diagnostinĖ rentgeno Įranga valstybinė akreditavimo ... - interneto svetainei 2011-12-28).pdf ·...
TRANSCRIPT
1
DIAGNOSTINĖ RENTGENO ĮRANGA
Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba prie SAM
Medicinos technologijų skyriaus vyriausioji specialistė
Eglė Urbonavičiūtė
2011 m.
2
TURINYS
I. SAMPRATA …………...……………………………………………………….………….. 3
1. Apibrėţimas ……………………………………………..…………………………………. 3
2. Rentgeninio tyrimo principas ir metodai (rūšys)………………..….………………………..3
3. Diagnostinių rentgeno aparatų tipai ……...……………………….…………………………6
4. Rentgeninio tyrimo procesas ir trukmė ..………………………………………………….…7
5. Rentgeninio tyrimo indikacijos ir kontraindikacijos ……...…………………………………8
II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS ……………………………………………..………………… 9
1. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičius Europos šalyse …………..……..………………… 9
2. Rekomenduojamas diagnostinės rentgeno įrangos skaičius ….……...………………….... 12
III. LIETUVOS DUOMENYS…………………………………………..……….…………… 13
1. Teisės aktai, apmokėjimo tvarka…………………………………………………………... 13
2. VASPVT 2011 m. duomenys……………………………………………………………… 14
2.1 Diagnostinės rentgeno įrangos skaičius Lietuvoje ………………………….………… 14
2.2 Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus pasiskirstymas Lietuvos apskrityse …………15
2.3. Diagnostinės rentgeno įrangos pasiskirstymas Lietuvoje pagal technines
charakteristikas ............................................................................................................... 17
IV. LITERATŪRA ……………………...…………………………………….……………… 22
3
I. SAMPRATA
1. Apibrėžimas
Diagnostinės rentgeno įrangos istorija prasidėjo 1895 m. kai Viurcburgo (Vokietija) fizikas V.
K. Rentgenas (Vilhelm Konrad Röntgen) pastebėjo naują spindulių rūšį 1 2 3 4. 1895 m. gruodţio 22 d.
padaryta pirmoji rentgeno nuotrauka. 1896 m. šie spinduliai pavadinti rentgeno spinduliais 1.
Rentgeninis tyrimas – istoriškai seniausias (nuo pat rentgeno spinduliuotės atradimo),
patobulintas ir modifikuotas, iki šiol tebėra universalus, radiologinis vaizduojamasis metodas 1.
Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) diagnostinę rentgeno įrangą laiko viena iš esminių
(pagrindinių) diagnostinio vaizdinimo technologijų, naudojamų prevencijai, ligoms ar sutrikimams
diagnozuoti, gydyti ir reabilitacijos proceso metu 5. Diagnostinė rentgeno įranga naudojama daugelyje
asmens sveikatos prieţiūros įstaigų (toliau – ASPĮ), pvz., ligoninėse, klinikose, privačiuose sveikatos
prieţiūros centruose, diagnostikos centruose 5.
PSO teigimu, naudojant esmines vaizduojamosios diagnostikos technologijas, t.y., rentgeno
įrangą ir ultragarsą, galima išspręsti 70-80% klinikinių klausimų net ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse
6 7. Rentgeninis tyrimas daţniausiai taikomas radiologinis vaizduojamasis metodas
1. PSO duomenimis,
rentgeno spinduliais atliekama 2/3 pasaulyje atliekamų vaizduojamosios diagnostikos tyrimų 3.
2. Rentgeninio tyrimo principas ir metodai (rūšys)
Rentgeno spinduliai - trumpos elektromagnetinės bangos. Rentgeninio tyrimo metu rentgeno
spinduliuotės srautas iš rentgeno vamzdţio siunčiamas į tiriamąjį objektą ir pereina per ţmogaus kūną1.
1 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005. 2 Manual of diagnostic ultrasound. World Health Organization, volume 1, 2nd edition, 2011. Prieiga internetu:
http://whqlibdoc.who.int/publications/2011/9789241547451_eng.pdf 3 Ostensen H. Diagnostic imaging: What is it? When and how to use it where resources are limited? World Health Organization, 2011.
Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/hq/2001/WHO_DIL_01.1.pdf 4 Medical devices: managing the mismatch. An outcome of the priority medical devices project. World Health organization, 2010. 5 Radiographic, Fluoroscopic System. Core medical equipment – Information. World health organization. Prieiga internetu:
http://hinfo.humaninfo.ro/gsdl/whoghp/documents/s18358en/s18358en.pdf 6 Sandström S. The WHO manual of diagnostic imaging: Radiographic technique and projections. World health organization. 2003
http://www.who.int/diagnostic_imaging/publications/Chapter_1_3.pdf 7 Ellis S. M., Flower C. The WHO manual of diagnostic imaging: radiographic anatomy and interpretation of the chest and the pulmonary
system. Ellis S. M., Flower C. World Health Organization, 2006.
4
Šie spinduliai yra fiksuojami imtuve (detektoriuje) ir gaunamas dvimatis (2D) struktūrų vaizdas 8 9 10
.
Rentgeno vaizdas (rentgenograma) – tai plokščias suminis erdvinio (3D) kūno vaizdas 10
.
Organizmo sandara ir tiriamosios srities struktūra skirtinga, todėl spinduliai kūne silpninami
nevienodai: pro tankios struktūros organus (pvz., kaulus) perėję spinduliai stipriai silpnėja, pro
minkštuosius audinius (ypač riebalinius) – maţiau, o pro oringus – silpnėja labai menkai 9 10
. Todėl
rentgenogramoje kaulai matomi kaip baltos zonos, minkštieji audiniai – pilkai, o oras – juodai.
Fluoroskopijos metu matomas atvirkščias - negatyvus vaizdas, todėl skirtingos tankio kūno struktūros
bus matomos atvirkštinėmis spalvomis: kaulai – juodai, o oras/dujos – baltai 9.
Rentgeno vaizduose gerai diferencijuojami keturių tipų audiniai: kaulinis, minkštieji audiniai,
riebalinis audinys ir dujos. Tačiau tiriant kai kuriuos organus ir jų sistemų kartais naudojamos
kontrastinės medţiagos (sugirdant, suleidţiant ar sušvirkščiant) 10
.
Nuo diagnostiniame rentgeno aparate esančio imtuvo (detektoriaus, arba jutiklio) rūšies
priklauso ir rentgeninio tyrimo metodas (rūšis). Išskiriami du pagrindiniai rentgeniniai tyrimo metodai:
rentgenoskopija ir rentgenografija 10
.
Rentgenoskopija (fluoroskopija, angl. fluoroscopy) – objektų peršvietimas rentgeno
spinduliuote, kai vaizdas formuojamas fluorescuojančiame ekrane. Tai paprastas ir informatyvus
tyrimo metodas, leidţiantis vizualizuoti kūno struktūras realiu laiku, stebėti organų judesius, įvertinti
struktūrinius ir funkcinius pokyčius, kuriuos galima fiksuoti serijinėse rentgenogramose, vaizdo ar
skaitmeniniame įraše 10 11
.
