galimybių studija „vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“ · 2018-07-23 · galimybių...

Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“

Galimybių studija„Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Atvirojo kodo institutas

Vilnius, 2010

1


TurinysĮVADAS......................................................................................................................................51. Vilniaus kūrybinių industrijų rūšių klasifikacija.....................................................................8

Kūrybos industrijos apibrėžimo problemos...........................................................................8„KEA European Affairs“ konsultacinės agentūros pateiktas kūrybinių industrijų apibrėžimas ..........................................................................................................................10Kūrybinė ekonomika ...........................................................................................................13Kūrybinės prekės ir paslaugos..............................................................................................14UNCADT kūrybinių industrijų klasifikacija .......................................................................15Kūrybinis miestas.................................................................................................................18

2. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų apžvalga ir klasifikacija...........................................23Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų klasifikacija.............................................................23Vilniaus mieste veikusių Tradicinės kultūrinės veiklos ir Naujosios kūrybinių industrijų veiklos įmonių rezultatų palyginimas...................................................................................25Vilniaus KI sektoriaus įmonių analizė pagal veiklos pobūdį, teisinę formą ir pajamas.......27

3. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų veiklos rezultatų sklaidos analizė bei eksporto ir importo struktūra.......................................................................................................................32

Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksporto analizė...................................................................32Vilniaus KI sektoriaus įmonių importo analizė....................................................................34

4. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų ir jų rūšių geografinio pasiskirstymo Vilniaus miesto rajonuose žemėlapis..................................................................................................................395. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų klasterizacijos požymių analizė...............................42

Klasterio samprata ekonomikoje..........................................................................................42Kūrybiniai klasteriai.............................................................................................................44Vilniaus kūrybinių industrijų įmonių ir organizacijų tyrimas..............................................49Išvados..................................................................................................................................71

6. Vilniaus kūrybinių industrijų rūšių lyginamoji apžvalga......................................................74KI sektoriaus įmonių skaičiaus Vilniaus mieste analizė.......................................................74KI sektoriaus įmonių teisinės formos Vilniaus mieste analizė.............................................80KI sektoriaus įmonių pagal darbuotojų skaičių Vilniaus mieste analizė..............................84

7. KI subjektų bendros finansinės apyvartos įvertinimas ir palyginimas.................................868. Kūrybinių industrijų subjektų rūšių finansinių šaltinių lyginamoji analizė..........................90

Kultūros ministerijos suteiktas finansavimas apklausos dalyviams.....................................90Apklausos dalyvių atsakymų apie finansavimo šaltinius pasiskirstymas............................92

9. Kūrybinių industrijų subjektų apklausos rezultatai...............................................................93Kas, Jūsų nuomone, apsunkina Jūsų pogrupio įmonių (organizacijų) pažangą ir konkurencingumą.................................................................................................................94Kokie veiksniai leistų padidinti Jūsų įmonės (arba viso KI pogrupio) pažangą bei konkurencingumą...............................................................................................................101Išvados................................................................................................................................107

10. Kūrybinio ugdymo Vilniaus aukštosiose mokyklose ir kitose mokslo ir švietimo įstaigose ekonominio, socialinio ir kultūrinio efektyvumo analizė.......................................................109

Kūrybingumo ugdymo programų, kurias rengia Vilniaus mieste esančios kolegijos ir universitetai, apžvalga........................................................................................................111AIKOS sistema ..................................................................................................................122Absolventų įsidarbinimas...................................................................................................125Kūrybos industrijos ir darbo tyrimai..................................................................................131

11. Rekomendacijos................................................................................................................139

2


Kūrybinių industrijų veiklas koordinuojanti, integraciją skatinanti institucija „Kūrybinis Vilnius“...............................................................................................................................139Vilniaus kūrybinių industrijų slėnis (Vilniaus KIS) Vismaliukuose...................................140Kultūrinių kvartalų Vilniaus mieste kūrimo skatinimas.....................................................142„Vilniaus kino klasteris“ Senajame Taksi parke.................................................................144Virtualus kūrybinis Vilnius.................................................................................................145

12. Vilniaus mieste vykstančių festivalių apžvalga.................................................................147Tarptautinis kino festivalis KINO PAVASARIS.................................................................147Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS .......................149Vilniaus tarptautinis teatro festivalis SIRENOS................................................................149Tarptautinis folkloro festivalis SKAMBA SKAMBA KANKLIAI...................................150Tarptautinis muzikos festivalis VILNIAUS FESTIVALIS ...............................................152Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS MAMA JAZZ ....................................................153Tarptautinis poezijos festivalis POEZIJOS PAVASARIS .................................................153KRISTUPO VASAROS FESTIVALIS..............................................................................154Senosios muzikos festivalis BANCHETTO MUSICALE.................................................154Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS JAZZ...................................................................156Festivalis „Be2gether“........................................................................................................157PRAVDA VIENA MINUTĖ filmų festivalis.....................................................................157Tarptautinis teatro festivalis NAUJOSIOS DRAMOS AKCIJA.......................................157Vilniaus festivalių apžvalgos tyrimas – penkių festivalių vertinimas................................159

3


Autoriai:

Jūratė Černevičiūtė – 1, 5, 10, 11 skyriai.

Rolandas Strazdas – 2, 3, 6, 7, 11 skyriai.

Žilvinas Jančoras – 4, 8, 9, 11, 14 skyriai.

Rasa Levickaitė – 12 skyrius.

Eglė Januškevičiūtė – 13 skyrius.

4


ĮVADASKultūra visais laikais buvo vertinama kaip viena iš pagrindinių visuomenės egzistavimo

sąlygų, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje akcentuojama tai, jog kultūra yra svarbi ne vien

menine ar socialine, bet ir ekonomine prasme. Ekonomistų teigimu, pastaraisiais

dešimtmečiais išsivysčiusios šalys pereina nuo paslaugų ekonomikos prie žiniomis bei

kūrybiškumu grindžiamos ekonomikos.

Kūrybos industrijoms (KI) priskiriamų veiklų pagrindas – kūrybingų individų veikla. KI

sąvoka tampa vis aktualesnė, nes suvokiama, kad kūrybinės veiklos, apjungdamos kūrybinius

gebėjimus ir verslą, skatina ekonominę bei socialinę plėtrą. Be to, praturtinant ūkinę veiklą

kūryba galima įgyti pranašumo konkurencinėje aplinkoje.

2010m. liepos 3d. ekspertų darbo grupės (Open Method of Coordination-Expert

Working Group (OMC-EWG)), suburtos pateikti rekomendacijas kultūros ir kūrybinių

industrijų (tame tarpe SVV) potencialui didinti ataskaitoje konstatuojamas, kad šios

industrijos ne tik jau yra svarbi ekonomikos dalis, bet vis dar auga. Netgi krizės akivaizdoje,

kultūrinis kūrybingumas yra ne neišsprendžiama problema, bet jos sprendimo būdas1.

Svarbiausi ES prioritetai, išskiriami minėtame dokumente yra politinis sąmoningumas ir

supratimas, pirminių sąlygų (turima omenyje kultūra, švietimas ir komunikacija) sudarymas,

tinkamų aplinkos sąlygų sukūrimas; verslumo gebėjimų, finansavimo ir infrastruktūros

stiprinimas bei naujų verslumo modelių, tinklų ir klasterių skatinimas kūrybinėse ir kultūros

industrijose, nurodant, kad šis strateginis uždavinys pasiekiamas stiprinant jungtis tarp

kūrybingumo ir inovatyvumo bei tarpsektoriniu bendradarbiavimu. Galiausiai prioritetinis ES

tikslas yra europietiškumo ir tarptautiškumo dimensijų plėtojimas2.

Kūrybinė ir kultūrinė ekonomika šiuo metu yra vienas sparčiausiai augančių Europos

ekonomikos sektorių, kurio indėlis į bendrąjį vidaus produktą skaičiuojamas šimtais milijardų

eurų, o kūrybinių industrijų įmonių ekonominis efektyvumas yra didesnis už viso privataus

verslo ekonominio efektyvumo vidurkį. Europos Komisijos užsakymu konsultacinės

kompanijos KEA 2006 m. atliktas tyrimas „Europos kultūros ekonomika“ parodė, jog

kultūros bei kūrybos pramonės apyvarta Europoje 2003 metais buvo 654 mlrd. EUR, jo

indėlis Europos BVP sudarė 2,6 proc., o pridėtinės vertės augimas buvo 19,7 proc.. Šiame

sektoriuje 2004 metais Europoje dirbo 5,8 mln. darbuotojų. Padidėjus susidomėjimui šia

sritimi Lietuvoje buvo parengta Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija, patvirtinta

1 Žr.: http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc/library/EU_OMC_WG_CCI_Final_Report_June_2010.pdf2 Ibidem

5


Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-217. Kūrybos

pramonė minima taip pat ir Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje,

patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270,

bei Nacionalinėje bendrojoje strategijoje (Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos

struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti). Kūrybinių ir

kultūrinių industrijų svarbą pabrėžė taip pat ir Europos Tarybos 2007 m. lapkričio 16 d.

rezoliucija dėl veiksmų plano kultūros srityje 2008-2010 metams, vienu iš prioritetų

paskelbusi kultūrinių bei kūrybinių industrijų potencialo didinimą ypač kreipiant dėmesį į

smulkaus ir vidutinio kūrybinio verslo plėtrą. Sektoriaus bei jam priskiriamų kūrybinių bei

ekonominių veiklų tyrimai - pagrindinė prielaida kūrybos pramonei palankių sąlygų

sudarymui. Didžiosios Britanijos 1989 bei 2001 metais atlikti „Kūrybos pramonės

žemėlapiai“ yra pirmieji ir pavyzdiniai šios rūšies tyrimai, paskatinę analogiškų studijų

įvairiuose Europos ir pasaulio miestuose, regionuose bei šalyse atsiradimą. Vadovaujantis

šiuose dokumentuose taikoma metodologija bei padedant Britų tarybos Lietuvoje iniciatyva

pakviestiems ekspertams, Lietuvoje 2003 metais buvo atlikta kūrybinio sektoriaus indėlio

šalies ekonomikai apžvalga (dr. Margarita Starkevičiūtė) bei 2005 metais sudaryti dviejų

apskričių – Utenos ir Alytaus – kūrybos pramonės žemėlapiai (vadovas – prof. dr. Gintautas

Mažeikis).3

Pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis, KI subsektoriuje 2007 metais

veikė 6149 įmonės, kuriose dirbo 61297 darbuotojų. Tai sudarė 8 % visų Lietuvoje veikusių

įmonių, bei jose dirbo 4,02 % visų Lietuvoje užimtų žmonių. 2009 metais KI subsektoriuje

veikė 3127 įmonės. Didžioji jų dalis (2674 įmonės) veikė naujojoje kūrybinių industrijų

veikloje. Tradicinėje kultūrinėje veikloje veikė beveik keturis kartus mažiau įmonių (453

įmonės). Naujojoje kūrybinių industrijų veikloje veikusios įmonės 2009 metais gavo 3,797

mlrd. Litų pajamų. Jose dirbo virš 28 tūkstančių darbuotojų.

KI įmonių augimas 2006 -2007 metais siekė 8 % ir 2.84 % augo darbuotojų skaičius.

Šie duomenys rodo, kad KI subsektorius yra sparčiai besivystantis ir turi didelį potencialą.

Nuolat didėjantys darbuotojų augimo tempai rodo, kad naujai įsikuriančiom įmonėm reikia

vis daugiau darbuotojų.

KI subsektoriaus įmonių realizavimo pajamos nuo 1,9 mlrd. litų 2001 išaugo iki

daugiau kaip 4 mlrd.litų 2006 metais ir nedaug sumažėjo (3,797 mlrd. Litų) iki 2009 metų.

Realizavimo pajamų augimas per šį laikotarpį išaugo 2,3 karto. Vidutiniškai kasmet

3 Žr.: Lietuvos Kūrybinių ir Kultūrinių industrijų mokslo, studijų, meno ir verslo nacionalinė kompleksinės programos galimybių studija (2009)

6


realizavimo pajamos išauga daugiau nei 400 mln. litų. Vidutinis realizavimo pajamų augimas

per metus sudaro 18.3 %. Realizavimo pajamų augimo tempai ženkliai viršija Lietuvos BVP

augimo tempus bei kitų subsektorių augimo tempus. Daugiausia gaunama realizavimo pajamų

iš tokio KI veiklos kaip architektūros ir inžinerijos veikla, reklama, kelionių agentūrų ir

ekskursijų organizatorių veikla, laikraščių leidyba, radijo ir televizijos veikla, knygų leidyba.

KI įmonių realizavimo pajamų dalis Lietuvos BVP nuo 3.3 % 2001 metais pakilo iki

5.2 %. 2006 metais. Tai rodo, kad KI sektorius šiuo metu užima svarbų vaidmenį Lietuvos

ūkyje ir šis vaidmuo sparčiai didėja.4

Jau minėtoje aukščiau 2010m. liepos 3d. ekspertų darbo grupės ataskaitoje

Rekomendacijoje Nr.3, punkte 1.a) pabrėžiama, kad siekiant įvertinti kultūrinių r kūrybinių

industrijų svarbą, būtina atlikti kūrybinių veiklų žemėlapiavimą ir kūrybinių programų

paleidimą visuose geografiniuose lygmenyse5.

4 Žr.: Ibidem5 Žr.: http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc/library/EU_OMC_WG_CCI_Final_Report_June_2010.pdf

7


1. Vilniaus kūrybinių industrijų rūšių klasifikacija

Kūrybos industrijos apibrėžimo problemos

Kūrybos industrijų (creative industries) terminas labai skiriasi skirtingose šalyse. Jis atsirado

Australijoje 1994m. paskelbtoje ataskaitoje Creative Nation6. Juo pasinaudojo politikos

praktikai Jungtinėje Karalystėje 1997m. (DCMS nustatant CI Task Force)7.

Kultūros industrijos apibrėžiamos kaip „veiklos, susijusios su tokių prekių gamyba ir

platinimu, kurių pirminė vertė kyla iš simbolinės reikšmės suteikimo funkcijos.“ (J.O‘Connor

1998:5, in Ratzenbock et al. 2005:10) Kitaip tariant kuriami produktai, kurių ekonominė vertė

yra jų kultūrinės savybės.

Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje, vis labiau plintant naujajai medijai, buvo suvokta,

kad iki tol naudotas kultūros industrijų terminas nėra tikslus. Pastebėta, kad būtent žodis

kūrybinis (angl. creative ), o ne kultūrinis (angl. cultural) labiau tinka derinant jį su industrija.

„Iš tiesų, kūrybos industrijos apjungia du terminus: kūrybinių menų ir kultūrinių industrijų,

tačiau tuo pačiu juos transformuoja. Tai, jog menai įliejami į didelio masto industrijas (pvz.,

medijas), leidžia išsilaisvinti nuo su kūrybingumu susijusiu skirstymu, pavyzdžiui,

elitas/masės, menas/pramogos, rėmimas/komercija ir pan. Menas turi būti suvokiamas ne kaip

kažkas priešingo, o, atvirkščiai, kaip tam tikras bendras šiuolaikinei globaliai medijuotai

ekonomikai būdingas bruožas.“ (Cunningham/Hartley 2001:2, in Ratzenbock et al. 2005:19)

2004m. įvykusioje Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje, pavadinimas

„kūrybinės industrijos“ buvo praplėsta kultūros industrijų sfera, apsiribojanti tik menai, kas

ženklino posūkį link labiau komercinių veiklų, kurios dar visai nesenai buvo laikomos tik

ekonominėmis8.

Pagal britų apibrėžimą kūrybinių industrijų pagrindas yra žmonės, jų protas, gebėjimai,

originalumas. Esmė – idėja, o rezultatas – intelektinė nuosavybė, kuri šiandien suvokiama

kaip vienas iš ekonomikos augimo veiksnių

KI apibrėžimas apima tris pagrindinius komponentus: (Smith 2003)

• Žaliava: žmonės, jų protas, gebėjimai ir įkvėpimas;

• Ekonominė vertė, kuri atsiranda iš individo, turinčio savo sugalvotą idėją;

6 Žr.: http://www.nla.gov.au/creative.nation/contents.html7 Žr.: http://www.culture.gov.uk/images/research/DETTechnicalReportv1August2004.pdf8 Žr.: http://www.unctad.org/en/docs/tdxibpd13_en.pdf

8


• Produktas: ekonominio proceso baigtis yra intelektinės nuosavybės kūrimas.

Vieningos kūrybos industrijų klasifikacijos kol kas nėra. Ji yra skirtinga įvairiose

šalyse. Viena vertus, tam įtakos turi tai, jog kūrybos industrijos apima daug įvairių sričių: nuo

tradicinių amatų iki naujosios, skaitmeninės medijos, kita vertus, priklausomai nuo šalies

skiriasi šių sričių įvardijimas bei paplitimas. Visgi atsižvelgiant į tai, jog britai pirmieji

pradėjo taikyti KI modelį, bent jau Europoje dažniausiai naudojamasi D. Britanijoje

suformuluotu ir naudojamu modeliu (žr. 2 pav.

Kūrybos industrijų klasifikacija (britų modelis)), kadangi britai pirmieji išskyrė ir

apibrėžė KI.

KI priskiriamos veiklos:

1. Architektūra2. Amatai3. Atlikėjų menai4. Dizainas5. Interaktyviosios kompiuterinės programos6. Drabužių modeliavimas7. Meno ir antikvarinių vertybių rinka8. Muzika9. Kinas ir videoprodukcija10. Leidyba11. Televizija ir radijas12. Programinė įranga ir kompiuterinės paslaugos13. Reklama

2 pav. Kūrybos industrijų klasifikacija (britų modelis)

Šaltinis: sudaryta pagal Konferencija: „Kūrybos industrijos: galimybė Europoje ir Europai“. 2003

„Clore“ kultūrinės lyderystės programos direktorius Ch. Smith pateikia šias veiklas

apytikrio ekonominės vertės D. Britanijoje dydžio tvarka: kompiuterinių programų kūrimas ir

kompiuterinės programos, dizainas platesniąja prasme, leidyba, televizija ir radijas, muzika,

kinas ir videoprodukcija, reklama, architektūra, interaktyvieji žaidimai ir laisvalaikio

programinė įranga, drabužių modeliavimas, atlikėjų menai ir amatai. (Smith 2003)

Lietuva dar neseniai pradėjusi naudoti iš D.Britanijos perimtą KI terminą, bando

pritaikyti ir britų naudojamą modelį.

9


Kultūros ministerijos priskiriamos KI veiklos:

1. Reklama2. Architektūra3. Amatai4. Mada ir drabužių demonstravimas5. Kino filmai ir videoprodukcija6. Grafinis dizainas7. Skaitmeninė laisvalaikio aplinka (kompiuteriniai

žaidimai ir kt.)8. Gyva muzika bei įrašai9. Pramogų verslas10. Televizija, radijas, žurnalai, laikraščiai, internetas11. Vizualiniai menai ir antikvariatas12. Leidyba

3 pav. Kūrybos industrijų klasifikacija Lietuvoje

Šaltinis: sudaryta pagal Vaitiekūnienė, J. 2006. Menas ir verslas drauge kuria darbo vietas. Verslo žinios. Kovo 1 d., Nr. 41 (2196)

Lietuvos Kultūros ministerijos pateiktas kūrybos industrijų klasifikacijos modelis (žr. 3

pav. Kūrybos industrijų klasifikacija Lietuvoje) kaip ir britų išskiria šias sritis: architektūra,

amatai, dizainas, reklama, leidyba, drabužių modeliavimas, muzika, kinas ir video-produkcija,

televizija ir radijas, menas ir antikvariatas. Lietuvoje šiek tiek kitaip suvokiamos ir

grupuojamos su naująja medijos ir kompiuterinėmis programomis susijusios veiklos. Kitas

skirtumas - britų modelyje kaip atskira sritis išskiriami atlikėjų menai Lietuvos Kultūros

ministerijos pateiktoje klasifikacijoje nenurodomi kaip atskira veikla. Trečiasis skirtumas -

Lietuvoje, priešingai nei D.Britanijoje, pramogų verslas įvardijamas kaip atskira sritis.

„KEA European Affairs“ konsultacinės agentūros pateiktas kūrybinių industrijų apibrėžimas

Studijoje „Kultūros ekonomika Europoje“ pabrėžiama, jog tiksliai apibrėžti kūrybos ir

kultūros ekonomikos lauko ribas yra labai sunku dėl neišplėtotų šiai specifinei ekonomikos

10


sričiai pritaikytų statistinių įrankių9. Vis dėlto, tyrėjai pateikia gan išsamią kultūrinių ir

kūrybinių industrijų analizę ir klasifikaciją:

1 lentelė. Kultūros ir kūrybinio sektoriaus kontūrų apibrėžimas (Šaltinis: „Kūrybos ekonomika Europoje“ (2006)), op.cit.

9 „Kūrybos ekonomika Europoje“ (2006) („KEA European Affairs“ konsultacinė agentūra (Briuselis) bendradarbiaudama su Turku ekonomikos universitetu (Suomija) ir MKW Wirtschaftsforschung (Insbrukas, Zarbriukenas, Miunchenas)), „Vykdytojų reziumė“, p.1.

11


Vadovaudamiesi šiais Europos Komisijos užsakymu atliktais tyrimais, Lietuvos Kūrybinių ir

kultūrinių galimybių studijos10 rengėjai savo programos tyrimų ir veiklos laukui priskyrė šias

ūkio sritis (pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių)11:

• Architektūros veikla

• Meninė kūryba

• Meno įrenginių eksploatavimo veikla

• Scenos pastatymų veikla

• Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla

• Muziejų veikla

• Bibliotekų ir archyvų veikla

• Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas

• Atrakcionų ir teminių parkų veikla

• Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla

• Fotografavimo veikla

• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba

• Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas

• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas

• Kino filmų rodymas

• Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba

• Radijo programų transliavimas

• Televizijos programų rengimas ir transliavimas

• Reklamos agentūrų veikla

• Knygų leidyba

• Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba

• Laikraščių leidyba

• Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba

• Kita leidyba

10 Žr.: Integruota meno, mokslo, studijų ir verslo nacionalinės kompleksinės programos “Lietuvos kūrybinės ir kultūrinės industrijos” galimybių studija http://lmta.lt/web/pdf/dokumentai/Kurybiniu%20ir%20kulturiniu%20industriju%20NKP%20galimybiu%20studija.pdf 11 Veiklos rūšys pateikiamos nesilaikant klasifikatoriaus kodų numeracijos eiliškumo

12


• Kompiuterinių žaidimų leidyba

• Kita programinės įrangos leidyba

• Kompiuterių programavimo veikla

• Interneto vartų paslaugų veikla

• Specializuota projektavimo veikla

• Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla

• Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

• Atstovavimas žiniasklaidai

• Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla

• Švietimui būdingų paslaugų veikla

Kūrybinė ekonomika

Kūrybinės industrijos neatsiejamos nuo kūrybinės ekonomikos susiformavimo ir

plėtros. Kūrybinės ekonomikos terminą pirmas 2001m. panaudojo John Howkins12. Jo

naudojamas apibrėžimas yra platus - pradedant menais, baigiant mokslu ir technologijomis.

Anot jo yra dvi kūrybingumo rūšys: ta, kuri teikia žmonėms pasitenkinimą kaip individams ir

ta, kuri generuoja produktą. Pirmoji yra universali žmonijos savybė ir aptinkama visose

visuomenėse ir kultūrose. Antroji yra tvirtesnė industrinėse visuomenėse, kurios aukštai

vertina naujoves, mokslą ir technologines naujoves ir intelektines nuosavybes teises.

Šiandien kūrybinės ekonomikos idėja interpretuojama dvejopai:

• Pirma, kaip kultūros ir kūrybingumo „ekonominimo“ procesas, prasidėjęs

1980/1990m.m. Jungtinėje Karalystėje, Europoje ir JAV, arba politinės pastangos

„pateisinti“ investavimą į menus, tikintis ekonominių rezultatų.

• Antra, kaip pastangos identifikuoti „kūrybinius“ industrijos elementus visoje

ekonomikoje. Čia kūrybingumas apbūdinamas kaip tendencija visose industrijose

remtis individo talentu ir intelektine nuosavybe - nuo „know-how“ iki prekės

ženklo. Kai „intelektinė nuosavybė“ (patentai, firmos ženklai ir dizaino teisės)

tapo integruota į pagrindinius produktus ir paslaugas, kūrybinė ekonomika tapo

visos ekonomikos sinonimu13. Ekonominis kūrybingumas suprantamas kaip

12 Žr.: Howkins, J. 2001 The Creative Economy: How People Make Money From Ideas, Penguin

13


naujovių technologijoje, verslo praktikose, rinkodaroje generatorius ir siejamas su

konkurencinio pranašumo ekonomikoje įgijimu.

UNCADT (United Nations Conference on Trade and Development) 2008 m. ataskaitoje

kūrybinės industrijos apibūdinamos kaip kūrybinės ekonomikos šerdis - menų, kultūros,

verslo ir technologijų sankirta, apimanti prekių ir paslaugų kūrybos, gamybos ir paskirstymo

ciklą, kurioms pagaminti reikia intelektinio kapitalo. KI suprantamos kaip veiklos

reikalaujančios kūrybingumo gebėjimų ir galinčios duoti pajamas iš intelektinės nuosavybės

teisių“14.

Kūrybinės prekės ir paslaugos

Kadangi vyksta nuolatinės diskusijos dėl kūrybinių industrijų ir kultūros industrijų

apibrėžimo, kas apsunkina kūrybinių industrijų subjektų ir veiklų atranką, Vilniaus kūrybinių

industrijų žemėlapio sudarytojai pasinaudojo UNCADT ataskaitoje Creative Economy Report

2008 pateiktu prekių ir paslaugų, kurias gamina šios industrijos, apibrėžimu: „kultūros prekės

ir paslaugos, tokios kaip meno kūrinys, muzikos atlikimas, literatūra, filmas ir TV programos

ar kompiuteriniai žaidimai turi tokias bendras charakteristikas:

• Jų gamybai reikia žmogaus kūrybinio indėlio;

• Jie yra simbolinių žinučių perdavimo priemonės tiems, kurie jas vartoja, t.y. jie

nėra tik utilitariniai;

• Juos sudaro bent jau tam tikra intelektinė nuosavybė, kuri priskiriama individui ar

jų grupei, kuriančiai prekę ar paslaugą.

Šio prekės ir paslaugos turi kultūrinę vertę šalia jau turimos komercinės vertės. Kultūros

prekės ir paslaugos traktuojamos kaip platesnės prekių kategorijos, taip vadinamų „kūrybinių

prekių ir paslaugų“ poaibis. Kūrybinės prekės suprantamos kaip visiškai komerciniai

produktai, bet jų gamyba apima tam tikrą kūrybingumo laipsnį15.

Šis kultūros ir kūrybinių prekių atskyrimas tampa pagrindu Creative Economy Report

2008 ataskaitoje atskirti kultūros ir kūrybines industrijas, kuriuo remiasi Vilniaus kūrybinių

industrijų žemėlapio sudarytojai patekdami kūrybinių industrijų klasifikaciją.

13 Žr.: Bilton Ch. 2006 Management and Creativity: From Creative Industries to Creative Management. Blackwell Publ. 14 Žr.: www.unctad.org/en/docs/ditc20082cer_en.pdf15 Žr.: www.unctad.org/en/docs/ditc20082cer_en.pdf

14

http://www.unctad.org/en/docs/ditc20082cer_en.pdf


UNCADT kūrybinių industrijų klasifikacija16

Kaip jau minėta aukščiau, kūrybinių industrijų samprata buvo suformuluota UNCADT XI

Ministerial Conference 2004m. Šioje konferencijoj kūrybinių industrijų tema buvo pristatyta,

remiantis High-level Panel on CI and Development rekomendacijomis.

UNCTAD remiasi platesne kūrybingumo samprata - tai bet kuri ekonomine veikla,

gaminanti simbolinius produktus, kurie yra intelektines nuosavybes apsaugoti ir taikosi į kiek

galima platesnę rinką. Skiriamos "upstream activities" (tradicinės kultūrinės veiklos - menai)

ir "downstream activities" - artimesnės rinkai - reklama, leidyba.

Kūrybinių industrijų pogrupiai rikiuojasi nuo veiklų, kurios remiasi tradicinėmis

žiniomis ir kultūros paveldu - menai ir amatai bei kultūriniai festivaliai - iki audiovizualių ir

naujųjų medijų. Klasifikacija dalina kūrybines industrijas į keturias plačias grupes: paveldas,

menai, medijos ir funkcionali kūryba. Šios grupės dar dalinamos į 9 pogrupius.

Priežastis tokiai klasifikacijai yra ta, kad dauguma šalių ir institucijų įtraukia įvairias

industrijas po „kūrybinių industrijų“ kepure, bet tik kelios bando klasifikuoti šias industrijas į

sferas, grupes ir pogrupius. Tokia klasifikacija palengvina tarp-sektorinių sąveikų supratimą ir

duoda platesnį vaizdą.

Pagal šią klasifikaciją, kūrybines industrijas sudaro keturios grupės, pasižyminčios

skirtingais požymiais – paveldas, menai, medijos ir funkcinė kūryba.

Kūrybinės industrijos yra:

• prekių ir paslaugu kūrimo, gamybos ir paskirstymo ciklai, kurie kūrybingumą ir

intelektine nuosavybe naudoja kaip pirmine žaliava;

• sudaro žiniomis grįstos veiklos, neapsiribojančios tik menais, kurios gauna pajamas iš

prekybos ir intelektines nuosavybes teisiu;

• sudaro medžiaginiai produktai ir nemedžiaginiai intelektines bei menines paslaugos,

turinčios kūrybinį turini, ekonomine verte ir rinkos siekinius;

• yra susikirtimo taškas tarp meistriškumo (artisan), paslaugu ir pramones sektorių;

• sudaro nauja dinamiška sektorių pasaulio prekyboje

16 Pagal Creative Economy Report 2008

15


Remdamiesi UNCTAD pateikta kūrybinių industrijų klasifikacija, Vilniaus kūrybinių

industrijų žemėlapio sudarytojai pateikė ir naudojosi sudarydami žemėlapį tokią lentelę:

PAVELDAS

KULTŪRINĖS VIETOSMuziejai, bibliotekos, archyvai, ekspozicijos, archeologinės vietos

AMATAI Tradiciniai

TRADICINĖS KULTŪRINĖS IŠRAIŠKOS

Menai, festivaliai, šventės

MENAI

VAIZDUOJAMIEJI MENAITapyba, skulptūra, fotografija, antikvariatas

SCENOS MENAITeatras, šokis, gyva muzika, cirkas

MEDIJOSKNYGOS IR SPAUDA Knygos, žurnalai, laikraščiai

AUDIOVIZUALINĖS Filmai, televizija, radijas

NAUJOSIOS MEDIJOS Programinė įranga, video žaidimai, skaitmeninis turinys

16


DIZAINASInterjero, grafinis, mados, juvelyrikos ir t.t.

TAIKOMOJI KŪRYBA KŪRYBINĖS PASLAUGOS

Architektūra, reklama, kūrybinės R&D, rekreacija, turizmas, skaitmeninės kūrybos paslaugos

Remiantis šia klasifikacija buvo rengiama Vilniaus kūrybinių industrijų įmonių ir organizacijų

apklausa. Miesto kūrybinių industrijų žemėlapio sudarymas ir darbai buvo vykdomi siekiant

atsakyti į tokias konkurso sąlygose pateiktas užduotis:

• Pateikti Vilniaus kūrybinių industrijų rūšių klasifikacija;

• Atlikti Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų apžvalgą ir klasifikaciją;

• Atlikti Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų veiklos rezultatų sklaidos Vilniuje,

Lietuvoje, užsienyje analizę bei apžvelgti eksporto ir importo struktūra;

• Sudaryti Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų ir jų rūšių geografinio pasiskirstymo

Vilniaus miesto rajonuose žemėlapis;

• Atlikti Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų klasterizacijos požymių analizę;

• Atlikti Vilniaus kūrybinių industrijų rūšių lyginamąją apžvalgą ir KI subjektų

bendros finansinės apyvartos įvertinimą ir palyginimą.

• Atlikti kūrybinių industrijų subjektų rūšių finansinių šaltinių lyginamąją analizę,

įvertinant valstybės paramą, rėmėjų lėšas, gaunamas pajamas už produktų ir

paslaugų pardavimą, Europos Sąjungos, UNESCO ir kitų tarptautinių organizacijų

lėšas, kitus galimus ar tik šiam sektoriui būdingus finansavimo šaltinius.

• Išanalizuoti kūrybinių industrijų subjektų apklausos rezultatus, įvertinčius

pagrindines kūrybinių industrijų subjektų veiklos kliūtis, subjektų veiklos rezultatų

sklaidą, produkcijos ir paslaugų pardavimą stabdančius veiksnius.

• Atlikti kūrybinio ugdymo Vilniaus aukštosiose mokyklose (Vilniaus dailės

akademijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Vilniaus Gedimino technikos

universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus kolegijoje, Vilniaus

technologijų ir dizaino kolegijoje ekonominio, socialinio ir kultūrinio efektyvumo

analizę.

Kita Vilniaus miesto kūrybinių industrijų žemėlapio rengimo užduotis yra pateikti

tokias rekomendacijas:

17


• Pateikti 5 rekomendacijas dėl ilgalaikio Vilniaus kūrybinių industrijų vystymo

prioritetų, priemonių, skirtų naujų kūrybinių industrijų iniciatyvų skatinimui,

valstybės ir savivaldybės teikiamo kūrybinių industrijų finansavimo efektyvumo

išvengiant galimų rinkos iškraipymų, administracinių ir teisinių priemonių, skirtų

gerinti sąlygas kūrybinių industrijų plėtrai, jos produktų ir paslaugų sklaidai,

priemonių, skirtų Vilniaus mieste veikiančios švietimo sistemos, kultūros

infrastruktūros bei verslo sąveikai aktyvinti.

• Pateikti 10 Vilniaus mieste vykstančių festivalių apžvalgą, įvertinant festivalio

amžių, žiūrovų skaičių, festivalio rengimo išlaidas ir finansinius šaltinius, festivalio

žinomumą, reputaciją Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat pateikti vieno iš stambiausių ir

reikšmingiausių 2010 m. Vilniuje vyksiančio festivalio duomenis: žiūrovų skaičių ir

struktūrą, žiūrovų išsilavinimą ir profesiją, būdą ir priemones, kuriomis žiūrovai

atvyksta į festivalį, atvykusių žiūrovų nakvynės viešbučiuose mastą, žiūrovų visų

išlaidų festivalio metu apimties ir struktūros vertinimą, vidutinių vieno žiūrovo

išlaidų viešnagės metu įvertinimą, festivalio rengimo išlaidų ir žiūrovų išlaidų

ekonominio efekto miestui santykio įvertinimą.

• Atlikti Vilniaus kūrybinių industrijų iniciatyvų apžvalgą bei pristatyti 20 Vilniaus

kūrybinių industrijų projektų gerosios praktikos pavyzdžių, pateikiant pasiūlymus

dėl panašių iniciatyvų skatinimo ir vystymo.

• Pateikti Vilniaus miesto kultūrinės, rekreacinės, viešųjų miesto erdvių ir pramoninės

infrastruktūros analizę ir 10 pasiūlymų dėl egzistuojančių kūrybinių industrijų centrų

plėtros bei galimų naujų centrų vystymo šiuo metu nenaudojamuose pramoniniuose,

kariniuose ir panašiuose kompleksuose.

Kūrybinis miestas

Kūrybinės industrijos arba kūrybinė ekonomika yra ekonomikos ir miesto plėtojimo

platforma. Jos šerdis yra trys sferos: menai ir kultūros paveldas, medijų ir pramogų

industrijos, kūrybinio verslas-verslui paslaugos. Pastaroji sfera yra gal būt svarbiausia, nes

kuria pridėtinę vertę bet kurio produkto ar paslaugos. Dizainas, reklama ir pramogos veikia

kaip naujovių varikliai platesnėje ekonomikoje ir formuoja taip vadinamą „patyrimo

ekonomiką“17.

17 Žr.: www.unctad.org/en/docs/ditc20082cer_en.pdf

18



„Kūrybinio miesto“ idėja susiformavo 1980m., kai miestai restruktūrizavosi,

vykstant pasaulinės prekybos poslinkiui į Rytus. „Kūrybinis miestas“ yra ne tik menininkai ir

tie, kurie dalyvauja kūrybinėje ekonomikoje - anot miesto tyrėjo C.Laundry, kūrybingu gali

būti kiekvienas, kuris yra išradingas – socialinis darbuotojas, verslininkas, inžinierius ar

mokslininkas.

Kūrybinis miestas yra suprantamas kaip miesto kompleksas, kur įvairios

kultūrinės veiklos yra neatsiejamos nuo miesto ekonomikos ir socialinio gyvenimo. Tokie

miestai turi tendenciją kurtis tvirtose socialinėse ir kultūrinėse infrastruktūrose, turi gana

didelę kūrybinių darbuotojų koncentraciją yra patrauklūs vidaus investuotojams, nes juose

klesti menai ir kultūrinės paslaugos. Kūrybinio miesto samprata įtraukta į tokių šalių , kaip

Jungtinė Karalystė, Vokietija, Kanada ir Europos institucijų politinę darbotvarkę. Ji remiasi

įvairių disciplinų – miesto planavimo, vietos plėtros politikos, urbanizmo ir architektūros,

miesto vadybos ir sociologijos įdirbiu.

Siekiant apibendrinti įvairialypius požiūrius į „Kūrybinio miesto“ sampratą,

siūloma trijų bazinių ašių tipologija, kurių kiekviena turi savo konceptualią interpretaciją:

1) kūrybinio miesto samprata, kuri pabrėžia kūrybingumo kaip miesto plėtros įrankio idėją;

2) kūrybinio miesto samprata kaip kūrybinių industrijų panaudojimas;

3) kūrybinio miesto samprata, kaip miesto gebėjimas pritraukti kūrybines kompetencijas, t.y.

kūrybinius žmogiškuosius išteklius.

1. Pirma interpretacija, kurioje kūrybinio miesto samprata remiasi platesniu požiūriu į

planavimą, pateikta Charles Landry (2000) knygoje pavadinimu “The creative city: a

toolkit for urban innovators”. Joje teigiama, kad kūrybiniai miestai pajėgūs rasti

naujus sprendimus kasdienėms problemoms. Autorius užsimena apie intervencijų

paieškas, kurios gali išprovokuoti kūrybinę „aplinką“ plačiąja prasme: tai gali būti

kūrybingas, vaizduote paremtas sprendimas miesto švietimo sistemai, transportui ar

šiukšlių rūšiavimui. Kuriama kūrybinė aplinka (milieu) ir palaikomi kūrybiniai

procesai miesto vadybai yra svarbiausias dalykas šioje perspektyvoje, kūrybingumą

naudojančioje kaip instrumentą miestų planavimui ir naujovėms.

2. Antroje interpretacijoje centrinė ašis yra kultūros gamyba. Prof. A.Prattui ir DMCS

(The Department of Culture, Media and Sports) „Kūrybinis miestas“ yra konkretaus

kūrybinio gamybos sektoriaus dinamiškumas. Tai labiausiai paplitusi „kūrybinio

miesto“ samprata, tampriai susijusi su „kūrybinių industrijų“ samprata. Šiuo atveju

kūrybingumo centrais tampa kultūros gėrybių, paslaugų ir susijusių veiklų gamyba.

Tokių miesto erdvių sėkmė yra laikoma būdingo teritorinio dinamiškumo rezultatu

19


arba politikos veiksniu, kuris remiasi kultūros (arba kitų kūrybinių) veiklų augimu, kas

kelia gyvenimo kokybę, sudaro sąlygas miesto vizualumui ir palaiko jo

konkurencingumą. Ši „Kūrybinio miesto samprata“ artima klasterio idėjai, kuri

1990m. pab.buvo pasiskolinta iš tradicinio verslo ir panaudota kultūros politikoje,

susiejant ją su stiprėjančiu kūrybingumo vadyboje, versle ir valdyme kultu. Tokiu

būdu „kūrybinis miestas“ buvo susietas su „kūrybiniu klasteriu“. Verslo klasterio idėja

priklauso ekonomistui Michel Porteriui, kuris bandė paaiškinti kaip tautos ir regionai

įgyja konkurencinį pranašumą.

3. Trečioje interpretacijoje svarbi, palaikanti „Kūrybinį miestą“ struktūra siejama su

gebėjimu pritraukti kūrybinius išteklius ir plėtoti inovatyvumo kompetencijas

Richardo Florida‘os knygoje įtaigiai pavadintoje „Kūrybinės klasės atsiradimas“

(2002). Šiam požiūriui klijuojama „kūrybinės klasės“ etiketė, nes jame labai aukštos

kvalifikacijos žmogiškieji ištekliai yra daugumos dinamiškų miesto teritorijų

konkurencingumo ir gyvybingumo pagrindas. Miesto pajėgumas būti kūrybingu ir

inovatyviu yra siejamas su gebėjimais apmokyti, išlaikyti ir pritraukti šią naują

socialinę klasę, kurios veiklos sfera yra žinios ir gebėjimai, reikalingi pažangiems,

intensyviai naudojantiems kūrybingumą ir žinias sektoriams. Tokio sektoriaus

svarbiausia vertė yra kurti ir palaikyti konkurencingumą kaip šiuolaikinės ekonomikos

pagrindą.

Creative Economy Report 2008 ataskaitoje taip pat pripažįstama, kad kūrybinė

miesto infrastruktūra yra „kieto“ ir „minkšto“ kombinacija, tame tarpe mentalinės

infrastruktūros, atmosferos ir galimybių priemonių, kurias miestas palaiko savo iniciatyvomis.

Daugelis miesto tyrėjų taip pat pabrėžia, kad į miesto plėtrą būtina įtraukti minkštą

infrastruktūrą: kvalifikuotą ir lanksčią darbo jėgą; kūrėjus ir įgyvendintojus; tvirtus

komunikacinius ryšius viduje ir su išore bei antreprenerystės kultūrą, nesvarbu ar ji

pritaikoma socialiniams ar ekonominiams tikslams18.

Vilniaus kūrybinio industrijų žemėlapio rengėjų vienas iš uždavinių, buvo

išsiaiškinti miesto kūrybinį potencialą – kūrybinių industrijų įmonių ir jose dirbančiųjų

koncentraciją bei klasterizacijos ir tinklaveikos mastą. Kitaip tariant įvertinti Vilniaus miestą

kaip „kūrybinį miestą“, remiantis aukščiau išskirta antrąja „Kūrybinio miesto“ interpretacija,

kurios centrinė ašis yra kultūros gamyba, o kūrybingumo požymiais laikoma kultūros gėrybių,

paslaugų ir susijusių veiklų gamyba.

18 Žr.: www.unctad.org/en/docs/ditc20082cer_en.pdf

20



Kitas, Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapio rengėjams svarbus požiūris į „Kūrybinį

miestą“, būdingas Europos nacionalinėms valstybėms, remiasi kultūrinio klasterio veiklomis,

kurių tikslas skatinti miesto plėtrą, atgaivinimą arba teritorinį konkurencingumą. Siekiant

identifikuoti tikslingai miesto plėtrą skatinančias kultūrines veiklas, būtina atskirti kūrybinio

miesto strategijas, kurios nesiremia kultūrinėmis veiklomis - pavyzdžiui kūrybingų žmonių

pritraukimas į specifinių žinių reikalaujančias sferas (programavimas, konsultacijos, tyrimai,

akademinis darbas), arba kultūrines veiklas, neturinčias tiesioginių sąsajų su „kūrybinio

miesto“ strategijomis (susiformuojaspontaniškai, be konkrečios ir suderintos strategijos).

Šiam tikslui naudinga pasiremti miesto tyrėjo Hanso Mommaas‘o kultūrinės klasterizacijos

strategijos analize. Anot tyrėjo, kultūrinė klasterizacija panaudoja kultūrą ir menus kaip

miesto atgaivinimo išteklių19. H.Mommaas‘as išskiria kelis diskursus politikų diskusijoje apie

kūrybinio klasterio naudą:

• Remti kultūros įvairovę ir demokratiją

• Kurti rinkodaros strategijas, naudingas turizmui ir darbo vietų sukūrimui;

• Skatinti labiau verslinį požiūrį į menus ir kultūrą;

• Bendrai skatinti novatoriškumą ir kūrybiškumą;

• Rasti naują senų pastatų ir apleistų vietų panaudojimą.

H.Mommaas pastebi, kad nors klasterizacijos strategijos apsiriboja meninėmis-kultūrinėmis

veiklomis, dauguma jų įjungia kitus laisvalaikio ir pramogų elementus – barus, sveikatos

kompleksus.

Vienas iš populiariausių kultūrinės klasterizacijos pavyzdžių, kai remiamasi

meninėmis-kultūrinėmis veiklomis tiek Lietuvoje, tiek Vilniaus mieste yra taip vadinami

menų/kultūros inkubatoriai/fabrikai, spaustuvės ir pan., kurių specifika pasireiškia daugiau

infrastruktūros nei turinio rėmuose. Dauguma jų įsikūrė buvusiuose ir šiai dienai

ištuštėjusiuose pramoniniuose pastatuose: fabrikuose ar gamyklose, sandėliuose, pieninėse,

skerdyklose ir pan. XX a. pabaigoje dauguma pramoninės, karinės ar prekybinės paskirties

pastatų Europoje prarado savo pirminę paskirtį. Dažniausiai apleistose miestų teritorijose

riogsantys tušti vaiduokliai netruko adaptuoti naują funkciją – kultūrinę. Nevaržomos

architektūrinės specifikos bei turinio, šios erdvės tapo atraktyvios šiuolaikinių menų

kūrėjams, kurie ilgainiui perėmę apleistus pastatus juos renovavo, pavertė bendruomenių

susitikimų vieta, erdve laisvai kūrybai, pramogoms bei poilsiui.20 Šiandien menų/kultūros

19 Žr.: Urban Studies 41 No.3, 200420 TransEuropeHalles. Factories of the Imagination. – France: Les edition de l‘imprimeur, 2002, p. 4.

21


inkubatoriai/fabrikai, spaustuvės išsivystė į didelį judėjimą, duodantį kryptį ir impulsą miestų

ar regionų kultūriniam gyvenimui.

Cituojant VšĮ „Menų spaustuvė“ direktorių Audronį Imbrasą, naujoviškų kūrybinės

pramonės centrų užuomazgos trijuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir

Klaipėdoje –yra inicijuojamos naujųjų pastarąjį dešimtmetį atsiradusių organizacijų arba

neformalių kūrybinių grupių. Pirmoji tokio pobūdžio kregždė Lietuvoje – VšĮ „Menų

spaustuvė“, įsikūrusi Vilniuje, buvusioje „Tiesos“ spaustuvėje.21 Nors analogišku metu apie

menų/kultūros inkubatorius/fabrikus, spaustuves imta galvoti ir Vilniuje, ir Klaipėdoje, vis

dėlto tai, kad būtent Vilniuje atsirado pirmasis toks centras liudija atviresnę naujovėms

visuomenę ir jos iššūkius priimti pasirengusią valdžią. Dažniausiai tokie centrai yra steigiami

viešosios įstaigos pagrindu, o vienas iš steigėjų – valstybinė institucija (savivaldybė,

ministerija, aukštoji mokslo mokykla ir pan.).

Sėkmingiausi kultūrinės klasterizacijos pavyzdžiai Vilniaus mieste buvo

identifikuoti analizuojant geriausias kūrybinių industrijų iniciatyvas ir festivalius mieste, o

taip pat pagal atsakymus į klasterizacijos anketos klausimus.

21 Imbrasas A. Pradžia – kūrybinės pramonės fabrikai Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune // Kūrybinės industrijos: galimybė Europoje ir Europai. Konferencijos medžiaga (Vilnius, 2003 m. spalio 27-28 d.). – Vilnius: Europos kultūros programų centras, 2003, p. 80-81.

22


2. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų apžvalga ir klasifikacija

Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų klasifikacija

Atliekant Vilniaus kūrybinių industrijų analizę buvo remtasi UNCTAD KI klasifikacija bei

EVRK (Ekonominių veiklos rūšių klasifikatoriumi). UNCTAD KI klasifikacija buvo

pasirinkta dėl to, kad jie remiasi platesne ir modernesne kūrybingumo samprata (plačiau žr. 1

skyrius). Ši klasifikacija apima tiek tradicines kultūrines veiklas (angl. "upstream activities")

bei naująsias kūrybinių industrijų veiklas (angl. "downstream activities" ). Toks platesnis KI

suvokimas yra svarbus Vilniaus miesto plėtojimo kontekste. Kitu atveju galima į KI plėtrą

pažvelgti per siaurai:

• arba fokusuojant dėmesį ties tradicinėm KI veiklomis ir neįtraukiant naujųjų KI veiklų

tokių kaip reklama, leidyba ir pan. ;

• arba dėmesį kreipiant į naująsias KI veiklas, kurios ekonominiu požiūriu paprastai yra

labiau pelningos ir pastebimos, tačiau ignoruojant tradicines kultūrines veiklas kaip

menai, bibliotekų, muziejų, archyvų veikla, kurios turi didelį poveikį miesto gyvenimo

kokybei, tačiau ekonominiu požiūriu mažiau pelningos.

EVRK klasifikatorius nėra pilnai pritaikytas KI sektoriaus veiklai analizuoti ir gali būti

netikslumų, tačiau šis klasifikatorius yra naudojamas renkant ir apdorojant Lietuvos įmonių

statistinę informaciją. Lietuvos Statistikos departamento pagal EVRK klasifikatorių surinkti

duomenys šiuo metu geriausiai reprezentuoja KI sektoriaus dinamiką. Siekiant, kad EVRK

klasifikatorius labiau atspindėtų KI sektorių iš klasifikatoriaus buvo atrinktos keturių–šešių

kodų veiklos rūšys.

Pagal UNCTAD klasifikaciją, kūrybines industrijas sudaro keturios grupės,

pasižyminčios skirtingais požymiais – paveldas, menai, medijos ir taikomoji kūryba. Paveldas

ir menai priklauso tradicinių veiklų grupei. Medijos ir taikomoji kūryba - naujosios kūrybinių

industrijų veiklos grupei. Atitinkamos veikos pagal EVRK klasifikatorių yra priskirtos šioms

veiklų grupėms (žr. 2.1. lentelę).

23


2.1. Lentelė. Kūrybinių industrijų veiklų klasifikavimas pagal UNCTAD ir EVRK

klasifikatorius

Kūrybinių industrijų UNCTAD klasifikacija

KI veiklos pagal EVRK veiklų klasifikatorių EVRK 2 Kodas

1.T

rad

icin

ės k

ult

ūri

nės

vei

klo

s

o

Paveldas

1.1.1. Kultūrinės

vietos

Bibliotekų ir archyvų veikla 91.01Muziejų veikla 91.02Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas

91.03

1.1.2. Amatai

Suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba

47.78.10

Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba

23.41

Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas 23.70Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba 32.13Žaidimų ir žaislų gamyba 32.40Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba

32.12

1.1.3. Tradicinės kultūrinės išraiškos

Atrakcionų ir teminių parkų veikla 93.21Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla 93.29

Ekskursijų organizatorių veikla 79.12

1.2. Menai

1.2.1. Vaizduojamie

ji menai

Fotografavimo veikla 74.20

Meninė kūryba 90.03

1.2.2. Scenos menai

Scenos pastatymų veikla 90.01

Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla 90.02

2. N

aujo

sios

kū

ryb

inių

ind

ustr

ijų

vei

klo

s

2.1. Medijos

2.1.1. Knygos ir

spauda

Knygų leidyba 58.11Laikraščių leidyba 58.13Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba 58.12Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba 58.14Kita leidyba 58.19

2.1.2. Audiovizuali

nės

Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba 59.20Kino filmų rodymas 59.14Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba

59.11

Naujienų agentūrų veikla 63.91Radijo programų transliavimas 60.10Televizijos programų rengimas ir transliavimas 60.20Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas

59.13

Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 70.21

2.1.3. Naujosios medijos

Kompiuterinių žaidimų leidyba 58.21Kompiuterių programavimo veikla 62.01Kita programinės įrangos leidyba 58.29Interneto vartų paslaugų veikla 63.12

2.1.4. Dizainas

Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas

59.12

Kraštovaizdžio tvarkymas 81.302.2.

Taikomoji kūryba

2.2.1. Kūrybinės paslaugos

Antikvarinių daiktų mažmeninė prekyba 47.79.10Architektūros veikla 71.11Atstovavimas žiniasklaidai 73.12Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos 71.12

Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla 74.90

Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla 72.19

Meno įrenginių eksploatavimo veikla 90.04Reklamos agentūrų veikla 73.11Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa 73.20

24


Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

72.20

Specializuota projektavimo veikla 74.10Švietimui būdingų paslaugų veikla 85.60

Vilniaus mieste veikusių Tradicinės kultūrinės veiklos ir Naujosios kūrybinių industrijų veiklos įmonių rezultatų palyginimas

Remiantis LR statistikos departamento duomenimis 2009 metais veikė 3127 KI sektoriaus

įmonės (žr. 2.2 lentelę) . Didžioji jų dalis (2674 įmonės) veikė naujojoje kūrybinių industrijų

veikloje. Tradicinėje kultūrinėje veikloje veikė beveik keturis kartus mažiau įmonių (453

įmonės). Naujojoje kūrybinių industrijų veikloje veikusios įmonės 2009 metais gavo 3,797

mlrd. Litų pajamų. Jose dirbo virš 28 tūkstančių darbuotojų.

2.2. Lentelė. Vilniaus mieste veikusių tradicinės kultūrinės veiklos ir naujosios kūrybinių industrijų veiklos įmonių rezultatų 2009 metais palyginimas

KI įmonių veiklų grupės pavadinimas

pagal UNCTAD klasifikacija

Iš viso įmonių skaičius

Darb.

skaičius

Pajamos (mln.

litų)

Įmonių sk. pagal teisinę formą

Valst.

įmonė

Savivald

. įmonė

UAB AB VšĮ

Valst.

biudžet. įstaiga

Savivald

. biud

ž. įstaiga

IĮ

1.Tradicinės kultūrinės veiklos

453 6509

208,9

1 0 225 0 153 34 7 33

2. Naujosios kūrybinių industrijų veiklos

2674

28822

3797,0 5 2

2060 5 249 37 4 312

VISO:312

735331

4005,9 6 2

2285 5 402 71 11 345

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Tradicinėje kultūrinėje veikloje veikusios įmonės 2009 metais gavo 208,9 mln. litų pajamų.

Jose dirbo virš 6,5 tūkstančių darbuotojų.

Palyginus pajamas tenkančias vienam darbuotojui matome, kad naujojoje kūrybinių industrijų

veikloje veikusių įmonių vienam darbuotojui teko 131 tūkst. litų pajamų, kai tuo tarpu

tradicinėje kultūrinėje veikloje veikusių įmonių – tik 31 tūkst. litų pajamų. Tai yra 4,2 kartus

mažiau nei naujosios kūrybinių industrijų veiklos. Naujosios kūrybinių industrijų veiklos ir

tradicinės kultūrinės veiklos įmonių teisinė forma ženkliai skiriasi (žr. 2.1. pav.).

