Association de l’Aviculture,de l’Industrie et du Commerce de Volailles dans les Pays de l’Union Européenne

EUROPOS PAUKŠTIENOSPRAMONĖS VADOVAS [EPIG]

Geros higienos praktikos vadovas patogeninių mikroorganizmų prevencijai ir kontrolei, ypač didelį dėmesį skiriant salmoneliozės

paplitimo tarp Gallus gallus rūšies paukščių (broilerių), auginamų mėsai, kontrolei – paukštynuose, gaudant, kraunant ir

transportuojant

2010 m. vasaris

europos ūkininkai europos žemės ūkio bendrovės

2

PRATARMĖ

Šį dokumentą kartu parengė „a.v.e.c.“ bei COPA-COGECA. „a.v.e.c.“ yra ES paukštienos perdirbėjų

ir prekybos asociacija, COPA-COGECA yra Europos Sąjungos žemės ūkio organizacijų komitetas ir

žemės ūkio kooperatyvų generalinė konfederacija.

Šio vadovo tikslas yra padėti naminių paukščių augintojams, auginantiems broilerius, skirtus

vartoti žmonėms, išvengti ligų užkrato, plitimo ir išlikimo bei taršos, darančios įtaką žmonių mais-

tui skirtos paukštienos saugai.

Šis dokumentas parengtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004

dėl maisto produktų higienos 9 straipsnį. Šis dokumentas pateikia nurodymus, kaip efektyviai tai-

kyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų

zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės, taip pat reglamentą Nr. 178/2002, bendruosius maistui

skirtus teisės aktus ir KODEKSĄ – mėsos pramonės higienos taisykles.

Vadovas papildo kitus praktikos kodeksus, kurie taikomi valstybėse narėse, bei rekomenda-

cijas, išdėstytas OIE. Tai savanoriškas geros higienos praktikos vadovas ūkininkams, kurie vištas

laiko mėsai, ir kitiems operatoriams, atliekantiems vištų gaudymo, krovimo ir transportavimo

darbus. Vadovas apima daug gamybos pakopų: nuo peryklą paliekančių vienos dienos broilerių

viščiukų iki jų atvykimo į skerdyklą.

Vadovas taikomas tik vištoms, netaikomas kitoms rūšims, nors tam tikros geros higienos prak-

tikos priemonės gali būti svarbios ir kitokios paukštienos gamybai.

Dokumente pateiktos gairės turėtų padėti gamintojams įgyvendinti higienos priemones, kad

jie galėtų kontroliuoti gyvų paukščių ir paukštienos mikrobiologinę kokybę. Ypatingas dėmesys

skirtas padėti išvengti salmoneliozės užkrato, plitimo ir taršos tarp mėsai auginamų vištų .

Vadovą taip pat galima naudoti kaip pagrindą kuriant nacionalinius ir regioninius vadovus, ku-

rie gali būti išsamesni, bet negali prieštarauti šiam Bendrijos vadovui. Jei valstybės narės ir (arba)

operatoriai yra nustatę aukštesnius standartus ir taiko juos, šis vadovas jokiu būdu negali būti

naudojamas sumažinti šių standartų lygį.

Rekomenduojama, kad pulkų savininkai ir skerdyklų operatoriai vadovo įgyvendinimą aptartų

su veterinarijos gydytoju bei visais operatoriais, dirbančiais maisto grandinėje, ir apsvarstytų, kaip

tai gali būti geriausiai įdiegta, atsižvelgiant į vietines specifi nes sąlygas.

3

TURINYS

Įvadas................................................................................................................................................................................................................ 4

A. Paukštidė ................................................................................................................................................................................................61. Biologinis saugumas .................................................................................................................................................................. 6

2. Valdymas .........................................................................................................................................................................................11

3. Stebėsena ir mėginių ėmimas...........................................................................................................................................12

4. Valymas ir dezinfekavimas ..................................................................................................................................................16

B. Gyvų naminių paukščių gaudymas, krovimas ir transportavimas ......................................................... 191. Išvežimas: higienos instrukcijos, taikomos gaudant ir kraunant ...............................................................19

2. Gyvų paukščių transportavimas: higienos instrukcijos, taikomos transportuojant ................... 20

C. Įrašų saugojimas, duomenų perdavimas ir ryšiai ................................................................................................ 211. Įrašai ....................................................................................................................................................................................................21

2. Įrašų saugojimas ........................................................................................................................................................................ 22

3. Išoriniai ryšiai ............................................................................................................................................................................... 22

Priedai ..........................................................................................................................................................................................................23I. Nuorodos į įstatymus, kokybės schemas ir kitus šaltinius ............................................................................. 23

II. Licenciją turinčios laboratorijos ...................................................................................................................................... 25

III. Apibrėžimai.................................................................................................................................................................................. 25

IV. Išsamaus biologinį saugumą užtikrinančių priemonių, broilerių skyriaus valymo

ir dezinfekavimo, transportavimo priemonių kontrolinis sąrašas...........................................................27

4

ĮVADAS

Komercinei paukštienos gamybai labai svarbu naminių paukščių pulkus apsaugoti nuo užsikrė-

timo nepageidaujamais mikroorganizmais. Labai patogeninių, užkrečiamųjų ligų organizmų

patekimas į paukščių pulkus gali turėti rimtų neigiamų ekonominių pasekmių visai visuomenei.

Kuriant ir kasdien vykdant biologinio saugumo procedūras, kaip geriausias valdymo praktikas

paukštynuose, sumažėja tikimybė užsikrėsti tokiais zoonotinių mikrobiologinių infekcijų sukėlė-

jais kaip salmonelės ir kampilobakterijos, taip pat infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, paukščių gripu

ir Niukaslio liga. Naminių paukščių augintojai ir skerdyklų operatoriai turi suprasti, kokie svarbūs

biologinio saugumo protokolai, būti su jais susipažinę, dirbdami kuo tiksliau įgyvendinti šias pro-

gramas, kad visada išlaikytų aukštą biologinio saugumo lygį.

Biologinio saugumo1 programos veiksmingumas gali būti optimizuotas, jei visi paukštienos

gamintojai taikytų geriausias valdymo praktikas.

Salmonelės yra žarninės bakterijos, kurias gali perduoti visi gyvūnai, o taip pat ir žmonės.

Kai kurie salmonelių serotipai naminiams paukščiams gali sukelti sunkias klinikines ligas (S.

Gallinarum, Pullorum, arizonae), bet daugelis Salmonella spp. paprastai nesukelia klinikinių ligų

naminiams paukščiams. Jei salmonelių yra vištose, auginamose mėsai, padidėja rizika, kad šių viš-

tų mėsa bus užkrėsta minėtomis bakterijomis. Yra maždaug 2 500 skirtingų salmonelių serotipų.

Šiuo metu ES apie 200 salmonelių serotipų siejama su per maistą perduodamomis infekcijomis

žmonėse.

Salmoneliozė gali būti perduodama tiek vertikaliai iš tėvų pulkų palikuonims, tiek horizontaliai,

kai paukščiai užsikrečia jų aplinkoje esant užkratui. Žinoma, kad vertikaliai iš veislinių pulkų ko-

merciniams pulkams perduodami daugiausiai du serotipai – Salmonella Enteritidis ir Salmonella

Typhimurium. Daugelyje šalių, pritaikius griežtas biologinio saugumo priemones, efektyvų ste-

bėjimą ir vakcinaciją, pavyko sumažinti šių dviejų serotipų paplitimą.

Horizontalusis plitimas, t. y. užsikrėtimas infekcija per užkrėstus lesalus, ant peryklos įrangos

likusį užkratą, užkratą paukštidėse, pulkų užsikrėtimas per paukštidės parazitus, dėl darbuotojų

judėjimo ir užkrėstos įrangos, vis dėlto lieka pagrindinis kelias infekcijai plisti. Infekcijos plitimo ke-

liai kinta skirtingose šalyse ir su naminiais paukščiais susijusiose įstaigose, todėl svarbi veiksminga

stebėsena vietoje, įskaitant mėginių ėmimo programas, kurios leidžia aptikti infekcijos šaltinius.

Salmonelės yra labai paplitusios ir visiškas jų išnaikinimas aplinkoje, išskyrus pirminio veisi-

mo sektorių (t. y. „protėvių“ ar tėvų lygmenį), ekonomiškai nėra pagrįstas ir neįmanomas dau-

gelyje šalių.

Geras valdymas ir biologinis saugumas užkratą ir infekcinę taršą gali sumažinti iki minimumo,

ypač todėl, kad pagerėjusi salmonelių kontrolė veisimo ir lesalų gamybos sektoriuose labai suma-

žino šių šaltinių keliamą riziką. Daugelyje šalių užkrėsti lesalai, kaip ir perykloje esantis užkratas,

vis dar yra pagrindinis kelias, kuriuo naujos salmonelių sukeliamos infekcijos patenka į paukštides.

Veiksminga salmonelių kontrolės programa gali būti naudinga kampilobakterijų ir kitų organiz-

mų kontrolei, nes biologinis saugumas apskritai turi apsauginį poveikį. Vis dėlto kur kas sunkiau

paukštidę apsaugoti nuo kampilobakterijų r patekimo, nes jų užkrečiamoji dozė yra maža, tai reiš-

kia, kad paukštidėje nuolat turi būti veiksmingas higieninis barjeras.

5

Pulkų savininkai ir vežėjai griežtai raginami šį vadovą įtraukti į savo standartinę valdymo prak-

tiką. Šis vadovas parengtas atsižvelgiant į faktą, kad daugelis mėsai auginamų vištų yra augina-

mos kontroliuojamos aplinkos paukštidžių kompleksuose. Vadove apibūdintos priemonės turėtų

tapti pamatu salmonelių kontrolei; jei jos taikomos griežtai, gali būti naudingos rūpinantis kitų

infekcijų bei ligų vištų pulkuose, auginamuose mėsos gavybai, prevencija ir kontrole.

Bendrosios priemonės yra gera pradžia, bet jų gali nepakakti norint visiškai išnaikinti infekciją bet

kokiomis sąlygomis, pavyzdžiui, paukštidėse, kuriose užkratas atsparus. Todėl būtina imtis specifi -

nių tyrimų ir peržiūrėti kontrolines procedūras, kai bendrosios priemonės nėra veiksmingos.

Vadovas neapima specifi nių priemonių, taikomų vištoms, laikomoms atviro tipo paukštidėse.

Nepaisant to, daugelis pagrindinių principų yra taikytini ir jų turi būti laikomasi kaip galima tiksliau.

Vadovo dalys gali būti taikomos laisvai laikomiems paukščiams ar mažo pajėgumo paukštidėms.

Vadovo prieduose yra nuorodų į svarbius įstatymus ir patikrinimo aktas-klausimynas. Patikri-

nimo aktą- klausimyną galima naudoti rengiant detalųjį biologinio saugumo priemonių, broilerių

auginimo skyrių valymo ir dezinfekavimo, lesalų tinkamo tvarkymo, taip pat gaudymo ir trans-

portavimo priemonių planą.

6

A. PAUKŠTIDĖ

1. Biologinio saugumo priemonės1

1.1 Bendroji dalis

MĖSOS HIGIENOS PRINCIPAI, TAIKOMI PIRMINEI GAMYBAI, pagal mėsos gamybos higi-enos praktikos taisykles

I. Pirminė gamyba turėtų būti vykdoma sumažinant pavojaus patekimo tikimybę ir atitinka-

mai užtikrinant, kad mėsa būtų saugi vartoti žmonėms.

II. Kai tik įmanoma ir praktiška, pirminės gamybos sektorius ir kompetentinga institucija tu-

rėtų įsteigti sistemas, reikalingas norint rinkti, lyginti, padaryti prieinamą informaciją apie

pavojus bei sąlygas, galinčias susidaryti gyvūnų populiacijoje ir paveikti mėsos saugą bei

tinkamumą.

III. Pirminės gamybos sektorius turėtų naudoti ofi cialias ar ofi cialiai pripažintas programas

zoonozių sukėlėjams gyvūnų populiacijoje bei aplinkoje kontroliuoti ir stebėti, kaip tai

tinkama konkrečiomis sąlygomis, apie registruotinas zoonotines ligas pranešti taip, kaip

reikalaujama.