Pagrindiniai rentgenoskopijos metodo trūkumai:
gana didelė paciento ir tiriančiojo radiologo apšvita;
nėra vaizdinio atlikto tyrimo dokumento;
sudėtinga nustatyti smulkias vaizdo detales 10
.
Rentgenografija (radiografija) – rentgeninio tyrimo metodas, kai vaizdas fiksuojamas rentgeno
juostoje. Rentgeno juostos jautrios šviesos spinduliams, todėl jos įdedamos į kasetes. Cheminiu būdu
8 Diagnostic imaging. Plain radiography . World Health Organization. Prieiga internetu:
http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-radiography/en/index.html 9 Davies A. M., Pettersson H. The WHO manual of diagnostic imaging: radiographic anatomy and interpretation of the musculosceletal
system. World Health Organization in collaboration with the International Society of Radiology, 2002. 10 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005. 11
Diagnostic imaging. Fluoroscopy. World Health Organization. Prieiga internetu:
http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-radiography/en/index1.html
5
išryškintas vaizdas rentgeno juostoje vadinamas rentgenograma (radiograma). Ji apţiūrima ant
negatoskopo - specialaus šviesos šaltinio 12
.
Rentgenogramų vaizdo kokybė labai priklauso nuo ryškinimo proceso. Netinkama ryškinimo
chemikalų sudėtis, koncentracija, temperatūra, jų atnaujinimo daţnis, rentgenogramos judėjimo
automate greitis (t.y., ryškinimo, fiksavimo laikas), mechaniniai automato defektai gali iškraipyti
diagnostinę informaciją. Kai kurios mokslinės literatūros duomenimis, rentgenografija turi daugiau
privalumų nei rentgenoskopija:
vaizdas ryškesnis;
geriau matyti smulkios detalės;
nuotrauka yra dokumentas, kurį galima saugoti, demonstruoti, lyginti su kartotinėmis
rentgenogramomis;
pacientai apšvitinami maţiau nei rentgenoskopijos metu;
rentgenografiją galima atlikti ne tik rentgeno kabinete, bet ir operacinėje, palatoje prie
paciento lovos 12
.
Greta pagrindinių rentgeninių tyrimo metodų, galima išskirti ir kitus – fluorografijos bei
skaitmeninės rentgenografijos metodus. Fluorografijos metu vaizdas specialia sistema nuo
fluoroskopijos ekrano forografuojamas į nedidelio formato fotojuostą (daţniausiai 10x10 cm). Šis
metodas paprastas, greitas ir pigus, daţniausiai taikomas rizikos grupių ţmonių tyrimams kaip
profilaktinis atrankos metodas. Tačiau fluorografijos metu paciento gaunama apšvitos dozė yra 9-10
kartų didesnė nei rentgenografinių tyrimų metu, todėl daugelis šalių jo nebetaiko. Lietuvoje taip pat
daugiau nebeperkama naujų fluorografijos aparatų 12
.
Skaitmeninė rentgenografija - šiuolaikinis metodas, kurio esminis skirtumas nuo tradicinės
(konvencinės) rentgenografijos – vaizdas suformuojamas ir pateikiamas radiologui perţiūrėti
kompiuteryje. Gautas vaizdas yra elektroninės formos, kurį galima atspausdinti ant juostos, kaip
konvencinę rentgenogramą, ar ant popieriaus 12
.
12 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005.
6
3. Diagnostinių rentgeno aparatų tipai
Nepriklausomai nuo rentgeno diagnostinio aparato tipo, išskiriamos pagrindinės jo dalys:
1. Rentgeno vamzdis
2. Aukštos įtampos generatorius
3. Rentgeno aparato valdymo pultas
4. Stovas 13
.
Rentgeno vamzdyje generuojama rentgeno spinduliuotė. Rentgeno spinduliuotės generatorius
tiekia elektros srovę į rentgeno vamzdį ir gali keisti rentgeno spinduliuotės energiją (kV), rentgeno
spinduliuotės kiekį (mA) ir apšvitos laiką 13
.
Rentgeno aparato valdymo pultu nustatomi visi parametrai, lemiantys pasirinktą aparato darbo
reţimą, gali būti keičiama stovo padėtis. Valdymo pultas būna sumontuotas stale arba ant sienos.
Šiuolaikinių rentgeno aparatų valdymo pultas gali būti kompiuterio klaviatūra, o nustatyti parametrai
matomi monitoriaus ekrane 13
.
Rentgeno aparatų stovai yra skirti rentgeno vamzdţiui, tyrimo objektui (pacientui) ir rentgeno
spinduliuotės imtuvui išdėstyti erdvėje. Pagal paskirtį stovai skirstomi į bendro naudojimo (įprastoms
procedūroms vykdyti) ir specializuotus. Labiausiai paplitę bendro naudojimo stovai. Pagrindinė tokio
stovo dalis – ekraninė sienelė (deka), kuri gali būti keičiama nuo vertikalios iki horizontalios padėties,
pasukama į bet kurią padėtį pagal vertikalią ir horizontalią ašį. Dekos ir ekrano padėtys parenkamos
tokios, kad būtų geriausia prieiti prie paciento, atliekant rentgeninį tyrimą. Specialūs stovai naudojami
urologiniams, mamografiniams, neurodiagnostiniams, tomografiniams tyrimams 13
.
Mokslinėje literatūroje atskirai išskiriama operacinių rentgeno aparatų grupė, kuri yra
neatskiriama operacinių ir traumatologijos skyrių darbo dalis, leidţianti atlikti operacijas, betarpiškai
jas kontroliuojant rentgeno aparatu. Operaciniai rentgeno aparatai pasiţymi didele skiriamąja geba,
ryškumu, gera apsauga nuo apšvitos 13
14
. Šių sistemų taikymas padeda tobulinti operacijos techniką,
gerina operacijų kokybę. Tai ypač svarbu, atliekant širdies, kraujagyslių, pilvo organų operacijas,
ortopedijos-traumatologijos, medicininių intervencijų, implantacijų atvejais. Labiausiai paplitusi
operacinių rentgeno aparatų konstrukcija – C tipo lankas 13
.
13 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005. 14
Ostensen H. Diagnostic imaging: What is it? When and how to use it where resources are limited? World Health Organization, 2011. Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/hq/2001/WHO_DIL_01.1.pdf
7
Rentgeno aparatai gali būti stacionarūs ir portatyvieji (mobilieji arba nešiojamieji).
Nešiojamieji rentgeno aparatai yra lengvi, kompaktiški. Aparto dalių kiekis minimalus, valdymo
pultas paprastas ir maţas. Šiais aparatais atliekami tik rentgenografiniai tyrimai. Palatos aparatai yra
galingesni ir priskiriami prie kilnojamųjų rentgeno aparatų grupės. Jie yra skirti gulinčių pacientų
rentgeniniams tyrimams. Lanko formos stovas sukasi į vertikalią ir horizontalią padėtis, todėl yra
patogu operacinėje ir palatoje. Specialios paskirties rentgeno aparatai gali būti ir portatyvieji, arba
mobilieji, kuriems patalpų nereikia, jais naudojamasi palatose, operacinėse 15
.