Tradicinėje kultūrinėje veikloje didelę įmonių dalį sudaro viešosios įstaigos (33 %), valstybės

biudžetinės įstaigos (7,5 %), savivaldybės biudžetinės įstaigos (1,5 %). Naujojoje kūrybinių

25


industrijų veikloje viešosios įstaigos sudaro tik 9,3 (%),valstybės biudžetinės įstaigos (1,4 %),

savivaldybės biudžetinės įstaigos (0,1 %).

2.1 pav. Vilniaus mieste 2009 metais veikusių tradicinės kultūrinės veiklos ir naujosios kūrybinių industrijų veiklos struktūros pagal įmonių teisinę formą palyginimas (%)Šaltinis: LR Statistikos departamentas.

Tradicinėje kultūrinėje veikloje visai nėra akcinių bendrovių, kai tuo tarpu naujojoje

kūrybinių industrijų veikloje veikia 5 akcinės bendrovės. Didžiąją dalį naujosios kūrybinių

industrijų veiklos įmonių sudaro uždarosios akcinės bendrovės (net 77 %). Tradicinės

kultūrinės veiklos atitinkamai 49,7 %. Detalesnė Vilniaus KI sektoriaus įmonių pagal teisinę

formą analizė yra pateikta 3 skyriuje.

Nagrinėjant KI įmonių pogrupių pagal UNCTAD klasifikaciją veiklos rezultatus, aiškiai

matyti, kad 2009 metais Vilniuje daugiausia pajamų uždirbo, daugiausia darbuotojų įdarbino

ir daugiausia įmonių veikė taikomosios kūrybos veikloje veikiančios įmonės (žr. 2.3. lentelę).

Šios veiklos pogrupio įmonėms tenka daugiausia pajamų vienam darbuotojui (134,5 tūkst.

litų.). Medijos pogrupio įmonių 2009 metų rezultatai taip pat yra geri. Per šiuos metus medijų

pogrupio įmonės sugeneravo 1,5 mln. litų pajamų. Šio pogrupio įmonėse dirbo virš 12 tūkst.

darbuotojų, veikė 937 įmonės. Vienos įmonės per metus generuojamos pajamos yra

didžiausios iš visų pogrupių ir siekė vidutiniškai 1,6 mln. litų.

26


2.3. Lentelė. Vilniaus mieste veikusių tradicinės kultūrinės veiklos ir naujosios kūrybinių industrijų veiklos įmonių rezultatų 2009 metais palyginimas pagal pogrupius

KI įmonių veiklų grupės pavadinimas


KI įmonių veiklų

pogrupio pavadinimas


Iš viso įmonių skaičius

Darb. skaičius

Pajamos (mln. Litų)

Vieno darb.

generuojamos

pajamos (tūkst. Litų)

Vienos įmonės

generuojamos

pajamos (tūkst. Litų)

1.Tradicinės kultūrinės

veiklos

1.1. Paveldas 222 4130 132,2 32,0 595,3

1.2. Menai 231 2379 76,7 32,3 332,2

2. Naujosios kūrybinių industrijų

veiklos

2.1. Medijos 937 12136 1553,3 128,0 1657,7

2.2. Taikomoji kūryba 1737 16686 2243,7 134,5 1291,7

VISO: 3127 35331 4005,9 113,4 1281,1


Mažiausias pajamas per 2009 metus sugeneravo menai ir paveldas, atitinkamai 76,7 ir 132,2

mln. litų. Vienos įmonės vidutiniškai generuojamos pajamos yra atitinkamai 332,2 ir 595,3

tūks. litų. Tai yra atitinkamai 4,9 ir 2,7 karto mažiau nei medijų įmonių vidurkis.

Menų ir paveldo įmonių vieno darbuotojo sugeneruotos pajamos taip pat ženkliai mažesnės

nei medijos ir taikomosios kūrybos įmonių. Menų ir paveldo įmonių pajamos vienam

darbuotojui siekia apie 32 tūkst. litų. Tai yra beveik keturis kartus mažiau nei medijos ir

taikomosios kūrybos įmonių.

Vilniaus KI sektoriaus įmonių analizė pagal veiklos pobūdį, teisinę formą ir pajamas

Atliekant detalesnę Vilniaus KI sektoriaus įmonių pagal veiklos pobūdį analizę (žr. 2.4.

lentelę) matome, kad 2009 metais daugiausia pajamų generavo kūrybinių paslaugų įmonės

(1,73 milijardų litų). Naujųjų medijų įmonės – 330 mln. litų. Knygų ir spaudos veikla

užsiimančios įmonės -308 mln. litų. Audiovizualine veikla užsiimančios įmonės – 262 mln.

litų. Šiose veiklose daugiausia buvo įdarbinta ir darbuotojų:

• Kūrybinės paslaugos (16,7 tūkst. darbuotojų);

• Knygos ir spauda (4,7 tūkst. darbuotojų);

• Naujosios medijos (3,3 tūkst. darbuotojų);

• Audiovizualinės veiklos (2,6 tūkst. darbuotojų);

27


2.4. Lentelė. Vilniaus mieste veikusių KI įmonių rezultatų 2009 metais palyginimas pagal veiklos pobūdį ir gautas pajamas

KI įmonių veiklų grupės

pavadinimas pagal

UNCTAD klasifikacija

KI įmonių veiklų

pogrupio pavadini

mas pagal

UNCTAD klasifika

cija

KI įmonių veiklų

pavadinimas pagal


Iš viso įmonių skaičiu

s

Darb skaičiu

s

Pajamos (mln. Litų)

Vieno darb.

generuojamos pajamo

s (tūkst. Litų)

Vienos įmonės generuojamos

pajamos (tūkst.

Litų)

1.Tradicinės kultūrinės veiklos

1.1. Paveldas

1.1.1. Kultūrinės vietos

43 2773 10,1 3,6 234,3

1.1.2. Amatai

80 649 36,4 56,1 454,9


99 708 85,7 121,0 865,5

1.2. Menai

1.2.1. Vaizduojamieji menai

62 240 11,8 49,1 190,1

1.2.2. Scenos menai

169 2139 65,0 30,4 384,4

2. Naujosios kūrybinių industrijų veiklos

2.1. Medijos

2.1.1. Knygos ir spauda

308 4713 543,5 115,3 1764,5

2.1.2. Audiovizualinės

262 3239 564,3 174,2 2153,7


330 3666 424,5 115,8 1286,3

2.1.4. Dizainas

37 518 21,1 40,8 570,7

2.2. Taikomoji kūryba


1737 16686 2243,7 134,5 1291,7

VISO: 3127 35331 4005,9 113,4 1281,1


Mažiausias pajamas 2009 metais generavo šiose veiklose veikiančios įmonės:

• Kultūrinės vietos (10,1 mln. litų);

• Vaizduojamieji menai (11,8 mln. litų);

• Dizainas (21,1 mln. litų);

• Amatai (36,4 mln. litų).

Kultūrinės vietų veiklos įmonės ir scenos menų įmonės palyginus su jų pajamomis įdarbina

daug darbuotojų – atitinkamai po 2,7 tūkst ir 2,1 tūkst. darbuotojų.

Pagal veiklos pobūdį labai skiriasi vieno darbuotojo generuojamos pajamos. Didžiausias

pajamas vienam darbuotojui generuoja audiovizualinės veiklos įmonė – 174,2 tūkst. litų.

Mažiausias pajamas generuoja su kultūrinių vietų veikla susijusios įmonės – tik 3,6 tūkst. litų.

28


Nagrinėjant KI įmonių rezultatus pagal teisinę formą, pastebima tendencija, kad mažiausias

pajamas generuoja tos veiklos, kuriose didesnę įmonių dalį sudaro valstybinės, valstybinės

biudžetinės ir savivaldybės biudžetinės įstaigos (žr. 2,5 lentelę). Pvz. kultūrinių vietų veikloje

iš 43 veikusių įmonių: 25 buvo valstybinės biudžetinės įstaigos, 5 savivaldybės biudžetinės

įstaigos, 1 valstybinė įmonė. Vidutinis vienos įmonės darbuotojų skaičius siekė 64

darbuotojus. Kaip jau anksčiau buvo minėta pajamos tenkančios vienam darbuotojui -3,6

tūkst. litų.,

2.5. Lentelė. Vilniaus mieste veikusių KI įmonių rezultatų 2009 metais palyginimas pagal teisinę formą ir gautas pajamas

KI įmonių veiklų

pavadinimas pagal


Pajamos (mln

. Litų

)

Vieno

darb.

generuojamos

pajamos (tūkst.

Litų)

Vidutinis darbuotojų skaičius vienoje įmonėje

Įmonių sk. pagal teisinę formą

Valst.

įmonė

Savivald

. įmonė

UAB AB VšĮ

Valst.

biudžet. įstaiga

Savivald

. biud

ž. įstaiga

IĮ

1.1.1. Kultūrinės vietos

10,1 3,6 64,5 1 0 2 0 9 25 5 1

1.1.2. Amatai 36,4 56,1 8,1 0 0 57 0 9 0 0 14


85,7121,

0 7,2 0 0 73 0 23 0 0 3

1.2.1. Vaizduojamieji menai

11,8 49,1 3,9 0 0 37 0 13 0 0 12

1.2.2. Scenos menai 65,0 30,4 12,7 0 0 56 0 99 9 2 3

2.1.1. Knygos ir spauda

543,5

115,3

15,3 1 0 189 1 78 2 0 37

2.1.2. Audiovizualinės

564,3

174,2

12,4 0 0 185 2 67 0 0 8


424,5

115,8

11,1 1 0 299 0 7 2 0 21

2.1.4. Dizainas 21,1 40,8 14,0 0 0 32 1 0 0 0 4


2243,7

134,5

9,6 3 2 1355

1 97 33 4 242

VISO:4005,9

113,4 11,3 6 2

2285 5 402 71 11 345


29


Palyginimui tarp audiovizualinėje veikloje veikiančių įmonių nebuvo nei vienos valstybinės,

valstybinės biudžetinės ar savivaldybės biudžetinės įmonės. Šios veiklos įmonės generavo net

48 kartus daugiau pajamų tenkančių vienam darbuotojui (174 tūkst. litų). Vidutinis vienos

įmonės darbuotojų skaičius buvo tik 12 darbuotojų. Vidutinės šių įmonių pajamos siekė 2,1

mln. litų.

Apibendrinant galima teigti, kad ekonominiu požiūriu iš visų pagal UNCTAD klasifikaciją

veiklų reikšmingiausios yra:

• - Kūrybinės paslaugos (1737 įmonės, 2,2 mlrd.litų apyvarta, 16,6 tūkst. darbuotojų,

134,5 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);

• - Audiovizualinės veiklos (262 įmonės, 564,3 mln. litų apyvarta, 3,2 tūkst. darbuotojų,


• - Knygos ir spauda (308 įmonės, 543,5 mln. litų apyvarta, 4,7 tūkst. darbuotojų, 115,3

tūkst. pajamų vienam darbuotojui);

• Naujosios medijos (330 įmonių, 424,5 mln. litų apyvarta, 3,6 tūkst. darbuotojų, 115,8

tūkst. pajamų vienam darbuotojui).

Detaliau nagrinėjant veiklas (žr. 8 priedą) pagal EVRK klasifikatorių kūrybinių paslaugų

veiklų grupėje ekonominiu požiūriu reikšmingiausios yra:

• Reklamos agentūrų veikla (551 įmonė, 829,8 mln. litų apyvarta, 3,7 tūkst.

darbuotojų, 222,8 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);

• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (447 įmonė, 506,8 mln.

litų apyvarta, 4,1 tūkst. darbuotojų, 121,7 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);

• Architektūros veikla (295 įmonės, 276,0 mln. litų apyvarta, 1,8 tūkst. darbuotojų,


• Atstovavimas žiniasklaidai (55 įmonės, 208,3 mln. litų apyvarta, 0,5 tūkst.

darbuotojų, 403,6 tūkst. pajamų vienam darbuotojui).

Iš audiovizualinės veiklos grupės pagal EVRK klasifikatorių ekonominiu požiūriu

reikšmingiausios yra (žr. 8 priedą):

• Televizijos programų rengimas ir transliavimas (20 įmonių, 320,0 mln. litų

apyvarta, 1,6 tūkst. darbuotojų, 194,8 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);

• Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla (102 įmonių, 75,8 mln. litų apyvarta, 0,6

tūkst. darbuotojų, 126,4 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);

• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba (64 įmonės, 62,5 mln.

litų apyvarta, 0,4 tūkst. darbuotojų, 149,5 tūkst. pajamų vienam darbuotojui).

30


Iš knygos ir spauda grupės pagal EVRK klasifikatorių ekonominiu požiūriu reikšmingiausios

yra (žr. 8 priedą):

• Laikraščių leidyba (33 įmonės, 224,5 mln. litų apyvarta, 1,6 tūkst. darbuotojų,


• Knygų leidyba (111 įmonės, 166,7 mln. litų apyvarta, 0,9 tūkst. darbuotojų, 185,7


• Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba (88 įmonės, 122,1 mln. litų apyvarta, 1,1


Iš naujosios medijos grupės pagal EVRK klasifikatorių ekonominiu požiūriu reikšmingiausios

yra (žr. 8 priedą):

• Kompiuterių programavimo veikla (268 įmonės, 393,8 mln. litų apyvarta, 3,2


• Interneto vartų paslaugų veikla (32 įmonės, 24,4 mln. litų apyvarta, 0,2 tūkst.


Iš tradicinės kultūrinės veiklos grupės pagal EVRK klasifikatorių ekonominiu ir socialiniu

požiūriu reikšmingiausios yra (žr. 8 priedą):

• Scenos pastatymų veikla (77 įmonės, 45,5 mln. litų apyvarta, 1,8 tūkst. darbuotojų,


• Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla (66 įmonių, 58,6 mln. litų apyvarta,

0,5 tūkst. darbuotojų, 106,3 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);

• Bibliotekų ir archyvų veikla (20 įmonių, 3,4 mln. litų apyvarta, 1,7 tūkst.


• Muziejų veikla (12 įmonių, 2,4 mln. litų apyvarta, 0,8 tūkst. darbuotojų, 3,0 tūkst.

pajamų vienam darbuotojui).

Detalesnė Vilniaus KI sektoriaus analizė pagal EVRK klasifikavimą yra pateikta kituose

skyriuose.

31


3. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų veiklos rezultatų sklaidos analizė bei eksporto ir importo struktūra.

Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksporto analizė

Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis 2009 metais Vilniaus KI

sektoriaus įmonės eksportavo produkcijos už 78 mln. litų. Tai sudarė 48,4 % bendrai visų

Lietuvos KI sektoriaus įmonių 2009 metų eksporto (žr. 3.1 pav.). Analizuojant KI sektoriaus

įmonių dinamiką 2007-2009 laikotarpiu pastebimas ženklus eksporto apimčių kritimas. Per šį

laikotarpį Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksportas krito beveik 3 kartus nuo 214 mln. litų

2007 metais iki 78 mln. litų 2009 metais.

3.1 pav. Bendrai Lietuvos ir Vilniaus kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių eksporto dinamika 2007-2009 metais. Šaltinis: LR Statistikos departamentas.

Panašus eksporto kritimas buvo ir bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių. 2007 -2009

laikotarpiu bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių eksportas nukrito nuo 305 mln. litų 2007

metais iki 161 mln. 2009 metais. Ekonominė krizė ženkliai paveikė tiek Vilniaus, tiek bendrai

Lietuvos KI sektoriaus eksporto apimtis.

2009 metais daugiausia eksportavo šiose veiklose veikiančios Vilniaus KI sektoriaus įmonės

(žr. priedą 6) :

• Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla - 26,51 mln. litų;

• Knygų leidyba - 20,08 mln. litų;

• Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba -9,04 mln. litų;

32


• Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla- 4,95 mln. litų;

• Kompiuterių programavimo veikla - 2,94 mln. litų;

• Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla - 2,50 mln.

litų;

• Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba -2,39 mln. litų;

• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos - 2,10 mln. litų;

• Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba - 1,95 mln. litų;

• Reklamos agentūrų veikla - 1,82 mln. litų;

• Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba - 1,35 mln. litų;

• Specializuota projektavimo veikla - 1,23 mln. litų.

Pagal LR Statistikos departamento duomenis 2009 metais visai nevykdė eksporto šiose

veiklose veikiančios Vilniaus KI sektoriaus įmonės (žr. priedą 6) :

• Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa;

• Meninė kūryba;

• Kino filmų rodymas;

• Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas;

• Žaidimų ir žaislų gamyba;

• Laikraščių leidyba;

• Kita programinės įrangos leidyba;

• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba;

• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas;

• Interneto vartų paslaugų veikla;

• Fotografavimo veikla;

• Kraštovaizdžio tvarkymas;

• Scenos pastatymų veikla;

• Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla;

• Meno įrenginių eksploatavimo veikla;

• Antikvarinių daiktų mažmeninė prekyba.

Detaliau panagrinėjus daugiausia eksportuojančių Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksporto

2007-2009 laikotarpio duomenis (žr. 3.1. Lentelę), matome, kad „Kita, niekur kitur

33


nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla“ ir „Knygų leidyba“ užsiimančios išlaikė

panašias eksporto apimtis ar net truputi augo.

3.1. Lentelė. Daugiausia eksportuojančių Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksporto dinamika 2007-2009 metais

KI veiklų pavadinimas pagal EVRK veiklų klasifikatorių

Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksportas (mln. litų)

2007 2008 2009Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla 23,24 18,67 26,51Knygų leidyba 22,48 20,89 20,08Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba 0,02 3,81 9,04Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 0,00 8,70 4,95Kompiuterių programavimo veikla 121,80 32,49 2,94Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla 2,29 1,37 2,50Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba 3,11 2,10 2,39Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos 3,09 6,73 2,10Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba 1,23 1,49 1,95Reklamos agentūrų veikla 10,40 12,37 1,82Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba 0,00 0,00 1,35Specializuota projektavimo veikla 0,15 0,32 1,23Suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba 5,26 0,38 0,44Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Ženkliai augo Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamybos eksporto apimtys nuo 0,02

mln. litų 2007 metais iki 9,04 mln. litų 2009 metais.

Labiausia sumenko Kompiuterių programavimo veiklos eksportas nuo 121,8 mln. litų 2007

metais iki 2,9 mln. litų 2009 metais ir Reklamos agentūrų veiklos eksportas nuo 10,4 mln. litų

2007 metais iki 1,8 mln. litų 2009 metais. Taip pat ženkliai sumažėjo Suvenyrų, meno dirbinių

ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekybos veiklos eksportas nuo 5,26 mln. litų

2007 metais iki 0,44 mln. litų 2009 metais.

Vilniaus KI sektoriaus įmonių importo analizė

Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis 2009 metais Vilniaus KI sektoriaus

įmonės importavo produkcijos už 100 mln. litų. Tai sudarė 47,3 % bendrai visų Lietuvos KI

sektoriaus įmonių 2009 metų importo (žr. 3.2 pav.). Analizuojant Vilniaus KI sektoriaus

įmonių importo dinamiką 2007-2009 laikotarpiu panašiai kaip ir eksporto pastebimas ženklus

34


importo apimčių kritimas. Per šį laikotarpį Vilniaus KI sektoriaus įmonių importas krito

daugiau kaip 2 kartus nuo 221 mln. litų 2007 metais iki 100 mln. litų 2009 metais.

3.2 pav. Bendrai Lietuvos ir Vilniaus kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių importo dinamika 2007-2009 metais. Šaltinis: LR Statistikos departamentas.

Panašus importo kritimas buvo ir bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių. 2007 -2009

laikotarpiu bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių importas nukrito nuo 387 mln. litų 2007

metais iki 161 mln. litų 2009 metais.

2009 metais daugiausia importavo šiose veiklose veikiančios Vilniaus KI sektoriaus įmonės

(žr. Priedą 7) :

• Televizijos programų rengimas ir transliavimas - 29,03 mln. litų;

• Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla - 15,74 mln. litų;

• Knygų leidyba - 13,75 mln. litų;

• Reklamos agentūrų veikla - 5,98 mln. litų;

• Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba - 5,25 mln. litų;

• Kompiuterių programavimo veikla - 3,60 mln. litų;

• Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla - 2,91 mln. litų;

• Atrakcionų ir teminių parkų veikla - 2,90 mln. litų;

• Kino filmų rodymas - 2,79 mln. litų;


• Fotografavimo veikla - 2,42 mln. litų;

• Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas - 2,38 mln. litų;

35


• Laikraščių leidyba - 2,26 mln. litų;

• Specializuota projektavimo veikla -1,91 mln. litų;

• Suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba -

1,47 mln. Litų.

Pagal LR Statistikos departamento duomenis 2009 metais visai neimportavo šiose veiklose

veikiančios Vilniaus KI sektoriaus įmonės (žr. priedą 7) :

• Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla;

• Žaidimų ir žaislų gamyba;

• Radijo programų transliavimas;

• Naujienų agentūrų veikla;

• Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla.

Atlikus detalesnę daugiausia importuojančių Vilniaus KI sektoriaus įmonių importo 2007-

2009 laikotarpio duomenų analizę (žr. 3.2. lentelę), matome, kad didžiausias importo

augimas buvo „Televizijos programų rengimas ir transliavimas” veikloje nuo 2,22 mln. litų

2007 metais iki 29,03 mln. litų 2009 metais ir „Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė,

mokslinė ir techninė veikla“ nuo 6,83 mln. litų 2007 metais iki 15,74 mln. litų 2009 metais.

3.2. Lentelė. Daugiausia importuojančių Vilniaus KI sektoriaus įmonių importo dinamika 2007-2009 metais

KI veiklų pavadinimas pagal EVRK veiklų klasifikatorių

Vilniaus KI sektoriaus įmonių importas (mln. litų)

2007 2008 2009Televizijos programų rengimas ir transliavimas 2,22 10,99 29,03Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla 6,83 16,48 15,74Knygų leidyba 14,52 15,17 13,75Reklamos agentūrų veikla 18,23 21,67 5,98Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba 0,19 2,31 5,25Kompiuterių programavimo veikla 126,72 38,36 3,60Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 0,33 11,72 2,91Atrakcionų ir teminių parkų veikla 0,00 1,14 2,90Kino filmų rodymas 5,12 5,18 2,79Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos 3,86 12,33 2,56Fotografavimo veikla 0,00 0,87 2,42Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas 5,46 3,65 2,38Laikraščių leidyba 1,78 0,21 2,26Specializuota projektavimo veikla 1,55 1,53 1,91Suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba 5,65 2,29 1,47Šaltinis: LR Statistikos departamentas

36


Labiausia sumenko Kompiuterių programavimo veiklos importas nuo 126,72 mln. litų 2007

metais iki 3,6 mln. litų 2009 metais ir Reklamos agentūrų veiklos importas nuo 18,23 mln.

litų 2007 metais iki 5,98 mln. litų 2009 metais. Kitose KI sektoriaus veiklose veikiančios

įmonės importo apimtys nežymiai svyravo.

Lyginant Vilniaus KI sektoriaus importo ir eksporto dinamiką 2007-2009 laikotarpiu galima

pastebėti, kad šių įmonių eksporto apimtys krito labiau nei importo. Nagrinėjamu laikotarpiu

Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksportas sumenko 63,4 % arba 136 mln. litų. Tuo pačiu

laikotarpiu importas sumenko 54,8 % arba 121 mln. litų.

3.3 pav. Bendrai Lietuvos ir Vilniaus kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių importo ir eksporto dinamika 2007-2009 metais. Šaltinis: LR Statistikos departamentas.

Bendrai Lietuvoje KI sektoriaus įmonių importas ir eksporto dinamika 2007-2009 metų

laikotarpiu buvo panaši. Eksportas sumenko 47,1 % arba 144 mln. litų, o importas atitinkamai

sumenko 45,4 % arba 175 mln. litų.

Nežiūrint eksporto ir importo apimčių sumažėjimo bendrai KI sektoriaus įmonių pajamos

2007- 2009 laikotarpiu išaugo daugiau kaip 700 mln. litų nuo 3,273 mlrd. litų 2007 metais iki

4 mlrd. litų 2009 metais (žr. 3.4 pav.).

Per šį laikotarpį Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksporto dalis bendrose šių įmonių gautose

pajamose sumažėjo nuo 6,5 % - 2007 metais iki 2 % - 2009 metais. Panaši dinamika buvo ir

bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių. Per 2007 -2009 laikotarpiu eksporto pajamos sudarė

atitinkamai 6,5 % ir 2,8 % pajamų.

37


3.4 pav. Bendrai Lietuvos ir Vilniaus kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių eksporto ir pajamų dinamika 2007-2009 metais. Šaltinis: LR Statistikos departamentas.

Per tą patį laikotarpį Vilniaus KI sektoriaus įmonių importo dalis skaičiuojant nuo šių įmonių

gautų pajamų sumažėjo nuo 6,8 % - 2007 metais iki 2,5 % - 2009 metais. Per 2007 -2009

laikotarpiu bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių. importo dalis sudarė atitinkamai 8,3 % ir

3,6 % pajamų. Tai reiškia, kad Vilniaus KI sektoriaus įmonės mažiau importuoja nei kitos

Lietuvos KI sektoriaus įmonės.

38


4. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų ir jų rūšių geografinio pasiskirstymo Vilniaus miesto rajonuose žemėlapis.

Tiriant Kūrybinių industrijų įmonių pasiskirstymą Vilniaus miesto rajonuose buvo tirta

beveik 3000 įmonių adresai ir atrinkta 1500 įmonių nurodžiusių pašto indeksus.

Įmonių pasiskirstymas pagal pašto indeksus pateiktas 4.1. paveiksle.

4.1. pav. Vilniaus miesto Kūrybinių industrijų įmonių pasiskirstymas pagal

aptarnaujančius pašto skyrius.

39

LT-01119

LT-01130

LT-03116

LT-03213

LT-09300

LT-01105

LT-02300

LT-03109

LT-03153

LT-03229

LT-08217

LT-01101

LT-01122

LT-01133

LT-09108

LT-03201

LT-03111

LT-09312

LT-01103

LT-01120

LT-09200

LT-01104

LT-01112

LT-03123

LT-08105

LT-08221

LT-01108

0,00 % 0,50 % 1,00 % 1,50 % 2,00 % 2,50 % 3,00 % 3,50 %

0,54 %0,54 %0,54 %0,54 %0,54 %0,54 %0,54 %0,54 %0,54 %0,54 %

0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %

0,67 %0,67 %0,67 %0,67 %0,67 %0,67 %0,67 %

0,74 %0,74 %

0,81 %0,81 %0,81 %0,81 %

0,88 %0,88 %0,88 %0,88 %0,88 %

0,94 %1,01 %

1,21 %1,21 %

1,28 %1,35 %1,35 %1,35 %

1,48 %1,89 %

2,02 %2,49 %

3,10 %


Išnagrinėjus Lietuvos pašto skyrių teritorijas ir paskirsčius pagal Vilniaus seniūnijų teritorijas,

gautas įmonių pasiskirstymas pateiktas 4.2. paveiksle.

4.2. pav. Vilniaus miesto Kūrybinių industrijų įmonių pasiskirstymas Vilniaus miesto

rajonuose

Iš pateiktos diagramos matyti, kad keturiuose Vilniaus rajonuose sukoncentruota 91 %

Vilniaus miesto Kūrybinių industrijų įmonių.

Daugiausi Kūrybinių industrijų įmonių įsikūrę Senamiestyje – 33 %, Naujamiestyje – 31 %,

Šnipiškėse – 16 % ir Žirmūnuose – 11 %.

Kūrybinių industrijų įmonių pasiskirstymas Vilniaus mieste labiausia sąlygotas patalpų

nuomos galimybių, tačiau stebimas poreikis kurtis arčiau miesto centro.

40

33 %

31 %

16 %

11 %

5 %2 %2 %

SenamiestisNaujamiestisŠnipiškėsŽirmūnaiViršuliškėsNaujininkaiKiti


4.3. pav. Vilniaus miesto Kūrybinių industrijų įmonių pasiskirstymo Vilniaus miesto

rajonuose žemėlapis.

41


5. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų klasterizacijos požymių analizė

Nacionalinėje Lisabonos strategijoje skatinamos klasterių plėtros iniciatyvos ir kūrimasis,

pripažįstant tai pramonės ir verslo bei viso ūkio konkurencingumo pagrindu. Šiandien

klasterizacija yra vienas kertinių Lietuvos verslo plėtros strategijos prioritetų.

Klasterio samprata ekonomikoje

Vilniaus miesto kūrybinių industrijų žemėlapio rengėjų tikslas buvo išsiaiškinti ar vyksta

klasterizacijos procesai tarp kūrybinių industrijų įmonių ir kokia klasterizacija būdinga

Vilniaus miesto kūrybinėms įmonėms, organizacijoms ar pavieniams veikėjams.

Ilgą laiką klasteris buvo svarbus ekonomikai – tai geografinė verslo ir organizacijų

koncentracija konkrečiose industrijose. Intelektinės ištakos yra Alfredo Marshallo idėjos

knygoje Ekonomikos principai (1890).

Verslo klasterio idėja priklauso ekonomistui Michael Porteriui, kurio tikslas buvo

paaiškinti kodėl tautos ir regionai įgyja konkurencinį pranašumą. M. Porterio apibrėžimas

teigia, kad klasteris yra „geografiškai koncentruota susijusių ir viena kitą palaikančių įmonių,

organizacijų ir institucijų grupė, veikianti konkrečioje veiklos srityje“. Glaudūs klasterio

įmonių ir organizacijų socialiniai gamybiniai ryšiai suteikia galimybę prieiti prie unikalių

specializuotų išteklių (pvz., naujausių srities žinių, informacijos, darbo jėgos, kapitalo) ir taip

sustiprina tiek klasteriui priklausančių veikėjų, tiek viso regiono konkurencinį pranašumą.

Klasteris kaip ekonominės veiklos organizavimo forma daug geriau susitvarko su daugeliu

šiuolaikinės aplinkos iššūkių – tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose, tiek besivejančiose

šalyse.

Pirmas verslo, ypač technologinės aplinkos, bruožas – itin spartūs technologiniai pokyčiai

ir augantis žinių bei informacijos kompleksiškumas. Žinios, sudarančios bet kokios

inovacinės veiklos pagrindą, nebegali būti sukauptos nei valstybės institucijose, nei atskirose

organizacijose, nepaisant pastarųjų dydžio. Jos pasklidusios po daugelį sistemos veikėjų –

įmones, universitetus, valdžios struktūras, o bene vienintelis būdas įmonėms šias žinias

panaudoti kuriant inovacijas – bendradarbiauti tiek su šalia esančiomis partnerių įmonėmis,

tiek su organizacijomis ir institucijomis, sujungiant turimą kompetenciją unikalių paslaugų ir

produktų gamybai. Klasteris gali būti traktuojamas kaip tam tikras unikalių ir specializuotų

42


žinių telkinys. Klasteryje sutelktos žinios nėra vien individualių klasterio veikėjų turimų žinių

suma. Nusistovėję įmonių ir organizacijų tarpusavio ryšiai (tarpusavio pasitikėjimas, bendros

vertybės, normos, veiklos metodai) taip pat laikomi itin vertingomis kolektyvinėmis žiniomis,

kurias sunku nukopijuoti ir perkelti į kitos šalies kontekstą. Tai paaiškina, kodėl klasterių

politika yra laikoma svarbia atsvara didėjančiam.

Klasteriai yra naujas mastymo būdas apie vietines ekonomikas, kuris verčia stiprinti

konkurencingumą. Iki to konkurencingumas ir strategija buvo suprantami kaip vidinis

organizacijos dalykas. Klasteriai nurodo, kad didžioji dalis konkurencines sėkmes glūdi ne

organizacijos viduje, o vietovėse, kuriose vyksta jų verslas. Tai svarbu vadybai: klasterizacija

reiškia, kad organizacijos turi dalyvauti verslo aplinkose, kuriose jos įsikūrė. Klasteriai yra

platesnė nei tradicinės industrijos kategorizacija, užčiuopia svarbias jungtis ir pasklidimą

technologijoje, gebėjimuose, informacijoje, rinkodaroje ir vartotoju poreikiuose, kurie eina

skersai įmonių.

Dauguma klasterio dalyviu nėra konkurentai, bet aptarnauja skirtingus industrijos

segmentus. Jie dalinasi daugeliu bendru poreikiu, galimybių ir gamybos kliūčių. Klasteris

suteikia konstruktyvu ir efektyvumą forumą dialogui susijusioms kompanijoms, jų tiekėjams

ir kt. institucijoms. Įmonės dažnai nesiryžta dalyvauti, bijodamos tiesiogines konkurencijos.

Industrine arba siaura sektorine perspektyva paprastai baigiasi konkurencijos iškraipymu, tuo

tarpu klasteriai koncentruojasi į konkurencijos sustiprinimą. Užsakovu, tiekėjų ir įmonių iš

susijusiu industrijų dialogo palaikymas padeda valdyti pasiūlymus, kurie riboja konkurencija.

Nagrinėjant žinių kūrimą ir dalijimąsi jomis klasteriuose, išskiriami penki pagrindiniai

veiksniai, kurie yra būtini, norint sukurti bendrą pagrindą klasteryje veikiančioms

organizacijoms: tai partnerystė, bendros žinios, komunikacijos ritualai, keitimasis žiniomis

bei aukštos kompetencijos darbo jėgos mobilumas22. Visi šie komponentai ir jų derinimas

lemia klasterio našumą bei išskirtinumą, lyginant su kitomis organizacijų formomis.

Jei sektorius apibrėžiamas pagal panašumą, tai klasteris - pagal sąveiką. Pagrindinis

klasterio požymis – tai susieta visuma. Nepriklausomai nuo srities susieta visuma dažniausiai

yra daug efektyvesnė nei dalių suma. Klasteris apibūdina bendradarbiaujančių organizacijų

visumą, kurios lyg organizmai biosferoje, minta viena kitos žiniomis ir idėjomis.

Pasikliaudamos viena kita ir veikdamos kartu, jos įgyja daugiau meistriškumo ir žinių savame

sektoriuje23. Dauguma klasterio dalyviu nėra konkurentai, bet aptarnauja skirtingus industrijos

segmentus. Jie dalinasi daugeliu bendrų poreikių, galimybių ir gamybos kliūčių. Klasteris

22 Jucevičius, R., Stankevičiūtė, J. 2004. “Clusters as the Tool for National Development”, Socialiniai mokslai,

Nr. 2 (44): 34

43


suteikia konstruktyvumą ir efektyvumą dialogui tarp susijusių organizacijų, jų tiekėjų ir kitų

institucijų.

Kūrybiniai klasteriai

1990m. pab. kultūros industrijų strategai pasinaudojo ir pritaikė verslo klasterio idėją,

susiedami ją su stiprėjančiu kūrybingumo vadyboje, versle ir valdyme kultu, panaudodami

terminą „kūrybinis klasteris“. Kūrybinis klasteris skiriasi nuo įprasto ekonominio klasterio,

kadangi tokio tipo klasteriui reikia daug daugiau nei standartinės verslo parko vizijos. Pagal

UNESCO, kūrybiniai klasteriai – tai centrai, kurie apjungia ne pelno siekiančias

organizacijas, kultūrines įstaigas, meno dirbtuves ir individualius asmenis. Tai vietos, kuriose

gyvenama ir dirbama, kuriose gaminami ir vartojami kultūriniai produktai. Kūrybiniai

klasteriai pasižymi vietiniu išskirtinumu, tačiau taip pat palaiko nuolatinį ryšį su visu

pasauliu. (Evans, in UNESCO 2006):

„Kūrybinis klasteris – tai tinklas žmonių, dirbančių kūrybos industrijų vystyme. Jis

orientuotas į projektus ir veiklas, kurių rezultatai vertinami tiek ekonominiame, tiek

kultūriniame lygmenyje. Kūrybiniai klasteriai padeda KI vystyme dalyvaujantiems žmonėms

bendradarbiauti ir dalintis savo turimomis žiniomis, patirtimi, ištekliais.“24

Kūrybinių klasterių specifika atsiskleidžia kai taikomas individualus požiūris į kūrybinius

klasterius: menas ir kultūra yra paveikiausi savo socialiniu gyvenimu - kūrybingumas klesti,

kai kūrybingi žmonės susirenka kartu tinkamoje aplinkoje. Fizinė ir socialinė aplinkos yra

svarbios kūrybiniam gamybos procesui. Menas ir kultūra veikia geriausiai kai jie yra tankūs.

Tačiau maža ir labai panaši kūrybinių žmonių grupelė negali tapti kūrybinio klasterio

pagrindu, nes klasterizacijai yra svarbi kritinė masė ir įvairovė. Menas ir kultūra veikia kaip

visuma, kai skirtingi žmonės ir industrijos stimuliuoja vieni kitus. Klasterizacijos iniciatyvos

kūrybinėse industrijose turi būti sudarytos iš iniciatyvų pagerinti fizinę ir socialinę aplinką

kūrybiniams darbuotojams ir tradicinių iniciatyvų stimuliuoti kūrybines įmones.

Nurodomi tokie kūrybinių industrijų klasterių ypatumai:

23 Žr.: Witzler, M. 2001. Management A-to-Z: Clusters. Financial Times.

<http://www.ftmastering.com/mmo/mmo04_6.htm>

24 UNESCO (United Nations Educational Scientific and Cultural Organization).2006. What are Creative Clusters?<http://portal.unesco.org/culture/en/ev.php-URL_ID=29032&URL_DO=DO_TOPIC&URL_SECTION=201.html>

44


• Kūrybinių industrijų klasterio pagrindas yra įmonė, asmenų grupė,

institucija, kurios svarbiausia veikla yra kūryba viename iš kūrybinių

industrijų sektorių;

• Kūrybinių industrijų klasteriai gali būti sukuriami iš viršaus į apačią,

organizuojant specialius projektus, arba iš apačios į viršų – atsižvelgiant į

jau nusistovėjusias sąveikas, atvejus;

• Kūrybinių industrijų klasterių kūrimo tikslas – mažinti vietos įmonių

susvetimėjimą, susipriešinimą, didinti jų kūrybinį bendradarbiavimą.25

„Klasterio plėtra priklauso ne tik nuo bendrų regiono ar šalies tendencijų, bet yra gana

autonomiška ir susijusi daugiau su vietine kultūra, vartojimu, laisvalaikio papročiais ir pan.

Klasteriai yra labiau susiję su smulkių ir vidutinių įmonių veikla, jų aktyvumas stimuliuoja

vietos ekonominę raidą, kuri gerai integruojasi į šalies ir globalinio ūkio plėtrą. Atitinkamai

kūrybinių industrijų klasteriai geriausiai susieja meninę veiklą su verslo ir vartotojų interesais,

padeda savivaldybėms spręsti viešųjų erdvių formavimo problemas, į kurias vėliau įsilieja ir

kitų sričių verslininkai.“26

Pavyzdžiui, laikiniems klasteriams priskirtinos didelės šventės, mugės, renginiai, kurie

suteikia daug darbo ne tik menininkams, bet ir restoranams, viešbučiams, leidykloms,

spaustuvėms, reklamos agentūroms. Tuo būdu, klasteriai vis dažniau yra suvokiami kaip

patraukli priemonė, skatinanti ekonomikos plėtrą ir kolektyvinio mokymosi procesus

pasaulinės žinių ekonomikos sąlygomis.27

Galima įžvelgti abipusį ryšį tarp kultūros centrų ir kūrybinių klasterių. Kūrybinius

klasterius galima suvokti kaip tolimesnį kultūros centrų vystymosi etapą, kita vertus, būtent

nepriklausomi kultūros centrai gali tapti tokių klasterių kūrimosi pagrindu. Nepriklausomų

kultūros centrų veikla dažnai vystoma tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, tai suteikia

galimybė bendradarbiauti ir apjungti kuo įvairesnius veikėjus bei suinteresuotus asmenis.

Aktyviai vykdant tokio pobūdžio veiklą, kuriami bendri projektai, kurie teikia abipusę naudą,

t.y. leidžia išplėsti veiklos sferą, teikia naujus informacijos, darbo jėgos šaltinius bei atveria

naujas galimybes. Tokia veikla palaipsniui gali išvystyti kūrybinius klasterius, kurie „<...>

geriausiai susieja meninę veiklą su verslo ir vartotojų interesais, padeda savivaldybėms spręsti

25 Alytaus ir Utenos apskričių kūrybinių industrijų žemėlapis. Tyrimo santrauka / G. Mažeikis, J. Černevičiūtė, A. Ščiglinskienė, I. Tatarūnė. – Vilnius: Europos kultūros programų centras, 2005, p. 14.26 Ten pat27 Jucevičius R., Jucevičius G. Įžvalgaus klasterio samprata // Socialiniai mokslai. 2005, Nr. 2 (48).

45


viešųjų erdvių formavimo problemas, į kurias vėliau įsilieja ir kitų sričių verslininkai.“28 Taigi

nepriklausomi kultūros centrai, pasitelkdami bendradarbiavimą su įvairiomis organizacijomis,

gali sukurti kūrybos pagrindu paremtą klasterį, ir tokiu būdu skatinti KI vystymą tam tikrame

regione. Tokio kultūros centro pavyzdžiai Vilniaus mieste yra savivaldybės įkurtos viešosios

įstaigos Menų spaustuvė ir Užupio meno inkubatorius.

Kalbant apie kūrybines industrijas, būtina įvertinti ir vietos bei erdvės faktorius, t.y.

„subrendusi“ vietos kultūra ir savitumas lemia KI suklestėjimą. Tačiau, anot Northumbria

universiteto dr. Steven Miles, daug svarbiau, jog KI nauda priklauso nuo jų gebėjimo

įsitraukti į žmonių gyvenimą ir kultūrą.29 Socialinių mokslų daktaras Ričardas Florida

kūrybinių industrijų regioninę plėtrą grindžia „kūrybinės klasės“30 terminu, t.y. siekia įrodyti,

jog miestuose svarbiausia įvairovė ir multikultūrinė aplinka – tik tai leidžia pritraukti

kūrybingus žmones. Šiandien žmonės renkasi gyvenamąją vietą ne pagal industrinio amžiaus

modelį, t.y. „tikrų darbo vietų“ gamyklose ar/ir fabrikuose susitelkimo centruose, bet ten, kur

jie gali „būti savimi“, t.y. kur formuojasi teigiamas kultūrinis, socialinis ir technologinis

laukas.31 Tam tikrą opoziciją šiai minčiai išsako kiti tyrėjai. Pavyzdžiui, olandų ekspertai

teigia, kad esminis elementas, pritraukiantis „kūrybinę klasę“ jų šalyje yra gamta, paveldas

bei istorinė architektūra.32 Ši mintis aktuali, vertinant Europos žemyno istorinį kontekstą.

Remiantis australų ekonomistu, prof. D.Throsby , galima išskirti tokias kūrybinio klasterio

rūšis mieste:33

Specialius miesto rajonus/zonas, kuriuose vyksta įmonių klasterizacija: paprastai miestuose

tokias zonas formuoja teatrai, koncertų salės ir muziejai ar kultūros/meno centrai. Jie kurie

dažnai randasi šalia vienas kito mieste ir gauna naudą iš lankytojų koncentracijos, kuriuos

pritraukia kultūrinės zonos. Vilniaus mieste tokios klasterizacijos pavyzdys būtų miesto

28 Žr.: John, C. 2004. Creative Clusters., http://www.giarts.org/library_additional/library_additional_show.htm?doc_id=294766m and policy design>29 Miles S. Kūrybinės ir kultūrinės investicijos bei gilias šaknis turinčio identiteto atgaivinimas // Kūrybinės industrijos: galimybė Europoje ir Europai. Konferencijos medžiaga (Vilnius, 2003 m. spalio 27-28 d.). – Vilnius: Europos kultūros programų centras, 2003, p. 41.30 Anot R. Florida, „kūrybinė klasė“ savyje apjungia smalsius ir kūrybiškai intensyvius darbuotojus, kuriančius naujas reikšmingas formas, idėjas arba diegiančius aukštąsias technologijas (t.y. inžinierius, universiteto profesorius, poetus, architektus, visuomenės nuomonės formuotojus, redaktorius ir t.t.), tačiau jo schemoje „kūrybinei klasei“ gali būti priskirti ir medikai bei teisininkai. 31 Forida R. The Rise of the Creative Class. – N.Y.: Basic Books, 2002. Internetinė prieiga: www.creativeclass.org 32 European Cultural Foundation. The „Creative Sector“ – an Engine for Diversity, Growth and Jobs in Europe [interaktyvus]. Amsterdam, 2005. Prieiga per internetą: www.eurocult.org/key-documents/33 Žr.: Throsby D. The Economics of Cultural Policy. Cambridge UP, 2010

46

http://www.eurocult.org/key-documents/

http://www.creativeclass.org/


senamiestis, kuriame sutelktos svarbiausios ne tik miesto, bet ir Lietuvos kultūrinės ir meno

organizacijos:

• teatrai (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos

teatras, Lietuvos rusų dramos teatras, Valstybinis Jaunimo teatras, Valstybinis Vilniaus

mažasis teatras, Vilniaus teatras „Lėlė“);

• valstybės koncertinės įstaigos (Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos

valstybinis simfoninis orchestras, Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“,

Valstybinis pučiamųjų instrumentų orchestras „Trimitas“);

• muziejai (Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis

muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos teatro,

muzikos ir kino muziejus);

• meno ir kultūros centrai (Šiuolaikinio meno centras, Lietuvos liaudies kultūros

centras);

• bibliotekos (Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka)

Kita klasterizacijos rūšis, išskiriama miestuose, nurodant į tipiškas klasterizacijos taktikas ,

kurias kartoja kūrybiniai verslai kūrybinėse industrijose, siekdami masto ir apimties

ekonomikos, ieškodami tinklaveikos būdų ir aglomeracijos naudos. Tai yra tipiškas

klasterizacijos procesų pavyzdys bet kuriame pramonės sektoriuje.

Kūrybingumas, žinių gamyba, keitimasis informacija (ypač aukštų technologijų)

kūrybinėse industrijose veikiaklasterizacijos formavimąsi turinio kūrimo versle miestuose ar

regionuose. Žemėlapio rengėjams žinomas tokios klasterizacijos atvejis yra kino gamintojų

„Vilniaus kinas“, kuriame susibūrė apie 15 įvairių su kino gamyba susijusių įmonių: –

prodiuserių bendrovės „Idee Fixe“, „Dansu“, „Freaky Production House“, „Art Box“,

postprodukcijos įmonė „Kino komanda“, apšvietimo įmonė „Cinevera“, filmavimo technikos

įmonė „Cineskope“, aktorių atrankos bendrovė „Editos kastingas“. Buvusioje Lietuvos kino

studijoje repetuoja muzikos grupė „Happyendless“. Pastatų komplekso kieme apleistą kalvę

studija mėgina paversti jaunų operatorių grupė „Čiobreliai“. Dirbtuvėse dirba dailininkai ir

fotografai34.

Deja, dabartinėmis žiniomis ši verslo iniciatyva susiduria su bendrų patalpų paieškos arba

teritorijos, tinkamos klasterio infrastruktūrai įkurti problemomis: senojoje kino studijos

teritorijoje MG Baltic planuoja statyti gyvenamuosius namus. Visas buvusios kino studijų

34 Žr.: Agnė Gintautaitė Verslo žinios 2009.11.28.

47


kompleksas bus nugriautas. Šis atvejis labai aiškiai rodo, kad meno ir verslo integracija

(turima omenyje dviejų skirtingų sričių atstovų tarpusavio susikalbėjimą ir mokėjimą daryti

abiem pusėms naudingus susitarimus – tokius, kurie Ūkio ministro D.Kreivio pamąstymais

jau 2015-siais sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų Lietuvos eksporto struktūros) yra tik

teorinė galimybė, o ne reali tikrovė. Buvusios „Saulėtekio studijos“, o dabar „Vilniaus kino

klasterio“ iniciatorių siūlymu, tokio klasterio infrastruktūra galėtų tapti Pelesos g. ½ esantis

senasis Vilniaus Taksi parkas (projektas Sovietų Sąjungos laikais apdovanotas Lenino

premija už sėkmingus architektūrinius sprendimus). Šiuo metu Vilniaus kino klasterio kūrėjai

pasirinko dalinį sprendimą ir nuomojasi patalpas gamybai iš Vilniaus savivaldybės

Kirtimuose, tačiau klasterio dalyvių – atskirų įmonėlių ofisai liko išsibarstė miesto centre.

Nesant galimybei klasterio kūrėjams gauti ilgalaikę nuomą senojo taksi parko patalpų, išeitis

būtų šalia jau išnuomotų patalpų gamybai esančių privačių teritorijų prijungimas. Toks

prijungimas būtų įmanomas tarpininkaujant savivaldybei dėl privačių teritorijų mainų:

pasiūlant savininkams patrauklias nuomai patalpas komerciškai patraukliose Vilniaus vietose.

Kultūriniai miesto rajonai

Kaip ypatingas klasterio tipas išskiriami kultūriniai miesto rajonai, kuriantys savo produktų

prekės ženklą ir naudojantys jį vietos gamintojų apsaugai35. Tokie rajonai išnaudoja

tinklaveiką, aglomeraciją ir kooperaciją tarp įmonių, be kurių klasterizacija negalima, bet tuo

pačiu dar naudojasi intelektinės nuosavybės teise, formalizuodami ir apsaugodami savo

prekės ženklo tapatumą. Italijoje išskiriama daug tokių kultūrinių rajonų (cultural districts),

nurodant būdingas charakteristikas: savitas rajono kultūros paveldas, susijęs ne tik ir su

gamyba, kuri vyksta rajone, bet ir gyventojų gyvensena.36

Prie tokio klasterio tipo sąlyginai būtų galima priskirti Užupio kvartalo gyventojų

pastangas formuoti Užupio kaip menininkų bendruomenės, turinčios savitą gyvenimo stilių,

būdingus kvartalui produktus ar paslaugas, įvaizdį, o taip pat dar tik padėjusį formuotis

kvartalą Naujamiestyje, Švitrigailos g.29, buvusioje karinio tipo gamykloje37. Socialiniame

tinkle kvartalas pozicionuoja save kaip menų fabriką „Loftas“ (įkurtas 2009-12-31), kultūros

centrą, po kurio stogu telpa vizualinių menų, muzikos, kino, teatro, mados, šokio

eksperimentai, edukaciniai seminarai, tarpdisciplininės meno formos, alternatyvaus sporto

rūšys, derinama pop ir alternatyvioji kultūra. Iš esmės abiejų kvartalų misijos panašios: jose

35 Žr.: Throsby D.2010. The Economins of Cultural Policy. Cambridge UP.36 Žr.: Nuccio M., Fanoni S. 2010. Which culture for which district? 16th International Conference on Cultural Economics. Copenhagen, 9-12 June 201037 Žr.: http://www.facebook.com/loftasvilnius

48

http://www.facebook.com/loftasvilnius


kalbama apie šiuolaikinės kultūros tarp jaunų žmonių populiarinimą, skatinimą įsitraukti į

kūrybą, taip pat keliamas tikslas ugdyti bendruomenės kultūringumą ir Lietuvos menininkų

saviraišką, tokiu būdu prisidedant prie Vilniaus miesto kaip kultūringos sostinės įvaizdžio

kūrimo38. Vilniaus Užupio kvartalas pozicionuoja save kaip lietuvišką Monmartrą arba

menininkų kvartalą39.

Šie kultūriniai kvartalai formuojasi remdamiesi klasikinėmis miesto džentrifikacijos

priemonėmis, kurios sėkmingai buvo pritaikyto daugelyje JAV miestų 20a. viduryje, o vėliau

papilto po daugelį Europos miestų. Daugiausia naudos iš kuriamo kvartalo meninio įvaizdžio

gauna nekilnojamo turto plėtotojai ir smulkusis viešojo maitinimo įstaigų verslas, kadangi

kvartalai yra patrauklios lankymo vietos vietos miesto gyventojams ir turistams.

Vilniaus kūrybinių industrijų įmonių ir organizacijų tyrimas

(atliktas 2010m. rugpjūčio 20-rugsėjo 22d.d.)

Iki šiol nei Lietuvoje, nei Vilniaus mieste nebuvo atliktas tyrimas, kurio tikslas būtų

išsiaiškinti, ar vietos savivaldos steigiami kūrybinių industrijų inkubatoriai yra linkę į

klasterizaciją, būdingą tradicines ekonomines veiklas vykdančioms inovatyvioms ir

pažangioms įmonėms, į kokias ir pretenduotų steigiami verslo ar menų inkubatoriai. Lietuvoje

yra gerai žinomi verslo inkubatorių pavyzdžiai, kurių paskirtis yra padėti įsibėgėti

inovatyviems ar naujiems, perspektyviems rinkos požiūriu, verslams ir kurie tiesiogiai

prisideda prie naujų produktų kūrimo ir pasirodymo rinkoje.

2009.10.15d. Ūkio ministerijos tinklapyje buvo paskelbta, kad Ūkio ministras Dainius

Kreivys įsakymu patvirtino Valstybės planuojamų menų inkubatorių plėtros projektų sąrašą.

Sąraše 9 projektai, kurių bendra preliminari vertė – 68,6 milijono litų. Pasak ūkio ministro,

parama menų inkubatoriams siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pradedantiems verslą,

skatinti kūrybingus šalies žmones ieškoti meno ir verslo sintezės galimybių, žengti į

užsienio rinkas. Ministras kelia ambicingą tikslą, kad intelektinės paslaugos ir turizmas, kartu

paėmus, jau 2015-siais sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų Lietuvos eksporto struktūros.

Anot jo, šią viziją įgyvendinti padės ir menų inkubatoriai, kurie gali būti kaip tik ta vieta,

kur kūrybinių industrijų atstovai randa terpę kurti paslaugas, vertinamas tiek Lietuvoje,

tiek užsienyje.40

38 Ibidem39 Žr.: http://www.uzupiozinios.lt/index.php?option=com_content&task=blogcategory&id=34&Itemid=7640 Žr.: http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/ziniasklaidai/detail.php?ID=26653&phrase_id=13808

49

http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/ziniasklaidai/detail.php?ID=26653&phrase_id=13808

http://www.uzupiozinios.lt/index.php?option=com_content&task=blogcategory&id=34&Itemid=76


Atlikus visų Vilniuje esančių menų inkubatorių misijos ir siekių analizę, peršasi išvados,

kad ne visi inkubatoriai savo veiklą supranta, kaip Ūkio ministras D.Kreivys. Dauguma

Vilniuje įkurtų menų inkubatorių41 prisistato kaip kūrybinių industrijų klasteriai, kaip antai

Užupio meno inkubatorius (UMI), įvardinantis save kaip pastoviai veikiantį meninį, socialinio

integravimo centrą ir erdvę meninių idėjų gimimui, plėtojimui ir realizavimui42; arba 2008 m.

gruodžio 23 d. Lietuvos architektų sąjungos įkurtas Architektūros centras, sumanytas kaip

kūrybinių industrijų parkas (iš esmės kaip klasteris). Šis architektų sukurtas parkas savo

misiją įvardina kaip „kultūros, mokslo ir verslo inovacijas ir integraciją puoselėjančios

terpės formavimą, šalies ir užsienio kūrybinių meno, verslo ir mokslo centrų

bendradarbiavimo skatinimą, visuomenės lavinimą architektūros ir kitų kultūros rūšių

srityse, tvarios Lietuvos miestų plėtros propagavimą, rūpinimąsi aukšta architektūros kokybe,

socialinio gyvenimo kokybės gerinimą ir ekonominio šalies pajėgumo didinimą43.

