DUSETØ KAZIMIERO BÛGOS GIMNAZIJOS LAIKRAÐTIS 2010 m. geguþës 20 d. Nr. 6

Mieli abiturientai,uþvertët dar vienà gyvenimo la-pà.

Dëkoju visiems, kurie ne tikgerai mokëtës, bet vienaip ar ki-taip prisidëjote prie popamo-kinës veiklos gimnazijoje. Dë-koju visiems, kurie savo buvimu,veikla, idëjomis praskaidrinotkasdienybæ, padëjot sukurti ðil-tesnius santykius tarp mokiniøir mokytojø.

Smagu, kad ið didelio bûriogimnazistø atsirado vienas, su-gebëjæs árodyti, kad gali bûtigeras mokiniø prezidentas.Aèiû tau, Viliau, kad buvai ge-ras mokinys, puikus sportinin-kas, atsakingas renginiø orga-nizatorius, vedëjas, kûrybingaidirbai Lietuvos mokiniø par-lamente, inicijavai ne vienà pro-jektà.

Pavasarinio ðurmulio,dþiaugsmo ir aðarø kupinas Pas-kutinio skambuèio gaudesys ap-lankë ir mûsø laikraðtuko gre-tas. Jis nuaidëjo ir „plunksnossesëms“ - þurnalistëms, pro ku-riø akis prabëgo kûrybiðkiau-sios ir graþiausios gimnazijoslaikraðèio gyvavimo akimirkos.Jûsø, Valda, Olita, Sigita, Eri-ka, Juste, Mamerta, Kristina irÞivile, kantrybës ir atsidavimodëka galime spausti „45 minu-tes“ savo rankose, ðypsotis arpiktintis já skaitydami. Dëkojuuþ garsiai iðsakytà savo nuomo-næ, uþ dràsà kalbinti ávairiau-sius paðnekovus......

Dëkoju kompiuterio þino-vams Juliui, Elidijui, Justinui.Jûsø puikios þinios, ágûdþiai,kruopðtus darbas ir gebëjimasprakalbinti kompiuterá visiemssuteikë daug maloniø emocijø,maloniø akimirkø.

Be muzikos ðventës bûtø bu-vusios niûrios ir liûdnos. Jûsø,Þivile ir Pauliau, atliekama mu-zika jas nuspalvino. Aèiû Jums.

Orinta, Karolina, Migle,pasiekimai sporte svarbûs ne tikjums, bet ir mums. Dëkoju vi-siems, puikiai þaidusiems tinkli-ná, krepðiná, stalo tenisà bei pa-siekusiems gerø rezultatø slidi-nëjime.

Visai abiturientø laidai aèiûuþ supratimà, uþ nuoðirdødþiaugsmà, uþ tai, kad esate.

Mokëkite laimæ surasti visur- rasos laðely, saulës spindulë-ly, þmogaus ðirdy.

Vanda NORMANTIENËDusetø K. Bûgos gimnazijos

direktoriaus pavaduotojaugdymui

Smagu, kai vieni iðeina, o kiti teikia vilèiø ateièiai. Dainoros Biliûnaitës nuotr.

Brangieji,Pirmas skambutis ir paskutinis

skambutis – svarbiausi ávykiaikiekvieno mokinio gyvenime. Pir-moji pamoka – tai savotiðkas star-tas á þiniø ir tobulëjimo pasaulá,o Paskutinis skambutis – tai savæssuvokimas ir savarankiðkas þings-nis á suaugusiøjø pasaulá. Tai ðven-të, kuri átraukia á nepakartojamàðurmulá visus. Nuo ðiemet perþen-gusiø mokyklos slenkstá pirmokøiki mokytojø, nuo abiturientø ikijø tëveliø. Vienus neða naujø vil-èiø link tikëjimas, kad prasidësnaujas gyvenimas, iðsipildys lûkes-èiai, o kitø ðirdis uþpildo nerimas,neþinomybë.

Mieli abiturientai, po 12 me-tø ieðkojimø ir atradimø,dþiaugsmø ir nusivylimø jûsø lau-kia rimtas iðbandymas – brandosegzaminai. Visiems nuoðirdþiailinkiu kantrybës, tikëjimo savimi,sëkmës. Iðmokite vienodai di-dþiuotis didelëmis pergalëmis irmaþais kasdieniais laimëjimais.Linkiu teisingai apsispræsti ir at-kakliai siekti kilniø tikslø, darytigerus darbus, kurie bûtø malonûsðirdþiai, prasmingi Lietuvai.