PSO duomenimis, tipiškai rentgeno diagnostinių prietaisų eksploatavimo laikas yra 10 metų16
17.
4. Rentgeninio tyrimo procesas ir trukmė
Įprastai rentgeniniai tyrimai atliekami specialiuose kabinetuose, kuriuose yra rentgeno aparatūra 15
.
Rentgeno kabinetą sudaro:
Procedūrų kabinetas – svarbiausia rentgeno kabineto patalpa, joje sumontuotas rentgeno
aparatas ir pacientui atliekami rentgeniniai tyrimai;
Valdymo patalpa;
Fotolaboratorija - – specialiai įrengta patalpa, kur chemiškai apdorojamos rentgeno juostos.
Gali būti naudojamos automatinės ryškinimo mašinos. Gali būti ryškinamos tradiciniu būdu
(kasetėje) gautos rentgeno juostų arba skaitmeniniu būdu gauti vaizdai perkeliami ant juostų
arba specialaus popieriaus 15
.
Rentgeninių tyrimų metu pacientams ant rentgeno stalo yra suteikiama tinkama tyrimui
pozicija. Priklausomai nuo procedūros, pacientui gali būti suleidţiama, duodama išgerti ar įkvėpti
kontrastinės medţiagos. Toliau atliekamas tam tikros kūno dalies, organo ar sistemos skenavimas
rentgeno spinduliais 15 16
.
Paprastai rentgeno aparatų ekspozicijos laikas yra nuo 5 ms iki 2,5 s 17
. Rentgenologinių tyrimų
metu pacientai saugomi nuo tiesioginių ir išsisklaidţiusių rentgeno spindulių. Laikomasi principo
15 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005. 16 Radiographic, Fluoroscopic System. Core medical equipment – Information. World Health Organization. Prieiga internetu:
http://hinfo.humaninfo.ro/gsdl/whoghp/documents/s18358en/s18358en.pdf 17 Holm T. Consumer guide for the purchase of X-ray equipment. WHO Collaborating centre for general and continuing Radiological
Education, University of Lund, Sweden. World Health organization, WHO/DIL00.1. 2000. Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/hq/2000/WHO_DIL_00.1.pdf
8
ALARA („as low as reasonably achievable“) principo - maţiausias rentgeno spinduliuotės kiekis –
pakankamai diagnostikai 18
19
.
5. Rentgeninio tyrimo indikacijos ir kontraindikacijos
Daţniausiai rentgenologiniai tyrimai taikomi (bendrosios indikacijos):
Kaukolės, sinusų;
Kaklo, stuburo, sąnarių ir galūnių tyrimams, esant kaulų, stuburo (skeleto) paţeidimams, kaulų
navikams;
Krūtinės ląstos, bronchografijos tyrimams, esant krūtinės suţeidimams, traumai;
Pilvo, dubens organų tyrimams, esant virškinamojo trakto, tulţies, inkstų sutrikimams 20
21
22
.
Atskirai išskirtinos rentgenoskopijos metodo taikymo sritis:
virškinamojo trakto tyrimai;
gimdos ir kiaušintakių tyrimai;
šlapimo pūslės ir šlapimtakių tyrimai;
fistulių tyrimai 23
.
Rentgenologiniai tyrimai neturėtų būti atliekami (arba atliekami esant tik išimtiniais atvejais)
nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims bei vaikams. Rentgenologinio tyrimo metu taip pat gali
kilti komplikacijų, esant padidėjusiam jautrumui kontrastinei medţiagai (jei naudojama). Šios reakcijos
gali pasireikšti kaip paraudimas, dilgčiojimas, patinimas ar labai išreikštai, pvz., sukelti anafilaksijos
simptomus 23
.
18
Kelbauskas E., Monastyreckienė. Endodontinė radiologija. Mokomoji knyga. Kaunas, 2004. 19
Baranauskienė A., Eviltis E., Labanauskaitė-Šliumbienė G., Misiūnienė N., Norkuvienė E., Petraitis M., Pileckutė M., Tamulaitienė V.,
Sabaliauskienė J. Reumatologijos pagrindai. Mokomoji knyga. Kaunas, 2010. 20 Diagnostic imaging. Plain radiography. World Health Organization. Prieiga internetu:
http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-radiography/en/index.html 21 Ostensen H. Diagnostic imaging: What is it? When and how to use it where resources are limited? World Health Organization 2011.
Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/hq/2001/WHO_DIL_01.1.pdf 22
Applications of Radiology in Contemporary Medical Science. Prieiga internetu: http://www.radiology-info.org/applications-of-
radiology.html 23
Diagnostic imaging. Fluoroscopy. World Health Organization. Prieiga internetu:
http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-radiography/en/index1.html
9
II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS
1. Diagnostinės rentgeno įrangos ir jais atliekamų tyrimų skaičius Europos šalyse
Analizuojant diagnostinės rentgeno įrangos skaičių įvairiose Europos ir pasaulio šalyse, buvo
perţiūrėtos pagrindinių tarptautinių organizacijų – Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) 24
ir
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organization for Economic Co-Operation
and Development) 25
, susijusių su duomenų apie medicinos prietaisus rinkimu (kaupimu), duomenų
bazės. Šios organizacijos statistinių apţvalginių duomenų apie diagnostinius rentgeno prietaisus ar jais
atliekamų tyrimų skaičių savo duomenų bazėje neskelbia.
Europos Komisija pateikė dešimties Europos šalių duomenų apie diagnostinę rentgeno įrangą
apţvalgą 26
. Šiose šalyse buvo atlikti nacionaliniai tyrimai-apklausos dėl rentgenologinės įrangos
skaičiaus ir jais atliekamų tyrimų statistikos (ţr. 1 lent.).
1 lentelė. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičius Europos šalyse (2002-2005 m.)
