________________________________________________________________________________
Praėjusiais metais vykęs Kalėdinis
karnavalas nukėlė į Holivudą
Gruodžio 20 dieną įvykęs Kalėdinis karnava-
las, kurio tema buvo „Hollywood“, sukėlė daug gerų
emocijų. Filmų „premjerai“ visos klasės ruošėsi labai
įnirtingai – norėjo parodyti savo geriausią pasirinkto
filmo interpretaciją. Klasių pasirodymus vertino gar-
binga komisija: gimnazijos direktoriaus pavaduotoja
Gitana Kruopienė, šokių mokytoja Rita Ebienė, a-
lumnė, buvusi mūsų gimnazijos mokinė Patricija Ma-
žeikaitė, dailininkas Arvydas Gudas ir tėvų komiteto
atstovė Ilona Balčiūnaitė. Komisija vertino pasirody-
mus atsižvelgdama į jų originalumą, temos pertei-
kimą, meistriškumą. Filmus galėjo stebėti bet kurio
kino žanro mėgėjai – ir tie, kurie mėgsta komedijas,
ir tie, kuriems patinka leistis fantastikos keliu...
Visą gruodžio mėnesį klasės turėjo sunkią už-
duotį – kuo originaliau ir įdomiau papuošti klasės ka-
bineto duris. Po klasių pasirodymų vedėjai Greta Be-
dalytė (3a) ir Karolis Karka (2c) paskelbė tas klases,
kurios šiais metais duris papuošė gražiausiai ir origi-
naliausiai.
Net dvi savaites gimnazistai rungtyniavo gim-
nazijos „Facebook“ puslapyje, stengdamiesi surinkti
kuo daugiau balsų (patiktukų). Po daug dalinimosi, e-
mocijų, užsiplieskusių dramų balsavimas buvo sus-
tabdytas. I ir II vietas pelnė 4a ir 3b klasės. Durų
papuošimo kūrybiškumą vertino komisija: gimnazi-
jos direktoriaus pavaduotoja Loreta Liukpetrienė,
dailės mokytoja Leonora Stravinskienė, 3d klasės
mokinys Lukas Simsonas bei tėvų klubas. Jie nusp-
rendė apdovanoti 3a klasės kabineto duris.
Renginį vedė gimnazistai
Greta Bedalytė ir Karolis Karka
Po gerai nuteikiančio apdovanojimo sulaukėme
karnavalo komisijos sugrįžimo. Išrinkti vieną geriau-
sią pasirodymą buvo išties sunku, todėl visos klasės
buvo padalintos į 1, 2, 3 ir 4 klasių kategorijas, o ge-
riausias pasirodymas kategorijoje buvo apdovanotas
„Oskaro“ statulėle. Aktoriai taip pat buvo neužmiršti
ir geriausi kategorijoje buvo apdovanoti. Paskelbus
nugalėtojus paaiškėjo, kad šiemet karnavale
„Hollywood“ nugalėjo 2c klasė su filmu „Pakali-
kai“. Ji laimėjo ne tik geriausio filmo 2-ų klasių ka-
tegorijoje prizą, bet ir tėvų įsteigtą specialųjį prizą,
kuris reiškė, kad pasirodymas jiems paliko didžiausią
įspūdį. Šio filmo aktoriai broliai Adomas ir Danielius
Bernotai (2c) taip pat pelnė geriausio aktoriaus apdo-
vanojimą. 1 klasių kategorijoje išskirtinė buvo 1c
klasė ir už sėkmingą filmo „Liūtas karalius“ parodiją
buvo apdovanota statulėle. Geriausios aktorės prizas
atiteko 1b klasės mokinei Vytautei Kuodytei už Ha-
nos Montanos vaidmenį. 3 klasių kategorijoje apdo-
vanota 3d klasė už filmą „Ponia Dautfajė“, o pagrin-
dinis šio filmo aktorius Dovydas Bajelis pelnė geriau-
sio aktoriaus apdovanojimą.
Nukelta į 2 p.
Gimnazijos moksleivių leidinys Leidžiamas nuo 1996 m. Nr. 5 (163). 2020 m. sausis
2
________________________________________________________________________________
4 klasių kategorijoje geriausiai pasirodė 4e
klasė su tradicija tapusiu filmu „Vienas namuose“, o
klasės auklėtoja mokytoja Virginija Tamulionienė už
policininkės vaidmenį buvo įvertinta kaip geriausia
aktorė.
