diagnostinĖ rentgeno Įranga - · pdf file3 buvo analoginio tipo, 31% – skaitmeniniai...
TRANSCRIPT
DIAGNOSTINĖ RENTGENO ĮRANGA
Diagnostic X-Ray Equipment
VASPVT prie SAM
Medicinos technologijų skyrius
2014
2
SANTRAUKA
Vykdydama politiką bei remdamasi PSO rezoliucijos „Sveikatos priežiūros technologijos“
(WHA60.29) rekomendacijomis Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie
SAM (toliau – Akreditavimo tarnyba) nuo 2010 m. liepos 1 d. renka ir sistemina duomenis apie
Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau ASPĮ) naudojamas brangias sveikatos
priežiūros technologijas, susijusias su medicinos prietaisais (toliau – BSPT-MP): kompiuterinius
tomografus, magnetinio rezonanso tomografus, mamografus, angiografus, gama kameras, linijinius
greitintuvus, ultragarsinius prietaisus, pozitronų emisijos tomografus ir diagnostinę rentgeno įrangą.
Renkami duomenys apima pagrindinę informaciją apie medicinos prietaisus (pvz. tipas/modelis,
serijos/partijos nr., CE ženklas, gamintojas, pagaminimo data, įsigijimo ir naudojimo pradžios data,
pagrindinės techninės charakteristikos, prietaiso naudojimo laikas bei su juo atliekamų procedūrų
skaičius per metus/mėn. ir naudojimo išlaidas).
Rentgeninis tyrimas – tai objektų peršvietimas rentgeno spinduliuote, kai vaizdas
formuojamas fluorescuojančiame ekrane ar rentgeno juostoje. Tai istoriškai seniausias tyrimas, bet
iki šių dienų yra universalus radiologinis vaizduojamasis metodas. Pasaulio sveikatos organizacija
(toliau – PSO) rentgeno įrangą laiko viena iš pagrindinių diagnostinio vaizdinimo technologijų,
naudojamų ligoms ar sutrikimams diagnozuoti, gydyti, reabilitacijos proceso metu ir kt.
Lietuvoje, Akreditavimo tarnybos duomenimis, 2013 m. viešosiose ASPĮ buvo naudojami
396 rentgeno prietaisai. Privačių ASPĮ duomenys neįskaičiuoti. Remiantis Lietuvos ASPĮ
duomenimis, šalyje 1 mln. gyventojų tenka 134,5 diagnostiniai rentgeno prietaisai.
2013 m. Lietuvos apskrityse 100.000-ių gyventojų vidutiniškai tenkantis brangių DRP
skaičius: Vilniaus apskrityje – 17,4 DRP, Kauno apskrityje – 11,6 DRP, Klaipėdos apskrityje – 15,5
DRP, Šiaulių apskrityje – 14,7 DRP, Panevėžio apskrityje – 10,5 DRP, Alytaus apskrityje – 12,7
DRP, Utenos apskrityje – 11,2 DRP, Telšių apskrityje – 9,6 DRP, Marijampolės apskrityje – 8,4
DRP, Tauragės apskrityje – 7,6 DRP.
Dauguma viešosiose ASPĮ naudojamų rentgeno prietaisų yra ne senesni nei 12 metų (72,9
%), o jų vidutinis eksploatacinis amžius yra 9,2 metai. PSO duomenimis, įprastai, diagnostinių
rentgeno prietaisų eksploatavimo laikas yra 10 metų.
Su 333 brangiais rentgeno prietaisais 2013 m. buvo atlikta 2.493.738 tyrimai, t. y. 1 tūkst.
gyventojų teko vidutiniškai 847 tyrimai. Pagal technines charakteristikas, 2013 m. dauguma
Lietuvos ASPĮ naudojamų diagnostinių prietaisų buvo stacionarūs (55,6 %), daugiau nei trečdalis
(38,3 %) – mobilūs, 6,1 % - nenurodytas tipas. 51,3 % naudojamų diagnostinių rentgeno prietaisų
3
buvo analoginio tipo, 31% – skaitmeniniai ar skaitmenizuoti, o 16,7 % diagnostinių rentgeno
prietaisų veikimo tipas buvo nenurodytas. Didžiausią diagnostinių prietaisų grupę Lietuvos ASPĮ
sudaro universalūs (58,8%), C lanko sistemos (19,7 %) prietaisai.
Raktiniai žodžiai: rentgenas, sveikatos priežiūros technologijos
SUMMARY
Followed by the policy and recommendations of the WHO Resolution “Health technologies”
(WHA60.29), Accreditation Agency since the 1st of July, 2010, has started to collect data from
healthcare providers in Lithuania about expensive health technologies related to medical devices:
Computed Tomography (CT), Magnetic Resonance Imaging (MRI), Gamma Camera,
Mammography, Linear Accelerator, Angiography, Diagnostic Ultrasound, Positron Emission
Tomography and X-ray. Those data include basic information about medical devices (e.g.
type/model, serial/lot No., CE mark, manufacturer, release date, date of acquisition and starting,
specific technical characteristics, about the workload of medical device per month/year and usage
costs).
X-Ray examination is a process, when the image is formed on fluorescent screen or in X-Ray
film. It is historically the oldest diagnostic examination, but up to this day it has been universal
radiological imaging method. World Health Organization (WHO) considers X-Ray system as one of
the main diagnostic visualization technologies used to diagnose diseases or disorders, to treat, in the
process of rehabilitation and others.
According to Accreditation Agency in 2013, public healthcare providers have used 396 X-
Ray units, 134,5 per 1 million inhabitants. The data of private healthcare institutions were not
included.
X-Ray units per 100.000 inhabitants in the various counties of Lithuania in 2013: County of
Vilnius – 17,4 X-Ray units, County of Kaunas – 11,6 X-Ray units, County of Klaipeda – 15,5 X-
Ray units, County of Siauliai – 14,7 X-Ray units, County of Panevezys – 10,5 X-Ray units, County
of Alytus – 12,7 X-Ray units, County of Utena – 11,2 X-Ray units, County of Telsiai – 9,6 X-Ray
units, County of Marijampole – 8,4 X-Ray units, County of Taurage – 7,6 X-Ray units.
4
The majority of X-Ray devices were not older than 12 years (72,9 %) and their average
exploitation age was 9,2 years. According to WHO data, usual working time of diagnostic X-Ray
system is 10 years.
2.493.738 exams were performed using 333 X-Ray units in 2013, 847 exams per 1000
inhabitants. Most of X-ray devices used in Lithuanian public healthcare providers were stationary
(55,6 %), 38,3 % - mobile, the type of 6,1 % were not indicated. 51,3 % of diagnostic X-Ray
devices were analogical type, almost 31 % were digital or digitalized and 16,7 % working mode
were not indicated. The vast majority (58,8 %) of diagnostic X-rays were universal, 19,7 % C arc
system.