Dar vienas seniai veikiantis (dabartinėse patalpose pradėjo veikti 2002m.) ir gerai žinomas

ne tik Vilniuje, bet Lietuvoje menų inkubatorius Menų spaustuvė savo tikslais vadina

„kūrybingos visuomenės ugdymą, Lietuvos kultūros ir Lietuvos per kultūrą naujinimą“ bei

„gerų idėjų sėklų, novatoriško mąstymo daigų priėmimą bei neatrastų talentų vešėjimo terpės

kūrimą“, o ir net tapimą/buvimą „visų kūrybingų Vilniaus sielų susitikimo tašku“44.

Galiausiai, naujausias (kaip prisistato pats – dar tik kuriamas) Audiovizualinių menų

industrijos inkubatorius (AMII) siekia „sukurti modernią Kino ir TV aukščiausios

kvalifikacijos specialistų rengimo infrastruktūrą bei studijas baigusių jaunų profesionalų

tobulinimosi galimybę bei ilgainiui skatinti jaunųjų šios srities specialistų verslumą“45. Anot

inkubatoriaus iniciatorių, AMII atliks dvilypę funkciją: tobulins jaunųjų audiovizualinių menų

industrijos specialistų edukacijos sistemą bei skatins ir sudarys sąlygas verslumui šios srities

rinkoje.

Atlikus minėtų inkubatorių atstovų apklausą, kurios vienas iš tikslų buvo išsiaiškinti

inkubatorių kaip galimų kūrybinių klasterių centrų partnerystės ryšių pobūdį ir ryšių įvairovę,

paaiškėjo, kad dauguma menų inkubatorių partneriai yra jų finansavimą aprūpinančios

valstybinės organizacijos ir giminingos jiems menų organizacijos bei sąjungos:

41 Įvade jau minėjome, kad iš 9 Ūkio ministerijos numatytų finansuoti meno inkubatorių, net 4 yra Vilniuje.42 Žr.: Užupio inkubatoriaus prisistatymą adresu: http://www.umi.lt/apie-mus/

43 Žr.: Architektūros centro prisistatymą adresu: http://www.architektusajunga.lt/LT.php?content=news&Id=149&PHPSESSID=0bd3d769490b9cc27f706cd6fcdebf6e

44 Žr.: Menų spaustuvės tinklapis: http://www.menuspaustuve.lt/index.php?lng=LT&content=page&id=151

45 Žr.: http://server.uzupiozinios.lt/kurybinesindustrijos/?p=1225

50

http://server.uzupiozinios.lt/kurybinesindustrijos/?p=1225




http://www.menuspaustuve.lt/index.php?lng=LT&content=page&id=151

http://www.architektusajunga.lt/LT.php?content=news&Id=149&PHPSESSID=0bd3d769490b9cc27f706cd6fcdebf6e

http://www.architektusajunga.lt/LT.php?content=news&Id=149&PHPSESSID=0bd3d769490b9cc27f706cd6fcdebf6e

http://www.umi.lt/apie-mus/


Organizacija

Anketos klausimas

Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“

Menų spaustuvė

Užupio meno inkubatorius

Užupis Creative Cluster

Bendruomenių santykių konsultacija

Penkios įmonės/ organizacijos, svarbiausios Jūsų veiklai

Kultūros ministerija;

Švietimo ministerija;

Lietuvos architektų sąjunga

LR Kultūros ministerija;

Vilniaus m. savivaldybė;

Įstaigos, kurioms ir buvo kuriama organizacija;

Šalies kūrėjai;

Užsienio partneriai (institucijos, fondai ir pan.)

Vilniaus miesto savivaldybė;

Užupio bendruomenė;

Užsienio reikalų ministerija;

Klientai (menininkai);

Konsultantai

Laisvai samdomi KI profesionalai

Duomenys neteikiami

Trys įmonės/organizacijos/ asmenys, su kuriais bendradarbiavote paskutiniu metu (sudarėte sutartį, dalyvavotebendroje prekybos parodoje, dalijotės įranga ar paslaugomis) irbendradarbiavimo būdas

Lietuvos architektų sąjunga;

Vilniaus dailės akademija;

Lietuvos architektūros fondas

LR Kultūros ministerija;

Vilniaus m. savivaldybė;

Įstaigos ir kūrėjai, kurių veikla buvo pristatyta organizacijos patalpose

Su menininkų asociacija "Tiltas": rengėme dailės projektus, parodas;VšĮ "Bendruomenių santykių konsultantai": rengėme plėtros projektą ES finansavimui gauti;

UAB "Užupio koliažai": parengėme galerijos komercializacijos projektą

Duomenys neteikiami

Duomenys neteikiami

Tris tos pačios kaip ir Jūsų KI pogrupio įmones/organizacijas, kurias Jūs laikote lyderiais

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras;

Lietuvos inovacijų ir technologijų institutas;

Dizaino

Klaipėdos tabako fabrikas

VšĮ „Menų spaustuvė“;

Lietuvos dailininkų sąjunga;

Šiuolaikinio meno centras

Duomenys neteikiami

Duomenys neteikiami

51


inovacijų centras Titanikas

Verslo asociacijos ar profesinės/ kūrėjų)organizacijos, kurioms Jūs priklausote

Nepriklauso

Trans Europe Halles (TEH);

Informal European Theatre Meeting (IETM)

Užupio kūrybinių industrijų klasteris;

Menininkų asociacija „Tiltas“;

Užupio bendruomenė

Nepriklauso

Asociacija „Užupis Creative Cluster“

Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ svarbiausi partneriai yra dvi

ministerijos ir Architektų sąjunga, kuri įsteigė parką, o partneriai su kuriais bendradarbiavo

paskutiniu metu - vėl gi ta pati „motininė „Architektų sąjunga, VDA ir Lietuvos architektūros

fondas. Ryšių su verslu nebuvimą rodo tai, kad centras nepriklauso jokiai verslo asociacijai.

Visi partneriai ir lyderiai yra vietiniai, vadinasi klasteriu pretenduojantis tapti „Architektūros

centras“ yra vietinės reikšmės ir neturi galimybių paskatinti užsienio eksporto. Šiame

inkubatoriuje stipriau išreikšta horizontali dimensija, kuri nurodo, kad jį sudaro Kūrybinių

paslaugų pogrupio (ir dar siauriau – architektūros paslaugų) įmonės, gaminančios panašius

produktus, tačiau neišreikšta vertikali dimensija, kuri paprastai apima įmones gaminančias

papildančius vienas kitą produktus ir kompetencijas, kas teikia privalumų vykstant intensyviai

sąveikai klasteryje ir formuoja nepriklausomų dalyvių tinklus.

Menų spaustuvės svarbiausi partneriai yra LR Kultūros ministerija; Vilniaus m.

savivaldybė; „įstaigos, kurioms ir buvo kuriama organizacija“ (savo misijoje inkubatorius

teigia, kad siekia „ ugdyti kūrybingą visuomenę“ bei globoja „neatrastus talentus“, todėl

neaišku, kurioms įstaigoms organizacija kurta). Tikėtina, kad tos įstaigos gali būti išvardintos

Menų spaustuvės tinklapyje bičiulių sąraše - visos pagrindinės valstybinės kultūrą ir menus

remiančios organizacijos: Lietuvos respublikos kultūros ministerija, Vilniaus miesto

savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas, Tarptautinių kultūros programų

centras, Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras, Lietuvos šokio informacijos

centras , kino centras „Skalvija“. Tiesa, tarp bičiulių yra ir verslo įmonės: bendrovė „Vilniaus

energija“, radijas, „Opus 3“, Vilniaus diena, internetinė svetainė Eb.lt. Šalia bičiulių išvardinti

kūrėjai, su kuriais Menų spaustuvė bendradarbiauja46, tačiau sąraše nėra kūrėjų, kurių

projektus inkubatorius padėjo įgyvendinti: neaišku, kokie yra atrankos kriterijai ir kas iš

kūrėjų yra įvardinti kaip partneriai (anketoje įvardinta lakoniškai „šalies kūrėjai“).

46 Žr.: http://www.menuspaustuve.lt/index.php?lng=LT&content=authors

52

http://www.menuspaustuve.lt/index.php?lng=LT&content=authors


Lyginant su kitais apklausoje dalyvavusiais Vilniaus menų (arba kitos paskirties)

inkubatoriais, Menų spaustuvė turi stiprius užsienio partnerius, kurių funkcijos panašios į tas,

kurias atlieka Menų spaustuvė47: vadinasi šis inkubatorius bent jau teoriškai gali prisidėti prie

Lietuvos kūrėjų eksporto, kaip yra suplanuota Ūkio ministerijos ūkio strategijoje. Vis dėl to

krinta į akis, kad tarp partnerių ir bičiulių nefigūruoja kiti Vilniaus m. teatrai, meno galerijos,

inkubatoriai ir menininkus ugdančios organizacijos: tai būtų galima traktuoti kaip

inkubatoriaus uždarumą . Klasterius analizuojančioje mokslinėje literatūroje toks uždarumas

ir apsiribojimas ribotu partnerių skaičiumi aiškinamas kaip kliūtis tolimesniam klasterio

augimui48. Klasterio atvirumo laipsnis turi būti pakankami platus, kad suteiktų maksimalias

galimybes išorinėms inovacijoms ir augimui.

Užupio meno inkubatorius yra trečias Vilniuje esantis menų inkubatorius, gavęs Europos

Sąjungos (ES) paramos lėšas. Tarp svarbiausių penkių šio inkubatoriaus partnerių vardijami

Vilniaus miesto savivaldybė; Užsienio reikalų ministerija; Užupio bendruomenė; klientai

(menininkai), konsultantai. Pagal atsakymus į anketos klausimus paskutiniai svarbiausi

projektai šiame inkubatoriuje buvo daromi su menininkų asociacija "Tiltas" (dailės projektai,

parodas); VšĮ Bendruomenių santykių konsultantai (plėtros projektai ES finansavimui gauti) ir

UAB "Užupio koliažai" (galerijos komercializacijos projektas). Prie savo KI pogrupio lyderių

Užupio inkubatorius priskyrė VšĮ Menų spaustuvę, Lietuvos dailininkų sąjungą ir Šiuolaikinio

meno centrą - su nedidelėmis išimtimis Menų spaustuvei, visi nurodyti lyderiai yra menų

organizacijos, užsiimančios vizualaus meno (išskyrus Menų spaustuvę) sklaida ir švietimu.

Verslo asociacijomis, prie kurių priskyrė save inkubatorius įvardintos Užupio kūrybinių

industrijų klasteris; Menininkų asociacija Tiltas ir Užupio bendruomenė. Apibendrinus

partnerius, lyderius ir narystę asociacijoje, matome, kad Užupio meno inkubatorius mažai

susijęs su verslu, o daugiau su menus remiančiomis valstybinėmis institucijomis bei kitomis

menų organizacijomis, todėl meno ir verslo integravimo tikimybė ir to bendradarbiavimo

rezultatų virtimas Lietuvos eksportu yra daugiau teorinė, nei reali. Tarp partnerių nefigūruoja

Vilniaus miesto turizmo veiklas plėtojančios įmonės: daugelyje bukletų apie Vilnių, Užupis

pristatomas kaip turistus traukiantis Vilniaus kvartalas, kurio ašis yra Užupio meno

inkubatorius. Peršasi išvada, kad Užupio meno inkubatorius kol kas neišnaudoja

47 TransEuropeHalles (TEH) organizacija, vienija menininkų bendruomenes, įsikūrusias buvusiuose fabrikuose, gamyklose ar kitose neformaliose erdvėse. TEH tinklą sudaro įvairūs kultūros centrai, puoselėjantys tiek profesionalųjį, tiek mėgėjų meną bei vienijantys įvairias meno rūšis po vienu stogu. Vienintelė TEH narė Lietuvoje – VšĮ „Menų spaustuvė“.48 Žr.: Granovetter M.1973. “The strength of weak ties,” American Journal of Sociology, 78:1360–80; Scott A. J. 1998. Regions and the World Economy: The Coming Shape of Global Production, Competition, and Political Order, Oxford and New York: Oxford U P.

53


klasterizacijos galimybių kurti sąveikas su įvairiomis kultūrinio turizmo sektoriaus paslaugas

teikiančiomis įmonėmis ir kitomis giminingomis kūrybinių industrijų įmonėmis, todėl nėra

toks reikšmingas Vilniaus miesto kultūrinio turizmo centras, koks galėtų tapti, turint omenyje

jau keletą metų sėkmingai formuojamą Užupio kaip kultūrinio menininkų kvartalo įvaizdį.

Į lentelę palyginimui buvo įtrauktos anketą pildžiusios įmonės, kurių pavadinimai

tiesiogiai nurodo į kūrybinių industrijų veiklas ir tuo pačiu klasterizacija – Užupio Creative

Cluster ir Bendruomenių santykių konsultacija. Deja, daugumoje atsakymų į klausimus

figūravo standartinis „duomenys neteikiami“, kas verčia abejoti ne tik, kad įmonės vykdo

veiklas, į kurias nurodo jų skambūs pavadinimai ir jos yra ne tik neatviros, bet veikia kaip

Sovietų Sąjungos laikų karinės gamyklos, garsėjančios ypatingu uždarumu. Tuo pačiu kyla

abejonių, ar iš viso tose įmonėse vykdomos realios kūrybinių industrijų pobūdį atitinkančios

veiklos.

Paskutinis menų inkubatorius, kuriam Ūkio ministerija skyrė Europos Sąjungos (ES)

paramos lėšas - Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius (AMII) į apklausoje visai

nedalyvavo, nors buvo asmeniškai kreiptasi į AMII iniciatorius ir įgyvendintojus. Gal būt

pagrindinė tokio nusišalinimo priežastis – pradinis kūrimosi etapas inkubatoriaus, kai dar nėra

ne tik jokios klasterizacijos, bet aiškių partnerių ir veiklų.

Apibendrinant visų lentelėje lygintų inkubatorių pateiktus duomenis, galima būtų daryti

išvadą, kad Kūrybinių industrijų centrai – menų inkubatoriai Vilniuje turi gana ribotą

partnerių ratą (dažniausiai finansavimą teikiančios valstybinės institucijos) ir silpnus

partnerystės ryšius su kitais Vilniaus KI pogrupiais. Kaip jau minėjome aukščiau,

analizuodami kūrybinio klasterio specifiką, labai panaši kūrybinių žmonių grupė/grupės

negali tapti kūrybinio klasterio pagrindu, nes klasterizacijai yra svarbi kritinė masė ir

įvairovė. Menas ir kultūra veikia kaip visuma, kai skirtingi žmonės ir industrijos stimuliuoja

vieni kitus. Visi minėti Vilniaus menų inkubatoriai neturi partnerystės ryšių su Lietuvos

pramonės gamintojais arba tradiciniais amatais: integracija tarp meno ir verslo nėra plėtojama.

Vadinasi, tikėtina, kad visi Vilniaus menų inkubatorių remiami kūrėjai gali turėti sunkumų

patekti ne tik į vietinę, bet ir į užsienio rinkas. Trumpai tariant, visus Vilniaus menų

inkubatorius būtų galima pavadinti atskirus menus (menų grupes) ir menininkus remiančiomis

organizacijomis, o ne kūrybinio klasterio branduoliais.

Daug klausimų kyla analizuojant Užupio menų inkubatorių, kuris turi didžiausią galimybę

tapti Užupio kvartalo kultūrinio turizmo klasteriu, tačiau šio inkubatoriaus atstovų pateiktų

duomenų analizė rodo, kad inkubatorius neturi veiklų, kurios liudytų apie tokią klasterizaciją:

svarbiausi partneriai yra valstybinės finansavimą inkubatoriui teikiančios organizacijos arba

54


vietos menininkai. Inkubatoriaus tinklapyje nurodyti ir partneriai Gruzijoje, Suomijoje,

Šveicarijoje, Norvegijoje ir Ukrainoje49, bet tarp svarbiausių partnerių jie nefigūruoja, todėl

neaišku kokio pobūdžio partnerystė plėtojama ir kiek ji naudinga Vilniaus miesto kultūrinio

turizmo plėtrai ar inkubatoriaus proteguojamų kūrėjų eksportui.

Kalbant apie kūrybines industrijas, būtina įvertinti vietos faktorius, t.y. vietos kultūros

brandą ir savitumą, kuris lemia kūrybinio klasterio klestėjimą. Tačiau dar svarbiau yra

kūrybinių industrijų nauda, siejama su jų gebėjimu įsitraukti į žmonių gyvenimą ir kultūrą.50

Prisimenant kūrybinių industrijų abėcėlę, kūrybos industrijų vystymas susijęs ne tik su

apleisto bei nebenaudojamo paveldo atstatymu bei pritaikymu naujoms reikmėms, bet veikia

miestų ir regionų plėtrą, nes gerina vietos įvaizdį bei didina galimybes pritraukti daugiau

turistų.

Pagal Beaumont T. 2003. „Kūrybinių industrijų plėtra šiaurės rytų Anglijoje“51

Vėlgi verta prisiminti senas tiesas, kad kūrybinės industrijos gali daryti milžinišką

ekonominį poveikį, tačiau įmanomas jis bus tik tada, kai šios kūrybos industrijos pajėgs

įsitraukti į unikalią fizinę, socialinę, politinę aplinką bei reikšmes, kurios ir formuoja šalį.52

49 Žr.: http://www.uzupiozinios.lt/index.php?option=com_content&task=blogcategory&id=34&Itemid=76

50 Žr.: Miles S. 2003. Kūrybinės ir kultūrinės investicijos bei gilias šaknis turinčio identiteto atgaivinimas // Kūrybinės industrijos: galimybė Europoje ir Europai. Konferencijos medžiaga (Vilnius, 2003 m. spalio 27-28 d.). – Vilnius: Europos kultūros programų centras.51 Žr.: Beaumont, P. 2003. Kūrybos industrijų plėtra šiaurės rytų Anglijoje. 2007.05.1052 Žr.: Miles S. 2003. Kūrybinės ir kultūrinės investicijos bei gilias šaknis turinčio identiteto atgaivinimas // Kūrybinės industrijos: galimybė Europoje ir Europai. Konferencijos medžiaga (Vilnius, 2003 m. spalio 27-28 d.) – Vilnius: Europos kultūros programų centras.

55

http://www.uzupiozinios.lt/index.php?option=com_content&task=blogcategory&id=34&Itemid=76


Vietovės tapatumo ir įvaizdžio gerinimas yra svarbi kūrybinio klasterio mieste plėtojimo

kryptis – dažnai tai siejama su galimybe brandinti kūrybines industrijas tam tikrose miesto

dalyse, nurodant į kultūrinius kvartalus. Tokiems miesto kultūriniams kvartalams būdingas

erdvinis veiklų sukibimas, o ne tik kūrybinė atmosfera. Miestų tyrėjai, analizuodami

kultūrinės klasterizacijos strategijas mieste (be Vilniuje ir Lietuvoje geriausiai įsisavintos senų

pastatų panaudojimo strategijos), nurodo tokias menų ir kultūros kaip miesto atgaivinimo

ištekliaus strategijas ir politikos prioritetus: kultūros įvairovės ir demokratijos skatinimą;

rinkodaros strategijų, naudingų turizmui kūrimą; labiau verslinio požiūrio į kultūrą/menus ir

novatoriškumo/ kūrybiškumo skatinimą.53

Vilniaus mieste galima išskirti jau minėtą miesto senamiesčio ir centro kultūrinį meno ir

kultūros paveldo įstaigų kvartalą, kuris yra didžiausias turizmo traukos centras ir turi gerai

išplėtotas rinkodarą, skirtą turizmui. Kiti kultūriniai kvartalai – Užupio ir Naujamiestyje

(Švitrigailos g.29) besiformuojantis Loftų kvartalai dar tik formuoja savo tapatumą ir įvaizdį,

todėl kalbėti apie turistų srautus dar ankstoka. Abu kvartalai savo tapatumo formavimui

panaudoja meninius-kūrybinius miesto išteklius, panašiai pozicionuoja save. Tikintis, kad

ateityje šie kvartalai išaugs į kūrybinių klasterių branduolius, reikėtų daugiau dėmesio skirti

ne tik įvaizdžio formavimui, bet ir naujų (įvairesnių, papildančių menines-kūrybines veiklas)

partnerių paieška, plėtoti sąveikų įvairovę (tame tarpe įtraukiant tradicinius miesto verslus ir

gamintojus). Galiausiai, keliant tikslą tapti konkurencingais ne tik vietiniame kontekste

(Vilniaus mieste ir Lietuvoje), o ir pasaulyje (pradžiai užtektų Rytų bei Vidurio Europos

šalių), reikėtų stiprinti kultūros kvartalo išskirtinumą, kuriant intelektinės nuosavybės

produktus. Tas pats pasakytina apie vidinę klasterių specializaciją – dabartiniame etape abu

kultūros kvartalai savo veiklos pobūdžiu yra daugiau panašūs, nei skirtingi.

Siekiant įvertinti kūrybinių industrijų įmonių ir organizacijų požiūrį ir savivoką į tai, kaip

jos pačios supranta savo vykdomų veiklų daromą įtaką Vilniaus miestui, anketoje buvo

pateiktas atatinkamas klausimas. Atsakymai buvo analizuojami atsižvelgiant į

įmonės/organizacijos priklausomybę kūrybinių industrijų pogrupiui ir pagal įmonės formą

(AB, UAB, VšĮ, VĮ, BO, NVO, Iį, individuali veikla).

Priklausomai nuo įmonės tipo savo vaidmenį miestui įvardijo sekančiai:

53 Žr.: Mommass H. 2004. Cultural Clusters and the Post-industrial City: Towards the Remapping of Urban Cultural Policy - Urban Studies 41 No.3.

56


57

Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Labai svarbu

Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Svarbu

Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Turi įtakos

Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Nesvarbu

Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Visiškai nesvarbu

Pritraukia užsienio investicijas / Labai svarbu

Pritraukia užsienio investicijas / Svarbu

Pritraukia užsienio investicijas / Turi įtakos

Pritraukia užsienio investicijas / Nesvarbu

Pritraukia užsienio investicijas / Visiškai nesvarbu

Skatina turizmą / Labai svarbu

Skatina turizmą / Svarbu

Skatina turizmą / Turi įtakos

Skatina turizmą / Nesvarbu

Skatina turizmą / Visiškai nesvarbu

Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Labai svarbu

Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Svarbu

Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Turi įtakos

Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Nesvarbu

Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Visiškai nesvarbu

Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Labai svarbu

Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Svarbu

Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Turi įtakos

Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Nesvarbu

Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Visiškai nesvarbu

Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Labai svarbu

Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Svarbu

Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Turi įtakos

Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Nesvarbu

Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Visiškai nesvarbu

Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Labai svarbu

Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Svarbu

Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Turi įtakos

Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Nesvarbu

Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Visiškai nesvarbu

Mažina socialinę atskirtį / Labai svarbu

Mažina socialinę atskirtį / Svarbu

Mažina socialinę atskirtį / Turi įtakos

Mažina socialinę atskirtį / Nesvarbu

Mažina socialinę atskirtį / Visiškai nesvarbu

Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Labai svarbu

Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Svarbu

Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Turi įtakos

Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Nesvarbu

Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Visiškai nesvarbu

0 % 10 % 20 % 30 %

Kaip, jūsų manymu, Jūsų įmonės (organizacijos) veikla prisideda prie Vilniaus miesto klestėjimo

Akcinė bendrovėUždaroji akcinė bendrovėViešoji įstaigaValstybinė įmonėBiudžetinė organizacijaAsociacija (NVO)Individuali įmonė (Iį, Pį, KŪB, TŪB)Individuali veiklaKita


Atsakymų analizė parodė, kad viešosios miesto įstaigos pabrėžia išimtinai kultūrinį poveikį

miesto gyvenimui: savo vaidmenį suvokia kaip miesto kūrybinės atmosferos kūrimą ir

skatinimą (24% atsakė, kad tai labai svarbu); miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimą (21%

atsakė, kad tai labai svarbu); kultūros demokratijos ir įvairovės skatinimą (27% atsakė, kad tai

labai svarbu) ir miestiečių skonio menams bei kultūrai ugdymą (28% atsakė, kad tai labai

svarbu).

Uždaros akcinės bendrovė daugiau akcentuoja ekonominę savo veiklų įtaką miestui: t.y.

didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas (16% atsakė, kad tai labai svarbu, o 11% atsakė,

kad svarbu); pritraukia užsienio investicijas (9% atsakė, kad tai labai svarbu, o 7% atsakė, kad

svarbu), tačiau nemažai UAB gana aiškiai suvokia, kad prisideda ir prie miesto tapatumo ir

įvaizdžio stiprinimo (9% atsakė, kad tai labai svarbu, o 7% atsakė, kad tai svarbu); kūrybinės

atmosferos kūrimo ir skatinimo (11% atsakė, kad tai labai svarbu). Kitų įmonių tipų

atsakymai neparodė aiškesnė pozicijos minėtu klausimu.

Priklausomai nuo kūrybinių industrijų pogrupio, įmonės ir organizacijos savo vaidmenį

miestui įvardijo sekančiai:

58


59

Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Labai svarbu

Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Svarbu

Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Turi įtakos

Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Nesvarbu

Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Visiškai nesvarbu

Pritraukia užsienio investicijas / Labai svarbu

Pritraukia užsienio investicijas / Svarbu

Pritraukia užsienio investicijas / Turi įtakos

Pritraukia užsienio investicijas / Nesvarbu

Pritraukia užsienio investicijas / Visiškai nesvarbu

Skatina turizmą / Labai svarbu

Skatina turizmą / Svarbu

Skatina turizmą / Turi įtakos

Skatina turizmą / Nesvarbu

Skatina turizmą / Visiškai nesvarbu

Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Labai svarbu

Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Svarbu

Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Turi įtakos

Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Nesvarbu

Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Visiškai nesvarbu

Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Labai svarbu

Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Svarbu

Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Turi įtakos

Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Nesvarbu

Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Visiškai nesvarbu

Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Labai svarbu

Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Svarbu

Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Turi įtakos

Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Nesvarbu

Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Visiškai nesvarbu

Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Labai svarbu

Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Svarbu

Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Turi įtakos

Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Nesvarbu

Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Visiškai nesvarbu

Mažina socialinę atskirtį / Labai svarbu

Mažina socialinę atskirtį / Svarbu

Mažina socialinę atskirtį / Turi įtakos

Mažina socialinę atskirtį / Nesvarbu

Mažina socialinę atskirtį / Visiškai nesvarbu

Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Labai svarbu

Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Svarbu

Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Turi įtakos

Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Nesvarbu

Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Visiškai nesvarbu

0 % 10 % 20 % 30 %

Kaip, jūsų manymu, Jūsų įmonės (organizacijos) veikla prisideda prie Vilniaus miesto klestėjimo

Muziejai, bibliotekos, archyvai, ekspozicijosAmataiFestivaliai, šventės, mugėsVaizduojamieji menai (tapyba, skulptūra, fotografija, antikvariatas)Scenos menai (teatras, šokis, gyva muzika, cirkas)Knygos, žurnalai, laikraščiaiFilmai televizija, radijasPrograminė įranga, video žaidimai, skaitmeninis turinysDizainas (interjero, grafinis, mados, aksesuarų)Kūrybinės paslaugos (architektūra, reklama, turizmas, skaitmeninės kūrybos paslaugos)


Kūrybinių industrijų įmonės Vilniuje nėra pakankamai atviros ir turi sunkumų patekti į

rinkas. Jų absorbcijos galimybes taip pat neatrodo labai stiprios, kas tampa kliūtimi

tolimesniam augimui ir gali sukelti grėsmę ilgalaikiam klasterio klestėjimui.

Dauguma klasterizacijos procesus tyrinėjančių mokslininkų pastebi, kad jungimosi į

klasterius nauda yra įmonių, dalyvaujančių klasteryje konkurencingumo didėjimas (galimybė

sumažinti gamybos kaštus), platesnės galimybės naudotis naujomis technologijomis ir

žiniomis, kurios cirkuliuoja tarp klasterio dalyvių, o taip pat galimybė specializuotis ir

papildyti vienai kitą.

Siekiant įvertinti kaip šią situaciją supranta Vilniaus KI įmonių atstovai, buvo siekiama

išsiaiškinti požiūrius į pažangos ir konkurencingumo veiksnius.

Kaip teigiama daugumoje klasterius analizuojančių ataskaitų ir mokslinių publikacijų,

jungimasis į klasterius yra naudingas įmonėms, dalyvaujančioms klasteryje - didėja jų

konkurencingumas (sumažinant gamybos kaštus), atsiranda platesnės galimybės naudotis

naujomis technologijomis ir žiniomis, kurios cirkuliuoja tarp klasterio dalyvių, o taip pat

galimybė specializuotis ir papildyti vienai kitą. Siekiant įvertinti kaip šią situaciją supranta

Vilniaus kūrybinių industrijų įmonių atstovai, anketoje buvo pateikti klausimai apie požiūrį į

pažangos ir konkurencingumo veiksnius.

Apklausoje dalyvavo ir į anketos klausimus (nors ne visus, buvo gana daug atsakymų,

kurie konstatavo, kad duomenys neteikiami arba yra komercinė paslaptis) 82 įmonės.

Pagal kūrybinių industrijų pogrupį, jos pasiskirstė sekančiai:

60


Pagal veiklos trukmę apklausoje dalyvavusios kūrybinių industrijų įmonės pasiskirstė

sekančiai:

Pagal darbuotojų skaičių, tenkantį vienai įmonei:

61


Pagal veiklą, kuri įmonėje laikoma svarbiausia (klasifikacija pateikta remiantis kūrybinių

industrijų veikloms siūloma klasifikacija Creative Economy Report 2008):

Pagal apyvartos svyravimą per paskutinius finansinius metus:

62


Anketą pildė šias pozicijas įmonėje užimantys jų atstovai:

Valstybinių organizacijų finansavimas apklausoje dalyvavusių įmonių apyvartoje

sudaro tokią dalį:

63


Į klausimą „Kas, Jūsų nuomone, apsunkina Jūsų pogrupio įmonių (organizacijų)

pažangą ir konkurencingumą?“ atsakymai pasiskirstė sekančiai:

Kaip matome iš atsakymų, daugumą įmonių svarbiausiomis kliūtimis konkurencingumui

įgyti pripažįstąs lėšų ir investicijų stoką (taip mano daugiau nei 60% respondentų), toliau

pagal svarbą seka nepalankių įstatymų veiksnys (taip mano apie 45% respondentų) ; trečias

svarbus konkurencingumo stabdis respondentų nuomone yra neveiksminga pogrupio įmonių

specialistų kvalifikacijos kėlimo sistema (taip mano apie 43% respondentų) ir neišplėtota

Lietuvos gamintojų gaminių rinkodara (taip mano apie 41% respondentų). Specializacijos

poreikis tarp KI įmonių suprantamas pakankamai aiškiai (taip mano apie 40% respondentų).

Apie 35% užpildžiusiųjų anketą galvoja, kad konkurencija jų atstovaujamame KI pogrupyje

yra didelė tiek vidaus, tiek užsienio rinkose.

Aiškumo dėlei, atsakymai į kiekvieną iš klausimo apie įmonių konkurencingumą ir

pažangą stabdančius veiksnius punktų pateikiami atskiruose grafikuose:

64


65


66


67


68


69


Kaip matome iš atsakymų, Vilniaus miesto KI įmonės turi daug problemų, būdingų taip

vadinamai žemo produktyvumo ekonomikai: žemo produktyvumo ekonomikai būdingas

smulkus vietinis lenktyniavimas, kuris paprastai yra susijęs su konkurentų produktų ar

paslaugų imitavimu. Kaina yra vienintelis konkurencinis kintamasis ir įmonės mažina

atlyginimus, kad konkuruotų vietinėje ir užsienio rinkose. Siekiant konkuruoti, naudojama

mažai investicijų.

Išsivysčiusiose ekonomikose lenktyniavimas tarp vietinių įmonių yra stiprus.

Lenktyniavimo pobūdis kinta pereinant nuo žemų atlyginimų į žemas bendrąsias išlaidas. Vis

tai reikalauja atnaujinti gamybos efektyvumą ir paslaugų teikimą. Lenktyniavimo pobūdis

kinta nuo išlaidų link gaminamų produktų diferenciacijos. Kad pasiektų išsivysčiusių šalių

ekonomikos lygį, konkurencija turi sukti nuo imitacijos link inovacijas, nuo mažų investicijų į

dideles investicijas, bet ne tik į fizinį inventorių, o ir į nefizinį (nemedžiaginį) – gebėjimus,

technologijas. Klasteris atlieka svarbų integravimo vaidmenį šiuose perėjimuose.

Paklausos sąlygos namie turi taip pasikeisti, kad įmonės galėtų judėti nuo imitacijos,

žemos kokybės produktų ir paslaugų į konkurenciją dėl diferenciacijos. Žemo produktyvumo

ekonomikose daugiausia dominamasi į užsienio rinkomis, žengimas į priekį reikalauja vystyti

labiau reiklias vietines rinkas. Labiau išsilavinusių ir reiklių klientų buvimas ar atsiradimas

verčia įmones tobulėti ir žvalgytis į dabartį, ką yra sunku daryti užsienio rinkose. Vietinė

paklausa taip pat atskleidžia rinkos segmentus, kuriuose įmonės gali save diferencijuoti.

70


Globalioje ekonomikoje vietinės paklausos kokybė reiškia daugiau, nei jos dydis. Susietų

industrijų klasteriai atlieka centrinį vaidmenį skatindami paklausos pranašumų atsiradimą.

Dar vienas svarbus kintamasis, nurodantis Vilniaus kūrybinių industrijų įmonių

klasterizacijos silpnumą yra savo srities asociacijų nebuvimas arba jau esančių

neveiksmingumas.

Dauguma įmonių atstovų į klausimą „kaip efektyviai pogrupio asociacija ar kitas

analogiškas darinys atstovauja Jūsų įmonės interesams“, atsakymai pasiskirstė sekančiai:

Pagal kūrybinių industrijų pogrupius profesinių asociacijų vertinimas pasiskirstė sekančiai:

71


Išvados

Apibendrinant aukščiau pateiktą Vilniaus meno inkubatorių kaip klasterizacijos atvejų

analizę ir 82 miesto kūrybinių industrijų įmonių ir organizacijų atsakymus, galima daryti

sekančias išvadas:

• Pagrindiniai Vilniaus kūrybinių industrijų klasterizacijos branduoliai yra visi ES

paramą gavę menų inkubatoriai, tačiau daugumai inkubatorių trūksta vizijos, kaip

intensyvinti sąveikas su jau esančiais partneriais ir kurti naujus partnerystės ryšius bei

sąveikas, kurie kurtų didesnę pridėtinę socialinę ir ekonominę vertę ne tik siauram

menų mėgėjų ratui, bet visam miestui.

• Vilniuje jau yra susiformavusios kultūrinių kvartalų užuomazgos – jie galėtų tapti

klasterizacijos centrais. Jau veikiantiems Užupio ir Loftų kvartalams trūksta veiklų

išskirtinumo/diferenciacijos, platesnių partnerystės ryšių su kitų kūrybinių industrijų

pogrupių įmonėmis, o ypač su vietos verslo įmonėmis. Abiejų klasterių ekonominį ir

socialinį paveikumą sustiprintų tampresnis bendradarbiavimas su Lietuvos pramonės

gamintojais ir tradiciniais amatais, o taip pat galimybė kurti sąveikas su mieste

rengiamomis mugėmis, festivaliais ir pan.. Neaiškūs arba nesusiformavę abiejų

kvartalų ryšiai su kitomis ES arba kaimyninėmis Baltijos regiono šalimis, nėra aiškios

rinkodaros ir sąsajų su kultūriniu turizmu, kad verčia abejoti galimybę prisidėti prie

Lietuvos eksporto.

• Tipiškos klasterizacijos , kurias kartoja kūrybiniai verslai kūrybinėse industrijose,

siekdami masto ir apimties ekonomikos, kokia būdinga IT pramonės sektoriuose,

Vilniuje praktiškai nėra, išskyrus nesėkmingą Saulėtekio studijos kino gamybos

klasterį. Atsižvelgiant į klasterio kūrėjams iškilusias problemas, galima daryti išvadą,

kad tradicinio stambaus Vilniaus verslo atstovai nesuvokia kokią pridėtinę ekonominę

vertę gali kurti kūrybiniai verslai ir kuo jie gali būti patrauklūs didelėms investicijoms

ar tapti alternatyva iki šiol populiariausiam Vilniuje nekilnojamojo turto statybos

verslui. Turint omenyje faktą, kad praktiškai visos centrinėje miesto dalyje ir kituose

patrauklesniuose miesto rajonuose žemės valdos yra išpirktos vietos stambaus verslo

atstovų, kurie nesupranta ir nesidomi kūrybinių industrijų kaip verslo galimybėmis,

peršasi išvada, kad kūrybinių industrijų raida patraukliose Vilniaus miesto dalyse gali

susidurti su įsitvirtinimo problema.

72


• Klasteriai skiriasi juos supančiais finansiniais režimais ir susijusių viešų/privačių

sektorių įtrauktumu. Nors dauguma klasterių ir veiklų priklauso nuo viešos paramos,

būtina suvokti, kad daugumai jų tai pereinamasis etapas link privatizuoto arba

„nepriklausomo“ egzistavimo, kuris yra susijęs su įvairiomis koalicijomis tarp

privačių įmonių ir investuotojų. Labai svarbu yra finansavimas iš įvairių šaltinių.

Erdviškai koncentruojamos kultūrinės funkcijos yra vienas dalykas, transformuoti jas į

labiau save-palaikančias aplinkas (milieux) – visai kitas. Tik strategiškai stiprinant

vidinę gamybą ir vertės grandines, taip organizuojant eksporto ir verslo srautą,

klasteriai gali plėtotis į kultūrinį-ekonominį centrą.

• Kūrybinių industrijų įmonės nelinkusios klasterizuotis ir dėl mažo našumo ekonomikai

būdingų priežasčių: pasitikėjimo partneriais stokos; nespecializuotos įmonių veiklos ir

panašių produktų kūrybos/gamybos; konkuravimo dėl mažos rinkos ir nemokėjimo

patekti į platesnes užsienio rinkas; efektyvių lobistinių organizacijų nebuvimo;

verslumo stokos ir pan.. Reikšmingiausia verslo plėtros kliūtimi nurodomas lėšų

stygius ir nepalankūs įstatymai, tačiau kai lobistinės organizacijos veikia efektyviai,

šios problemos vienu ar kitu būdu gali būti sprendžiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad

kaip tokia lobistinė, kūrybinių industrijų įmonių i organizacijų interesus ginanti

organizacija nėra įvardijama nei viena valstybės organizacija (tame tarpe daugumos

VšĮ steigėja – Vilniaus miesto savivaldybė), kurios finansuoja daugumą biudžetinių KI

organizacijų, NVO arba VšĮ mieste. Pagal apklausos rezultatus pusė (51%)

apklaustųjų kūrybinių industrijų įmonių ir organizacijų atstovų laikosi nuomonės, kad

Vilniaus miesto savivaldybė nesudaro palankių sąlygų kūrybinių industrijų veikloms

plėtoti.

73


• Vilniaus miesto kūrybinių industrijų įmonės ir organizacijos silpnai klasterizuojasi dėl

aiškaus lyderio arba koordinacinio centro šioje srityje nebuvo: mieste vyksta labai daug ir

įvairių kūrybinių industrijų veiklų, projektų, renginių, apleistų kvartalų, miesto rajonų ir

pastatų atgaivinimo iniciatyvų, tačiau daugelis jų yra gana chaotiškos, dubliuojasi ir nedaro

ryškesnio poveikio miesto socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, nors sukuria taip

vadinamą kūrybinės aplinkos (milieux) arba kūrybinės klasės efektą, kuris pats savaime jau

gali tapti tinkama terpe kurti didesnę socialinę ir ekonominę vertę turinčius projektus mieste.

74


6. Vilniaus kūrybinių industrijų rūšių lyginamoji apžvalga

KI sektoriaus įmonių skaičiaus Vilniaus mieste analizė

Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis 2009 metais Vilniaus mieste veikė 3213

ūkio subjektų kūrybinių industrijų sektoriuje. Nežiūrint ekonominės krizės ūkio subjektų

skaičius kūrybinių industrijų sektoriuje nuolat augo. Per paskutinius tris metus ūkio subjektų

skaičius KI sektoriuje išaugo 11,2 % nuo 2888 ūkio subjektų 2007 metais iki 3213 ūkio

subjektų 2009 metais. Įmonių subjektų augimo tempai sulėtėjo 2009 metais, tačiau nežiūrint

ekonominės krizės išliko teigiami – 2,03 %. 2008 metais augimo tempai siekė net 9,03 %.

6.1 pav. Kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių skaičiaus dinamika 2007-2009 metais. Šaltinis: LR Statistikos departamentas.

Statistiniai duomenys rodo (žr. pav. 6.1), kad tik Vilniaus mieste iš Lietuvos penkių didžiųjų

miestų 2009 metais buvo stebimas įmonių skaičiaus augimas. Kituose miestuose KI sektoriuje

įmonių skaičius mažėjo. 2009 metais bendrai visoje Lietuvoje KI sektoriuje įmonių skaičius

sumažėjo nuo 6787 iki 6714. Tai sudarė minus 1,9 %. Vilniaus mieste per trejus paskutinius

metus taip pat buvo didžiausi augimo tempai lyginant su kitais didžiausiais Lietuvos miestais

ir bendrai augimo tempu Lietuvoje.

75

28883149 3213

6252

67876714

96010431026

405 439 408196 216 202 217

233203

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

Vilniaus m. Lietuvoje Kauno m.

200720082009


Iš visų 2009 metais Lietuvoje veikusių KI sektoriaus įmonių beveiki pusė (47,8 %) veikė

Vilniaus mieste. Vilniuje yra beveik tris kartus daugiau KI sektoriaus įmonių nei Kaune,

beveik aštuonis kartus daugiau nei Klaipėdoje ir beveik 16 kartų daugiau nei Šiauliuose ir

Panevėžyje.

Per paskutinius tris metus Vilniaus KI sektoriaus įmonių skaičius augimo tempai buvo

panašūs į bendrai Lietuvoje veikusių įmonių skaičiaus augimo tempus (žr. 6.2 pav.).

6.2. pav. Kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių skaičiaus augimo tempų Vilniaus mieste palyginimas. Šaltinis: LR Statistikos departamentas.

2009 metais Vilniaus KI sektoriaus įmonių skaičiaus augimo tempas buvo beveik 2 %

mažesnis nei tais pačiais metais bendrai Lietuvoje veikusių įmonių skaičiaus augimo tempas.

Nagrinėjant veiklos sritis detaliau, buvo analizuojamos 47 pagal EVRK klasifikatorių KI

sektoriui priskirtinų veiklų rūšys. Visos veikos rūšys pagal 2009 metais Vilniaus mieste

veikusių įmonių skaitlingumą buvo suskirstytos į 4 grupes (žr. 6.3 pav.): I grupė – labai

skaitlingos veiklos rūšys, II grupė – skaitlingos veiklos rūšys; III grupė – vidutiniškai

skaitlingos veiklos rūšys; IV grupė- mažiau skaitlingos veiklos rūšys.

76

11,2

7,38

10,59,03

8,55

6,3

2,03

-1,1

3,9

-2

0

2

4

6

8

10

12

2007-2009metais

2008 metais 2009 metais

augimo tempai Vilniausmieste

augimo tempai Lietuvoje

augimo tempai Lietuvoje


6.3 pav. Kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių skaičius Vilniaus mieste 2009 metais pagal veiklos rūšis. Šaltinis: LR Statistikos departamentas.

Pirmai įmonių grupei priskirtinos 5 KI veiklos rūšys:

• Reklamos agentūrų veikla (560 įmonių);

• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (451 įmonė);

• Architektūros veikla (295 įmonės); Kompiuterių programavimo veikla (271 įmonė);

77

0

3

3

4

5

6

7

9

9

10

10

10

11

12

15

15

15

17

18

19

20

21

28

31

33

34

34

39

43

45

53

65

65

69

69

73

84

89

91

98

103

113

138

271

295

451

560

0 100 200 300 400 500 600

Fotografavimo veikla

Kita leidyba

Specializuota projektavimo veikla

I grupė

II grupė

III grupė

IV grupė


• Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla (138 įmonės)..

Šiose veiklose veikiančios įmonės sudarė daugiau nei pusė (53,4 %) visų Vilniaus mieste

veikiančių KI sektoriui priskiriamų įmonių

Antra pagal įmonių skaitlingumą KI sektoriaus veiklos rūšių grupė Vilniaus mieste yra:

• Knygų leidyba (113 įmonės);

• Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla (103 įmonės);

• Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla (98 įmonės);

• Scenos pastatymų veikla (91 įmonė)[

• Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba (89 įmonės);

• Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla (84 įmonės);

• Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (73 įmonės);

• Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa (69 įmonės);

• Specializuota projektavimo veikla (69 įmonės);

• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba (65 įmonės);

• Kita leidyba (65 įmonės).

Kartu su pirmos grupės įmonėmis jos sudaro 82 % visų 2009 metais veikusių KI sektoriaus

įmonių Vilniaus mieste. Mažiausiai skaitlingos įmonių skaičiumi yra šios veiklos rūšys:

• Žaidimų ir žaislų gamyba (nėra registruotų);

• Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba (3 įmonės)

• Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas

(3 įmonės);

• Kompiuterinių žaidimų leidyba (4 įmonės);

• Naujienų agentūrų veikla (5 įmonės);

• Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba (6 įmonės);

• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas (7 įmonės);

• Atrakcionų ir teminių parkų veikla (9 įmonės);

• Kino filmų rodymas (9 įmonės).

Šių veiklos rūšių įmonės sudaro tik 1,4 % visų 2009 metais veikusių KI sektoriaus įmonių

Vilniaus mieste.

6.1. Lentelė. Kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių skaičiaus Vilniaus mieste 2007-2009 metais dinamika pagal veiklos rūšis.

78


KI sektoriaus veiklos rūšys

2007 2008 2009

2007-2009

augimo

tempai

įmonių sk.

2007-2009

augimo tempai

%

Reklamos agentūrų veikla 499 549 560 61 12,2Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla 40 80 98 58 145,0Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos

393 455 451 58 14,8

Kompiuterių programavimo veikla 218 250 271 53 24,3Kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla 96 134 138 42 43,8Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 71 87 103 32 45,1Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla 62 72 84 22 35,5Meninė kūryba 7 12 18 11 157,1Atstovavimas žiniasklaidai 43 50 53 10 23,3Specializuota projektavimo veikla 59 71 69 10 16,9Scenos pastatymų veikla 81 91 91 10 12,3Interneto vartų paslaugų veikla 24 25 33 9 37,5Suvenyrų, meno dirb. ir religinių reikm. spec. mažm. prekyba

35 34 43 8 22,9

Ekskursijų organizatorių veikla 10 10 15 5 50,0Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba

60 60 65 5 8,3

Kompiuterinių žaidimų leidyba 0 1 4 4 400,0Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba 11 12 15 4 36,4Atrakcionų ir teminių parkų veikla 6 3 9 3 50,0Televizijos programų rengimas ir transliavimas 17 18 20 3 17,6Švietimui būdingų paslaugų veikla 8 8 10 2 25,0Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos MTT veikla 71 76 73 2 2,8Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba 2 4 3 1 50,0Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas

2 3 3 1 50,0

Muziejų veikla 11 11 12 1 9,1Fotografavimo veikla 45 44 45 0 0,0Radijo programų transliavimas 17 16 17 0 0,0Kino filmų rodymas 9 8 9 0 0,0Naujienų agentūrų veikla 5 5 5 0 0,0Kraštovaizdžio tvarkymas 35 37 34 -1 -2,9Istorinių vietų ir past. bei panašių turistų lankomų vietų ekspl.

12 11 11 -1 -8,3

Antikvarinių daiktų mažmeninė prekyba 11 9 10 -1 -9,1Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas

8 8 7 -1 -12,5

Žaidimų ir žaislų gamyba 1 0 0 -1 -100,0Kita programinės įrangos leidyba 30 34 28 -2 -6,7Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba

8 7 6 -2 -25,0

Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba 42 44 39 -3 -7,1Bibliotekų ir archyvų veikla 24 21 21 -3 -12,5Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas 22 14 19 -3 -13,6Meno įrenginių eksploatavimo veikla 18 17 15 -3 -16,7Socialinių ir humanitarinių mokslų MTT veikla 36 40 31 -5 -13,9Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba 15 13 10 -5 -33,3Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba 95 94 89 -6 -6,3Laikraščių leidyba 41 38 34 -7 -17,1Kita leidyba 73 67 65 -8 -11,0Architektūros veikla 304 305 295 -9 -3,0Knygų leidyba 126 124 113 -13 -10,3Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa 85 77 69 -16 -18,8Viso: 2888 3149 3213 325 11,3

79



Pagal 2007-2009 metais įmonių skaičiaus augimo tempus absoliučias skaičiais sparčiausiai

augančios veiklos rūšys (žr. 6.1 lentelę) yra:

• Reklamos agentūrų veikla (61 įmonė);


• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (58 įmonės);

• Kompiuterių programavimo veikla (53 įmonės);

• Kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla (42 įmonės)

2007-2009 metais daugiausia įmonių praradusios KI veiklos rūšys Vilniaus mieste

absoliučias skaičiais yra:

• Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa (16 įmonių);

• Knygų leidyba ( 13 įmonių);

• Architektūros veikla (9 įmonės).

Pagal 2007-2009 metais KI sektoriaus įmonių skaičiaus Vilniaus mieste augimo tempus

procentiškai sparčiausiai augo:

• Kompiuterinių žaidimų leidyba (4 kartus, nuo 0 įmonių 2007 metais iki 4 – 2009

metais);

• Meninė kūryba (1,5 karto, nuo 7 įmonių 2007 metais iki 18 – 2009 metais);

• Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla (1,4 karto, nuo 40 įmonių 2007 metais

iki 98 – 2009 metais);

Pagal 2007-2009 metais KI sektoriaus įmonių skaičiaus Vilniaus mieste augimo tempus

procentiškai sparčiausiai mažėjo:

• Žaidimų ir žaislų gamyba (1 kartą, nuo 1 įmonės 2007 metais iki 0 – 2009 metais);

• Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba (33,3 %, nuo 15 įmonių 2007

metais iki 10 – 2009 metais);

• Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba (25,0 %, nuo 8 įmonių

2007 metais iki 6 – 2009 metais);

• Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa (18,8 %, nuo 85 įmonių 2007 metais

iki 69 – 2009 metais).

80


KI sektoriaus įmonių teisinės formos Vilniaus mieste analizė

Iš visų 2009 metais veikusių KI sektoriaus įmonių (žr. 6.4 pav.) 2285 įmonės buvo registruotos kaip uždarosios akcinės bendrovės. Tai sudarė 73,1 % visų įmonių.

6.4 pav. Kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių teisinė forma Vilniaus mieste 2009 Šaltinis: LR Statistikos departamentas.

Antra pagal populiarumą Vilniaus KI sektoriaus įmonių teisinė forma yra viešoji įstaiga. 2009

metais jų veikė 402 įmonės. Tais sudarė 12,9 % visų KI sektoriaus Vilniuje veikusių įmonių.

Individualių įmonių buvo registruota 345 veikiančios įmonės. Tai sudarė 11 %. Taip pat

Vilniuje veikė 2 savivaldybės įmonės ir 11 savivaldybės biudžetinių įstaigų.

Palyginus Vilniaus ir bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių skaičiaus struktūrą 2009 metais

pagal teisinę formą (žr. 6.2 lentelę) galime pastebėti, kad Vilniuje:

• 10,7 % daugiau veikia uždarųjų akcinių bendrovių;

• 8,9 % mažiau veikia individualių įmonių;

• 3,8 % mažiau veikia savivaldybės biudžetinių įmonių;

6.2. Lentelė. Vilniaus ir bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių skaičiaus pagal teisinę formą palyginimas 2009 metais

81

6 2

2285

5

402

71 11

345

0

500

1000

1500

2000

2500

UAB AB


Valstybės įmon

ė

Savivaldybės

įmonė

UAB AB VšĮ

Valstybės biudžetinė įstaiga

Savivaldybės

biudžetinė įstaiga

IĮ Viso

Vilniaus m. savivaldybėje KI įmonių skaičius

6 2 2285 5 402 71 11 345 3127

Vilniaus m. savivaldybėje KI

įmonių %0,2 0,1 73,1 0,2 12,9 2,3 0,4 11,0 100

Viso Lietuvoje KI įmonių skaičius 8 6 3992 8 696 141 267 1275 6393

Viso Lietuvoje KI įmonių % 0,1 0,1 62,4 0,1 10,9 2,2 4,2 19,9 100


Iš 8 Lietuvoje veikusių KI akcinių bendrovių 5 veikė Vilniuje. Iš 8 Lietuvoje veikusių KI

valstybės įmonių net 6 veikė Vilniuje.

Nagrinėjant KI įmonių teisinę formą pagal KI veiklos rūšis pastebima, kad daugiausia

uždarųjų akcinių bendrovių 2009 metais veikė šiose KI veiklos rūšyse (žr. 1 priedą):

• Reklamos agentūrų veikla (467 įmonių);

• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (360 įmonių);


• Architektūros veikla (225 įmonės);

• Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla (121 įmonė).

Procentiškai (žr. priedą 2) tarp visų reklamos agentūrų veikloje veikiančių įmonių uždarosios

akcinės bendrovės sudarė 84,4 % , individualios įmonės – 13,4 % ir viešosios įstaigos 1,8 %.

Procentiškai daugiausia uždarųjų akcinių bendrovių 2009 metai Vilniuje veikė:

• Kompiuterinių žaidimų leidyba (100%);

• Atrakcionų ir teminių parkų veikla (100 %);

• Interneto vartų paslaugų veikla (93,8 %);

• Kompiuterių programavimo veikla (90,7 %);

• Antikvarinių daiktų mažmeninė prekyba (90,0 %).

Mažiausia uždarųjų akcinių bendrovių 2009 metais Vilniuje veikė šiose KI veiklos rūšyse:

• Žaidimų ir žaislų gamyba (0 įmonių);

• Muziejų veikla (0 įmonių);

• Bibliotekų ir archyvų veikla (1 įmonė);

82


• Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas (1

įmonė);

• Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba (2 įmonės);

• Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis

apipavidalinimas (2 įmonės);

• Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (2

įmonės);

• Meno įrenginių eksploatavimo veikla (2 įmonės).

Daugiausia individualių įmonių 2009 metais Vilniuje veikė šiose KI veiklos rūšyse:

• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (74 įmonės);

• Reklamos agentūrų veikla (74 įmonės);

• Architektūros veikla (62 įmonės);

• Knygų leidyba (19 įmonių);

• Kompiuterių programavimo veikla (16 įmonių);

• Specializuota projektavimo veikla (13 įmonių).

Procentiškai daugiausia individualių įmonių 2009 metais Vilniuje veikė šiose KI veiklos

rūšyse:


apipavidalinimas (33,3 %)

• Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba (30,0 %)

• Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas (21,1 %)

• Architektūros veikla (21,0 %).