IV. Geros higienos praktika (GHP) pirminės gamybos lygyje turėtų apimti, pavyzdžiui, gyvū-

nų sveikatą ir higieną, įrašus apie gydymą, lesalus ir lesalų sudedamąsias dalis, svarbius

aplinkos veiksnius, joje taip pat turėtų būti numatyti HACCP (kritinių kontrolės taškų pa-

vojų analizės) taikymo principai kiek tik įmanoma.

V. Gyvūnų (pulkų) identifi kavimo praktikos turėtų leisti atsekti kilmės vietą, kiek tik tai prak-

tiškai įmanoma, kad kai būtina, būtų galima atlikti kontrolės tyrimą.

CAC/RCP 58-2005 (ftp://ftp.fao.org/codex/Publications/Booklets/Animal/Animal_Food_Prod_EN.pdf)

1.1.1 Paukštyno vieta

Idealu, kai paukštynai įrengiami toli nuo kitų gyvulių laikymo vietų, galimų taršos šaltinių, tarp jų

atliekų apdorojimo įrenginių ir atliekų užkasimo vietų. Paukštynams, įkurtiems šalia tokių vietų,

bus reikalinga aukštesnio lygio apsauga nuo taršos patekimo. Tai turi būti taikoma bent naujai

statomiems paukštynams.

1.1.2 Paukštyno teritorija

Turi būti parengtas objekto planas. Geras biologinis saugumas yra ypač svarbus, kad į paukštides

nepatektų įvairiausi mikroorganizmai. Teritorijos projektavimas ir valdymas turėtų būti suplan-

uoti specialiai šiam tikslui. Teritorijos perimetras turėtų būti aiškiai pažymėtas ir, jeigu galima, ap-

tvertas. Patekimas į objektą turėtų būti leidžiamas tik per nurodytus įėjimo taškus, kurie pažymėti

aiškiais ženklais. Kiek tik įmanoma, patekimas į objektą turi būti apribotas, įleidžiant tik profe-

7

sionalus, išmanančius biologinio saugumo priemones. Turėtų būti įrengti skambučiai ar kitos

priemonės dėmesiui atkreipti, į objektą neturėtų patekti nelydimi lankytojai.

Lankytojų automobilių stovėjimo aikštelė turėtų būti įrengta šalia nurodyto įėjimo į objektą,

toliau nuo paukštyno pastatų, lesalų ar mėšlo saugyklų. Idealu, jei automobilių stovėjimo aikštelė

padengta kieta kelio danga.

Rekomenduojama objekte, ties įėjimu, įrengti švarų persirengimo kambarį5, kuriame darbuo-

tojai ir lankytojai galėtų persiauti darbiniais batais ir persirengti darbiniais drabužiais, duodamais

objekte. Dezinfekuojančių priemonių dezo kilimėliams ir rankoms skirtos sanitarinės priemonės4

turėtų būti naudojamos ties įėjimu ir išeinant iš persirengimo kambario. Einant iš vienos paukštidės

į kitą, pageidaujama nusiplauti ir džiovinti rankas.

Į paukštidę vedantys keliai turėtų būti padengti kieta kelio danga, kurią būtų galima valyti.

Paukštyno teritorijoje negali būti laikomi kitų rūšių naminiai paukščiai, tarp jų dekoratyviniai

paukščiai.

1.1.3 Pastatai

Pastatai turėtų būti pastatyti iš tvirtų (kietų) medžiagų, kurios galėtų būti lengvai ir efektyviai

valomos bei dezinfekuojamos. Pastatai turėtų būti sukonstruoti taip, kad negalėtų patekti lauki-

niai paukščiai ir parazitai.

Išorinėje aplinkoje prie pat paukštidžių neturėtų būti augalų, o aplink augalus esanti vieta

turėtų būti švari ir tvarkinga, kad nepritrauktų parazitų bei laukinių paukščių. Aplink paukštides

negalima laikyti įvairių medžiagų.

Pastatuose turėtų būti minimalus įėjimo taškų skaičius, ir jie turėtų būti laikomi uždaryti bei

užrakinti, kad į vidų negalėtų patekti pašaliniai asmenys.

Turėtų būti nurodymas plauti rankas ar naudotis sanitarinėmis priemonėmis4, persirengti dar-

biniais drabužiais ir persiauti darbiniais batais prieš įeinant į paukštidę bei iš jos išeinant. Darbinių

batų negalima avėti vaikštant už paukštidės ribų. Norint maksimaliai išnaudoti biologinio saugumo

priemonių veiksmingumą, patariama naudoti bent dezo kilimėlius ir (arba) prieškambariui5 skirtas

sistemas. Nors šios priemonės skiriasi įvairiose šalyse, paukštidžių, kurių išorėje nėra pagalbinių

zonų, viduje įmanoma įrengti aptvarą, kuriame būtų galima persiauti darbiniais batais.

Pagalbiniai pastatai, pavyzdžiui, sandėliai, poilsio kambariai, tualetai ir t. t., turėtų būti sukon-

struoti ir įrengti pagal analogiškus standartus, kaip ir paukštidės.

1.1.4 Biologinio saugumo procedūros paukštidės teritorijoje ir ties įėjimu į paukštidę

Darbuotojai ir lankytojai kelia didžiausią riziką biologiniam saugumui1 paukštyno teritorijoje.

Įeidami į paukštyno teritoriją, darbuotojai ir lankytojai turėtų persivilkti apsauginiais drabužiais,

duodamais paukštyno savininko. Be to, įeinant į paukštidę ir iš jos išeinant reikėtų persiauti

avalynę, taip pat rekomenduojama įeinant į bet kurią paukštidę, o ne tik į paukštyno teritoriją,

persivilkti apsauginiais drabužiais. Didžiausias pavojus yra užkrėstos medžiagos pernešimas į

paukštidę ant avalynės, rankų ar nešiojamosios įrangos. Norint sumažinti šį pavojų, patariama

8

ties įėjimu į kiekvieną paukštidę įrengti pageidautiną barjerinę5 biologinio saugumo sistemą ar

bent dvigubą dezo kilimėlį barjerą.

Dezo kilimėliai ne taip veiksmingai užtikrina biologinį saugumą kaip darbinių batų persiavi-

mas. Galima naudoti bet kurią biologinio saugumo sistemą, tačiau būtina tai daryti nuosekliai ir

veiksmingai, ja turi naudotis visi lankytojai ir darbuotojai pulkų auginimo metu.

Dezo kilimėliai visada turėtų būti pripildyti patvirtintų dezinfekavimo priemonių6. Jei naudoja-

mi dezo kilimėliai, visi lankytojai, prieš įeidami į paukštidę, savo avalynę turi kruopščiai suvilgyti

juose. Dezinfekavimo priemonės turi būti skiedžiamos tokiu santykiu, kokio reikia tokioms bak-

terijoms kaip salmonelės naikinti (kur kas stipresnio koncentrato reikia kovojant su paukščių gripu);

tai turi būti gaminys, kuris nesikaupia organinėse medžiagose ir pasižymi greičiausiu poveikiu. Jas

reikia reguliariai keisti ir papildyti, vadovaujantis gamintojo pateiktomis instrukcijomis. Patariama

vienoje vietoje įrengti du dezo kilimėlius – vieną prieškambaryje ir vieną prieš pat įėjimą į vietą,

kurioje laikomi paukščiai. Įeinant į šias vietas ir iš jų išeinant, darbinius batus reikia kruopščiai su-

vilgyti abiejose vonelėse.

Kad dezo kilimėliai būtų veiksmingi, prieš vilgant batus reikia nuvalyti. Tam galima naudoti

atskirą dezinfekavimo skystį ir šepetį, variklinį plautuvą arba purvą tiesiog nupurtyti. Be to, kad

aktyviosios sudėtinės dalys nebūtų užkrėstos, praskiestos ir neišgaruotų/ nebūtų sunaudotos,

tinkamos dezinfekavimo priemonės koncentracija turi būti veiksminga, jos atsargas reikia dažnai

papildyti.

1.1.5 Įranga

Objekte naudojama įranga turėtų būti pagaminta iš tvirtų medžiagų ir ją turėtų būti galima valyti

bei dezinfekuoti. Visa bendrai naudojama įranga turėtų būti rūpestingai nuvaloma ir dezinfekuo-

jama prieš perkeliant iš vienos paukštidės i kitą.

1.2 Kraiko atvežimas ir tvarkymas

Naminių paukščių pakratams gali būti naudojamas įvairių tipų kraikas, bet jį reikia įsigyti iš pa-

tikimo tiekėjo, jame negali būti naminių ir laukinių paukščių bei graužikų teršalų. Gamybos ar pa-

kavimo metu kraikas gali būti apdorojamas patentuotais rūgščių mišiniais, pavyzdžiui, skruzdžių

ar propiono rūgštimis, tokiais antibakteriniais produktais kaip formaldehidas ar dezinfekavimo

priemonių milteliais, kad būtų sumažinta bakterinės taršos rizika.

Kraikas turėtų būti transportuojamas transporto priemonėmis, kurios buvo išvalytos ir dez-

infekuotos prieš kraunant kraiką; tam netinka transporto priemonės, kuriomis anksčiau buvo

vežamas mėšlas, nebent jos buvo nuodugniai išvalytos, dezinfekuotos ir išdžiovintos.

Kraikas, laikomas atvirai, ant palečių arba krūvose, visada turėtų būti uždengiamas švaria nuo

vandens, paukščių ir parazitų apsaugančia danga. Pažeistos pakuotės neturėtų būti naudojamos.

Panaudotas kraikas7 iš paukštidės turi būti tinkamai tvarkomas ir išvežamas tarp paukščių aug-

inimo ciklų.

9

1.3 Parazitų, laukinių gyvūnų ir vabzdžių kontrolė

Visi pastatai turėtų būti apsaugoti, kad nepatektų laukiniai paukščiai, graužikai, laukiniai gyvūnai

ir taršą pernešantys vabzdžiai. (Žr. 4.1.) Nuo jų kaimynystės reikia apsisaugoti palaikant bendrąją

tvarką, pašalinant augmeniją ir kitus objektus, ant kurių gali tupėti paukščiai. Išbyrėjęs lesalas turi

būti pašalinamas nedelsiant. Nuo graužikų turėtų būti saugojamasi teritorijoje palaikant tvarką.

Pastatuose, aplink juos ir visoje paukštyno teritorijoje reikalinga planinė programa, kurią vykdant

paliekamas masalas ir (arba) spąstai.

Tinkamai išmokyti darbuotojai, turintys žinių apie pesticidus ir jų naudojimą, turėtų vykdyti

parazitų kontrolę. Paukštidei ir jos teritorijai turėtų būti sukurtas tikslus parazitų naikinimo planas

ir vedami užrašai apie pesticidų naudojimą, nepažeidžiant teisės aktų numatytų reikalavimų.

Kenkėjų kontrolės programa turėtų būti sustiprinama pastebėjus graužikų aktyvumą, bet

kurio veiksmo rezultatai turi būti atidžiai stebimi ir keičiami pagal poreikius. Kenkėjų kontrolės

programą lengviausia sustiprinti, kai patalpos yra tuščios.

Tikrinimo ir kontrolės priemonės turėtų būti reguliariai peržiūrimos, kad būtų įvertintas jų

efektyvumas.

1.4 Naminiai gyvūnai paukštyno teritorijoje

Naminiai gyvūnai ir kiti gyvūnai, įskaitant gyvulius, turi būti atokiau nuo paukštidžių, lesalo ir

kraiko saugyklų bei kitų pagalbinių pastatų.

Į paukštidės pastatus (įskaitant lesalų ar įrangos saugyklas) niekada negali patekti šunys, katės

ir gyvuliai.

1.5 Lesalų ir vandens tiekimas

Gatavi lesalai arba sudedamosios dalys savai gamybai turėtų būti gaunami iš gamyklos arba

tiekėjo, kuris dirba laikydamasis įstatyminių reikalavimų ir atitinkamų praktikos kodeksų dėl

salmonelių kontrolės ir kuris paprašius turėtų pateikti salmonelių stebėjimo lesaluose, gamybos

aplinkoje ir procese rezultatus.

Pulką aptarnaujantis veterinarijos gydytojas gali būti paprašytas padėti išaiškinti šiuos rezul-

tatus.