Keywords: X-Ray, Health Technologies
5
TURINYS
SANTRAUKA.......................................................................................................................2
SUMMARY..........................................................................................................................3
I. SAMPRATA. TEORINĖ DALIS...........................................................................6
1. Apibrėžimas ir istorija.................................................................................6
2. Rentgeninio tyrimo principas ir metodai (rūšys)………………........................6
3. Diagnostinių rentgeno aparatų tipai...............................................................8
4. Rentgeninio tyrimo procesas ir trukmė…………….........................................9
5. Rentgeninio tyrimo indikacijos ir kontraindikacijos……………..………….….10
II. DIAGNOSTINIAI RENTGENO PRIETAISAI LIETUVOS ASPĮ. VASPVT
DUOMENYS……………………………………………………………………...…...11
1. Teisės aktai, apmokėjimo tvarka..................................................................11
2. Diagnostinės brangios rentgeno įrangos skaičius ir pasiskirstymas Lietuvos
apskrityse………………………………………………………………………...12
3. Diagnostinės rentgeno įrangos pasiskirstymas pagal technines charakteristikas..16
III. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS................................................................................21
1.Diagnostinės rentgeno įrangos ir su ja atliekamų tyrimų skaičius Europos šalyse..21
2. Rekomenduojamas diagnostinės rentgeno įrangos skaičius................................24
LITERATŪRA......................................................................................................................26
6
I. SAMPRATA. TEORINĖ DALIS
1. Apibrėžimas ir istorija
Diagnostinės rentgeno įrangos istorija prasidėjo 1895 m. kai Viurcburgo (Vokietija) fizikas
V. K. Rentgenas (Vilhelm Konrad Röntgen) pastebėjo naują spindulių rūšį (1,2,3,4). 1895 m.
gruodžio 22 d. padaryta pirmoji rentgeno nuotrauka. 1896 m. šie spinduliai pavadinti rentgeno
spinduliais (1).
Rentgeninis tyrimas – istoriškai seniausias (nuo pat rentgeno spinduliuotės atradimo),
patobulintas ir modifikuotas, iki šiol tebėra universalus, radiologinis vaizduojamasis metodas (1).
Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) diagnostinę rentgeno įrangą laiko viena iš esminių
(pagrindinių) diagnostinio vaizdinimo technologijų, naudojamų prevencijai, ligoms ar sutrikimams
diagnozuoti, gydyti ir reabilitacijos proceso metu (5). Diagnostinė rentgeno įranga naudojama
daugelyje asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ), pvz., ligoninėse, klinikose,
privačiuose sveikatos priežiūros centruose, diagnostikos centruose (5).
PSO teigimu, naudojant esmines vaizduojamosios diagnostikos technologijas, t.y., rentgeno
įrangą ir ultragarsą, galima išspręsti 70-80% klinikinių klausimų net ekonomiškai išsivysčiusiose
šalyse (6,7). Rentgeninis tyrimas dažniausiai taikomas radiologinis vaizduojamasis metodas (1).
PSO duomenimis, rentgeno spinduliais atliekama 2/3 pasaulyje atliekamų vaizduojamosios
diagnostikos tyrimų (3).
2. Rentgeninio tyrimo principas ir metodai (rūšys)
Rentgeno spinduliai - trumpos elektromagnetinės bangos. Rentgeninio tyrimo metu rentgeno
spinduliuotės srautas iš rentgeno vamzdžio siunčiamas į tiriamąjį objektą ir pereina per žmogaus
kūną (1). Šie spinduliai yra fiksuojami imtuve (detektoriuje) ir gaunamas dvimatis (2D) struktūrų
vaizdas (1,8,9). Rentgeno vaizdas (rentgenograma) – tai plokščias suminis erdvinio (3D) kūno
vaizdas (1).
Organizmo sandara ir tiriamosios srities struktūra skirtinga, todėl spinduliai kūne silpninami
nevienodai: pro tankios struktūros organus (pvz., kaulus) perėję spinduliai stipriai silpnėja, pro
minkštuosius audinius (ypač riebalinius) – mažiau, o pro oringus – silpnėja labai menkai (1,9).
Todėl rentgenogramoje kaulai matomi kaip baltos zonos, minkštieji audiniai – pilkai, o oras –
juodai. Fluoroskopijos metu matomas atvirkščias - negatyvus vaizdas, todėl skirtingos tankio kūno
struktūros bus matomos atvirkštinėmis spalvomis: kaulai – juodai, o oras/dujos – baltai (9).
7
Rentgeno vaizduose gerai diferencijuojami keturių tipų audiniai: kaulinis, minkštieji
audiniai, riebalinis audinys ir dujos. Tačiau tiriant kai kuriuos organus ir jų sistemas kartais
naudojamos kontrastinės medžiagos (sugirdant, suleidžiant ar sušvirkščiant) (1).
Nuo diagnostiniame rentgeno aparate esančio imtuvo (detektoriaus, arba jutiklio) rūšies
priklauso ir rentgeninio tyrimo metodas (rūšis). Išskiriami du pagrindiniai rentgeniniai tyrimo
metodai: rentgenoskopija ir rentgenografija (1).
Rentgenoskopija (fluoroskopija, angl. fluoroscopy) – objektų peršvietimas rentgeno
spinduliuote, kai vaizdas formuojamas fluorescuojančiame ekrane. Tai paprastas ir informatyvus
tyrimo metodas, leidžiantis vizualizuoti kūno struktūras realiu laiku, stebėti organų judesius,
įvertinti struktūrinius ir funkcinius pokyčius, kuriuos galima fiksuoti serijinėse rentgenogramose,
vaizdo ar skaitmeniniame įraše (1,10).
Pagrindiniai rentgenoskopijos metodo trūkumai:
gana didelė paciento ir tiriančiojo radiologo apšvita;
nėra vaizdinio atlikto tyrimo dokumento;
sudėtinga nustatyti smulkias vaizdo detales (1).
Rentgenografija (radiografija) – rentgeninio tyrimo metodas, kai vaizdas fiksuojamas
rentgeno juostoje. Rentgeno juostos jautrios šviesos spinduliams, todėl jos įdedamos į kasetes.
Cheminiu būdu išryškintas vaizdas rentgeno juostoje vadinamas rentgenograma (radiograma). Ji
apžiūrima ant negatoskopo - specialaus šviesos šaltinio (1).
Rentgenogramų vaizdo kokybė labai priklauso nuo ryškinimo proceso. Netinkama
ryškinimo chemikalų sudėtis, koncentracija, temperatūra, jų atnaujinimo dažnis, rentgenogramos
judėjimo automate greitis (t.y., ryškinimo, fiksavimo laikas), mechaniniai automato defektai gali
iškraipyti diagnostinę informaciją. Kai kurios mokslinės literatūros duomenimis, rentgenografija
turi daugiau privalumų nei rentgenoskopija:
vaizdas ryškesnis;
geriau matyti smulkios detalės;
nuotrauka yra dokumentas, kurį galima saugoti, demonstruoti, lyginti su kartotinėmis
rentgenogramomis;
pacientai apšvitinami mažiau nei rentgenoskopijos metu;
rentgenografiją galima atlikti ne tik rentgeno kabinete, bet ir operacinėje, palatoje
prie paciento lovos (1).
Greta pagrindinių rentgeninių tyrimo metodų, galima išskirti ir kitus – fluorografijos bei
skaitmeninės rentgenografijos metodus. Fluorografijos metu vaizdas specialia sistema nuo
8
fluoroskopijos ekrano fotografuojamas į nedidelio formato fotojuostą (dažniausiai 10x10 cm). Šis
metodas paprastas, greitas ir pigus, dažniausiai taikomas rizikos grupių žmonių tyrimams kaip
profilaktinis atrankos metodas. Tačiau fluorografijos metu paciento gaunama apšvitos dozė yra 9-10
kartų didesnė nei rentgenografinių tyrimų metu, todėl daugelis šalių jo nebetaiko. Lietuvoje taip pat
daugiau nebeperkama naujų fluorografijos aparatų (1).