Gintautas KUZMADusetø K. Bûgos gimnazijos

direktorius

Kvieèia Paskutinisskambutis

Dvylika metø drausminæs,kvietæs á pamokas ir pertraukas,ugdæs valià, iðtvermæ, atsakomy-bæ ir kantrybæ, kartais nervinæs,piktinæs, nepaisæs vëluojanèiø-jø, lauktas ne tik 45-àjà pamo-kos minutæ, PRADÞIOS irPABAIGOS lëmëjas - PASKU-TINIS SKAMBUTIS mûsø gim-nazijos abiturientams netrukustaps istorija.

Kvieèiame á Paskutinio skam-buèio ðventæ, kuri vyks geguþës28 dienà 12 valandà Dusetø ðv.Trejybës baþnyèioje.

Rengëjai

1.Kas sunkiausia iðleidþiant savo vaikà á savarankiðkà gyvenimà? 2. Ar jûsø vaikas daug laiko skiriamokslams? 3.Kà galëtumëte palinkëti visiems dvyliktokams?

Kalbiname abiturientø mamas Kà dabar jauèia, kokiomis mintimis gyvena abiturientø mamos, besiruoðianèios iðleisti savo

vaikus? Kalbiname jas.

Viliaus mama:1. Labiausiai neramina, kad

þmogus teisingai pasirinktø savogyvenimo kelià, nes tuo keliu tu-rës kiekvienà dienà eiti. Svarbu irkoks bus kolektyvas, nes kartaissu juo mes praleidþiame daugiaulaiko negu su ðeima. Labai svar-bu didelis indëlis ið ðeimos, kà mesvaikui davëme, iðmokëme ar ið-auginome já geru þmogumi.

2. O kas yra daug? Ðiaip jismokosi nei daug, nei maþai. La-biausiai já domina visuomeninëveikla. Dþiaugiuosi, kad jo poþiû-ris á gyvenimà yra rimtas.

3. Linkiu visiems pasirinkti tei-singà savo gyvenimo kelià, nes ne-teisingai pasirinkus sunku viskà ið-taisyti.

Valdos mama:1. Tikriausiai neþinia labiau-

siai slegia, nes negali þinoti,koks bus tavo rytojus. O visa ki-ta nëra taip baisu.

2. Ðiais metais Valda moko-si tikrai daugiau nei praeitaismetais. Vis daþniau matau jà at-siverèiant knygà.

3. Norëèiau visiems palinkë-ti sëkmës bei iðtvermës siekiantsavo uþsibrëþto tikslo.

Pauliaus mama:1. Tik dabar savo vaikà iðlei-

dþiu ið namø. Reikës laiko irmamai, ir vaikui, kol priprasim,jog negalësim pasimatyti kiek-vienà dienà. O iki savarankiðkogyvenimo dar toli graþu...

2. Ðiais metais, gráþusi ið dar-bo, jau matau já ruoðiantá na-mø darbus, kartais ir pavakaro-jantá prie knygø, bet, manau,kad Paulius daugiau laiko ski-ria savo pomëgiams (grojimui,skaitymui) negu mokslams.

3. Linkiu sëkmingai iðlaikytiegzaminus, mokytis ir dirbti to-kioje srityje, kuri bûtø ne tikpragyveno ðaltinis, bet ir atgai-va sielai.

Airido mama:1. Labiausiai baiminuosi, kad gali neástoti. Svarbiausia, ar iðsi-

pildys jo svajonës.2. Nei daug, nei maþai, kartais galëtø ir daugiau pasistengti.3. Noriu palinkëti, kad gyvenimas bûtø roþëmis klotas (juokia-

si), nesusidëtø su netinkamais draugais ir, aiðku, gerai iðlaikytøegzaminus.

Mamas kalbino Airida ir Gytë KONDRAÐOVAITËS, 3gA kl.Gytës Kondraðovaitës nuotr.

2 psl. 2010 05 20

Mielieji,naujø potyriø, idëjø, sveiko

uþsispyrimo ir ryþto.

Taip norisi èia pabûti....Nejuèia prabëgo dvylika metø nuo rugsëjo pirmosios, kai të-

veliai, sudëjæ viltis ir lûkesèius, uþ maþø rankeliø atvedë mus ápirmàjà klasæ. Èia dar visai nedràsius mus ðiltai pasitiko pradi-niø klasiø mokytojos, kurias netyèiomis kartais pavadindavome„mama“.

