TURINYSVADAS.................................................................................................................................................................................................2 1. VIDAUS DEGIMO VARIKLIS......................................................................................................................................................3 1.1. Keturtakio vidaus degimo variklio veikimas.............................................................................................................................4 1.1.1. Vidaus degimo variklio uvedimas......................................................................................................................................4 1. 1. 2. Keturtaki varikli veikimo principas ir darbo ciklas......................................................................................................5 1. 2. Dvitakiai vidaus degimo varikliai.............................................................................................................................................6 1. 2. 1. Dvitakio variklio veikimas...............................................................................................................................................7 2. ALKNINIO VELENO IR DUJ SKIRSTYMO MECHANIZMAS........................................................................................8 2. 1. Alkninis skriejiko mechanizmas................................................................................................................................................8 2. 2. Alkninio veleno gedimai.........................................................................................................................................................10 2. 3. Duj skirstymo mechanizmas ir jo gedimai.............................................................................................................................10 IVADOS.............................................................................................................................................................................................13

2

VADASReferato tema alkninio veleno ir duj skirstymo mechanizmas. Referate stengiamasi kuo plaiau ir aikiau aprayti i mechanizmu paskirt, veikimo principus, tipus, gedimo prieastis, bei tvarkimo specifik. Norint kuo isamiau iaikinti referate apraomus prietaisus naudojama vaizdin mediaga, su apraymais. Darbo tikslas: io skyriaus tikslas yra supaindinti su variklio alkninio ir duj skirstymo mechanizmo charakteringais gedimais, j poymiais, iaikinti gedim prieastis ir pasekmes, suteikti ini apie svarbiausias mint mechanizm diagnozavimo priemones ir imokyti atlikti diagnostikos, technines prieiros ir einamojo remonto darbus. Inagrinj skyri, turetume mokti: paaikinti pagrindines alkninio ir duj skirstymo mechanizmo gedim prieastis, pamatuoti variklio kompresij,

paaikinti, kaip reikia reguliuoti iluminius variklio votuv tarpelius,

paaikinti, kaip reikia parinkti ir pakeisti stmoklius, j iedus ir alkninio veleno dklus. Darbo udaviniai: kuo isamiau iaikinti alkninio ir duj skirstymo mechanizmo veikimo princip, sandar, tipus.

3

1. VIDAUS DEGIMO VARIKLIS

1 pav. Vidaus degimo variklis Keturtakt kibirktinio udegimo vidaus degimo varikl sudaro:1. Cilindr blokes; 2. cilindras; 3. cilindr bloko galvut; 4. siurbimo kanalas; 5. siurbiamasis votuvas; 6. imetamj duj kanalas; 7. ileidiamasis vo- tuvas; 8. votuv spyruokls; 9. kibirktin udegimo vak; 10. alkninis velenas; 11. vaistiklis; 12. stmoklis; 13. stmoklio pirtas.

Slginio- terminio udegimo varikliuose vietoje kibirktins udegimo vaks yra purktukas, o altam varikliui paleisti kaitinimo vak. Alkninis velenas remiasi cilindr blok slydimo guoliais ir juose gali suktis. Stmoklis 12 pirtu 13 ir vaistikliu 11 sujungtas su alkniniu velenu 10. Priklausomai nuo veleno sukimosi stmoklis gali slankioti cilindre vir arba emyn. Alkninis velenas kinematine

4

grandine sujungtas su siurbiamuoju ir ileidiamuoju votuvais ir juos sinchronikai atidarinja, o spyruokls, veikianios votuvus, juos stengiasi udaryti ir laikyti udarytus.

1.1. Keturtakio vidaus degimo variklio veikimas Vidaus degimo variklio keturi taktai: 1. siurbimas. 2. Suspaudimas. 3. Darbo eiga. 4. Imetimas.

