geografijos valstybinio brandos egzamino programos 2 priedas · 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89...

Geografijos valstybinio brandos egzamino programos

2 priedas

Naudotasi nacionalinių brandos egzaminų medžiaga.

Gebėjimų grupės / Užduočių pavyzdžiai Taškai ir atsakymai

I. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

1. Įvardydami ir paaiškindami sąvokas, esmines gamtos ir visuomenės reiškinių ar procesų priežastis.

Kiekvienas teisingas atsakymas vertinimas 1 tašku.

1.1. Kuri raidė paveiksle žymi estuariją?

1.1. D

1.2. Kuri raidė žymi šiaurės atogrąžą?

1.2. B

1.3. Kas yra demografinė politika?

* 1.3. Priemonių sistema, kuria siekiama

suformuoti sąmoningą visų

gyventojų požiūrį į demografinę

situaciją ir jos gerinimą šalyje.

1.4. Kaip vadinamas išeksploatuotų karjerų sutvarkymas? 1.4. Rekultivacija.

1.5. Pasaulyje yra valstybių, kuriose bado problema yra ypač aktuali.

Nurodykite dvi badą sukeliančias gamtines priežastis?

*1.5. Galimi atsakymai:

sausra / vandens trūkumas /

mažas kritulių kiekis;

nederlingi dirvožemiai;

dykumėjimas / dykumų

plėtimasis.

2. Atpažindami ir apibūdindami įvykių, reiškinių, procesų bruožus.


2.1. Kuriuose kalnuose intensyviausiai vyksta žemės drebėjimai?

A Andų.

B Uralo.

C Apalačų.

D Rūdiniuose.

2.1. A

2.2. Koks svarbiausias veiksnys lemia jūrų ir vandenynų šiltųjų ir

šaltųjų srovių susidarymą?

A Jūrų dugno reljefas.

2.2. D

A B C

D

A B C

D

2

B Jūrų potvyniai ir atoslūgiai.

C Vandens temperatūrų skirtumai.

D Pastovia kryptimi pučiantys vėjai.

2.3. Nurodykite žemės ūkio šaką, kuri svarbi Lotynų Amerikos

regiono šalių ekonomikai.

2.3. Augalininkystė.

2.4. Kuriame paveiksle pavaizduotas kalnų upės nuosėdų

klostymasis vandenyne?

2.4. D

3. Rasdami reikiamą informaciją žemėlapiuose, grafikuose, schemose, diagramose, lentelėse, mokslinio

pobūdžio tekstuose.


3.1. Paanalizuokite Madagaskaro salos žemėlapį ir atsakykite į

klausimus:

daugiau nei 3000 mm

2000-3000 mm

1000-2000 mm

500-1000 mm

250-500 mm

Pietų atogrąža

40° 45° 50°

50°

20°

20°

15°15°

Toliara

Toamasina

Mahajanga

Moz

ambi

ko s

ąsia

uris

3.1.1. Kuriame mieste didžiausias metinis kritulių kiekis?

3.1.2. Kurį miestą kerta Pietų atogrąža?

3.1.1. Taomasina.

3.1.2. Toliara.

3

3.2. Išanalizuokite schemas ir atsakykite į klausimus:

3.2.1. Kaip vadinami A ir B schemose pavaizduoti oro sūkuriai?

3.2.2. Koks yra atmosferos slėgis 1 pažymėtame taške?

3.2.1. A – Ciklonas, B – Anticiklonas.

3.2.2. 1010.

3.3. Perskaitykite tekstą, atlikite užduotis:

Regionas vienija 5 valstybes, išsidėsčiusias pusiasaliuose ir

salose. Didžiausia šio regiono valstybė yra į šiaurės vakarus nuo

Lietuvos. Palyginti su kitomis šalimis, šio regiono gyventojų

pajamos pasiskirsčiusios gana tolygiai. Sumanios socialinės

politikos dėka šalyse beveik nėra skurdo. Valstybėse vyrauja senos

demokratijos tradicijos, politikos stabilumas, mažiausiai

korumpuotos valdžios struktūros.