Geriausiu aktoriumi 3 klasių kategorijoje pripažintas 3d
klasės mokinys Dovydas Bajelis (sėdi kairėje)
Karnavalas – puiki galimybė atsiskleisti, kvai-
lioti, daryti tai, kas patinka, parodyti savo kūrybiš-
kumą. Pasirodymas suteikia daug juoko ir laimės, o
iššūkiai repetuojant sustiprina klasę ir duoda patirties.
Šaunu matyti visus motyvuotus ir užsidegusius. Tiki-
mės, kad ši karnavalo tradicija tęsis dar ilgai. Koks
iššūkis klasių laukia kitais metais?
Kristupas Jakubonis
Paulinos Imbrasaitės nuotraukos
Meninio skaitymo konkursas
Sausio 23 d. gimnazijos aktų salėje skambėjo
meniškas žodis, kuris mus nuskraidino į kitą pasaulį. „Išlaisvink žmogų, ir jis pradės kurti. Jis norės pa-
bėgti nuo šio pasaulio tuštumos“, – sakė poetas Justi-
nas Marcinkevičius.
Geriausiai pasisekė gimnazistei Laurai Gaidžiūnaitei,
kuri pateko į regiono etapą, vyksiantį vasario 22 d.
Panevėžyje
Renginys prasidėjo poetine kompozicija „Mes
esame kalnai“ pagal partizano Liongino Baliukevi-
čiaus-Dzūko dienoraštį ir Broniaus Krivicko kūrybą.
Kompozicijos režisierė – teatro mokytoja Asta Simo-
naitė.
Kompozicijoje dalyvavo gimnazistai: Astijus Kurlinskas,
Lukas Simsonas, Kostas Kurliandskas ir Arminta Ast-
rauskaitė
Mokykliniame etape dalyvavo 11 mūsų skai-
tovų: Ieva Mitkutė (1b), Simas Varnauskas (1b), Ga-
bija Gritėnaitė (1b), Rokas Kaziliūnas (1c), Ugnė Če-
kanauskaitė (1d), Martynas Rasikevičius (3c), Ieva
Balčiūnaitė (4b), Martynas Daunys (4c), Laura Gai-
džiūnaitė (4e), Kostas Kurliandskas (4b), Viktorija
Rinkūnaitė (4b). 5 geriausi skaitovai gavo kelialapį į
rajoninį etapą, kuris vyko sausio 30 d. Į jį pateko Ieva
Mitkutė, Ugnė Čekanauskaitė, Laura Gaidžiū-
naitė, Kostas Kurliandskas, Viktorija Rinkūnaitė
ir 4 poetinės kompozicijos atlikėjai.
Rajoniniame etape skaitovams rungtis buvo iš-
ties sunku, nes į Pasvalio krašto muziejų buvo prigu-
žėję mokinių iš viso rajono gimnazijų ir mokyklų. 9–
12 klasių grupėje laimė nusišypsojo mūsų gimnazis-
tei Laurai Gaidžiūnaitei, kuri deklamavo Justino
Marcinkevičiaus eilėraštį „Šypsena gatvėje“. Ji vasa-
rio 22 d. dalyvaus regiono etape Panevėžyje kartu su
kitais gimnazistais – poetinės kompozicijos atlikėjais.
Sveikiname visus ir linkime sėkmės!
Giedrė Rapševičiūtė
Mokytojos Gražvilės Tabokienės nuotraukos
3
________________________________________________________________________________
Gimnazijos muziejus mena ne tik
praeitį, bet parodo ir dabartį...
Dažnai muziejus yra siejamas su įvairiais eks-
ponatais, ilgais jų aprašymais, prašymu laikytis tylos,
nieko neliesti, o nosį paliečia tvyrantis praeities kva-
pas. Tačiau ar iš tikrųjų taip ir yra? Nusprendėme ap-
silankyti atsinaujinusiame mūsų gimnazijos istorijos
muziejuje, kur susitikome su jo vadove, lietuvių kal-
bos ir literatūros mokytoja Regina Grubinskiene.
Visų pirma reikia paminėti, kad 1992 metais
lapkričio 7 d., minint gimnazijos įkūrimo 70-metį,
buvo atidaryta pirmoji muziejaus ekspozicija. Dabar,
atnaujinant muziejų, nebeliko kraštotyros eksponatų
(senų buities daiktų ir pan.), kurie yra perduoti Pas-
valio krašto muziejui arba perkelti į istorijos kabine-
tus. Tad muziejus yra išgrynintas kaip gimnazijos is-
torijos muziejus: čia liko tik tai, kas susiję su mūsų
mokyklos istorija. Taip pat pasikeitė ir muziejaus in-
terjeras. Į muziejų atkeliavo labai sena spinta, me-
nanti mokyklos gyvavimo pradžią. Muziejuje galima
rasti pirmojo direktoriaus kėdę, ant kurios pasėdėti
turi galimybę gimnazijoje viešintys svečiai.