Daugiausia viešųjų įstaigų 2009 metais Vilniuje veikė šiose KI veiklos rūšyse:

• Scenos pastatymų veikla (57 įmonės);


• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba (28 įmonės)‘

• Knygų leidyba (24 įmonės).

Procentiškai viešųjų įstaigų 2009 metais Vilniuje veikė šiose KI veiklos rūšyse:

• Scenos pastatymų veikla (74,0 %);

• Meninė kūryba (66,7 %);

• Švietimui būdingų paslaugų veikla (66,7 %);

• Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (60,0 %);

83


• Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba (57,1 %);

• Kino filmų rodymas (55,6 %);

• Muziejų veikla (50,0 %).

84


KI sektoriaus įmonių pagal darbuotojų skaičių Vilniaus mieste analizė

Pagal darbuotojų skaičių tiek bendrai Lietuvoje, tiek ir Vilniaus mieste KI sektoriuje

dominuoja mikro iki 10 darbuotojų įmonės (žr. 6.3 lentelę). 2009 metais Vilniaus mieste tokių

įmonių veikė 2549. Tai sudarė 79,3 % visų Vilniaus mieste veikusių KI sektoriaus įmonių.

Panašus procentas yra tarp bendrai Lietuvoje veikusių KI įmonių.

6.3. Lentelė. Vilniaus ir bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių skaičiaus pagal darbuotojų skaičių palyginimas 2009 metais

Darbuotojų skaičiaus grupė

0-9 10-49 50-249250-499

500-999 1000+ Iš viso

Įmonių skaičius iš viso Lietuvoje (vnt.) 5294 1138 263 14 5 0 6714Įmonių skaičius Lietuvoje (%) 78,9 16,9 3,9 0,2 0,1 0,0 100,0Įmonių skaičius Vilniaus m. savivaldybėje (vnt.) 2549 536 115 8 5 0 3213Įmonių skaičiaus procentas Vilniaus m. sav. (%) 79,3 16,7 3,6 0,2 0,2 0,0 100,0


Virš 1000 darbuotojų turinčių KI sektoriaus įmonių visai nebuvo registruota nei Vilniuje

nei bendrai Lietuvoje. Iš visų 5 KI sektoriaus įmonių turinčių 500-999 darbuotojus visos

veikė Vilniaus mieste.

Daugiausia KI mikro įmonių, turinčių iki 9 darbuotojų 2009 metais Vilniaus mieste buvo

šiose veiklose (žr. 3 ir 4 priedus):

• Reklamos agentūrų veikla (459 įmonių t.y. 82,0 % visų šios veiklos įmonių);

• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (351 įmonė t.y. 77,8 %

visų šios veiklos įmonių);

• Architektūros veikla (248 įmonės t.y. 84,1 % visų šios veiklos įmonių);

• Kompiuterių programavimo veikla (202 įmonės t.y. 74,5 % visų šios veiklos

įmonių)

Procentiškai daugiausia KI mikro įmonių, turinčių iki 9 darbuotojų 2009 metais Vilniaus

mieste buvo šiose veiklose:

• Kompiuterinių žaidimų leidyba (100 % šios veiklos įmonių);

85



apipavidalinimas (100 % šios veiklos įmonių);

• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas (100 % šios veiklos

įmonių);

• Meninė kūryba (100 % šios veiklos įmonių);

• Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla (95,9 % šios veiklos įmonių);

Daugiausia KI vidutinių įmonių, turinčių nuo 50 iki 249 darbuotojų 2009 metais Vilniaus

mieste buvo šiose veiklose:

• Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (15

įmonių);

• Kompiuterių programavimo veikla (14 įmonių);

• Bibliotekų ir archyvų veikla (10 įmonių);

• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (9 įmonės).

Daugiausia KI stambesnių įmonių, turinčių nuo 250 iki 499 darbuotojų 2009 metais

Vilniaus mieste buvo šiose veiklose:

• Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (2

įmonės);

• Kompiuterių programavimo veikla (1 įmonė);

• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (1 įmonė);

• Scenos pastatymų veikla (1 įmonė);

• Televizijos programų rengimas ir transliavimas (1 įmonė);

• Muziejų veikla (1 įmonė);

• Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla (1 įmonė).

86


7. KI subjektų bendros finansinės apyvartos įvertinimas ir palyginimas

Vilniaus KI sektoriaus įmonių per 2009 gautos pajamos siekė virš 4 mlrd. litų. Tai sudarė

68,9 % nuo visų Lietuvoje veikiančių KI įmonių 2009 metais gautų pajamų (žr. 7.1 pav.).

7.1 pav. Kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių pajamos 2009 metais Šaltinis: LR Statistikos departamentas.

Lyginant su kitais Lietuvos didžiausiais miestais Vilniaus KI sektoriaus įmonės 2009 metais

uždirbo daugiau nei keturis kartus pajamų nei Kauno KI sektoriaus įmonės ir daugiau nei

Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio KI sektoriaus įmonės kartu sudėjus.

Nežiūrint ekonomikės krizės poveikio Vilniuje KI sektoriaus įmonių pajamų dinamika 2007-

2009 metais buvo teigiama. Per šį laikotarpį KI sektoriaus pajamos išaugo daugiau kaip 700

mln. litų nuo 3,273 mlrd. litų 2007 metais iki 4 mlrd. litų 2009 metais (žr. 7.2 pav.). 2008-

2009 metais pajamų augimo tempai sulėtėjo nuo 3,7 mlrd. litų 2008 metais iki 4 mlrd. litų

2009 metais ir siekė 8,25 %. Kauno ir Panevėžio KI sektoriaus įmonės 2007-2009 metais taip

pat išsaugojo teigiamus pajamų augimo tempus, tačiau Klaipėdos iš Šiaulių KI sektoriaus

2008-2009 metais pastebimas pajamų kritimas. Bendrai Lietuvoje 2007-2009 metų laikotarpių

KI sektoriaus pajamos augo nuo 4,686 mlrd. Iki 5,817 mlrd. Litų.

Lyginant su kitais sektoriais KI sektorius pakankamai gerai atlaikė ekonominį sunkmetį. Pvz.

LR pramonės įmonių pajamos 2007-2009 metų laikotarpiu krito apie 10 % nuo 44,5 mlrd. litų

2007 metais iki 40,1 mlrd. litų 2009 metais. Tuo pačių laikotarpiu statybos įmonių atliktų

87

5816,9

4005,9

981,1

188,6 97,3 79,9

0,0

1000,0

2000,0

3000,0

4000,0

5000,0

6000,0

Viso LietuvojeVilniaus m.sav

Kauno m. sav. sav. sav.


darbų apimtys krito beveik 47 %, nuo 11,1 mlrd. litų 2007 metais iki 5,9 mlrd. litų 2009

metais.

66

3700

73

5817

4006

97 8086170

4686

3273

720

106215

5313

803

189

981

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

VisoLietuvoje:

Vilniaus m.sav

Kauno m.sav. m. sav. sav. m. sav.

2007

2008

2009

7.2 pav. Kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių pajamų dinamika 2009 metais Šaltinis: LR Statistikos departamentas.

Pagal veiklos rūšis didžiausias pajamas 2009 metais Vilniaus mieste generavo (žr. 7.3 pav.):

• Reklamos agentūrų veiklą – 829 mln. litų;


• Kompiuterių programavimo veikla- 393,8 mln. litų;

• Televizijos programų rengimas ir transliavimas - 320,0 mln. litų;

• Architektūros veikla - 276,0 mln. litų;

• Laikraščių leidyba - 224,5 mln. litų;

• Atstovavimas žiniasklaidai -208,3 mln. litų.

88


00,60,81,72,12,22,32,42,82,83,43,63,74,35,95,96,98,59,712,412,717,117,518,919,419,523,424,429,531,844,045,558,662,566,575,8

106,3122,1

166,7202,6208,3

224,5276,0

320,0393,8

506,8829,8

0 100 200 300 400 500 600 700 800 900

Fotografavimo veikla

Specializuota projektavimo veikla

Kita leidyba

7.3 pav. Vilniaus kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių pajamos 2009 metais Šaltinis: LR Statistikos departamentas.

Pagal veiklos rūšis mažiausias pajamas 2009 metais Vilniaus mieste generavo (žr. 7 pav.):

• Žaidimų ir žaislų gamyba - 0 mln. litų;

• Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba - 0,6 mln. litų;

• Atrakcionų ir teminių parkų veikla - 0,8 mln. litų;

• Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba - 1,7 mln. litų;

• Meninė kūryba - 2,1 mln. litų;

89



apipavidalinimas- 2,2 mln. litų;

• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas- 2,3 mln. litų;

• Muziejų veikla - 2,4 mln. litų;

Didžiausios KI sektoriaus įmonės Vilniaus mieste, kurių pajamos buvo virš 24 mln. litų 2009

metais veikė įmonės šiose veiklose (žr. Priedus 5,2 -5,2):

• Reklamos agentūrų veikla (6 įmonės);

• Laikraščių leidyba (4 įmonės);

• Televizijos programų rengimas ir transliavimas (4 įmonės);


• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (2 įmonės).

90


8. Kūrybinių industrijų subjektų rūšių finansinių šaltinių lyginamoji analizė

Kultūros ministerijos suteiktas finansavimas apklausos dalyviams

Iš anketą užpildžiusių kūrybinių industrijų sektoriaus organizacijų 2010 m. (sausio – spalio

mėn.) tik 18 yra gavusios Kultūros Ministerijos finansavimą. Pateikti duomenys apima ir

Kultūros fondo paramą ir Kultūros ministerijos konkursų būdu išskirstytas lėšas.

Kultūros ministerijos konkursinis finansavimas 2010 m. 1-9 mėn.

Pateikti duomenys atspindi ne tik vieną iš organizacijų veiklos finansinių šaltinių, bet taip

pat ir šių organizacijų projektinės veiklos aktyvumą, kadangi duomenys rodo ne biudžetinių

įstaigų išlaikymui skiriamas lėšas, bet kultūros ir meno projektams skirtas valstybės biudžeto

lėšas, skirstomas konkursų būdu.

91

Lietuvos fotomenininkų sąjunga

Ultra Nominum

Kino pavasaris

Baltų Lankų leidyba

Menų spaustuvė

Vilniaus etninės kultūros centras

Leidykla KRONTA

KINO PASAKA

Amatų gildija

Meno avilys

Vilniaus rotušė

artnews.lt

Vilniaus dailiųjų amatų asociacija

Artbox

Dailininko prof. Kazimiero Žoromskio fondas

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija

Commune ART

M.K. Čiurlionio namai

0 50000 100000 150000 200000 250000 300000


Pagal finansavimo apimtis ir organizacijas veiklos pobūdį galima išskirti kelias

dominuojančias sritis: audiovizualinio meno produkcija, sklaida ir švietimas (59 proc.),

leidyba (19 proc.), scenos menai (13 proc.), dailė (3 proc.). Šį santykį iš dalies lemia sričių

kultūros projektų apimčių skirtumai. Šiuo požiūriu festivaliai (Kino pavasaris ir Naujasis

Baltijos šokis) turi šiam santykiui didžiausią įtaką.

Nors duomenų negalima palyginti su kitais organizacijų veiklos finansavimo šaltiniais

(savivaldybės lėšos, privačios rėmėjų lėšos, ES ir kitų tarptautinių fondų lėšos), pateikti

duomenys rodo, jog nors dauguma apklaustų organizacijų (62 iš 79) nėra gavę Kultūros

ministerijos finansavimo. Savo ruožtu mažoji dalis apklaustųjų organizacijų yra gavusi gan

ženklų finansavimą. Tai rodo, jog Vilniaus miesto kultūrinių ir kūrybinių industrijų srityje

gaunamas valstybės biudžeto finansavimas yra gan ženkliai koncetruotas. Tikėtina, jog jis yra

pagrindinis kai kurių organizacijų veiklos ir išgyvenimo šaltinis.

92

59 %19 %

13 %3 % 6 %

Pasiskirtymas pagal sritis

Audiovizualinio meno produkcija, sklaida, švietimasLeidybaScenos menaiDailėKitka


Apklausos dalyvių atsakymų apie finansavimo šaltinius pasiskirstymas

Anketos klausimo kaip respondentai vertina valstybės finansinę paramą, atsakymų

pasiskirstymas.

Klausimo „Nurodykite prašau, kokią dalį Jūsų apyvartos sudaro valstybinių organizacijų

finansavimas“, atsakymų pasiskirstymas

93

59 %

9 %

9 %

12 %

11 %

iki 20 %nuo 20 iki 40 %nuo 40 iki 60 %nuo 60 iki 80 %virš 80 %

56 %

25 %

15 %

4 %1 %

Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu


9. Kūrybinių industrijų subjektų apklausos rezultatai

Nurodykite prašau, kaip įsivaizduojate savo įmonės (organizacijos) ateitį

Nurodykite prašau Jūsų įmonės (organizacijos) produktų ar paslaugų rinką

94

6 %

49 %

43 %

1 %

stipriai didinsite užimamą rinkos dalįdidinsite užimamą rinkos dalįpokyčiai atitiks rinkos pokyčiusužimama rinkos dalis mažėsbankrutuosite

18 %

8 %

34 %

11 %

14 %

4 %11 %

Vilniaus miestasLietuvos regionasLietuvaKaimyninės Baltijos šalysEuropos Sąjungos šalysNVSPasaulio šalys


Nurodykite prašau, kokios srities specialistų šiuo metu labiausiai trūksta Jūsų įmonei

(organizacijai)

Kas, Jūsų nuomone, apsunkina Jūsų pogrupio įmonių (organizacijų) pažangą ir konkurencingumą

Intensyvi konkurencija vidaus rinkojeLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

16 22 37 17 7

95

27 %

50 %

23 %

Techniniai specialistaiVadybininkaiMenininkai/kūrėjai

16 %

22 %

37 %

17 %

7 %



Intensyvi konkurencija užsienio rinkojeLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

10 12 23 37 17

Neišplėtota Lietuvos gamintojų gaminių rinkodaraLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

11 22 43 19 5

96

10 %

12 %

23 % 37 %

17 %


11 %

22 %

43 %

19 %

5 %



Neišplėtotas Lietuvos gamintojų gaminių pardavimų tinklas

Labai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

10 26 40 17 7

Trūksta motyvacijos ir ambicijų siekti didesnių tikslųLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

14 26 25 25 11

97

10 %

26 %

40 %

17 %

7 %


14 %

26 %

25 %

25 %

11 %



Nepakankamos investicijos į tyrimus ir plėtrąLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

30 33 28 6 2

Neveiksminga pogrupio įmonių specialistų kvalifikacijos kėlimo sistema


Visiškai nesvarbu

11 26 43 12 7

Konkuruojama kaina, o ne išskirtinėmis prekių/paslaugų savybėmis


Visiškai nesvarbu

35 22 30 9 5

98

30 %

33 %

28 %

6 %2 %


11 %

26 %

43 %

12 %

7 %



Nepalankūs įstatymai ir kiti aplinkos veiksniaiLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

46 22 26 6 0

99

46 %

22 %

26 %

6 %


35 %

22 %

30 %

9 %5 %



Nespecializuota įmonių veiklaLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

6 21 40 22 11

Trūksta kūrybiškumo ir naujų idėjųLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

12 25 26 23 14

100

6 %

21 %

40 %

22 %

11 %


12 %

25 %

26 %

23 %

14 %



Trūksta lėšų ir investicijųLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

64 19 10 6 1

101

64 %

19 %

10 %6 %1 %



Kokie veiksniai leistų padidinti Jūsų įmonės (arba viso KI pogrupio) pažangą bei konkurencingumą

Pastangos didinti vidaus paklausą (rinką)Labai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

37 33 23 2 4

Atsivėrusios galimybės išorės rinkojeLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

40 32 21 2 5

102

37 %

33 %

23 %

2 %4 %


40 %

32 %

21 %

2 %5 %



Naujų technologijų diegimasLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

33 32 21 9 5

Šiuolaikinės verslo valdymo sistemosLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

22 32 31 11 4

103

33 %

32 %

21 %

9 %5 %


22 %

32 %

31 %

11 %4 %



Aukšta darbuotojų kvalifikacijaLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

36 41 20 2 1

Vadovų išradingumas ir pastangosLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

53 31 14 1 1

104

36 %

41 %

20 %

2 %1 %


53 %

31 %

14 %1 %1 %



Pagilėjusi įmonių specializacijaLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

15 35 31 15 5

Kūrybingumas ir novatoriškų produktų sukūrimasLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

46 30 23 0 1

105

15 %

35 %31 %

15 %5 %


46 %

30 %

23 %

1 %



Intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos sukūrimasLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

19 31 35 14 2

Lietuviškų prekės ženklų kūrimas ir propagavimasLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

22 30 32 11 5

106

19 %

31 % 35 %

14 %2 %


22 %

30 %32 %

11 %5 %



Tapimas garsių tarptautinių prekės ženklų partneriaisLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

21 21 42 12 4

Galimybė naudotis bendromis patalpomis ir įrangaLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

21 25 27 21 6

107

21 %

21 %42 %

12 %4 %


21 %

25 %

27 %

21 %

6 %



LR vyriausybės finansinė paramaLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu

Visiškai nesvarbu

56 25 15 4 1

Išvados

Tyrimo duomenys atskleidžia tendencijas ir prieštaravimus kūrybinių industrijų įmonių

vadovų požiūryje į kūrybinių industrijų subjektų veiklos kliūtis, subjektų veiklos rezultatų

sklaidą, produkcijos ir paslaugų pardavimą stabdančius veiksnius.

Labai aiškiai išryškėja tendencija laukti valstybės paramos (81 % tai labai svarbu ir

svarbu), tokie rezultatai rodo didelės dalies kūrybinių industrijų subjektų negebėjimą

efektyviai veikti vietinėje rinkoje, o tai neleidžia net galvoti apie užsienio rinkas. Tačiau net

72 % apklaustųjų nurodo poreikį plėstis užsienio rinkose. Šis prieštaravimas atskleidžia

trūkumą kūrybinių industrijų srityje dirbančių verslininkų-vadybininkų (enterprenerių).

Norą gauti valstybės paramą papildo ir nepasitenkinimas dabar galiojančiais įstatymais

(68 % tai labai svarbu ir svarbu), tačiau integraciniai procesai, specializacija ir

bendradarbiavimas apklaustiesiems neatrodo svarbūs, šiuo atveju taip pat išryškėja kūrybinių

industrijų subjektų vadovų inovatyvaus mąstymo ir vadybinių žinių stoka.

Kūrybinių industrijų subjektų nurodomas tarpusavio konkuravimas kainomis (57 %) dar

labiau išryškina poreikį įmonėms bendradarbiauti ir klasterizuotis, siekiant konkuruoti

tarptautinėje rinkoje. Tai padėtų skatinti investicijas į taikomuosius mokslinius tyrimus ir

eksperimentinę plėtrą, kurių trūkumą labai svarbiu ir svarbiu laiko 66 % respondentų. 65 %

pasigenda naujų technologijų, o 76 % mano, kad konkurencingumą padidintų naujų produktų

ir paslaugų kūrimas.

108

56 %

25 %

15 %4 %1 %



Žmogiškųjų išteklių srityje ryškiai matomas sumanių, inovatyvių vadovų

(enterprenerių) poreikis – 84 %, taip pat svarbi ir visų darbuotojų kvalifikacija – 77 %

Apibendrinant galima teigti, kad kūrybinių industrijų plėtrai Vilniaus mieste, kaip ir

visoje šalyje, reikia:

• kvalifikuotų inovatyviai mąstančių verslininkų, vadovų ir specialistų;

• įmonių specializacijos ir integracijos (klasterizacijos);

• investicijų į taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą;

• inovacijų, naujų technologijų ir naujų produktų skatinimo.

109


10. Kūrybinio ugdymo Vilniaus aukštosiose mokyklose ir kitose mokslo ir švietimo įstaigose ekonominio, socialinio ir kultūrinio efektyvumo

analizė

Kūrybinio ugdymo Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje,

Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus

kolegijoje, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje ekonominio, socialinio ir kultūrinio

efektyvumo analizė.

2009m. lapkričio 4d. Vilniuje įvyko Forumas kūrybingai visuomenei: kultūros, švietimo ir

verslo jungtys, kurio tikslas buvo aktualizuoti kūrybiškumo sąvoką ir jo ugdymo per menus ir

kultūrą galimybes švietimo ir verslo srityse54. Forumo rengėjai- LR Prezidentūros kanceliarija,

LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Tarptautinių kultūros programų centro

Kultūros kontaktų biuras ir dalyvių gausa - iš viso forume dalyvavo per 300 žmonių – liudija

temos aktualumą. Pagrindinis Forume keliamas klausimas, į kurį bandyta atsakyti diskusijose

buvo - koks vaidmuo kūrybingumo ugdyme tenka kultūrai ir menams? Kokios šio vaidmens

galimybės ir ribos?55

Pradėdama "Forumą kūrybingai visuomenei: kultūros, švietimo ir verslo jungtys"

prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad šiuolaikiniai darbdaviai, ypač naujų iššūkių

sąlygomis, turėtų būti suinteresuoti, kad jų darbuotojai ne tik turėtų visus reikiamus diplomus,

bet gebėtų bendrauti, efektyviai dirbti komandose, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti. "Pas mus

labai įsišaknijęs požiūris, kad mokslininkai - sau, menininkai - sau, o verslininkai - sau.

Radikaliai keiskime požiūrį, siekime bendrų tikslų, dirbkime kartu. Svarbu, kad komandoje

būtų ir tas, kuris turi novatorišką idėją, ir tas, kuris žino, kaip ją įgyvendinti", - sakė

prezidentė56.

54 Žr.: http://www.kultura2007.lt/page.php?id=19&c=2&e=2355 Žr.: http://marijampole.lt/download.php3?file_id=134756 Žr.: http://www.delfi.lt/news/daily/education/prezidente-siuolaikiniai-darbdaviai-turetu-rupintis-ne-tik-darbuotoju-diplomais.d?id=25358919

110

http://www.kultura2007.lt/page.php?id=19&c=2&e=23


KEA57 parengtoje studijoje “Kultūros poveikis kūrybingumui”, skirtoje Europos komisijai ir

Edukacijos ir kultūros direktoratui58, apibendrinami su kūrybinėmis industrijomis susijusių

politinių ekonomistų, menotyrininkų samprotavimai, bei meno ir kultūra grįstos ekonomikos

tyrimai Europoje. Šio dokumento turinys perteikia moderniosios arba poindustrinės Europos

kūrybinės ekonomikos raidą. Skyriuje apie kultūrą ir kūrybingumą aukštojo universitetinio

lavinimo kontekste KEA dokumento autoriai teigia, kad šiuolaikinėje visuomenėje vis didėja

poreikis lavinant studentus plėtoti tarpdisciplininių, kūrybinių, o kartais meninių gebėjimų

grupes. Vis dažniau skirtingų verslo įmonės įvairiose verslo srityse naudojasi menininkais ir

kūrybiniais profesionalais, kad paskatintų verslo inovacijas – ta gali būti naujų produktų

sukūrimas, žmogiškieji ištekliai, rinkodara ir komunikacijos. Socialiniam sektoriui taip pat

reikia verslo novatoriškumo gebėjimų, kad jis prisidėtų prie Europos socialinės sistemos

reformavimo, taikydamas kūrybines idėjas.

Šiame Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapio punkte bendrais bruožais analizuojam ar

pagrindinės, Vilniaus mieste reziduojančios aukštosios mokyklos - Vilniaus dailės akademija,

Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus

pedagoginis universitetas, Vilniaus kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija –

mokslo ir mokymo įstaigos, kurių absolventai tikėtina įsilieja į Vilniaus miesto kūrybinių

industrijų veiklas bei įmones, susidoroja mokymo ir studijų procese su kūrybingumo

visuomenei metamais iššūkiais.

Kaip kritiškai savo pranešime pastebėjo prof. G.Mažeikis Forumo reginio atidarymo

prezidentūroje metu, Lietuvoje, „vis dar vyrauja mokyklinė ir universitetinė standartizacija,

vis dar menkai ugdomas kritinis mąstymas, žemas savarankiškumo, alternatyvumo,

originalumo, unikalumo lygis. Bendrojoje Švietimo programoje vadovaujamasi ne meniniais,

humanitariniais ar socialinės įvairovės principais, o senesniais standartizacijos modeliais, kas

mažai tenkina šiuolaikinio mokslo, technologijų raidą, humanitarinių tyrinėjimų ir kūrybos

poreikius. ...Lietuvos edukacinė vieningo egzamino, krepšelių ir mokslinių reikalavimų

standartizavimo ir kontrolės sistema neatitinka unikalumo, kokybinės įvairovės,

kūrybingumo, kritinio mąstymo poreikių. ... kaip pastebi užsienio švietimo ekspertai, Lietuvos

Švietimo sistema vis dar išlieka pilkų žmonių kalvė, kurią baigę daugelis negeba kurti aplink

savęs ekonominės, socialinės kultūrinės įvairovės ir yra gana nepakantūs pasaulio įvairovei.

senasis industrinis nacionalinis mąstymas, padedantis plėtoti šalies ūkiui svarbias transporto,

57 KEA yra Briuselio strateginė konsultacinė bendrovė jau daug metų plėtojanti plačius europinius tyrimus ir teikianti konsultacijas kūrybinių industrijų, kultūros, renginių, medijų ir sporto sferose. 58 The Impact of Culture on Creativity. A Study prepared for the European Commission (Directorate-General for Education and Culture). June 2009. KEA European Affairs.

111


statybos, siuvimo ir mezgimo, televizorių ir šaldytuvų surinkimo ir panašias veiklas bei

elementarią paslaugų sferos plėtrą, o ne tarnauja technologiškai išsivysčiusios poindustrinės

visuomenės raidai“.59

Kūrybingumo ugdymo programų, kurias rengia Vilniaus mieste esančios kolegijos ir universitetai, apžvalga

Kūrybinių industrijų arba kūrybinėse/ kultūrinėse industrijose galinčius dirbti specialistus

Vilniaus mieste pagrinde rengia menų universitetai bei kolegijos. Tačiau yra studijų

programos Vilniaus Universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Vilniaus

pedagoginiame universitete, kurios tiesiogiai yra susijusios su specialistų rengimų kūrybinėms

industrijoms:

UNIVERSITETAI• Vilniaus dailės akademija• Lietuvos muzikos ir teatro akademija• Vilniaus Gedimino technikos universitetas• Vilniaus pedagoginis universitetas• Vilniaus universitetas

KOLEGIJOS• Vilniaus kolegija• Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija • Vilniaus dizaino kolegija

AIKOS – integruota, vientisa, atvira, nekomercinė sistema, kurios pagrindinis tikslas –

teikti aktualią, kokybišką informaciją apie mokymosi galimybes Lietuvoje – pateikia tokias

Vilniaus universitetuose ir kolegijose esančias kūrybinių ir kultūrinių industrijų poreikius

atitinkančias studijų programas:

Studijų programos

pavadinimas

Valstybinis kodas

ISCED

kodas

Mokyklos pavadinima

s

Studijų trukmė

Suteikiama kvalifikacija

Studentų skaičius

Šiais metais

priimamų studentų skaičius

Šiais metais į to paties pavadini

mo program

as priimam

ų studentų skaičius

D V N D V N Visi D V N VisiMenas

Dizainas

Aprangos dizainas

65302M106

52121Vilniaus kolegija

3 m.

- -Dailės profesinis bakalauras,

63 0 0 103 0 0 0 0 0

59 Žr.: http://www.kultura2007.lt/page.php?id=19&c=2&e=23#forumaskurybingaivisuomenei

112

http://www.aikos.smm.lt/aikos/mok_drb_vietos.htm?m=program&a=displayItem&id=65302M106



Studijų programos

pavadinimas

Valstybinis kodas

ISCED

kodas

Mokyklos pavadinima

s

Studijų trukmė


Studentų skaičius

Šiais metais



mo program

as priimam


D V N D V N Visi D V N VisiDizaineris

Dizainas61202M106

51121Vilniaus dailės akademija

4 m.

4 m.

-Dailės bakalauras

233 0 0 281 0 0 0 0 0

Dizainas62102M102


2 m.

- -Dailės magistras

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Dizainas62402M102


2 m.


13 0 0 28 0 0 0 0 0

Grafinis dizainas

65302M109

52121

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

3 m.

4 m.

-

Dailės profesinis bakalauras, Dizaineris

92 104 0 268 0 0 0 0 0

Grafinis dizainas

61202M108


4 m.

4 m.

-Dailės bakalauras

49 0 0 117 0 0 0 0 0

Grafinis dizainas

62402M108


2 m.

2,5 m.

2,5 m.

Dailės magistras

12 1 0 13 0 0 0 0 0

Grafinis dizainas

62102M104


2 m.


0 0 0 16 0 0 0 0 0

Interaktyvusis dizainas

65304M103

52121


3 m.

- -

Audiovizualinio meno profesinis bakalauras, Dizaineris

69 0 0 110 0 0 0 0 0

Interjero apipavidalintojo mokymo programa

330021401

31321 13 m.

- -Interjero apipavidalintojas

0 0 0 79 0 0 0 25 125

Interjero apipavidalintojo mokymo programa

440021401

42321 52 m.

- -Interjero apipavidalintojas

0 0 0 184 0 0 0 100 125

Interjero dizainas

65302M110

52121


3 m.

4 m.

-


100 115 0 278 0 0 0 0 0

Interjero dizainas

65302M115

52121Vilniaus dizaino kolegija

3 m.

4 m.

4 m.


0 0 0 0 0 0 0 0 0

Interjero 61202M12 51121 Vilniaus 4 4 - Dailės 93 0 0 123 0 0 0 0 0

113






http://www.aikos.smm.lt/aikos/mok_drb_vietos.htm?m=program&a=displayItem&id=440021401




















Studijų programos

pavadinimas

Valstybinis kodas

ISCED

kodas

Mokyklos pavadinima

s

Studijų trukmė


Studentų skaičius

Šiais metais



mo program

as priimam


D V N D V N Visi D V N Visi

dizainas 0dailės akademija

m. m. bakalauras

Kostiumo dizainas

61202M110


4 m.

4 m.

-Dailės bakalauras

70 0 0 89 0 0 0 0 0

Kostiumo dizainas

65302M113


3 m.

-4 m.


13 0 44 65 0 0 0 0 0

Kostiumo dizainas

62402M105


2 m.


10 0 0 18 0 0 0 0 0

Kostiumo dizainas

62102M106


2 m.


0 0 0 0 0 0 0 0 0

Mados dizainas65302M114


3 m.

-4 m.


0 0 0 0 0 0 0 0 0

Medijos ir vizualinis dizainas

61204M109

51121

Viešoji įstaiga "Europos Humanitarinis Universitetas"

4 m.

-5 m.

Audiovizualinio meno bakalauras

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Vizualinis dizainas

62102M115


2 m.


0 0 0 0 0 0 0 0 0

Vizualinis dizainas

62402M115


2 m.


9 0 0 9 0 0 0 0 0

Vizualinis dizainas

61202M119


4 m.

4 m.

-Dailės bakalauras

90 0 0 125 0 0 0 0 0

Garso ir vaizdo technika bei žiniasklaidos produkcija

Animacija61204M107


4 m.

- -Audiovizualinio meno bakalauras

13 0 0 13 0 0 0 0 0

Fotografija ir medijos menas

61204M101


4 m.


46 0 0 72 0 0 0 0 0


62104M101


2 m.

- -Audiovizualinio meno magistras

0 0 0 0 0 0 0 0 0

114


























Studijų programos

pavadinimas

Valstybinis kodas

ISCED

kodas

Mokyklos pavadinima

s

Studijų trukmė


Studentų skaičius

Šiais metais



mo program

as priimam




62404M104


2 m.

- -Audiovizualinio meno magistras

5 0 0 15 0 0 0 0 0

Fotografijos technologija

65304M102

52121


3 m.

-4 m.

Audiovizualinio meno profesinis bakalauras, Technologas

61 0 82 216 0 0 0 0 0

Garso režisūra62404M105

51221

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

2 m.

- -

Audiovizualinio meno magistras, Režisierius

12 0 0 12 0 0 0 0 0

Garso režisūra61204M102

51121


4 m.

- -

Audiovizualinio meno bakalauras, Režisierius

30 0 0 30 0 0 0 0 0

Leidyba62109S101

51221Vilniaus universitetas

1,5 m.

2 m.

-

Komunikacijos ir informacijos magistras

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Leidyba62409S104

51221Vilniaus universitetas

1,5 m.

2 m.

-

Komunikacijos ir informacijos magistras

11 0 0 22 0 0 0 0 0

Taikomoji fotografija

653W64002


- - - 0 0 0 0 0 0 0 0 0

TV operatoriaus menas

61204M104

51121


4 m.

- -

Audiovizualinio meno bakalauras, Operatorius

17 0 0 17 0 0 0 0 0

TV operatoriaus menas

62104M105

51221


2 m.

- -

Audiovizualinio meno magistras, Operatorius

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Vaizdo operatorius

62404M102

51221


2 m.

- -

Audiovizualinio meno magistras, Operatorius

1 0 0 1 0 0 0 0 0

Vaizdo operatorius

61204M112

51121


4 m.

- -

Audiovizualinio meno bakalauras, Operatorius

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Menas (Plačiosios programos)

Šiuolaikinio 62602M10 51221 Vilniaus 2 2 - Dailės 0 0 0 0 0 0 0 0 0

115












http://www.aikos.smm.lt/aikos/mok_drb_vietos.htm?m=program&a=displayItem&id=653W64002

http://www.aikos.smm.lt/aikos/mok_drb_vietos.htm?m=program&a=displayItem&id=653W64002

http://www.aikos.smm.lt/aikos/mok_drb_vietos.htm?m=program&a=displayItem&id=62409S104

http://www.aikos.smm.lt/aikos/mok_drb_vietos.htm?m=program&a=displayItem&id=62109S101








Studijų programos

pavadinimas

Valstybinis kodas

ISCED

kodas

Mokyklos pavadinima

s

Studijų trukmė


Studentų skaičius

Šiais metais



mo program

as priimam


D V N D V N Visi D V N Visimeno praktika ir sklaida

1dailės akademija

m. m. magistras

Muzika ir atlikėjų menas

Atlikimo menas

62401M108

51221


2 m.

-2 m.

Muzikos magistras, Atlikėjas arba dirigentas

93 0 0 126 0 0 0 0 0

Atlikimo menas

62101M101

51221


2 m.

-2 m.

Muzikos magistras, Atlikėjas arba dirigentas

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Atlikimo menas

61201M101

51121


4 m.

-4 m.

Muzikos bakalauras, Atlikėjas arba dirigentas

375 0 0 459 0 0 0 0 0

Baleto artisto mokymo programa

330021201

31321 - - - Baleto artistas 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Etnomuzikologija

61203H102

51121


4 m.

-4 m.

Menotyros bakalauras

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Etnomuzikologija

62101M113

51221


2 m.

- -Muzikos magistras

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Etnomuzikologija

62103H102

51221


2 m.

-2 m.

Menotyros magistras

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Kino režisūra62404M106

51221


1,5 m.

- -


0 0 0 0 0 0 0 0 0

Kino, teatro ir muzikos vadyba

62104M104

51221


2 m.

-2 m.

Audiovizualinio meno magistras

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Kompozicija62101M104

51221


2 m.

- -Muzikos magistras, Kompozitorius

0 0 0 0 0 0 0 0 0


51121Lietuvos muzikos ir teatro

4 m.

- -Muzikos bakalauras, Kompozitorius

14 0 0 14 0 0 0 0 0

116







http://www.aikos.smm.lt/aikos/mok_drb_vietos.htm?m=program&a=displayItem&id=62103H102


















Studijų programos

pavadinimas

Valstybinis kodas

ISCED

kodas

Mokyklos pavadinima

s

Studijų trukmė


Studentų skaičius

Šiais metais



mo program

as priimam


D V N D V N Visi D V N Visiakademija


51221


2 m.

- -Muzikos magistras, Kompozitorius

7 0 0 7 0 0 0 0 0

Meno vadyba61204M103

51121


4 m.

-4 m.

Audiovizualinio meno bakalauras

55 0 1 56 0 0 0 0 0

Meno vadyba62404M101

51221


2 m.

-2 m.

Audiovizualinio meno magistras

5 0 0 5 0 0 0 0 0

Muzikinis folkloras

61201M116

51121


4 m.

- -Muzikos bakalauras

10 0 0 10 0 0 0 0 0

Muzikinis folkloras

62401M111

51221


2 m.


5 0 0 5 0 0 0 0 0

Muzikologija61203H105

51121


4 m.

- -Menotyros bakalauras

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Muzikologija62101M114

51221


2 m.


0 0 0 0 0 0 0 0 0

Muzikologija62103H105

51221


2 m.

- -Menotyros magistras

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Muzikos teorija ir kritika

62401M112

51221


2 m.


4 0 0 4 0 0 0 0 0

Muzikos teorija ir kritika

61201M117

51121


4 m.

- -Muzikos bakalauras

20 0 0 20 0 0 0 0 0

Populiarioji muzika

65301M107


3 m.

-4 m.

Muzikos profesinis bakalauras, Atlikėjas

39 0 7 63 0 0 0 0 0

117


















Studijų programos

pavadinimas

Valstybinis kodas

ISCED

kodas

Mokyklos pavadinima

s

Studijų trukmė


Studentų skaičius

Šiais metais



mo program

as priimam



Pramoginis scenos menas

65303M103


3 m.

- -

Teatro profesinis bakalauras, Aktorius

27 0 0 41 0 0 0 0 0

Teatro režisūra61203M104

51121


4 m.

- -Teatro bakalauras, Režisierius

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Teatro režisūra62403M105

51221


2 m.

- -Teatro magistras, Režisierius

8 0 0 8 0 0 0 0 0

Teatro studijos61203M108

51121


4 m.

- -Teatro bakalauras

18 0 0 18 0 0 0 0 0

Teatro studijos62403M104

51221


2 m.

- -Teatro magistras

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Teatrologija62103M104

51221


2 m.

- -Teatro magistras

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Teatrologija61203H106


4 m.

- -Menotyros bakalauras

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Teatrologija62103H107

51221


2 m.


0 0 0 0 0 0 0 0 0

TV režisūra62104M106

51221


2 m.

- -


0 0 0 0 0 0 0 0 0

Vaidyba62403M103

51221


2 m.

- -

Teatro magistras, Aktorius arba choreografas

0 0 0 0 0 0 0 0 0

Vaidyba61203M105

51121


4 m.

- -

Teatro bakalauras, Aktorius arba choreografas

127 0 0 127 0 0 0 0 0

Vaidyba62103M103


2 m.

- -Teatro magistras, Aktorius arba

0 0 0 0 0 0 0 0 0

118















Studijų programos

pavadinimas

Valstybinis kodas

ISCED

kodas

Mokyklos pavadinima

s

Studijų trukmė


Studentų skaičius

Šiais metais



mo program

as priimam


D V N D V N Visi D V N Visiakademija choreografas

Vaizdo režisūra61204M105

51121


4 m.

- -

Audiovizualinio meno bakalauras, Režisierius

15 0 0 15 0 0 0 0 0

Vaizdo režisūra62404M103

51221


2 m.

- -


42 0 0 42 0 0 0 0 0

Profesijos dalykų mokytojų rengimasVaizduojamasis menas

Dailės istorija ir teorija

62103H101


2 m.


0 0 0 0 0 0 0 0 0


62403H103


2 m.


6 0 0 12 0 0 0 0 0

Grafika62102M103


2 m.


0 0 0 0 0 0 0 0 0

Grafika61202M107


4 m.

- -Dailės bakalauras

62 0 0 84 0 0 0 0 0

Grafika62402M103


2 m.


11 0 0 15 0 0 0 0 0

Keramika62102M105


2 m.


0 0 0 0 0 0 0 0 0

Keramika61202M109


4 m.


29 0 0 34 0 0 0 0 0

Keramika62402M104


2 m.


6 0 0 6 0 0 0 0 0

Kino dramaturgija

61204M110

51121


4 m.


7 0 0 7 0 0 0 0 0

Kino studijos61204M111

51121


4 m.


7 0 0 7 0 0 0 0 0

Monumentalioji dailė

62102M107

51221Vilniaus dailės

2 m.


0 0 0 0 0 0 0 0 0

119



















Studijų programos

pavadinimas

Valstybinis kodas

ISCED

kodas

Mokyklos pavadinima

s

Studijų trukmė


Studentų skaičius

Šiais metais



mo program

as priimam




61202M111


4 m.


47 0 0 67 0 0 0 0 0


62402M106


2 m.


11 0 0 17 0 0 0 0 0

Skulptūra61202M112


4 m.

4 m.

-Dailės bakalauras

62 0 0 100 0 0 0 0 0

Skulptūra62102M108


2 m.


0 0 0 4 0 0 0 0 0

Skulptūra62402M110


2 m.


9 0 0 19 0 0 0 0 0

Stiklas61202M113


4 m.

4 m.

-Dailės bakalauras

21 0 0 44 0 0 0 0 0

Stiklas62102M109


2 m.


0 0 0 7 0 0 0 0 0

Stiklas62402M109


2 m.


1 0 0 1 0 0 0 0 0

Taikomoji grafika

61202M114


4 m.

4 m.

-Dailės bakalauras

40 0 0 84 0 0 0 0 0

Taikomoji grafika

62402M111


2 m.


6 0 0 6 0 0 0 0 0

Taikomoji grafika

62102M110


2 m.


0 0 0 11 0 0 0 0 0

Taikomoji keramika

62102M111


2 m.


0 0 0 5 0 0 0 0 0

Taikomoji keramika

62402M112


2 m.


7 0 0 7 0 0 0 0 0

Taikomoji keramika

61202M115


4 m.

4 m.

-Dailės bakalauras

18 0 0 44 0 0 0 0 0

Taikomoji tekstilė

61202M116

51121Vilniaus dailės

4 m.

4 m.

-Dailės bakalauras

30 0 0 72 0 0 0 0 0

120


























Studijų programos

pavadinimas

Valstybinis kodas

ISCED

kodas

Mokyklos pavadinima

s

Studijų trukmė


Studentų skaičius

Šiais metais



mo program

as priimam



Taikomoji tekstilė

62102M112


2 m.


0 0 0 8 0 0 0 0 0

Taikomoji tekstilė

62402M113


2 m.


4 0 0 4 0 0 0 0 0

Tapyba61202M117


4 m.

4 m.

-Dailės bakalauras

86 0 0 148 0 0 0 0 0

Tapyba62102M113


2 m.


0 0 0 11 0 0 0 0 0

Tapyba62402M114


2 m.


20 0 0 26 0 0 0 0 0

Tekstilė61202M118


4 m.


34 0 0 43 0 0 0 0 0

Tekstilė62102M114


2 m.


0 0 0 0 0 0 0 0 0

Tekstilė62402M107


2 m.


8 0 0 12 0 0 0 0 0

Didžioji dalis meninių gebėjimų, pritaikomų kūrybinių ir kultūros industrijų sektoriuje yra

ugdoma įvairaus pobūdžio menų studijų programose. Įvairių šakų meno specialistus

ugdančias programas administruoja Vilniaus Dailės Akademija (VDA) ir Lietuvos Muzikos ir

Teatro Akademija (LMTA). Šios aukštosios mokyklos organizuoja pirmosios (bakalauro),

antrosios (magistro) ir trečiosios (meno aspirantūra ir doktorantūra) pakopų studijų

programos. VDA organizuoja tokias studijų programas kaip animacija, fotografija ir medijos

menas, grafika, keramika, monumentalioji dailė (scenografija, vitražas, restauravimas),

skulptūra, tapyba ir tapybos restauravimas, tekstilė, architektūra, dizainas, interjero dizainas,

kostiumo dizainas ir kt. LMTA rengia atlikimo meno (dainavimo, fortepijono, klavesino,

vargonų, choro dirigavimo, dirigavimo kariniam orkestrui, dirigavimo simfoniniam orkestrui,

džiazo, liaudies instrumentų ir akordeono, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų, styginių

121












instrumentų) specialistus, etnomuzikologus, kompozitorius, muzikologus, muzikos

mokytojus, garso režisierius, kino, teatro ir muzikos vadybininkus, teatro ir TV režisierius,

teatrologus, TV operatorius, aktorius (choreografijos, lėlininkų, pantomimos, šiuolaikinio

šokio specializacijos), Kino režisierius (tik magistro studijos). Abiejose institucijose taip pat

pradėta organizuoti studijas pagal specializuotas kultūros ir meno vadybos studijų programas:

Kultūros vadyba ir kultūros politika, Dizaino vadyba, Kuratorystė (Šiuolaikinio meno

praktika ir sklaida) (VDA); Kino, teatro ir muzikos vadyba (LMTA).

Vilniaus Gedimino Technikos universitetas administruoja architektūros bakalauro ir

magistro studijų programas, o neseniai (nuo 2008m. pradėjo rengti ir telekomunikacijų verslo

kūrybinio „turinio“ gamybos specialistus bakalauro studijų programoje Kūrybinės Industrijos.

Vilniaus Universitetas rengia vadybos ir verslo administravimo krypties bakalaurus -

Kultūros vadybos studijos, komunikacijos ir informacijos krypties bakalaurus - Leidybos ir

Žurnalistikos programos, magistrus tokiose studijų programose kaip Leidyba, Muziejininkystė,

Ryšiai su visuomene, Žurnalistika.

Didelis skaičius kolegijų administruoja specializuotas programas, skirtas reklamos verslo ir

kultūrinės veiklos vadybos, dailės kūrinių restauravimo, fotografijos, leidybos, specializuoto

dizaino specialistų, įvairių muzikos žanrų atlikėjų ugdymui ir t.t.. Kolegijose rengiami

specialistai ugdomi orientuojantis į konkrečių, specializuotų meninių ar kūrybinių gebėjimų

lavinimą: verslo ir vadybos programos akcentuoja tradicinius vadybos dalykus, meno

programos ugdo programoje numatytus specialiuosius meninius gebėjimus: piešimo,

fotografavimo, muzikavimo ir t.t.. Žiūrėkite pavyzdžiui:

Aprangos dizainas Vilniaus kolegija. Dailės profesinis bakalauras, dizaineris

Aprangos dizainas Vilniaus dizaino kolegija. Dizaineris

Grafinis dizainas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Dailės profesinis bakalauras,

dizaineris

Interaktyvusis dizainas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Audiovizualinio meno

profesinis bakalauras, dizaineris.

Interjero dizainas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Dailės profesinis bakalauras,

dizaineris

Interjero dizainas Vilniaus dizaino kolegija. Dizaineris

Kostiumo dizainas Vilniaus kolegija. Dailės profesinis bakalauras, dizaineris.

122


AIKOS sistema

nurodo tokias neuniversitetinių studijų verslo ir administravimo programas, kurios

atitinka kūrybinių industrijų srities poreikius:

Reklamos vadyba Vilniaus kolegija. Vadybos ir verslo administravimo profesinis

bakalauras, vadybininkas

Reklamos vadyba Vilniaus teisės ir verslo kolegija. Vadybos ir verslo administravimo

profesinis bakalauras, vadybininkas

Kultūrinės veiklos vadyba Vilniaus kolegija. Vadybos ir verslo administravimo profesinis

bakalauras, vadybininkas

...ir neuniversitetinių studijų inžinerijos programas, kurios atitinka kūrybinių

industrijų srities poreikius

Leidyba ir poligrafija Kauno kolegija 3 4 pramonės inžinerijos profesinis bakalauras,

technologas.

Multimedijos technologija Kauno kolegija 3 4 informatikos inžinerijos profesinis

bakalauras, technologas.

Kūrybinių ir kultūros industrijų sektoriui artimos ir kai kurios kolegijų bei universitetų

edukologinės programos – tai rengiami įvairių menų (dailės, muzikos, teatro, šokio)

pedagogai. Meno edukologijos programos prisideda prie kūrybinių ir kultūros industrijų

sektoriui svarbios meno ir kultūros vartotojų auditorijos bei jos meninio skonio formavimo ir

yra svarbios KI sektoriaus plėtrai. Žiūrėkite pavyzdžiui magistro studijų programas:

Bendroji muzikos didaktika Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Muzikos magistras,

mokytojas.

Dailės istorijos edukologija Vilniaus pedagoginis universitetas. Edukologijos magistras,

mokytojas .

Kai kurių menų studijos turi išplėtotą meninių gebėjimų ugdymo sistemą nuo pačios

pradinės iki aukščiausios lavinimo pakopos: dailės, fotografijos, muzikos ir šokio gebėjimus

lavina specializuotos menų mokyklos, toliau studijas galima tęsti kolegijose ir universitetuose.

Tokia padėtis reiškia, kad įvairių pakopų švietimo įstaigose parengiama daug žmogiškųjų

išteklių, kurie sėkmingai gali įsilieti į kūrybinių ir kultūros industrijų sektorius. Didelis studijų

programų, susijusių su meninių gebėjimų bei kultūros verslumo ugdymu, populiarumas

liudija, kad jaunimo susidomėjimas KI veiklomis vis auga, o tai reiškia, kad KI sektoriaus

veiklų plėtra Lietuvoje gali vykti sėkmingai.

Vis dėlto, nors yra pakankamai daug ir įvairių į KI sektorių orientuotų studijų programų,

dažnai jose nėra ugdomas gebėjimas taikyti įgytas profesionalias meno srities žinias ir

123


gebėjimus KI veiklose, menkai ugdomas studijuojančiųjų verslumas, programų turinys ne

visada adekvatus KI sektoriaus poreikiams, trūksta bendradarbiavimo su KI įmonėmis,

mokomosios medžiagos paskaitoms, technologinės ir programinės įrangos ir meninių

gebėjimų lavinimo priemonių bei instrumentų.

Vilniaus, kaip ir Lietuvos mokymo įstaigos į KI sektorių orientuotose programose vis dar

dažniausiai remiasi „žinių kiekio“ metodais, mechaniškai jungiami tradicinės (industrinės

ekonomikos) vadybos studijų dalykai su humanitariniais studijų dalykais – tokiais kaip meno

istorija, Europos ar Lietuvos kultūros istorija ir pan. Šią spragą savarankiškai bando pildyti

išeiviai iš tų pačių humanitarinių mokslų arba kultūros verslo praktikai, perteikdami asmeninį

praktinį kultūros verslo patyrimą studijuojantiems. Naujose „kultūros/meno vadybos“ studijų

programose gana mechaniškai apjungiami klasikiniai gamybai arba tradicinių paslaugų rinkai

pritaikyti vadybos kursai su labai specialiais menotyriniais, meno istorijos studijų dalykais.

Modernizuoti jau esamas vadybos studijų programas arba kurti naujas, kurios atitiktų kultūros

verslo poreikius, trukdo neefektyvi valstybinė studijų finansavimo sistema, kai universitetams

bei kolegijoms rentabilu ruošti tik „masines specialybes“ kurios, deja yra skirtos labai siaurai

ir toli gražu „ne masinei“ Lietuvos darbo rinkai.

Kultūros verslui pritaikytų studijų programų problemas papildo menkas programų

aprūpinimas specialistais – trūksta motyvacijos ruošti naujus studijų dalykus, specialios

literatūros. Aukštosios mokyklos negali išlaikyti nuolatinių mokslininkų-tyrėjų kolektyvų,

kurie nuolat vykdytų taikomuosius kultūros rinkos tyrimus, kauptų mokslinį patyrimą ir

žinias, bei ruoštų rekomendacijas kultūros rinkos plėtros klausimais, o svarbiausia, generuotų

naujas mokslines idėjas apie perspektyvias tyrimų kryptis.

Klasikinės vadybos funkcijos - planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė ne

visada pritaikomos KI sektoriuje. KI veikia tinklinės organizacijos, kuriančios rinką, o jų

stiprybė yra gebėjimas greitai reaguoti į permainas. Svarbiausi organizacijos ištekliai yra

informacija, o ne kapitalo kiekis, o lyderiavimas remiasi ne dogmatiniu autoritetu, o

užsidegimu ir naujų idėjų generavimu bei kūrybiškumu. KI sektoriuje inovacijos yra

svarbiausios, o tuo pačiu vis reikšmingesni tampa asmeniniai gebėjimai: verslumas ir

gebėjimas dirbti komandoje, mokėjimas pasinaudoti galimybėmis ir operatyvus problemų

sprendimas. Mokymo sistema vis dar tik artėja prie šių gebėjimų ugdymo.

Kūrybingumas ir radikalios inovacijos apima bendradarbiavimą, dalyvavimą

eksperimentuose ir interpretacijose. Konkrečiame KI sektoriuje ar versle pirmaujantys

žmonės dirba palaikomi įkvėpimo, idėjos, bendradarbiavimo ir konkurencijos. Kūrybinėse

industrijose labai svarbu mokėti atrinkti talentingus partnerius esamam projektui, toleruoti

124


įvairovę ir sudėtingumą, tarpininkauti santykiams tarp įvairių sričių ir identifikuoti

netinkamus ryšius su kitais veikėjais tinkle. Vadyba ir „kūrybiškumas“ KI veiklose persipina,

jų negalima mechaniškai atskirti.

Kūrybinių industrijų profilio studijų programų atitiktis šiuolaikinės ekonomikos ir KI

sektoriaus poreikiams yra nepakankama, studijų programos nepadeda absolventui įgyti

verslumo žinių, nesupažindina su rinkos poreikiais ir galimybėmis bei teisiniais rinkos

funkcionavimo aspektais. Taip pat šiems tikslams įgyvendinti yra nepakankama metodinė ir

materialinė baze, per menkas universitetų ir verslo subjektų bendradarbiavimas,

nepakankamai išplėtotas tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptautiniuose KI

tyrimuose ir projektuose. Pvz. VGTU architektūros fakultete atitiktis studijų programos

turinio, metodinės ir materialinės bazės yra pakankamas: fakulteto moksliniai ištekliai yra

tiesiogiai integruoti į KI (dalyvauja architektūros objektų projektavime ir realizavime,

profesinį patyrimą apibendrina mokomosiose knygose ir vadovėliuose). Dėstytojų

kvalifikacija yra aukšta: architektūrinės veiklos rezultatai gauna respublikinius ir tarptautinius

apdovanojimus. Tačiau, 2008m. naujai parengta VGTU Kūrybinių Industrijų programa dar

neturi pakankamos bazės studijoms: trūksta technikos garso ir vaizdo projektams, vizualinės

medžiagos apdorojimo ir pateikimo įrangos – tai, kas atitinka mokslo ir studijų laboratorijos

pavadinimą.

2007 m. tarptautinių ekspertų grupė atliko Lietuvos dizaino galimybių studiją, kurioje

įvertino ir VDA studijų programas. Apibendrinus ekspertų išvadas galima teigti, kad

ekspertuotos studijų programos yra tęstinos ir turi svarių privalumų, tačiau jų turinys yra

tobulintinas, nes jis yra: 1) fragmentiškas ir vargiai sudaro vieningą studijų programą; 2) per

mažai orientuotas į bendradarbiavimą tarp skirtingų specialybinių VDA katedrų; 3) per mažai

orientuotas į bendradarbiavimą su įmonėmis ir verslu; 4) per menkai išnaudoja tarptautinių

mainų galimybes. Metodinė ir materialinė bazė, įvertinus gerą geografinę padėtį miestų

centruose, sulaukė daugiausiai kritikos. Pasigesta modernių dirbtuvių, kompiuterinės ir

kūrybinės įrangos, prieigų prie kompiuterių ir kompiuterinių programų, naujų leidinių

bibliotekose. Dėstytojų kvalifikacija įvertinta teigiamai, tačiau pastebėta, kad dėl mažo

atlyginimo jie nėra linkę imtis tiriamojo darbo ir palyginti mažai bendrauja su studentais. Kita

vertus, aktyviai už VDA ribų dirbantys dėstytojai užtikrina geresnį absolventų įsidarbinimą

pagal įgytą išsilavinimą. Įvertinti ir dėstytojų bei studentų apdovanojimai nacionaliniuose ir

tarptautiniuose konkursuose. Šie laimėjimai byloja apie patenkinamą studijų lygį ir dėstytojų

kompetenciją.

