1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

GASTROENTEROLOGIJOS KLINIKA

Depresijos ir nuovargio pasireiškimas

pacientams, stacionarizuotiems

Gastroenterologijos klinikoje

Darbo autorius: Artūras Jacinavičius, VI k. 26 gr.

Darbo mokslinis vadovas: doc. dr. Jolanta Šumskienė

Darbo mokslinis konsultantas: prof. dr. Virginija Adomaitienė

Darbo recenzentas: prof. Jūratė Kondrackienė

Kaunas, 2018 m.

2

TURINYS

TURINYS ............................................................................................................................................ 2

SANTRAUKA ..................................................................................................................................... 3

SUMMARY ......................................................................................................................................... 3

PADĖKA ............................................................................................................................................. 5

INTERESŲ KONFLIKTAS .............................................................................................................. 5

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS .................................................................................................. 5

SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 6

SĄVOKOS .......................................................................................................................................... 7

ĮVADAS ............................................................................................................................................... 8

DARBO TIKSLAS ............................................................................................................................. 9

DARBO UŽDAVINIAI ...................................................................................................................... 9

LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................... 10

TYRIMO METODIKA ................................................................................................................... 12

REZULTATAI ................................................................................................................................. 15

REZULTATŲ APTARIMAS .......................................................................................................... 23

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 24

LITERATŪROS SĄRAŠAS............................................................................................................ 27

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 31

3

SANTRAUKA

Artūras Jacinavičius

Depresijos ir nuovargio pasireiškimas pacientams, stacionarizuotiems Gastroenterologijos

klinikoje

Tyrimo tikslas: nustatyti LSMUL Gastroenterologijos klinikoje stacionarizuotų pacientų depresiškumo ir

nuovargio paplitimą bei įvertinti jų ryšį su diagnozuotu virškinimo sistemos sutrikimu.

Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti tiriamosios grupės socialinius ir demografinius rodiklius. 2. Nustatyti

ir įvertinti depresiškumo pasireiškimą tiriamojoje grupėje. 3. Nustatyti ir įvertinti nuovargio pasireiškimą

tiriamojoje grupėje. 4. Įvertinti virškinimo sistemos ligų įtaką depresiškumo pasireiškimui. 5. Įvertinti virškinimo

sistemos ligų įtaką nuovargio pasireiškimui. 6. Įvertinti kitų veiksnių įtaką depresiškumo ir nuovargio

pasireiškimui.

Tyrimo metodai: Tyrimas atliktas LSMUL Gastroenterologijos klinikoje naudojantis originalia anketa, Zungo

depresijos skale bei Daugiamačiu nuovargio inventoriumi. Duomenų analizė atlikta Microsoft Excel 2013

programa ir IBM SPSS Statistics 25 programos paketu. Rezultatai buvo laikomi statistiškai patikimais kai p <

0,05.

Tyrimo dalyviai: LSMUL Gastroenterologijos klinikos, stacionarizuoti dėl virškinimo sistemos sutrikimų.

Tyrimo rezultatai: Tyrime analizuotos 147 atitinkančių kriterijus pacientų anketos. Depresyvumas nenustatytas

41 (27,9 proc.) pacientui, žemas – vidutinis depresyvumas nustatytas 38 (25,9 proc.), vidutinis – aukštas 33 (22,4

proc.), aukštas – 35 (23,8 proc.) pacientams. Moterims vidutinis – aukštas depresyvumo lygis nustatytas dažniau

nei vyrams (χ2, p = 0,027). Kepenų ligų grupėje aukštas depresyvumo lygis pasireiškė dažniau nei kitų ligų grupių

pacientams (χ2, p = 0,034). Įvertinus kitų veiksnių (amžius, išsilavinimas, stacionarizavimo dažnumas,

stacionarizavimo trukmė, šeimyninė padėtis, darbas) įtaką depresyvumo lygiui, skirtumų tarp šių veiksnių grupių

ir depresyvumo lygio nenustatyta (p > 0,05)

Tyrimo išvados: 1. Vyriškos (46,9 proc.) ir moteriškos (53,1 proc.) lyties pacientai tolygiai pasiskirstė amžiaus,

išsilavinimo, šeimyninės padėties grupėse. 2. Pagal Zungo skalę depresyvumas nenustatytas 41 (27,9 proc.)

pacientui, moterims vidutinis – aukštas depresyvumo lygis nustatytas statistišai reikšmingai dažniau nei vyrams.

3. Daugiamačio nuovargio inventoriaus bendrojo nuovargio skalės vidurkis buvo 52,47 b., fizinio nuovargio 57,27

b., sumažėjusio aktyvumo 53,95 b., sumažėjusios motyvacijos 44,95 b., protinio nuovargio skalės 50,26 b.

Statistiškai reikšmingų skirtumų nuovargio skalės baluose tarp vyrų ir moterų nustatyta nebuvo. 4. Kepenų ligų

grupėje aukštas depresyvumo lygis pasireiškė statistiškai reiškmingai dažniau nei kitų ligų grupių pacientams. 5.

Tarp ligų grupių ir tarp nuovargio skalių balų statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta. 6. Aukštas depresyvumas

nustatytas tiems, kuriems buvo didesnis bendro nuovargio lygis, mažesnis aktyvumas, sumažėjusi motyvacija,

didesnis protinio nuovargio lygis. Tuo tarpu įvertinus kitų veiksnių (amžius, išsilavinimas, stacionarizavimo

dažnumas, stacionarizavimo trukmė, šeimyninė padėtis, darbas) įtaką depresyvumo lygiui, statistiškai reikšmingų

skirtumų nebuvo nustatyta.

4

SUMMARY

Artūras Jacinavičius

The Prevalence of Depression and Fatigue of in-patients of Hospital of LSMU Department of

Gastroenterology

Aim: to examine the prevalence of depression and fatigue of in-patients of Hospital of LSMU Department of

Gastroenterology and evaluate the relation between depression and fatigue and diagnosed disorder of digestive

system.

Objectives: 1. To determine and evaluate sociodemographic data of the target group. 2. To determine and evaluate

the prevalence of depression in the target group. 3. To determine and evaluate the prevalence of fatigue in the

target group. 4. To evaluate the relation between the prevalence of depression and diagnosed disorder of digestive

system. 5. To evaluate the relation between the prevalence of fatigue and diagnosed disorder of digestive system.

6. To evaluate the influence of other factors to the prevalence of depression and fatigue.

Methods: The Original questionnaire, Zung self-rating depression scale and the Multidimensional Fatigue Test

were used to examine the sociodemographic data and the prevalence of depression and fatigue of the target group.

Statistical data analysis were completed using Microsof Excel 2013 and IBM SPSS Statistics 25 softwares.

Target group: The in-patients of the Department of Gastroenterology hospitalized for the treatment of diagnozed

disorder of digestive system.

Results: 147 questionnaires of patients in the target group were analysed. 41 (27,9 %) did not had depression, 38

(25,9 %) had low – moderate depression, 33 (22,4%) had moderate – high depression, and 35 (23,8 %) had high

level of depression. Incidence of depression was higher in females than in males (χ2, p = 0,027). Patients in the

liver disease group had high level of depression more often than patients in other groups. Age, education,

frequency of hospitalization, duration of hospitalization, family status, and work status had no statistically

significant influence over the level of depression.

Conclusions: 1. Males (46,9 %) and females (53,1 %) distributed equaly in the groups of age, education, family

status. 2. 41 (27,9 %) patient did not have any level of depression according to Zung self-rating depression scale.

Females had moderate – high level of depression statistically significantly more often than males. 3. In the General

Fatigue scale of MFI-20 mean score was 52,47 p., Physical Fatigue – 57,27 p., Reduced Activity – 53,95 p.,

Reduced Motivation – 44,95 p., and Mental Fatigue – 50,26 p. There were no statistically significant diferences

between males and females. 4. Patients in the liver disease group had high level of depression statistically

significantly more often than patients in other groups. 5. No statistically significant differences between disease

groups and Fatigue scales were determined. 6. Those with higher score of general fatigue, reduced activity,

reduced motivation, and mental fatigue had higher incidence of high level of depression, while age, education,

frequency of hospitalization, duration of hospitalization, family status, and work status had no statistically

significant influence over the level of depression.

5

PADĖKA

Už pagalbą ir kantrybę atliekant tyrimą ir rašant darbą norėčiau padėkoti savo mokslinei

vadovei doc. Jolantai Šumskienei, mokslinei konsultantei prof. Virginijai Adomaitienei už patarimus

planuojant darbą ir nukreipimą teisinga linkme, Gastroenterologijos klinikos pacientams, maloniai

sutikusiems užpildyti anketas bei pildžiusiems jas sąžiningai ir atsakingai. Taip pat norėčiau padėkoti

Medicinos fakulteto dekanato raštinės vedėjai Rasai Poderytei už paskatinimus bei patarimus.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Atliekant šį darbą autoriui, darbo mokslinei vadovei ir mokslinei konsultatei interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC – MF – 71.