Šalies pavadinimas Metai
Rentgeno aparatų skaičius/ milijonui gyventojų
Diagnostiniai rentgeno
aparatai
Dentaliniai rentgeno
aparatai
Jungtinė Karalystė 2002 156 350
Šveicarija 2005 1186 1209
Vokietija 2002 365 880
Norvegija 2004 203 1390
Prancūzija 2002 220 566
Liuksemburgas 2003 228 893
Švedija 2003 170 1400
Olandija 2002 144 350
Danija 2004 232 1019
Belgija 2003 211 ~380
Šaltinis: European Commission. Radiation protection No 154. European Guidance on Estimating Population Doses from Medical X-ray Procedures. Annex 1 – DD Report 1. Review of recent National surveys of population exposure from medical x-rays in Europe. Directorate – General for Energy and Transport. Directorate H – Nuclear Energy. Unit H.4 – Radiation Protection, 2008. Heads of the European Rdiological protection Competent Authorities. Prieiga internetu: http://www.herca.org/WG5.asp
24 Baseline Country Survey on Medical Devices 2010. WHO, 2011. Prieiga internetu:
http://www.who.int/medical_devices/med_dev_survey/en/index.html 25
Medical technologies. OECD. Statextracts. Prieiga internetu: http://stats.oecd.org/Index.aspx 26 European Commission. Radiation protection No 154. European Guidance on Estimating Population Doses from Medical X-ray
Procedures. Annex 1 – DD Report 1. Review of recent National surveys of population exposure from medical x-rays in Europe. Directorate – General for Energy and Transport. Directorate H – Nuclear Energy. Unit H.4 – Radiation Protection, 2008. Heads of the European Rdiological protection Competent Authorities. Prieiga internetu: http://www.herca.org/WG5.asp
10
Pagal Europos Komisijos turimus dešimties Europos šalių duomenis, daugiausia diagnostinės
rentgeno įrangos, tenkančios milijonui šalies gyventojų, yra Šveicarijoje (1186/ 1 mln. gyventojų),
Vokietijoje (365/1 mln. gyventojų) ir Danijoje (232/1 mln. gyventojų) (ţr. 1 lent.). Dentalinių rentgeno
aparatų, tenkančių milijonui gyventojų, rodiklis aukščiausias Švedijoje (1400/1 mln. gyventojų),
Norvegijoje (1390/1 mln. gyventojų), Šveicarijoje (1209/1 mln. gyventojų) ir Danijoje (1019/1 mln.
gyventojų).
Didelis diagnostinės rentgeno įrangos skaičius Šveicarijoje grindţiamas tuo, kad šioje šalyje
diagnostinius rentgeno tyrimus atlieka bendrosios praktikos gydytojai, todėl atitinkamai, esant dideliam
šių specialistų skaičiui, šalyje daug rentgeno aparatų. Kitose šalyse pastebima diagnostinių rentgeno
prietaisų, tenkančių milijonui gyventojų, rodiklio maţėjimo tendencija, nes maţėja jais atliekamų
tyrimų skaičius 26
.
Prancūzijos nacionaliniais 2002 m. duomenimis, šalyje per metus atlikta apie 50-60 mln.
rentgenologinių (iš jų – apie 18 mln. dentalinių) tyrimų 27
. Daţniausiai diagnostinės rentgeno įrangos
prietaisai naudoti, tiriant galūnes (30-49%), stuburą (17-28%) ir krūtinės ląstą bei plaučius (12-20%)
(ţr. 2 lent.). Dentalinių tyrimų atlikta apie 18,5 mln. tyrimų per metus (2002 m.), iš jų panoraminių –
apie 2,3 mln. Dentaliniai tyrimai sudarė trečdalį visų rentgenologinių tyrimų.
2 lentelė. Rentgenologinių tyrimų pasiskirstymas Prancūzijoje (2002 m.)
Rentgenologiniai tyrimų sritys Atliktų tyrimų skaičius per metus
Absoliutus (mln.) Procentinis (%)
Galvos ir kaklo 2-2,6 5-8%
Krūtinės ląstos, iš jų:
plaučių
4,9-6,3
4,1-5,3
12-20%
9-12%
Pilvo/ dubens 2,2-2,8 5-9%
Stuburo 6,9-8,9 17-28%
Dubens/ klubų 3,8-4,9 12-15%
Galūnių 12,3-15,8 30-49%
Iš viso: 32,1-41,2 100%
Dentaliniai, iš jų:
panoraminiai
18,4
2,3
36,5%
Iš viso: 50,5-59,6 100%
Šaltinis: Population exposure to ionozing radiation from medical examinations in France. Scanff P., Donadieu J.,
Pirard P., Aubert B. The British Journal of Radiology, March 2008. Prieiga internetu: http://bjr.birjournals.org/content/81/963/204.full
27 Scanff P., Donadieu J., Pirard P., Aubert B. Population exposure to ionozing radiation from medical examinations in France. The
British Journal of Radiology, March 2008. Prieiga internetu: http://bjr.birjournals.org/content/81/963/204.full
11
Norvegijos 2002 m. duomenimis, konvencinės radiologijos tyrimai sudarė daugiau nei pusę
(60,2%) visų tais metais atliktų radiologinių tyrimų 28
. Per 2002 metų laikotarpį 1000-iui gyventojų
Norvegijoje teko 547,7 diagnostiniai rentgeno tyrimai. Daţniausiai tirtos galūnės, dubens ir klubų sritis
(274,2 tyrimai/1000-iui gyventojų), galva, kaklas, krūtinės ląsta (160,7 tyrimai/1000-iui gyventojų).
3 lentelė. Radiologinių tyrimų metodų ir skaičiaus pasiskirstymas Norvegijoje (2002 m.)
Radiologinių tyrimų metodai
Atliktų tyrimų skaičius
Skaičius/1000-iui
gyventojų
Procentais (%)
Diagnostiniai rentgeno tyrimai: Galvos/veido
Stuburo
Skrandţio/virškinamojo trakto
Galvos/kaklo/krūtinės ląstos
Galūnių/dubens/klubų
Neuroradiologiniai
Kiti
547,7 7,3
64,8
25,1
160,7
274,2
0,1
15,5
60,2%
Kiti rentgenologiniai tyrimai (mamografija, angiografija, intervencinė radiologija)
9,8%
Kiti radiologiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija,
ultragarsiniai, magnetinio rezonanso tyrimai)
30%
Iš viso: 100%
Šaltinis: Børretzen I., Lysdahl K.B., Olerud H.M. Diagnostic radiology in Norway – trends in examination frequency and
collective effective dose. Radiat Prot Dosimetry. 2007;124(4):339-47. Prieiga internetu: http://rpd.oxfordjournals.org/content/124/4/339.long
Norvegijoje 2008 m. konvenciniai rentgenologiniai tyrimai – daţniausiai taikyta
radiologinių tyrimų metodika 29
. Palyginus su 2002 m., šių tyrimų dalis bendroje radiologinių
tyrimų struktūroje sumaţėjo (sudarė apie 52%). Norvegijoje 1000-iui šalies gyventojų teko 476
konvenciniai rentgenologiniai (išskyrus dentalinius) tyrimai (2008 m.). Dauguma (82%) šių tyrimų
atlikta viešojo sektoriaus ASPĮ.
28 Børretzen I., Lysdahl K.B., Olerud H.M. Diagnostic radiology in Norway – trends in examination frequency and collective effective
dose. Radiat Prot Dosimetry. 2007;124(4):339-47. Prieiga internetu: http://rpd.oxfordjournals.org/content/124/4/339.long 29
Olerud H.M., Friberg E.G., Widmark A., Almen A. Trends in examination frequency and population doses in Norway, 2002-2008.
