diskusijos, apþvalgos › resursai › leidiniai › archivum_lithuanicum › 2001 ›...

321

Diskusijos, apþvalgos

322 Archivum Lithuanicum 3

323 D ë l Lit(h)uania t a r i m o

A r c h i v u m L i t h u a n i c u m 3, 2 0 0 1

I S S N 1 3 9 2 7 3 7 X, I S B N 3 4 4 7 0 9 2 6 2 9

Dël Lit(h)uania tarimo

Antrajame Archivum Lithuanicum tome Eugenija Ulèinaitë nagrinëja Lietuvos var-do kilmës aiðkinimà XVIXVII amþiaus raðtuose ir akcentuoja lotyniðkosios tradici-jos átakà þodþio Litua resp. Lit(h)uania tarimui: galime ðá þodá skaityti Li-tu-a1 .Bûtent toká tarimà ir pateisina lotynø kalbos fonetinë sistema, kurioje po priebalsio/t/ einantis balsis /u/ niekada nevirsta priebalsiu nepriklausomai nuo to, ar balsis/u/ yra balsinës, ar priebalsinës kilmës. Lotynø kalboje indoeuropieèiø prokalbësbalsingasis priebalsis * pozicijoje po /t/ prieð balsá taip pat virto balsiu /u/ irsudarë skiemens pagrindà2 . Toká pokytá geriausiai iliustruoja du pavyzdþiai: bûd-vardis mortuus < *m¤to- (plg. senosios baþnytinës slavø kalbos formà su priebalsiumrütvü) ir skaitvardis quattuor < *ketôr (plg. airiø bevardës giminës formà catvâri[m. catvâras]3 , liet. ketverì, got. fidwôr). Kaip matyti, ði lotynø kalbos taisyklë nesieti-na su tradicija raðmenimis arba þymëti ir balsá, ir priebalsá.

Su priebalsiu /v/ tariamas bûdvardis Litauus/Litavus, a, um lietuviø, lietuvið-kas (pvz., terra Litaua, orbis Litauus, Litaua gens) bei tautovardis Litaui/Litavi lietu-viai. Toká tarimà èia lemia intervokalinë pozicija. Abu vediniai kilæ ið Lie-tuvos vardo lotyniðko varianto Litaua/Litava (raðomo ir su geminata: Littavaarba su : Lithava), kuris taip pat tariamas su priebalsiu /v/. Plg. hegzametrà: OLithavi, mea gens, lachrymis nunc ora rigate (O lietuviai, manoji tauta, liek aðarasskruostais)4 .

1 Eugenija Ulèinaitë, Lietuvos vardo kilmësaiðkinimas XVIXVII amþiaus raðtuose,ALt 2, 58.

2 Gerhard Meiser, Historische Laut- undFormenlehre der lateinischen Sprache, Darm-stadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft,1998, 93: Hinter t ist zu u vokalisiertworden. Dar plg. Leumann-Hoffmann-Szantyr, Lateinische Grammatik 1. Latei-nische Laut- und Formenlehre, München:Beck, 1977, 131132: In -tw- wurde dasw () zu vokal. u.

3 Lotyniðkas quattuor atspindi ide. prokalbësneutrum formà (Meiser 1998, 171).

4 Andreas Jurgievicz, QuerimoniaReipublicae Lithuaniae, Epicedia in funeb-res exequias [...] d. VALERIANI episcopiVilnensis [...] Vilnae [...] 1580, vertëEugenija Ulèinaitë, Gratulatio Vilnae.Vilniaus pasveikinimas. XVIXVIII amþiaustekstø rinkinys, sudarë Eugenija Ulèinaitë,Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakosinstitutas, 2001, 108, eil. 59 (panaðiaip. 106, eil. 19, 29).


Tuo tarpu lotyniðko Lietuvos vardo variantai Litua, Lituania, o ypaè Lithuania,gali ir turi bûti tariami su balsiu /u/. Tai patvirtina ne tik istorinës gramatikosfaktai, bet ir metrinë ðio þodþio pozicija poetiniame tekste. Þinia, lotynø kalboshegzametras sudaromas remiantis ilgøjø ir trumpøjø skiemenø kaita. Pagrindinëhegzametro pëda yra daktilis ( ∪ ∪). Du trumpuosius daktilio skiemenis galikeisti vienas ilgasis (spondëjas ). Taèiau penktoji eilutës pëda visada bûnadaktilis5. Pavyzdþiui, Jono Radvano Radviliados (1592) treèios dalies 124125 eilutë-je ðaknis Lituan- kaip tik ir sudaro hegzametro penktàjà pëdà (èia pajuodinta irsuskirstyta skiemenimis; ðeðtoji pëda spondëjas):

Ducitur ad thalamos pulcherrima Li-tu-a-ni-ne

Aldonis Casimire tuos: hanc Littava pubes

Ðtai Gedimino duktë Aldona lietuvaitë graþiausia

þengia á tavo namus, Kazimierai; pulkas jaunosios6.

Tad lotyniðkà Lietuvos vardà turime skiemenuoti tik Li-t(h)u-a-ni-a.

Jolanta Gelumbeckaitë

J O L A N T A G E L U M B E C K A I T Ë Gauta 2001 m. balandþio 28 d.

Lietuviø kalbos institutas Priimta 2001 m. geguþës 6 d.

Antakalnio g. 6

LT-2055, Vilnius, Lietuva

Herzog August Bibliothek

Postfach 1364 0

D-38299, Wolfenbüttel, Deutschland

e. p.: [email protected] 0

5 Tik itin retais atvejais penktoji pëda yraspondëjas.

6 Jonas Radvanas, Radviliada, vertë ið lotynøá lietuviø kalbà Sigitas Narbutas, Vilnius:Vaga, 1997, 142143. 0

325 X V I X X a m þ i a u s l i e t u v i ð k øg i e s m i ø t y r i m o i r p u b l i k a v i m o

a p þ v a l g a


I S S N 1 3 9 2 7 3 7 X, I S B N 3 4 4 7 0 9 2 6 2 9

XVIXX amþiaus lietuviðkø giesmiø tyrimoir publikavimo apþvalga

Ið kitø senøjø mûsø tekstø giesmës iðsiskiria tam tikra specifika. Jø forma grieþ-tokai apibrëþta tai eiliuota, ritminë kalba, pritaikyta giedoti pagal melodijà. Kitavertus, giesmë daþniausiai funkcionuoja ne viena, o kartu su kitomis giesmëmis, jøvisuma, suformuota taip pat pagal savitus dësningumus, t. y. giesmynu. Giesmiøturinio specifikà sàlygoja glaudus ryðys su Biblija, jos simboliais, vaizdais. Giesmësið tiesø nëra visiðkai originalûs kûriniai. Daþniausiai tai Biblijos himnø, psalmiøparafrazës, sekimai. Nuo XV amþiaus pradëjusiø rastis giesmiø tautinëmis Europoskalbomis prototipai lotyniðki viduramþiø himnai, psalmës, o lietuviðkø dar irkaimynø lenkø, vokieèiø giesmës. Ir verstos giesmës galëjo turëti dvigubus ðalti-nius tiesioginá, pavyzdþiui, lenkø ar vokieèiø tekstà, ir pradiná, lotyniðkàjá. Be to,kai kurias pirmàsias verstas katalikø giesmes savaip koregavo, gludino ir þodinëperdavimo tradicija (pirmieji spausdinti lietuviø katalikiðki giesmynai atsirado pa-lyginti vëlai XVII amþiaus viduryje). Ðie savitumai daro átakà giesmiø tyrimams,ypaè tekstologinei analizei, ðaltiniø nustatymui.

1. G I E S M I Ø G E N E Z Ë S T Y R I M A I. Apie lietuviðkø giesmiø atsiradimà ið-samiai ar probëgðmiais yra raðæ nemaþa mokslininkø: Vaclovas Birþiðka, ZenonasIvinskis, Jurgis Lebedys, Juozas Vaiðnora, Guido Michelini, Dainora Pociûtë, JûratëTrilupaitienë1 . Daþniausiai aptariamas klausimas kada imtos kurti giesmës lietu-

1 Vaclovas Birþiðka, Senøjø lietuviðkø knygøistorija 1, Chicago: Chicagos lietuviø lite-ratûros draugija, 1953; Zenonas Ivinskis,Kirchengesang in Litauen im XVIXVIIJahrhundert, Commentationes Balticae 1,1953, 69106 ir Senosios lietuviðkos kny-gos, Aidai 4, 1954, 181184; Jurgis Lebe-dys, 1646 metø giesmynas [ávadas],S[aliamonas] M[ozerka] Slavoèinskis, Giesmës

tikëjimui katalickam prideranèios 1646, foto-grafuotinis leidimas, paruoðë Jurgis Lebe-dys, Vilnius: Valstybinë politinës ir moks-linës literatûros leidykla, 1958, 752; J[uo-zas] Vaiðnora, Marijos garbinimas Lietuvoje,Roma: Lietuviø katalikø mokslo akademi-jos leidinys, 1958; Guido Michelini, Maþ-vydo senos giesmës, Lt 2(34), 1998,103108; Dainora Pociûtë, XVIXVII a.


viø kalba. Pasak Birþiðkos (1953, 95127), jos atsiradusios Reformacijos laikais,bent jau ankstesniø þiniø apie tokias giesmes nesà. Taèiau kiti tyrëjai linkæ manyti,jog lietuviðkai giedota dar prieð Reformacijà. Tai árodà netiesioginës istoriniø ðal-tiniø nuorodos, taip pat ir giesmës be aiðkaus prototipo, pastabos prie kai kuriøMartyno Maþvydo veikaluose esanèiø giesmiø ir kt. Daþniausiai manoma, jogprieðreformacinës giesmës plito þodþiu arba rankraðèiais, nebuvo iðspausdintos.Kelios ankstyvosios giesmës, manoma, pateko á Maþvydo ir Slavoèinskio giesmynus(Lebedys 1958, 18; Pociûtë 1995, 172 ). Kas buvo prieðreformaciniø giesmiø vertëjaiar kûrëjai, mokslininkø nesvarstyta. Daþniausiai akcentuojamas nemaþas XVIXVIIamþiaus vienuolijø (bernardinø, domininkonø, jëzuitø) ánaðas á baþnytiná giedoji-mà. O vëlesniu periodu situacija keitësi: ðtai muzikologë Trilupaitienë mano, jogprieð didelës apimties katalikiðkà Slavoèinskio giesmynà galëjo egzistuoti dar kelimaþesni mums neþinomi giesmynai (Trilupaitienë 1998a, 140). Vaiðnora (1958, 135)kelia prielaidà, jog giesmës pirmiausiai galëjo bûti kuriamos ar verèiamos baþny-tinëms procesijoms (Velykø, Grabnyèiø, Verbø, Kryþiaus dienø, Dievo Kûno ir kt.).Tyrëjø minimi ir istoriniø ðaltiniø liudijimai, jog kai kurios giesmës kurtos religi-nëms tiesoms mokyti. Reformacijos laikais giesmiø lietuviø kalba suklestëjimà ska-tino protestantø ir katalikø konkurencija.

2. A P I B E N D R I N A M I E J I G I E S M I Ø T Y R I M A I. Senøjø giesmiø, kaip ir ki-tø XVIXIX amþiaus tekstø, kalbà ávairiais lygmenimis tyrë nemaþa kalbininkø, lite-ratø, istorikø, teologø. Kalbiniai giesmiø duomenys átraukti á Jono Palionio studi-jas3 . Daugelis tekstologiniø ir kalbiniø tyrimø apibendrintai pateikta Zigmo Zinke-vièiaus daugiatomiame veikale Lietuviø kalbos istorija4 . Giesmiø poetinæ formà tyrë,á kitus literatûrologinius klausimus gilinosi Liudas Gira, Vladas Kulbokas5 , Daino-ra Pociûtë-Abukevièienë (1995), Mikas Vaicekauskas6 . Religijotyriniu, etnologiniu,

protestantø baþnytinës giesmës, Vilnius: Pra-dai, 1995 ir Giesmë, Lietuviø literatûrosenciklopedija, Vilnius: Lietuviø literatûrosir tautosakos institutas, 2001, 151152;Jûratë Trilupaitienë, Jëzuitø muzikinë veiklaLietuvoje, Vilnius: Muzika, 1995 ir Natøleidyba Lietuvos XVIXVII a. muzikiniogyvenimo kontekste, Knygotyra 25(32),1998a, 126144.

2 Dar plg. Dainora Pociûtë-Abukevièienë,Martyno Maþvydo katekizmas. Tradicijair naujosios sàmonës þenklai, Naujasis þi-dinys 56, 1998, 330336.

3 Lietuviø literatûrinë kalba XVIXVII a., Vil-nius: Mintis, 1967; Lietuviø raðomosios kal-bos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedi-jø leidykla, 1995.

4 Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorija35, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø lei-dykla, 19881992. Daugelá giesmynø au-toriø ir jø darbø aptarë Vaclovas Birþiðka,Aleksandrynas 13, Vilnius: Lietuvos kul-tûros fondas, 21990; taèiau nemaþa èiapateiktø duomenø yra netikslûs, pasenæ.

5 [Liudas Gira] E. Radzikauskas, Lietuvið-kos eilëdaros kûrimosi raida. I dalis: 1618 amþiai, Darbai ir dienos 3, 1934, 130213; Vladas Kulbokas, Lietuviø religinë po-ezija, s. l.: Krikðèionis Gyvenime, 1982.

6 Mikas Vaicekauskas, Niagayùek baùsa úir-dies: Baþnytiniø giesmiø vertinimai ikiXVIII a., Naujasis Þidinys 5, 1995, 383390; Mirties samprata XVIXVII a. kata-likiðkose giesmëse, Lt 2, 1998, 114119.


a p þ v a l g a

muzikologiniu aspektu giesmes analizavo Juozas Vaiðnora (1958), Kazimieras Sen-kus, Alfonsas Motuzas, Jûratë Trilupaitienë (1995), Dana Palionytë, Jûratë Landsber-gytë, Þivilë Stonytë7 ir kt. Istoriðkai jas apþvelgë Domas Kaunas, Albertas Juðka8 .