Idealiausia, kad gatavi lesalai būtų pristatomi tam tikslui skirtomis transporto priemonėmis ir

tomis, į kurias nekraunamos sudedamosios dalys, kiti pašarai ar medžiagos.

Kai į lesalų sunkvežimius kartu kraunamos neapdorotos sudedamosios medžiagos, transporto

priemonės turėtų būti nuodugniai išvalytos ir dezinfekuotos prieš vežant gatavus lesalus. Turėtų

būti paruošta visų transporto priemonių higienos programa. Jei įmanoma, lesalai į paukštyną

turėtų būti pristatomi tiesiai iš lesalų gamintojo.

Įmaišomi neskaldyti grūdai turi būti apdoroti arba rūgštimi, naudojant veiksmingą patentuotą

gaminį su skruzdžių ir (arba) propiono rūgštimi, formaldehidu, ar apdoroti karščiu, juos reikėtų

tvarkyti pagal nacionalinių institucijų pateiktus nurodymus. Jei ūkininkas naudoja savo grūdus ir

10

gali kontroliuoti salmonelių riziką, nacionalinės institucijos ne visada reikalauja, kad grūdai būtų

apdoroti rūgštimi ar karščiu. Iškraunant lesalus, reikia naudoti būtent tam paukštynui priklausantį

maišą dulkėms surinkti. Lesalų tiekėjas gali pateikti naują maišą dulkėms surinkti kiekvieną kartą

pristatydamas lesalus. Dulkės yra geri mėginiai, norint ištirti, ar pristatomi lesalai nėra užkrėsti.

Kiekvieną kartą pristatomų lesalų mėginiai turėtų būti imami laikantis skyriuje apie stebėjimo,

mėginių ėmimo ir tikrinimo priemones pateiktų instrukcijų, jie turėtų būti saugomi, kol praeis

bent viena savaitė po skerdimo.

Paukštidėje esantys lesalai turi būti laikomi uždarose saugojimo talpyklose, bunkeriuose arba

sandariose pakuotėse. Saugyklose, bunkeriuose ir t. t., neturi būti paukščių bei graužikų.

Visus išbyrėjusius lesalus būtina nedelsiant pašalinti, kad nepriviliotų parazitų ir laukinių

paukščių. Iš lesalų transporterių bei bunkerių ir t. t. išbyrėję lesalai neturėtų būti laikomi ir vėl

duodami kitiems pulkams.

Pageidautina, kad geriamasis vanduo būtų tiekiamas iš miesto kontroliuojamų tinklų. Jei jis

tiekiamas iš kito šaltinio, prieš naudojant šį vandenį reikia atlikti biologinį tyrimą ir jį reguliariai

kartoti (bent kartą per metus). Pageidautina įpilti vandeniui tinkančios sanitarinės priemonės

arba naudoti priemones ne miesto tinklų vandeniui apdoroti (arba turėtų būti galimybė apdoroti

vandenį, jei to reikia, pavyzdžiui, chloruoti, apšviesti UV spinduliais). Negalima naudoti neapdor-

oto paviršinio vandens.

Tiekimo sistema, tarp jų visi slėgio rezervuarai, turėtų būti uždari ir higieniškai prižiūrimi, kad

būtų išvengta taršos.

1.6 Kritusių ir brokuotų paukščių utilizavimas

Pulkai turėtų būti kasdien tikrinami ir visi kritę ar brokuoti paukščiai turėtų būti pašalinami bei

dedami į rakinamus sandarius, apsaugotus nuo kenkėjų konteinerius, kad jų nepasiektų parazitai

ir (arba) laukiniai gyvūnai.

Skerdenos9 turi būti utilizuojamos, pagal atitinkamus ES teisės aktus, ypač reglamentą Nr.

1069/2009 kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų

gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002

Kritusių paukščių laikymo vietos ir patalpos turėtų būti rūpestingai išvalytos ir dezinfekuotos

prieš patalpinant naujus paukščius.

Po kontakto su kritusiais paukščiais rankas būtina nusiplauti ir pasinaudoti sanitarine priemo-

ne. Pageidautina naudoti vienkartines pirštines.

1.7 Vienadieniai viščiukai

Veisliniai pulkai ir peryklos, iš kurių gaunami vienadieniai viščiukai, turi atitikti atitinkamus įstatymus

dėl salmonelių stebėjimo tiekiamuosiuose pulkuose (Komisijos reglamentas Nr. 2160/2003).

Vienadieniai viščiukai turėtų būti transportuojami švariose ir tinkamai dezinfekuotose trans-

porto priemonėse ir (arba) dėžėse.

11

2. Valdymas

2.1 Įvadas

Auginant mėsinius paukščius reikia imtis specifi nių priemonių produktų saugumui užtikrinti.

Mėsos higienos programų pirminis tikslas yra visuomenės sveikatos apsauga. Programos turėtų

būti pagrįstos per mėsą perduodamos, žmogaus sveikatai kylančios rizikos moksliniu įvertinimu,

jas rengiant reikia atsižvelgti į svarbius maisto saugos pavojus, kaip nurodyta tyrimo ir stebėjimo

taisyklėse.

Mėsos higienos reikalavimai turėtų kontroliuoti pavojus, kiek tik tai praktiškai įmanoma, visoje

maisto grandinėje, įskaitant paukštynus.

Reikėtų atsižvelgti į prieinamą informaciją, surinktą per nuoseklius gamybos etapus, kad

higienos reikalavimai būtų pakoreguoti pagal pavojų gyvūnų populiacijoje, iš kurios gaunama

mėsa, paplitimą.

Kiek įmanoma, RVASVT principai turėtų būti taip pat taikomi rengiant ir įgyvendinant higienos

priemones.

Darbuotojai, dirbantys su maisto gamybai auginamais paukščiais ir užsiimantys veikla, kuriai

taikomi higienos reikalavimai, turi būti tinkamai išmokyti, turėti įgūdžių ir gebėjimų.

Paukščių monitoringas ir stebėjimas turėtų būti atliekami, kai tik būtina, peržvelgiant ir (arba)

keičiant gyvūnų/ higienos reikalavimus.

2.1.1 Paukštidžių valdymas

Visos paukštidės turėtų būti tvarkomos principu „viskas pilna – viskas tuščia“, kai tik įmanoma.

Visa skyriai aiškiai pažymėtoje biologinio saugumo zonoje turi turėti laiko tarpą, be paukščių,

nuo vieno pulko išvežimo ir iki kito atvežimo. Objektų, kuriuose laikomos įvairaus amžiaus vištos,

kiekvienoje pažymėtoje biologinio saugumo zonoje reikia numatyti bent pertrauką, kai nebus

inventoriaus, einant iš vienos tokios zonos į kitą reikia atidžiai vykdyti biologinio saugumo prie-

mones.

2.1.2 Darbuotojai ir lankytojai

Visiems darbuotojams ir lankytojams paukštyne turi būti duodami švarūs darbiniai drabužiai ir

avalynė. Visi drabužiai turi būti išskalbiami ar išmetami per laikotarpį nuo vieno pulko iki kito.

Lankytojų srautas paukštyne turi būti ribojamas. Lankytojams, tarp jų skaitiklių tikrintojams,

lesalus atvežantiems vairuotojams, priežiūros personalui, reikia duoti darbinius drabužius ir

avalynę, panaudoti drabužiai ir avalynė turi būti paliekami paukštidėje. Vis dėlto lankytojai, nein-

antys į patalpas, kuriose laikomos vištos, pagalbines zonas ar lesalų/ kraiko saugyklas, neprivalo

dėvėti darbinių drabužių ir avėti darbinių batų.

Reikia laikytis biologinio saugumo procedūrų, taikytinų įeinant į paukštidę ir apibūdintų 1.1.4

skirsnyje.

12

Paukštidėje turi būti įrengtos patalpos rankoms plauti ir tualetai, juose turi būti kriauklės su

atitinkamomis priemonėmis rankoms plauti, dezinfekuoti, džiovinti ir valyti.

Visi darbuotojai ir lankytojai turi būti įspėti, kad prieš įeidami į paukštides ir iš jų išeidami ran-

kas turi nusiplauti ar pasitepti sanitarine priemone.

Paukštyno lankytojai turėtų pasirašyti lankytojų knygoje (įrašyti datą, atvykimo ir išvykimo

laikus, vardą bei pavardę, įmonės pavadinimą, apsilankymo tikslą, paskutinio kontakto su namini-

ais paukščiais datą). Lankytojai iš kitų šalių negali būti lankęsi paukštyne 48 valandas.

2.1.3 Transporto priemonės

Transporto priemonių lankymas paukštynuose turėtų būti minimalus. Be to, rekomenduojama

purškiant dezinfekuoti ratus prie įvažiavimo į paukštyno teritoriją.

2.1.4 Įprasti darbai ir mokymas

Darbuotojams reikia apibrėžti įprastinius darbus, atsižvelgiant į biologinio saugumo ir higienos

reikalavimus.

Darbuotojai turi būti išmokyti, kaip svarbu apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, zoonozių,

kaip tinkamai laikytis higienos, įskaitant asmeninę higieną, reikalavimų ir biologinio saugumo

protokolų, kad būtų sumažinta infekcijos rizika paukštyne.

3. Stebėsena, imant mėginius ir tiriant

Salmonelių paplitimo pulke stebėsena Žinant salmonelių paplitimą pulke, paaiškėja biologinio

saugumo priemonių veiksmingumas, tai padeda apsispręsti dėl dezinfekcijos išvežimo metu,

padeda priimti sprendimą dėl skerdimo organizavimo. Planuojant laiką, kai bus skerdžiami pulkai,

kurių tyrimų dėl salmonelių rezultatai teigiami, sumažės rizika kryžminiu būdu užkrėsti skerdyklą,

mažiau salmonelėmis užkrėstos paukštienos pateks į maisto grandinę. ES reglamentuose reikalau-

jama iki skerdimo likus trims savaitėms atlikti salmonelių tyrimą, iš kiekvieno pulko imant mėginius

nuo dviejų porų antbačių. Rekomenduojama taip pat atlikti kampilobakterijų stebėseną, kad būtų

galima nustatyti priemones paukštyno pulkams, kurių rezultatai neigiami.

Teigiami rezultatai turi būti aptarti su už pulką atsakingu veterinarijos gydytoju. Jei paukštidė

užteršta, turėtų būti peržiūrėtos procedūros ir imtasi reikiamų veiksmų.

Stebėsenos programos detalės turėtų būti aptariamos su perdirbimo įmonės operatoriumi,

kuris taip pat itin suinteresuotas mažu salmonelių ir kampilobakterijų paplitimu. Stebėsenos pro-

gramos reikalavimai turėtų atitikti atitinkamas teisines nuostatas.

Tyrimo rezultatų perdavimas visiems partneriams maisto grandinėje didins sąmoningumą ir

užtikrins geresnę salmonelių (ir kampilobakterijų) kontrolę, todėl skatinama taip daryti.

13

3.1 Mėginių ėmimas ir tyrimai dėl salmonelių

3.1.1 Mėginių ėmimas tyrimams dėl salmonelių

Tolesniuose skirsniuose apibūdinti mėginių ėmimo ir tyrimo veiksmai. Nuoroda „privalomas“

nurodo Europos reglamento reikalavimą. Nuoroda „savanoriškas“ arba „rekomenduojamas“

reiškia, kad nėra jokio Europos reglamento reikalavimo. Nepamirškite, kad gali būti nacionalinių

teisinių reikalavimų.

3.1.1.1 Savanoriškas mėginių ėmimas iš vienadienių mėsinių viščiukų

Remiantis ES reglamentu Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per

maistą kontrolės ir reglamente Nr. 200/2010 pateiktomis nuostatomis dėl tikslo mažinti salmonelių

serotipų paplitimą veislinių Gallus gallus rūšies suaugusių paukščių pulkuose, visi veisliniai

pulkai turi būti tikrinami nustatytais intervalais, kad sumažėtų vertikalaus užsikrėtimo penkiais

vyraujančiais salmonelių serotipais tikimybė.

Vienos dienos mėsinių viščiukų (broilerių) tyrimas jiems atvykstant į paukštidę nenumatytas

atitinkamuose ES įstatymuose, todėl jo nereikalaujama vykdyti kaip privalomo.