Į muziejų atkeliavo gimnazijos praeitį menanti spinta
Muziejus be vadovo – ne muziejus: ilgiausiai,
net aštuoniolika metų, jį prižiūrėjo mokytoja Janina
Miežianskienė. Paskui muziejumi trumpą laiką rūpi-
nosi ir mokytojas Andrius Maračinskas, ir istorijos
mokytojas Marius Skardžius, ir prancūzų k. mokytoja
Aldona Matjošaitienė. Šiuo metu muziejui vadovauja
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Gru-
binskienė, kuri šį darbą pasirinko dar 2018 metų rug-
sėjį.
„Šiuo metu muziejuje yra atnaujintos visų
stendų, vitrinų ekspozicijos. Dabar tvarkomi archy-
vai, kurių negalime matyti“, – sakė mokytoja. Dar
viena naujovė – muziejuje yra dalis Dailės galerijos
paveikslų, bet dabar čia yra eksponuojami tik buvusių
mokinių, tapusių dailininkais, arba dailės mokytojų
kūriniai“, – pasakoja muziejaus vadovė.
Šiandien muziejus atrodo visiškai kitaip –
jis tapo erdvesnis
Užėję į muziejų, visų pirma pamatysite su-
kauptą dokumentinę medžiaga apie žymųjį kraštietį,
inžinierių ir visuomenės veikėją Petrą Vileišį, kurio
vardu pavadinta mūsų gimnazija. Stende galima rasti
visą reikiamą informaciją: nuo Petro Vileišio biogra-
fijos iki išleistų knygelių.
Kitame skyriuje rasite gimnazijos istoriją. Ma-
tysite, kaip keitėsi gimnazijos statusas ir pavadinimai.
Rasite kitus svarbius faktus, susijusius su gimnazijos
gyvenimu, nuotraukose matysite, kaip atrodė mo-
kykla pradžioje ir kaip buvo statomi šie rūmai, ku-
riuose dabar mes „gyvename“. Susipažinsite su staty-
bos istorija, atidarymo iškilmėmis, pirmaisiais gyva-
vimo metais, mokiniais ir mokytojais. Vitrinose pa-
matysite pirmuosius mokyklos žingsnius: dokumen-
tus, mokytojų posėdžių protokolą, tvarkaraštį, moki-
nių sąsiuvinius, nuotraukas.
Kita muziejaus dalis yra skirta pedagogams.
Čia rasite „Mokytojų galeriją“, visų gimnazijoje dir-
busių mokytojų pavardes – skaičius siekia net 427!
Stendo ekspozicijoje galima išvysti visus mokyklos
direktorius.
Dar viena dalis ekspozicijų yra skirta žymiems
žmonėms, kurie mokėsi mūsų gimnazijoje ir kuriuos
dabar žinome kaip dailininkus, rašytojus, aktorius,
mokslininkus, dainininkus... Turime kuo džiaugtis!
Muziejuje galime išvysti ir senų vadovėlių, menančių
praėjusius laikus (pvz., sovietmetį), knygų su garsių
žmonių autografais.
Kita muziejaus pusė rodo dabartį. Stenduose –
naujausi sporto pasiekimai, tradiciniai gimnazijos
renginiai, mokinių pasiekimai – tarytum ,,garbės
lenta“, kurioje pagerbiami gabūs gimnazistai (nuo
2000 m., kai mokykla vėl tapo gimnazija), dalyvavę
ir laimėję daugelyje olimpiadų, konkursų, brandos
egzaminus išlaikę 100-ukais.
Nukelta į 4 p.
4
________________________________________________________________________________
Vitrinose galite pamatyti Vileišiečių organiza-
cijos istoriją, nuostatus, himną, o ekskursija po mu-
ziejų baigsis leidinių, kuriuos yra išleidusi gimnazija
ir patys gimnazistai, ekspozicija.
– Kokio didumo fondai sudaro muziejų?