Augome mes, augo ir mûsø mokykliniai rûpesèiai. Juos padë-jo spræsti septynerius metus mus globojusios auklëtojos, ant ku-riø anksèiau pykdavome, kad barasi, nuolat pamokslauja, bet da-bar suprantame: jos visada norëjo mums gero, norëjo, kad uþ-augtume ðviesiais, dorais, kultûringais þmonëmis. Kiek daug pa-stangø turëjo jos ádëti, kad kuo geriau paruoðtø mus kelioneiklaidþiuoju gyvenimo keliu.

Kiekvienà mokytojà prisiminsime visà savo gyvenimà: vienà,kaip grieþtà ir reiklø, kità, kaip nuoðirdø ir atlaidø, treèià, kaipnuolat „kreèiantá“ juokus. Kiekvieno mokytojo ryðkiausia savy-bë iðliks mûsø atmintyje, o visos barniø bei pykèiø nuotruposiðgaruos, kaip laðas vandens kaitrioje saulëje.

Praþydus alyvoms ir jazminams taip laukdavome, kada gi pa-baigsime mokyklà. Dar taip negreit, kada gi, kada gi... O dabar,visai nesitiki, kad reikia palikti mokykliná suolà, atsisveikinti sumokytojais, su klasëmis, mokyklos koridoriais ir be galo skaniuvalgyklos maistu. Taip norisi dar nors truputá èia pabûti...

Valda MAKAUSKAITË, 4gA kl

Mintys paliekant mokyklàMetai, mënesiai, savaitës, dienos – toks mûsø gyvenimo pei-

zaþas... Dvylika metø pralëkë tarsi viena diena. Visiðkai nesiti-ki, kad baigsis ðios nerûpestingos, linksmos, moksleiviðkos die-nos, praleistos èia, gimnazijoje. Dabar dar nesuprantu, kad povasaros nebereikës gráþti á mokyklà, kad nebesusitiksiu su ben-draklasiais, o draugiðkos mokytojø ðypsenos bus skirtos jau ki-tiems.

Norisi iðvaþiuoti á miestà studijuoti, patirti naujø áspûdþiø,bet nerimo yra. Tikiuosi, niekada nepamirðiu ðios gimnazijos,kurioje tiek daug laiko praleidau, tiek daug patyriau, tiek daugiðmokau.

Erika KUZMAITË, 4gA kl.

Per greit uþaugau....Baigiasi jau dvylikti metai antruosiuose namuose – mokyklo-

je. Nuo ðiol bûsiu tik sveèias juose, o sveèiams vieðnagëje uþsibû-ti per ilgai nevalia... Per greitai uþaugau. Nesinori þengti á bau-ginanèià neþinià, keisti aplinkà bei nusistovëjusià rutinà, o galper daug iðlepau? Juk èia visada ðalia supratingi, neabejingi mo-kiniams mokytojai bei, þinoma, draugai. Visi jie linki tik gerotau. Ið jø visada sulauksi ir paguodos þodþio, ir patarimo, ir pa-mokymo, paskatinimo ar tiesiog tylaus pabuvimo ðalia. Nostal-gija uþplûsta pagalvojus, kad reikës palikti visa tai, kas taip savair artima: ilgi spalvoti koridoriai, „depresinis“ suolelis, saulëta-sis stadionas, kartais ákyrus skambutis, kiekviena klasë su vis ki-tokia, sava atmosfera, pertraukø ðurmulys, kartais liûdni veidaidël gauto ne itin gero paþymio. Begalinis ilgesys skatina tik dar„aðtresná“ vieniðumo, nesaugumo jausmà, belieka tikëtis, kad taitik nepagrástos baimës ir palikus mokyklà neteks „staugti, kaipvieniðam vilkui prieð mënulá“...

Justina DAÐÈIORAITË, 4gA kl.

Vis dar netikime, kad reiks palikti mokyklà. Godos Þukauskaitës nuotr.

Pirmoji mokytoja Jolanta Kon-draðovienë:

Gerumo, kantrybës, iðmin-ties ir vilties, kuri neða sëkmæ,ir svajoniø iðsipildymo, kuriosbûtinai iðsipildys, jeigu tikësi-te.

Gytës Kondraðovaitës nuotr.

Pirmoji mokytoja Gitana Ðu-minienë:

Linkëjimaidvyliktokams

Marius ið Dusetø -–ketvirtas Respublikoje!2010 m. balandþio 24 d. Ðiauliuose vyko respublikinë 4-5 kla-

siø mokiniø matematikos olimpiada. Puikiai pasisekë mûsø gim-nazijos penktokui Mariui Kastanauskui, uþëmusiam ketvirtàjà vie-tà. Mokytoja Laima Dijokienë, ruoðusi ðá mokiná olimpiadai, dþiau-giasi: „Marius stropus, atsakingas, punktualus, be galo darbð-tus, todël ir pasiekë toká aukðtà rezultatà.“ Buvo ádomu pasikalbëti su ðiuo galvoèium, todël pateikiau jamkeletà klausimø.