Skaitmeninė rentgenografija - šiuolaikinis metodas, kurio esminis skirtumas nuo tradicinės
(konvencinės) rentgenografijos – vaizdas suformuojamas ir pateikiamas radiologui peržiūrėti
kompiuteryje. Gautas vaizdas yra elektroninės formos, kurį galima atspausdinti ant juostos, kaip
konvencinę rentgenogramą, ar ant popieriaus (1).
3. Diagnostinių rentgeno aparatų tipai
Nepriklausomai nuo rentgeno diagnostinio aparato tipo, išskiriamos pagrindinės jo dalys:
1. Rentgeno vamzdis
2. Aukštos įtampos generatorius
3. Rentgeno aparato valdymo pultas
4. Stovas (1).
Rentgeno vamzdyje generuojama rentgeno spinduliuotė. Rentgeno spinduliuotės
generatorius tiekia elektros srovę į rentgeno vamzdį ir gali keisti rentgeno spinduliuotės energiją
(kV), rentgeno spinduliuotės kiekį (mA) ir apšvitos laiką (1).
Rentgeno aparato valdymo pultu nustatomi visi parametrai, lemiantys pasirinktą aparato
darbo režimą, gali būti keičiama stovo padėtis. Valdymo pultas būna sumontuotas stale arba ant
sienos. Šiuolaikinių rentgeno aparatų valdymo pultas gali būti kompiuterio klaviatūra, o nustatyti
parametrai matomi monitoriaus ekrane (1).
Rentgeno aparatų stovai yra skirti rentgeno vamzdžiui, tyrimo objektui (pacientui) ir
rentgeno spinduliuotės imtuvui išdėstyti erdvėje. Pagal paskirtį stovai skirstomi į bendro naudojimo
(įprastoms procedūroms vykdyti) ir specializuotus. Labiausiai paplitę bendro naudojimo stovai.
Pagrindinė tokio stovo dalis – ekraninė sienelė (deka), kuri gali būti keičiama nuo vertikalios iki
horizontalios padėties, pasukama į bet kurią padėtį pagal vertikalią ir horizontalią ašį. Dekos ir
ekrano padėtys parenkamos tokios, kad būtų geriausia prieiti prie paciento, atliekant rentgeninį
tyrimą. Specialūs stovai naudojami urologiniams, mamografiniams, neurodiagnostiniams,
tomografiniams tyrimams (1).
9
Mokslinėje literatūroje atskirai išskiriama operacinių rentgeno aparatų grupė, kuri yra
neatskiriama operacinių ir traumatologijos skyrių darbo dalis, leidžianti atlikti operacijas,
betarpiškai jas kontroliuojant rentgeno aparatu. Operaciniai rentgeno aparatai pasižymi didele
skiriamąja geba, ryškumu, gera apsauga nuo apšvitos (1,3). Šių sistemų taikymas padeda tobulinti
operacijos techniką, gerina operacijų kokybę. Tai ypač svarbu, atliekant širdies, kraujagyslių, pilvo
organų operacijas, ortopedijos-traumatologijos, medicininių intervencijų, implantacijų atvejais.
Labiausiai paplitusi operacinių rentgeno aparatų konstrukcija – C tipo lankas (1).
Rentgeno aparatai gali būti stacionarūs ir portatyvieji (mobilieji arba nešiojamieji).
Nešiojamieji rentgeno aparatai yra lengvi, kompaktiški. Aparto dalių kiekis minimalus, valdymo
pultas paprastas ir mažas. Šiais aparatais atliekami tik rentgenografiniai tyrimai. Palatos aparatai
yra galingesni ir priskiriami prie kilnojamųjų rentgeno aparatų grupės. Jie yra skirti gulinčių
pacientų rentgeniniams tyrimams. Lanko formos stovas sukasi į vertikalią ir horizontalią padėtis,
todėl yra patogu operacinėje ir palatoje. Specialios paskirties rentgeno aparatai gali būti ir
portatyvieji, arba mobilieji, kuriems patalpų nereikia, jais naudojamasi palatose, operacinėse (1).
PSO duomenimis, tipiškai rentgeno diagnostinių prietaisų eksploatavimo laikas yra 10 metų
(5,11).
4. Rentgeninio tyrimo procesas ir trukmė
Įprastai rentgeniniai tyrimai atliekami specialiuose kabinetuose, kuriuose yra rentgeno aparatūra
15. Rentgeno kabinetą sudaro:
Procedūrų kabinetas – svarbiausia rentgeno kabineto patalpa, joje sumontuotas rentgeno
aparatas ir pacientui atliekami rentgeniniai tyrimai;
Valdymo patalpa;
Fotolaboratorija – specialiai įrengta patalpa, kur chemiškai apdorojamos rentgeno
juostos. Gali būti naudojamos automatinės ryškinimo mašinos. Gali būti ryškinamos
tradiciniu būdu (kasetėje) gautos rentgeno juostų arba skaitmeniniu būdu gauti vaizdai
perkeliami ant juostų arba specialaus popieriaus (1).
Rentgeninių tyrimų metu pacientams ant rentgeno stalo yra suteikiama tinkama tyrimui
pozicija. Priklausomai nuo procedūros, pacientui gali būti suleidžiama, duodama išgerti ar įkvėpti
kontrastinės medžiagos. Toliau atliekamas tam tikros kūno dalies, organo ar sistemos skenavimas
rentgeno spinduliais (1,5).
Paprastai rentgeno aparatų ekspozicijos laikas yra nuo 5 ms iki 2,5 s (11). Rentgenologinių
tyrimų metu pacientai saugomi nuo tiesioginių ir išsisklaidžiusių rentgeno spindulių. Laikomasi
10
principo ALARA („as low as reasonably achievable“) principo - mažiausias rentgeno spinduliuotės
kiekis – pakankamai diagnostikai (12,13).
5. Rentgeninio tyrimo indikacijos ir kontraindikacijos
Dažniausiai rentgenologiniai tyrimai taikomi (bendrosios indikacijos):
Kaukolės, sinusų;
Kaklo, stuburo, sąnarių ir galūnių tyrimams, esant kaulų, stuburo (skeleto) pažeidimams,
kaulų navikams;
Krūtinės ląstos, bronchografijos tyrimams, esant krūtinės sužeidimams, traumai;
Pilvo, dubens organų tyrimams, esant virškinamojo trakto, tulžies, inkstų sutrikimams
(3,8,14).
Atskirai išskirtinos rentgenoskopijos metodo taikymo sritis:
virškinamojo trakto tyrimai;
gimdos ir kiaušintakių tyrimai;
šlapimo pūslės ir šlapimtakių tyrimai;
fistulių tyrimai (10).
Rentgenologiniai tyrimai neturėtų būti atliekami (arba atliekami esant tik išimtiniais
atvejais) nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims bei vaikams. Rentgenologinio tyrimo metu
taip pat gali kilti komplikacijų, esant padidėjusiam jautrumui kontrastinei medžiagai (jei
naudojama). Šios reakcijos gali pasireikšti kaip paraudimas, dilgčiojimas, patinimas ar labai
išreikštai, pvz., sukelti anafilaksijos simptomus (10).
11
II. DIAGNOSTINIAI RENTGENO PRIETAISAI LIETUVOS ASPĮ.
VASPVT DUOMENYS.