NSFS Conference, Reykjavík, August 22-25, 2011. Prieiga internetu: http://www.nsfs.org/NSFS-2011/documents/session-06/S6-O2.pdf
12
2. Rekomenduojamas diagnostinės rentgeno įrangos skaičius
PSO bendradarbiavimo centre Lundo universitete (Švedijoje) 2000 m. buvo parengtos
diagnostinės rentgeno įrangos planavimo ir įsigijimo rekomendacijos 30
. Šiose rekomendacijose
paţymima, kad planuojant diagnostinę vaizdinimo įrangą dideliuose sveikatos prieţiūros centruose ar
maţose (pirmo lygmens) ligoninėse, prioritetas turi būti teikiamas stacionariniams diagnostiniams
rentgeno aparatams. Tai turėtų būti pirmo būtinumo diagnostinė vaizdinimo įranga. Paţymima, kad
maţų ligoninių ar klinikų veiklai uţtikrinti pakanka 1-2 stacionarių diagnostinių rentgeno aparatų 30
.
Įsigytas diagnostinis rentgeno aparatas turi galėti atlikti pagrindinius rentgenografinius tyrimus,
pvz., kaulų, krūtinės, pilvo, įskaitant nesudėtingus tyrimus, naudojant kontrastines medţiagas.
Rentgeno aparatas turi leisti ištirti pacientus vertikalioje, horizontalioje ar sėdimoje padėtyse 30
.
Paskaičiuota, kad esant aukščiau minėtoms diagnostinio rentgeno aparato charakteristikoms, šis
prietaisas gali atlikti apie 6000 tyrimų per metus (turint omenyje 300 darbo dienų per metus), o turint
paţangesnį prietaisą - apie 8000 tyrimų per metus, arba vidutiniškai 160 tyrimų per savaitę. Dideli
asmens sveikatos prieţiūros centrai (toliau – ASPC) ar maţos (pirmo lygio) ligoninės, turėdamos
maţus rentgeno tyrimų skyrius (padalinius) gali atlikti apie 2-6 tūkst. tyrimų per metus 30
.
Rekomendacijose paţymima, kad diagnostinio rentgeno prietaiso našumas (produktyvumas)
priklauso ir nuo personalo bei techninių išteklių organizavimo. Pvz., turint du rentgeno prietaisus,
instaliuotus atskiruose kabinetuose su atskirais generatoriais ir turint vieną (bendrą) su jais dirbančių
specialistų skaičių, galima atlikti 25% daugiau tyrimų. Esant didesniam (papildomam) specialistų
skaičiui arba pailginus rentgeno tyrimų kabineto darbo valandas, prietaiso produktyvumas taipogi
didėja 30
.
Pagal pateiktas rekomendacijas, diagnostiniais rentgeno aparatais atliekamų tyrimų
pasiskirstymas būtų maţdaug toks:
38-42% galūnių;
35-40% krūtinės (plaučių);
10-15% stuburo ir dubens;
8-10% pilvo;
3-4% galvos ir kaklo tyrimai 30
. 30 Holm T. Consumer guide for the purchase of X-ray equipment. WHO Collaborating centre for general and continuing Radiological
Education, University of Lund, Sweden. World Health organization, WHO/DIL00.1. 2000. Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/hq/2000/WHO_DIL_00.1.pdf
13
Rekomendacijose paţymima, kad antro eiliškumo pasirinkimas gali būti mobilus rentgeno
diagnostinis aparatas. Pastarasis turėtų būti naudojamas iš esmės tik operacinėse ir pacientams, kurie
negali ateiti ar būti atveţti į rentgeno tyrimų kabinetus, pvz., intensyviosios terapijos ar ortopedijos
skyrių pacientams. Mobilūs diagnostiniai rentgeno aparatai neturėtų būti naudojami bendriems
rentgenologiniams tyrimams palatose ar kaip stacionariniai prietaisai rentgeno kabinetuose 31
.
III LIETUVOS DUOMENYS
1. TEISĖS AKTAI, APMOKĖJIMO TVARKA
Pagal LR Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. geguţės 14 d. įsakymą Nr. V-364 „Dėl
licencijuojamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Ţin., 2004, Nr. 86-3152) 32
,
rentgenodiagnostikos paslaugos yra licencijuojamos asmens sveikatos prieţiūros paslaugos,
nepriskiriamos ambulatorinėms ir stacionarinėms paslaugoms.
4 lentelė. Rentgenologinių paslaugų apmokėjimo kainos (VLK, 2011)
Paslaugos pavadinimas Amžius Paslaugos
tipas
Paslaugos
kaina
(balais)
Radiologo Suaugusiems Konsultacija 55,4
Radiologo Suaugusiems Konsultacija 84,5
Radiologo Vaikams Konsultacija 55,5
Radiologo Vaikams Konsultacija 110,6
Radiologo (būtinoji pagalba be siuntimo) Suaugusiems Konsultacija 55,4
Radiologo (būtinoji pagalba be siuntimo) Vaikams Konsultacija 55,5
Radiologo (kai atliekama biopsija ir (ar) aspiracinė punkcija) Suaugusiems Konsultacija 124,7
Radiologo (profilaktinis sveikatos tikrinimas) Suaugusiems Profilaktika 22,9
Rentgenodiagnostikos gydytojo Suaugusiems Konsultacija 42,1
Rentgenodiagnostikos gydytojo Suaugusiems Konsultacija 72
Rentgenodiagnostikos gydytojo (būtinoji pagalba be siuntimo) Suaugusiems Konsultacija 42,1
Rentgenodiagnostikos gydytojo (profilaktinis sveikatos tikrinimas) Suaugusiems Profilaktika 22,9 Šaltinis: Asmens sveikatos prieţiūros paslaugų kainynas. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prieiga
internetu: http://www.vlk.lt/vlk/lt/
31 Holm T. Consumer guide for the purchase of X-ray equipment. WHO Collaborating centre for general and continuing Radiological
Education, University of Lund, Sweden. World Health organization, WHO/DIL00.1. 2000. Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/hq/2000/WHO_DIL_00.1.pdf 32 LR Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. geguţės 14 d. įsakymą Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų
sąrašų patvirtinimo“ (Ţin., 2004, Nr. 86-3152). Prieiga internetu: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=234192
14
Valstybinės ligonių kasos „Asmens sveikatos prieţiūros paslaugų kainyne“ pateikia su
diagnostine rentgeno įranga susijusių paslaugų apmokėjimo kainas (balais), priklausomai nuo
paslaugos tipo ir paciento amţiaus (ţr. 4 lent.) 33
.
2. VASPVT 2011 m. duomenys
2.1. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičius Lietuvoje
Pagal 2010 m. duomenis apie Lietuvos sveikatos prieţiūros įstaigose naudojamą ar saugomą
radiologinę įrangą, dauguma dentalinių ir dentalinių panoraminių rentgeno prietaisų yra instaliuoti
privačiose įstaigose, o C lanko diagnostinė ir universali rentgeno įranga bei fluorografai dominuoja
viešosiose sveikatos prieţiūros įstaigose (ţr. 5 lent.)
5 lentelė. Naudojama ir saugoma radiologinė įranga sveikatos priežiūros įstaigose (2010 m.)