– Pasakyti yra sunku, skaičius nėra tikslus, bet
katalogas fiksuoja 5555 eksponatų. Bet dabar reikėtų
tikrinti, žiūrėti, kiek atiduota, perkelta, bet galima sa-
kyti, kad yra apie 5000 eksponatų.
– Muziejus parengia proginių parodų. Kokios
buvo surengtos šiais mokslo metais ir yra planuoja-
mos ateityje?
– Paskutinė tokia paroda gimnazijos korido-
riuje buvo naujamečio karnavalo nuotraukos. Prieš
tai, mokslo metų pradžioje, buvau parengusi senų va-
dovėlių ir sąsiuvinių parodą. Pernai daug dėmesio su-
laukė kalėdinių atvirukų paroda. Dabar ketinu gimna-
zistų Šimtadieniui paruošti kalendorių ekspoziciją:
juk įdomu, kokius kalendorius anksčiau paruošdavo
abiturientams jaunesnieji jų bičiuliai.
– Kaip mūsų gimnazijos mokiniai gali prisi-
dėti prie muziejaus gražinimo?
– Iš tiesų, norėčiau pakviesti pirmokus ir antro-
kus, kuriems reikia susirinkti socialinės veiklos va-
landų, prisidėti prie muziejaus archyvų tvarkymo.
Taip pat muziejus – palanki vieta trečiokų kūrybi-
niams darbams, nes galima rasti daug įvairių temų.
Muziejus laukia ir gidų, kurie galėtų vesti ekskursijas
svečiams.
Taigi, pasikeitęs ir atsinaujinęs muziejus laukia
mūsų visų! Čia galima ateiti, praleisti laiką, prisidėti
tvarkant archyvinę medžiagą, pasidomėti, susirasti
reikiamos medžiagos. Pasinaudokime tokia gali-
mybe, užeikime, prisidėkime ir džiaukimės tuo, ką tu-
rime!
Už visą informaciją dėkojame lietuvių kalbos ir
literatūros mokytojai, muziejaus vadovei Reginai
Grubinskienei.
Lukas Simsonas
Rugilės Kiežaitės nuotraukos
Kraštiečio pramintais takais…
Sausio 24 dieną minėjome mūsų kraštiečio, vi-
suomenės žiburio Petro Vileišio 169-ąsias gimimo
metines. Renginio metu buvo pakrikštyti naujieji Vi-
leišiečių organizacijos nariai.
Reginį pradėjo mokytojos Dalios Baniulienės
vadovaujamas jaunimo choras su daina ,,Mano kraš-
tas”. Šventinį renginį vedė Giedrė Rapševičiūtė (3d)
ir Lukas Simsonas (3d). Į minėjimą buvo atvykę ir
garbūs svečiai: Vileišių giminės ainė gerb. Dalia
Klongevičiūtė-Strazdienė, verslininkas Rimas Žel-
vys, kurie sveikino naujuosius vileišiečius.
Vileišių giminės ainė Dalia Klongevičiūtė-Strazdienė
krikštija naujuosius vileišiečius
Kaip ir kasmet, buvo įteiktos Vileišio fondo
premijos. Laimėtojais tapo abiturientai Tadas Kiaunė
ir Dominykas Dulevičius už aukštus mokslo pasieki-
mus ir aktyvią visuomeninę veiklą. Taip pat buvo ap-
dovanota ir gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ug-
dymui Loreta Liukpetrienė.
Mokytoją Loretą Liukpetrienę sveikina Petro Vileišio
fondo pirmininkė, mokytoja Birutė Palijanskienė
Už puikų minėjimą dėkojame mokytojai Daliai
Baniulienei, mokytojai, akompaniatorei Gintarei
Bagdonavičiūtei, renginio organizatorei mokytojai
Birutei Palijanskienei ir visiems prisidėjusiems.
Giedrė Rapševičiūtė
Paulinos Imbrasaitės nuotraukos
Puikūs olimpiadų ir konkursų
rezultatai!
Šių mokslo metų pirmąjį pusmetį mūsų gimna-
zijos mokiniai dalyvavo įvairiuose konkursuose, o-
limpiadose bei laimėjo prizines vietas.
Nukelta į 5 p.
5
________________________________________________________________________________
31-osios Lietuvos mokinių informatikos olim-
piados nugalėtojais tapo Kristupas Jakubonis (3d) –
I vieta, Faustas Linkevičius (4c) – I vieta, Martynas
Rasikevičius (3c) – II vieta, Povilas Ščepanovič (4e)
– II vieta, Martynas Mažuolis (3d) – III vieta, Dovy-
das Tribuišis (3a) – III vieta, Dominykas Dulevičius
(4e) – III vieta.