1. TEISĖS AKTAI, APMOKĖJIMO TVARKA
Pagrindiniai Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys diagnostinių UG prietaisų įsigijimą,
eksploatavimą ir apmokėjimą yra šie:
LR sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. V-947 „Dėl brangių
medicinos prietaisų įsigijimo iš įvairių finansavimo šaltinių koordinavimo šalies mastu
tvarkos aprašo ir prašymo dėl pritarimo įsigyti brangų medicinos prietaisą formos
patvirtinimo“;
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos
ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. T1-165 „Dėl sveikatos
technologijų, susijusių su medicinos prietaisais, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-383 „Dėl medicinos
prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos
ministerijos direktoriaus 2014 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. T1-954 „Dėl duomenų apie
naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
LR sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. V-208 “Dėl efektyvesnio
brangios įrangos panaudojimo”;
2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-618 „Dėl Radiologinės pagalbos optimizavimo
Lietuvoje 2006-2010 metų programos patvirtinimo“;
Pagal LR Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. V-364 „Dėl
licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“, rentgeno
diagnostikos paslaugos yra licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos,
nepriskiriamos ambulatorinėms ir stacionarinėms paslaugoms.
12
1 lentelė. Rentgenologinių paslaugų apmokėjimo kainos (VLK, 2014)
Paslaugos pavadinimas Amžius Paslaugos
lygis Paslaugos
tipas
Paslaugos
kaina
(balais)
Radiologo Vaikams II A. Konsultacija 51,62
Radiologo
Suaugusiems (įskaitant ir
vaikus)
II A.
Konsultacija 51,52
Radiologo Vaikams III A. Konsultacija 102,86
Radiologo
Suaugusiems (įskaitant ir
vaikus)
III A.
Konsultacija 78,59
Radiologo (būtinoji pagalba be
siuntimo)
Suaugusiems (įskaitant ir
vaikus)
III A.
Konsultacija 51,52
Radiologo (būtinoji pagalba be
siuntimo) Vaikams
III A.
Konsultacija 51,62
Radiologo (kai atliekama
biopsija ir (ar) aspiracinė
punkcija)
Suaugusiems (įskaitant ir
vaikus)
III A.
Konsultacija 115,97
Radiologo (profilaktinis
sveikatos tikrinimas)
Suaugusiems (įskaitant ir
vaikus)
II A.
Konsultacija 21,30
Radiologo (kai atliekamas
rentgenologinis tyrimas)
Suaugusiems (įskaitant ir
vaikus)
II A.
Konsultacija 39,15
Radiologo (kai atliekamas
rentgenologinis tyrimas)
Suaugusiems (įskaitant ir
vaikus)
III A.
Konsultacija 66,96
Rentgenodiagnostikos gydytojo
(būtinoji pagalba be siuntimo)
Suaugusiems (įskaitant ir
vaikus)
III A.
Konsultacija 39,15
Rentgenodiagnostikos gydytojo
(profilaktinis sveikatos
tikrinimas)
Suaugusiems (įskaitant ir
vaikus)
II A.
Konsultacija 21,30
Radiologo (kai teikiama
teleradiologijos paslauga
vaikams) Vaikams
III A.
Konsultacija 51,62
Radiologo (kai teikiama
teleradiologijos paslauga
suaugusiems)
Suaugusiems (įskaitant ir
vaikus)
III A.
Konsultacija 51,52
Pastaba: A. – ambulatorinės paslaugos. Šaltinis: Sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Valstybinė
ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prieiga internetu: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-
sritys/sveikatos-prieziuros-paslaugu-bazines-kainos/
2. DIAGNOSTINĖS BRANGIOS RENTGENO ĮRANGOS SKAIČIUS IR
PASISKIRSTYMAS LIETUVOS APSKRITYSE
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos
ministerijos (toliau – VASPVT), vadovaudamasi VASPVT 2011 m. kovo 17 d. direktoriaus
įsakymu Nr.T1-224 „Dėl duomenų apie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo
tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr.36-1753), nuo 2011 m. kovo 31 d. iš sveikatos
priežiūros įstaigų ir asmenų, naudojančių medicinos prietaisus, renka duomenis apie diagnostinę
13
rentgeno įrangą. Duomenys renkami tik apie brangius prietaisus, kurie buvo įsigyti pilnai ar iš
dalies iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų ar valstybės piniginių fondų lėšų, kurių įsigijimo
kaina (įskaitant priedus) viršija 100 tūkst. Lt ir (arba) jų naudojimo išlaidos metams sudaro ne
mažiau kaip 1 mln. Lt. Pagrindinis dėmesys skiriamas duomenims apie valstybinėse (viešosiose)
ASPĮ instaliuotą ir naudojamą diagnostinę rentgeno įrangą.
VASPVT 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 85 viešosiose Lietuvos ASPĮ buvo
naudojami 396 brangūs diagnostiniai rentgeno prietaisai, t.y., 2 % mažiau nei 2012 m. (404 DRP).
Dauguma (87,9 %) šių prietaisų instaliuoti ir eksploatuojami viešosiose stacionarinėse įstaigose,
maža dalis (12,1 %) - ambulatorinėse (žr. 2 lent.).
2 lentelė. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus viešosiose Lietuvos ASPĮ pasiskirstymas
(VASPVT, 2013 m.)
Diagnostinės rentgeno
įrangos skaičius
ASPĮ grupės Iš viso Stacionarinės Ambulatorinės
Absoliutus 348 (87,9 %) 48 (12,1 %) 396 (100 %)
Skaičius/1 mln. gyv. 118,2 16,3 134,5
Skaičius/100 tūkst. gyv. 11,8 1,6 13,4
Remiantis Lietuvos statistikos departamento gyventojų skaičiaus duomenimis (15),
nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 31 d. vienam milijonui šalies gyventojų teko vidutiniškai 134,5
brangūs diagnostiniai rentgeno prietaisai, arba 13,4 brangių diagnostinių rentgeno prietaisų,
naudojamų viešosiose ASPĮ /100 tūkstančių gyventojų (žr. 2 lent.). Šis rodiklis, palyginus su 2012
m. nepakito.
Diagnostinių rentgeno prietaisų skaičius Lietuvos ASPĮ nėra pastovus, vienų prietaisų
naudojimas yra nutraukiamas, kiti įsigyjami ir pradedami naudoti. Iš 396 viešosiose įstaigose
eksploatuojamų brangių diagnostinių rentgeno prietaisų, apie kuriuos VASPVT turi duomenis, 9
(2,3 %) buvo instaliuota 2013 m. Per 2013 m. sausio – gruodžio mėn. laikotarpį nutrauktas 8
brangių diagnostinių rentgeno prietaisų naudojimas, iš jų 2 – ambulatorinėse ASPĮ ir 6 –
stacionarinėse ASPĮ.
VASPVT 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, brangūs diagnostiniai rentgeno prietaisai
buvo instaliuoti ir naudojami visose Lietuvos apskrityse esančiose viešosiose ASPĮ: Vilniaus (140;
35,4 %), Kauno (68; 17,2 %), Klaipėdos (51; 12,9 %), Šiaulių (42; 10,6 %), Panevėžio (25; 6,3 %),
Alytaus (19; 4,8 %), Utenos (16; 4,0 %), Telšių (14; 3,5 %), Marijampolės (13; 3,3 %), Tauragės (8;
2,0 %) (žr. 1 pav.).
14
1 pav. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus pasiskirstymas viešosiose ASPĮ pagal
apskritis (VASPVT, 2013 m.)
Vilniaus ir Kauno apskrityse brangių diagnostinių rentgeno prietaisų skaičius yra didžiausias
(žr. 1 pav.). Daroma prielaida, kad tam įtakos turi demografiniai veiksniai (didelis gyventojų
skaičius, gyventojų tankumas) bei išvystytas ambulatorinių ir stacionarinių asmens sveikatos
priežiūros paslaugų teikėjų tinklas.