Jei pageidaujama patikrinti ar pristatomi viščiukai neužkrėsti salmonelėmis, mėginį reikia imti

steriliu būdu, vilkint švarius apsauginius drabužius, įskaitant vienkartines pirštines, tai geriausia

daryti viščiukų transportavimo priemonėje.

Jei mėginiai imami blogai išvalytoje ir blogai dezinfekuotoje paukštidėje, yra tikimybė, kad

mėginį gali užkrėsti dulkėse likusios salmonelės.

Galima imti didesnį kiekį mėginių nuo įdėklų iš dėžių, kuriose atvežti viščiukai, kad būtų paimti

mėginiai iš visų atvežtų pulkų, taip pat mėginius galima imti medžiaginiu tamponu su dideliu

marlės gabalėliu, ilgu plonu bent 900 cm2 tamponu. Taip pat galima paimti visų viščiukų mėginius,

kurie pristatymo metu buvo rasti nugaišę arba buvo išbrokuoti. Jei būtina, to paties tipo mėginiai

tiriant gali būti atliekami kaip jungtiniai mėginiai (sujungiami į vieną)..

3.1.1.2 Privalomas broilerių mėginių ėmimas

Tolesniuose skyriuose apibūdinti mėginių ėmimo ir tyrimo veiksmai, remiantis ES teisės aktai, ,

tačiau nacionaliniai teisės aktai gali būti išsamesni, jų reikia laikytis.

3.1.1.2.1 Mėginių ėmimo laikas

Salmoneliozės mėginių ėmimas iš broilerių pulkų yra privalomas, jį reglamentuoja ES teisės aktai.

Mėginiai turi būti paimti per tris savaites iki jų skerdimo. Pageidautina, kad mėginiai būtų imami

iki skerdimo datos likus kuo mažiau laiko, kad būtų galima suplanuoti ir tinkamai paskersti pulkus,

kurių rezultatai teigiami. Vis dėlto svarbu numatyti pakankamai laiko tyrimams atlikti ir pranešti

apie rezultatus, kad būtų galima paskirti skerdimo datą bei paskersti, jei būtina.

14

3.1.1.2.2 Mėginių ėmimo procedūra

Vienam pulkui reikia naudoti mažiausiai dvi poras drėgmę sugeriančių antbačių, t. y. vienai

paukštidei po keturis drėgmę sugeriančius antbačius. Prieš tai drėgmę sugeriančių antbačių

paviršių reikia suvilgyti tinkamu skiedikliu. Patariama drėgmę sugeriančių antbačių įsigyti iš labo-

ratorijos.

Paukštynų darbuotojai atsakingi už mėginių ėmimą, drėgmę sugeriančius antbačius turėtų

apsiauti ant sterilių vandeniui atsparių batų, perėjus per pastatytus dezo kilimėlius, šie antbačiai

maunami ant avalynės; darbuotojas turi žengti bent 100 žingsnių – pereiti visą paukštidės ilgį

ir užeiti į visus skyrius. Mėginiai turėtų būti imami prieš papildant pakrato. Paėmus mėginius,

antbačius reikia atsargiai padėti ant sterilaus konteinerio. Ant antbačių, kurie turėtų būti regimai

nešvarūs, turėtų būti prilipę išmatų. Mėginiai turėtų būti nedelsiant ir tinkamai išsiųsti į laboratoriją,

kuo mažiau atidėliojant ir prieš tyrimą jų nepaliekant karštoje aplinkoje.

3.1.1.3 Savanoriškas mėginių ėmimas retinant ir išvežant paukščius

Retindami arba išveždami pulkus, kurių tyrimo dėl salmonelių rezultatai buvo neigiami, tai

darykite atsargiai, kad infekcija nepapultų per užkrėstą gaudymo įrangą, dėžes ir konteinerius.

Paukštidės ūkininkas gali pageidauti, kad būtų paimti mėginiai iš transporto priemonės, dėžių ir

(arba) konteinerių, kurie buvo skirti paukščiams išvežti skerdyklą. Kad būtų pasirengęs, ūkininkas

iš anksto turi susisiekti su veterinarijos gydytoju ar laboratorija. Jei tai bus daroma, nuo skirtingų

paviršių mėginiai turi būti imami naudojant didelius medžiaginius tamponus.

3.1.1.4 Mėginių ėmimas po valymo ir dezinfekavimo: savanoriškas, bet labai rekomenduojamas aptikus salmonelėmis užkrėstą pulką

Norint įsitikinti, ar valymo ir dezinfekavimo procedūros buvo veiksmingos, rekomenduojama

paimti mėginius ir ištirti, ar esama salmonelių.

Jei po dezinfekavimo aptinkama salmonelių, dezinfekavimo procesą reikia pakartoti.

Mėginiai turi būti ištirti nuo jų paėmimo praėjus kuo mažiau laiko, idealu, jei tai padaroma tą

pačią dieną. Reikia naudoti salmonelių kultūros metodą, tinkamą aplinkos mėginiams.

Laboratorijos, į kurias mėginiai siunčiami tirti, turėtų būti patvirtintos atlikti tyrimus, kurių reikia.

Privalomi mėginiai, imami laikantis teisės aktų, turi būti siunčiami patvirtintoms laboratorijoms.

Papildomi tyrimai, atliekami norint nustatyti paviršiaus higienogramas10, įskaitant vidurių

šiltinės bakterijų (enterobacteriaceae) ir TVC (bendrojo gyvybingumo skaičiaus) aptikimą, taip pat

gali būti naudingi norint įvertinti valymo ir dezinfekavimo veiksmingumą, nesant salmonelių. Jei

tyrimas dėl salmonelių būtų teigiamas, dezinfekavimas turėtų būti pakartojamas, o dezinfekavi-

mo programos veiksmingumas ištirtas.

15

Tiriant dėl salmonelių mėginiai gali būti imami nuo, pavyzdžiui:

– grindų ir iš sąšlavų;

– sienų ir durų, įskaitant nematomus paviršius aplink vyrius, ir t. t.;

– tarpų ir įtrūkių paukštidės grindyse;

– kraiko ir mėšlo, įstrigusio pertvarų sienelių skylėse ir įtrūkiuose;

– detalių (t. y. sijų, vamzdžių, slėgių rezervuarų platformų, oro ištraukiklių);

– medinių atraminių statramsčių ir pertvarų pagrindų;

– ant sienos tvirtinamų ventiliatorių korpusų ir nešiojamųjų ventiliatorių;

– lesalų bunkerių ir rezervuarų;

– bruderių, kitų lesalų ir vandens lovių bei sistemų;

– prieškambario grindų ir detalių;

– graužikų, graužikų išmatų, taršą pernešančių vabalų ir kitų vabzdžių, jei jų yra.

Svarbiausios vietos yra lesinimo, girdymo sistemos, grindys, oro įleidimo ir išleidimo angos,

jei likusios pašarų atsargos dengiamos montuojamu arba nuimamu stogu, sienose ir pertvarose

žemai esantys plyšiai bei iškyšos. Mėginiai turėtų būti imami naudojant didelius medžiaginius

tamponus, geriausia į iš anksto prisotintą terpę, išaugintą paėmimo dieną. Vienos kategorijos

mėginių turėtų būti paimta nuo bent 10 skirtingų objektų. Kai būtina, dėl ekonominių priežasčių

mėginiai gali būti sujungiami, bet tiksliausi rezultatai gaunami ištyrus daug atskirų mėginių.

3.1.1.5 Savanoriškas lesalų mėginių ėmimas

Lesalų tiekėjas savo objekte turėtų būti įgyvendinęs ir prižiūrėti nuolatinę procedūrą ar procedūras,

paremtas RVASVT principais, įskaitant salmonelių kontrolės procedūrą pagal ES reglamentus.

Atitinkamuose ES teisės aktuose nenumatyta, kad lesalai turi būti tiriami pristatant į ūkį ar kad

tai turėtų daryti ūkininkas, todėl lesalų mėginiai nėra privalomi. Vis dėlto mėginiai gali būti ima-

mi ir laikomi biologinį saugumą užtikrinančiu būdu, kad vėliau juos būtų galima ištirti, jei iškiltų

problemų. Jei ūkininkas naudoja savo grūdus, tikimasi, kad jis suvaldys salmonelių riziką. Turėtų

būti tiriami ir į pašarus dedamos papildomos žaliavos ir priedai.

Jei broilerių augintojas nori kryžmiškai patikrinti, ar pristatytuose lesaluose yra salmonelių, mėginius

turėtų imti steriliu mėginių žeberklu, naudodamas pirštinę arba išverstą maišą; mėginius reikia imti

lesalų transporto priemonėje nuo kelių atskirų tento vietų, dalyvaujant abiem šalims (lesalų tiekėjui ir

broilerių augintojui). Mėginys turėtų būti bent 400 g svorio. Ant iškrauto lesalų transporto priemonės

pagrindo likusios dulkės yra geriausias mėginys, bet jį paimti ne visada įmanoma. Ar lesalai užkrėsti,

taip pat galima nustatyti tiriant dulkes iš lesalų bunkerių ar respiracinių vamzdžių/ dulkių maišų.

3.1.2 Mėginių siuntimas

Mėginius reikia supakuoti, suženklinti ir išsiųsti į laboratoriją, į laboratoriją jie turi patekti nuo

paėmimo nepraėjus 48 valandoms.

16

4. Valymas ir dezinfekavimas

Valymas ir dezinfekavimas ištuštinus paukštidę ir (arba) paukštyno teritoriją. Naudojant

valomąsias, sanitarines ir dezinfekavimo medžiagas ar produktus, svarbu laikytis gamintojo ant

etiketės pateiktų instrukcijų, tinkami produktai turi būti skiedžiami taip, kad jų koncentracija būtų

veiksminga. Tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, radus salmonelių, gali būti pravartu pasitarti su

ekspertu ar veterinarijos gydytoju, nes įprasta dezinfekavimo medžiagos koncentracija ar kai ku-

rie produktai, naudojami paukščių gripo patogenams naikinti, gali nenaikinti salmonelių, nes jos

reliatyviai atsparesnės dezinfekavimo priemonėms. Kai paukštynas ir (arba) paukštidė yra tuščia,

nepamirškite parazitų ir vabzdžių kontrolės, užtikrinkite adekvačią kenkėjų, laukinių paukščių,

vabzdžių ir kitų artropodų kontrolę.

4.1.1 etapas: įrangos pašalinimas ir sausas valymas

Labai svarbu pašalinti visus didelius organinius nešvarumus, nes kraikas, išmatos ir šiukšlės gali

būti labai užkrėsti, todėl jie gali tapti pagrindiniu infekcijos šaltiniu. Dėl organinių medžiagų dez-

infekavimo medžiagos gali tapti neveiksmingos.

• Aptikę vabalų, insekticido preparatą purkškite juostomis iškart po paukščių išvežimo,

nespėjus atvėsti paukštidei. Apipurkškite paukštidės kampus, sienų apačią ir paviršių, prie

kurio liečiasi kraikas, purkškite vieno metro pločio juostomis. Nepamirškite skiriamųjų

sienų ar stulpų. Etiketėje rasite informaciją, kaip skiesti dezinfekavimo priemones, tinkamas

visoms bakterijoms, įskaitant salmoneles, ne tik virusams ar bendrai naudoti; apskaičiuokite,

kiek dezinfekavimo priemonės reikės.

• Iš lesinimo sistemos ir silosinės pašalinkite likusius lesalus.

• Jei reikia, pašalinkite įrangą.

• Nupūskite dulkes.

• Iš paukštidės pašalinkite visą kraiką.

• Kraiką sukraukite įsitikinę, kad visose lauko zonose, pavyzdžiui, ant betoninių paklotų šalia

durų ir silosinės, neliko seno kraiko7, dulkių ir t. t. Prieš išveždami iš objekto, sukrautą kraiką

uždenkite. Jei įmanoma, seną kraiką išvežkite kuo toliau nuo objekto ar kito paukštyno.

• Išvalykite ir išplaukite tuščias lesyklas, dezinfekuokite, jei aptikote užkrėstų pulkų, būkite

atidūs – talpyklose negali likti drėgmės, kai bus pristatytas naujas lesalas.