Chemijos olimpiados rajoniniame etape nuga-
lėtojais tapo Domantas Vareika (1a) – I vieta, Kor-
nelija Paškevičiūtė (2a) – I vieta, Matas Gudliaus-
kas (2b) – I vieta, Kristupas Jakubonis (3d) – I
vieta, Tadas Kiaunė (4e) – I vieta, Gintaras Ubavi-
čius (1b) – II vieta, Rugilė Mackevičiūtė (1d) – II
vieta, Guoda Ilekytė (2a) – II vieta, Gustas Filmana-
vičius (2b) – II vieta, Martynas Balčiūnas (3d) – II
vieta, Aistė Jarašūnaitė (4b) – II vieta, Agnė Maciu-
levičiūtė (1b) – III vieta, Nojus Jereminas (3a) – III
vieta, Ugnė Gabrytė (4b) – III vieta.
Rajoniniame matematikos olimpiados etape ge-
riausi buvo Vykintas Kaulinskas (1b) – I vieta, Ma-
tas Gudliauskas (2b) – I vieta, Dovydas Tribuišis
(3a) – I vieta, Povilas Ščepanovič (4e) – I vieta, Ru-
gilė Mackevičiūtė (1d) – II vieta, Tomas Lungis (2d)
– II vieta, Martynas Rasikevičius (3c) – II vieta, Faus-
tas Linkevičius (4c) – II vieta, Milena Didžiulytė (1b)
– III vieta, Kristupas Jakubonis (3d) – III vieta, Ka-
milė Miliškevičiūtė (3d) – III vieta.
Lietuvos mokinių anglų kalbos olimpiadoje 11
klasių mokiniams nugalėjo Ainis Grincevičius (3c)
– I vieta, Kristupas Jakubonis (3d) ir Simona Ka-
čerauskaitė (3d) – II vieta, Lukas Packevičius (3b) –
III vieta.
Lietuvių kalbos ir literatūros rajoninėje olim-
piadoje aukščiausias vietas iškovojo Rugilė Kataus-
kaitė (2b) – I vieta, Kostas Kurliandskas (4b) – I
vieta, Ugnė Čekanauskaitė (1d) – II vieta, Dovilė
Vaičekonytė (3c) – II vieta, Kornelija Paškevičiūtė
(2a) – III vieta, Fausta Langaitė (2d) – III vieta, Aistė
Židonytė (4a) – III vieta.
52-ajame Lietuvos mokinių jaunųjų filologų
konkurse prizininkais tapo Gerda Valukonytė (4a) –
dvi II vietos už eilėraščių rinkinį „Tu“ ir mažąsias no-
veles „Ištirpstanti akimirka“, Kristupas Čeponas
(4e) – II vieta už tautosakos darbą „Senelio užrašai“,
Tomas Dževečka (3d) – III vieta už noveles, Aurėja
Puodėnaitė (3a) – III vieta už eilėraščių rinkinį
„Smaragdas“.
Respublikiniame skaitmeniniame jaunimo
konkurse „Įjunk Kalėdas“ Fausta Langaitė (2d),
Matas Gudliauskas (2b), Kristupas Jakubonis (3d)
tapo etapo nugalėtojais.
Konkurse „Žiemos fantazija 2019“ diplomu ap-
dovanota Kristina Evita Orlaitė (4a). Informatikos
ir informacinio mąstymo konkurse „Bebras“ daly-
vavo 27 mūsų gimnazijos mokiniai. Trečiokai ir ket-
virtokai užėmė 1–3 vietas rajone, o Faustas Linkevi-
čius (4c) užėmė 5-ąją vietą visoje šalyje.
Mūsų gimnazijos mokinių komanda taip pat da-
lyvavo Lietuvos komandinėje matematikos olimpia-
doje profesoriaus Jono Kubiliaus taurei laimėti. Gim-
nazistai dalyvavo ir matematikos konkurse „Pangea“,
ir nacionaliniame geografijos konkurse „Adventur“.
Didžiuojamės mūsų gimnazistais ir linkime
jiems sėkmės ateityje!
Kornelija Paškevičiūtė
Kūryba ateina iš jausmo
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija gali pasi-
džiaugti, kad joje yra mokinių, kuriančių poeziją, ra-
šančių įspūdingus prozos kūrinius. Šiais metais keli
iš tokių mokinių surinko savo kūrinius į vieną vietą ir
noriai sutiko dalyvauti kasmetiniame, jau 52-ąjį kartą
vykstančiame Lietuvos jaunųjų filologų konkurse.