Mariau, ar pradinëse klasëse sekësi matematika?Taip, sekësi gerai, bet jau nuo maþens labiausiai mëgstu kûno

kultûrà.Kaip tu patekai á respublikinæ olimpiadà?Pirmiausia dalyvavau „Kengûroje“, kurioje uþëmiau pirmàjà

vietà. Vëliau – rajoninëje matematikø olimpiadoje, o po jos ke-liavau á Ðiaulius, kur vyko respublikinë.

Þinome, respublikinëje olimpiadoje vienu taðku atsilikainuo treèiosios vietos laimëtojo. Kaip jauteisi?

Buvau ðiek tiek nusivylæs, bet vis tiek labai dþiaugiausi ir ket-virtàja vieta.

Kaip manai, ar tai geras rezultatas?Þinoma, kad geras, labai tuo dþiaugiuosi.Kaip jauteisi atvykæs á olimpiadà?Ðiek tiek jaudinausi, bet viskas pasisekë gerai.

Ar daug ruoðeisi olimpiadai, ar daug laiko skyrei matemati-kai?

Sprendþiau daug olimpiadiniø uþdaviniø. Taip, labai daug,nes norëjau gerai pasirodyti.

Dëkoju Mariui uþ atsakymus ir linkiu jam sëkmës sprendþiantpaèius sudëtingiausius matematikos uþdavinius, o mokytojai –iðtvermës ir kantrybës.

Viltë Rimdeikaitë, 8 b kl.

Marius Kastanauskas su mokytoja Laima Dijokiene.Vandos Normantienës nuotr.

Gimnazijosaruoduose -kûrybos beimokslo pasiekimai

Ðiais metais Dusetø Kazimiero Bûgos gimnazistai vël árodë,jog yra ne tik gabûs, bet ir kûrybingi. Beveik visus mokslo metusvyko ávairiø dalykø rajoninës olimpiados, kuriose aktyviai dalyva-vo mûsø gimnazijos moksleiviai. Iðkovojæ pirmàsias vietas gavo kvie-timus á respublikines olimpiadas, kur patyrë daug nepakartojamøakimirkø ir ágavo patirties ateièiai.

Bene geriausiai sekësi technologijø ir dailës dalyvëms. Abi olim-piados vyko Kaune. Devintokë Karinë Amirjan pristatë kulinari-ná darbà ,,Sveikø pusryèiø idëjos“. Puikiai atlikti namø darbai irsëkmë verdant manø koðæ olimpiados metu jai garantavo II vietà.Taip pat ji gavo pagyrimo raðtà uþ lankytojø iðrinktà geriausià kû-rybiná namø darbà. Menà mylinti ir dailës mokyklà lankanti vie-nuoliktokë Martyna Ðëþaitë dailës olimpiadoje iðkovojo II vietà.Ðiemet olimpiados tema buvo „Kauno meno mokykla: asmeny-bës, erdvës, simboliai, ávykiai“.

Á Panevëþyje vykusià biologø respublikinæ olimpiadà kvietimàgavo 9 klasës moksleivë Domantë Slapðinskaitë. Neiðdildomi áspû-dþiai jà lydëjo visas renginio dienas. Ðios dienos buvo labai turi-ningos: olimpiados dalyviai turëjo atlikti teorines ir praktines uþ-duotis, o kurie dar buvo neiðkankinti uþduoèiø, kuriems pasirodënebaisus pavasarinis plikledis, pasiryþo áveikti dar kelis olimpia-dos iðbandymus – miesto ralá ir neáprastà futbolà. Tiesa, jis buvo

(Nukeltaá 3 psl.)

Pirmoji Jolantos Èirkovaitësmokytoja Birutë Laurinavièienë:

Tegul visada Tau ðypsosi sau-lë, o nerami ðirdis skatina kurtiir siekti aukðtumø.

Vandos Normantienës nuotr.

3 psl. 2010 05 20

ðiek tiek kitoks: spardyti kamuo-lá teko su specialiais akinukais, ri-bojanèiais matomumo laukà. Vy-ko ðokiø pamokos ir daug ádo-miø uþsiëmimø, tad Domantë,nors ir neiðkovojusi diplomø,dþiaugiasi turëjusi galimybæ èiadalyvauti.