Vilniaus ir Kauno apskrityse absoliutus diagnostinės rentgeno įrangos skaičius yra
didžiausias, tačiau santykiniai rodikliai, t.y., prietaisų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius
Lietuvos apskrityse yra panašūs. Tai leidžia daryti prielaidą, kad brangios diagnostinės rentgeno
įrangos ir jais atliekamų tyrimų prieinamumas visose apskrityse yra tolygus (žr. 3 lent.).
Atkreipiamas dėmesys, jog konkrečioje apskrityje esantys diagnostiniai rentgeno prietaisai yra
prieinami (t.y., jais gali būti teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos) ne tik tos vienos
apskrities gyventojams.
140
42
68
16
25
14
13
51
8
19
15
3 lentelė. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus pasiskirstymas Lietuvoje pagal
apskritis (VASPVT, 2013 m.)
Apskrities
pavadinimas
Gyventojų
skaičius
apskrityje*
Brangios diagnostinės rentgeno įrangos skaičius
viešosiose ASPĮ**
Skaičius (n) Skaičius/ 1.000-
iui gyventojų
Skaičius/100.000-
ių gyventojų
Vilniaus apskritis 806 106 140 0,17 17,4 Kauno apskritis 587 238 68 0,12 11,6 Klaipėdos apskritis 329 013 51 0,16 15,5 Šiaulių apskritis 285 763 42 0,15 14,7 Panevėžio apskritis 238 748 25 0,1 10,5 Alytaus apskritis 149 851 19 0,13 12,7 Utenos apskritis 142 564 16 0,11 11,2 Telšių apskritis 145 482 14 0,09 9,6 Marijampolės
apskritis
154 084 13 0,08 8,4
Tauragės apskritis 104 623 8 0,07 7,6
Pastaba: * - gyventojų skaičius apskrityse 2014 m. pradžioje pagal Lietuvos statistikos departamento
duomenis. ** - skaičiuoti visi brangūs diagnostiniai rentgeno prietaisai, esantys viešosiose stacionarinėse ir
ambulatorinėse ASPĮ, kurios pateikė duomenis VASPVT.
2 pav. Brangių diagnostinių rentgeno prietaisų skaičius/100.000 gyventojų (VASPVT, 2013
m.)
7,4
8,4
9,6
10,5
11,2
11,6
12,7
13,4
14,7
15,5
17,4
0 5 10 15 20
Tauragės
Marijampolės
Telšių
Panevėžio
Utenos
Kauno
Alytaus
Lietuvos vidurkis
Šiaulių
Klaipėdos
Vilniaus
Diagnostinių rentgeno prietaisų skaičius 100.000-ių gyventojų
Ap
skri
tys
16
3. DIAGNOSTINĖS RENTGENO ĮRANGOS PASISKIRSTYMAS PAGAL
TECHNINES CHARAKTERISTIKAS
VASPVT 2013 m. duomenimis, iš šiuo metu 85-se Lietuvos viešosiose ASPĮ naudojamų
388* brangių diagnostinių rentgeno prietaisų, 5,2 % yra pagaminti 2012-2013 metais (žr. 3 pav.).
Daugiau nei pusė (66,5 %) eksploatuojamų šių diagnostinių technologijų pagamintos 2002-2006
m. ir 2007-2011 m. laikotarpiu. Beveik trečdalis (28,4 %) prietaisų pagaminti anksčiau kaip prieš
12 metų, t.y., nuo 1978 m. iki 2001 m. Per 2013 m. iš viso buvo instaliuoti 9 brangūs diagnostiniai
rentgeno prietaisai, t. y. 2,3 % visų brangių DRP.
3 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas pagal pagaminimo metus Lietuvos
viešosiose ASPĮ (VASPVT, 2013)
Pastaba: * - 2013 m. viešosiose ASPĮ buvo 396 rentgeno prietaisai, tačiau nėra žinoma 8-įų prietaisų
pagaminimo data, todėl šioje dalyje analizuojami tik 388 rentgeno prietaisai.
Pagal VASPVT turimus 2013 m. gruodžio 31 d. duomenis, Lietuvos viešosiose ASPĮ
eksploatuojamo 391* diagnostinio rentgeno prietaiso pasiskirstymas pagal įsigijimo metus panašus
į pasiskirstymą pagal pagaminimo metus (žr. 4 pav.). 2012 – 2013 m. periode įsigyti 7,7 % šiuo
metu naudojamų diagnostinių rentgeno prietaisų. Dauguma (72,9 %) prietaisų įsigyti 2002-2011 m.
laikotarpiu. Beveik penktadalis (19,4 %) diagnostinių rentgeno prietaisų įsigyti iki 2001 m. imtinai.
0
20
40
60
80
100
120
140
160
17 11 14
68
114
144
20
Pri
eta
isų
ska
ičiu
s
Pagaminimo metai
17
4 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ
pagal įsigijimo metus (VASPVT, 2013)
Pastaba: * - 2013 m. viešosiose ASPĮ buvo 396 rentgeno prietaisai, tačiau nėra žinoma 5-įų prietaisų
įsigijimo data, todėl šioje dalyje analizuojami tik 391 rentgeno prietaisas.
Siekiant įvertinti, koks Lietuvoje naudojamos diagnostinės rentgeno įrangos eksploatacinis
amžius (angl. age of equipment), remtasi Kanados sveikatos informacijos instituto (angl. Canada
Institute for Health Information) taikyta metodika (16). Vidutinis diagnostinių rentgeno prietaisų
eksploatacinis amžius apskaičiuotas prietaiso naudojimo pradžios datą atėmus iš šio tyrimo
vykdymo atskaitinės datos (t.y. - 2013 m. gruodžio 31 d.). Kai kurios ASPĮ nepateikė tikslios
naudojimo pradžios datos, nurodydamos tik metus arba visai nenurodydamos jokių duomenų, todėl
gauti rezultatai yra apytiksliai
VASPVT turimais duomenimis, 2013 m. Lietuvos viešosiose ASPĮ naudojamų diagnostinių
brangių rentgeno prietaisų vidutinis eksploatacinis amžius buvo 9,2 metai. Palyginus su 2012 m.
(vidurkis – 8,4), šis rodiklis 2013 m. padidėjo 9,5 %.
VASPVT duomenimis, diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas pagal eksploatacijos
amžių 2013 m. yra toks:
119 diagnostiniai rentgeno prietaisai buvo eksploatuojami 0-5 metus, t. y. 30,8 %
visų prietaisų*;
107 diagnostiniai rentgeno prietaisai eksploatuojami 6-10 metų, t. y. 27,7 % visų
prietaisų*;
160 diagnostinių rentgeno prietaisų eksploatuojami daugiau nei 10 metų – t. y. 41,5
% visų prietaisų* (žr. 5 pav.).
0 20 40 60 80
100 120 140 160
11 9 14
42
137 148
30
Pri
eta
isų
ska
ičiu
s
Įsigijimo metai
18
Eksploatacinio amžiaus rodiklis nėra pastovus, priklauso nuo nurašytų bei naujai įsigytų
prietaisų skaičiaus dinamikos, todėl nuolat kinta.
5 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal
eksploatacinio amžiaus grupes (VASPVT, 2013)
Pastaba: * - 2013 m. viešosiose ASPĮ buvo 396 rentgeno prietaisai, tačiau nėra žinomas
10-ies prietaisų eksploatacinis amžius, todėl šioje dalyje analizuojami tik 386 rentgeno prietaisai.
Medicinos prietaisų eksploatacinis amžius, kaip pažymi Kanados radiologų asociacija (angl.