6

SANTRUMPOS

LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė

IFN–α – Interferonas alfa

HAM–D – Hamiltono depresijos vertinimo skalė

MFI–20 – Daugiamatis nuovargio inventorius

ZB – Zungo skalės balų skaičius

ZI – Zungo skalės indeksas

ND – Nuovargio skalės dydis

SD – Standartinis nuokrypis

7

SĄVOKOS

Fluoksetinas – selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitorius

Citalopramas – selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitorius

8

ĮVADAS

Depresija ir nerimas yra labai dažni psichiatriniai sutrikimai. Pasaulio sveikatos

organizacijos duomenimis, daugiau nei 300 milijonų žmonių serga nuotaikos sutrikimais, kurie dar

labiau sunkina pasaulinę ligų naštą [1]. Ankstesni tyrimai rodo, kad ir depresija yra virškinimo sistemos

ligų rizikos faktorius [2, 3], ir virškinimo sistemos ligos gali būti depresijos priežastinis veiksnys [4, 5].

Pacientai, sergantys virškinimo sistemos ligomis ir turintys nuotaikos sutrikimų, dažniau turi ryškesnius

somatinius simptomus, ilgesnį gydymo laiką ir blogesnę prognozę, dėl ko reikalauja didesnių medicinių

išteklių [6, 7].

Nuovargis yra dažnas tiek depresijos, tiek virškinimo sistemos ligų palydovas. Atlikti

tyrimai rodo, kad tiek pačios virškinimo sistemos ligos, tiek joms gydyti skiriami vaistai gali sukelti arba

paskatinti depresijos ar nuovargio pasireiškimą [8]

Nors virškinimo sistemos ligos yra glaudžiai susijusios su depresija, nerimu ir kitais

nuotaikos sutrikimais, tyrimai rodo, jog gydytojai gastroenterologai dažnai susiduria su sunkumais

diagnozuojant šiuos sutrikimus [9]. Dėl to 40 – 90 proc. pacientų su depresija negauna adekvataus

gydymo laiku [10, 11]

Šiuo tyrimu siekiame išsiaiškinti virškinimo sistemos ligų įtaką depresijos ir nuovargio

simptomų pasireiškimui pacientams, stacionarizuotiems Gastroenterologijos klinikoje, taip pat kaip ir

kitų veiksnių, tokių kaip lytis, amžius ar stacionarinio gydymo trukmė, įtaką šių simptomų pasireiškimui.

Gauti tyrimo rezultatai leis spręsti apie virškinimo sistemos ligų įtaką pacientų nuotaikos sutrikimams ir

nurodys patologijas, į kurias reikėtų atkreipti didesnį dėmesį vykdant depresijos prevenciją bei gerinant

bendrą pacientų sveikatos būklę.

9

DARBO TIKSLAS

Nustatyti LSMUL Gastroenterologijos klinikoje stacionarizuotų pacientų depresiškumo ir

nuovargio paplitimą bei įvertinti jų ryšį su diagnozuotu virškinimo sistemos sutrikimu.

DARBO UŽDAVINIAI

1. Nustatyti ir įvertinti tiriamosios grupės socialinius ir demografinius rodiklius.

2. Nustatyti ir įvertinti depresiškumo pasireiškimą tiriamojoje grupėje.

3. Nustatyti ir įvertinti nuovargio pasireiškimą tiriamojoje grupėje.

4. Įvertinti virškinimo sistemos ligų įtaką depresiškumo pasireiškimui.

5. Įvertinti virškinimo sistemos ligų įtaką nuovargio pasireiškimui.

6. Įvertinti kitų veiksnių įtaką depresiškumo ir nuovargio pasireiškimui.

10

LITERATŪROS APŽVALGA

Depresija yra labai dažnas nuotaikos sutrikimas, darantis didelę įtaką visuomenės

sveikatai. Gastrointestinalinės ligos yra grupė ligų, tokių kaip gastroezofaginis refliuksas, gastritai,

skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, kepenų, kasos, žarnyno ligos, sukeliančių funkcinius ir

organinius pakitimus. Pastaruoju metu komorbidiškumas tarp depresijos ir gastrointestinalinių ligų

didėja, tačiau daugumai pacientų yra nustatoma arba depresijos, arba gastrointestinalinė diagnozė, kas

sąlygoja vėlyvą gydymo pradžią arba jo nebuvimą [12].

Lietuvoje kasmet nustatoma vis daugiau naujų tiek depresijos, tiek gastrointestinalinių ligų

atvejų. Higienos instituto duomenimis, 2015 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 46 443 (15,99 tūkst.

gyv.) depresijos atvejai, 2016 metais 46 667 (16,27 tūkst. gyv.) atvejai, o 2017 metais jau 47 380 (16,79

tūkst. gyv.) depresijos atvejų, tuo tarpu 2015 metais nustatyti 456 855 (157,27 tūkst. gyv.) virškinimo

sistemos ligų atvejai, 2016 metais 458 728 (159,93 tūkst. gyv.), o 2017 metais nustatyti 454 583 (161,10

tūkst. gyv.) virškinimo sistemos ligų atvejai [13].

Depresija dažnai lydi gastroenterologinius pacientus [14, 15], tačiau neretai depresijos

simptomai šiems pacientams pasireiškia kaip somatiniai reiškiniai, dėl ko depresiją diagnozuoti sunkiau

[16, 17]. Daliano medicinos universitete (Dalian Medical University, Kinija) atliktas tyrimas, kuriame

338 Gastroenterologijos skyriuje stacionarizuoti pacientai buvo tiriami dėl depresijos pasireiškimo. Iš

visų stacionarizuotų ir į tyrimą įtrauktų pacientų, 27,5 proc. buvo nustatyta depresija, iš jų 53,8 proc.

lengva depresija, 36,6 proc. vidutinė depresija, 9,7 proc. sunki depresija. Skirstant pacientus pagal

gastrointestinalinės ligos tipą, depresija nustatyta 26,6 proc. skrandžio ir žarnyno ligomis sergančių

pacientų, 46,2 proc. įvairios kilmės kepenų ciroze sergančių pacientų ir 55,6 proc. tulžies latakų ligomis

sergantiečių pacientams. Palyginus šias tris grupes nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp

kepenų cirozės ir tulžies latakų ligų grupių bei skrandžio ir žarnyno ligų grupės (χ2 = 4,964, 4,937, p =

0,026, 0,028), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kepenų cirozės ir tulžies latakų ligų grupių

nerasta (Fisher exact testas, p = 0,06, p = 0,711). Vyriškos lyties pacientams depresija nustatyta 22,2

proc., moteriškos lyties pacientėms 31,9 proc. atvejų, moteriškos lyties pacientėms statistiškai

reikšmingai dažniau (χ2 = 3,926，p = 0,048) [18].

Lėtinis nuovargis turi didelę įtaką kasdienei veiklai ir gyvenimo kokybei ir yra siejamas su

prastesnėmis klinikinėmis ir psichosocialinėmis išeitimis bei padidėjusia depresijos atsiradimo rizika

[19]. Nuovargis yra ne tik kertinis depresijos simptomas, tačiau ir dažnas liekamasis simptomas,

neišnykstantis net ir po adekvačios antridepresantų terapijos [20]. Vienoje mokslinėje studijoje teigiama,

kad nuovargis išliko 38 proc. pacientų, vartojusių 20 mg fluoksetino kiekvieną dieną 8 savaites ir

11

pasiekusių depresijos remisiją [21]. Kitoje studijoje teigiama, jog iš 943 pacientų, pasiekusių depresijos

remisiją po gydymo citalopramu, 25 proc. tiriamųjų ir toliau skundėsi nuovargiu ir energijos sumažėjimu

[22]. Pacientams, sergantiems neaktyvia uždegiminės žarnyno liga (Krono liga, opinis kolitas),

nuovargis pasireiškia 21-40 proc. atvejų [23, 24], o sergantiems aktyvia forma – net 70-75 proc. atvejų

[25].

Viena iš galimų depresijos ir nuovargio priežasčių mokslinėje literatūroje nurodomos tam

tikros farmakoterapinės priemonės, naudojamos gastroenterologijoje. Interferonas alfa (IFN–α) yra I

tipo interferonas, išskiriamas specializuotų imuninių ląstelių ir virusu užkrėstų ląstelių ir skatina platų

imuninį organizmo atsaką [26]. Šios antivirusinės IFN–α savybės yra naudojamos hepatito C gydymui,

tačiau nepaisant gero klinikinio efektyvumo, tiesioginis ir/ar netiesioginis IFN–α poveikis smegenims

dažnai sąlygoja sveikatą trikdančius elgsenos pasikeitimus, tokius kaip nuovargis, motyvacijos,

nuotaikos ir pažinimo funkcijų sutrikimai [8]. Sasekso universiteto (University of Sussex, Jungtinė

Karalystė) atliktame tyrime su hepatitu C sergančiais pacientais, gydomais pegiliuotu IFN–α, nustatytas

ryškus bendro nuovargio padidėjimas per 8 savaites nuo gydymo pradžios, su vidutiniu nuovargio

padidėjimu per pirmas 4 valandas nuo terapijos pradžios. Tai rodo stiprų jautrumą organizmo periferijoje

esančiam IFN–α. IFN–α taip pat turėjo didelę įtaką depresijos simptomų, nustatytų Hamiltono depresijos

vertinimo skale (Hamilton Rating Scale for Depression, HAM–D), atsiradimui, su jų sustiprėjimu nuo

4 gydymo savaitės iki gydymo pabaigos [27]. Belgrado universitete (University of Belgrade, Serbija)

atliktame tyrime teigiama, jog 82 proc. pacientų, sirgusių hepatitu C ir gydytų IFN–α buvo nustatyti

sunkios depresijos simptomai [28].