125


Absolventų įsidarbinimas

Paprastai savo absolventų įsidarbinimą švietimo įstaigos seka nereguliariai – reguliariems

tyrimas jos neturi pakankamai lėšų ir laiko. Vis dėlto kai kurios menų akademijos yra

dariusios savo absolventų įdarbinimo tyrimus – nesant naujesnių, kaip pavyzdį, žemiau

pateikiame Vilniaus Dailės Akademijos tyrimą, atliktą prieš 5 metus.

2000-2005 m. Vilniaus dailės akademijos absolventų įsidarbinimo duomenysKatedra Absolv

entų skaičius

2000-2005

Iš jų žinoma dabartinė situacija

Iš jų tęsia studijas

Iš jų dirba

Iš jų tęsia studijas ir dirba

Nedirba

Viso dirba

Iš jų Dirba pagal „savo“ specialybę

Iš jų Dirba pagal „dailės“ išsilavinimą

Iš jų Dirba kažką kito

Tapyba 76 53 16 (30%)

35 (66%)

1 (1,9%)

1 (1,9%)

36 (68%)

13 (24%)

12 (22%)

11 (21%)

Skulptūra 11 11 11 (100%)

11 (100%)

1 (9%) 10 (91%)

Grafika 95 76 23 (30%)

39 (51%)

7 (9%) 7 (9%) 46 (60%)

13 (28%)

28 (61%)

5 (11%)

Monumentalioji tapyba ir scenografija

33 9 1 (11%)

7 (77%)

1 (11%)

0 8 (88%)

2 (25%)

6 (75%)

0


50 43 12 (28%)

21 (49%)

10 (23%)

0 31 (72%)

18 (58%)

8 (26%)

5 (16%)

Tekstilė 45 36 7 (19%)

29 (81%)

0 0 29 (81%)

14 (48%)

14 (48%)

1 (4%)

Keramika 53 46 13 (28%)

27 (59%)

1 (2%) 5 (11%)

28 (61%)

13 (46%)

6 (21%)

9 (32%)

Vizualiojo ir taikomojo meno fakultetas

363 274 72 (26%)

158 (58%)

31 (11%)

13 (4,7%)

189 (69%)

75 (40%)

84 (44%)

30 (16%)

Architektūra 103 90 18 (20%)

61 (68%)

9 (10%)

2 (2,2%)

70 (78%)

68 (97%)

1 (1,4%)

1 (1,4%)

Dizainas 157 152 19 (12%)

122 (80%)

2 (1,3%)

9 (6%) 124 (82%)

103 (83%)

11 (9%)

10 (8%)

Kostiumo dizainas

48 47 45 (96%)

2 (4%) 47 (100%)

43 (91%)

3 (6%) 1 (3%)

Architektūros ir dizaino fakultetas

308 289 37 (13%)

228 (79%)

13 (4,5%)

11 (4%)

241 (83%)

214 (89%)

15 (6%)

12 (5%)


77 58 9 (15%)

33 (57%)

13 (22%)

3 (5%) 46 (79%)

18 (39%)

16 (35%)

12 (26%)

Unesco kultūros vadyba ir kultūros politika

32 26 0 21 (81%)

0 5 (19%)

21 (81%)

16 (76%)

1 (5%) 4 (19%)

Paminklotvarka

4 3 0 3 (100%)

0 0 3 (100%)

3 (100%

0 0

126


)

Humanitarinių mokslų fakultetas

113 87 9 (10%)

57 (66%)

13 (15%)

8 (9%) 70 (80%)

37 (53%)

17 (24%)

16 (23%)

Viso: 784 650 118 (18%)

443 (68%)

57 (8,8%)

32 (5%)

500 (77%)

326 (65,2%)

116 (23,2%)

58 (11,6%)

Pagal 2007m. ekspertų pateiktas LMTA absolventų įsidarbinimo galimybių vertinimo

išvadas „Esama sistema, kuomet teatrų režisieriai tampa aktorių kursų vadovais ir rengia juos

pagal konkretaus teatro arba trupės poreikius gali užtikrinti 100% įsidarbinimo galimybę

studentams. Visgi tokia sistema neįtraukia alternatyvių įsidarbinimo galimybių, ypač tokių,

kurios nelaikomos "aukštuoju menu". Išsamesni LMTA absolventų įsidarbinimo tyrimai

nebuvo atlikti.

2010 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo atlikta 2005-2009 mokslo metais

studijas baigusių absolventų bei absolventus dažniausiai įdarbinančių įmonių apklausa,

siekiant išsiaiškinti specialistų darbo poreikį rinkoje, įsidarbinusių ir neįsidarbinusių

specialistų skaičius. Darbdavių apklausa vyko internetu. Buvo išsiųsti elektroniniai laiškai

maždaug 150-čiai darbdavių, siekiant apklausti įvairių atlikimo meno šakų specialistų

įdarbinimo poreikius atitinkančias organizacijas, tarp jų – orkestrai, chorai, teatrai,

Filharmonija ir kitos koncertinės organizacijos, televizijos, muzikos mokyklos. Apklausoje

dalyvavo 82 darbdavių organizacijos, tarp jų 90 proc. – biudžetinės; 63 proc. – įsikūrusios

didmiesčiuose, 28 proc. – rajonų centruose ir 8 proc. – gyvenvietėse.

Absolventų apklausa vyko internetu ir žodžiu. Iš maždaug 300 adresatų, su kuriais pavyko

susisiekti, į anketos klausimus atsakė 124. Dauguma dalyvavusių apklausoje baigė atlikimo

meno studijų programą 2005-2009 metais ir įgijo bakalauro arba magistro laipsnį. Tarp jų –

63 proc. moterų ir 37 proc. vyrų.

Apklausos rezultatai parodė, kad LMTA absolventų padėtis darbo rinkoje yra pakankamai

gera – 96 proc. respondentų apklausos metu turėjo darbo vietą, 83 proc. nurodė dirbantys

pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Nors 55 proc. absolventų pažymėjo, kad susiduria su

įsidarbinimo sunkumais dėl per mažos darbo vietų pagal išsilavinimą pasiūlos, tačiau beveik

20 proc. darbdavių nurodė muzikos krypties specialistų trūkumą, o 17 proc. prognozuoja, kad

šių sričių specialistų trūks ir artimiausiu metu. LMTA parengti specialistai sudaro didžiąją dalį

Lietuvos profesionalių meno kolektyvų – orkestrų, muzikinių teatrų, kamerinių ansamblių,

127


chorų, koncertinių organizacijų, muzikos mokyklų, kitų kultūrinį gyvenimą įtakojančių

organizacijų kūrybinio personalo ir koncertuojančių solistų kontingento60.

Ieškant naujausių duomenų apie kūrybinio ugdymo Vilniaus aukštosiose mokyklose

ekonominį efektyvumą, buvo pasinaudota AIKOS sistemos pateikta bendra 2010m. statistika,

apie bedarbius, kurie registruojami pagal atskiras studijų programas:

60 Šiuos duomenis pateikė LMTA atstovai

128


Studentų laisvų darbo vietų ir bedarbių skaičius pagal švietimo sritis ir posričius:

Meno sritis

Švietimo sritis / posritis

Studentų skaičius srities / posričio

programose ( 2009-10-1 būklei )

Einamaisiais metais į srities / posričio

programas priimamų studentų

skaičius

Laisvų darbo vietų skaičius (turintiems

srities / posričio išsilavinimą) ( 2010-

07-1 būklei )

Bedarbių skaičius (turinčių srities /

posričio išsilavinimą) ( 2010-

07-1 būklei )

Menas 1877 0 15 283Vaizduojamasis menas

111 0 0 26

Menas (Plačiosios programos)

0 0 0 0

Muzika ir atlikėjų menas

116 0 5 14

Dailieji amatai 0 0 0 0Garso ir vaizdo technika bei žiniasklaidos produkcija

661 0 2 58

Dizainas 989 0 8 185

Pagal pateiktas lentelę matome, kad didžiausias nedarbas fiksuojamas menų srities dizaino

posrityje. Tačiau trūkstant duomenų sunku būtų paaiškinti to priežastis. Dizainas priskiriamas

prie vienų iš ekonomiškai labiausiai atsiperkančių ir laikomas perspektyviu KI pogrupiu –

Kūrybinės paslaugos. Turint omenyje, kad įvairaus profilio dizainerius ne tik Lietuvoje, bet ir

Vilniuje rengia daugelis menų universitetų ir kolegijų, tai gali būti traktuojama arba kaip

nepakankami kokybiškas specialistų, negalinčių pritapti darbo rinkoje, parengimas arba kaip

neefektyvi švietimo įstaigos/organizacijos administracijos vadybinė strategija rengti

nepagrįstai daug specialistų, kurių visų Lietuvos rinka nepjėgia aprūpinti darbu.

Mokinių (formaliojo profesinio mokymo), laisvų darbo vietų ir bedarbių skaičius pagal švietimo sritis ir posritis:



programose ( 2009-10-1

būklei )

Einamaisiais metais į srities /

posričio programas priimamų

studentų skaičius


srities / posričio išsilavinimą) ( 2010-07-1

būklei )


posričio išsilavinimą)

( 2010-07-1 būklei )

Menas 1686 946 6 528Vaizduojamasis menas 0 0 0 0Menas (Plačiosios programos)

0 0 0 0

Muzika ir atlikėjų menas 0 0 0 4

129




programose ( 2009-10-1

būklei )


posričio programas priimamų

studentų skaičius


srities / posričio išsilavinimą) ( 2010-07-1

būklei )


posričio išsilavinimą)

( 2010-07-1 būklei )

Dailieji amatai 1080 634 3 311Garso ir vaizdo technika bei žiniasklaidos produkcija

343 187 1 116

Dizainas 263 125 2 97Formaliojo profesinio ugdymo menų krypties studijų programų absolventų lentelėje

daugiausia bedarbių yra tarp absolventų, baigusių dailiųjų amatų (311) ir garso ir vaizdo bei

žiniasklaidos produkcijos (116) posričio studijų programas.

Žurnalistikos ir informacijos sritis




Einamaisiais metais į srities / posričio

programas priimamų studentų skaičius



07-1 būklei )


posričio išsilavinimą) ( 2010-07-1 būklei )

Žurnalistika ir informacija

53 0 4 0

Žurnalistika ir informacija (Plačiosios programos)

0 0 0 0

Žurnalistika ir reportažai

0 0 2 0

Biblioteka, informacija, archyvai

53 0 2 0

Atatinkamai panašios problemos kyla interpretuojant socialinių mokslų, komunikacijos ir

informacijos krypties studijų programas, kurios telpa į KI veiklų sąrašus: nėra perteklinės

specialistų gamybos arba jų rengiama tiek mažai, kad jie nesunkiai suranda darbo vietą.

Sekanti AIKOS sistemos (2010-07-1) pateikta lentelė leidžia palyginti koks yra santykinis

bedarbių skaičius tarp absolventų, parengtų dirbti KI ir tarp kitų sričių absolventų:





posričio programas priimamų studentų

skaičius



07-1 būklei )



07-1 būklei )

Menas 4405 0 28 180 Menas (Plačiosios programos)

52 0 0 6

130






posričio programas priimamų studentų

skaičius



07-1 būklei )



07-1 būklei )

Vaizduojamasis menas 1522 0 2 33 Muzika ir atlikėjų menas 1421 0 20 130 Dailieji amatai 9 0 1 0 Dizainas 819 0 0 0 Garso ir vaizdo technika bei žiniasklaidos produkcija

582 0 5 11

Humanitariniai mokslai 7027 0 9 41 Sociologija ir kultūrologija 1083 0 0 0 Politikos mokslai ir pilietiškumas

1713 0 0 0

Žurnalistika ir informacija 1573 0 19 6 Žurnalistika ir informacija (Plačiosios programos)

304 0 0 0

Žurnalistika ir reportažai 626 0 17 6 Biblioteka, informacija, archyvai

643 0 2 0

Verslas ir administravimas 30353 0 259 91 Marketingas ir reklama 2018 0 120 23 Kompiuterija 4470 0 22 7 Kompiuterija (Plačiosios programos)

0 0 0 0

Kompiuterio panaudojimas 0 0 3 0 Informatika 4470 0 19 7 Inžinerija ir inžinerinės profesijos

12679 0 36 534

Mechanika ir metalo darbai 2001 0 10 238 Inžinerija ir inžinerinės profesijos (Plačiosios programos)

1671 0 4 37

Tekstilė, apranga, avalynė, oda

450 0 14 71

Architektūra ir statyba 8622 0 44 239 Architektūra ir statyba (Plačiosios programos)

0 0 0 0

Architektūra ir miesto planavimas

2350 0 15 128

Kelionės, turizmas ir laisvalaikis

0 0 0 0

131

http://www.aikos.smm.lt/aikos/mok_drb_vietos.htm?a=eduprograms&level=1&id=812&area=0



































Iš pateiktos lentelės matome, kad daugiausia įsidarbinimo problemų turi inžinierinių

profesijų atstovai (534), po to seka architektūros ir statybos studijų programų absolventai

(239), treti eilėje rikiuojasi mechanikos ir metalo darbų specialistai (238), ketvirti menų

studijų programų absolventai(180), o penkti – muzikos ir atlikėjų menų studijų programų

absolventai (130). Remiantis lentelėje pateiktas duomenimis galima daryti išvadą, kad

daugiausia įsidarbinimo problemų turi taip vadinamojo „grynojo“ meno studijų programą

absolventai, kas kaip ir patvirtina menų programų absolventų nuomonę, kad universitetuose

jiems teikiamos pernelyg teorinės žinios.

Tačiau kur kas didesnis nedarbo lygis fiksuojamas tradicinės, tradicinės pramonės poreikius

tenkinančiuose sektoriuose: darbo stokoja inžinierinių, statybinių mechaninio darbo

absolventai.

Iš kitos pusės menų akademijos atlikusios savo absolventų užimtumo tyrimus, daro išvadas,

kad oficialios statistikos metodai dėl savo nepritaikytumo KI sričiai nepateikia duomenų apie

sau darbo vietas susikuriančius KI srities profesionalus, tarp kurių patenka taip vadinamieji

freelancer, kurie sudaro didelę KI (ypač naujųjų medijų pogrupyje) profesionalų dalį.

KI sektoriaus plėtrai didelę įtaką daro ir Aukštojo mokslo įstatyme įvardijami pripažinti

menininkai, kurie dažnai patys sau kuria darbo vietas. Pripažintų menininkų įsidarbinimo

statistika nėra pateikiama.

Architektūros specialistų poreikį Lietuvos darbo rinkoje registruoja ir savo tinklapyje

skelbia 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos architektų sąjunga įkurtas Architektūros centras.

Šio tinklapio duomenimis 2010m. rugsėjo 30d. darbo ieškojo 51 architekto diplomą turintis

absolventas , o darbas buvo siūlomas 10 šios srities specialistų.61

Kūrybos industrijos ir darbo tyrimai

Kūrybos tyrimų laukas Lietuvoje nėra pakankamai komercializuotas. Istoriškai kūryba

netgi priešpastatoma komercijai. Darbo rinkos tyrimai, nors atliekami pakankamai dažnai LR

socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jai pavaldžių institucijų užsakymu, neapima

kūrybos srities. Daugeliu atveju darbo ir bedarbystės tyrimuose naudojamos sampratos

neleidžia apimti kūrybinių industrijų srities, kadangi laukas (taip pat ir darbo bei darbuotojų

paieškos sistema) funkcionuoja apeidama darbo biržas, kurių duomenimis naudojamasi

keliant tyrimų tikslus ir problemas.

Kita vertus reikia pastebėti, kad darbas ir įdarbinimas kūrybinėse industrijose nemažai

skiriasi nuo kitų sričių ir savęs įdarbinimo per patentus ar individualią veiklą, terminuotų ir

61 Žr.: http://www.arch.lt/component/option,com_marketplace/Itemid,58/

132

http://www.arch.lt/component/option,com_marketplace/Itemid,58/


autorinių sutarčių šioje srityje yra daugiau nei kitose ekonomikos srityse. Nemažos dalies

kūrybinių industrijų ekonominio lauko dalyvių kvalifikacija susijusi su meistriškumu, kuris,

priešingai nei kitose specialybėse, nėra įgyjamas ar keliamas darbo vietose perimant žinias iš

labiau patyrusių kolegų.

Kūrybos industrijos sąlygoja kokybiškai kitą nei tradicinė darbo sampratą bei jo santykį su

kitomis gyvenimo veiklos sritimis. Tradiciškai dažnai priešpastatomos šeimos, darbo,

laisvalaikio ir visuomeninės veiklos sritys kūrybinėse industrijose persipina – priešingai nei

normalią darbo dieną dirbantys žmonės, kūrybiniai darbuotojai dažnai negali atskirti darbo,

laisvalaikio ir poilsio teritorijų bei veiklų.

Įdarbinimo ir įsitvirtinimo kūrybinių industrijų ekonominiame lauke tyrimai reikalauja iš

principo kitokio priėjimo prie problemos, šios srities tyrimų yra mažai, jie vykdomi LR

kultūros ministerijos užsakymu arba meno akademijų iniciatyva siekiant išsiaiškinti

absolventų integraciją.

Specialistų atitiktis darbo rinkos poreikiams

Specialistų parengimo lygis Lietuvos meno universitetuose rodo daugelio studentų bei

absolventų nuolatiniai laimėjimai prestižiniuose tarptautiniuose meno konkursuose, ir puikūs

užsienio partnerių atsiliepimai apie Lietuvos studentų, tęsiančių studijas užsienyje, parengimo

lygį ir kūrybinius pasiekimus, ir į užsienio aukštąsias meno mokyklas dėstyti nuolat

pakviečiami šių Akademijų pedagogai.

Tačiau, verslo atstovai skundžiasi, kad absolventai turi tik teorines žinias. Reikalaujama

daugiau amato, profesijos dalykų, įgūdžių dirbant su naujausia programine įranga,

komandinio darbo patirties. Mokymo institucijos turėtų studijų procese derinti kūrybingumą ir

verslumą, integruojant geriausius KI verslo pavyzdžius į studijų procesą. Siekiant priartinti

studijas prie KI, reikėtų, kad labiausiai išplėtoti KI verslai samdytų absolventus ir lavintų juos

darbo procese, o taip pat steigti KI verslo inkubatorius, sudarant sąlygas absolventams

lengvatinėmis sąlygomis plėtoti kūrybinius verslus. Siekiant priartinti studijas KI poreikiams,

reikėtų sukurti ir išplėtoti teisines bei praktines galimybes, mokymosi procesą labiau susieti su

KI verslais, studijų programas papildyti privalomomis praktinėmis veiklomis bei praktikomis

KI sektoriaus įmonėse. Toks bendradarbiavimas leistų mokymo įstaigoms ir verslui apjungti

pastangas bendram tikslui pasiekti.

Šiuo metu kūrybinių industrijų sektoriuje pastebimas visuotinis posūkis link vartotojo,

atsisakant vertės grandinės (value chain) tarpininkų: „vertės“ samprata priklauso nuo

133


subjektyvios, individualios „simbolinių gėrybių“ interpretacijos vartotojo mintyse. Kūrybinių

industrijų versluose svarbu įtraukti kliento vertės sampratas, tam panaudojant į klientą

orientuotą marketingą ir inovatyvius pakavimo bei pateikimo būdus. Tarpininkai ir nuomonės

formuotojai vaidina svarbų vaidmenį pozicionuojant produktą rinkoje. Naujos skaitmeninės

filmų, muzikos, žaidimų ir informacijos platinimo technologijos pakeitė santykius tarp

gamintojų ir vartotojų, leidžia ir reikalauja didesnio prisitaikymo prie individualaus vartotojo,

greitesnio atsako ir naujų vertės formų, papildančių vartojimą (mobilumo, patogumo, turinio

perkeliamumo ir pan.).

Visa tai rodo, kad KI sektoriuje labai svarbus teisingas kūrybingumo ir verslo derinys. Kuo

labiau kūrybinis verslas susiduria su konkurencija, įvairesnėmis ir reikliomis rinkomis,

neapibrėžtumu ir technologijomis, tuo svarbesni tampa vadybos gebėjimai. Tačiau daugeliui

KI sektoriaus dalyvių labai trūksta vadybos, verslumo ir lyderystės gebėjimų.

Išskiriami kertiniai gebėjimai, svarbūs įvairiuose veiklos etapuose – t.y. taip vadinami

„minkštieji gebėjimai“ (soft skills) – bendravimo gebėjimai, lankstumas ir t.t. ir „kietieji

gebėjimai“ (hard skills) - informacinių technologijų, finansų ir kt. technologijų valdymo

gebėjimai. Visi jie yra labai svarbūs siekiant sėkmingai veikti pasirinktoje srityje (arba tam

tikrame sub-sektoriuje). KI veiklas tyrinėjantys mokslininkai vis labiau sutaria, kad

„minkštieji gebėjimai“ yra pagrindinė varomoji jėga, padedanti sėkmingai karjerai ir

judėjimui tarp KI sub-sektorių. Daugumos vadybininkų vaidmuo KI yra ne koncentruotis ties

atskiros įmonės uždaviniais, bet palaikyti gyvo tinklo sudėtingą sandarą iš kurios išauga

naujos idėjos. Sudėtingas tinklinis susisaistymas yra labai svarbus inovacijoms.

Šiandieninėje studijų sistemoje trūksta infrastruktūros, kuri sutelktų talentingus studentus,

verslo atstovus ir tyrėjus. Naujos idėjos dažnai kuriamos socialinio bendradarbiavimo proceso

metu, kur žinios didėja, kai jomis dalinamasi, dėl jų diskutuojama, kritikuojama ir t.t. Taip pat

nėra galimybės naudoti tarp-disciplininius ar tarp-sektorinius bendradarbiavimo modelius,

universitetų finansavimo specifika ir etatinė įdarbinimo sistema trukdo lanksčiai derinti

įvairiuose KI sektoriuose esančius žmogiškuosius išteklius, kurie praturtintų studijų procesą

žinių ir gebėjimų bei praktinio patyrimo įvairove.

Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapio rengėjai, siekdami išsiaiškinti kokio profilio

specialistus įdarbina KI įmonės ir kokios srities specialistų jiems reikėtų, parengė porą

klausimų anketoje, kuri buvo patalpinta Internete 2010m. rugpjūčio 20-rugsėjo 22d.d.

Pirmiausia buvo siekiama išsiaiškinti kokios srities išsilavinimą turintys specialistai sudaro

daugumą jau dabar veikiančiose KI įmonėse. 80 atsakiusių įmonių duomenys parodė, kad jose

134


dirba didžioji dalis menines studijas baigusių absolventų, o antri pagal paplitimą KI įmonėse

yra verslo ir vadybos studijų absolventai.

Kokios mokslo srities išsilavinimą turi daugiau nei 50% Jūsų įmonės (organizacijos)

darbuotojų?

Kokios mokslo srities išsilavinimą turi didžioji dalis Jūsų įmonės (organizacijos) darbuotojų0% 2% 4% 6% 8% 10% 12% 14% 16% 18%

Medicina ir sveikata

Gyvybės mokslai

Žemės ūkis ir veterinarija

Gamtos mokslai

Matematika ir kompiuterių mokslas

Inžinerija

Technologijos

Socialinės studijos

Teisė

Verslas ir vadyba

Komunikacija

Švietimas ir ugdymas

Istorija, filosofija, teologija ir kultūros studijos

Filologija

Meno studijos

Akcinė bendrovė Uždaroji akcinė bendrovė Viešoji įstaiga Valstybinė įmonė Biudžetinė organizacija Asociacija (NVO) Individuali įmonė (Iį, Pį, KŪB, TŪB) Individuali veikla Kita

Vis dėlto atsakydami į klausimą apie tai, kokios srities specialistų šiuo metu labiausiai

trūksta KI įmonei (organizacijai) didžioji dauguma įmonių (nepriklausomai nuo to ar tai VšĮ

ar UAB, ar valstybinės organizacija) nurodė , kad labiausia jiems praverstų vadybos ir verslo

kvalifikaciją turintys darbuotojai:

135


Nurodykite prašau, kokios srities specialistų šiuo metu labiausiai trūksta Jūsų įmonei (organizacijai)

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%

Techniniai specialistai

Vadybininkai

Menininkai/kūrėjai

Akcinė bendrovė Uždaroji akcinė bendrovėViešoji įstaiga Valstybinė įmonėBiudžetinė organizacija Asociacija (NVO)Individuali įmonė (Iį, Pį, KŪB, TŪB) Individuali veiklaKita

Ypač tokių specialistų stoką akcentuoja tos KI įmonės, kurių veiklos pobūdis yrs susijęs su

santykių su vartotojais/klientais palaikymu – anketoje šios veiklos įvardintos kaip

Eksponavimas/Suvokimas (demonstruojama vartotojui):

Nurodykite prašau, kokios srities specialistų šiuo metu labiausiai trūksta Jūsų įmonei (organizacijai)

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Techniniai specialistai

Vadybininkai

Menininkai/kūrėjai

Kūryba (turinio kūrimas, idėjos)Gamyba (idėja įgauna formą, kuri bus pateikta vartotojui)Platinimas (viešinimas, pardavimai arba transliacijos)Eksponavimas/Suvokimas (demonstruojama vartotojui)Archyvavimas/SaugojimasLavinimas/Apmokymai

Keli anketos klausimai buvo pateikti, siekiant išsiaiškinti kaip KI įmonės vertina šiuo metu

veikiančias KI specialistų kvalifikacijos kėlimo priemones ir sistemą apskritai: beveik pusė

atsakiusių pripažino, kad esanti sistema jų netenkina ir tai turi įtakos galimybei konkuruoti

rinkoje:

136


Neveiksminga pogrupio įmonių specialistų kvalifikacijos kėlimo sistema

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Labai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu Visiškai nesvarbu

Proc

entin

ė da

lis

Didžioji dalis KI įmonių ir organizacijų supranta, kad jų konkurencingumą rinkoje

apsunkina neatliekami (arba atliekami labai fragmentiškai) taikomieji tyrimai sektoriuje,

kuriems nepakanka savo lėšų, o tai savo ruožtu stabdo pačių įmonių plėtrą:

Nepakankamos investicijos į tyrimus ir plėtrą

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Labai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu Visiškai nesvarbu

Proc

entin

ė da

lis

Akivaizdu, kad smulkus ir vidutinis verslas neturi pakankami lėšų ir žmogiškųjų išteklių

rimtesniems tyrimams atlikti, o galimybes tokius tyrimus ar bent jau galimybe būti

supažindintais su tokių tyrimų rezultatais apsunkina Vilniaus universitetų ir kolegijų

uždarumas ir bendrų projektų su KI atstovaujančiais verslais stoka. Apie tai, kad universitetai

ir kolegijos yra pernelyg susitelkę į vidines organizacines problemas ir nepalaiko partnerystės

santykių su miesto KI įmonėmis ir organizacijomis yra skelbta įvairiose ataskaitose ir

studijose, tą paliudija ir absolventų apklausos, kuriose konstatuojamas praktinių žinių

trūkumas. Galiausiai, peržvelgus KI įmonių atsakymus į klausimą apie 5 svarbiausiu

137


partnerius, su kuriais bendravo paskutiniu metu, nei viename iš atsakymo variantų neminima

nei viena KI specialistus rengianti Vilniaus kolegija ar universitetas (tik Vilniaus dailiųjų

amatų asociacija kaip partnerį projekte nurodė Vilniaus Dailės akademiją).

Paprastai VšĮ atstovai kaip svarbiausius partnerius nurodo lėšas projektams skiriančias

organizacijas (Kultūros ministerija, Kultūros ir aporto rėmimo fondas, Vilniaus miesto

savivaldybė; o verslo įmonės – kitas verslo įmones).

Daugelyje mokslinių studijų, analizuojančių klasterizacijos procesus nurodoma, kad

universitetai ir kitos mokslo įstaigos atlieka svarbų vaidmenį perduodant ir diegiant naujausias

žinias: neretai universitetai tampa inovatyvių įmonių ir kūrybinių iniciatyvų inkubatoriais62,

prisideda prie klasterio gyvybingumo ir pan.. Deja, menininkus ir kitus specialistus

kūrybinėms industrijoms rengiančios mokslo įstaigos tokių funkcijų beveik nevykdo arba jos

vyksta fragmentiškai, organizuodamos bendrus projektus su kai kuriais KI įmonių atstovais.

Vis dėlto, nors konstatuojant tam tikrus trūkumus Vilniaus miesto ugdymo įstaigų veikloje,

reikia pripažinti, kad jos tiesiogiai prisideda prie kūrybinės klasės formavimosi procesų ir

kūrybinės aplinkos (creative milieu) atsiradimo Vilniaus mieste: dauguma menų akademijas

baigusių absolventų nusėda mieste, kuriame pakankamai didelė darbo vietų pasiūla įvairiuose

KI pogrupiuose, ypač kūrybinių paslaugų pogrupyje.

Kūrybinių industrijų sektorius Vilniaus mieste yra labai gyvybingas. Tačiau neturint

sukurtos ekonominiais ir socialiniais rodikliais pagrįstos stebėsenos sistemos, rizikuojama

nesuprasti kūrybinio sektoriaus poreikių, raidos dinamikos ir prarasti turimą kūrybinį

potencialą. Todėl būtina sukurti sąlygas parengti jaunus specialistus darbui konkurencingame

pasaulyje, kuriame jie turėtų šiuolaikinius poreikius atitinkančias kūrybinės veiklos plėtojimo

galimybes, galinčias padidinti Lietuvos ūkio ir kultūros konkurencingumą. Turi būti sukurtos

tinkamos sąlygos ir efektyvi valstybės paramos kultūros ir meno įstaigoms sistema, kuri lems

ne tik šalies kultūros, bet ir ekonomikos tolimesnę plėtrą. Sektorius prisideda prie svarbių

ekonominių rodiklių gerinimo kituose su kultūra nesusijusiuose sektoriuose, tuo netiesiogiai

skatindamas ekonominę veiklą ir plėtrą. Todėl būtina sukurti ir išplėtoti nacionalinę

kvalifikacijų sistemą, atitinkančią darbo rinkos poreikius, įskaitant profesinio mokymo

standartų kūrimą, studijų krypčių reglamentus, žinių ir kompetencijos vertinimo sistemą

(įskaitant ir oficialų neformalaus mokymosi pripažinimą).

Aukštųjų meno mokyklų absolventų integraciją į darbo rinką apsunkina tai, kad profesinio

informavimo, orientavimo ir konsultavimo sistema šiuo metu dar nėra pakankamai išvystyta.

62 Wu (W), 2005, Dynamic Cities and Creative Clusters, World Bank Policy Research Working Paper 3509

138


Neretai viena iš didesnių kūrybinių industrijų plėtros problemų yra kūrybines kvalifikacijas

turinčių žmonių verslumo trūkumas.

Siekiant pagerinti kūrybinio ugdymo Vilniaus miesto aukštosiose mokyklose ir

kolegijose būtina:

• atlikti išsamų kultūros ir meno darbuotojų kvalifikacijos kūrybinių industrijų srityje

poreikio tyrimą;

• ištirti kultūrinių industrijų sektoriaus poreikius specialistų kvalifikacijoms;

• parengti atskiras specialistų rengimo, perkvalifikavimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo

programas prioritetinėms KI sektoriaus sritims;

• siekiant padidinti KI veiklų efektyvumą, remti tikslinių grupių poreikius, kuriant

atitinkamą infrastruktūrą ir atnaujinant įrangą;

• aktyvinti bendradarbiavimą, bendrus tyrimus ir klasterizacijos procesus su KI

įmonėmis.

139


11. Rekomendacijos

Kūrybinių industrijų veiklas koordinuojanti, integraciją skatinanti institucija „Kūrybinis Vilnius“

Kūrybinis Vilnius. Vilniaus miesto kūrybinių industrijų tyrimas atskleidė, kad miesto

kūrybinių industrijų įmonės yra gana silpnai klasteriuotos, trūksta antreprenerystės arba

kūrybinio tarpininkavimo, kuris palengvintų susikalbėjimą tarp kūrybinio/menų sektoriaus

atstovų, miesto verslo atstovų ir vietos politikų (ypač kai kalba eina apie ženklias investicijas

ir rimtesnius kūrybinių industrijų projektus).

Vilniaus kūrybinių industrijų įmonės suvokia, kad konkuruoja panašiais produktais ir

veiklomis, dėl ko su nepasitikėjimu dairosi viena į kitą, neieško partnerystės ir silpnai

klasterizuojasi. Absoliuti dauguma kūrybinių industrijų įmonių ir organizacijų atstovų nurodė

vadybos specialistų trūkumą (šiuo atveju atsiribosime nuo skirtumų tarp termino

„vadybininkas“ ir „antrepreneris“ arba „kūrybinio verslo“ atstovas, nes pastarasis terminas dar

menkai žinomas). Tokiu būdu pripažįstama, kad miestui reikia kryptingų ir inovatyvių

kūrybinių industrijų iniciatyvas mieste koordinuojančių veiklų, nesvarbu ar koordinavimą

vykdys visų pasitikėjimą turintis atskiras lyderis, ar tam tikra, vien tik šiai misijai skirta ,

struktūra ar institucija.

Kad Vilniaus miestas yra prisotintas pačių įvairiausių kūrybinių iniciatyvų, gali reikštis ir

kaip pasipriešinimas stambaus verslo ar miesto politikų sumanymas (Lietuvos kino teatro ir

Sereikiškių parko atvejai), rodo plataus atgarsio sulaukusi Protesto laboratorija; taip pat

pastebimai miestą gyvinančios kūrybinės iniciatyvos - Fluxus ministerija; Kultflux;

Laimikis.lt; „BEEpart“; Gatvės muzikos diena; Tebūnie naktis, įvairūs meno festivaliai,

mugės, nauji ar naujai atgaivinti seni miesto turgūs ir t.t.

Atsižvelgiant į visa tai, žemėlapio rengėjai siūlo sukurti atskirą, turinčią kelių universitetų

(gal būt remiamą ir privataus verslo) pavaldumą instituciją Kūrybinis Vilnius.

Ši institucija jungtų įvairių sričių miesto tyrėjus: sociologus, architektus, urbanistus,

ekonomistus, istorikus, menininkus, kūrėjus, kurie siūlytų idėjas miesto strateginei plėtrai,

koordinuotų įvairų sričių (meno, bendruomenės, verslo, gyvensenos) veiklas mieste , atliktų

mediatoriaus vaidmenį, tarpininkaujant susitarimams tarp meno, verslo ir miesto politikų, tarp

miesto ir užsienio partnerių (ypač kūrybinių industrijų srityse).

140


Vilniaus miestas akivaizdžiai stokoja kryptingų, pastoviai vykdomų miesto

kultūrinio/meninio gyvenimo ir kūrybinių industrijų proceso tyrimų, mažai žinoma miesto

gyventojų nuomonė apie mieste vykstančias kultūrines/menines veiklas, neaišku, kokį

kultūrinį ir socialinį poveikį miesto kultūra daro miesto ir miestiečių gyvenimui, kaip

priimamos įvairios naujos miesto kultūrinės iniciatyvos, ypač inicijuojamos „iš viršaus“.

Triukšmas ir spekuliacijos, visą laiką lydėjusios Vilnius – Europos kultūros sostinės 2009

projektą liudija, kad pastovus dialogas tarp kūrėjų, kultūros politikų ir miestiečių yra būtinas,

kaip ir jų dialogui tarpininkaujanti institucija.

Kūrybinio Vilniaus svarbiausia misija – siekti, kad meninės/kultūrinės veiklos vykstančios

Vilniuje būtų naudojamos ne tik miesto teritorinės plėtros skatinimui, apleistų ir kultūriškai

neišraiškingų rajonų kultūriniam atgaivinimui, bet ir miesto ekonominiam gyvybingumui

skatinti, susiejant visas minėtas strategijas su „kūrybinio miesto“ strategijomis.

Vilniaus kūrybinių industrijų slėnis (Vilniaus KIS) Vismaliukuose

Atlikti tyrimai rodo, kad kūrybinių industrijų sektorius ekonominiu požiūriu yra labai

reikšmingas Vilniaus miestui. LR Statistikos departamento duomenimis 2009 metais Vilniaus

mieste KI sektoriuje veikė virš 3 tūkst. įmonių, kuriose dirbo virš 35 tūkst. darbuotojų. Šios

įmonės per 2009 metus gavo virš 4 mlrd. litų pajamų. Palyginimui pvz. visas Lietuvos lazerių

sektorius 2009 metais generavo iki 100 mln. litų pajamų, veikė 14 įmonių, kuriose dirbo 440

darbuotojų.

Vilniaus KI sektoriaus plėtros potencialas taip pat yra gana didelis. Nežiūrint ekonomikės

krizės poveikio Vilniuje KI sektoriaus įmonių pajamų dinamika 2007-2009 metais buvo

teigiama. Per šį laikotarpį KI sektoriaus pajamos išaugo daugiau kaip 700 mln. litų nuo 3,273

mlrd. litų 2007 metais iki 4 mlrd. litų 2009 metais. 2008-2009 metais pajamų augimo tempai

siekė 8,25 %, kai kitose ūkio sektoriuose buvo stebimas kritimas. Pvz. LR pramonės įmonių

pajamos 2007-2009 metų laikotarpiu krito apie 10 % nuo 44,5 mlrd. litų 2007 metais iki 40,1

mlrd. litų 2009 metais. Tuo pačių laikotarpiu statybos įmonių atliktų darbų apimtys krito

beveik 47 %, nuo 11,1 mlrd. litų 2007 metais iki 5,9 mlrd. litų 2009 metais.

Tyrimai taip pat parodė, kad Vilniaus KI sektoriaus įmonės yra fragmentuotos, geografiškai

išsibarsčiusios po visą Vilniaus miestą, tarp įmonių yra labai silpna klasterizacija, įmonės

veikia vietose, kur infrastruktūra nėra tam pilnai pritaikyta.

141


Vilniaus kūrybinių industrijų slėnio tikslas – sukurti Vilniaus KI sektoriaus įmonių plėtrai

tinkamą infrastruktūrą, siekiant paspartinti bendradarbiavimą tarp KI sektoriaus įmonių bei jų

veiklos plėtrą.

Kaip rodo užsienio patirtis, sukūrus KI sektoriaus įmonėms tinkamą infrastruktūra ir

sudarius galimybę joms įsikurti ir veikti geografiškai vienoje teritorijos, gaunamas ženklus

sinerginis efektas kai vienos kūrybinės veiklos bendradarbiauja su kitomis taip išplėsdamos

kūrybos potencialą ir sukuriamas ženklus konkurencinis pranašumas.

Nagrinėjant Vilniaus KI sektoriaus įmonių galimybes įsikurti Vilniaus kūrybinių industrijų

slėnyje aiškiai matomas jų kiekybinis ir kokybinis potencialas. LR Statistikos departamento

duomenimis 2009 metais Vilniaus mieste ekonominiu požiūriu reikšmingiausios buvo šios KI

veiklos:

• Reklamos agentūrų veikla (551 įmonė, 829,8 mln. litų apyvarta, 3,7 tūkst.


• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (447 įmonė, 506,8 mln.

litų apyvarta, 4,1 tūkst. darbuotojų, 121,7 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);

• Kompiuterių programavimo veikla (268 įmonės, 393,8 mln. litų apyvarta, 3,2 tūkst.


• Televizijos programų rengimas ir transliavimas (20 įmonių, 320,0 mln. litų

apyvarta, 1,6 tūkst. darbuotojų, 194,8 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);

• Architektūros veikla (295 įmonės, 276,0 mln. litų apyvarta, 1,8 tūkst. darbuotojų,


• Laikraščių leidyba (33 įmonės, 224,5 mln. litų apyvarta, 1,6 tūkst. darbuotojų,


• Atstovavimas žiniasklaidai (55 įmonės, 208,3 mln. litų apyvarta, 0,5 tūkst.

darbuotojų, 403,6 tūkst. pajamų vienam darbuotojui).

• Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba (88 įmonės, 122,1 mln. litų apyvarta, 1,1


• Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla (102 įmonių, 75,8 mln. litų apyvarta, 0,6


• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba (64 įmonės, 62,5 mln. litų

apyvarta, 0,4 tūkst. darbuotojų, 149,5 tūkst. pajamų vienam darbuotojui).

• Knygų leidyba (111 įmonės, 166,7 mln. litų apyvarta, 0,9 tūkst. darbuotojų, 185,7


142


• Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla (66 įmonių, 58,6 mln. litų apyvarta,

0,5 tūkst. darbuotojų, 106,3 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);

• Scenos pastatymų veikla (77 įmonės, 45,5 mln. litų apyvarta, 1,8 tūkst. darbuotojų,

24,1 tūkst. pajamų vienam darbuotojui).

Reikėtų atlikti papildomą analizę kurios iš KI veiklų įmonių turėtų pirmiausia kurtis

Vilniaus KIS, kad jų bendradarbiavimas duotų didesnį sinerginį efektą, tačiau pvz. paspartinus

inžinerinių veiklų ir video produkcijos gamybos bendradarbiavimo gali būti sukurti tiek

unikalūs inžineriniai produktai tiek ir specifinė video produkcija. Tai tik vienas iš galimo

bendradarbiavimo tarp KI sektoriaus veiklų pavyzdžių. Apjungus kelias KI veiklas gali rastis

visai naujos ir ekonomiškai naudingos veiklos. Vilniaus KIS gali tapti traukos objektu ne tik

Vilniečiams bet ir Vilniaus svečiams.

Renkant vietą tinkamą Vilniaus KIS, buvo išskirti šie kriterijai:

Geografinė padėtis. Turėtų būti Vilniaus m. teritorijoje. Tai reikalinga tam, kad Vilniaus

miesto savivaldybė turėtų galimybes aktyviai prisidėti prie teritorijos plėtojimo;

Aplinka. Kūrybiniam darbui reikia ramybės. Geriausia, kad vieta būtų nutolusi nuo

triukšmo židinių, arčiau gamtos.

Potencialas plėtrai. Kadangi Vilniaus KI sektoriaus plėtros potencialas yra didelis,

reikėtų, kad būtų pakankamai didelė teritorija plėtrai;

Nuosavybės forma. Geriausia būtų, kad teritorija būtų valstybinėje nuosavybėje. Taip būtų

galima išvengti didelių kaštų ir procedūrų išperkant privačią nuosavybę.

Pirminiais vertinimas viena iš priimtinų teritorijų būtų Vismaliukai - Vilniaus

šiaurrytinis mikrorajonas. Tai gana ramus ir švarus mikrorajonas, esantis šalia sienos su

Vilniaus rajonu, apsuptas miškų. Mikrorajonas žymus Vismaliukų poligonu, statytu

sovietmečiu.

Kultūrinių kvartalų Vilniaus mieste kūrimo skatinimas

Kaip jau buvo minėta, miesto ir atskirų miesto kvartalų (rajonų) atsiradimas ir

patrauklumas vietos gyventojams ir turistams gali būti kuriamas diegiant kūrybines industrijas

arba sąmoningai pasirinktas kultūrinių/meninių veiklų sukibimo strategijas. Sėkmingi tokių

kultūrinių veiklų sukibimo ir kūrybinių industrijų diegimo atvejai, gali tapti traukos centru

kūrybinei klasei, kurios dėka mieste susiformuoja kūrybinė aplinka (milieux) arba atmosfera,

prisidėti prie palankios aplinkos inovacijoms formavimo, kurti savitą gyvenseną ir galiausiai

143


visa tai paversti miesto tapatumo dalimi ir prekės ženklu, kas svarbus ne tik kultūriniam

turizmui, bet ir vietos gamintojams. Tokie kultūriniai kvartalai (rajonai) paprastai naudojasi

išnaudoja tinklaveika, aglomeracija ir kooperacija ne tik tarp įmonių, be kurių klasterizacija

negalima, bet ir intelektinės nuosavybės teise, saugodami savo prekės ženklą.

Vilniuje kultūrinių kvartalų š.m. galima išskirti du (jei nekreipsime dėmesio į „klasikinį“

kultūros organizacijų ir architektūrinio paveldo kvartalą miesto senamiestyje ir centre) –

Užupio ir Naujamiesčio. Naujamiestyje besiformuojantis menų fabrikas „Loftas“ (įkurtas

2009-12-31), iš esmės panašiai kaip ir Užupio kvartalas atgaivinimui naudoja menines veiklas

ir taikosi į jaunesnius miesto gyventojus. Iš esmės, jau minėjome skyriuje apie Vilniaus

kūrybinių industrijų įmonių klasterizaciją, kad tiek Užupio, tiek Loftų kvartalai pozicionuoja

save labai panašiai ir remiasi tomis pačioms džentrifikacijos strategijomis, daugiau

naudingomis ne patiems menininkams (kuriems kvartalai nori būti patrauklūs), bet miesto

nekilnojamojo turto magnatams, kurių turto vertė (kaip rodo pasaulinė praktika) po tokių

meninių intervencijų ženkliai išauga, o patys menininkai pasitraukia iš kvartalo, kuris tampa

pernelyg brangus pragyvenimui.

Naujesnė ir originalesnė naujo kvartalo idėja dėl to, kad taikosi į miesto pakraštį, o ne

centrą, yra VšĮ BEEpart iniciatyva įkurti meno dirbtuves kaip visuomenės traukos centrą

Pilaitėje. Ši iniciatyva sėkmingai naudoja tuos pačius kultūros kvartalo formavimo

instrumentus, todėl galima būtų tikėtis dar vieno kultūrinio kvartalo susiformavimo Vilniaus

mieste. Meno dirbtuvių sumanytojų tikslas yra orientuotis į vietos bendruomenę bei į

tarptautinius projektus, skiriant daug dėmesio lokaliam socialiniam klimatui gerinti,

organizuoti įvairius renginius paaugliams, senjorams, tėvams su mažamečiais vaikais. Šalia to

numatyti ir profesionalams skirti užsiėmimai bei tarptautiniai projektai orientuoti į

profesionalius menininkus, aukštųjų mokyklų studentus bei dėstytojus63. Iniciatyvos

išskirtinumas nuo kitų panašių iniciatyvų mieste yra pasirinktas kraštinis miesto

„miegamasis“ rajonas, kokių Vilniuje yra daugiau, nei kultūrinių kvartalų, ir kurie nieko

neišsiskiria, nebent pilka, rutinine, nieko nesakančia aplinka, o taip pat, kad į projektus

planuojama įtraukti menų universitetus.

Visi naujai besiformuojantys (Užupio, Naujamiesčio, Pilaitės) kultūriniai kvartalai Vilniuje

yra geri pavyzdžiai, kad Vilniaus mieste vyksta tokie patys miesto „sukultūrinimo“ procesai,

kokie jau vyko daugelyje Europos Sąjungos ir Azijos miestų. Vis dėl, norėtųsi, kad geros

pradinės iniciatyvos toliau gilintų ir detalizuotų savo pradines vizijas, tam panaudodamos

daugiau kūrybinių industrijų teikiamų galimybių ir mieste knibždančių kultūrinių/meninių

63 Žr.: www.beepart.lt

144

http://www.beepart.lt/


idėjų, kurias siūlo kūrybinga Vilniaus miesto menininkų ir kitų miestiečių bendruomenė. Gal

būt šių kvartalų formavimosi koordinavimo procesus galėtų perimti tarpdisciplininė kūrybinė

miesto laboratorija/centras/institutas Kūrybinis Vilnius, jei toks kažkada atsirastų.

„Vilniaus kino klasteris“ Senajame Taksi parke

Jau minėjome, kad rimta Vilniaus miesto kūrybinių industrijų problema yra ekonomiškai

stipraus, užsiimančio kultūros gamyba klasterio nebuvimas: išskyrus nesėkmingą Saulėtekio

studijos kino gamybos klasterį. Sveikintina kūrybinių industrijų verslo iniciatyva susiduria su

rimtomis kliūtimis, ieškodami tinkamos gamybai infrastruktūros. Taigi, miestui būtų

ekonomiškai naudinga rasti tinkamas patalpas kino gamintojų klasterio veikloms. Buvusios

„Saulėtekio studijos“, o dabar „Vilniaus kino klasterio“ iniciatorių siūlymu, tokio klasterio

infrastruktūra galėtų tapti Pelesos g. ½ esantis senasis Vilniaus Taksi parkas (projektas

Sovietų Sąjungos laikais apdovanotas Lenino premija už sėkmingus architektūrinius

sprendimus). Šiuo metu Vilniaus kino klasterio kūrėjai pasirinko dalinį sprendimą ir

nuomojasi patalpas gamybai iš Vilniaus savivaldybės Kirtimuose, tačiau klasterio dalyvių –

atskirų įmonėlių ofisai liko išsibarstę miesto centre. Nesant galimybei klasterio kūrėjams

išpirkti arba gauti ilgalaikę nuomą senojo taksi parko patalpų, išeitis būtų šalia jau išnuomotų

patalpų gamybai esančių privačių teritorijų prijungimas. Toks prijungimas būtų įmanomas

tarpininkaujant savivaldybei dėl privačių teritorijų mainų: pasiūlant savininkams patrauklias

nuomai patalpas komerciškai patraukliose Vilniaus vietose.

Stipraus ekonomiškai kultūros gamybos klasterio atsiradimas mieste sukurtų ne tik naujas

darbo vietas ir spręstų miesto kūrybinių išteklių panaudojimo reikalus, bet ir prikeltų naujam

kultūriniam gyvenimui šiuo metu griūvantį pastatą, kuris jau spėjo tapti asocialių asmenų

susibūrimo vieta, o taip pat prisidėtų prie miesto gyvenimo kultūrinės įvairovės.

Buvusiuose Lietuvos kino studijos pastatuose gimė labai sveikintina privačių įmonių

iniciatyva burtis į vieną erdvę integruoti savo veiklas, kurti klasterį ir siekti tarptautinio

konkurencingumo. Iniciatyva gavo Saulėtekio kino pavadinimą ir yra vienas ryškiausių

Vilniaus kūrybinių industrijų brandumo pavyzdžių.

Tačiau Buvęs Lietuvos kino studijos kompleksas Saulėtekyje priklauso privačiam

nekilnojamo turto vystytojui, kuris nusprendė toje vietoje statyti gyvenamuosius namus. Tuo

būdu jau pradėjęs kurtis kūrybinių industrijų židinys yra suardytas.

145


Vilniaus mieste nemažai teritorijų reikalaujančių konversijos iš apleistų senosios

pramonės objektų į vilniečiams reikalingą infrastruktūrą. Tačiau praktiškai visos konversijos

reikalaujančios teritorijos priklauso nekilnojamo turto vystytojams, kurie orientuojasi į

gyvenamųjų namų arba biurų pastatų statybą.

Jeigu Vilniaus miestas nepajėgus padėti naujo kūrybinių industrijų kino klasterio

atsiradimui, suteikdamas erdvę kurtis konversijos reikalaujančioje teritorijoje be baimės būti

išstumtiems gyvenamosios statybos, tai šia veikla užsiimančios įmonės persikels į kitas šalis

(emigruos). O Vilnius taps miegamųjų rajonų miestu, tik klausimas kam tai bus reikalinga,

jeigu potencialiai greičiausiai auganti verslo sritis (kūrybinės industrijos) iš jo išsikraustys.

Padėtį galėtų pakeisti „Vilniaus kino klasterio“ ir Vilniaus miesto savivaldybės

bendradarbiavimas kuriant kūrybinį-kultūrinį-pažintinį-poilsinį parką, kuriame įsikurtų kino

studija, kino studijos dekoracijomis paremtas pramogų parkas, inžinerijos inovacijų ir mokslo

pasiekimų parodos ir t.t.

Virtualus kūrybinis Vilnius

Kalbėdamas apie tinklo kultūros reikšmę, dr. Varnelis64 yra sakęs, jog „suvokti radikalų

šiuolaikybės pokytį iš dalies trukdo ir XX a. 10-ajame dešimtmetyje kilęs ūžesys dėl

kompiuterijos poveikio netolimos ateities visuomenei. Tos „netolimos ateities“, kai ji tapo

„dabartimi“, nesėkmė ir ribotos to meto technologijų galimybės mus nuvylė. Dot.com

žlugimas sustiprino tą nusivylimą. Bet pamažu technologijos tobulėjo, o visuomenė keitėsi

radusi vis naujų būdų joms panaudoti ir skatindama dar didesnius pokyčius. Tinklo kultūra

mus suvystė – ir dabar jos poveikis jau yra radikalus ir nebepaneigiamas“.

Kai prieš dešimtmetį pasirodė filmas „Matrica“65, pasaulį sužavėjo fantastų išmonė ir

idėja, kad kada nors žmonės galės gyventi virtualiame pasaulyje, kurio beveik neįmanoma

atskirti nuo realybės. Filme didžioji žmonijos dalis gyvena virtualioje erdvėje to nė

neįtardami. Tuomet atrodė, kad panaši fantastinė idėja, tobulėjant technologijoms, galėtų būti

įgyvendinta nebent labai tolimoje ateityje.

64 Kazys Varnelis (g. 1967) gimė garsaus lietuvių išeivijos dailininko Kazio Varnelio (g. 1917) šeimoje. Nuo 2006-ųjų – „Network Architecture Lab“ (The Netlab) – Kolumbijos universiteto architektūros tyrimų centro direktorius.

65 Matrica – 1999 m. gegužės 31 d. ekranuose pasirodęs filmas, sugalvotas brolių Endžio ir Lario Vačovskių. Pavadinimo Matrica – tai dirbtinė realybė, kurią mąstančios mašinos sukūrė nuraminti žmonijai, kad galėtų naudotis jos išskiriama energija. „Matricoje“ gausu aliuzijų į įvairias religijas bei filosofijas, ji siejasi su hakerių subkultūra, kiberpanku, japonų animacija.

146


Tačiau po kelerių metų (2003) interneto platybėse pasirodė pirmasis virtualus pasaulis,

pavadintas „Second life“66. Septintus metus gyvuojantis virtualus pasaulis jau įtraukė virš 20

mln. internautų iš tikrojo pasaulio. Tiesa, dėl šio reiškinio pavadinimo interneto technologijų

specialistai vis dar ginčijasi: vieniems tai – žaidimas, kitiems – virtualaus pasaulio

užgimimas.

Aišku viena, kad kūrybinių industrijų ateitis neįsivaizduojama be skaitmeninių ir ryšio

technologijų, todėl siūlome Vilniaus miesto savivaldybei skatinti bei integruoti iniciatyvas

kuriančias virtualų Vilnių. Naudojantis jau esamomis interneto platformomis (pvz. Google

Earth67) arba kuriant originalias platformas skatinti Vilniaus kūrybinių industrijų įtinklinimą.