Canadian Association of Radiologists), yra svarbus keliais aspektais. Senesni prietaisai siejami su
didesne galima nesėkmių ir gedimų rizika, atsarginių dalių stoka ir sunkumais jas įsigyjant,
didesnėmis remonto ir priežiūros išlaidomis, atnaujinant įrangą, prastesne vaizdo kokybe, didesne
pacientų apšvita. Kita vertus, įrangos atnaujinimas ar pakeitimas nauja gali būti brangus ir dėl to,
kad reikia perkvalifikuoti personalą (16).
Kanados sveikatos informacijos institutas pateikia Radiologinės ir elektromagnetinės
pramonių Europos Koordinavimo komiteto (angl. European Coordination Committee of the
Radiological, Electromedical and Healthcare IT Industry) rekomendacijas, kad mažiausiai 60%
instaliuotos įrangos būtų ne senesnė kaip 5 metų, ne daugiau kaip 30% - 6-10 m. senumo ir ne
daugiau kaip 10% - senesnių kaip 10 m (17).
VASPVT turimais duomenimis (2013 m.), daugiau nei pusė (55,6 %) Lietuvos viešosiose
ASPĮ naudojamų diagnostinių brangių rentgeno prietaisų yra stacionaraus tipo, trečdalis (38,3 %)
– mobilūs, 6,1 % - nenurodyta (žr. 6 pav.). Lyginant su 2012 m., rodikliai praktiškai nepakito.
0
10
20
30
40
50
0-5 m. 6-10 m. >10 m.
30,8 27,7
41,5
Pro
cen
tai (
%)
Eksploatacinio amžiaus grupės
19
6 pav. Diagnostinės rentgeno įrangos pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal tipą
(VASPVT, 2013)
Turimais VASPVT duomenimis (2013 m.), daugiau nei pusė (51,3 %) Lietuvos viešosiose
ASPĮ naudojamų brangių diagnostinių rentgeno prietaisų yra analoginio tipo, trečdalis (31 %) –
skaitmeniniai ar skaitmenizuoti (žr. 7 pav.). 16,7 % diagnostinių rentgeno prietaisų veikimo tipas
nenurodytas. Lyginant su 2012 m., rodikliai praktiškai nepakito.
7 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal veikimo
tipą (VASPVT, 2013)
VASPVT duomenimis, pagal funkcinį tipą didžiausią brangių diagnostinių rentgeno
prietaisų grupę Lietuvos viešosiose ASPĮ sudaro universalūs (58,8 %) ir C lanko sistemos
(19,7%). Kitų (16,9 %) rentgeno prietaisų funkcinis tipas nenurodytas (žr. 8 pav.). Lyginant su 2012
m., rodikliai praktiškai nepakito.
55,60% 38,30%
6,10%
Stacionarūs
Mobilūs
Nenurodyta
51,30%
28,50%
2,50%
1% 16,70% Analoginiai
Skaitmeniniai
Skaitmenizuoti
Kita
Nenurodytas tipas
20
8 pav. Diagnostinės rentgeno įrangos pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal
funkcinį tipą (VASPVT, 2013)
Remiantis VASPVT direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. T1-224 „Dėl duomenų
apie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“,
duomenys yra teikiami visų diagnostinių rentgeno prietaisų, kurių įsigijimo kaina viršija 100.000
Lt. Vidutinė visų 2013 m. eksploatuotų diagnostinių rentgeno prietaisų įsigijimo kaina buvo
467.193 Lt.
58,80% 19,70%
1,30% 3,30%
16,90% Universalūs
C lanko sistema
Dantų panoraminiai
Kita
Nenurodytas tipas
21
III. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS
1. DIAGNOSTINĖS RENTGENO ĮRANGOS IR SU JA ATLIEKAMŲ TYRIMŲ
SKAIČIUS EUROPOS ŠALYSE
Analizuojant diagnostinės rentgeno įrangos skaičių įvairiose Europos ir pasaulio šalyse,
buvo peržiūrėtos pagrindinių tarptautinių organizacijų – Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau –
PSO) (18) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organization for
Economic Co-Operation and Development) (19), susijusių su duomenų apie medicinos prietaisus
rinkimu (kaupimu), duomenų bazės. Šios organizacijos statistinių apžvalginių duomenų apie
diagnostinius rentgeno prietaisus ar jais atliekamų tyrimų skaičių savo duomenų bazėje neskelbia.
Europos Komisija pateikė dešimties Europos šalių duomenų apie diagnostinę rentgeno
įrangą apžvalgą (20). Šiose šalyse buvo atlikti nacionaliniai tyrimai-apklausos dėl rentgenologinės
įrangos skaičiaus ir jais atliekamų tyrimų statistikos (žr. 4 lent.).
4 lentelė. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičius Europos šalyse (2002-2005 m.)
Šalies pavadinimas Metai
Diagnostinių rentgeno
aparatų
skaičius/ milijonui
gyventojų
Jungtinė Karalystė 2002 156
Šveicarija 2005 1186
Vokietija 2002 365
Norvegija 2004 203
Prancūzija 2002 220
Liuksemburgas 2003 228
Švedija 2003 170
Olandija 2002 144
Danija 2004 232
Belgija 2003 211
Šaltinis: European Commission. Radiation protection No
154. Annex 1 – DD Report 1. Review of
recent National surveys of population exposure from medical x-rays in Europe. Directorate – General for
Energy and Transport. Directorate H – Nuclear Energy. Unit H.4 – Radiation Protection, 2008. Heads of the
European Rdiological protection Competent Authorities. Prieiga internetu: http://www.herca.org/WG5.asp
22
Pagal Europos Komisijos turimus dešimties Europos šalių duomenis, daugiausia
diagnostinės rentgeno įrangos, tenkančios milijonui šalies gyventojų, yra Šveicarijoje (1186/ 1 mln.
gyventojų), Vokietijoje (365/1 mln. gyventojų) ir Danijoje (232/1 mln. gyventojų) (žr. 4 lent.).
Didelis diagnostinės rentgeno įrangos skaičius Šveicarijoje grindžiamas tuo, kad šioje šalyje
diagnostinius rentgeno tyrimus atlieka bendrosios praktikos gydytojai, todėl atitinkamai, esant
dideliam šių specialistų skaičiui, šalyje daug rentgeno aparatų. Kitose šalyse pastebima diagnostinių
rentgeno prietaisų, tenkančių milijonui gyventojų, rodiklio mažėjimo tendencija, nes mažėja jais
atliekamų tyrimų skaičius (20).
Prancūzijos nacionaliniais 2002 m. duomenimis, šalyje per metus atlikta apie 50-60 mln.
rentgenologinių (iš jų – apie 18 mln. dentalinių) tyrimų (21). Dažniausiai diagnostinės rentgeno
įrangos prietaisai naudoti, tiriant galūnes (30-49%), stuburą (17-28%) ir krūtinės ląstą bei plaučius
(12-20%) (žr. 5 lent.).
5 lentelė. Rentgenologinių tyrimų pasiskirstymas Prancūzijoje (2002 m.)