Depresijos ir nerimo komorbidiškumas su gastrointestinalinėmis ligos lemia prastesnes

klinikines baigtis ir sunkesnę gastrointestinalinių ligų eigą [29, 30]. Tyrime, atliktame Gotenburgo

universitete (University of Gothenburg, Švedija), daugiamačiu nuovargio inventoriumi (The

Multidimensional Fatigue Inventory, MFI-20) ištyrus 288 pacientus, sergančius opiniu kolitu, 40 proc.

tiriamųjų buvo nustatytas ryškus bendras nuovargis (MFI ≥ 13 balų (iš 20)). Taip pat nustatyta, kad 29

proc. tiriamųjų su ryškiu bendru nuovargiu atitiko dirgliosios žarnos sindromo diagnostinius kriterijus

pagal Romos III kriterijus [31].

Studija, atlikta Hiustono universitete (University of Houston, Jungtinės Amerikos

Valstijos), teigia, jog visceralinis jautrumas yra sietinas su emocijų reguliavimo sutrikimu, kas savo

ruožtu siejasi su depresija. Tai kliniškai reikšminga tuo, kad pacientams su gastrointestinaliniais

simptomais svarbi emocijų kontrolė, siekiant, jog neišsivystytų depresijos ar nerimo simptomai [32].

Depresijos dažnis gastroenterologijos skyriuose yra pakankamai didelis, o tai siejasi su skyriuje gydomų

ligų sunkumu. Pacientams, turintiems depresijos rizikos faktorių yra svarbu laiku pastebėti depresijos

simptomus ir skirti adekvatų gydymą. [18].

12

TYRIMO METODIKA

Tyrimas atliktas 2017 metų spalio – 2018 metų vasario mėnesiais Lietuvos sveikatos

mokslų universiteto ligoninės Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriuje. Į tyrimą buvo

įtraukiami pacientai, stacionarizuoti Gastroenterologijos klinikoje bei gydomi nuo virškinimo sistemos

sutrikimų.

Atrenkant pacientus buvo naudojami šie atmetimo kriterijai:

1) anksčiau nustatyta depresijos diagnozė;

2) vartojami psichotropiniai vaistai;

3) lėtinės ligos, veikiančios psichikos būklę;

4) hepatinė encefalopatija;

5) nebaigta pildyti anketa.

Pacientai, sutikę dalyvauti tyrime, susipažino su Tiriamojo asmens informavimo forma

(priedas Nr. 1) bei pasirašė Tiriamojo asmens sutikimo formą (priedas Nr. 2)

Tyrimas atliktas naudojant originalią anketą (priedas Nr. 3), Zungo depresijos skalę (Zung

Self-Rating Depression Scale) [33] (priedas Nr. 4) ir Daugiamatį nuovargio inventorių (The

Multidimensional Fatigue Inventory, MFI–20), pritaikytą klinikiniams ir moksliniams tyrimams

Lietuvoje [34] (autoriaus sutikimas naudoti inventorių gautas) (priedas Nr. 5).

Originali apklausos anketa

Anketą sudarė 11 klausimų apie paciento amžių, lytį ir kitus socialinius bei demografinius

rodiklius, stacionarinio gydymo trukmę, virškinimo sistemos sutrikimą, dėl kurio pacientas yra

gydomas, kitas lėtines ligas bei vartojamus vaistus.

Zungo depresijos skalė

Zungo depresijos skalė yra savęs vertinimo anketa. Anketą sudaro 20 teiginių apie pacientų

savijautą per pastarąją savaitę. Sužymėti atsakymai „Nebūna visai arba labai retai“, „Kartais“, „Didesnę

laiko dalį (dažnai)“ ir „Beveik visą laiką arba visada“ įvertinami balais nuo 1 iki 4. Atsakymai į 1, 3, 4,

7, 8, 9, 10, 13, 15, 19 klausimus vertinami nuo 1 iki 4 balų, atsakymai į 2, 5, 6, 11, 12, 14, 16, 17, 18, 20

klausimus vertinami nuo 4 iki 1. Sudėjus atsakymų įvertinimus gaunamas Zungo skalės balų skaičius

13

(ZB). ZB paverčiamas Zungo skalės indeksu (ZI) padalinant ZB iš maksimalaus balų skaičiaus (80) ir

padauginant iš 100 (ZB/80*100). Tokiu būdu gaunamas ZI, leidžiantis įvertinti depresijos pasireiškimą

skalėje nuo 25 iki 100. Skalės įverčiai ir palyginimas tarp ZB ir ZI pateikiamas 1 lentelėje [35].

Lentelė 1 Zungo skalės įverčiai ir palyginimas tarp ZB ir ZI

Depresijos išreikštumas Zungo skalės balų skaičius (ZB) Zungo skalės indeksas (ZI)

Žemas – vidutinis 40 – 47 50 – 59

Vidutinis – aukštas 48 – 55 60 – 69

Aukštas 56+ 70+

Daugiamatis nuovargio inventorius

Daugiamatis nuovargio inventorius yra savęs vertinimo anketa, kurią sudaro 20 klausimų.

Daugiamatis nuovargio inventorius išskiria šias skales: bendrojo nuovargio (1, 5, 12, 16 klausimai),

fizinio nuovargio (2, 8, 14, 20 klausimai), sumažėjusio aktyvumo (3, 6, 10, 17 klausimai), sumažėjusios

motyvacijos (4, 9, 15, 18 klausimai) ir protinio nuovargio (7, 11, 13, 19 klausimai). Iš pacientų gauti

atsakymai įvertinami nuo 1 iki 5 balų. Atsakymai į 1, 3, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 15, 20 klausimus įvertinami

nuo 1 iki 5 balų, o atsakymai 2, 5, 9, 10, 13, 14, 16, 17, 18, 19 klausimus įvertinami nuo 5 iki 1 balo.

Sudėjus atitinkamų skalių klausimų įverčius, gaunamas reikiamas nuovargio skalių dydis (ND). Norint

įvertinti nuovargio dydį procentais, iš skalės dydžio atimami 4, rezultatas padalijamas iš 16 ir

padauginamas iš 100 (((ND - 4)/16)*100). Kuo aukštesnis dydis, tuo didesnis nuovargio pasireiškimas

[34].

Duomenų analizė

Prieš atliekant statistinę duomenų analizę, visų tiriamųjų užpildytų anketų duomenys buvo

suvedami į duomenų apdorojimo programą Microsoft Office Excel 2013. Tiriamieji suskirstyti į grupes

pagal lytį (vyrai, moterys), į dvi grupes pagal šeimyninę padėtį (susituokęs (-usi) ar turintieji gyvenimo

partnerį, našlys (-ė) ar vienišas (-a)), į dvi grupes pagal darbą (dirbantieji ir nedirbantys bei pensininkai),

į tris amžiaus grupės (18 – 40 m., 41 – 65 m., 66 – 85 m.), į tris grupes pagal stacionarinio gydymo

dažnumą (0 stacionarizavimų, 1-2 stacionarizavimai, 3 ir daugiau stacionarizavimų per metus), į tris

grupes pagal dabartinio stacionarizavimo trukmę (iki 3 d., 4 – 7 d., daugiau nei 7 d.), į tris grupes pagal

virškinimo sistemos sutrikimą (tulžies latakų ligos, kepenų ligos, virškinamojo trakto ir kasos ligos), į

tris grupes pagal depresyvumo lygį (žemas – vidutinis, vidutinis – aukštas, aukštas). Kiekvienas

14

nuovargio tipas (bendras, fizinis, sumažėjęs aktyvumas, sumažėjusi motyvacija, protinis) suskirstytas į

dvi grupes (iki 50 proc. imtinai, daugiau nei 50 proc.).

. Statistinė duomenų analizė atlikta IBM SPSS Statistics 21 programa. Nominalinių

duomenų statistinei analizei atlikti naudotas χ2 požymių homogeniškumo kriterijus. Dviejų

nepriklausomomų populiacijų kiekybinių duomenų analizei atlikti naudotas Student T kriterijus

nepriklausomoms populiacijoms. Kelių nepriklausomų populiacijų kiekybinių duomenų analizei atlikti

naudotas ANOVA testas. Visi rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais kai p < 0,05.