3.3.1. Kur yra išsidėstęs aprašytas regionas?

3.3.2. Koks šio regiono valstybių politinis rėžimas?

*3.3.1. Pusiasaliuose ir salose / Šiaurės

Europoje / Šiaurės vakaruose.

3.3.2. Demokratinis.

3.4. Analizuodami lentelės statistinius duomenis, atlikite užduotis.

3.4.1. Kurios valstybės bendrasis vidaus produktas, lyginat

2000 ir 2006 metus, didėjo sparčiausiai?

3.4.2. Kurios valstybės gyventojų skaičius nurodytu laikotarpiu

pakito labiausiai?

Valstybė

2000 metai 2006 metai

Gyventojų

skaičius,

mln.

BVP mln.,

JAV dol.

Gyventojų

skaičius,

mln.

BVP mln.,

JAV dol.

Azerbaidžanas 7,7 11 396 7,9 58 100

Argentina 36,2 293 220 39,9 599 100

Indonezija 207,0 724 500 245,5 935 000

3.4.1. Azerbaidžano.

3.4.2. Indonezijos.

Gebėjimų grupės Užduočių pavyzdžiai

II. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo:

1. Nustatydami objektų geografinę padėtį, nurodydami įvykio, reiškinio vietą, laiką, kryptį.


1.1. Įvardykite miestą, kurio geografinės koordinatės yra 26° p. pl.

ir 28° r. ilg.?

1.1. Pretorija.

1.2. Nustatykite Dakaro miesto geografines koordinates.

1.2. 15° š. pl. ir 17° v. ilg. Leidžiama ± 2°

paklaida.

4

1.3. Kuria kryptimi teka Devonės upė?

0,2

Dev

onė

1.3. D

1.4. Naudodamiesi kartoschema, palyginkite Afrikos ir Australijos

geografinę padėtį:

Šiaurės atogrąža

Pietų atogrąža

Pusiaujas

20°

0°

20°20°

0°

20°

1.4.1. Nurodykite žemynų geografinės padėties panašumą.

1.4.2. Nurodykite žemynų geografinės padėties skirtumą.

*1.4.1. Galimi atsakymai:

kerta Pietų atogrąža / 20º pietų

lygiagretė;

yra pietų pusrutulyje / rytų

pusrutulyje;

skalauja Indijos vandenynas.

*1.4.2. Galimi atsakymai:

Afriką kerta pusiaujas / yra

šiaurės ir pietų pusrutuliuose / vakarų

ir rytų pusrutuliuose / Australija yra

tik pietų pusrutulyje / tik rytų

pusrutulyje;

Afriką kerta Šiaurės ir Pietų

atogrąža / Australiją – tik pietų

atogrąža;

Afriką skalauja Atlanto ir Indijos

vandenynai / Australiją skalauja

Indijos ir Ramusis vandenynai.

A Į rytus.

B Į vakarus.

C Į pietryčius.

D Į pietvakarius.

5

2. Rasdami informaciją įvairiausiuose geografijos informacijos šaltiniuose apie gamtos ir visuomenės

reiškinius ir procesus, nurodydami priežastis bei pasekmes. Kiekvienas teisingas atsakymas vertinimas nurodytų taškų skaičiumi.

2.1. Naudodamiesi Aralo jūros kartoschema, atlikite užduotis:

2.1.1. Palyginkite ežero plotą 2003 ir 1960 metais, nustatykite jo

pokytį.

2.1.2 Kokius ekonominius ir socialinius padarinius sukėlė šio

vandens telkinio ploto pasikeitimas? Nurodykite 2

pasekmes.

* 2.1.1. Per šį laikotarpį ežero plotas

sumažėjo / ežero plotas sumažėjo

daugiau nei per pusę.

1 taškas už vieną teisingai nurodytą

pasekmę atsakymą.

* 2.1.2. galimi atsakymai:

gėlo vandens trūkumas;

žlugo pramoninė žvejyba /

nutraukta laivyba;

pasikeitė pramonės struktūra;

pasikeitė gyventojų gyvenimo

ritmas / padidėjo nedarbas;

padidėjo mirtingumas.

2 taškai už dvi teisingai nurodytas

pasekmes.

1 taškas už vieną teisingai nurodytą

pasekmę.