Sausio 7 d. ketvirtokų laukė kiek kitokia lietu-
vių literatūros pamoka. Keturi jaunieji gimnazijos fi-
lologai prieš konkurso rajono etapą pristatė savo kū-
rinius saviškiams – gimnazistams, mokiniai bei mo-
kytojai galėjo užduoti klausimų apie jų kūrybą ir juos
pačius, kas juos įkvepia. Šio renginio metu taip pat
netrūko ir muzikos – nuostabias dainas dovanojo
Saulė Štuopinytė (4b) ir Viktorija Rinkūnaitė (4b).
Į konkurso rajono etapą savo kūrinius siuntė
penki gimnazistai: Aurėja Puodėnaitė (3a), Gerda Va-
lukonytė (4a), Kristupas Čeponas (4e), Greta Beda-
lytė (3a), Tomas Dževečka (3d).
Sausio 15 d. mokinių darbus aptarė kompeten-
tinga vertinimo komisija ir nusprendė, kurių darbai
yra verti varžytis su visos šalies mokinių darbais.
Geriausiai iš mūsų gimnazistų sekėsi Kristu-
pui Čeponui – jo darbas išsiųstas į respublikinį etapą.
Jis parengė tautosakos tiriamąjį darbą, kuris praeitais
mokslo metais buvo ir projektinis jo darbas. Kristu-
pas perrašinėjo ir analizavo savo prosenelio užrašus,
kurie apima laikotarpį nuo Pirmojo pasaulinio karo
iki sovietinės okupacijos, juose aprašytas ir Pasvalio
krašto vaizdas tuo metu.
Deja, kitų mokinių darbai nebuvo išsiųsti į ša-
lies etapą, bet galime pasidžiaugti, kad beveik visi u-
žėmė prizines (II–III) vietas!
Linkime kūrybinės sėkmės visiems, o ypač
Kristupui konkurso šalies etape!
Greta Bedalytė
6
________________________________________________________________________________
Interviu su jaunąja poete
Aurėja Puodėnaite
Aurėja Puodėnaitė – 3a klasės mokinė, neeilinė
asmenybė, kurią daugelis apibūdina kaip energingą,
draugišką ir drąsią. Taip pat mergina labai kūry-
binga ir puikiai keliauja poezijos taku.
Aurėja mielai sutiko pasidalinti mintimis apie
kūrybą.
– Kada prasidėjo Tavo draugystė su kū-
ryba? – Mano draugystė su kūryba prasidėjo visai
neplanuotai ir netikėtai. Antroje klasėje per lietuvių
literatūros pamoką mokytoja liepė sukurti sonetą ir tai
pasirodė gana didelis išbandymas, bet pabandžiusi
pajutau ryšį su poezija ir tai mane paskatino pradėti
kurti.
– Kaip į Tavo pirmąjį bandymą rašyti rea-
gavo tėvai / draugai? – Iš pradžių apie mano kūrybą daug kas neži-
nojo, bet po kurio laiko atskleidusi šią paslaptį sulau-
kiau draugų ir šeimos palaikymo. Jie skatino kurti to-
liau, nesustoti, visada judėti pirmyn.
– Kaip pati vertini savo kūrinius? Ar esi
sau griežta ar atlaidi? – Savo kūrinius vertinu be galo griežtai, nes esu
labai savikritiška, kiekviename kūrinyje randu mi-
nusų, stengiuosi tobulinti. Galbūt kai kuriuose iš jų
neatskleidžiu visko, ką noriu pasakyti, bet aš jaučiu,
kad ranka tobulėja, lavinasi, aišku, ne tik ranka, bet ir
mintys.
– Iš ko supranti, kad kūrinys – vykęs? – Kad kūrinys vykęs, manau, suprantu tada, kai
jis gimsta spontaniškai. Kuomet jausmai plūsta iš vi-
daus, kai pačiai norisi prisėsti ir išlieti savo mintis ant
popieriaus lapo, o ne tada, kai esu verčiama ar pra-
šoma ką nors sukurti.
– Kas yra Tavo įkvėpimo šaltinis? Ar Tave
įkvepia gyvenimo įvykiai, ar išgyvenimai? – Iš tiesų, manau, kad mano įkvėpimo šaltinis
yra išgyvenimai, nes laimės bei skausmo akimirkos
įkvepia. Visa tai sukasi galvoje, bręsta mintis, kurią
norisi užrašyti bei nepaleisti.