4.2.2 etapas: vanduo ir lesalai

4.2.1 Geriamojo vandens sistema

Reikalinga vandens sistemos valymo tuščiuoju laikotarpiu11 (kai išvežti paukščiai) programa. Gali

būti užkrėsta bet kuri vandens sistemos dalis, ypač slėgio rezervuarai, kuriuose gali kauptis dulkės

ir nuosėdos. Sanitarinės priemonės išvalys sistemą ir neleis augti bakterijoms, pirmuonims bei

grybeliams.

17

• Iš slėgio rezervuaro išleiskite vandenį ir patikrinkite, ar jame nėra nuosėdų. Išvalykite, jei

reikia.

• Į rezervuarą įpilkite tiek vandens, kad užsipildytų visa girdymo sistema, įdėkite dezinfekavi-

mo priemonių, kad tirpalo koncentracija būtų tokia, kokia nurodyta.

• Dezinfekavimo priemonės tirpalui leiskite pripildyti girdymo sistemą. Vadovaukitės gamin-

tojo pateiktomis instrukcijomis.

• Iš sistemos išleiskite vandenį ir pripildykite šviežio vandens.

4.2.2 Lesinimo sistema

Jei ankstesniame pulke buvo aptikta salmonelių, reikia išvalyti ir dezinfekuoti visą objektą,

įskaitant lesinimo sistemas, tarp jų ir tas, kurios naudojamos vietoje ruošiant mišinius, silosinę bei

talpyklas.

4.3.3 etapas: pastatų ir įrangos valymas bei apdorojimas sanitarinėmis priemonėmis

4.3.1 Jei reikia, iš anksto sumirkykite

4.3.1.1 Mirkymas

Visus paviršius atidžiai sumirkykite sanitariniu tirpalu, juo purškite naudodami žemą slėgį ir

galingą ventiliatorių. Palikite 20–30 minučių arba vadovaukitės gamintojo pateiktomis instrukci-

jomis, tada visus paviršius nuplaukite vandeniu.

4.3.1.2

Jei įmanoma, išorėje apipurkškite visas oro įleidimo angas, nuosėdas ties ventiliatorių korpusais ir

krovimo zoną. Taip pat užtikrinkite, kad visos nešvarios vietos, pavyzdžiui, betonuotos aikštelės12,

įrengtos aplink paukštides, ir talpyklų aikštelės būtų švariai nuplautos.

4.3.2 Plovimas

Visus paviršius nuplaukite naudodamiesi aukšto slėgio srove ir patvirtintos valomosios sanitarinės

priemonės tirpalu. Būtinai nuplaukite oro įleidimo angas, ventiliatorių korpusus, pertvaras, le-

syklas ir girdyklas, taip pat visą kitą įrangą, įskaitant ir tą, kuri pašalinta iš paukštidės; turi būti

matyti, kad visur švaru. Nepamirškite nuplauti kietų paviršių aplink duris ir vartus. Jei galite,

nuimtą įrangą pamerkite į mirkymo talpyklą. Valymo procedūrą atlikite ir pagalbinėse patalpose,

pavyzdžiui, priežiūros kambaryje. Gerai nusimanantis atsakingas asmuo turėtų patikrinti valymo

rezultatą prieš tai, kai valymo darbus atliekanti komanda paliks objektą; praleistos zonos, kur tai

būtina, turėtų būti išvalytos iš naujo.

18

4.4 4 etapas: paukštidės apžiūra ir remontas

Nuvalę grindis, sienas ir įrangą patikrinkite, ar jose nėra užtaisytinų skylių, įtrūkių ir kitokių

defektų. Taip pat patikrinkite, ar nematyti graužikų ir kitokių kenkėjų paliktų ženklų, po valymo

šiuos ženklus gali būti lengviau pastebėti. Patariama nuplautus paviršius tam tikram laikotarpiui

palikti išdžiūti. Šį procesą galima pagreitinti įjungiant ventiliatorius.

4.5 5 etapas: dezinfekavimas

Po valymo ligas sukeliančių organizmų lieka pakankamai daug, kad keltų rimtą ligos pavojų nau-

jiems pulkams. Aptikus (pakartotinai) salmonelių ar kitų infekcijų, patalpas, įskaitant lesyklų lovius

ir lesalų padavimo vamzdžių vidų, gali dezinfekuoti išorinė profesionalų įmonė. Tokiais atvejais

galima naudoti formaldehidą, paprastai jo 5–10 proc. tirpalas purškiamas per variklinį purkštuvą.

• Kol dezinfekavimas bus baigtas, lesyklos ir girdyklos turi būti tuščios.

• Laikykitės gamintojo pateiktų instrukcijų ir rekomendacijų, tačiau svarbu naudoti gamini-

us ir tirpalus, galinčius naikinti salmoneles, o ne tik virusus ar turinčius nespecifi nį poveikį.

Svarbiausia naudoti aprobuotas dezinfekavimo priemones, kurių veiksmingumas naikinant

virusus, bakterijas, mieles ir pelėsius įrodytas.

• Dezinfekuokite visą nuimamą įrangą, ją vėl įtaisykite išvalytose paukštidėse, tada laikydam-

iesi gamintojo rekomendacijų dezinfekuokite išvalytas patalpas, užtikrindami, kad įtaisyta

nešiojamoji įranga ir darbuotojų judėjimas nesukels kryžminės taršos.

• Dezinfekuojančią priemonę reikia purkšti pakankamos galios varikliniu plautuvu, kuris dez-

infekavimo priemonę aukštu slėgiu purkš iki soties taško.

• Kad gerai sudrėktų, tirpalu lygiai padenkite visus nuvalytus paviršius.

• Apipurkškite stogo kraigą, tada purkškite žemyn – padenkite sienas ir grindis.

• Valant ir dezinfekuojant negalima pamiršti oro įleidimo ir išleidimo angų, jos negali būti

uždarytos dezinfekavimo metu.

• Baigę dezinfekavimą, uždarykite visas duris, prie įėjimų padėkite dezo kilimėlius.Aptikus

vabzdžių, dezinfekuotas ir išdžiūvusias grindis bei sienas lygiai nupurkškite insekticidu.

• Parazitų ir vabzdžių kontrolė: užtikrinkite tinkamą parazitų, musių ir kitų artropodų kontrolę.

4.6 6 etapas: apruošimas garais (papildomas dezinfekavimas)

Paukštidę taip pat galima apruošti garais, norint geriau kontroliuoti ligas sukeliančius organiz-

mus, kurie į paukštidę pateko atliekant parengiamuosius darbus, ir norint dezinfekuoti nepasie-

kiamas paukštidės zonas. Garų purškimas gali tik papildyti veiksmingą dezinfekavimą purškiant,

bet niekada negali jo pakeisti.

4.7 7 etapas: mėginių ėmimas ir tyrimasŽr. A skyriaus 3.1.1.4 skirsnį.

19

B. GYVŲ PAUKŠČIŲ GAUDYMAS, KROVIMAS IR TRANSPORTAVIMAS

1. Išvežimas: higienos instrukcijos, taikomos gaudant ir kraunant

Biologinio saugumo vaidmuo gaudymo ir krovimo metu yra svarbiausias. Reikėtų dėti visas

pastangas, kad šių operacijų metu neįvyktų kryžminė tarša. Norint pasiekti minėtą tikslą,

reikėtų imtis šių priemonių.

Paukščius gaudysiantys ir krausiantys darbuotojai ar profesionalų gaudytojų komanda turėtų

būti tinkamai išmokyti, informuoti taip, kad suprastų asmeninės higienos svarbą, suvoktų, ko-

kiais būdais infekcija gali patekti ant rankų, drabužių ir įrangos. Vienas gaudymo komandos

narys turi būti paskirtas atsakingu už gaudymo ar krovimo/ iškrovimo darbus.

Paukščius gaudysiantys ir krausiantys darbuotojai ar komanda savo darbus turi planuoti

taip, kad pulkai, kurių tyrimų rezultatai parodė, kad jie užsikrėtę salmonelėmis, būtų gaudomi

darbo pamainos pabaigoje tam, kad sumažėtų kryžminė tarša nuo vieno pulko kitam.

Pulkus išvežanti įmonė turėtų būti tinkamai registruota/ patvirtinta ir būti visiškai atsakinga

už tinkamą transporto priemonių dezinfekavimą. Vairuotojai turėtų būti išmokyti vežti gyvus

paukščius, suprasti asmeninės higienos svarbą ir žinoti, kad infekcijos gali patekti ant rankų,

drabužių bei įrangos.

Skerdykla/ vežėjas turėtų susitarti su ūkininku dėl transportavimo laiko ir skerdyklos

tvarkaraščio, kad ūkininkas galėtų paukščius išalkinti, kaip numatyta skerdyklos reikalavimuose.

1.0 Gaudyti ir (arba) krauti paukščius turi be apribojimų įgaliota ar licenciją turinti įmonė arba

tinkamai išmokyti paukštyno darbuotojai.

1.1 Kiekvienoje paukštidėje, atliekant gaudymo darbus, būtina dėvėti tinkamus švarius dar-

binius drabužius. Dezo kilimėliai arba barjerinės sistemos5 turėtų būti naudojamos ten,

kur pateiktos ir patvirtintos dezinfekavimo priemonės6 privalo būti naudojamos pagal

gamintojo rekomendacijas. Einant iš vienos paukštidės į kitą, avalynę būtina tinkamai nu-

valyti ir apdoroti sanitarine priemone. Geriausia avėti batus ir vilkėti darbinius drabužius,

kurie duodami paukštyne. (Daugiau informacijos žr. 1.1.4.)

1.2 Tiesiogiai su gaudymu ir krovimu susiję darbuotojai prieš pradėdami gaudyti ir krauti

turėtų atlikti asmeninės higienos procedūras (dezinfekuoti rankas). Jei mūvimos pirštinės,

jos turėtų būti nuvalytos ir dezinfekuotos prieš atvykstant į paukštidę.

1.3 Visos transporto priemonės, transportavimo dėžės, kita įranga, naudojama gaudant ir

kraunant, turi būti tinkamai išvalyta bei dezinfekuota prieš atvykstant į paukštyną.

1.4 Vieta, kurioje kraunami į skerdyklą vežami paukščiai, turi būti švari, tvarkinga.

1.5 Užteršta ir švari įranga turi būti laikomos atskirai, kad būtų išvengta kryžminės taršos.

1.6 Gaudant ir kraunant naudota įranga, prieš išvežant iš paukštyno teritorijos, turėtų būti

tinkamai išvalyta ir dezinfekuota.

20

1.7 Vištas gaudysiantys ir krausiantys darbuotojai ar profesionalų gaudytojų komanda turėtų

būti tinkamai išmokyti, informuoti taip, kad suprastų asmeninės higienos svarbą, suvoktų,

kokiais būdais infekcija gali patekti ant rankų, drabužių ir įrangos. Būtina saugoti įrašus

apie mokymą. Vienas gaudymo komandos narys turi būti paskirtas atsakingu už gaudy-

mo ar krovimo darbus.

1.8 Kai tik įmanoma, gaudymo komanda ar įmonė savo darbus turėtų planuoti taip, kad

pulkai, kurių tyrimai parodė salmoneliozę, būtų gaudomi darbo pamainos pabaigoje, kad

būtų išvengta kryžminės taršos nuo vieno pulko kitam.

1.9 Paukštidėje turi būti atitinkamų priemonių, kad gaudymo/ krovimo komandai būtų pa-

prasta dezinfekuoti transporto priemones ir įrangą, nusiplauti, išdžiovinti ir sanitarinėmis

priemonėmis4 nuvalyti savo rankas.

1.10 Mėginių ėmimas ir stebėsena – mėginių nuo gaudymo įrangos ėmimas.

Gaudymo ir krovimo darbus atliekantiems darbuotojams, jų įrangai naudotinų valymo, dez-

infekavimo bei higienos priemonių veiksmingumą galima patikrinti imant mėginius; mėginiai

imami medžiaginiais tamponais nuo transporto priemonių, įskaitant vietą kojoms, posparnius,

taip pat nuo dėžių, modulių, gaudytojų avalynės ir darbinių drabužių.

2. Gyvų paukščių transportavimas: higienos instrukcijos, taikomos transportuojant

2.0 Visi naminiai paukščiai turėtų būti transportuojami įgaliotų arba licencijuotų vežėjų. Prieš

gaudant ir kraunant, transporto priemonės, transportavimo dėžės arba konteineriai turi

būti gerai išvalyti bei dezinfekuoti.