2.2. Pasaulio žemėlapyje skaitmenimis pažymėti žemės ūkio veiklai

tinkamos ir netinkamos teritorijos. Remdamiesi juo, atlikite

užduotis: 30°0°30°60°90°120°150° 60° 90° 120° 150° 180°

60°

30°

0°

30°

60°

60°

30°

0°

30°

60°

1 2

3

45

6

7

8

2.2.1. Nurodykite skaitmenis dviejų teritorijų , kurios tinkamos

2.2.1. 2; 3; 5; 8.

6

ūkininkauti. Atsakymą argumentuokite.

* Argumentai: derlingi dirvožemiai /

vyrauja juodžemiai / vyrauja lygumos /

palankus žemės ūkiui klimatas (palanki

temperatūra ir optimalus kritulių kiekis).

2 taškai už dvi teisingai nurodytas

teritorijas ir teisingą argumentą.

1 taškas už dvi teisingai nurodytas

teritorijas arba teingai nurodytą

argumentą.

0 taškų tik už vieną nurodytą teritoriją.

3. Apibendrindami gamtos ir visuomenės procesų pokyčius, nurodydami kaitos būtinybę ir pasekmes.

Kiekvienas teisingas atsakymas vertinimas nurodytų taškų skaičiumi.

3.1. Naudodamiesi Rusnės salos kartoschema, atlikite užduotis:

3.1.1. Nurodykite, kurios bioprodukcinio ūkio šakos plėtotei šioje

saloje yra palankiausios sąlygos?

Atsakymą argumentuokite.

*3.1.1. Žvejyba / žuvivaisa.

* Argumentai:

deltoje upė išsišakoja / padaugėja

vandens telkinių; žemės ūkiui plėtoti

netinka, nes yra deltoje;

žemė dažnai yra įmirkusi / būdingi

potvyniai (poplūdžiai).

2 taškai už teisingai nurodytas

bioprodukcinio ūkio šaką ir teisingą

argumentą.

1 taškas už teisingai nurodytą

bioprodukcinio ūkio šaką arba

teisingai nurodytą argumentą.

7

3.2. Naudodamiesi Lietuvos energetikos kartoschema, atlikite

užduotis:

Elektros pastotės

Jėgainės

Klaipėda

SovetskasJurbarkas

Kaunas

1

2 3

4

Elektros energijos linijos

eksploatuojamos

neeksploatuojamos

1

1

1

1

22

23

5

Kretinga

Mažeikiai

Telšiai

Joniškis

Pasvalys

Šiauliai

Panevėžys

Elektrėnai

VILNIUS

Alytus

Varėna

Jonava

Biržai

Ignalina

Utena

3.2.1. Iki 2009 m. Lietuva eksportavo elektros energiją į

kaimynines šalis. Kaip pasikeitė elektros energijos

transportavimo kryptys 2010 m. pradžioje? Kodėl?

3.2.2. Kokio tipo jėgainės išdėstytos teritorijoje, pažymėtoje

skaičiumi 5? Paaiškinkite, kodėl jos ten statomos.

3.2.1. 2010 m. pradžioje Lietuva perka

elektros energiją iš kaimynių Rusijos ir

Latvijos, nes buvo uždaryta Ignalinos

atominės jėgainė.

2 taškai už teisingai nurodytą pasikeitimą

ir jo paaiškinimą.

1 taškas už teisingai nurodytą vieną

poziciją.

3.2.2. 5 – vėjo jėgainės.

Paaiškinimas: pučia pastovūs vėjai.

2 taškai už teisingai nurodytą jėgainę ir

paaiškinimą.


poziciją.

3.3. Palyginkite lentelėje pateiktų valstybių socialinius ir

ekonominius rodiklius, atsakykite į klausimą. Kuri valstybė

socialiniu požiūriu yra stipriausia? Argumentuokite savo

pasirinkimą.

3.3. Australija.

* Argumentai: ilgiausia gyvenimo trukmė

/ didžiausias suaugusių raštingumas.

2 taškai už teisingai nurodytą valstybę ir

argumentą.


poziciją.