– Koks metas yra tinkamiausias rašymui? – Nėra tinkamiausio meto rašymui, bent jau
man. Noras rašyti kyla spontaniškai, visiškai nepla-
nuotai. Tai gali būti rytas, diena, naktis, šeštadienis ar
pirmadienis, bet tai neturi jokios reikšmės, nes jaus-
mai, kuriuos aprašau, kyla iš vidaus, jie nenuspėjami.
– Daug Tavo kūrinių turi sakralinės poezi-
jos prieskonį. Kaip tai atspindi Tave? – Pradžioje išties rašiau sakralinę poeziją, nes
tada pati užsiėmiau su bažnyčia susijusia veikla, bu-
vau įsitraukusi į jos bendruomenę, todėl tai, ką išgy-
venau ten, norėjau išsakyti, bet dabar mano poezija
yra visiškai kitokia, nes nutrūko mano bažnytinė
veikla.
– Tavo projektinis darbas taip pat yra susi-
jęs su kūryba. Papasakok plačiau. – Mano projektinis darbas – knyga, kurią su lie-
tuvių kalbos ir literatūros mokytojos Reginos Gru-
binskienės pagalba planuoju išleisti. Iš tiesų, dažnai
pagalvoju, kad dar nesu tam pasiruošusi, bet tai –
mano svajonė, kurią norėčiau išpildyti dabar, nes tu-
riu labai gerą progą ir stiprų palaikymą šalia.
– Ar nesustosi kurti? Kas labiausiai Tave
skatina? – Kurti nesustosiu, bet manau, kad tai nebus
toks intensyvus darbas, koks yra dabar, nes šiuo metu
rašau knygą, kuri reikalauja daug darbo bei pastangų,
bet labai tikiuosi, kad ryšys su poezija nenutrūks ir
tęsis dar ilgai, nors ateities nuspėti negaliu. Tikriau-
siai, aš pati labiausiai skatinu save rašyti, nes žinau,
kad taip keliauju savo svajonės link.
– Ko palinkėtum kitiems gimnazistams?
Kaip padrąsintum tuos, kurie nedrįsta parodyti
savo kūrinių ar dar tik bando juos kurti? – Iš tiesų, pati ilgai slėpiau savo kūrinius, net ir
dabar nemėgstu jų rodyti bei viešinti, bet kuriantiems
norėčiau palinkėti nusimesti visus kompleksus, visas
kaukes ir atskleisti tai, ką jūs turite, nes parodydami
savo kūrinius Jūs atskleidžiate dalelę savęs kitiems,
atsiveriate ir galbūt kažkas perskaitęs Jūsų kūrybą ras
atsakymus į rūpimus klausimus, pasijaus Jūsų „kai-
lyje“ ir išpildys seną svajonę kurti...
Dėkojame Aurėjai už nuoširdų interviu ir lin-
kime jai kūrybinės sėkmės!
Interviu parengė Rugilė Kiežaitė
7
________________________________________________________________________________
AURĖJA PUODĖNAITĖ
Vandenyno dugne Kažkur giliai vandenyno dugne
Nuskandinom savo svajones.
Palikom jas žuvims ir koralams,
Rykliams, vėžliams ir narams,
Kad rastų ir peržvelgtų jas.
Pamatytų, ką mes svajojom,
Kokius planus kartu sukūrėm
Ir beribius tikslus sau iškėlėm.
Aš labai noriu, kad tai įkvėptų
Mažą žuvies širdį greičiau plakti,
Aštriadantį ryklį būti mažiau piktą,
Koralą sukurti gražesnį spalvų miražą,
Narą kilti aukštyn į vandenyno paviršių,
Kad nuneštų mūsų svajones kitiems...
Nelemta
Einu per plyną lauką –
Jaučiu aš vėjo gūsius.
Jie blaško man mintis,
Neleidžia pasvajot.
Bandau įsivaizduot tave:
Eini tu pas mane.
Bet vėjas nubloškia tolyn –
Nėra šalia tavęs.
Renkuos mintis pavienes,
Išblukusius vaizdus
Ir kaip vaikystėje dėlionę
Bandau susidėliot tave.
Nepasiduoda vėjas,
Kovoja su manim –
Minčių apie tave
Neleidžia pasilikt.
Ir aš jau pavargau
Kovot su likimu:
Nelemta man tavęs
Matyt šalia savęs.