Diagnostinė rentgeno įranga Sveikatos priežiūros įstaigos
Iš viso Viešosios Privačios
Dentaliniai 240 1046 1286 Dentaliniai panoraminiai 16 56 72 C lanko diagnostiniai 78 1 79 Universalūs 525 44 569 Fluorografai 25 1 26 Iš viso: 884
1148
2032
Iš viso 2010 m. Lietuvos ASPĮ buvo naudojama ar saugojama 2032 diagnostiniai rentgeno
prietaisai: dentaliniai, dentaliniai panoraminiai, C lanko diagnostiniai, universalūs ir fluorografai. Pagal
Lietuvos statistikos departamento gyventojų skaičiaus duomenis 34
, 2011 m. pradţioje vienam
milijonui šalies gyventojų teko 626,3 diagnostiniai rentgeno prietaisai.
33 Asmens sveikatos prieţiūros paslaugų kainynas. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prieiga internetu:
http://www.vlk.lt/vlk/lt/ 34 Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė. Gyventojų skaičius 2011 metų pradţioje buvo 3.244.601. Prieiga internetu: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectout/print.asp?pxfile=D:\statbank\Temp\201112191156198826066M3010202.px&outfile=D:\statbank\Temp\201112191156198826066M3010202&FileformatId=2&Queryfile=201112191156198826066M3010202&PLanguage=0&MainTable=M3010202&MainTablePrestext=>>>Gyventojų%20skaičius%20metų%20pradţioje.%20Poţymiai:%20administracinė%20teritorija,%
20amţius,%20lytis&potsize=10&Buttons=5&TableStyle=
15
Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos
ministerijos (toliau – VASPVT), vadovaudamasi VASPVT 2011 m. kovo 17 d. direktoriaus įsakymu
Nr.T1-224 „Dėl duomenų apie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“ (Ţin., 2011, Nr.36-1753) 35
, nuo 2011 metų kovo 31 d. iš sveikatos prieţiūros
įstaigų ir asmenų, naudojančių medicinos prietaisus, renka duomenis apie diagnostinę rentgeno įrangą.
Duomenys renkami tik apie brangius prietaisus, kurie buvo įsigyti pilnai ar iš dalies iš valstybės ir
(arba) savivaldybių biudţetų ar valstybės piniginių fondų lėšų, kurių įsigijimo kaina (įskaitant priedus)
viršija 100 tūkst. Lt ir (arba) jų naudojimo išlaidos metams sudaro ne maţiau kaip 1 mln. Lt.
Pagrindinis dėmesys skiriamas duomenims apie valstybinėse (viešosiose) ASPĮ instaliuotą ir
naudojamą diagnostinę rentgeno įrangą.
VASPVT 2011 m. lapkričio mėn. duomenimis, 102 viešosiose Lietuvos ASPĮ yra naudojami
592 diagnostiniai rentgeno prietaisai. Dauguma (81,9%) šių prietaisų instaliuoti ir eksploatuojami
viešosiose stacionarinėse įstaigose, penktadalis (18,1%) - ambulatorinėse (ţr. 6 lent.).
6 lentelė. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus viešosiose Lietuvos ASPĮ pasiskirstymas
(VASPVT, 2011 m.)
Diagnostinės rentgeno
įrangos skaičius
ASPĮ grupės Iš viso Stacionarinės Ambulatorinės
Absoliutus 485 (81,9%) 107 (18,1%) 592 (100%)
Skaičius/1 mln. gyv. 151,4 33,4 184,8
Skaičius/100 tūkst. gyv. 15,1 3,3 18,5
Remiantis Lietuvos statistikos departamento gyventojų skaičiaus duomenimis 36
, nustatyta, kad
2011 m. lapkričio mėnesį vienam milijonui šalies gyventojų teko vidutiniškai 184,8 diagnostinis
rentgeno prietaisas, arba 18,5 diagnostiniai rentgeno prietaisai, naudojami viešosiose ASPĮ /100
tūkstančių gyventojų (ţr. 6 lent.).
Diagnostinių rentgeno prietaisų skaičius Lietuvos ASPĮ nėra pastovus, vienų prietaisų
naudojimas yra nutraukiamas, kiti įsigyjami ir pradedami naudoti. Iš 592 viešosiose įstaigose
35 Valstybinės Akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. kovo 17 d. direktoriaus įsakymą Nr.T1-224 „Dėl duomenų apie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Ţin., 2011, Nr.36-1753) http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395247&p_query=&p_tr2=2 36 Lietuvoje 2011 m. lapkričio mėn. pradţioje vidutinis metinis gyventojų skaičius buvo 3.203.857. Gyventojų skaičius mėnesio pradţioje. Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga internetu: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010101&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=7743&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rva
r12=&rvar13=&rvar14=
16
eksploatuojamų diagnostinių rentgeno prietaisų, apie kuriuos VASPVT turi duomenis, 21 (5,2%)
instaliuota 2011 m. metais. Per 2011 m. sausio – lapkričio mėn. laikotarpį nutrauktas 12 diagnostinių
rentgeno prietaisų naudojimas, iš jų 3 – ambulatorinėse ASPĮ ir 9 – stacionarinėse ASPĮ.
2.2. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus pasiskirstymas Lietuvos apskrityse
VASPVT 2011 m. lapkričio mėnesio duomenimis, diagnostiniai rentgeno prietaisai buvo
instaliuoti ir naudojami visose Lietuvos apskrityse esančiose viešosiose ASPĮ: Vilniaus (213; 36%),
Kauno (123; 20,8%), Klaipėdos (66; 11,1%), Šiaulių (50; 8,4%), Panevėţio (30; 5,1%), Utenos (26;
4,4%), Alytaus (25; 4,2%), Telšių (23; 3,9%), Marijampolės (22; 3,7%), Tauragės (14; 2,4%) (ţr. 1
pav.).
1 pav. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus pasiskirstymas viešosiose ASPĮ pagal
apskritis (VASPVT, 2011 m.)
Vilniaus ir Kauno apskrityse diagnostinių rentgeno prietaisų skaičius yra didţiausias (ţr. 1
pav.). Daroma prielaida, kad tam įtakos turi demografiniai veiksniai (didelis gyventojų skaičius,
gyventojų tankumas) bei išvystytas ambulatorinių ir stacionarinių asmens sveikatos prieţiūros paslaugų
teikėjų tinklas.
Vilniaus ir Kauno apskrityse absoliutus diagnostinės rentgeno įrangos skaičius yra didţiausias,
tačiau santykiniai rodikliai, t.y., prietaisų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius Lietuvos apskrityse
66
14
50
23
30
26
123
22
213
25
17
yra gana tolygus. Tai leidţia daryti prielaidą, kad diagnostinės rentgeno įrangos ir jais atliekamų tyrimų
prieinamumas visose apskrityse yra tolygus (ţr. 7 lent.). Atkreipiamas dėmesys, jog konkrečioje
apskrityje esantys diagnostiniai rentgeno prietaisai yra prieinami (t.y., jais gali būti teikiamos asmens
sveikatos prieţiūros paslaugos) ne tik tos vienos apskrities gyventojams.
7 lentelė. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus pasiskirstymas Lietuvoje pagal
apskritis (2011 m.)