Pirmasis taktas siurbimas. Sukantis velenui, stmoklis i virutinio kratutinio tako slenka emyn, dujos cilindre praretja, atsidaro siurbimo votuvas ir pro j cilindr patenka degusis kuro ir oro miinys. Kai stmoklis pasiekia kratutin tak, siurbimo votuvas usidaro. Antrasis taktas suspaudimas. Toliau sukdamasis alkninis velenas ima kelti stmokl vir, ir is spaudia degj miin. Abu votuvai yra udaryti. Kai stmoklis vl pasiekia kratutin virutin tak, degusis miinys usidega (nuo vaks kibirkties benzininiuose varikliuose, nuo spaudiam duj kaitimo dyzeliniuose varikliuose). Treiasis taktas darbas (degimas). Miinys sudega staiga (sprogsta), labai padidja degant susidariusi duj slgis. Jos spaudia stmokl, ir dl to jis slenka emyn atlieka darb. Leisdamasis stmoklis priveria judti vaistikl, o is alknin velen. io takto metu abu votuvai yra udaryti. Ketvirtasis taktas imetimas. Stmoklis nusileidia iki apatinio kratutinio tako, atsidaro imetimo votuvas ir pro j deginiai imetami i cilindro lauk, o stmoklis kyla vir. Baigiantis iam taktui, imetimo votuvas usidaro.

1.1.1. Vidaus degimo variklio uvedimas

Alkninis velenas i pradi pasukamas starteriu ar rankena. Toliau velenas sukasi i inercijos. Tris taktus kilnoja stmokl, ketvirto takto metu stmoklis perduoda energij alkniniam velenui. Pagrindins dalys: stmoklis vaistiklis

alkninis velenas

5

siurbimo votuvas vak cilindras

imetimo votuvas

1. 1. 2. Keturtaki varikli veikimo principas ir darbo ciklas

Sukant alknin velen, vaistiklis veria stmokl judti cilindre aine kryptimi vir arba emyn. Slenkant stmokliui emyn, kai siurbiamasis votuvas 5 atidarytas ( r. 1 pav. ) cilindro tris, esantis vir stmo klio, didja, ir ten didja oro iretjimas. Kibirktinio udegimo varikliuose pro atvir siurbiamj votuv siurbimo kanalu 4 ( r. 1 pav. ) siurbiamas degusis miinys, kuris upildo cilindr. is procesas, kai stmoklis, slinkdamas i viraus emyn, pro atvir siurbiamj votuv upildo cilindr vieiu degiu oju miiniu, vadinamas siurbimo taktu. Slginio udegimo varikliuose cilindr siurbiamas tik oras. Alkninis velena s, sukdamasis toliau, stumia vaistikl, o per j ir stmokl vir. Per kit kinematin grandin veleno kumtelis atleidia siurbiamj votuv 5 ( r. 1 pav. ), kur spyruokl 8 ( r. 1 pav. ) prispaudia prie lizdo ir udaro siurbimo kanal. Kai stmoklis kyla vir, o abu votuvai udaryti, cilindre vir stmoklio esantis degusis miinys yra suspaudiama s. is procesas vadinamas suslgimo taktu. Tuo mome ntu, kai stmoklis pasiekia beveik kratin virutin padt, variklio udegimo sistemos elektros grandinje suformuojamas auktosios tampos srovs impulsas, kuris, pateks udegimo vaks centrin elektrod, sudaro potencial skirtum ir tarp vaks elektrod atsiranda ikrovos kibirktis. Nuo kibirkties degusis miinys staigiai si- liepsnoja. Slginio udegimo varikliuose suspaudiamas oras, o suslgt ir kaitus degimo kameroje or purkiami dyzeliniai degalai, kurie nuo tempe ratros savaime siliepsnoja. Degant degal ir oro degiajam mi- iniui, cilindre vir stmoklio staiga pakyla tempe ratra, degani duj slgis, kuris didele jga slegia stmokl emyn, per vaistikl veria suktis alknin velen. is procesas, kai degani duj slegiamas stmo klis spaudiamas emyn ir per vaistikl suka alknin velen, vadinamas darbo taktu ( r. 1 pav., c). Alkninis velena s, veikiamas inercijos jg, sukasi toliau, per vaisti- kl stumia stmokl vir, o per kinematin grandin atidaro ileidiam- j votuv. Stmoklis, slinkdamas vir, istumia duj deginius pro atvir ileidiamj votuv. is procesas vadinamas imetimo taktu ( r. 1 pav., d).

6

siurbimo, suslgim o, darbo ir imetimo taktai sudaro vis ke- turtaki varikli darbo cikl. Visas keturtakio variklio darbo ciklas viename cilindre vyksta per du alkninio ir vien skirstomojo veleno apsisukimus.