Žiemos rytas
Stingdantį žiemos rytą
Saulė kyla aukštyn į dangų.
Smelkiasi pro mano langą
Atšalę josios spinduliai, –
Lėtai pramerkiu aš akis,
Lipu iš savo šilto guolio,
Stumiu užuolaidas tolyn,
Stebiu sušalusį gamtos gyvenimą.
Matau, kaip dreba medžiai,
Kaip paukščiai stengias išgyvent.
Einu ir aš į lauką pasimokyt,
Kaip reikia šaltyje gyvent...
Juodoji naktis
Ateis diena, kai tave mylės visi.
Mylės tavo darbus, žodžius.
Prisimins geriausias akimirkas su tavimi
Ir aptars tavo padarytas klaidas.
Bet tai nebus tavo gimimo diena,
Tai bus... tavo mirties diena,
Kai tu išeisi iš čia.
Kai atiduosi savo dvasią.
Tada... tu tapsi herojumi.
Herojum savo šeimoje.
Herojum savo draugų gretose.
Herojum svetimų žmonių akyse.
Nieks tavęs gyvo nevertins
Ir nieks į tave nežiūrės,
Tu būsi tik dulkė visiems,
Kol juodoji naktis nusileis...
8
________________________________________________________________________________
Sausio 19-oji – Pasaulinė sniego diena.
Ar šventėte šią šventę? Žinoma, švęsti ne-
buvo kur, nebent baloje...
Pasvajokime apie sniegą...
Dauguma snaigių, bekrisdamos į žemę,
tiesiog sulimpa viena su kita, – štai kodėl žmonėms
gali pasirodyti, jog šios skirtingos. Jos pasirodys vie-
nodos, jei pasistengsite labai gerai įsižiūrėti į jas.
Snaigė yra sudaryta iš permatomų, susi-
jungusių tarpusavyje ledo kristalų. Ir tai, ką jūsų akys
mato, yra netiesa, snaigės nėra baltos, jos – skaidrios.
Kai saulės šviesa pasiekia sniegą, ledo
kristalai ją atspindi ir ji žaibiškai grįžta atgal, ir tai, ką
mes matome, yra saulės šviesos spalva – balta.
Didžiausias ledo gabalas, kada nors
nukritęs žemėn, buvo 6 metrų skersmens, tai įvyko
Škotijoje 1849-ųjų rugpjūčio 13-ą.
Didžiausias krušos gabalėlis, pasiekęs
žemę 1986-ųjų balandžio 14-ą Bangladeše, buvo 1 kg
svorio. Kalbama, jog ši kruša nusinešė 92 žmonių gy-
vybes.
Didžiausiomis snaigėmis pasaulyje
snigo Fort Keogh (Montanoje, JAV) 1887-ųjų sausio
28-ą.
12 proc. žemės paviršiaus būna nuolat
padengta sniegu arba ledu. 80 proc. pasaulio vandens
yra sukaupta ledynuose ir sniege.
Per pūgą gali prisnigti apie 40 mln. tonų
sniego. Pūgos smarkumas gali prilygti 120-čiai ato-
minių bombų.
Gausiausias sniego iškritimas užfiksuo-
tas 1965 metais Londone, kai snigo 5 savaites kiek-
vieną dieną, o sniego valymo darbai po to vyko iki
pat balandžio.
Chionofobija – tai sniego baimė, kuri kartais
pasireiškia net labai intensyviais simptomais. Kaip ir
kitos fobijos, chionofobija skiriasi priklausomai nuo
pacientų asmenybės. Pavyzdžiui, vieni sniego bijo,
nes mano, kad bus įkalinti namie ar darbe. Kiti bijo
vairuoti ir, vos pamatę sniegą, ima panikuoti. Treti
bijo traumų, kurios gali būti susijusios su sniegu.
Nors panikos priepuoliai dėl sniego mūsų kraštuose
reti, sniego baimė nėra labai retas reiškinys.
Galima užduoti ir tokį klausimą: kiek sniego
kristalų iškrenta JAV per vieną žiemą? Mokslininkai
apskaičiavo, kad 1 000 000 000 000 000 000 000 000
arba, kitaip tariant, visas septilijonas su 24 savo nu-
liais.
Laikraštį leidžia literatų būrelis
Redaktorė ir maketuotoja – Giedrė Rapševičiūtė Konsultuoja mokytoja Regina Grubinskienė
Redakcijos adresas – 106 kabinetas (muziejus)