Organizuoti renginių (festivalių, parodų, švenčių) transliacijas ir video medžiagos talpinimą

internete (pvz. YouTube68). Organizuoti tele-tiltus su giminingais miestais, nuotoliniu būdu

dalyvauti tarptautiniuose renginiuose.

66 Second Life - internetinis virtualus pasaulis, sukurtas 2003 m. Šio pasaulio kūrėjas Linden Research, Inc. arba trumpai Linden Lab. Kartais Second Life pristatomas kaip žaidimas, tačiau šis apibrėžimas diskutuotinas, nes jame nėra nei laimėjimų nei pralaimėjimų, nerenkami taškai, nėra lygių ir kt. žaidimams būdingų atributų.

67 Google Earth – nemokama (apie 10 MB užimanti) internetinė programa, kuria naudojantis galima išvysti beveik bet kurią pasaulio vietą. Jos „pagrindą“ sudaro milžiniška aukštos kokybės palydovinių nuotraukų bazė

68 YouTube yra interneto svetainė, kurioje kiekvienas prisiregistravęs gali įkelti, žiūrėti video įrašus ar dalintis jais su kitais. Svetainę 2005 metų vasarį įkūrė trys PayPal darbuotojai: Chad Hurley, Steve Chen ir Jawed Karim. YouTube vaizdo įrašams rodyti naudoja Macromedia Flash grotuvą.

147


12. Vilniaus mieste vykstančių festivalių apžvalga

Tyrimui buvo pasirinkta 13 festivalių. Duomenys apie festivalius rinkti 2010 m. birželio-

rugpjūčio mėn. Festivalio atstovų apklausa vykdyta 2010 m. rugsėjo mėn. Iš 13 apklaustų

festivalių atstovų, 8 atsisakė teikti duomenis ir įvertinti kitų festivalių veiklą pagal kūrybinių

industrijų požymius. Toliau pateikiama 13 festivalių apžvalga ir 5 festivalių tyrimo rezultatai.

Festivalių apžvalgai naudota informacija iš festivalių rengėjų teiktų duomenų, oficialių

tinklapių bei interviu.

Tarptautinis kino festivalis KINO PAVASARIS

Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ gimė 1995 metais legendiniame kino

teatre „Lietuva“. Miesto centre įsikūrusio kino teatro erdvė tapo puikia arena festivalio metu

pristatyti įdomiausius, naujausius nekomercinio ir autorinio kino kūrinius, vertingas

pripažintų režisierių retrospektyvas ir susitikti su kino kūrėjais. 2010 metais festivalis šventė

savo 15-tąjį jubiliejų. Praėjus keturiolikai metų nuo pirmojo festivalio, „Kino pavasaris“

šiandien daugeliui žmonių asocijuojasi ne tik su kokybišku gero skonio kinu, bet ir su

rimtomis diskusijomis, susitikimais su žinomais Lietuvos ir užsienio kino žmonėmis,

originaliais teminiais renginiais bei įvairiausiais švietėjiškais projektais.

VTKF „Kino pavasaris“ vieno didžiausių ir gausiausiai lankomų renginių šalyje vardą

užsitarnavo pateikdamas žiūrovams kruopščiai atrinktų, didžiuosiuose pasaulio festivaliuose

(Kanų, Berlyno, Venecijos, San Sebastjano, Toronto ir kt.) mėgėjų ir profesionalų įvertintą

kino programą. Partnerystė su Europos Sąjungos MEDIA programa puikus festivalio

kokybiškumo, žinomumo ir profesionalumo įrodymas. Didelį ištikimų nepriklausomo kino

gerbėjų ratą turintis festivalis bendradarbiauja su didžiausiais tarptautiniais kino festivaliais,

užsienio kino kompanijomis, nepriklausomų filmų prodiuseriais, įvairių šalių ambasadomis.

Nuo 2003 metų festivalis „Kino pavasaris“ yra oficialus Kanų festivalio metu vykstančios

kino mugės „Cannes Market“ dalyvis, o nuo 2009 m. – tarptautinių ART kino teatrų ir

festivalių konfederacijos (CICAE) narys.

2009-aisiais festivalis pirmą kartą pristatė konkursinę programą „Nauja Europa - nauji vardai“

bei solidžią tarptautinę žiuri. "Geriausio filmo apdovanojimui" buvo pristatyti tik geriausi

debiutiniai filmai iš Rytų ir Centrinės Europos. Ši konkursinė programa sulaukė didžiulio

žiūrovų bei žiniasklaidos dėmesio ir taps kasmetiniu festivalio akcentu.

148


Kasmet festivalis pristato daugiau nei 100 filmų per dvi savaites. Gausi filmų programa,

žiūrovų patogumui suskirstyta į atskiras programas. Skirtingose programose žiūrovai gali

išvysti naujus žinomų ir įvertintų režisierių filmus („Meistrai“), susipažinti su

kontroversiškais, žavinčių netikėtais sprendimais ar šokiruojančia estetika režisierių filmais

(„Drąsi vizija“), įvertinti talentingų kino režisierių pirmąsias juostas („Debiutai“), drąsiausius,

svarbiausius ir reikšmingus dokumentinius filmus („Kinodokai“), susipažinti su naujais

lietuvių režisierių kūriniais („Lietuviškos svajos“), atrasti tolimų, egzotiškų ir nepažįstamų

šalių kiną („Specialioji programa“), bei prisiminti kino klasikos šedevrus („Retrospektyva“).

2005 – aisiais „Kino pavasaris“ sulaukė pirmojo rekordinio žiūrovų skaičiaus. Lankomumas

tuomet padidėjo net 40,7% (nuo 2004 m.: 28000 žiūrovų iki 2005 m.: 41000 žiūrovų). Nuo tų

metų festivalį „Kino pavasaris“ kasmet aplanko vis daugiau žiūrovų, kurių skaičius jau viršijo

50 tūkst. Nuo 2008–ųjų metų festivalis supažindino su programa ne tik Vilniaus, bet ir kitų

Lietuvos miestų žiūrovus.

VTKF „Kino pavasaris“ tampa puikia proga ne tik susipažinti su gerais kino filmais, tačiau ir

susitikti su pripažintais kino meistrais ar aktoriais. Festivalis didžiuojasi jį aplankiusiais

svečiais: režisieriai Emir Kusturica, Mike Leigh, Leos Carax, Javor Gardev, Attila Galambos

bei aktoriais Hana Schygulla, Ian Somerhalder, Dexter Fletcher, Ion Sapdaru, Teador Corban,

Mircea Andreescu ir kitais. Ateityje tikimasi sulaukti dar ne vieno ryškaus kino pasaulio

veido. „Kino pavasaris“ – socialiai atsakinga organizacija. Šalia gausybės kino filmų ir

konkursų, kiekvienais metais festivalis žiūrovams pristato ir socialinius bei edukacinius

projektus. Tai – nemokami seansai neįgaliesiems, speciali edukacinė programa moksleiviams

(„Kino knyga“), socialiniai, pasaulio globalinio atšilimo problemoms analizuoti skirti

projektai, parodos, seminarai filmų vertėjams bei jauniesiems kino kūrėjams. Pagrindinis

VTKF „Kino pavasaris“ tikslas – suteikti Lietuvos bei Baltijos šalių žiūrovams galimybę

išvysti kuo daugiau pripažinto, diskusijų sukėlusio, žinomuose kino festivaliuose apdovanotų

nepriklausomo kino filmų iš viso pasaulio. Festivalio misija - sukurti nepamirštamą kino

šventės atmosferą Vilniaus mieste ir ugdyti, šviesti ir lavinti jaunąjį žiūrovą. Festivalio vizija -

tapti vienu iš reikšmingiausių tarptautinių kino festivalių Naujojoje Europoje; pristatyti

geriausius Naujosios Europos debiutinius filmus konkursinėje programoje; žiūrovams

pristatyti garsiausius kino pasaulio aktorius ir režisierius.

149


Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS

Lietuvos šokio informacijos centro ir „Vilniaus festivalių“ rengiamas tarptautinis šiuolaikinio

šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ – didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos

šalyse. Jau daugiau nei dešimtmetį rengiamas festivalis tapo neatsiejama Vilniaus kultūrinio

gyvenimo dalimi ir kasmet Lietuvos visuomenei suteikia galimybę pažinti šalies ir pasaulines

šokio tendencijas. Nuo 1997 m. festivalio rengėjai šalies publikai jau pristatė trupes iš visų

Šiaurės ir Baltijos šalių, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos,

Belgijos, Izraelio, Kanados, Slovėnijos, Serbijos, Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano,

Lenkijos, Šveicarijos, Graikijos, ir Senegalo. Iš viso „Naujajame Baltijos šokyje“ dalyvavo

170 trupių iš 25 pasaulio valstybių, kurios parodė 330 šokio spektaklių. Festivalio rengėjai

džiaugiasi savo programoje galėję pristatyti tokias trupes kaip „La La La Human Steps“

(Kanada), „Cullbergballet“ (Švedija), „Aterballetto“ (Italija), „Kibbutz“ šokio trupė (Izraelis),

Russello Maliphanto trupė (Jungtinė Karalystė), Lotaringijos baletas (Prancūzija) ir kitas.

Pagrindiniai festivalio tikslai – supažindinti Lietuvos žiūrovus su šiuolaikinio šokio procesu,

vykstančiu mūsų šalyje ir užsienyje, parodyti jo raidos kryptis, taip pat skatinti Lietuvos

choreografus ieškoti naujų idėjų ir raiškos priemonių, daryti įtaką lietuvių šiuolaikinio šokio

plėtrai ir įvairovei. Todėl „Naujajame Baltijos šokyje“ greta jau pripažintų ir visame pasaulyje

garsių šokio menininkų darbų galima išvysti pradedančiųjų šokio kūrėjų spektaklius ir

eksperimentus. Vienas iš pagrindinių festivalio principų – pristatyti naujausius šokio

spektaklius, tačiau jo metu taip pat rodomi ir eskizai bei priešpremjeriniai spektakliai.

„Naujasis Baltijos šokis“ kasmet šalies publikai ir svečiams pristato ir naujausių lietuvių

choreografų darbų programą.

Vilniaus tarptautinis teatro festivalis SIRENOS

Tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“ atsirado sėkmingai sutapus Vilniaus miesto

savivaldybės ir Oskaro Koršunovo teatro kultūrinėms ambicijoms, o vietą ši teatrinė

iniciatyva surado po viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ stogu.

Sirenos - tai antikinėje mitologijoje aprašomos merginos-paukščiai, pavojingai viliojančios

pro šalį plaukiančius jūreivius. Festivalis - kaip gundymas, kvietimas, burtai, kuriems

neįmanoma atsispirti. Ir kaip šiandieninis aliarmo, perspėjimo, pavojaus signalas, akimirksniu

prikaustantis dėmesį. „Sirenos“ pristato į iššūkius reaguojantį ir iššūkius metantį šiuolaikinį

150


Europos ir pasaulio teatrą, siekia iškelti įvairių kultūros institucijų, kultūros ir verslo

partnerystę kaip vertybę. Festivalio rengėjai laikosi devizo: nauja realybė - naujas teatras -

kokiai auditorijai? Festivalis nesiekia prisirišti prie vienos kartos kūrėjų, konkrečios estetikos

ar žanrinių ribų. Primetamų ribų įveikimas, naujos eksperimentinės strategijos, kultūrinės

sąveikos, impulsai, jautrumas pokyčiams - visa tai yra festivalio veiklos lauko orientyrai.

2004 m. pirmajame „Sirenų“ festivalyje buvo pristatyta naujoji Europos režisierių karta,

pasiekusi meninę brandą po Berlyno sienos griuvimo. Šie ambicingi kūrėjai formavo ir

tebeformuoja naująją teatro realybę. Daugelis „Sirenų“ dalyvių, per šešerius festivalio

gyvavimo metus pasirodę Vilniaus scenose - prestižinio Europos teatro sąjungos skiriamo

„Naujosios teatro realybės“ apdovanojimo laureatai: tarptautinė kūrėjų grupė „Rimini

Protokoll“, italas Romeo Romeo Castellucci, belgas Janas Fabre, vokietis Heineris

Goebbelsas, lenkas Krzysztofas Warlikowskis, suomis Kristianas Smedsas, latvis Alvis

Hermanis, ir lietuviai - Eimuntas Nekrošius ir Oskaras Koršunovas. "Sirenose" buvo parodyti

seniausio Prancūzijos teatro „Comedie-francaise“ spektakliai, festivalį praturtino žymus lenkų

režisierius Krystianas Lupa ir japonas Tadashi Suzuki. Ne mažiau svarbus festivalio tikslas -

pristatyti ryškiausius lietuvių teatro menininkų darbus. Kasmet tikslinei užsienio svečių

auditorijai - prodiuseriams, kritikams, festivalių ir teatrų direktoriams, ir lietuvių žiūrovams

įvairiuose Vilniaus teatruose yra parodomi įsimintiniausi paskutinio sezono darbai. Festivalio

organizatoriai nuolat ieško naujų bendradarbiavimo formų su įvairiomis Lietuvos bei kitų

šalių kultūros institucijomis ir verslo partneriais. „Sirenos“ yra tarptautinio tinklo IETM

(Informal European Theatre Meeting) narys. Per narystę šioje organizacijoje užtikrinama

tarptautinė festivalio veiklos sklaida, ieškomi nauji partneriai, sekamos Europos teatro

naujienos ir įvairių trupių/festivalių/ prodiuserių planai. „Sirenų" teminė pakraipa paprastai

išsirutulioja iš pagrindinę programą sudarančių spektaklių branduolio.

Tarptautinis folkloro festivalis SKAMBA SKAMBA KANKLIAI

Tikroji festivalio pradžios data buvo atrasta Daivos Čičinskienės, ilgametės prie Vilniaus

miesto kultūros valdybos veikusios liaudies muzikos sekcijos sekretorės, asmeniniame

archyve, protokolų juodraščiuose. Šios iniciatyvos ėmėsi šviesiaus atminimo Eugenija

Venskauskaitė, kruopščiai bandžiusi surinkti išsibarsčiusius ir nesusistemintus festivalio

istorijos faktus. Mintis, jog Vilniui reikia liaudiškos instrumentinės muzikos festivalio, sukosi

dar Vlado Bartusevičiaus bei kitų to meto žymių kultūros veikėjų galvose. 1973 m. spalio

151


mėnesį Sporto rūmuose vyko liaudiškos muzikos koncertas „Skamba skamba kankliai“. 1974

m. gegužės gale Vilniaus salėse, Kalnų parke surengtam festivaliui šį pavadinimą pasiūlė

Petras Juodelė, režisieriumi tapo Vidas Aleksandravičius. Jau pirmuosiuose „Skamba skamba

kanklių“ koncertuose be dainų ir šokių ansamblių dalyvavo etnografiniai ansambliai (tiesa,

surepetavę jungtinę Laimos Burkšaitienės, tuometinės Vilniaus universiteto folkloro

ansamblio vadovės, globojamą programą. Nuo to laiko tebėra populiari anuomet visų folkloro

ansamblių dainuota daina „Vidury lauko pušynas augo“). Kurį laiką lygia greta festivalyje

dalyvaudavo ir stilizuotą liaudies meną propoguojantys, ir už tradicinės kultūros autentiškumą

kovojantys ansambliai. Tai buvo natūralus priešinimasis sovietinių švenčių, stilizuoto folkloro

ir sovietizuotos saviveiklos kultūros niveliavimo ideologijai. 1973 - 1988 metų laikotarpyje

miesto žmonėms buvo labai svarbu vėl grąžinti tikėjimą gimtosios kultūros verte, jos amžinu

ir lietuvybės išlikimu. Ir tai pasisekė! Nuo 1979 metų Vilniaus universiteto, Alumnato ir kiti

senamiesčio kiemai festivalio metu tampa savotiškais liaudies meno mylėtojų vienkiemiais.

Visi atėjusieji gali dainuoti, šokti, šėlti bendrame besilinksminančiųjų sūkuryje. Festivalio

koncertai vyksta ir senamiesčio kiemuose, ir koncertų salėse. Kasmet festivalio rengėjai

stengiasi įsisavinti, „prisijaukinti“ ir naujas erdves. Taip ilgainiui įsikurta Sereikiškių parke,

pamėgta Bernardinų bažnyčios erdvė, kurioje įstabiai pleveno archaiškųjų sutartinių

sąskambiai. Akademinio bei Jaunimo dramos teatrų salių erdvės taip pat pakluso senosios

muzikos „taisyklėms“. „Skamba skamba kankliai“ vykdavo (ir tebevyksta) paskutiniąją

gegužės savaitę. Festivalio trukmė įvairavo. Iš pradžių - viena diena (sekmadienis), o po to

kasmet keisdavosi, plėsdavosi: nuo trijų dienų iki bemaž visą savaitę trunkančio renginio.

Unikalus ir festivalio rengimo būdas. Vilniuje esančių folkloro ansamblių vadovai suneša

idėjas, o po to jau nedidelė iniciatyvinė, labiau patyrusių vadovų grupelė galutinai suformuoja

festivalio koncepciją. Daug metų šiam festivaliui yra atidavę Aldona Ragevičienė, Zita

Kelmickaitė, Jonas Trinkūnas, Daiva Račiūnaitė - Vyčinienė, Evaldas Vyčinas ir visi be

išimties buvę, esantys Vilniaus folkloro ansamblių vadovai. Ilgainiui dainų ir šokių

ansambliai, vyravę festivalyje iki 1984 metų natūraliai buvo išstumti labai aktyvaus folkloro

ansamblių judėjimo ir tvirtėjančių folkloro ansamblių. Dabar šis festivalis puoselėja tradicinio

folkloro kryptį, nors, be abejo, atviras įvairioms inovacijoms.

152


Tarptautinis muzikos festivalis VILNIAUS FESTIVALIS

1997 m. didžiausios Lietuvos koncertinės organizacijos - Nacionalinės filharmonijos įkurtas

Vilniaus festivalis tapo vienu svariausių šalies muzikos renginių. Festivalis pristato žymių

Lietuvos ir užsienio atlikėjų interpretuojamų stambių simfoninių bei kamerinių kūrinių

programas, šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių premjeras, festivalio užsakymu sukurtus

kūrinius, bendradarbiauja su kitais Europos festivaliais. Per dešimt gyvavimo metų Vilniaus

festivalis akivaizdžiai praturtino šalies sostinės muzikinį gyvenimą ir prisidėjo prie kultūrinio

turizmo plėtros. Vilniaus festivalis kasmet įgyja vis svaresnį pripažinimą Lietuvoje ir

Europoje, sulaukia vis gausesnės publikos ir užsienio svečių. Vilniaus festivalis tapo vienu

ryškiausių Rytų Europos ir Baltijos jūros regiono renginių ne tik žymiausių pasaulio muzikų

apsilankymų, bet ir nuoseklios nacionalinės muzikinės politikos įgyvendinimo dėka. Tai

liudija labai iškalbingi faktai: 2007 m. Vilniaus festivalį „atrado" bei jo koncertus anonsavo

tarptautinis TV kanalas „MEZZO“, o šių metų sausio mėnesį „Vilniaus festivalio“ atstovai

buvo pakviesti pasirašyti vienos įtakingiausių pasaulyje meno operatorių sąjungų - Europos

festivalių asociacijos „Kultūrų dialogo deklaraciją“. Nuo pirmojo „Vilniaus festivalio“ 1997

m. pagrindine jo idėja yra istorinių ir modernių pasaulinės kultūros vertybių propagavimas

visuomenėje. Lietuvių ir užsienio valstybių muzikų bendradarbiavimas skatina

multikultūrinės muzikos scenos kūrimą Lietuvoje, menininkų ir visuomenės tarpusavio

tolenciją ir pasitikėjimą, naujų meninių pajėgų paiešką ir rėmimą. „Vilniaus festivalio“

rengėjai siekia festivalio programoje atspindėti įvairių tautų ir epochų kultūrinę patirtį.

Festivalis kasmet užsako stambios formos kūrinį iškiliems lietuvių kompozitoriams; rengia

iškilaus lietuvių atlikėjo rečitalį; kviečia užsienio orkestrą, operos arba baleto trupę; rengia

kompozitoriaus autorinį vakarą; organizuoja renesanso ir baroko kompozitorių kūriniams

skirtą koncertą; pristato legendinį džiazo solistą arba ansamblį. „Vilniaus festivalis“ yra

tarptautinis muzikos festivalis, pripažintas Europos festivalių asociacijos generalinės

asamblėjos Ženevoje ir 1999 m. spalį tapęs tikruoju asociacijos nariu. Bendradarbiavimo su

žymiais Lietuvos bei užsienio atlikėjais, bendrų projektų su Lietuvos, Italijos, Lenkijos,

Vokietijos, Prancūzijos, Kroatijos, Slovėnijos, Šveicarijos festivaliais, aktyvaus dalyvavimo

kultūrinio turizmo programose dėka „Vilniaus festivalis“ plačiai paskleidė žinią apie Lietuvos

kultūros gyvybingumą, šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrybą bei aukštą atlikėjų lygį.

„Vilniaus festivalio“ rengėjų ir atlikėjų bendradarbiavimas su pasaulinio garso muzikais -

Y.Menuhinu, M.Rostropovičiumi, J.Frantzu, R.Muti, K.Pendereckiu, D.Geringu, G.Kremeriu,

153


J.Bašmetu paspartino ne tik Lietuvos muzikinės kultūros, bet ir politinės veiklos pripažinimą

tarptautiniu mastu. Ryžtinga šių muzikų parama Lietuvos siekiams integruotis į Europos

Sąjungą buvo išreikšta ne tik meniniu veiksmu, bet ir oficialiais raštais. Aktyvus „Vilniaus

festivalio“ dalyvavimas Lietuvos kultūrinio turizmo programose, glaudus bendradarbiavimas

su užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis sąlygojo didelį užsienio svečių bei turistų

susidomėjimą ir šiuo renginiu, ir Lietuvos kultūros reiškiniais apskritai.

Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS MAMA JAZZ

Festivalį organizuoja viešosios įstaigos Vilniaus džiazo klubas ir Vilniaus festivaliai. Šis

festivalis atviras visiems šiuolaikinio džiazo stiliams ir kryptims. Jo prioritetai – atliekamos

muzikos kokybė, originalumas ir aktualumas. Nuo 2002-ųjų gyvuojantis vienas didžiausių

sostinės džiazo muzikos renginių Vilnius Mama Jazz (2005–2007 m. festivalis vadinosi

Vilnius City Jazz) kasmet pristato originalią ir unikalią koncertų programą. Joje – JAV,

Prancūzijos, Šveicarijos, Italijos, Pietų Afrikos bei kitų užsienio šalių bei Lietuvos džiazo

korifėjų projektai. Klausytojų laukia išskirtiniai festivalio koncertai bei naktiniai jam sessions.

Tarptautinis poezijos festivalis POEZIJOS PAVASARIS

Festivalis rengiamas kasmet nuo 1965 m.. pradėtas rengti pažymint poetės Salomėjos Nėries

20-ąsias mirties metines. Pirmojo poezijos pavasario iniciatorius ir pirmasis laureatas –

Justinas Marcinkevičius. Renginio simbolis – Stasio Krasausko „poezijos paukštė“. Per keletą

dienų įvyksta apie penkiasdešimties susitikimų. Susitikimai vyksta įvairiuose Lietuvos

miestuose ir miesteliuose. Kasmet rengiama poetų konferencija, kurioje poetai ir kritikai

diskutuoja apie įvairias literatūrinio pasaulio aktualijas. Tradiciniu tapo moksleivių poezijos

vakaras bei neformalūs skaitymai „Eilėraščiai per naktį“. Festivalio išvakarėse išleidžiamas

naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“.

Festivalio dienomis pagerbiami ryškiausi praėjusių metų poetai, įteikiami prizai už poezijos

vertimus į lietuvių kalbą, už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas, už svariausią debiutą

almanache, pagerbiamas aktorius poezijos skaitovas. Kaune tradiciškai vainikuojamas

„Poezijos pavasario“ laureatas. Uždaromasis vakaras vyksta Vilniaus universiteto Sarbievijaus

kiemelyje.

154


KRISTUPO VASAROS FESTIVALIS

Festivalio organizatoriai prisistatymą pradeda intriguojančiu klausimu - kokiam žanrui,

muzikos tipui ir rūšiai priskiriamas Kristupo vasaros festivalis? Turbūt, į šį klausimą negalėtų

atsakyti nei festivalio meno vadovas maestro Donatas Katkus, nei ištikimiausi klausytojai, jau

keliolika metų besigėrintys šia vasarine muzikos fiesta. Dabar festivalyje girdime ne tik

orkestro, fortepijono, gitarų ar vargonų garsus, bet ir pačius įvairiausius skambesius iš viso

pasaulio, kurių neįmanoma nei kategorizuoti, nei atsispirti jų žavesiui: avangardinis džiazas ir

čigoniškojo svingo improvizacijos, slavų ortodoksų giedojimas ir grigališkasis choralas,

ugningas flamenkas ir svaiginanti salsa, Senegalo perkusininkai ir balalaikos pasažai –

kiekvienas koncertas atneša naują staigmeną. Tokia turtinga įvairovė žada intriguojančią

vasaros kelionę po atokiausius pasaulio kampelius, neišvykstant iš Vilniaus: Jūsų akivaizdoje

Lietuvos sostinės koncertinės erdvės pavirs kaleidoskopinio garsinio reiškinio arena, kuriame

kiekvienas stikliukas – brangakmenis, kiekvienas atspalvis – išieškotas ir savitas. Virtuozinės

žiežirbos ir nauji potyriai, prabangus meistriškumas ir originalūs projektai, vasariška šiluma ir

muzikos nuoširdumas užtvindys atostogas kaitria malonumo jūra. „Kristupo vasaros

festivalis” kviečia smalsius, atveriančius širdį naujam garsui, entuziastingus ir išrankius

klausytojus į puotą, kurios dovanojamų įspūdžių užteks ilgam.

Senosios muzikos festivalis BANCHETTO MUSICALE

Senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ pradėtas rengti 1989 m. rudenį. Nuo tada

jis vyksta kasmet, išskyrus 1991 m., kai Lietuva pergyveno ekonominę ir politinę blokadą.

Trylika metų festivalio meno vadovė buvo Jūratė Mikiškaitė-Vičienė, renesanso muzikos ir

šokių ansamblio „Banchetto musicale“ įkūrėja ir vadovė. Nuo 2003 m. festivalio meno

vadovas - Darius Stabinskas. Nuolatinis festivalio partneris iki šiol yra Vilniaus miesto

savivaldybės kultūros skyrius. Net ženkliai mažinant miesto remiamų renginių skaičių, šis

renginys išliko kaip vienas prestižiškiausių, svarbių sostinei festivalių. Ilgą laiką festivalis

„Banchetto musicale“ vienintelis Lietuvoje atliko autentišką senąją muziką. Labai svarbi jo

švietėjiška misija - supažindinti Lietuvos publiką su dar negirdėtais kūriniais. Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos dėka daugelį festivalio koncertų galėjo pamatyti ir išgirsti

155


visos Lietuvos muzikos mylėtojai. Be nuolatinių festivalio dalyvių lietuvių Elenos

Čičinskaitės (liutnia), Dariaus Stabinsko (viola da gamba), dainininkių Editos Bagdonaitės ir

Noros Petročenko, senosios muzikos ir šokio ansamblio „Banchetto musicale“, Baltijos šalių

baroko orkestro ir ansamblio, choro „Brevis“, festivalyje yra dalyvavę daug garsių užsienio

atlikėjų. Tai ansamblis „Barokkanerne“, Hansas Olavas Gorsetas (išilginė fleita) ir Knutas

Johanesenas (klavesinas) iš Norvegijos; ansamblis „Kvinterna“ iš Čekijos; išilginių fleitų

virtuozė Eva Legene ir trio „Alba“ iš Danijos; korneto virtuozas William Dongois ir

ansambliai „Le Concert Brisé“, „Café Zimmermann“ bei „Ensemble Organum“ iš

Prancūzijos; choras „Drevneruskij raspev“ iš Rusijos; ansambliai „Hortus Musicus“, „Tallinn

Baroque“ ir „Rondellus“ iš Estijos; ansambliai „Aurora“ „Accordone“ ir „Tetraktys“,

vargonininkas Edoardo Bellotti ir sopranas Lavinia Bertotti iš Italijos; „Ensemble Unicorn“ ir

„Paulo Hoffheimerio konsortas“ iš Austrijos; ansamblis „Ludus“ iš Latvijos; choras „Romeo

ir Džuljeta“, ansamblis „Esk“ ir duetas „Laude Novella“ iš Švedijos; Sara Stowe (sopranas),

ansambliai „Cantus Cölln“ ir „Ensemble 1700“ iš Vokietijos; ansamblis „Alia Mvsica“ iš

Ispanijos; ansambliai „Amorroma“, „Traces“ ir „Zefiro torna“ iš Belgijos; ansamblis „The

City Waites“, Matthew Springas (liutnia, viola da gamba), Stuartas McCoy’us (liutnia,

vihuela), Jacobas Heringmanas (liutnia) ir baroko bei renesanso šokių žinovės Barbara Segal

ir Mary Collins iš Didžiosios Britanijos. Viduramžių, renesanso ir baroko muzikai, šokiui ir

teatrui skirtas festivalis mini garsių kompozitorių jubiliejines datas, rengia teatralizuotas

programas ir net stato spektaklius. Paminėtini tokie ryškesni renginiai: Claudio Monteverdi

operos „Orfėjas“ koncertinis atlikimas, kuriame dalyvavo 13 šalių muzikai, o pagrindinį

vaidmenį atliko garsus britų tenoras Nigelas Rogersas (1993); bendra ansamblio „Hortus

musicus“ ir „Banchetto musicale“ šokėjų programa – 1620 m. Neapolyje vykusi šventė „Festa

a ballo“, parodyta taip pat Estijoje bei Suomijoje (1993); teatralizuotas banketas

„Penkioliktojo amžiaus puota“, parengtas „Banchetto musicale“ ansamblio kartu su

choreografu iš Belgijos Lievenu Baertu (1994); pirmasis Lietuvoje Heinricho Ignazo Franzo

von Biberio Requiem atlikimas Šv. Jonų bažnyčioje (1994); Henrio Purcello operos „Didonė

ir Enėjas“ pastatymas buvusių Valdovų rūmų vietoje (1995) ir baletas pagal Georgo Philippo

Telemanno siuitą „Vandens muzika“ (1999), abu režisuoti choreografės bei kostiumų

dailininkės iš Didžiosios Britanijos Jane Gingell; italų commedia dell’arte stiliaus spektaklis

„Festa Veneziana“ (2000); teatralizuota ispanų renesanso programa „Viva España“, parengta

su Dirkjanu Horringa iš Olandijos; Euroradijo „Atradimų“ ciklo koncertai „Iš Braunsbergo

vargonų tabulatūros“ (2004) ir „Marco Scacchi – mokinys ir mokytojas“ (2007); Orazio

.Vecchi madrigalinės komedijos „L‘Amfiparnaso“ pastatymas Vilniaus teatre „Lėlė“ (2007).

156


Festivalis yra surengęs ir meistriškumo kursų, kuriuos vedė Eva Legene, Ketilsas

Haugzandas, Nigelas Rogersas, Hansas Olavas Gorsetas, Edoardo Bellotti, Claudine

Ansermet, Aleksandras Puliajevas ir Ulrike Heider.

Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS JAZZ

„Vilnius Jazz“ – seniausias kasmetinis Vilniaus džiazo festivalis, organizuojamas nuo 1987 m.

Tai vienintelis renginys Lietuvoje, kurio programose pagrindinis dėmesys skiriamas

įvairiausioms šiuolaikinio džiazo atmainoms. „Vilnius Jazz“ būdingas tam tikras radikalumas,

ryški orientacija į naujoves. Greta džiazo ir laisvosios improvizacinės muzikos atlikėjų

festivalio stilistines ribas yra ne kartą praplėtę akademinės, etninės, roko, industrinės muzikos

atstovai. Siekdamas supažindinti Lietuvos džiazo mėgėjus su aktualiausiomis šiuolaikinio

džiazo tendencijomis, festivalis kasmet ieško naujų, kylančių vardų ir sukviečia įdomiausius

nūdienos džiazo muzikantus iš viso pasaulio. Festivalio aukso fondą sudaro: „The Zawinul

Syndicate“ (JAV), „Sonny Simmons-Oliver Lake Quartet“ (JAV), „Courtney Pine Group“ (D.

Britanija), „Billy Cobham Band“ (JAV), „Arthur Blythe Quartet“ (JAV), Steve’as Lacy’s

(JAV), Leroy’us Jenkinsas (JAV), Viačeslavas Ganelinas (Izraelis), Otomo Yoshihide

(Japonija), Fredas Frith’as (D.Britanija), „Carlos Ward Quartet“ (JAV), „Defunkt“ (JAV),

Django Batesas (D.Britanija), „Cinematic Orchestra“ (D.Britanija), Iva Bittova (Čekija),

„Myra Melford Quartet“ (JAV), „Cuong Vu Trio“ (JAV), Kazutoki Umezu (Japonija), Willem

Breuker Kollektief (Olandija), Marc Ducret Trio (Prancuzija), Rova Saxophone Quartet (JAV)

ir daugelis kitų. Daugelį metų festivalio žvaigždžių pasirodymai organizuojami

bendradarbiaujant su pasaulio kultūros institucijomis ir fondais – Goethe’s institutu, Britų

taryba, Švedijos institutu, „Pro Helvetia“, „US Arts International“, Japonijos fondu.

Kiekvienais metais festivalį aplanko apie 7000 įvairaus amžiaus ir socialinių sluoksnių

klausytojų. Per du dešimtmečius „Vilnius Jazz“ išugdė kelias Lietuvos džiazo gerbėjų ir

atlikėjų kartas. Festivalio inicijuojamuose projektuose šalia pripažintų Lietuvos džiazo

meistrų dalyvauja ir jaunoji atlikėjų karta, kuriems „Vilnius Jazz“ scena neretai tampa

atsparos tašku sėkmingiems pasirodymams tarptautiniuose projektuose ir kituose Europos

džiazo festivaliuose. „Vilnius Jazz“ vardas neatsiejamas nuo Vilniaus džiazo mokyklos raidos.

Festivalis pripažįstamas vienu svarbiausių Rytų Europos džiazo židinių, kuriame

puoselėjamos ir skleidžiamos gyvybingos improvizacinės muzikos tradicijos. „Vilnius Jazz“

yra įtrauktas į tokius pasaulinius džiazo katalogus, kaip „Eurofile Music Industry Directory.

157


Music & Media“ (Nyderlandai) ir „Jazz Times Annual Festival Directory“ (JAV), nuo 2005

m. yra „Europe Jazz Network“ narys. Nusistovėjusi festivalio trukmė – 3-4 dienų dienų

savaitgalis, per kurį koncertuose, atvirose pamokose ir jam sessions pasirodo iki 20 skirtingų

grupių.

Festivalis „Be2gether“

Be2gether - didžiausias muzikos ir meno festivalis Baltijos šalyse, kuris vyksta Lietuvoje prie

Norviliškių pilies, esančios vos 50 m nuo Baltarusijos sienos. Tai vienas reikšmingiausių

Europos įvykių ne tik kultūrine, bet ir socialine bei politine prasme. Pirmasis Lietuvoje tikras

festivalis atvirame ore (open air) susilaukia itin gerų vertinimų dėl kokybiškos muzikinės

programos bei šiltos ir draugiškos atmosferos. Ankstesniais metais festivalyje pasirodė tokios

įžymybės kaip Groove Armada, Gogol Bordello, Morcheeba, Clawfinger, Bloodhound Gang,

Tricky, Polarkreis 18, Fools Garden, Datarock, LT DJ Bukem, Roni Size, Touch and Go ir

daugybė kitų. Festivalis vyksta unikaliose Dieveniškių apylinkėse, kurios yra apsuptos

Baltarusijos. Dieveniškėse susieina penki senoviniai keliai, vedantys į Vilnių. Vietinis

kraštovaizdis keri savo gamta ir išskirtine atmosfera, nes čia yra susipynusios lietuvių,

baltarusių, lenkų ir rusų kultūros. Visas šias kultūras sieja bendra praeitis, kažkada buvusios

vieningos LDK žemės.

PRAVDA VIENA MINUTĖ filmų festivalis

„Pravda viena minutė“ - tai festivalis kūrybingiems žmonėms. Festivalis vyksta nuo 2004 m.

Kasmet festivalio metu kūrėjai pristato per kelis šimtus trumpametražių filmų.

Tarptautinis teatro festivalis NAUJOSIOS DRAMOS AKCIJA

Naujoji dramos akcija yra kas metai laukiama teatro novatorių. Audronis Liuga jau dvylika

metų Lietuvos teatralams suteikia galimybę į teatro meną pažvelgti kiek kitu kampu nei

įprasta mūsų teatro scenose. Vienus tai džiugina, kitus glumina, viena aišku - be šito svarbaus

įvykio mūsų teatro pasaulis neatrodytų toks pažangus ir įvairus. Dvyliktą kartą rengiama

Naujosios dramos akcija ’10 šiais metais pristatys du projektus. Abu juos galima pavadinti

158


iššūkiu šiandienio margaspalvio teatro gyvenimo karuselėje. Jų kūrėjai, skirtingų kartų

asmenybės, panašiai jaučia dabarties pulsą ir suvokia teatro misiją. Jie suderina tradiciją ir

novaciją, o dabartį matuoja istorijos ir atminties matu. Jie peržengia nusistovėjusias ribas ir

kuria ateities teatro mašinas. 2009-aisiais Europos teatras minėjo 80-ąsias vokiečių

dramaturgo Heinerio Müllerio (1929–1995) gimimo metines. Gegužės 27–30 d. NDA kartu su

Goethe’s institutu lietuvių publiką supažindins su šio vieno įtakingiausių XX amžiaus

pabaigos teatro mąstytojų kūryba. Apie ką ji šiandien mums byloja? Müllerio pjesės

„Filoktetas“ skaitymą režisuojančiam Jonui Jurašui graikų tremtinio Filokteto personažas

primena jam artimą „rytų europietišką pjesės autoriaus patirtimi paženklintą mūsų laikams

būdingą egzilio jauseną“. Pažintį su Müllerio asmenybe ir kūryba papildys dokumentiniai

filmai, kuriuos pristatys jų autorius, šveicarų režisierius Christophas Rüteris, ir garsiausios

dramaturgo pjesės „Hamletas-mašina“ pastatymo Berlyno Deutsches Theater vaizdo įrašas.

2009-aisiais „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ programoje pradėtas kurti „Vyšnių sodas“

pasitelkęs tiesioginę vaizdo transliaciją „išties ranką“ šiemetinei Europos kultūros sostinei

Rūrui. Pirmas tokio pobūdžio teatrinis projektas Lietuvoje skiriamas 150-osioms Antono

Čechovo gimimo metinėms. Liepos 3–5 d. Vilniaus priemiestyje paskutinį kartą rodomas

„Vyšnių sodas“ bus tiesiogiai transliuojamas didžiausiai Vokietijos teatro meno bienalei

Theater der Welt ir Lietuvos televizijai. Lietuvių publika pirmoji pamatys taip pat

audiovizualinę instaliaciją apie šio unikalaus projekto kūrimą. „Šiandien ir vėl kyla klausimas

– kur gali gimti meninė tiesa? Tokia tiesa, kuria galima būtų pasidalyti su kitais“, – sako

„Vyšnių sodo“ idėjos autorius suomių režisierius Kristianas Smedsas. Subūręs skirtingų kartų

lietuvių teatro menininkus, tokios tiesos jis ieško atokiai nuo teatrinio gyvenimo šurmulio.

Ten, kur galima iš naujo atrasti kūrybinės bendruomenės „vyšnių sodą“ jį naikinančioje laiko

tėkmėje.

Panaudota informacija iš vilniusfestivals.lt, dance.lt, kinopavasaris.lt, etno.lt, be2gether.lt.

159


Vilniaus festivalių apžvalgos tyrimas – penkių festivalių vertinimas

Festivalio pavadinimas: Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ (vyksta

kasmet nuo 1973 m.).

Žiūrovų skaičius viso festivalio metu: apie 30 000 (festivalio metu vyksta 30-40 renginių).

Žiūrovų struktūra (skaičius arba procentai):

amžius: nuo darželinukų iki garbaus amžiaus senjorų.

išsilavinimas: nuo pradinio iki aukštojo universitetinio.

atstovaujamos profesijos: įvairios. Ypač daug humanitarinio profilio profesijų atstovų.

Būdas arba priemonės, kuriomis žiūrovai atvyksta į festivalį: iš Lietuvos grupės atvyksta

individualiai arba su savo bendraminčių kolektyvais, iš užsienio – individualiai ir su turizmo

firmomis.

Atvykusių žiūrovų nakvynės viešbučiuose mastas (skaičius arba procentai): organizatoriai

duomenų neturi, bet mano, kad nakvoja apie 30% žiūrovų.

Žiūrovų visų išlaidų festivalio metu apimties ir struktūros vertinimas: visi festivalio renginiai

yra nemokami, tad žiūrovų visos išlaidos yra susijusios su maistu, gėrimais ir suvenyrais.

Vidutinis vieno žiūrovo išlaidų viešnagės metu įvertinimas: vietiniai žiūrovai festivalio metu

vidutiniškai išleidžia apie 100 Lt., žiūrovai iš kitų Lietuvos vietovių išleidžia apie 200-

300 Lt., o užsieniečiai išleidžia apie 1000-1200 Lt.

Festivalio rengimo išlaidos: 200 000 – 250 000 Lt.

Žiūrovų išlaidų ekonominio efekto miestui santykio įvertinimas: netirtas.

Festivalio pavadinimas: Tarptautinis teatro ir naujosios dramaturgijos festivalis „Naujosios

dramos akcija“

Žiūrovų skaičius viso festivalio metu: 1000.


amžius: 21 – 50 m.

išsilavinimas: aukštasis

atstovaujamos profesijos: akademinis jaunimas, profesūra, teatro profesionalai, kritikai, verslo

struktūrų atstovai

Būdas arba priemonės, kuriomis žiūrovai atvyksta į festivalį: automobiliai, oro transportas.

160


Atvykusių žiūrovų nakvynės viešbučiuose mastas (skaičius arba procentai): 10 %.Žiūrovų visų išlaidų festivalio metu apimties ir struktūros vertinimas: 200 Lt.Vidutinis vieno žiūrovo išlaidų viešnagės metu įvertinimas: 100 Lt.Festivalio rengimo išlaidos: 100 000 Lt.Žiūrovų išlaidų ekonominio efekto miestui santykio įvertinimas: 8 balai.

Festivalio pavadinimas: „Be2gether“.

Žiūrovų skaičius viso festivalio metu: 2010 m. 9000 žm.Žiūrovų struktūra (skaičius arba procentai):amžius: 18 – 40 m. išsilavinimas: įvairus.atstovaujamos profesijos: įvairios.Būdas arba priemonės, kuriomis žiūrovai atvyksta į festivalį: automobilis, specialus festivalio autobusas, dviratis.Atvykusių žiūrovų nakvynės viešbučiuose mastas (skaičius arba procentai): nakvynė tik kempinge.Žiūrovų visų išlaidų festivalio metu apimties ir struktūros vertinimas: bilieto kaina sudaro 40 % žiūrovo išlaidų.Vidutinis vieno žiūrovo išlaidų viešnagės metu įvertinimas: apytiksliai 200 – 300 Lt.Festivalio rengimo išlaidos: neskelbiama. Žiūrovų išlaidų ekonominio efekto miestui santykio įvertinimas: neskelbiama.

Festivalio pavadinimas: Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“.

Žiūrovų skaičius viso festivalio metu: 15-ąjį Vilniaus tarptautinį kino festivalį „Kino

pavasaris“ 2010 m. aplankė 54 191 žiūrovas.


Amžius (procentais):

Iki 16 m. – 3

16 – 20 m. – 12

21 – 25 m. – 23

26 – 35 m. – 28

36 – 45 m. – 13

46 – 55 m. – 12

Daugiau nei 55 m. – 9

Išsilavinimas (procentais):

aukštasis / nebaigtas aukštasis – 90

vidurinis / spec. Vidurinis – 3

nebaigtas vidurinis – 6

Atstovaujamos profesijos (procentais):

161


Aukščiausio, vidutinio lygio vadovas – 10

Specialistas, tarnautojas – 49

Darbininkas, techninis darbuotojas – 3

Smulkus verslininkas – 4

Ūkininkas – 1

Bedarbis – 2

Pensininkas – 4

Studentas, moksleivis – 28

Namų šeimininkė -1

Būdas arba priemonės, kuriomis žiūrovai atvyksta į festivalį: viešasis transportas, privatus

transportas, lėktuvai, autobusai, traukiniai.

Atvykusių žiūrovų nakvynės viešbučiuose mastas (skaičius arba procentai):

356 nakvynės Vilniaus viešbučiuose (turimi duomenys apima tik Vilniaus tarptautinio kino

festivalio „Kino pavasaris“ kviestus svečius iš užsienio ir Lietuvos, informacijos apie kitų

žiūrovų nakvynę viešbučiuose neturima).

Žiūrovų visų išlaidų festivalio metu apimties ir struktūros vertinimas:

VšĮ „Kino pavasaris“ gali pateikti konkrečius duomenis tik apie tuos Festivalio svečius,

kuriuos oficialiai kvietė dalyvauti Festivalyje iš užsienio valstybių ir Lietuvos. Apie Vilniaus

miesto svečių ir gyventojų, kurie sudarė didžiąją dalį Festivalio auditorijos, išlaidas

informacijos nerinkome ir jos neturime.

Festivalyje oficialiai dalyvavusių asmenų išlaidos (57 užsienio svečiai, 40 kviestinių iš kitų

Lietuvos miestų):

Svečiai Viešnagės

trukmė

Išlaidos per

dieną

Išlaidos per

viešnagęUžsienio svečių kasdieninės

išlaidos (maistas, suvenyrai,

pramogos ir kt.)

Po 3 paras ~ 693 LT (200

EUR)

118 503 LT

Kviestinių iš kitų Lietuvos miestų

kasdieninės išlaidos (maistas,

suvenyrai, pramogos ir kt.)

Po 3 paras ~ 30 LT 3 600 LT

Išlaidos nakvynei (97 asmenys) 356 nakvynės

po ~ 208 LT (60

EUR)

74 048 LT

162


Kelionės į Vilnių / iš Vilniaus 71 200 LT

VISO: 267 351 LT

Festivalio lankytojai / žiūrovai iš viso išleido 514 381 LT bilietams į Festivalio seansus.

Vidutinis vieno žiūrovo išlaidų viešnagės metu įvertinimas: festivalio organizatoriai

nefiksuoja visų išlaidų: transporto, kino teatro baro pirkinių ir t.t.

Festivalio rengimo išlaidos: 15ojo Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“

biudžetą 2010 m. sudarė 1 049 352 LT.

Pastaba: atkreiptinas dėmesys, kad valstybės, savivaldybės ir Europos komisijos programų

finansavimas sudaro 25 % bendro biudžeto, o 75 % - privačios lėšos.

Žiūrovų išlaidų ekonominio efekto miestui santykio įvertinimas: iš 1 049 352 LT festivalio

biudžeto – savivaldybės 32 000 LT.

Festivalio pavadinimas: „Pravda viena minutė“ filmų festivalis.

Žiūrovų skaičius viso festivalio metu: virš 15 tūkstančių žiūrovų kino teatruose.


amžius: 14-29 m.

išsilavinimas: duomenys neteikiami.

atstovaujamos profesijos: duomenys neteikiami.

Būdas arba priemonės, kuriomis žiūrovai atvyksta į festivalį: duomenys neteikiami.

Atvykusių žiūrovų nakvynės viešbučiuose mastas (skaičius arba procentai): duomenys

neteikiami.

Žiūrovų visų išlaidų festivalio metu apimties ir struktūros vertinimas: duomenys neteikiami.

Vidutinis vieno žiūrovo išlaidų viešnagės metu įvertinimas: duomenys neteikiami.

Festivalio rengimo išlaidos: 40-100 tūkst. litų.

Žiūrovų išlaidų ekonominio efekto miestui santykio įvertinimas: duomenys neteikiami.

163


Festivalių vertinimas pagal kūrybinių industrijų požymius:

Meninė vertė tai sričiai, kuriai atstovauja festivalis

164

KIN

O P

AV

AS

AR

IS

NA

UJ

AS

IS B

AL

TIJ

OS

ŠO

KIS

SIR

EN

OS

SK

AM

BA

SK

AM

BA

KA

NK

LIA

I

VIL

NIA

US

FE

ST

IVA

LIS

VIL

NIU

S M

AM

A J

AZ

Z

PO

EZ

IJO

S P

AV

AS

AR

IS

KR

IST

UP

O V

AS

AR

OS

FE

ST

IVA

LIS

BA

NC

HE

TT

O M

US

ICA

LE

VIL

NIU

S J

AZ

Z

“Be

2g

eth

er”

PR

AV

DA

NA

UJO

SIO

S D

RA

MO

S A

KC

IJA

0 %

10 %

20 %

30 %

40 %

50 %

60 %

70 %

80 %

90 %

100 %


Reikšmė Vilniaus miesto kultūrai, visuomenei ir įvaizdžiui

165

KIN

O P

AV

AS

AR

IS

NA

UJA

SIS

BA

LT

IJO

S Š

OK

IS

SIR

EN

OS

SK

AM

BA

SK

AM

BA

KA

NK

LIA

I

VIL

NIA

US

FE

ST

IVA

LIS

VIL

NIU

S M

AM

A J

AZ

Z

PO

EZ

IJO

S P

AV

AS

AR

IS

KR

IST

UP

O V

AS

AR

OS

FE

ST

IVA

LIS

BA

NC

HE

TT

O M

US

ICA

LE

VIL

NIU

S J

AZ

Z

“Be

2ge

the

r”

PR

AV

DA

NA

UJ

OS

IOS

DR

AM

OS

AK

CIJ

A

0 %

10 %

20 %

30 %

40 %

50 %

60 %

70 %

80 %

90 %


Festivalio organizacinė-vadybinė pusė, tame tarpe finansavimo modelis, partnerystė su verslu

ir valstybinėmis organizacijomis

166

KIN

O P

AV

AS

AR

IS

NA

UJA

SIS

BA

LT

IJO

S Š

OK

IS

SIR

EN

OS

SK

AM

BA

SK

AM

BA

KA

NK

LIA

I

VIL

NIA

US

FE

ST

IVA

LIS

VIL

NIU

S M

AM

A J

AZ

Z

PO

EZ

IJO

S P

AV

AS

AR

IS

KR

IST

UP

O V

AS

AR

OS

FE

ST

IVA

LIS

BA

NC

HE

TT

O M

US

ICA

LE

VIL

NIU

S J

AZ

Z

“Be

2g

eth

er”

PR

AV

DA

NA

UJ

OS

IOS

DR

AM

OS

AK

CIJ

A

0 %

10 %

20 %

30 %

40 %

50 %

60 %

70 %

80 %


Gebėjimas pateikti naujoves ir kūrybingumas

167

KIN

O P

AV

AS

AR

IS

NA

UJ

AS

IS B

AL

TIJ

OS

ŠO

KIS

SIR

EN

OS

SK

AM

BA

SK

AM

BA

KA

NK

LIA

I

VIL

NIA

US

FE

ST

IVA

LIS

VIL

NIU

S M

AM

A J

AZ

Z

PO

EZ

IJO

S P

AV

AS

AR

IS

KR

IST

UP

O V

AS

AR

OS

FE

ST

IVA

LIS

BA

NC

HE

TT

O M

US

ICA

LE

VIL

NIU

S J

AZ

Z

“Be

2g

eth

er”

PR

AV

DA

NA

UJO

SIO

S D

RA

MO

S A

KC

IJA

0 %

10 %

20 %

30 %

40 %

50 %

60 %

70 %

80 %

90 %


Vilniaus festivalių apžvalgos išvados

Apibendrinant tyrimo metu gautus duomenis, galima daryti tokias bendrąsias išvadas:

• Lyderis pagal žiūrovų skaičių viso festivalio metu yra „Kino pavasaris“ (541919

žiūrovas), toliau išsiskirsto taip: „Skamba skamba kankliai“ (30000 žiūrovų), „Pravda viena

minutė“ (15000 žiūrovų), „Be2Gether“ (9000 žiūrovų), „Naujosios dramos akcija“ (1000

žiūrovų). Duomenys teikiami skaitine išraiška ir negali būti vertinami kaip absoliutūs dėl

festivalių pobūdžio, turinio, tikslinės auditorijos ir kitų specifinių skirtumų. Žiūrovų skaičiaus

diagrama pateikiama paveiksle žemiau.

Žiūrovų skaičius viso festivalio metu

30000

1000

9000

54191

15000

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

Skamba skambakankliai

Naujosios dramosakcija

Be2gether Kino pavasaris Pravda 1minutė

Žiūrovų skaičius

• Kalbant apie festivalio dalyvių nakvynių skaičių viešbutyje apytikrius duomenis teikė

„Skamba skamba kankliai“, nurodydami festivalio dalyvių ir žiūrovų nakvynių skaičių –

30 %. „Kino pavasaris“ (1 %) teikė duomenis tik apie festivalio organizatorių užsakytas

nakvynes svečiams ir dalyviams, žiūrovų nakvynių viešbučiuose šio festivalio organizatoriais

duomenų neturi. „Be2Gether“ 80 % žiūrovų pasirinko nakvynę kempinge. Tai išskirtinis

168


festivalis, kuris vyksta gamtoje, ne mieste. „Naujosios dramos akcija“ nurodė 10 %, „Pravda

viena minutė“ duomenų neteikė. Žiūrovų nakvynės masto viešbučiuose diagrama pateikiama

paveiksle žemiau.

Atvykusių žiūrovų nakvynės viešbučiuose mastas

30%

10%

80%

1% 0%0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Skamba skamba kankliai Naujosios dramos akcija Be2gether Kino pavasaris (Šįprocentą sudaro tik

organizatorių užsakomosnakvynės)

Pravda 1minutė(Duomenys neteikiami)

Nakvynės

• Žiūrovų visų išlaidų festivalio metu apimties ir struktūros vertinimas yra pateikiamas

lentelėje žemiau:

Festivalio pavadinimas Komentarai

„Skamba skamba kankliai“Visi festivalio renginiai yra nemokami, tad žiūrovų visos išlaidos yra susijusios su maistu, gėrimais ir suvenyrais

„Naujosios dramos akcija“ 200 Lt„Be2gether“ Bilieto kaina sudaro 40 % žiūrovo išlaidų

„Kino pavasaris“267351 Lt sudaro festivalio organizatorių svečių išlaidos, apie žiūrovus duomenų nėra

„Pravda 1minutė“ Duomenys neteikiami

• Vertinant vidutines vieno žiūrovo išlaidas viešnagės metu, matoma, kad „Skamba

skamba kankliai“ žiūrovų išlaidas diferencijuoja pagal vilniečių (100 Lt), atvykusių iš kitų

Lietuvos miestų (250 Lt) ir užsieniečių išlaidas (1100). Kiti festivaliai išlaidų pagal dalyvių

gyvenamą vietą nediferencijavo. „Pravda viena minutė“ duomenų neteikė. „Naujosios dramos

akcija“ teigė, kad vieno žiūrovo išlaidos festivalio metu yra apie 100 Lt, „Be2Gether“ apie

169


250 Lt (iš kurių apie 40 % sudarė bilieto kaina), „Kino pavasaris“ – apie 10 Lt, tačiau svarbu

paminėti, kad „Kino pavasaris“ teikė duomenis ir įskaičiavo žiūrovų išlaidas tik bilietams,

apie kitas išlaidas nėra duomenų. Vidutinis vieno žiūrovo išlaidų viešnagės metu diagrama

pateikiama paveiksle žemiau.