15

REZULTATAI

Iš viso buvo apklausti 166 pacientai, stacionarizuoti LSMUL Gastroenterologijos

klinikoje. Pritaikius atmetimo kriterijus į tyrimą įtrauktos 147 pacientų anketos. Tiriamųjų amžiaus

vidurkis 53,94 m. (SD 15,982). 69 (46,9 proc.) tiriamieji buvo vyriškos lyties (amžiaus vidurkis 55,30

m. (SD 17,105)), 78 (53,1 proc.) – moteriškos (amžiaus vidurkis 52,73 m. (SD 14,925)). Vidutinė

išsilavinimo trukmė tarp tiriamųjų buvo 12,62 m. (SD 2,887). Vyriškosios lyties tiriamųjų išsilavinimo

vidurkis buvo 12,57 m. (SD 2,973), moteriškosios – 12,67 m. (SD 2,827). Statistiškai reikšmingų

skirtumų tarp vyrų ir moterų amžiaus ir išsilavinimo grupėse nerasta (χ2, p = 0,309, p = 0,946) (2 lentelė)

Lentelė 2 Tiriamųjų amžius ir išsilavinimas

Vyrai Moterys Viso: p

Amžius, m. 55,30 52,73 53,94

0,309 18-45 m., n (proc.) 16 (23,2) 26 (33,3) 42 (28,6)

46-65 m., n (proc.) 29 (42,0) 32 (41,0) 61 (41,5)

66-81 m., n (proc.) 24 (34,8) 20 (25,6) 44 (29,9)

Išsilavinimas, m 12,57 12,67 12,62

0,946 < 12 m., n (proc.) 35 (50,7) 40 (51,3) 75 (51,0)

≥ 13 m., n (proc.) 34 (49,3) 38 (48,7) 72 (49,0)

Tarp tiriamųjų buvo 95 (64,6 proc.) susituokę arba turintieji gyvenimo parterius ir 52 (35,4

proc.) vieniši arba našliai. Dirbančiųjų (pilną ar nepilną darbo dieną) buvo 80 (54,4 proc.), nedirbančiųjų

arba esančiųjų pensijoje – 67 (45,4 proc.). Statistiškai reikšmingų skirtumų šiose grupėse tarp vyrų ir

moterų nustatyta nebuvo (χ2, p = 0,838, p = 0,607) (3 lentelė).

Lentelė 3 Tiriamųjų šeimos ryšiai ir darbingumas

Vyrai, n (proc.) Moterys, n (proc.) Viso, n (proc.) p

Susituokę arba turintieji

gyvenimo partnerius, n (proc.) 44 (63,8) 51 (65,4) 95 (64,6)

0,838

Vieniši arba našliai, n (proc.) 25 (36,2) 27 (34,6) 52 (35,4)

Dirbantieji, n (proc.) 36 (52,2) 44 (56,4) 80 (54,4)

0,607 Nedirbantieji arba esantys

pensijoje, n (proc.) 33 (47,8) 34 (43,6) 67 (45,6)

16

Per paskutinius metus tiriamieji ligoninėje dėl įvairių priežasčių buvo stacionarizuoti

vidutiniškai 1,55 karto (SD 1,597). Vyrai stacionarizuoti 3 kartus ir daugiau buvo statistiškai reikšmingai

dažniau nei moterys (χ2, p = 0,047). Apklausos vykdymo metu pacientai buvo stacionarizuoti

vidutiniškai 5,81 dienas (SD 4,254). Iki 3 dienų vyrai buvo stacionarizuoti statistiškai reikšmingai

dažniau nei moterys, tuo tarpu moterys stacionarizuotos 8 ir daugiau dienų buvo statistiškai reikšmingai

dažniau nei vyrai (χ2, p = 0,015) (4 lentelė).

Lentelė 4 Stacionarizavimo dažnis ir stacionarizavimo trukmė

Vyrai Moterys Viso p

Stacionarizavimo dažnis, k 1,84 1,29 1,55

0,047 0 k., n (proc.) 22 (31,9) 26 (33,3) 48 (32,7)

1-2 k., n (proc.) 23 (33,3) 38 (48,7) 61 (41,5)

≥ 3 k., n (proc.) 24 (34,8) 14 (17,9)* 38 (25,9)

Stacionarizvimo trukmė, d 5,13 6,41 5,81

0,015 ≤ 3 d., n (proc.) 28 (40,6)* 16 (20,5) 44 (29,9)

4-6 d., n (proc.) 31 (44,9) 40 (51,3 71 (48,3)

≥ 7 d., n (proc.) 10 (14,5) 22 (28,2)* 32 (21,8)

Tulžies latakų ligos diagnozė nustatyta 31 (21,1 proc.) pacientui, kepenų ligos diagnozė

nustatyta 44 (29,9 proc.) pacientams, virškinamojo trakto ar kasos ligos diagnozė 40 (27,2 proc.), kasos

ligos diagnozė 32 (21,8 proc.) pacientams. Statistiškai reiškmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų šiose

grupėse nenustatyta (χ2, p = 0,396) (5 lentelė).

Lentelė 5 Pacientų pasiskirstymas pagal ligų grupes

Vyrai Moterys Viso p

Tulžies ligos, n (proc.) 15 (21,7) 16 (20,5) 31 (21,1)

0,396 Kepenų ligos, n (proc.) 24 (34,8) 20 (25,6) 44 (29,9)

Virškinamojo trakto ar kasos ligos,

n (proc.) 30 (43,5) 42 (53,8) 72 (49,0)

Pacientų surinktų ZB vidurkis buvo 45,74 b. (SD 12,146). Perskaičiavus ZB į ZI, ZI

vidurkis buvo 57,18 (SD 15,182). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų ZB ir ZI

pasiskirstyme nebuvo (Student T test, p = 0,081). Pagal ZI depresyvumas nenustatytas 41 (27,9 proc.)

17

pacientui, žemas – vidutinis depresyvumas nustatytas 38 (25,9 proc.) pacientams, vidutinis – aukštas 33

(22,4 proc.), aukštas – 35 (23,8 proc.) pacientams. Moterims vidutinis – aukštas depresyvumo lygis

nustatytas statistišai reikšmingai dažniau nei vyrams (χ2, p = 0,027) (6 lentelė).

Lentelė 6 Depresyvumo pasiskirstymas pagal lytį

Vyrai Moterys Viso p

ZB, b. 44,70 46,67 45,74 0,363

ZI 55,87 58,33 57,18 0,363

Nėra depresyvumo, n (proc.) 24 (34,8) 17 (21,8) 41

0,027 Žemas – vidutinis, n (proc.) 16 (23,2) 22 (28,2) 38

Vidutinis – aukštas, n (proc.) 9 (13,0) 24 (30,8)* 33

Aukštas, n (proc.) 20 (29,0) 15 (19,2) 35

Daugiamačio nuovargio inventoriaus bendrojo nuovargio skalės vidurkis buvo 52,47 b.

(SD 26,903), fizinio nuovargio 57,27 b. (SD 26,202), sumažėjusio aktyvumo 53,95 b. (SD 25,288),

sumažėjusios motyvacijos 44,95 b. (SD 21,764), protinio nuovargio skalės 50,26 b. (SD 26,866).

Statistiškai reikšmingų skirtumų nuovargio skalės baluose tarp vyrų ir moterų nustatyta nebuvo (Student

T test, p = 0,797, p = 0,722, p = 0,300, p = 0,797, p = 0,566). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp balų

grupių ir vyrų bei moterų taip pat nustatyta nebuvo (χ2, p = 0,712, p = 0,978, p = 0,898, p = 0,447, p =

0,679) (7 lentelė).

Apskaičiavus depresyvumo pasiskirstymą skirtingose ligų grupėse, nustatyta, kad tulžies

latakų ligų grupėje depresyvumas nenustatytas 10 (32,3 proc.) pacientų, žemas – vidutinis depresyvumo

lygis nustatytas 7 (22,6 proc.) pacientams, vidutinis – aukštas 6 (19,4 proc.) pacientams, aukštas

depresyvumo lygis – 8 (25,8 proc.) pacientams. Kepenų ligų grupėje depresyvumas nenustatytas 6 (13,6

proc.) pacientams, žemas – vidutinis depresyvumo lygis nustatytas 9 (20,5 proc.) pacientams, vidutinis

– aukštas 12 (27,3 proc.) pacientų, aukštas depresyvumo lygis – 17 (38,6 proc.) pacientų. Virškinamojo

trakto ar kasos ligų grupėje depresyvumas nenustatytas 25 (34,7 proc.) pacientams, žemas – vidutinis

depresyvumo lygis nustatytas 22 (30,6 proc.) pacientams, vidutinis – aukštas 15 (20,8 proc.) pacientų,

aukštas depresyvumo lygis – 10 (13,9 proc.) pacientų. Kepenų ligų grupėje aukštas depresyvumo lygis

pasireiškė statistiškai reiškmingai dažniau nei kitų ligų grupių pacientams (χ2, p = 0,034) (8 lentelė).