8

3.4. Apskaičiuokite ir lentelėje įrašykite BVP ir BVP/1

gyventojų rodiklius?

Valstybė Gyventojų

skaičius, mln.

BVP/1 gyv.,

JAV dol.

BVP mln.,

JAV dol. 1. Azerbaidžanas 7,9 7 354

2. Argentina 39,9 599 100

3. Indonezija 245,5 3 808 935 000

3.4.

1. BVP – 58 096 mln., JAV dol.

2. BVP/1 gyv. – 15 015 JAV dol.

Po 1 tašką už teisingai apskaičiuotą

rodiklį.

4. Atlikdami skaičiavimus (procentų, vidurkio) ir palygindami gautus rezultatus.


4.1. Koks skirtumas tarp aukščiausios pasaulyje viršūnės

(Džomolungmos) ir giliausios vietos vandenyne (Marianų

įdubos)?

A Apie 22 km.

B Apie 20 km.

C Apie 18 km.

D Apie 16 km.

4.1. B

1 taškas.

4.2. Paveiksle parodyta pakrančių vėjo (brizo) judėjimo kryptis. Oro

slėgis virš sausumos yra 1013 hektopaskalių (hPa). Koks oro

slėgis virš vandenyno?

4.2. D

1 taškas.

Gebėjimų grupės Užduočių pavyzdžiai

III. Analizę, problemų sprendimą, sintezę, vertinimą mokiniai parodo:

1. Analizuodami ir kritiškai vertindami skirtinguose informacijos šaltiniuose (diagramos, kreivės,

schemos, statistiniai duomenys) rastą informaciją apie įvairius gamtos ir visuomenės įvykius,

reiškinius ir procesus. Kiekvienas teisingas atsakymas vertinimas nurodytų taškų skaičiumi.

1.1. Išanalizavę A, B ir C paveikslus, apibūdinkite gyventojų

judėjimo procesą ir nurodykite pagrindinę gyvenviečių kaitos

tendenciją iki 2030 metų. A B

C

* Atsakymas:

Gyventojai juda iš kaimo į miestą, tuo pat

metu miesto gyventojai keliasi į miesto

pakraščius arba priemiesčius, tačiau lieka

bendra miesto augimo (urbanizacijos

lygio didėjimo) tendencija.

3 taškai.

Vertinimas:

1 taškas už nurodytą migraciją iš kaimo į

miestą;

A 994 hPa

B 1004 hPa

C 1013 hPa

D 1017 hPa

9

1 taškas už nurodytą migraciją į miesto

pakraščius ir priemiesčius;

1 taškas už nurodytą bendrą miesto

augimo (urbanizacijos lygio didėjimo)

tendenciją.

1.2. Naudodamiesi gyventojų piramidėmis, atlikite užduotis:

0-9

160

140

120

100

80 60 40 20 0

160

140

120

100 80 60 40 20 0

160

140

120

100

80604020

0

160

140

120

100

80604020

0

10-19

20-29

30-39

40-49

50-59

60-69

70-79

80-89

90-99

2000 metaivyrai moterys

gyventojai (tūkstančiais)

0-9

10-19

20-29

30-39

40-49

50-59

60-69

70-79

80-89

90-99

100 ?

2025 metaivyrai moterys

gyventojai (tūkstančiais)

A B

1.2.1. Palyginkite A ir B piramidėse vaizduojamas 0–19 metų

amžiaus gyventojų grupes. Parašykite išvadą.

1.2.2. Kurioje amžiaus grupėje ryškiausi vyrų ir moterų

skirtumai?

1.2.3. Prognozuokite ir nurodykite bent vieną socialinę

problemą, su kuria susidurs šalis B po 25 metų. Atsakymą

argumentuokite.

1.2.1. B piramidėje 0–19 metų amžiaus

gyventojų grupė yra mažesnė nei A

piramidėje.

1 taškas už teisingai nurodytą išvadą.

1.2.2. Pensinio amžiaus grupėje arba nuo

60 metų ir vyresnių.

1 taškas už teisingai nurodytą skirtumą.

1.2.3. Problema – didės pensinio amžiaus

gyventojų skaičius.

*Argumentas: padidės socialinė rūpyba,

riekės padidinti mokesčių fondus

2 taškai.