2.1 Paukščiai į skerdyklą turi būti vežami tiesiai, neužsukant į kitus paukštynus.

2.2 Sunkvežimių vairuotojai turėtų būti tinkamai išmokyti ir (arba) informuoti, kad jie suprastų

asmeninės higienos svarbą bei žinotų būdus, kaip infekcija gali patekti ant rankų, drabužių,

įrangos.

2.3 Transporto priemonės ir transportavimo dėžės turi būti išvalytos bei kruopščiai dezin-

fekuotos, taip skiedžiant patvirtintą dezinfekavimo priemonę6, kad ji naikintų salmoneles,

tai turi būti atlikta iškrovus paukščius, prieš važiuojant į kitą broilerių paukštidę ir prieš

išvažiuojant iš skerdyklos.

Dezinfekavimo priemonės turėtų būti patvirtintos kompetentingos institucijos.

21

C. ĮRAŠŲ SAUGOJIMAS, DUOMENŲ PERDAVIMAS

1. Įrašai

Operatoriai, atsakingi už paukštides, kuriose laikomi broileriai, turi registruoti ir saugoti informaciją

apie priemones, taikomas infekcijos kontrolei bei prevencijai, o ypač apie priemones, taikomas

salmonelių ir kampilobakterijų sukeliamų zoonozių kontrolei bei prevencijai, taip pat įrašus apie

atliktus tyrimus ir šių tyrimų rezultatus.

Konkrečiai turi būti saugomi šie įrašai:

PaukštidėjeĮrašų saugojimo reikalavimai pagrįsti reglamentu Nr. 853/2004, nustatančiu konkrečius gyvūninės

kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, reglamentu Nr. 854/2004, nustatančiu specialiąsias

gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, ofi cialios kontrolės taisykles, reglamentu Nr.

2074/2005, nustatančiu sąlygas maisto grandinėje, reglamentu Nr. 2160/2003 ir pakeitimais regla-

mente Nr. 646/2007, nustatančiais tikslą sumažinti S. E. ir S. T. paplitimą tarp broilerių.

• Į pulke/paukštidėje laikomų paukščių skaičių.

• Pulke/ paukštidėje per dieną kritusių paukščių skaičių.

• Apsilankymų įrašai.

• Įrašai apie veterinarijos gydytojo nustatytą diagnozę, paskirtą gydymą ir medikamentus

(veterinarinių medicininių preparatų, vakcinų naudojimą).

• Paukščių kilmės sertifi katai arba įrašai.

• Salmonelių tyrimų rezultatai nurodant, iš kokių pulkų mėginiai buvo imami ir kada mėginiai imti.

• Lesalų/ žaliavos kilmės sertifi katai arba įrašai.

• Lesalų/ žaliavos tyrimų rezultatai.

• Įrašai apie vandens sanitarinės (chloravimo arba alternatyviųjų metodų) sistemos priežiūrą.

• Įrašai apie dezo kilimėlių priežiūrą.

• Įrašai apie darbinių drabužių valymą.

• Kokybės kontrolės pagal nustatytą protokolą rezultatai.

• Įrašai apie dezinfekavimo protokolo efektyvumą.

• Įrašai apie vabzdžių kontrolės protokolo efektyvumą.

• Įrašai apie graužikų kontrolės protokolo efektyvumą.

Į skerdyklą išvežamų paukščių skaičius.

Kaip saugoti ir tvarkyti šiuos įrašus, operatorių gali išmokyti veterinarijos specialistas.

22

2. Įrašų saugojimas

• Visi įrašai, kurių reikalaujama šiame vadove, turi būti saugomi mažiausiai 3 metus.

• Laikymo sąlygos turi būti tokios, kad įrašams nebūtų pakenkta ir jie nebūtų pažeisti.

• Įrašus reikia rūšiuoti ir kataloguoti, kad lengvai būtų prieinama išsami informacija.

3. Išoriniai ryšiai

• Skirtingų pašarų bei maisto grandinės narių ryšiai yra labai svarbus įrankis, užtikrinant ma-

isto ir maisto produktų saugą.

• Todėl visi, kurie naudoja vadovą, skatinami bendrauti, atliktų tyrimų bei stebėsenos rezul-

tatais dalytis tiek su tiekėjais, tiek su klientais.

• Paukštienos gamintojai turi siekti, kad visi maisto saugai kylantys pavojai būtų ne tik identi-

fi kuojami, įvertinami ir kontroliuojami, jie taip pat turėtų bendrauti su kitais maisto grandinės

dalyviais, kad šie galėtų iki minimumo sumažinti poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai.

23

PRIEDAI

I priedas. Nuorodos į teisės aktus, kokybės schemas ir kitus šaltinius

• Nuoroda į DG SANCO svetainę, kurioje pateikiami galiojantys įstatymai ir gairės:

http://ec.europa.eu/food/food/biosafety/hygienelegislation/comm_rules_en.htm• Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. lapkričio 17 d. direktyva Nr. 2003/99/EB dėl zoonozių

ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičianti Tarybos sprendimą Nr. 90/424/EEB ir pa-

naikinanti Tarybos direktyvą Nr. 92/117/EEB

• 2010 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas Nr. 200/2010, įgyvendinantis Reglamentą (EB)

Nr. 2160/2003 dėl salmonelių serotipų paplitimo mažinimo veislinių Gallus gallus rūšies

suaugusių paukščių pulkuose: http://eur-lex.europa.eu/Result.do?TI=VI&T2=2010&T3=200

&RechType=RECH_naturel&Submit=Search

• 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl

salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės, su pataisymais.

• Reglamentas (EB) Nr. 646/2007: nustatantis tikslą mažinti paplitimą broilerių pulkuose

• Reglamentas (EB) Nr. 1177/2006: dėl reikalavimų taikyti antimikrobines medžiagas ir vakcin-

uoti, vykdant naminių paukščių kontrolės programas

• Reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus

ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos

klausimais susijusias procedūras

• 2004 m. balandžio 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos

• Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 su pataisymais, nustatantis maisto produktų

mikrobiologinius kriterijus (žr. skirsnį Mikrobiologiniai kriterijai)

• Gairės, kaip kurti Bendrijos geros praktikos vadovus, parengtos bendradarbiaujant su

valstybėmis narėmis.

• Vadovų dokumentai, kaip įgyvendinti tam tikras reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto

produktų higienos nuostatas

• 2004 m. balandžio 29 d. reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės

kilmės maisto produktų higienos reikalavimus

• Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005, nustatantis įgyvendinimo priemones, pavyzdžiui,

nuostatas dėl maisto grandinės informacijos, pripažintų jūrinių biotoksinų tyrimų, veteri-

narijos sertifi katų formas tam tikriems gyvūninės kilmės maisto produktams ir nukrypti

leidžiančias nuostatas tradiciniams maisto produktams

• Vadovų dokumentai, kaip įgyvendinti tam tikras Reglamento (EB) Nr. 853/2004 dėl gyvūninės

kilmės maisto produktų higienos reikalavimų nuostatų

• 2004 m. balandžio 29 d. reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės

kilmės maisto produktų, skirtų vartoti žmonėms, ofi cialios kontrolės taisykles

24

• Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl ofi cialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti,

kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų

sveikatos ir gerovės taisyklių

• 2002 m. gruodžio 16 d. direktyva Nr. 2002/99/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles,

reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą,

paskirstymą ir importą

• 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1069/2009, kuriuo nus-

tatomos šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Re-

glamentas (EB)Nr. 1774/2002

• 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 183/2005, nustatantis

pašarų higienos reikalavimus

• 2002 m. spalio 3 d. reglamentas Nr. 1174/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės

kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms

• OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodeksas

http://www.oie.int/eng/normes/guide%20to%20OIE%20intl%20standards%20v6.pdf• Zoonozės: DEFRA salmonelių kontrolės praktinio kodekso (http://www.defra.gov.uk/ani-

malh/diseases/zoonoses/salmonella-cop.htm) reglamentas (EB)

• Užtikrintos vištienos gamybos schemos (ACP) standartai, taikomi naminiams paukščiams:

(http://www.redtractor.org.uk/site/REDT/Templates/generalStandarts.aspx?pageid=28)

• „Belplume“ (http://www.belplume.be)

• IKB vištos (https://bedrijfsnet.pve.agro.nl/pls/pbs/bntwpve.bnt2_menutree_bdr.

popupwindow?p_mode=view&p_cnr_id=30772&p_site_id=&p_corner_id=&p_item_

id=&p_pfe_id=5)

• QS sistema (http://www.q-s.info/Fleisch.97.0.html)

• 2005 m. ispaniškas geros higienos praktikos vadovas, siekiant kontroliuoti salmonelių

paplitimą ir atsiradimą Gallus gallus rūšies naminių paukščių, auginamų mėsai, paukštynuose

(tarp broilerių): GUIA DE BUENAS PRÁCTICAS DE HIGIENE PARA EL CONTROL Y LA PREVEN-

CIÓN DE SALMONELLA ZOONÓTICA EN EXPLOTACIONES AVÍCOLAS DE PRODUCCIÓN DE

CARNE DE POLLO

http://www.mapa.es/es/ganaderia/pags/practicas/practicas.htm

KODEKSAS: MĖSOS HIGIENOS PRAKTIKOS KODEKSAS (CAC/RCP 58-2005):

//ftp.fao.org/codex/Publications/Booklets/Animal/Animal_Food_Prod_EN.pdf

25

II priedas. Laboratorijos

1. Licenciją turinčios laboratorijos

Pagal reglamento Nr. 2160/03 12 straipsnį, laboratorijos, dalyvaujančios kontrolės programose ir

tiriančios paukštyne paimtus mėginius, kad nustatytų zoonozių sukėlėjus, turi

– turėti valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą licenciją;

– būti registruotos trečiosios šalies akreditacinės institucijos pagal EN /ISO 17025:2002;

– dalyvauti atliekant tarplaboratorinius testus, kuriuos koordinuoja ir prižiūri nacionalinė

įgaliotoji laboratorija.

Maisto (skerdyklų) analizės turėtų būti atliekamos laikantis nuostatų, išdėstytų reglamento

(EB) Nr. 2073/2005 5 straipsnyje, su pakeitimais.

Kitos laboratorijos negali ofi cialiai tirti dėl Salmonelių ir kampilobakterijų buvimo.

III priedas. Apibrėžimai

1. Biologinio saugumo priemonės – tai priemonės, kuriomis įgyvendinami higienos standartai

visuose gamybos lygmenyse, kad būtų apsisaugota nuo nepageidaujamų organizmų, įskaitant

paukštidės kenkėjus ir mikroorganizmus, patekimo, taip pat norint valdyti gyvūnų sveikatą,

įskaitant gyvų naminių paukščių ir paukštienos mikrobiologinę būklę. Kaip apibūdinta šiame va-

dove, priemonės įgyvendinamos siekiant vištas, auginamas mėsai, ir paukštieną apsaugoti nuo

salmonelių užkrato, paplitimo ir taršos.

2. Paukštynas – tai gali būti viena arba daugiau paukštidžių. Paukštynas (arba ūkio subjektas) –

tai kai vienoje teritorijoje per,pagrindinį įėjimą/ išėjimą, galima patekti į vieną ar kelias paukštides.

Skyrius yra teritorijos dalis, kuri nuo kitų skyrių (skyrius gali veikti viename ar keliuose pastatuose)

gali būti izoliuota naudojant tarpines biologinio saugumo priemones.

3. Dezo kilimėliai – į dezo kilimėlius pilamos patvirtintos dezinfekavimo medžiagos; geriausia

statyti dvi tokias voneles, vieną prieškambario išorėje, o dar vieną prie pat įėjimo į paukštidę. Gali

būti naudojama kaip vienintelis barjeras, bet geriau naudoti su peržengiamu higieniniu barjeru,

taip pat paisyti nuorodos prieškambaryje persiauti batus.

4. Sanitarinė priemonė – tai antiseptinis skystis ar gelis, naudotinas nusiplovus rankas, jo

sudėtyje gali būti alkoholio ar kitų dezinfekuojančių sudedamųjų dalių.