Raðtingumu ðiemet pasiþymë-jo Samanta Valiukaitë (5 b kl.).Ji rajoniniame raðtingumo kon-kurse laimëjo II vietà, o LigitaRaugaitë ir Greta Kibirkðtytë (6kl.) uþëmë III vietas. Vienuolik-

Gimnazijos aruoduose -kûrybos bei mokslo pasiekimai

tokas Mantas Stankevièius daly-vavo filologø konkurse, pristatëprozos kûriná. Jis dþiaugiasi, kadsusipaþino su Vilniaus universi-tetu, apþiûrëjo senamiestá, oypaè seminaru, kurá filologams ve-dë raðytoja Laura Sintija Èer-niauskaitë.

Utenoje ,,Temidës“ konkurseIII vietà pelnë mokytojos Dan-guolës Þukauskienës rengtimoksleiviai. Pradiniø klasiø moks-leiviai „Ðviesoforo“ konkurse uþ-ëmæ garbingiausiàjà I vietà pate-ko á zonines varþybas Ignalinoje.

Po atkaklios kovos vël atsidûrë Ivietoje. Tik ðtai á Prienus jiemsvykti neteko. Zarasø ðvietimocentras sako: „Krizë, niekur ne-vaþiuosit.“ Apmaudu. Tokia þi-nia ne vienam mokinukui ir aða-ras iðspaudë.

Aðtuntokas Augustinas Ðu-kys yra ne vienam gerai þinomaskaip puikus moksleivis ir olim-piadø dalyvis bei laimëtojas.Ðiais metais sëkmë ðypsojosi in-formatikos olimpiadoje Birþuo-se. Jis gráþo apdovanotas Lietu-

vos mokiniø informavimo ir tech-ninës kûrybos centro diplomu uþsëkmingà pasirodymà olimpiado-je bei Birþø rajono savivaldybësdovanomis.

Á geografijos olimpiadà Vei-siejuose ðiemet vyko aðtuntokasEitvydas Merkis, kurá olimpiadaiparengë mokytoja GenovaitëÞukauskienë. Aukðtumø nepa-siekë, bet pasirodë labai neblo-gai, ágijo patirties, o laimëjimaistikisi dþiuginti ateityje.

Gimnazija visada garsëja pui-Mantas Stankevièius su mokytoja Graþina Makaveckiene.

Dþiaugsminga akimirka po „Ðviesoforo“ varþybø Ignalinoje.

(Atkelta ið 2 psl.)

Technologijø mokytojas Ge-nadijus Kovaliovas neseniai at-ðventë ðeðiasdeðimties metø ju-biliejø.

Kaip ir visi berniukai, vaikys-tëje svajojo tapti lakûnu, jûrei-viu. Pasak mokytojo, jo norainelabai keitësi, o keitësi gali-mybës. Jau nuo keturiolikosmetø mokytojas dirbo Buitiniogyventojø aptarnavimo kombi-nate staliumi. Ðiaip tokiø jau-nø niekas nepriimdavo dirbti,taèiau jis buvo labai gabus, im-lus. Mokësi Kaune, Stepo Þu-ko taikomosios dailës techniku-me, o vëliau baigë Vilniaus dai-lë akademijà. Teko padirbëti irkitur, bet jau trisdeðimt metødirba mûsø mokykloje pedago-giná darbà.

Nuo pat vaikystës mokytojasmëgsta dirbti sode, auginti gë-les, puoselëti aplinkà. Ne vel-tui pernai jø sodyba pripaþin-ta kaip graþiausiai tvarkomaDusetose.

Didþiausias pomëgis - foto-grafuoti. Bûtent fotografijospasiekimais mokytojas ir di-dþiuojasi. Jis yra surengæs daugparodø Lietuvoje ir uþsienyje.Pirmoji paroda buvo èia, Duse-tose, 1975 metais. Antroji - Ute-

Mokytojas, fotografas, menininkasnos kultûros namuose. Jis – Ute-nos fotoklubo „Þalias skëtis“ na-rys. Vëliau parodos buvo dau-gelyje Lietuvos miestø, taip patuþsienyje-Èekijoje, Ispanijojebei Japonijoje. Dþiaugiasi mo-kytojas, kad viena fotografija iðciklo „Þirgai“ padovanota Lie-tuvos prezidentui Valdui Adam-kui lankantis Dusetose.

Mëgsta mokytojas ir droþinë-ti ið medþio. Dusetø skulptûrøparkà puoðia jo pagaminta me-dþio skulptûra „Paukðtë“.