Ðioje apþvalgoje dëmesys bus kreipiamas á mokslines giesmynø ar giesmiø pub-likacijas ir jas daþniausiai papildanèius ar sàlygojanèius darbus, skirtus tekstolo-giniams klausimams.

Senøjø giesmiø bei giesmynø publikacijø nëra daug. Martyno Maþvydo gies-mës anksèiausiai ir bene daugiausia kartø perleisti, tirti senieji tekstai.

3.1. M A Þ V Y D O G I E S M Y N A I . Iðskirtinio dëmesio Maþvydo tekstai nusipel-në dël ypatingo visø jo raðtø statuso tai pirmieji spausdinti lietuviðki tekstai.

Katekizmà, Formà krikðtymo, taigi ir giesmes (tik be natø), su komentarais publika-vo jau Adalbertas Bezzenbergeris 1874 metais9 . Katekizmo, Formos Krikðtymo giesmiøfragmentus XIX amþiaus pabaigoje citavo bibliografas Maurycijus Stankiewiczius10 .

Maþvydo giesmiø perraðø, citatø yra ir kitose, vëlesnëse studijose11 , taèiau reikð-mingiausi yra fotografuotiniai tekstø perleidiniai. Svarbesnieji yra septyni:

1) Zygmunt Celichowski, M. Mosswida Waitkuna przekùad Litewski Pieúni Te deumlaudamus z. r. 1549, Poznañ: Nakùadem biblioteki Kórnickiej, 1897;

7 Kazimieras Senkus, Il canto popolare religiosonella Lituania cattolica, diplominis darbas,Roma, 1953; Alfonsas Motuzas, Ðvè. M.Marijos valandø maldø ir giesmiø lietu-viðki ypatumai, Liaudies kultûra 2, 1998,1219; Katalikiðkosios pridedamosiospamaldos Lietuvoje, Liaudies kultûra 6,1999, 4447; 2, 2000, 1419; 3, 2000, 2029; Þemaièiø Kalvarijos Kalnø giesmiøkilmë, Tiltai 2, 1997, 4758; ÞemaièiøKalvarijos Kryþiaus keliø apvaikðèiojimoir per ðermenø apeigas giedamø Kalnøkilmë: sàsajos ir skirtumai, Tiltai 2,1998, 5380; Sopulingosios Ðvè. M. Mari-jos keliø kilmë ir garbinimas Lietuvoje,LKMA metraðtis 13, Vilnius: Katalikø aka-demija, 1998, 125197; Jûratë Trilupaitie-në, Grigaliðkojo choralo raida LietuvojeXVIXVII a. ir baþnytinës muzikos refor-mos, Kultûros istorijos tyrinëjimai 4, Vil-nius: Gervelë, 1998; Dana Palionytë, Reli-ginës muzikos keliai ir kryþkelës XIXXXa. sandûroje, Menotyra 4, 1998, 3745;Jûratë Landsbergytë, Religinës muzikossituacija tarpukario Lietuvoje, Menotyra3(20), 2000, 3750; Þivilë Stonytë, Lietu-viðki katalikø giesmynai ir melodiniai poeti-niai giesmiø tipai (XVIXIX a.), diplominis

darbas, Lietuvos muzikos akademija,Vilnius, 1994. 0

8 Domas Kaunas, Maþosios Lietuvos knyga: lie-tuviðkos knygos raida 15471940, Vilnius:Baltos lankos, 1996; Albertas Juðka, Maþo-sios Lietuvos Baþnyèia XVIXX amþiuje,Klaipëda: Maþosios Lietuvos fondas,Klaipëdos universiteto leidykla, 1997.

9 [Adalbert Bezzenberger,] Litauische und Let-tische Drucke des 16. Jahrhunderts [...] 1.Der litauische Katechismus vom Jahre 1547,Göttingen: Robert Peppmüller, 1874.

10 Maurycy Stankiewicz, Studya bibliogra-ficzne nad literaturà litewskà 2. Bibliografialitewska od 1547 do 1701 r., Kraków: Nak-ùadem Maurycego Stankiewicza, 1890, 26.

11 Plg. Christian S. Stang, Die Sprache des li-tauischen Katechismus von M. Maþvydas,Oslo: I Kommisjon Hos Jacob Dybwad,1929; Alfred Senn, Handbuch der litauischenSprache 2. Lesebuch und Glossar, Heidelberg:Karl Winter Universitätsverlag, 1957,159162; P[ietro] Dini, Apie Maþvydo1549 m. Te Deum laudamus vertimà, Blt22(1), 6675; Gordon Buell Ford, The OldLihuanian Catechism of Martynas Maþvydas(1547), Assen: van Gorcum & Comp. N.V., 1971 ir kt.


2) Maþvydas. Seniausieji lietuviø kalbos paminklai iki 1570 metams, parengë JurgisGerulis, Kaunas: Ðvietimo ministerijos leidinys, 1922;

3) Pirmoji lietuviðka knyga, redaktorius Jonas Kruopas, Kaunas: Valstybinë encik-lopedijø þodynø ir mokslo literatûros leidykla, 1947;

4) Martynas Maþvydas, Pirmoji lietuviðka knyga, tekstà ir komentarus paruoðëM[arcelinas] Roèka, Vilnius: Vaga, 1974;

5) Martynas Maþvydas, Katekizmas ir kiti raðtai, ávadas Sauliaus Þuko, redakto-rius Giedrius Subaèius, Vilnius: Baltos lankos, 1993;

6) Pietro U. Dini, LInno di S. Ambrogio di Martynas Maþvydas, Roma: La Feniceedizioni, 1994, 3143;

7) Guido Michelini, Martyno Maþvydo raðtai ir jø ðaltiniai, Vilnius: Mokslo irenciklopedijø leidybos institutas, 2000.

Daugelyje ankstyvøjø perraðø gotikinis originalo ðriftas yra pakeistas lotynið-kàja antikva, bet ðiaip jau stengtasi paisyti originalo raðybos savitumø. Bezzen-bergio perraðo ir pirmøjø trijø fotografuotiniø perlaidø adekvatumà originalui yratyræ Alvilis Augstkalnis, Jonas Palionis, Pietro U. Dini12 . Kalbininkai nustatë, jogdël retuðavimo në viena ið ðiø faksimiliø nëra identiðka originalui. Bezzenberge-ris, perraðydamas Maþvydo Katekizmà, ið dalies sàmoningai pakeitë ortografijà,punktuacijà, iðtaisë korektûros klaidas, perskirstë teksto eilutes. Celichowskio, ku-rio leidiniu rëmësi ir Gerulis, parengtame Giesmës Ambraziejaus tekste retuðuojantbuvo paðalinti kai kurie nosiniø raidþiø diakritikai, áterpti ar supainioti raðme-nys. Panaðiai dël retuðavimo yra nukentëjæ ir Gerulio iðleisti Maþvydo raðtai.Kruopo redaguotame Katekizmo leidime buvo perfotografuotas Gerulio tekstas, bet, diakritikus mëginta atstatyti remiantis Bezzenbergerio, Stango darbais,Gerulio chrestomatija13 , o visos raidës specialiai paryðkintos. Vis dëlto èia pra-sprûdo dauguma Gerulio leidimo klaidø, be to, adekvatumà sumaþino ir tai, jogformatas buvo dukart padidintas, pirmosios skyreliø raidës nuspalvintos raudonair mëlyna spalva.

Vëlesnës keturios faksimilinës Maþvydo veikalø perlaidos yra daug patikimesnioriginalo atspindþiai, jos beveik neretuðuotos, nebëra Gerulio padarytø klaidø (tie-sa, Michelinio publikacijoje fotokopijos perspaustos ið Þuko leidinio, pats tekstaskiek sumaþintas). Dël geros spaudos ir kiek padidinto formato ypaè neblogõs ko-kybës yra Dinio monografijoje (1994) publikuota Giesmës Ambraziejaus fotokopija.

Deja, po II pasaulinio karo dingo Maþvydo giesmyno originalas. Jo tekstas Þuko(taip pat ir Michelinio) leistuose raðtuose yra perimtas ið vienintelio ðio veikalo

12 Alvils Augstkalns, Smulkûs pastebëji-mai, APh 5, 1935, 149159; Jonas Palio-nis, Oá èçäàíèÿõ ëèòîâñêîãî êàòåõè-çèñà 1547 ã., Annali dellIstituto universi-tario orientale. Sezione slava 4(1), 1961, 6775; Pietro U. Dini, Apie Jurgá Gerulá

Maþvydo (GA, MPr) leidëjà, LKK 36,1996, 2124; Dini 1994, 4656.

13 Senieji lietuviø skaitymai 1. Tekstai su áva-dais, sutaisë Jurgis Gerulis, Kaunas: Lietu-vos universiteto leidinys, 1927.


a p þ v a l g a

reprezentanto minëtos Gerulio parengtø raðtø faksimilës. Tad didþiausias perleis-tas Maþvydo darbas Giesmës krikðèioniðkos ortografijos poþiûriu ir vëliausiuose lei-dimuose nëra visiðkai patikimas.

3.2. K R I T I N I S A P A R A T A S I R Ð A L T I N I Ø T Y R I M A I . Bezzenbergerioveikalo áþangoje ir komentaruose labiau apraðomi kalbos dalykai: tarmë, raðyba,formos, archajiðki þodþiai, kai kuriø þodþiø kilmë, sudarytas retø þodþiø registras.Teksto aiðkinimas èia minimalus: kelios nuorodos prie Maþvydo psalmiø apiekitokià numeracijà (pagal Vulgatà) ir iðnaðose pakomentuoti kai kurie neaiðkûsþodþiai. Stankiewicziaus apraðe jau uþsimenama apie galimus giesmiø ðaltinius,tiesa, sprendþiama tik ið prie giesmiø esanèiø nuorodø á lenkiðkà, vokiðkà ar loty-niðkà giesmæ. Paneigiamas Gotfrydo Ostermejerio teiginys Pirmojoje lietuviðkø gies-mynø istorijoje (perimtas ið lenkø bibliografø), jog Maþvydo Katekizmo giesmynëlyjeyra Stanislovo Rapolionio á lietuviø kalbà verstas senasis lotyniðkas himnas Patrissapientia14 . Maþvydo Katekizmo giesmiø ðaltinius patikimai nustatë ChristianasStangas (1929, 3146), studijoje jis citavo ir lenkiðkus, vokiðkus giesmiø prototipus.

Svarbiausiø fotografuotiniø perlaidø kritinis aparatas gana skirtingas. Gerulio1922 metais parengtuose raðtuose, kurie daugeliui tyrëjø apie aðtuoniasdeðimtmetø atstojo originalà, teksto komentarø nëra. Ið dalies juos atstoja platus ávadasapie Maþvydo raðtus ir ðaltinius (ypaè iðsamiai apraðomas giesmynas); Katekizmoir kitø smulkesniø darbø giesmës ávade lyginamos su giesmyno tekstais, pristato-mi Maþvydo bendradarbiai. Ði studija ir dabar neprarado savo aktualumo, norsdaug kas nûdienos tyrëjø jau pakoreguota. 1993 metais Baltø lankø leistuoseMaþvydo raðtuose teksto komentarai ir kiti tekstologiniai dalykai taip pat nepa-rengti. Ávade Saulius Þukas labai lakoniðkai pristatë Maþvydo darbus. Èia dau-giausia remtasi Gerulio ávadu, papildomai, bet gana pavirðutiniðkai suminëtinauji ðaltiniø tyrëjai (su jø atliktais tyrimais daþniausiai nesupaþindinta). Maþvy-do giesmiø, giesmynø ðaltiniai beveik neaptarti. Ðá trûkumà konstatavo ir per-spaudo recenzentai: Friedrichas Scholzas uþsiminë, jog èia bûtø buvæ pravartuperspausdinti ir Gerulio ávadà, o Dainora Pociûtë apgailestavo, jog tai nëra mo-dernus mokslinis leidimas su tolesniais kritinio teksto bei komentarø tomais ir ðádarbà pavadino nepriekaiðtingai parengtu suvenyru15 . Juozas Tumelis nurodë irkitus ávado netikslumus, faktines klaidas netikslias citatas, klaidingai nurodytàkai kuriø egzemplioriø buvimo vietà16 .

14 Ið tiesø ðis vertimas (Diewa Tiewa isch-mintis) yra Maþvydo giesmyne, þr. Got-frydas Ostermejeris, Rinktiniai raðtai, pa-rengë ir iðvertë Liucija Citavièiûtë, Vil-nius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla,1996, 473t. iðn. 68.

15 Friedrich Scholz, Jahrbücher für Geschichte

Osteuropas Neue Folge 44(4), 1996, 597598; Dainora Pociûtë, Pirmieji lietuvið-kieji raðtai dar kartà, Lietuvos rytas,1994, birþelio 24 d., 41.

16 Þr. Juozas Tumelis, Naujasis Þidinys 12,1998, 6567. 0


Kitaip parengti Kruopo, Roèkos Maþvydo Katekizmo perspaudai. Kruopo leidiny-je po originalo yra pateiktas lotyniðka antikva transliteruotas tekstas. Vis dëltoperraðyta ne visur identiðkai: þodþiai po giesmiø natomis vienur pagal originalàiðskaidomi, kitur raðomi iðtisai. Roèkos publikacijoje transliteruotas tekstas spaus-dinamas patogiau greta originalo faksimiliø papuslapiui. Taèiau, kaip nuodug-nioje recenzijoje nurodo Tumelis17 , teksto transliteracija atlikta labai nenuosekliai,gotikinis ðriftas keièiamas ne lotyniðku, o lietuviðku raidynu, nors balsiø dvigubi-nimas iðlaikomas, sudabartinama skyryba ir kt. Tenka sutikti su recenzento þo-dþiais, kad su taip perraðytais senaisiais lietuviðkais tekstais neturës kà veikti neikalbininkai, nei kiti tyrinëtojai ir kad optimaliausia bûtø tekstà arba keisti lotynið-ku raidynu, arba (platesniam skaitytojø ratui) transponuoti á bendrinæ kalbà. Abiejøpublikacijø pabaigoje ádëti kalbiniai komentarai. Kruopo leidinyje dar yra ir Kate-kizmo teksto þodþiø iðskaitymo lyginamoji lentelë bei korektûros klaidø sàraðas,sudarytas lyginant su ankstesnëmis publikacijomis. Roèkos darbas papildytas re-alijø paaiðkinimais. Ðio mokslininko rengti ir iðnaðose pateikti komentarai patoges-ni naudotis jie labiau susieti su paèiu tekstu, taèiau vis dëlto turi ir trûkumø.Pasak Tumelio, á komentarus reikëjo perkelti ávade dëstomus teksto ir gaidø pertei-kimo dalykus; nepaaiðkinta, kokio pobûdþio spaudos klaidos taisytos transliteruo-tame tekste (kai kur koreguotas tiesiog netobulas garso þymëjimas, o ne korektûrosklaida); nepakankamai aiðkinamos þodþiø reikðmës. Beje, buvo galima pakomen-tuoti ir giesmiø ðaltinius, juolab kad Katekizmo giesmynëlis jau senokai iðtirtasChristiano Stango.