18

Lentelė 7 Pacientų pasiskirstymas pagal lytį nuovargio skalėse

Vyrai Moterys Viso p

Bendras, b. 49,91 54,73 52,47 0,797

< 50 proc., n (proc.) 41 (59,4) 44 (56,4) 85 (57,8) 0,712

≥ 50 proc., n (proc.) 28 (40,6) 34 (43,6) 62 (42,2)

Fizinis, b. 56,70 57,77 57,27 0,722

< 50 proc., n (proc.) 32 (46,4) 36 (46,2) 68 (46,3) 0,978

≥ 50 proc., n (proc.) 37 (53,6) 42 (53,8) 79 (53,7)

Sumažėjęs aktyvumas, b. 50,91 56,65 53,95 0,300

< 50 proc., n (proc.) 37 (53,6) 41 (52,6) 78 (53,1) 0,898

≥ 50 proc., n (proc.) 32 (46,4) 37 (47,4) 69 (46,9)

Sumažėjusi motyvacija, b. 40,58 48,82 44,95 0,797

< 50 proc., n (proc.) 50 (72,5) 52 (66,7) 102 (69,4) 0,447

≥ 50 proc., n (proc.) 19 (27,5) 26 (33,3) 45 (30,6)

Protinis, b. 48,55 51,76 50,26 0,566

< 50 proc., n (proc.) 43 (62,3) 46 (59,0) 89 (60,5) 0,679

≥ 50 proc., n (proc.) 26 (37,7) 32 (41,0) 58 (39,5)

Lentelė 8 Depresyvumo pasiskirstymas ligų grupėse

Tulžes latakų

ligos Kepenų ligos

Virškinamojo

trakto ar

kasos ligos

p

Nėra depresyvumo, n (proc.) 10 (32,3) 6 (13,6) 25 (34,7)

0,034

Žemas – vidutinis

depresyvumas, n (proc.) 7 (22,6) 9 (20,5) 22 (30,6)

Vidutinis – aukštas

depresyvumas, n (proc.) 6 (19,4) 12 (27,3) 15 (20,8)

Aukštas depresyvumas, n (proc.) 8 (25,8) 17 (38,6)* 10 (13,9)

Įvertinus nuovargio skalių pasiskirstymą tarp ligų grupių, statistiškai reikšmingų

skirtumų rasta nebuvo (ANOVA, p = 0,868, p = 0,985, p = 0,938, p = 0,648, p = 0,504). Įvertinus ligų

19

pasiskirstymą nuovargio grupėse (< 50 proc., ≥ 50 proc.), statistiškai reikšmingų skirtumų taip pat

nenustatyta (χ2, p = 0,417, p = 0,611, p = 0,103, p = 0,749, p = 0,738) (9 lentelė).

Lentelė 9 Nuovargio pasiskirstymas ligų grupėse

Tulžies latakų

ligos Kepenų ligos

Virškinamojo

trakto ar kasos

ligos

p

Bendras nuovargis

< 50 proc., n (proc.) 15 (48,4) 28 (63,6) 42 (58,3) 0,417

≥ 50 proc., n (proc.) 16 (51,6) 16 (36,4) 30 (41,7)

Fizinis nuovargis

< 50 proc., n (proc.) 12 (38,7) 22 (50,0) 34 (47,2) 0,611

≥ 50 proc., n (proc.) 19 (61,3) 22 (50,0) 38 (52,8)

Sumažėjęs aktyvumas

< 50 proc., n (proc.) 12 (38,7) 28 (63,6) 38 (52,8) 0,103

≥ 50 proc., n (proc.) 19 (61,3) 16 (36,4) 34 (47,2)

Sumažėjusi motyvacija

< 50 proc., n (proc.) 20 (64,5) 32 (72,7) 50 (69,4) 0,749

≥ 50 proc., n (proc.) 11 (35,5) 12 (27,3) 22 (30,6)

Protinis nuovargis

< 50 proc., n (proc.) 17 (54,8) 28 (63,6) 44 (61,1) 0,738

≥ 50 proc., n (proc.) 14 (45,2) 16 (36,4) 28 (38,9)

Įvertinus kitų veiksnių (amžius, išsilavinimas, stacionarizavimo dažnumas,

stacionarizavimo trukmė, šeimyninė padėtis, darbas) įtaką depresyvumo lygiui, statistiškai reikšmingų

skirtumų tarp šių veiksnių grupių ir depresyvumo lygio nustatyta nebuvo (χ2, p = 0,516, p = 0,153, p =

0,062 , p = 0,157, p = 0,249, p = 0,428) (10 lentelė). Įvertinus nuovargio lygio įtaką depresijos

pasireiškimui nustatyta, kad pacientams, kurių bendro nuovargio lygis viršija 50 proc., aukštas

depresyvumo lygis nustatytas statistiškai reikšmingai dažniau nei pacientams, kurių bendro nuovargio

lygis nesiekia 50 proc. (χ2, p = 0,000007). Taip pat pacientams, kurių aktyvumo sumažėjimas viršija 50

proc. aukštas depresyvumo lygis nustatytas statistiškai reikšmingai dažniau nei pacientams, kurių

aktyvumo sumažėjimas nesiekia 50 proc. (χ2, p = 0,002). Pacientams, kurių motyvacijos sumažėjimas

nesiekia 50 proc., depresyvumas nustatytas statistiškai reikšmingai rečiau nei pacientams, kurių

motyvacijos sumažėjimas viršija 50 proc. (χ2, p = 0,004). Pacientams, kurių protinio nuovargio lygis

20

nesiekia 50 proc., depresyvumas nustatytas statistiškai reikšmingai rečiau nei pacientams, kurių protinio

nuovargio lygis viršija 50 proc. (χ2, p = 0,004) (11 lentelė).

Lentelė 10 Kitų veiksnių įtaka depresyvumo pasireiškimui

Nėra

depresyvumo

Žemas –

vidutinis

depresyvumas

Vidutinis –

aukštas

depresyvumas

Aukštas

depresyvumas p

Amžius

18 – 45 m., n (proc.) 15 (36,6) 6 (15,8) 10 (30,3) 11 (31,4)

0,516 46 – 65 m., n (proc.) 16 (39,0) 17 (44,7) 13 (39,4) 15 (42,9)

66 – 81 m., n (proc.) 10 (24,4) 15 (39,5) 10 (30,3) 9 (25,7)

Išsilavinimas

≤ 12 m., n (proc.) 20 (48,8) 25 (65,8) 13 (39,4) 17 (48,6) 0,153

> 12 m., n (proc.) 21 (51,2) 13 (34,2) 20 (60,6) 18 (51,4)

Stacionarizavimo dažnumas

0 k., n (proc.) 13 (31,7) 9 (23,7) 12 (36,4) 14 (40,0)

0,062 1 – 2 k., n (proc.) 12 (29,3) 16 (42,1) 16 (48,5) 17 (48,6)

≥ 3 k., n (proc.) 16 (39,0) 13 (34,2) 5 (15,2) 4 (11,4)

Stacionarizavimo trukmė

≤ 3 d., n (proc.) 11 (26,8) 10 (26,3) 7 (21,2) 16 (45,7)

0,157 4 – 7 d., n (proc.) 18 (43,9) 18 (47,4) 21 (63,6) 14 (40,0)

≥ 8 d., n (proc.) 12 (29,3) 10 (26,3) 5 (15,2) 5 (14,3)

Šeimyninė padėtis

Susituokę arba

turintys partnerį, n

(proc.)

27 (65,9) 21 (55,3) 20 (60,6) 27 (77,1)

0,249

Vieniši arba našliai,

n (proc.) 14 (34,1) 17 (44,7) 13 (39,4) 8 (22,9)

Darbas

Dirbantieji, n (proc.) 26 (63,4) 17 (44,7) 18 (54,5) 19 (54,3)

0,428 Nedirbantieji arba

pensininkai, n (proc.) 15 (36,6) 21 (55,3) 15 (45,5) 16 (45,7)

21

Lentelė 11 Nuovargio lygio įtaka depresyvumo pasireiškimui

Nėra

depresyvumo

Žemas –

vidutinis

depresyvumas

Vidutinis –

aukštas

depresyvumas

Aukštas

depresyvumas p

Bendras nuovargis

< 50 proc., n

(proc.) 35 (85,4) 24 (63,2) 16 (48,5) 10 (28,6)

0,000007 ≥ 50 proc., n

(proc.) 6 (14,6) 14 (36,8) 17 (51,5) 25 (71,4)*

Fizinis nuovargis

< 50 proc., n

(proc.) 24 (58,5) 19 (50,0) 15 (45,5) 10 (28,6)

0,068 ≥ 50 proc., n

(proc.) 17 (41,5) 19 (50,0) 18 (54,5) 25 (71,4)

Sumažėjęs aktyvumas

< 50 proc., n

(proc.) 31 (75,6) 21 (55,3) 14 (42,4) 12 (34,3)

0,002 ≥ 50 proc., n

(proc.) 10 (24,4) 17 (44,7) 19 (57,6) 23 (65,7)*

Sumažėjusi motyvacija

< 50 proc., n

(proc.) 37 (90,2)* 23 (60,5) 23 (69,7) 19 (54,3)

0,004 ≥ 50 proc., n

(proc.) 4 (9,8) 15 (39,5) 10 (30,3) 16 (45,7)

Protinis nuovargis

< 50 proc., n

(proc.) 34 (82,9)* 18 (47,4) 20 (60,6) 17 (48,6)

0,004 ≥ 50 proc., n

(proc.) 7 (17,1) 20 (52,6) 13 (39,4) 18 (51,4)

Įvertinus kitų veiksnių (amžius, išsilavinimas, stacionarizavimo dažnumas,

stacionarizavimo trukmė, šeimyninė padėtis, darbas), nustatyta, kad dirbantiesiems mažesnis bendrojo

nuovargio, sumažėjusios motyvacijos bei protinio nuovargio skalių įvertinimas nustatytas statistiškai

reikšmingai dažniau nei nedirbantiesiems ar pensininkams (χ2, p = 0,024, p = 0,002, p = 0,001).