Smagu, tëvo pëdomis seka irsûnûs Aurelijus bei Irmantas.Vienas ágijæs vitraþo specialybæVDA, o kitas baigæs ÐU (dailëir technologijos). Atrodo, kaddailë suvilios ir vaikaites Vero-nikà ir Ievà. Pastaroji jau turinuopelnø dailës srityje ne tikLietuvoje, bet ir Lenkijoje.

Taigi visos gimnazijos ben-druomenës vardu sveikinamemokytojà garbingo jubiliejausproga ir linkime sveikatos, kadneblëstø noras mokyti ir kad Du-setø galerijos lankytojus dar nekartà pakviestø á savo darbø pa-rodà.

Adelë VAITUKAITYTË irErnesta ARMINAITË, 8b kl.

Autoriø nuotr.Technologijø mokytojas Genadijus Kovaliovas, iðgarsëjæs savo

pomëgiais fotografuoti, droþinëti ið medþio.

Sveikiname

Uþ þurnalistinæ veiklà paskir-tos Broniaus Juodelio piniginëspremijos ðiems mokiniams:I vietaValdai Makauskaitei, 4gA-135 Lt.II vietaOlitai Ðileikytei, 4g A-85 Lt.Erikai Kuzmaitei, 4gA-85 Lt.Justinai Daðèioraitei, 4gA-85 Lt.III vietaSigitai Ðutaitei, 4gA-60 Lt.Domantei Slapðinskaitei, 1gB-60 Lt.PaskatinamosiosDovilei Barzdaitei, 3gA-30 Lt.Þivilei Kalasauskaitei, 4g B-30 Lt.Kristinai Igliukaitei, 4gB-30 Lt.

Linkime didelës kûrybinëssëkmës, graþiø minèiø, smagauspolëkio.

Lietuviø kalbosmetodinë grupë

kiais matematikais. Respubliki-nëje matematikø olimpiadojeÐiauliuose varþësi penktokas Ma-rius Kastanauskas. Vos vieno tað-ko pritrûko ir mûsø matematikasbûtø atsidûræs prizinëje treèiojevietoje.

Linkime ir toliau skinti per-galës laurus olimpiadose ir ne-prarasti atkaklumo, o visiems mo-kytojams dëkojame uþ ádëtàtriûsà ir kantrybæ.

Olita ÐILEIKYTË, 4gA kl. Vandos Normantienës nuotr.

4 psl. 2010 05 20

Ðá laikraðèio numerá parengë Dusetø Kazimiero Bûgos gimnazijos jaunøjø þurnalistø bûrelio nariai ir jø vadovai. Tiraþas 300 egz.

Darbais ir rûpesèiais sûkuriuodamosdienos kartais padovanoja labai graþiø,smagiø akimirkø. Kiekvienas kraðtas,kiekvienas miestas ar miestelis didþiuo-jasi, gerbia ir myli savo kraðtieèius, vie-naip ar kitaip garsinanèius gimtinæ. Du-setiðkiai didþiuojasi, kad garsaus kalbi-ninko Kazimiero Bûgos pradëtà kelià tæ-sia profesorius Antanas Pakerys.

1958 metais nuskambëjæs Dusetø Ka-zimiero Bûgos vidurinëje mokykloje Pas-

kutinis skambutis tarp kitø abiturientø ásavarankiðkà gyvenimà iðleido ir AntanàPakerá. Pasirinkæs lituanistines studijas,1964 metais baigë Vilniaus pedagogináinstitutà (dabar universitetas) ir visà lai-kà jame dirba. VPU praëjo visus ðiosaukðtosios mokyklos hierarchijos laipte-lius - nuo laboranto iki rektoriaus (1993– 2003 m. buvo iðrinktas universiteto rek-toriumi). A. Pakerys - þymiausias lietu-viø kalbos fonetikos ir akcentologijos spe-cialistas, paraðæs daug kalbos praktiniøpatarimø viduriniø mokyklø mokytojamsir mokiniams, paskelbæs nemaþai straips-niø pedagoginëje spaudoje.

Profesorius A. Pakerys visada laukia-mas sveèias ir mûsø gimnazijoje, daly-vauja renginiuose, konferencijoje, da-lijasi lietuviø kalbos naujovëmis su mo-kytojais ir mokiniais.

Geguþës 14 dienà grupelë DusetøKazimiero Bûgos gimnazijos atstovø bu-vo pakviesti dalyvauti VPU kalbininko,profesoriaus Antano Pakerio garbingo 70–ies metø jubiliejaus bei 50 darbo metøðiame universitete, ðventëje. Ðventinë ap-linka, daug gëliø, ðvytinèios ðypsenos irpuiki nuotaika lydëjo visus, atvykusius pa-sveikinti ðio iðkilaus mokslininko, garsë-janèio erudicija, tolerancija, pagarba,darbðtumu ir subtiliu humoro jausmu.Ðventæ vedë Lietuviø kalbotyros kated-ros vedëja, dekanë dr. Regina Rinkaus-kienë ir profesorë Vilija Salienë.