Modernus tekstologinis aparatas panaudotas Dinio monografijoje (1994) Maþ-vydo knygelei Giesmë Ambraziejaus tirti18 . Studijoje ne tik apraðomos ðio Maþvydoleidinio pasirodymo aplinkybës, jo atradimo istorija, datavimas, vëlesni perspau-dai. Greta fotokopijos pateikiamas ir perraðytas tekstas su nuorodomis á kitø per-spaudø skirtumus, klaidas, skliaustuose rekonstruojamos nubyrëjusios raidës, ati-taisomos ir suþymimos korektûros klaidos, taigi rekonstruojamas kanoninis tekstas.Be to, atlikta ir detali giesmës Tawe Diewa garbinam ðaltiniø analizë; iðtisaipateikti visi trys galimø giesmës prototipø tekstai. Tekstø gretinimo lentelës aki-vaizdþiai parodo artimiausià ðaltiná (tradicinæ lotyniðkà Te Deum laudamus).Tiesa, ðios analizës patikimumà kiek sumaþino tai, jog buvo naudotasi ne XVIamþiaus lotyniðku tekstu19 . Kitø dviejø giesmiø ðaltiniø aiðkiai nustatyti nepavyko.Be tekstologiniø tyrimø, monografijoje nuodugniai iðanalizuotos Giesmës Ambrazie-jaus kalbos ypatybës, darbo pabaigoje yra þodþiø registras.

17 Juozas Tumelis, Naujausias pirmosioslietuviðkos knygos leidimas, Pergalë 9,1975, 167171. 0

18 Plg. ðios knygos recenzijà: Vytautas Amb-razas, Zigmas Zinkevièius, Blt 30(1),1995, 108110. Dinio anksèiau skelbtø

kalbamo teksto tyrimø sàraðà þr. Dini1994, 12. 0

19 Þr. Guido Michelini, Philologische Bemer-kungen über die Monographie vonP. U. DINI LInno di S. Ambrogio di Marty-nas Maþvydas, LgB 56, 19961997, 250t.


a p þ v a l g a

Giesmiø studijoms ypaè svarbi paskutinë Maþvydo raðtø publikacija, parengtaGuido Michelinio. Nors knygos pavadinimas yra Maþvydo raðtai ir jø ðaltiniai,sudarytojo pratarmë rodo, kad leidinio atsiradimà lëmë bûtent giesmiø tyrimai.Rengëjas rëmësi naujausiais darbais, analizuojanèiais Maþvydo giesmiø ðaltinius:Pociûtës (1995), Dinio (1994), Gertrudos Benses, Daivos Kðanienës, Albino Jovai-ðo20 ir kt. Svarbu ir tai, jog jis ypaè atsiþvelgë á Maþvydo giesmiø melodijas21 .Giesmiø tyrimus, susietus su melodikos analize, Michelini (2000, 818) apibendri-no plaèiame knygos ávade. Kitaip nei pirmtakai, italø kalbininkas nemaþai dëmesioskyrë paèiam giesmynui, giesmiø grupavimuisi jame, ne tik atskirø giesmiø, bet irgiesmyno ðaltiniø paieðkoms. Be ðio ávado, knygoje dar yra Jono Palionio straipsnisapie Maþvydo raðtø raðybà, o knygos pabaigoje pateikta keletas giesmiø ðaltiniøfaksimiliø, visø Maþvydo tekstø sàraðas pagal pirmàjà eilutæ su trumpais komen-tarais ir bibliografinis ðaltiniø bei literatûros sàraðas. Ið kitø Maþvydo tekstø pub-likacijø kalbama knyga iðsiskiria tuo, kad greta originalo fotokopijø èia papusla-piui ir net paeiluèiui pateikti lotyniðku ðriftu transliteruoti giesmiø prototipai kartusu natomis. Be to, ðalia yra iðsamûs komentarai apie Maþvydo teksto bei melodijosir prototipo santyká; iðnaðose aiðkinami sunkiau áskaitomi fotokopijø þodþiai. Maþ-vydo giesmyno giesmës, perimtos ið Katekizmo, lyginamos su greta pateiktais Kate-kizmo atitinkamø tekstø perraðais; komentuojami jø skirtumai. Tiesa, diskutuotina,ar nevertëjo pateikti ir ðaltiniø giesmiø pavadinimø (jei tokie buvo), juk jø palygi-nimas su Maþvydo giesmiø pavadinimais galëtø atskleisti pastarøjø originalø arverstiná pobûdá, plg. ir Benses (1998, 2040) minëtø teksteliø tyrimus.

Ði solidi publikacija-studija pretenduoja tapti parankine Maþvydo tekstø tyrëjoknyga, tokia, koks kadaise buvo Jurgio Gerulio parengtas leidinys22 . Ja remiantis ga-li bûti atliekami ir tolesni giesmiø tyrimai atkurtas Maþvydo giesmyno sudarymoprocesas, tiksliau nustatyti giesmiø autoriai, redaktoriai (þr. Michelini 2000, 17).

20 Gertrud Bense, Texte des ersten litaui-schen Gesangbuchs im Licht heutiger Be-trachtungsweise, Knygotyra 25(32), 1998,2040; Daiva Kðanienë, Lietuviðkø gies-mynø ðaltinis, M. Maþvydas: Pirmoji lietu-viðkoji knyga, Klaipëda: Klaipëdos univer-siteto leidykla, 1997, 6776; Albinas Jo-vaiðas, Martynas Maþvydas: pirmosios lietu-viðkos knygos parengëjas, Kaunas: Ðviesa,1996.

21 Bene pirmoji apie Maþvydo giesmiø melo-dijø reikðmæ nustatant ðaltinius uþsiminëJûratë Trilupaitienë, M. Maþvydas ir re-formatø muzikinë kultûra, Pergalë 10,1985, 149158. Þr. ir Jûratë Trilupaitienë,Giesmë Martyno Maþvydo knygose,Draugas: Mokslas, menas, literatûra, 1997,rugsëjo 20 d., 1; Âëèÿíèå ðåôîðìàòñêî-

ãî äâèæåíèÿ íà ìóçûêàëüíóþ êóëüòóðóÂåëèêîãî êíÿæåñòâà Ëèòîâñêîãî, Ìàð-òèíàñ Ìàæâèäàñ è äóõîâíàÿ êóëüòóðà Âå-ëèêîãî êíÿæåñòâà Ëèòîâñêîãî XVI âåêà,Âèëüíþñ-Ìîñêâà: Baltos lankos, 1999,116128; Ið M. Maþvydo knygø: giesmë,jos vieta liturgijoje ir mokykloje, Lietuvosmuzikologija 1, 2000, 4954. Ðiamestraipsnyje iðkelta mintis, jog Maþvydogiesmyno giesmiø ir melodijø atrankà sa-vaip koregavo derinimasis prie mokiniøgiedojimo mokyklose ypatumø. Kitokiuaspektu Maþvydo giesmiø melodijas tyrëTeodoras Brazys, Maþvydo Giesmiømelodijø kilmë ir jø santykis su lietuviøtautos muzika, SWTXR 1, 1924, 103117.

22 Plg. Virginija Aputienë, Maþvydo raðtaiir jø ðaltiniai, Tarp knygø 6, 2000, 22t.


4. S L A V O È I N S K I O G I E S M Y N A S ( 1 6 4 6 ). Pirmasis katalikø lietuviðkasgiesmynas detalesniø studijø ir rimtos publikacijos sulaukë tik XX amþiaus vidu-ryje. 1958 metais Saliamono Mozerkos Slavoèinskio giesmyno fotografuotiná leidi-mà parengë Jurgis Lebedys (þr. 1 iðn.). Toks vëlyvas svarbaus XVII amþiaus raðtijospaminklo tyrimas yra suprantamas, nes jo egzemplioriai visai neseniai rasti Len-kijos bibliotekose (þr. Lebedys 1958, 8; Dalia Gargasaitë23 ; Zinkevièius 1988, 207).Lebedþio rengta publikacija rëmësi tuomet vieninteliu þinomu defektiniu egzem-plioriumi, tad ir faksimiliniame leidinyje trûksta antraðtinio lapo, dedikacijos, pra-tarmës, penkiø giesmyno pradþios puslapiø ir keturiø pabaigos (rodyklës) pusla-piø. Suradus nedefektiná giesmyno egzemplioriø, atskirai buvo publikuotas antrað-tinis lapas bei lotyniðka dedikacija su lenkiðka pratarme (ðalia pateiktas ir vertimasá lietuviø kalbà)24, taèiau trûkstamos pirmosios giesmës taip ir liko neperleistos.

Nemaþai mokslininkø, ypaè bibliografø, istorikø, svarstë apie ðio giesmyno au-torystæ (þr. Lebedys 1958, 4549). Abejones këlë autoriaus jaunumas giesmynasparengtas Slavoèinskiui esant Vilniaus Akademijos studentu ir tai, kad vëliau jisnieko nebekûrë. Taèiau po iðsamios giesmyno kalbos analizës, atliktos Zinkevi-èiaus25, paaiðkëjo, jog Slavoèinskis tikëtiniausias ðios knygos autorius, nes joskalba artima gimtøjø Slavoèinskio vietø tarmei26.

Lebedþio parengtoje giesmyno publikacijoje siekta kuo didesnio autentiðkumo spausdintos teksto fotokopijos nebuvo retuðuotos. Taip iðvengta klaidø, iðkraipy-mø, nors tekstas dël to kai kur sunkiau áskaitomas, nëra ryðkus. Tekstologiniupoþiûriu tai viena ið geriausiai parengtø giesmynø publikacijø. Be faksimilës, èiaádëtas platus Lebedþio ávadas, kuriame Slavoèinskio giesmynas aptartas ávairiau-siais aspektais: bibliografiðkai, istoriðkai, lingvistiðkai, literatûrologiðkai; uþsimintair apie galimus giesmyno ðaltinius (ðis tas nurodyta ir pratarmëje), analizuotivertimo ypatumai, lyginta su kitais lietuviðkais giesmynais. Pasak Jono Kruopo27 ,ðiek tiek priekaiðtø nusipelno tik kalbos analizë, kurioje nepakankamai akcentuo-jama gana vienalytë to meto tekstø raðomoji kalba (tiksliau tariant, vidurinis kalbosvariantas). Po ávado eina Konstantino Jablonskio straipsnis Saliamono Slavoèins-kio biografijos þinios.

Knygos pabaigoje pateikti teksto paaiðkinimai tai ir kiekvienos giesmës neaið-kiø, archajiðkø þodþiø formø komentarai, ir galimø giesmës prototipø nuorodos, ir

23 D[alia] Gargasaitë, Surastas pilnas S.Slavoèinskio giesmyno egzempliorius,Pergalë 9, 1968, 179180.

24 D[alia] Gargasaitë, S. Slavoèinskio gies-myno dedikacija ir pratarmë, Knygotyra10(17), 1985, 7982.

25 Z[igmas] Zinkevièius, S. M. Slavoèinskiogiesmyno (1646) kalba, LKK 15, 1974,137168.

26 Be to, suþinota, jog Slavoèinskiui buvo su-teiktas laisvøjø menø ir filosofijos magist-ro laipsnis, þr. Lietuvos bibliografija. Knygoslietuviø kalba 15471861. Papildymai 1,1990, 66.

27 Jonas Kruopas, Vertingas lituanistinis lei-dinys, Pergalë 2, 1959, 180184.


a p þ v a l g a

lyginamoji kai kuriø fraziø analizë. Profesionaliai parengas archaizmø, kitø retøþodþiø þodynëlis. Jis ið dalies atstoja Slavoèinskio raðtø kalbos þodynà: nurodomane tik þodþio reikðmë (daþnai pateikiamas ir ðaltinio atitikmuo), kilmë, bet ir patei-kiami visi giesmyne esantys pavyzdþiai (su puslapiø nuorodomis), jie lyginami suLietuviø kalbos þodyno, kitø senøjø tekstø medþiaga. Kad ðià publikacijà tikrai siektapadaryti patogià mokslinëms studijoms, rodo pabaigoje iðspausdinta Slavoèinskiogiesmiø, taip pat lotyniðkø bei lenkiðkø giesmiø pirmøjø eiluèiø rodyklë. Geraiparengtas tekstologinis aparatas sumaþina ir transliteruoto teksto poreiká.

Komentaruose Lebedys nurodë, jog nepavyko nustatyti tikrojo Slavoèinskio gies-myno ðaltinio. Tad buvo apsiribota atskirø giesmiø, kuriø didþioji dalis verstinës,originalø (lenkiðkø Jano Kochanowskio, Stanislawo S. Jagodyñskio ar lotyniðkø)tyrimais. Ðie tyrimai vëlesniø tyrëjø nebuvo tikslinti. Kai kurie (tiesa, be detalesniøstudijø) Slavoèinskio giesmynà linksta sieti su jëzuito Walentyno Bartoszewskioparengtais giesmynais lenkø bei lotynø kalba (þr. Trilupaitienë 1995, 40; 5156; irypaè 1998a, 140144). Apskritai Trilupaitienë siûlo á visus to meto Lietuvoje leistusgiesmynus þvelgti kaip á visumà nepriklausomai nuo to, kokia kalba ir kurioskonfesijos jie iðleisti. Ypaè turëtø bûti susijæ Lietuvos jëzuitø leisti giesmynai. Re-miantis giesmyno antraðte, manoma, jog Slavoèinskio giesmyne gali bûti ir naujaisukurtø, neverstiniø giesmiø (Gargasaitë 1968, 179t.).