Vidutinis vieno žiūrovo išlaidų viešnagės metu vertinimas

100

250

1100

100250 10

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600



Be2gether Kino pavasaris Pravda 1minutė(Duomenysneteikiami)

Nediferencijuojama

Atvykusių užsieniečių išlaidos

Atvykusių Lietuvos svečių išlaidos

Vilniečių išlaidos

Išlaidų vertinimas

• Analizuojant festivalius pagal rengimo išlaidas, lyderio poziciją užima „Kino

pavasaris“ (1049352 Lt), iš kurių 25 % sudaro valstybės, savivaldybės ir Europos komisijos

programų finansavimas. „Be2Gether“ apie festivalio rengimo išlaidas duomenų nesuteikė.

„Skamba skamba kankliai“ išlaidų apimtis – 225000 Lt, „Naujosios dramos akcijos“ – 100000

Lt, „Pravda viena minutė“ – 70000 Lt. Festivalių rengimo išlaidų diagrama pateikiama

paveiksle žemiau.

170


225000

100000

0

1049352

70000

0

200000

400000

600000

800000

1000000

1200000



Be2gether(Neskelbiama)

Kino pavasaris Pravda 1minutė

Festivalio rengimo išlaidos

• Vertinant žiūrovų struktūrą pagal amžių, galima teigti, jog „Skamba skamba kankliai“

suburia įvairiausio amžiaus žiūrovus – nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų iki garbingo amžiaus

senjorų. „Naujosios dramos akcija“ (21-50 m.) ir „Be2Gether“ (18-40 m.) festivalių dalyviai

yra jaunimas ir vidutinio amžiaus žiūrovai. „Kino pavasaris“ tyrimui pateikė išsamią žiūrovų

statistiką: žiūrovai iki 16 m. sudaro 3 %, 16–20 m. – 12 %, 21–25 m. – 23 %, 26–35 m. – 28

%, 36–45 m. – 13 %, 46– 55m. – 12 %, daugiau nei 55 m. – 9 %. „Pravda viena minutė“ yra

orientuotas į vyresnio mokyklinio amžiaus ir jaunimą (14-29 m.).

• Žiūrovų struktūra pagal išsilavinimą, „Skamba skamba kankliai“ žiūrovų išsilavinimas

kaip ir amžius yra įvairus – nuo mokyklinio iki aukštojo universitetinio, šis festivalis yra

mėgstamas akademinės bendruomenės atstovų. „Naujosios dramos akcija“ yra populiariausia

tarp aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių žiūrovų. „Be2Gether” festivalio dalyvių

išsilavinimą apibūdina kaip įvairų. „Kino pavasaris“ žiūrovų išsilavinimą pateikia tokia

struktūra: aukštasis / nebaigtas aukštasis – 90 %, vidurinis / specialusis vidurinis – 3 %,

nebaigtas vidurinis – 6 %. „Pravda viena minutė“ duomenų apie festivalio žiūrovų

išsilavinimą neteikė.

• Vertinant pagal atstovaujamas profesijas, „Skamba skamba kankliai“ žiūrovai yra

įvairių profesijų, nors galima labiau išskirti humanitarinių mokslų atstovus. „Naujosios

dramos akcija“ teigia, kad jų žiūrovai yra akademinis jaunimas, profesūra, teatro

profesionalai, kritikai, verslo struktūrų atstovai. „Be2Gether” festivalio dalyvių atstovaujamas

171


profesijas apibūdina kaip įvairių sričių. „Kino pavasario“ žiūrovų atstovaujamos profesijos:

aukščiausio, vidutinio lygio vadovas – 10 %, specialistas, tarnautojas – 49 %, darbininkas,

techninis darbuotojas – 3 %, smulkus verslininkas – 4 %, ūkininkas – 1 %, bedarbis – 2 %,

pensininkas – 4 %, studentas, moksleivis – 28 %, namų šeimininkė -1 %. „Pravda viena

minutė“ duomenų apie festivalio žiūrovų atstovaujamą profesiją neteikė.

• Žiūrovų išlaidų ekonominio efekto miestui santykio įvertinimas arba respondentų nėra

tirtas („Skamba skamba kankliai“, „Naujosios dramos akcija“), arba duomenys neskelbiami

(„Be2gether“, „Pravda viena minutė“), todėl duomenis galėjo pateikti tik „Kino pavasaris“,

kurie teigė, jog žiūrovų išlaidų ekonominio efekto miestui santykio įvertinimas: iš 1.049.352

Lt festivalio biudžeto – savivaldybės suma sudarė 32.000 Lt.

• Vertinant būdus arba priemonės, kuriomis žiūrovai atvyksta į festivalį, „Pravda viena

minutė“ neteikė duomenų, kiti keturi festivaliai paminėjo tradicines transporto rūšis kaip

viešąjį transportą, nuosavą transportą, tačiau išskirtinis yra „Be2Gether“ specialusis festivalio

metu organizuojamas transportas vežti dalyvius bei žiūrovus.

• Pagal gautus rezultatus, stebima, kad tirtų festivalių lyderis yra „Kino pavasaris“

vertinant festivalio rengimo biudžetą, žiūrovų skaičių, atvykstančių svečių išlaidas,

organizatorių išlaidas svečių nakvynėms viešbučiuose bei išsamią festivalio dalyvių statistiką.

Valstybės, savivaldybės ir Europos komisijos programų finansavimas sudaro 25 % bendro

festivalio organizavimo biudžeto, o 75 % sudaro privačios lėšos, „Kino pavasaris“ pagal šio

tyrimo rezultatus yra aukščiausiai vertinamas tarp Vilniuje organizuojamų festivalių.

Vilniaus festivalių apžvalgos bendrosios išvados

Vilniaus festivalių tyrimo modelį sudarė trylikos festivalių apžvalga ir tyrimas. Vertinant

festivalių reikšmę Vilniaus miesto kūrybinių industrijų kontekste, pateikiamos šios bendrosios

išvados:

• Įvertinus tyrimui atrinktų festivalių meninę vertę tai sričiai, kuriai atstovauja

festivalis, tiriamųjų festivalių organizatoriai pagal meninės vertės kūrybinių

industrijų požymį savo atsakymus paskirstė penkiabalėje skalėje, kai 1 žymi „labai

blogai“, 5 – „labai gerai“: geriausiai įvertintas tarptautinis kino festivalis „Kino

172


pavasaris“ (5), antroje vietoje įvertintas Vilniaus tarptautinis teatro festivalis

„Sirenos“ (4,8), trečioje vietoje tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba

kankliai“ (4,6) ir tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ (4,6),

ketvirtoje vietoje vienodai įvertinti tarptautinis teatro festivalis „Naujosios dramos

akcija“ (4,4), tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Jazz“ (4,4) ir senosios muzikos

festivalis „Banchetto musicale“ (4,4), penktoje vietoje – tarptautinis šiuolaikinio

šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ (4,2), tarptautinis muzikos festivalis

„Vilniaus festivalis“ (4,2), Tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ (4,2),

Kristupo vasaros festivalis (4,2) ir „Pravda viena minutė“ filmų festivalis (4,2).

Prasčiausiai pagal meninę vertę tai sričiai, kuriai atstovauja festivalis įvertintas

festivalis „Be2Gether“ (3,2). Vertinimo rezultatai pateikiami paveiksle žemiau.


5

4,2

4,8

4,6

4,2

4,2

4,6

4,2

4,4

4,4

3,2

4,2

4,4


Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis NAUJASISBALTIJOS ŠOKIS


Tarptautinis folkloro festivalis SKAMBA SKAMBAKANKLIAI







Festivalis “Be2gether”

Vienos minutės filmų festivalis PRAVDA

Tarptautinis teatro festivalis NAUJOSIOS DRAMOSAKCIJA


• Įvertinus tyrimui atrinktų festivalių reikšmę Vilniaus miesto kultūrai, visuomenei ir

įvaizdžiui, tiriamųjų festivalių organizatoriai pagal reikšmės miesto kultūrai

kūrybinių industrijų požymį savo atsakymus paskirstė penkiabalėje skalėje, kai 1

173


žymi „labai blogai“, 5 – „labai gerai“: geriausiai įvertintas Kristupo vasaros

festivalis (4,8), antroje vietoje tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Jazz“ (4,6),

trečioje vietoje Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ (4,4), ketvirtoje

vietoje tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ (4), tarptautinis

poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ (4) ir tarptautinis kino festivalis „Kino

pavasaris“ (4), penktoje vietoje tarptautinis teatro festivalis „Naujosios dramos

akcija“ (3,8), „Pravda viena minutė“ filmų festivalis (3,8), senosios muzikos

festivalis „Banchetto musicale“ (3,8) ir tarptautinis muzikos festivalis „Vilniaus

festivalis“ (3,8). Priešpaskutines vietas reitinge dalinasi tarptautinis džiazo

festivalis „Vilnius Mama Jazz“ (3,6), tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis

„Naujasis Baltijos šokis“ (4,2). Prasčiausiai reitinguojamas – festivalis „Be2gether“

(2,8). Vertinimo rezultatai pateikiami paveiksle žemiau.

Reikšmė Vilniaus miesto kultūrai ir visuomenei ir įvaizdžiui

4

3,4

4,4

4

3,8

3,6

4

4,8

3,8

4,6

2,8

3,8

3,8














Reikšmė Vilniaus miesto kultūrai ir visuomenei ir įvaizdžiui

• Įvertinus tyrimui atrinktų festivalių organizacinę-vadybinę pusę (tame tarpe

finansavimo modelį, partnerystę su verslu ir valstybinėmis organizacijomis),

174


tiriamųjų festivalių organizatoriai pagal organizacinius kūrybinių industrijų

požymius savo atsakymus paskirstė penkiabalėje skalėje, kai 1 žymi „labai blogai“,

5 – „labai gerai“: geriausiai įvertinti Kristupo vasaros festivalis (4) ir tarptautinis

džiazo festivalis „Vilnius Jazz“ (4), antroje vietoje - tarptautinis muzikos festivalis

„Vilniaus festivalis“ (3,8) ir tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ (3,75),

trečioje - festivalis „Be2gether“ (3,6), tarptautinis folkloro festivalis „Skamba

skamba kankliai“ (3,6) ir Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ (3,6).

Ketvirtoje vietoje - „Naujosios dramos akcija“ (3,4), „Pravda viena minutė“ filmų

festivalis (3,4). Penktoje - tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ (3,2),

šeštoje - senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ (3) ir tarptautinis

šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ (3). Prasčiausiai

reitinguojamas yra tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ (2,8).

Vertinimo rezultatai pateikiami paveiksle žemiau.

Festivalio organizacinė-vadybinė pusė (tame tarpe finansavimo modelis, partnerystė su verslu ir

valstybinėmis organizacijomis)

3,75

3

3,6

3,6

3,8

3,2

2,8

4

3

4

3,6

3,4

3,4














Festivalio organizacinė-vadybinė pusė (tame tarpe finansavimo modelis, partnerystė su verslu irvalstybinėmis organizacijomis)

175


• Įvertinus tyrimui atrinktų festivalių gebėjimą pateikti naujoves ir kūrybingumą,

tiriamųjų festivalių organizatoriai pagal naujovių ir kūrybingumo perteikimo

kūrybinių industrijų požymius savo atsakymus paskirstė penkiabalėje skalėje, kai 1

žymi „labai blogai“, 5 – „labai gerai“: geriausiai įvertinti „Naujosios dramos

akcija“ (4,4) ir „Pravda viena minutė“ filmų festivalis (4,4). Antroje vietoje -

tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Jazz“ (4), trečioje - tarptautinis šiuolaikinio

šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ (3,8) ir Vilniaus tarptautinis teatro

festivalis „Sirenos“ (3,8). Ketvirtoje vietoje - festivalis „Be2gether“ (3,6), penktoje

- tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ (3,5), šeštoje - Kristupo vasaros

festivalis (3,4), septintoje - senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ (3,2)

ir tarptautinis muzikos festivalis „Vilniaus festivalis“ (3,2). Prasčiausiai

reitinguojami yra šie festivaliai: tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba

kankliai“ (3), tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ (3) ir tarptautinis

poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ (3). Vertinimo rezultatai pateikiami

paveiksle žemiau.


3,5

3,8

3,8

3

3,2

3

3

3,4

3,2

4

3,6

4,4

4,4















176


Reziumuojant detalaus tyrimo metu gautus reitingus į vieną reitingavimo skalę, tiriamųjų

festivalių organizatoriai pagal meninę vertę tai sričiai, kuriai atstovauja festivalis, festivalių

reikšmę Vilniaus miesto kultūrai, visuomenei ir įvaizdžiui, festivalių organizacinę-vadybinę

pusę (tame tarpe finansavimo modelį, partnerystę su verslu ir valstybinėmis organizacijomis)

bei naujovių ir kūrybingumo perteikimo kūrybinių industrijų požymius savo atsakymus

paskirstė penkiabalėje skalėje, kai 1 žymi „labai blogai“, 5 – „labai gerai“: geriausiai

įvertintas tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Jazz“ (4,25), antroje vietoje - Vilniaus

tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ (4,15), trečioje - Kristupo vasaros festivalis (4,1),

ketvirtoje - tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ (4,06), penktoje – tarptautinis teatro

festivalis „Naujosios dramos akcija“ (4), šeštoje - „Pravda viena minutė“ filmų festivalis

(3,95), septintoje - tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ (3,8), aštuntoje -

tarptautinis muzikos festivalis „Vilniaus festivalis“ (3,75), devintoje - senosios muzikos

festivalis „Banchetto musicale“ (3,6), tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis

Baltijos šokis“ (3,6), tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ (3,6), devintoje -

tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ (3,5), dešimtąją bendrojo reitingo vietą

užima festivalis „Be2gether“ (3,3). Vertinimo rezultatai pateikiami paveiksle žemiau.

177


Festivalio bendrasis reitingas4,06

3,6

4,15

3,8 3,753,5 3,6

4,1

3,6

4,25

3,3

3,95 4

Tarptautini

s kino

festi

valis KI

NO PA

VASA

RIS

Tarptautini

s šiuo

laikin

io šo

kio fe

stiva

lis NAU

JASIS

BALT

IJO...

Vilnia

us ta

rptautini

s tea

tro fe

stiva

lis SI

RENOS

Tarptautini

s folk

loro f

estiv

alis S

KAMBA

SKAM

BA KA

NKLIA

I

Tarptautini

s muz

ikos f

estiv

alis V

ILNIAUS

FEST

IVALIS

Tarptautini

s džia

zo fe

stiva

lis VI

LNIU

S MAM

A JAZZ

Tarptautini

s poe

zijos

festi

valis PO

EZIJO

S PAV

ASAR

IS

KRIST

UPO VA

SARO

S FES

TIVAL

IS

Seno

sios m

uziko

s fes

tivali

s BAN

CHET

TO M

USICA

LE

Tarptautini

s džia

zo fe

stiva

lis VI

LNIU

S JAZ

Z

Festi

valis “B

e2ge

ther”

Tarptautini

s tea

tro fe

stiva

lis N

AUJO

SIOS D

RAMOS

AKC

IJA

Pagal pasaulyje nusistovėjusią kūrybinių industrijų praktiką, festivaliai priklauso paveldo

kūrybinių industrijų grupei, tradicinės kultūros išraiškos pogrupiui. Pavyzdžiui, Didžioji

Britanija skatina švenčių ir festivalių veiklas kaip patrauklią galimybę laikinai generuoti

dideles pajamas ir pritraukti tiek vietinius, tiek užsienio turistus. Festivaliai kuria pridėtinę

vertę regiono plėtrai, žinomumui, periodiškai sutraukia profesionalų ir gerbėjų koncentraciją.

Festivalių vertė matuojama tiek organizatoriai pagal meninę vertę tai sričiai, kuriai atstovauja

festivalis, festivalių reikšmę miesto ar kultūrai, visuomenei ir įvaizdžiui, festivalių

organizacinę-vadybinę pusę (tame tarpe finansavimo modelį, partnerystę su verslu ir

valstybinėmis organizacijomis) bei naujovių ir kūrybingumo perteikimo kūrybinių industrijų

požymius, bet ir pagal verslumo požymius, kuomet kuriamas festivalių teritorijas

aptarnaujantis kompleksas. Atliktas tyrimas parodė, jog meninis reikšmingumas ir kuriama

vertė ženkliai pranoksta sukuriamą materialinę vertę miestui ir jo ekonominei plėtrai.

178


Atvejo analizė: tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS

Atvejo analizė remiasi kiekybiniu tyrimu, atliktu tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio

„Naujasis Baltijos šokis ’10“, vykusio 2010 m. gegužės 4-9 d. Vilniuje. Viso buvo apklausta

218 respondentai, tyrimui naudojami 218 respondentų atsakymai. Renginiai vyko

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre, Menų spaustuvės Juodojoje

salėje, Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Didžiojoje ir Mažojoje salėse. Bilietų į renginius

kaina 2010 m. buvo nuo 20 iki 60 Lt. Viso per festivalį buvo surengta 13 renginių, kurių metų

pasirodė Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos,

Švedijos, Norvegijos, Italijos, Nyderlandų atlikėjai.

Žiūrovus vertinant pagal miestą, iš kurio jie atvyko į festivalį, atvykę ne iš Vilniaus sudarė

19 %, gyvenantys Vilniuje – 81 %. Pasiskirstymo pagal miestus diagrama pateikiama

paveiksle žemiau.

Iš kokio miesto atvykote?

Iš Vilniaus:81%

Ne iš Vilniaus:19%

179


Analizuojant žiūrovų poreikį ir apsigyvenimą Vilniaus viešbučiuose festivalio metu, 71 %

respondentų atsakė, kad viešbučių paslaugomis nesinaudojo ir po renginio išvyks atgal namo.

5 % respondentų apsistojo viešbučiuose, taip pat 5 % apsistojo uostelyje ar svečių namuose.

20 % respondentų nakvynę susirado ir apsistojo pas artimuosius / draugus. Žiūrovų

apsistojimo festivalio metu išlaidų diagrama pateikiama paveiksle žemiau.

Ar naudojatės viešbučių (apgyvendinimo) paslaugomis?

71%

5%

20%

5%

Nesinaudoju, po šiorenginio išvyksiu

namo

Taip, apsistojauviešbutyje

Taip, apsistojau pasartimuosius/draugus

Taip, apsistojauhostelyje, svečių

namuose

Vertinant respondentų festivalio pasirinkimo motyvus, pagal renginio pobūdį rinkosi 67 %,

renginio dalyvius 32 %, Lietuvos garsenybių dalyvavimą 9 %, užsienio garsenybių

dalyvavimą 24 %, renginio vietą 5 %, bilieto kainą 23 %, kitų rekomendacijas 23 %, kita

paminėjo 11%. Požiymių, pagal ką žiūrovai rinkosi festivalį diagrama pateikiama paveiksle

žemiau.

180


Rinkdamiesi festivalį, labiausiai dėmesį kreipiate į

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Renginio pobūdį

Renginio dalyvius

Lietuvos garsenybių dalyvavimą

Užsienio garsenybių dalyvavimą

Renginio vietą

Bilieto kainą

Kitų rekomendacijas

KitaRespondentų dalis

Stebima koreliacija tarp žiūrovų festivalio pasirinkimo motyvų ir amžiaus: pagal renginio

pobūdį, garsenybių dalyvavimą, bilieto kainą, kitų rekomendacijas festivalį daugiausiai

rinkosi 19-25 metų žiūrovai, pagal renginio dalyvius festivalį daugiausiai rinkosi 26-35 m.

žiūrovai. Festivalio pasirinkimo priklausomybės nuo amžiaus diagrama pateikiama paveiksle

žemiau.

Festivalio pasirinkimo priklausomybė nuo amžiaus

0

10

20

30

40

50

60

Reng

inio d

alyviu

sKit

a

Iki ir 18

19 - 25

26 - 35

36 - 45

46 - 65

66 ir daugiau

181


Akivaizdi koreliacija tarp žiūrovų festivalio pasirinkimo motyvų ir lyties: pagal renginio

pobūdį, renginio dalyvius, Lietuvos garsenybių dalyvavimą, užsienio garsenybių dalyvavimą,

renginio vietą, bilieto kainą, kitų rekomendacijas ir kita rinkosi labiau moterys nei vyrai.

Festivalio pasirinkimo priklausomybės nuo lyties diagrama pateikiama paveiksle žemiau.

Festivalio pasirinkimo priklausomybė nuo lyties

020406080

100120140

Reng

inio d

alyviu

s

Moterys

Vyrai

Matoma koreliacija tarp žiūrovų festivalio pasirinkimo motyvų ir išsilavinimo: pagal

garsenybių dalyvavimą, bilieto kainą, kitų rekomendacijas festivalį daugiausiai rinkosi

aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žiūrovai. Festivalio pasirinkimo priklausomybės

nuo išsilavinimo diagrama pateikiama paveiksle žemiau.

182


Festivalio pasirinkimo priklausomybė nuo išsilavinimo

0102030405060708090

Reng

inio d

alyviu

s Kita

Nebaigtas vidurinis

Vidurinis

Profesinis

Nebaigtas aukštasis

Aukštasis

Į klausimą, kaip dažnai žiūrovai lankosi Vilniuje vykstančiuose festivaliuose, 48 %

pažymėjo, kad lankosi 2-5 kartus per metus, atėjo pirmą kartą – 5 %, 1 kartą per metus – 11

%, dažniau nei 5 kartus per metus 32 %, į klausimą negalėjo atsakyti 4 %. Festivalių Vilniuje

lankomumo dažnumo diagrama pateikiama paveiksle žemiau.

Kaip dažnai lankotės Vilniuje vykstančiuose festivaliuose? 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Atėjau pirmą kartą

1 kartą per metus

2-5 kartus per metus

Dažniau

Negaliu atsakyti

183


Vertinant respondentų atsakymus, matoma koreliacija tarp lankymosi Vilniaus festivaliuose

ir respondentų amžiaus. Dažniau nei 5 kartus per metus Vilniaus festivaliuose lankosi 19-25

m. respondentai, 2-5 kartus per metus – 26-45 metų respondentai. Lankymosi Vilniaus

festivaliuose priklausomybės nuo amžiaus diagrama pateikiama paveiksle žemiau.

Lankymosi Vilniaus festivaliuose priklausomybė nuo amžiaus

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Iki ir 18 19 - 25 26 - 35 36 - 45 46 - 65 66 irdaugiau


1 kartą per metus


Dažniau

Negaliu atsakyti

Vertinant respondentų nuomonę, matoma koreliacija tarp lankymosi Vilniaus festivaliuose

ir lyties. Moterys Vilniaus festivaliuose lankosi aktyviau nei vyrai vertinant visus atsakymų

variantus. 2-5 kartus per metus festivaliuose lankosi apie 8 kartus daugiau moterų nei vyrų.

Lankymosi Vilniaus festivaliuose priklausomybės nuo lyties diagrama pateikiama paveiksle

žemiau.

Lankymosi Vilniaus festivaliuose priklausomybė nuo lyties

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Atėjau pirmąkartą

1 kartą permetus

2-5 kartus permetus

Dažniau Negaliuatsakyti

Moterys

Vyrai

184


Vertinant respondentų nuomonę, matoma koreliacija tarp lankymosi Vilniaus festivaliuose

ir išsilavinimo. Daugiausiai respondentų (63 %), turinčių aukštąjį išsilavinimą Vilniaus

festivaliuose lankosi 2-5 kartus per metus. 36 % auštąjį išsilavinimą turinčių respondentų

festivaliuose lankosi daugiau nei 5 kartus per metus. Aktyvi amžiaus grupė yra turinti

nebaigtą vidurinį išsilavinimą, 19 % šių respondentų atsakė, kad Vilniaus festivaliuose lankosi

2-5 kartus per metus. Mažiausiai aktyvios grupės yra turinčios vidurinį ir profesinį

išsilavinimą. Lankymosi Vilniaus festivaliuose priklausomybės nuo išsilavinimo diagrama


Lankymosi Vilniaus festivaliuose priklausomybė nuo išsilavinimo

0

10

20

30

40

50

60

70

Nebaigtasvidurinis

Vidurinis Profesinis Nebaigtasaukštasis

Aukštasis


1 kartą per metus


Dažniau

Negaliu atsakyti

Apklausus festivalio žiūrovus, 80 % nurodė, kad gyvena Vilniuje, likę 20 % festivalį iš kito

miesto pasiekė pasiskirstę taip: 7 % nuosavu transportu, 5 % autobusu, 4 % traukiniu 4 %

nurodė kita. Būdų, kuriais festivalio dalyviai pasiekė renginio vietą, diagrama pateikiama

paveiksle žemiau.

185


Vertinant respondentų atsakymus, yra koreliacija tarp būdų, kaip žiūrovai pasiekė festivalį

ir amžiaus. Kiekvienoje amžiaus grupėje daugiausiai gyvenančių yra Vilniuje. Pasiskirstymas

pagal naudojamas transporto priemones festivaliui pasiekti, vertinant skirtingas amžiaus

grupes, yra gana tolygus. Būdų, kuriais festivalio dalyviai pasiekė renginio vietą priklausomai

nuo amžiaus, diagrama pateikiama paveiksle žemiau.

Kaip respondentai atvyko į festivalį priklausomai nuo amžiaus

0

10

20

30

40

50

60

Iki ir 18 19 - 25 26 - 35 36 - 45 46 - 65 66 irdaugiau

Gyvenu Vilniuje

Nuosavu transportu

Traukiniu

Autobusu

Kita

186

80 %

7 %

5 %4 % 4 %

gyvena Vilniujenuosavu transportuautobusutraukiniukita



ir lyties. Būdų, kuriais festivalio dalyviai pasiekė renginio vietą priklausomai nuo lyties,

diagrama pateikiama paveiksle žemiau.

Kaip respondentai atvyko į festivalį priklausomai nuo lyties

0

20

40

60

80

100

120

140

160

Gyvenu Vilniuje Nuosavutransportu

Traukiniu Autobusu Kita

Moterys

Vyrai


ir išsilavinimo. Būdų, kuriais festivalio dalyviai pasiekė renginio vietą priklausomai nuo

išsilavinimo, diagrama pateikiama paveiksle žemiau.

187


Kaip respondentai atvyko į festivalį priklausomai nuo jų išsilavinimo

0

20

40

60

80

100

120

140

Nebaigtasvidurinis


Aukštasis

Gyvenu Vilniuje

Nuosavu transportu

Traukiniu

Autobusu

Kita

Vertinant kanalus, iš kurių žiūrovai sužinojo apie festivalį, kanalas „iš lūpų į lūpas“ yra

populiariausias (45 %). Tai žymi respondentų pasitikėjimą festivalio programa bei drąsia

rekomendacija artimiesiems ir bičiuliams. Svarbus kanalas yra internetas (36 %), tada spauda

(21 %), televizija (13 %). 12 % respondentų į festivalį atėjo ir dėl to, kad jame dalyvauja

(pasirodo) draugai, pažįstami. Kanalų, iš kurių žiūrovai sužinojo apie festivalį, diagrama


Kaip sužinojote apie festivalį?

36%

13%

21%

45%

12%

27%

Internetas

Televizija

Spauda

Pasakė draugai, pažįstami

Festivalyje dalyvauja (pasirodo) draugai,artimieji

Kita

188


Vertinant respondentų atsakymus, matoma koreliacija tarp kanalų, iš kurių respondentai

sužinojo apie festivalį ir jų amžiaus. Visose amžiaus grupėse populiariausias kanalas yra

draugų ir pažįstamų rekomendacijos, antroje – internetas. Kanalų, iš kurių žiūrovai sužinojo

apie festivalį priklausomai nuo jų amžiaus, diagrama pateikiama paveiksle žemiau.

Kaip respondentai sužinojo apie festivalį priklausomai nuo jų amžiaus

0

5

10

15

20

25

30

35

Iki ir 18 19 - 25 26 - 35 36 - 45 46 - 65 66 irdaugiau

Internetas

Televizija

Spauda


Festivalyje dalyvauja (pasirodo)draugai, artimieji

Kita


sužinojo apie festivalį ir jų lyties. Kadangi moterų tyrime dalyvavo 3,5 karto daugiau, todėl ir

visų kanalų vertinimas yra aukštesnis tarp moterų. Kanalų, iš kurių žiūrovai sužinojo apie

festivalį priklausomai nuo jų lyties, diagrama pateikiama paveiksle žemiau.

189


Kaip respondentai sužinojo apie festivalį priklausomai nuo jų lyties

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Internetas Televizija Spauda Pasakėdraugai,pažįstami

Festivalyjedalyvauja(pasirodo)draugai,artimieji

Kita

Moterys

Vyrai


sužinojo apie festivalį ir jų išsilavinimo. Kanalų, iš kurių žiūrovai sužinojo apie festivalį

priklausomai nuo jų išsilavinimo, diagrama pateikiama paveiksle žemiau.

190


Kaip respondentai sužinojo apie festivalį priklausomai nuo jų išsilavinimo

0

10

20

30

40

50

60

70

Nebaigtasvidurinis


Aukštasis

Internetas

Televizija

Spauda


Festivalyje dalyvauja (pasirodo)draugai, artimieji

Išlaidų festivalio metų pasisikirstymo diagrama pateikiama paveiksle žemiau.

Jūsų išlaidos festivalio metu (įskaitant bilietą į renginį, nakvynę, jei reikia, ir kt.)

Iki 20 Lt33%

21 - 50 Lt29%

51 - 100 Lt24%

101 - 200 Lt10%

201 - 300 Lt4%

501 Lt ir daugiau0%

191


Išlaidų festivalio metų pasisikirstymo priklausomai nuo jų amžiaus diagrama pateikiama

paveiksle žemiau.

Respondentų išlaidos festivalio metu priklausomai nuo jų amžiaus

0

5

10

15

20

25

30

Iki 20 Lt 21 - 50 Lt 51 - 100Lt

101 -200 Lt

201 -300 Lt

301 -500 Lt

501 Lt irdaugiau

Iki ir 18

19 - 25

26 - 35

36 - 45

46 - 65

66 ir daugiau

Išlaidų festivalio metų pasisikirstymo priklausomai nuo jų lyties diagrama pateikiama

paveiksle žemiau.

Respondentų išlaidos festivalio metu priklausomai nuo jų lyties

0

10

20

30

40

50

60

Iki 20 Lt 21 - 50Lt

51 - 100Lt

101 -200 Lt

201 -300 Lt

301 -500 Lt

501 Lt irdaugiau

Moterys

Vyrai

Išlaidų festivalio metų pasisikirstymo priklausomai nuo jų išsilavinimo diagrama


192


Respondentų išlaidos festivalio metu priklausomai nuo jų išsilavinimo

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Iki 20 Lt 21 - 50Lt

51 - 100Lt

101 -200 Lt

201 -300 Lt

301 -500 Lt

501 Lt irdaugiau

Nebaigtas vidurinis

Vidurinis

Profesinis

Nebaigtas aukštasis

Aukštasis

Vertinant respondentų pasiskirstymą pagal amžių, didžiausią dalį žiūrovų sudaro 19-25 m.

asmenys (32 %), kiek mažiau yra 26-35 m. (28 %), iki 18 m. sudaro 14 %, 46-65 m. sudaro

13 %, 36-45 m. sudaro 12 %. 1 % sudaro 66 ir daugiau metų amžiaus respondentai.

Pasiskirstymo pagal amžių diagrama pateikiama paveiksle žemiau.

Jums suėjusių metų skaičius

Iki ir 1814%

19 - 2532%

26 - 3528%

36 - 4512%

46 - 65 13%

66 ir daugiau1%

193


Respondentų pasiskirstymas pagal lytį yra gana netolygus – 79 % sudaro moterys, 21 % -

vyrai. Festivalio pupuliarumas moterų tarpe yra daugiau nei 3,5 karto didesnis nei tarp vyrų.

Vertinant respondentų pasiskirstymą pagal išsilavinimą, 59 % resondentų yra įgiję aukštąjį

išsilavinimą, 18 % - nebaigtą aukštąjį, 14 % - nebaigtą vidurinį, 7 % - vidurnį ir 2 % -

profesinį išsilavinimą. Pasiskirstymo pagal išsilavinimą diagrama pateikiama paveiksle

žemiau.

Jūsų išsilavinimasNebaigtas vudrinis

14%

Vidurinis7%

Profesinis2%

Nebaigtas aukštasis18%Aukštasis

59%

Apklausus 216 respondentų, jų profesija ar užsiėmimas / veiklos pobūdis buvo suskirstytas

į 27 sritis. Menų srityje daugiausiai žiūrovų buvo muzikantai, aktoriai, šokėjai; vadybos-

administravimo srityje – vadybininkų, kurtūros vadybinkų; 24 respondentai nurodė, kad yra

moksleiviai, 31 – studentai; taip pat buvo respondentų iš ekonomikos-finansų, švietimo,

aptarnavimo, dizaino, teisės, komunikacijos, medicinos, architektūros, verslo, matematikos,

filologijos, mokslo, kultūros, biologijos, inžinerijos, psichologijos, sociologijos, valstybės

tarnybos, kultūros ir kitų sričių.

Jūsų profesija (užsiėmimas, veiklos pobūdis):

Sritis Profesija ImtisMenai Muzika, muzikologija, muzikavimas 6

Aktorius 4Choreografija, šokis 7Kinas 1

194


Atlikimo menas 1Laisvas menininkas 1Dailininkas 1Aktorė - šokėja 4Teatras 2Šokėja 5Kompozitorius 1Dailėtyra 1

Vadyba ir administravimas Vadybinninkas 6Kokybės vadyba 1Kultūros vadyba 3Reklamos vadyba 2Informacijos vadybininkė 1Meno projektų vadybininkė 1Administratorė 1

Studijos - mokslai Studentas 24Moksleivis 31

Ekonomika/finansai Ekonomistė 8Buhalterė 2Finansai 4Bankininkystė 1Turto vertintojas 1

Švietimas Mokytojas, edukologas, pedagogas 6Teatro edukologija 1Lituanistė 1Švietimas 1

Konsultavimas/aptarnavimas Klientų aptarnavimas 1Konsultantė 3

Dizainas Video dizaineris 1Kostiumų dizainas 1Dizainerė 3Grafinis dizainas 1Interjero dizainas 1

Teisė Diplomatas 1Teisininkė 6

Bedarbiai Namų šeimininkė 2Bedarbis 5

Komunikacijos Žurnalistas 4Bibliotekininkas 2Ryšiai su visuomene 1

Medicina Veterinarinė medicina 2Gydytojas, medikas 5

Architektūra Architektas 2IT IT specialistas 1Stilius Kirpėja stilistė 2

Stilistė 1

195


Verslas Verslo projektai 1Verslas 1

Matematika Matematika 1Filologija Filologas 4Inžinerija Inžinerija 2Psichologija Psichologė 8Sociologija Sociologija 2Marketingas/reklama Marketingas, rinkodara 4

Reklamos specialistas 1Biologija/chemija Ekologija 1

Biochemikė 1Valstybės tarnautojai Valstybės tarnautoja 5Kultūra Kultūros darbuotoja 2

Kultūros ekspertė 1Mokslinis darbas Mokslininkas 1Politika Politika 1Kita Technologė 1

Samdomas darbuotojas 1Budėtojas 1Vadovas 1Operatorius 1Apšvietėjas 1 216

Respondentų laisvieji atsakymai apie „Baltijos šokio“ festivalį pateikiami žemiau.

Patinka festivalisSeku ir dalyvauju.Kad būtų daugiau tokių renginiųPatinkaLabai geras festivalisSeku ir dalyvaujuLabai patiko vykę renginiaiGalėtų vykti daugiau renginiųkad būtų daugiau tokių festivaliųšiemet prastesnis festivalis nei anksčiauPatinka, kasmet dalyvauju. Patinka erdvės, atlikėjai.dėkui už kokybiškiausią ir geriausią tokio pobūdžio festivalį.DžiaugiuosiKad būtų daugiau tokių renginiųPer brangūs bilietai. Į užsienį trupių pasirodymus.Nuostabus festivalisviskas labai gerai, esu labai laimingaGalėtų būti daugiau tokių renginiųGalėtų būti daugiau tokių festivalių (hip hop'o taip pat)Ačiū

196


Atvejo tyrimo apibendrinimas

Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ – didžiausias tokio

pobūdžio renginys Baltijos šalyse. Festivalis, turintis daugiau nei dešimtmečio tradicijas, yra

Vilniaus miesto kultūrinio gyvenimo dalis. Festivalis yra populiarus tiek tarp festivalio

specifikos atstovų, tiek tarp aktyvios visuomenės žmonių.

Atvejo analizei pasirinktas festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Tyrimo tikslas – įvertinti

žiūrovų pasiskirstymą pagal sociodemografinius rodiklius, atstovaujamas profesijas, surinkti

žiūrovų laisvas nuomones apie festivalį ir, svarbiausia, ištirti žiūrovų struktūros vertinimą,

informacijos sklaidos kanalus, žiūrovų ir organizatorių išlaidas.

Apibendrinant galima teigti, jog „Naujasis Baltijos šokis“ yra labiau lankomas moterų nei

vyrų, pagrindinis žiūrovas yra įgijęs auštąjį išsilavinimą, nors stebimas aktyvumas ir tarp

mokyklinio amžiaus jaunuolių. Populiariausias informacijos apie festivalį sklaidos kanalas yra

kitų rekomendacijos – ši požymis nurodo, kad festivalis yra pelnęs autoritetą kultūra

besidominčių respondentų tarpe. Didžioji dalis festivalio žiūrovų yra 19-35 m. Didžiausioji

dalis repondentų festivalį renkasį pagal renginio pobūdį. Asmens išlaidos festivalio metu

vyrauja nuo 20 iki 50 Lt asmeniui.

Kaip festivalio organizatoriai teigia, pagrindiniai festivalio tikslai – supažindinti Lietuvos

žiūrovus su šiuolaikinio šokio procesu, vykstančiu mūsų šalyje ir užsienyje, parodyti jo raidos

kryptis, taip pat skatinti Lietuvos choreografus ieškoti naujų idėjų ir raiškos priemonių, daryti

įtaką lietuvių šiuolaikinio šokio plėtrai ir įvairovei. Vertinant festivalio išsikeltus tikslus ir

tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, kad „Naujasis Baltijos šokis“ Vilniaus miesto

kūrybinių industrijų dalis, tenkinanti tiek sostinės, tiek kitų miestų aukštąjį išsilavinimą

turinčių gyventojų moderniosios kultūros sklaidos ir edukacijos poreikius.

197


13. Vilniaus kūrybinių industrijų iniciatyvų apžvalga.

20 sėkmingiausių kūrybinių industrijų atvejų Vilniuje

Architektūros parkas

Ežio stažas

Gatvės muzikos diena

GetJar

IN FOCUS

Jono Meko vizualiųjų menų centras

Kaziuko mugė

Kino pavasaris

K-operator

Mados infekcija

Menų spaustuvė

Newtown Revoliution

Nominum

Oskaro Koršunovo teatras ir Sirenos

Pravda

Tebūnie naktis

Triumfo arka

Užupio respublika

Galerija „Vartai“ ir ARTscape

Vilniaus festivaliai

198


Architektūros parkas

FAKTAI:

Pradžia – 2008 m. kovas

Vieta – Teritorija tarp Subačiaus, Maironio,

Kranto gatvių ir Vilnios upės (Paplauja ir

Markučiai), Vilnius

Projektas vykdomas bendradarbiaujant su

Aplinkos ministerija, Nekilnojamojo turto

plėtros asociacija ir 4 privačiom įstaigom

(UAB„Audėjas“, UAB „Markučiai“, UAB

„Naujasis Užupis“, UAB „Sermeta“).

Pasiekimai/plėtra:

Projektas pristatomas Vilniaus miesto

savivaldybės įgyvendinamame tarptautiniame

projekte „Creative Metropoles“ kaip

kūrybinio kvartalo gerosios praktikos

pavyzdys, projekte „B-Team“ – kaip

pramonės teritorijos konversijos pavyzdys,

kituose tarptautiniuose renginiuose.

Atsakinga organizacija:

Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Vilniaus „Architektūros parkas“ – tai sostinės Savivaldybės inicijuotas projektas, kurį

įgyvendinus, nuo Užupio iki Belmonto miško besidriekiantys Vilnios krantai netolimoje

ateityje taps išskirtiniu sostinės kvartalu, pastatytu darnios plėtros principais ir išreiškiantis

aukštųjų technologijų ir pažangių socialinių idėjų sąjunga.

Projektas planuojamas ir organizuojamas taikant inovatyvius erdvinio planavimo

principus, šiuolaikines komunikacijos priemones, aktyvų bendradarbiavimą tarp

savivaldybės, privačių partnerių bei mokslo institucijų.

Inicijuoti tarp Vilniaus senamiesčio ir Pavilnių parko plytinčios apie 78 ha teritorijos

pertvarkymo projektą paskatino ryškus kontrastas tarp vietovės turtingos architektūrinės

aplinkos ir jos dabartinio sunykimo: ši sostinės dalis yra įsikūrusi ypač patrauklioje istorinėje

ir gamtinėje aplinkoje, į kurią anksčiau harmoningai įsiliejo čia buvę pastatai, atspindėję

įvairių istorinių laikotarpių urbanistinį stilių. Dominuojanti urbanistinės kompozicijos ypatybė

– išskirtinė gamtinė aplinka, kurios pagrindas – upė Vilnia. Ji buvo ta pagrindinė aplinkybė,

kuri įtakojo visų aplink ją buvusių istorinių priemiesčių vystymosi ypatumus, struktūra, tūrinę

erdvę ir net istorines jų išlikimo ar praradimo galimybes. Tačiau, teritorija, kurios dalis

priklauso Vilniaus senamiesčiui, šiuo metu yra ne tik praradusi darną su gamtine aplinka, bet

ir anksčiau turėtą architektūrinį vientisumą, ryšius su miesto gyvenimu.

199


Kontaktai:

Rūta Matonienė

Projekto vadovė

+370 5 211 2516

[email protected]

Mindaugas Pakalnis

Projekto veiklų koordinatorius

+370 5 211 2194

mind [email protected]

Internetinė svetainė:

http://www.archparkas.vilnius.lt

200

http://www.archparkas.vilnius.lt/

mailto:[email protected]




Ežio stažas

FAKTAI:

Pradžia – 2008 m. balandis

Vieta – Vilnius ir skirtingi ES miestai

(Londonas, Paryžius, Reikjavikas, Milanas,

Barselona, Viena ir kt.)

Projektas vyksta kiekvienais metais balandžio

– rugsėjo mėnesiais.

Dalyvauja apie 5000 jaunų žmonių iš

Lietuvos.

Projekto metinis biudžetas – 500 000 Lt.

Pasiekimai/plėtra:

Projektas TV formatų apdovanojimuose C21

Media International Format Awards,

geriausio multi-platformų formatu

kategorijoje pateko į geriausių pasaulyje

formatų trejetuką. Kanai, Prancūzija, 2009.

Tarptautinė kompanija MEG diskutuoja su

kūrėjais įvairiose pasaulio šalyse apie šio

projekto įgyvendinimą kitose šalyse.


UAB „Starworks LT“

„Ežio stažas“ - reklaminė Omnitel kampanija, siūlanti dalyviams atlikti praktiką sėkmingai

veikiančiose kūrybinėse įmonėse pasirinktoje srityje ir pasirinktoje Europos šalyje.

Tai unikalus kūrybinis projektas, kurio veiksmas prasideda Lietuvos sostinėje Vilniuje

ir galiausiai paplinta po daugelį garsiausių Europos sostinių ir užsitarnauja didelį

pripažinimą jose ir likusioje žemyno dalyje.

Kiekvieną pavasarį projektas atlieka didžiulę atranką ir surenka 20 įdomių naujų žmonių,

kuriuos išsiunčia į įvairiausias Europos valstybes atlikti kūrybinės praktikos. Išvykę jie būna

filmuojami ir jų patirtys rodomos per TV, taip pat jie rašo tinklaraščius specialiai sukurtame

interneto puslapyje www.eziostazas.lt. Projektas neįkainuojama patirtis ir pagalba dalyviams

daryti karjerą, žinomumas, nestandartinis ir patrauklus socialinės ir emocinės reklamos

sprendimas Ežio mobilaus tinklo tiekėjams.

Kontaktai:

Andrius Serva

Projekto vadovas

+370 604 00066

[email protected]


http://www.eziostazas.lt

201

http://www.eziostazas.lt/



Gatvės muzikos diena

FAKTAI:

Pradžia – 2007 m. gegužė

Vieta – 46 Lietuvos miestai, pagrindinis –

Vilnius.

Projektas vyksta pirmą gegužės mėnesio

šeštadienį.

Projekto biudžetas – 50 000 Lt.

Vilniuje dalyvauja 4000 muzikantų.

Pasiekimai/plėtra:

2008 ir 2009 metais vyko ne tik Lietuvoje,

bet ir Belgijoje.


VšĮ „Mono Stereo Įrašai“

Tai šventė, kai pirmąjį gegužės šeštadienį Vilniuje į gatves muzikuoti išeina tūkstančiai

žmonių. Šventė, vienijanti visus, kalbančius universaliausia kalba pasaulyje – muzikos kalba.

Gatvės muzikos diena – tai muzikos šventė, suvienijanti gatvės muzikos atstovus visoje

Lietuvoje.

Muzikanto ir aktoriaus A. Mamontovo kvietimu profesionalūs muzikantai ir mėgėjai

plūsteli į Vilniaus gatves, kiemus, skverus ir aikštes. Įvairiausiais muzikos instrumentais

grojama rokas, klasika, džiazas, avangardas, folkloras, mušami Afrikos ritmai. Tai diena,

įtraukianti visus Lietuvos miestus ir miestelius į laisvos kūrybos, muzikantų ir visuomenės

bendravimo šventę.

Kontaktai:

Daiva Urbanavičienė

Projekto vadovė

+370 686 07750

[email protected]


http://www.gatvesmuzika.lt

202

http://www.gatvesmuzika.lt/


GetJar

FAKTAI:

Pradžia – 2004 metai

Vieta – Lietuva, Didžioji Birtanija, JAV

Vyksta ištisus metus.

Pasiekimai/plėtra:

Pagal atsisiuntimų skaičių, GetJar yra antra

internetinė parduotuvė po “Apple”.


UAB “GetJar Networks”

GETJAR – yra nepriklausoma mobiliųjų aplikacijų platinimo bendrovė. GetJar turi

atstovybes Vilniuje, Londone, bei Silicio Slėnyje (angl. Silicon Valley) Kalifornijos valstijoje,

JAV.

GetJar katalogą sudaro daugiau negu 60 000 įvairių programų bei žaidimų, apimančių visas

pagrindines mobiliųjų įrenginių (įskaitant išmaniuosius telefonus) platformas: Java ME,

Blackberry, Symbian, Windows Mobile ir Android.

Didžiausio mobiliųjų programų ir žaidimų portalo „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas lietuvis

Ilja Laurs pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai

darančių asmenų. I. Laurs tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų

ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus.

Kontaktai:

Ilja Laurs

UAB „GetJar“ direktorius

8 5 248 1869


http://www.getjar.com

203

http://www.getjar.com/


IN FOCUS

FAKTAI:

Pradžia – 2008 metai.

Vieta - Vilniaus miesto galerijos ir kitos

viešos erdvės.

Dalyvauja 80 autorių, 8000 lankytojų.

Vyksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.

Reikalingas biudžetas – 100 000 Lt.

Pasiekimai/plėtra:

Festivalis – tarptautinis. 2010 metais projekte

dalyvavo autoriai iš 17 pasaulio šalių, o

parodas aplankė kuratoriai ir galerijų vadovai

iš užsienio.


VšĮ „Kultūros meniu“

Tarptautinis fotografijos meno festivalis IN FOCUS – tai festivalis, apjungiantis fotografijos

meno parodas, edukacinius susitikimus, kūrybinės dirbtuves ir kitus palydimuosius renginius,

tęsiantis gerąsias pasaulio fotografijos festivalių tradicijas.

Vilniuje, kuriame fotografija atsirado vos pusmečiu vėliau, nei Prancūzijoje, ir savo dienas

skaičiuoja jau daugiau nei 170 metų, dar niekada nebuvo surengtas meninės fotografijos

festivalis.

Tradicija tapę pasaulio miestų fotografijos festivaliai, jų metu vykstantys fotografijos teoriniai

ir praktiniai dialogai, jau senai įsitvirtino, kaip fotografijos meno židiniai, kuriuose iš naujo

atrandamos senos ir gimsta naujos fotografijos kryptys. Vilnius – miestas, unikalus savo

istorine ir kultūrine praeitimi – jokiu būdu neturi būti išimtis.

Pirmasis tarptautinis menininės fotografijos festivalis „IN FOCUS“ Vilniuje vyko 2008 m.

rugsėjo 2 – spalio 1 dienomis. Jo metu dešimtyje parodų buvo pristatyti 53 autorių darbai iš

Belgijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos, Japonijos, Prancūzijos, Latvijos, Lenkijos,

Suomijos, Vokietijos ir Lietuvos.

Kontaktai:

Eglė Deltuvaitė

Projekto vadovė

+370 672 430 45

[email protected]


http://kulturosmeniu.lt/infocusp/

204

http://kulturosmeniu.lt/infocusp/



Jono Meko vizualiųjų menų centras (JMVMC)

FAKTAI:

Pradžia – 2007 m. lapkričio 4 d.

Vieta – Gynėjų g. 14, Vilnius.

Projektas vyksta ištisus metus.

JMVMC dirba 5 darbuotojai.

Metinis biudžetas – 262 000 Lt.

Pasiekimai/plėtra:

2007 m. lapkričio 4 d. Gynėjų g. 14 duris atvėrė JMVMC.

Parodos “Avangardas. Nuo futurizmo iki FLUXUS”

atidarymas žymėjo ir centro veiklos pradžią. Parodoje buvo

pristatytos svarbiausias avangardo figūros ir įvairios meno

rūšys: kino filmai ir jų kadrai, literatūra, "Fluxus" judėjimo

meno kūriniai ir dokumentai, skulptūros.

2010 m. birželio mėn. JMVMC bendradarbiaujant su JAV

ambasada ir LR ambasada Ukrainoje Kijeve surengė

paroda „Iš Niujorko su meile: Jonas Mekas, „Fluxus“ ir

Amerikos kino avangardas“. Paroda, kuri apėmė XX

amžiuje vykusio garsaus avangardinio meno judėjimo

laikotarpį, sulaukė didžiulio visuomenės ir žiniasklaidos

dėmesio ir buvo pripažinta kaip geriausia šio sezono

paroda surengta Ukrainos sostinėje.

Vystomas Hermitage – Guggenheim Vilniuje projektas taip

pat susilaukė didžiulio Lietuvos visuomenės ir tarptautinio

susidomėjimo. Lietuvos turizmo departamento pristatytoje

Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos turizmo

komunikacijos ir turizmo strategijoje 2009-2013 m.

sakoma :“Kultūrinio turizmo sektoriaus konkurencingumą

padidintų pasaulinio lygio projekto - Guggenheim‘o

muziejaus įgyvendinimas Vilniuje. Guggenheim‘o

muziejus galėtų tapti Lietuvos turizmo sektoriaus

pagrindine ikona, ženkliai įtakosiančią užsienio turistų

srautų didėjimą ir atvykstamojo turizmo pajamas“.

Projektas, kaip svarbus aspektas, tris kartus buvo

pristatytas Vilniaus miesto tarptautinėse Urbanistikos ir

miesto vystymo parodose Kanuose. Vilniaus vardą minėjo

didžiosios naujienų agentūros bei televizijos (Reuters,

Bloomberg, CNBC), apie Guggenheimo planus vystyti

205


projektą Vilniuje rašė didieji laikraščiai „The New York

Times“ , „The Los Angeles Times“, “Le Monde”,

architektūros ir kultūros žurnalai „Artsjournal“,

„Artobserved“,, projektas buvo įtrauktas į svarbiausius

architektūros almanachus, išleistus JAV ir Didžiojoje

Britanijoje.


VšĮ „Jono Meko vizualiųjų menų centras“

Jono Meko vizualiųjų menų centras – tai projektas, kurį geriausiai atskleidžia jo misija.

Misijoje formuojami siekiai kaip išeivijos meno paveldo grąžinimas į Lietuvą, lietuvių

menininkams tapti europinės ir pasaulinės kultūros dalimi salygų sudarymas, Vilniaus

pavertimas į pasaulyje žinomą XXI amžiaus avangardinio meno centru, turinčiu unikalų ir

atpažįstamą identitetą.

JMVMC veikla vyksta dviem kryptimis: meno projektai Lietuvoje, bei

bendradarbiavimas su Solomon R. Guggenheim fondu dėl daugiafunkcinio kultūros

centro galimybių studijos Vilniuje.

VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centras buvo įkurtas siekiant populiarinti kino klasiką,

intelektualųjį, dokumentinį ir nacionalinį kiną bei vaizdo meną. Centras planuoja įkurti filmų

archyvą, kuriame būtų sukaupti ir saugomi visi avangardinio kino duomenys.

Viena pagrindinių įkurto centro misijų – pasaulinio garso menininkų iš Niujorko Jurgio

Mačiūno ir Jono Meko kūrybinio palikimo perkėlimas į Vilnių. 2007 m. Centras pasirašė

sutartį su pasaulinio garso kinematografininku Jonu Meku dėl FLUXUS kolekcijos įsigijimo.

Įsigyjamą FLUXUS kolekciją sudaro apie 2600 eksponatų ir tai yra trečia pagal dydį

FLUXUS kolekcija pasaulyje po Niujorko Moderniojo meno muziejaus ir Štutgarto

valstybinės galerijos. Kolekcijoje – J. Mačiūno darbai skirti Film-Makers Cinematheque, Film

Cuture žurnalui, J. Meko projektams, išskirtiniai darbai ir dokumentacija, susiję su SOHO

rajono įkūrimu, darbai ir tekstai iš privataus J. Mačiūno gyvenimo. Kolekcijoje yra sukaupti

darbai tokių žymių avangardistų kaip Robert Morris, Nam June Paik, Jonas Mekas, Yoko

Ono, On Kawara, Donald Judd, Yvonne Rainer, Alison Knowles, Michael Heizer, Joan Jonas,

Claes Oldenburg ir daugelis kitų.

206


Susigrąžindamas į tėvynę dviejų įtakingiausių pasaulyje avangardistų, lietuvių išeivių Jono

Meko ir Jurgio Mačiūno darbus, Vilnius pretenduoja tapti nauju XXI amžiaus pasauliniu

FLUXUS centru.