1. 2. Dvitakiai vidaus degimo varikliai Dvitakio vidaus degimo variklio struktra ir veikimas pavaizduoti 2 paveiksllyje.

2 pav. Dvitakio vidaus degimo variklio struktra Jis sudarytas i korpuso su cilindru 1, kuriame yra siurbimo kanalas 2, sujungtas su karteriu 3, aukiau siurbimo kanalo yra imetamj duj kanalas 4, sujungtas su virutine cilindro ertme. Prieingoje cilindro pusje kiek emiau yra praptimo kanalas 5, kuris vienu galu jungiasi su cilindru, o kitu su karteriu. Cilindre patalpintas stmoklis 6, kuris vais- tikliu 7 sujungtas su alkniniu velenu 8. Pastarasis riedjimo guoliais remiasi cilindro 1 korpus. Cilindras i viraus udengtas cilindro galvute 9, kurioje yra degimo kamera. Galvutje montuota kibirktin vak 10. Dvitakiame kibirktinio udegimo variklyje votuv nra, o j funkcijas atlieka pats stmoklis.

7

1. 2. 1. Dvitakio variklio veikimas

Sukant variklio alknin velen, vaistiklis veria slankioti stmokl cilindre vir arba emyn. Stmokliui judant vir, cilindre ir karteryje vyksta tam tikri procesai. Kai stmoklis juda vir, deinija virutine briauna udaro praptimo kanal, karteryje tris didja, todl jame oras iretja. Vliau stmoklis savo kairija apatine briauna sujungia karter su siurbimo kanalu, tada karter siurbiamas degusis miinys ( r. 2 pav., a). Stmoklis, vos udars praptimo kanal, tuojau udaro ir imetamj duj kanal, todl cilindre ir degimo kameroje suspaudiamas vir stmoklio anksiau pateks degusis miinys. Vadinasi, karteryje vyksta siurbimas, o degimo kameroje suslgimas. Stmokliui pasiekus virutin padt suslgtas degusis miinys udegamas vaks kibirktimi ir siliepsnoja. Staiga kyla temperatra ir duj slgis degimo kameroje. Didele jga slgis spaudia stmokl emyn ir per vaistikl veria suktis alknin velen. Stmoklis, duj slgio veikiamas ir juddamas emyn, atlieka darb, o is procesas vadinamas darbo taktu. Stmoklis, nujs tam tikr keli, apatine kairija briauna udaro siurbimo kanal ir karter degusis miinys nebepatenka. Toliau, majant triui karteryje, siurbtas degusis miinys slegiamas. Stmoklis, slinkdamas emyn, virutine kairija briauna atidaro imetamj duj kanal, per kur dujos i degimo kameros veriasi ior. Slgis degimo kameroje staigiai krinta ir tuo momentu stmoklis deinija virutine briauna atidaro praptimo kanal, per kur karteryje slegiamas degusis miinys veriasi degimo kamer, paddamas deginiams greiiau pasialinti i cilindro. Procesas, kai i cilindro deginiai praptimu alinami ior, o i karterio degusis miinys upildo cilindr, vadinamas

8

2. ALKNINIO VELENO IR DUJ SKIRSTYMO MECHANIZMAS2. 1. Alkninis skriejiko mechanizmas

Alkninis skriejiko mechanizmas skirtas variklio darbo ciklui formuoti, degani duj slgiui priimti ir jam paversti mechaniniu sukamuoju judesiu.

2 pav. Alkninis skriejiko mechanizmas

Alkninis skriejiko mechanizmas sudarytas ( r. 2 pav. ) i alkninio veleno 1, sumontuoto slydimo guoliais 2 cilindr bloke ir juose gali suktis. Alkninis velenas turi ekscentrikai ir tam tikru kampu idstytus skriejiklinius kakliukus 3. Cilindr bloke yra cilindrai, turintys stmoklius 4. Kiekvienas stmo- klis pirtu 5 sujungtas su vaistiklio 8 virutine galvute 7. Kiekvienas vais- tiklis apatine iardoma galvute 6 slydimo guoliu sujungtas su alkninio veleno skriejikliniu kakliuku. Stmokliu priimamas degani duj slgis ir perduodamas per vaistikl alkniniam velenui. Sandarumui tarp stmoklio ir cilindro utikrinti stmoklyje yra grioveliai, kuriuos sudti kompresiniai ir tepaliniai iedai. Stmoklio virutin dalis, vadinama galvute, yra apskritimo formos, o apatin dalis sijonlis ainiame pjvyje trapecijos formos.