5. M E R K E L I O P E T K E V I È I A U S K A T E K I Z M O ( 1 5 9 8 ) G I E S M Y N Ë L I S.Pirmàjá ðio dvikalbio kalvinistø leidinio apraðà su kai kuriø prozos tekstø, psalmiøbei giesmiø perraðais paskelbë Alexanderis Brückneris 1891 metais28 . Viso veikalofaksimilë, parengta Juozo Balèikonio, iðleista 1939 metais29 . Brücknerio darbe priegiesmiø ir psalmiø nebuvo perspausdinti originale buvæ lenkiðki tekstai. Teigta, joglenkiðkas tekstas nesàs labai svarbus, nes giesmiø vertimai savarankiðkesni, nepa-þodiniai. Tekstai transliteruoti lotyniðkais raðmenimis, bet iðlaikyta, taigi per-spaudas adekvatesnis originalui. Vis dëlto punktuacijos þenklai, eiluèiø iðdëstymaspertvarkyta savaip. Balèikonio fotografuotinio teksto santykis su originalu moksli-ninkø nëra tirtas. Taèiau matyti, jog tekstas retuðuotas.

Abi minëtos, tekstologijos poþiûriu kuklios publikacijos papildo viena kità.Brückneris gana detaliai apibûdina patá Katekizmà, jo kalbà, ortografijà, vertimopobûdá, o Balèikonio leidinyje, be trumpo knygos apraðo áþangoje, yra KonstantinoJablonskio straipsnis apie knygos autoriø ir leidëjà Merkelá Petkevièiø. Fotografuo-

28 A[lexander] Brückner, Der litauisch-pol-nische Catechismus vom Jahre 1598, Ar-chiv für slavische Philologie 13, 1891, 557590.

29 1598 metø Merkelio Petkevièiaus katekizmas,[parengë Juozas Balèikonis], Kaunas:Ðvietimo ministerijos knygø leidimo komi-

sijos leidinys, 1939. Viena Petkevièiausgiesmë, transliteruota lotyniðku ðriftu, suretø þodþiø komentarais paskelbta dar irSenno skaitiniuose (Senn 1957) bei JanoOtræbskio leidinyje (Teksty litewskie 1. Teks-ty dawne, Warszawa: Pañstwowe wydaw-nictwo naukowe, 1957).


tinio leidinio parengëjas teksto nekomentuoja, prieð faksimilæ ádeda lenkiðkos pra-tarmës ir keliø eilëraðèiø, skirtø skaitytojams, vertimà á lietuviø kalbà.

Lietuviðkø giesmiø ryðá su greta iðspausdintais atitikmenimis lenkø kalba trum-pai aptarë pirmosios publikacijos rengëjas (Brückner 1891, 560): èia akcentuota, joglietuviðki tekstai gana nutolæ nuo lenkiðkøjø prototipø, kita vertus, priverstinai lai-kytasi lenkiðkø eiliø skiemenø skaièiaus, o rimas primityvus. Rimtesnæ ðaltiniø ana-lizæ atliko Dainora Pociûtë (1995, 38t.). Ji nustatë, jog giesmës verstos ið lenkiðko Vil-niaus Katekizmo (1594). Be to, manoma, lietuviðkos kalvinistø giesmës buvo giedotospagal minëtame Vilniaus Katekizme pateiktas melodijas (Trilupaitienë 1998a, 137).

Maþiausiai svarstytas giesmiø autorystës klausimas (paties originalo pratarmëjeuþsiminta, jog giesmes autorius gavæs ið kitø). Kad Petkevièiui buvo þinomi kitilietuviðki giesmynai ir jais ið dalies pasinaudota, spëjo dar Brückneris. Nustatyta,jog keletas giesmiø kiek pakeitus perimta ið Maþvydo Katekizmo bei giesmyno (Po-ciûtë 1995, 39).

6. B R E T K Û N O B I B L I J O S P S A L M Ë S. Visas rankraðtinis Jono Bretkûno Bib-lijos vertimas (apie 1580) iki ðiol dar nëra publikuotas. Senojo Testamento psalmës,kurios taip pat laikytinos savita giesmiø atmaina, fotografuotinio leidimo sulaukëvisiðkai neseniai 1991 metais jas iðleido vokieèiø mokslininkai Friedrichas Schol-zas ir Jochenas D. Range30 . Iki tol kai kuriø psalmiø perraðus buvo paskelbæsMykolas Birþiðka31 ir Jonas Palionis su Julija Þukauskaite32 .

Fotografuotinis leidimas parengtas kruopðèiai, faksimilës neretuðuotos. Tiesa,kai kur fotokopijose nematyti originalo lapø vidiniø kraðtø raidþiø, uþdengtølankstës, taigi kai kuriø eiluèiø pradþia ar pabaiga neaiðki. Teksto komentarø ðiojeknygoje nëra, nes numatyta leisti atskirus kritinio teksto leidimo ir komentarøtomus. Trumpame ávade aptartas tik rankraðèio datavimas, iðvaizda, senoji origi-nalo paginacija ir faksimilëje pridëtas lapø ir psalmiø fraziø (Biblijos eiluèiø) nu-meravimas.

Ið minëtø dviejø Bretkûno psalmiø perraðø autentiðkesnis yra 1983 metø. Birþið-kos chrestomatijoje (1927) trys Bretkûno tekstai transliteruoti lietuviðku alfabetu,vadinasi, raðyba neautentiðka, neatspindëta daugelis rankraðèio niuansø taisy-mai, priraðyti variantai ir kita. Vis dëlto ir Palionio bei Þukauskaitës parengta 40psalmiø publikacija identiðkai neatspindi originalø tekstai ðifruoti ið rankraðèiofotokopijos, turimos LMAB (naudotasi ir Emilio Kraðtinaièio maðinraðtiniu nuora-

30 Psalteras ing lietvwischk¼ lieszvwÓ pergulditasJano Bretkuno [...]. Biblia Slavica 6. Supple-mentum: Biblia Lithuanica 1.6, Faksimile,hrsg. von Jochen Dieter Range und Fried-rich Scholz, Paderborn etc.: FerdinandSchöningh, 1991.

31 Rinktiniai mûsø senovës raðtai. Medþiaga lie-

tuviø raðtijos mokslui aukðtesniosiose mokyk-lose, Kaunas: Ðvietimo ministerijos knygøleidimo komisijos leidinys, 1927, 119t.;apie ðià chrestomatijà þr. toliau.

32 Jonas Bretkûnas, Rinktiniai raðtai, parengëJ[onas] Palionis, J[ulija] Þukauskaitë,Vilnius: Mokslas, 1983, 183225.


a p þ v a l g a

ðu), transliteruota lotyniðku raidynu, grafika ir punktuacija kiek supaprastinta, kaikurios neaiðkios vietos interpretuotos savaip. Pats Bretkûno Biblijos rankraðtis ga-na sudëtingas èia daug taisymø, redaktoriø papildymø, pastabø paraðtëse. Per-raðant tekstà reikëjo nuspræsti, kuris teksto variantas bus pagrindas, o kas buskomentuojama iðnaðose. Rengëjai pagrindu pasirinko galutiná teksto variantà, ta-èiau visiðkai nuosekliai laikytis ðios nuostatos nepavyko. Atsiradæ nenuoseklumainurodyti paaiðkinimuose (p. 330).

Tekstologiniai komentarai yra tik 1983 metø Rinktiniuose raðtuose (Þukauskaitës).Kartu su jais atlikti ir tam tikri lyginamieji spëjamø ðaltiniø tyrimai. Komentaruoseaiðkinamos sunkiau suprantamos, ypaè verstinës, konstrukcijos, greta pateikiamosir atitinkamos vokiðkos Liuterio Biblijos (1549), kartais ir Vulgatos frazës. Be to,nurodomos kai kurios neaiðkios korektûros klaidos, abejotinos gramatinës formos;pateikiami lotyniðkø originalo pastabø vertimai; komentuojama dalis realijø. Kny-gos pabaigoje yra Palionio parengtas retesniø þodþiø þodynëlis, kuriame, be reikð-mës ir puslapiø, pateikiami ir vokiðkos Biblijos atitikmenys. Kaip pastebëjo BronysSavukynas33, kai kurie archaizmai á já vis dëlto nepateko. Bretkûno tekstø tyrimamslabai vertinga yra greta ádëta Tumelio sudaryta bretkûnianos bibliografija.

Ávadiniame Rinktiniø raðtø straipsnyje (Jonas Bretkûnas. Gyvenimas ir raðtai)trumpai reziumuotas (labiau stiliaus aspektu) Bretkûno vertimo ryðys su ðaltiniu(Liuterio Biblija), paminëti redaktoriai; èia remtasi þymiøjø Bretkûno tyrëjø Vikto-ro Falkenhano, Liudviko Rëzos darbais34. Taèiau detaliau á ðiuos klausimus nesi-gilinta. Birþiðkos chrestomatijoje tarsi provokuojama atlikti kitus filologinius tyri-mus palyginti su ankstesniais Maþvydo psalmiø vertimais, nes ðalia Bretkûnopsalmës iðspausdintas ir Maþvydo variantas. Tos pat minties inspiruota ir psal-miø atranka á Rinktinius raðtus: ið 40 pateiktø psalmiø 35 turi savus variantusMaþvydo giesmyne.

Vëlesniø tyrëjø detölios tekstologinës psalmiø studijos dar nëra paskelbtos.Preliminariai patikslinti jø ðaltiniai: pasak Jocheno D. Ranges, dalá psalmyno,kaip ir Naujàjá Testamentà, Bretkûnas ið pradþiø bus vertæs ið lotyniðko Biblijosteksto, kurá vëliau pakoregavo pagal Liuterio variantà; identifikuoti kai kuriø re-daktoriø taisymai35.

7. D A U K Ð O S I R 1 6 0 5 M E T Ø K A T E K I Z M O G I E S M Ë S. Pirmosios dvispausdintos katalikiðkos giesmës Lietuvoje yra organiðka Mikalojaus Daukðos vers-to Katekizmo (1595) dalis. Daukðos Katekizmas mokslo reikmëms perleistas tris kar-

33 Bronys Savukynas, Jonà Bretkûnà skai-tant, Pergalë 5, 1984, 180182.

34 Viktor Falkenhan, Der Übersetzer der litaui-schen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer.Beiträge zur Kultur- und KirchengeschichteAltpreussens, Königsberg (Pr) und Berlin:Ost-europa-Verlag, 1941; L[udwig] J[edi-

min] Rhesa, Geµchichte der littauiµschen Bibel[...], Königsberg: Hartungµchen Hofbuch-druckerei, 1816.

35 Jochen D. Range, Bausteine zur Bretke-For-schung. Kommentarband zur Bretke-Edition(NT), Paderborn etc.: FerdinandSchöningh, 1992.


tus: lotyniðkai transliteruotas tekstas36 Eduardo Volterio37 ir Ernsto Sittigo38 , fo-tokopijos Vidos Jakðtienës bei Jono Palionio leidiniu39 . Pirmøjø dviejø perspaudøadekvatumas originalui detaliai aptartas fotografuotinës publikacijos ávade, pa-rengtame Jono Palionio. Èia konstatuota, jog Volterio ir jo leidimu rëmusiosi Sittigodarbuose gana daug raðybos ir kitokiø neatitikimø. Be to, Daukðos kalbà Sittigasmëgino suvienodinti remdamasis XX amþiaus vidurio lietuviø raðomosios kalbossistema; sukeitë vietomis kai kurias teksto eilutes.

Fotografuotinë publikacija Volterio ir Sittigo leidimus pranoksta ir adekvatumuoriginalui, ir tekstologiniu poþiûriu. Volterio knygoje yra nemaþai su DaukðosKatekizmu tiesiogiai nesusijusiø dalykø: istoriografiniø lietuviø kalbos tyrimø, tau-tosakos, tarmiø apraðø. Po transliteruoto teksto pateiktame Daukðos veikalo þodyneið tiesø átraukta medþiagos ir ið ávairiø tarmiø, o Daukðos þodþiai imti ið DominykoSutkevièiaus þodyno (apie 1835). Sittigo darbas geriau pritaikytas tekstologinëmsstudijoms: èia interliniðkai pateikti trys tekstai lenkiðkojo Jakubo Ledesmos Kate-kizmo vertimas (t. y. lietuviðkojo teksto ðaltinis), Daukðos Katekizmo perraðas iranoniminio 1605 metø Katekizmo, taip pat versto ið minëto lenkiðko ðaltinio, tekstas.Fotografuotiniame leidime faksimilës iðspausdintos papuslapiui su lotyniðku ðriftutransliteruotu tekstu (ir iðnaðose pateikti neaiðkiø þodþiø komentarai); po jø pateik-tas transliteruotas lenkiðkas ðaltinis. Greta yra perraðuose pastebëtø skirtingø kal-bos lyèiø lyginamoji lentelë ir þodþiø formø þodynëlis. Ðios publikacijos recenzen-tai daugiausia priekaiðtø turëjo dël teksto transliteravimo ir þodynëlio. Pagrástaipastebëta, jog be reikalo atsisakyta raðmenø , ir , o þodynëlis parengtasbe atstatytø þodþio pagrindiniø formø (jos paprastai iðkeliamos kaip antraðtinisstraipsnio þodis)40 . Kad bûtø patogiau lyginti ðaltinius, lietuviðkà ir lenkiðkà tekstàdar buvo galima sunumeruoti tais paèiais atitinkamais skaitmenimis41 .

