-
Turistinė vertė
176
Aplinka
Labai galinga versmė, trykšta iš po didelių akmenų ir už apie 6–7 m įteka į Bebrynės upelį. Akmenys ir visa vaga iki upelio padengti geltonomis geležies nuosėdomis. Aplink šaltinį plyti pievos, reti daržai. Artimiausia gražiai prižiūrima sodyba yra už 100 m nuo šaltinio ištakų.
Dabartinė būklė, kaptažas
Kaptažo įrenginių nėra. Versmė trykšta iš po didelių akmenų, Bebrynės upelio kairiajame šlaitelyje. Pro-taka nuklota geležingomis nuosėdomis. Priėjimas prie šaltinio nuo labai gražiai tvarkomos sodybos, pievos pakraštyje po didingais klevais.
Vandens fizikinės savybės
Vanduo šaltas (temperatū-ra – 7,2 °C), bekvapis, skonis būdingas vandeniui, turin-čiam daug geležies. Ištirpu-sio deguonies – 0,49 mg/l, pH = 7,47; Eh = -83 mV; SEL = 594 µS/cm. Vanduo pasižymi redukcine aplinka (rH = 11,6).
Sinonimai
Sabalunkų šaltinis
Koordinatės
LKS: 635155; 6161900
Adresas
Zarasų r. sav. Salako sen., Sabalunkų k., Gražutės regioninis parkas, valstybės saugomas gamtos paveldo objektas
Rudoji versmelė
-
177
Aprašė:
A. Linčius, 1989–1990; R. Pūslytė, 2009; P. Gedžiūnas; K. Kadūnas, Z. Zanevskij, 2012
Tipas
Kylantis, kontaktinis (?)
Režimas
Nuolatinio veikimo
Vandeningumas
Vidutinio vandeningumo, reikšmingas šaltinis (debitas – 2,21 l/s)
Vandens tipas
Kalcio, magnio hidrokarbonatinis
Tautosakinės, kraštotyrinės, istorinės žinios
Teka į rytus. Netoli Rudosios versmelės gyvenanti S. Žąsinienė (78 m., Sabalunkose) tvirtina, kad šaltinio vanduo tikrai esąs „daktarų pripažintas sveikas vanduo“. Tačiau Z. Vapšytė (82 m., Sabalunkose) teigia, kad Rudosios versmelės vanduo esąs pernelyg rūdingas ir kad prieškaryje žmonės vandenį semdavosi ir naudojo gydymo tikslais iš kitos versmės, kuri tryško netoli Vapšių sodybos, lauke, maždaug už 0,13 km į šiaurės vakarus nuo Rudosios versmelės. „Menu, bobas samiasi, sako: Oi, sveika, oi, akim labai sveika“.
„Salake kalbama, kad kas visas prieš saulės tekėjimą ryte, niekam nematant, nusiprausia Rudosios versmelės van-deniu, tas atjaunėjąs“ (Vaitkevičius, 2006).
Už kelių metrų nuo šaltinio ištakos prieš daugelį metų ko-lūkis buvo išsikasęs stačiakampišką duobę, kad ją semtų šaltinio vanduo. Joje įtaisytoje medinėje dėžėje tada buvo šaldomas į bidonus supilstytas pienas. Šaltinis laikomas ir gydomuoju. Prieš 50 metų. Salake gyvenęs gydytojas Belkinas tik iš jo gėrė vandenį (Linčius, 1989–1990).
Vandens cheminės savybės
Vanduo gėlas, turi daug mineralinių medžiagų (574 mg/l). Kietas (lengvai pašalinamas kietumas). Vandenyje didelis kiekis (2,1 mg/l) geležies, mažai ištirpusio deguonies.
Cheminės sudėties formulė (ekv/%)
Nustatomo komponento pavadinimas
Nustatyta vertė
mg/l mg-ekv/l ekv. proc.
Ištirpusių mineralinių medžiagų suma 574
Sausoji liekana 180 °C 336
Bendrasis kietumas 6,91
Karbonatinis kietumas 6,82
Nekarbonatinis kietumas 0,09
Anijonai:
Chloridai, Cl– 15 0,42 5,62
Sulfatai, SO42– 10 0,21 2,81
Hidrokarbonatai, HCO3– 416 6,82 91,30
Nitritai, NO2– < 0,02 0,00 0,00
Nitratai, NO3– 1,20 0,02 0,27
Katijonai:
Natris, Na+ 9,50 0,41 5,57
Kalis, K+ 1,40 0,04 0,54
Kalcis, Ca2+ 94 4,69 63,72
Magnis, Mg2+ 27 2,22 30,16
Amoniakas, NH4+ < 0,03 0,00 0,00
Kitos analitės:
pH, pH vienetai 20 °C 7,33
Permanganato skaičius, mg O/l 1,70
Bendroji geležis, mg/l 2,10
Savitasis elektros laidis, µS/cm 546