Jono Meko vizualiųjų menų centras taip pat vysto daugiafunkcinio kultūros centro Vilniuje

idėją. Siekiama, kad šio centro bendrasteigėjais taptų Niujorko Guggenheimo muziejus bei

Sankt Peterburgo Valtybinis Ermitažo muziejus. Jurgio Mačiūno ir Jono Meko darbai sudarys

pagrindinę numatomos galerijos dalį. Planuojama, kad būsimajame „Hermitage –

Guggenheim muziejuje“ bus rengiamos Lietuvos ir tarptautinio modernaus ir šiuolaikinio

meno parodos, įkurtas litvakų centras, menų švietimo centras, nekomercinio kino salės ir

papildomas erdvės. Įgyvendinus šį projektą, Lietuvoje atsirastų tarptautinis modernaus,

tarpdisciplininio ir naujųjų medijų meno centras. O tokių vardų kaip Ermitažas ir

Guggenheimas atsiradimas nedelsiant išplėstų centro žinomumą tarp kitų Europos ir pasaulio

šalių bei užtikrintų gausų lankomumą.

Kontaktai:

Kristijonas Algirdas Kučinskas

Projekto vadovas

+370 615 215 99

[email protected]


http://www.mekas.lt

207

http://www.mekas.lt/



Kaziuko mugė

FAKTAI:


Vieta – Pilies gatvė ir Gedimino prospektas,

Vilnius.

Projektas vyksta kiekvienais metais kovo

mėnesio pradžioje.

Dalyvauja apie 1200 prekybininkų.

Renginio biudžetas – 200 000 Lt.

Pasiekimai/plėtra:

Kiekvienais metais pritraukia dalyvius iš kitų

šalių - Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos,

Suomijos, Didžiosios Britanijos bei

Baltarusijos.

Asociacija „Šventė visiems“

Kaziuko mugė – tai pavasarinė tradicinių amatų mugė.

Šventė asocijuojama su Šv. Kazimieru, Lietuvos globėju. Tai unikali ir gilią tradiciją

turinti šventė, kur prekiaujama liaudies meno ir autoriniais meno dirbiniais, namų

apyvokos daiktais.

Tai pavasario mugė, kuri pristato tradicinius menus, amatus bei siūlo įvairius suvenyrus.

Keliautojams laikina prekyvietė yra puiki vieta išsirinkti tradicinių suvenyrų, rankų darbo

prekių, paragauti tradiciško lietuviško maisto, išgirsti ir išvysti liaudies dainas ir šokius.

Pagal tradiciją, Šv. Kazimiero minėjimo dienai artimiausiomis išeiginėmis dienomis

Vilniuje vyksta Kaziuko mugė, įgavusi pavadinimą „Kaziukas“, „Kaziuko mugė“. Iš pradžių

mugė vykdavo Katedros aikštėje, nuo 1910 m. – Lukiškių aikštėje, galiausiai pradėta

organizuoti keliose miesto vietose. Mugės metu vykdavo karnavalinės eitynės. Pagrindinis

Kaziuko mugės simbolis – verba, tradicinė iš augalų šakelių ir gėlių, kuriama puokštė.

Kontaktai:

Vytenis Urba

Projekto vadovas

+370 5 272 8794


http://kaziukomuge.blogspot.lt

208

http://kaziukomuge.blogspot.lt/


Kino pavasaris

FAKTAI:


Vieta – kino centrai “Forum Cinemas”

Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje; kino

centrai „Pasaka“ ir „Skalvija“ Vilniuje; kino

centras „Cinamon“ Klaipėdoje.

Projektas vyksta kiekvienais metais kovo –

balandžio mėnesiais.

Kasmet apie 100 dalyvių ir 54 000 lankytojų.

Projekto biudžetas – 1 050 000 Lt.

Pasiekimai/plėtra:

Partnerystė su Europos Sąjungos MEDIA

programa puikus festivalio kokybiškumo,

žinomumo ir profesionalumo įrodymas.

Didelį ištikimų nepriklausomo kino gerbėjų

ratą turintis festivalis bendradarbiauja su

didžiausiais tarptautiniais kino festivaliais,

užsienio kino kompanijomis, nepriklausomų

filmų prodiuseriais, įvairių šalių

ambasadomis.

Nuo 2003 metų festivalis „Kino pavasaris“

yra oficialus Kanų festivalio metu

vykstančios kino mugės „Cannes Market“

dalyvis, o nuo 2009 m. – tarptautinių ART

kino teatrų ir festivalių konfederacijos

(CICAE) narys.

Kasmet festivalyje apsilanko kino

profesionalai iš viso pasaulio, aktyviai

bendradarbiaujame su užsienio kino

žurnalistais, kurie skleidžia informaciją apie

festivalį užsienio šalyse.


VšĮ „Kino pavasaris“

Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ – didžiausias kino renginys Lietuvoje.

Pagrindinis VTKF „Kino pavasaris“ tikslas – suteikti Lietuvos bei Baltijos šalių

žiūrovams galimybę išvysti kuo daugiau pripažinto, diskusijų sukėlusio, žinomuose kino

festivaliuose apdovanotų nepriklausomo kino filmų iš viso pasaulio, sukurti

nepamirštamą kino šventės atmosferą Vilniaus mieste, ugdyti, šviesti ir lavinti jaunąjį

žiūrovą.

209


2011 metais festivalis kino sales aplankys jau 16-ąjį kartą. Praėjus penkiolikai metų nuo

pirmojo festivalio, „Kino pavasaris“ šiandien daugeliui žmonių asocijuojasi ne tik su

kokybišku gero skonio kinu, bet ir su rimtomis diskusijomis, susitikimais su žinomais

Lietuvos ir užsienio kino žmonėmis, originaliais teminiais renginiais bei įvairiausiais

švietėjiškais projektais.

VTKF „Kino pavasaris“ vieno didžiausių ir gausiausiai lankomų renginių šalyje vardą

užsitarnavo pateikdamas žiūrovams kruopščiai atrinktų, didžiuosiuose pasaulio festivaliuose

(Kanų, Berlyno, Venecijos, San Sebastjano, Toronto, Sandenso, Karlovy Varų ir kt.) mėgėjų ir

profesionalų įvertintą kino programą.

2009-taisiais festivalis pirmą kartą pristatė konkursinę programą "Nauja Europa - nauji

vardai" bei solidžią tarptautinę žiuri. "Geriausio filmo apdovanojimui" buvo pristatyti tik

geriausi debiutiniai filmai iš Rytų ir Centrinės Europos. Ši konkursinė programa sulaukė

didžiulio žiūrovų bei žiniasklaidos dėmesio ir taps kasmetiniu festivalio akcentu.

Kasmet festivalis pristato daugiau nei 100 filmų per dvi savaites. Gausi filmų programa,

žiūrovų patogumui suskirstyta į atskiras programas. Skirtingose programose žiūrovai gali

išvysti naujus žinomų ir įvertintų režisierių filmus, susipažinti su kontraversiškais, žavinčių

netikėtais sprendimais ar šokiruojančia estetika režisierių filmais, įvertinti talentingų kino

režisierių pirmąsias juostas, drąsiausius, svarbiausius ir reikšmingus dokumentinius filmus,

susipažinti su naujais lietuvių režisierių kūriniais, atrasti tolimų, egzotiškų ir nepažįstamų

šalių kiną bei prisiminti kino klasikos šedevrus.

2005–taisiais „Kino pavasaris“ sulaukė pirmojo rekordinio žiūrovų skaičiaus. Lankomumas

tuomet padidėjo net 40,7% (nuo 2004 m.: 28000 žiūrovų iki 2005 m.: 41000 žiūrovų). Nuo tų

metų festivalį „Kino pavasaris“ kasmet aplanko vis daugiau žiūrovų, kurių skaičius jau viršijo

50 tūkst. Nuo 2008–tųjų metų festivalis supažindino su programa ne tik Vilniaus, bet ir kitų

Lietuvos miestų žiūrovus (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys).

VTKF „Kino pavasaris“ tampa puikia proga ne tik susipažinti su gerais kino filmais, tačiau

ir susitikti su pripažintais kino meistrais ar aktoriais. Festivalis didžiuojasi jį aplankiusiais

svečiais: režisieriai Emir Kusturica, Mike Leigh, Leos Carax, Javor Gardev, Attila Galambos

bei aktoriais Hana Schygulla, Ian Somerhalder, Dexter Fletcher, Ion Sapdaru, Teador Corban,

Mircea Andreescu ir kitais. Ateityje tikimasi sulaukti dar ne vieno ryškaus kino pasaulio

veido.

„Kino pavasaris“ – socialiai atsakinga organizacija. Šalia gausybės kino filmų ir konkursų,

kiekvienais metais festivalis žiūrovams pristato ir socialinius bei edukacinius projektus. Tai –

nemokami seansai neįgaliesiems, speciali edukacinė programa moksleiviams („Kino knyga“),

210


socialiniai, pasaulio globalinio atšilimo problemoms analizuoti skirti projektai, parodos,

seminarai filmų vertėjams bei jauniesiems kino kūrėjams.

Kontaktai:

Vida Ramaškienė

Projekto vadovė

+370 5 249 7221


http://www.kinopavasaris.lt

211

http://www.kinopavasaris.lt/


K-operator

FAKTAI:


Vieta – Vilnius.

Dirba 17 darbuotojų.


Pasiekimai/plėtra:

Rengia bei koordinuoja Lietuvos kultūros

pristatymo užsienyje programas

bendradarbiaudamas su Lietuvos kultūros

atašė, Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis

bei kitomis institucijomis; įgyvendina

tarptautines dvišalio ir daugiašalio kultūrinio

bendradarbiavimo sutartis ir programas

Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Tęsia VšĮ

„Lietuviškos knygos" veiklą ir vykdo lietuvių

literatūros sklaidą užsienyje: informuoja ir

konsultuoja užsienio leidėjus ir vertėjus

lietuvių literatūros ir jos vertimų klausimais,

organizuoja seminarus vertėjams ir leidėjams,

rengia lietuvių rašytojų knygų pristatymus bei

kūrybos vakarus užsienyje, vykdo lietuvių

literatūros vertimų rėmimo programą,

koordinuoja Tarptautinės Vilniaus knygų

mugės kultūrinių renginių programą.


BĮ „Tarptautinių kultūros programų centras“

„K-operator“ – tai tarptautinių kultūros programų centras“.

Siekia didinti Lietuvos kultūros, kultūros ir kūrybinių industrijų projektų tarptautinį

konkurencingumą. Įgyvendinant kultūros projektus prisidėti prie kultūros politikos

klimato formavimo.

Tarptautinių kultūros programų centras tęsia Europos kultūros programų centro ir Media

programų biuro pagrindines funkcijas – koordinuoja Lietuvos dalyvavimą ES programose

„Kultūra 2007“ (2007-2013 m.), „MEDIA 2007“ ir „Europa piliečiams“ (2007-2013 m.), taip

pat vykdo Lietuvos meno sklaidą užsienyje.

212


Kontaktai:

Saulė Mažeikaitė

Projekto vadovė

+370 5 231 2639

[email protected]


http://www.koperator.lt

213

http://www.koperator.lt/



Mados infekcija

FAKTAI:

Pradžia – 2008 m. balandis

Vieta – Šiuolaikinio meno centras ir

Nacionalinė dailės galerija, Vilnius.

Kiekvienais metais dalyvauja 6 dizaineriai ir

18 dizainerių iš Lietuvos.

Per tris dienas festivalį aplanko 3500 žmonių.

Festivalio biudžetas vienam sezonui

(pavasariui arba rudeniui) apie 540 000 Lt

Pasiekimai/plėtra:

Festivalis bendradarbiauja su partneriais iš

kitų šalių ir kolekcijas pristatyti kviečia

dizainerius iš D.Britanijos, Vokietijos,

Prancūzijos, Danijos, Ispanijos, Rusijos,

Estijos, Latvijos bei kitų šalių.

Festivalis į savo seminarus kviečia pranešėjus

iš užsienio šalių.

Per artimiausius10 metų festivalis siekia tapti

geriausiai konceptualią madą

reprezentuojančiu mados festivalio Baltijos ir

Šiaurės šalių regione


UAB “Sickservice”

Mados infekcija – tarptautinis mados festivalis.

Didžiausias tarptautinis konceptualios mados festivalis Lietuvoje vykstantis tris

dienas - "Mados infekcija". Festivalyje kolekcijas pristato mados dizaineriai iš užsienio

bei Lietuvos.

Devintuosius gyvavimo metus skaičiuojanti „Mados infekcija“, ne tik ryškiausias mados

festivalis Lietuvoje. Tai mados meno šventė, konceptualus ir novatoriškas renginys,

suvienijantis jauniausius autorius ir mados pasaulio profesionalus.

1999–taisiais startavusi ir per šiuos metus ryškiausiu mados ir stiliaus renginiu Lietuvoje

virtusi „Mados infekcija“ nuo kitų festivalių skiriasi savo konceptualumu. „Mados infekcija“

nepretenduoja tapti mados diktatore, apibrėžti, kas madinga, ir kas ne. Šio festivalio

koncepcija – ugdyti savitą, individualų stilių ir požiūrį į madą bei jos vartojimą. Tai puikiai

iliustruoja ir „Mados infekcijai“ parinkta Vilniaus šiuolaikinio meno centro erdvė bei

festivalio atvirumas kiekvienam: ir mados profesionalui, ir stiliaus kryptimis besidominčiam

žiūrovui.

Mados meno šventė. Tokia vizija, gimusi „Mados infekcijos“ idėjos autorės, dizainerės

Sandros Straukaitės galvoje ir plėtojama visus gyvavimo metus, suteikia festivaliui laisvės ir

214


leidžia peržengti tradicines, mados savaitėms būdingas sienas. Bohemiška atmosfera, netikėti

ir nestandartiški kolekcijų pristatymai, sąsajos su muzika, fotografija ir kitomis meno

sferomis: kasmet dvi dienas vykstantis festivalis „Mados infekcija“ - unikalus renginys,

laužantis mados savaitės rėmus.

Festivalio pripažinimą ir svorį puikiai atskleidžia ir jame dalyvavę mados pasaulio

autoritetai. „Mados infekcijos“ žiūrovai galėjo išvysti mados meistro Andrew Logano, jaunų

talentingų menininkių Jojo & Malou, britų mados atstovų Alistair Carr ir Jean-Pierre

Braganza, elegantiškųjų prancūzų Richard Rene ir Stephanie Coudert kūrybą, rusų mados

žvaigždžių Deniso Simačiovo ir Alionos Achmadulinos, performansų meistro Andrey

Bartenev darbus.

„Mados infekcija“ – proga ne tik gyvai susipažinti su įvertintais ir žinomais stiliaus bei

mados veidais iš Prancūzijos, Italijos ar Didžiosios Britanijos. Dalyvauti festivalyje kasmet

veržiasi dešimtys jaunų, talentingų ir dar tik laukiančių savo šlovės valandos Lietuvos

dizainerių. Ne visiems jiems po kojomis nutįsta „Mados infekcijos“ podiumas. Tačiau

galimybė festivalyje parodyti savo kūrybą dažnam mados kūrėjui tampa įvertinimu ir

įkvėpimo šaltiniu toliau ieškoti naujų mados formų ir stiliaus išraiškų.

Kontaktai:

Mindaugas Morkūnas

Projekto vadovas

+370 620 493 93

[email protected]


http://www.madosinfekcija.lt

215

http://www.madosinfekcija.lt/



Menų spaustuvė

FAKTAI:


Vieta – Vilnius.

Dirba 15 darbuotojų.


Pasiekimai/plėtra:

Spektakliai pristatomi užsienio festivaliuose,

o Menų spaustuvėje - tarptautiniai projektai

kaip: "Naujojo cirko savaitgalis" (pristatomi

užsienio kūrėjų darbai).

Programas pristato XX tarptautinis

modernaus šokio festivalis, šiuolaikinės

muzikos festivalis „Gaida“, tarptautinis teatro

festivalis „Sirenos“.


VšĮ „Menų spaustuvė“

Šiuolaikinių scenos menų centras, atviras visiems kūrybingiems žmonėms ir norintiems jais

tapti.

Tai unikalus kultūros centras, sujungiantis ir vienijantis daugelį kultūros ir meno sričių

atstovų ir jų kūrybą.

Siekia ugdyti kūrybingą visuomenę, naujinti Lietuvos kultūrą ir Lietuvą per kultūrą. Menų

spaustuvės veiklos kryptys: kultūrinių ir kūrybinių verslų inkubavimas ir susijusių viešųjų

paslaugų teikimas, scenos menų organizacijų rezidavimas, užsienio scenos menų projektų

pristatymas, bendrų su užsienio partneriais projektų (koprodukcijų) rengimas ir t.t.

Kontaktai:

Audronis Imbrasas

+370 5 204 0832

[email protected]


http://www.menuspaustuve.lt

216

http://www.menuspaustuve.lt/



Newtown Revolution

FAKTAI:

Pradžia – 2010 metai

Vieta – Naujamiesčio rajonas, Vilnius


Projekts yra finansuojamas jo iniciatorių ir

partnerių lėšomis.

Pasiekimai/plėtra:

Pirmieji „Naujamiesčio revoliucijos“

žingsniai – netikėtos meno instaliacijos

(radikaliai pakeista vienos iš Naujamiesčio

stotelių išvaizda ir jaukios varpelių alėjos) ir

architektų simpoziumas, kurio metu žinomi

specialistai diskutuos apie Naujamiesčio

architektūrinį išskirtinumą ir potencialą.

Iniciatoriai:

UAB „Daiktų viešbutis“

Menų fabrikas „LOFTAS“

Vilniaus dizaino kolegija

Neformalus judėjimas, vienijantis Naujamiesčiui ir jo ateičiai neabejingus žmones.

„Naujamiesčio revoliucija“ yra unikali bendruomenės iniciatyva. Šiame Vilniaus

rajone dirbantys, kuriantys ir gyvenantys žmonės susivienijo vardan bendro tikslo –

priminti vilniečiams ir miesto svečiams, kad sostinės centre yra unikali vieta su išskirtine

istorija, architektūra ir galimybėmis. Judėjimas teigia, kad po penkerių metų

Naujamiestis bus stilingiausia ir perspektyviausia Vilniaus vieta.

Šis neformalus judėjimas vienija bendruomenės narius, kurie mano, jog Naujamiestis yra

sostinės rajonas su išskirtine industrine aplinka ir didžiuliu potencialu. Iniciatyvinę grupę

sudaro menų fabriko “LOFTAS”, Vilniaus dizaino kolegijos, “Daiktų viešbučio” atstovai,

žymus atlikėjas ir loftų entuziastas Viktoras Diawara ir kiti aktyvūs bendruomenės nariai.

Judėjimo tikslas – laužyti susiformavusius stereotipus apie Naujamiestį, įpučiant jam gyvybės

netikėtomis meno instaliacijomis, menininkų kūrybinėmis dirbtuvėmis ir nekonvenciniais

renginiais.

Kontaktai:Vytautas MatulevičiusProjekto vadovas+370 656 252 [email protected]ė svetainė:http://www.newtownrevolution.lt

217

http://www.newtownrevolution.lt/



Kino studija “NOMINUM”

FAKTAI:


Vieta – Vilnius.


Pasiekimai/plėtra:

Arūno Matelio filmai buvo apdovanoti ar

rodyti daugelyje prestižinių pasaulinių kino

festivalių, kaip: Kanuose, Roterdame, Turine,

San Paule, Oberhauzene, Amsterdamo IDFA,

Leipcige, Maskvoje ir kt. Režisieriaus filmų

retrospektyvos buvo surengtos kino

festivaliuose Amsterdame IDFA, Leipcige,

Linze, Florencijoje ir kt. Arūnas Matelis yra

pirmasis režisierius iš Rytų ir Centrinės

Europos, pelnęs vieną svarbiausių kino

industrijos apdovanojimų – Amerikos

Režisierių Gildijos apdovanojimą (2007) „Už

išskirtinius nuopelnus režisūrai".

Jo filmas „Prieš parskrendant į Žemę"

pripažintas geriausiu dokumentiniu filmu

pasaulyje. Šis filmas pelnė net keliolika

tarptautinių apdovanojimų.


UAB “NOMINUM”

Tai Arūno Matelio įkurta kūrybinė grupė "NOMINUM", kuri iš esmės specializuojasi

meninės dokumentikos srityje.

Šios kino studijos išskirtinumas yra didelis tarptautinis pripažinimas, kurio susilaukia

kino studijos kuriami produktai - dokumentiniai filmai.

Kūrybinę grupę NOMINUM 1992 m. įkūrė Arūnas Matelis, baigęs Lietuvos Muzikos

Akademijos Teatro ir TV fakultetą. NOMINUM iš esmės savo dėmesį skiria meninės

dokumentikos kūrimui, kuri grindžiama Arūno “Totalinio Kino” kredo:

“XXI amžius jau nebeturi žanrų ir žmonės nebijo ekrane į juos atvažiuojančio traukinio.

Dokumentikos (realybės) tiesa ir esmė yra ne faktas, bet asmeninis įspūdis. Montažas - tai ne

pasakojimo būdas, bet filmo forma ir architektonika...”

218


NOMINUM filmai buvo demonstruojami daugelyje tarptautinių kino festivalių ir

apdovanoti įvairiais ir pačiais garbingiausiais prizais. NOMINUM vadovaujant Arūnui

Mateliui filmus kuria/yra kūrę žinomi Lietuvos kinematografininkai. Pasaulinį pripažinimą

pelnę Nominum kūriniai: “Prieš Parskrendant į Žemę”, “SEKMADIENIS. Evangelija Pagal

Liftininką Albertą”, “Skrydis per Lietuvą arba 510 sekundžių tylos” ir kt, bei judėjimas

“GERA DARYTI GERA” – tai vadinama Kino Gerumo Odisėja 2009. Praktiškai – tai

daugybę pasaulinių apdovanojimų pelniusio filmo „Prieš Parskrendant į Žemę“ (rež. Arūnas

Matelis) labdaros rodymai Lietuvoje ir užsienyje. Filmo „Prieš Parskrendant į Žemę“ rodymai

dedikuojami solidarumui su sergančiais onkologinėmis ligomis, galimybei praskaidrinti jų

nuotaiką, galimai labdarai, dėmesiui vieni kitiems ir bendrystės jausmui, kad pasaulis yra

vienas ir ligoninės sienos mūsų neskiria, o jungia bendram gyvenimui, bičiulystei ir

supratimui. Projekto savanorių veiklos esmė – suorganizuoti pastarojo filmo peržiūrą ir apie

tai pranešti organizatorius, kas pavirs Gerumo Stotele, pažymėta bendrame žemėlapyje. Šis

socialinis projektas per maždaug metus sulaukė apie 10 000 prie Gerumo Odisėjos

prisidėjusių žmonių.

Kontaktai:

Algimantė Matelienė

[email protected]


http://www.nominum.lt

219

http://www.nominum.lt/



Oskaro Koršunovo teatras ir Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“

FAKTAI:

Pradžia – OKT – 1999 metai, “Sirenos” –

2004 m.

Vieta – Oskaro Koršunovo teatras, Vilnius.

OKT veikia ištisus metus. „Sirenos“ vyksta

kiekvienais metais spalio mėnesį.

OKT dirba 7 darbuotojai ir 73 aktoriai (15 iš

jų nuolatiniai).

Pasiekimai/plėtra:

Tai daugiausiai užsienyje gastroliuojantis

Lietuvos teatras. Naująją teatro realybę

vaizduojantys spektakliai buvo parodyti

garsiausiose scenose ir svarbiausiuose

Prancūzijos, Vokietijos, Skandinavijos

festivaliuose. Teatras garsiojo Avinjono

festivalio pagrindinėje programoje buvo

pristatytas jau keturis kartus.

„Sirenos" yra tarptautinio tinklo IETM

(Informal European Theatre Meeting) narys.

Per narystę šioje organizacijoje užtikrinama

tarptautinė festivalio veiklos sklaida, ieškomi

nauji partneriai, sekamos Europos teatro

naujienos ir įvairių trupių/festivalių/

prodiuserių planai.


VšĮ „Oskaro Koršunovo teatras“(OKT)

Oskaro Koršunovo teatras - tai teatras, 2004 m. oficialiai gavęs Vilniaus miesto teatro

vardą. Tais pačiais metais kartu su Vilniaus savivaldybe buvo įsteigtas Vilniaus tarptautinis

teatro festivalis “Sirenos”.

Teatro idėja - daug kartų kartotą O. Koršunovo "formulė": statyti klasiką kaip šiuolaikinę

dramaturgiją, o šiuolaikinę dramaturgiją - kaip klasiką; klasikoje įžvelgti tai, kas aktualu

šiandien, kas atpažįstama ir visada yra mumyse, o statant šiuolaikinę dramaturgiją artikuliuoti

tai, kas universalu.

„Sirenos" pristato į iššūkius reaguojantį ir iššūkius metantį šiuolaikinį Europos ir pasaulio

teatrą, siekia iškelti įvairių kultūros institucijų, kultūros ir verslo partnerystę kaip vertybę.

Festivalio rengėjai laikosi devizo: nauja realybė - naujas teatras - kokiai auditorijai? Festivalis

nesiekia prisirišti prie vienos kartos kūrėjų, konkrečios estetikos ar žanrinių ribų. Primetamų

220


ribų įveikimas, naujos eksperimentinės strategijos, kultūrinės sąveikos, impulsai, jautrumas

pokyčiams - visa tai yra festivalio veiklos lauko orientyrai.

2004 m. pirmajame "Sirenų" festivalyje buvo pristatyta naujoji Europos režisierių karta,

pasiekusi meninę brandą po Berlyno sienos griuvimo. Šie ambicingi kūrėjai formavo ir

tebeformuoja naująją teatro realybę. Daugelis „Sirenų" dalyvių, per šešerius festivalio

gyvavimo metus pasirodę Vilniaus scenose - prestižinio Europos teatro sąjungos skiriamo

„Naujosios teatro realybės" apdovanojimo laureatai: tarptautinė kūrėjų grupė "Rimini

Protokoll", italas Romeo Romeo Castellucci, belgas Janas Fabre, vokietis Heineris

Goebbelsas, lenkas Krzysztofas Warlikowskis, suomis Kristianas Smedsas, latvis Alvis

Hermanis, ir lietuviai - Eimuntas Nekrošius ir Oskaras Koršunovas. "Sirenose" buvo parodyti

seniausio Prancūzijos teatro „Comedie-francaise" spektakliai, festivalį praturtino žymus lenkų

režisierius Krystianas Lupa ir japonas Tadashi Suzuki.

Ne mažiau svarbus festivalio tikslas - pristatyti ryškiausius lietuvių teatro menininkų

darbus. Kasmet tikslinei užsienio svečių auditorijai - prodiuseriams, kritikams, festivalių ir

teatrų direktoriams, ir lietuvių žiūrovams įvairiuose Vilniaus teatruose yra parodomi

įsimintiniausi paskutinio sezono darbai.

Kontaktai:

Martynas Budraitis

OKT direktorius

+370 5 212 2099

[email protected]


http://www.okt.lt

221

http://www.okt.lt/



Žurnalas „Pravda“ ir trumpametražių filmų festivalis „Pravda 1 minutė“

FAKTAI:

Pradžia – 2004

Vieta – Vilnius.

Žurnalui „Pravda“ rašo apie 20 žmonių, nuo

visuomenei žinomų iki paauglių.

Pasiekimai/plėtra:

Pravda per beveik šešis gyvavimo metus ne

tik sėkmingai kuria žurnalą, bet ir įgyvendina

socialinius- kultūrinius projektus.

Ne tik Lietuvoje garsūs Pravda projektai:

Pravda “1 minutė”,

Pravda “Haiku VIlniui”, Pravda

apdovanojimai “Naujokai”.


UAB “Idėjų revoliucija”

Laikraštis Pravda - mėnesinis nemokamas unikalus nišinis žurnalas. Tai kartu ir miesto

gidas apie gyvenimo būdą, kultūrą, stilių, personažus. Kiekvienas žurnalo numeris turi savo

temą. Tai kultūros įvykių, renginių, paslaugų, vietų, personažų, reiškinių, kritikos ir pagyrų

žurnalas.

Pravda 1 minutė - garsiausias Lietuvoje trumpametražių filmų festivalis. Šio projekto

originalumas atsiskleidžia sukurtoje terpėje, kur per 1 minutę per profesionalaus ir kokybiško

kino prizmę yra sukuriami produktai, sėkmingai konkuruojantys tarptautinėse erdvėse.

Kontaktai:

Rima Zinkevičiūtė

+370 611 21290

[email protected]


http://www.pravda.lt

http://www.pravda.lt/1minute

222

http://www.pravda.lt/1minute

http://www.pravda.lt/


Tebūnie naktis

FAKTAI:

Pradžia – 2007 m. birželis

Vieta – Vilnius

Projektas vyksta ketvirtą birželio savaitę,

naktį iš šeštadienio į sekmadienį (18.00 –

6.00).

Dalyvauja 70 meno, kultūros, visuomeninių

organizacijų, daugiau kaip 300 menininkų,

200 savanorių, daugiau kaip 100 000

lankytojų.

Projekto biudžetas – 500 000 Lt.

Pasiekimai/plėtra:

Projekte dalyvauja menininkai iš užsienio,

vyksta tarptautinis bendradarbiavimas.


VšĮ „Menų vadybos grupė“

Tai vienas iš birželio mėnesio festivalių, kai Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai kviečiami

mėgautis multikultūriniais renginiais visą naktį.

Tai nauja kultūrinė tradicija Vilniuje apjungianti multikultūriškus renginius, istorinį

ir kultūrinį Vilniaus paveldą bei netradiciškai tokiems renginiams pasirinktą paros laiką

- naktį.

Nuo 2007 m. Vilniuje vykstanti nauja miesto kultūrinė tradicija yra atėjusi iš Europos

sostinių. Miesto aikštės virsta šokių mokyklomis po žvaigždėmis, parkai - didelėmis kino

salėmis ant žolės, upė pasipuošia instaliacijomis, šviečiančiais labirintais, bažnyčios prabyla

naktiniais klasikos, roko, vargonų koncertais, siaurose gatvelėse vaidinami spektakliai, iš

balkonų dainuojamos meilės dainos, šviečia rankų darbo žibintai, skaitoma poezija,

dainuojamos lopšinės. Muziejai vilioja muzikiniais spektakliais ir animacija. Kiekvienais

metais metų kultūros naktyje apsilanko apie 100000 vilniečių ir miesto svečių.

Kontaktai:

Daiva UrbanavičienėProjekto vadovė+370 686 [email protected]ė svetainė:http://www.kulturosnaktis.lt

223

http://www.kulturosnaktis.lt/


Triumfo arka

FAKTAI:

Pradžia – 2008

Vieta – Vilnius.

20 dalyvių (atrankoje dalyvauja apie 80

norinčių dalyvauti konkurse).

Sezonas vyksta rugsėjo – gruodžio mėnesiais.

Pasiekimai/plėtra:

Trečiasis sezonas skirtas profesionalams iš

užsienio ir Lietuvos. Dalyvauja Rygos,

Bukarešro, Kazanės atstovai.


Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Grandiozinis Lietuvos televizijos muzikinis projektas, auksinio balso konkursas.

Klasikinę kultūrą pateikiantis populiariai rinkoje - įdomioje aktyvioje formoje, pagal savo

formatą vienas iš unikalių Europoje.

Geriausiųjų balsų konkurse rungiasi nepriekaištingai dainavimo meną įvaldę atlikėjai, o

jiems akompanuoja Kauno simfoninis orkestras. „Triumfo arka“ − alternatyva pastaruoju

metu eterį siekiantiems užkariauti projektams. Geriausiųjų balsų konkurse neišvysite žmonių

iš gatvės. Šiame projekte gali dalyvauti mažų mažiausiai muzikinį akademinį išsilavinimą

turintys dainininkai. Konkurso metu savo sugebėjimus jie demonstruoja gyvai atlikdami

populiariausias arijas iš operų, roko operų, operečių bei miuziklų.

Kontaktai:

+370 699 368 98

[email protected]


http://www.triumfoarka.lt

224

http://www.triumfoarka.lt/



Užupio Respublika

FAKTAI:


Vieta – Užupio mikrorajonas.

Dalyvauja apie 300 kūrybinių industrijų

verslo atstovų.

Metinė renginių organizacinė dalis sudaro

250 000 Lt.

Pasiekimai/plėtra:

Tarptautinis žinomumas.

Per metus virš 50 TV, radijo ir spaudos

reportažų apie Užupį Lietuvoje ir užsienyje.

Glaudus bendradarbiavimas su užsienio

menininkais įgyvendinant projektus.

Glaudus bendradarbiavimas su Paryžiaus

Monmartro kūrybine bendruomene.

Užupio Garbės piliečiais tapę Jonas Mekas, jo

šventenybė Dalai Lama, Antanas Mockus,

Ugnė Karvelis, kt.

Atsakingos organizacijos:

Asociacija "Užupio bendruomenė"

VšĮ "Užupio angelo klubas"

VšĮ "Užupio meno inkubatorius"

Asociacija "Alternatyvus meno centras "Užipis-2"

Asociacija "Užupis Creative Cluster"

Tai projektas, apjungiantis visą besiplečiančią meninės orientacijos Užupio bendruomenę.

Užupio Respublika - tai "valstybe valstybėje" vadinamas menininkų pripažintas

Vilniaus miesto rajonas. Tai menininkų "respublika", turinti savo konstituciją, himną,

kalendorių ir žemėlapį, savo prezidentą, premjerą, ambasadorius daugelyje pasaulio

kraštų, karines pajėgas (jas sudaro 12 žmonių), vyskupą, dvi bažnyčias, seniausias

Vilniuje Bernardinų kapines, septynis tiltus ir nuostabų globėją – pagrindinėje aikštėje

stūksantį bronzinį Užupio angelą.

Užupio bendruomenės nariai susaistyti idėjos saitais. Ši bendruomenė keista ir spalvinga,

kaip ir pats Užupis, susidedanti iš įvairių žmonių ir tipažų: nuo šlavėjų ir benamių iki

valstybės tarnautojų bei įžymybių. Pasak Užupio ambasadoriaus Tibetui, M. Abromavičiaus,

„Užupis yra kategorija – vidinė tavo teritorija“. Keisčiausia, kad nebūtina gyventi Užupyje

norint būti tikru užupiečiu. Svarbiausia yra suprasti Užupio idėją ir jai paklusti. Užupis šios

bendruomenės nariams yra erdvė, veiklos zona, kur gali būti, bendrauti, realizuoti savo mintis.

225


Ambasadorius juokauja, kad tikru užupiečiu tampa tas, kuris perbrenda upę. O pirmas tikras

užupietis buvo Šv. Kristoforas, kuris ne tik pats perbrido per upę, bet ir pernešė per ją kūdikėlį

Jėzų. Bėgant laikui Užupyje kūrėsi menininkai. Svarbiausia buvo rajoną gaubianti aura –

gyva, pulsuojanti, kiekviename name, kiemelyje, už malkinės, ant tilto ir po tiltu juntama

Užupio siela. Mintis, kad Užupį galima mylėti, tiesiog kilo kažkieno galvoje, iš lėto įsigėrė į

Užupio namų sienas bei gatvių grindinį ir pamažu ėmė traukti čia vis daugiau žmonių.

Užupyje apsigyveno ir įsirengė dirbtuves daug profesionalių menininkų, per pastaruosius

metus duris atvėrė meno galerijos, vyksta alternatyvios mados festivaliai, rengiami koncertai,

parodos, poezijos skaitymai ir vaidinimai, stulbinančios Užupio šventės ir ritualai... Užupio

respublikoje veiklas vysto ir aktyviai veikia eilė kūrybinių organizacijų ir projektų, keletas iš

jų: VšĮ "Užupio meno inkubatorius" (UMI) – vienas pirmų Europoje meno inkubatorių. Tai

nuo 2002m. veikianti organizacinė ašis Užupyje sistemingai vystanti kūrybinio produko

kūrimo ir distribucijos sistemą:

- kūrėjų, KI verslų inkubavimas,

galerijos,

- kūrybinės dirbtuvės (mokymai ir patalpos),

- krautuvėlės, parodos, pristatymai,

- vietiniai ir tarptautiniai projektai ir renginiai,

- kūrybinių inovacijų diegimas ir sklaida.

UMI kasmet rengia eilę tarptautinių projektų: tarptautiniai plenerai „Besikeičiantis laikas.

Vilties pusiausvyra“, „Užupis - Nida“, „Gruzijos meno savaitė Užupyje“, “Miesto intorijos”,

“Belgijos meno savaitė”, „Armada“, parodas Gruzijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir kt.

ARMADA - tai alternatyvus mados ir meno festivalis organizuojamas kartu su UMI jo

menininkais. Meno ir madų karavano akcentą sudaro konkursas tarp Lietuvos ir užsienio

menininkų bei dizainerių. Festivalio erdvėje netrūksta profesionalų, muzikos, video, šviesos

performansų, teatralinių interpretacijų ir fakyrų pasirodymų. tai vienas pirmųjų Užupio

Respubliką garsinusių mano projektų. Projekto organizatorius – Darius Laumenis.

Asociacija "Užupis Creative Cluster" - tai mokomųjų kompiuterinių žaidybinių simuliatorių

kūrimo klasteris. Jį sudaro 10 narių. Klasteris siekia apjungti Užupio respublikos kūrybinį

potencialą tarptautinei plėtrai multimedia projketų srityje.

Kontaktai:

Romas Lileikis

Užupio Respublikos prezidentas

226


+370 614 050 32

[email protected]

Vytautas Ratkevičius

Užupio Respublikos Informacijos ministras

+370 610 60880

[email protected]


http://www.uzupiozinios.lt

227

http://www.uzupiozinios.lt/




Galerija „Vartai“ ir projektas „ARTscape“

FAKTAI:

Galerija “Vartai” atidaryta 1991 metais.

Projektas “ARTscape” pradėtas 2009 metais.

Vieta – Vilnius.

Metinis projekto “ARTscape” biudžetas –

200 000 Lt.

Pasiekimai/plėtra:

Projektas “ARTscape” pristato šiuolaikinius

menininkus iš Europos ir Lietuvos jungtinėse

parodose "Vartų" galerijoje.


VšĮ „Menų vartai“

Galerija „Vartai“, įkurta 1991 m., yra didžiausia privati galerija Lietuvoje. Palaipsniui savo

veiklą nuo parodinės ji išplėtė iki daug platesnio pobūdžio projektų rengimo.

Bendradarbiavimas su lietuvių bei užsienio menininkais, galerijomis bei institucijomis tapo

vienu svarbiausių galerijos veiklos principų.

„ARTscape“ - pirmasis tokio masto ir tipo projektas Lietuvoje, kurio vienas pagrindinių

tikslų - supažindinti Lietuvos visuomenę su Europos šiuolaikinio meno temomis bei raiška.

Parodų formatas, tai dvi solo parodos, kuriomis siekiama sugretinti Lietuvos ir užsienio

šiuolaikinių menininkų kūrybą, bei skatinti bendradarbiavimą. Projektas grįstas

nekomerciniais, bet švietėjiškais pagrindais, tačiau ne viena paroda susilaukė užsienio bei

Lietuvos kolekcininkų susidomėjimo.

Vilniaus – Europos Kultūros sostinės 2009 projektas ARTscape - tai ilgalaikis

tarpdisciplininis projektas pristatantis dvylikos buvusių ir būsimų Europos kultūros sostinių

savičiausius šiuolaikinio vaizduojamojo meno, kino ir džiazo atstovus bei jų kūrinius.

Galerijos Vartai, Kino Pavasario bei Vilniaus džiazo festivalio surengta intensyvi programa

supažindins lietuvių publiką su pristatomų šalių meninės pasaulėžiūros ypatumais. Trys

skirtingos medijos – vizualinis menas, kinas bei muzika nubrėš aiškias dinamiškų kultūrinių

procesų diagramas. Programoje bus pristatyti Suomijos, Estijos, Austrijos, Nyderlandų,

Vokietijos, Jungtinės karalystės, Portugalijos, Ispanijos, Vengrijos, Belgijos, Italijos ir

Prancūzijos, Airijos, Lenkijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos. šiuolaikinio meno, džiazo ir

kino atstovai.

228


Nuo pat įkūrimo pradžios galerija „Vartai“ bendradarbiauja su įvairiomis kultūros

organizacijomis, daugelio šalių ambasadomis, kultūros institutais, paramos fondais, lietuvių

bei užsienio menininkais, galerijomis, muziejais, šiuolaikinio meno institucijomis.

Sukaupta patirtis padėjo galerijai tapti pirmąja privačia institucija, pristatančia Lietuvos

šiuolaikinį meną 53-oje tarptautinėje Venecijos bienalėje 2009 metais.

Galerija siekia pristatyti kuo įvairesnį bei savitesnį šiuolaikinį meną, neapsiribodama

konkrečiomis medijomis. Ji atvira tapybai, fotografijai, instaliacijoms, video menui,

skulptūrai, grafikai. Plati galerijos programa pristato lietuvių bei užsienio menininkus

Lietuvoje bei reprezentuoja Pabaltijo kūrėjus tarptautinėje meno scenoje. Vykdomuose

nekomerciniuose galerijos projektuose Lietuvos žiūrovams pristatomi žymūs pasaulio

menininkai.

Galerija „Vartai“ užsiima ne tik parodine veikla, čia taip pat galima įsigyti profesionalių

Lietuvos bei užsienio menininkų tapybos, grafikos, fotografijos, video meno kūrinių, piešinių,

skulptūrų bei dovanų čekių. Galerijoje galite išsinuomoti kūrinių, kurie praturtins tiek

ypatingą renginį, tiek kasdienes darbo ar gyvenamąsias erdves. Jums pageidaujant, mūsų

specialistai padės atrinkti kūrinius, o kartu susikurtą ekspoziciją galėsime nuolat atnaujinti.

Kontaktai:

Nida Rutkienė

+370 5 212 2949

[email protected]


http://www.galerijavartai.lt

229

http://www.galerijavartai.lt/



Vilniaus festivaliai

FAKTAI:


Vieta – Vilnius.

Kiekvienas festivalis vykdomas skirtingu

kalendorinių metų laiku.

Dirba 3 administracijos darbuotojai, 8

festivalių direktoriai ir meno vadovai.

Pasiekimai/plėtra:

Vilniaus festivalis yra prestižinės Europos

festivalių asociacijos narys, festivalis Gaida

2005 metais priimtas į didžiausių Europos

šiuolaikinės muzikos festivalių asociaciją

"Reseau Varese", o festivaliai Sirenos ir

Naujasis Baltijos šokis yra "International

Network for Contemporary Performing Arts"

(IETM) nariai.


VšĮ „Kino festivaliai“

Projektą sudaro 10 organizuojamų taptautinių festivalių. Tai yra:

- Vilniaus festivalis;

- Sostinės dienos;

- Sirenos;

- Gaida;

- Vilnius City Jazz;

- Naujasis Baltijos šokis;

- Kristupo vasaros festivalis;

- Banchetto musicale;

- Kino pavasaris;

- Vilnius Jazz.

Vienija 10 žymiausių Vilniaus miesto festivalių, kurie susilaukia didžiulio Lietuvos

visuomenės ir tarptautinio mąsto susidomėjimo ir pripažinimo.

"Vilniaus festivaliai" vienija pagrindinius - didžiausius ir labiausiai pripažintus - skirtingų

meno sričių festivalius, vykstančius Vilniaus mieste.

Apjungę geriausias meno vadybininkų pajėgas, jų patirtį ir idėjas, pritraukdami miesto,

valstybės ir verslo finansinius bei intelektualinius resursus ir koncentruodamiesi į kokybinį

aspektą, "Vilniaus festivaliai" siekia įgyvendinti aukštą tarptautinį lygį atitinkančius kultūros

ir meno renginius.

230


VšĮ „Vilniaus festivaliai“ organizuoto ir koordinuoto darbo dėka Lietuvos publikai

pristatomi geriausi atlikėjai, orkestrai, teatrų spektakliai, "graibstomi" prestižinių pasaulio

koncertų ir teatro salių. O tokios muzikos įžymybės kaip Riccardo Muti, Valerij Gergijev, Jurij

Bašmet, Steve Reich, Peter Eotvos, Kaija Saariaho, Londono simfoninis ar La Scala orkestrai

- prieinamos ne kiekvienam Europos miestui - jau tapo įprastu Vilniaus kultūrinio gyvenimo

reiškiniu.

Kontaktai:

Remigijus Merkelys

VšĮ „Vilniaus festivaliai“ direktorius

+370 5 212 7364

[email protected]


http://www.vilniusfestivals.lt

231

http://www.vilniusfestivals.lt/



14. Vilniaus miesto kultūrinės, rekreacinės, viešųjų miesto erdvių ir pramoninės infrastruktūros analizė

Kaip apklausos dalyviai, atsakydami į klausimą „Ar, Jūsų manymu, Vilniaus m.

savivaldybė stengiasi sudaryti palankias sąlygas KI veikloms plėtoti“, vertina Vilniaus miesto

savivaldybės pastangas plėtoti kūrybinių industrijų verslą Vilniuje pateikta 14.1 paveiksle.

14.1. pav. Ar, Jūsų manymu, Vilniaus m. savivaldybė stengiasi sudaryti palankias

sąlygas KI veikloms plėtoti.

Apklausos rezultatai rodo, kad savivaldybės pastangos plėtoti KI veiklas Vilniaus

mieste vertinamos prieštaringai, tik 1 % respondentų savivaldybės veiklą vertina puikiai ir

37 % gerai, tačiau 32 % apklaustųjų mano, kad savivaldybės pastangų praktiškai nėra, o

19 %, kad visiškai nėra.

Kaip Vilniaus miesto savivaldybė galėtų prisidėti prie kūrybinių industrijų įmonių

veiklos skatinimo, kūrybinių klasterių kūrimo ir jų tarptautinio konkurencingumo didinimo?

Išanalizavus kūrybinių industrijų įmonių išsidėstymą Vilniaus mieste, aiškiai matoma

tendencija kurtis miesto centre, arba netoli jo. Kūrybinių industrijų veiklai reikalinga gera

infrastruktūra, didelė bendradarbiaujančių įmonių koncentracija ir lengvas vartotojų

pasiekimas. Tačiau taip pat reikalinga tyli, rami aplinka, pageidautina gamtos apsuptis, didelės

teritorijos (5 -10 ha.) Siekiant skatinti kūrybinių industrijų plėtrą Vilniaus mieste, reikia kurti

lengvai pasiekiamas, patrauklias Vilniečiams kūrybines-kultūrines-pažintines-poilsines

teritorijas.

232

1 %

37 %

32 %

19 %

11 %

Visiškai sutinkuSutinkuNesutinkuVisiškai nesutinkuNežinau


Apžvelgsime keletą Vilniaus miesto teritorijų kuriose galėtų plėtotis kūrybinių

industrijų įmonių susibūrimai, traukos centrai, rastis bendradarbiavimo ir klasterizacijos

procesai.

Buvęs Lietuvos kino studijos kompleksas Saulėtekyje

Buvusiuose Lietuvos kino studijos pastatuose gimė labai sveikintina privačių įmonių

iniciatyva burtis į vieną erdvę integruoti savo veiklas, kurti klasterį ir siekti tarptautinio

konkurencingumo. Iniciatyva gavo Saulėtekio kino pavadinimą ir yra vienas ryškiausių

Vilniaus kūrybinių industrijų brandumo pavyzdžių.

Tačiau Buvęs Lietuvos kino studijos kompleksas Saulėtekyje priklauso privačiam

nekilnojamo turto vystytojui, kuris nusprendė toje vietoje statyti gyvenamuosius namus. Tuo

būdu jau pradėjęs kurtis kūrybinių industrijų židinys yra suardytas.

Vilniaus mieste nemažai teritorijų reikalaujančių konversijos iš apleistų senosios

pramonės objektų į vilniečiams reikalingą infrastruktūrą. Tačiau praktiškai visos konversijos

reikalaujančios teritorijos priklauso nekilnojamo turto vystytojams, kurie orientuojasi į

gyvenamųjų namų arba biurų pastatų statybą.

Jeigu Vilniaus miestas nepajėgus padėti naujo kūrybinių industrijų kino klasterio

atsiradimui, suteikdamas erdvę kurtis konversijos reikalaujančioje teritorijoje be baimės būti

išstumtiems gyvenamosios statybos, tai šia veikla užsiimančios įmonės persikels į kitas šalis

(emigruos). O Vilnius taps miegamųjų rajonų miestu, tik klausimas kam tai bus reikalinga,

jeigu potencialiai greičiausiai auganti verslo sritis (kūrybinės industrijos) iš jo išsikraustys.

Padėtį galėtų pakeisti „Vilniaus kino klasterio“ ir Vilniaus miesto savivaldybės

bendradarbiavimas kuriant kūrybinį-kultūrinį-pažintinį-poilsinį parką, kuriame įsikurtų kino

studija, kino studijos dekoracijomis paremtas pramogų parkas, inžinerijos inovacijų ir mokslo

pasiekimų parodos ir t.t.

Tauro kalnas

Tauro kalnas nuo seno Vilniečių mėgstama poilsio ir kultūrinio gyvenimo vieta, šiuos

jausmus sustiprina prisiminimai apie sovietmečiu veikusius kultūros rūmus. Todėl yra

palankios aplinkybės šioje vietoje vystytis scenos menams ir tradicinės išraiškos priemonėms.

Naujamiestis

Naujamiestyje jau dabar įsikūrę trečdalis Vilniaus kūrybinių industrijų įmonių. Reikėtų

skatinti „loftų“, nestandartinių erdvių naudojimą kūrybinių paslaugų verslo plėtojimui.

233


Konversijai skirtų Vilniaus teritorijų apžvalga ir vertinimas

Vilniaus miesto savivaldybės prioritetiniai pramonės ir komunalinių įmonių konversijos ir

plėtros objektai iki 2015 m.

Konversija: Plotasha

1. Senamiestis 12,0Leidybos centras, UAB, Strazdelio g. 1

Vilga, AB, Bazilijonų g. 3

Vilniaus farmacijos fabrikas, UAB, Bazilijonų g. 12

Kartonas, AB, Aguonų g. 17

Vilniaus kailiai, AB

Vilniaus Venta, AB cechai

Skaiteks, AB, Aukštaičių g. 7

“Mabilta”, UAB, Paupio g. 302. Naujamiestis 14,0

Vingriai – Šlifavimo staklės, AB Smolensko g. 10

Grąžtai,AB, Birželio 23-oios g. 10

Vilniaus duona, UAB, Vilbra, UAB, Vivulskio g. 41

3. Šnipiškės 8,0

Linkmena, AB, Linkmenų g. 13 ir 17

RE INVEST, UAB, Linkmenų g. 27

4. Belmontas 7,0

Markučiai, Paplaujos g. 7

Gėrovė, AB, Zarasų g. 5

5. Vilkpėdė 16,5

Parko investicija UAB, Geležinio Vilko g. 2

6. Naujoji Vilnia 41,0Neris, Pramonės g. 97

Žalgiris, Pramonės g. 141

Grigiškės, AB cechai, Žuvėdra, AB, Kojelavičiaus g. 5

Dorota, UAB, Pramonės g. 45

Vista, VĮ, Pramonės g. 49a

7. Lazdynai 9,0Panerys, gėlininkystės firma, Šiltnamių g. 26

234


8. Viršuliškės 2,0

Kausta (buvusi Vilspa), AB, Viršuliškių sk.80

9. Žemieji Paneriai 8,0

Intervilža,UAB, Savanorių pr. 151

Vilniaus klevas, Vaduvos g. 2a

Lukštas, Vaduvos g. 3

Vilniaus grūdai, AB, Vilkpėdės g. 4/64

10. Lentvaris II (Gureliai ) 28,0

Chemija, AB, Žemsta, AB, Senasis Trakų pl.14

Vilniaus žemės ūkio chemija, UAB Senasis Trakų pl.14

Siekdami aptarti ir įvertinti konversijai skirtas teritorijas Vilniaus miesto savivaldybėje,

turime nusistatyti kriterijus ir jų pagrindu išanalizuoti turimus duomenis.

Kriterijai:

• Arti miesto centro

• Gera susisiekimo infrastruktūra

• 5 ha. Teritorija

• Tyli, jauki aplinka

• Gamtos apsuptis

Teritorijų vertinimas

Arti miesto centro

Gera susisiekimo infrastruktūra

5 ha. Teritorija

Tyli, jauki aplinka

Gamtos apsuptis

Buvęs Taksi parkas Ne Taip Ne Ne Ne

Buvusios kuro aparatūros gamyklos kompleksas

Ne Taip Taip Ne Ne

Gamyklų korpusai savanorių prospekte

Ne Taip Taip Ne Ne

„Bačkos“ prie naujojo aplinkkelio netoli Gerosios Vilties žiedo

Ne Taip Ne Ne Ne

Buvusio Elektrografijos instituto teritorija Antakalnyje prie Neries

Ne Taip Ne Taip Taip

Pilaitės dvaro teritorija Ne Taip Taip Taip Taip

235


Verkių popieriaus fabrikas Ne Ne Taip Taip Taip

„Skaiteks“ teritorijos Taip Taip Taip Taip Taip

Naujoje Vilnioje Žalgirio ir Neries gamyklos

Ne Taip Taip Ne Taip

Vilniaus 2-sios elektrinės teritorija

Ne Taip Taip Ne Taip

autotransporto įmonė Verkių g.

Ne Taip Taip Ne Ne

Šiltnamių g. – buvę šiltnamiai Lazdynuose

Ne Taip Taip Taip Taip

Konversijų nauda Vilniaus miestui

• Buvusio taksi parko teritoriją pavertus kūrybinių industrijų veiklos lauku, galima

pakelti, ne geriausią reputaciją turinčio stoties rajono patrauklumą.

• Kuro aparatūros kompleksas galėtų tapti vandens pramogų parko, koncertų ir

sporto arenos tąsa, praplėsti paslaugų spektrą ir sukurti didesnę vartotojų trauką.

• Savanorių prospektas istoriškai susiformavo kaip stambios pramonės rajonas,

todėl dabar nėra patrauklus konversijai, sudarydama palankias sąlygas kūrybinių

industrijų plėtrai savivaldybė galėtų paskatinti konversijos procesus Savanorių prospekte.

• „Bačkos“ prie naujojo aplinkkelio netoli Gerosios Vilties žiedo, ši teritorija

siejasi su Naujamiesčiu ir galėtų tapti originalios architektūros statinių ir kūrybinių

paslaugų teikimo vieta.

• Buvusio Elektrografijos instituto teritorija Antakalnyje, tai teritorija ant Neries

kranto, kuri galėtų virsti patrauklia amatų ir vizualiųjų menų plėtojimo vieta.

• Pilaitės dvaro teritorija, tai vieta turinti istorinį kultūrinį potencialą, kurioje

galima sukurti gamtos ir architektūros harmoniją.

• Verkių popieriaus fabrikas, tai gražios gamtos apsupta teritorija, toliau nuo

miesto šurmulio, galėtų tapti vieta, kurioje vyrautų kūryba paremta amžinomis vertybėmis

ir harmonija.

• Buvę šiltnamiai Lazdynuose labai patraukli teritorija plyno lauko investicijoms,

kuriant kūrybines-kultūrines-pažintines-poilsines veiklas.

236

galimybių studija „vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“ · 2018-07-23 · galimybių...

Documents