22

Pacientams, kurių išsilavinimas yra daugiau nei 12 m. protinio nuovargio lygis yra didesnis daugiau nei

50 proc. statistiškai reikšmingai rečiau nei pacientams, kurių išsilavinimas yra 12 ir mažiau metų (χ2, p

= 0,031) (12 lentelė). Tarp kitų veiksnių ir nuovargio pasireiškimo statistiškai reikšmingų skirtumų rasta

nebuvo (χ2, p > 0,05)

Lentelė 12 Kitų veiksnių įtaka nuovargio pasireiškimui

Bendras Aktyvumas Motyvacija Protinis

< 50

proc.

≥ 50

proc.

< 50

proc.

≥ 50

proc.

< 50

proc.

≥ 50

proc.

< 50

proc.

≥ 50

proc.

Išsilavinimas

≤ 12 m., n (proc.) 39

(45,9)

36

(58,1)

36

(46,2)

39

(56,5)

48

(47,1)

27

(60,0)

39

(43,8)

36

(62,1)

> 12 m., n (proc.) 46

(45,9)

26

(41,9)

42

(53,8)

30

(43,5)

54

(52,9)

18

(40,0)

50

(56,2)

22*

(37,9)

p 0,145 0,209 0,148 0,031

Darbas

Dirbantieji, n

(proc.)

53*

(62,4)

27

(43,5)

48

(61,5)

32

(46,4)

64*

(62,7)

16

(35,6)

58*

(65,2)

22

(37,9)

Nedirbantieji arba

pensininkai, n

(proc.)

32

(37,6)

35

(56,5)

30

(38,5)

37

(53,6)

38

(37,3)

29

(64,4)

31

(34,8)

36

(62,1)

p 0,024 0,065 0,002 0,001

23

REZULTATŲ APTARIMAS

Pagal atlikto tyrimo rezultatus galima spręsti, kad kepenų ligos turi didžiausią įtaką

aukštam pacientų, stacionarizuotų Gastroenterologijos klinkoje, depresyvumo lygiui. Pacientams,

kuriems diagnozuota kepenų liga aukštas depresyvumo lygis pasireiškia net 38,6 proc. atvejų, tuo tarpu

tulžies latakų ligų grupėje šis skaičius yra 25,8 proc., virškinamojo trakto ir kasos ligų grupėje tik 13,9

proc. Tai reiškia, kad daugiau nei kas trečiam pacientui, kuriam diagnozuota kepenų liga, gali

pasireikšti sunkios depresijos epizodas ir gali prireikti psichiatro priežiūros bei adekvačios

psichofarmakoterapijos.

Panašūs rezultatai gaunami ir kituose mokslinės literatūros duomenų bazėse randamuose

tyrimuose. Anksčiau minėtame tyrime, atliktame Daliano medicinos universitete Kinijoje [18], kepenų

ligomis sergantiems pacientams depresija nustatyta 46,2 proc. atvejų, virškinamojo trakto ligomis

sergantiems pacientams depresija nustatyta 26,6 proc. atvejų, tuo tarpu tulžies latakų ligomis

sergantiems pacientams depresija nustatyta net 55,6 proc. atvejų. Palyginus šias tris grupes nustatytas

statistiškai reikšmingas skirtumas tarp kepenų ligų ir tulžies latakų ligų grupių bei skrandžio ir žarnyno

ligų grupės (χ2, p = 0,026, 0,028), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kepenų cirozės ir tulžies

latakų ligų grupių nerasta (Fisher exact testas, p = 0,06, p = 0,711).

Skirtumus tarp gautų rezultatų galėjo lemti naudoti skirtingi metodai depresijai nustatyti.

Šiame tyrime naudota Zungo skalė, validuota ir pritaikyta naudojimui Lietuvoje, tuo tarpu Daliano

universitete buvo naudojama Hamiltono depresijos vertinimo skalė, kuri dėl licencijavimo sąlygų

pasikeitimo Lietuvoje yra nebepasiekiama [36].

Tiek šiame, tiek Kinijoje atliktame tyrime, moteriškos lyties pacientėms depresija

nustatyta statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrams. Vyriškos lyties pacientams depresija nustatyta

22,2 proc., moteriškos lyties pacientėms 31,9 proc. atvejų, moteriškos lyties pacientėms statistiškai

reikšmingai dažniau (χ2, p = 0,027, p = 0,048). Ši tendencija stebima ir visame pasaulyje. 2010 metais

metais pasaulyje sunki depresija buvo nustatya 5,5 proc. moterų, tuo tarpu vyrams sunki depresija

buvo nustatyta 1,7 k. rečiau, t.y. 3,2 proc. vyrų [37].

Pacientams su padidėjusiu bendru nuovargiu ir stipriai sumažėjusiu aktyvumu depresijos

simptomai pasireiškia dažniau nei pacientams su mažesniu nuovargiu ir mažesniu aktyvumo

sumažėjimu, tuo tarpu pacientai, kurių motyvacijos lygio sumažėjimas bei protinis nuovargis nėra

išreikšti, depresijos simptomus patiria rečiau. Lėtinis nuovargis yra vienas svarbiausių depresijos

rizikos faktorių, taip pat vienas iš išliekamųjų požymių po depresijos gydymo [19]. MFI – 20 skalės

naudojimas nuovargio įvertinimui gali ne tik padėti prognozuoti depresijos pasireiškimą, tačiau ir

24

įvertinti nuovargio, kaip liekamojo reiškinio po depresijos gydymo. Nuovargį, kaip liekamąjį reiškinį,

gana sėkmingai gali įveikti kognityvinės psichoterapijos taikymas. 2008 metais atliktas tyrimas

nustatė, kad 40 proc. pacientų, kuriems buvo taikoma kognityvinė psichoterapija depresijos gydymo

pabaigoje, nuovargio simptomai sumažėjo arba išnyko, tuo tarpu pacientams, kuriems buvo taikoma

įprastinė priežiūra po depresijos gydymo, nuovargis sumažėjo arba išnyko tik 26 proc. atvejų [38].

Pagal gautus tyrimo rezultatus, dirbantieji pacientai turi mažesnę riziką susirgti depresija

nei nedirbantieji ar pensininkai. Tai reiškia, kad socialinė padėtis, užimtumas, mažesnės pajamos gali

turėti didelę reikšmę depresijos simptomų pasireiškimui [39]. Pacientai, kurių išsilavinimas yra

aukštesnis (daugiau nei 12 metų), protinį nuovargį patiria dažniau nei tiriamieji su mažesniu

išsilavinimu.

Siekiant anksti atpažinti pirmuosius depresijos simptomus ir gydymą pradėti laiku,

reikėtų nepamiršti ir nuovargio įtakos depresijos atsiradimui. Pacientams, kurių bendras nuovargis ir

aktyvumo sumažėjimas viršija 50 proc. ir daugiau, depresija išsivysto dažniau nei pacientams, kurių

nuovargio lygis maženis. Pacientai su didesniu motyvacijos lygiu ir mažesniu protiniu nuovargiu

rečiau suserga depresija, tad sprendžiant pacientų gastroenterologines problemas reikėtų nepamiršti ir

jų psichoemocinės būklės gerinimo, siekiant, kad gydymo efektas būtų geresnis ir nesivystytų

depresijos simptomai.

25

IŠVADOS

1. Vyriškos (46,9 proc.) ir moteriškos (53,1 proc.) lyties pacientai tolygiai pasiskirstė amžiaus,

išsilavinimo, šeimyninės padėties grupėse (χ2, p = 0,309, p = 0,946).

2. Pagal Zungo skalę depresyvumas nenustatytas 41 (27,9 proc.) pacientui, žemas – vidutinis

depresyvumas nustatytas 38 (25,9 proc.) pacientams, vidutinis – aukštas 33 (22,4 proc.), aukštas

– 35 (23,8 proc.) pacientams. Moterims vidutinis – aukštas depresyvumo lygis nustatytas

statistišai reikšmingai dažniau nei vyrams (χ2, p = 0,027)

3. Daugiamačio nuovargio inventoriaus bendrojo nuovargio skalės vidurkis buvo 52,47 b., fizinio

nuovargio 57,27 b., sumažėjusio aktyvumo 53,95 b., sumažėjusios motyvacijos 44,95 b., protinio

nuovargio skalės 50,26 b. Statistiškai reikšmingų skirtumų nuovargio skalės baluose tarp vyrų ir

moterų nustatyta nebuvo (Student T test, p = 0,797, p = 0,722, p = 0,300, p = 0,797, p = 0,566).

Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp balų grupių ir vyrų bei moterų taip pat nustatyta nebuvo

(χ2, p = 0,712, p = 0,978, p = 0,898, p = 0,447, p = 0,679)

4. Kepenų ligų grupėje aukštas depresyvumo lygis pasireiškė statistiškai reiškmingai dažniau nei

kitų ligų grupių pacientams (χ2, p = 0,034). Kitose ligų grupėse depresyvumo lygis pasiskirstė

tolygiai.