Dviejø (Svéika karalîc¸e, Kùonioi¾s emåi) Daukðos ir vienos (Sveika kara-liene) 1605-øjø Katekizme esanèiø giesmiø tekstologiniai ir iðsamûs ðaltiniø tyrimainebuvo atlikti42 . Gera jø pradþia Juozo Vaiðnoros (1958, 160t.) religijotyriniai isto-riniai ir Stonytës muzikologiniai43 Salve Regina tyrimai (èia sudabartinta raðybapateikiami minëtø kûrinëliø ir Kantièkø [1859] Salve Regina atitikmenys).

36 Kaip bûdingiausios gotikinio raidyno rai-dës paliktos ir .

37 Ëèòîâñêié Êàòiõiçiñú Í. Äàóêøè [...].Ïðèëîæåíiå êú LIIIìó òîìó ÇàïèñîêúÈìï. Àêàäåìiè Íàóêú 3, Ñàíêò-Ïåòåð-áóðãú: Èìï. Àêàäåìiÿ Íàóêú, 1885.

38 Der polnische Katechismus des Ledesma u. li-tauischen Katechismen des Daugsza und desAnonymus von 1605 [...], Göttingen: Van-denhoeck u. Ruprecht, 1929.

39 Mikalojaus Daukðos 1595 metø katekizmas,parengë Vida Jakðtienë ir Jonas Palionis,Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla,1995.

40 Þr. Giedrius Subaèius, Naujas pirmosioslietuviðkos LDK knygos leidimas, RBl 2,1996, 7783; Juozas Karaciejus, Blt 32(1),1997, 131132.

41 Jûratë Pajëdienë, Naujasis þidinys 4, 1996,254256.

42 Plg. Guido Michelini, Daukðos katekizmoðaltiniø klausimai, Blt 34(2), 1999 [2000],259261.

43 Þivilë Stonytë, Vyskupas Motiejus Valan-èius religinës muzikinës kultûros puose-lëtojas, Menotyra 4, 1998, 58t.


a p þ v a l g a

8. S T R A Z D O G I E S M Ë S P O E Z I J O S K N Y G O J E. Antano Strazdo pasaulie-tinës poezijos knygelëje Giesmies swietiszkas ir szwintas (1814) iðspausdintos ir dvioriginalios jo baþnytinës giesmës. Ði knygelë ir tarpukariu, ir vëliau Lietuvoje buvone kartà perspausdinta, taèiau beveik visada tekstai transponuoti á bendrinæ kal-bà44 . Adekvaèiausia originalui yra fotografuotinë publikacija, iðspausdinta 1991metais45 . Èia pateiktos dviejø iðlikusiø defektiniø egzemplioriø fotokopijos ir pagaljuos atstatytas visas rinkinio tekstas. Perraðas Tumelio atliktas gana korektiðkai, jisartimas faksimilëms, iðskyrus vienos kitos akivaizdþios korektûros klaidos atitai-symà (Strazdas 1991, 62). Tiesa, ðias pataisytàsias teksto klaidas galima buvonurodyti iðnaðose. Teksto komentarø Tumelio publikacijoje nëra, Þiniose apieegzempliorius teuþsiminta, jog Strazdo raðyba ir skyryba nebuvo grieþèiau nusi-stovëjusios, be to, atrodo, jog spaustuvëje tekstà rinkæs asmuo ne itin gerai mokëjolietuviðkai. Kai kurie Strazdo kûriniø svetimos kilmës þodþiai komentuoti VytautoVanago 1974 metais parengtame leidinyje, taèiau èia dël nesuprantamø prieþasèiøpraleista O Szwencziausia Marya.

Baþnytinës Strazdo giesmës tekstologiðkai nëra tirtos. Neieðkota ir sàsajø suankstesnëmis katalikiðkomis giesmëmis; neatlikta giesmiø variantø, patekusiø ávëlesnius giesmynus, analizë46 . Daþniausiai visa jo kûryba aptarta literatûrologiniuaspektu (iðsamià bibliografijà þr. Vitkauskienë, Þukas 1969)47 , daugëliau dëmesioskirta tik giesmei Pulkim unt kialu, kuri esanti lietuviø valstieèiø ir paties Straz-do idëjinis credo48 .

Poeto kûrybos tyrëjø, bibliografø nemaþai svarstytas klausimas galima kitøStrazdo religiniø veikalø, giesmiø autorystë. Ið jø ypaè iðskiriamos anoniminësknygelës Giesmes apey kieturolika stacyu [...] 1810, Hymnas apey S. Jacku Z. K. [1816];Kiales Krizaus [...] 1819. Dalis mokslininkø, tiesa, be detalesniø studijø, linkstamanyti, jog kai kurias èia esanèias giesmes, himnus poetas galëjæs sukurti, iðvers-ti ar bent prisidëti prie jø rengimo49 . Himno apie ðv. Jackø pirmojo posmelio foto-kopija paskelbta Lietuvos TSR bibliografijoje (1, 378).

44 Þr. Patricija Vitkauskienë, Vladas Þukas,Antanas Strazdas: Bibliografija, Vilnius: Va-ga, 1969; Antanas Strazdas, Giesmë apiesiratas, parengë Vytautas Vanagas, Vil-nius: Vaga, 1974, 85tt. Tikslus, be jokiøpakeitimø perspaudas dar buvo iðleistas1902 metais: Giesmies Swietiszkas ir Szwin-tas [...], Shenandoah, Pa.: kaðtu kun. Mi-luko, Stagaro sp., 1902.

45 Antanas Strazdas, Giesmës svietiðkos irðventos, faksimilinis leidinys, sudarë Juo-zas Tumelis, Vilnius: Vaga, 1991; plg.Paulius Subaèius, Ir svietiðkos, ir ðven-tos, Naujasis þidinys 10, 1991, 58t.

46 Teuþsiminta, jog Strazdo giesmës MotiejausValanèiaus pavedimu buvo átrauktos á Val-miko Kantièkas (1826), þr. Stonytë 1998, 55.

47 Apie ádomià Strazdo poezijos sàsajà suhejnalø tradicija yra uþsiminusi Pociûtë(1995, 55).

48 Þr. Vytautas Vanagas, Lietuviø literatû-ros kritika ir istoriografija apie A. Straz-dà, Vitkauskienë, Þukas 1969, 186; J[uli-jonas] Dobilas, Strazdas, Lietuvos aidas8790 (balandþio 1920), 1932.

49 V[ytautas] Vanagas, Antanas Strazdas, Vil-nius: Vaga, 1968, 139t.; Vitkauskienë, Þu-kas 1969, 1518; plg. Lietuvos TSR biblio-grafija. Serija A. Knygos lietuviø kalba 1, Vil-nius: Mintis, 1969, 57, 378t.; AntanasStrazdas, Pasaulinës ir dvasinës giesmës, pa-ruoðë J[uozas] Petrulis ir K[ostas] Korsa-kas-Radþvilas, Kaunas: Spaudos fondas,1938.


9. B A R A N A U S K O S P A U S D I N T O S I R R A N K R A Ð T I N Ë S G I E S M Ë S.Antano Baranausko kûriniø, taip pat ir baþnytinës poezijos, analizë bei publika-vimas yra daug sudëtingesnis nei senosios XVIXVIII amþiaus raðtijos. Bespausdintø giesmiø, iðlikæ nemaþa poeto rankraðèiø, ávairiø redakciniø variantø,nuoraðø. Ið jaunystëje, studijø metais, raðytø Baranausko giesmiø didesnæ grupæsudaro Motiejaus Valanèiaus leistose Kantièkose (nuo 1860) publikuotos Artojugiesmes szwintos. Seinø periodu raðytos ar perredaguotos giesmës (iðskyrusGraudøs verksmai ir kitos naujosios giesmës [...]50 ) poetui gyvam esant iðleistos ne-buvo. Dalis jø apskritai plito nuoraðais. Vëliau publikuotos (mokslo ir nemoksloreikmëms) Baranausko giesmës buvo gana smarkiai redaguotos, daþniausiaitransponuotos á bendrinæ kalbà51 . Poeto autografams adekvatesni Franzo Spech-to parengtame tarminiø tekstø rinkinyje52 iðspausdinti keliø giesmiø perraðai.Visus Baranausko veikalus, taip pat ir kurtas ar verstas giesmes, jø variantus,melodijas kuo autentiðkiau pretenduota pateikti 1995 metais Reginos Mikðytës irMariaus Daðkaus parengtame leidinyje53 . Taèiau èia vis dëlto apsiribota tik do-kumentiniais perraðais, fotokopijos nebuvo publikuotos.

Ðiuose Raðtuose pasitelktas gana sudëtingas ir nevienalytis tekstologinis, kritinisaparatas: platûs teksto, jo nuoraðø, publikacijø komentarai, realijø, literatûrologinioir kalbinio pobûdþio paaiðkinimai knygos pabaigoje, teksto taisymø nuorodos ið-naðose. Stengtasi nurodyti, tiesa, nenuosekliai, ir vertimø ðaltinius54 . Giesmiø tyri-mams ðis kûriniø chronologijos principu suformuotas leidinys nëra patogus gies-mës iðsklaidytos ávairiose knygos vietose, jø komentarai Raðtø pabaigoje ne ið kartorandami, nesudaryta giesmiø rodyklë, o turinyje pateikti giesmiø pavadinimai bepirmøjø eiluèiø aiðkiai nenurodo, kokia turima galvoje giesmë, plg. Giesmd untPandlj Szwinczåusif, Gësmë in Paneùæ Szwenczausià; Gësmë in PaneùæSzwenczausià Sopulingà, Giesmd unt Pandlj Szwinczåusif (Stabat Mater)(p. xi). Beje, nepaminëta (ar nepaaiðkinta, kodël nepaminëta) viena giesmësSkaisczausioja, Graêiausioja publikacija55 .

Baranausko verstiniø giesmiø ðaltiniai iðsamiai nebuvo tirti. Be kalbëtø Raðtø,ðis klausimas kartu su literatûrologiniu ávertinimu ðiek tiek aptartas Vaiðnoros

50 Tëvynës sargas 2 priedas, Tilþë: J. Ðenkëssp., 1899.

51 Plg., pvz., Antanas Baranauskas, Raðtai 1,paruoðë Regina Mikðytë, Vilnius: Vaga,1970.

52 Litauische Mundarten, gesammelt von A. Ba-ranowski 1, Leipzig: Koehler, 1920.

53 Antanas Baranauskas, Raðtai 1. Poezija,parengë Regina Mikðytë, Marius Daðkus,Vilnius: Baltos lankos, 1995.

54 Iðsamià Pauliaus V. Subaèiaus recenzijà,kurioje nurodyti Raðtø giesmiø komentavi-mo bei kiti trûkumai, þr. ðio Alt tomop. 253280. 0

55 Giesmë. Ant nekalto prasidëjimo panos ðven-èiausios [...], Tilþë: J. Ðenkës sp., 18981902; plg. Lietuvos TSR Bibliografija 2,1985, 214; Vaiðnora 1958, 196.


a p þ v a l g a

(1958, 195t.), Reginos Mikðytës darbuose56; pradinius giesmiø melodikos tyrimusatliko Ona Narbutienë, Ona Kiauðaitë, Vytautas Juozapaitis57.

10. P A V I E N Ë S R A N K R A Ð T I N Ë S G I E S M Ë S. Pavieniø giesmiø tyrimø ir jøpublikacijø yra nedaug. Be to, neretai nedidelë tekstø apimtis, anonimiðkumasneleidþia daryti aiðkiø tekstologinø iðvadø.

Daugiau buvo tirtas rankraðtinis anoniminis XVI amþiaus pabaigos keturioli-kos giesmiø rinkinëlis, áriðtas kartu su vienu Bretkûno Kancionalo (1589) egzem-plioriumi (esanèiu Ðvedijos Upsalos universiteto bibliotekoje). Rinkinio pirmÂsiosgiesmës dviejø posmø fotokopijà su transliteruotu tekstu (lotyniðku ðriftu) publika-vo Richardas Ekblomas58. Tos pat giesmës toliau einanèiø dviejø posmø faksimilæiðspausdino Jonas Palionis59; be to, jis pateikë ir visø rinkinio giesmiø transliteruotàtekstà, parengtà pagal fotokopijas. Transliteracija nëra tiksli gotikinis ðriftas pa-keistas lotyniðkuoju, trûksta teksto komentarø. Palionis iðsamiau bei tiksliau neiEkblomas iðtyrë giesmiø ðaltinius (beveik visos giesmës nuraðytos ið Maþvydogiesmyno), nurodë atliktus teksto keitimus. Remiantis ðiais tyrimais ir vienintelëssu Lozoriaus Zengðtoko giesmyno tekstu sutampanèios giesmës analize, padarytaiðvada, jog jos vertëjas nebuvo Zengðtokas, o pats rinkinio sudarytojas (veikiausiaiAleksandras Rodûnionis jaunesnysis). Dël nustatytos autorystës, taip pat ir dëlteksto tarminës analizës patikimumo svariø abejoniø iðkëlë Zigmas Zinkevièius60 .

Kitas labiau tirtas rankraðtinis XVIII amþiaus giesmiø rinkinys, kurio perraðàlotyniðku ðriftu publikavo Vaclovas Birþiðka61, yra vadinamasis Contiones litvani-cae. Tai pamokslø rinkinys, kurio pabaigoje tuo paèiu braiþu áraðytos devyniosgiesmës. Kad Birþiðkos perraðas gana netikslus, be bûtinø komentarø, dëmesá at-kreipë dar Augstkalnis (1935, 151t.). Beje, jis pastebëjo, jog dvi Contiones litvanicaegiesmës yra perimtos ið Maþvydo giesmyno. Contiones datavimo ir autorystës klau-

56 Antanas Baranauskas lietuviø baþnytinëskultûros istorijoje, LKMA metraðtis 8,1994, 319331; [Ávadas], Antanas Bara-nauskas, Artojø giesmës ðventos, redagavoVytautas Juozapaitis, Punskas: Auðra,1995, 35. Dël stilistinio vertinimo dar þr.tarpukario Lietuvos tyrimus: JuozasAmbrazevièius, Vyskupo A. Baranauskoreliginës giesmës, Tiesos kelias 3, 1935,157161; Jonas Kossu-Aleksandravièius,Antano Baranausko baþnytinës gies-mës, Ðviesos keliai 1, 1935, 2633.