Vertinimas:

1 taškas už nurodytą socialinę problemą.

1 taškas už nurodytą argumentą.

10

2. Gaudami ir apdorodami tyrimų rezultatus (išanalizuoja problemą, numato jos sprendimo galimus

būdus, nurodo jų stipriąsias ir silpnąsias puses), daro duomenimis pagrįstas išvadas.


je bus statoma hidroelektrinė.

Naudodamiesi A–C kartoschemomis ir pateiktu šaltiniu, atlikite

užduotis.

A

B

C

Šaltinis (Parengta pagal Č. Kudabos knygą Nerimi,

Kaunas: Šviesa 1985 m.)

Neries vandeningumas tolydžiai didėja:

aukštupyje – 116 m3/sek., vidurupyje –

187 m3/sek. ir žiotyse – 189 m

3/sek. Neris

pakankamai vandeninga, per metus

nuplukdo vidutiniškai 6 km3 vandens.

Viduryje srauni, gilina vagą, nemažai

gabena nešmenų. Srovės greitis svyruoja

nuo 0,6 iki 1,9 m/sek. [...] Aukštupyje,

kur slėnis platus, apie 2,8 m,

aukštumomis tekančiame vidurupyje

kartais iki 8 m.

Neris - lygumų upė. Vidutinis nuolydis –

32 cm/km. Didžiausias vandens kritimas

yra Lietuvoje, kur upė graužiasi skersai

aukštumų. Tose vietose susidarė savotiški

išplautų riedulių slenksčiai, arba rėvos.

Neris teka skirtingais geomorfologiniais

paviršiais. Aukštupys (nuo ištakų iki

Ašmenos intako) yra plačioje lygumoje,

supamoje iš rytų (Minsko), pietų

(Ašmenos), ir šiaurės (Švenčionių-

Naručio) aukštumų ir plynaukščių. Šioje

dalyje upė neturi ryškaus nuolydžio,

vingiuoja laisviau, o slėnio dugne plačios

lankos – salpos. Vidurupyje upė graužiasi

gilyn, teka tarpaukštuminėmis perėjomis,

prasiveržia skersai Baltijos aukštumų.

Slėnis siauras, aukštas, gilus, staigesniais

šlaitais, tėkmė sraunesnė, intakų mažiau

(didesnis – Žeimena). Žemupys yra jau

Lietuvos Vidurio lygumoje. Upė plati,

rami, lėta, į pabaigą sąnašauja. […]

11

Remdamiesi A–C kartoschemomis ir šaltiniu, prognozuokite,

kokią įtaką aplinkai gali daryti pastatyta užtvanka.

2.1.1. Kaip pasikeis upės slėnis pastačius užtvanką?

Nurodykite 2 pokyčius.

2.1.2. Remdamiesi A–C kartoschemomis, nurodykite 2

antropogeninio kraštovaizdžio pokyčius.

2.1.3. C kartoschemoje pažymėkite upės dalį, kuri bus užlieta

pastačius hidroelektrinę .

*Atsakymas:

1. Užlies salpą / užlies žemas vietoves

/ dalis slėnio bus apsemta.

2. Bus užlieti pakrantėje augantys

miškai.

3. Apsėmus dalį slėnio, jis sumažės.

2 taškai.

Vertinimas:

Po 1 tašką už nurodytą gamtinio

kraštovaizdžio pokytį.

*Atsakymas:

1. Bus užlietos gyvenvietės.

2. Užlieti pakrantėje esantys dirbami

laukai, ganyklos.

3. Užlieti šalia upės esantys keliai.

2 taškai.

Vertinimas:

Po 1 tašką už nurodytą

antropogeninio kraštovaizdžio pokytį.

2 taškai:

Po 1 tašką už teiktus duomenimis

pagrįstus argumentus.

1 taškas už teisingai pažymėtą

teritoriją.

3. Formuluodami hipotezes apie gamtos ir visuomenės procesus ir reiškinius, vertindami gamtinių ir

visuomenių veiksnių įtaką aplinkai.