5. Tarp ligų grupių ir tarp nuovargio skalių balų statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (ANOVA,

p = 0,868, p = 0,985, p = 0,938, p = 0,648, p = 0,504). Tarp nuovargio grupių (< 50 proc., ≥ 50

proc.) ir ligų grupių statistiškai reikšmingų skirtumų taip pat nenustatyta (χ2, p = 0,417, p = 0,611,

p = 0,103, p = 0,749, p = 0,738).

6. Įvertinus nuovargio lygio įtaką depresijos pasireiškimui nustatyta, kad pacientams, kurių bendro

nuovargio lygis viršija 50 proc., aukštas depresyvumo lygis nustatytas statistiškai reikšmingai

dažniau nei pacientams, kurių bendro nuovargio lygis nesiekia 50 proc. (χ2, p = 0,000007). Taip

pat pacientams, kurių aktyvumo sumažėjimas viršija 50 proc. aukštas depresyvumo lygis

nustatytas statistiškai reikšmingai dažniau nei pacientams, kurių aktyvumo sumažėjimas nesiekia

50 proc. (χ2, p = 0,002). Pacientams, kurių motyvacijos sumažėjimas nesiekia 50 proc.,

depresyvumas nustatytas statistiškai reikšmingai rečiau nei pacientams, kurių motyvacijos

sumažėjimas viršija 50 proc. (χ2, p = 0,004). Pacientams, kurių protinio nuovargio lygis nesiekia

50 proc., depresyvumas nustatytas statistiškai reikšmingai rečiau nei pacientams, kurių protinio

nuovargio lygis viršija 50 proc. (χ2, p = 0,004). Įvertinus kitų veiksnių (amžius, išsilavinimas,

stacionarizavimo dažnumas, stacionarizavimo trukmė, šeimyninė padėtis, darbas) įtaką

depresyvumo lygiui, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp šių veiksnių grupių ir depresyvumo

lygio nustatyta nebuvo (χ2, p = 0,516, p = 0,153, p = 0,062, p = 0,157, p = 0,249, p = 0,428).

26

Įvertinus kitų veiksnių (amžius, išsilavinimas, stacionarizavimo dažnumas, stacionarizavimo

trukmė, šeimyninė padėtis, darbas), nustatyta, kad dirbantiesiems mažesnis bendrojo nuovargio,

sumažėjusios motyvacijos bei protinio nuovargio skalių įvertinimas nustatytas statistiškai

reikšmingai dažniau nei nedirbantiesiems ar pensininkams (χ2, p = 0,024, p = 0,002, p = 0,001).

Pacientams, kurių išsilavinimas yra daugiau nei 12 m. protinio nuovargio lygis yra didesnis

daugiau nei 50 proc. statistiškai reikšmingai rečiau nei pacientams, kurių išsilavinimas yra 12 ir

mažiau metų (χ2, p = 0,031) (12 lentelė). Tarp kitų veiksnių ir nuovargio pasireiškimo statistiškai

reikšmingų skirtumų rasta nebuvo (χ2, p > 0,05).

27

LITERATŪROS SĄRAŠAS

[1] Pasaulio Sveikatos Organizacija, World Health Organisation 2018

http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs369/en/

[2] Gastrointestinal disturbances in eating disorders: clinical and neurobiological aspects. Zipfel S,

Sammet I, Rapps N, Herzog W, Herpertz S, Martens U. Auton Neurosci 2006; 129: 99-106

[3] Stress and peptic ulcer disease. Levenstein S, Ackerman S, Kiecolt-Glaser JK, Dubois A. JAMA

1999; 281: 10-11

[4] Gastrointestinal symptoms in primary care: prevalence and association with depression and anxiety.

Mussell M, Kroenke K, Spitzer RL, Williams JB, Herzog W, Löwe B. J Psychosom Res 2008; 64: 605-

612

[5] Prevalence of depressive and anxiety disorders in Chinese gastroenterological outpatients. Li XJ, He

YL, Ma H, Liu ZN, Jia FJ, Zhang L, Zhang L. World J Gastroenterol 2012; 18: 2561-2568

[6] Depression, anxiety and somatization in primary care: syndrome overlap and functional impairment.

Löwe B, Spitzer RL, Williams JB, Mussell M, Schellberg D, Kroenke K. Gen Hosp Psychiatry 2008;

30: 191-199

[7] Impairment of health-related quality of life in functional dyspepsia and chronic liver disease: the

influence of depression and anxiety. Haag S, Senf W, Häuser W, Tagay S, Grandt D, Heuft G, Gerken

G, Talley NJ, Holtmann G. Aliment Pharmacol Ther 2008; 27:561-571

[8] Neurobehavioral effects of interferon-alpha in cancer patients: phenomenology and paroxetine

responsiveness of symptom dimensions. Capuron L, Gumnick JF, Musselman DL, Lawson DH,

Reemsnyder A, Nemeroff CB, Miller AH. Neuropsychopharmacology (2002) 26:643–652.

[9] Prevalence of depression and anxiety in patients with chronic digestive system diseases: A

multicenter epidemiological study. An-Zhong Zhang, Qing-Cai Wang, Kun-Ming Huang, Jia-Guo

Huang, Chang-Hong Zhou, Fu-Qiang Sun, Su-Wen Wang, Feng-Ting Wu. World J Gastroenterol 2016;

22(42): 9437-9444

[10] Recognition of depression by non-psychiatric physicians - a systematic literature review and meta-

analysis. Cepoiu M, McCusker J, Cole MG, Sewitch M, Belzile E, Ciampi A. J Gen Intern Med 2008;

23: 25-36

28

[11] Multicenter study of gastroenterologists’ ability to identify anxiety and depression in a new patient

encounter and its impact on diagnosis. Keefer L, Sayuk G, Bratten J, Rahimi R, Jones MP. J Clin

Gastroenterol 2008; 42: 667-671

[12] Advances in neurobiological mechanisms of comorbid depression and gastrointestinal disease.

Zhang T., Linghu T., Zhang X., Tian JS., Qin XM. Sheng Li Xue Bao. 2018 Feb 25;70(1):71-78.

[13] Lietuvos Higienos institutas. Sveikatos statistika. Užregistruotų susirgimų skaičius 2017.

[14] The effect of psycho-mental factors in IBS’s pathogenesis and sexual diversity. L. Wang, H.S. Luo,

Q.H., Jiang. Chinese Journal of Gastroenterology and Hepatology , vol. 14, pp. 603-604, Dec.2005.

[15] The basic theory of Stress and its relationship with Refractory Gastritis. Y.L. Chen. Journal of

Medicine and Philosophy, vol.33,pp. 14-17,Jan.2012.

[16] Physical symptoms of depression: unmet need. J.F. Greden. J Clin Psychiatry, vol.64, pp.5-11,

2003.

[17] A investigation of somatization an initial dignosis in 117 cases depression patients. Y. C. Han, Y.

H. Zong, Y. H. Zhang, W. H. Wang, X. Q. Hui, X. Q. Wang. Chinese Mental Health Journal, vol. 22,

pp. 874-877, Feb.2008

[18] Depression and Its Risk Factors in Inpatients with Gastrointestinal Diseases in Department of

Gastroenterology of General Hospital. Hai-Ying Tang, Na Li, Jing-Wei Mao, Lei Zhu, and Ying-De

Wang. 2014 11th IEEE International Conference on Control & Automation (ICCA) June 18-20, 2014.

Taichung, Taiwan

[19] Partial remission, residual symptoms, and relapse in depression. Paykel ES. Dialogues Clin

Neurosci 2008;10(4):431-7.

[20] Assessment of fatigue using the Multidimensional Fatigue Inventory in patients with major

depressive disorder. Ka-Fai Chung, Branda Yee-Man Yu, Kam-Ping Yung, Wing-Fai Yeung, Tommy

H. Ng, Fiona Yan-Yee Ho. Comprehensive Psychiatry 55 (2014) 1671–1678

[21] Residual symptoms in depressed who respond acutely to fluoxetine. Nierenberg AA, Keefe BR,

Leslie VC, Alpert JE, Pava JA, Worthington III JJ, et al. J Clin Psychiatry 1999;60(4):221-5.

[22] Residual symptoms after remission of major depressive disorder with citalopram and risk of relapse:

a STAR*D report. Nierenberg AA, Husain MM, Trivedi MH, Fava M, Warden D, Wisniewski SR.

Psychol Med 2010;40(1):41-50.

29

[23] Changes in fatigue over 2 years are associated with activity of inflammatory bowel disease and

psychological factors. Graff LA, Clara I, Walker JR, et al. Clin Gastroenterol Hepatol 2013; 11: 1140–

1146.

[24] Fatigue in outpatients with inflammatory bowel disease is common and multifactorial. Bager P,

Befrits R, Wikman O, et al. Aliment Pharmacol Ther 2012; 35: 133–141.

[25] A population based study of fatigue and sleep difficulties in inflammatory bowel disease. Graff LA,

Vincent N, Walker JR, et al. Inflamm Bowel Dis 2011; 17:1882–1889.

[26] IPC: professional type 1 interferon-producing cells and plasmacytoid dendritic cell precursors. Liu

YJ. Annu Rev Immunol (2005) 23:275–306.

[27] Interferon-alpha-Induced Changes in NODDI Predispose to the Development of Fatigue. N. G.