57 Ona Kiauðaitë, A. Baranauskas ir muzi-ka, Menotyra 11, 1983, 2644; Ona Nar-butienë, Antanas Baranauskas ir lietuviøprofesinë muzika, Anykðèiai: kraðto kultû-ros istorijos puslapiai 14/15, 1998, 711;

Antanas Baranauskas ir lietuviø profe-sionalioji muzika, Menotyra 4, 1998, 4652; Vytautas Juozapaitis, [Ávadas], An-tanas Baranauskas, Artojø giesmës ðventos,redagavo Vytautas Juozapaitis, Punskas:Auðra, 1995, 57.

58 Un manoscritto Lituano dimenticato,Studi baltici 4, 19341935, 2126.

59 XVI a. pabaigos anoniminis rankraðtinislietuviðkø giesmiø rinkinëlis, Lt 2,1990, 6076.

60 Kelios pastabos apie rankraðtiná giesmy-nëlá Jono Bretkûno Kancionalo (1589 m.)Upsalos egzemplioriuje, Lt 4(24),1995, 120t.

61 Lietuviðkos Kalëdø giesmës XVIII am-þiaus pradþios, TÞ 7, 1937, 258263.


simus, taip pat ir pamokslø kalbà aptarë Palionis62 . Jis paneigë Birþiðkos teiginá, jogpamokslø autorius esàs Gabrielius Ðimkevièius, taèiau giesmiø tekstologiniø, ðal-tiniø nustatymo tyrimø neatliko. Tad Birþiðkos svarstymai apie galimus Contioneslitvanicae giesmiø ðaltinius (þr. Aleksandrynas 1, 21990, 378) liko nepatikslinti.

Keturiø XVII amþiaus pabaigosXVIII amþiaus pradþios giesmiø, áraðytø To-runës universiteto bibliotekos Danieliaus Kleino giesmyno egzemplioriuje, faksimi-les be tekstologiniø komentarø pirmàkart paskelbë Vladas Þukas63 . Vëlesnë Daino-ros Pociûtës publikacija64 buvo parengta specialiai tekstologinëms studijoms. Gretagiesmiø fotokopijø èia dar yra ir adekvatus perraðas; ávadiniame straipsnyje nuro-dyti trijø giesmiø vertëjai, ðaltiniai, aptarta vertimø poetika.

Publikuoti bei iðtirti ir keli visiðkai pavieniai giesmiø tekstai. Kaip priedasSlavoèinskio giesmyno fotografuotiniame leidime yra iðspausdintas giesmës Teypdidi sakramentu wisi garbinkime perraðas65 . Tai giesmqs, pridëtÂs prie Vilniausvyskupo 1662 metø raðto, nuoraðas Merkinës dekanato procesø knygoje. Ðioje pub-likacijoje tekstas perraðytas lotyniðku ðriftu, iðtaisytos ir nurodytos korektûros klai-dos. Giesmës ðaltiniai detaliai netirti, teuþsiminta, jog nei Slavoèinskio, nei Balsoðirdies giesmyne tokio vertimo varianto nëra. Ðio kûrinëlio kalbos tarmines ypatybesvëliau yra trumpai apraðæs Zinkevièius (1988, 275).

Ðis kalbininkas publikavo bei iðtyrë ir kità nedidelá anoniminá XVII amþiausrankraðtiná tekstà giesmës Dies irae dies illa vertimà66 . Tekstas áraðytas lotynið-kø XVI amþiaus knygø konvoliuto pabaigoje. Zinkevièiaus straipsnyje greta gies-mës faksimilës pateiktas ir specifines gotikines raides atspindintis transliteruotastekstas. Aptarta teksto kalba, tarmë, taèiau detalesnë ðaltiniø analizë nebuvo atlik-ta konstatuota, jog tokio vertimo varianto þinomuose to meto giesmynuose nëra.

Be plaèiø komentarø ir tyrimø buvo publikuotos dvi trumputës vieno posmogiesmelës þemaièiams mokiniams, esanèios Edukacinës komisijos instrukcijoje þe-maièiø dekanatams (autorius Aleksandras Silvestravièius)67 ; perraðyta lotyniðkuðriftu pagal instrukcijos nuoraðà Kretingos vienuolyno procesø knygoje. Be jokiøtekstologiniø tyrimø (nenurodþius net publikacijos autoriaus) iðspausdinta ir Kra-þiø gimnazijos apie 1830 metus raðytø keliø giesmiø (tiksliau giesmiø iðtraukø) sugaidomis faksimilë68 . Fotokopija ne visur aiðki, tad moksliniams tyrimams nërapatogi.

62 Dël Contiones litvanicae kalbos, Klb23(1), 1971, 3547.

63 Senos lietuviðkos knygos Lenkijos biblio-tekose, Bibliotekø darbas 7, 1970, 1823.

64 Rankraðtinës giesmës Danieliaus Kleinogiesmyne, ALt 1, 1999, 129139.

65 Konstantinas Jablonskis, Priedas. Lietu-viðkas tikëjimo akto ir giesmës Tantum

ergo Sacramentum vertimas ið 1662 m.,Slavoèinskis 1958, 553557.

66 Zigmas Zinkevièius, Neþinomas lietuvið-kas XVII a. rankraðtinis tekstas, Blt 3(2)priedas, 1989, 449454.

67 Vaclovas Birþiðka, 1790 m. þemaièiø mo-kiniø giesmës, TÞ 7, 1937, 283t.

68 Ið archyvø: Giesmes Myszes 1830 m. ran-kraðtis, Tautos praeitis 1(3), 1961, 471473.


a p þ v a l g a

Sàlygiðkai èia galima aptarti ir nemoksliniame leidinyje publikuotà Jono Maèiu-lio-Maironio giesmës Marija, Marija rankraðèio fotokopijà69 . Ði giesmës paskuti-nës redakcijos faksimilë paskelbta be tekstologiniø komentarø; konstatuota, jog patsMaironis tekstà redagavo; daug kà keitë ir vëlesni maldaknygiø sudarytojai. Gies-mës redakcijas gana detaliai tyrë Jonas Ðlekys70 . Jis netgi pateikë ankstyviausià1895 metais iðspausdintà giesmës variantà, taèiau raðybà sudabartino. Ávertintos netik Maironio darytos stilistinës, semantinës-teologinës giesmës redakcijos, bet irteksto pateikimas vëliau leistose maldaknygëse, giesmynuose. Iðsamiai apraðyta irketuriø giesmës melodijø sukûrimo istorija. Vis dëlto kalbos, raðybos taisymai,ðaltiniø klausimas liko neaptartas. Apie Maironio giesmës ryðá su senosiomis kan-tièkinëmis giesmëmis uþsiminë tik Vaiðnora (1958, 196).

11. C H R E S T O M A T I J O S , A N T O L O G I J O S. Neperspausdintø senøjø gies-mynø dalinius tyrimus ágalina ávairiose chrestomatijose publikuoti reikðmingesnijø tekstai. Ankstyviausiu senøjø tekstø pavyzdþiø rinkiniu galima laikyti minëtàStankiewicziaus bibliografiná leidiná (1890): èia lotyniðku ðriftu gana tiksliai perra-ðytos kelios Maþvydo, Knygos Nobaþnystës (1684) ir Kasakauskio Roþanèiaus (1681)giesmës, iðnaðose paaiðkintos spaudos klaidos. Panaðaus pobûdþio, tik platesnëyra ir Eduardo Volterio chrestomatija71 , kurioje publikuoti kai kuriø Maþvydo,Petkevièiaus Katekizmo, Knygos Nobaþnystës, Kleino giesmyno, anoniminio Bellarmi-no Katekizmo vertimo giesmiø perraðai.

Ypaè svarbûs yra Jurgio Gerulio parengti Senieji lietuviø skaitymai (1927). Beanksèiau aptartø Maþvydo, Daukðos, Petkevièiaus giesmiø, èia pateikta nemaþatekstø ið pagrindiniø protestantø giesmynø ir psalmynø Jono Bretkûno, Zengðto-ko, Knygos Nobaþnystës, Kleino giesmynø, Jono Rëzos Psaltero Dovydo. Tekstai per-raðyti iðlaikant bûdingesnius raðybos bruoþus. Iðnaðose nurodytos stambiosiosspaudos klaidos, o trumpuose ávaduose apibûdinamas autorius, jo darbai, ankstes-nës mokslinës publikacijos. Antrojoje Skaitymø dalyje Gerulis ketino pateikti kalbi-nius tekstø komentarus ir svetimkalbiø originalø fragmentus, taèiau, deja, jos ne-beparengë. Kaip minëjo Juozas Karaciejus72, ði palyginti nedidelæ senosios raðtijos

69 Jonas Kastytis Matulionis, Marijos gies-më, Naujasis Dienovidis, 1992, rugsëjo1125 d., 1.

70 Maironio giesmës Marija Marija istori-nis-kultûrinis kontekstas, Literatûra36(1), 1998, 74105. Ávairiø sudarytojørengtuose Maironio raðtuose religinës po-eto giesmës publikuotos bendrine kalba,be platesniø komentarø; kartais jos netgivadintos eilëraðèiais, plg. Maironis, Rað-tai 1. Lyrika, ávadà, komentarus paraðë,

knygà parengë Irena Slavinskaitë, Vilnius:Vaga, 1987, 267t.

71 Ëèòîâñêàÿ õðåñòîìàòiÿ 1, ÑÀÍÊÒ-ÏÅÒÅÐÁÓÐÃÚ: ÒÈÏÎÃÐÀÔIßÈÌÏÅÐÀÒÎÐÑÊÎÉ ÀÊÀÄÅÌIÈÍÀÓÊÚ, 1901.

72 Juozas Karaciejus, J. Gerulio Senieji lie-tuviø skaitymai: sudarymo principai irreikðmë lituanistikai, LKK 36, 1996,2529 .


atkarpà (iki XVII amþiaus pabaigos) apimanti chrestomatija tekstø atrinkimu beiparengimu pranoksta vëliau iðleistà Lietuviø literatûros istorijos chrestomatijà73 . Pas-tarojoje dëmesys sutelktas á pasaulietinio turinio raðtus ar religiniø tekstø pasau-lietinius motyvus. Vertinga tai, kad èia pateiktos tekstø faksimilës, þodynëlis, kal-biniai komentarai, taèiau pati tø veikalø iðtraukø apimtis maþa, giesmiø tekstøtaip pat tik keliolika (ið jø tik viena atstovauja á Gerulio skaitinius neátrauktamkatalikiðkam giesmynui Giesmës apie ðvenèiausià panà Marijà 1796); greta fotokopijøiðspausdintas ið dalies á bendrinæ kalbà transponuotas tekstas specialistams ne-reikalingas.

Giesmiø tyrimams gana reikðmingi Mykolo Birþiðkos parengti Rinktiniai mûsøsenovës raðtai (1927), nors tekstai èia pateikti dabartine raðyba. Svarbus pats tekstøgrupavimas: giesmëms skirta atskira knygos dalis, turinti tris smulkesnius skyrius:Maþosios Lietuvos giesmës; Didþiosios Lietuvos katalikø giesmës; DidþiosiosLietuvos reformatø giesmës; paèios giesmës iðdëstytos pagal autorius arba giesmy-nus. Lyginant su kitomis chrestomatijomis, Birþiðkos leidinyje daug iðsamiau pri-statomos katalikiðkos ir XVIII amþiaus liuteroniðkos giesmës. Beje, iðspausdintos irkelios giesmiø faksimilës pirmàkart ið Balso ðirdies ir Knygos Nobaþnystës. Leidiniogiesmiø grupavimo principas (pagal konfesinæ priklausomybæ) tapo vëlesniø tyri-mø pagrindu: juo pasinaudojo ir iðskirtinai giesmëms skirtos antologijos rengëjaiDainora Pociûtë ir Mikas Vaicekauskas74 . Ði antologija mëgina sekti Gerulio Skai-tymuose ágyvendintà tekstø pateikimo bûdà: pateikti kuo autentiðkesnius, bûdingusraðybos bruoþus atspindinèius (dokumentinius) perraðus. Taèiau perraðant likogana daug korektûros klaidø, taigi tekstai, ypaè raðybos poþiûriu, nëra patikimi75 .Vis dëlto ðiame leidinyje iki ðiol yra iðsamiausiai pristatytos lietuviø giesmës beigiesmynai (su spëjamø ðaltiniø nuorodomis).

Ið kitø chrestomatijø dar paminëtina Jono Aisèio ir Antano Vaièiulaièio pareng-ta Lietuviø poezijos antologija76 . Èia (tiesa, transponuotos á bendrinæ kalbà) pateik-tos vëlyvosios giesmës: Antano Vienaþindþio, Jurgio Tilvyèio-Þalvarnio, Maironiotekstai.

12. N E P E R S P A U S D I N T Ø 7 7 G I E S M Y N Ø T Y R I M A I. Neperspausdinti gies-mynai tekstologiðkai analizuoti maþokai. Labiau gilintasi á liuteronø bei reformatøtekstus. Mokslo reikmëms nepublikuotø XVIXVII amþiaus protestantø giesmynø

73 Lietuviø literatûros istorijos chrestomatija. Fe-odalizmo epocha, redagavo K[ostas] Korsa-kas, J[urgis] Lebedys, Vilnius: Valstybinëgroþinës literatûros leidykla, 1957.

74 Giesmës dangaus miestui. XVIXVIII am-þiaus lietuviø baþnytiniø giesmiø antologija,Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakosinstitutas, 1998.