9

3 pav.

Trapecijos kratin yra ne tiesi ( r. 3 pav. ) , o ovalin kreiv. Sijonlis, irint i galo, skersiniame pjvyje turi elipss form, kurios didioji ais yra beveik lygi cilindro skersmeniui. Stmoklis orientuotas variklyje taip, kad jo elipss maoji ais bt lygiagreti su alkninio veleno aimi, o didioji statmena jai. Dl savo formos ir orientacijos stmo klis, bdamas altas, slankioja cilindre nuolat liesdamasis sijonliu ir ivengdamas didesnio beldimo cilindro sienele s. Kai stmoklis kaista ir tarpelis tarp stm oklio galvuts ir cilindro sumaja arba beveik inyksta, cilindro sijonlis deformuojasi ir jo elips artja prie apskritimo. i stmoklio deformacija leidia stmokliui judti cilindre pasiekus variklio detalms leidiamas ilimo ribas. Kad sijonlis lengvai deformuotsi nuo tempe ratros ir per didele jga nesispaust prie cilindro sieneli, jame liejamas plieninis profiliuotas iedas. Plienas su aliuminiu sudaro bimetalin por, kuri veria sijonlio elips deformuotis apskritim. Stmokliai daniausiai gaminami i aliuminio ir vario lydini, todl yra lengvi, gerai perduoda ilumos pertekli. Stmokli atsparum dili- mui padidina tai, kad lydinius maioma iki 25% silicio. Stmoklio darbiniai paviriai paden giami plonu alavo, vino, grafito arba plastiko sluoksniu. Tokia danga gerina stmoklio slydimo savybes, saugo nuo ilumos perkrov, sutrumpina variklio technolo ginio dirbio trukm.

10

2. 2. Alkninio veleno gedimai

Charakteringi alkninio mechanizmo gedimai yra tokie: sudyla cilindrai, stmokliai, stmokli pirtai, vaistikli virutinij galvui vors, alkninis velenas ir jo dklai. Kartais stmokli iedai apsinea koksu arba lta, stmokliai stringa cilindruose, sutrkineja cilind blokas ir galvute. Pasitaiko, kad galvuts tarpiklis pramuamas. Sudilus cilindrams, stmokliams ir j iedams, sumaja kompresija cilindruose. Degalai prasiveria karter ir praskiedia alyv. Alyva pro sudilusius iedus i karterio patenka vir stmoklio. Tada. numus nuo alyvos pylimo angos dangtel, rksta melsvi dmai. Dl to labai padidja alyvos s.|naudos. o deginiai bna labai tamss. Kanais stmokliai beldia cilindrus. ypa kai variklis altas. Kai sudyla alkninis velenas ir jo dklai, labai sumaja alyvos slgis. Benzinini varikli jis neturt bti maesnis kaip 0.05 MPa. o dyzelini - 0.1 MPa. Pramuus galvuts tarpikl, auinimo skystis patenka karter, o deginiai - auinimo sistem. Del to alyvos kiekis didja, alyva darosi putota ir balzgana. Ji blogiau tepa ir dl to galinu sugadinti varikl. Deginiai i auinimo sistemos ieina pro radiatori ir pltimosi bakel. Dl to juose atsiranda duj kvap skleidiani burbuliuk. J isiskyrimo intensyvumas sutampa su alkninio veleno sukimosi daniu. Pro pramu tarpikl auinimo skystis gali patekti cilindrus. Tokiu atveju i imetimo vamzdio einantys deginiai bna labai viess.

2. 3. Duj skirstymo mechanizmas ir jo gedimai

Duj skirstymo mechanizmo gedimai - tai klikli ir kreipianij vori, votuv, j lizd, grandini, krumpliuot direli, skirstymo velenlio ir jo vori sudilimas. Del to gali pasikeisti iluminiai votuv tarpeliai ir direli arba grandini tempimas. Pasitaiko, kad votuv spyruokls netenka tamprumo arba lta. Kartais votuvai pradega. Ioriniai i gedim poymiai yra vairs bildesiai, liepsnos plipsniai karbiuratoriuje, viai imetimo vamzdyje. Kai votuv tarpeliai per dideli, votuvai kala, skirstymo velenli kumteliai ir juos besiremianios detals greiiau dyla. Gali sulinkti klikliai. Kai tarpeliai per mai - votuvai neusidaro, labai kaista, gali pradegti, o kartais nulti ir sudauyti stmokl. Sudilus votuv vorms labai padidja alyvos snaudos.