Dowell, S. Bouyagoub, a J. Tibble, V. Voon, M. Cercignani and N. A. Harriso. Neuroscience

Neuroscience. 2017 Dec 29. pii: S0306-4522(17)30930-2. doi: 10.1016/j.neuroscience.2017.12.040.

[28] Depressive Symptoms in Patients With Hepatitis C Treated with Pegylated Interferon Alpha

Therapy: A 24-Week Prospective Study. Zorana Pavlović, Dragan Delić, Nadja P. Marić, Olivera

Vuković & Miroslava Jašović-Gašić. Psychiatria Danubina, 2011; Vol. 23, No. 4, pp 370-377

[29] Systematic review of interventions for depression and anxiety in persons with inflammatory bowel

disease. Fiest, K. M., Bernstein, C. N., Walker, J. R., Graff, L. A., Hitchon, C. A., Peschken, C. A.,

Bolton, J. BMC Research Notes (2016), 9, 404.

[30] Impact of depressive mood on relapse in patients with inflammatory bowel disease: A prospective

18-month follow-up study. Mittermaier, C., Dejaco, C., Waldhoer, T., Oefferlbauer-Ernst, A., Miehsler,

W., Beier, M., Moser, G. Psychosomatic Medicine (2004), 66(1), 79–84.

[31] Psychological distress, iron deficiency, active disease and female gender are independent risk

factors for fatigue in patients with ulcerative colitis. Borje Jonefjall, Magnus Simren, Anders Lasson,

Lena Ohman and Hans Strid. United European Gastroenterology Journal 2018, Vol. 6(1) 148–158

[32] Gut interpretations: how difficulties in emotion regulation may help explain the relation of visceral

sensitivity with depression and anxiety among young adults with gastrointestinal symptoms. Michael

Zvolenskya, Charles Jardina, Samantha G. Farrisc, Brooke Kauffmana, Jafar Bakhshaiea, Lorra Gareya,

Kara Manninga, Andrew H. Rogersa and Nubia A. Mayorgaa. (2018). Psychology, Health & Medicine,

DOI: 10.1080/13548506.2018.1455984

[33] A Self-rating Depression Scale. Zung, W.W. (1965). Archives of General Psychiatry 12: 63-70.

30

[34] Daugiamatis nuovargio inventorius. Albinas Stankus. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija.

T. 9, Nr. 2, 2007 m. spalis, 86-87 psl.

[35] Assigning Clinical Significance and Symptom Severity Using the Zung Scales: Levels of

Misclassification Arising from Confusion between Index and Raw Scores. Debra A. Dunstan and Ned

Scott. Depression Research and Treatment Volume 2018, Article ID 9250972, 13 pages

[36] http://biological-psychiatry.eu/?page_id=32 (puslapis naudotas 2017 metų spalį).

[37] Challenging the myth of an "epidemic" of common mental disorders: trends in the global prevalence

of anxiety and depression between 1990 and 2010. Baxter AJ, Scott KM, Ferrari AJ, Norman RE, Vos

T, Whiteford HA Depress Anxiety. 2014 Jun; 31(6):506-16.

[38] Chronic fatigue syndrome: aetiology, diagnosis and treatment. Alfredo Avellaneda Fernández,

Álvaro Pérez Martín, Maravillas Izquierdo Martínez, Mar Arruti Bustillo, Francisco Javier Barbado

Hernández, Javier de la Cruz Labrado, Rafael Díaz-Delgado Peñas, Eduardo Gutiérrez Rivas, Cecilia

Palacín Delgado, Javier Rivera Redondo, and José Ramón Ramón Giménez. BMC Psychiatry. 2009;

9(Suppl 1): S1. Published online 2009 Oct 23. doi: 10.1186/1471-244X-9-S1-S1

[39] Heterogeneity in long-term trajectories of depressive symptoms: patterns, predictors and outcomes.

Musliner K.L., Munk-Olsen T., Eaton W.W., and Zandi P.P.: J. Affect Disord. 2016; 192: pp. 199-211

31

PRIEDAI

Priedas Nr. 1

TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA

Lietuvos sveikatos mokslu universiteto Medicinos fakulteto studentas Artūras Jacinavičius

baigiamojo magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą įvertinti lėtinių kepenų ligų įtaką

pacientų nuotaikos sutrikimams ir palyginti su kontroline grupe. Tyrimo dalyviai – Gastroenterologijos

ir Šeimos medicinos klinikų pacientai. Tyrimas atliekamas anketinės apklausos būdu. Tiriamieji

atrenkami atsitiktine tvarka. Tyrimo nepatogumai galimi tik dėl laiko sąnaudų pildant anketą. Tyrimo

duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketą yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų

konfidencialumas garantuojamas. Iškilus neaiškumams galite kreiptis: Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto Gastroenterologijos klinika, Eivenių g. 2, Kaunas, doc. Jolanta Šumskienė, tel. 868613919,

el. p. j.sumskiene@gmail.com.

32

Priedas Nr. 2

TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA

Aš,..............................................................................., sutinku dalyvauti Lietuvos

sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto studento Artūro Jacinavičiaus atliekamojo

apklausoje, skirtoje tyrimui „Depresijos simptomų pasireiškimas pacientams, sergantiems lėtinėmis

kepenų ligomis“

Tiriamojo asmens vardas, pavardė, parašas...........................................................................................

33

Priedas Nr. 3

ANKETA

1. Amžius ..........

2. Lytis

2.1. Vyras

2.2. Moteris

3. Koks Jūsų išsilavinimas metais (pvz.: iš viso mokiausi 14 metų)....................................................

4. Šeimyninė padėtis:

4.1. Susituokęs (-usi)

4.2. Turiu gyvenimo partnerį

4.3. Vieniša/-s

4.4. Našlys/-ė

5. Dirbu:

5.1. Pilną darbo dieną

5.2. Nepilną darbo dieną

5.3. Turiu nustatytą nedarbingumo grupę ir dirbu nepilną darbo dieną

5.4. Nedirbu

5.5. Esu pensininkas/-ė

6. Ar Jums kada nors gyvenime buvo nustatyta depresijos diagnozė?

6.1. Taip

6.2. Ne

6.3. Nežinau

7. Kiek kartų per paskutinius metus gulėjote ligoninėje?.....................................................................

8. Kokia virškinimo sistemos liga sergate (dėl kurios šiuo metu gulite

ligoninėje)?.......................................................................................................................................

9. Kiek laiko šiuo metu gulite ligoninėje?............................................................................................

34

10. Kokiomis kitomis ligomis sergate (pvz. diabetas, hipertenzija, skydliaukės ligos ir kt.),

išvardinkite:

10.1.

10.2.

10.3.

10.4.

10.5.

11. Kokius vaistus vartojate paskutinį mėnesį:

11.1. Psichotropinius (išvardinkite)...........................................................................................

11.2. Antihipertenzinius (išvardinkite)......................................................................................

11.3. Skydliaukės veiklą gerinančius (išvardinkite)..................................................................

11.4. Kitus (išvardinkite)...........................................................................................................

35

Priedas Nr. 4

ZUNGO DEPRESIJOS SKALĖ

Atidžiai perskaitykite kiekvieną teiginį ir po to pasirinkite atsakymo variantą, labiausiai

atitinkantį Jūsų savijautą per pastarąją savaitę. Savo atsakymą pažymėkite atitinkamame

langelyje ženkleliu „X“

TEIGINIAI

Nebūna

visai arba

labai retai

Kartais

Didesnę

laiko dalį

(dažnai)

Beveik

visą laiką

arba

visada

1. Aš esu nusiminęs, prislėgtas ir liūdnas

2. Rytą jaučiuosi geriausiai

3. Būna, kad verkiu, arba jaučiu, kad tuoj

pravirksiu

4. Man sunku išsimiegoti visą naktį

5. Valgau tiek pat, kiek anksčiau

6. Man malonu žiūrėti, kalbėtis ir būti su

patraukliomis moterimis (vyrais)

7. Pastebiu, kad mažėja mano svoris

8. Mane vargina vidurių užkietėjimas

9. Mano širdis plaka greičiau nei įprastai

10. Aš pavargstu be priežasties

11. Mano protas toks pat aiškus, kaip ir anksčiau

12. Reikalus tvarkau taip pat lengvai, kaip ir

anksčiau

13. Aš nerandu vietos ir nepajėgiu nusiraminti

14. Aš su viltim žengiu į ateitį

15. Aš esu irzlesnis negu anksčiau

16. Man lengva ką nors nuspręsti

17. Jaučiuosi naudingas ir reikalingas

18. Mano gyvenimas pilnas prasmės

19. Jaučiu, kad kitiems būtų geriau, jei numirčiau

20. Man vis dar malonu tai, kas visada patikdavo

36

Priedas Nr. 5

DAUGIAMATIS NUOVARGIO INVENTORIUS

Užduodami šiuos klausimus, mes norime sužinoti apie Jūsų savijautą pastaruoju metu. Prašome

pažymėti langelį, kuris geriausiai tai nurodo. Kuo labiau Jūs nesutinkate su teiginiu, tuo labiau brėžiate

kryželį „X“ arčiau sakinio „Ne, tai netiesa“ (dešinėn) ir atvirkščiai – jei sutinkate su teiginiu, tuo arčiau

sakinio „Taip, tai tiesa“.