Kiekvienas teisingas atsakymas vertinimas nurodytų taškų skaičiumi. 3.1. Naudodamiesi tekstu ir komentaru, atlikite užduotis.

Mokslininkai paskaičiavo per kiek laiko koralai sudarė kolonijas –

koralinius rifus, o tam turėjo įtakos potvynių ir atoslūgių

susidarymai. Devono laikotarpiu koralų suformuotas kiauto

sluoksnis buvo plonas. Mokslininkai suskaičiavo apie 400 augimo

žiedų, o tai rodo, kad buvo 400 dienų per metus. Remdamiesi šia

hipoteze, mokslininkai nustatė JAV teritorijoje rastų koralų

laikotarpį – 390 augimo žiedų per metus. Šiandien koralai

suformuoja 365 žiedus, t. y. tiek, kiek yra metuose dienų.

Komentaras. Atsižvelgus į uolienų pobūdį ir jų numanomą

santykinį amžių, kiekvienu atveju labai svarbu pasirinkti

12

tinkamiausią būdą absoliučiam amžiui nustatyti. Tačiau, be

radioaktyvumo, gamtoje yra ir daugiau priemonių laiko slinkčiai

žymėti. Amerikietis paleontologas Dž. Velsas, tyrinėdamas

dabartinius ir fosilinius koralus, 1963 m. aptiko, kad jų amžius

dienos tikslumu pažymėtas skeletuose smulkučiais koncentriškais

kasdienio augimo gūbreliais. Panašiai laiko pėdsakai užfiksuoti ir

kai kurių fosilinių dvigeldžių moliuskų bei kitų gyvių kiauteliuose.

Apie laiko tėkmę taip pat galima spręsti iš ritmiško sąnašų

susisluoksniavimo, pavyzdžiui, pagal ledynmečiu susidariusio

juostuoto molio sluoksniukus.

3.1.1. Kiek metuose devono laikotarpiu buvo dienų?

3.1.2. Kuo remtasi nustatant dienų skaičių metuose devono

laikotarpiu?

3.1.3. Nurodykite du būdus (metodus), kuriais remiantis galima

nustatyti uolienų amžių.

3.1.3. Kokią išvadą galima daryti apie Žemės sukimosi apie savo

ašį ir aplink Saulę pasekmę? Atsakymą argumentuokite.

3.1.4. Koks artimiausias kosminis kūnas turi įtakos Žemės

sukimuisi apie savo ašį? Atsakymą pagrįskite.

Atsakymas:

3.1.1. 400 dienų.

1 taškas už teisingą atsakymą.

3.1.2. Suskaičiavus suformuotus koralų

kiauto sluoksnius (žiedus);

1 taškas už teisingą atsakymą.

3.1.3. Uolienų amžių galima nustatyti:

1. radiologiniais metodais (remiasi

radioaktyvių elementų skilimo greičiu);

2. iš ritmiško sąnašų susisluoksniavimo

/ pagal ledynmečiu susidariusio juostuoto

molio sluoksnius.

2 taškai

Vertinimas:

Po 1 tašką už teisingai nurodytą uolienų

amžių nustatantį metodą.

3.1.3. Jei paros trukmė ilgėja, tai reiškia

jog Žemės sukimasis apie savo ašį lėtėja.

Kadangi atstumas nuo Saulės iki Žemės

nekito, tuomet daroma išvada, kad dienos

trukmė ilgėja.

2 taškai.

Vertinimas:

Po 1 tašką už teisingai nurodytą pasekmę

ir argumentą.

3.1.4. Mėnulis. Jis traukdamas vandenynų

vandenis link savęs sukelia potvynius ir

atoslūgius, o kai tai vyksta nuolatos,

Žemės pluta po tuputį pasikelia bei

deformuojasi. Pluta pamažu tolygiai kyla,

paskui taip pat slūgsta, tačiau dėl Mėnulio

traukos tam tikros Žemės vietos

išsipūtimas sukelia trukdžius ir stabdo

Žemės sukimąsi.

2 taškai.

Vertinimas:

Po 1 tašką už teisingai nurodytą kosminį

kūną ir pagrįstą atsakymą.

geografijos valstybinio brandos egzamino programos 2 priedas · 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89...

Documents