post, and his personal case was:submitted to the prosecuting magistracy. Shortly after an order has come fromMoscow which annuled J. Vitas' criminal amenability, and he was charged withperforming minor economic work. However, L. Adomauskas and J. Kalvinis were.dismissed for their attempts to reveal an abuse of power on the part of Sovietleaders. Neither high party authorities, nor Soviet nomenclature did permit anybody-to control their activities then and further on.

P e 3 Io M e

9yrEHHloc r p y H c K rl c

oB Oj|HOH PEBH3HH oprAHOB rocKOHTPOJlflJIHTOBCKOH CCP 81941 r.

Ha ocHOBe apxHBHHx MaTepHajloB paccMaTPHBaloTcjl npHqHHbl, 143-3a KOTopbl+I8 anpejle 1941 r. oT 3aHHMaeMblx coBeTCKHx 14 rocyAapcTBeHHHx HocTOB 6bl." oT~cTpaHeHH npe;iceAaTejlb BHjll>HloccKoro ropllcllojlKOMa roo3ac BHTac (1899-1943)`H Hapo;iHHfl KOMnccap rocy;|apcTBeHHoro KOHTPojljl JIHTOBCKOH CCP Jlro;|ac AAo-MaycKac (1880--1941).

PemeHIIeM npaBHTejlbcTBa JIHTOBCKOH CCP 8 Hojl6Pe 1940 r. npe;iceqaTe7IeMropIIcrloJIKOMa KpynHefllllero ropoAa Pecny6/IHKH 6Hjl Ha3HatleH He;iaBHo npH6blBIIIH#H3 CCCP yqacTHIIK rpax;iaHCKOH BofiHH H PeBOJlrol|IIOHHoro jiBHxeHHjl 10. BIITac.XHBH 8 CCCP, oH 3aHHMaJI .HeBHcoKHe xo3HficTBeHHbie H aj|MIIHHCTpaTHBHble jiojlx-HocTII. He IIMefl onblTa pyKOBo;ijluefi Pa6o" Ha oTBeTCTBeHHOM IIocTy, BIITac TeM-He MeHee ;ier°ICTBOBajl cjlHIIIKOM caMoyBepeHHo, a HHorj|a H Heo6AyMaHHo.

IlpoBej|eHHaH a MapTe 1941 r. Pa6oTHHKaMH HapKOMaTa rocy;|apcTBeHHoro KOHT-pojlfl (HKrK) JIIITOBCKo:®I CCP peBH3Hfl 8 oT;|ejle KOMMyHajlbHoro xo3jlHCTBa BHjll,-HroccKoro ropHclloJIKOMa ycTaHOBHJla dyaKTbl rpy60ro HapymeHHfl dyHHaHcoBofi AHc--

87

uHHjlHHbl. OpraHH rocKOHTPo" 06BHHHJIH BHTaca 8 He3aKOHHOM Hcnojlb3oBaHHH¢jlyxe6Horo noJloxeHHjl, BHpa3HBIIIerocfl 8 cHCTeMaTHqecKofi HeonjlaTe ctleTOB 3aIIpoxllBaHHe 8 rocTHHHLLax, 3a nHTaHHe H BblllHBKH 8 PecTopaHax BMecTe c qpyrl4MHnap"flHHMII H coBeTCKIIMH Pa6oTHHKaMH. EMy BMeHjljlocb 8 BHHy Pa36a3apIIBa"erocy/LapcTBeHHElx cpej|cTB, caMOBojlbHEIH yBo3 H3 BHj[I>HroccKHx rocTHHIIu Me6enH Hjipyroro Ka3eHHoro HMyH|ecTBa. 3a tleTHpe Mecfll|a y6HTKH, HaHeceHHHe rocyAapcTByAeficTBHflMH BHTaca, cocTaBHjlH 8,3 Tblc. Py6.

HapoAHbiH KOMHccap rocyAapcTBeHHoro KOHTPo" JI. AAOMaycKac IIPHKa3oM oT7.04.1941 r. oTCTpaHH7I 10. BHTaca oT 3aHHMaeMOH j|ojlxHoc" H IIPHBJleK K cyAe6HOHoTBeTCTBeHHOcTH. OAHaKo 10. BHTac Bee 06BIIHeHHfl opraHOB rocKOHTPonfl oTBepr 11hcaM o6BHHHjl pyKOBOAHTeIleH HKrK a cTpeM]IeHIIH ;|HCKpejiHTIIPoBaTb ero no nojlllTH-qecKHM MOTIIBaM. BHABHHyTHe npoTIIB 10. BHTaca o6BHHeHHH paccjleAOBajla, xo" HHe oqeHb j|ocKOHajlbHo, IIpoKypaTypa JIIITOBCKofi CCP. OAHaKo a Mae 1941 r. HeHT-PaJII>HHe opraHH HKrK CCCP tlacTHqHo H3MeHH" nocTaHOBjleHIIe rocKOHTpojlH pec-IIy6JIHKH. OTCTpaHeHHe BHTaca oT j|oIlxHoc" 6Hjlo yTBepxAeHo, Ho yKa3aHIIe oT-j|aTb ero JloA cyA oTMCHeHo. BHTac 6Hjl HaHpaBjleH Ha BTopocTerleHHylo xo3HHCTBeH-Hylo pa6oTy 8 ynpaBJleHHe 9HepreTHKH HapKOMaTa KOMMyHaJlbHoro Xo3HficTBa JIIITBH.

O;iHaKo rocyj|apcTBeHHHe opraHH Pecny6J"KH npHHHJIH MepH H npoTIIB c7IHIII-KOM peBHocTHblx, no Hx MHeHHro, KOHTpojlepoB H3 HKrK. Hapo;iHblfi KOMIIccap, 6HB-mllfl aKTIIBHblH AeHTeJlb PeBOJlrol|HOHHoro ABHxeH" 8 JIHTBe JI. AILOMaycKac H ero3aMecTIITejlb H. KajlbBHHHc 6HjlH yBo7IeHH (a KOHI|e anpe" 1941 r.) co cBorixHocTOB. TorAamHHH coBeTCKafl H nap"HHaH HOMeHKJlaTypa He xoTejla HHKOMy no-3BojlllTb KOHTpoJIHpoBaTb H OrpaHIItlHBaTb cBolo BJlacTI].

Trumpai apie autorit!

Eugenijus Grunskis (g.1947 in.), Lietuvos istorijos instituto Naujausit!julaiku Lietuvos istorijos skyriaus mokslinis bendradarbis. Tyrineja Lietuvos visuome-nes prie5inimosi totalitariniam rezimui, valstybes represiniu organu kovos su re-zistencija 1944-1953 in. problemas.