Rentgenologiniai tyrimų sritys Atliktų tyrimų skaičius per metus
Absoliutus (mln.) Procentinis (%)
Galvos ir kaklo 2-2,6 5-8%
Krūtinės ląstos, iš jų:
plaučių
4,9-6,3
4,1-5,3
12-20%
9-12%
Pilvo/ dubens 2,2-2,8 5-9%
Stuburo 6,9-8,9 17-28%
Dubens/ klubų 3,8-4,9 12-15%
Galūnių 12,3-15,8 30-49%
Iš viso: 32,1-41,2 100%
Dentaliniai, iš jų:
panoraminiai
18,4
2,3
36,5%
Iš viso: 50,5-59,6 100%
Norvegijos 2002 m. duomenimis, konvencinės radiologijos tyrimai sudarė daugiau nei pusę
(60,2%) visų tais metais atliktų radiologinių tyrimų (22) (žr. 6 lent.). Per 2002 metus 1000-iui
gyventojų Norvegijoje teko 547,7 diagnostiniai rentgeno tyrimai. Dažniausiai tirtos galūnės, dubens
ir klubų sritis (274,2 tyrimai/1000-iui gyventojų), galva, kaklas, krūtinės ląsta (160,7 tyrimai/1000-
iui gyventojų).
23
6 lentelė. Radiologinių tyrimų metodų ir skaičiaus pasiskirstymas Norvegijoje (2002
m.)
Radiologinių tyrimų metodai
Atliktų tyrimų skaičius
Skaičius/1000-iui
gyventojų
Procentais (%)
Diagnostiniai rentgeno
tyrimai:
Galvos/veido
Stuburo
Skrandžio/virškinamojo trakto
Galvos/kaklo/krūtinės ląstos
Galūnių/dubens/klubų
Neuroradiologiniai
Kiti
547,7
7,3
64,8
25,1
160,7
274,2
0,1
15,5
60,2%
Kiti rentgenologiniai tyrimai (mamografija,
angiografija, intervencinė radiologija)
9,8%
Kiti radiologiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija,
ultragarsiniai, magnetinio rezonanso tyrimai)
30%
Iš viso: 100%
Šaltinis: Børretzen I., Lysdahl K.B., Olerud H.M. Diagnostic radiology in Norway – trends in
examination frequency and collective effective dose. Radiat Prot Dosimetry. 2007;124(4):339-47.
Prieiga internetu: http://rpd.oxfordjournals.org/content/124/4/339.long
2012 m. Atėnuose (Graikija) vyko tarptautinis seminaras apie Europos gyventojų gaunamą
medicininę apšvitą. Išanalizuotos rentgenologinių tyrimų dažnumo bei apšvitos dozių tendencijos
Norvegijoje 2002 – 2008 m. laikotarpiu. Taigi, šioje šalyje 2008 m. konvenciniai rentgenologiniai
tyrimai – dažniausiai taikyta radiologinių tyrimų metodika (23). Palyginus su 2002 m., šių tyrimų
dalis bendroje radiologinių tyrimų struktūroje sumažėjo (sudarė apie 52,9 %) (žr. 7 lent.).
Norvegijoje 1000-iui šalies gyventojų teko 476 konvenciniai rentgenologiniai (išskyrus dentalinius)
tyrimai (24). Dauguma (82%) šių tyrimų atlikta viešojo sektoriaus ASPĮ.
7 lentelė. Radiologinių tyrimų dažnio palyginimas su kitais dažnai atliekamais
tyrimais Norvegijoje 2008 m. (2012, Atėnai)
Tyrimai Tyrimų sk. per
metus
Tyrimų sk./ 1000-iui
gyventojų
Procentai
Tyrimai su diagnostiniais
rentgeno prietaisais 2.253.262 476 52,9
Kompiuterinės
tomografijos tyrimai 918.361 194 21,6
Ultragarsiniai tyrimai 498.078 105 11,7 Magnetinio rezonanso
tyrimai 595.832 126 14
Viso: 4.265.533 900 100 Šaltinis: Olerud H.M. et al. Trends in examination frequency and population doses in Norway, 2002
– 2008. Workshop on European Population Doses from Medical Exposure, 2012, Athens, Greece.
Prieiga internetu: http://ddmed.eu/_media/workshop:o20.pdf
24
Šveicarijoje 2008 m. atliktas nacionalinis tyrimas apie medicininės apšvitos dozes bei
poveikį žmonėms, padėjo įvertinti atliekamų radiologinių tyrimų kiekį (25). Bendroje
radiologinių tyrimų struktūroje – daugiausia buvo atlikta rentgenografinių tyrimų (80,8 %) (žr. 8
lent.). Šveicarijoje 1000-iui šalies gyventojų teko 779,2 rentgenografiniai tyrimai (išskyrus
dentalinius).
8 lentelė. Radiologinių tyrimų dažnis Šveicarijoje 2008 m. (2011)
Tyrimai Tyrimų sk. per
metus
Tyrimų sk./ 1000-iui
gyventojų
Procentai
Rentgenografiniai tyrimai 6.000.000 779,2 80,8
Standartinė fluorografija 153.000 19,9 2,1
Intervenciniai-diagnostiniai
tyrimai 56.000 7,3 0,8
Intervenciniai-terapiniai
tyrimai 46.000 6 0,6
Kompiuterinės tomografijos
tyrimai 780.000 101,3 10,5
Mamografiniai tyrimai 387.000 50,3 5,2
Viso: 7.422.000 964 100
Šaltinis: Aroua A., Samara. E. T., Bochud F. O., Verdun F. R., Vader. J.- P. Exposure of the Swiss
Population by Medical X-Rays: 2008 Review. 2011. Prieiga internetu:
http://www.bag.admin.ch/themen/strahlung/10463/index.html?lang=de&download=NHzLpZeg7t,ln
p6I0NTU042l2Z6ln1acy4Zn4Z2qZpnO2Yuq2Z6gpJCKdnt2fWym162epYbg2c_JjKbNoKSn6A--
2. REKOMENDUOJAMAS DIAGNOSTINĖS RENTGENO ĮRANGOS
SKAIČIUS
PSO bendradarbiavimo centre Lundo universitete (Švedijoje) 2000 m. buvo parengtos
diagnostinės rentgeno įrangos planavimo ir įsigijimo rekomendacijos (26). Šiose rekomendacijose
pažymima, kad planuojant diagnostinę vaizdinimo įrangą dideliuose sveikatos priežiūros centruose
ar mažose (pirmo lygmens) ligoninėse, prioritetas turi būti teikiamas stacionariniams
diagnostiniams rentgeno aparatams. Tai turėtų būti pirmo būtinumo diagnostinė vaizdinimo įranga.
Pažymima, kad mažų ligoninių ar klinikų veiklai užtikrinti pakanka 1-2 stacionarių diagnostinių
rentgeno aparatų (26).
Įsigytas diagnostinis rentgeno aparatas turi galėti atlikti pagrindinius rentgenografinius
tyrimus, pvz., kaulų, krūtinės, pilvo, įskaitant nesudėtingus tyrimus, naudojant kontrastines
25
medžiagas. Rentgeno aparatas turi leisti ištirti pacientus vertikalioje, horizontalioje ar sėdimoje
padėtyse (26).
Paskaičiuota, kad esant aukščiau minėtoms diagnostinio rentgeno aparato charakteristikoms,
šis prietaisas gali atlikti apie 6000 tyrimų per metus (turint omenyje 300 darbo dienų per metus), o
turint pažangesnį prietaisą - apie 8000 tyrimų per metus, arba vidutiniškai 160 tyrimų per savaitę.
Dideli asmens sveikatos priežiūros centrai (toliau – ASPC) ar mažos (pirmo lygio) ligoninės,
turėdamos mažus rentgeno tyrimų skyrius (padalinius) gali atlikti apie 2-6 tūkst. tyrimų per metus
(26).