5. Prieškambaris, higieninis barjeras – apibūdinimas ir vieta: vieną jų skiriamą zoną galima

apibūdinti kaip „švarią“ ar „paukštidės dalį“, o antrą skiriamą zoną – kaip „nešvarią“ ar „paukštidės

išorėje“. Šias zonas atskiria aiški skiriamoji linija, pavyzdžiui, fi zinis barjeras arba linija, nupiešta ant

paukštidės grindų. Reikia duoti kitus batus, kurie turi būti avimi bent švarioje zonoje. Prieškambaris

visada turi būti švarus, jį reikia reguliariai dezinfekuoti. Geriausia, kai ties įėjimu į objektą ir patal-

pas įrengiami atskiri persirengimo kambariai batams persiauti ir kombinezonams/ darbiniams

26

drabužiams apsivilkti.

6. Dezinfekcija, chemikalai – chemikalai, skirti dezinfekuoti, kuriuos patvirtino kompetentinga

institucija, ji gali duoti patvirtintų dezinfekavimo medžiagų ir tinkamų koncentracijų, galinčių

naikinti salmoneles, sąrašą.

7. Senas kraikas – panaudotas kraikas, likęs po pulko išvežimo.

8. Pulkas – tai visi tos pačios sveikatos būklės, laikomi tose pačiose patalpose arba aptvare ir

sudarantys vieną epidemiologinį vienetą naminiai paukščiai: jei paukščiai laikomi patalpoje, ter-

minas apima paukščius, laikomus toje pačioje erdvėje, paprastai paukštidėje.

9. Skerdena – išdarinėtas paukščio kūnas (visas paukščio kūnas, nuleistas kraujas, nupeštas ir

išdarinėtas).

10. Higienogramos – tai ant paviršiaus esančių bakterijų skaičiavimas, naudojamas valymo ir

dezinfekavimo darbų, atliekamų tuščioje paukštidėje per tuščiąjį laikotarpį, rezultatų stebėsenai.

11. Tuštieji laikotarpiai – tai laikotarpis tarp užauginto pulko išvežimo ir naujo pulko atvežimo į

ta pačią paukštidę.

12. Betonuota aikštelė – paukštidės išorėje esantis kietas paviršius, dažnai padengtas betonu.

27

IV SKYRIUS. VADOVO PATIKRINIMO AKTAS-KLAUSIMYNAS

A. BIOLOGINIO SAUGUMO PRIEMONĖS

1.1.1

PAUKŠTYNAS

Ar paukštidė yra atokiai nuo kito gyvojo inventoriaus ir taršos šaltinių?

1.1.2 PAUKŠTYNO TERITORIJA (OBJEKTAS)

Ar yra paukštyno teritorijos planas?

Ar patekimas į paukštyno teritoriją kontroliuojamas?

Ar paukštyno teritorijos perimetras aiškiai pažymėtas?

Ar visa paukštyno teritorija aptverta?

Ar įrengtas specialus įėjimo į paukštyną punktas?

Ar lankytojų automobilių aikštelė yra greta įėjimo į paukštyno teritoriją, ar ji lengvai valoma?

Ar vidiniai keliai padengti kieta danga, kurią lengva valyti?

Ar paukštyno teritorijoje yra kitų paukštidžių?

Ar prie įėjimo yra speciali patalpa drabužiams persivilkti, batams persiauti ir rankoms nusiplauti?

1.1.3 PASTATAI

Ar pastatai tvirti ir ar juos lengva valyti?

Ar užtikrinta apsauga nuo laukinių paukščių ir parazitų?

Ar išorinės zonos valomos ir tvarkomos, ar jose nelaikomos įvairios medžiagos?

Ar įėjimai laikomi uždaryti ir užrakinti?

Ar paukštidėje įrengtas švarus persirengimo kambarys, kuriame darbuotojai ir lankytojai, prieš įeidami į paukštidę ir iš jos išeidami, gali nusiplauti, dezinfekuoti rankas, persivilkti drabužius, persiauti batus?

Ar standartai, taikomi pagalbinėms patalpoms, panašūs į taikomus paukštidėse?

1.1.4 BIOLOGINIO SAUGUMO PROCEDŪROS PAUKŠTYNO TERITORIJOJE IR TIES ĮĖJIMU Į PAUKŠTIDĘ

Ar prieš įeidami į paukštyno teritoriją bei bet kurią paukštidę, iš jų išeidami darbuotojai ir lankytojai gali apsivilkti kombinezonus bei persiauti batus?

Ar lankytojams ir darbuotojams įrengtas bent dvigubas dezo kilimėlių bar-jeras ir kambarys drabužiams persivilkti/ avalynei persiauti?

Ar visi lankytojai ir darbuotojai nuolat naudoja dezo kilimėlius arba per-siauna batus?

Ar švari ir užteršta zonos aiškiai atskirtos, pavyzdžiui, fi ziniu barjeru?

Ar į dezo kilimėlius pilamos patvirtintos ir veiksmingos dezinfekavimo medžiagos?

Ar dezo kilimėliai keičiami arba papildomi laikantis gamintojo instrukcijų?

28

1.1.5

ĮRANGA

Ar įranga dalijamasi?

Jei taip, ar yra sąlygos plauti ir dezinfekuoti įrangą, kuria dalijamasi?

1.2

KRAIKO TIEKIMAS IR IŠMETIMAS

Ar kraikas gaunamas iš patikimo šaltinio ir yra neužterštas? Ar kraikas visada laikomas ant padėklų ir yra uždengtas nuo vandens, paukščių ir parazitų apsaugančia danga?

Werden beschädigte Ballen und Alteinstreu ordnungsgemäß entfernt und entsorgt?

Ar pažeistos prekės ir senas kraikas tinkamai pašalinami bei utilizuojami?

1.3

PARAZITŲ, LAUKINIŲ GYVŪNŲ IR VABZDŽIŲ KONTROLĖ

Ar pastatai apsaugoti, kad nepatektų laukiniai paukščiai, graužikai, plėšrūnai ir taršą pernešantys vabalai?

Ar matyti pabirusių lesalų?

Ar yra planinė masalų ir spąstų dėliojimo pastatuose bei paukštyno teritori-joje programa?

Ar vykdoma veiksminga kenkėjų kontrolė, ar yra įrašai apie naudotus pesticidus?

Ar už kenkėjų kontrolę atsakingas darbuotojas tinkamai išmokytas?

1.4

NAMINIAI GYVŪNAI PAUKŠTYNO TERITORIJOJE

Ar naminiai gyvūnai ir kiti gyvūnai yra laikomi paukštyno teritorijoje?

Ar paukštyno teritorijoje laikomi sarginiai šunys?,

Ar sarginiai šunys gali patekti į pastatus?

1.5 LESALŲ IR VANDENS TIEKIMAS

Ar lesalų tiekėjas dirba pagal atitinkamus praktikos kodeksus ir (arba) vadovus?

Ar lesalų tiekėjas kontroliuoja salmoneles ir ar salmonelių stebėjimo rezul-tatai pateikiami?

Ar lesalams transportuoti yra paskirtos atskiros transporto priemonės?

Ar transporto priemonės kruopščiai valomos ir dezinfekuojamos, prieš pristatant paruoštą lesalą?

Ar laikomasi gerai dokumentuotos higienos programos transporto priemonėms, vežančioms lesalus?

Ar naudojami įmaišomieji neskaldyti grūdai?

Ar įmaišomieji neskaldyti grūdai apdoroti rūgštimi ar karščiu pagal naciona-linius įstatymus?

Ar imami kiekvienos atvežtos lesalų partijos mėginiai, ar jie išsaugomi?

Ar lesalams iškrauti naudojami nauji dulkių surinkimo maišai?

Ar lesalai saugomi uždaruose aruoduose, bunkeriuose arba sandariose pakuotėse?

29

Ar laikymo vietose nėra matoma paukščių ir graužikų?

Ar išbyrėjęs lesalas ir jo likučiai išvalomi bei pašalinami?

Ar geriamasis vanduo tiekiamas iš kontroliuojamų miesto tinklų?

Ar prieš naudojant ir bent kartą per metus tiriama vandens bakteriologinė kokybė?

Ar vanduo ne iš miesto tinklų prieš naudojant dezinfekuojamas, chloruoja-mas ar apšvitinamas UV spinduliais?

1.6

KRITUSIŲ IR BROKUOTŲ PAUKŠČIŲ UTILIZAVIMAS

Ar pulkai tikrinami kasdien?

Ar kritę ar išbrokuoti paukščiai išmetami ir laikomi uždarame, sandariame, nuo kenkėjų apsaugotame konteineryje?

Ar skerdenos išmetamos pagal reglamentą Nr. 1774/2002 (anuliuotą regla-mento Nr. 1069/2009, įsigaliosiantį nuo 2011 m. kovo 4 d.)?

Ar sandėlių patalpos/ įranga, skirta kritusiems paukščiams, kruopščiai valoma ir dezinfekuojama prieš patenkant naujiems paukščiams?

Ar po nugaišusių paukščių tvarkymo plaunamos rankos?

Ar tvarkant kritusius paukščius mūvimos vienkartinės pirštinės?

1. 7

VIENADIENIAI VIŠČIUKAI

Ar peryklose, iš kurių gaunami vienadieniai viščiukai, laikomasi atitinkamų teisės aktų reikalavimų dėl salmonelių stebėsenos?

Ar vienadieniai viščiukai transportuojami švariose bei tinkamai dezinfekuo-tose transporto priemonėse, dėžėse ir (arba) narvuose?

2. VALDYMAS

2.1.1

PAUKŠTYNO VALDYMAS

Ar paukštynas valdomas principu „viskas pilna – viskas tuščia“, tinkamai taikant priemones judant iš vienos paukštidės į kitą?

Ar biologinio saugumo priemonės, tokios kaip tuščiasis periodas yra taiko-mas tarp pulkų ciklų ?

Ar objektai, kuriuose laikomos įvairaus amžiaus vištos, valdomi taip, kad kiekvienoje biologinio saugumo zonoje numatomas tuščiasis periodas, tarp pulkų ciklų ?

2.1.2 DARBUOTOJAI IR LANKYTOJAI

Ar paukštyne visiems darbuotojams duodami darbiniai drabužiai ir batai, ar jie valomi?

Ar visi drabužiai plaunami ar išmetami prasidėjus naujo pulko užvežimui ir auginimui ?

Ar yra įrengta barjerinė biologinio saugumo sistema arba dezo kilimėliai prie įėjimo į paukštidę (-es)?

Ar švari ir užteršta zonos aiškiai atskirtos, pavyzdžiui, fi ziniu barjeru?

Ar į dezo kilimėlius pilamos patvirtintos ir veiksmingos dezinfekavimo medžiagos?

30

Ar paukštidėje esančiose rankų plovimo patalpose ir tualetuose yra kriauklės, muilo ar sanitarinių priemonių?

Ar visi darbuotojai ir lankytojai informuoti, kad turi nusiplauti rankas, prieš įeidami į paukštides ir iš jų išeidami?

Ar yra parengta lankytojų knyga, kurioje lankytojai galėtų užrašyti datą, atvykimo/ išvykimo laiką, vardą ir pavardę, įmonės pavadinimą, apsilanky-mo tikslą ir paskutinio kontakto su naminiais paukščiais datą?

Ar akivaizdžiai stengiamasi sužinoti, ar lankytojai iš užsienio šalių neturėjo kon-takto su naminiais paukščiais per pastarąsias 48 valandas – ar to teiraujamasi?

2.1.3

TRANSPORTO PRIEMONĖS

Ar ribojamas besilankančių transporto priemonių skaičius?

Ar dezinfekavimo priemonėmis purškiami ratai ir kitos užterštos dalys?

2.1.4

ĮPRASTI DARBAI IR MOKYMAS

Ar darbuotojai tinkamai išmokyti apie biologininio saugumo ir higienos priemones?

3. STEBĖSENA, IMANT MĖGINIUS IR TIRIANT

3.1 MĖGINIŲ ĖMIMAS IR TYRIMAS DĖL SALMONELIŲ

3.1.1.1

VIENADIENIŲ VIŠČIUKŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS: SAVANORIŠKAS

Ar savanoriškai tikrinami į paukštyną atvykstantys vienos dienos viščiukai?

Ar mėginiai imami tinkamai, išvengiant kryžminės taršos?