75 Iðsamià antologijos recenzijà þr. BirutëKabaðinskaitë, ALt 1, 183191.

76 Lietuviø poezijos antologija, Chicago: Lietu-viø knygos klubas, 1951.

77 Publikacijomis èia nelaikomas iðtraukø skel-bimas chrestomatijose ir kitose knygose.


a p þ v a l g a

bei giesmiø ðaltinius iðsamiai iðtyrë Dainora Pociûtë (1995)78 ; svarbiausio kalvinis-tø veikalo Knygos Nobaþnystës giesmiø vertimo pobûdá fragmentiðkai aptarëLebedys (Slavoèinskis 1958, 50); apie giesmynus veikusià muzikinæ kultûrà svarstëJûratë Trilupaitienë (1998a, 137t.)79 . Reformatø giesmynø istorijà iki XX amþiausvidurio apþvelgë Petras Lapienë80 . Atskiriems giesmynø autoriams skirtø darbø yravos vienas kitas Fabijono Ulricho Glazerio liuteroniðkas giesmynas ðaltiniø as-pektu iðsamiai tiriamas vokieèiø kalbininkës Benses81 ; apie Kristijonà Milkø diser-tacijà raðo LLTI doktorantë Þavinta Sidabraitë. Maþai gilintasi á protestantø psal-mes: plaèiau aptartas tik Jono Rëzos Psalteras (1625), jo leksika bei ryðys su Bret-kûno Biblijos psalmëmis, þr. Vlado Þulio darbus82 .

Apie XVIXVIII amþiaus katalikiðkas giesmes plaèià studijà rengia Mikas Vai-cekauskas. Keletas pastabø dël XVII amþiaus pabaigosXVIII amþiaus pradþiosgiesmynø poetikos sàsajø su hejnalø tradicija yra ir minëtoje Pociûtës monografijoje(1995, 55). Ypaè nedaug tirti vëlesnieji katalikø giesmynai, maldynø giesmës. Balsoðirdies istorines giesmes aptarë Vaclovas Birþiðka83, ðio giesmyno santyká su Slavo-èinskio giesmynu Lebedys (Slavoèinskis 1958, 51t.). Kantièkø (1859) ir Aukso Alto-riaus arba Ðaltinio (1919) giesmes Marijai apþvelgë, kai kuriø ðaltinius nustatytibandë Vaiðnora (1958, 187195). Gana iðsamiai aptartas Motiejaus Valanèiausindëlis á baþnytiná XIX amþiaus giedojimà, ðio Þemaièiø vyskupo pertvarkytø Kan-tièkø (1859) struktûra, giesmiø melodijø modeliai (þr. Stonytë 1998, 5659). Lietu-viðkas suplikacijas, remdamasis Maþvydo ir vëlesniøjø katalikiðkø maldaknygiøtekstais, daugiau istoriniu aspektu tyrë Antanas Maþiulis84 .

78 Þr. dar Dainora Pociûtë-Abukevièienë,Das litauisches protestantisches Kirchen-lied des 1617. Jahrhunderts, AnnabergerAnnalen 4, 1996, 6878; Stanislova Matu-sevièiûtë, D. Kleino Giesmyno ir Maldøknygø dedikacijos egzempliorius, APh 7,1938, 107108. 0

79 Dar þr. Jûratë Trilupaitienë, Lietuvos Di-dþiosios kunigaikðtystës muzikinis paliki-mas ir jo interpretacijos aspektai, Meno-tyra 4, 1998, 410.

80 P[etras] Lapienë, Pirmasis reformatøgiesmynas, Mûsø þodis 1, 1931, 220.

81 Gertrud Bense Kélos Nobaênos Giesmes.Zum litauischen evangelischen Kirchenliedim 18. Jahrhundert, Festschrift für GünterMühlfordt. Europa in der Frühen Neuzeit 3,1997, 447460; Zur Textüberlieferungdes litauischen evangelischen Kirchen-lieds, LgB 3, 1994, 2134; Gereimte Textein Fabian Ulrich Glasers Handschrift Hauß=Schul= und Kirchen=Zucht Erster Teil1729, Halle (Saale): Martin-Luther-Univer-

sität Halle-Wittenberg, 2000; Vorbilderund Impulse für das preußisch-litauischeSchriftum in der zweiter Hälfte des 18.Jahrhunderts, Pietismus und Neuzeit. EinJahrbuch zur Geschichte des neueren Protes-tantismus 26, 2001, 183197; LitauischeÜbersetzungen von J. J. Rambachs Schrif-ten und ihr Umfeld bis ins 19. Jahrhundert1998 Konferenz in Halle (spausdinama).

82 V[ladas] Þulys Jonas Rëza ir jo psalmynopasirodymo aplinkybës, Literatûra 14(1),1971, 149159; Kaip Rëza keitë Bretkûnoleksikà, Klb 14, 1966, 149159, taip patÂ. Æóëèñ, Ëåêñèêà ñî÷èíåíèé Èîíàñà Ðåçû,äèññåðòàöèÿ íà ñîèñêàíèå ó÷¸íîé ñòå-ïåíè êàíäèäàòà ôèëîëîãè÷åñêèõ íàóê,Vilnius, 1970 ir kt.

83 Dvi lietuviø literatûros istorijos XVIIXVIII amþiaus problemos, TÞ 4, 1926,301313.

84 Tariamosios Perkûno giesmës, Lituanis-tikos darbai 4, 1979, 289307.


13. B A I G I A M A S I S Þ O D I S. Matyti, jog lietuviø baþnytinë poezija tirta beimoksliðkai publikuota ne per daugiausia. Didesnio mokslininkø dëmesio sulaukëankstyvieji giesmynai ar giesmës. Dabarties tyrimams ypaè reikëtø perspausdintiBretkûno Giesmes duchaunas, Knygà Nobaþnystës, Kleino Naujas giesmiø knygas, ano-niminá Bellarmino Katekizmo giesmynà, Balsà ðirdies. Profesionaliai, ðiuolaikiðkaiparengti senøjø giesmynø perspaudai pasitarnautø ne tik iðsamiems tekstologi-niams, bet ir lingvistiniams tyrimams.

Birutë Kabaðinskaitë

B I R U T Ë K A B A Ð I N S K A I T Ë Gauta 2001 m. birþelio 2 d.

Baltø filologijos katedra Priimta 2001 m. birþelio 10 d.

Vilniaus universitetas

Universiteto g. 5

LT-2734, Vilnius, Lietuva

e. p.: [email protected] 0

345 S a m u e l i o B o g u s l a v o C h y l i n s k i o T ë v e m û s ø t r a d i c i j a E u r o p o s

p o l i g l o t i n i u o s e l e i d i n i u o s e 0


I S S N 1 3 9 2 7 3 7 X, I S B N 3 4 4 7 0 9 2 6 2 9

Samuelio Boguslavo Chylinskio Tëve mûsøtradicija Europos poliglotiniuose leidiniuose

1660 metais Londone pradëta spausdinti Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijanebuvo iðleista, taèiau susidomëjimas, kilæs dël sudëtingø ðios Biblijos vertimo beispausdinimo aplinkybiø ir paslaptingo likimo, iðgarsino jà visoje Europoje. Spaus-dintosios Senojo Testamento dalies tebuvo þinomi trys egzemplioriai, ið jø ðiuometu iðlikæs tik vienas1 . Apie Naujojo Testamento vertimà ilgus ðimtmeèius buvotiktai spëliojama. Jo rankraðtis rastas 1932 metais tada Britø muziejus ið vienoantikvaro pigiai nusipirko senà rankraðtá. Praëjus dvejiems metams, muziejaus

1 Britø muziejuje saugomas vadinamasisLondono egzempliorius (176 p., iki Jozuësknygos; sign.: C51.b.13). Já 1893 metaisBritø muziejaus makulatûroje rado biblio-tekos darbuotojas Johnas T. Naake. Berly-no egzempliorius (384 p., baigiasi Jobo kny-ga) kurá laikà priklausë Andreasui Mülle-riui, vëliau pateko á Stettino, o 1894 me-tais á Berlyno bibliotekà; dabar jo liki-mas neþinomas. Heinrichas Reinholdasyra publikavæs ðio egzemplioriaus dalá irsudaræs rodyklæ (Heinrich Reinhold, DieBibelübersetzung von Chylinski, Mittei-lungen der Litauischen litterarischen Gesel-lschaft 21, Heidelberg, 1896, 228273); joiðtraukø paskelbë ir Jurgis Gerulis: ið-traukas ëmiau ið Berlyno valstybinio kny-gyno egzemplioriaus Biblia sacra Oct.(Jurgis Gerullis, Senieji lietuviø skaitymai,Kaunas: Lietuvos universitetas, 1927,279298). Treèiasis Vilniaus egzemplio-rius (416 p., iki 40-osios Dovydo psal-mës). Já 1805 metais Vilniaus universi-teto bibliotekai dovanojo Jurgis Gruþevs-kis, bet vëliau jis dingo. 1887 metaisA. A. Kunikas já rado Peterburgo dvasinë-

je akademijoje, taèiau po 1918 metø jis irvël dingo. Ðis egzempliorius yra apraðytasMartyno Maþvydo bibliotekoje saugoma-me Jurgio Pliaterio rankraðtyje Trumpaýinia apei tà iszdawima lietuwiszkos Bib-lijos Londone (18261831), èia perraðytair nedidelë vertimo dalis (Pliaterio ran-kraðtis paskelbtas: Vytautas Jurgutis,Vladas Þukas, Bibliotekininkystës ir biblio-grafijos klausimai 3, 1963, 193203). Ðá eg-zemplioriø 1735 metø Biblijos pratarmëjeapraðë Jokûbas Kvantas (BIBLIA, Tai eµti:Wiµµas S¸wentas Raátas, Séno ir NaujoTeµtamento [...] Karålauc¸uje, 1735 [...]pas Jon± Endrik Artung±). Iðtraukø pa-skelbæs ir Eduardas Wolteris (Ý. À. Âîëü-òåð, Îáú ýòíîãðàôè÷åñêîé ïîºçäêº ïîËèòâº è Æìóäè [...], Ïðèëîæåí³å êúLVI-ìó òîìó Çàïèñîêú Èìïåð. Àêàäå-ìèè Íàóêú N. 5, Ñàíêòïåòåðáóðãú 1887,71102). Pilypas Ruigys Meletemoje, para-ðytoje 1708 metais, mini, kad ðis egzem-pliorius kurá laikà yra buvæs Henriko Bart-scho bibliotekoje Karaliauèiuje (PilypasRuigys, Lietuviø kalbos kilmës, bûdo ir savy-biø tyrinëjimas, Vilnius: Vaga, 1986, 303).


bibliotekoje dirbæs lenkø mokslininkas Stanisùawas Kotas atpaþino, kad tai Chy-linskio verstas Naujasis Testamentas. Pagal Britø muziejaus tradicijas lenkamsbuvo leista ðá tekstà publikuoti, taèiau tik po karo, 1958-aisiais, Czesùawas Kudzi-nowskis ir Janas Otræbskis iðleido transliteruotà NT tekstà ir pateikë iðsamø ávadinástraipsná apie ðios Biblijos vertimo bei spausdinimo istorijà. Jie iðleido ir rankraðèiofotokopijà bei NT indeksà2 .

Iki tol apie Chylinskio NT vertimà buvo galima spëti tiktai ið kai kuriø baþnyèiøarchyvo dokumentø3 ir á daugelá Europos poliglotiniø rinkiniø patekusios maldosTëve mûsø, prie kurios paprastai bûdavo nuoroda, kad ji imta ið 1660 metøLondono Biblijos.

Ði malda ir dabar tebetraukia mokslininkø dëmesá. Apie Hervåso rinkinyje4 iðspausdintà Tëve mûsø þurnaluose Res Balticae ir Indogermanische Forschungenyra raðæs Pietro U. Dini5 . Ten jis ádëjo Hervåso pateiktus Tëve mûsø baltø kal-bomis, tarp jø ir lietuviðkai. Dinio straipsnyje Indogermanische Forschungen anali-zuojama Hervåso baltø kalbø teritorijos suvokimo raida, taèiau tekstø ðaltinio klau-simas paliekamas nuoðalyje6 . Þurnale Archivum Lithuanicum7 raðydamas apie gar-siajame Giambattistos Bodonio leidinyje ORATIO DOMINICA IN CLV. LINGVASVERSA ET EXOTICIS CHARACTERIBUS PLERVMQUE EXPRESSA, Parmae: TypisBodonianis, MDCCCVI [1806] iðspausdintà Tëve mûsø, Dini ragina susektikeliaujanèio teksto prototipà, kuris ilgainiui pasiekë Bodonio rinkiná. Èia, beBodonio leidinio, jis nurodo dar tris knygas, á kurias buvo patekæs Chylinskio

2 Czesùaw Kudzinowski, Biblia Litewska Chy-liñskiego. Nowy Testament 1. Fotokopie,Poznañ: Wydawnictwo naukowe uniwer-sytetu im. Adama Mickiewicza, 1984;Czesùaw Kudzinowski, Jan Otræbski, BibliaLitewska Chyliñskiego. Nowy Testament 2.Tekst, Poznañ: Zakùad narodowy im. Os-soliñskich we Wrocùawie, 1958; CzesùawKudzinowski, Biblia Litewska Chyliñskiego.Nowy Testament 3. Indeks, Poznañ:Pañstwowe wydawnictwo oddziaù wPoznaniu, 1964.

3 21 May, 1662. Upon hearing of the busi-ness betweene the delegate of Lithuaniaand Chilinsky who hath begun a Transla-tion of a Bible in the Lithuanian language,it was ordered that Chilinsky shall speedi-ly send over a copy of all that he hathprinted (being to the end of the Psalms)and all that part hee hath written faire, tobe revised ant correèted by the Churches,and so to be returned to be printed. Alsothat the said Chilinsky shall speedilytranscribe the rest, and so from Time toTime send it over to the Churches to be

corrected by them, and to doe it within 5or 6 months at the farthest (Cit. ið:R. Steele, MATERIALS FOR THE HIS-TORY OF THE LITHUANIAN BIBLE,The Library. A quarterly review of biblio-graphy and library love 8, London: Ed byT. Y. W. Macalister and Alfred W. Pollard.New series, 1907, 60).

