Turistinė vertė

176

Aplinka

Labai galinga versmė, trykšta iš po didelių akmenų ir už apie 6–7  m įteka į Bebrynės upelį. Akmenys ir visa vaga iki upelio padengti geltonomis geležies nuosėdomis. Aplink šaltinį plyti pievos, reti daržai. Artimiausia gražiai prižiūrima sodyba yra už 100 m nuo šaltinio ištakų.

Dabartinė būklė, kaptažas

Kaptažo įrenginių nėra. Versmė trykšta iš po didelių akmenų, Bebrynės upelio kairiajame šlaitelyje. Pro-taka nuklota geležingomis nuosėdomis. Priėjimas prie šaltinio nuo labai gražiai tvarkomos sodybos, pievos pakraštyje po didingais klevais.

Vandens fizikinės savybės

Vanduo šaltas (temperatū-ra – 7,2 °C), bekvapis, skonis būdingas vandeniui, turin-čiam daug geležies. Ištirpu-sio deguonies  – 0,49  mg/l, pH  =  7,47; Eh  =  -83  mV; SEL  =  594  µS/cm. Vanduo pasižymi redukcine aplinka (rH = 11,6).

Sinonimai

Sabalunkų šaltinis

Koordinatės

LKS: 635155; 6161900

Adresas

Zarasų r. sav. Salako sen., Sabalunkų k., Gražutės regioninis parkas, valstybės saugomas gamtos paveldo objektas

Rudoji versmelė

177

Aprašė:

A. Linčius, 1989–1990; R. Pūslytė, 2009; P. Gedžiūnas; K. Kadūnas, Z. Zanevskij, 2012

Tipas

Kylantis, kontaktinis (?)

Režimas

Nuolatinio veikimo

Vandeningumas

Vidutinio vandeningumo, reikšmingas šaltinis (debitas – 2,21 l/s)

Vandens tipas

Kalcio, magnio hidrokarbonatinis

Tautosakinės, kraštotyrinės, istorinės žinios

Teka į rytus. Netoli Rudosios versmelės gyvenanti S. Žąsinienė (78 m., Sabalunkose) tvirtina, kad šaltinio vanduo tikrai esąs „daktarų pripažintas sveikas vanduo“. Tačiau Z. Vapšytė (82 m., Sabalunkose) teigia, kad Rudosios versmelės vanduo esąs pernelyg rūdingas ir kad prieškaryje žmonės vandenį semdavosi ir naudojo gydymo tikslais iš kitos versmės, kuri tryško netoli Vapšių sodybos, lauke, maždaug už 0,13 km į šiaurės vakarus nuo Rudosios versmelės. „Menu, bobas samiasi, sako: Oi, sveika, oi, akim labai sveika“.

„Salake kalbama, kad kas visas prieš saulės tekėjimą ryte, niekam nematant, nusiprausia Rudosios versmelės van-deniu, tas atjaunėjąs“ (Vaitkevičius, 2006).

Už kelių metrų nuo šaltinio ištakos prieš daugelį metų ko-lūkis buvo išsikasęs stačiakampišką duobę, kad ją semtų šaltinio vanduo. Joje įtaisytoje medinėje dėžėje tada buvo šaldomas į bidonus supilstytas pienas. Šaltinis laikomas ir gydomuoju. Prieš 50 metų. Salake gyvenęs gydytojas Belkinas tik iš jo gėrė vandenį (Linčius, 1989–1990).

Vandens cheminės savybės

Vanduo gėlas, turi daug mineralinių medžiagų (574 mg/l). Kietas (lengvai pašalinamas kietumas). Vandenyje didelis kiekis (2,1  mg/l) geležies, mažai ištirpusio deguonies.

Cheminės sudėties formulė (ekv/%)

Nustatomo komponento pavadinimas

Nustatyta vertė

mg/l mg-ekv/l ekv. proc.

Ištirpusių mineralinių medžiagų suma 574

Sausoji liekana 180 °C 336

Bendrasis kietumas 6,91

Karbonatinis kietumas 6,82

Nekarbonatinis kietumas 0,09

Anijonai:

Chloridai, Cl– 15 0,42 5,62

Sulfatai, SO42– 10 0,21 2,81

Hidrokarbonatai, HCO3– 416 6,82 91,30

Nitritai, NO2– < 0,02 0,00 0,00

Nitratai, NO3– 1,20 0,02 0,27

Katijonai:

Natris, Na+ 9,50 0,41 5,57

Kalis, K+ 1,40 0,04 0,54

Kalcis, Ca2+ 94 4,69 63,72

Magnis, Mg2+ 27 2,22 30,16

Amoniakas, NH4+ < 0,03 0,00 0,00

Kitos analitės:

pH, pH vienetai 20 °C 7,33

Permanganato skaičius, mg O/l 1,70

Bendroji geležis, mg/l 2,10

Savitasis elektros laidis, µS/cm 546