3.1.1.2 PRIVALOMAS BROILERIŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS

3.1.1.2.1

MĖGINIŲ ĖMIMO LAIKAS

Ar paukščių mėginiai imami per 3 savaites iki skerdimo?

Ar prieš skerdžiant buvo gauti tyrimų rezultatai?

3.1.1.2.2

MĖGINIŲ ĖMIMO PROCEDŪRA

Ar vienam pulkui naudojamos bent 2 poros drėgmę sugeriančių antbačių = 4 vienai paukštidei?

Ar drėgmę sugeriantys antbačiai avimi ant sterilių, drėgmei atsparių batų?

Ar batai apsiaunami perėjus per dezo kilimėlius?

Ar mėginiai imami perėjus visą paukštidės ilgį ir apsilankius visuose posky-riuose (žengus mažiausiai 100 žingsnių)?

Ar pavyzdžiai imami prieš papildant pakrato?

Ar drėgmę sugeriantys antbačiai į laboratoriją siunčiamos sterilioje pakuotėje ir kuo greičiau?

3.1.1.3

MĖGINIŲ ĖMIMAS RETINANT IR IŠVEŽANT: SAVANORIŠKAS

Ar retinant ir išvežant pasirūpinama, kad broilerių pulkai, kuriuose nebuvo rasta S., nebūtų užkrėsti, pavyzdžiui:

per užkrėstą gaudymo įrangą, dėžes ir konteinerius?

Ar imant mėginius nuo paviršių naudojami dideli medžiaginiai tamponai? Ar pasirinktinai imami mėginiai nuo transportavimo sunkvežimių?

Ar laborantui ir veterinarijos gydytojui pranešama iš anksto?

31

3.1.1.4

MĖGINIŲ ĖMIMAS PO VALYMO IR DEZINFEKAVIMO: LABAI REKOMENDUOTINAS APTIKUS S. PULKAI, KURIŲ REZULTATAI TEIGIAMI

Ar aptikus pulką, užkrėstą S., paukštidė yra kruopščiai išvalyta ir dezinfekuota?

Ar po valymo ir dezinfekavimo tinkamai imami mėginiai?

Ar paukštidė vėl dezinfekuojama, jei po dezinfekavimo paimti mėginiai buvo teigiami?

Ar paimta bent 10 vienos mėginių kategorijos nuopjovų mėginių?

Ar nuopjovų mėginiai iš karto patalpinami į iš anksto prisotintą terpę ir tikrinami paėmimo dieną?

Ar nukenksminimo standartams stebėti naudojamos higienogramos?

3.1.1.5 LESALŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS: SAVANORIŠKAS

Ar lesalų tiekėjas savo vietoje įgyvendina ir laikosi procedūrų, pagrįstų lesalams skirtu RVASVT?

Ar procedūros taip pat apima salmonelių kontrolę pagal ES reglamentus?

Jei imami atvežamų lesalų mėginiai, ar jie laikomi taip, kad tiktų naudoti vėliau?

Ar mėginiai imami tinkamu būdu, iš kelių vietų, pageidautina dalyvaujant abiem šalims?

Ar mėginio (pageidautina iš ant lesalus vežusio sunkvežimio pagrindo susikaupusių dulkių) svoris 400 g?

3.1.2

MĖGINIŲ SIUNTIMAS

Ar į laboratoriją mėginiai patenka per 48 valandas nuo mėginių paėmimo?

4.

VALYMAS IR DEZINFEKAVIMAS

Ar laikomasi gamintojo instrukcijų dėl dezinfekavimo medžiagų ir valomųjų chemikalų naudojimo?

4.1

1 ETAPAS: ĮRANGOS NUĖMIMAS IR SAUSAS VALYMAS

Ar visi dideli organiniai nešvarumai pašalinti prieš dezinfekavimą?

Ar, aptikę vabalų, purškiate iškart po išvežimo ir prieš atvėstant paukštidei bei vėl nupurškiate po dezinfekavimo ir išdžiovinimo?

Ar tinkamai skiedžiate dezinfekavimo priemones, kad jos naikintų salmoneles?

Ar pašalinate likusį lesalą ir galimą nuimti įrangą?

Ar nupučiate dulkes?

Ar visą kraiką pašalinate ir iš išorinių zonų?

Ar, aptikę užkrėstų pulkų, nepamirštate nuplauti ar nupūsti tuščių lesalo aruodų?

Ar krovinius uždengiate, prieš juos transportuodami iš objekto, kad išvengtumėte taršos?

Ar rūpinatės, kad aruoduose neliktų drėgmės, kai bus pristatyta kita lesalų partija?

32

4.2 2 ETAPAS: VANDUO

4.2.1

GERIAMOJO VANDENS SISTEMA

Ar per laikotarpį nuo vieno pulko iki kito veikia geriamojo vandens valymo sistema?

Ar, aptikus taršą, kruopščiai dezinfekuojama vandens sistema?

4.2.2

LESINIMO SISTEMA

Ar visa paukštidė, įskaitant lesinimo sistemas (maišymo vietoje, aruodus), buvo išvalytas ir dezinfekuota?

4.3 3 ETAPAS: PASTATŲ IR ĮRANGOS VALYMAS BEI DEZINFEKAVIMAS

4.3.1 Ar paviršiai suvilgomi valikliu ir paliekami mirkti, kai to reikia?

4.3.1.1 Ar nupurškiamos visos oro įleidimo angos, nuosėdos aplink ventiliatorius ir krovimo vietas?

4.3.1.2 Ar aruodų apačia švariai nuplaunama?

4.3.2

PLOVIMAS

Ar visi paviršiai, įleidimo angos, girdyklos ir kita įranga, tarp jų pagalbiniai pastatai, sanitariškai apdorojami?

Ar visos oro įleidimo angos, ventiliatorių korpusai, pertvaros, lesyklos ir girdyklos bei kita įranga, įskaitant laikinai nuimtą paukštidėje, yra regimai švarūs?

Ar nusimanantis ir atsakingas darbuotojas patikrins, kaip išvalyta, ir užtikrins, kad netinkamai išvalytos vietos bus pakartotinai valomos, kur reikia?

4.4

4 ETAPAS: PRIEŽIŪRA IR TAISYMAS

Ar patikrintos visos išvalytos zonos, grindys, sienos, įranga, ar juose nėra taisytinų vietų, įtrūkių ir kitų defektų?

Ar po plovimo paviršiai paliekami išdžiūti?

4.5 5 ETAPAS: DEZINFEKAVIMAS

Ar objektas visada dezinfekuojamas per laikotarpį nuo vieno pulko iki kito?

Ar dezinfekuojami ir lesalų vamzdžiai bei lesalų tiekimo sistemos?

Ar lesyklos ir girdyklos lieka tuščios, kol baigiama dezinfekuoti?

Ar naudojamos tik patvirtintos dezinfekavimo priemonės ir tik toks jų kiekis, kokį nurodė gamintojas?

Ar užtikrinate, kad nuimta įranga pakartotinai neužkrės dezinfekuotos paukštidės?

Ar dezinfekuojanti priemonė purškiama pakankamos galios varikliniu purkštuvu, kuris dezinfekavimo priemonę aukštu slėgiu purškia iki soties taško?

Ar, kad gerai sudrėktų, tirpalu lygiai padengiami visi nuvalyti paviršiai?

Ar apipurškiamas stogo kraigas, o tada purškiama žemyn – padengiamos sienos ir grindys?

33

Ar užtikrinama, kad išvalomos ir dezinfekuojamos visos oro įleidimo ir išleidimo angos, kad jos nepaliekamos uždarytos dezinfekavimo metu?

Ar po dezinfekavimo uždaromos visos durys, prie įėjimų padedamos dezo kilimėliai?

Ar, kilus problemai dėl vabzdžių, po dezinfekavimo ir išdžiovinimo grindys bei sienos nupurškiamos insekticidu?

Ar tinkamai kontroliuojami parazitai, musės ir kiti vabzdžiai?

4.6 6 ETAPAS: GARINIMAS

Ar naudojamas garinimas?

B. GYVŲ PAUKŠČIŲ GAUDYMAS, KROVIMAS IR TRANSPORTAVIMAS

1. IŠVEŽIMAS: HIGIENOS INSTRUKCIJOS, TAIKOMOS GAUDANT IR KRAUNANT

Ar skerdykla/ vežėjas ir ūkininkas susitaria dėl transportavimo laiko, kad būtų galima imtis tinkamos programos ir nebeduoti lesalo?

1.0 Ar gaudymo ir krovimo darbus atlieka licenciją turinti įmonė arba tinkamai išmokyti paukštyno darbuotojai?

1.1 Ar dėvimi švarūs darbiniai drabužiai ir imamasi biologinio saugumo priemonių (1.1.4)?

1.2 Ar, prieš imdamiesi gaudymo ir krovimo darbų, darbuotojai rankas ištrynė sanitarine priemone?

Jei mūvimos pirštinės, ar prieš naudojant jos buvo tinkamai nuvalytos ir dezinfekuotos, o gal naudojamos naujos?

2. GYVŲ PAUKŠČIŲ TRANSPORTAVIMAS

2.0

Ar naminius paukščius veža įgaliotas/ licenciją turintis vežėjas?

Ar prieš gaudant ir kraunant transportavimo dėžės bei konteineriai buvo išvalyti ir dezinfekuoti?

2.1 Ar naminiai paukščiai į skerdyklą vežami tiesiai, neužsukant į kitus paukštynus?

2.2 Ar sunkvežimių vairuotojams suteikta pagrindinė informacija apie asmeninę higieną, ar jie suvokia, kad infekcija gali patekti, pavyzdžiui, ant rankų?

2.3 Ar transporto priemonės ir transportavimo dėžės buvo išvalytos ir kruopščiai dezinfekuotos tinkama dezinfekavimo priemone, iškrovus krovinį, prieš išvykstant iš skerdyklos ir atvykus į broilerių paukštidę?

Ar naudojamos patvirtintos dezinfekavimo priemonės, ar jos skiedžiamos taip, kad naikintų salmoneles?

C. ĮRAŠŲ SAUGOJIMAS, DUOMENŲ PERDAVIMAS IR RYŠIAI

1. ĮRAŠAI

Ar gauti į pulką/ paukštidę patekusių paukščių skaičiai?

Ar stebimi pulke/ paukštidėje per dieną nugaišusių paukščių skaičiai?

Ar saugomi įrašai apie apsilankymus?

34

Ar saugomi įrašai apie veterinaro nustatytas diagnozes, paskirtą gydymą ir vaistus?

Ar saugomi įrašai apie pulkų kilmę?

Ar turimi įrašai apie datas, pulkų identifi kavimą ir tyrimų dėl salmonelių rezultatus?

Ar saugomi įrašai apie lesalų/ žaliavinių medžiagų kilmę?

Ar saugomi įrašai apie vandens apdorojimą sanitarinėmis priemonėmis?

Ar stebima dezo kilimėliai priežiūra?

Ar stebima darbinių drabužių švara?

Ar sekami kokybės kontrolės pagal nurodytą protokolą rezultatai?

Ar stebimas dezinfekavimo programos įgyvendinimas?

Ar stebimas vabzdžių kontrolės programos įgyvendinimas?

Ar stebimas graužikų kontrolės programos įgyvendinimas?

Ar saugomi įrašai, kada ir kiek į skerdyklą pristatyta naminių paukščių?

2.

ĮRAŠŲ SAUGOJIMAS, DUOMENŲ PERDAVIMAS IR RYŠIAI

Ar visi reikalingi įrašai saugomi 3 metus arba vadovaujantis nacionaliniais įstatymais?

Ar įrašus saugojate saugioje vietoje, kur jų negalėtų paveikti ir jie liktų nepažeisti?

Ar įrašai rūšiuojami ir kataloguojami, kad juos būtų paprasta skaityti?

3. IŠORINIAI RYŠIAI

Ar su tiekėjais ir klientais dalijatės informacija apie tyrimų ir

Kommunizieren Sie Risiken für die Lebensmittelsicherheit und Test- und Überwachungsprogramme an andere an der Lebensmittelkette Beteiligte?

Ar maisto saugai kylančius pavojus, tyrimų ir stebėsenos programas aptariate su kitais maisto grandinės nariais?