Apskrities
pavadinimas
Gyventojų
skaičius
apskrityje*
Diagnostinės rentgeno įrangos skaičius
viešosiose ASPĮ
Skaičius (n) Skaičius/100.000-ių
gyventojų
Vilniaus apskritis 838852 213 25,4
Kauno apskritis 647609 123 19,0
Klaipėdos apskritis 366902 66 18,0
Šiaulių apskritis 329119 50 15,2
Panevėţio apskritis 270783 30 11,1
Marijampolės apskritis 173695 22 12,7
Alytaus apskritis 167261 25 14,9
Telšių apskritis 166323 23 13,8
Utenos apskritis 163353 26 15,9
Tauragės apskritis 120704 14 11,6
Iš viso Lietuvoje: 3244601 592 18,2
Pastaba: * - gyventojų skaičius apskrityse 2011 m. pradţioje pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 37
,
kadangi analizės atlikimo metu nebuvo skelbti duomenys apie 2011 m. vidutinį metinį gyventojų skaičių Lietuvoje ir atskirose apskrityse.
2.3. Diagnostinės rentgeno įrangos pasiskirstymas Lietuvoje pagal technines
charakteristikas
VASPVT 2011 m. duomenimis, iš šiuo metu 102-ose Lietuvos viešosiose ASPĮ naudojamų 592
diagnostinių rentgeno prietaisų, 1,4% yra pagaminti šiais (t.y., 2011 m.) metais (ţr. 2 pav.). Daugiau
nei pusė (62,9%) eksploatuojamų šių diagnostinių technologijų pagamintos 2001-2005 m. ir 2006-
2010 m. laikotarpiu. Kas trečias (33,1%) prietaisas pagamintas anksčiau kaip prieš 11 metų, t.y., nuo
1971 m. iki 2000 m. Kitų 2,7% diagnostinių rentgeno prietaisų pagaminimo data VASPVT nėra
pateikta.
37 Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė. Gyventojų skaičius 2011 metų pradţioje. Prieiga internetu: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectout/print.asp?pxfile=D:\statbank\Temp\201112191156198826066M3010202.px&outfile=D:\statbank\Temp\201112191156198826066M3010202&FileformatId=2&Queryfile=201112191156198826066M3010202&PLanguage=0&MainTable=M3010202&MainTablePrestext=>>>Gyventojų%20skaičius%20metų%20pradţioje.%20Poţymiai:%20administracinė%20teritorija,%
20amţius,%20lytis&potsize=10&Buttons=5&TableStyle=
18
2 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas pagal pagaminimo metus Lietuvos
viešosiose ASPĮ (VASPVT, 2011)
Pagal VASPVT turimus 2011 m. lapkričio mėnesio duomenis, Lietuvos viešosiose ASPĮ
eksploatuojamų diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas pagal įsigijimo metus labai panašus į
pasiskirstymą pagal pagaminimo metus (ţr. 3 pav.). Šiais metais įsigyta 2,6% šiuo metu naudojamų
diagnostinių rentgeno prietaisų. Dauguma (60,2%) prietaisų įsigyti 2001-2010 m. laikotarpiu.
Trečdalis (28,2%) diagnostinių rentgeno prietaisų įsigyti iki 2000 m. imtinai. Kitų 0,6% diagnostinių
rentgeno prietaisų įsigijimo data nėra pateikta.
3 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ
pagal įsigijimo metus (VASPVT, 2011)
Siekiant įvertinti, koks Lietuvoje naudojamos diagnostinės rentgeno įrangos eksploatacinis
amţius (angl. age of equipment), remtasi Kanados sveikatos informacijos instituto (angl. Canada
05
101520253035
0,5 1,45,1
8,85,3
12
28
34,9
1,4 2,7
Pro
cen
tai (
%)
Pagaminimo metai
05
101520253035
0,2 0,9 2,87,5 5,6
11,2
26,2
34
2,6 0,6
Pro
cen
tai (
%)
Įsigijimo metai
19
Institute for Health Information) taikyta metodika38
. Vidutinis diagnostinių rentgeno prietaisų
eksploatacinis amţius apskaičiuotas prietaiso naudojimo pradţios datą atėmus iš šio tyrimo vykdymo
atskaitinės datos (t.y.- 2011 m. lapkričio mėn.).
VASPVT turimais duomenimis, 2011 m. Lietuvos viešosiose ASPĮ naudojamų diagnostinių
rentgeno prietaisų vidutinis eksploatacinis amžius buvo 8,7 metai. Šių prietaisų pasiskirstymas pagal
eksploatacinio amţiaus kategorijas yra tolygus: vidutiniškai trečdalis (33,9%) naudojamų rentgeno
diagnostinių prietaisų Lietuvos ASPĮ eksploatuojami ne ilgiau kaip 5 metus, trečdalis (32,9%) – nuo 6
iki 10 metų (ţr. 4 pav.). Kas trečias (33,2%) prietaisas eksploatuojamas ilgiau nei 10 metų.
Eksploatacinio amţiaus rodiklis nėra pastovus, priklauso nuo nurašytų bei naujai įsigytų prietaisų
skaičiaus dinamikos, todėl nuolat kinta.
4 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal
eksploatacinio amžiaus grupes (VASPVT, 2011)
Medicinos prietaisų eksploatacinis amţius, kaip paţymi Kanados radiologų asociacija (angl.
Canadian Association of Radiologists), yra svarbus keliais aspektais. Senesni prietaisai siejami su
didesne galima nesėkmių ir gedimų rizika, atsarginių dalių stoka ir sunkumais jas įsigyjant, didesnėmis
remonto ir prieţiūros išlaidomis, atnaujinant įrangą, prastesne vaizdo kokybe, didesne pacientų apšvita.
Kita vertus, įrangos atnaujinimas ar pakeitimas nauja gali būti brangus ir dėl to, kad reikia
perkvalifikuoti personalą22
.
Kanados sveikatos informacijos institutas pateikia Radiologinės ir elektromagnetinės pramonių
Europos Koordinavimo komiteto (angl. European Coordination Committee of the Radiological,
Electromedical and Healthcare IT Industry) rekomendacijas, kad maţiausiai 60% instaliuotos įrangos
38
Medical imaging in Canada, 2007. Canadian Institute for Health Information. Prieiga internetu:
http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf
32
32,5
33
33,5
34
0-5 m. 6-10 m. >10 m.
33,9
32,933,2
Pro
cen
tai (
%)
Eksploatacinio amžiaus grupės
20
būtų ne senesnė kaip 5 metų, ne daugiau kaip 30% - 6-10 m. senumo ir ne daugiau kaip 10% - senesnių
kaip 10 m. 39
.
VASPVT turimais duomenimis (2011 m.), beveik pusė (44%) Lietuvos viešosiose ASPĮ
naudojamų diagnostinių rentgeno prietaisų yra stacionaraus tipo, trečdalis (29%) – mobilūs, 27% -
nenurodyta (ţr. 5 pav.).