Kaip smagu buvo matyti buvusius dës-tytojus: profesoriø Vincentà Drotvinà, dr.docentæ Þanetà Onà Markevièienæ, pro-dekanæ Dalià Pûrienæ, lektoræ, foneti-kos ir akcentologijos laboratorijos vedë-jà Verà Mauricaitæ ir kitus. Þymø profe-soriø sveikino ir jau iðëjæ á uþtarnautà

poilsá dëstytojai: regis, visai nepasikeitæsdocentas Antanas Rasimavièius, visadaenergingas profesorius, literatûrologas,Lietuvos mokyklai parengæs gausø bûrápedagogø, Jonas Ryðkus. Labai nuoðir-dþiai prisiminimais dalijosi profesorë ha-bil. dr. Aldona Vaitiekûnienë, dr. docen-të Petronëlë Bikulèienë ir kiti. Po dësty-tojø senjorø sveikinimo pakiliai nuskam-bëjo studento Justo, neatsitiktinai pasi-rinktos dusetiðkio poeto Antano Vie-naþindþio þodþiais, dainos.

Smagiø aplodismentø sulaukë ir mû-sø, dusetiðkiø, sveikinimas. Ekrane kei-tësi Dusetø vaizdai, gimnazijos bei bûsi-mo kalbininko, dar mokinio, nuotraukos,áraðai dienyne, auklëtojos, prancûzø kal-bos mokytojos A. Èiþienës palinkëjimai,o nostalgiðkà nuotaikà kûrë skambantiVlado Bagdono daina „ Mano senai mo-kyklai“. Artimøjø akyse blizgëjo aðaros,stebint ðiuos vaizdus.

Ði popietë visiems suteikë daug gerøemocijø, galimybæ pabûti, pabendrauti,atsiriboti nuo kasdieniø rûpesèiø, omums, mokytojoms, suvirpino ðirdis pri-siminus studentiðkus laikus.

Vanda NORMANTIENËDusetø Kazimiero Bûgos gimnazijos

direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Asmenybë, kuri ákvepia, pakylëja...

Mûsø mokiniø taryba ir sociali-në pedagogë Birutë Laurinavièienë,norëdami atkreipti dëmesá á patyèiøir smurto problemà gimnazijoje, su-galvojo akcijà prieð patyèias. Juk nepaslaptis, kad ir mûsø bendruome-nëje patyèiø esama. Kiekvienas tu-rëtø pradëti nuo savæs, iðmokti tiestipagalbos rankà kitam. Mokiniai, pa-laikantys ðià akcijà, buvo kvieèiamirengtis nurodytos spalvos drabuþá arprisisegti kokià nors detalæ. Akcijo-je buvo kvieèiami dalyvauti ir mo-kytojai. Didþiulis plakatas primin-davo, kokia spalva karaliaus kità die-nà.

Pirmadiená- vyravo geltona spal-va, kuri simbolizuoja draugystæ beibendravimà. Visa gimnazija gelto-navo kaip pieniø laukas. Atrodo, irpykèio, nesantaikos buvo daug ma-þiau. Antradiená mokiniai rengësiþalia spalva, kuri, kaip teigia psicho-logai, stabilumo, iðtvermës bei ra-mybës spalva.

Treèiadiená dauguma mokiniø irmokytojø puoðësi mëlyna spalva. Jikvietë pasitikëti vieniems kitais, ska-tino nepamirðti iðtikimybes bei lais-vës. Galbût ne kiekvienam ji tiko,

Spalvø savaitë

Vyravo geltona spalva.

Profesorius Antanas Pakerys DusetøK. Bûgos gimnazijoje.

Aistëjos Krasnovaitës nuotr.

Netrukus nuskubës uþmarð-tin dar vieneri mokslo me-

tai. Vieniems jie padovanojoneákainojamø þiniø, patirties,kitiems buvo ilgi mënesiai kan-èios, o treti tik dabar supran-ta, kad jø niekada nekvies á pa-mokas skambutis. Gyvenimas –kaip serialas, ir dauguma þiû-rime, kad jau baigiasi paskuti-në „Dvyliktokø kasdienybës“serija. Dvyliktokai ruoðiasi pa-kelti sparnus, ir mokytojai ne-ramûs – juk egzaminai. Þiûri-me ir dþiaugiamës, kad mes nejø vietoje.