11

Gedim prieastis galiu sugrupuoti taip: nepakankamas tepimas, variklio perkaitinimas, netinkam degal naudojimas ir hidrauliniai smgiai cilindruose. Nepakankamas tepimas bna karteryje esant per maai alyvos, kai alyva praskiesta auinamuoju skysiu, degalais arba sugeds alyvos siurblys. iuo atveju indklai gali ieiti i rikiuotes nuvaiavus vos 200-300 km. Varikl perkaitinus deformuojasi cilindr bloko galvute, gali ikristi imetimo votuv lizdai ir sudauyti stmoklius. Stmokliai gali strigti cilindruose ir visikai sugadinti varikl. Kai naudojami netinkami degalai, variklis dirba detonuodamas. Del to gali sutrkinti stmokli iedai, o stmokliai strigti, lti ir pradegti. Tas pats atsitinka dyzeliniuose varikliuose, kai maitinimo sistemos prietaisai blogai sureguliuoti. Vainjant prastais keliais, vanduo pro oro filtrus gali patekti cilindrus, upildyti degimo kamer, nesusispausti ir deformuoti vaistiklius. Tas pats gali atsitikti sugendus turbokompresoriui ir cilindrus staiga palenkus daug alyvos arba kai pramuamas galvuts tarpiklis ir stovint varikliui cilindrus patenka daug auinamojo skysio. Hidraulinis smgis cilindruose susidaro ir plytant degal slgio reguliatoriaus membranai. Tokiu atveju variklis staiga ugsta. Apie gedim prieastis sprendiama ir apirint iardyto variklio detales. Pavyzdiui, jeigu ant indkl bna daug ma pilkos spalvos duobeli, galima teigti, kad buvo naudojama netinkama alyva, o jeigu indeklo centre yra blizganti juostel - variklyje buvo per maai alyvos arba per maas tepimo slgis. Sprendiant apie gedimus ir j prieastis pagal vairius poymius, nemanoma ivengti klaid, nes ivados labiausiai priklauso nuo mogaus. Todl tiksliau diagnozuoti galima tik naudojantis vairiais prietaisais. Bendroji diagnostika yra alkninio ir duj skirstymo mechanizm technines bkls vertinimas kompresimetru, pneumatiniu kalibratoriumi, duj skaitikliu, pagal alyvos snaudas ir kitais bdais. Kompresija - tai benzinini varikli darbinio miinio arba dyzelini varikli oro slgis cilindre suslgimo takto pabaigoje. Kompresija matuojama kompresimetrais arba kompresij uraaniais prietaisais - kompresigrafais Kompresija benzininiuose varikliuose bru 1.0-1.5 MPa. o dyzeliniuose - 2.5-5.5 MPa.

12

Apytiksliai minimali kompresija turt bti ne maesn kaip 75% nominalaus kompresijos dydio, o skirtumas tarp cilindr - 0.1 MPa (benzininiuose varikliuose) ir 0.2 MPa (dyzeliniuose). Matuojant kompresij, variklis ildomas iki 80-90 C. Po to i cilindr isukamos visos vaks arba purktuvai, ijungiamas udegimas, atjungiamas laidas nuo udegimo rits gnybto 15. Nuimama benzino siurblio rel, o dyzelini varikli atjungiamas didelio slgio siurblys. Kompresimetras prispaudiamas arba prijungiamas prie pirmojo cilindro.

13

IVADOSApibendrinat referat noriau pasakyti, kad alkninio veleno ir duj skirstymo mechanizm tikslus veikimas labai svarbus kokybikam variklio darbui.

14

LITERATRA IR ALTINIAI

1. Automobilio technin prieira ( J. Vizgaitis ) 2. Automobili rangos vaizdin mediaga 3. Prieiga per internet: http://lt.wikipedia.org/wiki/Vidaus_degimo_variklis http://www.mokslai.lt/paieska/1/duju-skirstymo-mechanizmo-tipai.htm