5 pav. Diagnostinės rentgeno įrangos pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal tipą
(VASPVT, 2011)
Turimais VASPVT duomenimis (2011 m.), trečdalis (33,6%) Lietuvos viešosiose ASPĮ
naudojamų diagnostinių rentgeno prietaisų yra analoginio tipo, beveik penktadalis (17%) –
skaitmeniniai ar skaitmenizuoti (ţr. 6 pav.). Beveik pusės (47%) diagnostinių rentgeno prietaisų
veikimo tipas nenurodytas.
6 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal veikimo
tipą (VASPVT, 2011)
39 COCIR 50
th Anniversary age profile edition 2009. Diagnostic medical imaging devices “The continued need for sustained investment” Sustainable
Competence in Advancing Healthcare. European Coordination Committee of the Radiological, Electromedical and Healthcare IT Industry. Prieiga
internetu: http://www.cocir.org/uploads/documents/-609-new_members_ws_-_del._3_-_cocir_age_profile_17_june_2009.pdf
159; 27%
175; 29%
258; 44% Nenurodytas tipas
Mobilūs
Stacionarūs
16%1%
34%
2%
47%
Skaitmeniniai
Skaitmenizuoti
Analoginiai
Kita
Nenurodytas tipas
21
VASPVT duomenimis, pagal funkcinį tipą didžiausią diagnostinių rentgeno prietaisų grupę
Lietuvos viešosiose ASPĮ sudaro universalūs (31%), dentaliniai (15%) ir C lanko sistemos (9%). Kitų
(41%) rentgeno prietaisų funkcinis tipas nenurodytas.
7 pav. Diagnostininės rentgeno įrangos pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal funkcinį
tipą (VASPVT, 2011)
31%
2%9%15%
1%1%
41%
Universalūs
Fluorografai
C lanko sistemos
Dentaliniai
Dantų panoraminiai
Kita
Nenurodytas tipas
22
LITERATŪRA
1. Applications of Radiology in Contemporary Medical Science. Prieiga internetu:
http://www.radiology-info.org/applications-of-radiology.html
2. Baranauskienė A., Eviltis E., Labanauskaitė-Šliumbienė G., Misiūnienė N., Norkuvienė E.,
Petraitis M., Pileckutė M., Tamulaitienė V., Sabaliauskienė J. Reumatologijos pagrindai.
Mokomoji knyga. Kaunas, 2010.
3. Baseline Country Survey on Medical Devices 2010. WHO, 2011. Prieiga internetu:
http://www.who.int/medical_devices/med_dev_survey/en/index.html
4. Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. Radiologijos pagrindai:
bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005.
5. Børretzen I., Lysdahl K.B., Olerud H.M. Diagnostic radiology in Norway – trends in
examination frequency and collective effective dose. Radiat Prot Dosimetry. 2007;124(4):339-
47. Prieiga internetu: http://rpd.oxfordjournals.org/content/124/4/339.long
6. COCIR 50th
Anniversary age profile edition 2009. Diagnostic medical imaging devices “The
continued need for sustained investment” Sustainable Competence in Advancing Healthcare.
European Coordination Committee of the Radiological, Electromedical and Healthcare IT
Industry. Prieiga internetu: http://www.cocir.org/uploads/documents/-609-new_members_ws_-
_del._3_-_cocir_age_profile_17_june_2009.pdf
7. Davies A. M., Pettersson H. The WHO manual of diagnostic imaging: radiographic anatomy
and interpretation of the musculosceletal system. World Health Organization in collaboration
with the International Society of Radiology, 2002.
8. Diagnostic imaging. Fluoroscopy. World Health Organization. Prieiga internetu:
http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-
radiography/en/index1.html
9. Diagnostic imaging. Plain radiography. World Health Organization. Prieiga internetu:
http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-
radiography/en/index.html
10. Ellis S. M., Flower C. The WHO manual of diagnostic imaging: radiographic anatomy and
interpretation of the chest and the pulmonary system. Ellis S. M., Flower C. World Health
Organization, 2006.
23
11. European Commission. Radiation protection No
154. European Guidance on Estimating
Population Doses from Medical X-ray Procedures. Annex 1 – DD Report 1. Review of recent
National surveys of population exposure from medical x-rays in Europe. Directorate – General
for Energy and Transport. Directorate H – Nuclear Energy. Unit H.4 – Radiation Protection,
2008. Heads of the European Rdiological protection Competent Authorities. Prieiga internetu:
http://www.herca.org/WG5.asp
12. Holm T. Consumer guide for the purchase of X-ray equipment. WHO Collaborating centre for
general and continuing Radiological Education, University of Lund, Sweden. World Health
organization, WHO/DIL00.1. 2000. Prieiga internetu:
http://whqlibdoc.who.int/hq/2000/WHO_DIL_00.1.pdf
13. Kelbauskas E., Monastyreckienė. Endodontinė radiologija. Mokomoji knyga. Kaunas, 2004.
14. Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė. Prieiga internetu:
http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010101&PLangua
ge=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=7743&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=
&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar
13=&rvar14=
15. LR Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. geguţės 14 d. įsakymą Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų
asmens sveikatos prieţiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Ţin., 2004, Nr. 86-3152). Prieiga
internetu: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=234192
16. Manual of diagnostic ultrasound. World Health Organization, volume 1, 2nd edition, 2011.
Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/publications/2011/9789241547451_eng.pdf
17. Medical Imaging in Canada, 2007. Canadian Institute for Health Information. Prieiga internetu:
http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf
18. Medical devices: managing the mismatch. An outcome of the priority medical devices project.
World Health organization, 2010.
19. Medical technologies. OECD. Statextracts. Prieiga internetu: http://stats.oecd.org/Index.aspx
20. Olerud H.M., Friberg E.G., Widmark A., Almen A. Trends in examination frequency and
population doses in Norway, 2002-2008. NSFS Conference, Reykjavík, August 22-25, 2011.
Prieiga internetu: http://www.nsfs.org/NSFS-2011/documents/session-06/S6-O2.pdf
24
21. Ostensen H. Diagnostic imaging: What is it? When and how to use it where resources are
limited? World Health Organization, 2011. Prieiga internetu:
http://whqlibdoc.who.int/hq/2001/WHO_DIL_01.1.pdf
22. Radiographic, Fluoroscopic System. Core medical equipment – Information. World health
organization. Prieiga internetu:
http://hinfo.humaninfo.ro/gsdl/whoghp/documents/s18358en/s18358en.pdf
23. Sandström S. The WHO manual of diagnostic imaging: Radiographic technique and
projections. World Health Organization. 2003
http://www.who.int/diagnostic_imaging/publications/Chapter_1_3.pdf
24. Scanff P., Donadieu J., Pirard P., Aubert B. Population exposure to ionozing radiation from
medical examinations in France. The British Journal of Radiology, March 2008. Prieiga
internetu: http://bjr.birjournals.org/content/81/963/204.full
25. Valstybinės Akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos
ministerijos 2011 m. kovo 17 d. direktoriaus įsakymą Nr.T1-224 „Dėl duomenų apie
naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Ţin.,
2011, Nr.36-1753)
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395247&p_query=&p_tr2=2
26. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Asmens sveikatos prieţiūros
paslaugų kainynas. Prieiga internetu: http://www.vlk.lt/vlk/lt/