Deðimtokø, kaip ir dvylikto-kø, laukia egzaminai, bet tai tikgeras bûdas patikrinti savo jë-gas, o dvyliktokams tai bus pir-mas þingsnis savarankiðko gyve-nimo link.

Uþ poros savaièiø prasidës

gal ne visi ðià spalvà mëgsta, bet ne-pritarti, kad gimnazijoje vyrautødraugystë ir geranoriðkumas, nedrá-so. Na, o ketvirtadiená visa gimnazijaprisipildë gyvybës ir energijos, matvisi rengësi raudonai. Kas neturëjoar buvo pamirðæs, labai greit pasipuo-ðë tulpiø þiedais. Net vienas kitamëmë dovanoti ðiø gëliø.

Penktàjà dienà akis dþiugino bal-ta spalva. Ji visiems priminë, kad ben-draudami turëtume suteikti kuo dau-giau dþiaugsmo, ðypsenø.

Fojë link valgyklos pasipuoðënaujais paveikslais. Kiekviena klasënupieðë plakatà tema „PatyèiomsNE“. Paroda kvieèia kurti draugið-kus, ðiltus santykius.

O kad ði savaitë iðsiskirtø ið kitø,pertraukø metu skambëjo muzika:fojë mokiniai, o ypaè maþieji, ðoko,dainavo kartu su akcijos organizato-rëmis vienuoliktokëmis Gyte ir Ai-rida.

Neblogai sekësi ir garso operato-riams Aivarui bei Rokui. Nuo jø sko-nio priklausë, kokia muzika skam-bës.

1-10 klasiø mokiniams buvo ro-domi filmukai apie mokyklose pasi-

taikanèias patyèias. Paþiûrëjus situa-cijas, mokiniai diskutavo. Gimnazi-jos psichologë Auðra Kriðtapavièie-në komentavo situacijas ir ieðkojosprendimø, kaip to bûtø galima ið-vengti.

Paskutinæ dienà á aktø salæ buvopakviesti visi mokiniai: vyko savai-tës „Be patyèiø“ apibendrinimas. Ai-rida ir Gytë pateikë mûsø gimnazi-jos apklausos duomenis, koks vaikøprocentas tyèiojasi ir patiria skriau-dà. Ádomu buvo iðgirsti mokiniønuomonæ apie ðià savaitæ. Abejingønebuvo – visi teigë, kad ði akcijapavyko.

Labai norime padëkoti mûsø mo-kyklos mokytojams, kurie taip pat la-bai aktyviai dalyvavo ir palaikë mo-kiniø iniciatyvà. Dëkojame Rokui irAivarui uþ kiekvienà pertraukà, pra-leistà prie muzikos aparatûros, Airi-dai ir Gytei - uþ jø aktyvumà, meilævaikams ir kûrybingumà. O labiau-siai norëtume padëkoti mûsø maþie-siems, kurie buvo ypatingai aktyvûs,rengësi visomis spalvomis ir nupieðëdaugiausia plakatø.

Dþiugu, kad „SAVAITË BEPATYÈIØ“ paskatino ir suaugu-siuosius, ir vaikus bendrauti drau-giðkai ir rodyti pagarbà vieni kitiems.

Þydrûnë ZADAVIÈIÛTË, 2gA kl. Gytës Kondraðovaitës nuotr.

Vasaros belaukiantkams ði vasara turëtø sukeltiávairiapusius jausmus. Jiems taipaskutinës vasaros atostogosmokantis mûsø gimnazijoje.Paskutinë galimybë gerai pra-leisti laikà ir atsipalaiduoti, nesatëjus rudeniui jø lauks rimtidarbai. Jie, kaip sako mûsø mo-kytojai, klosis gyvenimo pama-tus. Bûsimøjø vienuoliktokøtaip pat laukia nelengva uþduo-tis. Reikës adaptuotis prie nau-jo tvarkaraðèio, galbût su „lan-gais“, galbût pasikeis mokyto-jai.

Taigi, kiekvienam ið jûsø lin-kiu gerø ir turiningø atostogø.Ákraukite elementus, kad, gráþusá gimnazijà kitais mokslo metais,uþtektø energijos iki pavasario.Iki susitikimo rudená!

Rokas STAÐKEVIÈIUS,2g Akl.

vasara. Kiekvienas ið mûsø ðiøatostogø laukia iðtisus metus.

Geras oras, dienos, praleistosprie eþero, ávairios kelionës su

ðeima ir draugais, ðtai kas svai-gina mus. Bûsimiems dvylikto-