Rekomendacijose pažymima, kad diagnostinio rentgeno prietaiso našumas (produktyvumas)
priklauso ir nuo personalo bei techninių išteklių organizavimo. Pvz., turint du rentgeno prietaisus,
instaliuotus atskiruose kabinetuose su atskirais generatoriais ir turint vieną (bendrą) su jais
dirbančių specialistų skaičių, galima atlikti 25% daugiau tyrimų. Esant didesniam (papildomam)
specialistų skaičiui arba pailginus rentgeno tyrimų kabineto darbo valandas, prietaiso
produktyvumas taip pat didėja (26).
Pagal pateiktas rekomendacijas, diagnostiniais rentgeno aparatais atliekamų tyrimų
pasiskirstymas būtų maždaug toks:
38-42% galūnių;
35-40% krūtinės (plaučių);
10-15% stuburo ir dubens;
8-10% pilvo;
3-4% galvos ir kaklo tyrimai (26).
Rekomendacijose pažymima, kad antro eiliškumo pasirinkimas gali būti mobilus rentgeno
diagnostinis aparatas. Pastarasis turėtų būti naudojamas iš esmės tik operacinėse ir pacientams,
kurie negali ateiti ar būti atvežti į rentgeno tyrimų kabinetus, pvz., intensyviosios terapijos ar
ortopedijos skyrių pacientams. Mobilūs diagnostiniai rentgeno aparatai neturėtų būti naudojami
bendriems rentgenologiniams tyrimams palatose ar kaip stacionariniai prietaisai rentgeno
kabinetuose (26).
26
LITERATŪRA
1. Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. Radiologijos pagrindai:
bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005.
2. Manual of diagnostic ultrasound. World Health Organization, volume 1, 2nd edition, 2011.
Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/publications/2011/9789241547451_eng.pdf
3. Ostensen H. Diagnostic imaging: What is it? When and how to use it where resources are
limited? World Health Organization, 2011. Prieiga internetu:
http://whqlibdoc.who.int/hq/2001/WHO_DIL_01.1.pdf
4. Medical devices: managing the mismatch. An outcome of the priority medical devices
project. World Health organization, 2010.
5. Radiographic, Fluoroscopic System. Core medical equipment – Information. World health
organization. Prieiga internetu:
http://hinfo.humaninfo.ro/gsdl/whoghp/documents/s18358en/s18358en.pdf
6. Sandström S. The WHO manual of diagnostic imaging: Radiographic technique and
projections. World health organization. 2003
http://www.who.int/diagnostic_imaging/publications/Chapter_1_3.pdf
7. Ellis S. M., Flower C. The WHO manual of diagnostic imaging: radiographic anatomy and
interpretation of the chest and the pulmonary system. Ellis S. M., Flower C. World Health
Organization, 2006.
8. Diagnostic imaging. Plain radiography . World Health Organization. Prieiga internetu:
http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-
radiography/en/index.html
9. Davies A. M., Pettersson H. The WHO manual of diagnostic imaging: radiographic anatomy
and interpretation of the musculosceletal system. World Health Organization in
collaboration with the International Society of Radiology, 2002.
10. Diagnostic imaging. Fluoroscopy. World Health Organization. Prieiga internetu:
http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-
radiography/en/index1.html
11. Holm T. Consumer guide for the purchase of X-ray equipment. WHO Collaborating centre
for general and continuing Radiological Education, University of Lund, Sweden. World
Health organization, WHO/DIL00.1. 2000. Prieiga internetu:
http://whqlibdoc.who.int/hq/2000/WHO_DIL_00.1.pdf
27
12. Kelbauskas E., Monastyreckienė. Endodontinė radiologija. Mokomoji knyga. Kaunas, 2004.
13. Baranauskienė A., Eviltis E., Labanauskaitė-Šliumbienė G., Misiūnienė N., Norkuvienė E.,
Petraitis M., Pileckutė M., Tamulaitienė V., Sabaliauskienė J. Reumatologijos pagrindai.
Mokomoji knyga. Kaunas, 2010.
14. Applications of Radiology in Contemporary Medical Science. Prieiga internetu:
http://www.radiology-info.org/applications-of-radiology.html
15. LR Oficialios statistikos portalas. Gyventojų skaičius 2014 m. pradžioje buvo 2 943 472.
Prieiga internetu: http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-
analize?portletFormName=visualization&hash=b0ee3446-8927-45a4-9e3a-403872b88143
16. Medical imaging in Canada, 2007. Canadian Institute for Health Information. Prieiga
internetu: http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf
17. COCIR 50th
Anniversary age profile edition 2009. Diagnostic medical imaging devices “The
continued need for sustained investment” Sustainable Competence in Advancing Healthcare.
European Coordination Committee of the Radiological, Electromedical and Healthcare IT
Industry. Prieiga internetu: http://www.cocir.org/uploads/documents/-609-
new_members_ws_-_del._3_-_cocir_age_profile_17_june_2009.pdf
18. Baseline Country Survey on Medical Devices 2010. WHO, 2011. Prieiga internetu:
http://www.who.int/medical_devices/med_dev_survey/en/index.html
19. Medical technologies. OECD. Statextracts. Prieiga internetu: http://stats.oecd.org/Index.aspx
20. European Commission. Radiation protection No
154. European Guidance on Estimating
Population Doses from Medical X-ray Procedures. Annex 1 – DD Report 1. Review of
recent National surveys of population exposure from medical x-rays in Europe. Directorate –
General for Energy and Transport. Directorate H – Nuclear Energy. Unit H.4 – Radiation
Protection, 2008. Heads of the European Rdiological protection Competent Authorities.
Prieiga internetu: http://www.herca.org/WG5.asp
21. Scanff P., Donadieu J., Pirard P., Aubert B. Population exposure to ionozing radiation from
medical examinations in France. The British Journal of Radiology, March 2008. Prieiga
internetu: http://bjr.birjournals.org/content/81/963/204.full
22. Børretzen I., Lysdahl K.B., Olerud H.M. Diagnostic radiology in Norway – trends in
examination frequency and collective effective dose. Radiat Prot Dosimetry.
2007;124(4):339-47. Prieiga internetu: http://rpd.oxfordjournals.org/content/124/4/339.long
23. Olerud H.M., Friberg E.G., Widmark A., Almen A. Trends in examination frequency and
population doses in Norway, 2002-2008. NSFS Conference, Reykjavík, August 22-25, 2011.
Prieiga internetu: http://www.nsfs.org/NSFS-2011/documents/session-06/S6-O2.pdf
28
24. Olerud H.M., Friberg E.G., Widmark A., Almen A. Trends in examination frequency and
population doses in Norway, 2002 – 2008. Workshop on European Population Doses from
Medical Exposure, 24 – 26 April 2012, Athens, Greece. Prieiga internetu:
http://ddmed.eu/_media/workshop:o20.pdf
25. Aroua A., Samara. E. T., Bochud F. O., Verdun F. R., Vader. J.- P. Exposure of the Swiss
Population by Medical X-Rays: 2008 Review. 2011. Prieiga internetu:
http://www.bag.admin.ch/themen/strahlung/10463/index.html?lang=de&download=NHzLp
Zeg7t,lnp6I0NTU042l2Z6ln1acy4Zn4Z2qZpnO2Yuq2Z6gpJCKdnt2fWym162epYbg2c_Jj
KbNoKSn6A--
26. Holm T. Consumer guide for the purchase of X-ray equipment. WHO Collaborating centre
for general and continuing Radiological Education, University of Lund, Sweden. World
Health organization, WHO/DIL00.1. 2000. Prieiga internetu:
http://whqlibdoc.who.int/hq/2000/WHO_DIL_00.1.pdf