4 Lorenzo Hervås y Panduro, Saggio Praticodelle lingue, tomo XXI, Cesena 1787.

5 Pietro U. Dini, Notizia sui testi Baltici delPadre Nostro nel Saggio Pratico (1787) diLorenzo Hervås y Panduro, RBl 2, 1996,189200; Pietro U. Dini, Der Werdegangder Auffassung über die baltische Sprach-domäne bei Lorenzo Hervås y Panduro.Ein Beitrag zur Historiographie der balti-schen Linguistik, IF 102, 1997, 261294.

6 Sowohl die Feststellung der Quellen alsauch die Analyse der Sprache der einzel-nen Texte überschreitet das Ziel des vorlie-genden Beitrags (Dini 1997, 287).

7 Pietro U. Dini, Giambattistos BodonioParmoje iðleistas lietuviðkas Tëve mûsø(1806), ALt 2, 2000, 139150.



Tëve mûsø vertimas8 . Dinio (2000, 147) nuomone, ateityje reikës spræsti bent duklausimus: 1) sekti tekstø migracijà ir jø kitimà nuo Wilkinso iki Hervåso, Marceliobei Bodonio rinkiniø; 2) ieðkoti Tëve mûsø keliø nuo Hervåso, Marcelio beiBodonio knygø á kitø autoriø (dar vëlesnius) leidinius.

Atsiliepdama á ðá Dinio raginimà pirmiausia norëèiau priminti dar 1891 metaisprasidëjusià diskusijà apie Chylinskio Tëve mûsø Oksforde leidþiamuose menoir mokslo savaitraðèiuose The Academy bei Athenaeum.

1. D I S K U S I J A THE ACADEMY I R ATHENAEUM B E I J O S A P I B E N D R I N I -M A S R E I N H O L D O S T R A I P S N Y J E. Ðioje Oksfordo savaitraðèiuose kilusiojediskusijoje dalyvavo H. Krebsas, W. R. Morfilas, Johnas T. Naake, A. Neubaueris irneþinomas asmuo, pasiraðæs kriptonimu T. B. R.9 Jà 1895 metais þurnale Mitteilun-gen der Litauischen litterarischen Gesellschaft apibendrino Heinrichas Reinholdas10 . Jisnurodë net 16 leidiniø, á kuriuos buvo patekæs Chylinskio Tëve mûsø, ir nustatë,kokia tvarka ðis tekstas keliavo ið vienos knygos á kità11 :

1. John Wilkins, Essay towards a real Character and a philosophical Language, Lon-don, 1668. Reinholdas (1895, 147) cituoja tà Wilkinso knygos vietà, kur nurodomirinkinio ðaltiniai: most of which, I have taken out of Gesner, Mithridates, andMegiserus his Specimen... For the rest, I am beholding to other Books, and theassistance of some particular Friends. Jis visai pagrástai tvirtina, kad nei GesnerioMithridates (1555), nei greièiausiai Specimen XL diversarum linguarum quibus OratioDom. est expressa von Megiserus (Frankfurt, 1592, antras leidimas 1593) nëra jokiolietuviðko Tëve mûsø, o Chylinskio Tëve mûsø vertimà Wilkinsas esà gavæs iðkurio nors savo draugo. Tai visai tikëtina, nes Chylinskis to meto mokslo ir kultûrosvisuomenëje Anglijoje buvo gerai þinomas kaip Biblijos vertëjas á lietuviø kalbà. Jamiðduotà rekomendacijà, pridëtà prie Chylinskio Oksforde iðleistos broðiûros12 , pa-siraðë garsûs Oksfordo profesoriai bei kiti svarbûs Anglijos kultûros veikëjai Johnas Conantas, Thomas Goodwinas, Edmundas Stauntonas, Christopheris Ro-gersas, Thomas Barlow, Johnas Owenas, Henrichas Wilkinsonas, Henrichas Lan-gley, Johnas Wallis, Francis Johnsonas, Seth. Wardas, Robertas Say, Thomas Ow-

8 John Wilkins, AN ESSAY Towards a REALCHARACTER And a PHILOSOPHICALLANGUAGE [...] London, Printed for SA:GELLIBRAND, and for JOHN MARTYNPrinter to the ROYAL SOCIETY, 1668; Lo-renzo Hervås y Panduro, Saggio Praticodelle lingue 21, Cesena, 1787; Jean-JacquesMarcel, ORATIO DOMINICA CL LINGUISVERSA, ET PROPRIIS CUJUSQUELINGVAE CHARACTERIBUSPLERUMQUE EXPRESSA; Edente J. J.MARCEL, Typographeii imperialisadministro generali, Parisiis, TypisImperialibus, Anno Repar. Sal. 1805,Imperiique Napoleonis Primo.

9 Esu dëkinga Everitai Milèonokai, parûpinu-siai ðiuose leidiniuose iðspausdintøstraipsniø fotokopijas.

10 Heinrich Reinhold, Die sogenannte Chy-linskische Bibelübersetzung, Mitteilungender Litauischen litterarischen Gesellschaft 20,Heidelberg, 1895, 105163.

11 Leidiniø pavadinimai nurodomi ið Rein-holdo (1895) straipsnio.

12 An Account OF THE TRANSLATION OFTHE BIBLE INTO THE LITHUANIANTONGUE [...] in the VNIVERSITY of OX-FORD, November 15. 1659. Oxford: Prin-ted by Hen: Hall, Printer to the Univerµity.1659.


nas, Henrichas Savage, Henrichas Hickmanas. Kai kurie ið jø Thomas Goodwi-nas, Edmundas Stauntonas ir Henrichas Wilkinsonas 1657 metais panaðø doku-mentà buvo pasiraðæ ir olandiðkos Biblijos Statenbijbel13 vertëjui á anglø kalbàTheodorui Haakui14 . Reinholdas, apibûdindamas Wilkinso Essay iðspausdintà po-teriø tekstà, atkreipë dëmesá, kad klaidos andziam es vietoj and ziames ir giaf bekmusvietoj gialbek mus yra jau ðiame pirmajame poliglotiniame leidinyje (plg. Dini 2000,142). Vëliau matysime, kad minëtos klaidos keliavo ið vienos knygos á kità, jos yrair Dinio cituojamuose Marcelio bei Bodonio leidiniuose, atsispindi ir Hervåsotekstuose. Reinholdas pastebëjo, kad þodyje pagsndynima su akûtu paraðyta tikWilkinso knygoje, vëlesniuose rinkiniuose akûto nebëra.

2. [Thomas Ludekenijus,] Oratio Orationum. SS. Orationis Dominicae Versiones, prae-ter Authenticam feré Centum eaeque longé emendatius quäm antehäc et é probatissimis Auc-toribus potius quam prioribus Collectionibus, Jamque singulae genuinis Linguae suae cha-racteribus adeoque magnam partem ex aere ad editionem a Barnimo Hagio traditae editae-quae a Thoma Ludekenio. Solqv. March. Berolini, ex officina Rungiana. Anno 1680. Rein-holdas (1895, 147148) nustatë, kad èia Tëve mûsø paraidþiui perspausdintas iðWilkinso. Skirtumas tiktai tas, kad minëtame þodyje iðspausdinta be akûto. Lei-dinyje nurodytas ne tik tiesioginis lietuviðkos maldos ðaltinis Auctor. Wilk. n. 35,bet dar pridëta Conf. Bibl. Lituan. Lond. 1660. Jo nuomone, vëlesni leidëjai, spaus-dinæ maldà su nuorodomis Auctor. Wilk. n. 35 arba Conf. Bibl. Lituan. Lond.1660, bet raðæ be akûto, rëmësi ðituo vadinamuoju Ludekenijaus leidiniu. Tai-gi Ludekenijaus Oratio Orationum yra nurodyti du lietuviðko Tëve mûsø ðaltiniai:Wilkinso Essay ir lietuviðka 1660 metø Londono Biblija. Ar leidëjas tikrai buvo ma-tæs tà Biblijà? Ludekenijaus slapyvardþiu pasiraðæs Andreas Mülleris, teologas irorientalistas, savo bibliotekoje turëjo vienà ið Chylinskio spausdinto ST egzemplio-riø, be to, pats nuo 1660 metø mokësi Anglijoje. Jis greièiausiai þinojo, kad Chylins-kio versta Biblija buvo pradëta spausdinti 1660 metais, o kad nebuvo baigta, galëjoir nesuþinoti. Mülleris, tikëdamasis, kad ði Biblija buvo sëkmingai iðspausdinta ikigalo, greta tiesioginio Tëve mûsø ðaltinio Wilkinso Essay nurodë ir 1660 metølietuviðkà Biblijà. Ludekenijaus veikalas Oratio Orationum buvo labai populiarus irdaug kartø pakartotinai iðleistas. Juo rëmësi daugybë bibliografø ir citavo LondonoBiblijà, nors jos akyse nebuvo regëjæ. Garsusis bibliografas Jacquesas le Longas duo-menis apie Chylinskio Biblijà yra ëmæs bûtent ið ðio leidinio, o informacija ið le Lon-go pateko á daugumà vëlesniø bibliografijø (Reinholdas 1895, 148).

3. Pirmas Ludekenijaus perspaudas Orationis dominicae versiones fere Centum iðëjoapie 16801687 metus. Apie ðità knygà The Academy raðë kriptonimu T. B. R. pasi-raðæs neþinomas asmuo15 . Jis atkreipë dëmesá, kad ðiame Orationis dominicae nenuro-

13 Pagrindinis Chylinskio Biblijos vertimoðaltinis taip pat buvo Statenbijbel (GinaKavaliûnaitë, Istoriografinis SamuelioBoguslavo Chylinskio Biblijos vertimokontekstas ir vertimo ðaltinio problema,Lt 3[31], 1997, 7484).

14 THE DUTCH ANNOTATIONS upon the

whole BIBLE [...] By Theodore Haak Eµq.London: Printed by Henry Hills, for JohnRotwell, Joµhua Kirton, and Richard Tom-lins, Anno Dom. 1657.

15 T. B. R., The Lithuanian Bible of 1660,The Academy 997, 1891 06 13, 564.



dyti nei leidimo metai, nei vieta. Egzemplioriuje, kurá turëjo T. B. R., áraðyti tik kny-gos dovanojimo metai 1687, o vëliausias ið knygos ðaltiniø iðleistas 1674-aisiais.Todël autorius mano, kad knyga iðëjusi tarp 1674 ir 1687 metø. Reinholdas (1895,149) ðià informacijà papildë nurodydamas, kad tai pirmas pakartotinis Ludekeni-jaus Oratio Orationum leidimas; net ir lietuviðkas Tëve mûsø esàs iðspausdintastame paèiame puslapyje. Vadinasi, Orationis dominicae iðleista ne anksèiau uþ Lu-dekenijaus Oratio Orationum, taigi tarp 16801687 metø.

4. Treèias tikslus Ludekenijaus Oratio Orationum leidimas [B. Mottus,] OrationeDominicae pol&glwttoV kaá pol&morfoV etc. iðëjo 1700 metais Londone (Rein-hold 1895, 149). Bûtent á ðá leidimà þurnale The Academy atkreipë dëmesá Morfillasir pradëjo diskusijà apie lietuviðkà Tëve mûsø16.

5. [Sebastian Gottfried Stark,] A ka¼ W. Alphabeta ac notae diversarum linguarumpene septuaginta tum et Versiones Orationis Dominicae prope centum collecta et illustrataab Andrea Müllero, Greiffenhagio etc. cum Praefatione de vita eius et praesentium Opus-culorum. Prostant Berolini apud Johannem Liebermann. s. a. 4o. 1703. Reinholdas raðo,kad po Müllerio mirties Starkas bendru pavadinimu iðleido Alphabete, OrationesDominicae ir Auctarium. Visas Tëve mûsø rinkinys tiesiogiai perspausdintas iðLudekenijaus Oratio Orationum, dar pridëta pratarmë, kurioje pateikta Mülleriobiografija ir nurodyta, kad Mülleris pasiraðinëjo Barnimo Hagijaus ir Thomo Lude-kenijaus slapyvardþiais.

6. [Johann Ulrich Krausen,] Oratione Dominicae pol&glwttoV kaá pol&morfoVetc., editio novissima. Speciminibus variis quam priores auctior. Augsburg. Iðleista apie1710 metus. Reinholdas (1895, 149) atkreipë dëmesá, kad pratarmëje pasakyta, jogtai pakartotinis 1700 metø Ludekenijaus Oratio Orationum leidimas.

7. [Daniel Brown,] Oratione Dominicae pol&glwttoV kaá pol&morfoV etc., 1713.Reinholdo (1895, 150) duomenimis, tai dar vienas pakartotinis Ludekenijaus OratioOrationum leidimas tuo paèiu pavadinimu.

8. Orationes Dominicae versiones fere centum. Lipsiae, Litteris Takkianis s. a. 12o.Ávadas datuotas 1740 metais. Anot Reinholdo (1895, 151), ðiame leidinyje iðspaus-dintas Tëve mûsø toks pat kaip Müllerio-Ludekenijaus rinkiniuose; pateiktos irtos paèios nuorodos.

9. [Johann Heinrich Hager,] A ka¼ W. Alphabeta ac notae diversarum linguarum peneseptuaginta tum et Versiones Orationis Dominicae prope centum 17401745 Leipzig. Èiapaþodþiui perspausdintas Müllerio leidimas, tik nutylëtas tikrasis rinkinio sudary-tojas (Reinhold 1895, 150).

10. [Johann Friedrich Fritz, Benjamin Schulze,] Orientalisch= und OccidentalischerSprachmeister, welcher nicht allein 100 Alphabete... sondern auch das Gebet des Herrn in200 Sprachen und Mundarten... mittheilet. Leipzig 1748. 8o. Reinholdo (1895, 151)teigimu, á ðá rinkiná patekæs poteriø tekstas yra toks pat kaip Wilkinso ir Müllerio-Ludekenijaus leidimuose, tiktai giaf bekmus pakeista á giafbek mus ir pridëta dokso-logija ið Joanno Chamberlayno rinkinio Oratio Dominica in diversas omnium fere

16 W. R. Morfill, The London LithuanianBible, The Academy 989, 1891 04 18, 370.

diskusijos, apþvalgos › resursai › leidiniai › archivum_lithuanicum › 2001 ›...

Documents